Verslo klasė, 2016 vasara by Verslo žinios, UAB

2 0 16 VA SA RA

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

LYDERIAI: NE TIK MATYTI TIKSLĄ, BET IR PARODYTI KITIEMS BRITŲ PASIRINKIMAS: SUDIE, EUROPA LIETUVOS

top 1000

DEVYNIOS ĮMONĖS IŠ DEŠIMTIES – PELNINGOS

2016-ųjų

CEO Janis Meikšanas UAB „Sicor Biotech“

Lietuva braižo ateities farmacijos žemėlapį

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 7-8 (161-162)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S

AURELIJUS KATKEVIČIUS N u o la t iniai a u t o r iai

tam reikės (ir jau reikia) sutelktų pastangų, suneštinių lėšų ir gerokai tolimesnių planavimo horizontų, nei įprastai leidžia atstovaujamosios demokratijos institucijų kadencijos. Tai pirma.

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, jau ne pirma karšta vasara. Ir kol kas – visom prasmėm. Bet klimatą ir orus palikime televizijų orų pranešėjams. Aptarkime kitus karščius. Be abejo, pirmojo vasaros mėnesio politinę temperatūrą įkaitino referendumas Didžiojoje Britanijoje ir britų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos. Apie padėtį po referendumo skaitykite Rimvydo Ragausko straipsnyje šiame „Verslo klasės“ numeryje, o man leiskite pasamprotauti kiek abstrakčiau. Porą metų visi skaitėme colines pasaulio žiniasklaidos antraštes apie „Grexit“, Graikijos pasitraukimą ir Europos Sąjungos subyrėjimą. Kaip visi dabar matome, Graikija iš Europos Sąjungos išėjo, ar ne? Čia buvo šiek tiek ironijos. Dabar rimčiau. Žmonija pasiekė tokį raidos lygį, kad daugelis likimiškai svarbių problemų nacionalinių valstybių pastangomis neišsprendžiamos. Joms išspręsti būtini vienokie ar kitokie viršvalstybiniai dariniai. Iššūkiai energetikos srityje, medicinos ir gyvenimo trukmės klausimai, klimatas, Žemės išteklių sekimas ir jų paieškos kosmose – visam

Antra – nacionalinės valstybių sienos buvo pradėtos braižyti XIX a., šios valstybės galutinai susiformavo XX a. viduryje ir daugelis jų nebeatitinka XXI a. realijų (Katalonija, Škotija – tik patys akivaizdžiausi pavyzdžiai). Ir tai nekalbant apie, pavyzdžiui, Vidurinius Rytus, kur sienas smėlyje prieš 70 metų brėždami tiesias linijas paišė anglai ir prancūzai ir ko padarinius mes kaip tik dabar stebime ir dar ilgai stebėsime Irake bei Sirijoje. Europa – ne Vidurinieji Rytai, bet įtampų yra ir čia, ir iš esmės tik dvikryptis Europos Sąjungos judesys – dėmesys atskiriems, mažesniems už nacionalines valstybes regionams ir civilizacinių iššūkių sprendimas viršvalstybinių darinių lygiu – išsaugo šią erdvę sąlygiškai taikią ir klestinčią. Mums gali nepatikti, kad Žemė sukasi aplink Saulę, bet nelabai ką galime padaryti. Žmonijos raida gana tolimoje, bet matomoje perspektyvoje neišvengiamai ves į planetos išteklių vienokį ar kitokį sutelkimą. Galbūt dėl to, kad civilizacijos dėlionė būtų sudėliota iš naujo ir parengta naujiems iššūkiams, teks vieną ar kitą jau egzistuojantį dėlionės elementą perrinkti iš naujo. Kiekvienu atveju kol kas bent jau Europa, kad ir gerokai supurtyta britų balsavimo, demonstruoja ir pagarbą žmonių balsams, ir sugebėjimą kalbėtis. Šokas į isteriją kol kas neperaugo. Tikiu, kad ir neperaugs.

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A u t o r iai

Jovita Budreikienė Gintas Ivanickas Mykolas Katkus Kšištofas Kšivecas Laurynas Mituzas Agnė Ranonytė Gideonas Reichmanas Darius Verseckas Liucija Zubrutė F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 252 6329 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

Juditos Grigelytės nuotr. L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

Skaitykite. Ačiū, kad esate su mumis. Smagios jums vasaros.

2016 09 13

Aurelijus Katkevičius

2016 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

apie ką kalba pasaulis

22 | Svarbiausios birželio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

išmani Lietuva

Puikūs konkretūs Lietuvos modernizavimo planai grimzta į pelkę.

mėnesio komentaras

32 | Mykolas Katkus: Donaldo Trumpo kova su skaičiais D. Trumpas pralaimi rinkdamas lėšas kampanijai.

lyderiai

34 | Metų CEO: daugiau moterų ir pinigų

Dauguma rinkimuose dalyvavusių vadovų bendrovėms vadovauja 9 ar mažiau metų.

28 | Inovacijų imitacija

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

36 | „Sicor Biotech“ vadovas: milžiniški sektoriaus pokyčiai

žmonės ir įžvalgos

46 | Kaip BMW iš dangaus nusileido ant žemės

BMW ženklas buvo išnykęs iš Vokietijos ekonominio žemėlapio iki pat 1953-iųjų.

54 | Laikas perkrauti Europos projektą

Lietuvos biotechnologijų profesionalai yra tarp pasaulio pokyčių lyderių.

Jau per parą po britų sprendimo politinė atmosfera Europoje pradėjo kibirkščiuoti.

38 | „Lifosos“ vadovas:

58 | Revoliucingomis kalbomis organizacijos nepakeisi

darbininkams mokame daugiausia

Jonas Dastikas: „Didžiąją dalį problemų sprendžia darbuotojai.“

Pasiruošimas pokyčiams, jų „pardavimas“ darbuotojams – tai rimtas procesas.

40 | Vytautas Kaikaris – nuo vadovo apkasuose iki stebėtojo Azijoje

66 | Vilnius – turtingas miestas. Bet to nežino

42 | Gintautas Pangonis:

70 | Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas ir stiprios rankos trauka

Kuo ilgiau vadovas dirba įmonėje, tuo daugiau dėmesio reikia skirti organizacijos vystymui.

Apimtį tik didinsime

Lyderis turi matyti plačiau ir mokėsi uždegti komandą.

Kas atsitiko, kad mūsų geografinėje erdvėje vartojimo požiūriu sustojo laikas?

Autoritariniai lyderiai naudojasi žmonių nesaugumo, baimės ir nusivylimo emocijomis.

2016 VASARA

76 tema 96

Lyderystė iš asmeninių kančių gelžbetonio Svarbiausias lyderio įgūdis – pakelti skausmą.

96 | Meniu vadovui: „MercedesBenz“, „Jaguar“ ar BMW Keliaujančiam vadovui automobilio interjeras geriau pažįstamas nei darbo kabinetas.

104 | Avižinė košė, sere!

Tikros škotiškos virtuvės ieškokite atokiau nuo didesnių miestų.

108 | Muzika: Propaganda, kurios norisi Grupė „Heavy Beauty“ įrašė turbūt įdomiausią šių metų Baltijos džiazo albumą.

110 | Technika: Dangaus akis neužsimerkia ir nukritusi Kaip feisbukas padėjo rasti pasisavintą droną.

visuomenė ir laisvalaikis

86 | Personažų šešėliuose

112

92 | Savanorio užrašai

Sulaužyta galūnė – puiki priemonė socializuotis.

Kokie realūs žmonės slepiasi už mūsų pamiltų personažų?

skiltys

112 | Ernestas Parulskis: Gipsas

Kariuomenėje dūžta tavojo aš iliuzija.

114 | Aidas Puklevičius: Britai iš ratų? Ratams lengviau! Įdomiausias „Brexit“ faktas yra tas, kad tiek žmonių susidomėjo Europos Sąjungos ateitimi.

116 | Sigita Šimkutė: Mulatė tualete Alvydas labai nemėgo feisbuko, nes vis rodydavosi, kad visi jo pažįstami gyvena geriau.

119

Laimi nebijantys inovuoti

2016 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

apie ką kalba pasaulis Teroras Stambule

Birželio 28 d. viename didžiausių Eu ropos oro uostų – Stambulo Atatürko tarptautiniame oro uoste – nugriaudėjo trys sprogimai ir automatų šūviai. Trys mirtininkai susprogdino savo savižu džių liemenes – vienas prie įėjimo į ter minalą, kiti du – prie patikros punkto. Žuvo 41 žmogus – 23 turkai ir 18 užsie niečių. Atsakomybės už teroro aktą nie kas neprisiėmė, tačiau Turkijos pareigū nai įtaria, kad tai „Islamo valstybės“ darbas. Policija per dieną po sprogimų suėmė 13 įtariamųjų. Vienas jų – iš Ra kos („Islamo valstybės“ vienas svarbiau sių centrų) atvykęs Čečėnijos gyvento jas, o tai irgi liudytų, kad prie žudynių prisidėjo „Islamo valstybė“. Tai vienas daugiausia pareikalavusių teroro aktų Turkijoje, didesnis buvo 2015 m. spalį sostinėje Ankaroje, kai savižudis sprog dintojas nužudė 106 žmones.

Turkijoje teroras pradeda tapti kasdienybe. „ R e u t e r s “ n u o t r .

R. Erdoğanas taikosi su V. Putinu

Tomis dienomis, kai Turkija gedėjo Stambulo oro uostų aukų, Kremlius pa skelbė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gavo Turkijos prezidento Recepo Erdoğano laišką. Anot Kremliaus kalbėto jų, Turkijos vadovas atsiprašė Maskvos už 2015 m. rudenį numuštą Rusijos lėktuvą ir pažadėjo išmokėti kompensacijas. Tiesa, tuoj pat pasirodė komentarų, kad ne „at siprašė“, o „išreiškė apgailestavimą“, ir kad apie kompensacijas kalbos nebuvo. Kad ir kaip ten būtų, po laiško V. Putinas ir R. Erdoğanas kalbėjosi telefonu ir suta rė dėl susitikimo. Laiško užteko, kad Mas kva pažadėtų atšaukti 2015 m. rudenį įves tas sankcijas Turkijai. Rusijos turizmo operatoriai vėl puolė prekiauti kelionėmis į Turkijos kurortus. Matyt, ir Turkijos produktų netrukus vėl pasirodys Rusijos rinkoje. Dauguma apžvalgininkų komen tuoja, kad Vakarų parama kurdams Irake ir Sirijoje verčia Turkijos prezidentą ir vėl ieškoti sąjungininkų kitur. R. ErdoGanas ir vėl ieško sąjungininkų ne Vakaruose. S I P A n u o t r .

