Verslo klasė, 2016 žiema

2 0 16 Ž I E MA

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

ELONAS MUSKAS – XXI A. PASAULIO KŪRĖJAS PASITIKĖKIME SAVIMI, O NE ŽENKLAIS ANTANO SMETONOS KAPITULIACIJA PRIEŠ DEGTINĖS MONOPOLĮ

VERSLAS2017 ANAPUS RIZIKOS – NAUJOS GALIMYBĖS

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI: SUŽIBO „LIDL“ ŽVAIGŽDĖ NUOSAIKAUS OPTIMIZMO PAVOJAI

2016-ieji:

būrėjų bankroto metai

KAINA 4 90 Eur

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 12–1 (166–167)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S

AURELIJUS KATKEVIČIUS N u o la t iniai a u t o r iai

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, keisti buvo metai. Na, bet apie tuos keistumus rasite ne vieną rašinį šiame „Verslo klasės“ žurnale. Ir žinote, kas įdomiausia. Yra toks jausmas, kad pagrindinė viską laužianti permainų banga jau iš esmės praėjo, dabar mums tik reikia prisitaikyti prie liekamųjų reiškinių. Žinoma, taip, kaip sunkiai ją pastebėjome atslenkančią (civilizacinių permainų bangos juda bemaž taip pat lėtai kaip tektoninės plytos), lygiai taip pat dar kokius septynerius metus ne iki galo suprasime, kad viskas jau iš tikrųjų kaip ir įvyko.

Belieka tik tas permainas įvertinti, įvardyti, apibrėžti ir – galiausiai – institucionalizuoti. Ir bus galima ramiai gyventi kokias dvi tris kartas, penkiasdešimt–septyniasdešimt metų iki kito panašaus potvynio. Nors ką ten gali žinoti – kai technologijos aplinkui kinta šitaip sparčiai, gali būti ir taip, kad ramybės daugiau niekada neberegėsime.

Ir tai nėra labai blogai. Aš visai suprantu tuos žmonės, kuriems dėl permainų darosi baisu ir jie puola balsuoti už žadančius bent šiek tiek daugiau saugumo. Bet lygiai gerai matau, kaip jau randasi nauja gentis pasikinkiusių nesaugumo ir neramybės jausmą, pasibalnojusių permainų

bangą. Jų gal ir nėra kol kas daug, bet kiek yra – užteks. Antai mokslininkų tyrimai rodo, kad vos 10 procentų kuo nors užsidegusių visuomenės narių gali iš esmės pakeisti tos visuomenės raidos kryptį, o likę 90 procentų santūriųjų ir atsargiųjų ne ką čia tegalės padaryti.

Artėjant Kalėdoms, kai diena beveik ir neprašvinta, kai keliesi tamsoje ir guliesi tamsoje, labai gerai jauti, koks dar palyginti neilgas žmogaus kaip biologinės rūšies (ypač civilizuotos ir civilizuojančios rūšies) gyvavimo šios planetos paviršiuje laikas. Ta tamsa už lango – nepamatuojamai senesnė už tave ir už tavo kūrenamą ugnelę. Ji dar ir gerokai galingesnė.

Chaosą įsileisti nesunku. Nieko nėra gamtiškesnio už entropiją. O va tvarka, kūryba – labai specifinis ir gana retas reiškinys. Ir jeigu jau mes čia atėjome ginti tvarkos prieš chaosą, kūrenti ugnelės ilgos nakties tamsoje, tai kokią teisę turime šniurkščioti ir graudentis.

Su artėjančiomis šventėmis. Su šventom Kalėdom ir Naujaisiais metais. Sutikite juos su artimiausiais žmonėmis. Ir – kad ateinantieji metai būtų dar įdomesni nei visi prabėgę, kad turėtume visi įžūlių svajonių ir kad dauguma jų išsipildytų.

Jeigu ne ateinančiais metais, tai kada nors netolimoje ateityje.

