Verslo klasė, 2014 kovas by Verslo žinios, UAB

2 0 14 KOVAS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S P L AT I N A M A N E M O K A M A I

KAINA 15 Lt

išskirtinis interviu:

neįvertino

Dalia Grybauskaitė tema

PONIOS IR PONAI! NEMATOMI LIETUVOS ČEMPIONAI mėnesio komentaras

RUSIJOS IR VOKIETIJOS KAKTOMUŠA UKRAINOJE įžvalgos

DARBAS SU NACIAIS – DĖMĖ VISAM GYVENIMUI visuomenė

ŽEMAIČIO JUZEFO PILSUDSKIO SVAJONĖ

laisvalaikis

žmonės ir įžvalgos

20 | Kaip „Husqvarna“ patrankas perkalė į noragus Pradėjusi nuo ginklų gamybos švedų įmonė laiku ėmėsi kitokio verslo.

24 | Tarp Churchillio ir Gandhio Dalia Grybauskaitė: „Nereaguosiu į jokį politinį šantažą iš užsienio.“

mėnesio komentaras

14 | Vladimiras Milovas: Apie Chodorkovskį Pasaulis nėra vien juodas ir baltas.

16 | Aurelijus Katkevičius: Neįvertintas veikėjas Ukraina po Viktoro Janukovyčiaus.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

2014 KOVAS

28 | Praeitis ir reputacija Daugybė pasaulio įmonių mielai pamirštų Antrąjį pasaulinį karą.

32 | Kai vien vilties ir entuziazmo nepakanka Ką turi suprasti pradedantieji verslą.

36 | Kad nematytų žmona ir žiniasklaida Apie lobizmo verslą Lietuvoje sukurta daug mitų.

40 | Nesibaigiantis pavasaris

Po arabų pavasario Marokas norėtų atlikti didesnį vaidmenį.

46 tema

76 | Negarsus gerai žinomas menininkas Savo istoriją turi kiekvienas Eimanto Ludavičiaus sukurtas miesto ženklas.

80 | Ką reiškia gyventi su instrumentu? Muzikavimas kaip pomėgis gyvenime gali praversti.

84 | Tauta išsirinko BMW

Pasivažinėjimas ketvirtosios serijos kupė.

88 | Apie drebučius ir madą

Kitados želę galėjo pasidaryti tik turtuoliai.

92 | Tinklas: Naujienos yra šlamštas Naujienos nėra lygu žinioms.

Nematomi čempionai Lietuvoje Sparčiai augančių mažų ir vidutinių įmonių daugėja.

visuomenė ir laisvalaikis

94 | Kinas: 12 tikrovės metų, 130 žiaurumo minučių „12 vergovės metų“ aktoriai vaidina puikiai.

96 | Technika: Ištapšnok man meilės laišką Išmaniųjų laikais vis tiek prireikia klaviatūros.

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: 1961. Ananasinis bugis (II) Maskva lietuviams nesvetinga.

54 | Bezdonių plėšikas, japonų ir austrų šnipas

100 | Rolandas Rastauskas: Gurkšnelinė (I)

60 | Kada atversime duomenis

102 | Jurga Vilpišauskaitė: Dygus Izraelio bučinys

Lietuvoje per daug tvarkų. Vadinasi – betvarkė.

Košerinis gali būti ir maistas, ir žmogus.

64 | Streso paradoksas

104 | Sigita Šimkutė: Nėščia Madona

Juzefo Pilsudskio didžiausia svajonė – atkurti Abiejų Tautų Respubliką.

Dažniausiai stresą patiriame darbe.

Kamparis, grapa ir kiti atspalviai.

Trys moterys bažnyčioje ir vienas balandis.

68 | Vaikai, gyvieji gyvenimo kaktusai Gimus vaikui, jūsų gyvenimas visiškai pasikeičia.

72 | Praha – daugiau negu alus

Čekijos sostinėje dar laukia barokas ir art nouveau.

Žvilgsnis 2014-ųjų kovą verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2014 KOVAS

106 VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Kaip „Husqvarna“ patrankas perkalė į noragus

Tik XX a. septintajame dešimtmetyje „Husqvarna“ perėjo prie taikios gamybos. „ B loomber g “ nuotr .

Kadaise vienas doras žmogus, laikęs save dizaineriu, man įrodinėjo, kad kompanijos „Husqvarna“ logotipas – raidė H ovale, virš kurio puikuojasi trys dantukai, – simbolizuoja benzininio pjūklo, kuriuos ji gamino, grandinės fragmentą.

GIEDRIUS DRUKTEINIS

ačiau tikrovė kitokia: teko susitraukti, tik švedams pavyko niekada benzininius pjūklus „Husqvarna“ ga- neprarasti savo nepriklausomybės. O tapusi mina tik nuo 1959 m., o šiaip jau per didžiąją dalį savo 325 metų istorijos ši bendrovė pasaulyje buvo žinoma kaip ginklų gamintoja, ir jos logotipas reiškia šautuvo taikiklį. Šiandien „Husqvarna“ gamina tik taikią produkciją, tačiau sakoma, kad senovinis jos logotipas reiškia, jog kompanijos taikiklis visada nukreiptas į ateitį... Šiandien esame įpratę švedus laikyti taikia nacija, o Švediją – neutralia valstybe, tačiau vienu metu švedai kibo į atlapus visiems kaimynams, ne kartą kariavo net Lietuvoje, o XVIII a. pradžioje Švedija taikė agresyvią politiką ir buvo galingiausia bei įtakingiausia Baltijos regiono valstybė. Tiesa, kitais amžiais tiek Lietuvos, tiek Švedijos teritorijoms

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

neutralia valstybe Švedija, kaip ir dera tokiai, sėkmingai plėtojo vieną didžiausių savo ekonomikos šakų – ginklų ir amunicijos gamybą (ikikarinės Lietuvos kariuomenė buvo ginkluota kitos neutralios valstybės – Šveicarijos kompanijos „Oerlikon“ kulkosvaidžiais ir pabūklais). Švedija yra dešimta pagal dydį pasaulyje ginkluotės eksportuotoja, o lietuviams gerai pažįstama kompanija SAAB (mūsų įsivaizdavimu, gaminanti automobilius ir lėktuvus) yra 28-oji pasaulyje pagal apyvartą ginkluotės gamintoja. Švedijoje tokių kompanijų daug. 1646 m. įkurtas metalurgijos koncernas „Bofors Carl Gustaf“ yra svarbiausias Švedijos armijos tiekėjas, o vienu metu buvo ir didžiausias Eu-

Švedija yra dešimta pagal dydį pasaulyje ginkluotės eksportuotoja.

20 Kaip „Husqvarna“ patrankas perkalė į noragus

ropoje laivų pabūklų gamintojas. 1902 m. Amotforso mieste įkurta šovinių kompanija „Norma Precision“ šiuo metu turi didžiausią kariškos amunicijos asortimentą pasaulyje. Švedų meistrai garsėja durklais, rapyromis ir špagomis, kuriomis dabar kaunamasi olimpinėse žaidynėse. O kaipgi be švedo Alfredo Nobelio, didžiausios griaunamosios galios – dinamito išradėjo? Dar prieš 200 metų Švedijos karo pramonė buvo neįsivaizduojama be didžiausios tos srities bendrovės, pavadintos „Husqvarna“.

Šaudantys švedai Archeologų tvirtinimu, šaunamieji ginklai Švedijos kariuomenėje buvo naudojami jau XIV a. viduryje. Metraščiuose užfiksuota,

24 Tarp Churchillio ir Gandhio

kad 1471 m. vykusiame Brunkenbergo mūšyje kulka, paleista iš švediškos muškietos, išmušė porą dantų Danijos karaliui Kristianui I. Septynerių metų kare su Danija 1563– 1570 m. visi švedų šauliai turėjo muškietas, o ne alebardas ir arbaletus, kaip vis dar buvo įprasta to meto armijose, ir taip ginkluoti Švedijos pėstininkai pasižymėjo Livonijos kare su Rusija 1558–1583 m. Tačiau 1605 m. per karą su Abiejų Tautų Respublika (1600–1629 m.) muškietos pasirodė nepakankamai galingas ginklas prieš greitus lenkų kavaleristus Kircholmo mūšyje, mat buvo lėtai užtaisomos ir nepajėgė sustabdyti „raitų kardų lavinos“. Po šio mūšio Švedijos pėstininkai vėl persiginklavo alebardomis ir ietimis.

Niekas netobulėja taip greitai kaip technologijos žmonėms naikinti, ir kai per Trisdešimtmetį karą 1631 m. Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo protestantų armija įsiveržė į Vokietiją, jau pirmajame mūšyje prie Breitenfeldo švediškos muškietos lengvai įveikė katalikų kariuomenės ietis. Vokiečiai taip pat turėjo šaunamuosius ginklus – arkebūzas, tačiau švedų muškietos buvo lengvesnės ir triskart greičiau užtaisomos. Tiesa, kitas Švedijos karalius Karolis X bijojo trenksmų, tad teikė pirmenybę ietims bei durtuvams ir ribojo tokias, anot jo, „barbariškas“ taktines priemones, kaip šautuvų salvė. Jo įsakymu į priešą galima buvo šauti tik tada, kai šaulys matydavo priešo akių baltymus, o iššovus vos vieną kartą buvo privaloma priešus pulti ietimis ir špagomis.

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Tarp Churchillio ir Gandhio

Dalia Grybauskaitė: „Tikrovė, deja, yra mažiau pažangi, nei tikėjomės prieš du dešimtmečius.“ J uditos Gri g elytės nuotr .

