Verslo klasė, 2017 vasara

2 0 17 VA SA RA

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

LIETUVOS

top 

KAS INVESTAVO, TAS AUGO

NAUJAS LYDERIS – SENAS TIKSLAS PARYŽIAUS SUSITARIMAS: ILGAS JAV IŠĖJIMO KELIAS THERESOS MAY KLAIDA

2017-ųjų

CEO Petras Masiulis, UAB „Tele2“

Verslo chuligano išpažintis

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 7–8 (173–174)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase R e dak t o r i u s

Aurelijus Katkevičius R e dak t o r ia u s p avad u o t o jas

Rytas Staselis N u o la t iniai a u t o r iai

Bet ar jūs matėte, kaip iš nupjauto medžio kelmo kalasi naujos šakos – tik pagenėti jas tereikia, ir po kiek laiko jau bus matyti, kaip dar aukštesnis medis išlapojo.

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, mieli skaitytojai, dviejuose prieš tai pasirodžiusiuose „verslo klasės“ numeriuose daug rašėme apie istoriškai sudėtingus lietuvių santykius su verslu, amatu, prekyba. Kartais net liūdnoka buvo skaityti ir suprasti, kad tautos mentalitetas keičiasi labai labai iš lėto.

Bet pala. Ar tikrai?

Priklauso nuo to, ką laikysi tauta. Jeigu vien lietuviškas šaknis ir paties kamieno storgalį – tada taip, neką tepasikeitėm. Jeigu prisiminsime Oginskius, Radvilas, Tyzenhauzus ir kitus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečius, kūrusius parkus, stačiusius manufaktūras, skatinusius naujoves, tada gal ateis minčių apie tai, kad ne tik valstietis, dirbantis žemę ir paniręs į gamtos ciklą, yra Lietuva. Gal Lietuva galėjo ir turėjo būti ir kai kas daugiau. Bet dėl visiškai suprantamų priežasčių tautos medžio kamienas buvo apgenėtas – ištremti, sunaikinti buvo kalbų mokantys, veiklesni, tie, kuriuos Juozas TumasVaižgantas savo „Pragiedruliuose“ vadino „protais-naujienomis“. Liko tik šaknys ir storgalys.

Apie lietuvį ir verslą kol kas dar negali pasakyti, kad santykiai visai nušviesėjo, bet kasmet vasarą, kai leidžiame žurnalo numerį, skirtą Lietuvos verslo lyderiams, ir kai tenka pavažinėti po šalies gamyklas, niekaip negaliu atsikratyti jausmo, kad tikrai ne viskas beviltiška. Niekaip man neišeina panirti į tradicinę lietuvišką melancholiją ir savigraužą. Štai vienoje gamykloje man rodo – plečiamės, kitoje įmonėje pasakoja – augame, trečioje išgirstu apie efektyvumą, kurio pavydi kolegos iš Skandinavijos. Lietuva ir Lietuvos verslas pamažu, bet labai tvirtai iš naujo užima rimtas pozicijas regione. Ir galbūt ne tik jame. Ir aš dar kartą norėčiau pabrėžti – iš naujo. Mūsų istorija nėra nei 26-eri, nei 100 metų – gerokai ilgesnė.

Mūsų šaknys gerokai gilesnės, o kamienas gerokai storesnis, keli fanatiški ir apsėsti puspročiai niekaip nepajėgė jo visiškai sunaikinti kad ir per kelias dešimtis metų. Ir kai apsidairai ir pamatai, kaip vėl iš naujo į kūrybos darbą kimba vis naujos kartos, neturi beveik jokios kitos išeities kaip tik didžiuotis šia šalimi.

Atleiskite jau man tą patosą. Puikiai matau, kiek juodulio, tinginystės ir kvailumo šalyje. Bet, kaip kitados žilaplaukis kunigas, suvokdamas, kokie iš tikrųjų „svolačiai“ yra broliai lietuviai, perliukų ieškoti nesiliausiu.

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Miglė Marija Galvonaitė Nerius Jasinavičius Egidijus Jurgelionis Kęstas Kirtiklis Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Naglis Navakas Dovaidas Pabiržis Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Dina Sergijenko Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Rytas Staselis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Justinas Žilinskas A u t o r iai

Jovita Budreikienė Paulius Čiulada Mindaugas Drigotas Justinas Gapšys Lukas Ramonas Dovydas Sankauskas Milda Tarcijonaitė Laura Urbonavičiūtė Valius Venckūnas Vytautas V. Žeimantas F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 250 7149 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ K ORE K T Ū R A

Justė Galkauskaitė V I RŠE L I S

Vladimiro Ivanovo nuotr.

L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, SIPA NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 09 14

©

Skaitykite.

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

laisvalaikis

22

lyderiai

22 | Metų CEO: stokojama lyčių pusiausvyros

Vadovai Europoje ir Lietuvoje jaunėja.

42

94

žmonės ir įžvalgos

42 | Sąmyšis prie Temzės Dabar Theresos May rankos surištos.

24 | Petras Masiulis Žmogus privalo kovoti.

28 | Dovilė Grigienė

Vadovui svarbu tendencijos.

32 | Mindaugas Šeštokas Kai klaidos kaina didelė.

34 | Algirdas Juozapavičius Šviesą paversti pinigais.

38

apie ką kalba pasaulis

38 | Svarbiausios birželio politikos,

mokslo, verslo ir kultūros temos

16

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

46 46 | Trumpas – nugara į Paryžių

Amerikiečiams sunku suvokti, kad jų šalis kurioje nors srityje nėra lyderė.

50 | Sektorius | Bitkoinai: laikas žiūrėti labai rimtai

Laukiame, ką apie virtualiąsias valiutas pasakys Europos centrinis bankas.

58 | Išmani Lietuva | Permainų kol kas nepaliesta teritorija Metas švietimą prioritetu laikyti ne tik žodžiais.

2017 VASARA

62 tema

84

84 | „Disney Marvel“ prieš „Warner Bros. DC“: kapitalizmo aušra

96

Pasakojimai apie superherojus – tai šių dienų mitai.

88 | Europoje kuriama buriuotojų „Eurolyga“

Naujųjų laikų lyderis – senųjų laikų tikslas

Buriavimo sportas siekia būti patrauklesnis žiūrovams.

94 | Puodelis „Porsche“ kavos Kai kurie automobiliai – grynai emociniai pirkiniai.

102 | Juodieji serbentai – ne vien uogienėms!

Juodieji serbentai gali būti nuostabūs prieskoniai.

106 | Kinas: Aš – moteris, ne – indaplovė „Nuostabioji moteris“ – kinematografiškai bevertis filmas.

Žmonės labiau nori saugumo negu laisvės.

70

108 | Muzika: Lėtai panirus „Slowdive“ sugrįžo įspūdingai.

110 | Knygos: Lėtas ir tylus „Laiko triukšmas“ Juliano Barneso kafkiškai absurdiškas kūrinys.

visuomenė ir laisvalaikis

70 | Lietuva ir septynios Baltarusijos Pasidairęs po valstybę kaimynę atrasi ne vieną istorijos versiją.

76 | Digeriai: praeities klubas (II)

112

skiltys

112 | Ernestas Parulskis: Kelionių vadovas: Švėkšna kaip veidrodis

Atrodo, kad apleistų objektų sostinėje yra daugybė.

76

Ir Švėkšnoje, ir Rokiškyje yra po psichiatrinę ligoninę. Sutapimas?..

114 | Sigita Šimkutė: Pirmas skrydis Paklauskite, ar nereikia pagalbos.

116 | Jurga Vilpišauskaitė: Penkių K paslaptis

Svarbiausi sikams dalykai.

119

Augimas ten, kur investicijos

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

17

Lietuvos

lyderiai

>>

versLo Lyderiai 2015

Milda Tarcijonaitė

Metų CEO: stokojama lyčių pusiausvyros Nors tarp pretendentų į apdovanojimą moterų tėra dešimtadalis, finaliniame penketuke viena vadovė šįmet vis dėlto varžėsi dėl titulo. „verslo žinios“ su banku „nordea“ sep­ tintą kartą rengė projektą „lietuvos verslo lyderiai“, kuriame apdovanojo Metų CEO – vadovą, sukūrusį daugiausia vertės akcininkams, darbuotojams ir visuomenei.

Kandidatai atrenkami iš „Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausių šalies įmonių tūkstantuko. Atrankos kriterijai tokie: įmonės 2015 m. baigė pelningai, o vadovas įmonei vadovauja bent 2 metus, t. y. nuo 2015 m. pradžios. Šįmet reikalavimus atitiko 700 bendrovių.

Nedaugėja Iš vertinto pretendentų į Metų CEO nominaciją įmonių sąrašo moterys vadovės sudarė 11,8 proc., vyrai – 88,2 procento. Pernai moterų vadovių buvo 10,6 procento.

Džiugina tai, kad šįmet lyderių, kurie varžėsi dėl apdovanojimo, penketuke buvo viena vadovė – Dovilė Grigienė, AB „Swedbank“ direktorė. „Kai moterų nematome kaip potencialių vadovių, tuomet ir neskatiname jomis tapti“, – komentuoja Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Ji detalizuoja, kad, norint tapti vadove, reikia kopti karjeros laiptais, o kai jau tarpinėje pozicijoje moteriai užkertamas kelias, siekti dar aukštesnių postų darosi sunku.

Pašnekovė regi dar vieną priežastį, kodėl aukščiausio lygio postai rečiau skiriami moterims. Pasak M. Jankauskaitės, derėtų nepamiršti ir žmogiškojo veiksnio, kai va-

22

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

dovai skiriami remiantis asmeninėmis pažintimis ir patirtimi. „Literatūroje yra toks terminas „vyrų tinklaveikos“. Tai reiškia, kad, renkantis kandidatus į konkrečias pozicijas, ne tik atsižvelgiama į kompetencijas ir gebėjimus, bet ir kreipiamas dėmesys į vadinamuosius žmogiškuosius veiksnius. Ar aš tą žmogų pažįstu, ar jį man rekomendavo ir pan. Pažintys atsiranda ne tik per profesinę veiklą, bet dažniausiai ir per laisvalaikį. Taigi tai, su kuo žaidi tenisą ir krepšinį, irgi iš dalies lemia sprendimus“, – pasakoja M. Jankauskaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų vaikų priežiūra ir buities reikalai vis dar gula ant moters pečių. Ir jei moteris nesulaukia pagalbos iš artimos aplinkos, skirti daug dėmesio atsakingam darbui tampa itin sunku. „Jei moteris nesulaukia šeimos paramos, ima svarstyti: ar aukoti šeimą dėl darbo, ar darbą dėl šeimos. Čia ir vėl susiduriame su lyčių stereotipais. Kai vyrai sau užduoda tokį klausimą, dažniausiai nusprendžia, kad tą laiką, kurį skirtų šeimai, paaukos darbui. O moterys dažnai tiesiog neturi pasirinkimo: jei jos nepasirūpins vaikais ir šeima, niekas kitas to nepadarys“, – pasakoja M. Jankauskaitė.

Amžius Įvertinus šių metų duomenis, daugiausia yra vadovų, kurių amžius nuo 41 iki 50 metų. Tiksliau – 269 lyderiai. Vidutinis moterų vadovių amžius siekia 46, vyrų – 50

metų. Nė 30-ies neturinčių vadovų sąraše yra 3. Na, o vyriausių (daugiau nei 71 metų) pareigas einančių vadovų suskaičiuota 6. „Anksčiau Vakarų Europoje didesnių bendrovių 45 metų vadovas buvo laikomas gana jaunu, paprastai tokias pareigas eidavo 50-mečiai ir vyresni, o dabar ši riba pasislinko jaunyn penkeriais metais. Jaunų vadovų gausėjimą lemia technologijos, skait­ menizavimas. Mat žmogui, kuris nemąsto 2015 skaitmeninėmis kategorijomis, būti lyderiu organizacijoje tampa sunkiau. Kita vertus, verslas tampa globalus, neužtenka suprasti tik savo veiklą, reikia į verslą žvelgti plačiau. Be to, verslas greitėja, o spartumas dažniausiai siejamas su jaunumu“, – lyderių jaunėjimo tendencijas komentuoja Kristina Vaivadaitė, vadovų paieškos ir atrankos UAB „Pedersen & Partners“ biuro Lietuvoje generalinė direktorė.

Lietuvos

versLo

Lyderiai

Beveik dešimtmetį Šiemet daugiausia kandidatų į Metų CEO apdovanojimą buvo didmeninę ir mažmeninę prekybą plėtojančių įmonių vadovai – 295, apdirbamosios gamybos – 196, transporto ir saugojimo – 78, statybos bendrovių – 60.

Daugiausia vertintų vadovų įmonėms vadovauja apie dešimtmetį. Tokių suskaičiuota 244. Įdomu tai, kad mažiau nei 5 metus prie bendrovės vairo stovinčių ir beveik 15 metų pareigas einančių lyderių skaičius panašus. Atitinkamai 168 ir 165.

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2015

Aurelijus Katkevičius

Lietuvos

versLo Lyderiai 2015

Žmogus privalo kovoti UAB „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis šią vasarą švenčia dvigubą pergalę – Metų CEO jį išrinko ir „Verslo žinios“ su partneriais, ir vz.lt portalo naršytojai. daugiausia vertės darbuotojams, ak­ cininkams ir visuomenei sukūręs va­ dovas rinktas septintą kartą. Antrą kartą juo tapo telekomunikacijų verslo atstovas – pirmuosiuose rinkimuose 2011 m. nugalėjo tuometis AB „Teo LT“ vadovas Arūnas Šikšta. „Tele2“ būstinėje Sporto gatvėje Vilniuje švenčiama, mes su direktoriumi turime pasiieškoti ramesnės vietos pokalbiui. Einame į vadinamąjį boso kabinetą. Vadinamąjį – nes tai tiesiog atskiras kampas bendroje patalpoje.

Ar jaučiatės jau viską pasiekęs versle?

Manau, kad versle nėra tokio dalyko kaip „viską pasiekti“, nes verslas nuolat keičiasi.

Vienas iššūkis buvo vakar, šiandien kitas.

Taip, įmonė tapo lydere, tikrai stipria – 53 proc. visų mobiliojo ryšio klientų Lietuvoje yra „Tele2“ klientai. Tas skaičius netgi auga.

Palyginti su konkurentais, mūsų įmonė labai pelninga, dirba itin efektyviai. Čia aiškiai matomi pasiekimai. Bet labiausiai didžiuojuosi čia, „Tele2“, dirbančių žmonių komanda.

