Verslo klasė, 2016 lapkritis

2 0 16 LA PK RI T I S

KAS VALDYS VIENINTELĘ SUPERVALSTYBĘ?

KLAIDŲ BAIMĖ – VADOVŲ ŽUDIKĖ PREMJERĖ, KURI SPRENDIMUS PRIIMA VIENA RUSIJOS ENERGETIKA: SĄSKAITAS APMOKA VALSTYBĖ IŠNAIKINTI RAUPAI GRĮŠ?

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 11 (165)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S

AURELIJUS KATKEVIČIUS N u o la t iniai a u t o r iai

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, gražų rudenį pakeitė šlapias ruduo.

Nekomentuosiu čia Seimo rinkimų. Yra, kaip yra.

Kaip žmonės nusprendė, taip ir bus. Tik pasakysiu, kad politikai tiesiog negali sugalvoti blogesnio sakinio negu „tauta suklydo“ arba „rinkėjai buvo neteisūs“. Tauta, rinkėjai tokias frazes atsimena labai ilgai. Vienas didesnių smūgių, kaip man atrodo, kurį politikas gali smogti pačiai demokratijos sistemai, – tai nepasveikinti nugalėjusio konkurento su pergale.

Na nepatinka tau, bet sukask dantis ir pirmyn – demokratija prasideda nuo pokalbio su tuo, kuris galbūt tau nepatinka. Čia aš, raštininkas, dar galiu socialiniuose tinkluose sau leisti prabangą negaišti gyvenimo laiko pašnekesiams su įkyriais bei neadekvačiais personažais ir siųsti juos visus į virtualią nebūtį. Politiko profesijos pagrindas – kalbėtis su visais. Tam ir turėtų būti skirtas visas jo gyvenimo laikas. Beje, Donaldas Trumpas (apie JAV rinkimų mūšius gana daug pasakojama šiame žurnalo numeryje) nemažai prarado būtent dėl negebėjimo suvaldyti savo temperamentą.

Apie linksmesnius dalykus. Kai jus pasieks šis žurnalo numeris, greičiausiai „Verslo žinių“ inicijuoto projekto „Išmani Lietuva“ pirmoji

konferencija LITEXPO parodų ir kongresų centre jau bus tapusi istorija. Bet projektas pasibaigęs nebus. Visus metus mes vz.lt portale, „Verslo žinių“ dienraštyje, šiame žurnale pasakojome apie žmones, kurie kūrė ir tebekuria modernią, šiuolaikišką Lietuvą – sprendimus, palengvinančius mūsų buitį, išradimus, garsinančius Lietuvą, mokslo inovacijų pritaikymo versle galimybes. Iš viso tai buvo – neperdedant – keli šimtai istorijų apie įdomius, veiklius, savarankiškus žmones. Man buvo didelis džiaugsmas prisidėti prie šio projekto, kalbėtis su kai kuriais tų žmonių, važinėti po universitetus ir gamyklas, matyti beatsirandančią tą Lietuvą, kurią turbūt dauguma mūsų norėtų regėti, – tokią, kur mokslininkai nepiketuoja dėl menkų algų, į kurią atvažiuoja protai iš viso pasaulio, kuri nesunkiai patenka į inovatyviausių ir geriausių verslo sąlygų pasaulinių šalių reitingų dvidešimtukus (o gal kada nors ir dešimtukus). Žinau, žinau – esu nepataisomas optimistas ir idealistas. Iš tikrųjų reikėtų raudoti, dejuoti ir verkti. Bet, esu įsitikinęs, kad žodis turi galios.

Jeigu mama vaikui nuolat kartoja „tu nevykėlis ir kretinas“, nedaug šansų, kad jis kada nors laimės pasaulio matematikos olimpiadą. O žodis „šaunuolis“, net jeigu jam kas nors ir nelabai pavyko, galbūt padės jam pamėginti dar kartą.

Pamažu pamažu – ir, žiūrėk, įsikalbėsime, kad galim. O tuomet – patys nustebsime – iš tikrųjų galėsime.

Drąsos. Ir tik jau nepraraskime humoro jausmo.

Aurelijus Katkevičius

2016 LAPKRITIS

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Mykolas Katkus Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A u t o r iai

Kate Allen Alexas Barkeris Egidijus Jurgelionis Tautvydas Mackela Naglis Navakas George’as Parkeris Arnoldas Pautienius Rūta Slušnytė Laura Urbonavičiūtė Richardas Watersas F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 252 6329 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

Vilmo Narečionio L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2016 12 07

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

13

laisvalaikis

20

apie ką kalba pasaulis

108

36 | Theresa May perima vadžias Ji gali daryti kone viską, ko užsimanys.

20 | Svarbiausios spalio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

30

žmonės ir įžvalgos

30 | IBM – matematika, paversta pinigais IBM istorija – tai nuolatinė įmonių ir idėjų susijungimų grandinė.

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

36 42 | JAV rinkimų spektaklis: kas bus, kai herojai nužengs nuo scenos

Danielis S. Hamiltonas: Baltijos šalys visada atrodė šviežios, gaivios ir sąžiningos partnerės.

2016 LAPKRITIS

102

48 Kodėl puikūs žmonės priima blogus sprendimus?

Dažniausias atsakymas – jie neturi laiko.

52 600 metų tarp debeto ir kredito

Naujosios technologijos senųjų apskaitos principų iš esmės nekeičia.

58 Technologijos stebi ir mokosi

Kaip jūsų gyvenimą pakeis elektroniniai asistentai?

64 Donaldo Trumpo Amerika niekur nedings Donaldas Trumpas nėra vienadienis fenomenas.

68| Išmani Lietuva | Lietuvoje

startuolių ekosistema jau yra

Tomas Andrejauskas: Pagrindinis iššūkis – laiko stygius.

72 | Įžvalgos. Sektorius | Valdžia Rusijos energetikos sektoriuje: „Yamal NLG“

78

Ir privatiems investuotojams valstybė sukuria visą infrastruktūrą.

tema

102 | 5047 metrai baimių

Pirma viršūnė kaip pirma moteris: labai nori, manai, kad gali, o iš tikrųjų nesuvoki, ką darai.

108 | Šiandienos pikapas – ne tik darbui

Dabar pikapų Lietuvos rinkoje tiek, kiek niekada nebuvo.

114 | Acto paslaptys

Acto pasigaminti lengva. Tinkamai vartoti – sunkiau.

118 | Kinas: Senekos pamaina Karalių dieną Dauguma mūsų lietuvišką kiną atpažįsta iš kelių kadrų.

120 | Muzika: Mūsų Regina Regina Spektor subrendo.

Melo detektorių žlugimas Kaip ir kodėl meluoja politikai?

86

122

skiltys

122 | Ernestas Parulskis: Pavadinimų spąstuose Kai turistai meno ieško visur. Nes turi laiko.

124 | Aidas Puklevičius: Terminatorius dulkių siurblyje Kaip gintis nuo kiberinvazijos?

visuomenė ir laisvalaikis

86 | Virusas, sudrebinęs pasaulį Jau visiškai išnaikinti raupai gali ir sugrįžti.

90 | Grįžimas namo: maži namai

126 | Sigita Šimkutė: Sėkmės istorija Jeigu išsiskiriate su vyriškiu, galbūt jūsų sėkmės istorija tik prasideda.

128 | Jurga Vilpišauskaitė:

Kišiniovo saulė ir jos dantys

Soare cu dinti (rumun. „saulė su dantimis“), sako moldavai apie saulę, kuri šviečia, bet nešildo.

ir didelės vertybės

Daugelyje Vakarų šalių plečiasi mažyčių namų judėjimas.

96 | Nematomo amato meistras Chrisas Newmanas gavo ne vieną „Oskarą“ už garso inžineriją.

Žvilgsnis 2016-ųjų lapkritį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

130 VERSLO KLASĖ

15

KALBA PASAULIS

Nobelio literatūros premija – dainininkui Dvi savaites visas pasaulis svarstė, ims ar neims Bobas Dylanas Nobelio literatūros premiją? Pagaliau po ilgos tylos spalio 29 d. jis pranešė, kad priima ją, o savo ilgą tylą paaiškino sutrikimu. Spalio 13 d. Švedijos akademija nusprendė šių metų Nobelio literatūros premiją įteikti amerikiečių daini-

20

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

ninkui B. Dylanui už „naujos poetinės raiškos kūrimą didžiojoje Amerikos dainos tradicijoje“. Sprendimas – kaip visada – sulaukė ir juokų, ir ginčų. Pasigirdo klausimų „kodėl ne Leonardas Cohenas?“ (juoba kad ir vienas, ir kitas yra litvakų palikuonys).

Pasigirdo replikų: „Gaila, kad Jimas Morrisonas (arba Freddie Mercury – čia buvo minima dar keletas vardų) numirė anksčiau.“

Šiaip ar taip, toks komiteto sprendimas lyg ir rodo nusiteikimą pamažu plėsti to, ką suprantame kaip tradicinę literatūrą, ribas.

Ypač jeigu prisimintume, kad pernykštė premija buvo skirta dokumentinės prozos autorei Svetlanai Aleksijevič.

Bobas Dylanas vis dėlto nusprendė Nobelio premiją atsiimti. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Nesibaigiantis Donaldo Trumpo sekso skandalas

Prezidentinėms lenktynėms JAV artėjant prie finišo tiesės, spalį respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui teko nemažai kalbėti apie moteris. Viskas prasidėjo nuo to, kad dienraštis „Washington Post“ paskelbė jo privataus pokalbio įrašą, kuriame jis aptarinėjo, ką būdamas žvaigžde gali daryti su moterimis, įskaitant įvairių kūno

vietų graibymą. Gintis čia nelabai kaip išėjo, tad D. Trumpo kampanijos štabas iš esmės kartojo du teiginius: „Tai normalus berniukų drabužinėje pokalbis, kas čia tokio...“ ir „O va Billas Clintonas...“ Po pirmojo pokalbio pasipylė bent keliolikos moterų prisipažinimai, kad respublikonų kandidatas vienaip ar kitaip prie jų priekabiavo nuo pat 1979-ųjų. Pasirodė pranešimų apie tokius epizodus nuo 1990 m. bemaž kasmet,

pavyzdžiui, 1997 m. D. Trumpas lindo į nepilnamečių konkurso „Mis JAV paauglė“ dalyvių persirengimo kambarį. Respublikonų kandidatas ir iki tol turėjo šiokių tokių rūpesčių dėl rinkėjų moterų. O paskelbus šitas istorijas, atrodo, jis jas visas baigia prarasti.

Skandalas dėl moterų grabinėjimo tikrai nepadės Donaldui Trumpui. S I P A n u o t r .

žmonės

>>

IBM – matematika, paversta pinigais

1. Prie pačių IBM

Vienos didžiausių pasaulyje kompiuterių, mikroelektronikos, programinės ir techninės įrangos gamintojų vardą IBM žino kiekvienas bent kiek išsilavinęs žmogus, o pats pavadinimas IBM jau daug metų simbolizuoja technologinės minties polėkį.

Pirmasis IBM vadovas Thomas J. Watsonas vadovavo bendrovei iki pat mirties. „ Wiki p e di o s “

bendrovės ištakų buvo genialus tarpininkas trestų tėvu vadinamas Charlesas R. Flintas.

„ Wiki p e di o s “ n u o t r .

2.

nuotr.

3. Prancūzų

perfokortomis programuojamos audimo staklės buvo pirmieji bandymai automatizuoti gamybą. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

J

os darbuotojai yra gavę net penkias nobelio premijas, neskaičiuojant kitų garbingų apdovanojimų už nuopelnus mokslo srityje. Ir išties, IBM, kurioje šiuo metu dirba 400 tūkst. žmonių (mokslininkų, inžinierių, konsultantų ir pardavėjų), turi daugiausia patentų iš visų JAV bendrovių ir daugiausia – dvylika – milžiniškų technologinių tyrimų centrų visame pasaulyje.

IBM istorija – tai nuolatinė įmonių ir idėjų susijungimų grandinė. Iš esmės nelengva atsekti bendrovės pradžią, nes ji daug toliau nei kompiuterio atsiradimo data – IBM šaknys siekia visos žmonijos pastangas sukurti skaičiavimo mašiną.

Pradėkime nuo pirštų Tiesa, jau nuo neatmenamų laikų žmonės tu-

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

rėjo efektyviausią ir ligi šiol nepranoktą skaičiavimo mašiną – savo pirštus. Tačiau, prasidėjus kelionėms jūra, suklestėjus prekybai, atsiradus matematikai, fizikai ir astronomijai, žmonijai iškilo poreikis apdoroti didesnius informacijos kiekius. Pirmieji mechaninių skaičiavimo mašinų modeliai, galintys atlikti sudėties ir atimties veiksmus, pasirodė dar antikos laikais, ir jų tobulinimas nenutrūko per visą žmonijos istoriją. Bandyti taikyti skaičiavimo mašinas pramonėje pradėta XVIII a.