Beveik prieš penkerius metus ką tik išrinkta į Lietuvos prezidento postą Dalia Grybauskaitė davė interviu laikraščių „Verslo žinios“ ir Rusijos „Delovoj Sankt Peterburg“ žurnalistams. Prezidentė su keliais komandos nariais vos kelias dienas buvo įsikūrusi poroje kabinetų dešiniajame Simono Daukanto aikštės rūmų sparne (teisėtasis rūmų šeimininkas iki p. Grybauskaitės inauguracijos dar buvo Valdas Adamkus).

aklausta apie savo poli tikos autoritetus, D. Grybauskaitė tą-

syk privertė suklusti: „Mahatma Gandhis (Mohandasas Karamčandas Gandhis – VK), Winstonas Churchillis, trečioje vietoje – Margaret Thatcher.“ Nuostaba dėl pirmųjų dviejų kilo dėl to, kad daug politikų savo kalbose iškilmingai cituoja XX a. laikų britų premjerą W. Churchillį (1874– 1965). Rasi dar daugiau visuomenės veikėjų garbina jo amžininką – Indijos neprievartinio pasipriešinimo lyderį M. Gandhį (1869–1948). Labai dažnai šlovinantieji pirmąjį nekenčia antrojo. Ir atvirkščiai: dievinantieji M. Gandhį paprastai niekina W. Churchillį. Prisimenant skirtingą dviejų istorinių lyderių ir amžininkų požiūrį į Indijos nepriklausomybės bylą – nieko keista.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

RYTAS STASELIS

D. Grybauskaitės požiūriu, šioje autoritetų hierarchijoje nebūtina įžvelgti prieštarų: „Gandhis negali nežavėti gebėjimu aukotis aukštesniam visuomenės labui, o Churchillis yra geras pavyzdys, kaip bet kokiomis istorijos sąlygomis pasiekti savo tikslą.“ Vartydamas tais laikais naudotą bloknotą, radau po interviu rašytą pastabą: „Atsakymą į klausimą apie gerovės valstybės viziją DG pasiūlė atidėti kitam pokalbiui.“ Ši tema ir buvo akstinas pratęsti pokalbį dabar. „Įgimtoji kapitalizmo yda – netolygus gerovės paskirstymas, įgimtas socializmo privalumas – tolygus skurdo paskirstymas.“ W. Churchillis

Mes vis dar gyvename pereinamuoju laikotarpiu.

Tarp Churchillio ir Gandhio

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Praeitis ir reputacija

Prekių ženklais tampa ir žmonės – pavyzdžiui, Tigeris Woodsas. „ B loomber g “ nuotr .

Kartą skaitydamas studentams paskaitą apie garsių Vokietijos, Japonijos, Švedijos ir Prancūzijos bendrovių veiklą Antrojo pasaulinio karo metais, sulaukiau klausimo, ar iš esmės reikia vadovautis prekių ženklo praeitimi priimant sprendimą įsigyti vieną ar kitą gaminį.

aunas studentas svars tė, ar faktai, kad kompanija „hugo boss“ kadaise siuvo uniformas ss budeliams, kad AEG ir „Siemens“ gamino

dujų kameras ir krematoriumo krosnis koncentracijos stovykloms, šiais laikais nenublanksta prieš tų pačių kompanijų kokybišką produkciją, kurią verta pirkti tik dėl to, kad tai yra tiesiog gera produkcija. Dauguma jaunų žmonių auditorijos jam pritarė. Išties – ar praeitis yra svarbesnė, kaip kadaise teigė George’as Orwellas? Šiandien mus supa šimtai daiktų su garbingais prekių ženklais, kurie mums suteikia komfortą ir saugumo jausmą. Ir ar verta prisiminti, kokie gaminiai vakar buvo su jais? Žinojimas suteikia baimę, sujaukia protus ir kelia abejonių pasaulio tvar-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

GIEDRIUS DRUKTEINIS

ka, buvo sakoma viduramžiais, ir išties pasigilinę į tą praeitį nekaltų nerasime. Pastarųjų dviejų amžių žmonijos istorijoje kiekvienas prekių ženklas vienu ar kitu būdu buvo įtrauktas į politinių ideologijų, religijų ir civilizacijų kovą, o visos pasaulio blogybės – pasauliniai karai, nacizmas, šaltasis karas, apartheidas, Artimųjų Rytų konfliktas, prekyba narkotikais ir terorizmas – neišvengiamai siejosi su kiekviena pasauline kompanija. Atominės bombos ant Hirošimos ir Nagasakio buvo išmestos iš lėktuvo „Boeing“, o naikintuvai „Mitsubishi“ atakavo Perl Harborą. IBM perforacinėse kortose buvo registruojami žydai nacistinės Vokietijos konclageriuose ir juodaodžiai Pietų Afrikos Respublikoje. Vokiečių okupuotoje Prancūzijoje suimtus žydus fotografavo ir katalogizavo kompanija „Photo-

Atominės bombos ant Hirošimos ir Nagasakio buvo išmestos iš lėktuvo „Boeing“.

28 Praeitis ir reputacija

Kai vien vilties ir entuziazmo nepakanka

40 Nesibaigiantis

36 Kad nematytų žmona ir žiniasklaida

pavasaris

Atsiprašymas ir apsivalymas

maton“, kurios momentinių nuotraukų kabinose prie Eifelio bokšto neabejotinai esate fotografavęsi ir patys. Vilkintys „Hugo Boss“ siūtomis uniformomis nacistai įsiveržė į Lietuvą motociklais BMW, tankais „Daimler“ ir sunkvežimiais „Ford“, o Pirčiupius sudegino ugniasvaidžiais „Siemens“. Nacių vadai iš žydų atimtą turtą ir meno vertybes perpumpavo į užsienį per švedišką banką SEB, kuris taip pat padėjo naciams apsaugoti Vokietijos nuosavybę Jungtinėse Amerikos Valstijose (už tai prarado licenciją užsiimti bankine veikla iki pat 1950 m.). Bendrovės „Renault“ įkūrėjas mirė kalėjime – ten pateko už kolaboravimą su Prancūziją okupavusiais nacistais. Vietnamo karas išgelbėjo nuo bankroto automobilių korporaciją

„Chrysler“. „Coca-Cola“ tiekė savo produkciją Sovietų Sąjungai per Maskvos olimpines žaidynes, kai visas civilizuotas pasaulis jas boikotavo. Kompanija „Marks & Spencer“ ilgus metus remia Izraelio valstybę socialinėmis programomis, labdara ir taip tiesiogiai prisideda prie žydų valstybės politikos palestiniečių atžvilgiu. Mielosios ABBA popgrupės dainininkės tėvas buvo SS norvegų legio no savanoris, o IKEA įkūrėjas dar 1994 m. rėmė Švedijos neonacių partiją. Net nekaltoji „Nokia“ nėra tokia jau nekalta: jos gamintu telefonu Irake ir Afganistane yra patikimiausia susprogdinti savadarbę miną pravažiuojant amerikiečių vilkstinei ar lietuvių patruliui. Tik ar mums tai turi rūpėti?

Pradėkime nuo to, kad tai rūpi pačioms korporacijoms. Portalas „vz.lt“ neseniai rašė apie Vokietijos maisto koncerno „Dr. August Oetker OHG“ užsakytą tyrimą, kurio metu buvo galutinai išsiaiškinta, kad kompanijos verslo sėkmė prasidėjo nacistinio režimo laikais, kai ši tapo pagrindine kepimo miltelių tiekėja vermachtui, kartu su SS ir Vokietijos kariuomene kūrė bendras maisto pramonės įmones. Antrinė jos įmonė, beje, taip pat gamino granatas ir kulkosvaidžius. Ir, žinoma, jose vergavo iš okupuotų šalių atvežti belaisviai. Tyrimo tikslas: kompanija suvokė savo atsakomybę ateities kartoms pranešti apie skaudžią savo praeitį, kad Trečiojo reicho baisumai nepasikartotų, pripažino savo kaltę, atsiprašė aukų ir viešai atgailavo. Analogiškus savo korporacinės praeities tyrimus yra atlikusios garsios Vokietijos kompanijos „Deutsche Bank“, „Volkswagen“, „Daimler“, BMW. Bet taip buvo ne visada. Dar visai neseniai kurio nors prekių ženklo veikla Antrojo pasaulinio karo metais buvo tik kai kurių istorikų, entuziastų žurnalistų, žydų bendruomenių ir teisinių institucijų dėmesio objektas. Tamsieji korporacijų istorijos puslapiai buvo vieša paslaptis, dažnai neigiama ir nepripažįstama. Žurnalistų ar istorikų bandymai užpildyti baltąsias kompanijų istorijos dėmes sulaukdavo jei ne persekiojimo, tai bent jau ignoravimo. 1972 m. kompanijos „Siemens“ 125-mečio proga vokiečių satyrikas Friedrichas Christianas Delius išleido knygą „Unsere Siemenswelt“ („Mūsų „Siemens“ pasaulis“), apžvelgiančią bendrovės veiklą Antrojo pasaulinio karo metais ir vergų darbą bendrovės gamykloje Aušvice. Knygoje skelbiami faktai (pavyzdžiui, visuotinis inžinierių pasididžiavimas, sukūrus efektyvią sistemą, padedančią greitai sudeginti žmogaus palaikus koncentracijos stovyklos krematoriume) sudavė didelį smūgį „Siemens“ reputacijai. Kompanija iškėlė ieškinį autoriui, tačiau sulaukė dar daugiau visuomenės dėmesio šiam savo istorijos periodui ir po trejų metų byla buvo nutraukta. Nes tema buvo dviprasmiška. Daug kas turėjo daug ką slėpti. „Taip, mano tėvas buvo nacionalsocialistų partijos narys, – apie Hugo Bossą kalbėjo jo sūnus Siegfriedas Bossas, – tačiau kuris tais laikais juo nebuvo?“ Nacionalsocialistų par-

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Kai vien vilties ir entuziazmo nepakanka Susidomėjimo technologiniams pradedantiesiems verslininkams (Tech Startups) niekada netrūko. Tačiau po naujienų apie 25 mln. JAV dolerių investiciją į lietuviškąjį „vinted.com“ ir „Facebook“ pranešimą apie 19 milijardų JAV dolerių kainą už „WhatsApp“ ažiotažas sustiprėjo. Kartais žmonės tiesiog nelinkę keisti to, kas ir taip veikia.

ienas lietuvos skiltininkų ir „verslo klasės“ autorių andrius užkalnis provokaciniu savo stiliumi paerzi-

no startuolius išvadindamas shutup’ais. O čia dar kaip tyčia pagrindinis Lietuvos pradedančiųjų įkvėpėjas Ilja Laursas savo verslą pardavė tik už 5 mln. JAV dolerių. Retas įsigilino į „GetJar“ sandorio smulkmenas, kad buvo parduota tik dalis kompanijos ir numatyti nemaži mokėjimai per keletą metų priklausomai nuo rezultatų. Vis dėlto ta proga panagrinėkime, kaip sumažinti pradedančiųjų broko kiekį. Internetas pilnas statistikos – nežinau, ar pagrįstos, – kad sėkmę pasiekia vos 1 pradedantysis verslininkas iš 10. Vadinasi, likę 9 iš 10 patiria nesėkmę. Tačiau kad galėtume apskritai susišnekėti, pirmiausia turime susitarti, ką vadinsi-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

J uditos Gri g elytės nuotr .

