Verslo klasė, 2017 balandis

2 0 17 BA L A N DI S

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

FINANSŲ TECHNOLOGIJŲ PASAULIS KRAUSTOSI Į LIETUVĄ UNIVERSITETŲ, KOKIUS ŽINOME, PABAIGA LAIKAS „TESLA GIGAFACTORY“ KEPURINEI?

„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary:

„Oro linijose pilna melagių ir girtuoklių“

129718 12,3 10 5 pastatytų būstų ploto

ha

sutvarkytos aplinkos

patirties

m.

vnt.

išpuoselėtų ežerėlių ir daug laimingų ančių

m²

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 4 (170)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase R e dak t o r i u s

Aurelijus Katkevičius R e dak t o r ia u s p avad u o t o jas

Rytas Staselis N u o la t iniai a u t o r iai

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, ne visi gali įvertinti šitą įstabų faktą, bet šiemet gandrai lietuvon parskrido anksčiau, nei jiems priklausytų pagal fonologų nustatytą grafiką – tai yra kovo 25 d., Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai dieną. Kai kas džiaugėsi, kad jau ir prieš dešimt metų matė jų. Kai kas net skrendančių. Aš, tiesą sakant, tiksliai nežinau, kiek visokie senolių ženklai veikia, bet esu girdėjęs, kad skrendantis gandras yra daug geresnis ženklas negu kur pabaliais vaikštantis.

Na, tai būtų suprantama – lyg ir logiška, kad judėti greitai ir žiūrėti į visą ūkį iš viršaus yra geriau nei judėti iš lėto.

Kadangi pats įvairiausiomis pramoginėmis progomis esu rašęs horoskopų, nei ženklais, nei horoskopais nelabai tikiu, bet vis dėlto kaip norėtųsi... Ir čia aš net be aliuzijų į kokių nors politinių judėjimų logotipus. Kaip norėtųsi, kad mes – ir visuomenė, ir valstybė – pagaliau imtume ir pagautume visai kitokį judesio tempą, kad sprendimai būtų priimami greitai, kad problemos būtų aptariamos be baltojo triukšmo ir kliedesių, dalykiškai ir konkrečiai.

„Legatum Institute“ sudaromo pasaulio valstybių klestėjimo reitinge 2016 m. Lietuva užima 42 vietą. Tai nėra baisiai blogai. Pirmosios – Naujoji Zelandija, Norvegija, Suomija. Priminsiu, kad prieš maždaug šešias dešimtis (tik!) metų dvi iš anksčiau paminėtų buvo depresyvių girtuoklių savižudžių šalys. Estija, Latvija, Lenkija šiame sąraše yra aukščiau už Lietuvą. Labiausiai tame reitinge mus žemyn tempia vadinamasis socialinio kapitalo kriterijus. Pagal jį Lietuva teužima 125 vietą iš 149 matuotų valstybių. Tai yra – dugnas jau visai čia pat. Čia matuojami santykiai tarp asmenų, socialinio tinklo parama, socialinės normos ir pilietinis dalyvavimas.

Svetimi. Kitaip tariant, didžiausia mūsų problema, anot šio surikiavimo, – esame svetimi sau ir svetimi vieni kitiems, svetimi artimiesiems ir svetimi kaimynams. Svetimi savo bendruomenėms ir valstybei. Ir tai ne vien psichologinis rūpestis. Nors psichologiniai rūpesčiai labai dažnai ir labai greitai tampa ir ekonominiais rūpesčiais. Net gal drįsčiau pasakyti, kad dažniau nei atvirkščiai.

Nebandysiu dabar kūkčioti, kaip dėl to liūdna ir kaip viskas blogai. Ir kad viskas – katastrofa.

Anaiptol – matau, kad pats psichologinis mūsų visuomenės audeklas laikui bėgant pamažu kinta.

Kad pradedame įvardyti, aptarti, mėginame prašnekti ir užkalbinti. Tegul kartais tai skamba juokingai, bet bandome. Tiesa, kartais mūsų mėginimai pasikalbėti virsta ilgais tylos laikotarpiais. Bet tik jau nenustokime bandyti.

Aurelijus Katkevičius

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Miglė Marija Galvonaitė Nerius Jasinavičius Egidijus Jurgelionis Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Naglis Navakas Dovaidas Pabiržis Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Dina Sergijenko Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Justinas Žilinskas A u t o r iai

Paulius Čiulada Dominykas Karpovičius Vladas Lašas Natalija Norvilė Lukas Ramonas Adamas Thomsonas Airida Zavadskė F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 250 7149 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

„REUTERS“ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 05 12

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

7

laisvalaikis

14

26

apie ką kalba pasaulis

14 | Svarbiausios kovo politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

22

88

42

žmonės ir įžvalgos

26

mėnesio komentaras

22 | Aurelijus Katkevičius: Europos Sąjunga: viskas tik prasideda

26 | Magnusas Carlsenas: Būti moksliuku yra gerai

Šešiasdešimties metų jubiliejus – proga pradėti iš naujo.

Pasaulio šachmatų čempionas išsisuka iš beviltiškų situacijų.

24 | Dovaidas Pabiržis: Europa atsilaikė

30 | Devyni mėnesiai po Pietų Amerikos saule

Nyderlanduose laimėjo nuosaikieji.

Dominykos Kukurytės kelionė į nežinomybę.

34 | Kaip „Ryanair“ pakėlė žmones skristi Michaelas O’Leary padarė „Ryanair“ kaštų mažinimą tiesiog ekstremalų.

40 | Kodėl smegenys atsisako taupyti?

Kartais atrodo, kad tuoj bus įvesta didelė bauda tiems, kurie sulauks pensinio amžiaus.

22 8

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

24

44 | Mums reikia daugiau ir geresnių bėgių Elektriniai traukiniai patrauklesni net už laivus.

2017 BALANDIS

78

48 | Prasmė kuria pelną

Duomenys yra vertingi tiek, kiek jie yra prasmingi.

52 | Trys draugai

Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija visada buvo strateginiai partneriai.

46 | Įžvalgos. Sektorius | Fintech banga, kurios Lietuva laukia su banglente

Lietuva gali tapti tarptautiniu finansų technologijų centru.

62 | Išmani Lietuva | „Hyperloop Baltica“: į Helsinkį arba Varšuvą – per pusvalandį?!

66 tema

Šiais laikais įmanoma sukurti mini sąjūdį – reikia tik geros iniciatyvos.

78 | Nustokite garinti actą: civilizacija keičiasi Pažanga visada laimi.

82 | Testų istorija: intelekto matavimai (I) Intelekto tyrimus paskatino karai.

88 | Atrasti Ameriką su „Discovery“

Naujausia „Discovery“ versija primena Natalie Portman.

94 | Velykiniai kulinariniai iššūkiai

Pagrindinių kiaušinių ruošimo būdų yra vos septyni ar aštuoni.

98 | Kinas: „Oskarus“ laimi emocijos „Mėnesienos“ istorija lieka nepabaigta.

100 | Muzika: Bananas, pakeitęs muziką „The Velvet Underground“ buvo antihipiai, antiviskas.

Universitetų ateitis: žaidžiame civilizaciją Universitetai įsipareigoja pirmiausia belaikiškumui.

74

visuomenė ir laisvalaikis

74 | Petro I ekspedicija į Madagaskarą ir Bengaliją Tegul Petro I testamentas suklastotas, Rusija vis tiek visada žvelgė į Indiją.

102 | Technika: ALR: kai ryšio vis dar negana Artimojo lauko ryšio žiedas kartais praverčia.

104 | Knygos: Dovydas Pancerovas: „Kiborgų žemė“ be nužmogėjusių didvyrių Šita knyga – ne visai apie Ukrainą.

106

skiltys

106 | Ernestas Parulskis: Kelionių vadovas: Viekšnių anomalija Viekšniuose gyvena pusantro tūkstančio žmonių ir yra trys muziejai.

108 | Aidas Puklevičius: Visais įmanomais greičiais pirmyn Nekrologus Europos Sąjungai rašyti per anksti.

110 | Sigita Šimkutė: Tėvystė

Verslas vis dėlto skirtingai vertina motinystę ir tėvystę.

112 | Jurga Vilpišauskaitė: Blogio plaukai ir akys

Anksčiau pirmus kūdikio gyvenimo metus indai švęsdavo ir dėl aukštų mirtingumo rodiklių.

Žvilgsnis 2017-ųjų balandį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

114 VERSLO KLASĖ

9

KALBA PASAULIS

Raketų lenktynės

Kovo 6 d. privačios kosmoso bendrovės „Blue Origin“ vadovas Jeffas Bezosas („Amazon“ įkūrėjas) tviteryje pristatė dvi pabaigto naujo raketinio variklio BE-4 nuotraukas. Prie jo bendrovė dirbo nuo 2011 m., jis bus pagrindinis būsimos orbitinės raketos variklis.

J. Bezosas neatskleidė, kur vežamas variklis, bet labiausiai tikėtina, kad į „Blue Origin“ bandymų vietą Vakarų Teksase.

Tai ta pati vieta, iš kur bendrovė planuoja leisti savo daugkartinius kosminius turistinius laivus.

Taigi raketų lenktynės tarp „SpaceX“, „Blue Origin“ ir „United Launch Alliance“ kaip reikiant įsivažiuoja. „Blue Origin“ sukurtas BE-4 raketinis variklis. „ Bl u e O r i g in “ n u o t r .

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Donaldas Tuskas perrinktas

Nors gimtinės Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovai aršiai priešinosi, Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai 30 mėnesių kadencijai kovo 9 d. perrinktas buvęs Lenkijos ministras pirmininkas (atstovavęs Piliečių platformos partijai) Donaldas Tuskas.

Už jį balsavo visų Europos Sąjungos valstybių narių atstovai, išskyrus pačią Lenkiją. Lenkijos ministrės pirmininkės Beatos Szydło prieštaravimų niekas neparėmė, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad parama D. Tuskui pakankama ir ji nebūtinai turi būti vienbalsė.

Lenkas Donaldas Tuskas perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai kadencijai. „ L aP r e ss e “ n u o t r .

Stebuklai futbolo aikštėje

Skriskit į Marsą

Kovo 7 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmai vienbalsiai patvirtino kosmoso tyrimų agentūros – NASA – įgalinimo įstatymą.

JAV Senatas analogišką teisinį aktą patvirtino vasario 17-ąją. Įstatymas apibrėžia būsimą NASA veiklą, įskaitant Marso programą, taip pat juo patvirtintas 2017 m. NASA biudžetas, siekiantis 19,5 mlrd. JAV dolerių. Tokio įstatymo JAV Kongresas nebuvo priėmęs nuo 2010-ųjų.

Raudonoji planeta, atrodo, iš tikrųjų tampa rimtu žemiečių taikiniu. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Po to, kai vasario 14 d. „Barcelonos“ futbolo klubas čempionų lygos aštuntfinalio pirmame žaidime išvykoje Prancūzijoje pralaimėjo „Paris Saint-Germain“ klubui rezultatu 0:4, viskas atrodė aišku. Žaidžiant tokio lygio komandoms, panaikinti tokį pranašumą antrose rungtynėse yra tiesiog neįmanoma. Tai prieštarauja gamtos ir futbolo dėsniams.

Kovo 8 d. vakare katalonai paneigė visus dėsnius ir laimėję 6:1 (po pirmojo kėlinio – 2:0) eliminavo prancūzus iš tolesnių čempionų lygos kovų. Nors dėl poros 11 metrų baudinių į saviškių vartus prancūzai, matyt, ginčysis su visais iki pat pasaulio pabaigos. „Barcelona“ švenčia neįtikėtiną revanšą. „ R e u t e r s “ nuotr.

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

žmonės

>>

Magnusas Carlsenas: būti moksliuku yra gerai

„Jaučiu, kad nebesu jaunas žaidėjas“, – sako norvegas pasaulio čempionas Magnusas Carlsenas. N TB / „ S can p i x “ n u o t r .

Susitikimas su pasaulio šachmatų čempionu Magnusu Carlsenu prasideda ne pačia geriausia nata.

K

ai įeinu į „Bristol“ viešbutį Osle, šis aukščiausią reitingą turintis šachmatininkas atrodo išsiblaškęs ir žvilgčioja į išmanųjį telefoną. „Ar mėgsti čia lankytis?“ – paklausiu ir apsidairęs supratu, kad viešbučio dekoras, kuris atrodo lyg iš praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio, su sietynais, statulėlėmis ir odinėmis sofomis nieku gyvu nedera prie M. Carlseno dėmelėmis margintų džinsų ir juodo medvilninio švarko. „Ne“, – sako jis.

