Verslo klasė, 2015 birželis by Verslo žinios, UAB

JUST ADD YOU.

ME by Starck. Aiškios linijos, įspūdingos formos, užburianti estetika, gražu ir ilgaamžiška. Puikus dizainas, kuris leidžia atskleisti Jūsų individualumą. Daugiau informacijos Aquahome vonios įrangos salonuose: Kaune „NIC“ prekybos centre, Pramonės pr.8 E ir Vilniuje,Verkių g.25 C, www.aquahome.lt , www.duravit.lt ir www.duravit.ME

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Nr. 6 (148)

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

kiais afrikiečiais, o mes nuvažiuosime pas norvegus ir visus ten gudriai apmausime“, tol liksime tokie pusiau sovietukai.

Aušros barysienės Nuotr .

sveiki, šveicarų imd instituto konkurencingumo reitinge pakilome (ir aplenkėme Estiją, o to siekti turi kiekvienas doras lietuvis), savo dainorėlių pasirodymus dainų konkursuose, regis, priimame gerokai sveikiau nei prieš keletą metų. Atrodytų, sveikstame ir bręstame. Ir čia – kaukšt – diskusijos apie pabėgėlių priėmimą, kuriose net profesoriai, kuriuos, va, dar visai neseniai laikiau ir apsišvietusiais, ir pažangiais, puola kalbėti kaip visiški juodašimčiai. Suprantu visas šias baimes. Bet labai norėtųsi, kad ta mūsų lietuviška tautinė šizofrenija pamažu praeitų. Turiu galvoje tą, kuri telpa į sugebėjimą vienu metu galvoje vaikyti dvi, pavyzdžiui, tokias mintis: „Minkštakiaušiai europiečiai metė ukrainiečius“ ir „O kuo čia mes dėti, tegul Europa rūpinasi“. Ydingą mąstymą, mano galva, atskleidžia nesuvokimas, kas, kur ir kaip yra Europa. Kol kas vis dar to nesuvokiame. Nors visai neseniai dar džiaugėmės, kad Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. O tai – dar sykį pasikartokime – yra pačių turtingiausių, atsakingiausių, pažangiausių pasaulio valstybių klubas. Ir Estija tai organizacijai jau priklauso. Brangieji, mes ir esame Europa. Mes ir esame Vakarai. Atsakingi, pažangūs, protingi. Ir dėl to kada nors (ir visai netrukus) būsime turtingi. Bent jau, įtariu, norėtume tokie būti. Tik, kol sakysime: „Tegul jie ten, Europoje, pasirūpina viso-

Linkiu visiems mums po truputį tą sovietuką (o šia liga kažkodėl serga ne vien mano kartos ar vyresni žmonės, spėję, kaip dainavo Aleksandras Gradskis, „išmirkti sovietų baloje“, bet ir jaunesni) iš savęs išspausti. Pirmiausia – iš savęs. Rąstus kitų akyse paskui galėsime skaičiuoti. Žinoma, jeigu mums dar liks noro tai daryti. Nes, to gyvuliuko, to parazito viduje atsikračius, noras versti viską – ir darbus, ir savas nelaimes – kitiems palengva praeina. Socialiniuose tinkluose jau citavau kolegos žurnalisto iš Kijivo Viktoro Tregubovo mintis, bet kadangi pats nei kitaip, nei geriau tikrai nepasakyčiau, mielai pakartosiu dar ir čia: „Mano kukliu požiūriu, pats baisiausias SSRS nusikaltimas – ne milijonai nužudytų, o šimtai milijonų dvasiškai sužalotų. Pripratusių prie pragariškų postulatų: - verslumas yra blogai, - turtas yra amoralus, - iniciatyva baustina, - ambicijos gėdingos, - nuosavybė – ne šventa, buvo jūsų, bus mūsų. Galima atimti, ypač iš politiškai nepatikimų ir pernelyg turtingų, - valstybė privalo mane aprūpinti.

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai

Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai

Vaida Daiginaitė Caroline Daniel Rasa Dževeckytė Justė Latauskienė Egidijus Papečkys Rimvydas Ragauskas Agnė Ranonytė Berta Tilmantaitė Stratfor Global Intelligence F oto g rafai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris

Vilmas Narečionis REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS

VILMO NAREČIONIO L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

Iš esmės tai „protestantiška etika ir kapitalizmo dvasia atvirkščiai“. Tai, kas atvedė dabartinius pasaulio lyderius prie klestėjimo, iš sovietinio žmogaus buvo išmušama visuotine propaganda ir kruopščia selekcija.“ Kol kas tai vis dar, deja, galioja ne tik Ukrainai.

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2015 07 14

Skaitykite. Aurelijus Katkevičius

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2015 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

laisvalaikis

žmonės ir įžvalgos

12 | Korėjietiški stebuklai (VI): „Hyundai“ bėgimas į modernumą

„Hyundai“ įkūrėjas Chungas Ju-yungas pirmasis prabilo apie ekonomikos liberalizavimą.

18 | Marcas Andreessenas:

„Esu kitoks, nepaprastas, keistas“

„Netscape“ steigėjas aiškina, kuo Amerikai naudinga nelegali imigracija.

24 | Dana Reizniecė-Ozola: „Niekur

nedingsime vieni nuo kitų“

mėnesio komentaras

10 | Aurelijus Katkevičius: Žaidimas tik prasideda

Vladimiras Putinas nėra tobulas hibridinių žaidimų lošėjas.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

Latvijos ekonomikos ministrė sako, kad jos šalis pasirengusi dalyvauti atominės elektrinės projekte, jei jis bus patrauklus ekonomiškai.

28 | Pasaulio galybių Balkanuose laukia problemos Turkijos, Rusijos ir Vakarų interesų mazgas Balkanuose vis labiau veržiasi.

32 | Kaip gauti daugiau negu duoti Bent kartą gyvenime yra savanoriavęs kone kiekvienas JAV gyventojas.

2015 BIRŽELIS

38 | Pasiruošę pinigų

nešėjams, bet ne pinigams

Mes dažnai nemokame pasiimti turistų atvežtų pinigų.

42 | „Armata“ ir kiti

pergalės parado dalyviai

Naujas rusų tankas tikrai sudėtingas, bet kol kas tinka tik paradui.

46 | Būtina prisiekti ištikimybę #ISIS

Teroristinei „Islamo valstybei“ dirba propagandos profesionalai.

50 tema

70 | Edita Nichols: Nepale patyrėme košmarą, bet gyvenimas tęsiasi Pirmoji į Everestą įkopusi lietuvė pasakoja apie žemės drebėjimo padarinius.

76 | Tyla yra džiugi

Kartais verslo sėkmė susijusi su buvimu tyloje.

80 | Protų mūšiai – tik bailiams Žaidimo „Encounter“ dalyviai kartais sugeba gauti galą.

84 | TT kupė – egoistiškiems automobilininkams

Būna tokių automobilių, į kuriuos būtinai atsisuki pažiūrėti.

88 | Apie netikrus kotletus

Paskrudusį, sultingą kotletuką ir burnoje besiveliantį mėsos gabalą skiria milžiniška praraja.

92 | Kinas: Ingmaro Bergmano skalė „Jupiterė. Pabudimas“ neturi jokios vertės.

94 | Muzika: Taip skamba išsilaisvinimas „In Search“. „Empire of Sand“.

Įbruktas verslas gali virsti balastu Verslininkų vaikai ne visada džiaugsmingai perima tėvų verslą.

visuomenė ir laisvalaikis

58 | Shakespeare’as per dykumas veda rusus Britų ir rusų Didžiajame žaidime – netikėtas anglų karininko žingsnis.

62 | Penkiasdešimt feminizmo atspalvių

96 | Technika: Išskirtinio įvaizdžio detalė delne

Išskirtiniausia „Samsung Galaxy S6 Edge“ dalis – ekranas.

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: Amžinos infliacijos praktika Viskas, ką mes žinome, ir dar daugiau – ko nežinome – egzistuoja realybėje.

100 | Rolandas Rastauskas: Poeto Griuvėsio sugrįžimas (III) Kas nors iš jūsų esate buvę Afrikoje?

102 | Aidas Puklevičius: Apie Ikaro tautybę ir nenugalimą norą skraidyti Gal steikime nacionalinės reikšmės bravorą?

104 | Vaida Daiginaitė: Diena striptizo klube Šiąnakt sostinės vyrai pasirengę išleisti nemažai pinigų.

Lyčių lygybė Švedijoje – ne realybė, o rinkodaros mitas.

66 | Medicininis žaidimas

Homeopatijos efektyvumas niekada nebuvo ir vis dar nėra įrodytas jokiais tyrimais.

Žvilgsnis 2015-ųjų birželį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2015 BIRŽELIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Korėjietiški stebuklai (VI)

„Hyundai“ bėgimas į modernumą

Chungui Ju-yungui (viduryje) iš kaimo pavyko pabėgti tik po trijų nesėkmingų bandymų. „ Wiki p edios “ nuotr .

