Verslo klasė, 2017 birželis

2 0 17 B I RŽ E LI S

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

Tema: AMŽINA LIETUVIŲ NEMEILĖ PREKYBAI GEORGE’AS FRIEDMANAS: ATEITIS JUS NUSTEBINS „FACEBOOK“ APIE JUS ŽINO DAUGIAU NEGU JŪS NUOTYKINGOS DONALDO TRUMPO KELIONĖS NORIU Į SUOMIŠKĄ MOKYKLĄ

PRASIDEDA ASMENINIŲ SKRAIDYKLIŲ ERA

Naujasis pasaulio numylėtinis

Emmanuelis Macronas

129 718 12,3 10 5 pastatytų būstų ploto

ha

sutvarkytos aplinkos

patirties

m.

vnt.

išpuoselėtų ežerėlių ir daug laimingų ančių

m²

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 6 (172)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase R e dak t o r i u s

Aurelijus Katkevičius R e dak t o r ia u s p avad u o t o jas

Rytas Staselis N u o la t iniai a u t o r iai

(neišskiriant, o galbūt net ir pirmiausia turint omenyje ketvirtąją valdžią – žiniasklaidą) darbe, ir pabandytume paieškoti šiokių tokių sveiko proto salelių.

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, mieli skaitytojai, laiko vienete dabar telpa labai daug įvykių. ir tie įvykiai – visame pasaulyje.

Vos spėjame ne tai kad juos apmąstyti, bet apskritai suvokti. O tų stebuklingų temų padiskutuoti, užimti mūsų protams ir pojūčiams mums padovanoja ne tik aukšti didžiųjų valstybių ar stambių korporacijų vadovai. Čia pat, tėvynėje, irgi turime visokių linksmybių.

Ne mėnesinio žurnalo reikalas aptarinėti kas antrą dieną besikeičiančių įvairių draudimų peripetijas. Norėjau parašyti „draudimų ir leidimų“, bet pamaniau, kad pastaruoju metu nelabai esu girdėjęs sakinių, prasidedančių nuo „leidžiame...“ arba „leiskime...“. Maloni išimtis gal tik būtų investicijų į inovacijas mokesčių lengvatos. Taigi, mėnesinis žurnalas niekaip nespės aptarti viso to „negalima to...“ ir „o dabar negalima šito...“ mirguliuojančio verpeto, tai labiau portalų ir kitų greitesnių medijų reikalas.

Bet galbūt būtent tokio „lėto“ leidinio reikalas priminti, kad kartkartėmis atplėštume akis nuo to mikropamišimo, kurį kasdien galime stebėti įvairių mūsų politinių ir šiaip valdymo institucijų

Kur jų ieškoti? Vienas variantų – istorija. Kviečiu „Verslo klasėje“ būtinai perskaityti ir antrąją Gedimino Kulikausko straipsnio „Nešvarus reikalas“ dalį – šįkart ji apie tai, kodėl lietuviai taip nekentė prekijų. Matydami ir blaiviai vertindami savo praeitį, galbūt galų gale suvoksime, kad žmonija kaip visetas toli gražu nėra savižudė, kad – nors ir bambama, murmama, cypiama, o kartais ir smaugiama bei žudoma – žmonės galiausiai randa visų, net ir pačių sudėtingiausių, problemų sprendimą.

Dar vienas variantas – svajonė. Bet kartu su istorija. Pažvelkite aplink, pamatykite, kaip tai, kas dar vakar buvo tik svajonė, šiandien tampa realybe. Bet tai gal greičiau ne tiek sveiko proto sala, kiek optimizmo mankštinimo priemonė.

Mano manymu, kai aplinkui taškosi tokios juodos negatyvios informacijos bangos (ir nenuostabu, nes mes juk labiausiai pasaulyje prasigėrę, šiaip baisiai blogi, savižudžiai ir niekdariai, ar ne?), optimizmo mankštinimas turėtų būti įvestas kaip privalomas dalykas jau pradinėje mokykloje.

Beje, paskaitykite šiame „Verslo klasės“ numeryje Gretos Jankaitytės pasakojimą apie tai, kodėl visas pasaulis taip atidžiai stebi, ką ten suomiai daro savo mokyklose. Gyvenime tokios pratybos tikrai praverstų. Ir apskritai tautos sveikatai, ko gero, padėtų pastebimai labiau nei manipuliavimas vaistų kainomis ar alkoholiu nepermatomuose maišeliuose. Šiltų ir ramių jums šios vasaros dienų.

Aurelijus Katkevičius

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Miglė Marija Galvonaitė Nerius Jasinavičius Egidijus Jurgelionis Kęstas Kirtiklis Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Naglis Navakas Dovaidas Pabiržis Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Dina Sergijenko Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Justinas Žilinskas A u t o r iai

Mindaugas Drigotas Paulius Gaurilčikas Greta Jankaitytė Natalija Norvilė Adomas Rutkauskas Rūta Slušnytė Laura Urbonavičiūtė Airida Zavadskė F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 250 7149 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

„Reuters“ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 07 14

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2017 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

9

visuomenė

16

apie ką kalba pasaulis

16 | Svarbiausios gegužės politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

22

42

žmonės ir įžvalgos

24 mėnesio komentaras

22 | Aurelijus Katkevičius: Donaldo Trumpo keturių minučių taisyklė

Pirmasis JAV prezidento užsienio vizitas buvo spalvingas.

10

24

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

24 | „Maersk“: kaip dievas globojo sąžiningą verslą Didžiausios pasaulio jūrų transporto bendrovės istorija.

30 | Prancūzija ilgėjosi karaliaus, o atėjo Macronas Įspūdingas skrydis į Prancūzijos politikos viršūnę.

36 | Ateitis niekada nebūna tokia, kokios tikimės George’as Friedmanas apie geopolitiką ir prognozes.

2017 BIRŽELIS

42 | Šventoji trejybė: emocijos, intuicija, logika Vizija be plano – tik haliucinacija.

48 | Itin pigi elektra – blogas ženklas

Kas nors vis tiek turės sumokėti už senstančią infrastruktūrą.

52 | Sektorius | Robotai: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų

Robotika yra viena sparčiausiai besivystančių sričių.

56 | Išmani Lietuva | Humanitarams apginti Humanitariniai mokslai savo noru konservuojasi.

58 tema

74 74 | Skaidantys automobiliai ir keleiviniai dronai: gal jau šiemet?

Asmeninių skraidyklių imasi „Airbus“.

78 | Digeriai: praeities klubas (I) Užkietėję digeriai kitaip suvokia miestą.

84 | René Descartes’as randa tikrąjį aš Prancūzų filosofas ieškojo pažinimo pagrindo.

88 | Straipsnis tikriems mėsėdžiams Svarbiau ne kaip kepate steiką, o kaip jį paruošiate.

92 | Kinas: Pasibėgiojimas su automatais „Svetimas: Covenant“ – ne legendos pratęsimas, o banalus kovinukas.

94 | Muzika: Rokenrolo Mona Liza

Nešvarus reikalas (II)

„Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ penkiasdešimtmetis.

96 | Technika: Kartojimas – mokslų motina

Belaidžio tinklo kartotuvas sprendžia silpno tinklo problemas.

98 Knygos: Šiaulių Tolkieno „Pietinia Kronikas“

Šimtametė lietuvių nemeilė verslui

64

Knyga skirta seniems perdyloms, norintiems prisiminti laikus, kai viskas buvo paprasčiau.

100

visuomenė ir laisvalaikis

skiltys

100 | Ernestas Parulskis: Jurbarko devynaukštis

Kaip Jurbarko gyventojai įgijo nepaprastų galių ir kas buvo paskui.

102 | Sigita Šimkutė: Raudoni aukštakulniai

64 64 | Asmenybės bruožai,

didysis penketas ir feisbukas 300 „patinka“ – ir feisbukas žino apie jus daugiau nei jūs pats.

70 | Pamoka Suomijos ateities mokykloje Čia – nevaržoma laisvė mokytojų eksperimentams.

Neatidėliokite svajonių – kiti jas gali sunaikinti.

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Liūtas avių apsuptyje

Kodėl sikai nesikerpa plaukų?

Žvilgsnis 2017-ųjų birželį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2017 BIRŽELIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

11

žmonės

>>

„Maersk“: kaip dievas globojo sąžiningą verslą Be „Maersk“ logotipu pažymėto konteinerio ar vėliavos sunku įsivaizduoti padoresnį pasaulio jūrų uostą, o Danijos ekonomiką – be šio pavadinimo. Tarptautinis verslo konglomeratas „A. P. Møller-Maersk Group“ yra didžiausia karalystės įmonė, sukurianti apie 20 proc. šalies BVP ir beveik 50 mlrd. dolerių metinę apyvartą (ji nedaug atsilieka nuo „Microsoft“ giganto).

M

aersk“ yra didžiausia pasaulyje jūrų trans­ porto bendrovė (su savo 800 laivų užima 16 proc. visos jūrinių konteinerių pervežimo rinkos), vikingų palikuoniams danams, kurie iš esmės niekada neturėjo savų užjūrio kolonijų, kelianti visuotinį pasididžiavimą gebėjimu taikiai paveržti šią sritį iš anglų ir portugalų, kadaise tradiciškai valdžiusių planetos bangas. Įmonės „Maersk“ istorija prasidėjo kaip pasaka. XIX a. viduryje dabartiniame Flensburgo mieste gyveno danas jūreivis Peteris Mærskas-Mølleris (1836–1927 m.) – pagal tuometę vardų tradiciją, beje, išlaikytą giminėje iki šių dienų, „Maersk“ pavadinimu tapo jo motinos mergautinė pavardė. Sulaukęs 25 metų, jis išlaikė kapitono egzaminą ir vertėsi nedideliu

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

burlaiviu gabendamas krovinius tarp šiaurinės Vokietijos ir Danijos salų. Po Antrojo Šlėzvigo karo, kai Flensburgas tapo Prūsijos miestu, P. Mærskas-Mølleris persikėlė į Dragioro miestą Danijoje ir ten vedė merginą Anne iš garbingos miesto šeimos, kurios galva Hansas Jeppesenas-Davidsenas pagal to meto sampratą buvo laikomas tikru laivybos magnatu, vietinių pagarbiai vadinamu Dragioro karaliumi. Tačiau tai naujajam žentui dar nereiškė staigaus praturtėjimo.

Po uošvio mirties P. Mærskas-Mølleris pralaimėjo plėšrias palikimo dalybas savo žmonos seserims ir negavo beveik nieko. Tačiau pažemintas – dar ne palaužtas. P. MærskasMølleris su šeima persikėlė į kitą Danijos miestą – Svendborgą, – tvirtai pasiryžęs įrodyti savo vertę.