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Mykolas Katkus Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A u t o r iai

Rūta Balčiūnienė Jovita Budreikienė Gintautas Degutis Paulius Gaurilčikas Tomas Juknevičius Vladas Lašas Eglė Markevičienė Jolita Mažeikienė Matas Miknevičius Naglis Navakas Egidijus Papečkys Inga Razmaitė Rima Rutkauskaitė Dalius Simėnas Rūta Vizbarienė F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 252 6329 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

Vilmo Narečionio L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 02 11

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2016 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

13

laisvalaikis

20

32

apie ką kalba pasaulis

20 | Svarbiausios lapkričio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

32 | Kaip Ralphas Laurenas Amerikai padovanojo amerikietiškąją svajonę

28

28

mėnesio komentaras

28 | Vladas Lašas: „Tesla Motors Gigafactory“ Lietuvoje? Kodėl ne?!

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

žmonės ir įžvalgos

Pagal jo biografiją galima rašyti sėkmės vadovėlį.

72

2016 ŽIEMA

38 | Netikėkite prognozėmis, tikėkite savimi Ekonomistai – tai žmonės, kurie rytoj galės paaiškinti, kodėl šiandien nenutiko tai, ką jie prognozavo vakar.

44 | Perteklinis išmanumas nereikalingas niekam

72 | Misija – įsimylėti Tailandą Galima planuoti iš anksto, bet nebūtina.

78 | Kuris brolis yra trečias

Trys naujokai, besidalijantys vieną platformą: „Volkswagen Tiguan“, „Seat Ateca“ ir „Škoda Kodiaq“.

Kai kurioms inovacijoms drąsiai galime leisti numirti.

48 | Išmani Lietuva | 2017 m. laukia naujų atradimų 2016 m. vasarį pradėtas „Išmanios Lietuvos“ projektas bus tęsiamas.

52 | Įžvalgos. Sektorius | „Tesla“ – atrodo, kad pavyks, arba pasaulis pagal Eloną E. Muskas yra ne mažiau charizmatiška persona, nei buvo Steve’as Jobsas.

56 tema

78 84 | Moliūgų dorojimo metas

Ką nors su jais reikia daryti, kol nepradėjo gesti. Ką?

88 | Kinas: Mama, noriu studijuoti filologiją „Atvykimas“ gali pasirodyti kaip lėkšta jausminga istorija.

90 | Muzika: Leonardas žinojo daugiau Išėjo legendinis poetas, dainų autorius ir dainininkas.

92

skiltys

92 | Ernestas Parulskis: Skurdaus turto adrenalinas Viena didžiausių buržujų nuodėmių – tuštumos baimė.

94 | Sigita Šimkutė: Kalėdiniai reikalai Didžiausią galvos skausmą įmonių vadovams kelia kalėdinis vakarėlis.

96 | Jurga Vilpišauskaitė:

Moldaviškos prekės ir mainai

2016-ieji – netikėtumų ir keistumų metai

Kiekvieną dieną ilgais Kišiniovo rajonų šaligatviais nusidriekia turgus.

98 | Aidas Puklevičius: Ar yra gyvenimas po Trumpo jungimo? Žmonės mėgsta prognozuoti. Nors nusivilia dažnai.

Kiek dar mums liko lūžių ir staigmenų?

62

visuomenė ir laisvalaikis

62 | Svarbiausia – degtinė

Pastarieji keliolika metų tebuvo „minutės pertraukėlė“ valstybinio degtinės monopolio šimtmetyje.

68 | Kaip renkamės ginklą Taip, taip, ginklus galima įsimylėti.

Greičiausiai augusios Lietuvos bendrovės.

Verslininkai apie 2017-uosius.

99

2016 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

apie ką kalba pasaulis Labai didelis Mėnulis

Lapkričio 14 d. pasaulio naujienų agentūrų ir socia­ linių tinklų srautus užplūdo didelio Mėnulio nuotraukos. Nenuostabu. Tokio ryškumo supermėnulis pastarąjį kartą buvo matytas prieš bemaž 70 metų. Supermėnuliu šis dangaus kūnas vadinamas tada, kai jis įžengia į pilnaties fazę tuo metu, kai yra perigėjuje, tai yra tuomet, kai savo orbitoje jis yra arčiausiai Žemės.