NERIUS JASINAVIČIUS

me pradedančiojo pradžia ir ką vadinsime pradedančiojo sėkme arba momentą, kai jis jau sėk mingas. Apribojimų teorijos kūrėjas, verslo romano „Tikslas“ autorius daktaras Eliahu Goldrattas kadaise pasiūlė tokį apibrėžimą. Pradedančiojo verslininko pradžia jis pasiūlė laikyti momentą, kai įmonė-chebra-kavinės būrelis gauna pirmuosius investicinius pinigus iš išorės (ne iš mamos). O sėkmingai dirbantis gali būti laikomas nuo tos dienos, kai liovėsi prarasti pinigus. Pagal tokį apibrėžimą apie 2010-uosius Izraelyje – pirmaujančioje technologinių pradedančiųjų verslininkų šalyje – sėkmės lydimieji sudarydavo vos 5 procentus visų pradėjusiųjų, tai yra santykis buvo 1 iš 20. Tas pats dr. E. Goldrattas kalbėdamas apie naujos technologijos naudą yra pasakęs tezę:

Jei technologija naikina kokį nors rimtą ribojimą, tai dar neužtikrina jos sėkmės.

Kai vien vilties ir entuziazmo nepakanka

„Technology can bring benefits if and only if it diminishes a limitation“ – „Technologija yra naudinga tada ir tik tada, kai panaikina kokį nors ribojimą“! Net įspūdingiausia nauja technologija neduoda naudos, jei nepanaikina kokio nors ribojimo. Kad būtų paprasčiau įvertinti galimą technologijos naudą, E. Goldrattas suformulavo „6 būtinus ir pakankamus technologijos klausimus“.

1. Kokia yra naujos technologijos galia? Atrodo, paprastas klausimas, tačiau neretai naujos technologinės idėjos autoriai nesugeba į jį atsakyti. Jau girdžiu jūsų pasipiktinimą – autorius juk negali nesuprasti savo idėjos. Pateikus tokį klausimą, galima sulaukti kelių valandų paskaitos apie produkto funkcionalumą, privalumus, naujoviškumą ir pan. Tačiau entuziastai retai suvokia tikrąją technologijos galią (ar jos nebuvimą). Ar kada susimąstėte, kokia yra kompiuterinių verslo valdymo sistemų (VVS) galia? Neretai šis klausimas neįkandamas net VVS pardavėjams. Pagrindinė VVS kaip technologijos galia – sugebėjimas surinkti, greitai apdoroti visus įmonės duomenis ir operatyviai pateikti reikalingą informaciją valdymo sprendimams priimti.

2. Kokį dabartinį barjerą naujoji jūsų technologija pašalina arba smarkiai sumažina? Anksčiau minėtoji VVS pašalina ribojimą, susijusį su laiku, reikalingu visai įmonės informacijai surinkti, sprendimui priimti. „Kindle“ technologija panaikina būtinybę knygai turėti fizinę formą. O štai „manodrabuziai.lt“ pašalina žmonių bendravimo barjerą, kad ligi tol nepažinotų moterų spintose tyliai iš mados išeinantys drabužiai galėtų papildyti vartotojos garderobą. Arba sumažina barjerą tai pačiai vartotojai rasti dėvėtojų drabužiams, giliai nugrūstiems į spintą. Tačiau net jei technologija naikina kokį nors rimtą ribojimą, tai dar neužtikrina jos sėkmės.

3. Kokios taisyklės, procedūros, matavimai, elgsena ar įpročiai padėjo prisitaikyti prie ribojimo? Mieli pradedantieji, supraskite paprastą dalyką: visas pasaulis, t. y. vartotojai, verslas, ne-

įžvalgos

Kad nematytų žmona ir žiniasklaida XIX a. pabaigoje išgerti mėgstantis JAV prezidentas Ulyssesas S. Grantas iš Baltųjų rūmų patraukdavo ne namo, o į šalia esantį viešbutį išlenkti taurelės. Taip jis slėpėsi nuo žmonos, jam draudžiančios vartoti alkoholį.

aują prezi dento įprotį netrukus suuodė interesantai, ir viešbučio fojė tapo

vieta, kurioje galima „pagauti“ valstybės vadovą, pareikšti jam savo argumentus dėl vilnos mokesčių ar priminti, kuri įmonė nusipelnė subsidijų geležinkeliui tiesti. Netrukus tuos žmones imta vadinti lobistais („lobby“ anglų kalba reiškia „viešbučio fojė“). XXI a. retas politikas, slėpdamasis nuo žmonos, eitų ten, kur galėtų sutikti bent vieną lobistą. Kur kas pavojingiau „viešbučio fojė“ būti užtiktam žurnalisto. Bent jau Lietuvoje. Toks įspūdis susidaro vartant laikraščius ar naršant naujienų portaluose. Peržvelgus pastarųjų metų publikacijas, kuriose vartojamas terminas „lobizmas“, iškyla iškreipta

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

ŠARŪNAS FROLENKO

šio žodžio reikšmė – tai savotiška nusikaltimo forma ir visuomenei kenkianti veikla.

Sąvokų painiava Lobistu žurnalistai vadina architektą, kuris turi draugų bei įtakos savivaldybės administracijoje ir gali gauti leidimus abejotino patikimumo statiniui. Straipsnyje skambiu pavadinimu „Akropolio“ statybų broko byloje – lobistų pėdsakas“ iš esmės pasakojama apie nelegalų įtakos pardavinėjimą ir nusikalstamą veiklą, tačiau žodžius „nusikaltimas“ ar „įstatymo pažeidimas“ pakeičia sąvoka „lobizmas“. Lobistais pasivadina ir tyrimą atliekantys žurnalistai, siūlantys politikams susitikti ir „atsilyginti“ už jiems palankų sprendimą. Kyšiu politikus viliojantį žmo-

Ištisai dirbti 60 valandų per savaitę dėl klausimo, kuris tau nerūpi, neįmanoma.

Kad nematytų žmona ir žiniasklaida

Vašingtone galima suskaičiuoti daugiau nei 15 tūkstančių lobistų.

gų žurnalistai vadina ne nusikaltėliu, o paprasčiausiai lobistu. Straipsnyje „Išgalvoto lobisto vilionės vienus Seimo narius sudomino, kitus suglumino“ tarp lobizmo ir kyšininkavimo dedamas lygybės ženklas. Pagaliau žiniasklaida skelbia tokią išvadą: „Labiausiai išvešėjusi politinės korupcijos sritis Lietuvoje – lobizmas.“ Lobistais iš esmės vadinami visi valstybės, o tiksliau, neapibrėžto visuomenės intereso priešai, su kuriais reikia vieningai kovoti. Todėl įvairiuose straipsniuose šalia lobizmo atsiranda ir karo lauko leksika: „lobistų armija“, „pakariauti su lobistais“, „siūlo su jais negailestingai kovoti“. Netikslų ir nuo realybės nutolusį lobisto įvaizdį formuoja ne tik Lietuvos žiniasklaida, bet ir dvi galingos pasaulinės institucijos – Holivudas bei Vatikanas. Štai popiežius Pranciškus praėjusių metų birželį pripažino „gėjų lobistų“ egzistavimą uždaroje Vatikano administracijoje – papildė lobistų veiklos barą ir detektyvo funkcijomis. Esą bū-

tent lobistai ėmėsi prievartinio „spintų atidarinėjimo“ ir pirštu rodė į homoseksualius dvasininkus. Garsiose Holivudo juostose „Ačiū, kad rūkote“ („Thank You For Smoking„), „Kazino Džekas“ („Casino Jack“) lobistai pavaizduoti tarsi įsikūnijęs cinizmas. Jie – žmonės, kuriems, liaudiškai tariant, nėra nieko švento. Jie nepaiso nei įstatymų, nei moralės ir gina turtingųjų interesus. Prieš ketverius metus sukurtas „Kazino Džekas“ pagrįstas tikrais faktais. Pagrindinis filmo herojus – vienas žymiausių JAV lobistų Jackas Abramoffas. Jam teko pasėdėti kalėjime už valdžios atstovų papirkinėjimą. J. Abramoffas pripažįsta, kad dažniau tai buvo ne milijoninės dotacijos partijai, o bilietai į amerikietiškojo futbolo ar beisbolo rungtynes. Žinoma, VIP vietose. Ir XIX a., kai interesantai valstybės vadovą užtikdavo ragaujantį brendį viešbučio fojė, siūlydavo jam ne lagaminą dolerių, o tiesiog vieną kitą taurelę „nemokamai“. Galbūt dėl to lobizmas dažnai automatiškai įvardijamas kaip „išvešėjusi politinės korupcijos sritis“, nors pavyzdžių tokiems teiginiams pagrįsti nėra daug. Keletas nemalonių istorijų diskreditavo visą profesiją. Į nuolatinę ir dažnai nepagrįstą kritiką vienas įtakingiausių JAV lobistų Geraldas Cassidy atsakė paprastai: „Lobizmas yra toks pat netobulas, kaip ir teisės ar medicinos praktika.“ Lobizmas vertinamas neigiamai dėl gana paprastos priežasties – dauguma žmonių nežino, kas tai yra. Be to, ši veikla apipinta daugybe mitų. „Ištisai dirbti 60 valandų per savaitę dėl klausimo, kuris tau nerūpi, neįmanoma. Net didžiausių korporacijų lobistai dirba su mažesnėmis organizacijomis, kurios jiems arčiau širdies. Kaip ir viskas gyvenime – niekas nėra tik juoda ar balta“, – savotiškoje išpažintyje laikraščiui „The Washington Post“ rašė buvusi lobistė iš Vašingtono Megan Carpentier. Mitas, kad lobistai atstovauja tik pelno besivaikančioms organizacijoms, yra vienas gajausių. Ne tik Lietuvoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose lobistus samdo ne tik turtingos korporaci-

