Verslo klasė, 2015 žiema by Verslo žinios, UAB

2 0 14 Ž IE MA

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 15 90 Lt

(4,60 Eur)

LAIKOTARPIO RAKTAŽODŽIAI: KOSMOSAS, KARAS IR VOKIETIJA SETHAS GODINAS: APSIŽVALGYKITE, JŪSŲ RINKA – 4 MILIJARDAI JOGAILAITIS IR TAMPLIERIŲ AUKSAS

Metų atradimas:

užtrenkus duris, praveriamas langas

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 12–1

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

(142–143)

Ugnius Jankauskas

GENERALINIS DIREKTORIUS

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, pirmiausia leiskite jus visus, mieli skaitytojai, pasveikinti su jaukiausiomis metų šventėmis – su artėjančiomis šventomis Kalėdomis. Ir dar turbūt su triukšmin-

giausiomis – Naujaisiais metais. Dabar keliatės tamsoje ir iš darbo važiuojate tamsoje, o po šitų švenčių pamažu pamažu šviesos pradės rastis daugiau. Neatsimenu, ar patarlė, ar šiaip kas nors išmintingas pasakė, kad juodžiausia tamsa būna prieš aušrą. Taip taip, čia vėl aš – nepagydomas optimistas. Šiemet optimistu būti sunkiau. Pernai tokiu metu Maidanas jau buvo išvaikytas, o Viktoro Janukovyčiaus prezidentūra šturmuota, visi skaičiavo, kiek kas pavogė Sočio olimpinėse žaidynėse, o aš svarsčiau, ar ne per drąsu lyginti Sočio olimpiadą su 1936-ųjų Berlyno žaidynėmis ir statyti šalia du diktatorius. Prabėgo keli mėnesiai ir juos šalia sustatė visi bent kiek bent kuo besidomintys. Pernai buvo neramu, bet tikėjausi, kad kai kurie žmonės nepristigs sveiko proto. Šiemet tuo pat metu žinau, kad pristigo, bet dėl to tik ramiau. Liko vienas didelis klausimas (ir ne man vienam, bet, kaip įsivaizduoju, didžiajai daliai pasaulio) –

ar nesiektelės vienos šalies vado rankos lagaminėlio su mygtuku. O visa kita – tik į gera. Pasaulis valosi, labai aiškiai matyti, kas už ką ir kas prieš ką, skaidrėja pozicijos, net, atrodo, snūduriuojanti Europa bando pabusti. Popiežius Pranciškus viešėdamas Europos Parlamente Strasbūre subarė snaudalę ir primygtinai patarė busti. Gal taip ir bus, gal paklausys – vis dėlto vietininkas Žemėje. Beje, nesu labai jaunas žmogus, bet panašaus popiežiaus pasirodymo Europos Parlamente neprisimenu. Prabėgę metai apskritai buvo tokie pirmųjų kartų metai. Pavyzdžiui, pirmieji lietuviški palydovai, pirmąkart nusileidimo modulis nutūpė ant kometos, pirmąkart 3D spausdintuvas kažką atspausdino kosminėje stotyje. Ir – pirmąkart jėga bandoma perbraižyti sienas Europoje, pirmąkart šiame amžiuje žūsta žmonės Europos viduryje. Jau ne pirmą sykį šioje pratarmėje rašau, bet nepatingėsiu pakartoti: pasaulio performatavimas, apie kurio nuojautą ir pradžios požymius bent porą metų kalbėjome, įžengia į pačią svarbiausią, lemiamą, fazę. Kada nors, prabėgus keliolikai metų, sūpuodami ant kelių anūkams pasakosime, kaip viskas buvo tais metais, kai vyko Ukrainos karas. Jei dar gyvi būsime, žinoma. O kol dar esame gyvi – pasveikinkime vieni kitus su šventėmis, susirinkime su artimaisiais prie Kūčių stalo ir tada pagalvokime: va, dabar ilgiausia metų naktis, giliausios tamsos naktis. Bet šviesa grįš. Skaitykite.

Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai

Rūta Balčiūnienė Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Eglė Markevičienė Arūnas Milašius Inga Razmaitė Rima Rutkauskaitė Dalius Simėnas Asta Šerėnaitė F oto g rafai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris

Vilmas Narečionis REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS

„MATTON“ NUOTR. L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2015 02 03

Aurelijus Katkevičius

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2014 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

žmonės ir įžvalgos

22 | Korėjietiški stebuklai (I) Po Korėjos karo pietinė pusiasalio dalis buvo vien griuvėsiai.

28 | Svarbu ne skaičiai, bet pasitikėjimas Rinkodaros guru Sethas Godinas siūlo išmokti nebijoti.

32 | Mokytoja, pagal specialybę dirbanti... versle Žaneta Stankevičienė karjerą pradėjo nuo žemiausios grandies.

mėnesio komentaras

18 | Aurelijus Katkevičius: Brisbano lūžis Kaip G 20 viršūnių susitikimas atstūmė Vladimirą Putiną.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

36 | Kiek bus 2 + 2? Kodėl apskaitoje vis dar taikome praėjusių amžių metodus

40 | Kas valdo internetą Rusijoje Valstybė interneto kontrolei pasitelkia politinius ir teisinius metodus.

44 | Kalnuotas Armėnijos kelias Kaukazo valstybė ieškodama sąjungininkų glaudžiasi prie Rusijos.

2014 ŽIEMA

48 tema 2014: kosmosas, karas, Vokietija

Pasaulis 2014-aisiais ir kariavo, ir veržėsi į kosmosą.

68 86 | Humoro kūrėjai ir klausytojai Tapti sėkmingu juokintoju nelengva.

90 | Paršelio laimė

Kalėdinis triušis – kelios staigmenos kepančiam.

94 | Kinas: „Įniršis“ tebuvo užrašas ant tanko Bradas Pittas filmo neišgelbėjo.

96 | Technika: Nerealiai pigus,

bet vis tiek išmanusis

Jau galima rasti išmanųjį telefoną už 100 Lt.

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: 1989. Televizorinis traukinys Mokslinė kelionė į Lenkiją su dviem „Šileliais“.

visuomenė ir laisvalaikis

56 | Jogailos sūnus Madeiroje Yra versija, kad Vladislovas Varniškis nežuvo mūšio lauke.

60 | Pasaulis be Dievo ir su Dievu Tikintieji miršta kitaip.

64 | Kaip romėnų papročiai virto įstatymu Kai kurios romėnų įstatymų nuostatos išliko šiuolaikinėje teisėje.

100 | Rolandas Rastauskas: Rhododendron ferrugineum Ilga kelionė į Rygos „Alpių rožę“.

102 | Aidas Puklevičius: Labdaros naudą vakarotojai gaudo Vis mažiau lieka žmonių, kurie atėję į labdaros vakarėlį ima kaltai ploti blakstienomis.

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Lapkričio 1-osios džiaugsmai Vienur grojo mariačį, kitur pasamdyti vyrai plaikstėsi šokdami jaguaro ir gyvatės šokį.

68 | Lietuviai: žmonės, kurie nežiūri savo reikalų Lietuviai linkę kiekvienam sutiktam paaiškinti, kaip reikia gyventi.

72 | Talentingas latvis porevoliucinėje Maskvoje Revoliuciją šlovinęs Gustavas Klucis 1938 m. buvo sušaudytas.

76 | Karo šventės nuotaikos Kijivo Rusioje Černihivas laikomas istoriškai antru svarbiausiu Ukrainos miestu.

80 | Parodyti „Jaguarui“, kieno viršus Galiniais ratais varomas „Jaguar F Type S Coupe“ valdomas itin tiksliai.

Didžiausios apskričių ir greičiausiai augančios bendrovės. Verslininkai apie 2015-uosius.

107

2014 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Korėjietiški stebuklai (I)

Pirmajam prezidentui – Syngmanui Rhee – pavyko suvaldyti ekonomikos krizę. „ Wiki p edios “ nuotr .

Stulbinamas XX a. pabaigos Korėjos Respublikos (toliau – Pietų Korėja) ekonomikos augimas vadinamas Hano upės stebuklu (Hano upė skiria šalies sostinę Seulą į dvi dalis). Tai išties buvo ekonomikos stebuklas, kuris stebino visą pasaulį ir dažnai buvo lyginamas su „stebuklu prie Reino“ (taip vadintas pokarinės Vakarų Vokietijos ekonomikos atkūrimas).

is pasižymėjo sparčia industrializacija, gausiu eksportu, technologijų plėtra, švietimo bumu, sparčiu pragyvenimo lygio augimu, miestų modernizavimu – visa tai Pietų Korėjoje buvo įprasminta pasaulinio lygio renginiais, tokiais kaip 1988 m. olimpinės žaidynės ir 2002-ųjų pasaulio futbolo čempionatas. Ekonominės gerovės augimas lėmė valstybės politinės sistemos demokratizavimą bei globalizaciją (o gal atvirkščiai) ir pavertė Pietų Korėją iš karų nualintos šalies į vieną didžiausių pasaulio ekonomikų (ir vienu iš keturių „Azijos tigrų“ su Japonija, Singapūru bei Taivanu), kurią simbolizuoja tokie visiems mums gerai pažįstami pavadinimai kaip „Samsung“, „Daewoo“, LG, „Hanjin“, „Lotte“, „Hyundai“, KIA, „Kumho“, „Hanwha“ ar „Ssangyong“.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Dabar Pietų Korėja su Kinija dominuoja pasaulinėje laivų statybos rinkoje (Kinija pirmauja pagal statomų laivų tonažą, o Pietų Korėja – specialiosios paskirties laivus ir naftos gavybos aikšteles) – korėjiečių bendrovei „STX Offshore and Shipbuilding Co.“ priklauso ir didžiausia Europos laivų statykla „STX Europe“. Ketvirta pagal dydį pasaulyje automobilių gamintoja yra Pietų Korėjos įmonė „HyundaiKIA Automotive Group“, įkurta tik 1967 metais. Pietų Korėja yra viena svarbiausių pasaulyje „nematomo eksporto“ – statybos paslaugų – teikėjų: didžiausia pasaulio inžinerinė bendrovė „Samsung C&T Corporation“ pastatė tokius įspūdingus statinius kaip „Petronas Twin Towers“ Kvala Lumpūre, „Taipei 101“ Taivano sostinėje ir „Burj Khalifa“ viešbutis Dubajuje. Pietų Korėja yra viena didžiausių

Seulas buvo sulygintas su žeme, ekonomika sugriauta, šalį užplūdo pabėgėliai.

pasaulyje ginklų ir amunicijos gamintojų, kasmet parduodanti Azijos ir Pietų Amerikos valstybėms ginkluotės už beveik pusantro milijardo dolerių. Šalies bendrovės dominuoja buitinės elektronikos, kompiuterių, mobiliųjų technologijų bei laikmenų rinkose. Na, ir, žinoma, Pietų Korėja yra viena patraukliausių turizmui šalių – per metus ją aplanko apie 12 mln. turistų. O dar vos prieš 50 metų ji priminė skurdžią Pietų Amerikos šalį... Korėjos pusiasalis, beveik visą istoriją priklausęs daugeliui valdovų ir ėjęs per įvairių užkariautojų rankas, 1910 m. atiteko Japonijos imperijai. Anuomet tai buvo vargingas agrarinis regionas, neturintis beveik jokių reikšmingesnių gamtos išteklių. 1945 m., Antrajam pasauliniam karui pasibaigus Japonijos kapituliacija, pusiasalį užėmė Sovietų Sąjungos ir JAV kariuomenės, jos pasidalijo įtakos zonomis ir atskyrė šias garsiąja 38-ąja lygiagrete. Šiaurėje įsitvirtino komunistai, užsigrūdinę partizaninėse kovose su japonais, pietuose – įvairias politines idėjas išpažįstantys veikėjai, kurių dauguma iš esmės tarnavo okupantams japonams. 1948 m. abiejose Korėjos dalyse susikūrė atskiros vyriausybės, reiškiančios pretenzijas į visą pusiasalį, o 1950 m. vasarą Šiaurės Korėjos kariuomenė peržengė 38-ąją lygiagretę ir įsiveržė į pietinę dalį. Taip prasidėjo Korėjos karas. Jis truko trejus metus, nusinešė 3 mln. gyvybių ir dar daugiau žmonių paliko be pastogės bei turto. Karas baigėsi trapia paliaubų sutartimi 1953 m. (taikos sutartis tarp abiejų Korėjų nepasirašyta ligi šiol) beveik toje pačioje teritorijoje, kaip ir prasidėjo, – ties 38-ąja lygiagrete. Iškart po karo Pietų Korėja tapo dar vargingesnė. Seulas buvo sulygintas su žeme, ekonomika sugriauta, šalį užplūdo pabėgėliai iš šiaurės, kurioje liko ir pagrindinės kalnakasybos įmonės. Vis dėlto pirmajam Pietų Korėjos prezidentui Syngmanui Rhee (1875–1965 m.), valdžiusiam 1948–1960 m., su JAV pagalba pavyko greitai suvaldyti ekonomikos krizę. Pirmiausia buvo imtasi drakoniškų politinių priemonių (Pietų Korėja faktiškai buvo diktatūra iki pat 1993 m.). Vėliau sėkmingai įgyvendinta žemės reforma – stambiųjų žemvaldžių žemės išdalytos valstiečiams, dėl to žemės ūkis buvo dominuojanti Pietų Korėjos ekonomikos šaka dar ištisus dešimt metų.

2014 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Svarbu ne skaičiai, bet pasitikėjimas

„Nesėkmę šiais laikais kur kas dažniau traktuojame kaip pastangą ir patirtį, o ne kaip dėmę karjeroje“, – nebijoti klysti skatina rinkodaros ekspertas Sethas Godinas. J uditos Gri g elytės nuotr .