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

apie ką kalba pasaulis „Islamo valstybė“ pralaimi Irake Birželio 26 d. mėnesį tru kusios Irako pajėgų ir „Isla mo valstybės“ kovos dėl strategiškai labai svarbaus Faludžos miesto baigėsi. Ira ko kariai visiškai atkovojo miestą. Kitas klausimas – ar dabartinė Irako politinė va dovybė sugebės pasinaudoti pergale ir vienaip ar kitaip sutarti su ten gyvenančiais sunitais. Vien po mėnesį tru kusių mūšių iš miesto pasi traukė 84 000 pabėgėlių. Anot Irako kariuomenės aukštų pareigūnų, tai įrodo, kad dabar kariuomenė visiš kai pajėgi pati imtis rimčiau sių uždavinių. Kitas jos taiki nys – atsiimti antrą pagal dydį šalies miestą Mosulą. Šį miestą iš trijų pusių supa kurdų pajėgos, todėl būsi mojo puolimo koordinavi mas bus, ko gero, kompli kuotesnis.

Faludžos užėmimas – labai svarbi „Islamo valstybės“ pergalė. S I P A n u o t r .

Sunkesnės užduoties „SpaceX“ neįveikė

Po kelių sėkmingų daugkartinių rake tų „Falcon 9“ bandymų Elono Musko bendrovė „SpaceX“ turėjo pratarti: „Deja.“ Šiuokart raketos užduotis buvo kiek sudėtingesnė nei ankstesniais kar

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

tais – ji turėjo paleisti į orbitą du palydo vus, o paskui vėl nusileisti ant jūrinės platformos. Jau prieš paleidimą bendro vės atstovai sakė, kad šis nusileidimas bus nepaprastas, nes šį kartą raketa turės pakilti į labai aukštą orbitą. Paskutiniai nufilmuoti nusileidimo kadrai rodė, kad „Falcon 9“ stovi ant platformos vertika

liai, bet po raketa matyti liepsnos. Po to bendrovės darbuotojai paskelbė, kad ra keta prarasta. E. Muskas savo tviterio pa skyroje netrukus po to patvirtino, kad ra keta subyrėjo. Birželį daugkartinės raketos „Falcon 9“ bandymas nepavyko. „ S p ac e X “ n u o t r .

Lietuvos

lyderiai

versLo

Lyderiai 2016 2015

AGNĖ RANONYTĖ

Metų CEO: daugiau moterų ir pinigų Šeštus metus iš eilės VŽ rinko Metų CEO – vadovą, sukūrusį daugiausia vertės darbuotojams, akcininkams ir visuomenei. panagrinėjus sąrašą bendrovių, kurių vadovai pretendavo į šį vardą, ryškėja kai kurios naujovės: daugiau moterų, per metus sukurta daugiau darbo vietų, didėjo bendrovių apyvarta. Kasmet VŽ sudaro tūkstančio didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą. Tačiau į Metų CEO vardą gali pretenduoti ne visų šių įmo nių vadovai ir vadovės. Pirmame rinkimų etape keltos dvi sąlygos: 2014 m. generali nis direktorius turėjo būti įmonei vadova vęs bent 2 metus. Be to, jo ar jos vadovauja ma bendrovė tais pačiais metais turėjo dirbti pelningai. Taigi šiemet šiuos du kriterijus atitiko 714 ne finansų sektoriaus bendrovių ir 10 finan sų sektoriaus įmonių, arba iš viso 724 mūsų šalyje veikiančios bendrovės.

Per trečdalį Iš viso kandidatų į Metų CEO vadovaujamos ne finansų sektoriaus bendrovės 2014 m. gavo 25,98 mlrd. eurų pardavimo pajamų. Tai sudarė 36 proc. bendros visų šalies įmo nių apyvartos. Dar prieš metus, tai yra 2013 m., šios įmo nės prekių ir paslaugų pardavė už 23,89 mlrd. eurų, o tai buvo 33 proc. bendros visų šalies įmonių apyvartos. Ikimokestinis kandidatų uždirbtas pel nas 2014 m. sudarė 1,45 mlrd. eurų, o dar prieš metus – 1,045 mlrd. eurų.

Daugiau moterų Iš viso 2014 m. pirminiame kandidatų į Metų CEO sąraše, įskaitant finansų sekto riaus įmones, 650 vadovų buvo vyrai. Mote

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

rys vadovavo 74 bendrovėms, taigi jos su darė 10,4 proc. visų kandidatų į Metų CEO. Pernai vadovės moterys sudarė 8 proc. visų sąrašo vadovų. „Nereikia klausti, kodėl tiek nedaug mo terų vadovauja bendrovėms. Verčiau klaus ti, kodėl apskritai tiek mažai moterų vado vių įvairiuose lygmenyse. Jei kalbėtume apie „Deloitte“, statistika rodo, kad vyrų ir moterų pasamdoma maždaug po lygiai, ta čiau kylant karjeros laiptais moterų skai čius mažėja. Europoje „Deloitte“ partnerės moterys sudaro apie 15 proc. – neįtikėtinas skaičius, jei turime galvoje, kad 50 proc. naujokų sudaro moterys“, – kalba Kristine Jarve, „Deloitte“ partnerė Baltijos šalims. JAV konsultacijų bendrovės „Zenger Folk man“ duomenimis, tokia padėtis susiklos čiusi daugelyje įmonių. Nors naujokų prii mama maždaug tiek pat vyrų ir moterų, vi durinio lygmens vadovių moterų jau yra tik apie trečdalį, o funkcinių vadovių – 14 pro centų. „Mano nuomone, pats didžiausias trukdis yra tiesiog pasąmonėn nugulęs ti kėjimas, kad tam tikroms pozicijoms vyrai tinka labiau. Kitaip sakant, mes tiesiog įpratę matyti vyrus tam tikrose pozicijose. Šį įsitikinimą labai sunku pakeisti“, – nuo mone dalijasi K. Jarve.

Ilgamečiai Dauguma – 442 – vadovų bendrovėms va dovauja 9 ar mažiau metų. Tačiau ilgame čių vadovų taip pat nestinga. Daugiau nei 10 metų prie tos pačios bendrovės vairo – 272 vadovai, arba 41 procentas.

Vienas ilgamečių kandidatų į Metų CEO – Robertas Miliauskas, UAB „Utenos preky ba“ vadovaujantis nuo 1986-ųjų. „Didžiausias pranašumas tas, kad ilgi darbo metai leidžia labai gerai pažinti vers lą, verslo aplinką, konkurentus. Lengva priimti sprendimus, nes iškylantys klausi mai kartojasi, retai pasitaiko visiškai naujų problemų“, – patirties naudą įvardija R. Mi liauskas. Jonas Dastikas, AB „Lifosa“ generalinis direktorius, dirbti gamykloje pradėjo dau 2015 giau nei prieš 45 metus, o jai vadovauja 17 metų. „Nueinu pas žmones pasikalbėti ir tada, kai darome labai svarbius darbus, pavyz džiui, per planinį remontą. Bet jei nieko apie jų darbus neišmanai, geriau net nelįs ti“, – šypsosi J. Dastikas. Akivaizdu, kad 360 ha teritorijoje įkurtos gamyklos procesų išmanymas ateina ne per vieną dieną.

Lietuvos

versLo

Lyderiai

Moka prekiauti Peržvelgus veiklos sektorius, pirmauja did meninė ir mažmeninė prekyba: čia iš viso veikė 287 kandidatų į Metų CEO vadovauja mos įmonės. Antroje vietoje rikiuojasi ap dirbamoji gamyba su 190 bendrovių. Po jų eina statybų bei transporto ir saugojimo sektoriai – atitinkamai 55 ir 53 įmonės. Visi kandidatai į Metų CEO per pasta ruosius metus sukūrė 2068 darbo vietas. Šių metų pradžioje sąrašo įmonėse dirbo 171 187 darbuotojai, rodo „Creditinfo“ duo menys.

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2016 2015

AGNĖ RANONYTĖ

„Sicor Biotech“ vadovas: milžiniški sektoriaus pokyčiai Lietuvos

versLo

Lyderiai

2015

Farmacijos sektorius per artimiausią dešimtmetį išgyvens milžiniškus pokyčius, įsitikinęs dr. Janis Meikšanas, šioje srityje veikiančios UAB „Sicor Biotech“ (SB) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Lietuva yra ta šalis, kurios biotechnologijų profesionalai yra tarp pokyčių lyderių. „mano kabinetas vilniuje – pats geriausias. Pažiūrėkite, koks vaizdas pro langą“, – ragina J. Meikšanas. SB Vilniaus biuras įsikūręs „Burių“ pasta te, greta savivaldybės, o pro vadovo langą – kaip ant delno dalis Vilniaus senamiesčio. „Taip, – akimis perbėgu panoramą, – Ge dimino kalnas, senamiestis...“ „Ir puikiai matyti lėktuvai, – iškart aišku, kad ne senoji miesto architektūra taip žavi pašnekovą. – Geriau nei akvariumas su žu vytėmis. Štai, pažiūrėkite, kaip tik vienas leidžiasi.“ Vadovas minutėlę pasigroži sau lėtą dieną dangų skrodžiančiu orlaiviu ir atsigręžia į mane. „Leisiu sau pajuokauti: galėčiau – pribaig čiau aš šitą sektorių“, – šypsosi buvęs pedi atrijos chirurgas, prieš dvidešimtmetį pa sukęs į farmaciją. Taip jis pradeda atsaky mą į mano klausimą apie bendrovės strate giją. Ir čia pat pagrindžia savo nuomonę: „Vis kas turi pradžią ir pabaigą. Naivu tikėtis, kad farmacijos sektorius gyvuos tol, kol gy vuos civilizacija. Mano nuomone, dabar farmacijos bendrovių ir jų gaminamų pro

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

duktų yra, švelniai tariant, per daug. Tūks tančiai pavadinimų vaistų, preparatų, maisto papildų, kuriais žmonės atakuojami per reklamas. Pagalvokite – farmacijos sek torius yra vienas didžiausių reklamos užsa kovų. Rezultatas: žmonėms ima atrodyti, kad tabletė išspręs visas sveikatos proble mas. Iš to ir atsiranda tokie juokeliai: kokią piliulę man išgerti, kad numesčiau svorio? Nesąmonė absoliuti. Daugeliui sveikatos problemų galima užkirsti kelią tiesiog pa keitus gyvenimo būdą.“ J. Meikšanas įsitikinęs, kad farmacijos sek torius yra vienas tų, kurie per artimiausią dešimtmetį išgyvens esminius pokyčius. Taigi, aiškina vadovas, visi vaistai gali būti padalyti į dvi dideles grupes: mažos molekulinės masės, t. y. sintetiniai, vaistai, kuriuos puikiai žinome ir kurių griebiamės suskaudus galvai ar karščiuojant. Šioje sri tyje tikėtis didesnių pokyčių nebeverta. Farmacininkai juos gamina, bet į naujų kū rimą neinvestuoja – nebėra ko šioje srityje atrasti. „Ne taip seniai mokslas dar nieko nežino jo apie genomą. Šiandien genomo tyrimai