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Bet juk tokia nuolatinė jūsų mantra – komanda, komanda, komanda...

Mes turime tokią subtiliąją raganosio strategiją – raganosis nuleidęs galvą lėtai žingsniuoja link savo tikslo. Ir kad ir kas būtų, kad ir kaip jį būtų galima bauginti, galiausiai jis savo tikslą pasiekia.

O visa kita – ne raganosio problemos?

Ne, ne jo ( juokiasi).

Dvi jūsų citatos iš skirtingų interviu: viena – „aš mėgstu kovą“, ir kita – „verslas nėra kova be taisyklių“. Čia nėra vidinio prieštaravimo?

Ne, nėra. Manau, kad jeigu gyvenimas eina be kovos, vadinasi, kas nors ne taip. Ir asmeniniame gyvenime žmogus kovoja – su kokiais nors savo polinkiais, tingumu, apsileidimu, kovoja su kantrybės trūkumu šeimoje. Tai yra žmogus kovoja visur. Jeigu tik gyvena ir jaučia, kad jo gyvenime nėra kovos, akivaizdu, kad žmogus eina atgal. Lygiai taip pat ir įmonė. Na, pavyzdžiui, įsivaizduokite rinką, kurioje yra keturios įmonės ir jos visos labai draugiškai tarpusavyje sugyvena.

„Be kovos negali būti tvaraus verslo“, – sako 2017-ųjų Metų CEO Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. A u š r o s Ba r y si e n ė s n u o t r .

Žmogus privalo kovoti

Tai galima pavadinti ir karteliniu susitarimu.

Sakykim. Visi metai iš metų nekovodami sukasi ratu, atrodytų – linksma rinka. Bet to niekada nebus, nes vienas tos rinkos dalyvių vis tiek turės didesnį apetitą ir vis tiek pasiims papildomą gabalėlį. Kas būna, kai gyvenime nelieka kovos, – įmonė užsiaugina pel-

ną, pagal tai pripranta planuoti savo išteklius. O jeigu tada staiga pasikeičia rinka, visi jos dalyviai žiauriai žlunga. Įmonė, kuri kovoja, gyvena. Jeigu ji kiekvieną dieną stebi, kuo gyvena klientai, kuo gyvena ir ką daro konkurentai, tada verslas yra tikras ir tvarus. Be kovos negali būti tvaraus verslo.

„Intel“ įkūrėjas Andy Grove’as sakė, kad versle išlieka tik paranojikai. Jūs nejaučiate, kad jau beveik prislinkote prie tos ribos?

Dalis tiesos yra – na, gal tik „paranojikai“ būtų kiek per griežtas žodis. Aš manau, kad žmogus, kuris nuolat budi, tas išlieka. Prisimenu, kai atėjau dirbti į „Tele2“, jau tada

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

25

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2015

AB „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė: „Sunkiausia suvaldyti išorinius iššūkius.“

Aurelijus Katkevičius

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Lietuvos

versLo Lyderiai 2015

Vadovui svarbu tendencijos Nedidelis ir skandinaviškai santūrus kabinetas keturioliktame AB „Swedbank“ būstinės Vilniuje aukšte. Langai žvelgia į Šnipiškes. „Pro juos matyti perspektyva“, – juokauja Dovilė Grigienė, AB „Swedbank“ valdybos pirmininkė.

Kaip jūs, tradicinis bankas, ir net labai gilių tradicijų, gyvenate šiais neramiais laikais, kai viskas aplinkui taip sistemiškai keičiasi? Kai aplinkui blockchainai, fintechai, kriptovaliutos? Ir dar kai mūsų centrinis bankas į visa tai gana liberaliai žiūri ir net lyg ir svajoja

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

paversti Lietuvą naujų finansinių technologijų centru – kaip jūs gyvenate tokioje aplinkoje?

Mes tikrai labai tradicinis bankas su senomis tradicinėmis vertybėmis ir požiūriu, kuris nesikeičia jau daug metų, yra apibrėžtas ir mūsų misijoje, ir vizijoje – mes norime prisi-

dėti prie visuomenės augimo. Manau, tas vertybinis pagrindas svarbus kiekvienai įmonei, nepaisant visų pokyčių. Kai turi tvirtą vertybinį pagrindą ir suvoki, ką darai, ir kai sieki savo ilgalaikių tikslų – trumpalaikės tendencijos neatrodo itin reikšmingos.

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2015

Aurelijus Katkevičius

Kai klaidos kaina didelė

Lietuvos

versLo Turime jums pasakyti, gerbiami skaitytojai, kad gandai Lyderiai apie pramonės mirtį Lietuvoje šiek tiek perdėti. Pranešti 2015 šitą naujieną padės UAB „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Kaip tik birželio pabaigoje pasirodė naujienų, kad pasirašėte labai rimtų sutarčių.

Mes paskelbėme, kad pasirašėme didelę sutartį su „Husqvarna“ – ten bus didelės sumos. Mes jų žoliapjovėms robotukams gaminame valdymo bloką, jų smegenis.

Kas yra įmonės savininkai?

Akcininkai yra įvairūs skandinavų investuotojai, pensijų fondai, viskas yra viešai paskelbta internete.

Kažkada Kaune buvo labai rimta elektronikos pramonė, pavyzdžiui, „Banga“, paskui buvo toks apmirimo laikotarpis. O kaip „Kitron“ susijusi su Kauno elektronikos tradicija?

Nėra čia daug bendro, gal tik kai kurie darbuotojai dar susiję su ankstesniais laikais. „Kitron“ Lietuvoje atsirado 2001 m., tuo metu jau buvo „Kitron“ Norvegijoje ir Švedijoje. Tai buvo „Kitron“ strategijos dalis – žinia, kaštai Skandinavijoje didžiuliai, prieš 16 metų visi labai ėjo į Kiniją, į Rytų Europą, o jie pasirinko Lietuvą, nes kaštai mažesni, palyginti su Skandinavija, ypač atlyginimai. Be to, Lietuva buvo įvertinta kaip gana gerų kompetencijų šalis. Pradžioje buvo nedaug darbuotojų. Paskui nuo 50-ies išaugo iki 100.

Prieš porą metų jūsų įmonė labai augo – su kuo tai susiję?

Apie 30 proc., 150 darbuotojų. Čia keli daly-

32

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

kai: mes labai džiaugiamės, kad nutaikėme gerą laiką plėstis. Tai daryti ketinome ir 2008 m., bet tada įvertinome riziką, buvo prasidėjusi krizė, ir pasirinkome didinti efektyvumą. Ir labai gerai, kad taip padarėme. Tada planavome plėstis apie 2010-uosius. Bet vėlgi apskaičiavome ir nusprendėme dar susilaikyti ir stiprinti efektyvumą.

O paskui jau valdyboje patvirtinome sprendimą, kad plečiamės 2014-aisiais. Ką mes darėme? Mes smarkiai investavome į savo inžinerines paslaugas, nes prieš tai buvo daugmaž tik gamyba. Norėjome išugdyti inžinerines kompetencijas, kad inžinieriai galėtų gaminti prototipus, testavimą plėtoti čia vietoje. Įvesti ne tik gamybą, bet visą industrializacijos etapą – nuo produkto kūrimo iki masinės gamybos. Kai kurie klientai įvertino tas kompetencijas, matė, kad yra kur plėstis, ir tai padėjo mums gauti naujų užsakymų.

O priminkime, ką jūs darote.

Mes negaminame vartotojų elektronikos – televizorių, telefonų, paprastesnių buitinių prietaisų. Esame orientuoti į sudėtingesnius gaminius, didesnę pridėtinę vertę. Medicinos įrangos gamyba, industrinė gamyba ir panašiai. Mes gaminame įvairius valdymo blokus arba elektronikos blokus, kurie yra naudojami kituose gaminiuose. Pavyzdžiui, surenkame medicininius kraujo analizės apa­ratus – padarome iki galo viską, atiduodame baigtą gaminį. Darome valdymo blo-

UAB „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas: „Darbuotojai yra labai svarbu, bet praktiškai tai įgyvendinti sunku.“ A l g iman t o Ba r z džia u s n u o t r .

kus, elektronines smegenis „Bombardier“ greitiesiems traukiniams, „Volvo Construction“ statybų įrangai ir daugeliui kitų bendrovių – klientų turime ne vieną dešimtį. Tai gana sudėtingi elektronikos gaminiai. Yra dar ta specifika, kad jų klaidos kaina didelė, – kokybė, standartizuoti procesai, žmonių kompetencija labai svarbi. Jeigu kas nors suges kokiame nors greitajame traukinyje – bus blogai. Gali būti ir pigesni gaminiai, pavyzdžiui, jutikliai, tanklaivių talpyklose matuojantys dujų ar naftos spaudimą ar lygį. Jeigu jie suges, padariniai gali būti skaudūs. Medicinos aparatai – taip pat.

Todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas preciziškumui ir kokybei.

Ar jūs taikote kokias nors vadybos sistemas?

Pas mus labai daug „Lean“, mes ja tikime.

Mes tikime kokybe, bet dar labiau tikime darbuotojais. Visi sako, kad darbuotojai yra svarbu. Bet praktiškai tai įgyvendinti labai sunku. Kai yra vizualizacija, kai yra trumpų susirinkimų grandinė – nuo darbininkų iki vadovų, darbuotojai žino tikslus, aktualius klausimus. Jie patys juos kelia. Informacija piramidėje „vaikšto“ ne hierarchiškai, mes turime plokščią struktūrą. Ją suvaldyti būtų labai sudėtinga, jeigu ji nepradėtų pati valdytis. Žmonės ima matyti, kas ką daro, pas mus nėra nieko paslėpto. Iš pradžių buvo labai sunku, bet dabar viskas veikia.

lyderiai

Lietuvos

versLo Lyderiai 2015

Aurelijus Katkevičius

Šviesą paversti pinigais Lietuvos

versLo

Lyderiai

Ankstesniais metais teko nemažai važinėti po Lietuvos 2015 biotechnologijų įmones. Ir vis atvykęs rasdavau statybas. „Priestatą statome, plečiamės“, – pasakojo man. uab „šviesos konversija“, kuriančios la­ zerinius prietaisus, direktorius, fizikos mokslų daktaras Algirdas Juozapavičius pasitinka irgi prie statomo priestato. „Plečiamės“, – sako. „Pirmąjį pasaulyje lazerį Theodore’as Maimanas sukūrė 1960 m., o Vilniaus universitete pirmasis lazeris buvo sukurtas jau 1966-aisiais“, – pasakoja A. Juozapavičius. Kadangi direktoriaus daktaro disertacijos pavadinimas skamba šitaip: „Neodimiu legiruotų kristalų pikosekundiniai lazeriai ir jų panaudojimas žemaslenksčių parametrinių šviesos generatorių kaupinimui“, prašau kaip nors nesudėtingai papasakoti, ką daro „Šviesos konversija“.

– Mes juokaujame, kad šviesą verčiame pinigais. Mūsų vienas arkliukų – gal jau keturiasdešimt metų – fundamentiniai tyrimai Vilniaus universitete, mes domimės vienos spalvos šviesos bangos pakeitimu kitos spalvos šviesos banga. Kiekvienas lazerio tipas spinduliuoja fiksuotos bangos ilgio šviesą – žalią, raudoną, mėlyną, o mūsų gamyba paremta mūsų universiteto mokslu apie dažnių keitimą. Tarkim, turi lazerį, kuris spinduliuoja infraraudonas nematomas bangas, pastatai kristalą – ir jau jis verčia infraraudoną į žalią.

Vartotojas, mokslininkas gali pasirinkti. Jis gali neturėti dešimties lazerių, jeigu domina skirtingi bangos ilgiai. O pramonėje mes specializuojamės generuoti labai trumpus impulsus – tai femtosekundiniai lazeriai. Kai pradėjome, turėjome dvi rinkas: viena buvo moksli-

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

nė – mokslininkai perka iš mūsų lazerius ir juos naudoja savo tyrimams – chemikai, biologai, žiūrint pasauliniu mastu, tai nėra didelė rinka, bet ji gana stabili; kita – pramonės.

Jūsų produkcija nėra masinė.

Gerai, jeigu per metus padarome apie porą šimtų prietaisų, – tikrai ne masinė.

O tai nėra visiškai prisodrinama rinka – štai visos laboratorijos įsigijo jūsų lazerių, ir viskas.

Vienas dalykas – mes savo gaminius nuolat tobuliname, kitas – vyksta mokslininkų migracija.

Jūs pagaminate porą šimtų įrenginių per metus, ir tiek pakanka norint gyventi padoriai ir dar plėsti?

Na, toks įrenginukas gali kainuoti ir porą šimtų tūkstančių eurų.

O jūsų apyvarta 2016 m. buvo...

Apie 30 mln. eurų. Produktų gamybą pradėjome 1994-aisiais. „Šviesos konversija“ įkurta 1994 metais. Dabar lazerių asociacijoje yra apie trisdešimt įmonių. Apie du šimtai žmonių dirba mokslo srityje, apie šeši šimtai – versle.

Lietuvoje yra trys fotonikos specialistai 10 000 gyventojų. Tai pasaulio mastu neblogas rodik­ lis. O mūsų įmonėje yra 170 darbuotojų.

Ar didelis konkursas pas jus įsidarbinti?

Vidutinis atlyginimas pas jus yra apie 3000 eurų, ir tai skamba labai neblogai.

UAB „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius: „Ir mano, ir mano kolegų mentalitetas – akademinis.“ V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Taip. Ir mes tuo didžiuojamės. Mes uždirbame pinigų, kuriuos galime mokėti darbuotojams. Jau dvidešimt metų mūsų gaminiai eksportuojami – taigi, pas mus beveik vakarietiški atlyginimai. Augimo rodikliai per pastaruosius trejetą metų – po trisdešimt procentų kasmet.

Kaip jūs įvardytumėte savo vadovavimo stilių?

Ir mano, ir mano kolegų mentalitetas yra visiškai akademinis – nuo trečio kurso susiejau savo gyvenimą su lazeriais, su šviesos šaltiniais, iki 1992 m. buvau grynas mokslininkas, o 1994 m. įkūrėme „Šviesos konversiją“. Tai toks ir vadovavimo stilius – akademinis.

Ar jūs taikote darbe kokią nors vadybos sistemą, tarkim, „Lean“?

Ne, to mums nereikia. Kadangi veikti pradėjome daug anksčiau, nei buvo pradėta kalbėti apie visokias vadybos sistemas, vadovaujamės daugiau savo patirtimi ir savo atradimais valdant procesus.

Ar auga nauja karta?

Taip, mokslas katedroje toliau vystomas.