Tokia padėtis susiklosto maždaug kas 14 mėnesių. Bet šio lapkričio Mėnulis buvo dar arčiau Žemės, negu įprastai, – apie 356 tūkst. km atstumu (vidutinis atstumas – 384,472 tūkst. km). Pastarąjį kartą Mėnulis buvo taip priartėjęs prie Žemės 1948 m. sausio 26 d., tuomet jis buvo netgi 48 km arčiau. Kitą kartą panašiu atstumu jis bus 2034 m. lapkričio 24 d., tik tada jis bus dar 64 km arčiau, taigi atrodys dar didesnis.

Taip arti Žemės Mėnulis nebuvo beveik 70 metų. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Marihuanai – žalia šviesa

Lapkričio 8 d. Jungtinių Valstijų piliečiai balsavo ne tik prezidento, Senato ir Kongreso rinkimuose, bet ir atskirose valstijose dėl įvairių klausimų. Keliose valstijoje vienas tokių klausimų buvo marihuanos rūkymo dekriminalizavimas. Kai kur buvo balsuojama dėl leidimo rūkyti marihuaną rekreaciniais tikslais, kai kur – medicininiais. Balsavime dėl marihuanos Amerika pasirodė daug mažiau pasidalijusi nei prezidento rinkimuose. Leisti rekreaciniais tikslais (tai yra šiaip sau, be recepto) rūkyti marihuaną nubalsuota Kalifornijoje, Masačusetse, Meine ir Nevadoje. Jau anksčiau tai buvo leista Vašingtono ir Kolorado valstijose, Kolumbijos apygardoje. Floridoje, Arkanzase, Šiaurės Dakotoje ir Montanoje lapkričio 8 d. nubalsuota leisti vartoti marihuaną medicininiais tikslais. Kanapių auginimas ir pardavimas tampa vis rimtesne verslo sritimi Jungtinėse Valstijose.

Vis daugiau valstijų JAV leidžia vartoti marihuaną ne tik medicininiams, bet ir rekreaciniams poreikiams patenkinti. „ R e u t e r s “ n u o t r .

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

mėnesio komentaras Dr. Vladas Lašas

„Tesla Motors Gigafactory“ Lietuvoje? Kodėl ne?!

Lithuania: Country of Lithiumania

ar jau atšventėte savo bendrovės si­ dabrinį jubiliejų? Tiems, kurie ją įkūrė, dabar labai įdomu ir džiugu prisiminti, kaip buvo tada, kiek reikėjo ryžto, drąsos, tikėjimo ateitimi, kad pradėtų kitokį kūrybos ir darbo gyvenimo etapą.

Tada daugumai verslo pradžia atrodė net pavojinga, tuomečių verslo įkūrėjų, paliekančių stabilias darbo vietas, nesuprato ir tėvai. Ar šiandien mes ryžtamės daryti ką nors panašaus – tokio reikšmingo, ką vertėtų minėti po 25 metų? Mes puikiai mokame džiaugtis praeities žygiais ir darbais, paminėti gražias sukaktis, statyti paminklus, įrengti atminimo lentas. Tačiau juk didžiausia pagarba ir atminimas praeities kūrėjams ir lyderiams – jų siekių verti darbai.

Turime kurti ateičiai, daryti ir dabar tai, kas svarbu pasauliui, kuriame gyvens mūsų vaikai ir anūkai.