„Farmacijos sektorius per artimiausią dešimtmetį išgyvens esminius pokyčius“, – sako Janis Meikšanas, „Sicor Biotech“ vadovas. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

dar brangūs, tačiau nuolat pinga. Aš nuo širdžiai tikiu, kad netrukus bus tiriamas bet kurio žmogaus genomas, bus stengia masi nustatyti žmogaus polinkį į tam tikras ligas ir iš anksto užkirsti joms kelią. Jei ir reikės vaistų, šie bus parenkami tiksliai pa gal tam tikro asmens genomą“, – į ateitį žvelgia J. Meikšanas. Su šiuo pokyčiu susijusi ir nauja vaistų grupė, į kurią kreipiami farmacijos sekto riaus ištekliai, – biologiniai preparatai. Pa sak vadovo, kaip tik jie ir yra farmacijos ateitis. „Juos kuriant bakterijų DNR modifikuo jama taip, kad imtų gaminti žmogui reika lingą baltymą. Būtent tokie vaistai gamina mi čia, Vilniuje. Ir mūsų geri kaimynai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mums smarkiai gelbsti“, – šypsosi jis. Vadovas neabejoja, kad generiniai vais tai, maisto papildai bus gaminami ir toliau:

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2016 2015

AGNĖ RANONYTĖ

Lietuvos

versLo

„Lifosos“ vadovas: darbininkams mokame daugiausia Lyderiai

2015

Kėdainiuose įsikūrusioje AB „Lifosa“ skaičiuojama dideliais skaičiais: jei investicijos – tai dešimtimis ar šimtais milijonų, jei žaliavos ar produkcija – tai tūkstančiais tonų. Ir darbininkų atlyginimai, sako bendrovės generalinis direktorius Jonas Dastikas, didžiausi Lietuvoje. „vidutinis darbininkų darbo užmokestis, jei skaičiuotume su tryliktu atlyginimu, pernai pas mus buvo 1430 eurų. Visų darbuotojų vidutinis atlygimas – 1650 eurų. Kažkada turėjome tikslą, kad darbi ninkas gautų bent 1000 dolerių į rankas. Manėme, kad štai tada jau neblogai būtų“, – šypsosi J. Dastikas ir patikina, kad darbuo tojų prieš kelerius metus penkiasdešimt metį šventusiai trąšų gamintojai nestinga. Greičiau priešingai. Bendrovės kolekty vinėje sutartyje numatyta, kad darbuotojai vyrai, kurių čia dauguma, į pensiją turi iš eiti sulaukę 67-erių. Moterys tada, kai su laukia įstatymuose numatyto pensinio am žiaus. „Pyksta žmonės ant manęs, nes dirbtų ir ilgiau. Ypač moterys. Tačiau reikia ir jaunų darbuotojų. Iš tiesų, labai sunku, kai ateina žmogus, matai, kad ir specialistas geras, ir dirbti nori, gyventi gal nelabai turi iš ko, o pas mus visos vietos užimtos“, – surimtėja iki šiol vis šypsojęsis J. Dastikas.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Lietuvos darbo biržos duomenimis, Kėdai niuose nedarbas birželio 1 d. sudarė 6,6 pro cento. Tiesa, vasarą bedarbių čia visuomet sumažėja dėl sezoninių darbų agurkų ir po midorų augintojais garsėjančiame rajone. Ta čiau norinčių dirbti gamykloje nepristinga, nors mieste nedarbas ir mažas. Nėra abejo nių, kad tai lemia ne vien geras atlyginimas. Pavyzdžiui, įmonė savo lėšomis draudžia vi sus darbuotojus. Dauguma žmonių čia triū sia ilgus metus, tad išeinantiems paprastai iš mokama 6 mėnesių vidutinio atlyginimo dy džio išmoka. „Kol turėjome skolų, privalėjome drausti fabriką. Skolų atsikratėme, kreditorių neliko, todėl nusprendėme drausti žmones“, – kalba J. Dastikas ir skaičiuoja, kad kasmet darbuo tojų draudimui skiriama apie 300 000 eurų.

Dėlioja investicijas Kasmet bendrovėje rengiamas metinis biu džeto planas, kuriame rikiuojamos sąnau dos ir pajamos, produkcijos apimtis, pelnas.

„Didžiąją problemų dalį išsprendžia patys darbuotojai“, – pasakoja Jonas Dastikas. J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

„Paprastai prašauname tik dėl žaliavų ir produkcijos kainų. Visa kita per tiek metų jau atmintiniai žinome“, – juokiasi J. Dasti kas, gamykloje pradėjęs dirbti prieš dau giau nei 45-erius metus, o prie jos vairo sto jęs prieš 17-a. Beje, anot vadovo, labai tikėtina, kad da bar įmonės laukia sunkmetis, kai produkci ja bus parduodama pigiau nei jos savikai na. Tokia padėtis susiklosto reguliariai maždaug kas 5–7 metus. Kodėl? Pakilus trą šų kainoms kur nors pasaulyje atsiranda investuotojų, kurie nusprendžia statyti naują trąšų gamyklą. Jai iškilti reikia maž daug 4–5 metų. „Dar prieš imant veikti naujam fabrikui, visi laukia naujos produkcijos, ir trąšos ima pigti. Padidėjus pasiūlai, trąšų kainos krin ta dar labiau. Tos įmonės, kurios nebūna sukaupusios pinigų rezervo, kurių efekty

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2016 2015

Liucija Zubrutė

Vytautas Kaikaris – nuo vadovo apkasuose iki stebėtojo Azijoje Lietuvos

versLo

Lyderiai

2015

Per kelerius metus su komanda iš duobės ištempęs užsakomųjų skrydžių UAB „Small Planet Airlines“ Vytautas Kaikaris sako, kad dabar jo vadovavimo stilius pasikeitė. antrus metus kursuodamas tarp vilniaus ir bankoko, jis stengiasi nepaleisti lietuvos biuro vadžių ir pasakoja apie Azijoje kylančius iššūkius ir tai, kaip iš pradžių tolimame krašte buvę sunku. Užsakomųjų skrydžių bendrovei, veikian čiai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir ban dančiai išsilaipinti Azijos rinkoje, vadovau jantis V. Kaikaris internetiniuose šių metų CEO rinkimuose vos keliomis dešimtimis balsų nusileido Mindaugui Snarskiui, į finalą patekusiam UAB „Fazer Lietuva“ vadovui. „Kai solidi komisija atrenka tarp penkių geriausių Lietuvos CEO, negaliu sakyti: o kas čia tokio? Tai didelis įvertinimas. Žino ma, tai taip pat yra didelis įsipareigojimas – turi pateisinti tokį vardą. Žiūrėsim, kaip vis kas baigsis“, – sako kandidatas. Su juo kalbamės ne tik apie tai, koks vado vas turi būti vertas Metų CEO titulo, bet ir apie patirtį už pakarpos traukiant į duobę įkritusią įmonę ir tai, kaip skirtingais įmo nės raidos etapais kinta vadovavimo stilius.

Nuo tranšėjų iki stebėtojo V. Kaikaris pasakoja, kad su šeima už tūks tančių kilometrų persikėlė dėl naujo iššūkio – „Small Planet Airlines“ atverti naują rinką.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Kaip pats sako, kol kas nėra ko daug pasako ti, nes bendrovė ten tik pradeda. Tačiau taip pat prieš septynerius metus buvo ir Lietuvo je. Praėjusiais metais konsoliduotosios ben drovės pajamos siekė 182 mln. eurų, metais prieš tai – 143 mln. eurų. Pelnas prieš mokes čius atitinkamai buvo 19,2 mln. ir 8,2 mln. eurų. O ateinančio dešimtmečio planas – 1 mlrd. eurų pajamos. Paklaustas, koks vadovas jis buvo sunkiais įmonei laikais ir dabar, kai, atrodo, galimy bės neribotos, V. Kaikaris pripažįsta, kad daug kas pasikeitė. „Kai įmonė duobėje, pasiraitoji rankoves, pasiimi kastuvą į rankas ir pats kasi tranšėjas – esi priekinėje linijoje. Tuo metu pats orga nizuodavau sandorius, megzdavau ryšius su naujais klientais. Nauji sandoriai ir plėtra yra labai įdomu, tačiau kuo ilgiau vadovas dirba įmonėje, kuo ji tampa brandesnė, tuo dau giau dėmesio reikia skirti organizacijos vys tymui ir komandai“, – įsitikinęs pašnekovas. Įmonei augant ir plečiantis, atsirado profe sionalų, kurie rūpinasi pardavimais, – su jais beliko susitarti dėl vizijos ir krypties. O V. Kaikariui atėjo metas imtis pačios organizaci jos, kitu atveju plėtra, naujos idėjos ir paslau

„Geri vadovai net ir veikdami neaiškiomis sąlygomis parodo stiprybę“, – įsitikinęs Vytautas Kaikaris. J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r . gos dienos šviesos galėjo taip ir neišvysti. Kai verslas persikelia į kitą lygį, įgauna ki tokį ritmą, vadovas, V. Kaikario manymu, turi atsitraukti, „pabūti treneriu, kuris nebū tinai bėgioja aikštėje“. Būtent toks etapas „Small Planet Airlines“ buvo pasiektas prieš išvykstant į Tailandą.

Neabejojant įsikišti Vis dėlto atsitraukimas negali būti be ribų, nes tuomet iškyla naujų rizikų: „Dabar la bai madinga kalbėti, kad būti geru lyderiu lygu paskirstyti atsakomybes ir duoti laisvę veikti. Ir aš su tuo tikrai sutinku. Bet taip pat manau, kad esame netoli laiko, kai pra dėsime kalbėti apie šios linijos peržengi mą. Pavojinga organizaciją palikti palaido mis gijomis. Palaida bala nėra gerai. Ben drovė turi būti darni kaip kumštis ir kon troliuojama. Per didelė laisvė ir per didelis atsakomybių paskirstymas gali duoti ir blo gų rezultatų.“ Kad ir kaip gerai būtų sustyguota ben drovė, vis tiek ateis momentas, kai vadovui reikės priimti svarbų sprendimą.

