2 0 16 GEGUŽĖ
V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I
KAINA 4 90 Eur
redaktoriaus pratarmė
VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S
J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“
Nr. 5 (159)
GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S
Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S
Rolandas Barysas
www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S
AURELIJUS KATKEVIČIUS Ž UR N A L I S TĖ
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N u o la t iniai a u t o r iai
motyvuojančių citatų, priežodžių ir patarlių – „tūkstančio li kelionė prasideda nuo vieno žingsnio“, „keisti pasaulį pradėk nuo savęs“, „kiekvienas debesis turi sidabro pamušalą“ ir taip toliau. Ir visas kitas „Pradedančiojo Coelho“ rinkinys. Aušros barysienė s Nuotr .
sveiki, ar jaučiate, kad aplink pilna kažkokios įtampos? Ir ne tik stojus pilnačiai. Ir ne tik kylant visokiausiems neaiškiems (arba labai aiškiems ir juokingiems) judėjimams. Ir ne tik klausantis, ką šneka žmonės, skambinantys į radiją. Ir tai tikriausiai ne dėl to, kad „pavasaris ir baisiai trūksta vitaminų“. Nežinia, iš kur tai randasi. Man vis dar norisi tikėti, kad žmonės (bent jau dauguma jų) iš prigimties nėra pikti, pagiežingi, prastai išsilavinę (net ir Lietuvoje). Bent jau aš tokių sutinku mažiau negu šviesių, veiklių ir juokauti mokančių optimistų. Gal ne ten ar ne taip gyvenu? Taip, matau be proto daug problemų mūsų šalyje. Taip, mes apie jas rašome nuolat, stengdamiesi ne zurgti ir cypti, bet ieškoti argumentų, bandyti suprasti, kaip čia viskas aplinkui veikia ir kaip galėtume pataisyti tai, kas neveikia arba girgžda. Bet negi iš tikrųjų visi tie žmonės, kurie kasdien ūbauja, mano, kad iš tikrųjų tasai ūbavimas ir jų, ir aplinkinių gyvenimą gali pakeisti į gera? Va tokia krūva klausimų, kurie turbūt visi yra retoriniai. Puikiai prisimenu šimtus visokių
Kai neviltis truputį atslūgsta, kai nurimstu, kartais pagalvoju, kad galbūt žmonės čia nėra taip jau baisiai ir dėti. Kaip ir pilnatis. Pasaulis dabar iš tikrųjų gyvena pačius šviesiausius savo laikus. Nedėsiu į šitą tekstą oficialios statistikos skaičių iš pačių įvairiausių sričių, – nuo BVP iki gyvenimo trukmės ar katastrofų, – bet tai kartu yra ir dramatiškų permainų laikas. Neaiškumo laikas. Nesaugumo ir prarastų orientyrų bei autoritetų laikas. Tokiu metu ypač svarbu bandyti išsaugoti ir sveiką protą, ir ramybę. Ir – nepaliausiu to kartoti – humoro jausmą. Bent jau bandyti. Nuo to, kad prisidėsime prie ašarų tvano, pešime plaukus ir persiplėšime drabužius ant krūtinės, ramybės daugiau nebus. Konstruktyvumo daugiau nebus. Dialogo taip pat. Bus tik daugiau panikos, triukšmo ir netvarkos. Daugiau entropijos. O juk kova su entropija ir yra mūsų kaip rūšies skirtis. Ar jau ne? Pabandykime stabtelėti. Ir niekuomet nenustokime mokytis. Visomis prasmėmis – ir ta pirmine, ir iš gyvenimo.
Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A u t o r iai
Jonathanas Boydas Simas Čelutka Paulius Čiulada Mykolas Katkus Paulius Martinkus Robertas Pogorėlis Berta Tilmantaitė Darius Verseckas F o t o g r afai
Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is
Vilmas Narečionis RE K L A M A
Aida Butėnė +370 5 252 6329 PRE N U M ER A Ta
Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ
BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S
VILMO NAREČIONIO L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų
„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“, „SCANPIX“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė
„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS
10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I
2016 06 14
Skaitykite. Ačiū, kad tai darote.
© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ
Aurelijus Katkevičius
2016 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
9
laisvalaikis
14
24
apie ką kalba pasaulis
14 | Svarbiausios balandžio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos
80
žmonės ir įžvalgos
24 | Laimingas Hugh Hefnerio gyvenimas „Playboy“ įkūrėjas gyvenime sau negailėjo nieko.
28 | Tariamas „hibridinio karo“ naujumas – Vakarų amnezijos išdava Kairas Gilesas: Rusija pasidarė agresyvesnė kaimynų atžvilgiu.
34 | Leviatano dresūra
Politika turi būti atskirta nuo valstybinių įmonių valdymo.
38 | Kaip pasimokyti iš stebuklo Iš klaidų mokomės. O iš netikėtos sėkmės?
14
23
Dažnai smulkusis verslas nespėja būti ten, kur jo ieško vartotojai.
mėnesio komentaras
23 | Mykolas Katkus:
Sugipsuotas kandidatas
Patarėjams Donaldo Trumpo sutramdyti nepavyko.
10
42 | Smulkiųjų rinkodara – ne sprintas, o maratonas
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
42
2016 GEGUŽĖ
48 | Dalijimosi ekonomikos bumas Labai didelė tikimybė, kad prie dalijimosi ekonomikos esate prisilietę ir jūs.
84 | Tik pyst! Ir įsigijote būstą
Trūksta azarto, adrenalino, trokštate patirti pavojų? Įsigykite būstą!
52 | V. Putino kleptokratija ir KGB revanšas (I) Posovietinėje Rusijoje nuosekliai įgyvendintas kriminalinio autoritarizmo įtvirtinimas.
56 | Išmani Lietuva | Pasaulinis verslas prieš lietuvišką uždarumą
60 tema Lietuva traukia startuolius ir iš Vakarų, ir iš Rytų.
88 88 | Pirmas iš prabangiųjų – „Bentayga“
Lietuvoje pristatytas pirmasis „Bentley“ visureigis „Bentayga“.
Permainos bus nuolatinės ir skausmingos Europos Sąjunga: krizių daug, bet jos ne egzistencinės.
68
visuomenė ir laisvalaikis
68 | Vandens karai
Netrukus kovas dėl naftos pakeis mūšiai dėl vandens.
72 | Žvelgiant į Lietuvą pro JAV ambasados langus (I)
Kaip Lietuva atrodė „Wikileaks“ paviešintuose dokumentuose.
76 | Andrew Mikšys: Nesu užsienio agentas,
92 | Fokusai su maistu
Kai mėsa apsimeta mandarinais.
96 | Muzika: Nostalgija kubu
Kelionių laiku meistras – prancūzų muzikos prodiuseris Anthony Gonzalezas.
98 | Technika: Juodoji dėžutė vietoj baltojo kompiuterio Bevardis kiniškas skaitmeninis grotuvas vis dar veikia.
100
skiltys
100 | Ernestas Parulskis: Mėsos gimtadienis
Kokių dovanų tikisi trylikametė?
102 | Aidas Puklevičius: Pirmojo pasaulio malonumai Saugoti Marianų lovyje gyvenančias bakterijas nėra bendrovės misija.
104 | Sigita Šimkutė: Su šypsena į darbą Diena laikoma sėkminga, jei nieko neužmušei.
savo fotografijomis kenkiantis Lietuvai
Bandymai palikti šalies istorijoje tik lietuvius yra netikra ir nuobodu.
80 | Dešimt dienų Japonijoje
Tvarka – turbūt geriausiai Japoniją nusakantis žodis.
Žvilgsnis 2016-ųjų gegužę verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.