1. Peterio sūnaus

Arnoldo Peterio Møllerio bendrovė rimtai suklestėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

2. Svendborge

Peteris MAErskasMølleris pirmasis pradėjo plukdyti krovinius gariniais laivais. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Įmonės „Maersk“ istorija prasidėjo kaip pasaka.

1 2 Beje, būtent jis pirmasis Danijoje viešai prabilo apie būtinybę karalystės laivybai pereiti prie atsirandančių garinių laivų nuo tuo metu dominuojančių burinių. 1884 m. iš skolintų pinigų jis įsigijo pirmąjį Danijoje krovininį garlaivį „Laura“, kuris netruko pademonstruoti garo pranašumo prieš vėją. Būtent „Lauros“ paskuigalyje ir vėliavoje atsirado šiandienis „Maersk“ logotipas – balta septynkampė žvaigždė žydrame fone – tokią apsiniaukusiame nakties danguje išvydo kapitonas P. Mærskas-Mølleris, melsdamasis laive šalia sunkiai sergančios žmonos lovos. Žvaigždė jam simbolizavo ne tik viltį – kapitonas ją palaikė ir dievo ženklu, garantuojančiu laimingą pabaigą kiekvienam, gyvenančiam ir dirbančiam dorai, uoliai ir sąžiningai.

Gal išties dėl to jam verslas ir sekėsi.

1904 m. kapitonas su vienu iš devynių savo vaikų – sūnumi Arnoldu Peteriu Mølleriu (1876–1965 m.) – įsteigė bendrovę „Damps­ kib­­s­se­lskabet Svendborg af 1904“ (Svendborgo garlaivių kompanija). Per kitus dešimt metų įmonė išsiplėtė iki šešių laivų, o jai priklausantis 2200 tonų talpos garlaivis „Svend­borg“ tuo metu buvo didžiausias visoje Baltijos jūroje.

Beje, būtent dėl Baltijos jūros partneriams ir buvo lemta susipykti – P. MærskasMølleris pažinojo Baltiją kaip savo penkis pirštus ir norėjo tik ja apsiriboti, o štai sūnus Arnoldas, prisiskaitęs Jules’io Verne’o knygų, jau svajojo apie visą pasaulį. Žinia, jaunimui būdingas maksimalizmas, todėl

1912 m. A. P. Mølleris atsiskyrė ir įsteigė savo įmonę „Dampskibsselskabet af 1912“( tiesiog – Garlaivių kompanija), kuri galiausiai ir tapo „Maersk“ konglomeratu. (Abi tėvo ir sūnaus įkurtos bendrovės dar beveik šimtą metų veikė kaip dvi atskiros įmonės ir susijungė tik 2003 metais).

Jaunasis A. P. Mølleris iš pradžių vertėsi nauju – laivų frachtavimo (nuomos) – verslu, kuris pasirodė esantis išties pelningas reikalas (ir per šimtą metų pavertė jaunuolio bendrovę didžiausia pasaulyje laivų nuomos įmone). Kaip buvo būdinga daugeliui XX a. pradžios bendrovių, tikroji sėkmė atėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Neutraliosios Danijos prekybos laivynas tapo svarbiausiu tiekėju visoms kariaujančioms šalims, tad A.

2017 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

25

žmonės

Prancūzija ilgėjosi karaliaus, o atėjo Macronas

Emmanuelis Macronas teigia, kad demokratiniame procese jaučiama tam tikra tuštuma, o Prancūzijos politikoje ši tuštuma susijusi su karaliaus nebuvimu. S I P A n u o t r .

Prancūzijos prezidento rinkimų antrojo ir lemiamo etapo išvakarėse bičiulio prancūzo pasiteiravau tikslaus laiko, kada atidaromos ir uždaromos balsavimo apylinkės. Jis, valdininkas, atsiuntė išsamius grafikus PDF formatu ir pakomentavo: „Macronas laimės.“

M

ulkis“, – nesusilaikiau mintyse. Rado, ką paaiškinti. O vėliau – irgi mintyse – atsiprašiau. Nebuvo Emmanuelio Macrono pergalė tokia jau savaime suprantama – sėkmės, atsitiktinumo dedamoji dalis buvo labai svarbi. Tiesiog Prancūzija pasiilgo karaliaus, kaip knygoje apie jį patį pareiškė naujasis šalies prezidentas.

Komentuodami E. Macrono triumfą Prancūzijos prezidento rinkimuose, daugelis išskiria keletą labiausiai dėmesį traukiančių dalykų: tai, kad naujojo prezidento judėjimas „En Marche!“ įkurtas vos prieš 14 mėnesių; kad centristinė politikos naujoko jėga nusvėrė dešimtmečius Prancūziją valdžiusių politinių partijų dominavimą; ir kad pirmoji šalies „madame“, žavioji Brigitte Macron, vyresnė už prezidentą 24 metais. Apibendrinant –

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Rūta Slušnytė

Vladimiro Ivanovo (V Ž) nuotr .

naujasis Prancūzijos lyderis netelpa į jokius standartinius rėmus. „The Economist“ rašo: centristo E. Macrono pergalė prieš radikaliąją Marine Le Pen, Nacionalinio fronto lyderę, buvo įtikinama ir nuskambėjo toli už Prancūzijos ribų. Nutiko tarsi kai kas laukto, bet nelabai tikėtino – proeuropietiška centristinė jėga tapo atsaku populizmui ir nacionalizmui. Senas šaknis turinčio kairės ir dešinės politinio žaidimo taisykles sulaužęs naujokas įtikino du trečdalius rinkėjų. „Fenomenali pergalė“, komentavo „Financial Times“. Ši Prancūzijos rinkimų atomazga po pernykščio „Brexit“, aiktelėti privertusios Donaldo Trumpo pergalės JAV – lyg kitos krypties vėjas Europos žemyne, kaip ir populistų pralaimėjimas šiemet Nyderlanduose.

Iš tiesų, prezidento rinkimai atspindėjo didžiulį prancūzų tautos susi­ skaldymą.

įžvalgos

>>

Ateitis niekada nebūna tokia, kokios tikimės

George’as Friedmanas: „Nacijos yra per sudėtingos, kad problemas būtų galima spręsti technokratiniais būdais.“ A sm e nini o a r c h y v o nuotr.

Daktaras George’as Friedmanas yra vienas žinomiausių geopolitikos analitikų ir prognozuotojų. 2015 m. jis įkūrė internetinį leidinį „ Geopolitical Futures“, iki tol vadovavo rimčiausiai pasaulio strateginei analitikos organizacijai „Stratfor“, kurią apžvalgininkai juokais kartais net pavadindavo didžiausia privačia pasaulio žvalgyba.

L

ietuvoje dr. g. frie­ dmanas viešės birželio 1 d. baltijos in­ vestuotojų forumo kvietimu, čia skaitys paskaitą forumo organizuojamoje konferencijoje. „Verslo klasė“ pasinaudojo proga užduoti dr. G. Friedmanui vieną kitą klausimą apie geopolitikos ir politikos aktualijas.

Po Nyderlandų rinkimų, po Prancūzijos prezidento rinkimų ar jau galime pasakyti, kad populizmas atsitraukia?

Aš iš tikrųjų niekada nesu tikras dėl to, kas yra populizmas. Spėju, kad taip vadiname darbininkų klasę, kai ji nėra madinga. Kiek­ vienu atveju, norėdami įvertinti šio judėjimo, vadinamo populizmu, būseną, turime jį palyginti su laikotarpiu iki 2008-ųjų. Jeigu tai padarysime, pamatysime, kad permainos Europoje ir Jungtinėse Valstijose yra pritrenkia-

36

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Aurelijus Katkevičius

Aušros barysienė s Nuotr .

mos. Žinoma, populizmas nesunaikino ES technokratinės sistemos, bet jis pasiekė nepaprastų pergalių ir didžiojoje dalyje Europos išlieka galinga mažuma. Banga neatslūgs, kol ES neišspręs socialinių ir ekonominių problemų, kurios vyrauja Europoje nuo 2008-ųjų.

Dabar mes galime tarti, kad populizmas yra dramatiškai galingesnis negu buvo 2005 m., bet dar ne dominuojanti jėga. Tik kad vieni ar kiti rinkimai mažai ką lemia.

Ar pasaulio politinis, ekonominis, akademinis elitas turi kompetencijos suprasti gilias pasaulio audinio permainas, priimti jas ir imtis veiksmų, kurie nukreiptų civilizaciją nuo chaoso?

Technokratinis modelis verčia matyti pasaulį kaip inžinerinę problemą, ekspertai gali identifikuoti problemas ir rasti sprendimus. Pa-

Po 2008 m. tapo aišku, kad skelbiamasis technokratų išmanymas neegzistuoja.

įžvalgos

Šventoji trejybė:

Du emocingieji vizionieriai – verslininkas Richardas Bransonas ir buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, šiam baigus kadenciją, kartu atostogauja Moskito saloje.

emocijos, intuicija, logika

„Megos“ nuotr.

Kažkada skaičiau apie žmogų, kuris savo knygą parašė per skrydžius iš JAV į Japoniją ir atgal. Man tenka skraidyti daug trumpesniais atstumais, todėl daugelį straipsnių „Verslo klasei“ ar tinklaraščiui parašiau taip pat skrisdamas, o savo knygą rašiau sode pasislėpęs nuo civilizacijos.

K

aip jau ne kartą kalbėjau įvairiuose savo straipsniuo­ se, didžiausia organizacijų vadovų (ir daugumos žmonių) bėda – blaška. Blaška (angl.

Multitasking) – tai nesugebėjimas ar negalėjimas išlaikyti dėmesio prie vieno klausimo ar užduoties ilgesnį laiką (t. y. iki užduoties pabaigos). Priežasčių, kodėl žmonės pasiduoda blaškai, yra daug. Tai ir smegenų polinkis taupyti energiją, o sutelktas mąstymas labai sparčiai tą energiją eikvoja. Tai ir noras nuveikti daugiau – juk smagu pasigirti, kad per dieną atsakei į keliasdešimt laiškų bei žinučių, dalyvavai keliuose susirinkimuose ir diskusijose su kolegomis. Buvimo užsiėmusio jausmas glosto savimeilę ir kelia savivertę. Tačiau ilgalaikis progresas (tobulėjimas) yra sutelktų pastangų rezultatas. O

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

besiblaškantis žmogus retai gali pasigirti reikšmingu progresu ir rimtais pasiekimais.