žmonės

Kaip BMW iš dangaus nusileido ant žemės

Geriausias vokiškos karo aviacijos variklis BMW „IIIa“ nuo 1917 m. gaminamas su dabartiniu BMW logotipu. „ Wiki p e di o s “ nuotr.

Bendrovė BMW, kurią šiandien žinote kaip puikių automobilių ir motociklų gamintoją, turėjo daug tėvų: Gustavas Otto, Karlas Rappas, Franzas Josefas Poppas, Camillo Castiglioni – visi jie pasistengė, kad atsirastų tai, ką jūs šiandien vairuojate.

MW istorija prasidėjo Obervyzenfeldo poligone, įsikūru siame Bavarijos sostinės Miuncheno šiaurėje ir kariškių naudotame jau nuo XVIII amžiaus. Būtent ši vieta tapo gravitacijos centru dauge liui aviacijos entuziastų po to, kai 1903 m. broliai Wrightai pademonstravo, kad įmano ma atplėšti nuo žemės „sunkesnį už orą val domą aparatą“. Visą pasaulį užplūdusi skry džių entuziazmo banga neaplenkė ir Vokieti jos. Ir tame pačiame Obervyzenfelde pradėjo telktis gausybė dirbtuvėlių, pasišovusių ga minti lėktuvus ir variklius jiems. 1911 m. ten įsikūrė ir nedidelė gamyklėlė „Gustav Otto Flugmaschinenfabrik“. Jos savininkas G. Otto (1883–1926 m.) buvo garsiojo Vokietijos inžinieriaus ir išradėjo Ni kolauso Augusto Otto, vieno iš vidaus degimo

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

variklio „tėvų“, sūnus. Jis nuo mažens buvo apsuptas įvairiausių mechanizmų ir brėžinių, tad inžinieriaus likimas jam buvo nulemtas. Gustavas gavo puikų inžinerinį išsilavinimą, ir karjera garsiausiose imperijos pramonės kompanijose jam buvo garantuota. Tiesa, tai turėjo ir neigiamų padarinių – garsiojo tėvo šešėlis persekiojo visą gyvenimą, dėl to G. Otto nuolat kamavo depresija, atsiliepianti jo dar bui ir asmeniniam gyvenimui. 1910-aisiais jis išmoko valdyti lėktuvą ir tais pačiais metais iš faneros bei brezento sukonstravo savo viens parnį lėktuvą, kuris sukėlė sensaciją visoje Vokietijoje. 1911 m. pradėjęs jį gaminti „Gus tav Otto Flugmaschinenfabrik“ šalia įkūrė ir G. Otto skraidymo mokyklą, kurioje, beje, įgūdžių įgijo bei juos tobulino ir būsimasis Vokietijos oro asas Ernstas Udetas, kuris per

Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas suteikė didelių galimybių visai Vokietijos aviacijos pramonei.

Pirmąjį pasaulinį karą numuštų priešo lėk tuvų skaičiumi nusileido tik Raudonajam Baronui Manfredui von Rittenhofenui. 1913 m. vos už kelių gatvių nuo Gustavo Otto gamyklos duris atvėrė „Rapp Moto renwerke“ variklių gamykla. Jos įkūrėjas K. Rap pas (1882–1962 m.) gimė Ėhingene, Donau regione. Nedaug žinoma apie jo vaikystę ir jaunystę, todėl jo biografija prasideda nuo darbo „Züst“ automobilių įmonėje 1908– 1911 m., kur jis, matyt, ir pažino variklius, o vėliau žinias praplėtė dirbdamas „Daimler“ gamykloje Štutgarte. Nežinia, kodėl jis pali ko „Daimler“ ir kaip susižavėjo aviacija, ta čiau aišku viena – ji jį žavėjo. Pats K. Rappas savo rankomis pagamino pirmąjį aviacinį variklį, kuris buvo pristaty

tas Berlyno aviacijos parodoje 1912 m. ir ten apdovanotas sidabro medaliu. 1913 m., už investuotojų pinigus įsigijęs visą reikiamą įrangą, su septyniais darbininkais Miun chene pradėjo „Rapp Motorwerken“ veiklą. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas su teikė didelių galimybių visai Vokietijos avia cijos pramonei. „Rapp Motorenwerke“ 1915 m. jau turėjo 370 darbininkų, išsiplėtė ir Otto gamykla, kuri tais metais buvo perva dinta „Otto Werke“. Jos abi tapo didžiausio mis Bavarijos karo aviacijos tiekėjomis, ta čiau nė vienas jų gaminamas variklių mo delis nesulaukė žymesnės komercinės sėk mės. Negana to, abi bendrovės niekaip ne pajėgė išsikapanoti iš technologinių proble mų liūno. K. Rappo gaminamus šešių cilin

drų variklius netrukus atmetė tiek Bavari jos, tiek Prūsijos karo administracijos kaip netinkamus naudoti dėl pernelyg didelės vi bracijos. „Otto Werke“ užplūdęs armijos už sakymų srautas 1915 m. pabaigoje visiškai iš seko dėl prastos gaminamų variklių koky bės. Pats G. Otto į užsakovų pastabas ir pa geidavimus visiškai nekreipė dėmesio, nes tuo metu gydėsi psichiatrijos ligoninėje dėl dar vieno klinikinės depresijos priepuolio. Būtent iš ten jis pranešė apie savo atsistaty dinimą iš bendrovės vadovo pareigų ir pa skelbė ją parduodąs. 1916 m. kovą „Otto Wer ke“ kontrolę perėmęs investuotojų konsorci umas pervadino įmonę į BFW („Bayerische Flugzeugwerke“) ir pradėjo lėktuvų variklių gamybą iš naujo. Tų metų pabaigoje BFW ga

2016 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Laikas perkrauti Europos projektą

Vienas baras Dubline „Brexit“ rezultatus įvertino pasiūlydamas naujos rūšies alaus, pavadinto „Didelė klaida“. „ R e u t e r s “ nuotr.

– Koks skirtumas tarp Boriso Johnsono ir Nigelo Farage’o? – 329 vietos parlamente.

johnsonas, konservatorių sunkiasvoris ir „leave“ kampanijos vedlys, birželio 24 d. rytą pa aiškėjus referendumo dėl Jungtinės Karalys tės (JK) narytės ES rezultatams atrodė gero kai labiau pavargęs negu N. Farage’as, euros keptiškos JK nepriklausomybės partijos lyde ris, kuris euforiškai sveikino britus su „nepri klausomybės diena“. Ugningas agitatorius B. Johnsonas, po re ferendumo laikytas realiausiu kandidatu užimti per artimiausius mėnesius atsistaty dinti pažadėjusio Davido Camerono vietą, atrodė ne mažiau priblokštas negu jo stebė tojai. Gąsdinti Briuseliu ir vilioti tariama ne priklausomybe bei mažesne imigracija buvo paprasta, o dabar reikia rasti sprendimą, ku ris patenkintų rinkėjus ir kartu nenuskan dintų šalies ekonomikos.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Rimvydas Ragauskas

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Skirtumas tarp p. Farage’o ir B. Johnsono yra tas, kad UKIP Bendruomenių rūmuose turi 1 vietą, o p. Johnsono konservatoriai 330 vietų (iš 650). Niekas nebeabejoja, kad jo ats tovaujama stovykla neturėjo jokio plano, ką daryti pergalės referendume atveju. Galiau siai birželio 30 d. B. Johnsonas pripažino ka pituliaciją nurodydamas, kad neketina daly vauti Konservatorių partijos pirmininko rin kimuose. Prieš referendumą apklausos rodė, kad si tuacija nenuspėjama. Pasitvirtino ir ten dencijos, kurias JK sociologai linksniavo jau kurį laiką: „Brexit“ palaikė mažiau klestin čios JK dalys ir vyresni gyventojai, o už na rystę ES mūru stojo jaunimas ir geriau išsi lavinę britai. Analogiška požiūrio į ES skir tis stebima ir kitose Bendrijos valstybėse, o tai kuria tolesnio ES skilimo potencialą.

Prieš referendumą apklausos rodė, kad situacija nenuspėjama.

įžvalgos

Revoliucingomis kalbomis organizacijos nepakeisi Bet koks organizacijos tobulinimas – tai pokytis. O organizacinis pokytis reiškia – organizacijos darbuotojams reikės keistis. Daugelio vadovų patirtis rodo, kad darbuotojai ir pokyčiai – tai du nesuderinami dalykai. Juk žmonės visuomet priešinasi permainoms. Bet ar tikrai?

nepasiduoti pokyčiams. Kad ir ką galvotu me apie aplinkinius ir savo organizacijų darbuotojus, dauguma žmonių nėra kvaili. Jie visuomet įvertina jiems siūlomą pokytį, jo įtaką jiems ir tik tada nusprendžia – pa laikyti permainą ar ne. Bet juk dauguma organizacijos tobulini mo pokyčių (ypač tie, kurie paremti apri bojimų teorijos ar lieknosios gamybos principais) yra naudingi darbuotojams – lengvina darbą, gerina darbo aplinką, geri na darbų saugą ir pan. Tačiau net tokioms permainoms darbuotojai priešinasi. Kokia to priežastis? Dirbdami su įmonėmis, mes susiduriame su panašia pardavimų padėti mi. Net tada, kai įmonė turi rimtą konku rencinį pranašumą ir yra sukūrusi labai patrauklų pasiūlymą (apribojimų teorijos konsultantų žargonu – mafijos pasiūlymą), ji susiduria su klientų nenoru pirkti. Dr. Eli yahu Goldrattas mėgo juokauti, kad net mafijos pasiūlymai patys neparsiduoda, reikia mokėti juos parduoti. Neretai poky čiams darbuotojai priešinasi todėl, kad nie kas jiems ir nepaaiškino apie planuojamą pokytį.