Prancūzijoje, ten audimo fabrikuose imta automatizuoti staklių darbą mechanizmais, valdomais perfojuostomis ir perfokortomis.

1804 m. pasirodė visiškai automatizuotos staklės, programuojamos perfokortų kalade.

Perfokortų principą tobulino ir anglų matematikas Charlesas Babbage’as (1792–1871 m.),

1944 m.

IBM pristatė savo pirmąjį kompiuterį „Mark I“.

2

1 vadinamas šiuolaikinio kompiuterio protėviu, – jo „analitiniam varikliui“ sukurti skaičiavimo principai praėjus šimtui metų nuo kūrėjo mirties buvo taikomi kuriant pirmuosius elektroninius kompiuterius.

Perfokortų teikiamos galimybės kaitino vaizduotę ir amerikiečiui Hermanui Hollerithui (1860–1929 m.). Šis matematikos profesoriaus sūnus gimė Bafalo mieste Niujorko valstijoje ir akivaizdžiai paveldėjo tėvo genus. Vos devyniolikos, H. Hollerithas baigė Kolumbijos universitetą ir įgijo kalnakasybos inžinieriaus diplomą, o jau po metų tapo mokslų daktaru, apgynęs disertaciją apie savo paties sukurtą skaičiavimo metodiką – elektroninę tabuliacijos sistemą.

3 Jo sukonstruotas prietaisas – tabuliatorius (taip pavadintas nuo lotyniškojo žodžio „tabula“ – „lenta“) – buvo elektromechaninis perforacinis skaičiavimo įrenginys, skirtas perforacinėse kortelėse pažymėtiems duomenims fiksuoti ir skaityti. Elektromechaniniu būdu delno dydžio kortelėje buvo išmušamos skylutės, kurių padėtis fiksavo pildomą informaciją, – tai buvo pažangiau ir greičiau nei ranka suvesti duomenis. Šiais laikais tokia sistema atrodo neįtikėtinai primityvi, tačiau būtent H. Holleritho sistema padėjo pagrindus žmonijos naudojamai skaičiavimo metodikai ateinantiems šimtui metų (ir net ne vienas Lietuvos gyventojas tas perfokortas kuo puikiausiai atsimena).

1882 m. pradėjęs dėstyti mechaninę inži-

neriją garsiajame Masačusetso technologijos institute, H. Hollerithas nesiliovė tobulinti šios sistemos, 1884 m. gavo pirmuosius savo patentus, o 1888 m. pristatė praktinio naudojimo tabuliatorių – pirmąją žmonijos istorijoje skaičiavimo mašiną, veikiančią ne vien mechaninu principu.

1889 m. H. Hollerithas metė akademinį darbą ir pradėjo dirbti JAV statistikos biure.

Jo metodika ir tabuliatorius tam tiko kuo puikiausiai, tad H. Hollerithas gavo valstybinį užsakymą paruošti metodiką 1890 m. prasidėjusiam JAV gyventojų surašymui. Šis surašymas buvo baigtas per šešerius metus – dvejais metais greičiau nei ankstesnis ir kainavo 5 mln. dolerių pigiau. Tuomečius 63 mln. JAV gyventojų H. Holleritho metodika

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

31

žmonės

Theresa May perima vadžias

Theresa May – veiksmingai dirbanti, tačiau į akis nekrintanti vidaus reikalų ministrė nuo 2010 iki 2016 m. „Reuters“ nuotr.

Po „Brexit“ Didžiosios Britanijos politiniame gyvenime dominuoja šalies ministrė pirmininkė Theresa May. Be tikros konkurencijos karūnuota savo partijos lydere, ji mato, kad opozicinė Leiboristų partija pakrikusi, todėl atsargiai viliasi praleisti valdžioje kokį dešimtmetį.

J

ji gali daryti kone viską, ko užsimanys“, – pasakoja oliveris letwinas, buvęs Davido Camerono vyriausybės politikos vadovas.

Th. May jau dabar išbandoma kaip lyderė.

Praėjus maždaug šimtui dienų po to, kai Didžioji Britanija nutarė palikti Europos Sąjungą (o tai lėmė D. Camerono atsistatydinimą), Th. May kol kas taip ir nepaaiškino, ko ji imsis per didžiausią šios kartos Didžiosios Britanijos politinį sąmyšį, ir apsiribojo vien tik deklaratyviu pareiškimu, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“.

Th. May, kuriai rugsėjo pabaigoje sukako šešiasdešimt, išgarsėjo eidama vidaus reikalų ministro pareigas. Ji laikėsi griežtos nuomonės imigracijos ir saugumo klausimais, tačiau jos vizija, kaip šalis atrodys

36

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

George’as Parkeris Alexas Barkeris Kate Allen

ateityje, aiškėja pernelyg lėtai. Ministrės pirmininkės kritikai tvirtina, kad itin centralizuotas darbo stilius, kurį ji įvedė Vidaus reikalų ministerijoje, visai netinka jos naujoje darbovietėje.

Artėjant Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš ES, Londono Sityje auga nerimas, kad Th. May pirmenybę teiks migracijos kontrolei. Juo labiau kad vyriausybėje mažėja finansų ministro vaidmuo, – tai rodo, kad ji gali paaukoti rinkų atvirumą dėl griežtesnės sienų apsaugos. „Sveiki atvykę į Vidaus reikalų ministerijos Didžiąją Britaniją“, – lieja kartėlį vienas pareigūnas iš Vaitholo gatvės (ten įsikūrusios keletas svarbiausių ministerijų, kitos vyriausybės institucijos yra netoli – vert. past.).

Londne auga nerimas, kad Th. May pirmenybę teiks migracijos kontrolei.

Theresa May perima vadžias

Kas svarbiausia?

Th. May įsitikinusi, kad 52 proc. britų, birželį balsavusių už pasitraukimą iš ES, jau gerklėj stovi visi tie imigrantai, bet kartu ir liūdna, kad šie žmonės liko globalizacijos procesų nuošalyje. „Nemanykime, kad referendumas buvo tik dėl pasitraukimo iš ES. Tai taip pat buvo balsavimas, reikalaujantis rimtų pokyčių“, – kalbėjo Th. May, prieš įžengdama į Dauningo gatvę.

Naujoji ministrė pirmininkė tvirtina, jog daugelis rinkėjų buvo įsitikinę, kad žaidimo taisyklės buvo klastojamos „kelių privilegijuotųjų“ naudai ir kad jie „prarado kasdienio gyvenimo kontrolę“. Ji tikisi sugalvoti

britišką pasaulinės problemos sprendimą.

Ankstyvąją kritiką, skirtą Th. May, galima suskirstyti į dvi temas: naujoji premjerė nėra numačiusi konkrečių žingsnių, kaip įgyvendinti savo „rimtą socialinę reformą“; dėl savo nenoro pavesti užduotis kitiems ji negalės būti gera ministrė pirmininkė, nes sprendimai, ypač susiję su „Brexit“, užgrius visi kaip vienas kone tuo pačiu metu.

Nedaug politikų pasiekia savo karjeros viršūnę palikdami tiek nedaug ankstesnės politinės veiklos pėdsakų. Th. May buvo veiksmingai dirbanti, tačiau į akis nekrintanti vidaus reikalų ministrė nuo 2010 iki 2016 m. Ji retai kada pasisakydavo temomis, nesusijusiomis su jos atsakomybe. „Ji – žmogus, įsitikinęs, kad jo pareiga gyvenime ką

nors pagerinti, sutvarkyti, palikti po savęs viską veikiant šiek tiek geriau, nei rado“, – pasakoja buvęs jos kolega.

Vidaus reikalų ministerijoje Th. May įsiminė dėl savo griežtos pozicijos imigracijos klausimu (ir vis dėlto metinė imigracija 2015 m. išaugo iki 330.000 asmenų), taip pat dėl prastumtos policijos reformos. Tačiau ji buvo nuosaiki, pavyzdžiui, gėjų santuokos klausimais, o per agitacinę kampaniją be didesnio entuziazmo pasisakė už pasilikimą Europos Sąjungoje. Žodžiu, nedavė pagrindo apie ją susidaryti kokią nors tvirtą nuomonę.

Siekdami išsiaiškinti, ko britams tikėtis iš laukiančios „mejizmo“ epochos, žurnalistai ėmė skaityti jos patarėjo Nicko Timothy,

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

37

žmonės

JAV rinkimų spektaklis:

kas bus, kai herojai nužengs nuo scenos

Profesoriaus Danielio S. Hamiltono teigimu, Hillary Clinton, tikėtina, norės išlaikyti ryšius su Europa, gal net tvirtesnius nei Barackas Obama. J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Europai svarbiausia, koks JAV lyderis bus išrinktas: ar tas, kuris bus pasirengęs toliau dirbti drauge, ar tas, kuris pasakys: „Nepyk, Europa. Visa tai – tavo problemos.“

S

u danieliu s. hamiltonu, svarbias pozicijas jav valstybės departamente anksčiau užėmusiu pareigūnu, o dabar – kelių tarptautinių mokslo įstaigų lektoriumi, profesoriumi, susitinkame Vilniuje pirmųjų JAV kandidatų į prezidentus debatų išvakarėse. Žinoma, klausiu – kas, jūsų nuomone, laimės? Kaip dabar turėtų elgtis Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas? Ką vienokia ar kitokia rinkimų atomazga reikš Europai? Baltijos šalims? D. S. Hamiltonas – dar ir Baltijos šalių žinovas kone 25-erius metus, jis, beje, pažeria mums – jo manymu, energingoms, sąžiningoms šalims – pelnytų ar nepelnytų komplimentų.

Profesoriui mano klausimai turbūt nuobodoki – jis analizuoja keleto dešimtmečių JAV

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Rūta Slušnytė

Vladimiro Ivanovo (V Ž) nuotr .

prezidento rinkimų istoriją. Bet jam rūpi ir Europa. Ir mes, baltai. Ir Ukraina, ir Rusija. Ir visa tai, kas čia ar ten vyksta, – logiškai susiję, sako D. S. Hamiltonas, „Austrian Marshall Plan Foundation“ profesorius ir Vašingtono Johnso Hopkinso universiteto Transatlantinių santykių centro direktorius.

Iki JAV prezidento rinkimų liko vos kelios dienos. Tie, kurie pasitiki sociologinėmis apklausomis, laukia demokratų kandidatės H. Clinton pergalės. Gal rinkimų atomazgai nuspėti yra patikimesnių priemonių nei apklausos?

Jei domimės rinkimais sekdami žiniasklaidą, daugiausia dėmesio skiriame viešosios nuomonės apklausų rezultatams. Bet reikalas tas, kad JAV rinkimų sistema – išskirtinė, prezi-

Rinkimų laimėtojas turi surinkti absoliučią daugumą rinkikų balsų, šiuo metu – 270.

JAV rinkimų spektaklis

dentą renkame per rinkikų kolegiją, tai sudėtingos dviejų pakopų rinkimų sistemos darinys, leidžiantis analizuoti kandidato į prezidentus galimybes, atsižvelgiant į jo šansus kiekvienoje valstijoje.

Rinkimų laimėtojas turi surinkti absoliučią daugumą rinkikų balsų, šiuo metu – 270. Žvelgiant į rinkimus, vykusius per pastaruosius 30 metų, demokratų kandidatai laimėdavo valstijose, kurios jiems užtikrindavo iš viso 191 rinkikų balsą. O D. Trumpas rinkimus tikriausiai pradės su 108 balsais.

Matome, kad D. Trumpo laukia sunkesnis kelias iki tų 270-ies balsų.

Dar daugiau, H. Clinton šviečiasi ne tik lengvesnis, bet ir daugiau kelių. Penkiose valstijose demokratai įprastai laimi, taigi ti-

kriausiai jose laimės ir H. Clinton. Kartu su šiomis valstijomis H. Clinton jau turėtų 260 balsų.

Lieka dešimt rinkikų balsų ir septynios valstijos, kuriose ir vyks tikroji kova. Tarp jų yra didelės valstijos – Ohajas, Florida ir Šiaurės Karolina. Ohajuje paprastai laimi respublikonų kandidatas, ir D. Trumpas čia pirmauja. Florida – pasidalijusi per pusę. Šiaurės Karolina linksta į respublikonus, bet joje, pavyzdžiui, laimėjo dabartinis prezidentas Barackas Obama. Dabar joje parama vienam ar kitam kandidatui svyruoja apylygiai.

Kiek­viena šių valstijų turi daugiau nei 10 rinkikų balsų, ir jei H. Clinton laimi vienoje iš jų – ji laimi rinkimus. D. Trumpas turi laimėti visose trijose valstijose.

Lieka keturios mažesnės valstijos iš minėtų septynių. Jei H. Clinton laimi dviejose iš jų, ji surenka lemiamus dešimt balsų. Trijose iš šių valstijų ji pirmauja.