2016 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
106 VERSLO KLASĖ
11
KALBA PASAULIS
Elektromobilis daugeliui Pačioje balandžio pradžioje „Tesla Motors“ pristatė naująjį elektromobilio modelį – „Tesla Model 3“. Anot įmonės vadovo Elono Musko, automobilis kainuos apie 30 tūkst. eurų ir bus pradėtas parduoti
14
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
2017-aisiais. Automobilyje įdiegtas „Tesla Supercharger“ krovimo standartas, kuris leidžia nemažą jo bateriją įkrauti labai greitai. Su įkrauta baterija galima nuvažiuoti daugiau kaip 300 kilometrų. Regis, masinės gamybos elektromobilis – dar vienas žingsnis, pradedantis iš esmės
keisti pasaulio automobilių rinką. Penkiavietis sedanas sukėlė didžiulį susidomėjimą JAV – jį jau užsisakė per 115 tūkst. pirkėjų. Elektromobilio vidutiniam pirkėjui buvo laukiama senokai. „ R e u t e r s “ n u o t r .
apie ką kalba pasaulis Karalienės jubiliejus Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės valdovė karalienė Elžbieta II balandžio 21 d. šventė 90-ąjį gimtadienį. Tai ne vienintelė diena, kai ji sulaukia sveikinimų ir gauna dovanų (karališkoji šeima sulaukė per 17 tūkst. sveikinimo atvirukų ir siuntinių), – dar kartą ir daug iškilmingiau gimtadienis oficialiai bus švenčiamas antrąjį birželio šeštadienį. 2012 m. Elžbieta II minėjo viešpatavimo jubiliejų – 60 metų, o 2015 m. rugsėjį ji tapo ilgiausiai kada nors Jungtinę Karalystę valdžiusia monarche. Iš dabar tebevaldančių monarchų ją penkeriais metais lenkia Tailando karalius Bhumibolas Adulyadejas-Rama IX. Karalienei Elžbietai II gimtadienio balandį minėjimas – tik repeticija prieš birželio iškilmes. „Reuters“ nuotr.
Daugkartinė raketa nutūpė sėkmingai Balandžio 9 d. JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“, vadovaujama Elono Musko, sugebėjo nutupdyti raketos „Falcon 9“ pirmąją pakopą ant specialios vandenyne plaukiojančios platformos. Tai buvo jau penktas panašus bandymas, ankstesni keturi nepavyko. Daugkartinių raketų panaudojimas leistų sumažinti skrydžio sąnaudas apie 100 kartų. Tai iš tikrųjų atvertų kosmosą daugybei privačių investuotojų. „SpaceX“ žmonės turėtų būti patenkinti ir dėl ko kito – sėkmingi bandymai leido jiems balandžio pabaigoje pagaliau gauti ir JAV kariuomenės užsakymą. Bendrovė turės iškelti JAV karinių oro pajėgų GPS palydovą. Taip ilgai trukęs „Boeing-Lockheed“ aljanso – jis iki šiol tenkindavo Jungtinių Valstijų kariuomenės poreikius – monopolis šiemet balandį buvo pagaliau nutrauktas. Daugkartinė raketa „Falcon 9“ leidžiasi ant platformos jūroje. „ R e u t e r s “ n u o t r .
20
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
žmonės
>>
Laimingas Hugh Hefnerio gyvenimas Šį žmogų, „Playboy“ įkūrėją Hugh Hefnerį, matyt, galima pavadinti laimingiausiu pasaulyje seneliu. Jis sulaukė gražaus jubiliejaus – 90 metų. Turi vaikų, anūkų ir proanūkių.
T
urbūt turi ir ligų, bet jų nelabai matyti, nes jis judrus, nuotraukose beveik visada išsišiepęs, gražiai sutvarkyta burna. O ir šiaip kaip devyniasdešimtmetis atrodo taip šauniai, kad neretas mūsų jam pavydi. Jis laimingas, nes jam net nėra ko palinkėti jubiliejaus proga. H. Hefneris turi viską. Jo vardą žino kiekvienas vyras. Pavadinimas „Playboy“ yra tapęs bendriniu visų civilizuoto pasaulio kalbų žodžiu. Jis bičiuliaujasi su žinomiausiais planetos žmonėmis. Draugavo ir mylėjosi su gražiausiomis pasaulio moterimis (ir, beje, į jo sukurtą moteriško grožio standartą lygiuojasi visos „pupytės“). Namas, kuriame jis gyvena, – „Playboy Mansion“ – yra tapęs gražaus gyvenimo ir smagių vakarėlių simboliu (jam savo dainą yra paskyrę netgi U2).
24
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
GIEDRIUS DRUKTEINIS
Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .
Apie jo gyvenimą planuojama sukurti filmą (o dėl teisės jį vaidinti varžosi tokie ekrano gigantai kaip Tomas Cruise’as, Leonardo DiCaprio ir Robertas Downey Jr). Jo sukurtas žurnalas „Playboy“ tapo ne tik viso pasaulio vyrų leidiniu, bet ir laisvės simboliu. Ne tik seksualinės laisvės – jo žurnalą į Sovietų Sąjungą ir kitas diktatūros kamuojamas šalis veždavo kontrabanda net sovietiniai diplomatai ir tokie valdžios apologetai kaip poetas Jevgenijus Jevtušenka ar „Septyniolikos pavasario akimirkų“ autorius Julijanas Semionovas. „Playboy“ buvo šviežio oro gurkšnis ne vien dėl to, kad ten buvo nuogų moterų nuotraukų. Šis žurnalas visada rodė, kad kažkur egzistuoja gražus pasaulis, kurį galima pasiekti vien atitinkama pasaulėžiūra ir laikysena.
Hugh Hefneris visada tvirtino, kad sukūrė žurnalą intelektualiam kosmopolitui. „Reuters“ nuotr.
Lietuviškojo „Playboy“ leidimas netruko ilgai. A id o P u kl e vi č ia u s al b u m o n u o t r .
Pirmąjį numerį Hugh Hefneris su žmona parengė spaudai savo namų virtuvėje.
žmonės
Tariamas „hibridinio karo“ naujumas – Vakarų amnezijos išdava Rusijos naudojamų karo kurstymo priemonių Ukrainoje ištakos siekia dešimtmečius. Regis, viską pamiršome.
N
ATO, ypač senosiose aljanso narėse, stebime institucinės atminties sunykimą, būtent todėl sovietinius laikus menanti, tik į modernesnį popieriuką perpakuota Rusijos taktika Ukrainoje visus užklupo netikėtai. Tokiomis mintimis su VK skaitytojais dalijasi Keiras Gilesas, Didžiosios Britanijos karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos ekspertas. Rusijos agresija – tendencija, kurią veikiausiai stebėsime ir ateityje. Pavojinga manyti, kad Rusija pasitelktų „separatistinį“ Ukrainos scenarijų, jeigu sugalvotų pradėti konfrontaciją su Baltijos šalimis. Jeigu pažvelgtume į pastarųjų metų šios valstybės intervencijas, jų scenarijai nesikartoja, o Maskva nuolat mokosi iš savo patirties, dėsto ekspertas.
28
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Rimvydas Ragauskas
V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
K. Gilesas, dešimtmečius tiriantis Rusijos užsienio politiką, kovo mėnesį pristatė didelio atgarsio sulaukusią analizę „Russia‘s „New“ Tools for Confronting the West: Continuity and Innovation in Moscow’s Exercise of Power“.
Atkreipiate dėmesį, kad, nors Vakaruose Rusijos veiksmai Ukrainoje dažnai vertinami kaip nauja taktika, tai iš tiesų yra „seni ir užmarštin nuėję“ metodai. Kodėl Vakarai, regis, buvo užklupti visiškai nepasiruošę?
Aljansas pastaruosius 20 metų koncentravosi į karo veiksmus toli nuo namų karštose ir smėlėtose vietose. NATO tiesiog turėjo kitų problemų, daugiau dėmesio skirta Vidurinių Rytų regiono problematikai suprasti ir kalboms mokytis.
Keiras Gilesas: „Rusijos analitikai, kaip ir Vakarų, nesupranta konkurentų motyvų.“ A sm e nini o archy vo nuotr.
inf. Keiro Gileso dosjė Didžiosios Britanijos karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos ekspertas. Taip pat tyrimų centro „Conflict Studies Research Centre“ direktorius. Iki 2010 m. dirbo Jungtinės Karalystės gynybos akademijoje. 1992– 2006 m. užėmė įvairias pozicijas BBC, kur gilinosi į karinius ir ekonominius Rusijos ir posovietinių valstybių klausimus. Kelerius metus gyveno Rusijoje.
Per tokias pratybas kaip „Zapad“ Rusija repetuoja Baltijos jūros užtvėrimą.