Pokytį reikia parduoti

aip jau ne kartą rašiau, dauguma įmonių (ir ne pelno siekiančių organizacijų) vadovų yra įsitikinę savo organizacijos problemų uni kalumu. O viena dažniausiai minimų uni kalių problemų, kurios neleidžia organiza cijai tobulėti, – tai jos darbuotojų užsispyri mas, trumparegiškumas, atsakomybės ne buvimas ir t. t. Jis (vadovas) puikiai supran ta poreikį keistis ir tobulėti. Jam puikiai su prantamos apribojimų teorijos, lieknosios gamybos, kokybės valdymo ar kitos meto dikos. Tačiau jos netinka jo organizacijai, nes darbuotojai priešinsis pokyčiams ir su žlugdys bet kokią idėją. Ir tai ne tušti teigi niai, nes vadovas gali pateikti ne vieną pa

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

vyzdį iš savo patirties, kai siūlė puikią idė ją (strategiją, patobulinimą ir t. t), tačiau tie stabdžiai (suprask – darbuotojai) besi priešindami viską sužlugdė. Juk žmonės vi suomet priešinasi pokyčiams. Tačiau jei apsidairysime aplinkui, pama tysime, kad žmonės pasiduoda pokyčiams. Tiek daug žmonių keičia darbus, netgi valstybę, kurioje gyvena. Taip pat tuokia si, skiriasi, gimdo vaikus. Ir dar nemačiau nė vieno, kuris atsisakytų laimėto aukso puodo. Gal priežastis yra pokyčio dydis? Didieji loterijų laimėjimai smarkiai pakei čia žmogaus ir jo aplinkos gyvenimą, ta čiau net tokio dydžio permainoms nesi priešinama. Taigi žmonėms nėra įgimta

Kiekvienas vadovas per savo gyvenimą yra girdėjęs daug puikių, įžvalgių, neginčyti nai teisingų ir kartu tokių nuobodžių bei erzinančių patarimų. Keletas jų: • laikykis tvarkos; • į problemas žvelk kaip į galimybes; • nustatyk tikslus ir sek savo pažangą tiks lų atžvilgiu; • įtrauk komandą, motyvuok darbuotojus; • būk lyderis, ne vadovas; • ir t. t. Tokie patarimai erzina, nes juose trūksta vieno svarbaus elemento – KAIP? Aš pats puikiai žinau, kad palaikydamas tvarką darbo vietoje būsiu produktyvesnis. Bet tik susitvarkau darbo stalą, o po penkių minu čių vėl viskas atrodo taip, tarsi niekada ne buvo tvarkytasi. Labai patraukliai skamba „į problemas žvelk kaip į galimybes“, bet ką tai reiškia realiame gyvenime? Tokių patarimų ir patarėjų pilna aplink, todėl va dovai skeptiškai reaguoja į tokias „kalban čias galvas“. Tačiau liūdna tiesa tokia, kad tie patys skeptiški vadovai neretai tampa „kalban čiomis galvomis“ savo darbuotojams, kai prabyla apie pokyčių idėjas:

įžvalgos

Vilnius – turtingas miestas. Bet to nežino

Jau esame treti Europoje pagal prekybos centrų plotą gyventojui. J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Esame Europos centre trijų savaip turtingų rinkų sankirtoje. Mus stebi įvairių šalių investuotojai. Riboto dydžio rinka neleidžia daryti kompromisų, todėl žingsniai atsargesni ir labiau pamatuoti.

uo to, kaip investuotojams padedame mus suprasti, priklauso ir jų veiksmai. Miestams būdinga kultūros, nekilnojamojo turto ir vartojimo koncentracija. Prekybos centrai jungia juos į verslo ir gerovės židinius. Tačiau ne viskas realybėje vyksta taip, kaip norėtųsi. Jau prabėgo dešimt metų nuo pastarojo vokiečių plėtotojų mėginimo investuoti šimtus milijonų Vilniuje į komercija varo mas visuomenines erdves. Įgudę viską ver tinti racionaliais matais, jie tuomet patikėjo miesto ir šalies ekonomikos tvirtybe. Išskė tė sparnus plėtrai, tačiau, sunkmečiui pa koregavus sąlygas, liko su apsvilusiomis plunksnomis ir lietuviška realybe. Realybe, kuri ne tik nepalaiko pažangos, bet dar ir leidžia vyrauti labai nepalankiems augti vė

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Laurynas Mituzas

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

jams. Saldžiabalsiu choru kviesdami inves tuotojus, pamiršome išpurenti dirvą, suve šėjo piktžolės. Tuomečiai investuotojai net nesvajojo, kad neatsiras konkurentų, kad nebereikės brangių grumtynių kovojant dėl pirkėjų pa lankumo. Kad įtvirtinimai, skirti iššūkiams atremti, liks nepanaudoti. Tačiau taip įvy ko. Šiandien lankytojus prekybos centrai traukia išnaudodami prekybininkus ir tikisi atsigauti po praūžusio sunkmečio rinkos.

Sustojęs laikas Kas atsitiko, kad mūsų geografinėje erdvėje vartojimo požiūriu sustojo laikas? Žinau, eko nomistai iškart paneigs mano teiginius, argu mentuodami statistika ir protą užsupančio mis kreivėmis. Tačiau iš mano – besidominčio

Mažai kam rūpi, kad daugelio maisto parduotuvių sklypai yra gerokai vertingesni nei pačios parduotuvės.

Vilnius – turtingas miestas. Bet to nežino

prekybos centrais – varpinės žongliravimas skaičiais nepakankamai įtaigus, nes statisti ka nemato specifinių rodiklių. O man pa kanka neginčijamų įrodymų, kad Lietuvą jau paliko paskutinis strateginis investuo tojas, pasigirsta raginimų daugiau statyti tik nutylint norą pasiūla pažaboti augan čias nuomos kainas. Šiandien Lietuvoje, kur plėtros potencia las dar neišsemtas, prekybos centrų nuo mininkai dažnai perkami, o centrų valdy mą pakeitė turto vadyba. Profesionaliausi prekybininkai nebeturi kur plėstis, tarp tautiniai net nesvarsto. O prie tradicinių maisto parduotuvių grumtynių dėl vietos po saule prisijungia žemų kainų krautuvės, toliau skaidančios prekių ženklų ir nekil

nojamojo turto investuotojų ieškomus pir kėjų srautus. Kai žiniasklaida pataikauja skaitytojams, vartotojų sąmonėje ir toliau tvirtinamas neteisingas supratimas, kad prekybos cen trai – tai vartojimo prekių, statybinių me džiagų, baldų ir net padangų parduotuvės. Ignoruodami pasaulyje taikomus apibrėži mus, tiesos skleidėjai nebemato skirtumo tarp prekybos ir nekilnojamojo turto vei klų. Redaktoriai argumentuoja, kad „toks yra skaitytojų supratimas“. Tačiau tai ne argumentas, greičiau manipuliacija – juk kadaise ambicingai prekybos centrais pasi vadinusių maisto parduotuvių sampratą suformavo ir dabar klaidą toleruoja pati ži niasklaida. Šiandien toks supratimas truk

do jai pačiai pamatyti savo miesto ir šalies potencialaus turtingumo kontūrus. Meškos paslaugą savivokai daro ir politi kai, primityviai įžvelgdami vartojimo žalą net ten, kur jos nėra. O pažengusiuose kraštuose didžiąją BVP dalį sudaro paslau gos, kurios yra pagrindinis biudžeto paja mų šaltinis. Kalbėti apie vartojimo skatini mą arba investicijas į prekybos antkainius politiškai nekorektiška. Valdžios atstovai savo svarstymuose vis dar tebėra užstrigę ties eksportuojančia ga myba ir paslaugų centrais. Kadangi tarp jų yra nemažai studijavusių tais laikais, kai ekonomikos vadovėliuose multiplikatorius buvo laikomas konstanta, dabar jie igno ruoja pinigų judėjimo greičio reikšmę.

2016 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas ir stiprios rankos trauka Donaldo Trumpo kelią į populiarumą lydėjo pagiežingas komentatorių burbėjimas, kad „taip gali nutikti tik Amerikoje“. Tačiau D. Trumpo reiškinį geriau suprasime pasaulinės tendencijos kontekste – į tarptautinę politiką sugrįžta „stiprus lyderis“.

į kartą vakarėlį pradėjo ne JAV, jos pačios atvyko pavėlavusios. Vieną dieną istorikai šios tendencijos įsigalėjimo tašku gali paskelbti 2012-uosius. Gegužę į Rusijos prezidento postą vėl grįžo Vladimiras Putinas. Po keleto mėnesių Xi Jinpingas buvo paskirtas Kinijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Tiek V. Putinas, tiek Xi Jinpingas pakeitė ne charizmatiškus lyderius – Dmitrijų Medvede vą ir Hu Jintao – ir iškart pasitelkė naują vado vavimo šaliai stilių. Paklusniai žiniasklaidai buvo nurodyta sukurti asmenybės kultą, pa brėžiantį naujo vadovo stiprybę ir atsidavimą valstybei. Rusijoje ir Kinijoje užgimusią tendenciją ne truko pasigauti ir kitos šalys. 2013 m. liepą Egipte įvyko perversmas, per kurį nuo val

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Gideonas Rachmanas

džios nuversta Musulmonų brolija, o vado vauti šaliai kieta ranka ėmė buvęs kariuome nės vadas Abdelis Fattah al Sisi. Tais pačiais metais vienuolika metų ministru pirmininku buvęs Recepas Tayyipas Erdoğanas buvo iš rinktas Turkijos prezidentu. Netrukus jis ėmėsi stiprinti prezidento instituciją, nustū mė į šalį kitus pagrindinius valstybės politi kus ir privertė žiniasklaidą paklusti jo valiai. R. T. Erdoğano reiškinys liudija, kad demo kratijos nėra apsaugotos nuo kietos rankos il gesio. R. T. Erdoğanas iš prigimties linkęs į au toritarizmą, tačiau valdžią jis gavo per demo kratinius rinkimus. Narendra Modi, 2014 m. išrinktas Indijos ministru pirmininku, per rinkimų kampaniją pabrėžė savo kaip lyderio tvirtumą ir dinamizmą, žadėjo nutraukti plaukimo pasroviui laikotarpį, kai šaliai va

Paprastai autoritariniai lyderiai naudojasi žmonių nesaugumo, baimės ir nusivylimo emocijomis.