įžvalgos

Nesibaigiantis pavasaris Rabatas. Maroko sostinėje pamažu leidžiasi saulė, rimsta vėjas. Pradeda busti naktinis gyvenimas. Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijoje gęsta kur ne kur degančios šviesos, juodų kostiumų ir odinių portfelių savininkai tuština automobilių aikštelę. Darbas baigėsi.

„Raudona kortelė simbolizuoja, kad mes pašalinti iš žaidimo“, – nepasitenkinimą reiškė studentai.

VAIDOTAS ŠERNIUS IŠ MAROKO Vaidoto Šerniaus nuotr .

ačiau nebaigtų darbų Malio. Dar pokolonijinės eros pradžioje (7 ir dar liko. Rytoj išauš nauja diena. Automo- 8 dešimtmečių sandūroje) įvairios didesnės ir bilių aikštelė vėl bus pilna. Juodų kostiumų savininkai pasikeis kaklaraiščius ir sugužės į dvarą primenančius rūmus. Jie toliau kurs Šiaurės Afrikos užvaldymo planą. Kiek daugiau nei prieš metus Prancūzija ravėjo piktžoles Malyje. Šių buvo įvairių. Kai kurios, sudaigintos Vidurio Rytuose, grįžo į Šiaurės Afriką. Čia jos vos pabandė kabintis smėlingoje Sacharoje ir nutarė traukti kur derlingiau – į Malio sostinę Bamaką.

Pavasario penas visiems Viskas prasidėjo nuo Arabų pavasario aušros 2010 m. pabaigoje Tunise. Vėliau neramumai persimetė į Alžyrą, Libiją, Egiptą, Maroką, kitas Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio valstybes. Revoliucinės idėjos neaplenkė ir

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

mažesnės gentys puoselėjo vilčių sukurti savo valstybes, bet nesukūrė. Tik kartkartėmis subruzda siekdamos atgaivinti savos valstybės idėją. Kitaip tariant, kai susidaro palankios sąlygos, nepriklausomybės lūkesčius mėginama įgyvendinti. Arabų pavasario įkvėpti Šiaurės Malio atstovai ėmėsi veikti – Malį dekonstruoti. Pirmiausia sugriauti, o paskui nežinia ką sukurti. Čia yra genčių – daugiausia tuaregai Šiaurės Malyje, – kurios nuoširdžiai nori permainų ir savos šalies. Ir radikalų, kurie siekia destabilizuoti padėtį ir Malį paversti žlugusia valstybe. Toks dabar yra Somalis – jame šeimininkauja piratai ir teroristai, o ne federalinė valdžia. Ar Jemenas, kuriame tiksi demografinė (iki 2050 m. gyventojų skaičius patri-

Tuaregai ir islamistai suvienijo jėgas, bet ne tikslus, ir ryžosi imtis veiksmų.

Nesibaigiantis pavasaris

gubės) ir ekologinė (Jemenas taps pirmąja valstybe be gėlo vandens atsargų) bomba, kartu įsitvirtinęs „Al-Qaeda“ sparnas „AlQaeda Arabijos pusiasalyje“ (Al-Qaeda in the Arabian Peninsula). Tokios valstybės be stiprios centrinės valdžios – didžiausias saldainis įvairiausio plauko niekšams. Tuaregai ir islamistai suvienijo jėgas, bet ne tikslus, ir ryžosi imtis veiksmų. Piktžolės po truputį kerojo, kol apraizgė visą Šiaurės Malį. Užbėgdamas už akių, nesakau, kad visos piktžolės yra vienodai blogos. Yra geresnių (tuaregai separatistai) ir blogesnių (radikalūs islamistai). Bet jei piktžolė įsikerojo ir plečiasi į svetimą daržą – reikia ją naikinti ir visiškai nesvarbu, kokie jos ketinimai. Prancūzija taip ir pasielgė. Paryžius, siekdamas susigrąžinti turėtą įtaką Vakarų Afrikos ko-

lonijose, nutarė išnaikinti iškerojusias piktžoles. Šį tikslą pasiekė. Vakarų Afrika prisiminė prancūzų autoritetą. Ir šįkart visai nesvarbu, kad jie – buvę imperialistai. Dabar jie – gelbėtojai. Dabar Malyje ir apskritai Šiaurės (ir Vakarų) Afrikoje kiek ramiau, tačiau prancūzai vis dar čia. Jeigu piktžolę naikinti, tai iki galo. Marokas naudojasi patogiai susiklosčiusia padėtimi ir siekia įgyvendinti savo sumanymus. Praėjusių metų rudenį 19 šalių užsienio reikalų ministrai (daugiausia Šiaurės Afrikos ir Pietų Europos) Rabate susitarė įkurti bendrą sienų apsaugos mokymų bazę. Rabatas pasirinktas neatsitiktinai. Pastaruoju metu Marokas groja pirmuoju smuiku saugumo ir kovos su terorizmu klausimais Šiaurės Afrikoje. Jei ne darbais, žodžiais tai jau tikrai.

Dar iki prancūzų intervencijos visų akys krypo į Alžyrą. Šios šalies ekonomika – viena didžiausių regione, gyventojų skaičius taip pat nemažas – 38 milijonai, daug naudingų iškasenų. Telieka pasiraitoti rankoves, kibti į darbą ir naikinti piktžoles, užsiveisusias greta Alžyro sienos – Malio šiaurėje – ir natūraliai keliančias pavojų Alžyrui. Vis dėlto draskomas vidaus ginčų (politinių klanų, bet ne gyventojų demonstracijų) Alžyras nutarė likti konflikto nuošalyje. O štai Rabato politika – priešingybė Alžyro vyriausybės veiksmams. Marokas, nors pasislėpęs už Aukštųjų Atlaso kalnų ir Sacharos dykumos (t. y. geografiškai atsiskyręs nuo Malio konflikto), energingai prisidėjo prie prancūzų intervencijos. Taip šalis ne tik užmezgė glaudesnius dvišalius

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

NEMATOMI ČEMPIONAI LIETUVOJE

VILMO NAREČIONIO ILIUSTRACIJA

Šį terminą pirmas pavartojo Harvardo profesorius Theodore’as Levittas diskusijoje su vokiečių rašytoju ir mokslininku Hermannu Simonu. O šis vėliau taip pavadino straipsnį moksliniame vadybos žurnale ir išleido tokio pavadinimo knygą.

Gazelė tema

AURELIJUS KATKEVIČIUS

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

ematomi čempionai – tai mažos, daug uždirbančios ir visuomenei beveik nežinomos bendrovės. Ar turime tokių Lietuvoje? Šį klausimą „Verslo žinios“ (VŽ) pateikė prieš dešimtmetį – 2004-aisiais, kai buvo pradėtas rengti verslo įmonių konkursas „Gazelės“. Tik VŽ atrankos kriterijai kiek kitokie nei įvardytieji H. Simono. Jis apibrėžė tris kriterijus: čempionai turi užimti pirmą, antrą ar trečią vietą pasaulyje ar žemyne pagal rinkos dalį savo sektoriuje, jų pajamos turi būti ne mažesnės nei 4 mlrd. dolerių per metus, jie turi būti mažai žinomi visuomenei. Dėl suprantamų priežasčių Lietuvai VŽ apibrėžė kiek kitokius kriterijus – konkurse gali dalyvauti įvairaus pobūdžio nuosavybės įmonės, kurių apyvarta per pastaruosius ketverius metus kilo. Įmonė per ketverius metus turi augti ne mažiau nei 50 procentų, turi būti nedidelė – smulki ar vidutinė (iki 249 darbuotojų), pastaraisiais metais turi dirbti pelningai. 2013 m. „Gazelės“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 3 700 įmonių. Nugalėtojai apdovanoti 2014 m. sausį.

visuomenė

Bezdonių plėšikas, japonų ir austrų šnipas Žemaičiai kartais pasirenka originalų gyvenimo būdą. Tai kariauja su visa Europa, tai netikėtai pradeda kautis už požeminį vandenį. Šis straipsnis – trečia „Rūsčiųjų žemaičių“ trilogijos dalis. Pirmos dvi dalys buvo apie įdomų žemaičių Jono Vitkevičiaus ir Bronislovo Grombčevskio pasirinktą žvalgų ir šnipų gyvenimą.