Besisukiojantiems prekių ženklų, rinkodaros ir reklamos virtuvėje Setho Godino pristatyti nereikia, o ir nepagarbu. Tikrai skaitėte bent vieną jo knygą, ausies krašteliu girdėjote bent vieną citatą. Ir užteks. Į Lietuvą dalyvauti „Forum One“ konferencijoje pakviestas S. Godinas „Verslo klasei“ pasakoja apie save, klaidas, iš kurių susideda sėkmė, ir truputį kitokią – gyvenimo – rinkodarą.

us vadina rinkodaros ekspertu, kartais net dievu. Ar vaikinas iš Maunt Vernono tikslingai to siekė? Jei manęs nebūtų, ekspertu vadintų kurį nors kitą. Augau nuostabioje, palaikančioje šeimoje. Būdamas keturiolikos ėmiausi pirmojo verslo projekto, supratau, kad rinkodara yra įdomu ir kad ja norėčiau užsiimti visą gyvenimą. Esate sakęs, kad užduočių ir darbuotojų era baigėsi, kad dabar gyvename projektų amžiuje. Geriausi projektai yra tie, kurie inspiruoja pokyčius. Pats negaliu gyventi be projektų. Mano tikslas – kad kiekvienas projektas būtų toks sėkmingas, jog leistų imtis naujo. Ir jums visai neblogai sekasi. Ne visada. Baigęs Stanfordo verslo mokyklą

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

įsidarbinau programinės įrangos bendrovėje, paskui 1986 m. sugalvojau įkurti savo verslą. Labai daug klydau. Sulaukiau kone tūkstančio leidėjų laiškų, kuriuose jie atsisakė spausdinti mano knygas. Nesisekė ilgai, kol pagaliau pavyko, – įkūriau internetinę tiesioginės rinkodaros bendrovę „Yoyodyne“, kurią 1998 m. nupirko „Yahoo!“. Daug kartų patyriau nesėkmę, tačiau protingai planuodamas sugebi atsitiesti. Šiais laikais verslo modelis nėra grįstas klausimu „kiek galiu užsidirbti pirmu bandymu?“, veikiau jau „kaip dažnai galiu pradėti iš naujo?“. Kaip pats prisistatote kitiems? Mano darbas – padėti žmonėms pasikeisti ir iš sraigtelių tapti menininkais. Kaip tik tuo užsiimu.

Daug kartų patyriau nesėkmę, tačiau protingai planuodamas sugebi atsitiesti.

Svarbu ne skaičiai, bet pasitikėjimas

Pažvelkite į pasaulinės rinkos veidrodį. Įvertinkite visus jos privalumus, unikalų plataus vartojimo prekių pasirinkimą bei įvairovę. Renginiuose be nuostatų ir stereotipų jūs susipažinsite su paskutinėmis naujovėmis, skirtingomis dizaino, tendencijų kryptimis. Paroda, kuri įvardins visus jūsų sėkmės faktorius. Tel. +370 5 213 55 34 info@lithuania.messefrankfurt.com

2015 2 13 – 2015 2 17 Frankfurtas prie Maino ambiente.messefrankfurt.com

Kas jus įkvepia tiems pokyčiams, kuriems vis dėlto ryžtatės? Mano herojai, gyvi pavyzdžiai, kuriuos turėjau ar turiu laimės pažinti: verslo rašytojai Zigas Ziglaras, Jay Levinsonas, rinkodaros ir organizacijos pokyčių specialistė Bernadette Jiwa, daug kitų. Kai pamatai, kiek jie pasiekė, norisi tą sėkmę pakartoti. Tačiau lygiai taip pat svarbu žinoti tuos atvejus, kai įvairiausių sričių menininkai kūrė tai, kas jiems iš tiesų rūpi, tačiau norimo rezultato nesulaukė. Žmonės dažnai sako: „Ak, norėčiau mokėti groti trimitu taip, kaip Milesas Davisas.“ Aišku, kad norėtum, bet juk nedarai to, ką darė M. Davisas ar Charlie Parkeris, kad taptų legendomis. O jie diena iš dienos klupo ir vėl stojosi. Kas motyvuoja nuolat mokytis? Reikia pradėti nuo pastabumo, reikia dairytis. Skaitydami mano tinklaraštį pamatysite, kad aprašau tuos dalykus, kuriuos kasdien stebiu aplinkui. Kodėl kas nors veikia ar neveikia, kodėl vieną politiką išrinko, o kito – ne, kodėl vyrų tualetas Vilniaus oro uoste šimtą kartų tvarkingesnis už vyrų tualetą Niujorko LaGuardios oro uoste? Man smalsu! Visi būtume protingesni, jei daugiau smalsautume. Aš nuolat klausinėju ir stebiuosi. Kokia alternatyva? Mirtis!

žmonės

Mokytoja, pagal specialybę dirbanti... versle

„Žinojau, kad gyvenime įsitvirtinti niekas nepadės, kad turiu pati savimi pasirūpinti“, – sako Žaneta Stankevičienė. S u z anne A ckerman - B erman nuotr .

Pasak statistikos ekspertų, roko grupės „AC/DC“ pavadinimas yra dažniausias randamas užrašas viešose vietose visame pasaulyje. Tai tarsi vilties ženklas, kad nepaisant kilmės gyvenime galima pasiekti viską.

š neturtingų šeimų kilę grupės nariai negalėjo pretenduoti į elitinį muzikinį išsilavinimą,

pradėjo muzikuoti vieno iš jų tėvų garaže ir savo pastangomis užkariavo pasaulį. Draudimo bendrovės „If“ filialui Lietuvoje vadovaujančios Žanetos Stankevičienės gyvenimas drąsiai gali būti lyginamas su šių muzikantų likimais. Pažinčių užnugario nesaugomiems, gyvenimo teikiamų galimybių nelepinamiems, vien talentą ir norą tobulėti turintiems jaunuoliams tai – vilties istorija. Pradėjusi nuo žemiausios grandies, Ž. Stankevičienė įmonėje padarė įspūdingą karjerą. Į įmonę atėjusi turėdama anglų kalbos mokytojo diplomą, per keletą metų tapo strateginio verslo valdymo magistre, „If P&C Insurance AS“ valdybos nare ir Lietuvos filialo vadove.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

RAMUNĖ SAKALAUSKAITĖ

Esate retas žmogus versle tuo požiūriu, kad, baigusi pedagogikos mokslus ir atsidūrusi draudimo polisų pasaulyje, išliekate pedagogė, skatinati kolegų ir pavaldinių augimą, puoselėjanti kūrybinę aplinką. Kaip tai atsitiko? Esu iš proletarų. Mane užaugino akla močiutė ir senelis. Jiems juodas ir sunkus darbas buvo vertybė. Močiutė sakydavo: nešok aukščiau bambos, dirbk, turėk amatą ir išgyvensi. Kaip ir ji, buvau rengiama būti siuvėja, gal dar kepėja. Kai aštuntoje klasėje užsimaniau kasetinio magnetofono, kainuojančio 70 rublių, ir paprašiau močiutės jį nupirkti, išgirdau atsakymą: vaikeli, tokia mano mėnesio alga, jeigu nori nusipirkti, eik dirbti. Visos mano paauglės draugės tada jau dažėsi lūpas, bandė kvepalus, o aš vietoj vasaros atos-

Mane užaugino akla močiutė ir senelis. Jiems juodas ir sunkus darbas buvo vertybė.

Mokytoja, pagal specialybę dirbanti... versle

gikos, psichologijos žinių. Tiek pačioje pradžioje būdama administratore, tiek vėliau tapusi pardavimų vadove, privalėjau mokyti kolegas, padėti klientams spręsti problemą arba surasti žmogų, žinantį atsakymą. Tokio darbo prasmė išryškėja skaitant vienišos motinos, auginančios po avarijos vaikščioti negalinčią mergaitę, padėką. Jos dukrai parūpiname keliolika tūkstančių litų kainuojančius protezus, kurie turi būti keičiami kasmet, iki jai sukaks aštuoniolika metų. Arba kai išgirstu padėką iki ašarų susijaudinusio žmogaus, kuris grįžęs į užlietą ir vėliau suremontuotą namą rado išsaugotą staktą, kurioje pažymėtas jo vaikų augimas. Tuomet suprantu, kad draudimas gali būti prasmingas ir reikalingas. Kas vertė judėti į priekį? Vilniuje radau tokių dalykų, kokių nebuvo gimtojoje Šilutėje. Norėjosi ir į teatrą, ir į kiną nueiti, ir naują žodyną nusipirkti. Na, o svarbiausia – norėjau gyventi taip, kad seneliams nebūtų dėl manęs gėda.

togų ėjau į vaikų darželį dirbti auklyte. Teko lyginti patalynę, plauti grindis, naktipuodžius. Būdama jautri kvapams paauglė, sunkiai tai pakėliau. Būtent tada, kai keturiolikos supratau, kad visą gyvenimą tokio darbo dirbti nenorėčiau, įvyko lūžis. Tapo aišku, jog privalau mokytis, tačiau, be fantazijų tapti akių chirurge, kad grąžinčiau aklai močiutei regėjimą, tada dar nežinojau, kokią profesiją rinktis. Vykstant pirmajai švietimo sistemos reformai, kai buvo galima bandyti stoti tik į vieną specialybę, grįžau netapusi studente. Namuose išgirdau: kas močiutės neklauso, valgo duoną sausą. Teko ieškoti darbo. Pakliuvau į mokyklą. Pradžioje maniau, kad mokytoja tikrai nebū-

siu, tik prastumsiu vienus metus iki kito stojimo į aukštąją. Tačiau atsistojusi prieš 5–10 klasių mokinius (pastarieji buvo vos porą metų jaunesni už mane) supratau, kad tai yra nerealus ir prasmingas darbas. Vaikai tokie skirtingi, ir tai taip įdomu. Atėjus laikui paduoti dokumentus į aukštąją mokyklą, jau neabejodama stojau į tuometį Pedagoginį universitetą, buvau priimta į anglų kalbos specialybės studijas. Gal tik praėjus penkeriems metams nuo darbo draudimo įmonėje pradžios, ėmusi galvoti apie gyvenimo prasmę ir savo misiją, supratau, kad darbas šioje įmonėje man palieka galimybę tęsti pedagoginę veiklą. Suvokiau, kad nesvarbu, kur dirbi, svarbu, ką darai. Ir draudimo įmonėje reikia daug pedago-

Kokia buvo darbo „If “ bendrovėje pradžia? Buvau smalsi. Nė vienas darbas neatrodė žeminantis. Visą laiką dariau tai, ko iš manęs buvo tikimasi, ir, matyt, daugiau. Niekada nesiekiau karjeros ir apie ją nesvajojau, savotiškai jos bijojau ir vengiau. 1999 m. gruodžio 29 d. įsikūrusi draudimo bendrovė „If“ (tada „Sampo“) veiklą Lietuvoje pradėjo nuo nulio. Įmonė buvo nauja, pareigybių niekas nežiūrėjo. Dirbau viską, ką reikėjo: aptarnavau klientus, rengiau ataskaitas, vertėjavau, organizavau renginius, stumdžiau spintas, o reikalui esant net grindis ploviau. Kartais gaudavau tokių užduočių, kad iš septynių žodžių šešių nesuprasdavau. Pavyzdžiui, per savaitę sukurti tiesioginių pardavimų strategijos projektą. Tarsi visi žodžiai lietuviški, tačiau tada, neturint jokių verslo žinių ir patirties, ne viskas buvo aišku. Daug skaičiau ir mokiausi, jei nesuprasdavau, klausdavau. Toks buvo mano kelias. Kiekvienais metais gaudavau naujų užduočių, o mano vadovai pareikšdavo: darai daugiau, negu priklauso pagal pareigas, atėjo laikas realiai imtis naujų atsakomybių. Nors pati sau buvau pasakiusi, kad, būdama filologė, nemėgdama matematikos ir finansų, draudimo nesuprantu ir draudike niekada nebūsiu. Tačiau mano anglų kalbos žinios, kurių reikėjo tuomečiams vadovams, padėjo plėsti

2014 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Kiek bus 2 + 2?

Gamyboje ne taip lengva suskaičiuoti gaminio savikainą. V ladimiro I vanovo nuotr .

Daugelis verslininkų yra girdėję anekdotą apie gerą buhalterį. Kai buhalterio paklausė, kiek bus prie dviejų pridėjus du, jis atsakė: o kiek reikia?

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimiro I vanovo nuotr .

ad nenuostabu, kad ne- nes funkcijas. Viena funkcija – buhalterinė retai įmonių vadovai priimdami įvai- apskaita, tai visų patenkančių į įmonę ir iš jos rius verslo sprendimus nelabai pasitiki buhalterine informacija. O kai kurie netgi juokauja, jog buhalteris – tai už įmonės lėšas įmonėje įdarbintas mokesčių inspekcijos agentas. Ne tik tarp vadovų, bet ir tarp įmonės darbuotojų apskaitos padalinio darbuotojai dideliu populiarumu pasigirti negali. Neretai tenka išgirsti komentarų, kad apskaita – tai tie, kurie trukdo verslui visokiais savo tvarkos ir popieriukų reikalavimais. Kadangi esu diplomuotas buhalteris (nors niekada tiesiogiai buhalterijoje nedirbau), norėčiau panagrinėti apskaitos naudą ir žalą vadovų sprendimams bei įmonių veiklai.