Emocijos pirmiausia Savo straipsnyje apie puikių žmonių blogus sprendimus rašiau, kad žmonės neretai daro tai, ko nereikėjo daryti. Net jeigu tie veiksmai nesukėlė jokių neigiamų padarinių, vis tiek juos nulėmė neteisingi sprendimai, nes žmogus iššvaistė savo dėmesį, energiją bei laiką ir nepriartėjo prie gyvenimo tikslų. Retrospektyviai vertindami tokius sprendimus ir veiksmus, žmonės neretai emocijas įvardija kaip pagrindinę priežastį. „Pasidaviau emocijoms“, „neklausiau proto balso“ – dažni pasiteisinimai. Štai kodėl man skrydžiai yra geras momentas susikaupti – per daugelį

Emocijos daro stiprią įtaką žmonių elgsenai.

Šventoji trejybė: emocijos, intuicija, logika

jų nėra jokių priežasčių kilti trukdančių emocijų, todėl visai nesunku susitelkti į vieną užduotį vienu metu.

Emocijos daro stiprią įtaką žmonių elgsenai. Prieš pat sėsdamas į lėktuvą viename socialiniame tinkle užtikau vienos tinklaraštininkės įrašą apie eismo įvykį, kurį sukėlė kortežą lydintis karo policijos automobilis. Nors per avariją niekas nenukentėjo, ji net iš prezidentės reikalavo nubausti kaltininkus. Nors ši tinklaraštininkė ir nepriklauso „acto garintojų“ grupei, bet kokius loginius argumentus apie „kortežo palydos procedūrą ir instrukcijas“ atrėmė vieninteliu pasakymu: „Manęs nedomina teorijos. Mane domina ta konkreti gėdinga avarija.“ Paprasčiau sakant, bet

kokie argumentai yra niekiniai, jei jie neatitinka mano emocijos. Taip jau kažkas sukūrė žmogų, kad jis nėra šaltas viską apskaičiuojantis kompiuteris. O apibūdinimai „bejausmis“, „be emocijų“, „šaltas“ dažniausiai turi neigiamą atspalvį. Emocijoms pasiduoda net aukščiausi valstybės pareigūnai. Daugelis pamena istoriją, kai sulaikydami kontrabandininkus – valstybės sienos pažeidėjus – pareigūnai panaudojo tarnybinius ginklus ir žuvo vaikinas.

Tuomet prezidentė viešai pareiškė apie „įgaliojimų viršijimą“, nors tyrimas pareigūnus visiškai išteisino. Daugelis komentatorių pripažino, kad prezidentės reakcija buvo labiau emocinė nei logiškai apsvarstyta. Štai šiuo metu viešojoje erdvėje

galime stebėti emocijų audras – alkoholio (ne)vartojimo diskusijos jų pilnos.

O jausmų antplūdžiui pasidavęs žmogus dažniausiai tampa kurčias bet kokiems jo emocijoms prieštaraujantiems loginiams argumentams. Loginio mąstymo proceso įrankių kūrėjas dr. Eliahu Goldrattas mėgo kartoti: „Kas tikisi logika įveikti emocijas, tas niekuomet nebuvo vedęs.“ Ne veltui dauguma konf liktinių situacijų valdymo metodikų kalba apie „garo nuleidimą“, t. y. leidimą nepatenkintai pusei „iškrauti“ savo neigiamą emocinę energiją. Taip pat emociją galima įveikti dar stipresne emocija. Yra žinoma daug atvejų, kai žmonės gelbėdami artimuosius pamiršta savo fobijas.

2017 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

43

įžvalgos

Itin pigi elektra – blogas ženklas

Energetika yra lėtas verslas: projektai dideli, investuojamos sumos milžiniškos.

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) nuotr.

2003 m. rugsėjo 27 d. Romos gyventojai ir svečiai šeštadienio vakarą pradėjo net guviau nei įprastai.

Tai buvo vos prieš metus Paryžiuje prasidėjusio, tačiau žaibu per Europą skriejusio „Baltųjų naktų“ festivalio vakaras, tiksliau sakant, naktis.

N

enuostabu, kad mies­­­ te žmonių buvo gausiau nei pa­ prastai. Tiesa, niekas tuo metu dar net neįtarė, kad visą naktį turėjusi vykti fiesta baigsis maždaug trečią valandą nakties – be galimybės paprašyti biso.

Tuo metu šiaurėje, Alpėse, siautė audra.

Stichija talžė ir vartė medžius, ir dviejų krituolių kelyje pasitaikė Šveicariją ir Italiją jungianti aukštosios įtampos elektros linija. Ant laidų vėjo užversti du medžiai juos sulietė ir, kaip vėliau konstatavo Italijos elektros perdavimo tinklo valdytojas, aukštosios įtampos jungtyje įvyko trumpasis jungimas.

Tai, kas nutiko tuoj po to, kai įsikišo gamta, ilgainiui tapo tinklų teoriją nagrinėjančių mokslininkų studijų objektu ir istorija, kurią visuomet galite papasakoti, jei norite, kad

48

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Naglis Navakas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

elektros tinklų inžinierius susinepatogintų (jis jus patikins, kad visa tai lėmė žmogaus klaida, ir bus teisus, bet vis vien pasijus nesmagiai).

Nutrūkus vienai linijai, tinklo operatoriai elektros poreikį sistemoje mėgino kompensuoti per dvi elektros linijas su Prancūzija.

Tačiau, atrodo, persistengė – šios, neatlaikiusios papildomos apkrovos, taip pat atsijungė. Žmogaus klaida. Tinklo valdytojas per ateinančias keturias sekundes prarado tinklo kontrolę.

Elektros linijos ėmė pokšėti viena po kitos, ir ši kaskada nuvilnijo per visą Italiją (išskyrus Sardinijos ir Elbos salas), be elektros staigiai liko apie 50 mln. šalies gyventojų. Vidurys nakties, žinoma, yra parankus metas patirti vieną didžiausių elektros tinklo sutrikimų pasaulyje. Tačiau švenčianti Roma jį pastebėjo –

Baltijos šalių elektrinės sensta.

įžvalgos

sektorius

Robotai: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų

Pirmuosius šiuolaikinius robotus – Elmerį ir Elsie – sukūrė britų neurofiziologas Williamas Grey Walteris. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Robotai atims iš mūsų darbus. Robotai palengvins mums gyvenimą. Robotai mus nugalės ir sunaikins kaip rūšį. Mes ir robotai susikryžminsime, žmonijos ateitis – kiborgizacija.

K

iekvienas ren­ kasi pagal savo baimes ar pomėgius, bet retai kada bandoma suprasti, kas yra tie patys robotai ir kodėl jūsų vaiko sukonstruotas „Lego Mindstorms“ yra labiau robotas nei industrinės audimo staklės gamykloje.

Kas yra ir kas nėra robotai Skaitydamas pranešimus apie robotiką, dažniausiai pateikiu du nesenus pavyzdžius iš Holivudo produkcijos: „Transformers“ ir „Pacific Rim“. Ir bandau intriguoti auditoriją: vienas šių filmų tikrai yra apie robotus, kitas – ne. Atspėkite, kuris?

Tuos, kurie nematė šių spalvingų ir garsiai žvangančių hitų, gal reikėtų trumpai supažindinti. Pirmasis – apie į įvairius daiktus susilankstančias technogyvybės formas, į

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Adomas Rutkauskas

Žemę atvykusias iš kosmoso, antrasis – apie žmonių valdomus dangoraižio dydžio mechanoidus, kovojančius su mūsų planetą puolančiais dangoraižio dydžio ateiviais iš kitos erdvės.

Taigi, kuris iš tiesų apie robotus, o kuris – ne? Atsakymas gana paprastas ir jau sufleruojamas viename iš apibūdinimų – „žmonių valdomi“. Konstruktas, kuriam valdyti reikalingas žmogus, nėra robotas. Tai gali būti gigantomaniškas egzoskeletas kaip „Pacific Rim“, tai gali būti nuotolinio valdymo mašinos, naudojamos išminavimo darbams ar Fukušimos teritorijai valyti, bet tai nebus robotai.

Robotas yra tas, kuris sugeba veikti autonomiškai, tai yra reaguoti į kintančią aplinką ir pagal tai daryti savo darbus pats, be žmogaus įsikišimo. Todėl net ir humanoidiškiausiai at-

Prahos golemas – tai jau ganėtinai vėlyvas robotikos idėjos pavyzdys.

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

Aurelijus VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Katkevičius PMS

PMS

CMYK

PMS

Humanitarams apginti Algirdas Julius Greimas socialinėje reklamoje per televizorių jau kelintas mėnuo pasakoja apie prasmės ieškojimus ir atsidūsta, kad postmodernizmas – tai toks laikas, kai žmogus nebeieško prasmių.

CMYK CMYK

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Simbolis tiek vertingesnis už daiktą, kiek „Apple“ vertingesnė už „Samsung“. „ R e u t e r s “ n u o t r .

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

200 c #be1e2d

HEX

PMS HEX

#204064

ocialinė reklama mums primena, kad šiemet sukako 100 metų nuo vieno didžiausių visų laikų semiotikų – Algirdo Juliaus Greimo – gimimo.

Todėl 2017-ieji Lietuvoje paskelbti A. J. Greimo metais. Jie, tiesa, dar yra ir tautinio kostiumo metai, dar piliakalnių, kalbos kultūros, Reformacijos, sporto, Ievos Simonaitytės ir Kazio Bradūno.

Kaip matome, atmintini metai Seimo nutarimu yra skirti visokiems humanitariniams ir istoriniams dalykams paminėti, niekas nesiruošia atminti, pavyzdžiui, kokių kvarkų, tikslesnių formulių ar naujų technologijų. „Išmanios Lietuvos“ projekto publikacijose „Verslo žiniose“, vz.lt ar „Verslo klasėje“ labai dažnai pristatome lietuvių mokslininkų proveržius, atradimus ir pasiekimus pačiose įvairiausiose srityse.

Paprastai tos sritys daugiau ar mažiau susijusios su gamtos ar tiksliaisiais mokslais, pirmiausia, žinoma, lazeriais ir biotechnologijomis. Beveik niekada nepasakojame apie naujus atradimus ir puikius proveržius humanitarinėse srityse.

56

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Ir tai, kad vis paskiriame kuriuos nors metus kokiam humanitarijos reiškiniui atminti, bet iš esmės neturime ko papasakoti apie šiuolaikinius pasiekimus šiose srityse, – gana iškalbinga.

Naujieji viduramžiai Savo daugelyje esė apie visuomenės ir kultūros pokyčius kitas nepaprastai garsus semiotikas – italas Umberto Eco – įvardija tokias pastebėtas civilizacijos transformacijos tendencijas: • bendra centrinės valdžios krizė ir decentralizacija, centrinė valdžia tampa fikcija, abstrakčių principų sistema; • socialinėje sferoje pradeda vyrauti klaniniai santykiai; • atsiranda privatūs koviniai dariniai, kurių skirtis – ginti „naujųjų feodalų“ interesus, kai valstybės valdžia silpnėja.