Antro pagal dydį Pietų Korėjos džeibolo „Hyundai“ pavadinimas mums labiausiai siejasi su automobiliais. Tačiau jie niekada nebuvo nei svarbiausia, nei mieliausia šios bendrovės įkūrėjo veikla. Nors... Jam svarbu, miela ir įdomu buvo viskas, ypač tai, kas susiję su turtų kaupimu. Ir viskas jam atrodė įmanoma.

yundai“ įkūrėjas chungas ju-yungas (1915–2001 m.) gimė sanri kaimelyje kangvono provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje, vargingoje daugiavaikėje valstiečio šeimoje. Vaikystėje jis svajojo būti mokytoju, tačiau nuolatinis skurdas tokią karjeros perspektyvą darė miglotą. Vis dėlto Chungas mokėsi uoliai – kaimo mokykloje, kurios vienintelis mokytojas buvo jo senelis. Mokslai baigėsi, kai paūgėjus teko eiti dirbti į ponų laukus. Tikrasis Chungo talentas – verslumas – atsiskleidė paauglystėje, kai sėkmingai provincijos miesteliuose prekiavo iš ponų miškų vogta mediena. Skirtingai nei bendraamžiai, jis mė go skaityti laikraščius, žinios apie pasaulį kaitino Chungui vaizduotę. Jam patiko ir garsių žmonių biografijos, nes netrukus suvokė, kad

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

GIEDRIUS DRUKTEINIS

V ladimiro ivanovo nuotr .

dauguma jų jaunystėje buvo tokie pat neturtingi kaip ir jis. Chungas greitai pasijuto pavargęs nuo amžinojo skurdo ir sulaukęs šešiolikos nusprendė tapti turtingas, o tai, jo manymu, buvo įmanoma tik dideliame mieste.

Dideliame mieste Chungas pėsčiomis su draugu nukulniavo 30 kilometrų iki Kovono miesto ir ten įsidarbino statybose pagalbiniu darbininku. Atlyginimas buvo labai mažas, tačiau Chungas džiaugėsi galįs gyventi nepriklausomas dideliame mieste. Bet po dviejų mėnesių tėvas, suradęs sūnų palaidūną, parvarė namo. Darbas statybose pažadino naują aistrą – Chungas susižavėjo inžinerija. Dabar jis jau žinojo, kuo nori tapti ateityje. Nedelsdamas ėmė kurti naują pabėgimo planą, šį sykį – į

Chungas visada laikėsi vieno principo – dirbti greičiau nei bet kuris konkurentas.

Seulą. Į jį ir paspruko su dviem draugais. Tačiau pasiekti sostinės nepavyko. Pakeliui sutiktas sukčius išviliojo iš draugų pinigus – pažadėjęs rasti darbo dingo. Chungo tėvas vėl aptiko visus tris apsistojusius senelio namuose ir parginė atgal. Trečias bandymas sprukti nuo skurdo irgi buvo nesėkmingas. Tik šįkart Chungui pasisekė nukeliauti į Seulą traukiniu, o bilietą jis nusipirko slapta pardavęs vieną tėvo karvę. Sostinėje įsidarbino buhalterio mokiniu, tačiau po dviejų mėnesių tėvas vėl jį rado ir po aršaus ginčo teko grįžti namo. 1933 m. sulaukęs aštuoniolikos Chungas nusprendė bėgti iš namų ketvirtą kartą. Jis vėl atkako į Seulą, dirbo kroviku upių uoste, darbavosi ir statybose bei sirupo gamyk

loje. Šį sykį tėvas sūnaus neberado, o po metų jis tapo pasiuntiniu ryžių prekybos sandėlyje. Pardavinėti ryžius jam sekėsi taip gerai, kad savo žavesiu pavergė visus klientus, o įmonės savininkas, įvertinęs darbuotojo charizmą, leido jam vadovauti sandėliui. Ten Chungas pirmą kartą paragavo tikrojo verslo ir uoliai jo mokėsi: naktimis skaitė buhalterines knygas ir kolegų darbo užrašus. Jis visada mėgo išsilavinusius žmones ir visą gyvenimą nepaliovė iš jų mokytis. 1937 m. sandėlio savininkas susirgo ir prieš mirtį nusprendė palikti bendrovę Chungui. Taip 22 metų būsimasis magnatas tapo savo verslo savininku ir sėkmingai prekiavo iki 1939 m., kol okupacinė japonų

valdžia įvedė maisto korteles ir apribojimus korėjiečių verslininkams. Chungo bendrovė bankrutavo. Jis savanoriškai patraukė į gimtąjį kaimą ir gyveno ten iki 1940 m., kol vėl nusprendė keliauti į Seulą. Įvertinęs, kokiais verslais japonai draudė korėjiečiams užsiimti, jis rado nišą – automobilių remonto dirbtuves. Įsigijęs garažą, įkūrė bendrovę „A-do service“. Verslo pradžia daug nežadėjo – gaisras pasiglemžė servisą praėjus penkioms dienoms, kai jis buvo atidarytas. Kitas prasigertų arba nusižudytų. Chungas išvalė nuodėgulius ir pradėjo verslą iš naujo, netgi toje pačioje vietoje. „Tai – ne pralaimėjimas, tai – išbandymas“, – pareiškė jis savo darbuotojams stovėdamas gaisravietėje.

2015 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Marcas Andreessenas: „Esu kitoks, nepaprastas, keistas“

„Nėra jokios neigiamos reakcijos į technologijas, – sako Marcas Andreessenas, – visuomenė palankiai vertina technologijų bendroves.“ „ R euters “ nuotr .

Valgydamas vietnamietiškai paruoštus jautienos gabaliukus, „Netscape“ steigėjas ir investuotojas į technologijas pasakoja žurnalistei Caroline Daniel apie rūpesčius, susijusius su akcijų rinkomis, pabrėžia, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti verslininkai, ir paaiškina, kuo Amerikai naudinga nelegali imigracija.

tengdamasi išvengti san fransisko spūsčių, į šiuolaikišką įmantrų vietnamiečių restoraną „tamarine“, įsikūrusį Palo Alto mieste, atvykstu visu pusvalandžiu anksčiau. 12.27 val., likus trims minutėms iki sutarto laiko, gaunu Marco Andreesseno žinutę, kurią jis parašė važiuodamas automobiliu: „Netrukus būsiu :-).“ Kol mąstau apie puikias milijardieriaus, dirbančio su rizikos kapitalu, manieras, būdingas Vidurio Vakarų regiono gyventojams, išgirstu dar vieną pyptelėjimą. „Oi, – skaitau, – mane ką tik sustabdė policija dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių pažeidimo, nes rašiau jums tą žinutę :-). Už visus gerus darbus baudžiama :-).“

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

CAROLINE DANIEL

Nusiteikiu palaukti. Restorano „Tamarine“ sienos padengtos tamsiais apmušalais, o šviestuvai apšviečia kiekvieną stalą puošiančias orchidėjas. Pasislėpusi už aksominės alyvuogių spalvos užuolaidos, kartkartėmis nugirstu kaklaraiščių neryšinčių prancūzų, matyt, vadovų, pokalbio apie elektronines knygas nuotrupas. Prieš pat pirmą iš už užuolaidos pasirodo M. Andree ssenas. Šis 193 cm ūgio vyras, vilkintis languotus marškinius, tiesiog nuostabus: romaus būdo genijaus nė kiek nesutrikdė susidūrimas su policijos pareigūnais, kurie sustabdė jį, sėdintį prie dvejų metų senumo „Teslos“ vairo, ir dabar jis visiškai neskuba užsisakyti maisto. Pašnekovas pasiteirauja, kas mane labiausiai nustebino Silicio slėnyje. Kai pabrė-

Technologijos sudaro palankias sąlygas „didžiajam pabudimui“.

Marcas Andreessenas: „Esu kitoks, nepaprastas, keistas“

žiu bendradarbiavimo dvasios persmelktą kultūrą, jis visas nušvinta, lyg būčiau pamaloninusi asmeniniu komplimentu. „Tiesiog negalėjau patikėti, kad žmonės nori [man] padėti, – prisimena savo paties apsilankymą prieš 20 metų. – Tai nebuvo būdinga tam kraštui, kuriame užaugau.“ Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje M. Andreessenas buvo studentas programuotojas ir dirbo su viena pirmųjų interneto naršyklių „Mosaic“. 1993 m. jis išvyko dirbti į Kaliforniją ir ten susipažino su Jamesu Clarku, kuris manė, kad „Mosaic“ derėtų padaryti komercinę. Įmonė pakeitė pavadinimą į „Netscape“, o 1995 m. buvo imta viešai prekiauti jos akcijomis. Vos 24 metų sulaukusio M. Andreesseno turto ver-

tė jau siekė 58 mln. JAV dolerių. Kitais metais jo nuotrauka pasirodė ant žurnalo „Time“ viršelio: jis įsitaisęs auksiniame soste, įžūliai nuleidęs basas kojas, o šalia puikuojasi antraštė „Auksiniai keistuoliai“. „Mano savistaba apgailėtina, – prisipažįsta pašnekovas, o ant plikos jo galvos krintanti šviesa sukuria dėmesį blaškančią aureolę. – Jau anksčiau maniau, kad galiu kurti įvairius dalykus, nes anksti pradėjau dirbti kompiuteriais, rašyti programas. Tačiau didįjį gyvenimo atradimą padariau tik atvykęs į Silicio slėnį ir susipažinęs su žmonėmis, pasiryžusiais finansuoti mano veiklą.“ Nuo to laiko M. Andreessenas išgarsėjo kaip investuotojas. 2009 m. pats asmeniškai ir su kitais investuotojais skyrė lėšų

„Andreessen Horowitz“ – 4 mlrd. JAV dolerių vertės rizikos kapitalo fondui. Be to, investavo į bendroves „Facebook“, „Skype“, „Airbnb“ ir „Twitter“. Jis jau gerokai nutolo nuo savo šaknų, nusidriekiančių į mažą Naujosios Lisabonos miestelį Viskonsino valstijoje, tačiau prisimena, kaip laikė Čikagą „dideliu kosmopolitišku miestu, kuriame gyvena visi tie prašmatnūs žmonės“. Didelė M. Andreesseno šeima ūkininkavo Ajovoje. Jo tėvas Lowellis parduodavo sėklinius grūdus vienai žemės ūkio bendrovei, o motina Patricia buvo namų šeimininkė: „Jeigu laiku neapsėsite arba nepatręšite laukų, turėsite didelių nemalonumų. Negalite to nepaisyti – juk tai jūsų ūkis. Tie žmonės yra neįtikėtinai prak-

2015 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Latviai rems savo pramonę

„Atsinauji nančiuosius energi jos išteklius remti reikia protingai“, – sako Latvijos ekono mikos ministrė Dana Reizniecė-Ozola. „ A F P - S can p i x “ nuotr .