įžvalgos
>>
Leviatano dresūra Valstybės valdomas įmones (VVĮ) visuomenė prisimena tik tuomet, kai pabrangsta paslaugos arba viešumon iškyla korupcijos apraiškų. O juk iš tiesų mes patys esame pagrindiniai tų įmonių akcininkai ir būtent mums labiausiai turėtų rūpėti gauti kuo didesnę naudą. Naudą, kurią galime itin tiksliai išmatuoti ir kuri tiesiogiai prisideda prie kiekvieno mūsų geresnio gyvenimo.
L
ietuvoje vvį nuosavo kapitalo grąža pernai siekė 4 proc., o privačių įmonių – apie 10 procentų. Estijos VVĮ atnešama grąža valstybei ir žmonėms 2014 m. siekė 8,7 procento. Pavydėtini skaičiai. Ką daro estai, kas Lietuvos politikams ir įmonių vadovams vis dar neįkandamas riešutėlis?
Trys principai Yra trys svarbiausi principai, lemiantys efektyvią VVĮ veiklą, – skaidrumas, efektyvumas ir valdysena (angl. corporate governance). Netrukus juos apžvelgsime, bet prieš tai turime atsakyti į du esminius klausimus: kodėl apskritai patikime valstybei valdyti įmones, gal privačiose rankose jos veiktų daug efektyviau? Ar VVĮ turėtų būti keliamas tikslas generuoti pelną – juk jos dirba žmonėms, o ne dėl pinigų?
34
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
„Lietuvos geležinkeliai“ nuolat deklaruoja, kad keleivių vežimas yra nuostolingas, tad atitinkamai mažėja į biudžetą mokami dividendai. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) nuotr.
Paulius Martinkus
Atsakydami į šiuos klausimus tiesiog negalime išvengti kaktomušos su Skandinavijos šalimis. Norvegijoje VVĮ sudaro labai didelę dalį verslo įmonių. Didžiausi flagmanai – bendrovė „Statoil“, kuri 2013 m. atsidūrė 26oje žurnalo „Forbes“ sudaryto pelningiausių įmonių sąrašo vietoje, ir „Telenor“, kurios pernykštis pelnas siekė 12,759 mlrd. Norvegijos kronų (1,372 mlrd. Eur). Neblogi dividendai valstybei. Be akivaizdžios priežasties – pelno, yra dar trys norvegų įvardijamos priežastys, kodėl įmonės turi likti valstybės rankose. Pirma – tai kompetencijos išlaikymas šalyje. Įmonės augina specialistus, vadovus, o valstybė turi interesą išlaikyti stiprius tam tikros srities specialistus. Tai leidžia užtikrinti konkurencinį pranašumą. Pavyzdžiui, Japonija stipri technolo-
Trys svarbiausi principai, lemiantys efektyvią VVĮ veiklą, – skaidrumas, efektyvumas ir valdysena.
įžvalgos
Kaip pasimokyti iš stebuklo?
Politikų nekompetencija neturėtų būti priežastis nenaudoti darbo grupių kaip analizės priemonės. J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .
Balandžio VK numeryje jau pasakojau, kad teko dalyvauti JAV vykusioje projektų valdymo konferencijoje. Per trumpus vizitus į kitą Atlanto pusę nespėju prisiderinti prie jų laiko, todėl prabudęs anksti ryte bandau užmigti amerikietiškos televizijos padedamas.
Š
į kartą televizoriaus pulteliu keliaudamas per dešimtis siūlomų kanalų užkliuvau už kvailoko muzikinio filmo „Prodiuseriai“ („Producers“), kuriame vaidino ir dainavo žavioji Uma Thurman. Siužetas pasakoja apie du veikėjus, kurie sugalvojo greito pasipelnymo schemą – pastatyti nesėkmingą spektaklį, nes tuomet nei mokesčių inspekcija, nei investuotojai nesidomės, kur dingo pinigai. Tačiau, nepaisant visų jų pastangų, spektaklis sulaukia neregėtos sėkmės. Tuomet vienas pagrindinių veikėjų su didžiausia nuostaba skundžiasi – mes pasirinkome blogiausią scenarijų, prastą režisierių, nevykusius artistus, tad ką gi mes padarėme gerai? (angl. Where did we go right?). To savęs ir savo komandų dažnai klausia ir organizacijų vadovai. Žinoma, paprastai klausimas būna prie-
38
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
NERIUS JASINAVIČIUS
V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .
šingas – ką padarėme negerai? Juk viskas atrodė gražiai ir daug žadančiai – geriausias produktas, didelis reklamos biudžetas, puikūs rinkodarininkai, šaunūs pardavėjai, o iš viso to išėjo tik didelis piš. Nors vis dar neretai pasitaiko, kad įmonių ar ne verslo organizacijų vadovai imasi neapgalvotų projektų ar avantiūrų, šį kartą pakalbėkime apie tuos atvejus, kai, nepaisant nuoseklaus planavimo ir pasiruošimo, rezultatai būna visai ne tokie, kaip tikėtasi. Manau, kad kiekvienas skaitantis šį straipsnį yra susidūręs su tokia mistika, kai viskas buvo apmąstyta ir suplanuota iki smulkmenų, o galutinis rezultatas – visiškai kitoks, nei siekta. Tos situacijos atrodo mistinės, nes dažnai nėra vienos aiškios to priežasties. Nors tokios mistinės situacijos – gana dažnas reiškinys, vis dėlto retai kada organizaci-
Klaidų pripažinimas reikalauja nemažo pasitikėjimo savimi.
įžvalgos
Smulkiųjų rinkodara – ne sprintas, o maratonas
Nustokite manyti, kad tai, kas buvo veiksminga pernai, suveiks ir šįmet. „ M at t o n “ n u o t r .
Tyrimų duomenimis, 47 proc. smulkiojo verslo atstovų patys užsiima savo prekių ženklų rinkodara. Tačiau kone pusė jų nė nenutuokia, ar jų rinkodaros strategija veikia, o 14 proc. tiksliai žino, kad tai, ką jie skambiai vadina įmonės rinkodaros strategija, yra visiškai neveiksminga.
P
aprastai nuo nulio smulkiojo verslo įmones sukūrę jų vadovai patys imasi ir bendrovės rinkodaros strategijos. Atrodo akivaizdu: žmogui, kuris ore sklandžiusią restorano, siuvyklos, šunų viešbučio ar pagal užsakymą gaminamų baldų bendrovės idėją materializavo ir pavertė kūnu, turėtų būti vieni juokai su ugnele akyse prekių ar paslaugų vertingumu įtikinti užsakovus, partnerius ir eilinius vartotojus. Tačiau, pasinėrus į verslo labirintą, ne visada pavyksta atrasti laiko ir jėgų rinkodaros strategijai, o kartais net keletą metų nesiseka suvokti, kas tai apskritai yra. Specialistai siūlosi padėti ir vardija geriausias 2016 m. rinkodaros strategijas smulkiajam verslui. 2015 m. JAV atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. smulkiojo verslo atstovų tikino rinkodarai skiriantys daugiau laiko negu kada
42
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Agnė Kriščiukaitytė
nors anksčiau. Vis dėlto tik trečdalis apklaustųjų užtikrintai tvirtino, kad 2016 m. rinkodarai atseikės ir didesnį biudžeto kąsnį. Paradoksalu, tačiau paklausti, kokią didžiausią klaidą smulkiojo verslo atstovai darė anksčiau, 65 proc. respondentų tikino skyrę per mažai laiko ir per mažai lėšų rinkodarai... Raoulis Davisas, asmeninius prekių ženklus kuriančios bendrovės „Ascendant Group“ partneris, nesistebi ir sako, kad sunkiausia smulkųjį verslą įtikinti keisti senus, neveiksmingus rinkodaros metodus. „Smulkiojo verslo savininkai linkę laikytis išbandytų strategijų – tiek reklamuodami prekių ženklus, tiek savo verslą. Tačiau rinka nuolat keičiasi ir tobulėja, todėl negalite būti tikras, kad tai, kas buvo veiksminga pernai, suveiks ir šįmet“, – perspėja specialistas. Ekspertai nebe pirmus metus kartoja, kad
Smulkiojo verslo savininkai linkę laikytis išbandytų strategijų.
įžvalgos
Dalijimosi ekonomikos bumas
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas: „Reikia atsikratyti požiūrio, kad tai, kas nauja ir dar neištyrinėta, yra grėsmės šaltinis.“ J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .
„Gamintojų siaubas, vartotojų laimė“, – taip paprastai galima apibūdinti vis dažniau verslininkų ir gyventojų lūpose girdimą frazę „dalijimosi ekonomika“.
L
abai didelė tikimybė, kad prie dalijimosi ekonomikos esate prisilietę ir jūs. O jei vis dėlto ne, ar nesupratote, kad tapote rinkos ekonomikos pagrindus purtančios filosofijos palaikytoju, susipažinkite. Dalijimosi ekonomika dažniausiai pristatoma kaip ekonominė sistema, kurios pagrindą sudaro savanoriškas dalijimasis įvairiomis gėrybėmis (prekėmis ir paslaugomis). Tai ta pati demokratiniais principais paremta rinkos ekonomika, tačiau apibrėžimo dalis, kad „verslininkai nustato išteklių pasi skirstymą ir paplitimą“ čia jau nebetinka. Dalijimosi ekonomikoje svarbiausi yra vartotojai ir jų norai dalytis turimomis gėrybėmis su kitais vartotojais. O verslas į patį dalijimosi procesą kišasi minimaliai arba visai nesikiša.
48
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
PAULIUS ČIULADA
V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Iš esmės dalijimosi ekonomikos sąvoka nėra nauja, ji pradėta vartoti dar praėjusio dešimtmečio pradžioje, tačiau populiarėjimo pagreitį įgavo po pastarosios finansų krizės. Juk ji ne tik ištuštino vartotojų pinigines, bet ir supurtė vartotojų sąmonę, privertė efektyviau dalytis ištekliais, kurių kiekvienas dažnai turime daugiau, nei reikia. Žinoma, laisvo dalijimosi ekonominėmis gėrybėmis proveržį paskatino ir technologijų plėtra, išmaniųjų telefonų ir mobiliųjų programėlių bumas. Technologijos leido dalijimosi procesą supaprastinti iki kelių mobiliojo telefono ekrano prilietimų. Įtakingas amerikiečių žurnalas „Time“ dar 2011 m. dalijimosi ekonomiką įvardijo kaip vieną iš 10-ies idėjų, kurios pakeis pasaulį. Nors dalijimosi ekonomikos objektu gali būti kone bet kuri gėrybė, visgi įprasta, kad
Žurnalas „Time“ dar 2011 m. dalijimosi ekonomiką įvardijo kaip vieną iš 10-ies idėjų, kurios pakeis pasaulį.
įžvalgos
V. Putino kleptokratija ir KGB revanšas (I)
Vladimiro Putino vaidmuo buvo svarbus nuo pat pradžių – jis moderavo ir koordinavo skirtingų įtakos grupių veiklą. „ R e u t e r s “ n u o t r .
Šiandien pasaulio politinę tvarką laužančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vienvaldystė daugeliui atrodo tarsi savaime suprantama duotybė – šalį jis valdo jau 16 metų, galo jo valdymui kol kas nematyti. 2000 m. jau atrodo seniai praėję.
T
ačiau, siekiant perprasti v. putino keliamą grėsmę vakarų pasauliui, būtina suvokti jo režimo pobūdį ir valdžios legitimumo šaltinius. V. Putinas užsienio politiką vertina kaip vidaus politikos tąsą, todėl naudinga atidžiau patyrinėti jo „galios vertikalę“ ir jos prielaidas.
V. Putino įvaizdis ir režimo legitimacija V. Putino šuolis į valdžios olimpą 1990-ųjų pabaigoje, surežisuotas Boriso Jelcino aplinkos oligarchų ir polittechnologų, rinkėjams buvo pristatomas kaip šviesi alternatyva B. Jelcino epochos „chaosui“. Rusijos piliečiai buvo nusivylę neryžtingu B. Jelcino valdymu, jo problemomis dėl alkoholio, sudėtinga ekonomine padėtimi ir šalyje siaučiančiu banditizmu. O B. Jelcino šeima ir jos dėka pralobę oligar-
52
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Simas Čelutka
chai tikėjosi rasti žmogų, kuris užtikrintų sistemos tęstinumą ir apsaugotų nešvariais metodais susikrautus turtus. V. Putinas dar buvo menkai žinomas plačiajai visuomenei ir neturėjo nei įkvepiančios programos, nei atpažįstamo veido, tad jo reitingus nuspręsta sustiprinti trejopai. Pirmiausia B. Jelcinui palankios televizijos ir populiarių politinių laidų vedėjai visiškai sudorojo pagrindinius V. Putino konkurentus – Maskvos merą Jurijų Lužkovą ir buvusį premjerą Jevgenijų Primakovą. Ypač svarbus šioje istorijoje buvo Sergejus Dorenka, populiariausias kanalo ORT vedėjas, savo laidomis vieną po kito „naikinęs“ įvairius politinius veikėjus. ORT, arba Pirmasis kanalas, priklausė tuo metu įtakingiausiam oligarchui Borisui Berezovskiui, kuris artėjančiuose rinkimuose visas kortas naiviai statė už V. Putiną, tad
KGB pasisavinti Komunistų partijos pinigai tapo naujos kleptokratinės Rusijos pamatu.
IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI
INOVATYVUS VERSLAS
IŠMANUS MOKSLAS
IŠMANI VISUOMENĖ
VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Darius Verseckas
PMS
PMS
CMYK
PMS
CMYK CMYK
V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .
#be1e2d
Pasaulinis verslas prieš lietuvišką uždarumą
200 c
HEX
PMS
#204064
654 c
C M Y K
15 100 90 10
CMYK C M Y K
100 85 46 11
#be1e2d
HEX
#204064
„Tai, ką mes matome, – nuo valdžios požiūrio iki universitetų – sudaro labai patrauklų vaizdą. Be to, teisinė bazė gana gera, kad galvotume apie Lietuvą kaip vietą investicijoms“, – džiaugiasi Anthony Finbow, bendrovės „Eagle Genomics“ vadovas. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
56
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
besnių nei, pavyzdžiui, „General Electrics“, korporacijų. Tokias bendroves nuo pat mažumės turi pastebėti ir prisijaukinti Lietuva. Vienas kelias yra jas auginti, kitas – prisivilioti iš užsienio, kol jos dar labai jaunos ir rizikingos. Žinoma, šioje srityje viskas labai rizikinga. Sakoma, kad 90 proc. startuolių žlunga, ir tai būtų galima vadinti pozityviu požiūriu.
Kaip pasėti startuolį Tam, kad lietuviškoje žemėje išdygtų startuolis, pirmiausia reikia panaikinti krūvą stereotipų ir baimių žmonių galvose. Iš
inercijos žodžius „verslininkas“ ir „sąžinė“ vis dar laikome prieštaravimais. Juk verslas – purvinas reikalas, ar ne? Be to, bijome rizikuoti, net jei ir sugalvojame įdomią idėją. Žiūrėk, amerikietis puolė į dugną, atsistojo, nusivalė dulkes ir vėl lipa, o mes kažin kodėl bandome mažiau. Per pasaulį plečiasi 2012 m. Meksikoje atsiradęs renginių ciklas „FuckUp Nights“, kurio pagrindiniai pranešėjai yra nepasisekusių startuolių įkūrėjai ir vadovai. Jie atvirai pasakoja, kaip verslas pakeitė jų asmeninį gyvenimą, kaip pykosi su partneriais, kaip net nepastebėjo, kad jau sėdi visiškoje duobėje. Beje, jų pasakojimai yra filmuoja-
C M Y 200 c K
PMS HEX
Kaskart, kai nusikeikia įmonės vadovas, pasaulyje gimsta startuolis, kuris siekia sugriauti jo puoselėjamą verslo modelį ir panaikinti visus rūpesčius.
enture beat“ suskaičiavo, kad pasaulyje ganosi 229 vienaragiai (bent 1 mlrd. dolerių investuotojų vertinamos bendrovės), kurie kartu sudėjus yra pritraukę 175 mlrd. dolerių investicijų ir rinkoje vertinami 1,3 trln. dolerių. Tad tokia ta statistika tiems, kurie vis dar svarsto, ar tikrai valstybei verta skatinti keistų verslų kūrimąsi. Tie keisti verslai, kaip pavėžėjimo programėlė „Uber“ ar būsto nuomos programėlė „AirBnB“, perkrato sektorius su seniai nusistovėjusiomis taisyklėmis didelėje pasaulio dalyje. O kaip jau parodė skaičiai, jie per kelerius metus gali išsipūsti iki stam-
200 c #be1e2d
654 c #204064
15 100 90 10
CMYK PMS C M Y 654 c K
100 85 46 11
Viršvalstybinės struktūros Europos Sąjungoje kol kas akivaizdžiai nespėja reaguoti į iššūkius. „Reuters“ nuotr.