Pastebėjau, kad savo feisbuko puslapyje jis pasivadinęs tiesiog sportininku.

Ar jis iš tiesų taip įsivaizduoja šachmatininką? „Manau, tai tinkamiausias žodis šiai veik­ lai apibūdinti. Tai, kaip aš ruošiuosi turny-

26

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Adamas Thomsonas

rams, kaip elgiuosi per juos, labai panašu į sportininkų pasiruošimą. Be to, galutinis tikslas yra tas pats – laimėti“, – atsako jis.

M. Carlsenas per turnyrus laikosi griežto miego ir mitybos režimo, taip pat turi daug savo mėgstamo sporto treniruočių. „Kai gerai jaučiuosi, ir žaidžiu geriau, varžybas lengviau pakeliu“, – jau kiek nuoširdžiau pasakoja jis.

Gebėjimas „pakelti varžybas“ – šio jaunuolio skiriamasis ženklas. Už rafinuotą strateginį žaidimą giriamas šachmatininkas taip pat garsėja tuo, kad niekada nepasiduoda. Jis mieliau bando laimėti nedidelį pranašumą esant tokiam figūrų išsidėstymui, kurį kiti žaidėjai, taip pat kompiuteriai, vertina kaip neišvengiamas lygiąsias.

Atkakli kovos dvasia paverčia daugelį

Būdamas 13-os, norvegas tapo vienu jauniausių didmeistrių.

M. Carlseno partijų proto ir fizinių gebėjimų išbandymo maratonais.

Stebina tai, kaip dažnai jis išsisuka iš tokių, atrodo, beviltiškų situacijų ir pasiekia triuškinamų pergalių. „Iš kitų tikrai truputį išsiskiriu tuo, kad sugebu rasti galimybių susidarius akivaizdžiai beverčiam figūrų išsidėstymui, – teigia žaidėjas. – Manau, iš dalies tai, kad sugebu pamatyti daugiau galimybių, yra susiję su mano šachmatų žaidimo stiprybe. Tačiau svarbu yra ir jų ieškoti net tuomet, kai ne kažin kas matyti.“ Toks atkaklus ryžtas išeina jam į naudą.

Būdamas 13-os, norvegas tapo vienu jauniausių didmeistrių, o 19-os pateko į pasaulio reitingų viršūnę. 2014 m. lapkritį jis nu-

galėjo indą Viswanathaną Anandą ir išsaugojo pasaulio čempiono karūną, kurią pirmąkart iškovojo 2013-aisiais. 2016 m. lapkritį dvikovoje su rusu Sergejumi Kariakinu vėl įrodė, kad yra stipresnis.

Be to, ši savybė sukrovė jam didžiulius turtus. Jis uždirba ne tik iš prizų ir pasirodymų. M. Carlsenas gauna apsčiai pasiūlymų iš rėmėjų. Jis netgi buvo Nyderlandų urbanistinio stiliaus drabužių bendrovės „G-Star RAW“, kurios juodą medvilninį švarką dabar vilki, drabužių modeliu.

Kaip ir bokse, pasaulio šachmatų čempionai turi ginti karūną nuo varžovų, kuriems pirmiausia tenka nueiti ilgą kelią, kad pelnytų teisę mesti iššūkį. Kadangi pats M. Carlsenas yra pasaulio čempionas, jam

tokia sistema suteikia daugiausia pranašumo, tačiau jis pasiryžęs ją pakeisti.

Kramtydamas restorano baro patiektą šaltą keptą jautieną, jis pasakoja: „Pagrindinis dalykas yra tas, kad mums reikia tokios sistemos, kuri būtų teisinga, o dabartinė sistema paprasčiausiai tokia nėra. Pasaulio čempionui suteikiama pernelyg daug privilegijų.“ Skamba didžiadvasiškai, tačiau šią idėją retas kas palaiko. Vienas argumentų „prieš“ skamba taip: jeigu pasaulio čempionas būtų renkamas, tarkime, per kasmetį eliminacinį turnyrą, tai nuvertintų titulą, o turintiems mažesnius reitingus pasidarytų lengviau laimėti. Antrasis teigia, kad toks turnyras padarytų galą mačo žaidimams, ku-

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

27

žmonės

Devyni mėnesiai po Pietų Amerikos saule

Pietų Amerika tapo Dominykos gyvenimo universitetu.

A sm e nini o a r c h y v o nuotr.

Buvo vėlus ketvirtadienio vakaras, kai su manimi kompiuterio ekrane sveikinosi Italijoje į turizmo studijas panirusi Dominyka Kukurytė.

M

u dv iej ų bandymai susitarti dėl patogaus interviu laiko užtruko bent trejetą savaičių – Dominyka laisva būdavo tik vakarais, nes dienomis studijuodavo ir dirbdavo. Galiausiai, atradus, regis, idealų laiką abiem, pašnekovė susirgo. „Ir Italijoje būna šalta“, – taip juokaudama su karštos arbatos puodeliu rankose vaizdo pokalbį apie kelerius metus trunkančias keliones pradėjo studentė.

Po kambariokų atrankos – bandymai prisijaukinti miestą Italija, Turino miestas, – naujausias žingsnis Dominykos savarankiškų kelionių žemėlapyje. Ten ji gyvena jau trejus metus, iš kurių metus – su naujais žmonėmis. „Kai tik atvažiavau į Italiją, žinojau, kur ir su kuo gyvensiu. Di-

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Miglė Marija Galvonaitė

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

džiulis pokytis, kai lieki vienas mieste, kurį pažinai su kuo nors kitu. Tą patį Turiną pamatyti kitomis akimis, sukurti kitą ryšį su juo labai keista“, – jausmus, patirtus persikėlus į naują būstą, apibūdina Dominyka. „Dabar viską susikūriau iš naujo, savarankiškai. Išmokau nebesikabinti kitiems ant kak­lo, kad ir kaip patogu pasinerti į kito gyvenimą, pasikliauti kuo nors svetimoje šalyje“, – sako pašnekovė. „Niekada nemaniau, kad Italijoje taip sunku rasti butą. Atrodo, kad, eidamas apžiūrėti patalpų, eini į darbo pokalbį. Kambariokai domisi, kuo užsiimi, nori, kad jūsų charakteriai sutaptų. Kai pirmą kartą pamačiau butą, kuriame dabar gyvenu, turėjau ilgai laukti nuomininkų atsakymo. Pasirodo, jie tuo metu lankėsi Lietuvoje. Šis sutapimas tapo

Dabar viską susikūriau iš naujo, savarankiškai.

Devyni mėnesiai po Pietų Amerikos saule

lemtingas“, – nuomos sistemos subtilybes vardija Dominyka.

Savarankiškumo pamokos užsienyje Dominykos pažintis su Italija ir savarankiškomis kelionėmis prasidėjo daug anksčiau nei studijos. Dar būdama gimnazistė, ji vis nenustygo vietoje ir ieškojo, kaip išbandyti save, pamatyti naujų vietų, pažinti žmones.

Keliautoja pasakoja, kad jos gyvenime galimybių atsirasdavo savaime. „Likus metams iki mokyklos baigimo, aš ir klasės draugė vienam vasaros mėnesiui išvykome savanoriauti į Italiją. Šią programą, vykusią netoli miesto, kuriame dabar gyvenu, mums rekomendavo draugės mama. Tai at-

rodė kaip nuostabi galimybė pigiai pakeliauti“, – skrydį tolyn nuo šeimos lizdo prisimena pašnekovė.

Pasakymas, kad nuo pasirinkimų priklauso, kokius žmones vėliau sutiksi ir kokius svarbius gyvenimo žingsnius žengsi, pasitvirtino ir Dominykos kasdienybėje: „Stovykloje susipažinau su urugvajiečiais.

Pasakojau jiems apie artėjančius paskutinius metus mokykloje ir nežinią dėl ateities.

Vienas jų organizavo savanorystės programas Urugvajuje ir pakvietė mane prisijungti“, – kalba keliautoja. Abitūros laikotarpį Dominyka skyrė naujai galimybei apsvarstyti. Prireikė laiko, kol pasirinko, kas geriau: draugo urugvajiečio pasiūlymas ar išvyka į Italiją metams.

Draugai – į mokslus, Dominyka – svetur Dominykos tėvai žinojo, kad dukra nesirinks daugeliui bendraamžių įprasto kelio.

Taigi ilgai svarstytas ir galiausiai priimtas sprendimas leistis į žygį po Pietų Amerikos saule jiems nesukėlė šoko ar nuostabos. „Tėvai ko nors panašaus iš manęs tikėjosi.

Visada buvau tas žmogus, kuris nenustygsta vienoje vietoje. Juos nustebino tik tokia tolima iškart po mokyklos pasirinkta kryptis“, – kompiuterio ekrane šypteli peršalimą arbatomis įveikti bandanti pašnekovė.

Dominyka, prieš ketverius metus išvykusi į Urugvajų, buvo vienintelė iš mokyklą baigusių bendraamžių būrio pasirinkusi ne

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

31

žmonės

Kaip „Ryanair“ pakėlė žmones skristi

„Ryanair“, Tony Ryano žodžiais tariant, pradėjo vaduoti žmones iš didžiųjų oro bendrovių diktato.

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) nuotr.

Žmonija visada norėjo naudotis ta prabanga, kuri iki tam tikro laiko buvo prieinama tik išrinktiesiems. Taip atsirado pigūs, bet patogūs automobiliai, viešbučių tinklai, drabužiai, aprangos aksesuarai. Net ir kelionės kruiziniu laivu.

K

elionės oru neseniai irgi tapo prieinamos visiems. Negana to, šiandien taip pigiai skraidinanti „Ryan­ air“ yra pati didžiausia Europos oro bendrovė (per metus pervežanti apie 80 mln. keleivių), per keletą metų aplenkusi šimtametes istorijas menančius aviacijos gigantus. Jos verslo modelis paprastas – mažiausia kaina, mažiausios sąnaudos, didelės pajamos iš papildomų paslaugų. Pasirodė, kad žmonėms tai tinka ir patinka. Tačiau kaip įmonės įkūrėjams pavyko tai suvokti?

Viskas prasidėjo nuo Ryano Žmogus, kurio pavarde puikuojasi visi „Ryan­ air“ lėktuvai, – Thomas Anthony Ryanas (1936–2007 m.), visą gyvenimą reikalavęs jį vadinti Tony, – gimė Terlso miestelyje, Airijos

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

pietinėje dalyje, garvežio mašinisto šeimoje. Šeima gyveno kukliai, nors ir ne skurdžiai.

Mokykloje jis mokėsi gerai, tačiau netikėta tėvo mirtis palaidojo T. Ryano, nesulaukusio nė 18 metų, viltis tęsti mokslą universitete – teko eiti dirbti ir rūpintis sergančia motina bei jaunesniaisiais broliais.

Todėl namiškiai itin džiaugėsi, kai T. Ryanas gavo pasiuntinio darbą valstybinėje Airijos oro linijų bendrovėje „Aer Lingus“, – šeštajame dešimtmetyje respublika buvo viena skurdžiausių Europos šalių, tad darbas valstybinėje įmonėje garantavo šiokį tokį finansinį stabilumą. Dirbdamas joje T. Ryanas baigė vadybos mokslus, o 1970 m. tapo gana neįprastos veiklos – lėktuvų nuomos – vadybininku, ieškančiu, kam lizinguoti ar parduoti „Aer Lingus“ nebenaudojamus orlaivius,

„Ryanair“ niša buvo „antriniai“ didmiesčių oro uostai.

Kaip „Ryanair“ pakėlė žmones skristi

nuomoti lėktuvai. Būtina paminėti, kad pirmasis „Lietuvos avialinijų“ „Boeing 737200“ taip pat nuomotas iš GPA, o ant jo uodegos buvo registracijos numeris LY-GPA. Pamenu pats, kaip „Lietuvos avialinijų“ biuras Vilniuje knibždėte knibždėjo airių konsultantų, o mes patys važinėjome į „Aer Lingus“ mokymo centrus kelti kvalifikacijos.

Ateina sunkūs laikai

ypač ne tokiais intensyviais žiemos periodais. Šioje veikloje jis atrado savo pašaukimą, juolab kad oportunistinis mąstymas ir adrenalino poreikis vertė T. Ryaną bodėtis ramiu klerko darbu, jį labiau masino rizika, o širdis šaukėsi turtuolio gyvenimo.