Apibendrinant, H. Clinton turi laimėti vienoje didelėje valstijoje iš aptariamų septynių arba dviejose mažose. D. Trumpas – šešiose ar septyniose. Štai ir viskas. Todėl svarbu stebėti šias valstijas.

Kandidatų į JAV prezidento postą debatai – žodinės dvikovos – daro nemenką įspūdį ir Lietuvoje. Kiek debatai turi įtakos rinkimų atomazgai?

Debatai dažniausiai nepakeičia tų žmonių, kurie stebi visą kampanijos eigą, nuomo-

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

43

įžvalgos

>>

Kodėl puikūs žmonės priima blogus sprendimus?

Kodėl puikūs žmonės priima neteisingus sprendimus ne tik darbo, bet ir asmeninėje aplinkoje?

K o s t o Ba u b in o n u o t r .

Per šešiolikos metų apribojimų teorijos propagavimo ir šios metodikos taikymo organizacijose karjerą mano veiklos objektas visuomet buvo (ir tebėra) organizacijos procesinė dalis, dar vadinama kietaisiais dalykais.

A

š ir mano kolegos visuomet rėmėmės prielaida, kad, pakeitus organizacijos taisykles bei rodiklius, suteikus darbuotojams reikiamų žinių, jų elgsena pasikeis. Ši prielaida nėra neteisinga – labai dažnai patobulinus organizacijos procesus, pakeitus kai kurias taisykles ir rodiklius, organizacijos efektyvumas reikšmingai padidėdavo ir ji pasiekdavo įspūdingų rezultatų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad ne visose organizacijose pavyko įgyvendinti pokyčius. Vertinant tuos projektus ryškėja vienas bendras bruožas – organizacijos vadovai ir darbuotojai, nors ir pritarė siūlomiems pokyčiams, jų neįgyvendino.

Kodėl nėra laiko?

Prieš septynerius metus išsikėliau tikslą sugalvoti, kaip pritaikyti didžiųjų bendrovių

48

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

efektyvumo metodikas („Lean“, apribojimų teoriją ir pan.) smulkiajam verslui. Šių pastangų rezultatu tapo speciali smulkiojo ir vidutinio verslo vadovų vadybinių kompetencijų ugdymo programa „Nuo amato prie verslo“, vėliau pervardinta į „Verslas kaip laikrodis“.

Ją jau išmėgino daugiau kaip 300 smulkiojo ir vidutinio verslo savininkų ir vadovų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. Nemažai dalyvių pasiekė labai įspūdingų rezultatų – išaugo pardavimai, įmonių pelnas, o verslas tapo sistema, kuri daug mažiau priklauso nuo savininko kasdienio dalyvavimo. Tačiau vis dėlto gana reikšminga dalis dalyvių negali pasigirti įspūdingais rezultatais. Dažniausiai įvardijama to priežastis – nebuvo kada pritaikyti gautų žinių, nors jie puikiai suprato, kad kiti darbai nebuvo tokie reikšmingi organizacijos sėkmei. Panašių istorijų galima išgirsti

Viena blogų sprendimų priežasčių – konkretaus žmogaus žinių trūkumas.

ne tik profesinėje sferoje, bet ir asmeniniame gyvenime – net žinodami blogų įpročių žalą, žmonės neranda laiko tiems įpročiams pakeisti.

Kažkada vienas mano draugas paklausė – koks yra žmogaus asmeninis apribojimas?

Kas neleidžia žmogui pasiekti gyvenime daugiau to, ko norima? Rasti asmeninį žmogaus apribojimą nesunku. Net nesusimąstydami daugelis mokytojų, tėvų ar auklėtojų dažnai kartoja apie šį apribojimą savo nedėmesingiems klausytojams. Kas iš jūsų nesate girdėję frazės: „Jei skirtum daugiau dėmesio... (įrašyti tinkamą), tavo rezultatai būtų daug geresni.“ Asmeninis žmogaus apribojimas – tai jo dėmesys, juk ten, kur nukreipiamas žmogaus dėmesys, būtent ir vyksta pažanga. O pagrindinis šio apriboji-

mo padarinys – neteisingi sprendimai, dėl ko neskiriame dėmesio ir nedarome to, kas svarbu, ir tuo pačiu metu skiriame per daug dėmesio ir darome tai, ko nereikėtų. Ir ne tik darbe. Kodėl tiek daug žmonių vis dar pasiduoda žalingiems įpročiams, per mažai juda, valgo nesveiką maistą, perka daiktus, kurių neturėtų pirkti, ir netaupo ateičiai?

Juk tie dalykai sukelia asmeninį diskomfortą ir neleidžia jausti gyvenimo harmonijos.

Kodėl puikūs žmonės priima neteisingus sprendimus ne tik darbo, bet ir asmeninėje aplinkoje? Tai, kad šis straipsnis apie blogus sprendimus, dar nereiškia, jog žmonės nepriima teisingų sprendimų. Tačiau man įdomiau panagrinėti blogų sprendimų priežastis. Neteisingų sprendimų priežastis būtų galima suskirstyti į keturias grupes. Vieni

būna blogi todėl, kad juos priimdami paprasčiausiai negalėjome žinoti kokių nors dalykų, kurie įvyko vėliau ir paveikė rezultatą. Pavyzdžiui, jei jūsų darbas yra prognozuoti orą arba prekių pardavimą ateityje, tiesiog turite susitaikyti su tuo, kad neretai jūsų sprendimai bus neteisingi. Nes neįmanoma tiksliai nuspėti ateities.

Kita blogų sprendimų priežastis – konkretaus žmogaus žinių trūkumas. Tai nutinka tada, kai žinių apie sprendimo neteisingumą yra, tačiau sprendimą priimantis asmuo to nežino arba nenori žinoti. Nuo tokių blogų sprendimų gali apsaugoti mokymas ir švietimas. Tačiau dažnai žmonės priima blogus sprendimus, nors tai ir žino. Jau ankstesniuose mano straipsniuose minėtas rūkalių pavyzdys. Gąsdinantys užrašai ant cigarečių

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

49

įžvalgos

Technologijos stebi ir mokosi

Buvęs „Google X“ laboratorijos vadovas Sebastianas Thrunas teigia, kad mums teks pasitikėti asmeninių pagalbininkų gamintojais. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Dėl skaitmeninės informacijos gausybės susidūrėme su iš pažiūros neįveikiama problema – žmogaus dėmesio ribomis.

D

abar norint sukviesti dr augus vak arienės, surengti verslo susitikimą arba perduoti nebaigtus darbus prieš išvykstant į kelionę gali tekti susidurti su organizaciniais sunkumais. Gyvenimas reikalauja be perstojo skaityti informacijos srautus, keistis žinutėmis, tarsi mušinėtum kamuoliuką žaisdamas stalo tenisą, sekti darbų kalendorių internete, naršyti klientų atsiliepimų svetaines, ieškoti geriausios kainos pasiūlymų ir pirkti internete. Be to, dar laukia visokie planų koregavimai, nes skrydžiai atidedami, o draugai artėjant susitikimui ima ir persigalvoja.

Išmanieji telefonai ir programėlės gal ir suteikė anksčiau neįsivaizduotą galimybę rinktis, tačiau šios laisvės kaina – ūmi kognityvinė perkrova.

58

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Richardas Watersas

Tokią perkrovą teko patirti ir Sebastianui Thrunui, kompiuterijos mokslininkui ir buvusiam „Google“ X tyrimų laboratorijų vadovui. „Labai norėčiau, kad tokie organizaciniai dalykai kaip nors išsispręstų patys – atsidūsta jis. – Norėčiau, kad man pakaktų tik užsakyti lėktuvo bilietą, prieš tai kam nors ilgai ir nuobodžiai neaiškinant, kam man jo prireikė. Tikrai neatsisakyčiau turėti galvoje kokios nors sumanios sistemos, kuri tuos reikalus už mane sutvarkytų.“

Skaitmeniniai pagalbininkai Smegenų implantų dar teks palaukti, tačiau kitos rūšies dirbtinis intelektas jau metamas į kovą su tokiomis apmaudžiomis šiuolaikinio gyvenimo kliūtimis.

Smegenų implantų dar teks palaukti, tačiau kitos rūšies dirbtinis intelektas jau metamas į kovą.

Technologijos stebi ir mokosi

Dabar tokie tariamai „išmanūs“ skaitmeniniai pagalbininkai kaip „Siri“, „Alexa“ ir „Cortana“ – naujausias kovos laukas, kur susikibo pirmaujančios vartotojams skirtų technologijų bendrovės. Jų technologijos, diegiamos į plačiausiai naudojamus įrenginius ir internetines programėles, gali atsiliepti į paprastą žmonių kalbą, numanyti, ko žmogui netrukus gali prireikti, ir atlikti kai kurias kitas nesudėtingas užduotis.

Jeigu žmogaus smegenys nebegali įveikti įtampos, šios programos perims dalį informacijos apdorojimo naštos. Šių programų paskirtis – kai jos atsako į balsu užduodamus klausimus ar siunčia įspėjimus dėl vėlavimo, kai užstrigai transporto spūstyje, ar automatiškai įrašo į kalendorių naują su-

sitikimą, – visada ta pati: kad skaitmeninis laukas nebekeltų žmonėms tiek galvos skausmo.

Nėra tokios programos, kuri taptų gelbėjimo ratu. Kaip ir spartesnės brandos vaikai, jos dažnai nustebina savo išmanumu dėl vienų dalykų, tačiau čia pat nuvilia dėl kitų, nes nesugeba adekvačiai sureaguoti į žmogaus intelekto požiūriu paprastutes užduotis. „Jos arba verčia iš koto savo sumanumu, arba visiškai nuvilia, – sako Timas Tuttle’as, San Fransisko bendrovės „MindMeld“, sukūrusios kalbos pagrindu veikiančių asistentų platformą, vykdomasis direktorius. – Natūrali kalba turi kai ką tokio, ko į skait­ meną taip lengvai neperkelsi.“

Dėl tokių personažų kaip žmogaus balsu kalbantis kompiuteris H.A.L. filme „2001 metų kosminė odisėja“ arba kompiuterinė programa juostoje „Ji“, atsiliepianti į seksualines fantazijas, kur tarp vyro ir tokio asistento kaip „Siri“ užsimezga meilės ryšys, paplito lūkestis, kad visažinis skaitmeninis asistentas – visai netolimos ateities reikalas. „Populiarioji kultūra aukštai kelia kartelę, – teigia Matthew Quinlanas, „Microsoft“ kuriamo skaitmeninio asistento „Cortana“, kuriam kūrėjai suteikė tvirto būdo jaunos moters personažą, rinkodaros direktorius. – Mes visi mokomės. Programa dar tik ankstyvosios stadijos.“ Pastarosiomis savaitėmis vienos po kitų pristatomos arba atnaujinamos dirbtinio in-

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

59

įžvalgos

Donaldo Trumpo Amerika niekur nedings

Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją surengė tikrą gąsdinimo spektaklį, vaizduodamas JAV kaip visuose frontuose pralaiminčią šalį. „ R e u t e r s “ n u o t r .

,,Bet kas čia tokio, kad šiandien sunku kuo nors patikėti, velniai rautų, ateis laikas, kai viskas atrodys tiesa“, – yra sakęs Gabrielis García-Márquezas.

D

ar gerokai prieš donaldui trumpui pradedant šluoti valstiją po valstijos Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus rinkimuose, mudu su redakcijos kolega Nagliu, spoksodami į televizoriaus ekrane išsirikiavusius respublikonų kandidatus į prezidentinę nominaciją, ėmėme ir susiginčijome.

Mano bičiulis sakė, kad bet kuris respublikonų kandidatas bus lengvi pietūs Hillary Clinton, dėl kurios tapimo demokratų kandidate abu sutarėme. Aš gesinau jo entuziazmą teigdamas, kad politinė švytuoklė palankesnė respublikonams. JAV prezidento rinkimų istorija ir rinkimų elgesio specialistai, pavyzdžiui, žanro klasikas prof. Jamesas Stimsonas, paliudys, kad po vienos iš partijų prezidentavimo paklausa tos partijos vykdo-

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Rimvydas Ragauskas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

mai politikai smunka, iniciatyva pereina oponentams.

Nė vienas iš mudviejų tada neįsivaizdavo, kad po kelių mėnesių JAV kandidatai į prezidentus, ypač D. Trumpas, linksmins visą pasaulį per siurrealistiškiausią ir turbūt gėdingiausią valstybės istorijoje prezidentinę kampaniją.

Pasibaisėję D. Trumpo be skrupulų iš oro pagautais argumentais, neturinčiais nieko bendra su realybe, prestižiniai leidiniai, tokie kaip „The New York Times“ ar „The Economist“, paskelbė, kad įžengėme į naują politinę realybę, kurioje vietos tiesai lieka vis mažiau (angl. „post-truth politics“).