Kultūros ir informacijos apytakos sferoje U. Eco atkreipia dėmesį į tokius dalykus: • atsiranda pabrėžtinai apokaliptinė pasaulėžiūra, nepasitikėjimas rytdiena, gausėja prietarų, griūvančioje socialinėje erdvėje jie pradeda atlikti simbolinių atramų vaidmenį;

• perdėtas citatų vartojimas ir praeities autoritetų paieška; interneto memai, priskiriantys vieną ar kitą pasisakymą žinomoms istorinėms asmenybėms, iš principo yra tapatūs viduramžių autorių pastangoms rasti pagrindimą savo tiesoms ankstesnių laikų mąstytojų kūriniuose.

Visa tai, apie ką kalba italų semiotikas, yra naujas kontekstas žmogaus veiklai vertinti ir ateities planams formuluoti.

Ir čia mes dar nekalbėsime apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, robotizaciją, dirbtinį intelektą ir viso to padarinius. O pagrindinis šių, mūsų kol kas niekaip neįvertinamas, – didžioji dalis planetos žmonių tuoj (na, maždaug per 15–20 metų) neturės ko veikti. Svarbiausias rūpesnis artimiausius dešimtmečius neišvengiamai bus, kuo užimti žmones.

Humanitarų užduotys Ir šitas pagrindinis žmonijos rūpestis artimiausiais metais pirmiausia pareikalaus gerai pasirengusių ateičiai ir šiuolaikiškai išlavintų humanitarų – žmogaus ir jo veiklos tyrinėtojų.

Suvokimas, interpretavimas, dialogas, susikalbėjimas – visa tai jau dabar yra ir to-

C M Y 200 c K

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš tai yra problema, ypač Lietuvai, nessavo mūsų rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų.

Mūsų atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), šalyje daug ir labiau vertinamas apčiuopiarnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas išmetimą.

Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi mas darbas (ir materialus turtas) ir apmintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti čiuopiami kūriniai, oprototipus, kokie nors iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kurie paprastai švaisto energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti rinkti„pezaduomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten– paversti skristi, pristatyti vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakoja „saulės lai“ ir „dykas buvimas“ (čia jeigu knygą oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti skaitytum arpriduria, tiesiog apmąstytum, ką pa- prokitos Kinijos bendrovės greitai neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo ir tai, matęs) yra gėdingas ir nešvarus reikalas. kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką ug kreipti į pakuotę ir taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, padėjo analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo naudojiKita problema, ir finansavimą jau nemažinti tik iškovoti Lietuvos, – ir tai, minio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė kad į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų procesų ilgumas.

Tai nereikėjo musės drozofinebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, los, kurių genetiniai pokyčiai matomi potai, kiek keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti ir kiek tai gali sumažinti angliesnet dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame savokad žaliuzėmis išmetimą.

Mes būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas paros. Ir ne žiurkės, kur pabrėžėme jiepapuošti užtrunka šiek etainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom tiek ilgiau. Žmogaus ir kultūros pokyčiai vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), leidžiasi pastebimi ir įvertinami po geroovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurie taupo energiją“, – sakošvaisto pašnekovas ir kai ilgesnio skirtoje laiko.

Pakeisti varžtą ir parinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei keisti mentalitetą užtrunka šiek tiek skirInovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. tingą laiko tarpą. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. Įdomiausiama tai, kad humanitarinių eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojimokslų Lietuvoje iš esmės niekas bent kaip12–13 ir iš gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su (be interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis nestumia į paribį, jie patys savanoriškai ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko Suįvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįten eina. dūdelėmis, būgneliais, pagintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, tenkinta šypsena veide ir šūkiais: saugovadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrėsime ir patentavo visą laiką vaidilučių ugnį vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui,kūrentą „saulės vėjo aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paprotuose pačiuose priplėkusiuose senų karKomentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas totekų sandėliukuose.

Ir vis skelbsime olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur atminimo ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai kieno nors metus – 2018-ieji, sagramėje įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turivalstybės išsiskirti ir būtiatkūrimo konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik bendrovė ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto etapui. sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. kiek „Apple“ vertingesnė užkomercializavimo „Sam- kykim, bus įvairių ne tik liau tik dar labiau humanitarų veiklos bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškasbus vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš turint viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograsung“, net ir galvoje, kad pastaroji šimtmečio, bet ir skautų judėjimo, ir Vysritys.

Dar daugiau – prekės ženklo kūri019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaip metai. suburti konsorciumą, komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų irteko be- Šlapkausko, suoti internetu, jąbalsavimui galima busjeigu suvoksime tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulėsženklą vėjo aruodai“ gamina laivus, šaldytuvus, dulkių si- užnugarį dūno Išsaugoti, ne su- 9balų. mas, prekės kaip įmonė gu Seimas pritars Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiatminimo reikia surinktiobent 12–13 ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos veik biudžetus, kitomis labiau paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. ernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, „Saulėsirvėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos galės į kurį Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką urblius tankus, o ne tik neribotus telefonus. kurtigerokai ar atrasti jau kurį laiką lyg ir tapo simbolį, ganainovatyvumo daug žmonių investuoja gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt Apskritai simbolis irdėl istorija –vėjo štaiaruodai“ duį reiškiveiklos devizu.nuosekliu gana stiprias(angl. emocijas gana projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas netilgą 51 laiką. kvietimas loma nustatyti pagrindinius to kreipėmės konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas balais vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galiniai, dabar valdantys pasaulį.

Prieš kokį deO reikėtų atvirkščiai – ne perdėlioti Pažiūrėkime dar kartą, kokių įgūdžių pirvadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija padidinti laugų saulės o elementuose ir dujų ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečiųgali veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pa- reikės besikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas – rūtų vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, glamentuojančiam balsavimo šimtmetį mes dar kalbėjome, kad informacišakeles muziejų herbariumuose iš miausia artimiausius keletą metų: praskol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- iki 40–45%. VLaDiMiro iVanoVo (VŽ) nuoTr. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgydu kartus. tyrimo naujųjų įstaiga lietuvoje, ji žaliuzes, Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų.

Komentaras ja vendinti, yra tikroji laikų valiuta.

Dabar gakairės į eur dešinę, bet„Civitta“ atrasti naujas teritorimės ir reikšmės nustatymas, perskaitymas, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi namų darbus užtruko apie 300 valandų dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos ato pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia lime tą apibrėžimą patikslinti – struktūruota, jas ir kurti naujus įnagius. uskas sako, kad paraiškai rengti teko jamos, mokslo institutus. įvertinimas, galimybė bendrauti ir paveikti, anglies dvideginio ar kitų įvertintų iki prasčiausiai. verslo partnerio. esirskatina mokslinin-benDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą Paraiška turi veikia. išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmet neprieštaraus Vyriau-ir įgypirmajam projekto komercializavimo etapui. tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšos neskirstomos pagal šalis,hudėl jų bus statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai pateikti pačią turėti rinkos analizę ir veikiantį o Europos Komisija patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavoprototipą, 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro Lietuvos, o visospatraukliai Europos arbe pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su be antrižmogaus dėmesį informacija Na, abejo, perdedu. taip, abejo, naujas adaptyvus mąstymas –(EK) visa tai yra šėti. elementai nėra efektyvūs, bet tokius jutiklius, kurie gebėtų dalyvavimo ir antrame etape,tačiau patraukianti kol neįsitikinome, kad galime lu ir Ir paversti bazinius tyrimus ryšio kom konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba kur nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne tik ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo ir įrangos p tinka, kaimūsų galime jais užklotivaliuta. di- nustatyti tam tikras ligas arskaičiau šią technologiją sukurti.

Be produktais. tikroji laikų Tas apibrėži2013raktinius m. suburti Vilniaus deklaraciją apie domenas.

Jau visi sutariame, kad padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo irmanitarų audito žodžius.

Gana dažnai netkomandą perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius Kreipiantis VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ yra pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl organizmo finansavimo tenkaiš iškvevaržytis antrikaipužsiima stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių kurį sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri-mastu.

Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai mas ir reiškia ne ką kita, o tik pasakojamą issocialinius ir humanitarinius mokslus.

Ir, melagingos arba netikros naujienos gerokai irtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, su mūsų nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES bei patiems rengti projektus pagal toriją.pagrindinis drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų ir besuoti internetu, jąinternetu galima tyrimams iroinovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių.

Arba simbolį kitų simbolių sistemoje. žinoma, vartinėjau įvairiausias ataskaitas pakeičia realų pasaulį, šis reiškinys, drovės „Civitta“ asocijuotas partneris:be abeontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, struktūrinių fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau paskirstyti 1651 mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiška turi išsiskirtidėmesio ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo etapui. kosmose naudojami vidutilės elementųUnion“, tobulinimas. rė“, –socialinių sako p. krotkus.ir humanitarinių kol neįsitikinome, mokslų kad galime Konsultacijų bendrovės „Brand apie jonės, irgi yra paraiškas humanitarų sritis. kuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi Janulevičius, skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui įvairiose –mastu. ateities ir reikia savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – Vidmantas pasakoja Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose šiąpritaikoma sukurti.

Be programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulGustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius valdyti prekės ženpadėtį Lietuvoje ir Europoje.

Bet net ir ir Nepadaiktai,evaldas bet santykiai ir funkcijos jau antra, reikia žinoti, kur irūkio kada teikti projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagaminti iš montuojami saulės elementai „Global Bod Group“ valdybos to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 kvietimas teiktibesispecializuojančios loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę kėjo balso prioriteto, balso besikuriančių technologijų, transporto, p.galio Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, kad klasikiniais vienos tantai už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apiesandūros projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities irklus, specialistai savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką irsuvokdamas, atlikti visus patvirtina, kalba apie padėtį, kada atskad perdedu, vis tiek netudabar yra svarbiausia, o netrukus tai bus parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi su- šiame projekte įmonė nebūtų elementais, su mūsų nagrinėspecialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę kėjo balso prioriteto, balso pa- šalių. yra besikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi ir namų darbus užtruko apie 300 valandų įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku usiomis įmonėmis išdar didelių FtMCekonomikos optoelektronikos sektoriuose sky- muštinis. Jų subręsta efektyvumas šiuoriu dalyvavusi, nes dirba su kitojamu klausimu jie nesusidūkiruose ko reikia papasakoti portale ar žurnale apie svarbiau. m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo rinimo ir anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). jau ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką metu siekia apierašant 35%, o įparaišką minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus. ir veikiantį las – skatinti įSchmidtas tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart lūžiui.