1974 m. T. Ryanas, investavęs 5 tūkst. svarų, su savo darbdave „Aer Lingus“ ir Airijos investiciniu banku „Guinness Peat Group“ įsteigė bendrą įmonę – komercinę lėktuvų nuomos bendrovę „Guinness Peat Aviation“ (GPA). Ji tapo visos Airijos „sėkmės istorija“, nes naudotų lėktuvų paklausa pasaulyje, kuri lėmė gausybės naujų oro linijų įmonių atsiradimą, buvo milžiniška. Pradėjusi nuo vos vieno „padėvėto“ „Boeing 737-200“, per dešimt metų GPA virto didžiausia pasaulyje

„aviacinio lizingo“ bendrove, turinčia 4 mlrd. dolerių metinę apyvartą ir pavertusia T. Ryaną (valdžiusį įmonę ir 8 proc. jos akcijų) multimilijonieriumi.

Tai buvo smagi bendrovė, kurios akcininkais tapo ir „General Electric“, „Air Canada“, „Mitsubishi“, o direktorių valdybos nariai buvo Airijos ir Didžiosios Britanijos verslo bei politikos garsenybės. GPA vadybininkai davėsi po visą pasaulį, ne tik spręsdami naujų oro įmonių parko problemas, bet ir garsindami airių kompetenciją, o kartu ir eksportuodami „intelektualųjį“ produktą (vėliau buvo sakoma, kad būtent T. Ryanas ir GPA konsultantai „išplėšė Airiją iš geografinės izoliacijos“). Ir nebuvo Europoje šalies, kurioje nebūtų skraidę GPA iš-

Tačiau jau tada airių konsultantų nuotaika buvo nekokia – puse lūpų šnibždėta, kad GPA turi didelių bėdų. Ir iš tiesų jų turėjo.

1992 m. T. Ryanas padarė lemtingą klaidą – GPA įsipareigojo per ateinantį dešimtmetį įsigyti 700 lėktuvų už kvapą gniaužančią 17 mlrd. dolerių sumą, nes buvo tikimasi pasaulinės kelionių rinkos augimo. Bene pačiu blogiausiu tam metu: po Persijos įlankos karo pasaulio ekonomika grimzdo į recesiją, kuri nusinešė į kapus didžiausią planetos oro bendrovę „Pan Am“. Žinoma, komercinės aviacijos rinka sprogo kaip burbulas, o pirminė GPA akcijų pasiūla, siekiant gauti kapitalo, gėdingai žlugo. T. Ryanas buvo priverstas pasitraukti iš GPA vadovo posto, jo reputacijai ir gyvenimo užmojams suduotas milžiniškas smūgis. Teko daug ko atsisakyti ir išmokti gyventi kukliau. Tačiau jo nuosavybė liko viena bendrovė – nuostolingai veikianti nedidelė įmonė „Ryanair“.

Ją T. Ryanas su dviem draugais (kurių akcijų dalis vėliau išpirko) įkūrė dar 1984 m. ir kitąmet su penkiolikos vietų propeleriniu lėktuvėliu atidarė pirmąjį maršrutą iš Voterfordo miesto Airijos pietryčiuose į Londono Gatviko oro uostą. Iš pradžių jam tai buvo tiesiog smagus ir ambicingas žaidimas, siekis išbandyti savo jėgas naujoje verslo srityje. Įvertinęs milžinišką oro keleivių srautą tarp Londono ir Dublino (tai buvo antras pagal intensyvumą Europoje oro koridorius – jame per dieną buvo atliekama daugiau kaip 100 skrydžių, pervežama milijonas žmonių per metus), kuriame dominavo dvi valstybinės oro bendrovės – „Aer Lingus“ ir „British Airways“, T. Ryanas nusprendė atsiriekti ir savo pyrago dalį. Tačiau jis nesiekė tapti trečias. „Ryanair“ buvo eksperimentas, skirtas visai kitokio tipo keliauninkams, ne verslininkams ar valstybės tarnautojams, bet paprastiems žmonėms, kuriems buvo pasiūlyta neįprasta paslauga – kelionė už dvigubai mažesnę kainą. Taip „Ryanair“ tapo pirmąja Eu-

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

35

įžvalgos

>>

Kodėl smegenys atsisako taupyti?

Pasitikėję savo valstybės pensijų sistema Graikijos pensininkai skaudžiai klydo. „ REUTER S “ n u o t r .

Prancūzų rašytojas Henri Estienne’as rašė – jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų.

N

eretas pensininkas gailisi, kad jaunystėje negalvojo apie tolesnę ateitį, pasitikėjo valstybe (kuri esą užtikrins orią pensiją), per daug išlaidavo ir nesukaupė lėšų senatvei. Dabartinius senolius galima pateisinti – kai jie buvo jauni, laikai buvo kiti, socialinė ir ekonominė santvarka buvo kitokia. Tačiau tie, kurie pensininkais taps po 10 metų ar vėliau, jau negalės pasiteisinti nesitikėję santvarkos pokyčių.

Kodėl reikia kaupti senatvei?

Kovo „Verslo klasėje“ rašiau, kad socialiniame tinkle surengtoje mini apklausoje, kurioje teiravausi, apie ką turėčiau parašyti į žurnalą, ryškiai išsiskyrė dvi temos. Vieną jų – kaip įmonėse diegti naująsias technologijas – apžvelgiau ankstesniame straipsnyje. Šį kartą analizuosiu klausimą, kuris iš pirmo žvilgs-

40

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

nio nėra priklausomas nuo organizacijų veiklos efektyvumo. Visgi asmeninių finansų valdymo ir kaupimo pensijai tema nėra man svetima. Mano tėvas šia problema domisi labai seniai. Ne tik domisi, bet ir skaito paskaitas, rašo straipsnius apie tai. Taupymas ir asmeninių finansų valdymas reikalauja iš žmogaus, kad jis iš specialisto-amatininko taptų verslininku-savininku. Kad padidintų savo veiklos efektyvumą, laikytųsi disciplinos, keistų nusistovėjusius įpročius, elgtųsi kitaip nei aplinkiniai.

Aš (galbūt naiviai) viliuosi, kad „Verslo klasės“ skaitytojai nesitiki orios pensijos iš „Sodros“. Praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje kilo diskusija apie tai, kokios kada nors ateityje bus pensijos. Įvertinus dabartines taisykles ir formules, žmogus, dirbęs 40 metų ir uždirbęs po 1000 eurų per mėnesį, gali tikėtis

Beveik visa pasaulio istorija mums buvo labai nedraugiška, todėl atidėti ateičiai tai, ką galima suvalgyti dabar, nebuvo prasmės.

312 eurų pensijos. Tas, kuris dirbo tiek pat, tačiau uždirbdavo po 10 tūkst. eurų per mėnesį, – 2225 eurų pensijos. Taigi, kliaunantis vien „Sodros“ pensija, galima sulaukti tik akivaizdaus gyvenimo pablogėjimo. Man ir daugeliui mano bendraamžių „Sodra“ yra moraliai bankrutavusi idėja. Aš tiesiog netikiu nė vienu politikų pažadu dėl jos. Vis tiek kitos Seimo kadencijos politikai ką nors pakeis. Vertinant dabartines tendencijas, kartais atrodo, kad tuoj bus įvesta didelė bauda tiems, kurie sulauks pensinio amžiaus.

(Ne)taupymo psichologija Pernai rudenį „Verslo klasėje“ rašiau apie blogus puikių žmonių sprendimus. Tai nutinka dėl keleto priežasčių. Vienus blogus sprendimus mes priimame todėl, kad tuo

metu paprasčiausiai neturime galimybių numatyti kurių nors aplinkybių, kurios atsiranda vėliau ir daro įtaką rezultatui. Štai dabartiniai pensininkai nenutuokė, kad „Sodra“ neužtikrins orios pensijos. Tačiau jaunesni žmonės šitai jau turėtų žinoti. Tačiau net ir žinodami, kad reikia taupyti, žmonės netaupo. Ir ta yda būdinga ne tik Lietuvai.

Jau esu rašęs apie patirtį Pietų Afrikoje, kur, nepaisant mokymų apie taupymą ir įvairių skaičiuoklių išmaniuosiuose telefonuose, leidžiančių įvertinti, ar finansiškai įkandama įsigyti ką nors rimtesnio (televizorių, kelionę ir pan.), žmonių elgsena beveik nepasikeitė: jie toliau išlaidavo labiau, nei galėjo sau leisti. Žmonės įpročius keičia tik dėl dviejų priežasčių – kai pokytis žada didelę naudą arba

esama situacija kelia didelį pavojų. Praktika rodo, kad pavojaus nuojauta yra veiksmingesnė priežastis keistis. Tai jums patvirtins ne vienas gydytojas, kuris papasakos apie esminius pacientų gyvenimo būdo pokyčius išgirdus rimtos ligos diagnozę. Bet daug rečiau gyvenimo būdas keičiamas siekiant tos diagnozės išvengti. Todėl daugeliui būsimų senjorų pensija ir senatvė atrodo tolima, o mažos pensijos pavojus nelabai realus, nes esą dar yra laiko susitaupyti.

Tačiau net ir suvokdamas aiškią pokyčio naudą žmogus nesikeis, jeigu matys pokyčio žalą – galimų kliūčių ar rizikų. Taip pat nesikeis, jeigu naujovė pareikalaus „aukų“. Kalbant su tais, kurie išlaidavo net tada, kai žinojo, kad pirkinys viršija jų finansines galimybes, tenka išgirsti tokių pasiteisinimų:

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

41

įžvalgos

Mums reikia daugiau ir geresnių bėgių

Vienintelė į Vakarus – Kaunas– Balstogė – estetiškai atrodanti, tačiau labai lėta pramoga tik savaitgaliais. I nd r ė s S e sa r t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Penkios ryto po bemiegės nakties. Stoviu prieš bilietų automatą, kuris skardžiai įspėja saugotis kišenvagių ir – turbūt nenumatytas padarinys – įspėja kišenvagius, kad netrukus išsitrauksiu piniginę.

M

ilanas– florencija, atstumas – apie 250 kilometrų tiesia linija. traukinio bilietas kainuoja kone tiek pat, kiek mano skrydis iš Vilniaus į Milaną, per kurį reikėjo įveikti daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Taupusis „aš“ susiraukia, tačiau kita mano asmenybės dalis išrėžia: „Man – atostogos!“ Kruopščiai saugodamasis kišenvagių atseikėju eurus ir po pusantros valandos laukimo įsitaisau be proto patogiame „raudonosios strėlės“ (taip vadinami greitieji „Trenitalios“ traukiniai) krėsle, kuriame pasineriu į palaimingą ir minkštą miegą.

Ne, jokie planai nesugriuvo. Toks buvo mano atostogų pradžios planas – atskridus pavakare Milane prasibastyti iki ryto ir toliau traukti rytiniu traukiniu. Na, bent jau antrasis planas buvo toks.

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Naglis Navakas

Pirmasis – sėsti į traukinį Vilniuje, atkentėti vėžlingą kelionę iki Balstogės (o, dievulėliau, dabar tai apskritai įmanoma!), o tuomet – visas Europos geležinkelių tinklas po kojomis.

Jau įsivaizdavau, kaip kertu Vidurio Europos lygumas, slėnius ir kalnus, pusantros ar dvi paras skaitau knygą patogiai dardančiame traukinyje ir kelioms valandoms išlipu pasidairyti pasirinktose Europos sostinėse. Juk negali būti labai brangu, tiesa?

Ogi gali. Jei nuspręstumėte įsigyti vieną iš galimų „universalių“ Europos geležinkelių bilietų, atseikėtumėte bent 300 eurų už viską, kas nėra Lietuva ar Lenkija. Į pastarąją, priminsiu, veda naujutėlė geležinkelio vėžė iš Kauno į Balstogę, kuriai labiau tiktų pavadinimas „sraigių kelias“, už 11 eurų. Jei mėginsite pasitelkti internetines pigiausios kelionės paieškos sistemas, kurių dešimtys yra pasie-

Nesibai­ minkite, automobilio iš jūsų Briuselis neatims.

Mums reikia daugiau ir geresnių bėgių

kiamos viena „Google“ paieška, gausite daugybę žemų sąnaudų oro linijų pasiūlymų. Sėkmės ieškantis kiekvienos atkarpos bilieto atskirai – tokiems dalykams, tik oro linijoms, kadaise, iki atsirado internetas, buvo sukurta visa kelionių agentūrų industrija.

Galite nerti į gilius ir menkai žinomus kelionių traukiniais entuziastų forumus – taip, toks formatas internete vis dar egzistuoja.