Dvi apskaitos Įmonėse apskaitos padalinys atlieka dvi esmi-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

išeinančių vertybių srautų stebėjimas bei fiksavimas. Taip pat mokesčių ataskaitų rengimas. Mokestinė dalis labai svarbi, nes laiku nepateikusi ataskaitų mokesčių inspekcijai ar „Sodrai“ įmonė gali sulaukti rimtų nemalonumų, todėl norėdami sutvarkyti visas mokesčių ataskaitas buhalteriai tampa tokie įkyrūs, kad net nusipelnė mokesčių inspekcijos agentų vardo. Tačiau šis straipsnis ne apie mokestinę apskaitą. Kita labai svarbi apskaitos funkcija – tai įmonės padalinių, darbuotojų veiklos ir galimų verslo sprendimų vertinimas, vadinamoji valdymo apskaita (management accountant). Valdymo apskaitos uždavinys – vadovams ir darbuotojams suteikti informacijos, kuri rei-

Apskaita kaip mokslas pradėjo formuotis XV amžiuje.

kalinga planuojant įmonės veiklą, priimant valdymo sprendimus ir kontroliuojant, kaip įgyvendinami priimti sprendimai. Reikia pripažinti, kad neretai įmonėse valdymo apskaitos padalinys atskiriamas nuo buhalterinės apskaitos ir pavadinamas finansinės ar ekonominės analizės skyriumi ar departamentu. Tokie analizės skyriai neretai renka daug įvairiausių duomenų, atlieka daug visokių analizių, vertinimų. Iš tikrųjų jie turi pateikti įvertinimą ir padėti vadovams priimti sprendimus šiais klausimais: · dėl organizacijos kaip visumos veiklos įvertinimo; · dėl investavimo į įrenginius; · ar gaminti patiems, ar naudotis išorės tiekėjų paslaugomis; · ar efektyviai veikia įmonių padaliniai; · kurie produktai ar paslaugos naudingiausi (pelningiausi). Prieš nagrinėdamas, kaip atliekami tie vertinimai, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į dažną klaidą, kurią daro apskaitos darbuotojai. Ta klaida – tai siekis surinkti visiškai tikslius duomenis, kartais net iki keturių skaitmenų po kablelio, vadybos sprendimams priimti. Labai tiksliems duomenims surinkti reikia laiko ir pastangų. Neretai nutinka taip, kad kol tokie duomenys surenkami ir pateikiama informacija, jie netenka aktualumo, vadovai jau būna priėmę sprendimus remdamiesi intuicija bei spėjimais. Toks tikslumo siekimas kyla iš finansinės apskaitos įpročių ir taisyklių. Finansinėje apskaitoje bet koks, net mažiausias, netikslumas gali reikšti rimtą klaidą visoje apskaitoje. Tačiau vadybos apskaitoje siekti didelio tikslumo nereikia. Daugelis vadybos sprendimų priimami remiantis ne tik turimais duomenimis, bet ir įvairiomis prielaidomis apie ateitį. O prielaidos niekada nebūna tikslios. Be to, jei sprendimai priimami remiantis netinkamu algoritmu, tada ir labai tikslūs duomenys nepadės.

Gaminio savikaina – švenčiausia apskaitos karvė Verslo tikslas – uždirbti pinigus, o tam įmonė turi parduoti savo gaminius ir paslaugas brangiau nei jų įsigijimo kaštai. Todėl gyvuoja įsitikinimas, kad jei įmonė prekes ir paslaugas parduoda pigiau nei savikaina ilgesnį laiką, ji pasmerkta bankrotui. Prekyboje gaminio savikainą nesunku nustatyti – tai įsigijimo kaina. Taip pat nesunku suskaičiuoti maržą, kurią uždirbame pardavę tą prekę, – iš pardavimo kainos atimkite pirkimo kainą. Viename anekdote verslininkas savo buvusiam bendraklasiui pasakoja prekybos verslo subtilybes – už du

įžvalgos

Kas valdo internetą Rusijoje Rašytojas ir žurnalistas Ericas Arthuras Blairas (geriau žinomas kaip George’as Orwellas) yra pasakęs: „Pasaulį valdo tas, kas valdo informaciją.“

„Yandex“ įkūrėjas Arkadijus Voložas pasisako prieš griežtą interneto kontrolę. „ R euters “ nuotr .

Stambiausias Rusijos interneto bendroves valdo Vladimirui Putinui ištikimas Ališeras Usmanovas. „ B loomber g “ nuotr .

DAINIUS DABAŠINSKAS

„Yandex“ – didžiausia interneto bendrovė Rusijoje.

ėl šių metų įvykių do intensyviausią privatizacijos laikotarpį ukrainoje itin padidėjo propagan- Rusijoje ir išvengė pagrįstų ar nepagrįstų kaldos srautas. Visur – ir Ukrainoje, ir liku- tinimų dėl turto grobstymo. Nuo 1996 iki siame pasaulyje. Klasikiniai manipuliavimo ir propagandos atvejai matomi Rusijoje. Propaganda ten sklinda per žiniasklaidą, televiziją ir internetą. Pažvelkime atidžiau į internetą, ypač atkreipkime dėmesį į tris didžiausias bendroves: „Mail.ru Group“ (MrG), „VKontake“ (VK) ir „Yandex“. MrG įkūrėjas Jurijus Milneris verslininko karjerą Rusijoje pradėjo 1995 m. kaip finansų brokeris viename pirmųjų bankų, įsikūrusių po SSRS griūties, – „Bank Menatep“. Banko savininkas buvo „Yukos Oil Company“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis. Prieš pradėdamas dirbti Rusijoje J. Milneris nuo 1990 m. trumpai dirbo Pasaulio banke. Taip jis pralei-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

2009 m. J. Milneris „Bank Menatep“ ėjo viceprezidento ir Investicijų skyriaus vadovo pa reigas, 2006 m. bankas pervadintas į „Trust National Bank“. Sfera, į kurią J. Milneris pradėjo investuoti, buvo interneto plėtra šalyje. Pirmoji stambi investicija padaryta 1998 m., tuomet įkurta įmonė „Mail.ru“. 2005 m. jis įkūrė „Digital Sky Technologies“ (DST) – antrinę tuo metu jau iš „Mail.ru“ į MrG pervadintos bendrovės įmonę. Rusijos prezidentu 2008 m. išrinkus Dmitrijų Medvedevą, interneto versle pirmą kartą pasirodo Ališero Usmanovo pavardė. Jis įsigyja 17,9 proc. akcijų ir tampa MrG bendraturčiu. Tais pačiais metais J. Milneris tampa D. Medvedevo suformuotos vyriausy-

Kas valdo internetą Rusijoje

bės nariu, atsakingu už komunikaciją ir modernizaciją. 2011 m. su Pavelu Durovu, kuriam iki 2014 m. rugsėjo vidurio priklausė socialinis tinklas VK, įkūrė organizaciją „Start Fellows“, skirtą jauniems Rusijos programuotojams remti. Taigi viskas klostėsi, atrodytų, gana šviesia linkme.

A. Usmanovo internetas 2012 m. į prezidento pareigas grįžus Vladimirui Putinui, J. Milneris dėl nesuprantamų priežasčių tyliai pasitraukė (o gal buvo patrauktas?) iš MrG direktoriaus posto. Naujuoju vadovu tapo Dmitrijus Grišinas. Jam priklauso 29 proc. bendrovės akcijų, 45 proc. buvo laisvai parduodamos Londono vertybinių popierių biržoje, 17,9 proc. akci-

jų priklauso bendrovei „New Media Technologies“ (NMT). NMT savininkas yra dažnai įvairiomis progomis minimas A. Usmanovas, žiniasklaidos vadinamas pagrindiniu MrG valdytoju. Tais pačiais metais DST atsiskyrė nuo MrG. Ji tapo finansiškai nepriklausoma nuo MrG (vadovas taip pat buvo nepavaldus MrG), bet ne nuo A. Usmanovo pinigų. Šis tapo pagrindiniu DST akcininku. Bandant suprasti, kas galėjo nulemti J. Milnerio pasitraukimo priežastis, būtų galima paklausti, ar šis bendrovių atsiskyrimas, jo pasitraukimas iš direktoriaus pareigų ir akcijų pardavimas buvo numatytas iš anksto dėl įmonių plėtros, ar su šiuo įvykiu susiję 2011 m. protestai, po jų prasidėję atleidimai ir spaudimas J. Milnerio kolegai

P. Durovui. 2011–2012 m. protestai daugiausia buvo koordinuojami per VK, populiariausią Rusijoje socialinį tinklą. Protestai kilo dėl galbūt suklastotų rinkimų į Rusijos Dūmą. Per juos A. Usmanovas atleido „Kommersant Vlast“ žurnalo redaktorių Maksimą Kovalskį ir „Kommersant“ kontroliuojančiosios įmonės vadovą Andrejų Galijevą. Atleidimo priežastis – po partijos „Vieningoji Rusija“ pergalės rinkimuose į parlamentą, jie išleido žurnalo numerį, kurio viršelyje buvo V. Putino, stovinčio prie dauginimo aparato, nuotrauka su antrašte „Vieningi mėtytojai. Kaip suklastojo rinkimus: liudytojų parodymai“. Matydamas šių įvykių padarinius J. Milneris galėjo prieiti prie išvados, kad jei nepasitrauks iš MrG vadovo posto, jo gali laukti „Kommersant Vlast“ žurnalo darbuotojų likimas, prasidės spaudimas, kaip P. Durovo atveju, ar – dar blogiau – nutiks kas nors panašaus į jo buvusio vadovo M. Chodorkovskio istoriją, kurio byloje jis atsisakė liudyti. Dar prieš tapdamas trečiu pagal turtą oligarchu Rusijoje, A. Usmanovas 1990 m. su dviem partneriais įkūrė investicijų įmonę „Interfin“. Tikslas buvo įsigyti Rusijos Belgorodo srityje esančias plieno gamyklas. Kai tai buvo padaryta, įmonė neliko nepastebėta „Gazprom“. Ši nusipirko 20 proc. „Interfin“ akcijų. A. Usmanovas tapo tuomečio „Gazprom“ vadovo Remo Viachirevo padėjėju, o 1998 m. pradėjo dirbti generaliniu direktoriumi „Gazprom InvestHolding“ ir šias pareigas eina iki šiol. Kaip jis tapo vals-

2014 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Kalnuotas Armėnijos kelias

Priėjimo prie jūros neturinčiai ir izoliuotai Armėnijai reikia galingų sąjungininkų. I n g os L iutkevi č ienės nuotr .

Lygiai prieš metus, 2013-ųjų lapkričio pabaigoje, Vilnius ruošėsi Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. Susitikimui, kuris turėjo nulemti tolesnį posovietinių valstybių kelią: į Rytus ar į Vakarus. Dabar, prabėgus metams, galime pasakyti, kad viena valstybė dėl savo vektoriaus apsisprendė kur kas anksčiau, nei įvyko Vilniaus susitikimas. Tai buvo Armėnija.

a l n u o t oj i armėnija ilgai aktyviai flirtavo su europos sąjunga (es). Šalies poli-

tikos elitas jau nuo 1997 m. burkavo su ES ir meiliomis akimis žvelgė į Vakarų pusę. Dabartinis šalies prezidentas Seržas Sargsianas skrisdavo į Rytų partnerystės susitikimus, maloniai šypsojosi prieš fotoobjektyvus ir spaudė dešinę demokratijos plėtros atstovams, žadėjo puoselėti Briuselio siūlomas tradicijas. Vis dėlto tiek S. Sargsianas, tiek buvę Armėnijos prezidentai Robertas Kočarianas ar Levonas Ter Petrosianas žinojo, kad šalies laukia sunkus ir galbūt net neįmanomas kelias tikrosios demokratijos link. Sudėtinga geografinė ir geopolitinė padėtis lėmė, kad dvigubai už Lietuvą mažesnė Armėnija nuolat turėjo ieškoti stipresnių partnerių užtarimo.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

VAIDOTAS ŠERNIUS

I nes S c h ulik nuotr .

Vieniša tarp vilkų

Visas Kaukazo regionas – ir Šiaurės, ir Pietų – niekada nepasižymėjo stabilumu. Istoriškai taip susiklostė, kad regione daugybė skirtingų tautybių ir religijų. Pietų Kaukaze esančią Armėniją supa keturi kaimynai: Gruzija, Turkija, Iranas ir Azerbaidžanas. Būtent pastarasis kelia didžiausią galvos skausmą Jerevanui ir neleidžia ramiai miegoti visiems armėnams. Irano buvimas greta taip pat nedžiugina, ši valstybė nuolat palaiko Azerbaidžano politiką, o greta Armėnijos esančiose Irano provincijose, Vakarų ir Rytų Azerbaidžano regionuose yra beveik tiek pat azerų, kaip ir Azerbaidžane. Nors ir gyvena Irane, jų politinės pažiūros visiškai sutampa su Baku politiniais įsitikinimais. Todėl Armėnijos politikai nesitiki, kad Irano

Pietų Kaukaze esančią Armėniją supa keturi kaimynai: Gruzija, Turkija, Iranas ir Azerbaidžanas.

AURELIJUS KATKEVIČIUS

2014: KOSMOSAS, KARAS, VOKIETIJA tema Metų pabaigoje įprastos įvairiausios apžvalgos. Nedarykime „Verslo klasėje“ išimties. Bet ir nesistenkime aprėpti to, kas neaprėpiama. Trys, mano akimis žvelgiant, pagrindiniai metų žodžiai įvardyti pavadinime.

Šiemet žmonijai pavyko nutupdyti nusileidimo modulį ant kometos. „ R euters “ nuotr .

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

al tuos laikotarpio raktažodžius pavadinime reikėtų dėlioti kita tvarka? Pradėti, pavyzdžiui, nuo mus visus prie įvairių ekranų prikausčiusio karo Ukrainoje? 2014 m. sausį liepsnojančios padangos prie Maidano, kritusiųjų Dangaus šimtinė vasarį, žalieji Rusijos pasiuntiniai Kryme kovą, pasiklydę Rusijos desantininkai Donbase rugpjūtį, naujo prezidento ir naujos Rados rinkimai. O Ukraina – juk tik vienas naujo, kitokio, bet vis tiek liepsnojančio pasaulio gaisro elementų. Ne Lietuvoje, kitose pasaulio vietose, geriau, pavyzdžiui, matomas ne Donecko oro uosto apšaudymas, bet tai, kad Sirijos ir Irako islamo valstybės smogikams ir vėl nepavyko paimti Kirkuko miesto naftos turtingame Irako regione. Arba barikados Honkonge.

visuomenė

Spėjama, kad po kelerių atgailos metų Vladislovas patraukė į anuomet labai pažangią Portugaliją. „ Wiki p edios “ nuotr .