60
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Aurelijus Katkevičius Aušros barysienė s Nuotr .
tema
PERMAINOS BUS NUOLATINĖS
„Tarp Teksaso ir Viskonsino beveik daugiau skirtumų negu tarp Airijos ir Italijos“, – sako man pažįstamas airių žurnalistas viename Denverio bare, kai ten vakarojame po visos dienos bastymosi po šio miesto įmones ir valdžios institucijas. Ir pratęsia: „Na, tik kalba Valstijose viena.“ Ir tai – Pietuose dabar jau tikrai pravartu mokėti ispaniškai, o kai kur Vakaruose dar ir kiniškai, mintyse priduriu aš.
SKAUSMINGOS
2016 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
61
visuomenė
>>
Vandens karai
Ten, kur buvo Aralo jūra, – dabar dykuma. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .
Pakalbėkime apie gresiančius karus dėl vandens. Ne dėl naftos. Naftos ir dujų tuose kraštuose yra daugiau nei pakankamai. O vandens katastrofiškai trūksta.
G
arsiosios aralo jūros liekanose (senesniuose žemėlapiuose dar galima matyti buvusios Aralo jūros didybę) dabar yra Aralkumo dykuma su labai užterštu oru. Ir – kaip dera musulmoniškai dykumai – kai kur joje stovi naftos gręžimo bokštų ir siaučia smėlio audros. Buvusios jūros uzbekų dalyje. Išmanieji kazachai savo šiaurinę Aralo pusę susitvarkė. Paėmė nedaug, bet gerai. Siauriausioje šiaurės Aralo jūros vietoje pastatė dambą palei Syrdarjos žiotis, nebeišleido vandens į uzbekiškus Aralo pietus, beviltiškai dykumėjantį Aralkumą. O patys Syrdarjos žiotyse susitvarkė jūrą. Dabar ten daugėja vandens, jūra po truputį artėja link Aralo, kažkada buvusio tikro jūrų uosto. Kazachai jau pramoniniu būdu gaudo žuvis ir vargo
68
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Regimantas Dima
A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .
savo atitvertoje jūros dalyje nemato. Jūra yra. Nedidelė, bet sava, ir nereikia kurti jokių bendrų projektų su kaimynais. Tokie projektai su kaimynais Centrinėje Azijoje dažniausiai yra beviltiški dėl ilgamečio tarpusavio nepasitikėjimo ir dėl autoritarinių prezidentų valdymo manierų. Taigi Aralo jūroje konfliktų jau nebus. Beviltiška. Uzbekistanas nepajėgus įkąsti Kazachstanui, o pats yra priverstas beveik visą per savo teritoriją tekančios Amudarjos vandenį atiduoti laukams drėkinti. Uzbekijos Aralo dalyje vandens beveik nelieka.
Kinija riboja vandens, patenkančio į Irtyšių, kiekį Nors Kazachstanas įspūdingai aplošė Uzbekistaną dalijantis Aralo jūros likučius, ryti-
Išmanieji kazachai savo šiaurinę Aralo pusę susitvarkė.
visuomenė
Žvelgiant į Lietuvą pro JAV ambasados langus (I)
Libano švietimo ministras itin išreklamavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) nuotr.
Atvykau į Vilnių iš Londono praėjusių metų pabaigoje, taigi šioje šalyje vis dar esu naujokas. Kaip politologas ir žmogus, užsidegęs sužinoti apie Lietuvą kiek įmanoma daugiau, perskaičiau daug knygų, peržiūrėjau nemažai laikraščių archyvų ir dokumentinių filmų ir netgi ėmiausi – tiesa, ne itin mikliai – mokytis lietuvių kalbos. Tai – p i r m o ji i š dvi e jų s t r ai p sni o dalių , k u r iam e t y r in ė jam o s k e li o s u nikali o s li e t u vi š k o s is t o r ij o s i r asm e n y b ė s , vai z d u o jam o s n u t e kin t o j e J AV di p l o mat in ė j e k o r e s p o nd e ncij o j e .
T
ačiau yra ir kitas, kiek netradicinis, mano naudotas informacijos šaltinis; toks, kuris atvėrė virtualų ypatingų pastabų apie Lietuvą lobyną. Tai nutekinta JAV diplomatinė korespondencija, kuri atskleidžia įslaptintas Amerikos vyriausybės pareigūnų ataskaitas apie Lietuvos politiką ir politikus. Šiek tiek konteksto: 2010 m. JAV diplomatinės korespondencijos nutekinimas, paprastai vadinamas „Cablegate“, sukėlė didelį tarptautinį skandalą. Diplomatine korespondencija vadinama konfidenciali žinutė, išsiųsta ambasados ar konsulato patronuojančiosios šalies užsienio reikalų ministerijai (ir atgal). „Wikileaks“ žiniasklaidos organizacija, skelbianti cenzūruojamą ar kitaip apribotą oficia-
72
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Dr. Jonathanas Boydas
A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .
lią medžiagą, pradėjo viešinti JAV diplomatinę korespondenciją keliuose laikraščiuose 2010 m., kol galiausiai suteikė neribotą internetinę prieigą prie savo duomenų bazės, kurioje buvo net 251.287 diplomatinio susirašinėjimo dokumentai iš 274 ambasadų, išsiųsti 2003–2010 metais. „Wikileaks“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Julianas Assange’as (kuris šiuo metu glaudžiasi Ekvadoro ambasadoje Londone, siekdamas išvengti ekstradicijos į Švediją, kur jį siekiama apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų) pagrindė savo sprendimą paviešinti diplomatinę korespondenciją apeliuodamas į skaidrumo ir atskaitingumo principus. Informacijos nutekėjimo šaltinis Chelsea Manning, armijos žvalgybos pareigūnė, turėjusi prieigą prie
JAV diplomatai stebėjosi, kaip gali išgyventi Vilniaus oro uostas.
laisvalaikis
>>
Andrew Mikšys:
nesu užsienio agentas, savo fotografijomis kenkiantis Lietuvai Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs lietuvių kilmės fotografas Andrew Mikšys sako, kad Lietuva jį įkvepia. Fotografuodamas romų bendruomenę ir provincijos diskotekas šalyje, iš kurios kilę jo seneliai, Andrew tyrinėja istoriją ir daugialypį identitetą.
Andrew Mikšys: „Viename sakinyje „Davai, chebra, einam į diskoteką“ yra rusų, jidiš ir lietuvių kalbų žodžių.“ A nd r e w M ik š i o n u o t r .
„Vienas dalykas, kurio nedarau, tai nekoreguoju aplinkos, kurioje fotografuoju“, – sako Andrew Mikšys. A nd r e w M ik š i o n u o t r .
N
aujausias jo fotoprojektas „tulips“, kurtas baltarusijoje, – taip pat praeities ir dabarties sąsajų analizė. „Žmonės sako, kad aš per daug susikoncentravęs į sovietinę praeitį, bet aš noriu ją suprasti. Praeities suvokimas išlaisvina ir leidžia patirti katarsį. Ją supratęs gali judėti tolyn ir pradėti kurti naują ateitį“, – teigia Andrew, Lietuvoje dėl savo darbų sulaukęs lavinos neigiamų vertinimų, tačiau mėgstamas ir vertinamas užsienyje.
Andrew, neseniai išleidai pakartotinį projekto „Disko“ knygos leidimą. Tai reiškia, kad projektas buvo sėkmingas?