Tai, ko gera, patogiausias būdas gauti nežinia ar pasenusios informacijos ir pastabų, kuriose šalyse galima nusipirkti pigų naktinio traukinio bilietą. Tačiau sugaudyti visai šiai informacijai sugaišite tiek laiko, kad prabėgs suplanuotos atostogos. Tad ruoškitės iš anksto.

Vietos maršrutai – visai kitas reikalas. Kadaise, dar prie Dailydkos, neturėdamas ko

veikti čiupau dviratį, nusipirkau jam ir sau bilietą į Klaipėdą ir po kelių knygos skaitymo valandų jau eksploatavau pajūrio dviračių kelių infrastruktūrą. Neprireikė nei nieko kabinti prie stogo su specialiais dviračių laikikliais, nei vengti svaigiųjų medžiagų.

Ar kaip ankstesnio kelionės traukiniu pavyzdžio atveju – nemigos. O jei – čia jau fantazija – traukinys būtų greitasis, net į knygą dorai įsigilinti nebūtų laiko.

Truputis konteksto Nors Lietuvoje gyventojų mažėja, vieno demografinio proceso nenugali nei senstanti Vakarų civilizacijos visuomenė, nei ekonominė Šengeno šalių nelygybė. Miestai, pas mus – sostinė, nenumaldomai auga, o emigracija šį procesą geriausiu atveju gali ap-

malšinti. Auga jie, žinoma, tuštindami regionus. Kol kas niekas dar nesugalvojo, kaip šį procesą sustabdyti, tad miestų planuotojai (ten, Vakaruose) tai priima kaip duotybę.

Mažesni miesteliai gali ir turi ieškoti savo išskirtinumo, kuris pritrauktų keliautojų ir galbūt šiek tiek gyventojų. Tačiau pripažinkime – didieji urbanistiniai centrai jau nuo savo kūrimosi pradžios traukė labiau nei laukai ir kloniai. Trumpai tariant – klubas yra geriau už daržinę.

O didėjant gyventojų skaičiui ir tankiui gat­vės nesiplečia. Miestų centrai kai kuriais atvejais darosi nebepasiekiami didžiuoju Henry Fordo išradimu – asmeniniu automobiliu. Tai akivaizdu Toskanos senamiesčiuose, kimšte prikimštuose motorolerių. Taip pat tai akivaizdu Briuselyje, grūste prigrūs-

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

45

įžvalgos

Prasmė kuria pelną Klasikinis nerūpestingas vasaros vidudienis Vilniuje. Iš lauko kavinės atsiveria puikus vaizdas – pro šalį bėgantys praeivių gyvenimai nuteikia filosofiškai ir duoda toną puikiam pokalbiui.

S

ėdime su „fortune global 100“ įmonės vadovu baltijos regionui (tegu būna jis Davidas) ukrainietiškos virtuvės restorane priešais Martyno Mažvydo biblioteką ir garuojant barščiams kalbamės apie patirtis versle bei plėtrą. Jokio apsimestinio dėmesio ar praktinio intereso, tik lengvas, bet turiningas dialogas, nukreipiantis žvilgsnius tai į praeitį, tai į ateitį. Gana netikėtai nusukęs akis nuo praeivių į raštuotą staltiesę, pašnekovas man sako: „Žinai, visi dabar skuba apskaičiuoti ateitį. Bet didieji inovacijų lūžiai gimsta ne užsižiūrėjus į tolį, o įsigilinus į tai, kas gerokai arčiau.“ Taip pokalbis įgauna naują kryptį.

Sumuštinis padeda įžvelgti Tęsdamas mintį Davidas prisimena istoriją apie panašų saulėtą vidudienį, tik Londone.

48

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Dominykas Karpovičius

Kai su draugu – vieno didžiausių sportinio inventoriaus gamintojų vadovu regione (tebūnie jis Oliveris) – stebėjo Vimbldono teniso turnyro varžybų pusfinalį. Žaidėjai, praėjus jau pusantros valandos rungtynių, su preciziška monotonija laukė vienas kito klaidos, ir Oliverio žvilgsnis nuo 160 km/val. greičiu skraidančio kamuoliuko pamažu nukrypo į saulės kepuraite papuoštą galvą, kuri išsiskyrė iš homogeniškos minios.

Sportiškos išvaizdos vaikinas sultingu Filadelfijos kepsnio sumuštiniu, kuris buvo ir telefonas, fotografavo varžybas. Po dar kelių tenisininkų smūgių palei liniją susirūpinęs Oliveris atsiduso: „Prieš save matau žaidžiančius išskirtinius talentus ir suprantu, kaip mes, kurdami sporto inventorių, prisidedame prie jų rezultatų: atkovotų milimetrų, papildomų niutonų, sutaupytų dažu-

Didžioji dalis žmonių, perkančių sporto aprangą, yra ne profesionalūs sportininkai, kamuoliuką ore galintys išlaikyti net porą valandų, o sportiško gyvenimo būdo entuziastai. „Reuters“ nuotr.

Didieji inovacijų lūžiai gimsta ne užsižiūrėjus į tolį, o įsigilinus į tai, kas gerokai arčiau.

Prasmė kuria pelną

lių... Tačiau ar tai svarbiausia sėdintiems kitoje linijos pusėje – eiliniams džonams, nesportuojantiems dėl rezultatų?“ Oliveris susimąstė ilgam. Tarsi būtų praleidęs ką nors, kas nutiko jam prieš pat akis. Kas buvo akivaizdu, bet vis dėlto sąmonėje neišryškėjo. Galėti įamžinti varžybų momentus telefonu, kuris dar ir – pasirink tu man – sumuštinio formos, tai yra pastangų ir profesionalams skirtos įrangos visiškai nereikalaujančiu būdu, reiškė šį tą daugiau. Kai ką nujaučiamo, tačiau dar neaiškaus.

„Ar joga yra sportas?“ Neilgai trukus, iš peties padirbėjus konsultantams iš žmogiškųjų (dar žinomų kaip humanitarinių) mokslų srities, rūkas, gaubęs

sporto inventoriaus gamintojų rinką, išsisklaidė. 2004 m. rugsėjo 8 d. viena didžiausių rinkos įmonių – „Adidas“ – paskelbė apie bendradarbiavimą su mados dizainere ir gyvūnų teisių aktyviste Stella McCartney.

Savo sukurtą sportinį švarką ji apibūdino kaip „tinkamą sportiškiems vegetarams“.

Tai, kas nedavė ramybės Oliveriui, dabar jau akivaizdu: socialinis sporto aspektas.

Kitaip sakant: didžioji dalis žmonių, perkančių sporto aprangą, yra ne profesionalūs sportininkai, kamuoliuką ore galintys išlaikyti net porą valandų, o sportiško gyvenimo būdo entuziastai, trokštantys gerai jaustis. Tačiau iki šio lūžio taško klausimas „Ar joga yra sportas?“ atrodydavo gana keistas. Ir, kaip pabrėžia Davidas, tai tikrai ne vienintelė tokia istorija per jo ilgą ir geo-

grafiškai plačią karjerą. Taigi kodėl mes, būdami čia ir dabar, nepamatome to, kas vyksta mums panosėje?

Daug informacijos, mažai prasmės Negalėti įžvelgti tų reikšmingų detalių, kurios čia pat, nėra naujas iššūkis verslo pasaulyje. Jau senokai šis riešutėlis gliaudomas.

Tik problemos sprendžiamos dažniausiai kitaip. Paprastai remiamasi slaptųjų tarnybų principu: „Kaip surinkti kuo daugiau informacijos, kad būtų galima daryti įtaką?“ Tai aiškiausiai parodo kandidatų į JAV prezidentus įvaizdžio formuotojų rėmimasis tviterio įrašais. Remiantis duomenimis grįsta rinkodara, naudojant socialinių tinklų įrašus, geolokaciją, naršymo ir apsipirkimo įpročius,

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

49

įžvalgos

Trys draugai Gretimame kieme augo trys draugai. Vyresnysis buvo didelis ir stiprus, kiti du buvo mažesni ir silpnesni. Drauge jie užaugo ir subrendo. Nors ne. Ne visi draugai subrendo. Didysis ir stiprusis draugelis įstrigo paauglystėje ir prisiminimuose, kai po savo sparnu globojo mažuosius ir silpnuosius brolius.

M

ažieji jau užaugo ir nebenori šlaistytis po kiemą su didžiuoju broliu. Jiems tiesiog nusibodo nurodymai kiekviename žingsnyje, ką ir kada reikia daryti, ką ir kada reikia sakyti. Ypač kai didysis brolis nebevaišina nemokamais pie­tumis.

Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija visada buvo neatsiejami strateginiai partneriai. Net ir šiandien Minsko, Astanos ir Maskvos ašis, drįsčiau teigti, yra sąlyginai stipri – vieni be kitų tiesiog negali. Tačiau pastaruoju metu juodos katės per dažnai laksto per kelią. O tai negrįžtamai pakeitė draugystę.

Nėra pinigų – nėra ir meilės Rusija visais laikais pasižymėjo aktyvia politine ir ekonomine įtaka posovietinėje erdvėje.

Kremlius nuolat vykdė ir vykdo politinius ir

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

VAIDOTAS ŠERNIUS

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

ekonominius integracinius procesus Eurazijoje. Nuo tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, Rusija kūrė sąjungas ir bendrijas, kad suvienytų posovietinę erdvę ir nepaleistų atskirų valstybių iš savo įtakos zonos. Kiekvienas Kremliaus šeimininkas manė ir mano, kad visa posovietinė erdvė yra Rusijos nuosavybė. Kitaip tariant, draugai užaugo ir išsiskirstė po savus kiemus, tik didysis draugas vis dar įsitikinęs, kad mano draugo kiemas yra mano kiemas. Šios nuomonės Maskva laikosi nuo pat Sovietų Sąjungos griuvimo.

Kai Rusijos ekonomika yra sąlyginai stipri (iš tikrųjų stipri ji niekada ir nebuvo), o Maskva turi pakankamai pinigų, suaktyvėja šios šalies inicijuojami integraciniai procesai.

Kremliaus atsuktas pinigų čiaupas liejasi laisvai ir vilioja buvusias sovietines valstybes prisijungti prie Maskvos kuriamų sąjun-

Aliaksandras Lukašenka (dešinėje) vidaus auditorijai Rusiją pradeda piešti kaip priešę, kuri gali užpulti Baltarusiją. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Nursultanas Nazarbajevas siekia užbėgti įvykiams už akių ir kuria tokią sistemą, kuri neleistų įsigalėti stipriam prezidentui. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Sankcijos ir pigios naftos era ištuštino Rusijos atsargas.

Trys draugai

Kai Rusijos ekonomika yra sąlyginai stipri, suaktyvėja Rusijos inicijuojami integraciniai procesai. „ R e u t e r s “ n u o t r .

gų. Mažesnės ir ekonomiškai silpnesnės valstybės mielai bendradarbiauja, nes žino, kad už parašą sutartyje bus dosniai atsilyginta. Tačiau kai Rusijos ekonomika stagnuoja, pinigų čiaupas staiga užsukamas, o visi integraciniai procesai užšąla, nes jiems nebėra lėšų. Tuomet Maskva griebiasi ne papirkinėjimų, o grasinimų.

Pinigų nebėra, tačiau yra lazda, kuria visuomet galima pagąsdinti.

Istoriškai tai kartojasi ir kartojasi. Dabartinis laikotarpis tik dar labiau sustiprina šią tradiciją. Dar 2014 m. „Verslo klasėje“ rašiau apie Rusijos kuriamą Eurazijos ekonominę sąjungą (kaip plėtojama sąjunga), 2015 m. pradžioje – apie Armėnijos prisijungimo prie sąjungos motyvus (kaip Jerevanas buvo priverstas prisijungti).

Šios sąjungos ištakos yra 1995 metai. Integraciniai procesai tuomet tęsėsi iki 1998ųjų. Po Rusijos ekonomikos krizės visi integraciniai procesai sustojo. 2003 m. pagerėjus ekonomikai Rusija vėl pradėjo aktyvią integracinę kampaniją, tačiau realūs veiksmai tęsėsi tik iki 2007-ųjų. Pasaulio ekonomikai sušlubavus, apie integraciją nebuvo nė kalbos, ir tik 2010 m. šie procesai pradėti iš naujo. Aukštos naftos kainos metais (nuo 2010 iki 2015 m.) Maskva aktyviai vykdė ekonominę ir politinę integraciją. Rusija tiek pripumpavo raumenis, kad ne tik pastatė savą žmogų į Ukrainos prezidento postą (Viktorą Janukovyčių), bet ir nutarė priversti tą šalį prisijungti prie Eurazijos ekonominės sąjungos. Tačiau, Kijivui nesutikus paklusti, Kremlius ne tik pasisavino Krymą,

bet ir svetimomis rankomis užgrobė Rytų Ukrainą ir sėkmingai sukūrė dar vieną įšaldyto konflikto zoną.