Daug kam atrodo, kad tada, kai griuvo Berlyno siena, kai iš esmės keitėsi mūsų pasaulis, kai visi kartu kūrėme valstybę, buvo aiškiau, lengviau ir paprasčiau pasiryžti ir keistis patiems. Ar tikrai? Pasaulis ir Lietuva dabar keičiasi nė kiek ne lėčiau. Dabartinės mūsų ir viso pasaulio problemos yra nė kiek ne mažesnės galimybės daryti reikšmingus darbus, atsirasti tikriems lyderiams, kurti naujas verslo sritis. Kaip rasti tą didžiulį, įkvepiantį ir transformuojantį mūsų visuomenę tikslą ir kartu visiems jo siekti?

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Prisimenu gero bičiulio José Maríos Figuereso pasakojimą apie savo prezidentavimo pradžią Kosta Rikoje. Kaip paversti agrarinę 3 mln. gyventojų valstybę ateities technologijų šalimi? Pasikviesti „Intel“! Niekas tada netikėjo, – net patys „Intel“ atstovai, – kad tuomet jie didžiausią savo investiciją į pietus nuo JAV padarys būtent Kosta Rikoje, nes „Intel“ atrankos favoritės buvo kitos, gerokai didesnės, Pietų Amerikos šalys. Bet prezidentas J. M. Figueresas pats ėmėsi iniciatyvos, mobilizavo savo komandą, ir po intensyvių derybų „Intel“ 1996 m. nutarė statyti 300 mln. dolerių vertės mikroschemų gamyklą Kosta Rikoje. „Intel“ produkcija radikaliai – beveik pusantro karto (!) – padidino šalies eksportą.

Tai buvo lūžio taškas visiems Kosta Rikoje – aplinkui „Intel“ neįtikėtinai sparčiai susikūrė visa IT verslo ekosistema. Iš esmės pasikeitė šalies įvaizdis ir žinomumas pasauliniame IT ir komunikacijų versle, daug darbo teko universitetams, labai pagerėjo pasiekiamumas ir logistika, pavyzdžiui, „Intel“ dėka UPS pradėjo kasdienį reisą savo reaktyviniu lėktuvu. Net NASA įkūrė filialą. Ir kai po 18 metų 2014 m. „Intel“ nutarė iškelti gamybą iš Kosta Rikos, šaliai tai nebuvo didelis smūgis, nes per beveik du dešimtmečius joje susiformavo tvari IT ekosistema. Prezidento J. M. Figuereso komandos pasiektas rezultatas buvo neeilinė istorija – Pasaulio bankas ją išnagrinėjo specia-

lioje studijoje, strategijos guru prof.

Michae­las E. Porteris jos pagrindu parengė mokomąją užduotį Harvardo verslo mokykloje studijuojantiems lyderiams „Kaip sukurti klasterį: elektronika ir informacinės technologijos Kosta Rikoje“. Mes irgi turėjome realią galimybę „Intel“ prisikviesti į Lietuvą – nepasinaudojome. Į mūsų šalį buvo atvažiavusios net dvi šios įmonės misijos, vadovaujamos tuomečio bendrovės investicijų vietos paieškos vadovo Tedo Telfordo.

Tedas prieš tai vadovavo „Intel“ misijai sėk­ mingai pasibaigusiose derybose Kosta Rikoje. Kaip šiandien gyventų Lietuva, jei prieš penkiolika metų „Intel“ būtų čia pastačiusi mikroprocesorių gamyklą? Tai buvo įmanoma, tik reikėjo visų mūsų, ypač lyderių, bendrų veiksmų ir išmanaus strateginio mąstymo apie ateities Lietuvos ekonomikos perspektyvą, o ne tik apie to meto ekonomikos skaudulį – „Mažeikių naftą“.