Potencialo universitete yra. Mes finansiškai remiame Kvantinės elektronikos katedrą, dar finansiškai remiame įvairias konferencijas ir, kaip turbūt žinote, „Šviesos konversija“, „Ekspla“ ir Alvydas Žabolis įkūrė nedalomą Vilniaus universiteto fondą.

„SpaceX“: sėkmingų nusileidimų – 100 proc.

Emmanuelis Macronas laimi viską

Birželio 25 d. Elono Musko įkurta bendrovė „SpaceX“ devintą kartą 2017 m. paleido savo raketą į kosmosą. Šiuokart startuota iš Kanaveralo kyšulio. 2016 m. bendrovė iš viso paleido 8 raketas. Iškėlusi krovinį į orbitą 13 kartą sėkmingai nusileido pirmoji nešančiosios raketos pakopa, kol kas visi grįžimai į žemę buvo sėkmingi. Iki „SpaceX“ skrydžių „United Launching Alliance“ kėlė raketas į kosmosą vidutiniškai už 225 mln. dolerių. E. Musko bendrovė tą patį daro už 100 mln. dolerių, ir kiekvienas skrydis atneša jai 40 proc. pelno. Tiek uždirbama dar tebevykstant pakartotinių raketų paleidimų bandymams – kai pakartotiniai daugkartiniai skrydžiai taps standartu, bendrovė turėtų uždirbti dar daugiau.

Birželio 18 d. Prancūzijos žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinės asamblėjos – rinkimuose absoliučią daugumą laimėjo prezidento Emmanuelio Macrono prieš metus įkurta partija „La République en Marche!“ Iš 577 vietų parlamente ji gavo 309 vietas ir kartu su savo sąjungininke – Demokratinio judėjimo („Mouvement Démocrate“) partija, gavusia 42 vietas, – turės absoliučią daugumą. Rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas – net 56 proc. jų iš viso neatėjo balsuoti. Visi rinkimuose dalyvavę vyriausybės ministrai buvo arba išrinkti, arba perrinkti.

Per 2017 m. pirmąjį pusmetį „SpaceX“ jau paleido daugiau raketų negu per visus 2016-uosius.

Pergalė parlamento rinkimuose turėtų padėti Emmanueliui Macronui įgyvendinti žadėtąsias permainas. „ R e u t e r s “ n u o t r .

„Reuters“ nuotr.

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

39

įžvalgos

>>

Sąmyšis prie Temzės Jungtinei Karalystei pradėjus derybas su Europos Sąjunga dėl to, kaip atrodys abiejų pusių skyrybos, sunku įsivaizduoti sudėtingesnes jų aplinkybes.

N

uo „brexit“ re­ ferendumo jau praėjo metai, tačiau sumaištis, kurią jis sukėlė, per tą laiką tik dar labiau išaugo. Britams tai nežada nieko gero, tačiau bent jau suteikia vilties, kad išstojimas valstybei bus mažiau skausmingas.

Antras nereikalingas balsavimas Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrė pirmininkė, balandžio viduryje paskelbė neeilinius parlamento rinkimus, tikėdamasi po jų sudaryti stiprią ir stabilią vyriausybę. Politikė, remdamasi apklausų rezultatais, kurie rodė milžinišką torių per­ svarą, planavo gauti tvirtą mandatą derybų pradžiai, atsikratyti oponentų vyriausybėje ir turėti laisvesnes rankas įgyvendinti savo viziją.

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Po ne kokio konservatorių pasirodymo rinkimuose liberalus toris, ES rėmėjas Damianas Greenas tapo Theresos May pavaduotoju. „Reuters“ nuotr.

Dovaidas Pabiržis

Juditos Grigely tė s (V Ž) nuotr .

Šis Th. May lūkestis skambiai žlugo, nes išankstiniai rinkimai JK politikai atnešė dar daugiau netvarkos, nei buvo iki tol. Toriai prarado turėtą keliolikos mandatų daugumą parlamente, todėl buvo priversti pradėti derybas su Šiaurės Airijos demokratų junionistų partija (DJP) dėl paramos vyriausybei. Ministrė pirmininkė vos atlaikė kritikos audrą Konservatorių partijoje. Ji buvo priversta atleisti du savo artimiausius patarėjus ir pasižadėti keisti savo uždaru nedideliu ratu paremtą valdymo stilių.

Konservatoriai nepasimokė iš netolimos praeities ir dar kartą užlipo ant to paties grėblio. Davidas Cameronas, buvęs torių ministras pirmininkas, paskelbė nereikalingą referendumą dėl JK išstojimo iš ES, jis kliovėsi apklausomis ir tikėjimu, kad vykstant kampanijai britus pavyks įtikinti pasilikti

Konse­rva­toriai dar kartą užlipo ant to paties grėblio.

įžvalgos

Trumpas – nugara į Paryžių

Atrodo, naujoji administracija ne iki galo suvokia, kas vyksta akmens anglių pramonėje, kurią ji mėgina išsaugoti. „Reuters“ nuotr.

„Mane išrinko ne tam, kad atstovaučiau Paryžiaus gyventojams, o tam, kad atstovaučiau (nejauki pauzė) Pitsburgo gyventojams!“ – pasakė Donaldas J. Trumpas.

D

augybė žmonių sako, kad milijonas, gal net šimtai milijo­ nų, kai kas – kad du milijardai delnų suplojo į du milijardus veidų visame pasaulyje, atlikdami didžiausią sinchronizuotą „facepalmą“ istorijoje.

Ta pati daugybė žmonių teigia, kad šį kolektyvinį „pliaukšt“ ir svetimos gėdos, siaubo bei nusivylimo aimaną užfiksavo SETI – nežemiškos gyvybės visatoje ieškantys radijo teleskopai, o LIGO, gravitacinių bangų observatorijos mokslininkai, kurie tuo metu nežiūrėjo televizijos, akimirką apsidžiaugė pamanę, kad pagavo dar vieną gravitacinę bangą. Žinoma, viskas, ką čia parašiau, yra fantazija, melas. „Zeitgeist“ diktuoja, kad korektiška tai vadinti alternatyviais faktais.

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Naglis Navakas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Išskyrus patį pirmąjį sakinį – JAV prezidentas išties skėlė štai tokią frazę savo kalboje, kuria pareiškė, kad JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Narpliojant Trumpą Galbūt nelabai tikėtina, bet neatmestina, kad, iki šiam straipsniui pasiekiant skaitytojus, JAV prezidento administracija gali ir nebenorėti trauktis iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir visa tai, ką rašau, bus pasenę. Užtektų vienos D. Trumpo naktinės žinutės socialiniame tinkle „Twitter“, ir viskas apsiverstų aukštyn kojomis.

Dar daugiau neaiškumo kelia ir tai, kad Paryžiaus susitarime norintiems trauktis numatytas „atvėsimo laikotarpis“, treji metai. Per juos pasikeisti gali dar daugiau. Tie-

JAV užleidžia lyderio poziciją Kinijai klimato kaitos klausimu.

įžvalgos

sektorius

Bitkoinai: laikas žiūrėti labai rimtai

Neseniai bitkoinus kaip atsiskaitymo priemonę legalizavo Japonija, bitkoinų pirkimas lyg ant mielių auga Kinijoje. „ R e u t e r s “ nuotr.

„Įveikė svarbų kainos lygį“, „šauna į viršų“, „viršija naujus rekordus“, „skrieja į naujas neregėtas aukštumas“.

T

okie ir panašūs žodžiai ant­ raštėse pastaraisiais mėnesiais lydi žodį „bitkoinai“, kurį tikriausiai girdėjote ne kartą, nors bitkoinų nei čiupinėjote rankose, nei labai įsivaizduojate, kur link šis virtualiosios valiutos traukinys važiuoja.

Kuo gali virsti sąskaitoje turimi 25 JAV doleriai, tikriausiai nelabai numanė ir amerikiečių programuotojas Laszlo Hanyeczas, kai 2010 m. gegužės 10 d. už dvi picas viename bitkoinų entuziastų renginyje sumokėjo 10 000 bitkoinų, arba 25 JAV dolerius. Į istoriją jo vardas pateko dėl to, kad tai buvo pirmas pasaulyje pirkinys, už kurį oficia­ liai buvo atsiskaityta bitkoinais. Visgi įdomiausia čia tai, kad, praėjus lygiai septyneriems metams, tie patys 10 tūkst. bitkoinų jau buvo verti 22 mln. JAV dolerių. Tiesa, jei

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Paulius Čiulada Dovydas Sankauskas

būtų ne kaip pica atsidūrę skrandyje, o toliau gulėję L. Hanyeczo elektroninėje piniginėje.

Bet jei bitkoinų temai nusprendėte skirti bent dvidešimt minučių savo laisvo laiko, pažiūrėkime į jų istoriją nuo pradžių.

Paslaptingas laiškas 2008 m. pabaigoje į kriptografijos entuziastų konferenciją atskriejo trumpas elektroninis laiškas. „Kurį laiką dirbu prie bitkoinų – naujos elektroninių pinigų sistemos, kuri neturi centrinio valdytojo. Šie pinigai nepadirbami. Dalyviai išsaugo anonimiškumą. Valdymas paskirstytas tarp visų sistemos dalyvių. Nauji pinigai gaminami ir dalijami už sistemos patvirtinimo darbą. Šis pinigų gaminimo būdas apsaugo nuo padirbimo“, – buvo dėstoma laiške.

Bitkoinų vertė per praėjusius ketverius metus svyravo nuo 200 iki 2900 eurų.

Bitkoinai: laikas žiūrėti labai rimtai

Žemiau buvo pridėta nuoroda į dokumentą su išsamiu sistemos aprašymu.

Kurį laiką laiškas nesulaukė dėmesio, nes pastaruosius dešimtmečius jau buvo keletas bandymų sukurti elektroninę valiutą, bet nė vienas nebuvo sėkmingas.

Mat iki tol dauguma mėginimų buvo paremti idėja, kad tokią valiutą prižiūrės centrinis valdytojas – centrinis bankas, vyriausybė, kredito kortelių įstaiga ar bet kuri kita institucija, kuri turėtų garantuoti nepertraukiamą sistemos veikimą. Tačiau nė viena iš minėtų institucijų nebuvo suinteresuota šiais bandymais.

Apsaugo nuo padirbimo Kodėl laiške buvo pabrėžiamas faktas, kad naujieji elektroniniai pinigai nepadirbami?

Esmė paprasta – elektroninių pinigų sistema, panašiai kaip ir popierinių, turi būti apsaugota nuo padirbimo. Skirtumas tik tas, kad popierinių pinigų sistemoje turi būti apsaugoti patys banknotai. O elektroninių pinigų sistema kenčia nuo problemos, vadinamos dvigubu atsiskaitymu. Juk elektroninis pinigas – iš esmės tai tik ilgas skaičius, vienetukų ir nuliukų seka. Kodėl nenukopijavus šio skaičiaus ir neatsiskaičius juo kelis kartus skirtingose parduotuvėse?

Naujoji bitkoinų sistema pasiūlė labai elegantišką sprendimą. Buvo atsisakyta centralizuoto operacijų patvirtinimo modelio.

Visos operacijos yra surašomos į viešą žurnalą („blockchain“). Šis žurnalas yra pasiekiamas kiekvienam sistemos dalyviui.

Naujas įrašas apie operaciją yra sukonstruojamas ankstesnių įrašų pagrindu, todėl negalima pakeisti viduryje žurnalo esančio įrašo. Norint suklastoti operaciją, reikėtų perkurti ne tik tą vieną įrašą žurnalo viduryje, bet ir visus vėlesnius jo įrašus.

Norint įrašyti į žurnalą naują įrašą, reikia išspręsti matematinį uždavinį, o tam reikia turėti skaičiavimo pajėgumų. Įrašus į žurnalą gali daryti bet kuris sistemos dalyvis. Kiti dalyviai patikrina, ar uždavinys išspręstas teisingai, tuomet naujas įrašas patvirtinamas ir operacija tampa oficialia žurnalo dalimi.

Piktavalis, norintis suklastoti įrašą, privalo vienas pats atlikti tokį patį darbą, kurį lygiagrečiai atlieka visi kiti sistemos dalyviai.

Tai reiškia, kad antrą kartą atsiskaityti tuo

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

51

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

Aurelijus VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Katkevičius PMS

Permainų kol kas nepaliesta teritorija Kaip tik 2017 m. birželio pabaigoje sukanka 10 metų bendrovės „Apple“ sukurtam „iPhone“ išmaniajam telefonui.

PMS

CMYK

PMS

CMYK CMYK

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Jeigu jau sutariame, kad švietimas yra absoliutus prioritetas, turime rasti ne tik žodžių jam pertvarkyti.

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

HEX

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Kaip tai nutinka?

Lūžis, nutikęs pristačius „iPhone“, iš esmės prilygsta civilizaciniam perėjimo nuo arklių traukiamų karietų prie vidaus degimo variklių automobilių lūžiui ir lygiai taip pat keitė ir elgseną, ir gyvenseną, ir mąstymą.

Ir nutiko per gana panašų ir nepaprastai trumpą laiką – per maždaug dešimtmetį.

Išmanusis telefonas – geras su mumis ir mūsų civilizacija vykstančių permainų

58

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

simbolis. Pirmiausia dėl to, kad apčiuopiamas ir konkretus. Su jo atėjimu vyko dar ir kiti didžiuliai civilizaciniai pokyčiai – kai tik įsijungiate feisbuką, jūs prie jų prisiliečiate. „Verslo klasėje“ jau keletą metų daug rašome apie esmines permainas, dabar vykstančias pasaulyje ir vienaip ar kitaip paliesiančias ir visuomenę, ir verslą. Daug kalbėjome apie paradigmos slinktį, apie senosios hierarchinės struktūros lūžinėjimą ir naujosios – tinklinės – formavimąsi pačiose įvairiausiose žmonijos veiklos srityse: verslo, teisės, kultūros, šeimos, finansų, karybos, mokslo. Pokyčiai dar galbūt nepasiekė visų visuomenės sluoksnių, dar ne kiekvienas, kišenėje turintis išmanųjį telefoną ir susikūręs paskyrą kuriame nors socialiniame tinkle, savo kūnu pajuto tą mūsų daug kartų apdainuotą paradigmos slinktį, bet ji neišvengiamai vienu ar kitu būdu palies kiekvieną.