Vienas požymių, anotįdėjus humanitarinių mokslų proveržius – apie Vienas „Google“ vadovų Ericas valdymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui šie elementai yra jauparašyti padėjo „Civitta“, –propasakoja tą „sumuštinį“ lietuvių iš FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė (lėšos neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųsąlygostačiau statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti rinkos analizę irkonveikiantį prototipą, o ne prototipą, oprekės reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro diapazono pkauskas. kuriamą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-sultantų: ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, Matas nore (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, jos keletą idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). darmedžiagą ir kelis klientus kurreikia nors „Jūsų ženklo naratyvas nedarbus, nukreiptus į ateitį, o ne į praeijau prieš metų sakė, kad svarbiausiobendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis – irsu ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi infraraudonųjų ultravioletidarbus užtruko apie 300sritimis valandų įmonei iki 40–45%.kultūrine žemėje naudoja-ties technologija kas yraGal ge- čia šiamepuiki projekteproga įmonė nebūtų sinchronizuotas atsirandančia išsaugojimą. pamis gigantei tampa lingvistibalsavimą pasisakančių Seimo konkuruoja visos es įmonės – Vž), tačiau temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia – dar ir kelis klientus arba kur nors vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros gamy- mų „Global Bod Group“ gami- rokai per brangi. tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su kitoaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia dėl dar ir kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų laiko dvasia (zeitgeist).“ kviesti skaitytojus – jeigu žinote apie pa- ESmobiliojo r ka ir semiotika.

O kad į tą pusę žengti realūs padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją bei finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o noriu nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima rių bei patiems rengti projektus pagal Kreipiantis namų silicio elementų vidutid balsuojančiojo internetu metų į priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, beiimtis kokių vios Lietuvosfondų idėjosprojektų čialingvistus susiduria su iššūkiais, ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, jūsgalimybe įmonės ir produkto porai struktūrinių rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms įmonėms skirtą klientus patybei nustatyti bus naudojami „laikoplanus sąnaudos yra didžiulės, nes projekIr kas turėtų veiksmų, iš- biudžetą saulyje pripažintus galitežodžius. matyti pildydadėl raktinius Gana kaskart dažnai netetape perspektyjunginyje sugebėjo dalį arseno nors ą bandomąją partijąžingsniai, bei finansinius europos rekordas – 18,7%. lio arsenido saulės elementųlietuvių plataus vartojimo rinkai ar ga- metais ant vasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, pakeisti bismutu, s planus ir produktomi biudžetą gamybą. Bet 2013 m. daugelį išseko lio arsenido saulės elementų eilės opera tokį sakinį,ir medžiaga – būti humanitaras, semiotisemiotikus, jau metų dirbančius vis tąporai patįsios paieškos arba atkreipę usa parodė, kad 56% tautiečių ir finansavimą gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų mažoms ir laukelį vidutinėms įmonėms skirtągirdęs patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekgana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bandoūkio naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai priekį.

Partnerių nerado rizikos kapitalo finansavimas technologija kolrengimo kas yra patirtimi, ge- iš mobilioj jau atliktą metų į priekį. artifikatus“. už balsavimo internetu.

(VŽ) „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas kas ar koks nors tiksliųjų mokslų atstovas? dirbtinio intelekto ar panašiose srityse, dėmesį į tai, kaip socialiniai tinklai vis lane visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako reikia tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tyrimus ko sąnaudos yra didžiulės, nes projek- inovatyvumo norėdamas savo iš- iržmogaus, įmonė atsidūrė kuri ties bankrorokai per brangi. tai rodo 2020“ ir (be interne turėtitokius kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, jau turi kompiuter prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to riba. tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ programoje. to, konsulevaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms rinkos analizę būti gana brandžios stadijos. Be dai, yraprie specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiaisskaitmeninius metais jau parašyti „Verslo klasės“ biau prisitaiko jūsų elgsenos. programoje. ana brandžios stadijos.

Be to, konsuljaponai kioto universitete ir Fizinių ir technologijos moks-nesidrovėkite gali sudominti pasaulio kosmo- patirtis.

Ji planavo masinęrega- nei pernai jau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje „Horizontas 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks, reikia žmogaus,yra vertingiausias pasaulyje. Simkanadiečiai Vankuverio uni- lų centras pateikė 200.000dakcijai. so agentūras. lio arsenido saulės elementų ir veikiantį Jeigu tokių istorijų yra, mielai jas Simbolis yra kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais jau las –specialus skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- rinkos ernetu įteisinimui,metais kaskart proanalizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, o papasakosime. bolis maždaug tiek vertingesnis už daiktą, lyg būdą, ir nieko negamina, ir ir Partnerių nerado m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiks-Bet: humanitarai is kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė, kai rado europos kosmoso agentūrai zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai 2017 BIRŽELIS VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus laimėjo konkursą.

Fizinių ir technologijos 57 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

#be1e2d

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

•

• •

•

• •

•

Mob šie m

iŠMANi LiETUVA

Yra „bet“

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

Kauno gubernija.

1897 m. joje prekyba užsiėmė...

14 lietuvių.

NEŠVARUS REIKALAS (II) ŠIMTAMETĖ LIETUVIŲ NEMEILĖ VERSLUI Dar menkiau nei amatas XIX a. lietuvius traukė prekyba, laikyta ypač nuodėmingu užsiėmimu, nes „visur paremta ant apgavymų“. ( Pa b ai g a . P r adžia – „V e r sl o klas ė “ 2 0 1 7 m . N r . 5 )

tema 58

Gediminas Kulikauskas

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

B

et jau XX a. pr. požiūris ėmė kisti – įtikėta, kad susikūrus lietuvių verslininkų sluoksniui nuslops emigracija, o miestuose įsitvirtinę lietuviai pagaliau taps tikrais krašto šeimininkais. Tačiau pirmi lietuviškų prekybininkų žingsniai buvo nerangūs...

Nuodėmė – prekyba „Lietuviai kažin iš kokios priežasties užsiimti prekybą skaitė didžia nuodėme“, – 1912 m. rašė knygnešys Kostas Stiklius. Kone visuotiniu įsitikinimu, prekyba, „nužeminanti“ padorų žmogų ir nederanti katalikui, buvo apgavystės sinonimas. Prie jos prisilietęs būsi apgautas pats arba turėsi apgaudinėti kitus. „Prekyba visur paremta ant apgavymų“, – 1906 m. dėstė gydytojas Stasys Matulaitis, ragindamas pernelyg nepeikti žydų, nes ir bet kuris kitas, stojęs už prekystalio, elgiasi neką geriau. Kartą jau tapęs pirkliu, „<...> kiekvienas stengiasi daugiau užsidirbti, dėl to nesidrovi įsukti pirkėjui seną užsigulėjusią prekę (tavorą) už naują, visokį šlamštą parduoti už geriausią. Taip elgiasi visi pirkliai, ir lenkai, ir rusai, ir vokiečiai, ir žydai“. Kad kiekvienas prekiautojas greitas apgauti, dar 1868 m. rašė ir Motiejus Valančius. Vyskupas minėjo, kad šitaip elgiasi ne tik „neteisingas buožes, pagadintus svarus, didžius saikus“ pasigaminę žydai, bet ir Rygos, Liepojos ar Klaipėdos vokiečiai.

Tad iš lietuvių valstiečių retas ryždavosi susitepti tokia nuodėme. Tai patvirtina ir carinė statistika – 1897 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje iš viso pirkliavo per 4,6 tūkst. asmenų, iš kurių lietuvių buvo vos... 14. Tiesa, dar apie 3 tūkst. plušėjo prekybos sferoje, bet tik kaip samdiniai, beje, itin niekinami lietuvių valstiečių, vadinti „žydberniais“. „Negarbė žydams tarnauti <...> Ten pas žydą paštininką arklius šeria, – suprask, labai ir labai menkos vertės žmogelis“, – rašė etnografas Ignas Končius.

Rusų tyrinėtojas Fedotas Kudrinskis 1905 m. irgi kraipė galvą stebėdamasis, „jog lietuviai visai nenori imtis prekybos“. Mat lietuvius prekiautojus tiesiogine žodžio reikšme neretai buvo galima suskaičiuoti rankų pirštais. Štai Kauno gubernijoje 1905 m. iš lietuvių javais prekiavo vos 9 vyrai (ir 11 moterų), Suvalkų gubernijoje – 20 vyrų, o Vilniaus – nė vieno. Galvijais Kauno gubernijoje prekiavo 65, o Suvalkų ir Vilniaus gubernijose – po 4 lietuvius. Tiesa, „smulkia ūkio prekyba“, kai į turgų nunešamos kelios dešimtys kiaušinių, viena kita kopūsto galva ir pan., vertėsi kur kas gausesnis būrys – per 8 tūkst. Kauno gubernijos lietuvių.

Tik vargu ar tai galima pavadinti tikra nuolatine prekyba.

Lietuvaitės, dirbančios pas žydų prekybininką Bunimą Zimaną (B. Simoną), Darbėnai.

XX a. 4-asis dešimtmetis, K r e t in g o s m u z i e ja u s f o t o g r afija

„Prekyba visur paremta ant apgavymų“, – visuotinę nuomonę XX a. pr. išsakė gydytojas ir knygnešys Stasys Matulaitis. „V iki p e dij o s “ n u o t r .

Vaisių pardavėjos Radviliškyje, XX a. pr. Šia u lių „ A u š r o s “ m u z i e j u s

Nesėkmingi pardavėjai Kokios buvo tos „nemeilės prekybai“ priežastys? Naujovių vengimas ir uždarumas. Anot profesoriaus Kazio Šešelgio, tipiškame lietuviškame kaime bendrauta vien su artimiausiais kaimynais, o su pasauliu už kaimo ribų palaikyti tik epizodiniai ryšiai.

Nenuostabu, kad tokioje inertiškai, vangiai gyvenimo upe plaukiančioje uždaroje saloje valstiečiai atkakliai bandė išgyventi vien iš įprasto žemės darbo.

Nepaisydami vis smulkėjančių ūkių, žemės trūkumo, šeimose gausėjančių burnų. O kai jau nebeišgalėdavo, gyvenimą keisdavo radikaliai – emigruodavo.

Stigo nuosaikesnio vidurio varianto – paprasčiausios vaizduotės, ryžtingumo ir noro pamėginti ką naujesnio. O jei ir pasitaikydavo bandymų, jie būdavo tokie nevykę, kad daugelis ūkininkų dar ilgai spjaudydavosi, prisiminę savo mėginimus užsidirbti. Štai 1900-ųjų vasarą itin gerai užderėjus sodų derliui, Rygos link kaipmat nusidriekė vežimų vilkstinės. Anot spaudos, nuo rugsėjo iki spalio vidurio „Bauskės

2017 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

59

visuomenė

>>

„Nesijaudink – tu esi unikalus. Kaip ir visi kiti“ (ANONIMAS)

Asmenybės bruožai, didysis penketas ir feisbukas

Michalas Kosinskis teigia, kad 150 „patinka“ – ir tyrėjai žino daugiau nei jūsų tėvai. „ D as M a g a z in “ n u o t r .