VK Rygoje kalbėjosi su Latvijos ekonomikos ministre Dana Reizniece-Ozola, kuriai neoficialiai pranašaujama šalies vyriausybės vadovės ateitis.

achmatų didmeistrė, keturių vaikų mama, jau patyrusi politikė ir, kolegų iš Latvijos teigimu, maloni moteris... Visa tai – apie Latvijos Respublikos ekonomikos ministrę Daną Reizniecę-Ozolą (33), priėmusią VK žurnalistus savo biure ministerijoje. Prasivėrus kabineto durims, ji pati išbėga pasitikti svečių. Tik lieka mįslė: ar tai nuoširdaus bendravimo uvertiūra, ar tam tikra taktika. Pokalbiui įsibėgėjus supranti, kad atpažinti alternatyvą ne taip svarbu: D. Reizniecė-Ozola trykšta betarpiškumu, kalbėdama leidžia sau sąmojus. Tačiau kartu aiškiai atsako į pateiktus klausimus. „Niekur nedingsime vieni nuo kitų, – pradeda nuo trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo problemų. – Anksčiau, nepriklausomybės

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

RYTAS STASELIS

V ladimiro I vanovo nuotr .

pradžioje, lietuviams, latviams ir estams bendrauti buvo lengva, nes gyvenome labai blogai, neturėjome ką prarasti, o dalytis euforija visada lengva.“ Ji tikisi, kad bendradarbiavimas, trijų šalių ūkio integracija – tai konstruktyvios problemos, kurias nuosekliomis pastangomis pavyks išspręsti. „Po daugiau nei du dešimt mečius trukusios nuožmios konkurencijos, manding, pajutome ir išmokome, kad, norėdami rasti visų trijų šalių interesus tenkinančius sprendinius, pirmiausia privalome išmokti atsisakyti dalies savo norų. Juk turi ką nors paaukoti, kad galėtum pasiekti tikslą su kitais dviem partneriais“, – sako D. Reizniecė-Ozola ir priduria tikinti, kad tokias pamokas išmoko ir Latvija, ir Lietuva, ir Estija.

Po krizės Latvijos bendrojo vidaus produkto augimas siekė rekordinius rodiklius.

Latviai rems savo pramonę

Neseniai sakėte, kad, krintant Latvijos ūkio augimo pagreičiui, reikia ieškoti priemonių, kurios galėtų vėl paskatinti ekonomiką. Regis, su tam tikra teigiamos dinamikos problema po to, kai buvo įvestas euras, susiduria kitos dvi Baltijos šalys. Kokių idėjų jums dėl to kyla? Taip, turime panašumų. Po krizės Latvijos bendrojo vidaus produkto augimas siekė rekordinius rodiklius. O šiemet prognozuojame tik 2 proc. augimą ir prognozes vis koreguojame mažėjimo kryptimi. Viena vertus, 2 proc. yra „viso labo“, kita vertus, pažvelgus į „senosios“ Europos ūkio dinamiką, mūsiškė tebėra solidi. Tačiau faktas: nepalankūs vėjai, blaškantys kaimynų Rytuose

ūkį, pučia ir į mus. Tarkime, Rusijos ekonomikos nuosmukis veikia ne tik mūsų žemės ūkį, bet ir sunkiąją, farmacijos pramonę, mašinų gamybą. Mes vis dar turime 12 proc. eksporto, kuris juda į Rusiją. Tai reiškia, kad jaučiame ir sankcijų Rusijai, ir bendro šalies kaimynės nuosmukio poveikį. Jūs kalbate apie tai, ko beveik neįmanoma pakeisti. O ką pakeisti galime? Mes esame labai susirūpinę dėl aukštų energijos kainų savo vartotojams, pirmiausia pramonei. Mūsų bendrovės, ypač tos, kurios imlesnės energijai, už dujas ir elektros energiją moka brangiau nei konkurentai Vokietijoje, Skandinavijoje. Ką ir kalbėti

apie tai, kad globalios konkurencijos sąlygomis JAV veikiančios įmonės turi prieigą prie trečdaliu pigesnės energijos nei europietiškos. Pastebime, kad mūsų bendrovės atidaro atstovybes JAV ir galbūt svarstydamos investicijų strategiją ateityje gali priimti sprendimus perkelti gamybą kitur. Trečdalį mūsų sąskaitų už energiją sudaro privalomoji kainos dedamoji (panaši į lietuvišką visuomenės interesus atitinkančių poreikių, arba VIAP), kuri radosi iš anksčiau, vykdant ne visai išmintingą žaliosios energijos paramos politiką. Rengiame šių paramos mechanizmų pakeitimus ir artimiausiu metu teiksime juos svartyti vyriausybei. Žinoma, aktyviai remdami žaliąją energetiką ES mastu rodome įspūdingą 37

2015 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Pasaulio galybių Balkanuose laukia problemos

Regioninės ir pasaulinės galios centrai pastaruoju metu skiria didžiulį dėmesį Balkanų šalims. „ R euters “ nuotr .

Rusija, Turkija ir Vakarai Balkanuose susidurs su viena ir ta pačia problema – politiniu nestabilumu.

rijų buvusių imperijų sandūroje esanti žemės juosta tarp Viduržemio ir Juodosios jūros ilgai buvo pasaulio galybių konkurencijos židinys. Dabar tai dar viena Rusijos ir Vakarų priešstatos arena. Bet abiem pusėms stengiantis nusipirkti įtaką investicijomis bei energetikos projektais ir Turkijai veržiantis neatsilikti, politiniai vidaus iššūkiai grasina pakenkti išorinėms pastangoms vystyti ir formuoti regioną. Kol didžiausios galybės naudoja savo finansinę ar politinę įtaką, kad įgytų įtakos Balkanuose, silpnos vietos vyriausybės ir toliau stengsis išlaviruoti tarp besivaržančių pusių. Regioninės ir pasaulinės galios centrai pastaruoju metu skiria didžiulį dėmesį Balkanų šalims. Gegužės 15 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aplankė Serbiją – pra-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

STRATFOR GLOBAL INTELLIGENCE

bėgus vos kelioms dienoms po to, kaip Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko Belgrade susitiko su Serbijos lyderiais. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas gegužės 20 d. lankėsi Bosnijoje ir Hercegovinoje, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu ir vicepremjeras Ali Babacanas su panašiais vizitais ten pat keliavo balandį. Vakarų lyderiai taip pat parodė susidomėjimą regionu, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas sausį apsilankė Bulgarijoje, aukšti JAV pareigūnai nuolat lankosi Rumunijoje.

Strateginės Vakarų investicijos Vakarų vyriausybės turi du didelius tikslus Balkanuose – išlaikyti stabilumą vakarinėje

Sėkmė priklauso nuo stiprios ir ilgalaikės valdžios buvimo.

įžvalgos

Kaip gauti daugiau nei duoti Vieną ankstyvą spalio rytą 29-erių Lisa Nigro prikrovė iš sūnėno pasiskolintą raudoną plastikinį vežimaitį sumuštinių ir pririkiavo puodelių su kava. Stipria kava.

rieglaudų birzgalas niekuomet neskleidžia tokio širdį glostančio aromato, kokį uodi kylantį nuo „Starbucks“ lygio kavos. Gėrimas ir sumuštiniai buvo skirti Čikagos rajono Aptauno benamiams. Tai buvo 1989-aisiais. Netrukus raudoną vežimaitį pakeitė jos asmeninis „Isuzu Rodeo“, perdarytas taip, kad maistas ilgiau neatauštų. „Gatvėje patiekiami Benedikto kiaušiniai buvo kažkas tokio. Mes siūlydavome kišo, „McMaffin“ bandelių su kiaušiniais. Ir visada tiesiai priešais „Išganymo armiją“, kur kertasi Sunnyside ir Brodvėjaus gatvės“, – apie pirmuosius organizacijos „Inspiration Corporation“ žingsnius pasakoja L. Nigro knygoje „Vilties receptas“ (angl. „A Recipe for Hope“), kurią parašė viena ilgamečių organizacijos savanorių Karen M. Skalitzky.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

AGNĖ RANONYTĖ

J uditos Gri g elytės nuotr .