Kaip atsiranda tokie esminiai civilizaciniai lūžiai kaip išmanieji įrenginiai ar socialiniai tinklai? Galėtum manyti, kad viskas taip pat, kaip kitados pasakojo vokiečių filosofas Georgas Hegelis, – kiekybiniai pokyčiai kaupiasi, kol galiausiai įvyksta koky-

binis šuolis. Tai vienas aspektų. Kitas aspektas, kurį turime pamatyti, – kaip turi atrodyti terpė, kurioje kaupiasi nedideli kiekybiniai pokyčiai, kol galiausiai atsiranda kokybinis šuolis. Čia galėtume prisiminti britų istoriką Niallą Fergusoną, teigusį, kad visus Vakarų civilizacijos proveržius lėmė šeši sprendimai žudikai (angl. six killer applications): konkurencija, mokslas, privati nuosavybė, šiuolaikinė medicina, vartotojiškumas ir darbo etika. Ko gero, nebūtinai būtent tik šie sprendimai kuria civilizacinėms permainoms (taip pat kūrybiškumui, verslumui) reikalingą aplinką, bet be jų tokia terpė taip pat atrodo neįmanoma sukurti. O nuo ko ir kur prasideda šių sprendimų diegimas visuomenėje?

Visi kalba apie švietimą Bankininkai, inžinieriai, mokslininkai, verslininkai, tarptautinės institucijos – visi kalba apie vieną ir tą patį: rimtos ir tvarios permainos tebus įmanomos, kai efektyviai veiks švietimo sistema. Dar daugiau – naujiems sprendimams žudikams, atitinkantiems XXI a. laiko dvasią, sukurti ar atrasti tikriausiai jau reikalinga kitokia, nebe pra-

C M Y 200 c K

PMS HEX

#204064

eigu gerai pagalvoji – tai tik dešimt metų, o šis nedidelis įrenginys iš esmės pakeitė informacinę terpę aplink mus ir tai, kaip mes joje veikiame ir – jau turbūt galima ir taip įvardyti – gyvename.

O iš esmės tereikėjo tiek nedaug – sugalvoti, kad fizinę klaviatūrą pakeis virtuali ekrano klaviatūra. Ir dar – atrasti naują sąveikos su ta informacine terpe būdą. Ir viskas. Per dešimtį metų šis įrenginys ir jo sekėjai iš esmės pertvarkė bent kelias rinkas nuo foto­ aparatų iki žadintuvų, performatavo mūsų mąstyseną ir elgseną: „Tai ar pirkti man šitą mėlyną kėdę?“ – „Atsiųsk nuotrauką“; „Mūsų adresas...“ – „Aš surasiu, turiu telefoną...“

200 c #be1e2d

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savoMūsų žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu ir kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), rnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS išmetimą. iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kuriekaip paprastai energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinktišvaisto duomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten– paversti skristi, vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakojapristatyti „saulės oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti kitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo irprotai, kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką ug kreipti į pakuotę ir taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo mažinti naudojiminio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė kad į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas reikėjo nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų nebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti tai, kiek ir kiek tai gali sumažinti angliesnet dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savokad žaliuzėmis išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas etainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurielangus, taupo energiją“, – sakošvaisto pašnekovas ir rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojigu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko įvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįgintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, vadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo gramių. vendinami, o 45 mlrd. uSD benpavyzdžiui, „saulės vėjo schemoje aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproKomentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti irlabai būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių ir tik ES lėšosmokykloje, procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų projektų sąrašą, anot p. prasideda tačiau tik dabar atro- vui, kad bentįvairių jau taifinansuoti suvokiame aiškiai). moninės epochos švietimotyrimų sistema. bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškaslaikų vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateiktaprioritetų sąrašuoponas Šlapkauskas pasakoja, kadvisame progrado, kad viešojo pokalbio Bet kur yra ta vieta, kur turime žengti pirmąTokios paieškos ar kūrimas vyksta 019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaip suburti konsorciumą, komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų besuoti internetu, jąbalsavimui galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jųpirmoje „saulės vėjo aruodai“ se ši Ignas tema tvirtai įsikūrė vietoje.

O užnugarį jį žingsnį?

Paprasčiausia čia būtų gūžtelėti pe- 9balų. pasaulyje – irgramių. tai, pavyzdžiui, kad Lietuvoje kiekvienagu Seimas pritars Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiirteko Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos veik neribotus biudžetus, kitomis paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. ernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, vėjodar aruodų“ samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo galų aruodai“ paraišką gal„Saulės ne?

Gal neįsikūrė? čiais gerokai irlabiau tarti –Vėliau aš nežinau, galepateikė mano reimegalės kampe girdime „švietimas yra svarbiaugijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje inovatyvumo Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende (angl.

SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt kalas yra problemas įvardyti, o sprendimus sia“, nėra joks išskirtinis reiškinys.

Panašios nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 balais kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galirasti turėtų tie, kurie iš to duoną valgo.

Ir tai diskusijos vyksta Jungtinėse Amerikos Valsvadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės elementų efektyvumą jų technologija gali padidinti laugų saulės o elementuose ir dujų ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pa-kur jau besikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas – vasarą atvendinti, pabrėžti, glamentuojančiam balsavimo būtų gana sąžiningas sakinys.

Bet vis dėlto netijose, kelinti metai visi pamąstantys Mes vis darFtMC sukamės ydinguose ratuose. iVanoVo (VŽ) nuoTr. iki 40–45%. VLaDiMiro kol galiaus tikliuose. yra didžiaukamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų žaliuzes, leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgydu kartus. tyrimo įstaiga lietuvoje, ji tikrai Šlapkausko, kad reikia švietimo surinkti bent 12–13 balų.

Komentaras išlaikysiu nepabandęs įvardyti, kas man atrožmonės susirūpinę, sistemos Mokslo metų pailginimas nekeičia pajų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi namų darbus užtruko apie 300 valandų dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia do svarbiausia, dabar pat – mano galva, tas uskas sako, kad paraiškai rengti teko jamos, mokslo institutus. kokybė kritusi, palyginti kad ir su Pietryčių anglies dvideginio ar kitų įvertintų iki prasčiausiai. čios sistemos.

Aukštojo mokslo reforma, be verslo partnerio. esirskatina mokslinin-benDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą Paraiška turi veikia. išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmet neprieštaraus Vyriau-ir įgypirmajam projekto komercializavimo etapui. tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšosApie neskirstomos pagal šalis,2020“ dėl jų abejo, statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pačią rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o Europos Komisija (EK)„Horizontas patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europosbūti arpateikti pasauliniu mastu. inovacijų programos pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antripirmasis žingsnis irirturėtų radikaAzijos valstybėmis. tą patį kalbama Piužsitęsianti darturėti ne metus, niešėti. elementai nėra efektyvūs, betvienus tokius jutiklius, kurie gebėtų dalyvavimo ir antrame etape, kolkur neįsitikinome, kad galėtų galime lu paversti bazinius tyrimus ryšio kom konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), tačiau tik emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė irEuropos patentavo šalyse. tinka, kai galime užkloti di-ir nustatyti tam tikras ligas arlus šiąmokytojo technologijąprofesijos sukurti. Be įvertinimo produktais. pakitimas – ir įrangos p neduos ganajaisgreitų pastebimų rezulpadrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo iretų audito raktinius žodžius.

Gana dažnai netkomandą perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius Kreipiantis VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ kaip pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl organizmo finansavimo tenkaiš iškvevaržytis antrikaipužsiima suburti stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių kurį sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri-mastu.

Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria sunetuiššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai taip, pinigais taip pat.

Jau visi, rodos, sutariaŠiek tiek ramiau jaučiasi tik Šiaurės Eurotatų kalbant apie mokytojų korpuso tobulėjiirtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes iVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES bei patiems rengti projektus pagal mą. Kol drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų ir švietimo be-su mūsų suoti internetu, jąinternetu galima tyrimams ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. me, kad pertvarka yra ir svarbiausia pos ir jau minėtos Pietryčių kalbame apie pertvarkas, kai kuriuodrovės „Civitta“ asocijuotasAzijos partneris: valstyontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, struktūrinių fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau paskirstyti 1651 mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiška išsiskirtikad, ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo etapui. kosmose naudojami vidutilės elementų tobulinimas. rė“, – sako p. krotkus. problemų kol neįsitikinome, kad galime sritis, ir daugelio sprendimo (nuo bės. Paradoksas čiaturitoks, panagrinėjus rajonuose mokytojai, išeinantys į pensiją, kuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –mastu. ateities irsereikia savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – Vidmantas pasakoja Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose Janulevičius, šiąpritaikoma sukurti.

Be gana brandžios stadijos.

Be to, konsulevaldas Gustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius emigracijos ikiprogramoje. verslumo) raktas.

Tai pripažinšvietimo tarkim, Singapūre ir Suodar liktiišbūti padirbėti, o jauni moantra, reikia žinoti, kur irūkio kada projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagaminti galio montuojami saulės elementai „Global Bod Group“ valdybosresursų, to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51teikti kvietimas teiktiįkalbinėjami loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką reikalingų konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, balso pa- sistemas, besikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, patvirtina, kad klasikiniais vienos tantai už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apiesandūros projektui paraiškas įvairiose srityse – abiejų ateities irkytojai savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką irkime, atlikti visus kad tai yra absoliutus prioritetas, ne tik mijoje – o „Verslo klasė“ rašė apie važiuoja dirbti kitų šalių braškių lauparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte įmonė nebūtų elementais, su mūsų nagrinėyra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos optoelektronikos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi ir namų darbus užtruko apie 300 valandų įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiaušalys realistišku usiomis įmonėmis išvalstybių didelių šalių. sky-byra muštinis.

Jų pirštų, efektyvumas dalyvavusi,Pripažinkime nes dirba su kito- tai jamu klausimu Susikaupjie nesusidūpinigais. mokyklas, – matyti, kad einatiks- kuose.FtMC Ir laikas lyg smėlis tarp ir šiuoiržodžiais. skirta per 300 mln. eur. kvietimo is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką visus konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o įparaišką minė- atlikti mis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus. las –priešingomis skatinti į tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart kime ir suraskime jų.vizualiai jei ir–prone visiškai kryptimis, priimti skubiai, ir jau nei valdymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui tačiau šie elementaireikia yra jau- rinkos parašyti padėjo „Civitta“, pasakoja tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių iš FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir tai kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė (lėšos neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųsprendimus statymo aspektus, informacinės aiškiai, patraukliai pateikti pačią turėti analizę ir veikiantį prototipą, o ne prototipą, o diapazono reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro pkauskas. kuriamą medžiagą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-juoktis, ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). dar ir kelis klientus kurreikia nors Matas nore Bet. Kol prie Seimo piketuoja urėdai, kol bent jau gerokai nesutampančiomis. nei verkti nebesinori, matant, apie bendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis – ir diskutuoja ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi infraraudonųjų ultravioleti- iki šalies darbus užtruko apie 300 valandų 40–45%. įstatymų žemėje naudoja-buvę technologija kas yra ge- šiame projekte įmonėtorpenebūtų aukštųjų mokyklų darbuotojai Taigi Lietuva su savo beatsirandančiu suką tuo pat metu balsavimą pasisakančių Seimo estarptautinių įmonės – Vž),partnetačiau temos steigimo pagrindus, jos profesionalia kalba, vartojant –„Global dar irirBod kelis klientus arba kurper nors vios Lietuvos idėjosanglų čia susiduria su kitoiššūkiais, galimybe ir visos ieškoti kalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, spindulių elektros geriausia gamy- mų aug mėnesį). rašant paraišką jau reikia konkuruoja Group“ gamirokai brangi. idėją tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su dėlnių dar irIr kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas namų darbų bet kokias pastangas tobulinti aukštoapie švietimo svarbą ir beprasidekaip stringa betį kokie – net, tarki-vidutinoriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti mobiliojo r nkcinius, saugumo irvokimu audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją beiduoja finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o Daug nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagalleidėjai. namų silicio elementų d balsuojančiojo internetu metų priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato Kreipiantis pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, klientus bei vios Lietuvos idėjosprojektų čianariai susiduria su iššūkiais, galimybe ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės ir nors produkto poraisistemą, struktūrinių rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms skirtąme, patybei nustatyti busdančiomis naudojami „laikoplanus sąnaudos yra didžiulės, projekjones mokslo kol fondų Seimo vienas diskusijomis apie jonetįmonėms ateitį toli tikrai nuoširdūs –arseno bandymai ką pa- biudžetą dėl metais ant raktinius žodžius.

Gana dažnai perspektyjunginyje sugebėjo dalį ą bandomąją partiją bei finansinius europos rekordas – 18,7%. lio arsenido saulės elementų plataus vartojimo rinkai gavasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ projektus etape dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios Lietuvos idėjos čia susiduria suteritorija. iššūkiais, eilės opera pakeisti bismutu, ir atnaujinti. medžiaga s planus ir produktogražu biudžetąnėra porai kokia gamybą.

Bet 2013 m. prie išsekoapkaltų lio arsenido saulės elementų pones kito rikiuojasi kilimėlio, kažnors ypatinga keisti, moderninti, usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, projekbūti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bando naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai Partnerių nerado priekį. rizikos kapitalo finansavimas technologija kol kas yra ge- iš mobilioj jau atliktą metų į priekį. artifikatus“. už balsavimo internetu.

(VŽ) „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas kaip neįtikėtina atrodo, kad švietimo sisteYpatinga ji gal nebent tuo, kad diskusijos Yra tokia kinų patarlė, kad „ir tūkstančio li ne visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako reikia tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tyrimus ko sąnaudos yra didžiulės, nes projek- inovatyvumo norėdamas savo iš- iržmogaus, įmonė atsidūrė kuri ties bankrorokai per brangi. tai rodo 2020“ ir (be interne turėtitokius kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, jau turi evaldas prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ kompiuter programoje. gana brandžios stadijos.

Be to,riba. konsulGustas, ūkio ministras. Šiomskelionė dai, skaitmeninius yra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiais metais jau rinkos analizę ma bent kiek apčiuopiamesnio kiek rimtesnį mastą pasiekė palyginti vėlai. prasideda nuobūti vieno žingsnio“, ir aiš-moksprogramoje. ana brandžios stadijos.