Jeigu paklaustume jūsų, ar esate asmenybė, turbūt atsakytumėte „taip“. Tačiau apibrėžti, kas yra asmenybė, turbūt būtų sunku. Pačia plačiausia prasme asmenybė yra tai, kas jūs esate, kaip suvokiate aplinkinį pasaulį ir kaip jame elgiatės.

N

ors kiekvienas mū­ sų esame unikalūs ir nepakartojami, su savo asmenybės bruožais, įpročiais, nuostatomis ir vertybėmis, idėja įvardyti bendruosius asmenybės vardiklius yra sena kaip pasaulis.

Visiems gerai žinomas charakterio tipų skirstymas į sangvinikus, cholerikus, flegmatikus ir melancholikus priskiriamas Hipokratui, kuris manė, kad žmogaus temperamentą lemia skysčių pusiausvyra žmogaus organizme.

Pirmą tikrą ir išsamią asmenybės teoriją pasiūlė Sigmundas Freudas; pagal šią teoriją asmenybę sudaro trys sistemos – instinktyvusis id, racionalusis ego ir moralusis superego. Asmenybei pažinti ir įvertinti S. Freudas naudojo laisvųjų asociacijų metodą, kuris vėliau tapo daugelio projekcinių metodikų pagrindu.

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Airida Zavadskė Natalija Norvilė

Pa u lia u s Rak š t ik o n u o t r .

Kita populiari asmenybės teorija, kuria paremta daugelis šiuolaikinių asmenybės testų, yra bruožų teorija. Ji teigia, kad asmenybę sudaro bruožų visuma, o bruožas – tai stabilus mąstymo ir elgesio būdas; pavyzdžiui, vieni žmonės labiau mėgsta laiką leisti būdami su kitais žmonėmis, o kiti mieliau laiką leidžia ką nors veikdami atsiskyrę. Turbūt numanote, kad kalbame apie ekstravertus ir introvertus. Bruožų teorija yra labai praktiška, paremta žmonių elgsenos stebėjimu ir individualių skirtumų nustatymu, galbūt todėl ji paplito taip plačiai. Pavyzdžiui, asmenybės bruožai dažnai vertinami atrenkant darbuotojus – paprastai pageidaujama, kad pardavimų specialistai būtų ekstravertai, lengvai užmezgantys kontaktą, o kūrybinių industrijų darbuotojams – būdingas atvirumas naujovėms. Į asmenybės bruožus rekomenduojama atsižvelgti renkantis

Centriniai bruožai – stabilūs bruožai, kurių tam tikras derinys būdingas visiems žmonėms.

visuomenė

Pamoka Suomijos ateities mokykloje

Vienas Suomijos eksperimentų – dviem mokytojoms ir klasėms dalį laiko dirbti kartu.

Taip siekiama išmokyti komandinio darbo.

G r e t o s J ankai t y t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Saulėtą gegužės rytą saujelė kiek susijaudinusių Lietuvos žurnalistų riedėjo autobusiuku iš Helsinkio centro į Lautasario salą. Čia suomiai sutiko mums parodyti tai, apie ką pasaulyje daug kas šneka, bet tik nedaugelis yra regėjęs savo akimis.

Greta Jankaitytė

L I U D O P A RU L S K I O n u o t r .

važiavus į salą pro tam­ sius autobuso langus ma­ tyti skandinaviškai ku­ klūs gyvenamieji namai. Artėjant prie tikslo peizažą nuspalvina kelios šalimais išdygusios dvylikametės dviratininkės. Jos, kaip ir mes, skuba į pirmąją pamoką Lautasario mokykloje. Ši įstaiga – vienas suomių bandymų iš naujo permąstyti vaikų ugdymo sampratą.

Prieš mums pradedant ekskursiją po švietimo ateitį – trumpas turas po ne mažiau įdomią suomių praeitį ir dabartį. Suomijos mokyklos – turbūt antras žinomiausias šalies produktas po „Nokios“. Tačiau pastarasis tėra blėstantis pirmojo subproduktas.

Abu šie Suomijos reiškiniai pasaulyje išgarsėjo panašiu metu. 2000 m. pasirodė žymusis

70

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

„Nokios“ telefono modelis 3310. Tais pačiais metais buvo atliktas ir pirmasis tarptautinis penkiolikmečių gebėjimų tyrimas, geriau žinomas lietuvius kažkodėl džiuginančiu akronimu PISA (angl. Programme for International Student Assessment – Tarptautinio studentų įvertinimo programa).

Po metų pasirodę šio tyrimo, kurį atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), rezultatai atkreipė dėmesį į Suomiją. Penkiolikmečių suomių gebėjimai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse pasirodė vieni geriausių pasaulyje.

Tačiau ne išskirtiniai Suomijos paauglių įgūdžiai labiausiai sudomino ekspertus, o tai, kad Suomijai pavyko ne tik gerai paruošti savo moksleivius, bet ir išlaikyti itin tolygią kokybę visose mokyklose.

Mokytojo profesija Suomijoje yra viena geidžia­ miausių.

visuomenė

Skraidantys automobiliai ir keleiviniai dronai: gal jau šiemet?

PAL-V – olandai pristatė malūnsparnio ir triračio automobilio hibridą už pusę milijono eurų. Gamin t o j o n u o t r .

Įvairių laikų futuristai mums žadėjo daug. Ir daug ką jau gavome. Kompiuterius, išmaniuosius telefonus, itin greitą mobilųjį internetą jau priimame vos ne kaip prigimtinę teisę. Be jų, į įprastą kasdienį gyvenimą beldžiasi 3D spausdintuvai ir virtualioji realybė.

T

aip, mes dar neturime ko­ lonijų kosmose ir vaistų nuo vėžio, bet negavome ir daug paprastesnio daikto, kuris mums buvo pažadėtas jau seniai. Tai – skraidantis automobilis ar dar geresnė jo atmaina – bepilotis keleivinis dronas. Ir, regis, šiais metais bent vieną jų tikrai turėsime.

Skraidantys automobiliai Pirmiausia norėčiau aptarti skraidančius automobilius. Kaip sako pats pavadinimas, tai turėtų būti asmeninė transporto priemonė, kuri galėtų važiuoti gatvėmis panašiai kaip automobilis, o, esant reikalui, pakiltų į orą ir skristų panašiai kaip nedidelis lėktuvas. Ši idėja audrino inžinieriams vaizduotę daugiau nei šimtmetį (pasigaminti savadarbį automo-

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Paulius Gaurilčikas

j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .

bilį-lėktuvą svajojo ir aviacijos bei automobilizmo pradininkas Lietuvoje Pranas Hiksa).

Pirmasis toks skraidantis automobilio ir lėktuvo hibridas „Curtiss Autoplane“ buvo parodytas lygiai prieš šimtą metų. Tiesa, nepavyko aptikti duomenų, ar jis skrido, visa jo istorija baigėsi tik keliais pasirodymais parodose.

Be to, jis turėjo bėdą, kuri vėliau bus būdinga kitiems panašiems gaminiams. Visi jie iš esmės yra lėktuvai, tik su automobilį primenančiu kėbulu. Tokie skraidantys aparatai gal ir skrenda pusėtinai, tačiau įsivaizduokite, kaip su dešimties metrų ilgio sparnais reiktų manevruoti gatvių eisme tarp kitų transporto priemonių.

Tokio tipo skraidančių automobilių prototipų buvo sukurta devynios galybės, tačiau nė

Kol kas sunku numatyti, kas bus pirmasis keleivis.

Skraidantys automobiliai ir keleiviniai dronai

vienas jų nepateko į serijinę gamybą. Taip, jie tobulėjo, sparnai tapo mažesni ar kaip nors sulankstomi (kai jų nereikia), tačiau iš esmės niekas nepasikeitė – užtenka pažvelgti į vieną naujesnių (2009 m.) gaminių – „Terrafugia Transition“ – ir suprasite, kodėl jis nebuvo ir nebus sėkmingas. Kaip mažas lėktuvėlis, „Transition“ nepadoriai brangus (per 300 000 eurų) ir skraidymo savybėmis neblizga, o galimybė juo naudotis neva kaip automobiliu visiškai neatsveria kainos. Bent kiek mokantis skaičiuoti žmogus nusipirks įprastą lėktuviuką, ir dar geram automobiliui užteks. Taip, „Terrafugia“ prieš kelerius metus pristatė naujo įspūdingo skraidančio automobilio TF-X viziją ir žadėjo, kad 2018 m. jau turės veikian-

tį prototipą, tačiau pastaruoju metu jokių didesnių naujienų nebuvo, taigi kažin ar jie pasistūmėjo toliau nei gražios kompiuterinės vizualizacijos. Kaip minėjau, panašių projektų yra daug (kad ir slovakų „AeroMobil“), tačiau visi jie taip ir liko kelių bandomųjų prototipų stadijos.

Kiek geresnę koncepciją sugalvojo olandai. Jų „PAL-V Liberty“ yra tarsi mažas malūnsparnis, bet su sudedamu sraigtu. Jį sudėjus, šios transporto priemonės gabaritai tampa kaip nedidelio triračio automobilio.

Tačiau, kaip ir daugelis kitų gamintojų, PAL-V dar nėra pristatę klientams nė vieno gaminio. Tiesa, jau lyg priima išankstinius užsakymus. Nors nereikia būti futuristu, kad suprastum, jog šį pusę milijono eurų

kainuojantį žaislą gali pirkti nebent koks Džeimso Bondo filmų prisižiūrėjęs ekscentriškas milijardierius. Tuo pasakojimą apie skraidančius automobiliais galime ir baigti, nes iš esmės nemanau, kad artimiausiu metu kas nors keisis. Šioje industrijoje didžiausias proveržis bus tai, kad kuriai nors šių firmų pavyks gauti daugiau nei vieną užsakymą per metus.

Sprendimas – kapsulė Daug įdomesnę ir šiuolaikiniuose didmiesčiuose labiau pritaikomą idėją (nes toli gražu ne kiekvienas juk turi piloto licenciją, kad galėtų pats valdyti lėktuvą) šių metų kovą Ženevos automobilių parodoje pristatė „Italdesign“ su projekto partnere ir iniciato-

2017 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

75

visuomenė

Digeriai: praeities klubas (I)

Atsidūrus po pamirštu Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kupolu, Vilnius atrodo šaltas ir tylus. L a u r o s U r b o navi č iū t ė s n u o t r .