Viskas priklauso nuo to, ką vadini sėkme. Knygų leidyba nėra būdas užsidirbti. Mano pagrindinis tikslas buvo atgauti investuotus pinigus ir atrasti auditoriją, kuriai knyga pa-
76
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Berta Tilmantaitė
tiktų. Aš laimingas, kad pavyko ją išleisti taip, kaip norėjau. Ir labai džiaugiuosi, kad žmonės iš skirtingų pasaulio šalių žavisi tuo, ką radau Lietuvos kaimo diskotekose. Žinau, kad kai kuriems žmonėms sunku suprasti, bet man kaimo diskotekos yra tiesiog auksas. Ir ne koks nors egzotiškas blizgutis, o tikras, grynas auksas. Kai pirmą kartą įžengiau į Drako klubo diskoteką Adutiškyje, jaučiausi lyg atradęs nežinomą kapavietę Egipte. Negalėjau patikėti! Diskotekos yra labai unikalios, organiškos erdvės, sukurtos pačių žmonių. Šiandieniame komercializuotame ir monetizuotame pasaulyje tokių erdvių rasti nelengva. Todėl labai norėjau ten fotografuoti. Šią žiemą grįžau į Adutiškį dėl mados fotosesijos žurnalui „Dazed“ – man pozavo vietos jaunimas, apsirengęs „Vetements“ drabužiais (fo-
Buvau labai nustebintas neigiamos reakcijos Lietuvoje.
laisvalaikis
Dešimt dienų Japonijoje Japonija veža. Vargu ar kur kitur rasite tokį žmonių bei spalvų margumyną ir kartu jokio chaoso.
Tvarka Japonijoje gimsta ne iš baimės ar diktatūros, o iš kultūros. A u š r o s Ba r y si e n ė s n u o t r .
T
varka – turbūt geriausiai japoniją nusakantis žodis. Ji gimsta ne iš baimės ar diktatūros, o iš kultūros. Niekur kitur pasaulyje nejausite tiek pagarbos žmogui. Niekas nepastums ir neužlips ant kojų. Grąžą jums atiduos sudėtą krūvele nuo stambiausios monetos iki smulkiausios. Autobuso vairuotojas stotelėje pats išlips, kad nuvestų jus 100 metrų ir parodytų reikiamą pastatą. Kai kuriuos ne mažiau stulbinančius dalykus pastebėsite ne iš karto. Pavyzdžiui, kai sustosite prie šviesoforo, nė vienas automobilis nesustos šalia jūsiškio taip, kad juo važiuojantys galėtų lengvai nužvelgti jūsų mašinos saloną. Tai būtų tiesiog... nemandagu. Kaip ir sloguoti viešoje vietoje nenešiojant marlės kaukės, taip pat nenusiavus batų užeiti į namus, restoraną ar šventyklą.
80
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Robertas Pogorėlis
Japonai lengvai suderina monoteistinį budizmą su tradiciniu pagonišku šinto tikėjimu, išpažįstančiu daugybę gamtos dievybių. Todėl čia rasite ir budistinių, ir šinto šventyklų, dažnai – netoli viena kitos. Istorinės šalies sostinės Naros parkuose laisvai ganosi daugybė šventais laikomų elnių, kuriuos iš rankų maitina turistai. Kasmet spalį per specialią ceremoniją jiems nukertami ragai vėliau aukojami dievams. Tačiau minios turistų čia atvyksta ne tik dėl elnių. Jie plūsta į pagrindinę miesto šventyklą, kurioje – viena didžiausių pasaulyje sėdinčio Budos skulptūrų. Ją apžiūrėję nepabijokite paėjėti parku tolyn – ten rasite dar penketą įdomių šventyklų, nemokamų ir neperpildytų, kuriose galėsite atsipalaiduoti ir pailsėti nuo minios. Ko gero, didžiausią įspūdį kelionėje man paliko šventasis Kojos kalnas, pagarbiai vadi-
Brangūs ir transporto bilietai, bet gerokai sutaupysite nusipirkę vieną ar kelias dienas galiojančius nuolatinius.
laisvalaikis
Tik pyst! Ir įsigijote būstą „Tai, žinoma, kad svarbu! Taigi čia reikia atskiro akto! Mes, žinokit, čia iki liepos užsiėmę!“ – pokalbio toną nuo 2 iki kokio 7,84 balo iš dešimties akimirksniu kilsteli notarės padėjėja. Negalima juk, kad pinigai, skirti būstui pirkti, į banko sąskaitą sukristų iš dviejų skirtingų sąskaitų. O aš maniau, kad bent jau pinigus paimti šie keisti kitos planetos žmonės sutiks taip, kaip greičiau.
V
iliuosi, jog atsivertėte šį puslapį tikėdamiesi, kad tradiciškai papasakosiu apie kokį naują ar jau užmirštą seną būdą praleisti laisvalaikį, pageidautina, rizikuojant sveikata irba gyvybe. Tad štai – turite laisvo laiko? Gyvenime trūksta azarto, adrenalino, trokštate patirti pavojų? Įsigykite būstą! Pirmiausia turiu paminėti – visa tai, kuo čia piktinsiuosi, yra kuo tikriausios pirmojo pasaulio problemos. Jei turėčiau bent truputį kantrybės ir matyčiau badaujančių Afrikos vaikų veidus prieš akis, nedrįsčiau skųstis tokiais trivialiais dalykais kaip rūpesčiai perkant pretenzingą būstą (loftą) viename prestižinių Vilniaus rajonų, miesto centro, parko, prekybos centro pašonėje. Tačiau neturiu kantrybės ir sugebu pasiskųsti, kad tarp mano naujųjų namų ir darbo tėra „Vero Cafe“,
84
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Leonas Vaitiekus Lenokas
ir ši prie pat darbo. Tai reiškia, ne „Cofee Inn“ arčiau mano namų, kad galėčiau pasimėgauti karameline macchiato rytais palengva žingsniuodamas paupiu. Žinia, prie gero priprantama. Tad tai, kad problema yra pirmojo pasaulio, manęs nesustabdys. Visas procesas, kuris turėtų būti džiugus kaip devintojo dešimtmečio britų valstybės remiamo būsto reklamos, yra taip smarkiai iškreiptas ir nereikalingai sudėtingas, kad – pažadu – suės jūsų laisvalaikį, dalį darbo laiko, dalį darbingumo ir riebų bryzą neuronų. O tai ilgainiui gali atsiliepti jūsų psichinei ar net fizinei sveikatai. Tad – valio! Kapitalistinės visuomenės tradicija diktuoja, kad mirtingasis už savo atliekamą darbą yra atlyginamas sukurtos pridėtinės vertės ekvivalentu, įprastai – pinigais. Natūriniai
Vėlavimas yra toks gajus tarptautinis statybininkų bruožas, kad jis randa vietą net ir populiariojoje kultūroje.
laisvalaikis
Pirmas iš prabangiųjų – „Bentayga“
„Bentaygos“ salone odos netrūksta: ja apsiūta viskas, kas tik įmanoma, paįvairinant apdailą metalo ir medžio detalėmis. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
„Bentayga“ turi tiek galios, kad, atrodo, kelis kartus pervažiavus keliu iš jo teliks supurento žvyro ruožas. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Jei kada nors norėtumėte sėsti prie prabangaus „Bentley“ vairo ir jį išbandyti, Lietuvoje atstovo, į kurį galėtumėte kreiptis, nerasite. Artimiausias pardavimo taškas – Ryga.
T
iesa, maždaug dukart per metus „bentley“ komanda iš latvijos patraukia į Lietuvą drauge su naujausiais bendrovės modeliais. Mat, pasirodo, čia netrūksta norinčių šio gamintojo automobilių ir juos perkančių. Šįkart latviai į Lietuvą atvairavo pirmąjį „Bentley“ visureigį „Bentayga“. Tokie gamintojai kaip „Bentley“ ar „Rolls-Royce“ vienus po kitų kūrė naujus kupė, sedano ar kabrioleto kėbulą turinčius automobilius, tačiau apie visureigius net neužsiminė. Iki tol, kol didesnę prošvaisą turinčių masyvesnių transporto priemonių pardavimų kreivė šovė aukštyn, o bent po vieną visureigį turėjo visi, besiorientuojantys į masinę, ne vienetinę, automobilių gamybą. Pasižvalgiusios, kad „premium“ segmento gamintojai visureigius
88
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
DINA SERGIJENKO
j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .
parduoda lyg karštas bandeles, sekti jų pėdomis ryžosi ir prabangos segmento bendrovės. Pirmieji prabangūs visureigiai, pasiekę Baltijos šalis, skirti tiems, kurie juos sau rezervavo net prieš porą metų, kai tik „Bentley“ paskelbė apie jų gamybą. Vienas klientų, išduoda Aija Baltraitė, „Bentley Rigos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė, visureigį užsisakė net prieš ketverius metus. Tuomet „Bentley“ nusprendė, kad toks automobilis bus, tačiau neišdavė nė detalės daugiau, o „Rolls-Royce“ kalbėjo, jog kad ir kiek stengtųsi geriausi dizaineriai, vis tiek visureigis su jų emblema neįmanomas (prabėgus porai metų tokių žodžių britai atsisakė ir nusprendė, kad visureigį vis dėlto pagamins).