Be to, konsuljaponai kioto universitete ir Fizinių ir technologijos galisulauks sudominti pasaulio kosmopatirtis. Ji planavo masinędėga- nei pernai jau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,Ne, reikiavisada žmogaus,buvo balsų, primenančių, kad ir kanadiečiai Vankuverio uni- tą lų centras pateikė 200.000mesio, so agentūras. lio arsenido saulės elementų irkad veikiantį o ne tik susirūpinusio galvų linkčiojikurioje nors vietoje pirmąjį žingsnį yra kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais jau las –specialus skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin-ku, ernetu įteisinimui,metais kaskart prorinkos analizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, o mo ir gražių žodžių. valstybės gerovė, ir pilietinė visuomenė reikia žengti, kelionę reikia pradėti (ačiū Diem. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė, kai rado būdą, europos kosmoso agentūrai ir Partnerių nerado zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai VASARA VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus2017 laimėjo konkursą.

Fizinių ir technologijos 59 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

#be1e2d

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

•

• •

Ydingi ratai

•

• •

•

Mob šie m

iŠMANi LiETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

tema

NAUJŲJŲ LAIKŲ LYDERIS –

SENŲJŲ LAIKŲ TIKSLAS Giedrius Drukteinis

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

Apie lyderius ir lyderiavimą ir prirašyta, ir prikalbėta neįtikimai daug. Viską mes apie tai žinome.

L

yderius matome kiekvieną dieną – sporto aikštelėse, tribūnose ar tiesiog autobuso stotelėse. Lyderiais mes sekame, apie lyderius knygas skaitome, lyderius cituojame, lyderiais žavimės, lyderius labiausiai ir kritikuojame (tiesą sakant, be jų mes net ir neturėtume apie ką kalbėti). Lyderiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, ir mums, kurių absoliuti dauguma iš esmės esame tiesiog samdiniai, jie yra naujieji šių laikų dievai.

62

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Ir rašyti apie juos ką nors naujo jau reikštų suabejoti jūsų protiniais sugebėjimais, nes ko dar galite apie juos nežinoti?

Klausimas ne toks paprastas Tačiau gyvenimas kupinas paradoksų, ir jei paklaustumėte savęs tūkstantąjį kartą, kas yra lyde-

Prieš šimtą metų „žiauriojo kapitalizmo“ simbolis Henry Fordas kėlė savo darbuotojams atlyginimą. m e dia . f o r d . c o m n u o t r .

Po Steve’o Jobso mirties „Apple“ pradėjo vadovauti visiškai kito tipo lyderis – Timas Cookas. „ R e u t e r s “ n u o t r .

ris, manau, galiausiai paaiškėtų, kad klausimas ne toks jau paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kas jis? Vadovas ir Administratorius? Generolas ir Diktatorius? Specialistas ir Meistras? Šeimininkas ir Pranašas? Komandos kapitonas ir Treneris? Patarėjas ir Įkvėpėjas? Didžiojo Brolio portretas ant transparantų ar visuomet atviros kabineto durys? Hitleris ar Zuckerbergas? Viskas viename ar atskirai pagal aplinkybes? Kokiais kriterijais remiantis jį įmanoma apibūdinti? Žinoma, visi esame žmonės, kiekvienas turime savo stilių ir vertybes, kaip turi jas ir kiekvienas lyderis. Vieni esame įdegę ir atletiški skandinaviškos išvaizdos sveikuoliai perstatytais baltais dantimis (ne šiaip Volstrite sakoma, kad išties „klaidinga vertinti žmones pagal jų odos spalvą, kur kas prasmingiau juos vertinti pagal dantų spalvą“), draugiški, šilti, niekada neryšintys kak­ laraiščio ir reikalaujantys, kad pavaldiniai į mus kreiptųsi vardu. Kiti esame stambūs žaliūkai apdribusiais kostiumais, bespalviais kaklaraiščiais ir nerišlia kalba, tačiau niekas nedrįsta į mus sviesti akmens, nes kieta ranka valdome didelį ūkį (svarbiausia – vienodai sėkmingai prie bet kurios valdžios). Treti esame autokratiški belyčiai asmenys, žinantys atsakymą kitiems dar net nepabaigus ištarti klausimo, nepasitikintys žemiau hierarchijoje esančiais bendradarbiais, todėl, be darbo, daugiau nieko gyvenime ir neturintys („Komandinis darbas? Tai darbas, kai visi daro tai, ką aš pasakau“, – jiems tinka sakralinė vieno Lietuvos oligarcho frazė). Ketvirti esame kieno nors vaikai, broliai ir seserys, anūkai ir šiaip draugeliai, o to, beje, sėkmingai vadovauti bet kuriam kolektyvui irgi pakanka. Ir visi turime savo metodiką. Vieni mokėjome tūkstančius, kad išgirstume iš Richardo Bransono banalių pamokymų rinkinį „turėk tikslą, suburk komandą ir motyvuok ją“ (tai šiaip ar taip jau kiekvienas žinojome), kiti jau nuo vaikystės jaučiame turį savyje tą nenusakomą vidinę galią, verčiančią žmones mumis tikėti ir mums paklusti. Treti tiesiog darėme tai, kas mums patinka, ir žmonės be jokios aiškios priežasties traukė paskui mus.

Ketvirti mokėjome išnaudoti silpnąsias žmonių savybes ir kalti pinigus iš to.

Penkti diegėme naujausias vadovavimo metodikas, godžiai skaitėme visokių guru pamokymų knygas (parašytas pagal tai, ką, beje, lengvai galite rasti „Google“) ir kaltinome tik save, jei kas nepasisekdavo. Ir niekada nepavargdavome ginčytis, ar Donaldas Trumpas yra lyderis, ar buvo lyderis Vytautas Landsbergis ir ar turi lyderio savybių Gabrielius Landsbergis?

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

63

visuomenė

Digeriai: praeities klubas (II) Vilniaus slėptuvės

Krūvos sovietinių (ir ne tik) žurnalų, laikraščių, knygų. Niekam nereikalinga istorija ar paprasčiausios šiukšlės? L a u r o s U r b o navi č iū t ė s n u o t r .

Vaikštant su Danieliumi miesto gatvėmis atrodo, kad apleistų objektų sostinėje yra daugybė. „Pastebi kur nors nukritusį karnizą, suplėšytas užuolaidas, neplautus langus. Vėliau nebereikia net ieškoti, nes tiesiog tai matai. Regi išlaužtas duris ar aklinai uždarytą pirmą pastato aukštą. Priėjęs prie namo arba užuodęs kvapą iš kiemo, jau žinai, kad tai yra abandonas“, – pasakoja Danielius.

Pa b ai g a . P r adžia – „V e r sl o klas ė s “ 2 0 1 7 m . b i r ž e li o n u m e r yj e

V

is dėlto objektų paieška kar­ tais priklauso ne tik nuo akylo dige­ rio žvilgsnio, bet ir nuo sėkmės. „Pro tą pačią vietą važiuoju dešimtis kartų, žiūriu į ją ir tikrai žinau – ten privalo būti bunkeris, turi būti įrengta slėptuvė. Daug vietų randama tiesiog atsitiktinai. Eini ir randi“, – landžiotojas rodo žemėlapį savo telefone. Jame skirtingomis spalvomis sužymėta daugybė vietų.

Kiekviena spalva reiškia vis kitos paskirties objektą: bunkerį, apleistą pastatą ir kt.

Digeris leidžia trumpai žvilgtelėti, bet čia pat išjungia telefoną ir priduria, kad niekas tokio dalyko mums tikrai nerodytų. Pastebime, kad digeriai savotiškai varžosi, kas pirmas apsilankys apleistame objekte ir publikuos jame padarytas nuotraukas. Danielius neigia tokį rungtyniavimą, tačiau priduria, kad „egzis-

76

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Laura Urbonavičiūtė Mindaugas Drigotas

A m e nini o a r c h y v o n u o t r .

tuoja savotiškos lenktynės – kada, į kokią vietą kas nulįs, kas pirmas paims objektą“. Čia pat jis surimtėja: „Landžiojimas nėra žaidimas.“

Slėptuvės link Digeriai kalba, kad tai turbūt geriausiai išsilaikiusi slėptuvė visoje Lietuvoje – joje daugybė autentiškų daiktų, vagys čia taip pat dar nebuvo užklydę. Danielius užsirūko ir prasitaria, kad kažkada šioje vietoje jį vijosi apsaugos darbuotojas: „Stok! Šausiu!“ – grasino jam vyras. „Na, ir šauk!“ – bėgdamas atšovė Danielius. Sėdime ant suoliuko viename Vilniaus pramoninių rajonų. Laukiame, kol sutems. Nenorime lįsti į teritoriją, kurioje dar tikriausiai dirba žmonės. Šalia veikiančio autoserviso darbuotojai keistai dėbso į mus, tris prašalaičius. Tenka nešdintis lauk. Po geros

Vėlyvuoju sovietmečiu tarenas tapo bene populiariausiu SSRS narkotiku.

Digeriai: praeities klubas (II)

valandos dirbtuvės uždaromos, darbuotojai išsivažinėja ir triukšmas aprimsta. Patekę į teritoriją pamatome, kad visa erdvė iki bunkerio pernelyg atvira ir smarkiai apšviesta prožektoriais. Slapstomės už automobilių ir įvairių konstrukcijų. Danielius rankų gestais rodo, kada sustoti, kada vėl judėti pirmyn. Kiekvienas garsas atrodo daug šaižesnis nei paprastai – judant čeža mūsų striukės, kelnės, kuprinės.

Iki bunkerio likus gal 20 metrų nuotykis tampa panašus į veiksmo filmą – prasiveria gamyklos durys, pasirodo tamsus siluetas.

Tai sargas. Širdies dūžiai pagreitėja, plūsteli adrenalinas. Visi mauname atgal ir pasislepiame už pastato laiptų. Sargas eina mūsų pusėn, jo žingsnių garsas stiprėja.

Nežinome, ar jis mus pamatė. Girdime, kaip caksi jo nešama krūva raktų. Dar labiau susigūžiame ir laukiame. Laukti neramu – neaišku, ar sargas grįš į savo postą, ar nuspręs patikrinti visą teritoriją? O jeigu pamatys? Kvies policiją ar pavaišins bananu, ašarinėmis dujomis? Mūsų galvose chaosas, o teritorijoje tylu.

Sargas praeina pro mus. Jeigu būtų bent dirstelėjęs į kairę, turbūt būtų ir pats išsigandęs. Vyras žingsniuoja užrakinti greta esančio sandėlio. Pasinaudojame proga ir bėgame prie bunkerio. Storas betoninis kalėjimas ima slėgti visu savo svoriu, tačiau kartu leidžia jaustis saugiai. Įėjimas siauras, todėl atsitupiame ir lėtai slenkame prie hermetiškai izoliuotų

bunkerio durų ir jas atidarome. Pagaliau mes slėptuvėje.

Apokaliptinis andergraundas Tokio tipo civilinės gynybos slėptuvės, kurioje lankomės mes, pradėtos statyti tuoj po Antrojo pasaulinio karo, tačiau statybos apogėjų pasiekė prieš pat Kubos krizę 1962-aisiais. Šis laikotarpis buvo vienas karščiausių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos įtampa dėl branduolinio karo pavojaus buvo pasiekusi maksimalią ribą. Tiek vieni, tiek kiti skyrė milžiniškus pinigus slėptuvių statyboms ir jų įrengimui. Pasaulis su baime laukė gresiančios apokalipsės. Šios slėptuvės įprastai buvo statomos po strateginiais miesto objektais: moky-

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

77

laisvalaikis

>>

„Disney Marvel“ prieš „Warner Bros. DC“: kapitalizmo aušra

DC komiksai turi superherojų komandos atitikmenį Keršytojams – Teisingumo lygą („Justice League“). „ Wa r n e r B r o s .“ nuotr.

Kai bandau suaugusiam žmogui prakišti superherojus, sakau, kad tai šių dienų mitai. Pavyzdžiui, Supermenas tarsi Michelangelo Dovydas iliustruoja vyro etaloną. Betmenas yra šiuolaikinis Odisėjas. Halkas – tai Džekilas ir Haidas, kuriame atsispindi žmogaus tamsiosios ir šviesiosios pusių kova.

J

ų istorijos yra trojos karo mitai, vikingų sagos, pamirštos ir vėl atkurtos prosenelių legendos. Tai žmonijos mitai, kuriuose veikėjai ryškesni, garsesni ir didingesni, kad būtų į ką stiebtis. Dėl to superherojų žanras yra vertas dėmesio. Žodžiu, meluoju. Iš tikro man tiesiog patinka žiūrėti, kaip vyras, turintis voro galių, mušasi su Helovino blogiuku ant skraidlentės sprogimų fone. Bet juk nesakysiu šito, tad meluoju. Kai manimi dėl kokios nors neaiškios priežasties netiki, pridedu, kad žmogus instinktyviai bėga nuo smegenis dildančios rutinos į fantaziją, o Holivudas tenkina šį poreikį ir daro pinigus – va „Marvel“ filmai kino teatruose jau uždirbo Armėnijos BVP. Visi laimi, kapitalizmas veikia, o aš galiu, reputaciją apgynęs, oriai

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Lukas Ramonas

excelyje vesti „Marvel“ ir DC superherojų kovų atkrintamąsias.

Superherojų kovos „Marvel“ kino studija pradėjo kukliai: prikalbėjo dėl priklausomybės narkotikams tiltus kiek padeginusį Robertą Downey Jr. suvaidinti Iron Man, na, arba kaip mes išvertėme – Geležinį Žmogų, kuris arba su Kaliause ir Liūtu lydėjo Dorotę Geltonų plytų keliu, arba su Gwyneth Paltrow ir Dono Cheadle’o beta versija mušėsi su Artimųjų Rytų teroristais ir mechanizuotu Jeffu Bridgesu – vis painioju. Filmas uždirbo pinigų, gerbėjai džiaugėsi. Ką daryti toliau?

Bet kuri kita studija būtų išleidusi tęsinį ir pardavinėjusi žaislus. Tai darė ir „Marvel“, bet autopilotu, nes studijos planuose buvo (drąsiai ir nekukliai pavadinsiu) ambicingiausias pro-

Žmogų vis sunkiau priversti pakilti nuo minkštos sofos ir eiti į kino teatrą.

jektas kino istorijoje – sukurti tarpusavyje susijusių filmų tinklą, kurie būtų ir atskiri epizodai, ir vienas kito tęsiniai, papildiniai, priedėliai bei priešistorės ir pasakotų vieną bendrą istoriją. „Marvel“ tokią struktūrą pasiskolino iš savo komiksų, kur Žmogus Voras su iksmenais, magu Daktaru Streindžu ir Fantastiškuoju Ketvertu (tikiuosi, ne pagal dešimtbalę skalę) kartais susivienija kovai su trijų rūšių ateiviais ir (ar) demonais, ir (ar) keliautojais iš ateities ir (ar) alternatyvios visatos, nes visi gyvena viename rajone. Komiksai nestokoja idėjų, jie paprasčiausiai jų nefiltruoja, sugrūda viską į vieną pasaulį ir apsimeta, kad viskas nuoseklu. „Marvel“ studija nusprendė tai atkartoti kišdama šimtus milijonų dolerių į filmus.