Ekonominės sankcijos ir pigios naftos era ištuštino Rusijos atsargas. Būtent todėl ir integraciniai procesai posovietinėje erdvėje sustojo. Posovietinės valstybės, pripratusios gauti dotacijas iš Maskvos, sukilo maištauti. Šiandien Rusija neturi pinigų, bet turi lazdą, tad Kremlius nutarė išsitraukti ją ir visas problemas dabar sprendžia grasinimais.

Grasinimus geriausiai išgirsta tie, kurie yra šalia. Tai – Baltarusija ir Kazachstanas.

Kadangi šios valstybės labiausiai asimiliavosi ir yra artimiausios Rusijai, jos paprastai tampa taikiniais, kai Maskvoje užeina pilnatis. Apie tai daug diskutuojama, ir tai nėra vien iš piršto laužiami pamąstymai. Kad Rusija puls Ukrainą, niekas nežinojo. V. Putinas visada akcentuodavo, kad rusai ir ukrainiečiai yra broliai, tos pačios istorijos ir kultūros žmonės ir t. t. Todėl Kremliaus sprendimas pasiųsti žaliuosius žmogeliukus į Krymą, o vėliau ir į Donbasą buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Nors perspėjimų lyg ir būta, niekas į juos rimtai nežiūrėjo.

Kiemo draugai nepuola vieni kitų. Ypač iš už nugaros. Taip tuomet manė Kijivas. Pasirodo, klydo.

Baltarusija dar labiau asimiliuota negu Rytų Ukraina. Rytų Kazachstanas – išskirtinai rusų tautybės žmonių apgyventa teritorija. Todėl tai, kas įvyko Rytų Ukrainoje, netyčia gali atsitikti ir visoje Baltarusijoje ar

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53

įžvalgos

sektorius

Fintech banga, kurios Lietuva laukia su banglente

„Aš manau ir galiu argumentuotai pasakyti, kad fintech nėra mada ir ji tuoj nepraeis“, – sako Marius Jurgilas. J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Pastaraisiais metais žiniasklaida mūsų ausis pripratino prie daugybės naujų madingų žodžių ar frazių: startuolis, išmanumas, Z karta, dalijimosi ekonomika, debesų kompiuterija. Jie tapo nepamainomi diskutuojant daugeliu aktualių temų.

T

AČIAU ŠIAME SĄRAŠE VIETOS TURITE PADARYTI DAR VIENAM – finansų technologijoms (angl. fintech). O galbūt jau padarėte, nes šį žodį žiniasklaidoje turbūt jau matėte ne kartą.

Apie fintech dabar kalba visi: pradedant naujas technologijas kuriančiais startuoliais, baigiant bankais, draudikais ar perspektyvių įsigijimų ieškančiais privataus kapitalo ir rizikos fondais. Šis žodis žiniasklaidoje nuolat linksniuojamas ne be reikalo – būtent tarptautiniu finansų technologijų centru Lietuvą stengiasi paversti dėl bendro tikslo susivieniję Lietuvos bankas, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ ir Finansų ministerija. Bet apie viską nuo pradžių.

Pašnekesį reikėtų pradėti nuo to, kas yra fintech. O tai yra bet kokios technologijos, ku-

56

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

PAULIUS ČIULADA

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

rios padeda finansinių paslaugų naudojimą padaryti paprastesnį ir efektyvesnį.

Finansų technologijos yra tai, kas padeda darant mokėjimus, žmonėms ar verslui skolinantis vieniems iš kitų, siekiant projektams ar iniciatyvoms pritraukti lėšų, analizuojant didžiuosius duomenų apie finansines operacijas masyvus.

Ekspertai dažnai pastebi, kad fintech bendrovės sugeba pritraukti klientų segmentus, kurių nepasiekia bankai. Pirmenybę šioms paslaugoms neretai teikia jaunoji karta, po praėjusios krizės gana dažnai skeptiškai vertinanti konservatyviuosius bankus. Šiomis technologijomis jūs naudojatės tada, kai už prekes ar paslaugas atsiskaitote sparčiai populiarėjančia virtualiąja bitkoinų valiuta, kai jūsų atlikta elektroninė operacija

Fintech bendrovės sugeba pritraukti klientų segmentus, kurių nepasiekia bankai.

Fintech banga, kurios Lietuva laukia su banglente

užfiksuojama pasitelkiant garsiąją blockchain technologiją, kai norite uždirbti palūkanų skolindami žmogui per tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer) platformą ar kai skolinate pinigų jums patikusiam projektui per sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) sistemą.

Visos šios technologijos gerokai palengvina gyvenimą ir žmonėms, ir paslaugų teikėjams, tad vien pernai į fintech įmones visame pasaulyje buvo investuota 25 mlrd. dolerių. Palyginti, dar 2010–2012 m. investicijos į šį sektorių neviršijo 10 mlrd. dolerių per metus, skaičiuoja audito ir konsultacijų bendrovė KPMG. Finansų technologijų apraiškų jau senokai galime rasti ir Lietuvoje, pradedant sparčiai populiarėjančiomis tarpusavio sko-

linimo platformomis, pinigų perlaidų įmonėmis (tokiomis kaip „TransferGo“) ar labai specifiniais paslaugų teikėjais, tokiais kaip sąskaitų finansuotojas „Debifo“ arba virtualiosios valiutos keitykla „SpectroCoin“.

Renkasi Lietuvą Apie šias technologijas verta kalbėti dėl to, kad jas savo stiprybe jau laiko ir nori dar labiau matyti Lietuva.

Tapdami tarptautiniu fintech kompetencijų centru, išnaudosime tai, kad esame tarp pirmaujančių šalių pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto spartą, turime beveik 15 000 aukštos kvalifikacijos programuotojų ir dar dvigubai tiek IT specialistų, beveik kiekvienas jaunas specialistas Lietuvoje kalba

angliškai, o įmonei įsteigti pakanka trijų dienų.

Nemažą įdirbį esame padarę ir dėl reguliavimo: Lietuvos bankas skelbia, kad elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti mūsų šalyje pakanka trijų mėnesių, o pirmuosius metus reguliuotojas žada netaikyti jokių apribojimų veiklą Lietuvoje pradėjusioms fintech įmonėms. Lietuviška elektroninių pinigų įstaigos licencija yra bilietas tokiai bendrovei veikti visoje ES ir naudotis bendrosios mokėjimų erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) pranašumais. Šie ir kiti veiksniai ir yra priežastis, kodėl į Lietuvą pastaraisiais metais vienos po kitų keliasi finansų technologijų įmonės iš viso pasaulio.

Praėjusių metų spalio pradžioje apie planus steigti centrą Lietuvoje paskelbė žymusis Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“ ir Kinijos tarptautinių atsiskaitymų milžinė „International Business Settlement“, o lapkritį šalyje veikti pradėjo Izraelio investuotojų įsteigta mokėjimo platformos kūrėja „Moneta International“. Šį Lietuvą pasirinkusių fintech bendrovių sąrašą dar reiktų tęsti tokiais vardais kaip tarptautinė finansinių konsultacijų milžinė „DeVere Group“, JAV atsiskaitymų sprendimų kūrėja „Harbortouch“, Izraelio finansų technologijų įmonė „International Fintech“, sprendimus verslo bendrovėms Europos ekonominėje erdvėje teikianti Jungtinės Karalystės įmonė „Contis Group“ ir kitomis organizacijomis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kovo viduryje buvo 14 elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų (daugeliui finansų technologijų įmonių tokia licencija yra būtina), dar apie 10 bendrovių domėjosi tokios licencijos gavimo galimybėmis.

Tai ne mada Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, vienas finansų įmonių viliojimo į Lietuvą iniciatorių, kalba, kad fintech yra tikras finansinių paslaugų cunamis. „Bankų atstovai dažnai mėgsta sakyti, kad fintech yra mada, naujausios antraštės, apie tai labai faina kalbėti, bet ta mada praeis. Aš asmeniškai manau ir galiu argumentuotai pasakyti, kad tai – ne mada ir ji tuoj nepraeis“, – kalba M. Jurgilas.

Pasak jo, bankų sektorius užima 95 proc., o fintech – kol kas vienaženklio skaitmens dydžio visos finansinių paslaugų rinkos dalį, bet jau dabar sumos, kurias į inovacijas in-

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

57

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

DR. VLADAS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS LAŠAS PMS

PMS

CMYK

„Hyperloop Baltica“:

į Helsinkį arba Varšuvą – per pusvalandį?!

Kai kurie dalykai įvyksta netikėtai greitai. Per 100 dienų, praėjusių nuo komentaro žurnale „Verslo klasė“ pasirodymo, diskusija apie „Tesla Gigafactory“ išsivystė į temą, plačiai aptariamą visuomenės ir žiniasklaidos.

PMS

CMYK CMYK

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

200 c #be1e2d

HEX

Bandytojų komandos nariai iš Delfto technologijų universiteto montuoja „Hyperloop“ kapsulės modelį atlikdami bandymus. „ REUTER S “ n u o t r .

iekis patraukti bendrovės „tesla“ žvilgsnį į lietuvą įgyvendintas dar greičiau ir geriau, negu buvo galima tikėtis, – pati „Tesla“ atkreipė dėmesį kol kas į vienintelės šalies Europoje – Lietuvos – pastangas ir savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Lietuva žino kelią į mūsų širdį: „Gigafactory 2“ pristatymas panaudojant „Minecraft“. Savanorių kūrėjų jaunimo „svajonių komanda“ tikslą pasiekė turbūt bent 10 kartų pigiau ir greičiau, negu tai padarytų valstybės institucijos. Labai nudžiugino daugybė žinučių, atsiliepimų, pasiūlymų padėti, supažindinti ir patarti. Kai apie tai kalbama populiariose televizijos ir radijo laidose, kai apie „Tesla Gigafactory“ rašo žurnalas „Miškai“, kai Užgavėnių ekskursijoje Rumšiškėse pasiūlo išburti ateitį, o pirmas svečių klausimas – „Ar ateis „Tesla“ į mūsų Kruonį?“, tada atrodo, kad mes pradėjome tikrą diskusiją ir mūsų „fantastinės ateities paieškos“ Lietuvai tampa mūsų visų nacionaliniu sportu.

62

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

„Hyperloop“ gaudo skandinavai Šis entuziazmo, savanorystės ir profesionalumo pavyzdys parodė, kad ir šiais laikais įmanoma sukurti mini sąjūdį, – reikia tik geros iniciatyvos. Pasirodo, galima sparčiai ir geranoriškai sutarti ir dėl bendro veiksmų plano su Vyriausybe – netrukus po diskusijos ir startuoliško kūrybinio hakatono Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio pradžioje ūkio ministras skyrė papildomą finansavimą 3 darbuotojų etatams agentūroje „Investuok Lietuvoje“. Taigi profesionalus dalykinis pasiūlymas „Teslai“ (ir ne tik jai) jau intensyviai rengiamas. Manau, kad tokiems gigaprojektams pritraukti turime skirti dar daugiau jėgų, sujungdami verslo lyderių, akademinio pasaulio žmonių, Vyriausybės narių ir valstybės vadovų pastangas. Ir ne tik siekdami pritraukti, bet ir kurdami mūsų ateities viziją atitinkančius projektus.

Kovą su Suomijos verslo ir vyriausybės institucijų atstovų delegacija keliavau į Ka-

PMS HEX

#204064

liforniją ir Nevadą JAV. Tai buvo intensyvus dviejų dienų vizitas – apžiūrėti bendrovės „Hyperloop One“ kuriamą naują transporto sistemą, pasiūlyti ją toliau vystyti, bandyti ir įdiegti Suomijoje. „Hyperloop“ – tai vakuuminiu vamzdžiu ant magnetinės pagalvės 1200 km/val. greičiu judanti kapsulė su kroviniais ar keleiviais. Kaip suomiai sugebėjo įtikinti „Hyperloop One“, kad Suomija yra geriausia vieta pasaulyje šiai technologijai vystyti? Kaip ir visada – viskas prasidėjo nuo asmeninės iniciatyvos.