Prieš pirmuosius D. Trumpo ir H. Clinton debatus, kurie vyko rugsėjo 26 d., abiejų

Donaldas Trumpas veikiausiai nėra vienadienis fenomenas, kurio tvaikas išgaruos su šiais rinkimais.

Donaldo Trumpo Amerika niekur nedings

kandidatų palaikymas buvo išsilyginęs.

Kad ir kaip šventvagiškai skambėtų, jeigu respublikonų kandidatas būtų pajėgęs neprarasti šalto proto per kitą pusantro mėnesio, jis būtų turėjęs realų šansą laimėti (neprunkšk, Nagli, – turėjo). Tai susiję ir su tuo, kad H. Clinton taip pat vertinama įvairiai: jos karjera apipinta sąmokslo teorijomis, o munduro švarumu abejojama.

Tačiau ekstravagantiškasis milijardierius išliko savimi, o visų debatų scenarijus buvo vienodas: kurį laiką susilaikęs, D. Trumpas galiausiai pradėdavo isterikuoti. Reikia pripažinti, kad su kiekvienais debatais respublikonų kandidatas buvo vis kantresnis, bet kuo ilgiau tvardydavosi, tuo didesnių nesąmonių išpyškindavo galiausiai pratrūkęs.

Pirmuosiuose debatuose mestelėjo, jog vengimas mokėti mokesčius teparodo, kad jis „yra protingas“, antruosiuose grasino H. Clinton, kad, jam tapus prezidentu, ši gali keliauti į belangę, galiausiai trečiuosiuose debatuose nesutiko atsakyti į klausimą, ar pripažins rinkimų rezultatus, jei pralaimės. Į dienos šviesą išlindęs dešimties metų senumo įrašas su lovelaso savigyra apie sėkmingus ir nesėkmingus žygdarbius dėl moterų irgi nepagelbėjo. Kaip ir viena po kitos pasirodžiusios moterys, kurios kaltino jį seksualiniu priekabiavimu praeityje.

Ir vis dėlto D. Trumpo populiarumo fenomenas vertas dėmesio. Panašiai kaip augantis radikalių populistų palaikymas Europoje ar britų sprendimas atsiskirti nuo ES, jokių politinių kompetencijų neturinčio JAV išsišokėlio iškilimas parodo ištisų visuomenės segmentų nusivylimą globalizacijos rezultatais bei politine ir ekonomine padėtimi šalyje.

Tai, kad priežastys yra struktūrinės, reiškia, jog D. Trumpas veikiausiai nėra vienadienis fenomenas, kurio tvaikas išgaruos su šiais rinkimais. Apskritai JAV rinkimus gaubia nusivylimo atmosfera, Valstijose neteko bendrauti nė su vienu kolega, kuris būtų mūrų stojęs už H. Clinton kaip kandidatę į prezidentus. Žinoma, ji geresnė už D. Trumpą, bet ir vietoj jos norėtųsi matyti kitą veidą, – taip situaciją apibūdino daugelis.

Toliau pristatomi keli alternatyvūs požiūriai į D. Trumpo populiarumo fenomeną. Jie svarbūs ne tik JAV kontekste, bet ir galvojant apie Europos realijas bei politines perspektyvas.

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

65

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Aurelijus Katkevičius

PMS

PMS

CMYK

PMS

CMYK CMYK

Lietuvoje startuolių ekosistema jau yra

#be1e2d

HEX

PMS

#204064

654 c

Žmogus, galėjęs ramiai sau skaičiuoti pinigus banke, kažkodėl išeina iš jo ir leidžiasi iš esmės nežinomybėn. Kaip iš viso į galvą šovė mintis palikti gana saugią zoną ir eiti ten, kur, atrodytų, žiauri konkurencija ir dideli žaidėjai?

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Mano sprendimai buvo susiję su tuo, kad bankų sektoriuje po krizės atsirado naujas reguliavimas, kuris kardinaliai pakeitė verslo modelį, – reguliuotojai įvedė tam tik­ rus rizikos valdymo elementus. Kai kurios paslaugos, kurios generavo gerus pelnus bankui, tapo nuostolingos, viena labiausiai paveiktų sričių buvo mano – finansų rinkų.

Buvo pradėti riboti siūlymai investavimo paslaugas teikti žmonėms, tai labai smarkiai apkarpė veiklą – visa tai matydamas nusprendžiau pakeisti veiklos rūšį.

T. y. buvo neįdomu dirbti?

Ne, aš taip nesakyčiau, banke dirba stiprūs

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

Verslininkas Tomas Andrejauskas (43 metų) mielai sutiko užeiti į „Verslo klasės“ skaitytojų klubą ir pasikalbėti apie verslą, inovacijas, karjerą ir dar apie daug ką. Pokalbis užtruko pustrečios valandos, o paklausyti verslininko atėję žmonės galiausiai liepė moderatoriui – tai yra man – eiti dirbti, jeigu jau taip reikia, ir liko kalbėtis su verslininku vieni.

andrejauskas „swedbank markets“ tarybos vadovo pareigas paliko 2012 m. ir įsteigė įmonę „probiosanus“, gaminančią asmeninės higienos ir buitinės chemijos produktus. 2014 m. jis įsteigė dar vieną bendrovę, – „SatiMed“, – kuri ėmėsi vaistų papildų iš kanapių gamybos.

200 c

200 c #be1e2d

HEX

PMS HEX

#204064

žmonės, banke tobulėji, bet tiesiog ateina metas, kai turi įvertinti perspektyvą. Kita vertus, Lietuvoje tuo metu kaip tik labai aktyviai formavosi ekosistema, kurią bankai užgožė ilgus metus, – iki tol dominavo bankų finansavimas, visai nebuvo rizikos kapitalo. Kaip tik tuomet atsirado rizikos kapitalo, atsirado investuotojų į startuolius, ekosistema pradėjo kurtis, ir aš pamačiau galimybių eiti ir įgyvendinti savo idėjas.

Kodėl pirmoji įmonė – buitinės chemijos?

Juk šioje srityje didžiulė konkurencija.

Konkurencija didžiulė, bet tai ir yra esmė, kad mūsų produktai kitokie, – tai iš tikrųjų

C M Y 200 c K

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savoMūsų žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu ir kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), rnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS išmetimą. iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kuriekaip paprastai energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinktišvaisto duomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten– paversti skristi, vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakojapristatyti „saulės oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti kitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo irprotai, kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką ug kreipti į pakuotę ir taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo mažinti naudojiminio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė kad į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas reikėjo nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų nebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti tai, kiek ir kiek tai gali sumažinti angliesnet dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savokad žaliuzėmis išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas etainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurielangus, taupo energiją“, – sakošvaisto pašnekovas ir rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojigu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko įvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįgintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, vadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo gramių. vendinami, o 45 mlrd. uSD benpavyzdžiui, „saulės vėjo schemoje aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproKomentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškas vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progra019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaip suburti komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų užnugarį be- Šlapkausko, suoti internetu, jąbalsavimui galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ gu Seimas pritars Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiirteko reikiakonsorciumą, surinkti bent 12–13 9balų. ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos neribotus biudžetus, kitomisgerokai labiau Vėliau paskirstyti beveik 16 mlrd. Eur. ernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, „Saulės vėjo aruodų“ veik samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos galės paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje inovatyvumo Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende (angl.

SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 balais kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galivadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija padidinti laugų saulės o elementuose ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečiųgali veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas – vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, ir dujų glamentuojančiam balsavimo kol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- iki 40–45%. VLaDiMiro iVanoVo (VŽ) nuoTr. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgydu kartus. tyrimo įstaiga lietuvoje, ji žaliuzes, Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų.

Komentaras jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi namų darbus užtruko apie 300 valandų dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia uskas sako, kad paraiškai rengti teko jamos, mokslo institutus. anglies dvideginio ar kitų įvertintų iki prasčiausiai. verslo partnerio. esirskatina mokslinin-benDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą Paraiška turi veikia. išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmet neprieštaraus Vyriau-ir įgypirmajam projekto komercializavimo etapui. tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšos neskirstomos pagal šalis,2020“ dėl jų bus statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai pačią analizę ir veikiantį o Europos Komisija (EK)„Horizontas patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavoprototipą, 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro turėti Lietuvos, o visospatraukliai Europos arpateikti pasauliniu mastu. inovacijų programos pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėlrinkos finansavimo tenka varžytis su antrišėti. elementai nėra efektyvūs, bet tokius jutiklius, kurie gebėtų dalyvavimo ir antrame etape,tačiau kolkur neįsitikinome, kad galime lu ir paversti bazinius tyrimus ryšio kom konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne tik ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo ir įrangos p tinka, kai galime jais užkloti di- nustatyti tam tikras ligas ar šią technologiją sukurti. Be produktais. padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai netkomandą perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ Kreipiantis pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl organizmo finansavimo tenkaiš iškvevaržytis antrikaipužsiima suburti stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių kurį sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri-mastu.

Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai irtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES bei patiems rengti projektus pagal drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų ir be-su mūsų suoti internetu, jąinternetu galima tyrimams ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. ne chemija, bet biotechnologija.

Pati tech„Pagrindinis iššūkis dirbant su tokiais startuoliais yra tas, drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: ontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, finansavimo, veik struktūrinių fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo neribotus biudžetus, ir kitomis labiau paskirstyti 1651 mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net kvietimas teiktikad loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo etapui. kosmose naudojami vidutilės elementų tobulinimas. rė“, neįsitikinome, kad galime tave suvalgo laikas“, – sako Tomas Andrejauskas.

J u di–tsako o s G rp. i gkrotkus. e ly t ė s ( V Ž ) n u o t rkol . nologija yra probiotikų taikymas ne maisto kuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –mastu. ateities ir reikia savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – Vidmantas pasakoja Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose Janulevičius, šiąpritaikoma sukurti.

Be programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulGustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius papilduose – evaldas tuo metu buvo pasaulinė antra, reikia žinoti,tai kur irūkio kada projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagaminti iš montuojami saulės elementai „Global Bod Group“ valdybosresursų, to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51teikti kvietimas teikti loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką reikalingų konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p.galio Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, patvirtina, kad klasikiniais vienos tantai už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apiesandūros projektui paraiškas įvairiose srityse – higieateities irbuvo arsenido savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrą mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką ir atlikti visusten tingas, nes yranebūtų irprojekto mokslo, ir rinkodaros. toks: galima finansuoti visišką plyno naujovė.

Buitinėje chemijoje, asmens parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte įmonė elementais, su mūsų nagrinėspecialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę kėjo balso prioriteto, balso pa- šalių. yra besikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos optoelektronikos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi ir namų darbus užtruko apie 300 valandų įtikinamu, nauju, ambicingu, buvo tačiau realistišku usiomis įmonėmis išnos didelių skymuštinis.buvo Jų efektyvumas šiuo dalyvavusi, nes dirba su kito- jamu prekių klausimu segmenjie nesusidūTai yra greitai parduodamų startuolį, antras – rinkoje gali-paraišką produktuose probiotikai naujie-tiks-lauko FtMC skirta per 300 mln. eur. kvietimo is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o į minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus. las – patikėjome. skatinti į metu, tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart tas, jeigu nori pardavimų – reikia rinkodaspecifinę biotechnologijos kompena. Mes ta idėja valdymo žinių ir inovatyvių, supratimąTuo apie projektui tačiau šie elementai yra jau- rinkos parašyti padėjo „Civitta“, –propasakoja tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių iš FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio irkai kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė (lėšos neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųma gauti statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti analizę ir veikiantį prototipą, o ne prototipą, o diapazono reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro pkauskas. kuriamą medžiagą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-tenciją, ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). dar ir kelis klientus kurreikia nors Matas nore ros, bet kartu mes norėjome moksliškai pakuri padarė produktus unikalius. „Fermentas“ buvo parduotas „Thermo Fi­ bendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis – ir ultravioletine mažesnį poveikį vertinant projektą turi infraraudonųjų darbus užtruko apie 300 valandų iki 40–45%. žemėje naudojatechnologija kas yra ge- veiksmingumą, šiame projekte įmonė taigi nebūtų grįsti tos technologijos sher“, buvo kilęs biotechnologijų bumas – balsavimą pasisakančių Seimo estarptautinių įmonės – Vž),partnetačiau temos steigimo pagrindus, jos profesionalia kalba, vartojant –„Global dar irirBod kelis klientus arba kurper nors vios Lietuvos idėjosanglų čia susiduria su kitoiššūkiais, galimybe ir visos ieškoti kalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros geriausia gamy- mų aug mėnesį). rašant paraišką jau reikia konkuruoja Group“ gamirokai brangi. idėją tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su dėl dar ir kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų teko į tai investuoti.