Prekybos centro automobilių aikštelėje būriuojasi grupė žmonių. Plačios kareiviškos kelnės, kerzai, nutrintos kuprinės.

Tarp jų yra Danielius – smulkaus sudėjimo, griežtų veido bruožų vaikinas, plaukus slepiantis po apšiurusia megzta kepure.

P r ie š p a s i r o d a n t š i a m s t r a ip s ni ų c i k l ui ne t e k o m e D a nie l i a u s .

D ani e lia u s mi r t is n e s u sij u si s u j o laisvalaiki o v e ikla – di g inim u . V is d ė lt o m e s p asiil g sim e tav ę s , D ani e lia u . M e s p asi t ik ė j o m e tavimi , kai v e d e isi m u s į a b and o n u s i r s t e b inai sav o d r ąsa , u žsis p y r im u i r at kakl u m u . D a b a r t ikim ė s , kad t u p asi t iki m u mis , kai p asak o jam e tav o is t o r iją . Š į t e ks tą ski r iam e D ani e li u i at min t i .

J

is retkarčiais rengia iš­ vykas norintiems paklaidžioti po įdo­ mias, galbūt šiek tiek pavojingas vietas ir bent akies krašteliu susipažinti su diginimu.

Manoma, kad miestų tyrinėtojai (angl. Urban Explorers), arba kitaip – digeriai, egzistavo visada, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose šio judėjimo pradininku laikomas vėlyvais 1970 m. San Fransiske slapta susiformavęs „Savižudžių klubas“ (angl. Suicide Club). Ši grupė tyrinėdavo miestus, organizuodavo ekskursijas po požeminius tunelius ar apleistas ligonines, nevengdavo papietauti neįprastose vietose, pavyzdžiui, ant Aukso Vartų tilto (angl. Golden Gate bridge). Tokie slapti susibūrimai leido kitaip suvokti miestą – jame daug užmirštų vietų, kurias buvo verta pažinti.

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Laura Urbonavičiūtė Mindaugas Drigotas

A m e nini o a r c h y v o n u o t r .

Kalbėdamas apie miesto tyrinėtojų judėjimo užuomazgas Lietuvoje Danielius mini 1997–1998 m., tačiau svarsto, kad judėjimas ėmė formuotis gerokai anksčiau: „Žmonės visada domėjosi, o kas gi tenai, kitur.“ Lietuviškajai tyrinėtojų kultūrai daugiau įtakos padarė digeriai iš Rytų, tačiau patį judėjimą apibrėžti sunku. Anot Danieliaus, Vilniuje yra susibūrusi nedidelė, vos 5 žmonių, grupė, kuri griežtai laikosi digerių filosofijos ir šiuo pomėgiu užsiima nuolat. Užkietėję digeriai kitaip mato miestą, jo struktūrą ir suplanavimą. Šie žmonės skenuodami aplinką sugeba atpažinti po paprasta ventiliacijos šachta slypintį milžinišką bunkerį. Priklausomi nuo adrenalino ir aštrių pojūčių, jie, baigę įprastus dienos darbus, leidžiasi tyrinėti kitos miesto pusės.

Patekti į apleistą vietą digeriams – lyg priimti iššūkį.

visuomenė

René Descartes’as randa tikrąjį aš

René Descartes’as laikomas vienu svarbiausių Naujųjų laikų filosofų. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Ar esate girdėję kvietimą rasti tikrąjį aš? Manau, ne kartą ir ne du. Ir visai nesvarbu, ar esate kada to tikrojo aš ieškoję, ar apskritai bent kiek rimčiau į tokį raginimą pažiūrėję, veikiausiai žinote, kad tikrojo aš paieškos nemažai daliai žmonių yra rimtas ir labai prasmingas užsiėmimas.

N

es nuo tų paieškų rezultatų priklauso vidinio asmeny­ bės potencialo plėtotė ir tobulumas.

Radus tikrąjį aš, pavyks nugyventi gyvenimą prasmingai ir autentiškai, o ne pagal kitų primestas taisykles, atsivers tiesus kelias į sėkmę ir laimę. Kas kita, jei to tikrojo aš nerasite ar, neduokdie, jį prarasite. Tuomet jau niekas nebepadės: sudie, visi geri ir gražūs dalykai, galėję nutikti šiame gyvenime, sudie, nesumeluoti pojūčiai ir įžvalgos!

Sėkmės guru ir populiarieji psichologai, dvasinio gyvenimo konsultantai ir įvairūs pedagogai nuo mokyklos suolo nepaliaujamai tvirtina savęs radimo svarbą. Tačiau ką turėtumėte rasti? Kas tas aš ir kur jo ieškoti?

Akivaizdu, kad nesu mano socialiniai vaid­ menys: esu kažkas kita nei tėvas ar mama, sū-

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Kęstas Kirtiklis

Ev g e ni o s L e vin n u o t r .

nus ar dukra, bičiulis ar priešas, sutuoktinis, partneris ar draugas. Nesu profesijos atstovas ar socialinės klasės narys. Mano esmės neapibrėžia nei lytis, nei tautybė, nei religija. Maža to, manęs deramai neapibūdina nei pomėgiai, nei emocijos, net mano idėjos nėra svarbiausia mano dalis.

Anapus visų šitų dalykų yra dar kažkas, kas ir yra tas mano tikrasis aš. Bent taip esame pratę manyti Vakarų pasaulyje. Ir būtent nuo to nepažintojo aš, esame įsitikinę, priklauso visas vakariečio gyvenimas. Todėl būtina leistis į paieškas!

Atradėjas, tikrojo aš neieškojęs Tačiau filosofas, bene daugiausia prisidėjęs prie tikrojo aš sampratos šiandieniame vakarietiškame mąstyme, jo visai neieškojo. René Descartes’as (1596–1650 m. ) norėjo rasti pati-

Jei nori ką nors pasiekti – siekti reikia sistemingai.

laisvalaikis

>>

Straipsnis tikriems mėsėdžiams Yra tokių žmonių, kurie lauke maistą gamina kone ištisus metus: išsitraukia šašlykinę, įsmeigia į pusnį, uždega malkas, laukia, kol sudegs, šildosi sužvarbusias rankas, ištiesę jas į ugnį. Tačiau tokių piliečių nedaug.

L

ikę maisto gamini­ mo lauke mėgėjai kepsninę linkę statyti ant žalios, o ne pilkos spalvos pievutės, todėl laukia, kol oras sušils bent jau iki 20 laipsnių, o dar geriau – kaip aną savaitgalį Vilniuje – iki 27.

Apie kokią mėsą geriausiai išmanoma mūsų kraštuose? Be abejonės, apie kiaulieną. Kiaules lietuviai augina seniai, moka paversti jas gausybe patiekalų, panaudodami kiekvieną jų dalį nuo šnipo iki uodegos galiuko. Nenuostabu, kad pasivaikščiojęs šiltesnę dieną po sodus užuosi būtent skrundančios kiaulienos aromatą. Tačiau šiandien norėčiau pakalbėti ne apie ją, o apie kitokią mėsą, apie kurią Lietuvoje gerai išmano vis dar nedaugelis. Turiu omenyje jautieną, tiksliau – ant grotelių paskrudintus minkštučius jos gabalus, kuriuos mūsų kalbininkai vadina didkepsniais, o visas likęs pasaulis – steikais.

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

Labai nenoriu veltis į diskusiją, galima lietuviškai sakyti steikas ar ne. Dėl to priminsiu tik keletą faktų. Pirma, niekam ne paslaptis, kad prancūzai save (dažniausiai pelnytai) laiko pasaulio aukštosios kulinarijos vėliavininkais. Antra, savąją kalbą jie smarkiai saugo nuo visokių angliškų terminų, netgi kompiuterį vadina „ordinateur“, o baitą – „octet“.

Trečia, prancūzai sukūrė ir visą pasaulį išmokė vartoti daugybę kulinarijos terminų, žinomų ne tik profesionalų, bet ir namų virtuvėse. Tačiau net ir jie vartoja žodį „steak“, neverčia jo savaip ir taip tarytum nusilenkia į šiaurinių ir ne itin mėgstamų kaimynų pusę.

Jautienos gabalas Taigi, kas yra tas steikas? Tai, kaip jau minėjau, – storokai atpjautas minkštas jautienos

Kai nugarinė ir išpjova neatskiriama nuo kaulo ir kai viskas supjaustoma skersai su T formos slankstelio gabalu tarp jų, gaunamas „T-bone“ steikas. „ M at t o n “ n u o t r .

Steikas – tai storokai atpjautas minkštas jautienos gabalas, greitai iškeptas ant grotelių.

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Kelionių vadovas: Jurbarko devynaukštis Man gyvenime pasisekė du kartus. Pirmą kartą tada, kai pradėjau plikti ne nuo viršugalvio, o nuo kaktos. Antrą kartą – kai gavau Žmogaus Voro galias jėgų dalijimo dieną. turbūt jau supratote, kad tai nėra akivaizdžios sėkmės pavyzdžiai. Plikimo procesas žmogui, jaunuoliui, vyrui ir ypač galimam tėvui (nes, plinkančiojo nuomone, tai labai sumažina galimybę tuo tėvu kada nors tapti) yra psichologiškai skausminga nelaimė, bet, kitaip nei blizgančio pakaušio savininkams, tvarkingai aukštyn kylanti plaukų linija suteikia šiokių tokių savigarbos palaikymo galimybių – mes bent galime kelerius metus didžiuotis protinga kakta.

Lygiai tas pats įvyko su galiomis. Diena, kai viso pasaulio žmonėms – Jurbarke taip pat – kažkas suteikė milijonus įvairiausių antgamtinių jėgų, buvo tik formalus naujo Žemės etapo gyvavimo startas. Praėjo savaitės, kol visi naujai iškepti superherojai atrado gautas dovanas.

Jurbarke pirmieji susigaudė Centro gyventojai. Tuomet mes dar nežinojom, kad superjėgos buvo dalijamos griežtai teritoriniu principu, ir smarkiai įsitempėm, bijodami pragaištingo senamiesčio ir kelių aplinkinių gatvių gyventojų likimo. Miesto centre yra

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

dvi pagrindinės gatvės – beveidė Dariaus ir Girėno ir lygiagrečiai besidriekianti, arčiau Nemuno, puiki Kauno gatvė, tikrasis Jurbarko senamiestis. Jai šiek tiek nepasisekė – visi romantiškieji keliautojai iš Kauno ir Vilniaus, nusprendę į Klaipėdą, Nidą ar Palangą važiuoti panemune, apžiūrėti pilis ir šiaip akis paganyti, Jurbarką kerta Dariaus ir Girėno gatve ir miesto, galima sakyti, visiškai nepamato. Dar blogiau – jiems net nekyla noras čia sustoti. Ir visiškai be reikalo. Tie, kuriems vis dėlto pavyksta rasti stabdžio pedalą, sako, kad „Vilnius, Panevėžys, Marijampolė ir daugybė kitų miestų, palyginti su Jurbarku, yra apgailėtini arba išvis netgi neverti turėti kokį nors pavadinimą“*. Kauno gat­vėje net išliko (neatpažįstamai, tiesa, subjaurota) mūrinė Jurbarko sinagoga. Vėliau mes nusprendėme, kad sinagoga ir tapo Centro gyventojų jėgos atsiradimo priežastimi.