Jogailos sūnus Madeiroje Madeira yra puikaus klimato, ryškiaspalvės augmenijos sala vidury Atlanto vandenyno. Klimatas puikus, nes salos krantus skalauja Golfo srovė. Stačios uolos, aštrios kalnų viršūnės, pusmetriniai mums nepažįstamų augalų žiedai, maloniai šiltas oras kiaurus metus – visiška egzotika. Bet mums, lietuviams, Madeira egzotiška ir dar dėl vienos svarbios priežasties – istorinės.

rieš šešerius metus buvau madeiroje ir ten, nusipirkęs pirmą pasitaikiusį kelionių po salą vadovą, perskaičiau, kad vienas

pirmųjų Madeiros kolonizatorių buvo Vladislovas III Varnietis (1424–1444 m.), mūsiškio Lenkijos karaliaus Jogailos (1348–1434 m.) sūnus. Štai taip, juodu ant balto.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

REGIMANTAS DIMA

Nepavykęs kryžiaus žygis Ši istorija, tiksliau portugališkoji jos versija, verta atskiro pasakojimo. Kad suvoktume portugalų versiją, reikėtų pradėti kalbėti nuo paskutinių kryžiaus žygių. Jie nesibaigė su Jeruzalės praradimu. Krikščioniškasis pasaulis XIV–XV a. sunerimęs stebėjo aplink Konstantinopolį besirandantį augančios naujos geopolitinės galybės

Praėjo tik vienos kartos gyvenimas, kai lietuviai su lenkais triuškino kryžiuočius Žalgirio mūšyje, o dabar jau patys kaunasi kryžiuočių armijoje su netikėliais...

visuomenė

Pasaulis be Dievo ir su Dievu

1. Alvydas Jokubaitis

yra apsisprendęs katalikas ir kitų religijų tradicijos jam yra tik smalsumo objektas. J uditos Gri g elytės nuotr .

Arūnas Kučinskas mano, kad žmonės per daug vieni kitiems įrodinėja. V ladimiro

Kalbėti viešai apie tikėjimą šiais laikais lyg ir nepadoru.

iekas nepasmerks, neišvadins kvailiu, tačiau prašnekęs sulauksi atlaidžios šypsenos – tokios,

kokios sulaukia tie, kurie užsiima kokiu nors keistu sportu. Pavyzdžiui, landžioja po olas ar šoka su parašiutu. Nieko bloga, bet ir nieko rimta.

Tikintieji kitaip miršta Su režisieriumi Cezariu Graužiniu susitinkame prieš Vėlines „Šekspyro“ viešbučio kavinėje. Jis atlekia iš spektaklio „Dr. Faustas“ repeticijos – energingas, žibančiomis akimis: „Repetuojant „Faustą“ apie tikėjimo klausimus turi galvoti kasdien. Man tai labai malonu.“ Ar verta kalbėti apie tikėjimą pasaulyje, kuris netiki? Romos kataliku save laikantis C. Graužinis įsitikinęs, kad besiskelbiantys netikinčiais tik meluoja sau: „Kiekvienas, net ir slapčia nuo

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

I vanovo nuotr .

GINTA GAIVENYTĖ

J uditos Gri g elytės nuotr .

savęs, kalbasi su būsima mirtimi. Žmogaus tikėjimas yra didesnis už religiją paradoksas – tai pagrindinis instinktas.“ Apie Dievą pokštauti gali daugelis, o apie mirtį įprasta kalbėti niūriai rimtai. Todėl keista klausytis, kaip džiugiai C. Graužinis pasakoja apie tėvo iškeliavimą. „Jis buvo prasižiojęs, tarsi nustebęs. Atrodė, kad pamatė ką nors, kas jį stulbino, – režisieriui buvo gaila tėvui užmerkti akis, nes veidas buvo toks gyvas. – Jis atrodė lyg entuziastas, išėjęs naujų nuotykių. Kai prisimenu tą veidą, vizualiai man aišku, kas yra tikėjimas.“ Tikintieji kitaip gyvena ir kitaip miršta. C. Graužiniui jie atrodo gražesni ir laisvesni. Jei žmogus gyvenime nemato gilesnės prasmės, jis pasmerktas suktis tarp darbo ir pramogų. Pašnekovas kritikuoja šiuolaikinio verslo filosofiją, nes joje viskas matuojama sėkme ir

Menininkas tvirtina šlovinantis tinginystę, tačiau nenori būti netinkamai suprastas.

visuomenė

Kaip romėnų papročiai virto įstatymu

Lietuvos civilinio kodekso nuostata dėl kaimyno vaisių raškymo kilo iš romėnų VII lentelės. J uditos Gri g elytės nuotr .

Romėnų XII lentelių – šiuolaikinės teisės pagrindas. „ Wiki p edios “ nuotr .

Garsusis romėnų teisės šaltinis – XII lentelių – toli gražu ne pirmasis rašytinis įstatymas teisės istorijoje. Ir vis dėlto jis turėjo didžiulę įtaką jos raidai.

ki sukuriant xii lentelių, visa romėnų teisė buvo vien paprotinė. Tai reiškia, kad visuotinai priimtinos elgesio taisyklės buvo perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Kasdieniame gyvenime tai kėlė nemažai problemų. Asmuo, gindamas savo pažeistas teises, niekada negalėjo būti tikras, ar jo teisėtas interesas gali būti apgintas ir ar apskritai jo interesą galima pavadinti teisėtu. Nebuvo galimybės atsiversti įstatymus ir juos paskaityti, kad susipažintum su savo teisėmis ir pareigomis. Likdavo tik pasitikėti tais, kuriems patikėta aiškinti teisę, – žyniais. Svarbu tai, kad žyniai buvo vien iš patricijų luomo. Įsivaizduokime, jeigu kyla eilinio plebėjaus ir įtakingo patricijaus ginčas, kieno naudai patricijų žynys bus linkęs aiškinti teisę ir priimti sprendimą?

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

TOMAS CHOCHRINAS

Čia ir slypėjo didžiausios problemos, nes tokie šiuolaikiniai principai kaip teisinis tik rumas, stabilumas neegzistavo. Tai kėlė plebėjams didžiulį nepasitenkinimą, o jo atomazga tapo žinomų svarbiausių teisinių papročių surašymas. Taip gimė XII lentelių. Deja, šį rezultatą pasiekti nebuvo lengva ir dėl jo teko nemažai pakovoti.

Dešimčiai vyrų pavesta valdyti Romą Pirmasis asmuo, kuris bandė surašyti paprotinę teisę, buvo Gajus Terentilijus Arsa, 462 m. pr. Kr. ėjęs liaudies tribūno pareigas. Jis ir pradėjo procesą, per kurį surašyti papročiai buvo pavadinti jo vardu – Terentilijaus įstatymu. Tačiau nuolatinis patricijų ir plebėjų konfliktas, vergų sukilimas ir karas su išorės priešais tapo neįveikiama kliūtimi siekiant

Pirmasis asmuo, kuris bandė surašyti paprotinę teisę, buvo Gajus Terentilijus Arsa.

visuomenė

Lietuviai: žmonės, kurie nežiūri savo reikalų

Lietuviai ir paprastą pasakojimą apie kokius nors egzotiškus kraštus suvokia kaip instrukciją keisti gyvenimą. K ristinos J armalytės nuotr .

Jie nežiūri savo reikalų arba žiūri ne savo, sakiau jums. Jūs manote, kad esate privatūs žmonės, tokie šiauriečiai, tačiau tiesa yra kitokia ir aš ją tuojau jums įrodysiu.

ažkada, kai dar gyvenau didžiojoje britanijoje

ir rengiausi grįžti į Kryžių ir Dainų šalį, Lietuvos žiniasklaidos atstovai manęs paklausė, ar dėl ko nors nerimauju. Atsakiau, jog šiaip nieko nebijau (tai tiesa), tačiau truputį neramu dėl to, kad teks klausytis aiškinimų, kaip turėčiau gyventi ir ką rinktis.

Nuogąstavimai pasitvirtino Tai ne pats sugalvojau: ryšiai su lietuviais Didžiojoje Britanijoje, kurie brukosi į akis nenutildami, bandydami paprotinti, kad nežinau, ką darau grįždamas, kad tikrai „paminėsi mano žodį“, nuteikė pesimistiškai. Juo labiau kad apsilankymai Lietuvoje sujungdavo mane su tamsiąja gimtosios šalies savasties dalimi: kiekviename žingsnyje rūpestingi giminės liepdavo ko nors nedaryti

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

ANDRIUS UŽKALNIS

M ildos R ūkaitės nuotr .

– neimk šito taksi, jis brangus, čia pinigų nesikeisk, ten geriau. Toje parduotuvėje nepirk, kitur bus nuolaida. Ir taip be galo. Tai ypač siutino, turint galvoje, kad po pusdienio tie patys giminės, praleidę valandą bėdodami, kad laidinio telefono tarifai vis didėja, ir paklausti, kiek kainuoja minutė pokalbio tarp Vilniaus ir Kauno, tegalėdavo pasakyti: „Nežinau, labai brangiai.“ Apskritai lietuvių kišimasis į svetimus reikalus visuomet tiesiogiai susijęs su neišmanymu to reikalo, į kurį kišasi: pavyzdžiui, kuo mažiau nutuokia apie mokyklas ir kuo mažiau turi vaikų, tuo daugiau kalbės apie tai, kur kitas turi šviesti ir lavinti savuosius ir kokie kiekvieno pasirinkimo pranašumai. Apie darbo paieškas noriai kalba tie, kurie patys yra įsidarbinę tik todėl, kad niekas nepasirūpina jų atleisti, ir

Lietuviškiausias gyvenimo modelis yra ne daugiabutis namas ir net ne kaimas, bet vienkiemis.

laisvalaikis

Talentingas latvis porevoliucinėje Maskvoje Sudėtinga istorija, sunki. Ji – konkretaus žmogaus, o juk asmeninės istorijos būna gerokai painesnės nei apibendrinti faktai istorijos vadovėliuose.

„Kuriu naują realybę, kuri dar neegzistuoja“, – rašė Gustavas Klucis, kurdamas „Dinamišką miestą“. N uotrauka i š L N M A kolekcijos .

Menininkas dirba kaip operatorius ir režisierius kartu, atsisakydamas tradicinės perspektyvos ir proporcijų. 1928 m. Maskvos spartakiados plakatas. N uotrauka i š L N M A kolekcijos .

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

A u š ros B arysienės nuotr .

iame pasakojime susi- versti klausytis šiandien. Kai kurie net nori ją pynę daug dalykų: talentas, novatorišku- pakartoti – jiems G. Klucio istorija galėtų

mas, istorija, utopinės svajonės ir mirtis nuo jų rankos tiesiogine to žodžio reikšme. Susipažinkite – menininkas iš Latvijos Gustavas Klucis (1895–1938 m.). Nors G. Klucis gimė ir augo Latvijoje, vadinti jį šios šalies kūrėju būtų netikslu – to nedarė ir Rygoje surengtos didelės retrospektyvinės jo darbų parodos organizatoriai. Tuomečio Latvijos meno kontekste jo nėra ir negalėtų būti. G. Klucis priklauso vienam įdomiausių ir įtakingiausių XX a. pradžios meno judėjimų Europoje – Rusijos avangardui. Nuo 1918-ųjų iki pat nužudymo 1938 m. jis gyveno ir dirbo Maskvoje. Taip tapo liudininku ir kūrėju tos keistos, tragiškai pasibaigusios epochos, kurios atgarsių vėl esame pri-

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

būti geras perspėjimas.

Dinamiškas miestas kosmoso platybėse Džiaugiuosi, kad ilgus metus G. Klucio kūrybą tyrinėjanti jo retrospektyvinės parodos kuratorė Iveta Derkusova aprodė man visą Rygos „Arsenale“ veikusią parodą. Su jos pagalba per plačias sales vesiu ir jus. Pradžioje – ankstyvieji G. Klucio kūriniai, iš kurių matome, kaip atvykęs į Maskvą ir tapęs mylimiausiu garsiojo Kazimiro Malevičiaus (1878–1935 m.) mokiniu, jis mikliai išmėgina kubizmą, futurizmą, suprematizmą ir po poros metų ima kurti savo sistemą. „Meilė neegzistuoja, kaip neegzistuoja ir aukštasis ar žemasis grožis. Šie žodžiai pri-

G. Klucis priklauso XX a. pradžios meno judėjimui – Rusijos avangardui.

laisvalaikis

Karo šventės nuotaikos Kijivo Rusioje Kai Ukrainos nepriklausomybės dieną Maidano aikštėje stovėjau rankoje laikydamas tualetinio popieriaus ritinėlį su utopiniu botoksu padailintu „didžiojo brolio“ veidu, galvojau: „Šita chebra per daug sau leidžia.“

antiteroristinę operaciją (tiksliau – karą) išlydimi ukrainos sūnūs visų susirinkusių akivaizdoje darėsi asmenukes, filmavo minią ir kitaip pažeidinėjo drausmę. Lietuvos kariuomenėje už tokius poelgius rikiuotėje nurautų ausis. Po daugybės metų su vyšnine berete imi suprasti, kada ir kokius prietaisus reikia išsitraukti, kurioje vietoje, ką ir kaip paspausti ir kodėl, kai tave pasitinka aplodismentais, dar nereiškia, kad viskas baigsis gerai. Po ceremonijos tie, atrodo, net mokyklos nebaigę vaikai išvažiavo į frontą pas psichus, o aš, pusseptintų metų ruošęsis su tokiais susitikti, iškeliavau laukti.

Istorija laukia sienos Ukrainos masteliais nedidelis, nė 300 tūkst.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

Vasarį nuvertus Leniną, pjedestalas perdažytas ukrainietiškai. E g idijaus J ur g elionio nuotr .

Černihivo gyventojai tikisi, kad šalį krečiantys kariniai konfliktai miestą aplenks. E g idijaus J ur g elionio nuotr .

EGIDIJUS JURGELIONIS

Polinos T ikunovos nuotr .

gyventojų neturintis, Černihivo miestas prieš metus net pačioje Ukrainoje buvo mažai kam įdomi provincija, o Lietuvoje apie tokį nedaug kas buvo girdėjęs. Vos vienas kitas gurmanas paminėjus šį pavadinimą prisimena ten gaminamo alaus skonį ir aromatą. Nors, tiesą sakant, patys vietiniai tą gėrimą vertina skeptiškai. Vis dėlto Desnos upės slėnyje įsikūręs Černihivas Ukrainos istorijoje užima svarbią vietą. 907 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – Kijivo Rusios kunigaikščio Olego pasirašytame pakte – paminėtas miestas laikomas antru svarbiausiu po Kijivo. Atrodo, karo nuotaikomis gyvenanti Ukraina šiuo požiūriu grįžta į Kijivo Rusios laikus – Černihivas tarsi tampa sostinės skydu.