Turėjome dvejų su ESmobiliojo r kodėl būtent probiotikai, kaip iki vidutiBumelis pradėjo steigti noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo irprofesorius audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją bei finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o Vladas nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima rių bei patiems rengti projektus pagalBet namų silicio jūs elementų d balsuojančiojo internetu metų į priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato Kreipiantis pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, bei vios Lietuvos idėjosprojektų čia susiduria su iššūkiais, ieškoti tarptautinių kalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės ir produkto biudžetą porai struktūrinių fondų rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms įmonėmspartneskirtąto klientus patybei nustatyti bus naudojami „laikoplanus sąnaudos yra didžiulės, nesmetų projeksu Kauno atėjote? verslus.galimybe Aš tada buvau suskaičiavęs, dėl raktinius žodžius.

Gana dažnai netetape perspektyjunginyje sugebėjo dalį arseno europos rekordas – 18,7%. puse ą bandomąją partijąsavo bei finansinius lio arsenido projektą saulės elementų plataustechnologijos vartojimo rinkai ga- metais ant vasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, pakeisti bismutu, medžiaga s planus ir produktokad biudžetą porai gamybą. Bet 2013 m. lio arsenido saulės elementų universitetu, išstruktūrinių joišseko atsirado patentas, kurį eilės opera tai koks norsirsutapimas.

Man pasiūlė Lietuvoje bent šeši universitetai į bendrovės rinką usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios fondų projektų mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtąGalfinansavimo, patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekbūti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bandoūkio naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai priekį.

Partnerių nerado rizikos kapitalo finansavimas technologija kolrengimo kas yra patirtimi, ge- iš mobilioj jau atliktą metų į priekį. artifikatus“. už balsavimo internetu.

(VŽ) „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas dabar nori įsigyti viena didžiausių pasaulio partneris – tuo metu pardavęs butą Druskipaleisdavo vienokio ar kitokio lygio bione visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako reikia tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tyrimus ko sąnaudos yra didžiulės, nes projek- inovatyvumo norėdamas savo iš- iržmogaus, įmonė atsidūrė kuri ties bankrorokai per brangi. tai rodo 2020“ ir (be interne turėtitokius kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, jau turi prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to riba. tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulevaldas Gustas, ūkio ministras. Šiomsninkuose dai, yra specialus kvietimas, kuriam maspanaudojant pastaraisiaisskaitmeninius metais jau rinkos analizę bendrovių. takosmodilema visuomet – kompiuter turėjau investuotinų juosmokstechnologų, pasiūla buvo 2016–2017 gana programoje. ana brandžios stadijos.

Be to, konsul- specialistų nei pernai japonai kioto universitete ir Fiziniųpinigų, ir technologijos gali sudominti Bet pasaulio patirtis.

Ji planavo buvo masinę gajau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,gera. reikia žmogaus, kanadiečiai Vankuverio uni-įkiši lų centras 200.000 so agentūras. lio arsenido saulės elementų ir veikiantį pinigų kiekis ribotas, turėdamas ribotus išį šią idėją.

O kai delną,pateikė paskui Mūsų veikloje tuomet buvokuriam du pagrinyra kvietimas, 2016–2017 mas pastaraisiais jau las –specialus skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin-ir įdėjau ernetu įteisinimui,metais kaskart prorinkos analizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riokaialkūnes. teklius, privalai laiką spręsti, nori juosir mobiliojo r jislegas sulenda iki – sudėdiniai komponentai.

Pirmas komponentas m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiks-jauprototipą, is kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų aplenkė, rado būdą, Projektas europos kosmoso agentūrai ir Partnerių nerado visąProjekto zikos kapitalo finansavimas televizija ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai 2016 laimėjo LAPKRITIS VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus konkursą.

Fizinių ir technologijos 69 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

#be1e2d

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

•

• •

•

• •

•

Mob šie m

iŠMANi LiETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

įžvalgos

sektorius

Valdžia Rusijos energetikos sektoriuje: „Yamal LNG“

Jamalo pusiasalyje vietos gyventojai renka valdžią. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Anot ekspertų, komerciškai gyvybingų suskystintų gamtinių dujų projektų Rusijoje tėra vienas – Sachalino dujų skystinimo gamykla tolimuosiuose Rusijos rytuose.

T

ačiau plėtojamas ir kitas milžiniškas projektas jamalo pusiasalyje „Yamal LNG“, kurį, nepaisydama vyraujančio ekspertų skepsio ir reikalingų ekstravagantiškų inžinerinių sprendimų, antra didžiausia Rusijos dujų bendrovė „Novatek“ vykdo laiku ir neviršydama numatyto biudžeto. „Į lėktuvą sėdau lapkričio 4 d., 1995-aisiais.

Tai buvo keturių su puse valandų skrydis iš Maskvos į tolimąją šiaurę. Tai man buvo proga pažvelgti į vietą, turinčią įvykių kupiną, bet nelabai gerą istoriją. Tai vieta, kur daugybė žmonių buvo išsiųsti, tačiau labai mažai jų grįžo“, – į Amsterdame susirinkusių energetikos sektoriaus verslininkų ir ekspertų iš viso pasaulio kupiną auditoriją šią vasarą kreipėsi Markas Gyetvay, amerikietis Rusijos energeti-

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Naglis Navakas

kos bendrovės „Novatek“ finansų direktorius ir valdybos pirmininko pavaduotojas.

Tąkart jis vyko apsidairyti Jamalo pusiasalyje, amžino įšalo žemėje, Arkties vandenyno pakrantėje. Šis pusiasalis Rusijai yra brangus it deimantas sužadėtuvių žiede: po visu Jamalo pusiasaliu slūgso milžiniški ir gerai išžvalgyti gamtinių dujų ir naftos ištekliai, su kuriais siejama šalies energetikos sektoriaus – o su juo ir viso šalies ūkio – ateitis.

Juos monetizuoti Kremlius stengiasi jau kurį laiką. Gamtos išteklių eksportas yra kone vienintelis šalies pajamų šaltinis lėtai ir zombėjančiai Rusijos ekonomikai bei vienas skalsesnių kąsnių Vladimiro Putino orbitoje besisukantiems oligarchams. Tad nenuostabu, kad čia plėtojamas Rusijos dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovaujamas „Ja-

„Novatek“ gamtinių dujų skystinimo ir eksportavimo projektas šiame kontekste atrodo kaip nedidelė anomalija.

Valdžia Rusijos energetikos sektoriuje: „Yamal LNG“

malo megaprojektas“ – dujų gavybos, skystinimo ir transportavimo kompleksas, apimsiantis 11 gamtinių dujų ir 15 naftos telkinių; čia slypi apie 16,7 trln. kubinių metrų gamtinių dujų. Tokį kiekį dujų nūdienos tempu „Gazprom“ Vakarų Europai patiektų per maždaug 100 metų. „Novatek“ gamtinių dujų skystinimo ir eksportavimo projektas šiame kontekste atrodo kaip nedidelė anomalija. Prie tiesiai ant Pietų Timbėjaus dujų telkinio, kuriame yra 0,907 trln. kub. m gamtinių dujų, statomos platformos neprisideda visą šį didžiulį projektą vystyti turinti „Gazprom“. Tik „Novatek“ (50,1 proc.), kuri per laiką pritraukė investicijų iš prancūzų „Total“, Kinijos „China National Petroleum Company“

(CNPC) (po 20 proc.) ir Kinijos investicijų fondo „Silk Road Fund“ (9,9 proc. projekto).

Taip veikti „Novatek“ įprasta – ji savarankiškai projektų beveik ir neplėtoja.

M. Gyetvay išberia seriją skaičių ir prideda, kad atšiaurios meteorologijos sąlygos yra palankios dujoms skystinti – šaltas oras lemia mažesnius dujų skystinimo (šaldymo) proceso nuostolius.

Dujų skystinimas iš esmės reiškia iš žemės išgautų dujų atšaldymą iki jų skystosios būsenos (jos suskystėja esant maždaug –162 laipsniams Celsijaus). Jos tuomet gali būti pilamos į įvairių formų ir dydžių dujovežius – dažniausiai laivus. Taip dujos gali pasiekti vartotojus, kurie neprijungti prie brangaus pastatyti (ypač ten, kur jais bus tiekiami ne-

dideli dujų kiekiai) dujų vamzdyno.

Vis dėlto atšiaurus klimatas ne tik padeda, bet ir trukdo. Bendrovei prireikė daugybės specifinių inžinerinių sprendimų tam, kad 27 mlrd. dolerių (apytiksliai) projektas iš popieriaus imtų betono ir plieno pavidalu keltis į tundrą, ant plono amžinojo įšalo kevalo nuošalioje Sibiro pakrantėje.

Pirmasis darbas – įrengti statybos darbams reikalingą infrastruktūrą. Buvo pastatytas tarptautinis oro uostas – tarp jo ir Maskvos lėktuvai skraido kas savaitę, iki šios vasaros šia kryptimi buvo keliavę daugiau nei 130 000 keleivių. Šiemet oro uostas buvo sertifikuotas kaip tinkamas tarptautiniams skrydžiams, jame įrengta muitinė, ir jis tapo šiauriausiu tarptautiniu oro uostu pasaulyje.

Visgi statyboms svarbesnis buvo jūrų uostas. Antžeminiam transportui atvykti į nuošalią vietą galimybių nėra, tad pagrindinė gyvybės arterija – jūra, kuri pusę metų yra sukaustyta ledo. Jame kelius teko skintis led­laužiais. „Europoje nepamatysite branduolinių led­laužių, tačiau štai vienas jų“, – pavydo objekto nuotrauką rodydamas sako finansų vadovas.

Iš viso uosto darbams buvo pasitelkti du iš šešių Rusijos turimų, neseniai pastatytų (vienas jų – konkrečiai šiam projektui) branduolinių ledlaužių. Dviejų, žinoma, neužtenka, tad pasitelkti ir įprasti dyzeliniai ledlaužiai. Šių laivų užduotis – užtikrinti, kad jūra ir upės delta būtų atviros navigacijai visus metus. Tam, kad išlaužtas ledas „neliptų“ ant krantinės, buvo įrengta papildoma uosto infrastruktūra – siena, sauganti nuo ledo.

Kad rangovai turėtų kur gyventi, buvo statomi moduliniai namai. Viskas – taip pat dujų skystinimo įrenginiai ir talpyklos – įrengiama ant platformų, kurias laiko 20 m į žemę įgręžti poliai – čia jų prireiks „dešimčių tūkstančių“. Didžioji dalis statinių nestatomi statybų aikštelėje. 30 000 darbuotojų (statybų piko metu – ir daugiau) pluša ir kituose Rusijos uostuose, tuomet statiniai, jau paruošti montuoti, atgabenami laivais į Sabetos uostą. Šiaurietiškos problemos uosto ribomis nesibaigia. Palei šiaurinį Rusijos krantą plaukiantys dujovežiai negali būti įprasti, tarkime, tokie kaip skrodžiantys Viduržemio jūros bangas. Jie turi būti „ledo klasės“, t. y.

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

73

tema

MELO DETEKTORIŲ ŽLUGIMAS

Aurelijus Katkevičius

Aušros barysienė s Nuotr .

78

Daktaras Gregoris Hausas iš to paties pavadinimo serialo apie nelengvą gydytojo praktiką neretai sakydavo: „Meluoja visi“, turėdamas galvoje, kad pacientai dažnokai linkę nuslėpti aplinkybes, kurios galbūt padėtų nustatyti tikslią diagnozę.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

D

Melui gyvuoti reikia arba visiškai uždaros, arba – atvirkščiai – itin atviros informacinės sistemos. „Reuters“ nuotr.

aktaras tikriausiai buvo teisus – iš tikrųjų meluoja visi, vieni dažniau, kiti rečiau.

Bet per pastaruosius porą metų melas viešojoje erdvėje vis dėlto tapo rimtai aptariama problema. „Tviteris ir kitos medijų bendrovės slepia tiesą apie tai, kad Federalinis tyrimų biuras vėl pradėjo Hillary Clinton elektroninių laiškų tyrimą“, – praneša Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Praneša jis tai socialiniame trumpųjų pranešimų tinkle „Twitter“, pranešimas sulaukia daugiau kaip 25 000 pasidalijimų (tviteryje kandidatą seka 11 mln. žmonių).

Kiti, ne tokie švieži, pavyzdžiai. D. Trumpas: „Barackas Obama gimė ne Amerikoje.“ Jam rodo dokumentus, kad yra kitaip. Kandidatas sako: „Man nesvarbu.“ „H. Clinton aiškiai buvo ištikęs insultas“, – vėl tas pats pranešėjas. Tai lengvai patikrinama, nebuvo. „Man nesvarbu, ji vis tiek atrodo nekaip“, – atkerta prelegentas. „Islamo valstybę“ sukūrė B. Obama“, – teigia tas pats pašnekovas. „Palaukite, jis su jais kariauja“, – sako moderatorius. Spėkite, koks atsakymas? „I don’t care.“ Man nesvarbu.

Prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, vienas iš karštų išstojimo šalininkų, pasakoja būsimiems rinkėjams: „Kas savaitę mes mokame Europos Sąjungai 350 mln. svarų sterlingų, tie pinigai galėtų eiti mūsų sveikatos apsaugos sistemai.“ Kitą rytą po „Brexit“ sprendimo tas pats B. Johnsonas, paklaustas apie tuos milijonus (ir tai turbūt pozicijos pakeitimo greičio rekordas): „Na, tai buvo tokie labiau pamąstymai.“ Čia mes kalbame apie daugiau ar mažiau demokratinių kraštų politikus. Ir tai tik pora pavyzdžių. JAV tinklalapis politifact.com, apdovanotas ir Pulitzerio premija, nuolat tikrinantis (savo „Truth-o-Meter“ arba tiesos matuokliu), kiek politikų kalbos atitinka realybę, nustatė, kad visiško melo atvejų D. Trumpo pasisakymuose buvo devynis kartus daugiau negu H. Clinton šnekose. Nors, žinoma, ir ši ne be nuodėmės.

Tą patį pamatysime Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Nesunku rasti pavyzdžių ir artimesniuose kraštuose, įskaitant tėvynę. Per pastaruosius porą mėnesių ne viena didelė žiniasklaidos bendrovė vienaip ar kitaip ėmėsi aptarti melo temą – BBC, CNN, „The Economist“. Žurnalistų, stebinčių JAV prezidento rinkimų kampaniją, svarbiausiu ir daugiausia laiko atimančiu darbu tapo faktų tikrinimas, liūdnai konstatuoja apžvalgininkai. Ir tai nutiko maždaug per dvidešimt metų.

Prisiminkime, už ką 1998 m. buvo skelbiama apkalta prezidentui Billui Clintonui. Juk ne dėl to, kad jis ten ką nors ne visai padoraus Ovaliniame kabinete darė su stažuotoja, o dėl to, kad jis, davęs priesaiką, melavo. Bet tais (dabar jau, atrodytų, tokiais tolimais) laikais politikai dar nedrįso pasakyti: „I don’t care – man nesvarbu.“ Kai kas Vakaruose jau pradeda vadinti šitą tendenciją posttiesos politika.

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

79

visuomenė

>>

Virusas, sudrebinęs pasaulį Apytikriai prieš 16 000 metų, o gal daug anksčiau, vienas visai nereikšmingas, tik graužikams pavojingas virusas atsitiktinai mutavo.

V

irusas tapo pavojingas žmonėms, štai kas tada nutiko. Tačiau, net įvykiams pasisukus tokia linkme, istorija galbūt būtų klosčiusis kitaip, jei tik šis būtų likęs ten, kur ir atsirado, – Afrikoje. Bet virusas ėmė plisti. Iš pradžių egiptiečių pirkliai išplatino virusą Indijoje, paskui arabų armijos – visoje Šiaurės Afrikoje ir Pietvakarių Europoje.

Po kurio laiko su Šilko kelio prekybininkais virusas pasiekė Kiniją, o dar vėliau su europiečių kolonizatoriais – Naująjį Pasaulį.

Taip viskas ir prasidėjo Ūmiai pasireiškianti liga, pirminiais simptomais labiausiai primenanti gripą, paprastai pereina į bėrimą: iš pradžių burnos ertmėje ir akių junginėje, o galiausiai išplinta visame kūne. Po kelių dienų bėri-

86

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Arnoldas Pautienius

mas virsta pūslelėmis, dar po kelių – pūliniais. Ligonis kenčia didžiulį skausmą, praranda sąmonę, kliedi. Kartais pūlinių susiformuoja tiek daug, kad jie ima tarpusavyje jungtis, tokiu atveju nuo audinių gali atsiskirti ištisi odos plotai. Vis dėlto, jei ligonis gimė po laiminga žvaigžde, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms nuo ligos pradžios, susidaro šašai ir būklė ima gerėti. Savaime suprantama, išgijęs žmogus lieka subjaurotas gilių randų, ypač gausu jų būna veido srityje, be to – neretai apankama. Bet visa tai, jeigu labai pasiseka. Mažiausiai 300 mln., o gal net ir visiems pusei milijardo (skaičių perskaitėte teisingai) praėjusio šimtmečio žmonių nepasisekė. Visus juos pasiglemžė virusas, sukėlęs daugelio pamirštą ligą – raupus.

1. Actekų imperiją

įveikė ne tiek ispanų ginklai, kiek raupų virusas.

„ Wiki p e di o s “ n u o t r .

2.

XVIII a. vien Europoje nuo raupų mirdavo beveik pusę milijono žmonių kasmet. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

3.

Edwardo Jennerio skiepai prisidėjo prie to, kad raupais buvo atsikratyta visame pasaulyje. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Išgijęs žmogus lieka subjaurotas gilių randų, ypač gausu jų būna veido srityje.

1

2

Virusas, kuris pakeitė istoriją 1519 m. Hernánas Cortésas su 500 konkistadorų išsirengė į ekspediciją ištirti naujų žemių ir – nors tai nebuvo oficiali užduotis – pareikšti pretenzijų į Jukataną bei kitas dabartinės Meksikos dalis.

Tuo laikotarpiu šią teritoriją valdė actekai, prievarta reikalavę vietos genčių paklusnumo ir vertę jas mokėti nuolatines duokles.

Pasinaudojęs šia aplinkybe ir pažadėjęs išlaisvinti iš actekų jungo, H. Cortésas vos išsilaipinęs Meksikos pakrantėje įtikino keletą genčių tapti jo sąjungininkėmis.

H. Cortésui jaustis padėties šeimininku nepaprastai padėjo ir netrukus išgirsta actekų legenda apie Kecalkoatlį – dievą, išvykusį į rytus ir pažadėjusį iš ten pat sugrįžti ir atsiimti

3 valdžią. Kaip ir legendoje, H. Cortésas ir jo vyrai, lyg tyčia, buvo apsirengę juodai. Be to, visi jie buvo kitokio gymio, turėjo nematytų instrumentų, su savimi atsivežė žirgų – iki tol vietiniams neregėtų padarų, o svarbiausia – buvo su barzdomis, dievų simboliu. Lyg to būtų maža, H. Cortéso išsilaipinimo laikas pagal ciklinį actekų kalendorių sutapo su metais, kai Kacelkoatlis turėjo grįžti. Kitaip tariant, actekų akimis žvelgiant, H. Cortésas buvo gryniausia šios legendos realizacija, taigi bent jau iš pradžių jie beveik nesipriešino ispanų užkariautojams, priešingai – imperatoriaus ambasadoriai juos pasitiko su dovanomis.

Vis dėlto H. Cortésas dar ankščiau buvo prisipažinęs sergąs liga, kurią „gali išgydyti tik auksas“, todėl nieko nepaisydamas stū-

mėsi gilyn į žemyną link actekų imperijos sostinės Tenočtitlano, miesto, už kurį tuo metu turtingesnis ir didesnis buvo gal tik Konstantinopolis.

Po kelių mėnesių miestą ispanai pasiekė, imperatoriaus buvo apipilti auksu, bet ilgai džiaugtis tokia sėkme neteko.

H. Cortésas užkariavo šalį ir gubernatoriumi pasiskelbė savavališkai, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, tad jau visai netrukus Jukatano pakrantėje jo laukė staigmena – išsilaipinusi antroji, daug gausesnė, ekspedicija, atvykusi jo suimti ir parsigabenti atgal. Žinodamas, kad suėmimas tokiomis aplinkybėmis niekada gerai nesibaigia, H. Cortésas naująją ekspediciją ūmai puolė, užklupo nepasiruošusią ir net nespėjo susivokti, kaip

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

87

visuomenė

Grįžimas namo: maži namai ir didelės vertybės

Retai tenka sutikti tokių sąmoningų žmonių kaip Snædís ir Gøranas. Jie savo gyvenime, regis, yra viską APgalvoję.

L a u r o s U r b o navi č iū t ė s nuotr.

Namuose Snædís turi du kambarius. Kambarį numeris 1 ir kambarį numeris 2. Miestelyje, kuriame ji gyvena, apie tai sklinda gandai.

P

ažiūrėti įdomu, tačiau tokiame gyventi tikrai nenorėčiau“, – reakcija, kurią dažniausiai girdi Snædís iš apsilankiusių jos namuose. Visas moters gyvenimas telpa į namelį, primenantį degtukų dėžutę. Vis dėlto idėjos po šiuo mažu stogu yra pasaulinio judėjimo dalis.

Snædís gyvena nedideliame Aurlando miestelyje, esančiame pačioje įžymiojo Norvegijos Sognefjordeno širdyje. Ji dirba kraštovaizdžio projektavimo srityje, prižiūri Aurlando slėnį, vietinių pramintą Norvegijos didžiuoju kanjonu, ir kartais būna gide, vedžioja turistus po žinomus ir nežinomus slėnio kalnus. Su ja susipažinau dėl bendro pomėgio – žygiavimo. Į kalnus ji išeina bent du ar tris kartus per savaitę, tai – lyg antroji prigimtis, kurią ji bando

90

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Laura Urbonavičiūtė

įskiepyti ir savo trejų metų dukrai. Mažytis, baltomis lentomis iškaltas namelis stovi kiek atokiau nuo pagrindinės miestelio gatvės, apsuptas nedidelių vyšnių medžių. Greta jo stovi kitas mažas namelis, sukaltas iš dar sakais kvepiančių norvegiškų medžių. Abu kaimynai ir bendradarbiai – Snædís ir jos bičiulis Gøranas – nuomojasi sklypą, kuriame telpa abu. „Labas vakaras!“ – pasisveikinu su Gøranu, dirbančiu kieme. Snædís manęs laukia savo mažytėje virtuvėlėje, kambaryje numeris 1. Kramtydama kietai virtą kiaušinį, pasiūlo arbatos.

Mažytis gyvenimas – laisvė ir laikas Kol kas aktyviausias Amerikoje, tačiau populiarus ir kitose šalyse, socialinis ir architektū-

Ribota namų erdvė nereikalauja ilgos kasdienės ruošos.

Grįžimas namo: maži namai ir didelės vertybės

rinis mažyčių namų judėjimas prasidėjo palyginti anksti. Vienu pirmųjų šios idėjos autorių tituluojamas architektas Lesteris Walkeris knygą „Tiny Houses“ išleido dar 1987-aisiais. Be jo, vieni populiariausių autorių, nagrinėjusių mažų namelių idėją, yra architektė Sarah Susanka ir žaliųjų judėjimų pionierius Lloydas Kahnas. Kokybė, o ne kiekybė, ekologiškas gyvenimo būdas, finansinė nepriklausomybė – tokios pagrindinės šio judėjimo idėjos. Tiek būsto, tiek daiktų ir kasdienės buities sumažinimas iki minimumo suteikia tai, kas šiuolaikiniam žmogui dažnai yra didelė prabanga, – laisvę ir laiką.

Mažyčių namų savininkai nėra suvaržyti paskolų, kiekvieną mėnesį jie neturi mokėti didelių sąskaitų, ribota namų erdvė nereika-

lauja ilgos kasdienės ruošos. Dažnas tokio namelio savininkas neturi televizijos, didžiąją dalį laisvalaikio praleidžia gamtoje ar keliaudamas. Snædís ir Gørano kieme įrengta iš lentų suręsta žaidimų aikštelė Snædís dukrai, netoliese stovi grilis, ant vyšnios šakos kaba sūpynės. Gøranas, sėdėdamas ant savo neseniai sukaltos medinės terasos, pasakoja apie ateities planus. Ribota mažyčio namelio erdvė tarsi įpareigoja daugiau laiko leisti ne namuose. Kaimynai tikisi, kad ateityje čia jie galės sukurti mažyčių namų bendruomenę.

Alternatyva (ne tik) nelaimių atveju Nors griežtų nuostatų ir nėra, dažniausiai mažyčiu namu priimta laikyti statinį, ne di-

desnį negu 46 kv. m. „Mes iš tiesų grįžtame prie klasikinio gyvenimo būdo, – sako Snædís. – Tereikia pasižiūrėti į namus, kuriuose kadaise gyveno mūsų protėviai.“ Tokie mažyčiai namai ne vieną kartą buvo panaudoti ir kaip alternatyvus būstas gamtos nelaimių ištiktose teritorijose. Vienas iš didelio dėmesio sulaukusių pavyzdžių – Katrinos kotedžas, maždaug 28,6 kv. m dydžio namelis, suprojektuotas dizainerės Marianne Cusato po 2005 m. pietinę Amerikos dalį nusiaubusio uragano Katrina. Po finansinės krizės, ištikusios pasaulį 2008 m., Amerikoje šis judėjimas tik dar labiau išpopuliarėjo, tūkstančiams praradusių namus ar netekusių darbo mažyčiai nameliai tapo patraukliu problemos sprendimu. Dėl nesudėtingos

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

91

laisvalaikis Nematomo amato meistras Nereikia gėdytis, kad Chriso Newmano nežinote.