Netrukus reikalai įgavo amerikietiško trilerio tempą. Iš „Isuzu Rodeo“ L. Nigro su pagalbininkais persėdo į dovanotą autobusą, kuris veikė kaip restoranas su ratais, – išmontavus keleivių krėslus jame užteko vietos baltomis staltiesėmis šviečiantiems stalams. Pagarbiai ir užtikrinant žmogaus orumą – taip ir ne kitaip, L. Nigro nuomone, turi būti aptarnaujami netekusieji namų. „Viską darėme patys. Keldavomės 5 val. ryto ir gaminome maistą iš to, ką turėjome. O tada eidavome į gatves“, – tuometes šeimos narių ir bičiulių pastangas prisimena moteris. Dar po kelių mėnesių vienas nekilnojamojo turto turinčių rajono gyventojų pasiūlė L. Nigro pusmetį už dyką naudotis nedidukėmis patalpomis. Švęsdama trisdešimtąjį gimtadienį buvusi Aptauno policininkė pasirašė nuomos sutartį.

2010 m. Lisai Nigro už jos veiklą rūpinantis namų netekusiais Čikagos gyventojais buvo įteiktas Piliečių medalis – antras pagal svarbą civiliams suteikiamas valstybinis apdovanojimas. „ R euters “ nuotr .

Ilgiau pagyvenęs Amerikoje netrunki pajusti, kad savanorystė tiesiog tvyro ore.

įžvalgos

Pasiruošę pinigų nešėjams, bet ne pinigams Turistų prisivilioti į Lietuvą nebuvo taip neįmanoma, kaip daug kas bijojo. „Trumpas sezonas“, – sakėte jūs. „Nėra ką veikti“, – sakėte jūs. „Nėra susisiekimo“, – sakėte jūs.

Keliautojas geriausiai atpalaiduoja piniginės dirželius būtent tada, kai nejaučia streso, o visi egzotikos veiksniai kelia stresą. V ladimiro

I vanovo nuotr .

Kodėl ligi šiol galima nuvažiuoti į Pažaislį, bet negalima ten nusipirkti marškinėlių, puodelių, knygų apie Pažaislį? J uditos Gri g elytės nuotr .

isa tai buvo tiesa, ir vis dėlto, pasirodo, turistų susirinkti galima, tai ir buvo padaryta, visų nuostabai ir pesimistų pykčiui. Taip, turizmas, kaip ir anksčiau, Lietuvoje vyksta beveik vien Vilniuje, Druskininkuose ir pajūryje. Kaunas vis dar negali pats suprasti, kad yra ne kaimas (galvoju, gal vis dėlto yra kaimas, jei jau jie nori taip manyti) ir kad tebėra ta panelė, į kurią niekas nežiūri ir kuriai parašyta ant kaktos, jog ji tai žino, todėl į ją dar labiau niekas nekreipia dėmesio. Klaipėda ne tik keliautojų, bet ir savų žmonių negali į gatves sukviesti ir kiekvieną vakarą tuščiomis gatvėmis ir tamsiais langais yra pasiruošusi ne turistams, o zombių apokalipsei. Na, o Šiauliai ir Panevėžys dar neatsitokėjo po krepšinio čempionato, kai per kelias dienas reikėjo priimti daugiau kaip šimtą už-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

ANDRIUS UŽKALNIS

M ildos R ūkaitės nuotr .

sienio svečių, ir tai akivaizdžiai viršijo šių miestų galias – tiek fizines, tiek moralines. Tačiau keliautojų atvyko, ir visokių, net iš egzotinių „tolimųjų rinkų“ (JAV, Japonijos, Kinijos), o šiemet atvyks vėl.

Visos prielaidos yra Turistų atkeliaus, nes jie neturi priežasties neatvažiuoti. Euro zonos nariams valiutos kursai nesiskiria, o žmonės iš kitur džiaugiasi atpigusiu euru. Nafta pigi, todėl kelionės lėktuvais nebrangsta. Lietuva dar nėra toje mentalinėje teritorijoje, kur visi jau būtų pabuvę ir ji būtų nebeįdomi. Ji vis dar egzotika, ją tik neseniai (pagaliau) nustojo vadinti Rusijos dalimi, bet tai vis dar kraštas, apie kurį žmonės jaučiasi žiną per mažai. Nunyko prisiminimas apie Sovietų Sąjungą kaip darinį – lokių, matrioškų, balalaikų ir

Nunyko prisiminimas apie Sovietų Sąjungą kaip darinį.

įžvalgos

„Armata“ ir kiti pergalės parado dalyviai

Europa tapo dideliu naudotų vokiškų tankų turgumi. „ S can p i x- N or w ay “ nuotr .

2015 m. gegužės 9 d. pergalės paradas tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino triumfo valanda. Karių ir karo technikos kolonos defiliavo Maskvos Raudonosios aikštės grindiniu, pasauliui demonstruodamos atgimstančią karinę Rusijos galią.

ro išdidžiai stovintį prezidentą pražlegsėjo ir Berlyną griuvėsiais pavertę tankai, ir naujausia šarvuotoji technika. Šių naujų šarvuotų kovos mašinų bene labiausiai ir laukė visi – priešai ir draugai, specialistai ir mėgėjai nuo ūkanotojo Albiono iki Papua Naujosios Gvinėjos. Plieninė sovietinių tankų lavina Europą baugino nuo 1945 metų. Jau tada kilo pagrįstų abejonių, ar, kritus Trečiajam reichui, sovietų tankai neriedės tolyn į Vakarus. Su kiekviena netrukus prasidėjusio Šaltojo karo diena grėsmė didėjo. Dviejų ideologinių blokų priešprieša išplito po visą Žemės rutulį. Netrukus sovietiniai tankai tapo beveik kiekvieno karo ir karinio konflikto dalyviais. Raudonoji propaganda sėkmingai aukštino sovietinę šarvuotąją techniką, o laisvąjį pasaulį baugino

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

EGIDIJUS PAPEČKYS

tiek tankų skaičius, tiek jų kokybinis pranašumas prieš vakarietiškus. Specialistams labai greitai tapo akivaizdūs sovietų šarvuotosios technikos trūkumai, tačiau didelės baimės akys neleido atsipalaiduoti. Visą laiką buvo tikima, kad SSRS gilumoje stovi dar kokybiškesni, neeksportuojami tankai, iš tiesų neturintys analogų pasaulyje. Pirmasis Irako karas patvirtino jau anksčiau kilusias abejones – išgirtieji sovietiniai tankai išbandymų neišlaikė. Mūšis po mūšio, konfliktas po konflikto blėso T-72 ir T-80 aureolė. Vėliau, Ukrainoje, buvo nuvainikuotas ir T-64. Nuo tada sovietiniai tankai, rusų tankistai ir konstruktoriai kovėsi ir gyveno kankinami „Abramsų“ ir „Leopardų“ komplekso. Mat T-72 ir T-80 degė ir mėtė nuplėštus bokštelius, o „Abramsai“ ir „Leopardai“ įgavo ne-

Subyrėjus sovietiniam blokui, pusvelčiui pardavinėjami T-72 plačiai pasklido po pasaulį.

Įbrukt a verslas s

gali v i r st i balast u

o i nu t k u ą sitra sukurt t a is o ka ten isti sav ėstom i i a ,k sk ra le ikas rs per iims iš būti ge . a l o a r o tein kam n ikai jį p is turi ės vair a u v m a ir a vėli vimo inkų v ų pėdo bendro r a a v u v in e sčia o vado versl sukę tė toti pri k n d RASA i A gin tis, ka ų. O pa engę s o i DŽEVECKYTĖ s t i e . K l i au e r tė t p a s i r ev slą ver omis, n k ran V ladimiro ivanovo nuotr .

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

tema

iūlomas darbas generaliniam direktoriui“, – tokio skelbimo veikiausiai neišvysi jokiame karjeros ir darbo pasiūlymų portale ar laikraštyje. O jei pamatysi, vadinasi, įmonėje susidariusi kritinė padėtis, kad tenka desperatiškai ieškoti vadovo šitokiu būdu. Už tokį neatsakingumą verslo pasaulyje dažniausiai skaudžiai baudžiama – juk laivas jūroje, paliktas be patyrusio kapitono, irgi netrunka nuskęsti. Yra du pagrindiniai veiksniai, galintys riboti įmonės plėtrą. Vienas išorinis – tai rinka. O vidinis – tai žmonės: tiek specialistai, tiek vadovai. Tiksliau, jų stygius. „Vis dažniau iš įmonių savininkų girdime, kad galimybių tarptautinėje ir globalioje rinkoje yra, tačiau nėra kvalifikuotų vadovų, kurie galėtų paversti tas galimybes tikrove. Dėl to, kad kiekvienos įmonės specifika gana unikali tiek technologiniu, tiek kultūriniu požiūriu, daugeliu atvejų iš išorės pasamdyti vadovai neprigyja. O įmonėje parengti tinkamą vadovą trunka mažiausiai 1–2 metus. Vadovų rezervas nėra mados reikalas. Tai – būtinybė, jei įmonei rūpi jos ilgalaikė sėkmė“, – įsitikinęs Andrius Petravičius, Klaipėdos konsultacijų UAB „Grand Partners“ bendraturtis, komercijos direktorius. Už samdomo vadovo paieškas dar sudėtingesnis uždavinys – rasti, kas perims visą verslą. Kol kas apie tai susimąsto retas verslininkas, tačiau netrukus su šia problema susidurs vis daugiau vadovų, kurie paprastai yra ir verslo savininkai. Aritmetika paprasta – Nepriklausomybės laikais, kai pradėjo rastis privačių įmonių, daugumai jų įkūrėjų buvo 30–40 metų. Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai. Įmonėms tai tarpsnis, kai iš „paauglystės“ periodo dar tik žengiama į brandos amžių, tačiau kai kurie jų savininkai jau artėja pensinio amžiaus link. Dar praeis šiek tiek laiko, ir vis daugiau verslininkų susidurs ne tik su problema, kas perims vadovavimą įmonei, bet ir kam perleisti visą verslą. Verslo konsultantai sutaria – kuo anksčiau susikursi atsitraukimo planą, kuo stipresnę pamainą sau parengsi, tuo didesnė tikimybė, kad verslas dabartiniam vadovui pasitraukus liks tvarus ir sėkmingas.