Nejučia suprantu norinti, kad „Bentayga“ būtų ne toks galingas.
laisvalaikis
Fokusai su maistu
1. Pritrenkti vaišių
gausa – vienas vulgariausių svečių stebinimo būdų. V ladimi r o
I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Visais laikais pokyliai ir puotos, kuriuos rengė turtingieji, buvo skirti toli gražu ne vien pavalgyti. Iškėlęs gausią puotą galėjai aiškiai kitiems pademonstruoti savo statusą, turtus ir galybę.
2.
Nuo seniausių laikų puotos buvo proga pasilinksminti. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .
3.
Mandarinai iš mėsos irgi galėjo nustebinti svečius. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .
N
etgi svečio vieta prie stalo (valdovo – centre, ant pakylos, žemiausio rango svečio – tolimiausiame ilgo stalo gale) akivaizdžiai bylojo, kuris iš susirinkusių čia svarbus, o kuris – nelabai, kad ir kaip pūstųsi. Tuo pat metu didikams dirbantys virtuvės šefai turėjo puikią progą atskleisti visiems savuosius sugebėjimus, nustebinti susirinkusius svečius ir kartu pelnyti šeimininko palankumą. Be abejonės, paprasčiausias būdas parodyti savo galybę – priblokšti visus valgių gausa. Stalai dažnai jeigu ne lūždavo, tai bent jau įtartinai braškėdavo nuo sudėto maisto svorio, kurio viso suvalgyti susirinkusieji nepajėgtų, net jeigu sėdėtų prie stalo neatsistodami visą savaitę. Tačiau toks nustebinimo bū-
92
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS
das – vienas vulgariausių. Svečiai iš puotos tikėjosi toli gražu ne vien tik „duonos“, bet ir „žaidimų“, kitaip tariant, jie tikėjosi būti nustebinti, pralinksminti, sužavėti. Prie bendros atmosferos daug prisidėdavo gausus muzikantų būrys ir gerai išmuštruota juokdarių komanda. Tačiau ne mažiau čia svarbi buvo ir virtuvė, kuri sukurdavo tokių patiekalų, kad išsižiodavo net ir labiausiai patyrę puotų lankytojai.
Stalas kaip teatras Net seniausiais laikais, senovės Romoje, dažnai ant stalo būdavo pateikiamas maistas, „apsimetantis“ kuo nors kitu. Kas galėtų pamiršti Petronijaus „Satyrikone“ aprašytą vieną Trimalchiono puotų, kai ant stalo buvo patiektas visas šernas, kurį neva virėjas pamir-
Viduramžiais negalėjai valgyti tiesiog to, ko užsigeidei.
Ernestas Parulskis
Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .
Mėsos gimtadienis Kai Kalvarijų turgaus rekonstruktoriai antrą kartą perkėlė blusturgį į kitą vietą, keli žmonės iš prekiautojų elito nusprendė nebesikankinti ir verslą nuo nepatikimų gatvės prekystalių permetė į kioskus. viename jų ankstyvą šeštadienio popietę atsitūpęs skenavau apatinių lentynų turinį (nuotraukų pluošteliai skaidriuose plastikiniuose maišeliuose, kartoninės dėžutės su lūpinėmis armonikėlėmis, žaisliniai sunkvežimiai, žurnalo „Mokslas ir technika“ 1973 m. rinkinys), kai kažkas stuktelėjo į petį. Nieko baisaus – vietos kioske nėra daug. Atsisukęs pamačiau gal trisdešimties metų blondinę su skardiniu sukučiu rankoje. Ji kostelėjo ir abejodama paklausė pardavėjos: – Šitą... Ar neturit... Net nežinau kaip pasakyti... – Viskas gerai. Sakykit rusiškai, aš suprantu, – geranoriškai pasiūlė pardavėja. – Oi, ne, aš ne dėl to... Nu, aš ir lietuviškai nežinau, kaip tai vadinasi. Tokia lėlė. Ciamcia Liamcia? – atsargiai pasiūlė pavadinimą pirkėja ir vaizdingai pasiūbavo į šonus.
100
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
– Aaa, Lialka Nevaliaika, – akimirksniu išsprendė užduotį pardavėja. – Tiksliai! – Ne, neturim. Tai kolekcinis dalykas. Šviesiaplaukė nusivylusi atsiduso. „Pardavėja turbūt ukrainietė. Mūsiškiai sakytų Vanka Vstanka“, pagalvojau, toliau dairydamasis po lentynas. Į kioską mane atginė panika, kurią sukėlė šykštumas. Prieš gerą mėnesį paskambino bičiulis ir pakvietė į savo duk ros trylikos metų gimtadienį. „Klausyk, aš juk žinau – tai paskutinis kartas, kai ji dar leidžia dalyvauti suaugusiesiems. Atvaryk, renginys bus grandiozinis. Viskas vyks atnaujintame šviežios mėsos paviljone, vaikai mokysis pjaustyti mėsą, ją valgysim vietoj, o kepsnius išsivešim autobusais į gamtą. Vairuoti nereikės, todėl bus galima“, – džiugiai atpasakojo šventės scenarijų pašnekovas. Kai šiek tiek nustebęs pasitikslinau
gimtadienio vietą, man buvo paaiškinta, kad vaikai jau priprato prie keistos aplinkos per gimtadienius, o anturažas bus itin palankus instagramui ir feisbukui: kas gali būti efektingiau už nuotraukas su mėsa, krauju, peiliais, vaikais ir balionais? „O kokių dovanų tikisi trylikametė?“ – paklausiau ir, be abejo, rišlaus atsakymo negavau. Teko paskambinti kitiems pakviestiesiems ir paklausinėti. Sužinojau, kad vieni verčiasi per galvą ieškodami daiktų, kurie atliktų dvi funkcijas – patiktų sukaktuvininkei ir kartu padarytų įspūdį jos tėvams. Kiti nusprendė abi funkcijas sukišti į voką su pinigais. Išvardytos sumos mane sužeidė – neieškantys dovanų svečiai ruošėsi duoti maždaug po du šimtus eurų. Šitaip aš ir atsiradau vintažinių smulkmenų kioske. Kelionę pradėjau nuo žaislų parduotuvių prekybos centruose, vėliau užėjau į kelias vietas senamiesty-
Aidas Puklevičius
V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Pirmojo pasaulio malonumai Kiekvieną mūsų supa daugybė erzinančių dalykų. Mane, sakysim, baisiai siutina netobuli arbatos pakelių siūlai. jie amžinai per trumpi gilesniam puodukui, todėl kaskart nesėkmingai nuskęsta, tada turi juos žvejoti pirštais arba šaukštu, stengtis neaptaškyti baldų ir šalimais besisukiojančių kolegų, žodžiu, visaip kaip gaišti laiką, kurį galėtum skirti Artimųjų Rytų taikos problemoms arba kitiems pasauliniams iššūkiams. Dar padoriai nervų ląsteles gadina pasaulinis IT gamintojų sąmokslas gaminti tik savo produktams pritaikytus laidus, kiš-
102
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
tukinius lizdus, baterijas ir kitokį velnią. Kai reikia pereiti visą kontorą ieškant būtent to kompiuterio maitinimo laido arba būtent to telefono kroviklio, norisi šauktis dangiškojo keršto visos pramonės adresu. Ir ar esate pastebėję, kaip į visišką komą gali įstumti užstrigęs bilietų prekybos serveris? Tau žūtbūt dabar reikia įsigyti leidimą į seniai išsvajotą premjerą, o prakeikta sistema neatpažįsta tavo slaptažodžio, pagalbos telefonai amžiais užimti,
o kai atsilaisvina, prie jų sėdinti mergina atrodo kaip ką tik nukritusi iš Mėnulio ar tolimesnio Saulės sistemos kūno ir pirmą kartą girdi žodį „slaptažodis“. Visus šiuos rūpesčius ir vargus jungia viena etiketė – „pirmojo pasaulio problemos“. Taip, broliai ir sesės, patys to nepastebėdami mes netyčia persikėlėme iš trečiojo pasaulio, kas kad apsikaišiusio branduolinėmis raketomis, bet vis tiek trečiojo, į tą, kuriame mūsų nebevargina klausimas,
Sigita Šimkutė
V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Su šypsena į darbą Nedžiugina. Toks buvo Stefutės atsakymas į pastaruosius prašymus patikslinti, kas yra ne taip, – kodėl dizainerės reklama, sumaketuota vykdant smulkiausius nurodymus, yra atmetama paskutinę akimirką, kodėl gauta metinė premija ne malonina, o įžeidžia. stefa kaip tas asiliukas, tampantis subliūškusį balionėlį, tik atsidusdavo „nedžiugina“ ir užversdavo akis į palubėje lėtai besisukančias ventiliatoriaus mentes. Įmonės direktorius jau kurį laiką domėjosi koučingu ir kitais įmonių valdymo mados vėjais, tad ėmėsi Stefutės neigiamo nusiteikimo transformacijos, kad visiems būtų geriau. Deja, geriau netapo. Stefa kietai sučiaupusi lūpas sėdėjo prieš direktorių ir tik kraipė galvą – kurių galų jam reikia žinoti jautriausius jos gyvenimo momentus, greičiausiai turėjusius įtakos dabartiniam jos pesimizmui. Lygiai taip pat ji kraipė galvą, kai direktorius persiųsdavo darbuotojams el. laiškus su kvietimu dalyvauti gražiausios, mylimiausios įmonės rinkimuose. Stefai buvo nesuprantama, kaip galima darbuotojus priversti mylėti savo darbovietę, – arba myli, arba ne – meilės neįskiepysi ir neįsūdysi. Ji pažvelgdavo pro akinių viršų į optimizmu besitaškantį vadovą ir dar kartą atsidusdavo savo firminiu atodūsiu.