Po „Geležinio Žmogaus“ sėkmės „Disney“ iš kišenės ištraukė 4 mlrd. ir nusipirko „Marvel“, kuri prisižadėjo per kelerius metus iškepti keturis filmus, kurie būtų pirmoji „Keršytojų sagos“ stadija. „Marvel“ išleido „Kapitoną Ameriką: pirmąjį keršytoją“, ir niekas per daug nesijuokė iš to, kad veikėjo vardas yra Kapitonas Amerika; vidutiniškai kritikų mėgstamą, pinigų vežimais vežusį „Geležinio Žmogaus“ tęsinį. Tada filmą, kuriame Toras yra „Marvel“ superherojus, o ne mitologinis skandinavų dievas. Visi šie veikėjai ir dar keli papildomi susirinko į „Keršytojus“ („The Avengers“). Apskritai „Keršytojai“ yra

lūžio taškas. Iki jų Holivudas nežinojo, ar bendra visata gali veikti. Po jų visos studijos nori bendros visatos.

Ieškome bendrų visatų Pradedant „Marvel“ bei jų pagrindinio konkurento DC komiksais ir einant atgal laiku iki pat Johno R. R. Tolkieno Viduržemės, bendros visatos idėja buvo panešiota. Tačiau tuo filmai ir skiriasi nuo knygų ir komiksų, eilėraščių ir netgi dainų – tarsi vaikai arba neadekvačiai jauna gyvenimo draugė jie reikalauja eurų. Aš galiu užsidaryti rūsyje dešimčiai metų ir misdamas vien tunų konservais parašyti daugiaaukštį šešiolikos pagrindinių siužetinių linijų epą apie alternatyvų prezidento Rolando Pakso gyvenimą, bet tai kainuos tik mano dešimt metų ir galbūt sveiką protą, ir kapitalizmas tai laikytų puikiu sandoriu. O va filmui reikia prodiuserių, režisierių, scenaristų, aktorių, buhalterių, kaskadininkų, dizainerių, programuotojų ir tų žmonių, kurie gamina tikroviškai atrodančius plastikinius kardus ir gremlinų lėles. Ir visi savo darbą turi atlikti puikiai, nes kitu atveju atsiranda tokie filmai kaip „Kovos laukas: Žemė“.

Tačiau jei filmas bus net ne „geras“, o bent kokybiškai susuktas, dar nereiškia, kad jis bus pelningas. Šimtamilijoninio filmo kūrimas yra didžiulė rizika, o kurti kelis

tokius filmus – bendrą visatą – vienu metu, neturint jokių sėkmės garantijų, buvo tokia rizika, kokios Holivudas iki „Marvel“ eksperimento nebuvo linkęs prisiimti. Įsivaizduokite, jei „Draugai“ būtų ne vienas, bet šeši serialai su savo siužetinėmis linijomis ir antraplaniais veikėjais, o sezono pabaigoje Rosas, Reičel, Fibė, Džo, Čandleris ir Monika subėgtų į megaseriją į kurio nors vestuves.

Tai yra „Marvel“ bendros visatos schema – susipynusios serijos, transliuojamos kino salėse. Turėti šešis gerus serialus yra geriau nei turėti tik vieną, bet kas lengviau – sukurti vieną gerą serialą ar sukurti tokius šešis?

Ir kas jei kokių dviejų iš jų vis tiek niekas nenori žiūrėti?

Pamenu, kažkada skaičiau Stepheno Hawkingo „Visata riešuto kevale“ ir sunkiai suvokiau, kas tie elektronų sukiniai ir kaip M teorija jungia visas superstygų teorijas į kažkokią geresnę. Bet vis tiek šiuos dalykus supratau geriau nei holivudišką pelno apskaitą. Pavyzdžiui, „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ – 938 mln. dolerių, patenka tarp 35 visų laikų daugiausia uždirbusių filmų, tačiau pagal skaičiukus „Warner Bros.“ dėl šio filmo patyrė 167 mln. nuostolių ir taip šios tik­rai dirbtinai nesukurtos finansinės tragedijos akivaizdoje bandė išsisukti nuo pelno dalybų ir toliau kepti turbūt vienodai „nuostolingus“ Hario Poterio tęsinius. Studijoms

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

85

laisvalaikis

Europoje kuriama buriuotojų „Eurolyga“

Pirmosiose Lietuvos buriavimo lygos varžybose reikėjo gaudyti kiekvieną vėjo gūsį. „ R e d E y e f o t o g r afij o s “ nuotr.

Lietuvoje subrendo nauja buriuotojų karta, daugėja jachtų, o du Lietuvos buriavimo klubai šiemet pirmą kartą atstovaus mūsų šaliai buriuotojų „Eurolygoje“.

P

a s a u ly j e b u r i av i m o spor­ tas siekia tapti patrauklesnis žiūrovams, jo neaplenkė ir dalijimosi ekonomika. Visas šias tendencijas įkūnija Vokietijoje atsiradęs naujas buriavimo sporto formatas, kai klubas kaunasi prieš klubą.

Simonas Steponavičius, Lietuvos sportinių jachtų RS-280 klasės asociacijos valdybos narys, pasakoja, kad naujas varžybų formatas gimė prieš penkerius metus ir sparčiai plinta po Europą. Tik prieš metus atsiradusiai Tarptautinei buriavimo lygos asociacijai (International Sailing League Association, ISLA) šiuo metų priklauso 13 šalių. Į jų gretas prašosi ir naujos narės. Šiemet Lietuvoje taip pat buvo įsteigta Lietuvos buriavimo lyga.

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Vytautas V. Žeimantas

Juditos Grigely tė s (V Ž) nuotr .

„Tikėtina, kad varžybos, kai klubas kovoja prieš klubą, išplis visame pasaulyje“, – pabrėžia S. Steponavičius.

Radosi Vokietijoje Iki šiol buriavimo sportas turėjo vieną bėdą – pirmiausia sunku nesušlapus stebėti varžybas, kurios neretai vyksta toli nuo kranto ir kartais užsitęsia ne vieną parą. Antra, ir jas stebint neretai sunku susigaudyti, kas pirmauja, o kas atsilieka, nes jachtos ne visuomet plaukia ta pačia kryptimi – stipresnio vėjo jos ieško skirtingose vietose.

Todėl dabar skiriama daug pastangų, kad ši sporto šaka taptų patrauklesnė žiūrovams.

ISLA sprendimai žiūrovus priartina prie jachtų. Varžomasi arti kranto, todėl žiūrovai tribūnose gali matyti, kas dedasi vandenyje.

Ten, kur žiūrovai, bus ir televizija, o paskui televiziją ateina ir rėmėjai.

Europoje kuriama buriuotojų „Eurolyga“

Be to, plaukimai gana trumpi – po 20 minučių, todėl viskas vyksta labai dinamiškai, nebelieka žiūrovams nuobodžių atkarpų.

Taip pat daug investuojama į technologijas – daviklius prie plūdurų ir kompiuterinę įrangą, kameras ir dronus, varžybas lydi specialistų komentarai ir dalyvių interviu.

Technologijos ekrane žiūrovams parodo, kas šiuo metu pirmas, o kas paskutinis, jie iš arti gali matyti įdomesnes varžybų akimirkas. Nesunku atspėti, kodėl taip daroma, – ten, kur žiūrovai, bus ir televizija, o paskui televiziją ateina ir rėmėjai.

Toks varžybų formatas 2013 m. radosi ilgas buriavimo tradicijas turinčioje Vokietijoje ir greitai išplito po Europą, dabar prie jos prisijungė buriuotojai iš JAV.

Naujame olimpinių varžybų cikle buriuotojams skirtų vietų skaičius sumažintas nuo 380 iki 350, taip pat atsisakyta minties padidinti jachtų klasių skaičių nuo 10 iki 11. Tai rodo, kad toks buriavimo sportas, koks yra dabar, nėra labai patrauklus.

Be savo laivo Naglis Nasvytis, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, įvardija ir dar vieną pasaulinę buriavimo sporto tendenciją – stengiamasi pereiti prie vienodos klasės jachtų. „Pritaikius formules galima suvienodinti skirtingų jachtų galimybes varžybose ir perskaičiuoti rezultatus, tačiau jachtų gamintojai ir įgulos pradeda taikytis prie šių formulių – pavyzdžiui, šiek tiek sumažina

burę, perdaro kylį, ir jachtai priskiriamas didesnis koeficientas, nors greičio dėl šių pokyčių laivas tiek daug nepraranda“, – pasakoja N. Nasvytis. Tuomet atplaukę paskutiniai perskaičiavus rezultatus tampa pirmieji. Pasaulis nuo tokių žaidimų, anot Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento, jau pavargo. Todėl pagal naująjį formatą pereinama prie vienodų jachtų.

Dabar iš buriuotojų atimamas ir jų laivas.

Tiksliau, jie varžytis atvažiuoja tik su savo krepšiu ir visi plaukia tokiomis pačiomis jų jau uoste laukiančiomis jachtomis. Taip nelieka laivo pranašumo ir viską lemia tik meistriškumas ir dėdė Neptūnas. Per daugelį trumpų plaukimų visos klubams atstovaujančios įgulos išbando visus laivus, o re-

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

89

laisvalaikis

Puodelis „Porsche“ kavos

„911-asis turi daugybę veidų kiekvieno skoniui ir poreikiams.“ „ P o r sc h e “ nuotr.

Renkantis automobilį, emocijos daro poveikį, jos yra lemiančios, jei dairomasi į galiniais ratais varomus automobilius. Jei ties galine ašimi yra ir variklis, tai – išimtinai emocinis pirkinys. „Porsche“ tai žino, todėl pričiumpa klientus pačią silpniausią akimirką.

A

ll work and no play makes Jack a dull boy“, – byloja senas posakis apie tai, kas nutinka gyvenime, kai jame nepaliekama vietos nedideliems laisvalaikio džiaugsmams.

Draugas kartą yra pasakojęs apie kolegas bankininkus Londono Sityje, kurie, įsigiję seniai išsvajotąjį „Porsche“, reta proga išvažiuodavo juo trumpai pasivažinėti į gatves 4 val. ryto. Dėl objektyvių priežasčių – žmonių gausos, transporto spūsčių ir, žinoma, nesibaigiančių darbo valandų finansų sektoriuje. Ir vėl palikdavo „Porsche“ ilgam lūkuriuoti požeminėje aikštelėje.

Pokalbis buvęs apie darbo prasmę, asmeninį gyvenimą arba jo nebuvimą, poilsį ir kam tie pinigai bereikalingi, jei net nėra kada jų išleisti. Jo kontekste retkarčiais išvairuojamas

94

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Justinas Gapšys

j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .

„Porsche“ turėjo padėti iliustruoti situacijos absurdiškumą.

Tačiau tai absurdiškai skamba tik iki tos akimirkos, kai paleidi už nugaros besiilsintį motorą.

Euforijos pakaitalas Tikriausiai ne kasdien sukirsite rankomis dėl reikšmingo sandorio, turbūt ne taip dažnai sužvejosite stambų klientą ar patirsite kitą panašią profesinės pergalės akimirką, kuri apdovanotų euforija, nuo pat saulės rezginio gelmių išvaduojančia energijos klodus, pripildančia kraujagysles kunkuliuojančios gyvasties, mobilizuojančios naujiems iššūkiams.

O tokia tonizuojanti patirtis reikalinga kasdien. Pilna istorijų apie Volstrito prekiautojus, šniaukščiančius kokainą, neseniai vienas

„Cayenne“ išgelbėjo Štutgarto automobilių gamintojo pardavimus ir užtikrino gyvastį.

Puodelis„Porsche“ kavos

inf. Kaip suprasti 911-ąjį „Carrera“: anksčiau kilusi iš lenktynių „Carrera Panamericana“ ir vartota daugelį metų, dabar apibūdina pačius pirmuosius tris „Porsche“ 911 modelio hierarchijos laiptelius – „Carrera“, „Carrera S“ ir „Carrera GTS“. „Targa“: 1967 m. pristatyta versija atviru stogu ir saugos lanku už priekinių keleivių kaip atsakas pirkėjams, abejojantiems kabrioletų saugumu, ir atitinkantis griežtus tuomečius JAV saugumo reikalavimus. Modelio pavadinimas kilęs iš tuomet garsių Sicilijoje vykusių „Targa Florio“ lenktynių. 991 kartoje vėl grąžintas lankas aliuminio apdaila kaip duoklė ankstesnėms kartoms. „Cabrio“: versija atlenkiamu stogu.

S: galingesnė „Carreros“ versija.

4*: versija su keturiais varomaisiais ratais.

JAV bankininkas prisipažino ilgus metus ribotomis dozėmis darbe vartojęs metamfetaminą ir dėl jo pasiekęs profesinę sėkmę ir aukštą produktyvumą. Vadovams tai nė kiek nerūpėjo, sakė jis.

Tačiau yra ne tokių sveikatai žalingų alternatyvų. Viena jų ten, aikštelėje, primenanti, kad egzistuoja erdvė už biuro stiklo, o ten – ir kraują varinėjančios patirtys, kurios nors iš dalies galėtų kompensuoti kasdienį triumfo jausmo poreikį. Euforijos preparatu gali tapti „Porsche“.

Vairavimo akademija Kad tuo įsitikintų, naujo modelio ieškančius ar dar tik planuojančius savo pirmąjį „Porsche“ pirkinį potencialius klientus arba šiaip

norinčius patobulinti vairavimo įgūdžius sportinių automobilių gamintojas atvilioja į vairavimo centrą Stambule įsikūrusioje buvusioje „Formulės 1“ lenktynių trasoje „Intercity Istanbul Park“. Čia apsilankė ir „Verslo klasė“.

Dvi intensyvios dienos bandant „Porsche“ modelių flotilę („Boxster“, „Cayman“, 91, „Panamera“, „Cayenne“, „Macan“) Turkijos trasoje liudija, kad čia patirtos emocijos besidairančius naujo modelio gali įstumti į Štutgarto gamintojo paspęstus spąstus. Svylančios gumos ir motorų griausmų atmosferoje apčiuopiamos finansinės išraiškos sprendimus jau diktuoja emocijos. Racionalus protas likęs užrakintas viešbutyje už dešimties kilometrų nuo lenktynių trasos.