Rugpjūčio antra pusė Černihive yra pats vestuvių įkarštis.

laisvalaikis

Parodyti „Jaguarui“, kieno viršus Benzingalviui žinia, kad į Lietuvą savaitei atvyko vienas gražiausių „Jaguaro“ kūrinių, yra kaip raudono audeklo mostelėjimas buliui prieš nosį.

inf. Kai kurie techniniai duomenys Ilgis (mm) - 4470 Plotis (mm) - 2042 Aukštis (mm) - 1311 Svoris (kg) - 1594 Variklis (l, kW/AG) - 3, 280/380 Sukimo momentas (Nm) - 460

Įsibėgėjimas iki 100 km/val. (sek.) - 4,9

Maksimalus greitis (km/val.) - 275

Pavarų dėžė 8 laipsnių, automatinė

Degalų sąnaudos (mišrios, l 100 km) - 8,6

Kaina Lt (Eur) 278 000 (80 514)

Š A LT I N I S : G A M I N T O J O I N F O R M A C I J A

ad klausimų, kodėl vos gavusi oficialaus „jaguaro“ atstovo lietuvoje laišką, kad bendrovės kieme

savaitei sustojo sniego baltumo „Jaguar F Type S Coupe“, čiupau telefoną ir paprašiau vadybininkų leisti jį pavairuoti, turėtų nekilti.

Sėkmė nenusisuko „Jaguar“, kaip ir „Land Rover“, nuo 2008 m. yra valdomas indų koncerno „Tata motors“. Kai keitėsi visame pasaulyje pripažinto, puikiai pažįstamo ir seno ženklo savininkas, pasigirdo pašaipų, kad „Jaguaro“ likimas nuspręstas ir šuoliui pasiruošusios laukinės katės logotipu papuošti automobiliai kokybe primins „Tata“ modelius. Dabar jau aišku, kad indai pasistengė išlaikyti visas gerąsias

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

DINA SERGIJENKO

J uditos Gri g elytės nuotr .

„Jaguaro“ savybes ir indiško plastiko tvaiku britų gaminami modeliai neatsiduoda. Ir ne tik tai. Į didžiulio koncerno globojamą britų „Jaguarą“ vėl atsisuko sėkmė. Šių metų pradžioje prabangių automobilių gamintojas pripažino, kad 2013-ieji buvo itin geri ir bendrovės pardavimai augo kone penktadaliu. „F Type“ serija pristatyta prieš dvejus metus Paryžiaus automobilių parodoje. „Jaguar“ aiškina, kad ši serija gimė panorus priminti legendinius ilganosius „E Type“. Nuo 1961 m. leisti modeliai daugelio atmintyje paliko ryškų pėdsaką. Jie ne kartą rinkti gražiausiais pasaulyje automobiliais, įtraukti ne į vieną legendinių ir kitokiais epitetais apipintų automobilių sąrašą ir baigti gaminti 1975-aisiais. Pamatę vieną kitą iki šių dienų išlikusį „E Type“ vis dar gatvėje seilę var-

„Jaguar“ aiškiai parodė, kad tas, kuris vairuoja, ir yra padėties šeimininkas.

laisvalaikis

Humoro kūrėjai ir klausytojai

„Lietuvoje nėra humoro kultūros“, – sako Paulius Ambrazevičius. J uditos Gri g elytės nuotr .

Ant scenos lipau ne pirmą kartą, todėl nedrebėjo nei rankos, nei, tikiuosi, balsas. Juo labiau kad tai dariau ne tam, kad visus išversčiau iš koto. Lipau tam, kad apie humorą netektų rašyti taip ir nepabandžius prajuokinti pilno klubo nepažįstamų žmonių.

eja! apie mano kilnius tikslus neinformuota publika patirtį ir įspūdžius šiam straipsniui rinkti leido... minutę? Galbūt pusantros. Paskui sutartiniu

ženklu paprašė užleisti eilę kitam atviro mikrofono renginio dalyviui. – Jėzau, čia kaip kokioje paskaitoje, – draugei pasibaisėjusi tarė mergina pirmoje eilėje, palydėdama tarsi liepsnų kamuolyje nosimi žemyn smingantį mano pasirodymą „Humoro klubo“ organizuotame atviro mikrofono renginyje. Tai vyko prieš metus, gal seniau. Ir buvo brutaliausias mano vyriško ego sukapojimas, kokį teko patirti, – prireikė ištisų mėnesių atsigauti ir prisiruošti parašyti jums apie humorą.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

LEONAS VAITIEKUS LENOKAS

Tik keletas renginio dalyvių sulaukė didesnės ar mažesnės sėkmės. Kai kuriems nesisekė nebe pirmą ir nebe antrą kartą, bet jie publikos kuo žiauriausiai išpertą kailį atvilkdavo vėl, nes noras prajuokinti buvo stipresnis. Sako, kad tai vyriškas užsiėmimas, nes patinas, negebantis prajuokinti patelės, prarasdavo daug galimybių pratęsti su ja giminę. Prašom nepykti, mintis ne mano, o Christopherio Hitchenso. O jis jau miręs, vadinasi – saugus. Kurtas Vonnegutas (taip pat miręs) yra sakęs, kad juoku atsakome į savo prigimtinį mirtingumą, susidūrimą su mirtimi. Regis, teorijų pobūdis priklauso nuo požiūrio taško. Pirmosios teorijos autorius (dar būdamas gyvas) mėgo vieną kitą skandalą ir tikrai nevengė užkabinti femi-

Pokštai, anekdotai ir juokeliai mus persekiojo nuo pat civilizacijos aušros.

Ernestas Parulskis

Vaivos A bromaitytės nuotr .

Televi orinis traukinys

1989.

„Man reikia vengti traukinių“, – pagalvojau, pamatęs veidą iš savo košmarų. Na, gerai, su košmarais perlenkiu, bet iki šiol prisimenu siaubą, kaip bėgau („1981. Vasaros laiko diena“, „Verslo klasė“, 2014 m. lapkritis) tolyn nuo platformos su žvyru, supuvusio Mairulino lavono ir kroviko, sugebėjusio per tris minutes išaiškinti nusikaltimą ir beveik bakstelėti pirštu į žmogžudį – mane. vėliau paaiškėjo, kad „beveik“ nesiskaito, o mano paniškas pabėgimas buvo pavadintas jautraus jaunuolio šoku, pamačius suirusius palaikus. Taigi, nereikėjo slapstytis kur

nors Sibiro taigos kirtavietėse (kol bėgau, pagalvojau apie tokį variantą), ramiai mokiausi toliau, baigiau, pradėjau dirbti institute ir dabar, praėjus septyneriems metams, vėl pamačiau aną seklį. Su milicininko uniforma, kapitono antpečiais greitai žingsniavo peronu, slystelėjo žvilgsniu per vagono langus, kliudė mane, nepažino ir dingo. „Štai, baigėsi istorija“, – atsidusau ir apsižvalgiau. Kelionės pradžia buvo įtempta. Sunkiausia buvo patekti į vagoną. Gerai, kad mano bičiulis Mantas, instruktuotas labiau patyrusių giminių, mikliai suorganizavo tinkamą logistiką: vos sustojus traukiniui Leningradas–Berlynas, puoliau į vidų, susiradau kupė, atidariau langą, įtraukiau Manto paduotas abi dėžes su televizoriais, užkėliau jas į bagažo vietą, atsisėdau prie lango, o priešais numečiau kuprinę ir taip užėmiau vietą

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

bičiuliui. Iki jos jam teko brautis ilgai – visas koridorius buvo užkrautas prekiautojų dėžėmis. Jau prasidėjo pirmieji, kol kas tylūs, barniai su palydovėmis. Kelionė prasidėjo prieš pusę metų, kai mums, dviem jauniesiems moksliniams bendradarbiams, pasiūlė mėnesį stažuoti Gdansko ir Krokuvos archyvuose. Pasiūlė mat, norėtumėt... Tai buvo ilga kombinacija, į kurią įtraukiau savo darbo vadovą, Mantas – pažįstamus iš Lenkijos istorijos instituto, mudu abu – moteriškes iš mūsų instituto profsąjungos ir šiek tiek iš partkomo. Kombinacijos pabaigoje gavom iškvietimus, apgyvendinimą bendrabučiuose Gdanske ir Krokuvoje bei po tris šimtus penkiasdešimt rublių komandiruotpinigių, kelionpinigių ir dienpinigių su teise iškeisti juos į zlotus, kuria nepasinaudojom. – Žiūrėk, – lenkė pirštus Mantas. – Į zlotus oficialiai nekeičiam. Pridedam po penkiasdešimt rublių savų ir aš Kaune gausiu du spalvotus „Šilelius“. Turguje stovėti nereikės, lenkai iš instituto paims nesiderėdami. Už televizorius gausim po tris šimtus tūkstan-

čius zlotų, arba dvigubai daugiau nei banke. Yra klausimų? Aš turėjau daugybę bailių klausimų, į kuriuos bičiulis numojo ranka ir kol kas buvo teisus. Mes pirmą kartą važiavom į užsienį su dviem geltonais spalvoto vaizdo televizoriais „Šilelis C-401“, kuriuos parduosim ir būsim turtingi. Užsienyje! Į kupė įsmuko būsimi bendrakeleiviai, inteligentas su žmona. Jų bagažas buvo gerokai mažesnis nei mūsų, vienas dermatino krepšys. Inteligentas paprašė leidimo užmesti jį ant televizorių. Mes leidome. – O, „Šileliai“. Solidi prekė, – pakomentavo. – Mūsiškės paprastesnės, gintarai ir kelios kavamalės. Jau traukiniui pajudėjus, šiek tiek užkandus (inteligento žmona persiavė šlepetėmis) ir gurkštelėjus, jis vėl apžiūrėjo mūsų prekes ir pranešė: – Beje, tas eksportui skirtas užrašas „Shiljelis“ yra netaisyklingas. Nes bet kuris ang las jį ištars kaip „šildželiz“. Aš parašiau laišką į Kauną su taisyklingu variantu, bet jie nesureagavo.

Rolandas Rastauskas

R emi g ijaus T rei g io nuotr .

Rhododendron ferrugineum 1. Prieš gerą dešimtmetį ambasadorius V. nusivedė mane į restoranėlį „Alpenrose (Šveices virtuve)“ Rygos senamiestyje: ant žydro fasado apipintos baltais žiedais ganėsi rudos karvytės su varpeliais po kaklu, o šaldytuve nuo pat ryto laukė šviežiai išpilstytas romus it šachmatų pėstininkai partijos pradžioje kiršas vos vos apšarmojusiuose stikliukuose. Legenda bylojo, esą restoraną atidaręs šveicaras mūsų atšiaurius krantus pasirinkęs, žinoma, dėl moters. Dėl ko gi daugiau? (Tada tokių meilės imigrantų dygte pridygo. Jie paprastai steigdavo restoranus, kavines ir picerijas, kurių likimas po neišvengiamai anksčiau ar vėliau nutikusių skyrybų buvo gana dramatiškas – buvusios „tos vienintelės“ vienos jų neišlaikydavo, tad netrukus šeimininkai keisdavosi ir visa vietos dvasia garuote išgaruodavo.) „Vyšnių vandenį“ išpilstydavo padavėja Zita, kurią ambasadorius dažnai matydavo atėjęs čia verslo priešpiečių. Diplomatai visus asmeninius ir valstybinius kataklizmus išgyvena neprarasdami dviejų

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

svarbiausių – pijoko ir mergišiaus – įgūdžių, tad nenustebau, kai Zita žaibo greičiu su atverstu bloknotėliu įsikūnijo prie mūsų staliuko antram traktieriaus aukšte. Ji nebuvo panaši į klasikinę latvę – būtinai aukštą ir būtinai kiek išdidintų kaulų bei bruožų ilgaplaukę su kirpčiukais jau negailestingose lygiaplaukių manekenių „profsąjungos“ valdose. Pasakykime paprastai – Skandinavijos pusėje. Jeigu jau ten graži – tai labai graži. (Beje, latvių merginų grožis įvairiose išklotinėse, įskaitant ir politiškai nekorektiškas, nūnai kotiruojamas vis aukščiau.) O Zita buvo klasikinio baleto pusėje – toks tobulų linijų, subtilių plaštakų ir modiljaniško kaklo atvejis. Ant jo, it ant grakštaus postamento (restorano aplinka verstų sakyti „ant padėklo“), ilsėjosi nedidelė galvutė a la Brancusi su prišukuotais tamsiais plaukais. Veidas kiek priminė moteris iš tarpukario fotoateljė vitrinų: saikingai retušuota, bet niekur neperspausta. Plonalūpė, aštrianosė, didžiaakė. Tokioms išsyk užrašomi telefo-

nai kitoje oficialių vizitinių pusėje. Ar skambučio sulaukiama – istorija paprastai nutyli. Tą vidudienį nukirtome visus baltųjų pėstininkus. Ambasadorius mokėjo auksine kortele, man teko laimė palikti arbatpinigių. Zitai jų buvo visiškai negaila. Jau žinojau jos darbo grafiką. Pro priekinį „Volvo“ su diplomatiniais numeriais stiklą atrodė, kad lieknos padavėjos dėka Ryga kažkaip esmingai priartėjo, tapo ne tokia impozantiška, nes tie jau centrinės dalies kažkada privalomi šeši aukštai vis dėlto atrodydavo perdėm „imperiški“. Užversti (t. y. atversti) galvą į jugendo grožybes (dažniausiai irgi galvas) staiga tapo lengva, nes prerafaelitų įkvėptų fatališkų veidų vietoje dabar vaidenosi vėjavaikiškas ir nepagaunamas, nelyginant iš prancūzų Naujosios bangos filmų atplasnojęs Zitos veidas. Žiauru, bet šitą sinefilui šventą vardą (latv. Jaunais vilnis, rus. Novaja volna) netrukus uzurpavo Jūrmaloje vykstantis La-

Aidas Puklevičius

V ladimiro I vanovo nuotr .