REGIMANTAS DIMA

abar papasakosiu Giniotai, Pilsudskiais tapę nuo Pilsūdų dvaapie trečiąjį rūstųjį žemaitį. Kuris ro netoli Skaudvilės pavadinimo), Butleriai. taip pat buvo žvalgas. Kuriam pasisekė. Jis vienu metu – kaip pasakojo liudininkai – teturėjo vienas kelnes, tačiau organizavo ir įvykdė didžiausią traukinio apiplėšimą carinėje Rusijoje, buvo karštas savo šalies patriotas, kartu sugebėjo dirbti bent dviejų svetimų kraštų žvalgyboms. Tas tokios nepakartojamos ir sėkmingos biografijos žemaitis – Juozas Klemensas Pilsudskis (1867–1935). Galite visai teisėtai paklausti, kaip drįsau Lietuvos priešą ir Lenkijos maršalą pavadinti Juozu Klemensu, o ne Juzefu Klementu Pilsudskiu, kaip įprasta. Juozo Pilsudskio genealogijos medyje buvo trys žinomos LDK giminės – Bilevičiai, Pilsudskiai (iš tikrųjų žemaičių bajorai

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

Močiutė Elena Michalovska turėjo ir lenkiško, ir lietuviško kraujo. Bet originaliausia Juzefo Klemento protėvių Butlerių giminės genealogija. Butleriai kilę iš Airijos didikų. O Airijoje Butleriai atsirado kaip normanų riteriai užkariautojai. O normanai – tie patys vikingai. Taigi galime drąsiai sakyti – puikiausiai atsekame Pilsudskio kilmę iš vikingų… Pilsudskiai buvo tipiški LDK bajorai: beveik nemokėjo kalbėti lietuviškai ir neįsivaizdavo Lietuvos be sąjungos su Lenkija. Kita vertus, jie nebuvo tikri lenkai. Tokios nuostatos būdingos tiek XIX a., tiek XX a. pirmajai pusei. Taigi maršalą galima vadinti ir Juzefu, ir Juozu. Izidorius Šimelionis savo atsimini-

1. Dėl Abiejų Tautų

Respublikos atkūrimo Juzefas Pilsudskis buvo pasiryžęs eiti su velniu obuoliauti.

„ Wiki p edia“ nuotr .

Simono Ter Petrosiano (Kamo) ekspropriacijos buvo gerokai kruvinesnės nei J. Pilsudskio. „ Wiki p edia“ nuotr .

Žemaičių bajorai Giniotai Pilsudskiais tapo nuo Pilsūdų dvaro pavadinimo.

54 Bezdonių plėšikas, japonų ir austrų šnipas

64 Streso 60 Kada paradoksas atversime duomenis

Vaikai, gyvieji gyvenimo kaktusai

muose pasakoja, kad girdėjo, kaip maršalas su mokiniais kalbėjo lietuviškai. Bet toliau Pilsudskį vadinsiu Juzefu. Tiek to. Taip mums labiau įprasta.

Sibiras, partija, kova

J. Pilsudskis nuo jaunumės buvo socialistinių pažiūrų. Dalyvavo revoliucinėje kovoje. Su broliu buvo ištremtas į Sibirą keleriems metams už pasikėsinimo į carą organizavimą. Vėliau pasirinko profesionalaus revoliucionieriaus kelią. Vienas iš PPS (Polska Partia Socjalistyczna – Lenkijos socialistų partija) steigėjų ir lyderių. Buvo kalintas rusų ir vokiečių. Visą gyvenimą lenkus ruošė būsimam karui už Lenkijos nepriklausomybę. Visos biografijos nedėstysiu. Parinkau įdomesnius kertinius būsimojo Lenkijos vadovo biografijos epizodus. Kaip ir kiti jau aprašyti rūstieji žemaičiai – J. Vitkevičius ir B. Grombčevskis, – J. Pilsudskis mąstė labai plačiai. Šiuolaikiškai šnekant – geopolitiškai. Dėl Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo visi jie buvo pasiryžę eiti su velniu obuoliauti. Kadangi tuo metu Anglija po truputį dreifavo sąjungos su Rusija link, padorus Rusijos imperijos priešas gana netikėtai atsirado toli Rytuose. Japonijoje. 1904 m. J. Pilsudskį rado japonų rezidentas Europoje Motojiro Akaši. Kai kas

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Kada atversime duomenis

Lietuviškoje atvirų duomenų virtuvėje yra labai daug dalyvių. V ladimiro I vanovo nuotr .

Mes, ačiū Dievui, gyvename demokratiškoje valstybėje. Čia ne Baltarusija, Rusija, Šiaurės Korėja ar Turkmėnistanas – valdžia tarnauja žmonėms, turi viešinti savo veiksmus, paaiškinti sprendimus, bendrauti su žurnalistais, teikti ataskaitas, kaupti informaciją, kelti sau tikslus ir rodiklius.

as tie atviri duomenys ir kodėl mums tai turi rūpėti? Pirmiausia dėl, aišku, skaidrumo ir

patogumo. Valstybės institucijos teikdamos savo renkamus, apdorojamus darbinius duomenis leidžia greitai prieiti, palyginti, konstatuoti faktus ir padaryti išvadas, ką ir kaip jie veikė. Vėliau šią informaciją galima panaudoti informaciniams produktams ir paslaugoms. Idant suteiktume abstrakcijoms kontekstą – pavyzdžiui, Lietuvos ginklų fondo teikiami registruotų ginklų duomenys gali padėti norint įsigyti šaunamąjį ginklą, patogiai ir greitai įsitikinti jo naudojimo istorija. Taigi – bent keliais biurokratais mažiau. Arba jie kažkur yra, bet jau nereikia su jais susidurti akis į akį.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

POVILAS PODERSKIS

Kitas pavyzdys – Vidaus reikalų ministerijos vaizdžiai, su geografine informacija, teikiami duomenys apie nusikalstamumą (http://www.ird.lt / nvzrgis / map) gali padėti renkantis, kur norėtumėte (ar nenorėtumėte) persikelti gyventi. Tokios sąsajos gali būti integruojamos į kitus portalus (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto skelbimų), programėles. Jos gali tapti žurnalistų analizės objektais, valstybinių įmonių darbo kokybės, sistemos „sveikatos“ vertinimo rodikliais. Kartais jos net kompensuoja valstybinių įmonių ir sistemų trūkumus, pavyzdžiui, programėlė „maršrutai.lt“ padės jums susirasti tinkamą autobusą daug patogiau nei menkai informatyvus žemėlapis stotelėje.

Atvirų duomenų panaudojimas ekonomikai teikia netiesioginę 140 milijardų eurų naudą.

Kada atversime duomenis

Paslėpti milijonai Anot Europos Komisijos (EK), štai toks ir panašus atvirų duomenų panaudojimas ekonomikai teikia netiesioginę 140 milijardų eurų naudą. Čia iškart prisimenu milijardą, kurį neva kasmet Lietuvos ekonomikai sukrauna krepšinis. Nors abu skaičiai, panašu, yra labiau fantazijos vaisius nei rimtais, ilgamečiais tyrimais paremtos išvados, EK skaičiavimus pateisinti lengviau. Pavyzdžiui, jeigu įmonės direktorius, užuot važiavęs į registrų centrą ir ten gaišęs, sakykime, kokias tris valandas, gali viską internetu sutvarkyti per 10 minučių, tai likusį laiką jis, tikėtina, skirs prasmingam darbui. O kur dar neįkainojamas kontakto su biurokratais, privalomo ap-

silupinėjusių, menkai apšviestų koridorių mindžiojimo išvengimas. Deja, tokių puikių praktikų įgūdžiai dar tik dygsta. Jau kuris laikas girdime, kaip bus atverti valstybiniai duomenys. Tam buvo skirta ir ES pinigų – e. demokratijos plėtra, vieno langelio paslaugų sukūrimas – bent iš dalies visa tai buvo nukreipta ir į atviresnę valdžią. Mūsų valstybės vyrai ir moterys – net du informacinės visuomenės plėtros komitetai (IVPK), – vienas prie Seimo, kitas šiaip (na, gerai, prie Susisiekimo ministerijos), vis žada mums geresnių paslaugų ir atviresnę valdžią. Tiesa, minėtasis IVPK prie Susisiekimo ministerijos tikrai dažnai tuo ir užsiima. Rengiami projektai, konkursai, viešieji pirkimai ir kurpiamos strategijos. Panašu, kad tai pagrin-

dinė institucija, kuriai padedant būtų galima koordinuoti ir įgyvendinti duomenų atvėrimą. Kitas IVPK prie Seimo – jau šiek tiek liūdnesnis atvejis, jo sudėtyje žinomesni nariai yra, pavyzdžiui, Gediminas Kirkilas ir Dalia Teišerskytė. Politinės reikalų pusės, tikiu, nenukenčia, bet jau matau, kaip vežimu vežame inovacijas, kastuvais kasame išradimus ir atrandame EK suskaičiuotus paslėptus milijonus.

Ieškant etalono didžiuosiuose Jau būtų pats laikas tikėtis, kad pagrindinės mūsų valdžios institucijos viską seniai išsprendė. Seimas, Vyriausybė, ministerijos galėtų būti atviro duomenų teikimo pavyzdys, o turėdami daug žmogiškųjų resursų galėtų teikti ir pagalbą pavaldžioms įstaigoms. Deja,

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Streso paradoksas Tyrimų apie stresą – nors vežimu vežk: stresas slopina imuninę sistemą, stresas darbe gali prišaukti širdies smūgį; šiek tiek streso – visai sveika, blogiausia žmogui – ne pats stresas, o tai, kad nemokame su juo dorotis. Apie streso atspalvius kalbamės su psichologe Ginte Jasiene.

Vadovų pasirinkimas padėti darbuotojui išvengti streso ilgainiui kelia gyvenimo kokybę, paliečia šeimas, kuria kitokią visuomenę. „ M atton “ nuotr .