Jis to ir nesitiki. Svarbiausia, kad girdėjote jo darbo rezultatus. „Krikštatėvio“, „Egzorcisto“ ar „Avinėlių tylėjimo“ garso inžinierius, trijų „Oskarų“ laimėtojas pirmą kartą atvyko į Lietuvą – ieškoti šaknų.

P

asibaigus filmui, salėje dar neužsidegus šviesoms, ateina metas „kreditams“ – ilgam sąrašui žmonių, sukūrusių filmą. Dauguma žiūrovų kyla iš vietų, vienas ieško striukės, kitas išberia spragėsius. Aš lieku. Visada žavėjausi matydamas, kokia didžiulė komanda žmonių skyrė savo laiko, energijos ir pinigų, kad mes dvi valandas galėtume atsijungti nuo realybės. Kaip jie visi sugebėjo dirbti kartu? Koks buvo kiekvieno jų indėlis? Kas yra šie žmonės? Juk dažniausiai žinome tik režisierių ir aktorius – du ar tris pagrindinius.

Ch. Newmanas, išmintingas ramaus būdo niujorkietis, yra iš tų, kurių nežinome. Jis dirbo prie daugelio mūsų mėgstamiausių filmų, bet niekada nepasirodė ekrane – buvo už jo ir tvarkė garsą. Ne kūrė muziką (nepainiokime

96

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

>> „Mano patarimas jaunimui – nepasiduok, suklysk dar geriau“, – prisimena Kuboje matytą užrašą Chrisas Newmanas.

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

Karolis Vyšniauskas

su filmų muzikos kompozitoriumi Thomu Newmanu), bet būtent rūpinosi garsu: dialogų įrašymu, garso efektais ir jų darna.

Tai yra specifinė filmų kūrybos sritis, bet Ch. Newmanas buvo jos viršūnėje. Jis gavo „Oskarus“ už garso inžineriją „Egzorcistui“ („The Exorcist“) – tik neklauskime jo, kaip įrašė velnio apsėstos mergaitės balsą, nes kiek­ vieną kartą išgalvoja skirtingą istoriją, – taip pat filmams „Amadėjus“ („Amadeus“) ir „Anglas ligonis“ („English Patient“). Dar aštuonis kartus buvo nominuotas, iš jų – ir už darbą prie bene geriausiu visų laikų filmu laikomo „Krikštatėvio“ („The Godfather“). „Nepakeliama būties lengvybė“ („The Unbearable Lightness of Being“), „Filadelfija“ („Philadelphia“), „Pasaulis pagal Garpą“ („The World According to Garp“), „Avinėlių

Garsas filme – tai nematomas amatas.

tylėjimas“ („The Silence of the Lambs“) – į kurį filmą besi pirštu, to garsu Ch. Newmanas rūpinosi. Iš viso jo CV yra daugiau nei 90 filmų ir penki dešimtmečiai patirties Holivude.

Prieš aštuonerius metus jis nuo Holivudo atsitraukė. Užteks kurti – metas dalytis patirtimi su nauja karta. Ch. Newmanas dėsto garso inžineriją Niujorko vizualinių menų mokykloje (School of Visual Arts), kino studentų svajonių koledže.

Vis dėlto šiandien nematomam kino meistrui įdomiau būti žemyne, kuris kino srityje Ameriką amžinai vejasi, – Europoje.

Pernai jis dirbo su studentais Bratislavoje ir susižavėjo jų aistra mokytis. Šį pavasarį tą patį patyrė Lietuvoje: čia susitiko su Mu-

zikos ir teatro akademijos studentais ir kalbėjo festivalio „Kino pavasaris“ konferencijoje.

Atvykti į Lietuvą Ch. Newmanas turėjo ir labai asmenišką priežastį: čia gimė jo mama. Dėl priežasčių, kurias dalis Lietuvos visuomenės linkusi nutylėti, dar būdama maža ji turėjo bėgti iš šalies. 76-erių garso inžinierius Lietuvoje niekada anksčiau nebuvo lankęsis. Čia praleido kelias dienas, per kurias, kaip įvardijo pats, „visi norėjo pasigriebti gabalėlį jo“. „Verslo klasė“ gavo savo gabalėlį. Susitikau su Ch. New­ manu pirmąjį jo rytą Vilniuje.

Užuot kalbėjęs apie didingą praeitį, jis dėmesį skyrė šiandienai – kino mokslui ir studentams.

Išsiaiškinkime jūsų santykį su Lietuva, kad neliktų klausimų. Čia gimė mano mama, bet jau 10-ies ji buvo Amerikoje. Persikėlė visa jos šeima. Jie buvo žydai. Jeigu būtų bandę likti Lietuvoje, jų dabar nebebūtų.

Visada norėjau atvykti į Lietuvą ir pamatyti, kaip viskas atrodo. Nuotraukos yra viena, bet tikras įspūdis yra tikras.

Jūs dirbote prie geriausių kada nors sukurtų filmų.

Bet tai neturi nieko bendra su manimi. Dažnai manoma, kad jei žmogus dirbo prie filmo, kuris buvo sėkmingas, tuomet jis ar ji dirba gerai. Toks mąstymas nelogiškas. Juk aš nerežisavau tų filmų. Kartais padėdavau

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

97

laisvalaikis

5047 metrai baimių Pirma viršūnė kaip pirma moteris: labai nori, manai, kad gali, o iš tikrųjų nesuvoki, ką darai, truputį panikuoji, ir viskas būna visiškai kitaip, nei rodo filmuose.

2014 m. pamatęs tokį Kazbeką supratau, kad kada nors vis tiek į jį įlipsiu. E g idija u s J u r g e li o ni o n u o t r .

Visoms Priežastims, dėl kurių vyrai eina į kalnus ir karus, skiriu

P

rieš dvejus metus su ja sėdėjau tipinėje prieš šimtą metų pastatyto gruziniško namo virtuvėje ir žėbiojau nuo blynų atlikusius cukraus pudros likučius.

Staiga pro duris susijaudinęs įlėkė šeimininkas, ūmaus, džigitiško būdo Givis, ir kone piktai liepė skubėti į lauką. Esą pasirodė kai kas įspūdingo. Tais laikais apie didelius, įspūdingus ir netikėtai pasirodančius dalykus dar buvo kalbama pagarbiai. Įsispyręs į sportbačius iššlepsėjau į kiemą ir nustėrau: saulėtekio nupliekstas stūksojo vienas aukščiausių Kaukazo kalnų – Kazbekas.

Aną vakarą jo toje vietoje tikrai nebuvo. „Mes Kazbeką vadiname Droviuoju kalnu, nes paprastai jis nuo žmogaus akies slepiasi po debesų uždanga“, – porino Givis, retkarčiais įtraukdamas cigaretės dūmą.

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Egidijus Jurgelionis

P o lin o s Tik u n o v o s n u o t r .

Tuomet nežinojau, ar tai tiesa, ar tik dar vienas gruziniškas triukas, leidžiantis svečiui pasijusti ypatingam ir mylimam ne tik šeimininko, bet ir kiekvieno aplinkos objekto. Net ir savaip laiką stumiančio kalno. Užtat tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o gal tiksliau iššūkis su kaukazietiško flirto – kviečiančio, tačiau nežadančio nieko lengvo ir paprasto – elementais. Nenutuokiau, kokio aukščio tas kalnas, nė velnio nesuvokiau, ką reiškia vaikščioti tokiame aukštyje, bet tąryt žinojau, kad kada nors vis tiek įsiropšiu į jo viršūnę.

Tiesa, niekada nemaniau, kad ropšiuosi be Jos. Bet kai tai nutiko, kito pasirinkimo nebuvo – arba eiti į karą, arba į kalnus. Tokia vyriška logika. Nesakau, kad išmintinga, bet ji tokia. Ukrainiečių žurnalistai juokais žadėjo išrūpinti patirtį ir pareigas atitinkančią vietą

Pagarbi baimė kalnui tapo kambario drauge, sugulove, užstalės sugėrove.

5047 metrai baimių

ATO (Antiteroristinės operacijos zonoje) su šiek tiek dolerių. Visgi pasirinkau ją – seną, uolėtą kaukazietišką sireną, iš debesų išnyrančią tik tam, kad paviliotų bukus lygumų turistus.

Juokas juokais, bet pradėjęs ruoštis kelionei ėmiau gailėtis, kad nepasirinkau ATO. Paaiškėjo, kad senas bičiulis iš Čekijos bandė laimę Kazbeke. Pats atsipirko peties lūžiu, bet lenkaitė iš jo grupės pasileido žemyn ledo plyšiu ir namo nebegrįžo. Aš ėjau su septyniais avantiūristais vyrais ir dviem patyrusiais, bet nekalbiais ekspedicijų vadovais.

Baimė ir Karalienė Niekada nebūčiau pamanęs, kad klajūnus viliojanti sirena pasitiks ne dvasingu chora-

lu ar subtiliomis giesmėmis, o roko šlageriais. Ir tai tikrai nebuvo džiaugsmingiausias ezipodas gyvenime. Ta rugsėjo pradžios diena Kaukaze, maždaug 3 tūkst. metrų aukštyje virš jūros lygio, buvo tipiškas lietuviškas vasaris: ledyną daužė lietaus lašai, mikliai virtstantys ledu, o kai kur prasimušę uolienų trupiniai priminė kuklius Vilniaus gatvių prižiūrėtojų pabarstukus. Tik kad eini ne alėja, o stačiu šlaitu, kur tolumoje matai horizontą, bet kada prieisi tikslą, net nenutuoki. Šeštą žygio valandą kalnas atsiunčia žinią per savo adjutantą. Nelyginant Andrejus Bolkonskis, vienas ekspedicijos vadovų per garsiakalbį leisdamas AC/DC „Thunderstruck“ prašovė pro mane, pamažu klibinkš-

čiuojantį. Tai buvo akimirka, kai dingo pasitikėjimas savimi, kai supratau, kad nebus tas pats, kas su „Asics“ sportbačiais Vingio parku prasinešti, kad nesu toks kietas vyrukas, kaip atrodau nuotraukose prieš žygio pradžią. Beje, paskui paaiškėjo, kad patys kiečiausi – pavyzdžiui, ultratriatlonininkai, – kalnuose yra visiškai netvirti.

Pagarbi baimė kalnui tapo kambario drauge, sugulove, užstalės sugėrove. Kad ir kur eitum, ji visada eidavo kartu. Net ir į lauko tualetą, kuriame sėdėdamas supranti, kad tiesiogine to žodžio reikšme sėdi ant keliomis lentomis pridengto skardžio krašto ir kad papūtus stipresniam vėjui namelis ims ir nudardės velniop. Nenuriedi ir bandai grįžti atgal. Iki paskutinės dienos men-

2016 LAPKRITIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

103

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Pavadinimų spąstuose Žengdamas į lėktuvą pabandžiau stiuardesei per petį pažiūrėti į lakūnų kabiną, bet nesėkmingai – durys buvo uždarytos. Kai jau sėdėjau krėsle, jos trumpam prasivėrė, bet žvilgtelėti, kaip planavau, kuriam nors, geriausia – antrajam, pilotui į akis man nepavyko. dar vėliau gana irzliai nutildžiau savo bendrakeleives, nes ruošiausi įdėmiai išklausyti laivo vado pranešimą apie orą, aukštį ir maršrutą, vildamasis neišgirsti jo balse jokių depresijos, apatijos ar kokių nors kitų psichologinio nestabilumo požymių.

– Nurimk, – galiausiai pajutau skaudų bakstelėjimą į šoną. – Aš garantuoju, kad tai ne ta oro linijų bendrovė. Ana buvo „Germania“ su dar kažkokiu žodžiu, o čia – tik „Germania“. Čia viskas kitaip.

Aš nesiginčijau, bet mes keliavome į Ciurichą, turėjome skristi virš maždaug panašių Alpių, į kurias praėjusiais metais depresuotas antrasis pilotas nukreipė lėktuvą, priklausantį kažkaip panašiai pavadintai oro linijų bendrovei, todėl budrumo nepraradau, kol neužmigau.

Pirmą kartą į pavadinimų spąstus pakliuvau prieš porą dešimtmečių, kai postmodernizmas buvo realybė, semiotiką pakeitė semantika, o dekonstruktyvizmas tapo kasdienybės įrankiu. Filharmonijos plakatas skelbė, kad koncertas vadinasi „Mitai muzikoje“, ir aš buvau įsitikinęs, jog jis skirtas muzikos mitams demi-

122

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

tologizuoti. Na, laukiau... Net nežinau ko.