Labdaros naudą vakarotojai gaudo Pamažu, braškėdamas ir girgždėdamas iš tų pačių nedvasingų ir sumedžiagėjusių Vakarų mūsuosna vis tvirčiau įrieda labdaros įprotis. Nepamanykite, kad tik šiemet pastebėjau tokią tendenciją, ji tikrai ne pirmą ir ne antrą lietuvišką gimtadienį švenčia. bet būtent šiemet ji pradeda tapti įprasta kultūrinio-socialinio peizažo dalimi, tokia pat or-

ganiška tautinei elgsenai, kaip ir nuolatinis bumbėjimas apie ateitį, noras kvosti kiaulienos šoninę turguje, ar ji, ginkdie, ne iš Lenkijos, ir B kategorijos žvaigždžių gyvenimo raidos komentarai internete. Žmonės pamažu įpranta, kad visai smagu savo geru dalytis su kitais, tam nebūtina laukti televizijos akcijų ar žemės drebėjimų tropikuose, galima paieškoti įvairiausių įdomių labdaros formų, kad visi liktų patenkinti: ir tie, kurie atsisveikino su savo litais, ir tie, kurie juos gavo, ir tie, kurie tarpininkavo šiam kilniam procesui.

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

Vis mažiau lieka žmonių, kurie atėję į labdaros vakarėlį ima kaltai ploti blakstienomis, ėė, atsiprašau, gal čia bankomatas yra, mat grynųjų nepasiėmiau, nes, pirma, tai jau nebe lygis ir, antra, praprusę organizatoriai pasirūpina kortelių skaitytuvais. Ir tikrai ne todėl, kad būtinai norėtų finansiškai nuskausminti aikštingą aukotoją, bet todėl, kad labdaros aukcionuose kartais pralošiami ir keliasdešimties tūkstančių verti prizai, o tiek grynųjų juk tikrai niekas su savimi nesitampo. Vis daugiau tokių, kurie šiuose aukcionuose taip leidžiasi užvaldomi azarto, kad, atrodo, kepurę suės, bet nenusileis. O iš to laimi tik labdara. Tačiau kartais nutinka taip, kad

gūžčioji žmogus pečiais, grąžai rankas ir neatsistebi, kur vieno šulo pritrūko. Tikrai nesu iš tų, kuris liežuvį iškišęs laksto iš vieno labdaros renginio į kitą, nes mano kišenės pajėgumas daug menkesnis nei įvairiausių kilnių tikslų vaivorykštė. Todėl tenka rinktis. Arba pagal organizatorius, arba pagal prioritetus. Maisto banko akcija „Kviečiu į svečius“. Šaunu, viskas gerai, nes čia daugiau tenka atlikti ne tos pasipurtančios piniginės, bet jos masalo vaidmenį. T. y. kelias valandas plūktis virtuvėje su visokiomis atsineštomis rudens gėrybėmis, kuriomis paskui vaišinsiu galybę svečių, tikėdamasis, kad nė vienas jų nesubloguos nuo mano patiekalų, o jeigu ir

Jurga Vilpišauskaitė J ur g os V il p i š auskaitės nuotraukos

Lapkričio 1-osios džiaugsmai Kukurūzai

Meksikoje – kukurūzų sezonas. Spalio 29-ąją čiabuvių šeima iš San Kristobalio pradėjo ruoštis Visų Šventųjų dienai. Namų šeimininkė Rosa prinešė kukurūzų burbuolių, jas sumalė ir išmaišė dideliame puode. Išminkė tešlą, įsuko sutrintų pupelių, įvyniojo į kukurūzo lapą, užrišo siūlu ir sukrovė virti. Begamindama meksikietiškus vyniotinius tamalius, išmoko lietuviškai tarti „kukurūzas“ ir vis kartojo mano pavardę, juokdamasi auksiniais dantimis. Kas vakarą šildydavomės prie

Rosa prie krosnies.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

ugnies, kol Rosa, sėdėdama prie stalo, galiausiai užmigdavo.

Oranžiniai kapai Lapkričio 1-ąją, sėdėdami ant miniatiūrinių kėdžių, pasiklausėme Rosos anūko Danieliaus parašyto linksmo eilėraščio apie mirtį, kurį jiems uždavė sukurti mokykloje. Pavalgėme cukrinio batono Pan De Muerto ir su Rosos žentu Eliseo išvažiavome į Romeriljo kaimą. Įsėdome į taksi, kurio didesnę dalį užėmė vairuotojo ir šalia sėdinčiojo skrybėlės. Kaip ir dauguma, jie kalbėjo cocilių kal-

ba ir visą kelią kartojo vienas kito žodžius. Supratau, kad jie, būdami nepažįstami, tikrai gerai sutaria. Dar prieš savaitę su Eliseo stebėjome laidotuves kapinėse. Prie kapo stovėjo minia su pasamdytais muzikantais ir raudonas senas „Wolksvagen Beetle“. Kapinės jau buvo išvalytos ir paruoštos šventėms. Kai kuriose Meksikos vietose mirusiųjų artimieji išėmė kaulus, nuplovė ir įdėjo atgal. Išlipome prie pat kapinių atrakcionų parke. Dideli ratai sunkiai sukosi per stiprų vėją su lietumi. Susirinkusios šeimos akmeniniais vei-

Romeriljo kapinės.

„Gazelės“ IT ir telekomunikacijų partneris

„Gazelės“ bankas

„Gazelės“ patarėjas

„Gazelės“ kreditų biuras

Sausio 30 d. VILNIUS

11-asis sparčiausiai augančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių atstovų susitikimas Projekto organizatorius

Konkurso partneris

Daugiau informacijos jau netrukus: www.vz.lt/konferencijos, konferencijos@verslozinios.lt, telefonu (8 5) 254 6856

T A T

NAUJO PASAULIO BRUOŽAI Nepaisydamas ne mažėjančios, o galbūt net intensyvėjančios geopolitinių veiksnių rizikos, Lietuvos verslas išsaugo santūrų optimizmą ir sparčiai mokosi ieškoti naujų sprendimų.

112 p. 2015 m. tendencijos įvairiose verslo srityse – lengva nebus, bet plėtra ir augimas išliks.

132 p. Sparčiausiai augusios ir didžiausios apskričių bendrovės. 2014 m. devynių mėnesių rezultatai. M AT T O N N U T R .

2014 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

107

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

rytas staselis

ENERGETIKA

Energijos išteklių kainų vektorius krypsta žemyn L I E T U VO S V E R S L I N I N K A I Į G YJ A V I S D I D E S N Į I M U N I T E T Ą A U G A N Č I O M S V E I K L O S S Ą N A U D O M S , S K I R I A M O M S E N E R G I J O S I Š T E K L I A M S , R O D O TA R P TA U T I N Ė S A U D I T O, M O K E S Č I Ų I R V E R S L O KO N S U LTAC I J Ų B E N D R OV Ė S „ K P M G “ K E T V I R T Ą K A R T M Ū S Ų Š A LYJ E AT L I K TA S T Y R I M A S . R O K A S K A S P E R AV I Č I U S , Į M O N Ė S PA R T N E R I S , „V E R S L O K L A S E I “ S A KO, K A D Š A L I E S V E R S L A S AT E I T YJ E B U S V I S M A Ž I A U PA Ž E I D Ž I A M A S D Ė L E N E R G E T I KO S V E I K S N I Ų .

„viena vertus, visuose sektoriuo- „Energija vartojama efektyviau, o energijai vos tarpvalstybinių elektros perdavimo se investuojama į efektyvesnį imlių verslų Lietuvoje nedaugėja.“ Gamti- jungčių su Švedija ir Lenkija eksploatavimo energijos išteklių naudojimą, kita nių dujų kainos 2015 m. turėtų kristi pir- pradžios – tikimasi geriausiu atveju tik kitų

vertus, nuo energijos išteklių kainų labiau priklausomos įmonės atidžiai stebi padėtį pasaulio rinkose ir stengiasi reaguoti pirmiausia mažindamos energijos vartojimą“, – sako R. Kasperavičius. Įmonių energijos išteklių sąnaudos sumažėjo 15 proc. dėl padidėjusio energetikos išteklių panaudojimo efektyvumo ir mažesnių šilumos kainų. Istoriškai energetiškai pažeidžiamiausi sektoriai, pasak tyrimo ataskaitos, yra statyba, transportas, žvejyba ir miškininkystė. Šiemet sumažėjo statybos sektoriaus energetinis pažeidžiamumas, nesmarkiai padidėjo pramonės. 2013-aisiais, palyginti su 2012 m., nuo 7,8 mlrd. iki 6,7 mlrd. Lt sumenkusios bendros šalies verslo sąnaudos, pasak R. Kasperavičiaus, turėtų mažėti šiemet ir 2015-aisiais:

112

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

miausia dėl „Statoil“ konkurencinio veiksnio Lietuvos rinkoje, taip pat dėl mažėjančių naftos kainų pasaulio rinkose. R. Kasperavičius teigia, kad dujų kainų amplitudei didelę įtaką turės padėtis Tolimųjų Rytų šalyse: ar dabar palyginti daugiausia suskystintų gamtinių dujų (SkGD) pasaulyje nuperkanti Japonija vis dėlto paleis bent kelis po Fukušimos katastrofos 2011 m. sustabdytus branduolinius reaktorius. Elektros energijos kainos „NordPool Spot“ (NPS) prekybos sistemoje, pasak KPMG analitikų, priklausys nuo įprastų prielaidų, pavyzdžiui, nuo vandens kiekio Skandinavijos šalių saugyklose kitų metų pavasarį. NPS Lietuvos zonoje 2015 m. kainos neturėtų labai keistis, palyginti su šiųmetėmis: infrastruktūros proveržio – Lietu-

metų pabaigoje.

Nafta dar pigs Tačiau tarptautinių analitikos centrų požiūris dėl energijos išteklių kainų dinamikos artimiausioje ateityje nesutampa. KPMG tyrime nurodoma, kad Pasaulio bankas prognozuoja kainas mažėsiant 8–14 procentų. „Economist Intelligent Unit“ teigia, esą tikėtinas brangimas 20–30 procentų. Lapkričio 12 d. Londone Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) paskelbtoje „Pasaulio energetikos apžvalgoje 2014“ (angl. World Energy Outlook) teigiama, kad, nors ir prognozuojama didesnė naftos paklausa, jos kaina dar šiek tiek gali kristi. Pigesnė nafta kurį laiką leis atsipūsti pasaulio ūkiui nuo angliavandenilių ekspor-

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

eglė markevičienė • rima rutkauskaitė

PRAMONĖ

Pramonė lyg chameleonas taikosi prie pokyčių Š I E M E T A P D I R B A M OJ I P R A M O N Ė DA R S Y K Į R O D Ė , K A D S U G E B A I Š L AV I R U O T I TA R P G E O P O L I T I N Ė S Į TA M P O S Ž I D I N I Ų , I R , N E PA I S Y D A M A AT S A R G I Ų A N A L I T I K Ų P R O G N O Z I Ų , D Ė L I OJ A O P T I M I S T I N I U S 2 0 1 5 - Ų J Ų B I U D Ž E T U S . „Per krizę supratome, kad negalime užper šiuos metus versle išryškėjo siimti vien „perku ir parduodu“. Sukdamadaug naujų tendencijų, kurias sis vien prekyboje netrukus susiduri su atidesnis skaitytojas jau turėjo mažu rentabilumu. Konkurencija auga, pastebėti. Viena jų – įmonių vadovai

prakalbo apie būtinybę prisitaikyti prie individualaus pirkėjo, reikalaujančio asmeniškai jam pritaikyto produkto. „Kas gamina tą patį visiems – praranda klientus“, – vienoje „Verslo žinių“ konferencijų teigė Irmantas Rajunčius, parketą gaminančios UAB „Boen Lietuva“ generalinis direktorius. Tą patį tvirtina ir Raimundas Petrauskas, Panevėžyje izotermines puspriekabes gaminančios UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius. Pasak jo, įmonės susiduria su iššūkiu, kaip išlaikyti standartizuotą gamybą ir patenkinti pirkėjo poreikį, gaminant jam pritaikytą prekę. Jie pranašauja, kad kuo toliau, tuo labiau ši tendencija įsitvirtins. Kita ryški tendencija – kai kurie didmenininkai, pripažinę, kad pelno marža nudildyta iki plonumo, pasuko į gamybą.

114

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

stabilumo nėra, nes jei esi atstovas, dar nereiškia, kad ilgai juo būsi, todėl ieškojome būdų, kaip pradėti kurti pridėtinę vertę“, – aiškina Ramūnas Kynas, cheminių medžiagų ir žaliavų didmenininkės „Chemcentras“ vadovas. Šiuo metu savi produktai kasmet įmonės apyvartą išaugina 30–40 proc. ir leidžia uždirbti daugiau pelno. „Verslo žinių“ „Gazelė“ UAB „Vilrida“, užsiimanti didmenine elektros technikos ir energetikos gaminių prekyba, atkreipė dėmesį, kad klientus domina sudėtingi optiniai prietaisai (optiniai lęšiai ir objektyvai). Gavusi 2,9 mln. Lt paramos bendrovė turi planų pradėti sudėtingų optinių prietaisų gamybą. Iki šiol trąšas importavusi ir jomis prekiavusi UAB „Vitera Baltic“ Kėdainių LEZ numato statyti trąšų gamyklą, ir panašiai.