„Ir nesvarbu, ar apie šeimos verslą kalbame, ar apie kitokį. Net ten, kur dirba samdomi vadovai, jų niekas neatleidžia nuo atsakomybės rengti sau pamainą. Tokiu atveju kuris nors iš akcininkų turi stebėti, ar ta pamaina ruošiama, o jei ne, pareikalauti, kad vadovas tai darytų“, – nurodo Deividas Rafanavičius, konsultacijų ir mokymų bendrovės „TMD Partners“ konsultantas.

Tik atrodo lengva Ir nors atrodytų, kad šeimos versle rasti pamainą kur kas lengviau, tai labiau saviapgaulė ar verslininkų noras tikėti, kad taip būtų, – jiems atsitraukus verslą perimtų vaikai ar bent vienas jų. „Šeimos versle perduoti vadovavimą kur kas sudėtingiau. Atkreipkime dėmesį jau į patį žodžių junginį „šeimos verslas“. Pats verslas yra sunkus procesas – įtampa, kritimai, pakilimai. Šeima irgi yra sunku – būti, augti, išlaikyti šiltus santykius, kurti. Taigi šeimos verslas yra dvigubas sunkumas, nes tenka dirbti su dviem objektais iš karto. Tad ir perduoti ar perimti verslą čia tikrai nebus lengviau nei įmonėse, kurias valdo tarpusavyje nesusiję asmenys“, – visas iliuzijas, kad verslą nesunkiai galima perduoti vaikams, sudaužo D. Rafanavičius.

„Eikos“ savininkas Robertas Dargis po 21 metų vadovavimo generalinio direktoriaus pareigas perdavė sūnui Domui. J uditos Gri g elytės nuotr .

2015 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Shakespeare’as per dykumas veda rusus Visi dar tikriausiai prisimenate, kad Osama bin Ladenas Amerikos „spec. ruonių“ buvo nugalabytas kurortiniame Abotabado mieste, Pakistane.

aš pabandysiu šiame straipsnyje papasakoti, kad Amerikos „ruoniai“ turėjo nužudyti O. bin Ladeną Šekspyrabade.

Muravjovo vergai Ši istorija prasidėjo, kai carinės Rusijos armijos kapitonas Nikolajus Muravjovas per klaikiausius kelionės vargus 1822 m. pasiekė rusams (o ir visiems europiečiams) beveik nežinomą Chivą ir ten buvo uždarytas į kalėjimą. Kapitonui Muravjovui tos 48 paros kalėjime buvo labai neramios. Paslaugūs chiviečiai papasakojo, kas atsitiko prieš šimtą metų iš Rusijos atžygiavusiam kunigaikščiui Aleksandrui Bekovičiui-Čerkaskiui. Jo kelių tūkstančių karių kariuomenę chiviečiai, prisidengdami geresnės maisto logistikos pretekstu, iš-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

REGIMANTAS DIMA

A smeninio archyvo nuotr .

sklaidė po atskiras gyvenvietes ir tada išžudė. Pačiam Rusijos karinio dalinio vadui A. Bekovičiui-Čerkaskiui gyvam nunėrė odą. Dirti kažkodėl pradėjo nuo kelių. Šitą istorinę detalę N. Muravjovas įsiminė ilgam ir paminėjo savo gana sausoje ataskaitinėje knygoje apie kelionę į Chivą. Dar viena kruvina detale N. Muravjovas susijęs ir su Lietuva: Michailas Muravjovas-Korikas, žiaurusis 1863 m. sukilimo malšintojas, – tikras jo brolis. Visi Muravjovai sapnavo tik viena – kuo labiau išplėsti Rusijos imperijos teritoriją ir garsinti ginklą. Mūsų herojus Nikolajus buvo tokių pat pažiūrų kaip brolis Korikas ir neturėjo beveik jokių skrupulų. Štai garbingą priedą prie savo pavardės – Karskis – gavo už Karso tvirtovės Kaukaze paėmimą. Bet tas šturmas buvo vienas pragaištingiausių

1. Chivos

ekonomikos pagrindas buvo vergai. „ Wiki p edios “

nuotr .

Didžiajame žaidime susikirto Rusijos ir Didžiosios Britanijos interesai. „ Wiki p edios “ nuotr .

Rusų armija Chivą paėmė 1873-iaisiais. Vasilijaus V ere š č a g ino p aveikslas , „ Wiki p edia“

Taktika paprasta – rusų kareivių krauju užpilti priešą.

visuomenė

Penkiasdešimt feminizmo atspalvių Nepatenkintos, įžūlios -aitės, kurios neavi aukštakulnių, augina kates ir kurioms niekada negana – mokslinių laipsnių, raudonojo vyno, noro keisti pasaulį, peikti vyrus ir bent kartą gyvenime suvaidinti „Vaginos monologuose“.

1. „Žmonės vis

dažniau vartoja tokias frazes kaip „pofeministinis“ ar „porasistinis“. Bet juk nesakome „podemokratinis“, nes niekam neatrodo, kad kartą pasiekus demokratiją galima nustoti dėl jos stengtis“, – sako lygių teisių ikona Gloria Steinem. F redo Prouserio ( „ R euters / S can p i x “ ) nuotr .

Gudrun Schyman, feministinės partijos „Feministiskt Initiativ“ įkūrėja, sako, kad lyčių lygybė Švedijoje – ne realybė, o rinkodaros mitas. J aneriko H enrikssono ( „ S can p i x “ ) nuotr .

eminizmo pirmūnės skandinavijos šalys pasauliui piešia visai ne tokį idealios feministės portretą, tačiau įsižiūrėjus iš arčiau tampa aišku, kad idealaus jo visai nėra, netgi Švedijoje, kur ne tik dangus ir vanduo nenusakomos spalvos.

Iniciatyva Elžbieta I feministe kartais laikoma vien už tai, kad nebuvo gražuolė, o dar turėjo drąsos neištekėti, Didžiosios Britanijos sufražisčių lyderė Emmeline Pankhurst – nes prabilo apie moterų teisę balsuoti ir „kalbėjo“ apie ją labai garsiai, pavyzdžiui, prisirišdama prie traukinio bėgių, Coco Chanel – nes išlaisvino moterų kūnus iš varžančių apdarų ir įspraudė į mažą juodą suknelę, o Margaret Thatcher –

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

už tai, kad tapo pirmąja ministre pirmininke, nors pati manė nesulauksianti dienos, kai Dauningo gatvės 10 name šeimininkaus moteris. Šiais laikais feminizmo vėliava bent trumpai paplevėsuoja daugybė politikų, prigesusių ar besižiebiančių ekrano žvaigždučių, kurių lūpose neretai skamba Švedijos kaip etaloninės lyčių lygybės puoselėtojos pavyzdys. Švedijos užsienio reikalų ministerija, pakvietusi žurnalistus pasiklausyti, su kokiomis problemomis susiduria lyčių lygybės lydere pasaulyje laikoma Baltijos kaimynė, šį pavasarį sulaukė tradicinės žurnalistų „siuntos“: dešimties moterų ir dviejų vyrų, iš kurių vienas tarsteli, kad priežastimi atvykti tapo matematika (redakcijoje dirba tik trise), o kitas keletą kartų pabrėžia į Stokholmą skridęs

Žodis „feminizmas“ švedų seniai nebegąsdina ir nebestebina.

visuomenė

Medicininis žaidimas

Homeopatijos banga nuslūgo su Pirmuoju pasauliniu karu. „ Wiki p edios “ nuotr .