dovavo jo pirmtakas, švelnios lyderystės sti lių išpažįstantis Manmohanas Singhas. Ven grijoje rinkimuose išrinktas ir ministru pir mininku paskirtas Viktoras Orbánas taip pat pasižymi polinkiu į autoritarizmą. Ši pasaulinė tendencija tik įsibėgėja. Filipi nai neseniai prezidentu išsirinko nesival dantį populistą Rodrigo Duterte, pramintą Duterte Harry. Jis pakeitė santūrų techno kratą Benigno Aquino. Pagaliau ir pats D. Trumpas. Amerikie čiams tikriausiai visai nepatiks mintis, kad jų šalies politika kažkuo panaši į Filipinų ar Rusijos. Tačiau iš tiesų D. Trumpas, kuris jau užsitikrino respublikonų kandidatūrą prezi dento rinkimuose, turi daug bendrų bruožų su neseniai iškilusiais autoritariniais lyde riais – V. Putinu, Xi Jinpingu, R. T. Erdoğanu, A. F. al Sisi, N. Modi, V. Orbánu ir R. Duterte. Visi šie vyrai pažadėjo atgaivinti savo šalį, pasitelkę į pagalbą asmens stiprybę ir igno ruodami liberalias manieras. Esama nema žai atvejų, kai ryžtingo vadovavimo pažadą lydi pasirengimas panaudoti smurtą prieš tariamus valstybės priešus. Šis grasinimas pateikiamas kartais atvirai, kartais užuomi nomis. Duterte Harry gyrėsi savo ryšiais su sava vališkais ginkluotaisiais būriais. Rusų rinkė jams buvo puikiai žinoma, kad per Antrąjį Čečėnijos karą V. Putinas įsakė pasitelkti brutalią jėgą. Įtarimų, jog N. Modi susijęs su 2002 m. skerdynėmis savo gimtojoje Gudža rato valstijoje, buvo pakankamai, kad JAV daugelį metų jam draustų atvykti į šalį. A. F. al Sisi įsitvirtino valdžioje pasinaudojęs žu dynėmis Kairo gatvėse. Netgi įstatymu tvir tai besivadovaujančiose Jungtinėse Ameri kos Valstijose D. Trumpas pažadėjo kankinti teroristus ir žudyti jų šeimos narius. Valdingiems lyderiams paprastai būdin gas ypatingas jautrumas kritikai. Tapę prezi dentais tiek V. Putinas, tiek Xi Jinpingas ėmė riboti žodžio laisvę. Turkijoje R. T. Erdoğanas padavė į teismą beveik du tūkstančius asme nų už reputacijos menkinimą. D. Trumpas retai kada praleidžia progą įžeisti žurnalis tus ir yra sakęs, jog pageidautų, kad politikai galėtų lengviau pateikti ieškinius žiniasklai dai. Paprastai autoritariniai lyderiai naudojasi žmonių nesaugumo, baimės ir nusivylimo emocijomis. V. Putinas ir R. T. Erdoğanas savo šalis vaizduoja kaip apsuptas priešų. A. F. Al Sisi pažadėjo išvaduoti Egiptą nuo teroriz

2016 08 27 – 30 fresh.new.ideas.

„new

tai platforma, kuri man siūlo šviežių originalių idėjų, kaip prekių įsigijimą paversti dar patrauklesniu savo klientams.

“

Dirk Bieler, prekybos tinklo parduotuvės direktorius Naujienos, tendencijos, siurprizai. Tarptautinė įkvepianti atmosfera. Tendence 2016. Nepraleiskite! fresh-new-ideas.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

tema

LYDERYSTĖ IŠ ASMENINIŲ KANČIŲ GELŽBETONIO Priminsiu tokį anekdotą dar iš tų laikų, kai buvo galima pasakoti politiškai nekorektiškus anekdotus apie tautybių atstovus. ANDRIUS UŽKALNIS mild o s r ūkai t ė s n u o t r .

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Svarbiausi lyderystės įgūdžiai yra pakelti emocinį skausmą ir išgyventi nuolatinį diskomfortą. H e r ka u s M ila š e vi č ia u s nuotr.

tėjo ukrainietis (nežinau, kodėl ukrainietis, bet ne aš šią istoriją sugalvojau, tad pasakoju taip, kaip esu girdėjęs) darbintis į cirką. Di rektoriaus paklaustas, ką moka ir norėtų dary ti scenoje, ukrainietis trumpai atsakė, kad moka galva pramušti mūro sieną. Direktoriui paprašius parodyti, kaip tai daroma, ukrainie tis paprašė pririšti jį ore už kojų, įsiūbuoti že myn galva ir paleisti į neaukštą sieną. Taip ir buvo padaryta. Ukrainietis kakta trenkėsi į plytas, ir šios išlakstė į šipulius. Direktorius be kalbų priėmė naująjį darbuo toją, o jo triukas pradėjo džiuginti žiūrovus ir greitai tapo cirko programos vinimi. Žmonės iš visur plūdo pažiūrėti galva plytas daužančio ukrainiečio, pirko bilietus, ir visiems buvo ge rai. Tačiau po pusmečio ukrainietis kur buvęs, kur nebuvęs vėl ateina pas direktorių ir sako, kad išeina iš darbo. Cirko vadovą pagauna pa nika – jo cirkas dabar priklausomas nuo plytų daužymo numerio – ir klausia, ar artistas pa tenkintas atlyginimu. Gal pridėti honoraro? Galim padvigubinti. Ukrainietis sako: „Ne, viskas gerai. Nereikia nieko papildomai. Atlyginimas geras.“ „Gal nori kokių socialinių garantijų daugiau? Galim tau atostogų bilietą nupirkti. Gal nori tarnybinio automobilio?“ „Ne, nenoriu, – sako artistas, – viskas man puiku su tais dalykais.“ „Tai kas blogai, kodėl nebenori dirbti?“ „Labai kaktą skauda.“ Šita istorija iš esmės pasako viską, ką jums reikia žinoti apie tai, kodėl tiek nedaug žmo nių gali būti lyderiai, nors už lyderystę visada gerai atlyginama net ir tose veiklos srityse, kur niekam kitam pinigų lyg ir nėra per daug. Ly deris turi viską, ko tik, atrodo, galima norėti – ne tik pinigų, bet ir šlovę, autoritetą, pagarbą bei elementarų žinojimą, kad kiti darys taip, kaip tu pasakysi, o jei nedarys, tu turėsi galių juos priversti, o jei nepriversi, visada galėsi pa keisti juos kitais žmonėmis, nes tu esi Dievas arba jam artimas pagal statusą. Lyderiais žavi masi, apie juos rašomos knygos, o jų pasisaky mai įrėminami į motyvacinius plakatus, juos kviečia kalbėti mokiniams ir studentams. Tad kodėl ne visi ne tik sugeba, bet ir nori būti lyderiai? Matyt, todėl, kad lyderystė yra daugiausia ne įkvėpimo ir skrydžio užsiėmimas. Tai užsi ėmimas, kurio svarbiausi įgūdžiai yra pakelti emocinį skausmą ir išgyventi nuolatinį dis komfortą.

visuomenė >> Personažų šešėliuose Neretai mes net nežinome, kokie realūs žmonės slypi mūsų mylimų personažų šešėlyje.

r danielis defoe būtų aprašęs savąjį robinzoną kruzą, jei ne Alexanderio Selkirko gyve nimo istorija? O koks būtų didysis seklys Šerlokas Holmsas, jei Arthuras Conan Doy le’as niekuomet nebūtų sutikęs Josepho Bello? Ir jei ne Marie Duplessis, atgimusi „Da moje su kamelijomis“ kaip Margarita Go tjė, ar šiandien žinotume, kad buvo du Ale xandre’ai Dumas – tėvas ir sūnus? Literatū rinių herojų, kurių šešėlyje slypi realūs žmonės ir jų likimai, – apstu. Susipažinki me su keliais iš jų.

Didysis kombinatorius „Apie pusę dvyliktos iš šiaurės vakarų, nuo Čmarovkos kaimo, į Stargorodą įėjo

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Gintautas Ivanickas

ASMENINIO ARCHY VO nuotr.

jaunas, kokių dvidešimt aštuonerių metų vyras. Paskui jį sekė beglobis vaikas.“ Neabejoju, kad atpažinote eilutes, kurios pirmą kartą mus supažindino su turkų val dinio sūnumi Ostapu Suleimanu Berta Ma rija Bender Bėjumi. Didysis kombinatorius nebuvo visiškas Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Pe trovo fantazijos kūdikis. „12 kėdžių“ perso nažas turėjo prototipą. Osipas Šoras gimė pirklio ir bankininko dukters šeimoje Nikopolyje. Vėliau šeima persikėlė Odeson, kur Osipas ir užaugo. Savo neįtikėtinus aferisto gabumus pa demonstravo jau jaunystėje. Kartą viena me kaimo keliuke jis pagavo visiškai pliką vištą. Velniai žino, ar ją kas gyvą nupešė, ar kokios keistos ligos buvo užpulta, bet Osipui ji pakišo genialią idėją. Netrukus

Odesos laikraščiai rašė apie stebuklingą se lekcininkų pasiekimą – vištas be plunksnų, kurių nereikia pešti. Firma „Ideali višta“ siūlė tiekti tokias vištas. Stambiausi paukš tienos tiekėjai pasirašė sutartis, sumokėjo avansą ir... nesulaukė pažadėtų vištų. Kam barėlyje, kurį nuomojo „Ideali višta“, rado tik tą vieną pliką paukštį, kuriam ant kaklo kabojo raštelis: „Odesos selekcininkai išve dė dar vieną rūšį – vištą be galvos ir kaulų.“ Pažįstamam rabinui Beršteinui Osipas padėjo rinkti lėšas sinagogos remontui, pardavinėdamas vietas rojuje! Ant sinago gos sienos netgi kabėjo rojaus schema su sužymėtomis laisvomis vietomis, o šalia – kainynas. Kiekvienas galėjo išsirinkti sau vietą pagal skonį ir kišenės galimybes. Sa koma, kad Beršteinas už surinktus pinigus restauravo ne tik sinagogą, bet ir savo namą. Baigęs gimnaziją O. Šoras įstojo į Novoro sijsko universitetą, tačiau mokslus netru kus metė. Ieškodamas pragyvenimo šalti nio Osipas tapo kortuotoju. Rankų miklu mas padėjo jam laimėti netgi žaidžiant su profesionaliais sukčiais. Osipas turėjo svajonę – troško iškeliauti Brazilijon arba Argentinon. Jis netgi ėmė rengtis atitinkamai – šviesūs drabužiai, balta kapitono kepurėlė ir, žinoma, šalikas. 1916 m. Osipas gavo šaukimą į kariuomenę, tačiau pateikęs suklastotus dokumentus, liudijančius, kad yra turkų valdinio sūnus, nuo armijos išsisuko. 1918 m. nusprendė grįžti į Odesą. Kelias iš Sankt Peterburgo buvo tolimas, kišenėse švilpavo vėjai, šalyje buvo visiška suirutė. Tad kelionėje Osipas vertėsi kaip išmanė. Apsimetęs šachmatų didmeistriu, provin cijos miestelyje surengė simultaną, įsidar bino dailininku garlaivyje, šaltą žiemą pra leido šilumoje, vedęs apkūnią našlę, nuo kurios sulig pirmais pavasario spinduliais paspruko. Odesoje Osipas tapo kriminalinės tarny bos inspektoriumi, persekiojo garsiojo Miškos Japončiko gaują. Banditams nejautė jokio gailesčio. Šie keršydami nužudė jo brolį Nataną. Manoma, kad iš tikrųjų tai buvo nepasisekęs pasikėsinimas į Osipo gyvybę – banditai tiesiog supainiojo bro lius. Po Natano mirties Osipas pasitraukė iš kriminalinės tarnybos, išvyko į Maskvą.

visuomenė

Savanorio užrašai 2015-ųjų bobų vasarą dirbau Pietvakarių Prancūzijoje, Monbazijako apylinkėse, – skyniau vynuoges. Gyvenome sename šeimininko vyndario name. Kartą savaitgalį paryčiais iš kito ūkio grįžo keli bendradarbiai ir susėdę virtuvėje pradėjo triukšmauti. Iš pradžių į tai numojau ranka, bet galų gale lyg sapne atsistojau, atidariau duris ir nemąstydamas išrėkiau: „Kai grįšiu iš armūchos, aš jus visus atausiu!“ Parėjęs guolin nevaldomai juokiausi dar kelias minutes, o už durų tuo metu tvyrojo mirtina tyla.