104
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
Galiausiai kolegos pradėjo šnabždėtis, kad toks Stefutės nusiteikimas kenkia visai įmonės atmosferai, tačiau jos darbo rezultatai buvo pakenčiami, tad direktorius neturėjo priežasčių dūsautojos atleisti. Stefa patyliukais jautė, kad šitaip ilgai nesitęs ir vieną dieną jos pesimizmas jai skaudžiai atsirūgs. Tebūnie, pagalvojo ji, pamilsiu savo darbą iš naujo. Nuėjo į knygyną ir nušlavė populiariosios psichologijos lentyną. Po kelių valandų namuose, apsikreikusi atverstomis knygomis ir išlenkusi pakelį kefyro, suprato, kad moterų žurnalai rašo tą patį, tik kainuoja pigiau. Atsivertusi seną egzempliorių, dulkantį prie tualeto bakelio, – Stefa turėjo įprotį paskaityti ką nors lengva prieš atlikdama rimtus reikalus, ėjimas į tualetą buvo vienas jų, – rado penkių žingsnių programą „Su šypsena į darbą“. Paslėptos dantų pastos reklamos nebuvo, vadinasi, tiks. Pirmojo punkto griebėsi tą patį vakarą – susiruošti drabužius kitai dienai, kad ryte nesubjurtų nuotaika besistaipant prieš veid
rodį, nusivalyti batelius ir susitepti pusryčiams sumuštinį. Netgi kavos puodelį pastatė ant virtuvinės spintelės greta arbatinuko, kad pusryčiai eitųsi kaip per sviestą. Pabudusi Stefa išgirdo į palanges barbenantį lietų ir pagalvojo, kad nėra įsitikinusi, ar tikrai nori vilktis iš vakaro pasidėtą sijoną. Tingiai įsikniaubusi į pūkinę antklodę svarstė, ar drabužių pasirinkimo keitimas neturės poveikio programos įgyvendinimui. Tebūnie sijonas. Užsimiegojusi iš indaujos išsitraukė kitą puodelį ir bestatydama kaukštelėjo į vakar padėtą, tas vos nesudužo. „Ramiai, ramiai, su šypsena“, – sumurmėjo pati sau, galiausiai sugrūdo sijoną į spintą ir įlindo į senus džinsus. Čiaumodama šaldytuve kiek apdžiuvusį sumuštinį jau ruošėsi rakinti duris, bet prisiminė antrąjį programos punktą. „Nusišypsok sau.“ Žvelgiančiai į savo atvaizdą ryte Stefai retai kada norėdavosi šypsotis, nebent būdavo juokingai nugulėjusi plaukus. Ilgai stebeilijosi į save – kiek papilkėjusi veido oda, turbūt praverstų geras kre-
žvilgsnis
Austrijos prezidento rinkimuose pirmauja kraštutinių dešiniųjų atstovas Norbertas Hoferis. „ R e u t e r s “ n u o t r .
GEGUŽĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Austrija, Kanai ir sportas
R
inkimų lauke gegužę įdomiausia mums, europiečiams, – Austrija. Ten vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Pirmąjį, kaip žinome, balandžio 24 d. laimėjo Laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis, surinkęs 35 proc. balsų. Kadangi Laisvės partija priskiriama prie kraštutinių dešiniųjų populistinių partijų, toks rezultatas sulaukė daugybės komentarų apie galimą tolesnį Europos radikalėjimą ir dešinėjimą. Antrą vietą, surinkęs 21 proc. rinkėjų balsų, užėmė Alexanderis Van der Bellenas, Žaliųjų partijos narys, rinkimuose varžęsis kaip nepriklausomas kandidatas. Trečioje vietoje liko taip pat nepriklausoma kandidatė Irmgard Griss. Ir tik ketvirtoje ir penktoje vietoje atsidūrė valdančiųjų – Austrijos Liaudies ir Socialdemokratų partijų – atstovai. Akivaizdesnį rinkėjų
106
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2016
„ne“ valdančiosioms partijoms sunku net ir įsivaizduoti. Dabar iš esmės pats įdomiausias klausimas – ar sugebės austrų politikos veikėjai mobilizuotis ir vieningai paremti A. Van der Belleną. Nors tai labai abejotina – po rinkimų šalies žemėlapis nudažytas vientisa mėlyna (taip žymima Laisvės partija) spalva. N. Hoferis daugumą gavo bemaž visur. Dar viena Europos Sąjungos šalis – Kipras – gegužę rengia parlamento rinkimus. Kol kas apklausose pirmauja iki šiol valdantis (koalicijoje su Europos partija) Kipro demokratinis visuotinis judėjimas, konservatyvi ir krikščioniškai demokratiška partija. Antroje vietoje esanti komunistinė Pažangioji darbo liaudies partija atsilieka maždaug dešimčia procentinių punktų. Kino mėgėjai, be abejo, prisimena, kad gegužė – raudonųjų kilimų metas Prancūzijos Kanuose. Šiemet ten 11–22 dienomis
vyks jau 69-asis kino festivalis, jo žiuri šiemet vadovauja australų režisierius George’as Milleris. Festivalį atidarys naujausias Woody Alleno filmas „Cafe Society“. Na ir žinoma, gegužės 28 d. Milane visų futbolo gerbėjų laukia UEFA Čempionų lygos finalas. Ledo ritulio mėgėjų dėmesys gegužės 6–22 d. greičiausiai bus nukreiptas į Maskvą ir Sankt Peterburgą, kur vyks Pasaulio čempionatas. Bet lietuviams įdomiausios gali būti gegužės 13–15 d., kai krepšinio gerbėjų akys greičiausiai bus nukreiptos į Berlyną, kur vyks Eurolygos finalinio ketverto varžybos. Stebėti jas verta ypač šiais laikais, kai susikibus Eurolygos ir FIBA vadovybėms niekada negali žinoti, kurios varžybos kur bus paskutinės ir kurios komandos iš kurių varžybų bus išmestos.