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

astaruoju metu žodis

Streso ištakos gali slypėti bet kur.

ni skundžiasi, kad savaitgalį apsipirkti „Akropolyje“ yra stresas, kiti – kad stresą varo nesimokantis paauglys sūnus, treti virkauja, jog streso nepavyksta išvengti dėl krūvio ar pernelyg didelės atsakomybės darbe. Anot G. Ja sienės, VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantės ir partnerės, stresas – paradoksalus dalykas. „Žmogaus reakcija į stresą yra identiška jo išgyvenimams sužinojus itin džiugią ar labai skausmingą žinią. Ar stresas žmogų veiks teigiamai, priklausys nuo to, ar šio išgyvenimo kiekis atitinka žmogaus poreikį jam. Vienam iki visiškos laimės reikia sodo ramybės, kitam – nuolatinių audrų ir išbandymų, tačiau daugumai reikalingas šių dviejų kraštutinumų balansas“, – sako pašnekovė.

prie nutikusios situacijos. Streso ištakos – vadinamasis stresorius – gali būti beveik bet kas ir visų žmonių organizmo reakcija, pranešanti, kad reikia mobilizuotis, persitvarkyti, yra labai panaši. Jausdami šaltį imsime virpėti, užėjus karščiui imsime prakaituoti – taip organizmas sau liepia persitvarkyti ir prisitaikyti prie aplinkos“, – pasakoja psichologė. Kada jums paskutinį kartą prakaitavo delnai, padažnėjo kvėpavimas ar ėmė trūkti oro? Pašnekovė tikina, kad tam tikrą streso lygį patiriame nuolat, stresas mums padeda išlikti, tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius. „Dažniausiai apie stresą prabylame tada, kai nuolatinė mobilizacija mus išsekina ir streso taurė persipildo. Streso patyrimas nėra tie-

„stresas“ vartojamas dažnai ir plačiai: vie- „Stresas yra organizmo komanda prisitaikyti

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

Stresas yra organizmo komanda prisitaikyti prie nutikusios situacijos.

Streso paradoksas

siogiai susijęs su objektyviu išoriniu pasauliu, todėl jį ne visada lengva atsieti nuo vidinių išgyvenimų. Pavyzdžiui, jūsų vadovas smarkiai ir, jums atrodo, be priežasties barasi, gal net grasina. Čia viskas aišku: yra stresorius ir jūs patiriate stresą – organizmo mobilizaciją. Jeigu taip atsitinka ne vieną kartą, tikėtina, kad stresą patirsite vos pamatę šį žmogų, įsitempsite pastebėję jo automobilį, t. y. reaguosite jau ne į patį stresorių, o į jo užuominą. Gali būti, kad imsite pats sau mintimis kelti stresą: grįžęs į namus toliau mintyse kursite pokalbių scenarijus, išgyvensite įtampą net tuomet, kai jūsų „stresorius“ maudysis Viduržemio jūroje. Ilgainiui dėl tokio nuolat patiriamo streso gali sumažėti pasitikėjimas savimi, susiformuoti nepagrįstų baimių. Kuo ilgiau trunka arba kuo stipresnis stresą sukėlęs emocinis patyrimas, tuo gilesni jo paliekami įspaudai“, – aiškina psichologė. Ką tuomet daryti, jei rytais norisi lįsti kuo giliau į patalus ir į biurą gena ne meilė darbui, o vien pareiga uždirbti pinigų? „Svarbu mokytis nusiraminti mintimis. Slogios mintys kelia slogių emocijų, kurios neretai suformuoja visą bangą kitų minčių: koks aš nelaimingas, kaip viskas baisu, šitai turbūt geruoju nesibaigs, – dažniausiai pasitaikančius virkavimus vardija psichologė. – Asmuo, gebantis kontroliuoti savo mintis, pasibaigus stresinei situacijai apie ją galvoja tik tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, jis gali mokėti sąmoningai nukreipti mintis į kitą sritį, įsitraukti į kitokią veiklą. Pasirinkimo amplitudė plati: nuo mezgimo ir apsipirkimo internete iki ekstremalaus sporto.“

Jautresnė karta Neseniai nuskambėjusi istorija, kai 21 metų tesulaukęs „Bank of America“ praktikantas mirė be perstojo dirbęs tris paras, paskatino žiniasklaidą kalbėti ne tik apie apgailėtinas praktikantų darbo sąlygas, bet ir apie tai, kad jauni žmonės nesugeba adekvačiai dorotis su stresu. Ar iš tiesų pastaraisiais metais jo patiriame daugiau? „Austrų-kanadiečių endokrinologas Hansas Selje tik XX a. antroje pusėje apibrėžė streso

visuomenė

Vaikai, gyvieji gyvenimo kaktusai

Sveiki atvykę į naujuosius namus. Į naujuosius pataisos namus. A ndriaus U žkalnio nuotr .

Ar pastebėjote, kaip pasikeičia žmogaus požiūris į pasaulį ir į save, kai gyvenime atsiranda vaikai?

a, pirmiausia bū na, žinoma, begalinis pasididžiavi mas. Naujagimio nuotraukos, dovanos, krikš-

tynos. Dar daugiau nuotraukų. Proga pasipuošti ir išeiti į žmones. Giminės ir draugai prie bažnyčių. Viskas aplink – gyvenimo šventė. Tada pamažu ateina supratimas, kad gyvenimas keičiasi, tik pasikeitimo mastas suvokiamas ne iš karto. Žmogaus protas taip sutvarkytas, kad labiausiai šokiruojančios naujienos – jei nebūtų psichologiškai sušvelnintos, turbūt daugelį paverstų daržove tą pačią sekundę, – skelbiančios gana baisų nuosprendį, yra iš pradžių priimamos kaip šiaip jau nieko baisaus. Taip mūsų smegenis saugo gamta. Dažniausiai žmonės patys sau sako, kad dabar gyvenimas mažiausiai aštuoniolika metų mums nebepriklausys. Tai pripažįstama gana lengvai, lyg aštuoniolika metų būtų ne 216 mėnesių ir ne 936 savaitės, kurios dar gali ir prasitęsti, jei bus daugiau vaikų, o toks neesminis ir lengvai išgyvenamas etapas, kai nespėsi apsidairyti, o jis jau bus ir praėjęs. Taip guodžiasi dauguma kalinių, kurie gauna panašaus ilgumo bausmę, tik kad nedaug yra

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

ANDRIUS UŽKALNIS

O tto K ylmalos nuotr .

nusikaltimų, kai nesutrumpinamas ir neaptariamas aštuoniolikos metų terminas, per kurį garantuotai viskas ir beveik visiems laikams pasidaro kitaip nei buvę.

Geriausios dienos negrįš Kodėl „visiems laikams“ – juk vaikai užaugs, susitvarkys, iškeliaus, tada vėl gyvensite sau, ar ne? Ne. Vaikai greičiausiai tikrai laimingai užaugs, susitvarkys ir iškeliaus, tačiau tada jau jums nebereikės nieko, ko reikia dabar. Dalykai, kurie įdomūs dabar, neberūpės. Jūs būsite pavargę ir iškankinti dalykų, apie kuriuos čia tuojau pakalbėsime, ir praradę sugebėjimą svajoti ir projektuoti ateitį. Depresija, kaip sakė psichologas viename filme, yra nesugebėjimas projektuoti ateities, tad pagal šį kriterijų greičiausiai jums visiems bus depresija. Arba jau yra, jei jūs, skaitantis šį straipsnį, spėjote pasiekti tą amžių, kai visi minėti dalykai jums jau atsitiko. Tuomet straipsnis jums bus dar naudingesnis.

Gyvenimas jau nebe jūsų Suvokimas, kad gyvenimas jau yra ne apie jus, o apie vaikus, ateina pamažu. Taip, laisvo lai-

Ateitis nebūtinai miglota – tiesiog ten nieko gero, štai ir viskas.

Vaikai, gyvieji gyvenimo kaktusai

ko sau pradeda staigiai radikaliai mažėti, bet tai ne iškart skausmingai pajuntama. Tačiau praeina vieni dveji metai ir pradedama pamažu matyti, kad paskutinės buvusios atostogos (atostogos, jų ritmiškumas ir jų nuotraukos yra gyvenimo normalumo rodiklis – jūs tai žinojote, bet apie tai nepagalvojote) ir jų prisiminimai sparčiai tolsta praeityje, o nieko naujo nėra ir nenusimato. Ateitis nebūtinai miglota – tiesiog ten nieko gero, štai ir viskas. Tai aiškiai matyti. Jokios miglos. Vietoj atostogų vaizdų auga ir didėja naujojo šeimos gyventojo nuotraukų gausa. Dabar kiekvienas jo pasijudinimas, žingsnis, perėjimas prie kietojo maisto yra naujojo gyvenimo prisiminimas. Taip kalėjime gyvenama nuo vieno iki kito pasivaikščiojimo kiemelyje, nuo vie-

nos siuntos iš laisvės iki kitos, nuo laiško iki laiško, nuo giminių vizito iki vizito. Nedidelė prabanga ir menki malonumai, bet imi tai, kas yra, kai nieko kito nėra. Bandymų pabėgti nuo situacijos būna visokių. Kai gimsta pirmasis vaikas, tėvai bando pinigine sau įrodyti, kad gyvenimas nepasikeitė, kad viskas gerai ir kad jie toliau kontroliuoja situaciją. Prasideda nekontroliuojami pirkimai: brangiausias ir išmaniausias vežimėlis (kuriam trūksta tik daviklių pastatyti, kuro įpurškimo ir šildomo vairo bei atbulinio vaizdo veidrodėlių), visokie aparatai, vienu rankenėlės pasukimu susukantys ir supakuojantys į kvepiantį maišelį prikakotas sauskelnes, išimtiniais sutrikimo atvejais dar ir šliaužtukai, puošti gar-

sių firmų logotipais. Anksčiau tie logotipai buvo ant mamytės rankinės ir ant megztinio, aptempiančio stangrų jos biustą, – dabar ji renkasi kuo didesnį krepšį, kur telpa visas kovos amunicijos komplektas, o megztinis pasirenkamas toks, ant kurio mažiausiai matyti atpylusio kūdikio dėmių. Klinikinės išlaidavimo daugiadienės yra psichologinės gynybos mechanizmas, bandant suteikti prabangos ir pasitikinčios diskrecijos pačiam įkalinimo faktui – lygiai taip pat kalinys daug dėmesio skiria tatuiruotėms: jei jau pataikiau už grotų, nors pasirūpinsiu, kad visi žinotų, jog mano buvimas už grotų buvo labiausiai grotuotas ir mano grotos buvo storesnės negu kitų. Tokios pagerintos VIP grotos.