ėvynė – daugiau nei trispalvė ir vytis. Tėvynė – tai žmonės, ku riuos myli, dėl kurių aukotumeisi, ir tie, kurių galbūt nemėgsti ar nepažįsti, bet – paradoksalu – irgi myli, nes žinai: be jų šie 65 300 kvadratinių kilometrų tebūtų skai čius, nuspalvinti kontūrai žemėlapyje, įra šas enciklopedijoje. Nuspręsti būsimai žiemai, pavasariui ir vasarai pasirinkti kariuomenę nebuvo sunku. Pasiryžau savanoriauti labiau iš as meninių paskatų: buvo pabodusi tuometė veikla, ieškojau iššūkių, norėjau stiprėti, ugdyti tiek fizinę sveikatą, tiek valią, grū dinti protą, įnešti į savo gyvenimą daugiau vyrui reikalingos askezės. Bet ar tikrai tai

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

Kšištofas Kšivecas

vien asmeninė nauda? Juk kai esi harmo ningas ir stiprus, tai ir aplinkiniams ge riau, nes keli mažiau nereikalingo erzelio ir daugiau dirbi. Savo ir kitų labui. Dievui. Tėvynei. Artimui.

Iliuzijų dužimas Kariuomenėje dūžta tavojo aš iliuzija. Pa matai, kur atsilieki ne tik nuo kitų, bet ir nuo to puikiojo įvaizdžio, kuriuo taip di džiuojiesi ir kurį pateiki feisbuke. Čia visi tavo pasiekimai nubraukiami, paspaudžia mas mygtukas RESET; viena, kas lieka, – tai sukaupta kukli gyvenimo patirtis ir išmin tis, kurią gali prisiminti, kitiems keikiantis ir nervinantis, kai vadai neleidžia parūkyti.

Šiems nedaro įspūdžio, kad atėjau jau ne šaukiamojo amžiaus, jokių nuolaidų negau nu. Pasiteiravus, kodėl nesu išleidžiamas namo savaitgalį, liepiama „mažiau derėtis“. Daug vadų, ypač žemesnio rango, jaunes ni, ką tik baigę bazinį kario kursą, tad iš pradžių besąlygiškai paklusti dvidešimtme čiam, mano akimis žiūrint, geltonsnapiui, tekdavo prisiversti. Taip pat susitvardyti, sarkastiškai neišrėkti – klausyki, tu juk mano sūnaus amžiaus, tai aš tau turėčiau dalyti įsakymus! Tiesa, keli gana pagarbiai pasiteiravo, ką studijavau ir kiek man metų. Geriausiai įtampą – o jos tarnaujant ne trūksta – išsklaido geras humoras. Vieną žiemos vakarą, vos surinkus ginklus, budė tojas, linksmų plaučių grandinis, išrikiuoja kuopą. Rankose laikydamas kažkokį doku mentą pareiškia, kad yra įpareigotas mus supažindinti su brigados vado įsakymu. Jo turinys esąs toks: dėl už dalinio ribų siau čiančios gripo epidemijos būsime neišleisti dvi savaites. Karantinas. Kyla šurmulys ir pasipiktinimas. – Tamsta, jūs juokaujate! – Žinoma, juokauju. Pratrūksta plojimai ir juokas. Kuopos vadui – aukštam plačiapečiam ka pitonui gerkliniu balsu – šios pareigos tikrai tinka, ir jis jas eina gerai. Tiesa, kumštis – geležinis. Grįžus iš sunkokų kelių dienų pratybų iškrėtė, o gal patys sau iškrėtėme, pokštą: paskelbė, kad yra patenkintas mūsų pastangomis, tad galime pamiegoti iki vakarienės, bet atsigulus įsakymą atšau kė, nes ne visi spėjo susiruošti per skirtas 15 minučių. Liepta rikiuotis lauke su visa eki puote. Suėjome už kareivinių laukdami ko kio žygio ar bėgimo, bet teturėjome per 5 minutes išsitraukti kilimėlį bei miegmaišį, pasiruošti miegui, o paskui per tiek pat lai ko susitvarkyti. Ir taip kelis kartus. Bausmės kariuomenėje neretai kolektyvi nės: toks jau tas militaristinis team buildingas. Visgi nemažai ir individualių. Pavyz džiui, sykį savaitgalį prigulęs kambaryje ant kilimėlio, gavau užduotį užpildyti 10 pusla pių sakiniu po sakinio: „Daugiau negulėsiu ant kilimėlio kambaryje.“ Pasirodo, kariui ši taip ištižti nedera. Už ne laisvu laiku naudotą išmanųjį tenka visur nešioti „telefoną“ – ply tą. Be leidimo įsigijus saldumynų iš aparato – tąsytis medinį metro ilgio „šokoladuką“. Dalinį netoli Kazlų Rūdos, į kurį esame iš siunčiami klausyti specialistų kurso, pori

IŠMANI LIETUVA IŠMANI – tai sparti, greita, lengvai suprantama visiems, patogi, prieinama ir šiuolaikiška. LIETUVA – tai visa Lietuva, įvairios veiklos, gyvenimo sferos, visuomenės sluoksniai, visi joje gyvenantys žmonės.

Išmanią Lietuvą kuria ŽMONĖS

Susitikimai su didžiausiais Lietuvos talentais, pasiekusiais įspūdingų rezultatų teatro, sporto, kino, muzikos, medicinos, karo tarnybos, verslo ir kt. srityse Paroda, kurioje idėjos virs sprendimais Karjeros miestas, kuriame susitiks išmanūs Lietuvos studentai su geidžiamiausiais darbdaviais

Atraskime 2016 m. lapkričio 4 ir 5 d. Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Vilnius

Tiltas tarp mokslininkų ir verslininkų

Projekto iniciatorius

Projekto partneriai

Projekto televizija

PMS

CMYK

redaktoriaus pratarmė turinys

Sveiki, šis „Verslo žinių“ pristatomas 2015 m. didžiausių pagal pardavimus Lietuvos įmonių tūkstantukas – jau dvidešimt pirmas. Jeigu šis tekstas būtų buvęs

rašomas iki Joninių balsavimo Didžiojoje Britanijoje, ko gero, jis būtų gerokai optimistiškesnis. Iki „Brexit“ balsavimo ekonomistai gana drąsiai prognozavo euro zonos augimą – beveik 2 procentais. Ir nors Didžioji Britanija nėra euro zonos narė, kadangi jos prekyba su ES šalimis sudaro apie pusę visos prekybos (ir importas, ir eksportas), nežinomybė ir nerimas, plūstelėjęs po to, kai Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo už išėjimą iš ES, labai greitai sujaukė visas prognozes. Bet mūsų TOP 1000 apie tai, kaip jautėsi Lietuvos verslas 2015-aisiais. Apie tai, kaip atrodys 2017 m. pasaulio, Europos ir Lietuvos verslui, pamėginsime pasikalbėti „Verslo klasės“ žiemos numeryje. O 2015 m. rezultatai neleidžia būti visiškais pesimistais. Vien jau tai, kad devynios šalies įmonės iš dešimties buvo pelningos, savaime šį tą byloja. Eksporto į Rytų šalis – Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą – kritimas buvo beveik visiškai kompensuotas eksporto augimu į tokias valstybes kaip JAV, Norvegija, Ispanija, Suomija, Švedija. Vis didesnę dalį Lietuvos eksporto užima aukštos pridėtinės vertės produkcija – pirmą kartą 2016 m. penkios Lietuvos įmonės dalyvavo karinės pramonės parodoje „Eurosatory“. Daugelis Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių bemaž visą

savo produkciją eksportuoja. Ir nors džiaugiamės, kad mūsų biotechnologijų įmonės sukuria apie 1 proc. BVP, vis dar kartais turime sau priminti, kad Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sukuria keturis kartus daugiau BVP nei gyvybės mokslais besiremianti pramonė. „Verslo žinios“ ir „Verslo klasė“ tikisi, kad, kaip ir kasmet, čia pateikiamos TOP 1000 lentelės ir kai kurie specifiniai pjūviai bus itin naudingas informacijos šaltinis tiems, kurie norės suprasti, kaip keičiasi Lietuvos verslas, pramonė ir paslaugų sektorius. Galbūt jos suteiks progą pamąstyti apie tendencijas ir apie atsiveriančias galimybes, gal leis pagalvoti apie diversifikaciją arba apie tai, kokios investicijos bus perspektyviausios. Pasaulis keičiasi labai greitai, kurti ilgalaikius planus darosi vis sunkiau, bet tai nekeičia fakto, kad planuoti vis dar privalome ir geriausia tai daryti remiantis skaičiais. Kartais vis (ypač įvairiose televizijos pokalbių laidose) užeina mada abejoti statistika, pasakoti barzdotą anekdotą apie tai, kad tai yra didžiausias melas. Bet niekur nesidėsime. Skaičiai yra jeigu ne tai, nuo ko prasideda verslas, tai jau tikrai tai, be ko jis gyvuoti negali. O šitame žurnalo numeryje jūs rasite daugybę jūsų verslui praversiančių skaičių. Verta dar priminti, kad, kaip visada, visas TOP 1000 lenteles „Excel“ formatu bus galima įsigyti verslo naujienų portale vz.lt.