Ar buvote Alandų salose? Nuostabus maždaug 6700 salų turintis Suomijai priklausantis salynas šiaurinėje Baltijos jūros dalyje puikiai tinka vasaros kelionei burlaiviu, dviračiais ar automobiliu. Tačiau aktyviems žmonėms, nuolat gyvenantiems Alandų salų autonominėje srityje, visą laiką trūko gero, patikimo susisiekimo su žemynu. Bet Suomijos vyriausybė jiems sakė – jūsų tik 30 tūkst. gyventojų, ir joks tiltas čia ekonomiškai netikslingas.

Tačiau keletas nenuoramų – verslo žmo-

C M Y 200 c K

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš Bet pirmiausia jienuolatos sako: su padarykime patys rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris jais bendrautų.

Mūsų atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), kartu pirmąjį ir „Hyperloop“ superregioną parnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas išmetimą.

Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi saulyje – sujunkime Šiaurės ir Baltijos šalis. mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti Kaip pasikeis mūsų galimybės dirbti, gyventi, iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kuriekaip paprastai švaisto energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. ne kartą ten– paversti skristi, pristatyti vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakoja „saulės dalytis ir keliauti, kaiteko gretimos šalies sostinės oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti centras bus pasiekiamas per pusvalandį?

Gal kitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo irprotai, toks įdomus bendras projektas gali išį pasaulinę esmės kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas rinką ug kreipti į pakuotę ir kaimynus? taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo naudojisuartinti mus ir Jukmažinti dabar Europominio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų je ypač reikia kad naujų impulsųreikėjo bendradarbiaunebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, ti, ir „Hyperloop“ projektas, kuris sujungtų keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek ir kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas Šiaurės ir Baltijos šalis, būtų konkretus turietainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom nys, įtraukiantis ir įkvepiantis mus visus.

Ir vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), kai kurie mūsų kaimynai tai jau puikiai suovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai švaisto energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurielangus, taupo energiją“, – sakoir pašnekovas ir pranta – delegacijoje buvo ir Švedijos, Norrinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei vegijos, ir Estijos atstovų.

Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudoji„Hyperloop“ dar nėra išbaigta technologija, gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis ernetu, per 2019 m. savivaldos, nėra iki galo išbandyta ir garantuota, kad viskas Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir Europos Parlamento įvertintų ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįbus taip, kaip norima ir kaip sumanyta.

Bet jei gintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, tik lauksime, kol tai padarys kiti,2020“ nebūsime inovadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vacijų ir ateities technologijų kūrėjų šalis. vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjoTą aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia įdomų sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproir vertingą darbą padarys kiti, o mums Komentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas liks labai saugi misija – būti valgytojais-vartotoolitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai jais, sumokančiais didelį antkainį už kitų drąsą, įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų sąrašą, p. inovacijas, kūrybą ir finansuoti darbą.

Galprojektų tikrai „mes visianot bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškas vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad programylim maistą“ ir už mus jau „apie viską pagal019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaipgyventi suburti konsorciumą, komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų užnugarį irteko besuoti internetu, jąbalsavimui galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ vota“?

Tik ar „taip verta“? gu Seimas pritars Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 9balų. ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos veik neribotus biudžetus, kitomis labiau Vėliau paskirstyti beveiknenorėjo 16 mlrd. Eur. ernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, „Saulės vėjo aruodų“profesionalų. samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo aruodai“ paraišką technologijų Dabar, pasiTik gerokai apsilankęs „Hyperloop One“pateikė inovacijų niųgalės iš Alandųskirtoje salų –inovatyvumo niekaip su tuo ryšių gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai.

Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt traukus „Microsoft“, be darbo liko daug tacentre tikrai patiki, kad taiaruodai“ ne fantastika: tiesutikti.

Ir kai(angl. prieš pusantrų metų išgirdo ir„saulės nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas balais vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galilentingų inžinierių, čia yra likusių tuščių siog matai, kaip intensyviai dirba beveik 300 apie „Hyperloop One“ kuriamą technologivadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija gali padidinti laugų saulės o elementuose ir dujų ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso besikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas –talentingų vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, glamentuojančiam balsavimo puikių pastatų.

Salo miesto vadovai dabar ir profesionalių žmonių, kaip ją, jiepa-pamatė sau puikią galimybę: galima kol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- iki 40–45%. VLaDiMiro iVanoVo (VŽ) nuoTr. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgytyrimo įstaiga lietuvoje, ji žaliuzes, Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13miesbalų.

Komentaras siekia, kad „Hyperloop One“ pasaulinis inžibandomos atskiros sistemos irvertinant statoma ban-turidu kartus. sujungti Alandų salasKomisija ne tik sužemės Turku jų, daiktų interneto, ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį projektą namų darbus užtruko apie 300 valandų dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija šioje programoje ncipus, rinkėjo ir gebėjimas pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant jauetapui. reikia kompetencijų centras įsikurtų būtent uskasneprieštaraus sako, kadtapatybės paraiškai rengti jamos, domoji linija, skirta visai sistemai išmėginti mokslo tu, bet irteko su Helsinkiu, irES su Stokholmu, iryra pa-dide-nerijos anglies dvideginio arparaišką kitų įvertintų iki prasčiausiai. verslo partnerio. veikia. esirskatina mokslininDmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgyParaiška turiparaiškoje išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios mokslinių tyrimų ir tik ES lėšosinstitutus. procesą ąmet Vyriaupirmajam projekto komercializavimo tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšos neskirstomos pagalniekada šalis,2020“ dėl jų bus statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai pateikti pačią turėti rinkos analizę ir veikiantį o Europos Komisija (EK)kaip patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro Lietuvos, o visospatraukliai Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antriir čia pirmoji komercinė ir prototipą, technologijai pademonstruoti.

Kiek daug siekti, kad būtų galima keliauti šėti. ryšio kom elementai nėraatsirastų efektyvūs, bet tokius jutiklius, kurie gebėtų dalyvavimo ir antrame etape,tačiaujų mieste kolkur neįsitikinome, kad galime lu ir paversti bazinius tyrimus konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne tik ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė iršiol: patentavo tinka, kai galime jais užkloti di-ilgainiui nustatyti tam tikras ligas ar šią technologiją sukurti.

Be išmokti produktais.dirbti kartu, ir įrangos p linija, kuri sujungtų naujų galimybių mums kelionė vakuuminiu vamzdžiu ant padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo iriki audito raktinius žodžius.

Gana dažnai netkomandą perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius Kreipiantis VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ „Hyperloop“ pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl finansavimo tenkaiš iškvevaržytis antrikaipužsiima suburti stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių kurį organizmo sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri-mastu.

Komentaras vios Lietuvos idėjosnenorėjome, čia ir susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai Salo miestą su Helsinkiu, o vėliau ir su Turkurti naujus verslus ir technologijas, benmagnetinės pagalvės judančia kapsule tarp irtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES bei patiems rengti projektus pagalku, Alandų drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų ir be-su mūsų suoti internetu, jąinternetu galima tyrimams ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. salomis bei Stokholmu.

Bendrodrauti, bendradarbiauti ir pramogauti karHelsinkio ir Stokholmo drovės „Civitta“miestų asocijuotascentrų partneris: truktų ontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, struktūrinių fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau paskirstyti 1651 mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiškadaug turi išsiskirti ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo etapui. ir būtų kosmose naudojami vidutilės elementų tobulinimas.

– sako krotkus. kolapsvarstyti neįsitikinome, kad galime KPMG su partneriais paruošė preliminatu?rė“, arp.mes pasiruošę su kai28 minutes patogesnė, greitesnė kuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –mastu. ateities irvė reikia savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, –Taigi pasakoja Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose Vidmantas Janulevičius, šiąpritaikoma sukurti.

Be programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulevaldas Gustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius linijos galimybių mynais galimybes kartu statyti „Hyperloop irbalso ekonomiškesnė negu lėktuvu ar antra, reikia žinoti,kelionė kur irūkio kada projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagaminti iš montuojami saulės elementai „Global Bod Group“ valdybos to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51teikti kvietimas teiktirią Helsinkio–Stokholmo loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, pabesikuriančių technologijų, transporto, p.galio Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, patvirtina, kad klasikiniais vienos tantai visko už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apiesandūros projektui paraiškas įvairiose srityse – skirtą ateities irstudiją. savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą–daug vien parengti paraišką ir atlikti visus Atrodo, kad tai geriau negu Balticą“ – galbūt šalia „Rail Balticos“? laivu.

Jie įkūrė įmonę „FS-Links Ab“, parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte įmonė nebūtų elementais, su mūsų nagrinėspecialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. resursų, trukmę kėjo balso prioriteto, balso pa- šalių. yra besikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikįkonkrečių vertinant veiklų projektą turi ir namų darbus užtruko apie 300 valandų reikalingų įtikinamu, nauju, ambicingu, įtačiau realistišku usiomis įmonėmis iššiam didelių FtMC optoelektronikos sky- galbūt muštinis.

Jų efektyvumas šiuo dalyvavusi, nes dirba su kito- jamu klausimu jie nesusidūgeležinkelis ir(maždaug net šiek tiek pi-paraišką projektui plėtoti, „Hyperloop skirta pernuvyko 300 mln. eur. kvietimo tiks-greitasis is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o į minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus.

–įtikino, skatinti į tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart Jamesas, „Hyperloop One“ viceP. Daugiau apie Helsinkio–Stokholmo One“–probūstinęlas ir(lėšos kad Suomija ir apsvaldymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui tačiau šie elementai yra jau- rinkos parašyti padėjo „Civitta“, pasakoja tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių išS. FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųgiau. Alanas statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti analizę ir veikiantį prototipą, o ne prototipą, o diapazono reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro pkauskas. kuriamą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-prezidentas, ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, Matas nore (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, josŠiaurėską idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). darmedžiagą ir kelis klientus kurreikia nors sako: „Įsivaizduokite save gele„Hyperloop“ projektą: www.fsl.ax ir www.hykritai šalių regionas yra geriausia bendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis – ir ultravioletine mažesnį poveikį vertinant projektą turi infraraudonųjų darbus užtruko apie 300 pasaulyje valandų iki 40–45%. žemėje naudojatechnologija kol kas Jei yra norėtumėte ge- šiame projekte įmonėtai nebūtų žinkelių eros pradžioje – kokių plėtros, versperloop-one.com. apie išvieta sėkmingai išbandyti, vystyti balsavimą pasisakančių Seimo konkuruoja visos es įmonės – Vž), tačiau temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia – dar ir kelis klientus arba kur nors vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros gamy- mų „Global Bod Group“ gami- rokai per brangi. tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su kitoaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia dėl dar ir kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų lo ir kūrybos galimybių atsivėrė tada?

Ar girsti daugiau – kviečiu susitikti su Alanu Jair diegti naujas technologijas.

Tada rado sąpadrąsinti verslininkus pasinaudoti mobiliojo r nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją bei finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o noriu nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagal Kreipiantis namų silicio elementų vidutid balsuojančiojo internetu metų į priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, klientus bei vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir vidutinėms ieškoti partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir įmonėms skirtąmes patybei nustatyti busjungininkų naudojami „laiko sąnaudos yraeros didžiulės, nes projekdabar pasinaudosime „Hyperloop“ mesu, „Hyperloop One“ viceprezidentu, Suomijos verslo ir tarptautinių valstybės insdėl metais ant raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyjunginyje sugebėjo dalį arseno ą bandomąją partiją bei finansinius europos rekordas – 18,7%. lio arsenido saulės elementų plataus vartojimo rinkai gavasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ projektus etape dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, pakeisti bismutu, ir medžiaga s planus ir produktotitucijose. biudžetą porai gamybą. balandžio Bet 2013 m. išseko lio arsenido elementų eilės opera pradžios galimybėmis?“ Suomiai mato, kad Vilniuje 21-ąją.