Nors „Mažeikių nafta“, tapusi „Williams“, vėliau „Yukos“ ir dabar „Orlen“, buvo ir tebėra svarbi Lietuvos ekonomikai, ji negali būti mūsų siekiamos XXI a. inovatyvios ekonomikos simbolis ir variklis. Dabar jau visiems aišku, kad juodojo aukso era baigiasi, – nafta ir kitas iškastinis kuras nebebus XXI a. energetikos pagrindas ir ateities ekonomikos variklis. Net atpigusios, jos poreikis pasaulyje jau dabar pradeda mažėti ir mažės negrįžtamai. Tai ima pripažinti net naftos pramonės banginiai ir naftos

žmonės

>>

Kaip Ralphas Laurenas Amerikai padovanojo amerikietiškąją svajonę Pagal visame pasaulyje žinomo dizainerio Ralpho Laureno biografiją galima rašyti sėkmės vadovėlį. Kilęs iš neturtingos žydų imigrantų šeimos, šiuo metu jis yra vienas žymiausių Amerikos asmenų, o beveik 6 mlrd. dolerių vertinamas turtas daro R. Laureną vienu iš 200 turtingiausių pasaulio žmonių...

J

o įkurta „ralph lauren corporation“, gaminanti drabužius, namų dekoravimo reikmenis, aksesuarus ir kvepalus, turi daugiau nei 2 mlrd. dolerių metinę apyvartą, joje dirba daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Pasaulyje veikia beveik pusantro tūkstančio „Ralph Lauren“ parduotuvių, kuriose parduodami daiktai su prekės ženklais. „Polo Ralph Lauren“, „Ralph Lauren Purple Label“, „Ralph Lauren Collection“, „Lauren Ralph Lauren“, „Double RL“, „Ralph Lauren Childrenwear“, „Baby Ralph Lauren“, „Ralph Lauren Home“, „Ralph Lauren Paint“, „American Living“, „Chaps“ ir „Club Monaco“ yra vieni labiausiai pažįstamų prekės ženklų planetoje, o pagal rinkos segmentavimą prilygsta geriausiems „premium“ ir prabangos klasės

32

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

ženklams, – neabejotinai ir jūs savo garderobe turite mažiausiai vieną drabužį ar daiktą su šios bendrovės logotipu.

Pats R. Laurenas yra brangiausio pasaulyje automobilio „Bugatti 57SC Atlantic“ savininkas, dar kolekcionuoja senovinius automobilius (jo 70-ies mašinų parke yra ir itin retų modelių) bei laikrodžius. Turi butą Niujorko Penktojoje aveniu, 17 tūkst. akrų rančą Kolorade, dvarą Bedforde, namą Jamaikoje ir dar daug ko. Be to, užsiima nepigiais pomėgiais, tokiais kaip gyvūnų ar aplinkos apsauga, – tai populiari Holivudo žvaigždžių veikla. Ir išvis, tai, kaip R. Laurenas pasirodo pasauliui, iš esmės dvelkia Holivudu. Tad žmonėms kyla natūralūs klausimai – kas yra tikrasis R. Laurenas ir kaip jis toks tapo.

„Aš – ne mados žmogus.

Aš – antimados žmogus“, – yra sakęs Ralphas Laurenas. „Reuters“ nuotr.

Ralphas Laurenas yra brangiausio pasaulyje automobilio „Bugatti 57SC Atlantic“ savininkas.

Ralphas gimė 1939 m. Niujorko rajone Bronkse, tik pavardę turėjo kitą – Lifshitzas.

Tais laikais Bronksas buvo linksmas šurmuliuojantis rajonas, kokteilis, sudarytas iš airių, italų, lenkų ir žydų, – butlegerių, gangsterių ir nelegalių restoranų centras. Lifshitzų šeima ten gyveno jau nuo 1920 m. – Ral­ pho senelis rabinas, bėgdamas nuo sovietų, atvyko iš vadinamojo „Minsko–Pinsko“ (dabartinės Baltarusijos teritorija) – taip buvo vadinama 200 kilometrų ilgio sėslumo zoną, teritorija, kur Rusijos imperijoje buvo leidžiama gyventi žydams.

Jo tėvas Frankas neribotų galimybių šalyje Amerikoje tapo dažytoju. Vedė būdamas vos šešiolikos ir susilaukė keturių vaikų.