TOP 1000 apžvalga 120 2015-ieji – nuoseklaus augimo metai

TOP 1000 lentelės 122

TOP 1000 pjūviai 150

TOP 1000 abėcėlinė rodyklė 158

Leidėjai

2016 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

119

TOP 1000 / APŽVALGA

JOVITA BUDREIKIENĖ

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

STABILUS AUGIMAS IR DĖMESYS INOVACIJOMS Kaip ir kasmet, pristatome didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2015 m. pardavimo pajamas tūkstantuką. Praėjusiais metais didžiausios šalies įmonės gavo net 38,8 mlrd. eurų pajamų, t. y. 3 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. Kaip ir užpernai, dominuoja prekybos (40 proc.), pramonės (27 proc.) ir transporto (12 proc.) sektoriaus bendrovės.

„Orlen Lietuva“ ir to liau išlieka ryški lyde rė, nors pardavimo pajamos sumažėjo ir dėl kritusių naftos kainų. 2015-aisiais į pir mąjį dešimtuką pavyko išsiveržti AB „Lifo sa“ (iš 13-os pozicijos į septintą), UAB „Nor fos mažmena“ (iš dešimtos į aštuntą) ir UAB „Circle K Lietuva“ (iš 12-os į dešimtą). Prekybininkų pozicijas gerina nuolat be sistiebiantis vidaus vartojimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia. „Swedbank“ ekonomistai pabrėžia, kad praėję metai buvo sėkmingi prekybos įmonėms ir, ki taip nei baimintasi, euras neturėjo dides nio neigiamo poveikio namų ūkių vartoji mui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindi niai šalies mažmeninės prekybos tinklai savo rinkos dalį 2015 m. išlaikė, tačiau, į Lietuvą atėjus dar vienam prekybos tin klui „Lidl“, kova dėl pirkėjų tapo neįpras tai intensyvi ir aktyvi.

Tiesioginės užsienio investicijos Sukauptosios tiesioginės užsienio investi cijos Lietuvoje praėjusiais metais siekė 13,3 mlrd. Eur, arba 3,1 proc. daugiau, palygin ti su 2014-aisiais. Remiantis Lietuvos statis tikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje sparčiausiai didėjo Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Nyderlandų tiesio ginės užsienio investicijos (TUI), o labiau siai mažėjo Kipro, Estijos, Liuksemburgo ir Danijos TUI. Per praėjusius metus dau

120

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016

giausia investuota į informacijos ir ryšių (403,1 mln. eurų) bei apdirbamosios gamy bos (290,6 mln. eurų) veiklą.

Plati eksporto geografija 2014 m. Rusija įvedė draudimą įvežti mais to produktus iš Europos Sąjungos, JAV, Australijos ir kitų pasaulio valstybių. „Swedbank“ vertinimu, žuvų produktų eksportas, nors NVS šalių rinka uždaryta, išaugo 15 proc., grūdų produktų pardavi mai taip pat išsilaikė panašaus lygio. La biausiai kentėjo pieno perdirbėjai, kurių padėtį dar labiau blogino vis dar neatsigau nanti pasaulinė pieno paklausa. Kad ir kaip būtų, nuo 2005 m. Rusija yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė. Praėjusiais metais į šią šalį išvežta 13,7 proc. viso eksporto, o dar po beveik de šimtadalį eksportuota į Latviją ir Lenkiją. Pernai į Rusiją išvežta prekių už 3,1 mlrd. eurų, arba 38,2 proc. mažiau, palyginti su 2014 m. Lietuvos eksportuotojai ne tik atsilaikė prieš neigiamas poveikio priemones, bet ir sugebėjo rasti naujų rinkų ir gerokai išplė tė eksporto apimtį į Saudo Arabiją, Singa pūrą, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietų Korėją, Indiją, Argentiną ir pan. Kita ver tus, naujos eksporto kryptys dar nesutei kia pakankamo masto ir investicijų grąžos, kad galėtų kompensuoti praradimus užsi vėrus Rusijos rinkai. Be to, naujose rinkose paprastai susiduriama su aršesne konku rencija, didesnėmis transportavimo są

naudomis ir išaugusia eksporto rizika.

Dėmesys produktyvumui ir inovacijoms Rizika žemės ūkio sektoriuje šiais metais turėtų išaugti. Remiantis naujausiomis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavi mo ir plėtros organizacijos ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos prognozėmis, ateinantį dešimtmetį žemės ūkio produktų supirkimo kainos kris. Pa grindinės priežastys yra nuolat didėjantis augalų derlingumas, aukštesnis produkty vumo lygis, lėtėjantis pasaulinės paklau sos augimo tempas. 2015–2024 m. laikotarpiu žemesnės naf tos kainos lems ir mažesnes maisto, ener gijos bei trąšų kainas. Dėl augančių paja mų gyventojai keičia mitybos įpročius. Dėl to labai tikėtina, kad mėsos ir pieno pro duktų kainos bus santykinai aukštos, paly ginti su augalininkystės produkcija. Remiantis bendrovės „Coface“ duomeni mis, galima tarti, kad nėra veiksnių, kurie galėtų atsverti nusmukusias pieno ir mė sos kainas. Žemės ūkio paskirties žemė pa brango, technikos ir darbo sąnaudos taip pat nesumažėjo, todėl agroverslo bendro vės priverstos dirbti nuostolingai arba ba lansuoti ties nuostolio riba. Įvairių šalių vyriausybės turėtų pasinau doti susidariusiomis palankiomis sąlygo mis ir sutelkti dėmesį į augantį produkty vumą, neregėtu tempu plintančias inovaci jas, tobulesnį rizikos valdymą.

TOP 1000 / LENTELĖS

AU/G IN T I JŪSŲ V ER SL Ą

www.glimstedt.lt

Didžiausios Lietuvos bendrovės pagal 2015 m. pardavimo pajamas 2015 m., tūkst. Eur

2014 m., tūkst. Eur

Pardavimų pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m., %

ORLEN Lietuva, AB

3.729.628

4.564.684

-18,3%

Maxima LT, UAB

1.524.423

1.494.575

2,0%

Achema, AB

562.583

530.498

6,0%

Lukoil Baltija, UAB

438.212

632.756

-30,7%

Lietuvos geležinkeliai, AB

428.994

461.715

-7,1%

Vieta

Pardavimo pajamos Pavadinimas

2015

2014

2 3

Pelnas prieš mokesčius 2015 m., tūkst. Eur

199.434

Vadovas

Pagrindinė veikla

Apskritis

Ireneusz Jan Fafara

Apdirbamoji gamyba

Telšių

83.828

Žydrūnas Valkeris

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

73.446

Ramūnas Miliauskas

Apdirbamoji gamyba

Kauno

4.368

Ivanas Paleičikas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

4.209

Stasys Dailydka

Transportas ir saugojimas

Vilniaus

Linas Agro, AB

427.384

451.375

-5,3%

5.322

Darius Zubas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Panevėžio

Lifosa, AB

412.687

348.826

18,3%

72.583

Jonas Dastikas

Apdirbamoji gamyba

Kauno

Norfos mažmena, UAB

408.922

410.548

-0,4%

8.569

Liutauras Čiurlys

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Girteka logistics, UAB

395.143

425.723

-7,2%

8.600

Edvardas Liachovičius

Transportas ir saugojimas

Vilniaus

Circle K Lietuva, UAB

381.446

356.353

7,0%

15.767

Skirmantas Mačiukas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Rivona, UAB

378.900

386.931

-2,1%

5.994

Dainius Dundulis

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Neo Group, UAB

362.040

313.745

15,4%

n. d.

Paulius Ambrazaitis

Apdirbamoji gamyba

Klaipėdos

Senukų prekybos centras, UAB

319.995

310.260

3,1%

16.141

Artūras Rakauskas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Kauno

SBA baldų kompanija, UAB

318.853

329.640

-3,3%

6.891

Gintautas Vitkevičius

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Klaipėdos

Kauno grūdai, AB

316.322

307.657

2,8%

n. d.

Tautvydas Barštys

Apdirbamoji gamyba

Kauno

Agrorodeo, UAB

306.374

303.885

0,8%

1.850

Robertas Lapinskas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Rimi Lietuva, UAB

288.324

249.150

15,7%

435

Pehr Robert Allan Dahl

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus Vilniaus

Lietuvos dujų tiekimas, UAB

226.927

81.670

177,9%

-36.932

Mantas Mikalajūnas

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Top Sport, UAB

209.446

164.776

27,1%

4.383

Dainius Gulbinas

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

Kauno

263

Litgas, UAB

209.294

31.654

561,2%

5.796

Vytautas Čekanavičius

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Lietuvos energijos gamyba, AB

203.097

231.084

-12,1%

3.889

Eglė Čiužaitė

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vilniaus

Eurovaistinė, UAB

198.286

189.619

4,6%

1.030

Asta Šerkšnienė

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

TEO LT, AB

198.028

192.823

2,7%

37.463

Kęstutis Šliužas

Informacija ir ryšiai

Vilniaus

Agrokoncerno grūdai, UAB

193.503

197.026

-1,8%

1.036

Karolis Šimas

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Kauno

Sicor Biotech, UAB

191.791

147.221

30,3%

n. d.

Janis Meiksans

Apdirbamoji gamyba

Vilniaus

ACC Distribution, UAB

189.807

175.501

8,2%

3.728

Regimantas Buožius

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Kauno

Orion Global pet, UAB

186.215

278.298

-33,1%

-4.667

Jitendra Kumar Malik

Apdirbamoji gamyba

Klaipėdos

Rokiškio sūris, AB

172.575

223.554

-22,8%

3.284

Antanas Trumpa

Apdirbamoji gamyba

Panevėžio

Aliejynas, UAB

172.504

143.148

20,5%

1.361

Igor Teleshev

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Vilniaus energija, UAB

170.746

186.202

-8,3%

3.095

Linas Samuolis

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vilniaus

EVD, UAB

170.118

161.596

5,3%

7.046

Rasa Semionovienė

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

Silberauto, UAB

167.104

88.265

89,3%

1.374

Rimantas Stankevičius

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

122

Lori Group, UAB

165.283

60.899

171,4%

Vilma Zaleskienė

Administracinė ir aptarnavimo veikla

Vilniaus

TELE2, UAB

163.991

149.680

9,6%

46.611

Petras Masiulis

Informacija ir ryšiai

Vilniaus

Pieno žvaigždės, AB

163.790

239.617

-31,6%

3.187

Aleksandr Smagin

Apdirbamoji gamyba

Vilniaus

Norvelita, UAB

159.365

141.790

12,4%

11.101

Vidmantas Globis

Apdirbamoji gamyba

Kauno

Inter Rao Lietuva, AB

157.510

188.744

-16,5%

18.815

Giedrius Balčiūnas

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vilniaus

Baltic Agro, UAB

156.415

119.838

30,5%

3.013

Arūnas Bielskis

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Vilniaus

122

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2016