Gal vėlsaulės surengsiVienas jųfinansavimą – Gustas, Salo miestas. usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekbūti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas ūkio ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bando naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai Partnerių nerado priekį. rizikos kapitalo finansavimas technologija kol kas yra ge- iš mobilioj jau atliktą įturėti priekį. artifikatus“. užsąnaudos balsavimo (VŽ) „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas puiki galimybė būti vėl meiržmogaus, kūrybinį – kaip sudominti Salas – mažas miestas tarprengimo Helsinkio kuri ne visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi inovatyvumo skatinimo schemą“, –ir sakotaimetų tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jusnaujųjų neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūrinių fondų projektų patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tokius šaliai tyrimus ko yrainternetu. didžiulės, nes projeknorėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrėhakatoną ties bankrorokai per brangi. tai rodo 2020“ ir (be interne reikia kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, jau turi prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ kompiuter programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be to to,riba. konsulevaldas Gustas, ūkio ministras. Šiomstechnologijų dai, yraklestėjęs specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiaisskaitmeninius metais jau kadaise rinkos analizę pradininkų gretose, tapti tais „Hyperloop“ galimybėmis ir įtraukti į nei pernai Turku, kaip „Nokios“ tyriprogramoje. ana brandžios stadijos. Be to, konsuljaponai kioto universitete ir Fizinių ir technologijos moks- gali sudominti pasaulio kosmo- patirtis. Ji planavo masinę gajau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,mų reikiair žmogaus, kanadiečiaikurie Vankuverio uni- lų centras pateikė 200.000 so agentūras.no kūrimą Šiaurės lio arsenido saulės elementų ir veikiantį inžinieriais, pritaikys, projektuos ir superregio­ ir Baltijos šavystymo centras. Čia geriausiais „Noyra kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais jau las –specialus skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- rinkos ernetu įteisinimui,metais kaskart proanalizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, „Hyperloop“ linijas pasaulyje. visuomenę? kios“ laikais dirbo per informacinių irtiks-statys m. skirta per5000 300 mln. eur. kvietimo is kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė,okai rado būdą, visame europos kosmoso agentūrailių ir Partnerių nerado zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai 2017 laimėjo BALANDIS VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus konkursą.

Fizinių ir technologijos 63 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

#be1e2d

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

Kurti arba vartoti

•

•

• •

•

• •

•

Mob šie m

iŠMANi LiETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

tema UNIVERSITETŲ ATEITIS:

Aurelijus Katkevičius

Aušros barysienė s Nuotr .

66

ŽAIDŽIAME CIVILIZACIJĄ Prie Rusijos Pskovo ir Naugardo srityse tekančios Šelonės upės yra paminklinė lenta, kurioje rašoma maždaug taip (atpasakoju laisvai): čia dėl rusų žemių suvienijimo kovėsi Naugardo ir Maskvos kunigaikštystės kariuomenės.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Harvardo universiteto prezidentė Drew Gilpin Faust sakė: „Universiteto esmė yra ta, kad jis iš esmės atsakingas praeičiai ir ateičiai – ne tiktai ir net ne pirmiausia dabarčiai.“ Ingos Juody tės nuotr.

2017 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

67

visuomenė

>>

Petro I ekspedicija į Madagaskarą ir Bengaliją

XIX a. pradžioje po Europą buvo išplatintas vadinamasis Petro I testamentas. „ Wiki p e di o s “ nuotr.

Kai pasakai tris žodžius: Rusija, Krymas, Ukraina, normali 90 proc. padorių žmonių reakcija prasideda rusišku keiksmažodžiu. Na gerai, sutinku, jei tai jaunesni šiuolaikiniai žmonės, gal anglišku keiksmažodžiu.

B

et nereikėtų filosofuoti, kad tai mūsų laikais rusija staiga tapo tokia neįsivaizduojamai agresyvi ir brutali. Visada ji buvo tokia – ekspansionistinė ir imperialistinė. Bene ryškiausiai Rusiją tokiu keliu eiti pastūmėjo caras Petras I (1672–1725 m.). Tai jis norėjo draugišku rusiškos meškos glėbiu apglėbti beveik visą jam žinomą pasaulį.

Suklastotas testamentas Jau nuo XIX a. pradžios Europoje buvo išplatintas vadinamasis Petro I testamentas. Šiuo metu tai – oficialiai pripažinta klastotė. Bet ji tokia pranašinga ir falsifikuota taip tiksliai išmanant Rusijos politiką, kad verta atkreipti atidų dėmesį į jos „punktus sakymų“.

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Regimantas Dima

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

Testamento autorius rekomenduoja visą laiką savo pavaldiniams palaikyti vienokio ar kitokio karinio konflikto tonusą. Tas, atseit, Petras I nurodo savo įpėdiniams tokias geopolitines Rusijos plėtros kryptis. Tai – Konstantinopolis ir Indija. Galima sakyti – projektas 2K (Kalkuta ir Konstantinopolis). Tikslas Europoje – Baltijos ir Juodoji jūra turi tapti vidinėmis jūromis. Būtinas kišimasis į kitų šalių reikalus, ypač Vokietijos. Lenkija kaip amžina rakštis Rusijos politikai turi būti padalyta. Būtina naudoti vadinamąsias šiais laikais minkštąsias galias, o kai reikia – ir karo pajėgas.

Ir galų gale visi tie veiksmai leis pasiekti pagrindinį tikslą – Rusijos hegemoniją visoje Eurazijoje.

Vis dar neprimena nieko? Tada dar viena mintis iš testamento – ginti visose šalyse, kur

Geopolitinius Rusijos planus jautriai ir giliai asmeniškai galėjo suvokti tik žmogus iš Rytų Europos.

visuomenė

Nustokite garinti actą: civilizacija keičiasi

Robotika, nanotechnologijos, dirbtinis intelektas jau nebėra mokslinė fantastika. „Reuters“ nuotr.

Laikai aaaaaaa-keičiasi, kaip sakė vienas Nobelio literatūros premijos pasiėmėjas.

Pabaigos dabar pradžia, kalba žmonės.

Revoliucija ateina. Ir tai yra teisybė, tačiau nebūtinai dėl to, dėl ko jūs manote.

T

ad leiskite man it kasandrai – arba bartašiūnaitei – tarti pranašišką žodį. Stoviu prieš jus ant statinės, galva apmuturiuota folija, tamponai šnervėse. Pakalbėkim apie actą, draugai.

Kai apie mūsų erą rašys ateities istorikai (tikriausiai po branduolinio karo mutavę kurmiažmogiai), Rugsėjo 11-oji, ISIS ar Donaldas Trumpas bus antrame plane, paspalvinimui.

Visai kaip per pramonės revoliuciją. Karaliai valdė, kaip įdomu, bet mes į variklius pūtėm garą, tiesėm geležinkelius, lydėm metalą ir pradėjom sūdyti saulėgrąžas. Tai yra istorija, visa kita – išnašos.

Taigi, apie istoriją Dabar vyksta ne pramonės ar technologijos

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Lukas Ramonas

revoliucija, dabar vyksta žmogaus civilizacijos pabaiga.

Uno. „Marvel“ 2019 m. išleis paskutinę „Avengers“ („Keršytojai“) dalį. Kodėl niekas apie tai nekalba? A, dar po metų automobiliai be vairuotojų važinės gatvėmis (ribotai miestuose bandomi jau dabar), 2025 m. jie paplis, 2030 m. užšaldysim paskutinį „Uber“ vairuotoją ir pastatysim jį muziejuje ateities kartoms.

Dos. 3D spausdinimu įmanoma ne tik pagaliau gauti tą hentai čiuptuvų monstrą visai figūrėlių kolekcijai, bet ir dantų protezų, reaktyvinių variklių dalių, klausos aparatų, ortopedinių implantų, elektroninių jungčių. 3D spausdintuvai atpigs ir bus prieinami visiems, galėsime tarsi mažyčiai dievai iš mate-

Skaitmeninė revoliucija nėra tik skambūs žodžiai.

visuomenė

Testų istorija: intelekto matavimai (I)

1. Egzaminavimo celės Kinijoje.

„ Wiki p e di o s “ n u o t r .

2.

Testavimo pradininke laikoma senovės Kinija, kurioje jau prieš 2 tūkst. metų pradėtas taikyti kandidatų į valstybės tarnybą vertinimas. Tuo metu buvo vertinami šešių sričių įgūdžiai – muzikos, aritmetikos, rašymo, ritualų ir ceremonijų išmanymas, šaudymas iš lanko ir jodinėjimas.

Vėliau vis didesnę reikšmę įgavo Konfucijaus raštų išmanymas ir gebėjimas raštu reikšti mintis.

P

irmasis standartizuotas testas, kuriuo buvo tikrinamos Konfucijaus raštų žinios, buvo sukurtas 681 m. – kandidatai turėjo atmintinai išmokti Konfucijaus tekstus ir teste užpildyti paliktas tuščias vietas.

Atrankos sistema valdant kiekvienai dinastijai buvo keičiama ir tobulinama, tačiau pagrindiniai principai išliko panašūs. Egzaminai galėjo trukti 24–72 valandas, kandidatai buvo uždaromi po vieną mažose celėse; jose būdavo dvi lentos, kurios skirtingai sudėtos atstodavo stalą ir kėdę arba lovą. Pretendentai turėdavo parašyti rašinį užduota tema, remdamiesi Konfucijaus tekstais. Visos citatos turėjo būti tikslios ir išmoktos atmintinai.

Siekiant vertinimo objektyvumo, kandidatai gaudavo identifikacijos numerį, o kad nebūtų

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Airida Zavadskė Natalija Norvilė

Pa u lia u s Rak š t ik o n u o t r .

galimybės nustatyti asmens pagal jo raštą, visus darbus perrašydavo specialiai paskirtas pareigūnas.

Testai kaip socialiniai laiptai Testus laikyti galėjo visi, ir tai buvo labai didelė galimybė užsitikrinti socialinį statusą. Kiek svarbus buvo imperijos egzaminų išlaikymas, galima spręsti iš to, kad apie daugelį istorinių asmenybių žinoma vienintelė tiksli data – kada jie išlaikė egzaminus ir gavo jinshi (šiais laikais tai atitiktų mokslų daktaro, PhD) laipsnį.

Kinai pirmieji sugalvojo ir pradėjo sistemingai taikyti tai, ką mes šiais laikais vadiname žinių testais. Jų sistemą vėliau nusižiūrėjo anglai ir pritaikė Rytų Indijos kompanijos darbuotojų atrankai, o vėliau – valstybės tarnautojų ir kariškių atrankai. Tikrasis psichologi-

Armijos beta intelekto testo užduoties pavyzdys. Šiuose paveikslėliuose testuojamas asmuo turėdavo pripiešti trūkstamas detales. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

F. Galtonas tikėjo, kad išmatuoti galima viską.

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Kelionių vadovas: Viekšnių anomalija Negaliu sakyti, kad klientas man nepatiko. Jei kas nors man lieptų tą jausmą suformuluoti maksimaliai tiksliai, atsakyčiau maždaug taip – aš jį vertinau neutraliai, bet su neartikuliuoto įtarumo gaida. pirmą kartą jį pamačiau prieš penkerius metus, viename pirmųjų lingvistinės apsaugos seminarų. Aš ten skaičiau pranešimą apie devizų ir šūkių galimybes ardyti paralelinių pasaulių ribas. Po paskaitos, luktelėjęs, kol mane paliks ramybėje nekantriausi klausinėtojai, priėjo neaukštas apvalveidis su akiniais ir paklausė, kuriai ūkinei veiklai saugiau vartoti šūkį „Užmušk savyje vaiką!“ Abortų klinikai ar su tėvais gyvenančių trisdešimtmečių motyvacinei mokyklai? Kai nustebęs paprašiau pateikti išsamesnį klausimo kontekstą, mažasis akiniuotis paaiškino, kad jis Sveikatos mokslų universitete bebaigiąs dvi magistrines specia­lizacijas – ginekologijos ir psichologijos. Ligoninėse dirbti jis nesiruošia ir vos baigęs mokslus imsis verslo. Aš jam santūriai paaiškinau, kad šūkis yra funkcionaliai tikslus, todėl paralelinių erdvių ribų nesuardys, tad jis laisvas imtis – su būtent šiuo devizu – abiejų veiklų. Kalbėdamas bandžiau užfiksuoti pašnekovo intonacijas – vieną akimirką aiškiai jutau, kad iš manęs šaiposi, bet po sekundės, pagavęs ramų būsimo mediko žvilgsnį, grįždavau į man įprastą geranoriško globėjiškumo būseną.

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Tą nekomfortišką dvilypumą teko aiškiai prisiminti prieš kelias savaites, kai darbiniame profilyje radau kvietimą atlikti lauko tyrimą. Kvietimo autorius pats priminė mūsų trumpą pažintį ir lakoniškai papasakojo, kas įvyko per penkmetį. Jis vis dėlto atidarė kliniką, bet ne specializuotą. Nedideliame miestelyje siaurai specializacijai nišų nėra, todėl Viekšniuose, kur įsikūrė, teikia įvairias paslaugas vietos gyventojams, aplinkiniams ūkininkams ir lojaliems klientams iš kitų miestų. Šiuo metu jis stebi aiškų paralelinių ribų sutrikimą ir kviečia mane, stipriausią tokių problemų sprendėją (tas tiesa) Lietuvoje, jo išspręsti.