Ralphas buvo pats jauniausias, todėl, kaip ir priklausė tais laikais, turėjo tenkintis drabužiais, kurie atlikdavo nuo vyresniųjų brolių. Sykį, vėl gavęs dovanų panešiotas kelnes, Ralphas net pravirko – jis taip norėjo turėti ką nors savo. Būtent taip gimė didžioji jo gyvenimo svajonė.

Amerikoje į tai žiūrima paprastai – jei ko nors reikia, eik ir užsidirbk. Iš pradžių Ralphas tapo savo tėvo padėjėju. Kai jo bendraamžiai leido prasimanytus pinigus saldainiams ir žaislams, jis taupė juos padoriai aprangai. Susitaupyti pirmajam trijų dalių kostiumui jam pavyko būnant dvylikos.

Ralphas norėjo atrodyti gerai, taip ir atrodė.

Vilkėti panešiotus drabužius jam buvo atgrasu, juoba kad tuomečiai Holivudo aktoriai – pagrindiniai stiliaus ir madų diktuoto-

įžvalgos

>>

Netikėkite prognozėmis, tikėkite savimi

Dalis amerikiečių, kaip ir visuomenės nuomonės apklausos, klydo – JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas. F r anc e sc o F o t t i o s ( „ S i p a“ / „ S can p i x “ ) n u o t r .

Gruodis – tai mėnuo, kai daugelis įmonių vadovų apžvelgia nueinančius metus bei nuveiktus darbus ir jau galvoja apie kitus metus. Gruodį tvirtinami ambicingi ateinančių metų pardavimo ir pelningumo planai, plėtros strategijos ir taupymo programos.

Aš irgi pamėginsiu apibendrinti, ką šiemet rašiau „Verslo klasėje“, ir rekomenduoti, ką įmonėms reikia nuveikti kitais metais.

G

ruodį savo ateities būrimus pristatys ne tik astrologai, bet ir bankininkai, analitikai, ekonomistai, pasisakantys per įvairiausias konferencijas, televizijos laidas, popierinę ir elektroninę spaudą. Bendrovių vadovai įdėmiai klausysis ir stengsis atsižvelgti rengdami savo įmonių strategijas ir veiksmų planus. Nors neteko matyti tokių tyrimų, galėčiau lažintis iš nemažos sumos, kad astrologų prognozės išsipildo dažniau nei kokio banko vyriausiojo ekonomisto (net ir labai dažnai cituojamo). Juk ne veltui sakoma, kad ekonomistai – tai žmonės, kurie rytoj galės paaiškinti, kodėl šiandien nenutiko tai, ką jie prognozavo vakar.

Kad ir kaip keistai atrodytų, ir astrologų, ir ekonomikos ekspertų asmeninė (ne)atsakomybė už prognozių (ne)tikslumą labai panaši,

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

t. y. jokios asmeninės atsakomybės. Visgi dauguma žmonių (ypač įmonių vadovai), sužinoję, kad kas nors bankrutavo ar nusilaužė sprandą todėl, kad pasitikėjo astrologo pranašystėmis, tik konstatuotų faktą, jog žioplys gavo, ko nusipelnė. O tie patys vadovai neretai nustemba, kai gyvenimas vyksta visai ne pagal ekonomikos ekspertų prognozes.

Pasaulis keičiasi, stiprėja įvairios netiesinės priklausomybės, todėl senieji ekonomikos prognozavimo modeliai pasensta anksčiau, nei publikuojami straipsniai apie juos. Juk ir 2008 m. finansų krizės nepavyko suvaldyti todėl, kad anksčiau tokios krizės nėra buvę. Šių metų politinės erdvės įvykiai, t. y. rezultatai, tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje („Brexit“, Donaldas Trumpas), daugeliui buvo netikėti. Man labiausiai užkliuvo ne tai,

Dauguma įmonių vadovų tikisi, kad ateitis bus tokia kaip praeitis.

kaip žmonės balsavo ir koks buvo tų balsavimų rezultatas, o tai, kad įvairūs viešosios nuomonės tyrimai, apklausos ir populiarumo reitingai iki pat balsavimo dienos prognozavo kitokį rezultatą. Toks rezultatas verčia abejoti apklausų metodikos teisingumu. O jeigu tos metodikos netikslios, tada ir rinkos tyrimai, kurie remiasi tais pačiais principais, yra niekiniai. O gal visgi metodai geri, tiesiog nebuvo įvertintas koks nors elementas? Birželį „Verslo klasėje“ rašiau apie tai, kad neretai organizacijos nepasimoko iš reikšmingų netikėtų įvykių – stebuklų.