Muzikos, įrodančios tercijų šaunumą dodekafoninėje aplinkoje? Žinoma, nieko panašaus nebuvo. „Mitai muzikoje“ ir buvo skirti mitams muzikoje – pirmoje koncerto dalyje išklausiau Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ fragmentus, po pertraukos grojo kažką iš Richardo Wagnerio ir Edvardo Griego. Išėjau iš Filharmonijos pamiršęs savo purkštavimus dėl apgavystės ir naujos patirties pritrenktas – visuomet, visą paauglystę ir apybrandę jaunystę, maniau, kad gabalas „ta ta ta ta ta ta taaa“ yra genialus Ricko Wakemano kūrinys albumui „Kelionė į Žemės centrą“, o pasirodo – tai XIX a.

E. Griego „Kalnų karaliaus ola“.

Panašiai dėstėsi ir kelionė į Ciurichą.

Mes vykome aplankyti „Manifestos“ bienalės. Pasitelkus analogijas su sporto renginiais, „Manifestos“ reitingas nebūtų labai aukštas. Štai Kaselyje kas penkerius metus vykstanti „Documenta“ yra meno pasaulio olimpinės žaidynės. Būtent „Documentoje“ profesionalai ir publika pamato naujus būsimų kelerių metų parodų ir muziejinių ekspozicijų kūrimo prin-

cipus, sužino kolekcionavimo akcentus ir madas, užfiksuoja naujas pavardes. Venecijos bienalė – pasaulio lengvosios atletikos čempionatas – Kaselio tendencijas užfiksuoja ir paskleidžia, o jas pasičiumpa didžiosios kasmetės meno mugės, kurias, šiek tiek pritempiant, galima pavadinti europinėmis krepšinio lygomis. „Manifesta“ šioje sistemoje yra šiek tiek arogantiškos saviizoliacijos būsenos, ir tinkamiausias sportinis analogas būtų pasaulio biliardo čempionatas, kuriame dalyvauja anglai, valai, škotai, airiai, kinai ir australas. „Manifesta“ buvo džiugiai įsteigta 1993 m., o savo manifeste paskelbė, kad pagrindinis bienalės uždavinys – atkurti Europos kultūrinį lauką ir sekti meno procesus, vykstančius Rytų Europoje griuvus Berlyno sienai. Organizatoriai iš pradžių manė, kad kiekviena šalis sumokės už bienalėn siunčiamą menininką po septynis tūkstančius guldenų už žmogų, bet rytiečiai, kuriems visa tai buvo skirta, tokių pinigų neturėjo. Teko pereiti prie lėšų prašinėjimo, dar vėliau nuspręsta, kad galimų bienalės rengėjų konkurse laimėjęs miestas

Aidas Puklevičius

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Terminatorius dulkių siurblyje Gyvename didžiai neramiais ir spalvotais laikais. Štai valdžioje atsidūrė valstiečiai, kurie tarsi ir žali, bet kai pakrapštai paviršių, viduje rodosi tokie parudavę. Anapus Atlanto į ovalinį kabinetą irgi susiruošė vaikinas, kuris iš pažiūros tarsi ir oranžinis, bet vėlgi – pakrapštai, ir irgi kažkoks parudavęs. o ir šiaip, kad ir kur pažvelgsi, vis įvairiausios spalvos, kurios beregint blunka ir byra, kol lieka seniai pažįstama ir seniai išbrokuota ruda.

Tokio nuobodaus spektro išvarginta akis nesunkiai gali praleisti daug epiškesnius įvykius, kurie, spėju, vyko būtent dabar, kad žmonės, išvarginti diskurso (tuo, tiesą sakant, Ramūnas Karbauskis pranašesnis už Donaldą Trumpą), jų nepastebėtų. Kalbu apie beprecedentę pasaulinę kibernetinę ataką, kurios metu buvo paralyžiuoti ne šiaip sau interneto kilbukai, o eršketai ir marlinai. Kas čia, sakysite, naujo, gal tiesiog Holivudas repetavo

124

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

naują filmo „Kietas riešutėlis 4.0“ scenarijų arba Rusijos nematomo fronto kariai nutarė patikrinti NATO kiberbudrumą?

Nauja, ponios ir ponai, yra tai, kad pirmą kartą tokioms atakoms, bent jau mano neprityrusia akimi žvelgiant, buvo panaudotas daiktų internetas. Anksčiau tai būdavo daroma kitaip, šiek tiek padoriau ir civilizuočiau. Iš pradžių užkrečiamas aukos kompiuteris kokiu nors bjauriu virusu. Tada tas virusas pabudina kompiuterį ir verčia jį daryti negerus dalykus, tarkim, siuntinėti užklausas taikinio interneto adresu, ir tai jis daro taip masiškai, kol taikinio pralaidumas ima

žiaugčioti, kosėti, o paskui ir suvis užsilenkia. Žinoma, tam reikia daug užterštų kompiuterių, žinoma, reikia žioplų aukų, tačiau vis tiek išlieka šiek tiek žmogiško bendravimo, nes viskas taip negyva ir nuasmeninta. Šįsyk tam buvo panaudotas daiktų internetas. Tas dalykas, apie kurį mes susižavėję svaigome dar visai neseniai, pasakodami, kaip šaldytuvas bendraus su orkaite, toji su dulkių siurbliu, o tas siųs pranešimus savo gamyklos konvejeriui, kuriuose nurodys, kad detalė X veikia ne visai taip, kaip sumanė konstruktorius, tad gal ją būtų įmanoma pataisyti. Ir visa tai vyks be jokio

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Sėkmės istorija Pagaliau svajonės išsipildė. Ji sėdėjo prabangiame „Lexus“ ir svaigo nuo šios akimirkos, kupinos odinio salono dvelksmo, žėrinčios valdymo skydelio rodikliais, kurių reikšmės nelabai žinojo, nes dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jis plastišku judesiu padėjo kietą delną jai ant šlaunies. Ramiai ir užtikrintai. kai susitiko, dalia trynėsi su kurso draugėmis triukšmingame bare. Jau buvo spėjusi išlenkti dvi taures pigaus ir skrandį graužiančio sidro, tad nepažįstamojo netikėtai pasiūlytas spalvingas kokteilis iškart papirko jos šypseną. Išorinis širdies paviršius akimirksniu apsipylė cukraus šerkšnu – kaip taurės kraštelis, kuris prieš įpilant gėrimą patepamas citrina ir įbedamas į druską – šį kutenantį jausmą dar nepatyrusios mergaitės dažnai laikydavo meile iš pirmo žvilgsnio.

Daliai patiko nepažįstamasis. Juto draugių veriamus žvilgsnius ir kuždesį už nugaros, bet tuo metu jautėsi be galo drąsi. Kaip tada, kai iš tvarto išsilaužė rujojančią kiaulę užuodęs kuilys, o ji buvo namuose viena, tad nustvėrusi šakę šoko agresyvų, putas drabstantį gyvulį varyti atgal į gardą.

Tą vakarą ji leidosi bučiuojama, o jo atkaklias rankas ryžtingai stūmė šalin, koketuodama, kaip tai darydavo šimtai moterų iki jos. Karoliui jau buvo keturiasdešimt ketveri, tad puikiai žinojo, kodėl mergaitė šitaip daro – kiekviena nori būti neįkainojama ir nepakartojama, nors lovoje jos beveik visos vienodos.

Jis nežinojo, ar nori šios nakties nuotykio, bet namuose niekas nelaukė. Būdamas tarp žmonių jautėsi sėkmingesnis – tik aplinkiniai šitaip vertino jo naują automobilį, ma-

126

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

dingus kostiumus, brangius laikrodžius. Labiausiai tai vertino moterys – intuityvios gėrybių rinkėjos nuo priešistorės laikų.

Karolis greitai suprato, kad Dalia jo nepažįsta, kad jo veidas jai nieko nesako. Ji kelis kartus paklausė jo vardo ir nuoširdžiai domėjosi, kuo jis užsiima. Iš pradžių Karolis dar pasakojo apie savo verslą ir keletą sėk­ mingų projektų, kuriuos ne kartą nušvietė žiniasklaida, bet nuojauta kuždėjo, kad neverta šitiek vargintis. Mergaitė jau ištarė „taip“, jam nespėjus nė paklausti.

Tą vakarą jis parvežė ją į bendrabutį.

Matė, kaip ištįso jos bendraamžių studentų veidai, kai ji, gražiausia vakaro mergina bare, grakščiai išlipo iš jo blizgančio automobilio prie apšiurusio, kapitalinio remonto besiprašančio „Niujorko“. Jai čia ne vieta, pagalvojo jis. Tą vakarą atsiuntė žinutę ir pakvietė rytoj susitikti. Žinoma, ji sutiko.

Dalia sėdėjo iškaitusiais skruostais – dar niekada nesijautė šitaip ne savo vietoje. Gražioje aplinkoje, prie dailiai serviruoto stalo, kur padavėjų žingsniai minkšti, o balsas ramus, jai norėjosi verkti. Karolis šyptelėjo.

Jau buvo primiršęs, kokios suglumusios būna tos jaunos mergaičiukės, kai jas nusivedi į vieną brangiausių Vilniaus restoranų.

Jis žinojo, kad Daliai darys įspūdį valgiaraštis ir aptarnavimas, kad kuklinsis išsirinkti tai, ko niekada gyvenime nėra valgiu-

si. Todėl jaus neapsakomą pasitenkinimą užsakydamas ką nors įmantraus, stebėdamas, kaip ji atsargiai kelia šakutę ar austrės geldelę prie savo goslių lūpų, klausiamu žvilgsniu vis žiūrėdama į jį „ar viską darau gerai?“ Dėl neprarasto gebėjimo stebėtis ir atrasti geis jos kaip beprotis – tokios naivios, nepatyrusios, menkai ragavusios gyvenimo, todėl su viskuo, beveik su viskuo sutinkančios.

Karolis tąkart labai džiaugėsi sutikęs Dalią.

Kai pasiūlė merginai atsikraustyti į jo apartamentus senamiestyje, stebėjosi, kad turinti mažai daiktų – visas Dalios turtas tilpo dviejuose sportiniuose krepšiuose. Kai tylomis dėliojo rūbus drabužinėje, Karolis suprato, kad ji gėdijasi savo kuklios mantos.

Nusivedė į kelis butikus, garsų grožio saloną – Dalia skleidėsi kaip rožės žiedas prieš saulę. Karoliui buvo gera stebėti šią jaunos moters transformaciją, kaip ji pradeda gražiau rengtis, išmoksta tinkamai pasidažyti ir vis tvirčiau stato koją žingsniuodama naujais aukštakulniais.

Dalia niekaip negalėjo patikėti tuo, kas vyko jos gyvenime. Į sostinę atvažiavo iš gimtųjų Laipuškių Pakruojo rajone teturėdama dvejus džinsus ir keletą suknelių. Visada norėjo puoštis, bet tėvai gailėdavo pinigų, o į kaimo padėvėtų drabužių krautuvėlę nelabai ko atveždavo. O dabar ji tarpo savo

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Kišiniovo saulė ir jos dantys Bučiuoti Kišiniove išaušo sekmadienis. Skambant varpams į katedrą sugužėjo moterys, slepiančios plaukus po margaspalvėmis gėlėtomis skarelėmis. Tik įžengusios, jos perlipo ilgą šepetį su šlapiu skuduru, kurį grindimis braukė moteriškė auksiniais dantimis, ir išsiskirstė prie dviejų žvakių pardavėjų.

Uždegusios po ilgą ploną žvakę, jos sustojo bučiuoti ikonų stiklų į eilę, vingiuojančią bažnyčios pasieniais. Kartais ceremoniją sustabdydavo valytojos. Suglaudusios lūpas ir papūtusios į išbučiuotus stiklus oro, imdavo juos šveisti.

Cirko pastato fojė.

128

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS LAPKRITIS 2016

Pro šalį prašmėžavo garuojančių kimštų paprikų padėklas. Lėtai praslinko kunigai juodais ilgais apdarais. Jų kelyje pasitaikę tikintieji pribėgdavo pabučiuoti ant kaklo kabančių kryžių, kuriuos jie paimdavo į delną ir atkišdavo bet kuriam prie lūpų.

Kampe merginos giedojo giesmes, o šventikai šalia nukrauto kepiniais stalo šūsnis raštelių su prašymais dėliojo į skirtingas krūveles.

Atvirai pastatyti indai aukoms kai kuriuos suviliodavo ne dėti, o imti. Tuomet padėjėjos nusivydavo vagis lauk ir apsisukusios

Rytas katedroje.

prie išmaldos prašančių elgetų grįždavo atgal vyti kitų.

Išbaidęs būrį balandžių, kunigas prisėdo aikštėje ant suoliuko, ir pribėgančiam pabučiuoti jo kryžiaus vyrui suriko, kad darbo valandos šiandien jau baigėsi.

Spausti ir lukštenti Centriniame miesto turguje prekiautojai renkasi kasdien. Iš skirtingų Moldovos pusių kaimiečiai suveža sultingus pomidorus ir agurkus. Kalendrų sezonas jau baigiasi, dabar – slyvų, obuolių, kriaušių ir svarainių metas. Graikinius riešutus pardavinėjantis