XIX a. pradžioje toks vokietis Samuelis Hahnemannas užsidirbdavo pragyvenimui versdamas medicininius ir mokslinius tekstus. Buvo baigęs medicinos studijas, bandė dirbti kaimo gydytoju, bet darbas jam nepatiko.

iename verčiamame tekste atradęs ir gana skeptiškai įvertinęs tuomet populiarų maliarijos gydymą chininmedžiu, nusprendė pats jį išmėginti. Maliarija jis nesirgo, taigi išgėrė tik mažą dozę. Juk įdomu, kas bus. Po tokios savigydos vertėjui pradėjo skaudėti sąnarius, pakilo temperatūra, atsirado šaltkrėtis. Greitai S. Hahnemannas padarė išvadas – jeigu chininmedis sukelia į maliariją panašių simptomų ir kartu ją gydo, vadinasi, ir kitos medžiagos, kurios sukels į tam tikrą ligą panašių simptomų, jas gydys! Iš kur jis galėjo žinoti, kad chininmedyje esantis chininas nuodijo kraujyje parazituojančius ir maliariją sukeliančius pirmuonis. Ir nors tuo metu tokia maliarijos kilmė kaip tik buvo tyrinėjama, o kiti gydy-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

JUSTĖ LATAUSKIENĖ

tojai, mėginantys atkartoti S. Hahnemanno eksperimentą, nejuto jokių panašių simptomų, tai netrukdė S. Hahnemannui sukurti visiškai naujos medicinos rūšies – homeopatijos. Panašus gydo panašų, tik tas panašus specialiais būdais atskiestas iki tokios mažos koncentracijos, kad jo ten beveik nebėra. Labai greitai homeopatija ėmė plisti – jeigu vandenį buvo galima „įkrauti“ energiškai, tad kodėl nebuvo galima įkrauti šviesos, rentgeno spindulių, popieriaus ar drabužių? Kam naudotis kokiomis nors pagalbinėmis medžiagomis? Kodėl neįkrauti maldomis ar gerais norais! Homeopatijos populiarėjimą Vakaruose XIX–XX a. pradžioje būtų galima aiškinti bendra to laiko nuotaika, kai spiritizmo seansai atrodė smagus būdas praleisti laisvalaikį, o

Mes esame tik prie ribos to, ką gali padaryti mokslas ir technologija.

visuomenė

Edita Nichols:

Nepale patyrėme košmarą, bet gyvenimas tęsiasi

Iš Everesto bazinės stovyklos kylama į abu kalnus milžinus. E ditos N ichols nuotr .

„Man be galo liūdna“, – pasigirsta Editos Nichols balsas, pertraukiamas traškėjimo ir prasto ryšio trikdžių. Ji šiuo metu yra Nepalo sostinėje Katmandu. Prieš dvejus metus Edita tapo pirmąja lietuve moterimi, užkopusia į Everestą.

iemet su komanda „altitude junkies“ buvo pakeliui į lhocės – 8516 metrų aukščio kalno, esančio greta Everesto, – viršūnę. Tačiau žemės drebėjimo sukelta sniego griūtis nusiaubė Everesto bazinę stovyklą, iš kurios ir prasideda žygiai į abu kalnus milžinus. Čia gyvybės neteko 20 žmonių, bendras žuvusiųjų skaičius šalyje jau viršija 6 tūkstančius. Nepalas – neturtinga šalis, jai trūksta pasirengimo ištikus stichinei nelaimei, taigi čia plūsta pagalba iš užsienio. Edita, nutrūkus ekspedicijai, taip pat nusprendė likti ir dirbti Nepale, kurį vadina antraisiais namais. Svarbiausia – kaip jaučiatės? Ar nenukentėjote? Fiziškai nenukentėjau, bet jaučiuosi lyg po baisaus košmaro. Tai, kas įvyko Everesto bazinėje stovykloje, sunku apibūdinti žodžiais.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

BERTA TILMANTAITĖ

Papasakokite, kaip įvyko žemės drebėjimas ir sniego griūtis. Kur tuo metu buvote, ką jautėte? Žinojome, kad yra galimybė, jog vieną dieną Nepalą sukrės žemės drebėjimas, bet niekas nesitikėjo sniego lavinos bazinėje stovykloje. Todėl tai buvo didelis netikėtumas ir šokas. Paprastai bazinėje stovykloje saugu. Aš ir mano komanda jautėmės puikiai, buvome pozityviai nusiteikę dėl ekspedicijos. Penktadienį, prieš žemės drebėjimą, su kolege Margaret iš Australijos baigėme aklimatizacijos procesą – jautėmės puikiai ir fiziškai, ir emociškai. Visi buvome pasiruošę kilti aukštyn, manėme, kad bus geras sezonas, nebuvo jokių pavojaus ženklų. Tą dieną į stovyklą grįžome nuo Kumbu ledyno, kur pernai įvyko didelė tragedija, nusinešusi 16 šer-

Lavina užgriuvo stovyklą tarsi atominė bomba.

visuomenė

Tyla yra džiugi

1. Rinardas Goda: „Kai esi tyloje, savaime atsiranda verslo sprendimai.“

J uditos Gri g elytės nuotr .

„Tik atrodo, kad aš normalus. Nieko normalaus manyje nėra“, – pokštauja verslininkas Rinardas Goda. Taip jis kalba dėl to, kad ką tik pavadinau jį normaliu. Sakau, niekas nepatikės, kad tyla svarbi, jei straipsnyje pasisakys tik menininkai.

„Tyla žmones suartina“, – vieną kartą suvokė Rytis Juozapavičius. J uditos Gri g elytės nuotr .

Psichoterapeutė Genutė Petronienė dažnai klausia klientų, kiek laiko jie pabūna su savimi. H erkaus M ila š evi č iaus nuotr .

4. „Tyla yra, kai

mano protas ilsisi“, – sako Vytautas V. Landsbergis.

J uditos Gri g elytės nuotr .

ūtbūt reikia rimto, „normalaus“ verslininko. Statybinių medžiagų verslu užsiimantis R. Goda toks ir yra – tokius visuomenė gerbia kaip daug pasiekusius. Kai visa tai išdėstau, R. Goda linkteli: „Žinosiu, kad gerbia.“ Tada paatvirauja: sutiko duoti interviu vien todėl, kad pasakiau – kalbėsime apie tylą. Mįslingai priduria: „Mes patys iš tylos atėję esame.“

Tyloje gimusių sprendimų nelydi abejonės Prieš trejus metus su penkiais partneriais R. Goda nusprendė investuoti beveik 3 mln. eurų į projektą, kuris niekada neatsipirks. Jau netrukus netoli Trakų duris atvers kūrybos centras. „Tai yra nuostabiausia, ką esame su-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

GINTA GAIVENYTĖ

V ladimiro ivanovo nuotr .

kūrę per dvidešimt savo verslo metų, – verslininkas džiaugiasi lyg vaikas. – Visi stebisi, kad tokį sprendimą ilgai netrukom priimti. Tai, kad aš išprotėjęs, visi žino. Bet kaip kiti patikėjo šia nesąmone? Juk už tuos pinigus galėjome pasistatyti puikius namus.“ Organizacinių strateginių sesijų rengimo centras – skamba solidžiai. Paprasčiau būtų tai vadinti žaidimų kambariais suaugusiesiems. Verslininkai neplanuos organizacijos ateities, apsirengę kostiumais ir sėdėdami ant aukštų juodų kėdžių. Jie šoks, klausysis muzikos, lipdys molio dirbinius. „Labai svarbu pažadinti kūne besislepiančią intuiciją. Tokie vargani mūsų verslininkų kūneliai, galvos tokios vaikščiojančios“, – samprotauja R. Goda.

Jei išmoksite vertinti tylą, gyventi sukčiaujant bus neįmanoma.

Tyla yra džiugi

buvo normalu ką nors išdurti, o dabar taip darydamas rizikuočiau, kad mašina mane nutrenks. Pasielgęs nesąžiningai, greitai patiriu rimtų gyvenimo smūgių.“ Skamba kaip prietarai? Galbūt, tačiau tuo tikinčioje visuomenėje gyventi būtų tikrai maloniau.

Ausų negali užmerkti

3 Nedaugeliui jis pasakoja, kad jo verslo sėkmė susijusi su buvimu tyloje: „Kai esi tyloje, savaime atsiranda verslo sprendimai. Dėl tų sprendimų niekada neabejoji. Padarei sprendimą iš tylaus proto, ir viskas iškart gerai.“ R. Goda tvirtina, kad kai priimi sprendimą ilgai nelaužydamas galvos, nekamuoja ir abejonės. R. Goda nesiūlo būdo medituoti. Kiekvienas turi rasti savąjį, pavyzdžiui, panaršyti internete, įvedęs į paiešką „Kaip patekti į erdvę be minčių“. Galima rasti tūkstančius metodų. Tačiau nutildyti protą pavyks tik tiems, kurie jau suvokia, kad jų pačių mąstymas kelia kančią. „Į vidinę tylą galima ateiti tik per bėdas. Žmonės ima sirgti arba juos nuolat kamuoja stresas“, – R.Goda tvir-