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

laisvalaikis

Praha – daugiau nei alus

72 Praha – daugiau negu alus

Pirmosios Karolio tilto šventųjų statulos atsirado XVII a. E lės Pranaitytės nuotr .

Kai darbe pasiguodžiau, kad Prahoje lankytinose vietose už bilietą prašoma kelių dešimčių litų, visi iš manęs juokėsi. Kokios dar lankytinos vietos, sakė jie, į Prahą reikia važiuoti alaus gerti. Aš ignoravau tokią ereziją, išniekinančią šventas lietuviškas aludarystės tradicijas. O kaipgi Alfonsas Mucha, art nouveau, žydų kultūros paveldas? – klausiau, bet iš manęs tik dar labiau juokėsi.

ELĖ PRANAITYTĖ

aguodos internete taip Prahoje įvertinau tai, kas man šiandien atropat neradau: brangus, turistinis, sukčių do savaime suprantamas dalykas, – Vilniuje pilnas ir negražus miestas, kuriam sukurtas tinklalapis „303 patarimai išvengti spąstų turistams“. Kai kilome į tautinių oro linijų skrydį, Praha nuo Budapešto atsiliko visais frontais – nors verk. Miestas pasitiko nedideliu rūku ir puikiai organizuotu viešuoju transportu (rekomenduoju trijų dienų bilietą visoms transporto rūšims su įskaičiuotu kelionės bagažu). Miesto autobusu iš oro uosto nuvažiavome iki pirmos metro stotelės, iš ten porą stotelių – iki senamiesčio, tada persėdome į tramvajų iki viešbučio, – sugaišome tik bemaž valandą. Mūsų laikini namai pateisino kuklias savo žvaigždutes, bet nenusiminėme, tik baisi rūkalų smarvė tvyrojo vestibiulyje prie lifto.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

mes kvėpuojame nuostabiai švariu oru, o Prahoje rūkoma daug. Čia maitinimo įstaigose yra atskiros patalpos rūkaliams. Kita vertus, matėme daug ristele bėgiojančių žmonių.

Pradėkime nuo senamiesčio

Rotušės aikštėje netoli garsiojo astronominio laikrodžio kasdien turistų laukia gidai ir siūlo mokamų bei nemokamų ekskursijų. Nemokamos ekskursijos yra sąlyginis pavadinimas, nes joms pasibaigus neprivaloma, bet labai siūloma palikti gidui arbatpinigių. Rotušės aikštę supančių namų skirtingi fasadai gali būti skaitomi kaip istorijos knyga. Štai kad ir Rotų giminės namas – jame išspausdinta pirmoji čekiška Biblija. Prieš tapdamas Rotų

Dieną galima gėrėtis nuostabiais pastatų fasadais net važiuojant tramvajumi.

Negarsus gerai žinomas menininkas

80 Ką reiškia gyventi

su instrumentu?

nuosavybe, šis namas buvo vadinamas „Pas tris rožes“ dėl fasade pavaizduotų gėlių (iki atsirandant adresams su numeriais, namai būdavo atpažįstami pagal piešinius ant fasadų, kilmingų šeimų herbus, amatininkų iškabas). Čia gyveno trys jaunos merginos ir niekaip neišsirinko tinkamų jaunikių, todėl pasitikėjo vedybų konsultantu, o šis pradangino jų tėvo palikimą. Dėl turistų srautų Rotušės aikštėje pilna restoranų su tariamais senoviniais drabužiais apsirengusiais perukuotais kviesliais tarpduryje – šis „byznys“ (taip čekai pakeitė savo kalbos žodį, reiškiantį verslą) čia klesti. Iš senamiesčio lengvai pasiekiamas senasis žydų kvartalas, kurio lankytinos vietos turi bendrą bilietą ir kuriame draudžiama

Tauta išsirinko BMW

Apie drebučius ir madą

fotografuoti. Iš anksto nepasiruošusį turistą tai išmuša iš vėžių, nes mokėti brangiai tam, kad aplankytum vieną pageidaujamą objektą, neapsimoka, todėl lieka arba numoti ranka, arba neplanuotai aplankyti visas į bilietą įtrauktas sinagogas. Antrojo pasaulinio karo metais geto gyventojai buvo išžudyti, bet pastatai išliko. Šiuo metu tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių žydų kvartalų Europoje, nes nacistai čia ketino įsteigti išnykusios tautos muziejų. Pinkas sinagoga garsėja bene didžiausia epitafija pasaulyje – visos jos sienos išrašytos holokausto aukų vardais. Greta šios sinagogos yra nuo XV a. žinomos kapinės (vienintelis lankytinas objektas, kur galima fotografuoti). Varšuvos žydų kapinės man padarė

92 Tinklas. Kinas. Technika

įspūdį dėl dydžio, o šios – dėl gylio. Dėl tam tikrų aplinkybių žydams neleido plėsti kapinių ar kurti naujų, kai šiose pritrūko vietos, todėl teko laidoti į jau esamus palaidojimus. Manoma, kad 12 000 antkapių dengia maždaug 100 000 palaikų. Vienas iš žymiausių čia amžino poilsio atgulusių asmenų yra Golemą sukūręs rabinas. Ceremonijų salėje veikia paroda, skirta laidotuvių draugijai. Profesionaliai parengtoje paro doje galima smulkiai susipažinti su šios liūdnos temos tradicijomis ir net darbo priemonėmis – velioniams skirtomis šukomis ir nagų dilde. Naujoji Senoji sinagoga laikoma seniausia sinagoga Europoje. Tačiau neabejotinai pati įspūdingiausia yra Ispaniškoji sinago-

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

laisvalaikis

1. „Optic city“

reklama. Gedimino pr. 32A, 2007.

Negarsus gerai žinomas menininkas

Kviečiu trumpai pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Šį kartą – ne apie svarbius įvykius, vardus ar paminklus. Pasivaikščiokime kalbėdami apie smulkmenas, kurių dažnai nepastebime, tačiau kurios tarsi auksinės gijos audinyje kuria miesto aurą.

„Cukrinių avinėlių“ eksterjeras. Aušros Vartų g. 17B, 2002.

Tabernakulis. Šv. Kryžiaus Bonifratrų koplyčia, 2010 .

Kelionių agentūros „Avanturas“ eksterjeras. Literatų g. 6, 2006.

Universiteto optikos iškaba ir šviestuvas. Universiteto g. 2, 2012.

6. Kavinės

norėčiau, kad į prisiminimų kišenę įsimestumėte

keletą menininko Eimanto Ludavičiaus kūrinių. Pažadu, pravers. Juk akiai ir širdžiai malonios miesto architektūros detalės – tarsi mieli pakeliui sutikti pažįstami – proga stabtelti, nusišypsoti. Galiausiai – rodant miestą svečiams paprašyti kilstelėti akis ar atkreipti dėmesį į neryškią, tačiau žavią smulkmeną. Juk patys žinote – jos ir įsimena labiausiai. „Noriu būti šiuolaikinis dailininkas be elektros“, – sako E. Ludavičius (g. 1970). Jis – senamiesčio vaikas. Mums einant pro šalį rodo į iščiustytus vartus Aušros Vartų gatvėje: „Prisimenu, kaip šiame kieme žmonės dar laikė kiaules ir avis“, – ir pasakoja, kaip vaikas būdamas grožėjosi apgriuvusiu senoviniu įėji-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

„12 km iki dangaus“ eksterjero detalė. Užupio g. 17 / Paupio g. 1, 2003.

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

Žibintas. Stiklių g. 8, 2013.

A u š ros B arysienės nuotr .

Viešbučio „Europa Royale Vilnius“ įėjimo stogelis. Aušros Vartų g. 6, 2000.

mu į vieną iš šios gatvės pastatų ir svajojo kaip nors jį pagražinti. Šiandien tas duris puošia jo sukurtas stogelis. Bet prieš tai jis baigė Taikomosios dailės fakultetą Telšiuose, paskui – metalo specialybę Talino dailės universitete. Studijos lėmė pagrindinę E. Ludavičiaus kūrybos medžiagą – metalą. „Be metalo apskritai neįmanoma suprasti šios civilizacijos. Metalas – šaltas ir karštas, konstruktyvus, jautrus, depresyvus, žmogiškas, aštrus, stiprus ir rūdijantis, žaižaruojantis vaivorykštės spalvomis, gilus. Jo savybės – visų šiuolaikinių komunikacijų pagrindas. Dabar mes gyvename geležies amžiuje“, – rašė E. Ludavičius. Tačiau jo kūryba neapsiriboja metalu – ilgainiui išmoko ir technikų, kurių aukštojoje niekas nemokė.

Be metalo apskritai neįmanoma suprasti šios civilizacijos.