Dėl honoraro tartis nereikėjo – jis yra fiksuotas ir nediskutuojamas, bet užtruko suderinti logistiką. Aš kategoriškai atsisakiau į Viekšnius važiuoti savo automobiliu, todėl pareikalavau, kad stotyje mane pasitiktų – nuo jos iki miestelio yra trys kilometrai kelio. Daktaras (labai pavargstu, kol ištariu rekomenduotą vartoti „gydytoją“) man aiškino, kad mašina važiuoti patogiau, kelias puikus, jis sulakstąs į Vilnių ir atgal kelis kartus per savaitę (meluoja), bet galiausiai pasidavė ir pažadėjo, kad stotyje manęs lauks jis pats arba kas nors iš darbuotojų.

Aš niekada nevežu savęs į darbą, nes vairavimas ir yra darbas, kurį turi dirbti visai kiti žmonės. Kad ir Viekšniai. Maps.lt sugeneruotas maršrutas rodo, kad kelionė truks 3 valandas 23 minutes – čia be degalų pylimo, kavos ir dar kartą kavos. Atgal – tiek pat.

Pridėjus pietų pertrauką, išeina darbo diena, kurią praleisčiau nemokamai šoferiaudamas. O dabar važiuosiu traukiniu – dvi valandas pirma klase iki Šiaulių, iš ten, palaukęs dešimt minučių, valandą iki Viekšnių.

Laikas toks pat kaip mašina, bet neprarastas – važiuodamas planavau perskaityti Vilenkino institute išleistą paralelinės prevencijos atnaujintų metodų aprašą.

Iš tikrųjų tas institutas vadinasi Tuftso universiteto Kosmologijos institutas, o Aleksandras Vilenkinas yra jo direktorius, bet kai jis 2006 m. išleido „Daugelio pasaulių pasaulis.

Fizikai ieško paralelių visatų“ ir įrodė, remdamasis amžinosios infliacijos teorija, paralelinių visatų egzistavimą ir nesibaigiamumą, viskas pasikeitė. Pasaulio fizikai teoretikai, vėliau – ir eksperimentuotojai, pradėjo burtis institute ir vadino jį, be abejo, direktoriaus vardu. Kai paralelinis gyvenimas tapo kasdienybe, Vilenkino institutas tapo pagrin-

Aidas Puklevičius

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Visais įmanomais greičiais pirmyn Europos Sąjungai praėjusį mėnesį atšventus šešiasdešimtmetį, kaip iš gausybės rago pasipylė avansiniai nekrologai. Maždaug paskutinis čia jubiliejus, kito gimtadienio sukriošusi matriarchė gali ir nesulaukti, velionė serga nepagydomomis ligomis, jeigu jau kraustysis anapilin, būtų gerai, kad be komplikacijų ir ilgai nesikankintų. didžiąją dalį šių krokodilo ašarų paliejo vyrai ir moterys, atstovaujantys vadinamajai tautų europai. Kuri, kitaip nei Europos Sąjunga, vaikšto nuolat įtempusi sfinkterį, it į jį nuolat kėsintųsi gėjų ordos, didžiai nemėgsta bet kokios imigracijos, vakarais žibina balaną lange laukdama sugrįžtant laikų, kai smurtas artimoje aplinkoje buvo privaloma disciplina gimnazijose, ir išpažįsta kitokias tradicines vertybes.

Juos galima suprasti. Čia kaip tie nepritampantys giminaičiai, kurių visi gėdijasi, bet kuriuos vis tiek turi kviesti į šermenis, nes, žinai, mirties akivaizdoje visi taurėjam, nebeskuodžiam žiurkių lenktynėse, galų gale visi ten kada nors persikelsim.

Tokie nepritapėliai paprastai godžiausiai sapnuoja velionės turtus, manydami, kad šitas bufetas dailiai atrodys valgomajame, o šita krištoline vaza bus kaip sykis tame pačiame bufete.

Sunkiau suprasti šiaip ganėtinai protingus vyrus ir moteris, kurie šiuosyk irgi raukė

108

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

kaktas, plojo ausimis per skruostus ir dūsavo, kad taip, tikrai, čia jau nieko nebepadarysi, močiutė išsigimė ir vos vos pastena, o gaila, tokia beveik antroji jaunystė, bet antrasis kvėpavimas neateina, nors tu ką.

Labai gali būti, jog toks nekrologiškas unisonas pasklido todėl, kad jubiliejaus iškilmės vyko Romoje. Mieste, kuris pats savaime yra nepaprastai žavus, tačiau jeigu ir gali atstovauti kokiai eurointegracinei vertybei, tai tik tai, kad niekada nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj. Ir dar yra sostinė šalies, kuri pastaruoju metu tampa didesniu galvos sopuliu negu kokios penkios graikijos, padaugintos iš dviejų portugalijų.

Ir čia norisi stabtelti ir nusikeikti. Nes jeigu Europos Sąjungos nebeliktų, o Briuselis vėl būtų tik Belgijos sostinė, būtų be galo liūdna. Nes turėtume atsisveikinti su 60 metų trukusiu eksperimentu, kurio tikslas buvo įrodyti, kad žmonėms reikia duoti laisvą valią, tačiau patyliukais neleisti ja naudotis.

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Tėvystė Spėjau! Klesteliu į man pasiūlytą kėdę ir greitai išsitraukiu reikalingus dokumentus. Prieš mane netrukus atsiranda administratorės paslaugiai atneštas kavos puodelis. Palaimingai pakeliu jį prie lūpų, nukreipdama žvilgsnį žemyn, ir pamatau gana nemenką baltą dėmę ant savo ilgo juodo megztinio skreito. Kas per... ryžių košė?! Vaikui pusryčiams viriau... išmuša karštis – juk atvažiavau į rimtą susitikimą su potencialiu savo įmonės klientu. Paskubomis gramdau nagu košės likučius, bet tik dar labiau juos įtrinu į juodą audinį. Prisitraukiu kėdę arčiau stalo, tačiau tai gelbsti tik tam kartui – atėjus klientui strykteliu iš vietos pasisveikinti ir skubiai vėl sėduosi, tarsi šitam susitikimui teturėtume dvi minutes.

Kalbamės. Tiksliau, jis pasakoja savo įmonės poreikius, aš linksiu galva ir žymiuosi, ko jis neminėjo mums prieš tai kalbantis telefonu. Aha, dalis mano pasiūlymo jau netinka, reikės koreguoti sąlygas, raukiu kaktą, bet mintys vis nubėga į šalį. Nejučia pradedu nagrinėti savo išvaizdą.

Paskubomis aptvarkyti nagai be jokio lako, kiek pasitrynusios kelnės ir neką geresnė rankinė tikrai išduoda, kad skiriu sau mažai laiko arba esu nedėmesinga kai kurioms išvaizdos detalėms. Užtat naujų ilgaaulių batų kulnai labai puikiai atspindi, ar šįryt man pavyko įkišti automobilį kieme prie pat vaiko darželio durų, ar teko sustoti nuošaliau ir klampoti per pažliugusį keliuką.

Staiga pasijuntu kiek suvargusi. Nuolat lekiu, nieko nespėju, kiekvieną dieną vis naujas galutinis terminas: vos tik išbraukiu padarytas užduotis iš savo darbo rašomosios lentos, ji vėl iš naujo užpildoma. Rašausi tas užduotis ne tam, kad nepamirščiau, – kad nepamesčiau galvos beplanuodama savo darbo laiką.

110

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

Kartais pamanau, kad esu idealus dirbančios mamos pavyzdys: mano rankinėje greta telefono, užrašinės ir vizitinių kortelių dėklo voliojasi bent du pakeliai vienkartinių nosinaičių, atsarginės vaikiškos pirštinės, trys sausainiai alkio minutei ir net pora spalvotų pieštukų.

Man galvoje nuolat sukasi reikalingų produktų sąrašas ir ko reikėtų vaikui šį pavasarį, kartu ten telpa neparašytų ar jau pradėtų tekstų nuotrupos, tie patys amžinai vėluojantys galutiniai terminai, susitarimai dėl reklamos... bet vaikui naujų batų reikia labiau.

Niekada nenorėjau būti supermama, regis, ja ir netapau. Mitybos specialistė pasmerktų, kad vaikui duodu varškės sūrelį, o aš net naktį pažadinta pasakyčiau, kokios rūšies tas sūrelis turi būti, kad jis sutiktų jo atsikąsti. Jau žinau, ką reiškia važiuoti į trečią parduotuvę iš eilės, kad nupirktum tą nelemtą desertą, vienintelį valgomą pienišką produktą.

Vaikų psichologė greičiausiai turėtų ką pasakyti apie auklėjimo ir bendravimo ypatumus. Kodėl vaikas sėdi mamai ant kelių, kai ši įsijungia kompiuterį? Nes mamai labai reikia atsakyti į laišką, o vaikas nenori pasėdėti po stalu ir pastumdyti mašinytės – tokį vaizdelį esu mačiusi tik nuotraukose prie straipsnių apie dirbančias mamas, deja, realybė smarkiai skiriasi.

Mano mintis nutraukia sučirpęs kliento telefonas. Atsiprašo, žvilgtelėjęs į ekraną pasimuisto, atrodo, kad tai svarbu. Kiek nusisukęs nuo stalo pusbalsiu atsiliepia. Kitoje ragelio pusėje moteriškas balsas greitakalbe beria tiradą. „Gerai, tuoj būsiu“, – atsako jis.

Atsisuka į mane ir kaltai atsidūsta: dovanokite, mano vaikas susirgo, žmona panikuoja, važiuosiu gelbėti.

Akimirksniu pajuntu neapsakomą pagarbą šiam vyrui – jei būtume draugai feisbuke, paspausčiau „patinka“ prie kiekvieno jo įrašo ar katinuko nuotraukos mažiausiai penkerius metus į priekį. Atsisveikiname paspausdami vienas kitam ranką. Visiškai pamirštu apie košės dėmę ant savo megztinio, greičiausiai jis jos net nemato per savo skubėjimą.

Tada ilgai svarstau, kad vis dėlto verslas skirtingai vertina motinystę ir tėvystę. Kai darbuotoja praneša apie planuojamą išėjimą motinystės atostogų, ne vienas direktorius ar skyriaus vadovas suraukia kaktą – bus problemų ateinančius penkerius metus, jei ne ilgiau.

Pirmiausia reikės surasti naują darbuotoją arba perskirstyti darbus liekančiam kolektyvui, prieš tai akylai nužiūrėjus, ar kuri irgi neslepia apvalėjančio pilvo. Net jei uolioji mamytė ruošiasi grįžti į darbą po pirmųjų metų, patyrę vilkai puikiai žino, kad jau nebebus taip, kaip buvę, – vaikas vis tiek kada

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Blogio plaukai ir akys aplink šventyklą esanti didelė aikštė prie gango upės tirštėja. Šeimos stato automobilius ir, nešinos mažais vaikais, būriais traukia į vietą, kuri greitai virs masine kirpykla. Belaukiant savo eilės aukšti medžiai jiems užstos saulę. Ji svilins vėliau atėjusių moterų ryškiaspalves skaras.

Mundano ceremonija hinduizmo religijoje atliekama kiekvienam vaikui iki metų arba trejų, rečiau – iki penkerių ar septynerių. Atsižvelgdamas į žvaigždžių išsidėstymą ir mė-

Jalebi saldumynai ir jų pardavėjas

112

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2017

nulio fazes, tinkamą dieną plaukams kirpti parenka šeimos šventikas arba astrologas. Jo patarimų atsiklausiama kiekvienu svarbesniu asmeniniu, šeimos ir verslo reikalu. Tą nelyginių metų nelyginio mėnesio trečiadienį, daugumai astrologų įžvelgus palankių ženklų kūdikių plaukams kirpti, žaislų pardavėjai atsivežė daugiau ryškiaspalvių vaikiškų mašinėlių, moteriškų apyrankių ir raudonų juostelių. Jomis ceremonijai pasibaigus bus apraišioti šventyklos mandiro turėklai.

Skirtingose aikštės vietose šventikai imasi įprasto darbo. Skambant varpeliams, jie skuta sušlapintus plaukus, palikdami mažą plotelį – galvos karūną – smegenims apsaugoti.

Procesą pabaigia kirpėjas nai, nuplaudamas galvą šventu vandeniu galangajalu ir patepdamas ciberžolių ir santalų koše. Taip sudirginta ir netyčia įbrėžta oda atvėsta ir nurimsta.

Vaikas ką tik nuskusta galva, šventikui bekalbant vedų mantras, išsilaisvina iš praėju-

Mergaitė su plaukais