„Turbo“: „Turbo“ ir „Turbo S“ – galingiausių „Porsche 911“ sinonimas, nors nuo 2016 m. „Carrera“ ir „Carrera S“ jau turi turbininius variklius. Visi „Turbo“ modeliai varomi keturiais ratais, todėl žymėjimas ketvertu nenaudojamas. „Turbo S“: dar sportiškesnė „Turbo“ versija, dažniausiai turinti gausesnę bazinę komplektaciją ir pranašesnius techninius duomenis.

GTS: naudojamas išskirtinai sportiškiems „Carreros“ modeliams apibūdinti.

930, 964, 993, 996, 997, 991: žymi skirtingas 911-ųjų kartas. Šiuo metu gaminamas 991-osios kartos 911asis. * Taigi, pavyzdžiui, „Carrera 4S“ apibūdintų sportiškesnę versiją, varomą keturiais ratais.

Kitų „Porsche“ modelių gradacijoje irgi naudojami S, 4S, GTS, „Turbo“, „Turbo S“ nurodant „Boxster“, „Cayman“, „Cayenne“, „Macan“, „Panameros“ sportiškumo ir galios lygį.

Sportinė kasdiena Pagrįstai gali kilti pasipiktinimas, ko tie žurnalistai išbandyti „Porsche“ susirinko į lenktynių trasą, o ne įprastomis sąlygomis, kuriomis šiuos automobilius kasdien eksploatuoja jų savininkai, – intensyviame miesto eisme, manevruojant užkimštoje gatvėje prie vaikų darželio. Pats gamintojas teigia, kad technologijos tobulinamos lenktynių trasoje tam, kad „įkvėptų žmones kasdienai“.

Tiesą sakant, nemažai šiandienos kasdienių patogumo ir saugumo priemonių į „Porsche“ civilius automobilius atkeliavo būtent iš lenktynių trasos.

Bet tai tik nevykęs pasiteisinimas nuslėptam tikslui – pajusti, kokia ir kaip suvaldo-

2017 VASARA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

95

laisvalaikis

Juodieji serbentai – ne vien uogienėms!

Kas reguliariai lankosi turguose, uogų sezoną pajunta dar jam net neprasidėjus. Iš pradžių pasirodo pirmosios iš egzotiškų kraštų atvežtos braškės už ne mažiau egzotišką kainą. Tada – pirmosios neką pigesnės trešnės.

N

etrukus pre­ kiautojai uogas ima vežti iš kaimynės lenkijos, kur šiek tiek šilčiau nei čia. Kainos po truputį mažėja, laikraščiai pradeda kasmečius debatus apie tai, kas geriau – pigesnės lenkiškos braškės ar trigubai brangesnės, bet vietos ūkininkų. Šilauogių kaina pamažu tampa visai įkandama. Ir galiausiai vasaros viduryje, sezonui įsibėgėjus, turguje uogomis prekiauja vos ne kas antras. Būtent tada ant prekystalių tarp prisirpusių, aromatingų žagarvyšnių ir, anot įsmeigto popierėlio, „labai labai saldžių lietuviškų“ braškių atsiranda dar vienų uogų, kurios yra gana nepelnytai primirštos. Tai – juodieji serbentai.

Nepelnytai nepopuliarūs Žinoma, jie niekada nebus tokie populiarūs

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

kaip braškės ar žemuogės, jau vien dėl to, kad jie nėra tokie jau saldūs. Tačiau saldumo trūkumą jie su kaupu atperka savo aromatu, kuriame gausu įprastoms uogoms nebūdingų natų – prieskoninių žolelių, muskuso, gvazdikėlių, cinamono. Dėl to, žiūrint iš kulinarijos pozicijų, jos kur kas įdomesnės už braškes, jas naudoti virtuvėje galima patiems įvairiausiems receptams. Šių uogų sezonas gana trumpas, trunkantis apie mėnesį ar pusantro, tačiau, skirtingai nei gležnąsias braškes, juoduosius serbentus galima drąsiai dėti į šaldymo kamerą ir atšildyti jie beveik nenusileidžia šviežiems.

Jeigu turite bent sklypelį nuosavos žemės, juoduosius serbentus apskritai geriau auginti patiems, o ne pirkti turguje. Tai vienas iš mažiausiai priežiūros reikalaujančių augalų. Už-

Nepelnytai primiršti juodieji serbentai itin tinka kulinariniams eksperimentams.

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) nuotr.

Juodieji serbentai atsparūs kaitinimui ir uogienės iš jų išlaiko nemažai aromato.

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Kelionių vadovas: Švėkšna kaip veidrodis Fotografas mėgėjas neįdėmiu žvilgsniu sekė pilką automobilį, iš Klaipėdos pusės įvažiavusį į Švėkšnos aikštę. Mašina tyliai pravažiavo pro bažnyčią, prilėtino prie akmenimis grįstos stovėjimo aikštelės, kol galiausiai, atsargiai palingavusi, sustojo šalia pašto. automobilio durelės atsidarė sinchroniškai ir, šiek tiek marksty­ damiesi, išlipo keleiviai – miniatiūrinė moteris ir šiek tiek stambesnis vairuotojas. Fotografas mėgėjas, kiek padvejojęs, kilstelėjo kamerą. Šiaip jis bijojo fotografuoti žmones. Net pastatus (save vadino architektūros fiksuotoju) stengdavosi fotografuoti anksti ryte, kai mieste nebūdavo praeivių. Bet čia, Švėkšnoje, gimtinėje, kur pas tėvus kasmet pagyvendavo savaitę, jautėsi drąsiau. Mėgėjas slapta troško fotografuoti ne namus, o kada nors išgarsėti kaip nuobodulio fotografijos su publicistiniais elementais virtuozas. Na, kad išeitų toks pačėšiskas meditatyvumas su ankstyvojo Rakausko buitiniu intensyvumu. Todėl ryžtingai pridėjo

112

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

okuliarą prie akies, nukreipė objektyvą į atvažiavėlius ir padarė seriją kadrų.

Vyras užrakino automobilį (mirktelėjo šviesos), moteris dėl viso pikto patampė dureles, ir abu neskubėdami patraukė link bažnyčios. Fotografas žinojo, kas bus toliau. Turistai į vidų nepateks, apeis šventorių, viaduku pereis į parką, žvilgtelės į uždaryto muziejaus langus, parko gilumoje pamatys buvusio dvaro likučius, Genovaitės vilą – apžiūrės ir ją, tuomet prieis skardį, pastebės link tvenkinio su skulptūra saloje besileidžiančius laiptus, jais nulips, džiugiai atras kavinę ir terasoje suvalgys pyragaitį su kava. Viskas užtruks maždaug valandą, fotografas nusprendė palaukti – padarys dar kelias nuotraukas.

Namuose perkėlęs dienos laimikį į kompiuterį, pamatė, kad tūkstantąjį kartą nufotografuota Švėkšnos bažnyčia jam vėl pavyko labiau nei žmonės. Jis žiūrėjo į monitorių ir nagrinėjo paskutinę nuotrauką, kurioje matė įprastai skaudžiai neįdomų vaizdą – pilkas automobilis, šalia jo neaukštas, šiek tiek tuktelėjęs vyras, dėvintis labai tamsius, bet vis dar mėlynus džinsus ir tokios pačios spalvos marškinėlius be užrašo. Avėjo klasikinius rudus loaferus su kojinėmis. Rankose laikė blizgančią knygą, panašią į kelionių vadovą. Vyras kažką sakė savo palydovei, turbūt – žmonai. Ji klausėsi žiūrėdama tiesiai į objektyvą. Smulki moteris. Smulkiais juodais ir baltais kvadračiukais margintos kelnės iš toli atrodė lyg pilkos ir buvo

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Pirmas skrydis Tai buvo nedidelė balta katytė. Žvelgianti iš reklaminio stendo didelėmis, liūdesio kupinomis akimis.

Beglobių gyvūnų gelbėtojai visais laikais mokėjo paspausti reikiamą emocijų mygtuką, kuris tiesiogiai sujungtas su mano kišene, o joje kaip tyčia šią akimirką įkyriai dzingsi su grąža gautos monetos, – žinau, smulkių gali prireikti vėliau, bet katytei dabar reikia labiau. tačiau šalia reklaminio stendo min­ džikuojančios merginos žvilgsnis buvo gerokai liūdnesnis. Aš pažįstu tą nevilties jausmą svetimame oro uoste, kai švieslentėje pamatai, kad tavo skrydis buvo atšauktas.

Ir tą nerimą, kai jis vėluoja.

Bet šičia rodėsi, kad situacija buvo gerokai keblesnė – tarsi ji būtų atskridusi į ne tą oro uostą, o jos lagaminas su gyvybiškai svarbiais vaistais, kurių nėra niekur kitur visame pasaulyje, būtų likęs bagažinėje geltono taksi, kurio vairuotojas beskubėdamas pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris iš tikrųjų buvo aklojo vedlys. Toks beviltiškas buvo jos žvilgsnis.

Jau beveik praėjau pro šalį ir keikdama savo vidinę teisuolę, kuri su amžiumi vis dažniau sustoja gelbėti vargšų ir kenčiančių pačiu netinkamiausiu metu, grįžau prie tos liūdnaveidės ir paklausiau, ar galiu kuo padėti.

Jos akys tankiai sumirksėjo, bet lūpos liko sučiauptos – mes įklimpome į nejaukią pauzę. Viskas, jei ji nekalba angliškai ir nenori

114

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

gerti, valgyti ar pinigų – patys lengviausiai atspėjami gestai šiame pasaulyje, kuriems nereikia lydinčių žodžių, – niekuo nepadėsiu. Mergina kaltai šyptelėjo ir laužyta anglų kalba pasakė, kad pasimetė ir nebežino, kaip surasti savo skrydžio įlaipinimo vartus.

Akimirksniu palengvėjo. Paėmiau jos bilietą ir pažiūrėjusi į skrydžių švieslentę pavedžiau ją kelis metrus į priekį ir ore bakstelėjau kryptį, matai, į tą pusę didėja numeracija, eik ir surasi savo vartus. Mergina dėkojo išraudusi. „Pirmas skrydis?“ – paklausiau.

Taip. „Ir man taip buvo“, – nusijuokiau ir palinkėjau sėkmingo skrydžio.

Kai pirmą kartą visai viena skridau lėktuvu, pasimečiau, rodos, milžiniškame Kopenhagos oro uoste. Tik aš nestovėjau liūd­ nomis akimis prie reklaminio stendo, o iškart paprašiau pagalbos dviejų senyvų turisčių prie moterų tualeto. Tačiau kai viena jų žiojosi man paaiškinti, kaip rasti savo įlaipinimo vartus, aš staiga myktelėjau „just a minute“ ir užsidariau tūlike – tas arbatos puodelis, iš streso susiverstas pirmame skrydyje

iš Vilniaus į Kopenhagą, prispaudė visiškai netikėtai.

Laimingai pačiurlenusi išlindau iš tualeto – senosios turistės jau buvo spėjusios nueiti apie šimtą metrų. Nutursenau iki jų ir su geriausia savo šypsenos versija dar kartą paprašiau pagalbos, kaip surasti tuos nelemtus skrydžio vartus. Jos buvo tokios geranoriškos, kad nepuolė manęs tvatinti savo vienodais rankinukais, o kantriai paaiškino, kur rasti reikiamą raidės ir skaičių kombinaciją.

Susiradusi savo vartus sėdėjau prie jų nesijudindama iš vietos. Tiesą sakant, lygiai taip pat sėdėjau anksti ryte Vilniaus oro uoste, nes tais laikais atvykti pora valandų iki skrydžio nebuvo laikoma gėdingu dalyku. Bent jau taip man aiškino kartą per metus kur nors skrendantys patarėjai. Bet kai prie tų pačių vartų sutikau kolegas, kurie tądien skrido į kitą pusę, teko šiek tiek nurausti, kodėl jau sėdžiu vietoje, kai mano skrydis valanda vėliau nei jų.

Buvau susijaudinusi ne be reikalo – manęs laukė pirmas skrydis ne šiaip kur, o į vieno

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Penkių K paslaptis lėtai žingsniuojame po kilimais iš­ klotą bangla sahib gurudwaros šven­ tyklą. Kalba pakrypsta apie penkis K: turbaną (Kesh), durklą (Kirpan), apyrankę (Kara), šukas (Kangha) ir trumpas apatines kelnes (Kachera). Šie simboliai išoriškai identifikuoja siko gyvenimo būdo pasirinkimą. Juos kiekvienas pakrikštytas sikas privalo visada turėti su savimi.

Puodai virtuvėje.

116

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

Prabhdeepas iš po marškinių parodo ginklą, kurį paslėptą nešiojasi visur kartu.

– Ar teko kada nors jį panaudoti? – klausiu pamačiusi riestą ploną durklą.

– Ne, – juokiasi. – Aš taikus sikas.

– O panaudotum savigynai?

– Manau, kad taip, bet nenoriu tuščiai girtis. Tikiuosi, prireikus apginčiau žmogų.

– Visada laikai jį paslėptą?

– Taip, kad negluminčiau aplinkinių.

– Ača, – atsakau vienu hindi kalbos žodžiu, šiuo atveju reiškiančiu šit kaip.

Apžiūriu storą geležinę apyrankę ant Prabhdeepo riešo. Ji – tai nesibaigiantis dievas, kiekvienam sikui primenanti, kad viskas, ką daro žmogaus rankos, turi atitikti Guru pamokymus. Pirmąją, kai jam suėjo šeši mėnesiai, užmovė mama. Apkal-

Bangla Sahib Gurudwaros šventykla.

Išmanią Lietuvą kuria ŽMONĖS

IŠMANI LIETUVA IŠMANI – tai sparti, greita, lengvai suprantama visiems, patogi, prieinama ir šiuolaikiška.

LIETUVA – tai visa Lietuva, įvairios veiklos, gyvenimo sferos, visuomenės sluoksniai, visi joje gyvenantys žmonės.

GLOBOJA

Dvi dienos – įkvėpimui, pažangai, inovacijoms Spalio 27-28 d.

Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Vilnius

Paroda, kurioje idėjos virs sprendimais Įkvepiančios patirtys „50 kelių į sėkmę“ Padalinių vadovų – savo sričių lyderių – įžvalgos „Komandos DNR“ Verslininkų bei mokslininkų susitikimas „Verslo alchemija“.

Projekto iniciatorius

Projekto partneriai

Projekto televizija

PMS

CMYK

Projekto radijas

redaktoriaus pratarmė turinys

Sveiki, „Verslo žinios“ ir „Verslo klasė“, kaip ir kasmet, vasarą savo skaitytojams pateikia didžiausių Lietuvos bendrovių tūkstantuką pagal 2016 m. pardavimo pajamas.