Negarsus gerai žinomas menininkas

E. Ludavičiaus kūrybinis portfelis margas ir įspūdingas: papuošalai ir skulptūriniai objektai, paveikslai ir instaliacijos, performansai ir fotografijos. O gal esate matę Lietuvoje rodytą jo sugalvotą ir su komanda kruopščiai atkurtą pirmosios italų barokinės operos Lietuvoje (1636 m.) teatro maketą su visomis dekoracijomis bei specialiaisiais efektais? Žinau, žadėjau jums pasivaikščiojimą po miestą, ne po parodines erdves. Todėl kalbėsime tik apie tuos E. Ludavičiaus kūrinius, kuriuos galime rasti gatvėje. Vienas pirmųjų komercinių užsakymų objektui gatvėje – viešbučio „Europa Royale“ Aušros Vartų gatvėje stogelis. Greičiausiai esate jį pastebėję, tačiau ar žinote, kad jis pagamintas iš 104 paprasčiausių stiklinių prancūziškų lėkščių? Idėja paprasta ir aiški: 1999 m. viešbutis „Europa“ užsakė stogelį virš įėjimo. Menininko įkvėpimu tapo tuometinė šalies padėtis – visi tik ir kalbėjo apie kada nors gal būsiantį prisijungimą prie Europos Sąjungos, kurioje visi gyvensime turtingai ir gražiai. Daug kam atrodė, kad tuomet mums viskas bus patiekiama tiesiog ant lėkštutės. Teliko iš parduotuvės Prancūzijoje užsisakyti kelis įvairaus dydžio lėkščių komplektus ir įmontuoti juos į stogelį. Pažvelkite į jį atsistoję prie pat viešbučio durų, iš vidaus – pamatysite pro lengvai išgaubtą stiklą krintančią šviesą, o apačioje – metale išraižytas rozetes su europiniais renesanso ir baroko ornamentais. Europa, žinote, turi ne tik skanaus maisto, bet ir kultūros istoriją – nebyliai šyptels stogelis tiems, kurie nori tai girdėti. Tai – ne vienintelis E. Ludavičiaus objektas šioje gatvėje. Paėję Aušros Vartų gatve kiek aukščiau, stabtelkite prie optikos parduotuvės, 17-ojo namo. 2002 m. čia dirbo cukrainė „Cukriniai avinėliai“ ir jos šeimininkai užsakė iškabą. Menininkas parengė projektą, kuriame durų šonus ir viršų rėmino puošnūs augaliniai motyvai. Tačiau paskui dar kartą apsidairė, įsiklausė į sakralumo kupiną gatvę ir sukūrė tai, ką matome dabar, – dekorą iš skirtingo dydžio kalinėto metalo plokštelių. Rami ruda spalva nekris į akis, bet prieikite arčiau ir įsižiūrėkite: kiekviena reljefinė avytė iškalinėta rankomis – tai kantrus, kruopštus pusės metų darbas. Beje, nepraėjus nė metams, kai baigė šį darbą, menininkas vėl sulaukė užsakovų skambučio. Prašė išmontuoti visą dekorą, nes nuspręsta cukrainę uždaryti ir imtis kitos veiklos. Laimė, įsikišo savivaldybė, avytes operatyviai paskelbė kultūros paveldo objektu ir taip išsaugojo vieną subtiliausių šios gatvės papuošimų (originali buvusios cukrainės reklama virš durų taip pat išliko, tik šiuo metu

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

laisvalaikis

Tauta išsirinko BMW

Kai Detroite BMW atstovai traukė šilkinę uždangą nuo 4-osios serijos kupė M versijos modelio, į kone identiškai atrodantį automobilį akis sprogino ne vienas vilnietis. g amintojo nuotr .

Kad vairuoji išskirtinį automobilį, dažniausiai supranti iš žvilgsnių. Prie kiekvienos sankryžos, kiekviename posūkyje, kiekvienoje aikštelėje su tokiu automobiliu jautiesi beveik taip pat, kaip jaučiasi ryški žvaigždė, paryčiais išėjusi iš restorano įsikibusi į parankę visai ne savo antrai pusei ir netikėtai patekusi į paparacų pasalą.

DINA SERGIJENKO

ave stebi. nulydi žvilgs automobilio vairuotojas nori geriau įsižiūrėti į niais. Nejučia paseka iš paskos vien tam, tą arklių kaimenę, kurią valdau. Kalbu apie

kad pasižiūrėtų, kaip tokį automobilį pastatysi. Neduokdie, pasistatysi ne taip, kaip priklauso – vienu ratu ant juostos ar labiau išlindusį – pasmerks nė neleisdami pasitaisyti. Bet lygiai tiek, kiek veriančių kiaurai, yra ir kiekvieną automobilio centimetrą akimis nuglostančių, numyluojančių žvilgsnių, žmonių, parodančių „liuksą“ pro langą ar provokuojančių trumpai palenktyniauti nuo sankryžos.

Lietuviška „emkė“ Prie panašios žvaigždės vairo teko prisėsti visam savaitgaliui. Ir meluosiu, jei sakysiu, kad žvilgsniais nesimėgavau. Atvirkščiai, pasijutusi stebima drąsiau spaudžiau akceleratorių, sulėtindavau pajutusi, kad pro šalį važiuojančio

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2014

BMW ketvirtosios serijos kupė, kurių, tikino perleisdamas raktelius atstovas, Lietuvoje vienetai. Gal todėl vieno naujienų portalo skaitytojai būtent šį modelį paskelbė 2014-ųjų tautos automobiliu? Kai sostinės gatvėse džiaugiausi šiuo žvėriuku, Detroito (JAV) automobilių parodoje buvo pristatoma 4-osios serijos kupė sportiškoji M versija. Ir tikriausiai tai buvo viena priežasčių, kodėl į dailų automobilį įsistebeilydavo net 7-osios serijos „valtis“ vairuojantys plačiapečiai vyrukai. Antroji priežastis – vadinamasis M paketas. Kitaip tariant, kitokie nei standartiniai priekiniai ir galiniai buferiai, ratlankiai, viską, ką geriausio turi BMW, simbolizuojanti raidė M ant automobilio priekinių sparnų ir

4-osios serijos kupė kurtas tam, kad BMW modelių gamoje pakeistų 3-osios serijos automobilį, mat koncernas nusprendė, kad nuo šiol kupė kėbulą turės tik lyginiais skaičiais žymimi BMW. g amintojo nuotr .

Tave stebi. Nulydi žvilgsniais. Nejučia paseka iš paskos vien tam, kad pasižiūrėtų, kaip tokį automobilį pastatysi.

Tauta išsirinko BMW

Atletiškas kupė komplektuojamas ne tik su patikimu BMW 2 l darbo tūrio dyzeliniu varikliu, bet ir keliais benzininiais. Lietuvoje gamintojas siūlo 2,8 ir 3,5 l darbo tūrio benzininius variklius, kurie įmanomi ir su išmaniąja visų varančiųjų ratų pavara „xDrive“.

„xDrive“ tramdomieji

vairo, juodas sportiškas salonas. Iš tiesų automobilis viskuo priminė tą, nuo kurio šilkinį uždangalą BMW atstovai tuomet traukė Detroite. Tik štai atletiškas kūnas slėpė gerokai silpnesnę širdį – 2 l darbo tūrio dyzelinį variklį su dviem turbinomis. Kažkas juokavo: „emkė“ tik pritaikyta Lietuvos rinkai, kurioje dyzeliniai automobiliai vis dar yra didžioji automobilių rinkos dalis.

Pakeitė trečiąją seriją 4-osios serijos kupė gimė, kad pakeistų ankstesnį – 3-osios serijos kupė. BMW koncernas nusprendė, kad kupė kėbulą turintys automobiliai bus tik serijose, kurias žymi lyginiai skaičiai. Beje, dviduriu kupė gamintojas neapsiribojo, pristatė visai naują M versiją, o

planuoja ir didesnę keturių durų „Gran Coupe“ versiją. 4-osios serijos numerio kupė yra ilgesnis, platesnis ir žemesnis nei kolega – 3-osios serijos modelis. Be to, BMW gyrėsi, kad šio automobilio svorio centras – vienas žemiausių visoje modelių gamoje, tad prie žemės prisispaudęs karštuolis pasižymi puikia stovėsena ant kelio ir geru valdomumu. Priekinius kupė sparnus gamintojas papuošė oro išėjimo angomis, kurios „piktina“ bendrą automobilio vaizdą, priverčia virpėti naivuolių širdis. Vis dėlto man jos sukėlė tik lengvą šypsnį, mat įmantriai „Air Breathers“ pavadintos angos atrodė gražiai, tačiau jų nauda ir įtaka valdomumui, kaip teigė gamintojas, abejotina.

Bandomąjį kupė iš įgaliotosios BMW atstovės Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ pasiėmiau šaltą žiemišką savaitgalį, kai atrodė, kad žiema, kaip ir pernai, Lietuvoje užtruks iki gegužės, o Velykų kiaušinius ridenti teks per Jonines. Tada Vilniuje viena iš automobilių pardavėjų bendrovių surengė slalomo varžybas aikštėje, nuo seno pagarsėjusioje tarp tų, kurie vos pasnigus nesidrovi pavinguriuoti automobilių užpakaliais gatvėse ir kiekvienam sutiktajam giriasi, kad jie – „šeria“. Pagunda nebaudžiamai pasivažinėti tarp oranžinių kūgelių ten, kur žiemos vakarais policija vieną po kito dalija baudos kvitus už chuliganišką vairavimą, suviliojo ne vieną dešimtį dalyvių. Įsukusi į aikštelę, kur baigę važiavimus rikiavosi dalyviai, pasijutau, tarsi vairuočiau kažką, kas labiau primena kadaise „Volkswagen“ koncerno kurtą „Golf Harlequin“ – margą tarsi klounas automobilį. Tiek dėmesio. Lydima akylų žvilgsnių pro išrikiuotus automobilius prasibroviau iki platesnės aikštelės. Ir tegu meta į mane akmenį tie, kurie sėdę prie BMW vairo nepamėgintų aikštelėje nors kartą „užmesti“ šio galinės dalies. Pamėginau. Ir kaktomuša susidūriau su faktu, kad „xDrive“ išmaniąją visų ratų pavarą turintis automobilis spyriojasi ir, užuot grakščiai slydęs ratu, muistosi ir, nors pasiusk, stoja tiesiai.

2014 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