„Verslininkai išleidžia tiek pinigų, samdydami neuromokslininkus, tikėdamiesi rasti būdą, kaip paveikti žmones. Tačiau tyrimai, – o Dieve, – rodo, kad žmonės jaučia ketinimą. Jei ketini pasinaudoti jais, tai bus jaučiama“, – taip kalbantis komunikacijos konsultantas Rytis Juozapavičius įsitikinęs – nemokantis sukurti tylos žmogus versle laimėti negali. Įsiklausyti būtina. O tai sunku, nes kito 2 mintys – ypač, jei jos skiriasi nuo mūsiškių, – erzina. Gal todėl šiuolaikinis žmogus iš klausančiojo virsta į matantįjį. Senovės medžiotojai labiau pasikliaudavo klausa. Dabar matyti, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau jis nori paaiškinimų piešinėliais. Taip patogiau – jei nenori į ką nors žiūrėti, gali užsimerkti. R. Juozapavičius siūlo paeksperimentuoti. Nukreipkite žvilgsnį į kokį nors objektą, pavyzdžiui, šaukštelio kotą. Lengvai pavyko susitelkti? O štai dabar išsirinkite aplinkos garsą ir pamėginkite girdėti tik jį. Sunkiau? Komunikacijos konsultantui labai patinka amerikietės menininkės Laurie Anderson pasakymas: „Ausų negali užmerkti.“ Žmogus jau taip sukurtas, kad ausys visuomet atviros. Garso nuo tylos atskirti neįmanoma. Visiškos tylos gamtoje rasti nepavyks. Net užėjus 4 į tylią šventovę, galima girdėti daugybę šveltina meditacija susidomėjęs, kai keturiasde- nių garselių. Bent jau savo alsavimą. Todėl netiesa, kad kompozitoriaus Johno Cage’o šimties ėmė nuolat sirgti. Kasryt jis daro tam tikrus pratimus, pana- kūrinys „4 minutės ir 33 sekundės“ buvo tik šius į tibetietiškus. Tačiau stengiasi ne tik pokštas. Menininkas užlipo ant scenos, atsiprasimankštinti, bet ir per judesį pajusti ty- sėdo prie fortepijono ir nuščiuvo. Kai kulią ramybę. Akimirkas be minčių jis vadina riems tai atrodė provokacija ar pokštas. nuostabiausia gyvenimo patirtimi: „Nede- Tiems, kurie nesuprato, kad menininkas du jokių pastangų. Tiesiog leidžiu tam vyk kartu kviečia klausytis tylos. „Mano tėvelis mirė prieš Kalėdas. Buvau ti – įkvėpti ir iškvėpti, per save tam srautui tekėti. Tada kūnas džiaugiasi, protas džiau- prie jo, kai merdėjo. Kai sakydavau „Tėti“, jis giasi. Iš dėkingumo kūnas tarnauja taip pui- atmerkdavo akis ir stengdavosi pažiūrėti, tačiau akys jau nieko nebematė. Bet į garsą jis kiai, kad neatsimenu, kada sirgau sloga.“ Mažytis įspėjimas – jei išmoksite vertinti reagavo“, – sukrečiamą akimirką R. Juozapatylą, gyventi sukčiaujant bus neįmanoma. vičius suprato, kad garsas (arba tyla) yra paKaip ir daugumai verslininkų, R. Godai yra skutinis žmogaus suvokiamas dalykas. „Tyla žmones suartina“, – toks suvokimas tekę ne kartą ką nors apgauti: „Dabar nebegaliu. Aname sąmoningumo lygmenyje komunikacijos konsultantą R. Juozapavičių

2015 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

Ernestas Parulskis

Vaivos A bromaitytės nuotr .

Am inos infliacijos praktika Kadaise Vanda, buvusi darbininkų valgyklos vedėja, jau išlipusi iš lovos žinodavo, kokios nuotaikos tądien kamuos arba džiugins jos pavaldinius. pensijoje tapusi verkių dizaino ir interjero muziejaus eksponatų saugotoja, o vėliau – visų saugotųjų vyresniąja, senų vadovės įgūdžių neprarado. Antradienį ryte, jau važiuodama į darbą, pamatė susierzinusį miestą. Visi draskėsi, trūkčiojo, signalizavo, pėstieji puldinėjo po ratais, o nuobodžiai šaltas lietus vilniečiams rodė, kad pavasario ir vasaros nebus, – iš karto prasidės ruduo. Kaip nujautė, taip ir įvyko. Į tradicinį darbo savaitės susirinkimą moterys rinkosi lėtai ir irzliai. Viena pradėjo bartis, kai pamatė kambaryje iškleistus skėčius, ir įkyriai aukštu balsu paaiškino, kad tai neša nelaimę. Galų gale visoms susėdus, visuomet tyli buvusi lopšelio auklėtoja pasigedo savo pilko su nasturtos žiedo piešiniu kavos puodelio. Indo paieškos virto barniu dėl elektrinio virdulio kalkių šveitimo. Tai buvo kartą per mėnesį atliekama nesudė-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

tinga procedūra – reikėdavo įpilti citrinų rūgšties, užvirti ir paskalauti. Saugotojos pamiršdavo, kieno eilė atlikti šią operaciją, ir beveik visuomet kildavo smarkesnis arba nuosaikesnis murmesys, bet šiandien susibarė kaip reikiant. Vandai teko priminti, kad nuo pirmos virdulio, kurį ji nupirko už savo pinigus, darbo dienos jokia jo valymo eilė neegzistuoja, nes ji, Vanda, ir yra nuolatinė aparato valytoja. Pilko puodelio savininkė, ir šiaip atrodanti verksmingai, pradėjo ašaroti iš tikrųjų, o po sekundės kūkčiojo visai rimtai. Kitos puolė džiugiai ir nenuoširdžiai jos raminti. Atrodė, kad susirinkimas tuoj grįš į įprastą vagą, bet kažkuri, vien tik gero, be abejo, norėdama, pasakė, kad puodelį galėjo nunešti kaukas arba naminukas. Vanda negalėjo patikėti savo ausimis. Teorijos autorė dar paaiškino, kad muziejuje kaukų ir kitokios gyvasties pilna, ji pati mačiusi

filmukų jūtube, ne iš muziejaus, o tiesiog siužetų, kuriuose matyti visokių paslaptingų gyvių. Temą mikliai pasičiupo kelios moterys, jos papasakojo apie dingstančias knygas, aidinčius žingsnius, perstatytus eksponatus. Viena buvo įsitikinusi, kad bydermejerio interjero ekspozicijoje kabančio grafaitės Oginskaitės portreto akys ją nuolat stebi. Vanda, vos atgavusi kvapą, kandžiai paklausė: – Ar tai reiškia, jog jūs visu rimtumu teigiat, kad štai čia, tiesiai už durų, arba, pavyzdžiui, šitame židinyje, slepiasi mažas, gauruotas žmogeliukas su pilku kavos puodu rankose? Eksponatų saugotojos įtariai pažiūrėjo į duris, atsargiai – į židinį ir nieko neatsakė. Tuomet kostelėjusi prabilo buvusi mokytoja ir atpasakojo viename žurnale perskaitytą amerikiečių astrofiziko Vilenkino teoriją.

Rolandas Rastauskas

R emi g ijaus T rei g io nuotr .

Poeto Griuvėsio sugrįžimas (III) 1.

Prabudau šiek tiek per anksti, kad susivokčiau, kur esąs. Suskeldėjusiomis lubomis it ekrane slinko vakardienos vaizdai: susitaršęs Griuvėsis, ranka šiukšlių konteineryje, aksominiai aukštaūgių gražuolių aulai virš kelių, lietuvių arkliai autobuse, azero Adilo goslios lūpos, radikali latvės tatuiruotė, šviežios balos Liuksemburgo geležinkelio stoties prieigose, paslaugus neaukštas italas, atvykęs išsivežti rygiečių, staigios glamonės prilipus vyrui prie krūtinės, žvaigždės pro suplėšytus debesis. Ką aš čia veikiu – jau seniai pabėgęs pats nuo savęs? Stoties fasado kontūras tarsi vykusi pusantro aukšto operos dekoracija neužstojo dramatiško dangaus, bet likau šiapus, puikiai žinodamas, kad perėjus tiltą vilioklį – ne teatro siena, o tik senas miesto rajonas. Šiapus, kur neva bekraujis sterilus Liuksas staiga pasiūlo kai ką daugiau nei amžiną nuo šiokiadienių beveik nesiskiriančių savaitgalių nuobodį: kitų odos spalvų, kitų kvapų, madingai šnekant – kitų „grėjaus atspalvių“. Aifone tūnojo mūsų ausims keistas kažkada išgelbėto nigeriečio vardas: Aigbojie. Ištraukiau

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

jį tada iš susišaudymo viename Lagoso bare, o tokios paslaugos paprastai išlieka asmeninės biblijos išnašose. Liukse jis vedė baltąją, susilaukė penkių vaikų, kūrė nutrūktgalviškus biznius ir nuolat trumpam sėsdavo. Išėjęs aprašydavo savąją patirtį, laisvę vadindavo vidiniu kalėjimu, o gyvenimą už grotų – laisve. „Šeimininkas su šeima išvykęs, bet galit ateit, rasim kambarį, nuo stoties keli žingsniai.“ Strasbūro gatvėje išties būriavosi skubiam praeiviui neaiškių, o lėtam permatomų profesijų pašauktieji, bet stengiausi nesusidurti su jais akimis, nes atpažinimas kartais būna abipusis. Ir tą pat akimirksnį juodukė pasiuntė bučkį per stik lą, apnuoginau šmoleksą, ji parodė, kad lauks, kiek reikės. Mano adresas buvo čia pat, raktus dalijo antracitinis barmenas su afrikiečiams nebūdingais vienas ant kito lipančiais viršutiniais dantimis. Iškart atidaviau pinigus, žinodamas, kad pusryčių baro apendikse niekad neimsiu. Čia pat puikavosi nauja šeimininko knyga mėlynais viršeliais: „50 Keys to Making the Best of Your Life“. „Skolinuos nakčiai“, – pasakiau bar-

menui. „Neseniai pristatėm, buvo daug žmonių iš ambasadų“, – pasigyrė jis. Numeris priminė Nigeriją – tokį gerai aprašytų Chatwinas. Baldai laikėsi paremti neaiškiu garbės žodžiu, žaliuzės buvo įstrigusios praeitame šimtmetyje. Kitoj gatvės pusėj mačiau tą patį – pusplikį vyrą, nesėkmingai bandantį užtraukti užuolaidas.