Baldžiai jungiasi

Atsirado poreikis jungtis į klasterius. Tik rus, o ne tuos, kurių gyvybę palaiko europinė parama. Baldžiai, užčiuopę augančius IKEA pirkimus, skelbia apie planus investuoti į bendrą projektą. Iki 2018 m. Mažeikiuose turėtų būti pastatytas medienos drožlių plokščių fabrikas, į kurį Vakarų medienos grupė pasiryžusi investuoti apie 80 mln. Eur (276 mln. Lt), o viso medienos ir baldų komplekso vertė gali siekti iki 260 mln. Eur (900 mln. Lt). Greta plokščių fabriko turėtų iškilti „Fredos“, kurios vienintelė pirkėja yra IKEA, korpusinių baldų gamykla. Medienos klasteryje ketina dalyvauti ir AB „Grigiškės“. „Jei greta plokščių įmonės kursis baldų fabrikai, jiems reikės pakuočių“, – aiškina priežastis Gintautas Pangonis, „Grigiškių“ vadovas. Į klasterį turėtų jungtis ir kitų pramonės sričių bendrovės, energetikai. Priežastis aiški: remiantis Statistikos departamento skelbiamomis tendencijomis, pramo-

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

inga razmaitė

NEKILNOJAMASIS TURTAS

Švytuoklė grįžta į centrą – nurimus emocijoms numatomas nuoseklus rinkos augimas N E K I L N OJ A M OJ O T U R TO ( N T ) P L Ė TOT OJ A I TA I P Į S I J A U T Ė Į B U T Ų S TAT Y B A S V I L N I U J E , K A D K I T Ų M E T Ų P R A D Ž I OJ E J Ų PA S I Ū L A V I R Š Y S 4 0 0 0. U Ž TA I , A N O T J Ų , K I T Ą M E T B U S R A M U . P R O G N O Z U OJ A M A , K A D B U T Ų S TAT Y B O S M A S TA S I Š L I K S PA N A Š U S , K A I P I R Š I E M E T, TA Č I A U P E R D Ė TA S D Ž I U G E S Y S N U S L Ū G S , N T P L Ė T O T OJ A I P R I S I M I N S I R U Ž S I G U L Ė J U S I U S KO M E R C I N I O N T P R OJ E K T U S . Anot Sauliaus Vagonio, NT bendrovės „butų segmente euforijos neliks, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų tik įsivedus eurą jų pardavimai departamento vadovo, kitais metais butų bus vangūs, tačiau antroje metų pusėje

jau matysime augantį rinkos aktyvumą. Augimas bus stabilus ir tvarus, todėl mes drąsiai pradėsime naujus projektus. Toliau plėtosime Antakalnio terasas ir pradėsime naujo kvartalo statybą Užupyje“, – planais dalijasi Sigita Survilaitė-Mekionienė, NT plėtros bendrovės „MG valda“ vadovė. „Įgyvendinama nemažai gerų, kokybiškų aukštesnės klasės prabangių butų projektų įvairiose patraukliose vietose. Tokie projektai turi savo pirkėjų. Apskritai ir mes, ir didieji kolegos kitais metais turėsime naujų projektų. Pavyzdžiui, mes pradėsime naują butų projektą Vilniaus Jeruzalės rajone. Nors, žinoma, visada atsiras ir mažesnių statytojų, kurie didins pasiūlą“, – sako Domas Dargis, „Eikos“ generalinis direktorius.

116

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

Vilniuje bus pastatyta panašiai tiek, kiek ir šiemet, bet paklausa bus gana stipri, kad NT plėtotojai atlaikytų konkurenciją. „Metų pradžioje paklausa stabtelės, tačiau rinkoje dominuojantys didieji NT plėtotojai šią pauzę atlaikys be vargo. Nežinia, kaip tam stabtelėjimui pasiruošusios mažesnės bendrovės. Kita vertus, butai yra toks daiktas, kuris visada sulauks pirkėjų. Vienintelis klausimas, ar pavyks parduoti brangiai, ar rinkos kaina, ar pigiau“, – dėsto S. Vagonis. Jis teigia, kad sandorių kitais metais bus mažiau, tačiau kainos šiek tiek ūgtelės – 3–5 proc. Vilniuje ir pora procentų kituose didmiesčiuose. Bendrovės „Newsec“ duomenimis, kitais metais butų sandorių skaičius bus 7 proc.

mažesnis nei šiemet, o kainų augimas sieks 3–6 procentus. Naujų butų Vilniuje per metus bus parduota nuo 1800, o pagal optimistinį scenarijų pardavimai gali siekti ir 2400. „Vilniuje statistika rodys naujų butų brangimą, nes bus užregistruoti dar šiemet įvykę sandoriai. Užregistravus apie 1000 aukštesnės klasės butų, statistinis kainų vidurkis padidės. Tačiau tai parodys dar šiemet įvykusį faktą. Apskritai kainoms smarkiau augti kitąmet nebus prielaidų dėl didelės konkurencijos“, – sako Mindaugas Kulbokas, bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione. Jis teigia, kad NT plėtotojai šiemet užsižaidė Vilniuje ir čia jau laikas įjungti laisvąją pavarą. „Tačiau Kaune ir Klaipėdoje nauji butai beveik išparduoti, todėl šiuose miestuose atsiranda vietos naujiems projektams“, – teigia M. Kulbokas.

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

renaldas jakubauskas

LOGISTIKA

Išlaviruoti tarp sankcijų ir išlaikyti konkurencingumą 2 0 1 4 - I E J I L I E T U VO S T R A N S P O R TO S E K T O R I U I N E PA G A I L Ė J O I Š B A N DY M Ų , K U R I Ų PA DA R I N I U S , B E N T J A U V E Ž Ė J A I K E L I Ų T R A N S P O R T U , J U S I R K I T Ą M E T. PA P I L D O M U I Š Š Ū K I U 2 0 1 5 M . TA P S N E T I K G E O P O L I T I N I A I V E I K S N I A I , B E T I R E S D I R E K T Y V O S .

nors 2014 m. pirmoje pusėje lietu- paskutiniai mėnesiai, metinė krova uostavos transporto įmonės juto jai miestyje bus rekordinė. „Rezultatai galėtų būti dar geresni, jei ne svarbios rusijos ekonomikos lėnaftos produktai, kurių krova krito gana tėjimą, kai kurios krovos bendrovės su-

laukė rusų veterinarų nemalonės, stiprėjo geopolitinė įtampa, vis dėlto skųstis pirmojo pusmečio rezultatais nelabai buvo galima. Klaipėdos uosto 2014 m. pirmojo pusmečio krovos rezultatas – 17,8 mln. t – antras geriausias per 2005–2014 metus. AB „Lietuvos geležinkeliai“, nors 2014 m. pirmąjį ketvirtį fiksuotas 5,5 proc. smukimas, pirmąjį pusmetį baigė jau su 0,6 proc. pervežimų ūgtelėjimu. Tiek uosto įmonėms, tiek geležinkelininkams liepą–spalį rezultatus pavyko dar pagerinti. Spalį Klaipėdoje užfiksuotas absoliutus vieno mėnesio krovos darbų rekordas uosto istorijoje, o sausį–spalį uosto krovos apyvarta augo 7,3 procento. Vaidotas Šileika, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos bendrovių asociacijos prezidentas, skaičiuoja, kad jei nenuvils

120

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

smarkiai, taip pat šiek tiek mažėjo „ro-ro“ krovinių, o visų kitų daugėja ir tai džiugina“, – vertina V. Šileika. Nors geopolitinė padėtis ir įtempta, 2015 m. perspektyvą sunku prognozuoti. V. Šileika sako, kad labai pesimistinių gaidų nėra, ir tikisi, jog kitąmet išliks augimo, kuris fiksuotas šiemet, tęstinumas. „Gal jis nebus toks ryškus ir didelis, bet viliuosi, kad 5 proc. sieks“, – teigia jis. Daugiausia klausimų kelia naftos produktų krova, o dėl galiojančio Rusijos embargo sunkiau bus šaldytiems maisto produktams, „ro-ro“ kroviniams. „Tikiuosi, kad kitąmet bus įgyvendintas vadinamasis konteinerių paskirstymo uoste principas ir pagaliau Klaipėdoje pamatysime didžiuosius vandenyninius konteinerinius laivus, kurie plukdys konteinerius tarp žemynų“, – laukia V. Šileika.

Siera ir tarifai

Vis dėlto pašnekovas mato ir veiksnių, kurie gali pakenkti uostui. Nuo 2015 m. pradžios įsigalioja griežtesni jūrinių degalų sieringumo reikalavimai. „Naujos direktyvos įsigaliojimas paveiks krovinių gabenimo jūra kaštus, jie, be abejo, augs ir tai neigiamai paveiks tam tikrų krovinių gabenimą, dalis jų gali persikelti iš jūros į sausumą, t. y. bus vežami automobiliais. Tai šiek tiek neramina“, – kalba V. Šileika. Planuojamas geležinkelio tarifų didinimas, apie kurį jau sulaukta žinių iš „Lietuvos geležinkelių“, – kitas uosto įmonių neįkvepiantis ir ramybės joms neduodantis aspektas. „Jei žiūrėsime į bendrą logistikos grandinę, uosto bendrovės savo įkainių didinti neketina, Uosto direkcija – taip pat ne, jos įkainiai nesikeičia jau 6 metus, o „Lietuvos geležinkeliai“ kiekvienais metais bando juos šiek tiek pakelti. Bendroje logistikos grandinėje tos didėjančios sąnaudos atsi-

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

dalius simėnas

FINANSAI

Dėl klientų pinigų dar teks pamiklinti vaizduotę L I E T U VOJ E 2 0 1 5 M . P R A D Ė J U S C I R K U L I U O T I E U R U I B A N K Ų K L I E N TA I P I R M I A U S I A S U TA U P Y S D Ė L N E M O K A M O L I TO KO N V E R TAV I M O Į E U R U S I R I K I V I E T I N I Ų LYG I O N U K R I T U S I Ų D R A KO N I Š K Ų M O K E S Č I Ų U Ž P E R V E D I M U S E U R A I S . B A N K A M S V I S D I D E S N Ę KO N K U R E N C I J Ą D Ė L K L I E N T Ų P I N I G Ų S U D A R Y S S T I P R Ė J A N Č I O S K R E D I T O U N I J O S I R S A U G I A G Y V E N TOJ Ų T U R TO B E I Š E I M Ų AT E I T I M I B E S I R Ū P I N A N Č I O S D R A U D I M O Į M O N Ė S .

lietuvos banko (lb) duomenimis, 2014 m. pirmąjį pusmetį bankai uždirbo 455 mln. lt (132 mln. eur) – 17 proc. daugiau negu praėjusių metų

pirmąjį pusmetį. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką padarė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos ir grynųjų paslaugų bei komisinių pajamos. Bankų veiklos rezultatus dar šiemet paveiks euro įvedimas: numatoma, kad 2014 m. bankai turėtų patirti apie 100 mln. Lt (29 mln. Eur) tiesioginių euro įvedimo išlaidų. Aurelijus Dabušinskas, LB Ekonomikos departamento direktorius, akcentuoja, kad bankų, kitų finansinių paslaugų institucijų klientai kitąmet sutaupys dėl neliksiančių mokesčių už tarptautinius pervedimus ir valiutos keitimą; sutaupyta 2015 m. bus atitinkamai 188 mln. Lt (54,4 mln. Eur) ir 80 mln. Lt (23,2 mln. Eur).

122

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

Pigių pinigų era tęsiasi Mąžtant pajamoms iš paslaugų, bankams teks atsigręžti į savo ištakas, t. y. pajamų iš paskolų generavimą, tačiau tai yra nemenkas iššūkis, nes paskolų portfelis tebesitraukia. Kita vertus, kitais metais bankai tikisi nuosaikaus kreditų augimo – šiek tiek daugiau kaip pusę visų paskolų suteikę bankai prognozuoja nuo 0 iki 5 proc. sieksiantį paskolų portfelio augimą, rodo LB tyrimas. Optimistiškiausiai vertinamos būsto ir vartojimo paskolų gyventojams perspektyvos. Apklausti bankai teigia taip pat juntantys šiek tiek didėjančią verslo paskolų ir kredito linijų paklausą. Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, pabrėžia, kad metų pradžioje pagerėję gyventojų lūkesčiai atgaivino vartojimą, tačiau išaugusi geopo-

litinė įtampa dėl įvykių Ukrainoje, o antroje metų pusėję sulėtėjusi euro zonos ekonominė plėtra nulėmė tai, kad dalis įmonių investicijų projektus atidėjo. Bankininkas prognozuoja, kad įmonės ir toliau laikysis atsargesnių verslo planų, tačiau plėtros ir investicijų visiškai stabdyti neturėtų. Juolab kad investicijų projektus įgyvendinti skatina ir palankios palūkanų normos, kurios artimiausioje ateityje turėtų išlikti tokios pat žemos. „Mūsų banko tyrimai rodo, kad įmonės Lietuvoje pesimizmui nepasiduoda – didelė dalis jų, nors santūriau nei prieš metus, ir toliau tikisi apyvartos augimo. Matyti, kad ankstesnė Lietuvos bendrovių patirtis dirbant su Rusijos rinka didina verslininkų atsparumą, todėl į šių dienų situaciją įmonės reaguoja racionaliai“, – aiškina A. Čičelis.

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

asta šerėnaitė

PREKYBA

Prekybos planuose – kova dėl pirkėjų ir atsargus optimizmas E U R O Į V E D I M U I J A U B E V E I K PA S I R U O Š Ę P R E K Y B I N I N K A I M E TA M S B A I G I A N T I S D A R K I E K N E R A M I A I Ž V I LG Č I OJ A Į KO N K U R E N T U S I R Į R Y T U S . VA R D Ų R I N KOJ E , S K I R T I N G A I N E I VA R TOTOJ Ų , T I K DA U G Ė J A , O Ž M O N I Ų B A I M Ė D Ė L AT E I T I E S G A L I DA R L A B I A U S U M A I Š Y T I V I S U S N U S I B R Ė Ž T U S PA J A M Ų P L A N U S .

2014-ieji prekybai kol kas buvo gana sėkmingi: per devynis mėnesius,

palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., mažmenininkų apyvarta paaugo 5,6 procento. Iš viso parduota prekių už daugiau nei 22 mlrd. Lt (6,37 mlrd. Eur). Skaičiuojant to meto kainomis, šiemet mažmenininkai jau pasiekė 2008 m. rezultatus. Sotesnių šiais metais laukiama ir Kalėdų. O štai po jų sausis ir vasaris visai prekybai turėtų būti sausokas. Kol visuomenė pratinsis prie naujos valiutos – euro, kol įsitikins, kad mažesni skaičiai piniginėje nereiškia sumažėjusių galimybių įpirkti prekes, dauguma žmonių neabejotinai bus linkę pataupyti. Vėliau baimių bei atsargumo sumažės ir, kaip rodo Latvijos ir Estijos pavyzdys, vartojimas turėtų toliau augti. Tiesa, kokiu tempu, labai priklausys ir nuo bendros geopolitinės aplinkos. „Išlieka gana didelis neapibrėžtumas dėl to, kaip klostysis Ukrainos ir Rusijos konf-

124

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

liktas. Galbūt jis ir išsispręs. Viskas iš principo nuo to ir priklauso“, – sako Rimantas Perveneckas, drabužių prekybininkės „Aprangos“ grupės vadovas. Atmetus galimą geopolitinės padėties įtaką, vartojimo tempas 2015 m., pasak jo, turėtų išlikti ne lėtesnis nei šiemet. Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, taip pat sako, kad jeigu neįvyks netikėtų esminių ekonominių, socialinių ir politinių sukrėtimų, euro baimė išsisklaidys per kelis mėnesius ir prekybos rezultatai vėl ūgtelės. „Manau, vėliausiai antrojo metų ketvirčio pabaigoje pardavimai turėtų įgauti pagreitį. Ši tendencija bus bendra visam mažmeninės prekybos sektoriui“, – sako L. Vilimas.