Taigi lemtingąją dieną kas anksčiau, kai kurie – keliomis minutėmis vėliau, visi Kauno, Dariaus ir Girėno, Nemuno, Valančiaus,

Ugniagesių ir kitų gatvelių namų ir butų savininkai pamatė, kad jie bet kokį skystį paverčia vandeniu. Tereikia prisiliesti, ir vynas tampa vandeniu. Kaip ir degtinė, alus, kava, arbata, limonadas – viskas virsta grynu vandeniu. Net gazuotas mineralinis Centro gyventojų rankose ar burnose netekdavo burbuliukų. Tokia stipri jėga ne vienam tapo baisia tragedija. „Už ką mums tokia bausmė?“ – liūdnai klausinėjo nelaimingieji ir nesulaukdavo atsakymo, nes jurbarkiečiai turėjo savų problemų ir džiaugsmų.

Kurį laiką labiausiai iš laimės svaigo Rotulių, Jurbarko priemiesčio, gyventojai. Vietiniai tą rajoną vadina Pergale, nes anksčiau tai buvo Pergalės kolūkio gyvenvietė. Su pavadinimu susijusi ir rajono gauta jėga – nuo šiol jie visada laimi bet kokioje loterijoje. Visiškai paprasta – gyveni Rotuliuose, eini į parduotuvę, nusiperki kad ir tūkstantį ar milijoną loterijos bilietų, ir visi jie bus pergalingi. Tik buvo vienas, bet lemiamas apribojimas – laimėjimo dydis lygiai toks pat, kiek rotulietis išleido loterijos bilietams: nusipir-

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Raudoni aukštakulniai „Tik jokių bernų!“ Milda žvangtelėjo raktais ore ir įtupdė juos Augustinai į delną. Kambarys buvo nedidelis. Po palubėje įrengta lova tilpo darbo stalas ir kėdė su ratukais bei plati knygų lentyna.

Prie kitos sienos glaudėsi siaura ryškiai geltona kanapa retiems svečiams priimti. augustina dairėsi kiek sutrikusi – šį būstą tauro gatvės bendrabutyje įsivaizdavo kiek didesnį, ne tokį paukščio lizdą. Be sieninės spintos prie įėjimo durų, dar buvo įrengtas nedidelis dušas, o kitoje pusėje – virtuvėlė viengungiškai vakarienei ruošti: mini šaldytuvas, dviejų skylių kaitlentė ir nedidukė spintelė, į kurią netilpo šiukšlių kibiras. Rakinamas tualetas buvo koridoriaus gale, juo dalijosi dar du kambariai.

Milda pasakojo, kad prieš tai šį kambarį nuomojosi nagingas vyrukas, lyg ir studijavo filologiją, tai jis surentė medinį karkasą lovai ir taip padidino naudingąjį plotą vos 16 kvadratų butelyje. „Tvirta, du atlaiko, nebijok“, – merkdama akį pastukseno krumpliais į virš galvos kabantį plačios lovos dugną. „Žiūrėk, nebaliavok ir bėdos neprisidaryk.

Gavau šitą kambarį po blatu, man problemų nereikia“, – dar kartą perspėjo draugė. Pernuomoti gautus kambarius buvo draudžiama, tačiau prie durų nesėdėjo joks sargas ir niekas netikrino, kas ir kaip gyvena.

Augustina netruko iškraustyti savo nedidelės mantos. Pasėdėjo ant tos juokingos kanapos, tada ant kėdės, galiausiai užsiropštė į lovą, baugščiai įsikibo į apsauginį turėklą ir įsmeigė žvilgsnį į baltas, lengvai suskeldėjusia dažų mozaika pasidengusias lubas. Gulėdama ištiesė ranką ir vos pirštų galiukais palietė savo naujų namų pastogę. „Visai kaip žvirblis“, – pagalvojo...

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

Kitą dieną nukulniavo į Gedimino prospektą, kur jos laukė pirmas savarankiškas darbas – konsultantės pareigos batų parduotuvėje. Parduotuvės vedėja, neką vyresnė už Augustiną, dar kartą perklausė, ar tikrai jai gaminti kortelę su vardu Gustė.

Augustina nemėgo savo vardo. Kažkoks senoviškas, griozdiškas, niekas tokių vaikams nebeduoda, net ir miestelio mokykloje visus dvylika metų ji buvo vienintelė tokiu vardu, tad progai pasitaikius visiems prisistatydavo Guste.

Darbas parduotuvėje nebuvo sunkus, batų vagysčių pasitaikydavo retai, o nesusipratimų su klientais nutikdavo tik vienas kitas.

Augustina netrukus suskirstė pirkėjus į kelis tipažus.

Atsainiai kilnojantys batus, net nežiūrintys į jų kainą buvo visai ne turtingieji, neskaičiuojantys pinigų, o kaip tik mažiau jų turintys. Šiuos greitai pažino, nes pati mėgdavo vaikščioti po parduotuves lediniu veidu tik dėl to, kad neturėjo pakankamai pinigų norimiems daiktams įsigyti.

Skrupulingai besirenkantys – apžiūrinėjantys kiekvieną siūlelę, kiekvieną batų pado rantelį – buvo tikrieji turčiai, žinantys pinigų vertę, todėl gailintys aštuoniasdešimties eurų batams, kurie ilgai nelaikys. Gustė greitai patyrė, kad tokie žmonės dažniau rinkdavosi klasikinius, dažniausiai juodus batus, derančius prie didžiosios dalies jų garderobo.

Augustina stebėjo žmones: kaip moterys dažnai matuojasi per mažus, o vyrai – per didelius batus. Kokiomis akimis jie žiūri į savo suspaustas pėdas ir kaip kilsteli antakį, pamatę batų kainą. Greitai patyrė, kad avalynė yra moterų teritorija: jei pirkti batų ateina poros, dažniausiai vyrams juos renka moterys, jei atvirkščiai – vyrai vis tiek mindžikuoja nuošaly.

Vieną kartą Gustė pamatė tai, kas jai ilgam įstrigo. Daili moteris ilgomis įdegusiomis kojomis sėdėjo ant minkštasuolio, o ją lydintis vyriškis nešė jai skirtingus batelius ir šypsodamasis pritūpdavo apauti jos basų pėdų.

Kokiu žvilgsniu jis žvelgė į savo damą, o kaip ji kvatojosi ir bangavo visu kūnu... Tai buvo taip subtilu ir erotiška, kad Augustina nedrįso prieiti ir pasiūlyti pagalbos – vien nuo to reginio džiūvo burna, o širdis blaškėsi it paukštis.

Porelė išsirinko raudonus aukštakulnius, už pirkinį mokėjo moteris. Gustė šiaip taip sugrūdo batelių dėžę į parduotuvės firminį maišelį, pastūmė prekystaliu link koketiškos pirkėjos, bet čia pat pirkinį paėmė vyras. Jo pirštai vos prisilietė prie Gustės rankos, bet to pakako, kad ji ateinančius mėnesius prieš miegą atsidustų gailiau. Ji labai norėjo, kad jos pėdas kas nors liestų taip, kaip lietė jis.

Galiausiai Augustina pradėjo taupyti savo slaptoms svajonėms. Iš pirmos atidėtos sumos nusipirko lygiai tokius pačius raudonus

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Liūtas avių apsuptyje bundančiomis delio gatvėmis važiuo­ dama ant galinės motorolerio sėdynės apžiūrinėju tvirtai susuktą juodą turbaną ir bandau įsivaizduoti paslėptų plaukų spalvą ir ilgį.

– Plaukai tam tikru momentu nustoja augti. Tada, kai ilgis yra geriausias, – atspėdamas mano mintis sako Prabhdeepas Sin­ ghas, kai sustojame sankryžoje. – Manęs dažniausiai žmonės klausia, kodėl nesikerpu plaukų. Bet mane tokį sukūrė Dievas, tai – dovana, kodėl reikėtų jos atsisakyti.

– Plaukais aš parodau meilę ir pagarbą Dievui. Ir toks esu gražiausias, – nusisuka Prabh­ deepas ir pirštais spusteli greičio rankeną.

Dešinėje paliekame Delio vartus, kur vakarais buriasi tarkuoto ledo su spalvotu siru-

Šventoji knyga.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2017

pu kioskai su ratukais ir minios žmonių, nešinų balionais ir cukraus vata. Už kelių žiedinių sankryžų, tarp Baba Kharak Singh Marg ir Ashoka Road, įsukame į sikų šventyklą Bangla Sahib Gurudwara. Įėję pro vartus, atsiduriame didžiulėje aikštėje. Drabužinėje nusiauname batus, sukame link baltų rūmų, ir Prabhdeepas toliau tęsia savo ramų pasakojimą.

– Seniau žmonės nesikirpdavo plaukų, ir salonų nebuvo. O pavergtiesiems plaukus per jėgą nukirpdavo, kad jų galios sumenktų. Čingischanas, užkariavęs Kiniją, liepė moterims nusikirpti plaukus ir nešioti tik kirpčiukus, nes žinojo, kad tai gali padėti išlaikyti jas baikščias ir lengviau valdomas.

Kaip ir Samsonas iš Biblijos – jis nusilpo tada,

kai Dalila jam miegančiam nurėžė septynias kasas. Sikų istorijoje irgi būta daug mėginimų priversti atsisakyti religijos, bet jie išdidžiai pasirinkdavo mirtį. Ir aš tuo labai didžiuojuosi, stengdamasis išlaikyti savo tapatybę kasdieniame gyvenime, – linguoja galvą 24-erių Delio gyventojas.

Kartu su kitomis atėjusiomis moterimis iš didelio atviro krepšio išsitraukiu ir užsirišu ryškią violetinę skarelę.

– Pagal sikų tikėjimą vyrai ir moterys yra lygūs. Mano mama taip pat nešioja turbaną, močiutė galvą dengdavo didelėmis skaromis chunni arba dupatta, – mums basomis tipenant ant jau įkaitusio grindinio sako Prabh­ deepas. – Rishi mazgas rišamas ant galvos į karūną. Dieną sukelti į viršų plaukai pagyvi-

Prabhdeepas Singhas.