Beveidžio viešbučio beveidžiam veidrodyje buvo matyti vien raukšlės. Pirmą akimirką pamaniau, kad į mane žiūri Audenas, Be ckettas ir Nekrošius in corpore. Savąsias raukšles jie pelnė dievišku talentu ir žmogiškąja kančia, manosios buvo labiau menamos. Lengvai aprasojusioje amalgamoje palengva ėmė ryškėti raidės. „Gyvenime nebūna tokių sutapimų“, skelbė užrašas ant žvelgiančiojo į mane kaktos. Ir netrukus: „Paimk raštelį nuo staliuko.“ Paėmiau. Pakėliau. Ėmiau skaityti: „1. CHURCH has 6 letters, so does MOSQUE. 2. BIBLE has 5, so does QURAN. 3. LIFE has 4, so does DEAD.

Aidas Puklevičius

V ladimiro I vanovo nuotr .

Apie Ikaro tautybę ir nenugalimą norą skraidyti Antikinėje mitologijoje skaitome, kad talentingas Atėnų kraštodailininkas Dedalas buvo apgaule (trumpaisiais to meto kreditais ar panašiomis priemonėmis) įviliotas į Kretą, kur mainais už palūkanų anuliavimą turėjo pastatyti labirintą. šiame savitos architektūros ir įdomios funkcinės paskirties statinyje buvo įkalintas minotauras. Deja, Dedalas pažeidė sutarties sąlygas ir davė Ariadnei siūlų kamuoliuką, ši jį neatlygintinai perdavė Tesėjui, o tas ne tik nudobė pusiau žmogų, pusiau jautį, bet dar ir laimingai išsikrapštė iš labirinto ir nuvylė teisėtus Kretos karaliaus Mino lūkesčius. Likęs įkalinimo įstaigoje, Dedalas sukurpė dirbtinius sparnus ir su jais pabėgo, tik, aiman, jo sūnaus Ikaro būta perdėm didelio avantiūristo – skrido jis per arti saulės, to-

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

dėl vaškas, kuriuo buvo suklijuotos plunksnos, ištirpo, o Ikaras ištiško į jūrą. Viskas šioje istorijoje yra tikra, išskyrus gal kelis nedidelius fizikos dėsnių ir temperatūros dinamikos paliekant troposferą neatitikimus ir Ikaro tautybę. Sprendžiant iš nenugalimos meilės aviacijai, jis tikrai turėjo būti lietuvis. Ginkdie, nesakau, kad Graikijoje nėra nebeveikiančių aviacijos bendrovių, „Wikipedia“ jų priskaičiuoja bent 50, pradedant 1951 m. į TAE reformuota „Hellenic Airlines“ ir baigiant 2010 m. įsteigta, bet taip nė

vieno orlaivio dangun ir nepakėlusia „Macedonian Airlines“. Mes galime pasigirti tik septyniais kukliais ir nepavykusiais bandymais įveikti Žemės traukos jėgą. Tačiau kiek energijos į tai esame sudėję, kiek dėl to ministrų ir merų likimų sulaužyta, kiek keleivių svetimuose oro uostuose palikta, kiek klaviatūrų sugadinta tarškinant komentarus internete... Linksmiausia, žinoma, klausytis argumentų, kodėl tauta be oro linijos yra tauta be ateities. Šiaip tarptautinė teisė dažniausiai nurodo kiek kitokius valstybingumo atributus – sosti-

Vaida Daiginaitė

Diena striptizo bare Išsiunčiau trisdešimt gyvenimo aprašymų. Siųsdama paraišką į konkrečią darbo vietą, rėmiausi dar konkretesniais melagingais faktais. Į mano entuziastingus motyvacinius laiškus sureagavo du darbdaviai. Tik du. pirmojo skambučio sulaukiau iš įmonės, kuri savo personalo gretas siekė papildyti dar viena prekybos agente. Atlyginimas – tūkstantis litų neatskaičius mokesčių, darbas – belstis į visas duris, ant kurių nekaba skelbimas ,,Prekybos agentai nepageidaujami“, ir stengtis žmogui įsiūlyti pirkti pagalvę už šimtą ar puodų rinkinį už aštuonis šimtus. Šiuo darbu užsiima tie, kurie nori būti nemėgstami labiau už sveikatos apsaugos ministrą. Būdama septyniolikos pragaištingai įsivaizdavau suvokianti, kokį darbą noriu dirbti. Žinojau, kokių žmonių neprisileisiu per dviejų paslapčių atstumą. Vargiai būčiau sudvejojusi dėl savo pozicijos kalbant apie metafizinį vyro ir moters santykių vystymą. Apskritai savo susigalvotas būties konstantas išpažinau it musulmonas ekstremistas iš Jordanijos. Šliaužiojau takais, kurių niekada nebuvo, ir apsigyvendavau savitaigos pašiūrėse, kurias su metais sunaikino patirtis ir dėsningumas. Darbo, o kartu ir savęs, paieškos yra šūdinas reikalas. Tiesa, po savaitės sulaukiau ir antro pasiūlymo. Striptizo klubas skubiai ieško barmenės. Visa, ko reikia, – rusų kalba ir maloni išvaizda. Tiek to, visada norėjau užeiti į striptizo klubą, bet, racionaliai apsvarsčiusi savo finansines galimybes, padarydavau išvadą, kad man reikėtų porą metų per savo rankas perleist ne vieną skumb-

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2015

rę Norvegijoje, kad galėčiau užsisakyti kokteilius vieną po kito ir sąskaita taptų proporcinga tam įvaizdžiui, kurį bandau sukurti dėvėdama „Ralph Lauren“ suknelę, kurią radau dėvėtų drabužių parduotuvėje ir įsigijau už penkiolika litų. Tuo metu atrodė, kad viską esu praradusi, todėl užrašų knygelėje pasižymėjau: ,,pokalbis dėl darbo striptizo klube 21 h; centras.“ Sakykit, ką norit, bet man skyrybos su žmogumi, kurį mylėjau, tartum Adolfas iš Pietų Vokietijos myli tamsųjį elį, ir kurio norėjau labiau nei trisdešimtmetę mulatę Venesueloje išžaginęs turistas iš Lenkijos nori nesėsti į vienutę, yra velnioniškai stiprus sukrėtimas. Ryte norėjau pasikarti, o vakare keliauti visomis pasaulio kryptimis. Po metų suvokiau, kad striptizo klubas buvo puikiausia savęs pažinimo alternatyva. Tas jausmas, kai atsiduri klube, yra lengvai jaudinantis. Prietema, pustuščiai prabangių alkoholinių gėrimų buteliai, moterys tik su peniuarais ir visą erdvę užpildanti muzika. „T-killah- Do dna.“ Taip garsiai, kaip tik įmanoma. Man bepanyrant į transo būseną priėjo klubo savininkas ir greitakalbe subėrė kas ir kaip. Nori darbo? Duos. Tik su sąlyga, kad visą savaitę nuo 21 iki 6 ryto mokysiesi, tai yra dirbsi veltui ir stengsiesi atrodyti malonesnė, nei esi išties. Reikalavimų sąrašas: jo-

kių kelnių, ilgų sijonų, žemakulnių batelių, telefono. Privalomas makiažas ir nuolatinė šypsena. Atlygis – 50 litų už vakarą. Ark, kiek nori, popieriuose dirbi tik 0,25 etato. Nuobaudos taip pat egzistuoja. Už kiekvienas į darbą pavėluotas dešimt minučių sumoki dešimt litų. ,,Viskas aišku?“ Niekas man neaišku, bet dirbti pradedu jau kitą vakarą. Dar prieš einat į darbo pokalbį, pažįstami, kurie net nėra buvę striptizo klube, o vienintelė jų matyta šokėja, ko gera, buvo aktorė iš pornografinio filmo, įspėjo apie laukiančius įspūdžius. ,,Ten dulkina visą personalą, pamatysi.“ Vienas po kito ėmė švaistytis pavyzdžiais kaip kumščiais prieš veidą. Lyriški pavyzdžiai, makabriški pavyzdžiai. Vienas jų ar šimtas. Nejaugi kam rūpi. Pavyzdžiai reikalingi tik tiems, kuriems nepasisekė suprasti iš pirmo karto, tačiau ne visi, kuriems pasisekė iš pirmo karto, gali tapti pavyzdžiais. Pati sėkmės sąvoka nėra baigtinė. Tavo sėkmė prilygsta mano nesėkmei arba atvirkščiai. Konstantos realiame gyvenime neegzistuoja. Žmonių santykiuose ypač. Jau nebe. Suvokiau, kad man užmigti dieną daug sudėtingiau nei žvejui pagauti šapalą karjere. Kairysis akies obuolys atrodo kaip suaižėjęs raudono ežero paviršius, o vienintelis netikusios dienos įkaltis – didžiulis nuovargis. Į džinsinę kuprinę keliauja neišlyginta