Susispaudę Tačiau atskiriems sektoriams galvą teks sukti ne tik dėl laikino vartojimo stabtelė-

jimo, bet ir, pavyzdžiui, dėl didėsiančios konkurencijos. 2012 m. apie naujus rinkos dalyvius daug galvojo drabužių pardavėjai, 2013 m. – ateinant IKEA – namų prekių ir baldų prekybininkai. O štai 2015 m. tai bus aktualu maisto ir kasdienių prekių sektoriui, į kurį, tikėtina, jau įžengs prekybos tinklas „Lidl“. Nors tokia informacija dar nėra oficialiai patvirtinta, didesnių kliūčių pradėti veiklą darbuotojų ieškantys ir parduotuvių statybos dokumentus tvarkantys vokiečiai, atrodo, nebeturi. Jeigu tikėtume rinkoje sklandančia informacija, „Lidl“ pirmiausia atidarys bent 20 parduotuvių vienu metu ir pastebimai padidins ir taip gausiai pripildytą prekybos plotą. „Kiekvienas dabar rinkoje esantis prekybos tinklas galės įsitikinti savo pastarųjų kelerių metų strategijos efektyvumu; ar per akcijų karą nepasimetė taikytos pirkėjų lojalumą skatinančios priemonės

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

gintautas degutis

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Kitąmet sąlygas diktuos vartotojai, klientai ir darbuotojai 2 0 1 5 - I E J I B U S A U G I M O, KO N S O L I DAC I J O S I R E F E K T Y V U M O D I D I N I M O M E TA I . B U S P R A D Ė T I P R OJ E K TA I , R E M I A M I N A U J O E S F I N A N S AV I M O P E R I O D O B I U D Ž E T O L Ė Š O M I S , D I D Ė S E L . KO M E R C I J O S A P S U KO S , O Į M O N Ė S K A I P A P S Ė S T O S T O L I A U Ž V E J O S I T TA L E N T U S . A I Š K U , PA S I S E K S N E V I S O M S , N E S S P E C I A L I S T Ų S T YG I U S J U N TA M A S V I S L A B I A U .

„2015–2016 m. turėtų būti konsolidacijos ir efektyvumo didinimo proveržio metai, ypač viešajame IT

sektoriuje. Pirmieji žingsniai politiniu lyg meniu jau daromi, tad ilgainiui tai turėtų apimti visas valstybės institucijas. Be to, 2014–2020 m. ES biudžete akcentuojamas Bendrijos šalių konkurencingumo didinimas inovacijų srityje ir šiuolaikinės infrastruktūros kūrimas energetikos, transporto bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose. Tad netrukus galime tikėtis augančių ES ir valstybės investicijų šiose srityse“, – sako Nerijus Dumbrava, Duomenų logistikos centro generalinis direktorius. Pasak jo, kitąmet toliau turėtų kilti duomenų centrų ir debesų kompiuterijos sprendimų paklausa. Duomenų perdavimo poreikis augs dėl besivystančių technologijų, kurios didina perduodamų duomenų kiekį, dėl naujų rinkos dalyvių

126

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

atsiradimo ir senųjų plėtros į naujus regionus. „Apibendrinant, kitais metais IRT sektoriuje arba bent jau duomenų centrų seg mente galima tikėtis nuosaikaus vidutinio 5–10 proc. pajamų augimo“, – tikina N. Dumbrava. Tokias pačias prognozes mini ir Tomas Vitkus, bendrovės „Tieto Lietuva“ generalinis direktorius. Anot jo, tikėtina, kad visas IRT sektorius 2015 m. augs apie 5–10 procentų. Augimo varikliu taps IT eksportas. Tačiau kartu jis įspėja, kad kokybiškos IT paslaugos dėl atlyginimų ir paklausos kilimo brangs maždaug 7–9 procentus. Negana to, šis brangimas esą bus dar didesnis 2016 m., nes stiprėjant konkurencijai dėl talentų įmonės turės išlaikyti aukštos kompetencijos žmones. „IT verslas bus priverstas vis daugiau investuoti į darbuotojų mokymą ir jų pritraukimą. Dėl to vis daugiau įmonių taps

patogiau pirkti IT paslaugas rinkoje, o ne samdyti savo IT specialistus“, – įžvalgomis dalijasi T. Vitkus.

Stebėkite el. prekybą Jis sutinka ir dėl to, kad konsolidavimo bei centralizavimo tendencijos viešajame sektoriuje stiprės. Esą Šiaurės šalių ir Estijos viešasis sektorius šia kryptimi jau yra pažengęs gerokai toliau. Todėl tikėtina, kad tokia tendencija bus plėtojama ir pas mus. O Dovydas Zinkevičius, „Columbus Lietuvos“ pardavimų direktorius, atkreipia dėmesį į elektroninę ir mobiliąją prekybą. Jo teigimu, į Lietuvos verslo verslui sektorių ateina pasaulinė mobilumo tendencija. Laimės tie, kurie pirmieji pasiūlys gerų ir vartotojams patogių mobiliųjų verslo valdymo sistemų programų, pradedant nuo atskirų pareigybių programėlių, baigiant visos sistemos perkėlimu į debesų platformas.

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

arūnas milašius

ŽEMĖS ŪKIS

Žemės ūkyje – lašinių tirpinimo metas 2 0 1 4 M . P R A D Ž I A Ž E M Ė S Ū K I U I Ž A D Ė J O P E L N I N G A S I R B E V E I K R O Ž I N E S P E R S P E K T Y VA S – J AV Ų K A I N O S , PA LYG I N T I S U 2 0 1 3 M . , S U M A Ž Ė J O, TA Č I A U V I S T I E K L E I D O D I R B T I PELNINGAI, UŽ PIENĄ PERDIRBĖJAI MOKĖJO BENE DAUGIAUSIA PER KELETĄ METŲ, N E S E K S P O R T O Į R U S I J Ą D R A U D I M A S B A I G Ė S I I R Į M O N Ė S B E I G A M I N T OJ A I G A L Ė J O M Ė G A U T I S V I S G E R Ė J A N Č I A I S R E Z U LTATA I S F I N A N S I N Ė S E ATA S K A I T O S E .

tačiau geopolitika ir gamta jau žiemą pasiuntė nerimo signalų.

Lietuvoje aptiktas pirmasis afrikiniu kiaulių maru užkrėstas šernas, pradėta masiškai naikinti smulkiuose ūkiuose laikomas šnipuotąsias. Pavasarį nutirpus sniegui blogą žinią paskelbė grūdininkai – reikia atsėti beveik pusę pasėlių, o supirkimo kainos darda žemyn. Ukrainos stepėse išsirikiavus tankų kolonoms paskelbtos sankcijos Rusijai. Maskva kirto atgal ir mūsų pieno bei jautienos supirkimo kainos spėriai smigo žemyn. Šiame fone geresni paukštynų rezultatai – pašarai pigo, mėsos kainos nekrito. Ateinantys metai bus skirti prisitaikyti prie pasikeitusios padėties, nes greitų pokyčių rinkose nebesitikima. Vis dėlto blogi pokyčiai nereiškia, kad mūsų ūkininkai užkals tvartų ir svirnų duris. Tiesiog laukiama nebe tokių pelningų metų, reikės išmokti dirbti ir gyventi nebe antpelnių zonoje, o balansuojant ties savikainos riba.

128

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

„Ateinančių metų negalime prognozuoti. Nežinia, kokia bus žiema ir kokio derliaus sulauksime. Pavyzdžiui, po 2014 m. žiemos teko atsėti daugiau kaip pusę javų. Mes priklausome ir nuo politikų. Rusijos embargo niekas negalėjo prognozuoti“, – aiškina An-

inf. Smaugia eksportas 2012 m. buvo Lietuvos žemės ūkio aukso amžius. Dabar pieno sektoriui ateinančiais metais bus sunku ne tik dėl Rusijos, nes iki rudens supirkimo kainos buvo gana aukštos ir bendras metinis vidurkis iki 10 proc. mažesnis nei 2013 m. Tai ne tragedija. Blogiau, kad ES naikinamos kvotos, kitose šalyse gamyba augs ir kelerius metus visame žemyne kainos bus gana žemos. Dėl Rusijos embargo ir draudimo vežti į Turkiją jautienos su-

driejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Lengvų metų ūkininkams nežada ir perdirbėjai, nuo kurių priklauso supirkimo kainos. „Mes priklausome nuo naujų rinkų, o jų greitai nerandama. Kol kas alternatyva –

pirkimo kainos krito iki rekordinio minimumo. Kol kas ir pieno bei galvijų supirkimo kainos vienos mažiausių ES. Mūsų žemės ūkio bėda, kad jautienos ir pieno gaminame daugiau, nei reikia vidaus rinkai. Kai tik eksportas stabteli, kainos drastiškai krenta. Pavyzdžiui, kiaulienos mes užauginame tik pusę to, kiek suvartojame, ir supirkimo kainos, nepaisant afrikinio kiaulių maro bei embargo, lieka aukščiausios Europoje. Išeitis būtų ir kitų produktų gamybą mažinti iki tiek, kiek reikia vidaus rinkai. Galėtume didinti kiaulienos

gamybą, nes realizacijos rinka yra. Tačiau ES paramos plėtrai nėra. Pavieniai ūkininkai savo jėgomis nepajėgūs statyti milijonus kainuojančių naujų fermų. Pavojus ir tas, kad, plintant afrikiniam kiaulių marui, trečiosios šalys gali sustabdyti grūdų importą. Mes išvežame daugiau kaip 2 mln. tonų javų. Jei ši prekyba sustos, turėsime rimtų bėdų. Kalbant apie šiemet buvusią pelningą veiklą – paukštininkystę, jau visiškai patenkiname vidaus rinką. Jei bus plėt ra, priklausysime nuo eksporto ir visų su tuo susijusių rizikų.

VERSLAS2015

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

rūta balčiūnienė

MEDIJOS

Baikšti reklamos rinka įspūdingo spurto nežada PA R A D O K S A L I PA D Ė T I S : M ATO M E G A N A PA L A N K I A S E KO N O M I N E S T E N D E N C I J A S I R VA R T O T OJ Ų N U OTA I K A S Š A LYJ E , K U R I O S PAG A L I A U G A L Ė T Ų I Š J U D I N T I S N Ū D U R I U OJ A N Č I Ą R E K L A M O S R I N K Ą , TA Č I A U V E R S L I N I N K U S P L A Č I A U AT V E R T I P I N I G I N E S S TA B D O S VA R B Ū S N E Ž I N O M I E J I – R U S E N A N T I S KO N F L I K TA S R Y T U O S E I R T O N U L E M TA Į T E M P TA PA D Ė T I S D A U G E LYJ E VA L S T Y B I Ų . N E G A N A TO, P L A N U S A P K A R P Y T I K I T Ų M E T Ų R I N KO D A R O S B I U D Ž E T U S V I E Š A I PA S K E L B Ė D I D I E J I R E K L A M O S U Ž S A KOVA I L I E T U V OJ E . B E T R I N KO S D A LY V I A I Į K I T U S M E T U S Ž I Ū R I P R O O P T I M I Z M O A K I N I U S I R V I L I A S I S I M B O L I Š KO R E K L A M O S A P I M T I E S A U G I M O.

pasak vasario oržekausko, žiniasklaidos planavimo agentūros „inspired um“ vadovo, žiūrėdami į

ateinančius metus, matome tarsi dvi obuolio puses. Viena vertus, yra gana daug pozityvių požymių: Finansų ministerijos prognozuojamas atlyginimų kilimas, kuris turėtų gerokai viršyti vartotojų kainų indekso pokytį; taip pat pastaruoju metu kad ir šiek tiek sumenkęs, bet vis tiek kylantis vartotojų pasitikėjimo indeksas. „Euro įvedimas bent pirmą pusmetį irgi turėtų suteikti teigiamų impulsų – nors žmonės turės mažiau santykinių piniginių vienetų, jie pripratę leisti daugiau. Visa tai signalizuoja galimą vartojimo augimą. Antra vertus, lieka daug nežinomųjų – Rusijos embargo problema ir rusenantis Ukrai-

130

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2014

nos konfliktas. Kol kas šios problemos didelės įtakos reklamos rinkai nedarė, nes pieno ir mėsos produktų gamintojai niekada nebuvo dideli reklamos užsakovai, tačiau jau matyti, kad konfliktas koreguoja vartotojų pasitikėjimo indeksą“, – pabrėžia V. Oržekauskas. Rolandas Ragaliauskas, žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ vadovas, priduria, jog dar prieš kelerius metus prognozavo, kad reklamos rinkos atsigavimas bus lėtas. „Tai dabar ir matome. Suskaičiavę šiųmečius rezultatus, galime tikėtis, jog reklamos apimtis bus paaugusi iki 3 procentų. 2015 m. brėžiame kiek daugiau nei procentu didesnį augimą ir kol kas matome, kad nėra priežasčių didesniam optimizmui. Ir variklis, ir stab-

džiai iš esmės tie patys – neblizgantis vidaus vartojimas ir viso regiono įtaka. Daug dirbame su tarptautiniais klientais, kurių verslo rezultatai vertinami ne tik Lietuvos mastu. Visiems gerai, kai užsibrėžtų verslo rezultatų pasiekiama ir pas mus, ir visame regione. Bet koks kitas derinys dažniausiai turi įtakos rinkodaros biudžetams: jei Lietuvoje pardavimai geri, o regione – ne, vis tiek pateksime į kaštų mažinimo įtaką, ir atvirkščiai“, – teigia R. Ragaliauskas. Papildomas variklis galėtų būti tos įmonės, kurių pagrindinė veikla vykdoma mūsų rinkoje. „Smagu matyti reklamas tokių produktų, kurių daug metų eteryje nebuvo, pavyzdžiui, lietuviškų maisto gamintojų“, – kalba R. Ragaliauskas.