Metai, prabėgę nuo praėjusios vasaros, buvo, švelniai tariant, gana įdomūs: Rusijos įsivėlimas į karą Sirijoje (tebetęsiant karo veiksmus kai kuriuose Rytų Ukrainos rajonuose), Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir iš to atsirandantys įvairiausi galingiausios pasaulio šalies nuotykiai – tai su Kinija, tai su Šiaurės Korėja, tai su Paryžiaus klimato kaitos susitarimu.

Didžiosios Britanijos konservatorių manevrai, susiję su „Brexit“, irgi ramybės niekam nenešė. Kaip ir Šiaurės Korėjos vado žaidimai su raketomis ar mėnesių mėnesiais trunkantys gatvių protestai Venesueloje. Kaip ir tebesitęsiantis daugiau pozicinis karas su „Islamo valstybe“ Viduriniuose Rytuose.

Ir vis dėlto visa šita įdomių naujienų, kalbant žiniasklaidos štampais, „pasiutpolkė“ jau ne pirmi metai verslui optimizmo kažkodėl nesunaikina – nei pasaulyje, nei Europoje, nei Lietuvoje.

Lūkesčiai gerėja, pačių įvairiausių institucijų prognozės irgi gana šviesios, kuriami ilgalaikiai verslo projektai. Tokio įsikūnijusio optimizmo 2017 m. pavyzdžiu gali būti, tarkim, Elono Musko bendrovė „SpaceX“ – pradėta 2002 m. kaip, atrodytų, gana avantiūristiškas projektas,

įmonė 2017 m. sėkmingai skraidina į orbitą daugkartines nešančiąsias raketas, gauna karinių ir civilinių užsakymų, o tai reiškia, kad jau pradėjo uždirbti realius ir tikrai nemažus pinigus.

Ne tokių visame pasaulyje skambančių, bet tikrai įdomių ir smagių sėkmės istorijų nesunkiai ne vieną dešimtį rasime ir Lietuvoje – kas per prabėgusius metus realizavo didžiulius milijonų vertės projektus, kas augo trisdešimčia procentų, kas nepaprastai plėtėsi ir samdė šimtus naujų darbuotojų.

Ir tik įsivaizduokime, kiek dar galėtų nuveikti Lietuvos verslas, jeigu bent kiek efektyviau veiktų mūsų valstybė, jeigu kai kuriuose verslo reitinguose mūsų šalis pakopėtų bent keliais laipteliais aukščiau.

Bet bent jau darosi panašu, kad Lietuvos verslininkai pradeda planuoti ilgesniais laikotarpiais, nes nesibijo imtis investicijų.

Ir jau matyti (kad ir mūsų TOP 1000), kaip investicijos ima atsipirkti. Tokios tendencijos taip pat liudija apie verslo optimizmą.

O geriausi nesunaikinamo Lietuvos verslo optimizmo įrodymai – čia mūsų pateikiami didžiausių Lietuvos įmonių 2016 m. rezultatai. Atidesniam žvilgsniui tūkstantukas gali nemažai papasakoti – ir kurios verslo sritys augo labiausiai, ir kuriose dar daug neišnaudotų galimybių.

O galbūt skelbiami duomenys pakiš kokių nors idėjų. Panagrinėkite juos.

Leidėjai

2017 VASARA

TOP 1000 apžvalga 120 Prioritetas – švietimo sistemos efektyvumas

TOP 1000 lentelės 124

TOP 1000 pjūviai 151

TOP 1000 abėcėlinė rodyklė 158

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

119

>>

TOP 1000 / APŽVALGA

JOVITA BUDREIKIENĖ

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

PRIORITETAS – ŠVIETIMO SISTEMOS EFEKTYVUMAS Potencialiems investuotojams labiausiai nerimą kelia Lietuvos darbo rinka ir švietimo sistema. Pokyčiai šiose srityse neatidėliotini.

P

ertvarkomis siekiama stiprinti Europos Sąjungos (ES) mokslo programų konkurencingumą. Švietimo sistema, kuri rengtų aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms reikalingus kvalifikuotus specialistus, turėtų būti ekonomikos augimo siekiančios valstybės prioritetas.

2017 m. pradžia pasaulyje pasižymėjo dėmesį prikausčiusių įvykių gausa: Prancūzijos prezidento rinkimai, paskelbti priešlaikiniai žemųjų parlamento rūmų rinkimai Didžiojoje Britanijoje, būsimi rinkimai Vokietijoje, „Brexit“ derybos, karo veiksmai Sirijoje, raketų bandymai Šiaurės Korėjoje, teroro aktas Jungtinėje Karalystėje ir pan. Geopolitinė padėtis išlieka sudėtinga, įtempta ir ūkanota. Akcijų rinkos šėlsta. Verslas stebi ir prognozuoja įvairius scenarijus.

Investuotojai ne itin palankiai vertina Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą, politinį stabilumą ir verslo aplinkos skaidrumą.

Sudėtingos „Brexit“ derybos Prasidėjusios oficialios Jungtinės Karalystės ir ES derybos dėl „Brexit“ tęsis

120

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017

mažiausiai iki kitų metų rudens. Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos partnerė. Derybose bus siekiama išsaugoti bendrą rinką, užtikrinti lietuvių, gyvenančių šioje šalyje, teises, bus svarstomi struktūrinės paramos ir saugumo klausimai.

2016 m. Jungtinė Karalystė užėmė aštuntą vietą pagal Lietuvos eksporto apimtį: išvežta prekių už 962 mln. eurų.

Jungtinės Karalystės sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pernai siekė 213,5 mln. eurų (16 vieta).

Prasidėjęs naujasis etapas verčia įmones jau dabar tinkamai prognozuoti riziką, planuoti savo veiksmus ir keisti strategiją. Tikėtina, kad Lietuvos bendrovių laukia daug pokyčių įvairiose srityse: apskaitos, mokestinės aplinkos, duomenų perdavimo, teisės ir pan.

Švietimo reformos skaudulys Lietuvoje daug diskusijų sukėlė paskelbta naujosios Vyriausybės programa. Viena svarbiausių sričių, kurioje šiuo metu gyvybiškai būtini kardinalūs pokyčiai, yra švietimas. Šiuo metu neakcentuokime daug protestų sukėlusio mokslo

metų ilginimo ar mažesnio aukštųjų mokyklų skaičiaus. Tai lengviausiai statistiškai palyginami rodikliai. Verčiau pradėkime nuo sudėtingų, bet esminių įsipareigojimų: kvalifikuotų mokytojų rengimo, mokymo programų pritaikymo šiuolaikinei moksleivių kartai, kokybiškų skaitmeninių įgūdžių ugdymo, perspektyvių studijų programų organizavimo, verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Formaliai ilgesni mokslo metai nepakeis ugdymo įstaigų darbuotojų mentaliteto ir motyvacijos.

Pagal Vyriausybės prioritetinių darbų planą atnaujinti bendrąsias mokymo programas numatyta tik 2018 m. pabaigoje. Svarbiausi švietimo reformos motyvai turėtų būti nuosekliai augantys moksleivių pasiekimai, komandinis darbas, vertybių formavimas, modernios mokymosi idėjos, kompetencijos, noras keistis, atotrūkio tarp potencialių darbuotojų įgūdžių ir realių darbo rinkos poreikių mažinimas, atsidavimas ir mokytojo specialybės prestižo kėlimas.

Pats metas imtis sudėtingų ir nepopulistinių sprendimų, kad pagaliau išbristume iš liūno.

>>

TOP 1000 / LENTELĖS

2016

2015

1

1

PAVADINIMAS

ORLEN Lietuva, AB

2016 M., TŪKST. EUR

2015 M., TŪKST. EUR

3.216.158

3.687.133

-12,8

PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ MOKESČIUS

2016 M., TŪKST. EUR

2015 M., TŪKST. EUR

214.234

203.963

VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS 2017 M. BALANDĮ, EUR/MĖN.

PARDAVIMO PAJAMOS

IKIMOKESTINIO PELNO POKYTIS 2016 M., PALYGINTI SU 2015 M., %

VIETA

PARDAVIMŲ POKYTIS 2016 M., PALYGINTI SU 2015 M., %

DIDŽIAUSIOS LIETUVOS BENDROVĖS PAGAL 2016 M. PARDAVIMO PAJAMAS

5,0

1.838,3

VADOVAS

Ireneusz Jan Fafara

APSKRITIS

PAGRINDINĖ VEIKLA

Telšių

Apdirbamoji gamyba

Kristina Meidė

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

2

2

Maxima LT, UAB

1.503.415

1.524.423

-1,4

63.655

83.828

-24,1

587,4

3

3

Energijos skirstymo operatorius, AB

650.063

637.866

1,9

107.425

100.568

6,8

1.645,4

Dalia Andrulionienė

Vilniaus

4

9

Girteka logistics, UAB

432.807

395.143

9,5

7.859

8.600

-8,6

1.193,0

Edvardas Liachovičius

Vilniaus

Transportas ir saugojimas

Liutauras Čiurlys

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Darius Zubas

Panevėžio

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Dainius Dundulis

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

5

8

Norfos mažmena, UAB

409.921

408.922

0,2

9.151

8.569

6,8

560,1

6

6

Linas Agro, AB

390.412

427.384

-8,7

4.942

5.322

-7,1

2.445,9

7

11

Rivona, UAB

384.043

378.900

1,4

2.046

5.994

-65,9

777,7

8

7

Lifosa, AB

367.421

412.687

-11,0

4.490

72.583

-93,8

1.569,8

Jonas Dastikas

Kauno

Apdirbamoji gamyba

9

4

Achema, AB

359.253

562.583

-36,1

4.397

73.446

-94,0

1.440,3

Ramūnas Miliauskas

Kauno

Apdirbamoji gamyba

10

10

Circle K Lietuva, UAB

356.201

381.446

-6,6

22.602

15.767

43,4

920,8

Skirmantas Mačiukas

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

11

12

SBA baldų kompanija, UAB

351.118

318.853

10,1

12.781

6.891

85,5

5.633,7

Gintautas Vitkevičius

Klaipėdos

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

12

14

Rimi Lietuva, UAB

313.546

288.324

8,7

1.780

435

309,0

641,7

Pehr Robert Allan Dahl Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

13

13

Kauno grūdai, AB

304.985

316.322

-3,6

9.657

9.508

1,6

1.087,4

Tautvydas Barštys

14

26

Silberauto, UAB

239.284

167.104

43,2

2.961

1.374

115,6

1.574,1

Rimantas Stankevičius Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

15

21

Agrokoncerno grūdai, UAB*

230.735

193.503

19,2

5.110

1.036

393,5

805,1

Karolis Šimas

Kauno

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

16

16

Top Sport, UAB

229.532

209.446

9,6

4.577

4.383

4,4

693,8

Dainius Gulbinas

Kauno

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

Kauno

Apdirbamoji gamyba

17

23

Orion Global pet, UAB

213.644

186.215

14,7

3.812

-4.667

181,7

1.379,2

Jitendra Kumar Malik

Klaipėdos

Apdirbamoji gamyba

18

19

Eurovaistinė, UAB

206.266

198.286

4,0

722

1.030

-29,9

870,8

Asta Šerkšnienė

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

19

5

AMIC Lietuva, UAB

206.073

438.212

-53,0

3.876

4.368

-11,3

-

Radovan Herman Mitas Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

20

24

Rokiškio sūris, AB

205.058

172.575

18,8

13.343

3.284

306,3

879,4

Antanas Trumpa

Panevėžio

Apdirbamoji gamyba

21

20

Telia Lietuva, AB

204.065

198.028

3,0

38.672

37.463

3,2

2.981,2

Kęstutis Šliužas

Vilniaus

Informacija ir ryšiai

22

59

Viada LT, UAB

201.075

95.591

110,4

3.824

2.644

44,6

708,2

Remigijus Grigaliūnas

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

23

38

Baltic Petroleum, UAB

198.385

140.390

41,3

2.857

3.826

-25,3

647,7

Edvin Bachšijan

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

24

15

Lietuvos dujų tiekimas, UAB

195.386

226.927

-13,9

-14.291

-36.932

61,3

3.490,0

Mantas Mikalajūnas

Vilniaus

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

25

22

ACC Distribution, UAB

180.158

189.807

-5,1

288

3.728

-92,3

1.965,4

Regimantas Buožius

Kauno

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

26

28

Tele2, UAB

177.588

163.991

8,3

47.322

46.611

1,5

2.917,8

Petras Masiulis

Vilniaus

Informacija ir ryšiai

Vilniaus

Apdirbamoji gamyba

27

55

Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB

176.678

102.101

73,0

93.764

37.040

153,1

1.339,5

Algimantas Markauskas

28

45

AVAD Baltic, UAB

166.415

120.929

37,6

3.958

3.161

25,2

2.488,3

Inga Banevičiūtė

Kauno

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

29

32

Nemuno vaistinė, UAB

164.347

147.925

11,1

7.121

4.164

71,0

922,1

Aušra Budrikienė

Kauno

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

30

34

Agrochema, UAB

163.633

146.376

11,8

2.370

3.967

-40,3

1.967,4

Darius Karpavičius

Kauno

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

31

31

Baltic Agro, UAB

161.087

156.415

3,0

942

3.013

-68,7

2.279,7

Arūnas Bielskis

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

32

39

BOEN Lietuva, UAB

156.844

139.758

12,2

594

-1.504

139,5

961,5

Irmantas Rajunčius

Vilniaus

Apdirbamoji gamyba

33

33

Mineraliniai vandenys, UAB

152.592

147.090

3,7

9.698

9.756

-0,6

1.386,8

Marijus Cilcius

Vilniaus

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

34

18

Lietuvos energijos gamyba, AB

151.758

203.097

-25,3

48.330

3.889

1.142,7

1.759,2

Eglė Čiužaitė

Vilniaus

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

35

40

Bitė Lietuva, UAB

150.606

131.468

14,6

11.005

23.290

-52,7

1.521,0

Nikita Sergienko

Vilniaus

Informacija ir ryšiai

36

29

Pieno žvaigždės, AB

150.126

163.790

-8,3

1.731

3.187

-45,7

1.089,4

Aleksandr Smagin

Vilniaus

Apdirbamoji gamyba

37

35

Žemaitijos pienas, AB

147.616

144.273

2,3

13.141

6.082

116,1

1.414,9

Robertas Pažemeckas

Telšių

Apdirbamoji gamyba

124

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2017