Dauguma įmonių vadovų tikisi, kad ateitis bus tokia kaip praeitis. Tačiau niekas negarantuoja, kad ateitis kartos praeities įvykius. Pasižiūrėkime analogiją iš žemės ūkio

(dabar populiari tema). Štai pavasarį pas ūkininką atsiranda kalakuto jauniklis. Ūkininkas juo rūpinasi, lesina jį, girdo. Po mėnesio kalakutas jau turi šiokių tokių istorinių duomenų ir gali imtis prognozuoti ateitį. Jo prognozės dar nėra drąsios, bet jis spėja, kad juo bus rūpinamasi, kad jis gaus lesalo bei vandens. Dar po mėnesio jo prognozės darosi drąsesnės – lesalo kiekis tik augs, bus sudaromos sąlygos pasivaikščioti po lauką (aptvarą). Gruodžio viduryje kalakutas jau yra visiškai įsitikinęs, kad gyvenimas tik gerės, nes juk tai rodo ilgalaikio stebėjimo metu surinkti duomenys. Juk nėra jokių priežasčių nerimauti. Tačiau netikėtai (bent jau paukščiui) ateina Kalėdos, ir kalakuto prognozės susiduria su realybe.

Neretai įmonių vadovai kaip tas kalakutas aklai tiki, jog kokių nors įvykių nebuvimas praeityje yra geriausias įrodymas, kad tai nenutiks ateityje. O kai gyvenimas pasikeičia, tuomet tie vadovai niekaip negali suprasti, kodėl jiems taip nutiko. Kovą „Verslo klasėje“ rašiau apie verslus, iš kurių realybė atėmė „vamzdį“. Ir kuo ilgiau įmonė turi tas nepajudinamas pozicijas (kai ką, kas užtikrino sėkmę), tuo skausmingesnis būna realybės pasikeitimo spyris. Tai gali nutikti ne tik organizacijoms, bet ir atskiriems individams. Spenceris Johnsonas savo knygoje „Kas paėmė mano sūrį?“ kaip tik ir aprašo tokią būseną, į kurią pakliūva pelytės, iš kurių kažkas atėmė įprastoje vietoje padėtą sūrį.

Turime pripažinti, kad pasaulis yra nenuspėjamas ir jame pilna mažai tikėtinų, tačiau reikšmingų įvykių, kurie gali turėti skausmingų padarinių. Galbūt tokie teiginiai gali atrodyti labai pesimistiniai ir netgi fatališki. Tačiau taip nėra. Mano manymu, sveikas optimizmas – tai ne realybės ignoravimas, o jos priėmimas ir pasiruošimas. Juk sakoma, kad sėkmė – kai pasiruošimas sutinka galimybę, o nesėkmė – kai pasipūtimas ir nežinojimas sutinka realybę. Todėl vadovams reikia mažiau pasitikėti įvairiausiais ateities spėjikais ir nesistengti atrasti to teisingo krištolo rutulio, bet stiprinti savo organizacijos tvirtumą ir paversti ją antitrapia. Antitrapumas – tai Nassimo Nicholo Talebo knygoje „Antitrapumas“ („Antifragile. Things that gain from disorder“) pristatyta nauja organizacijų valdymo paradigma. Rekomenduoju šią knygą perskaityti tiems vadovams, kurie nori sukurti gyvybingą organizaciją. (O jeigu tingite skaityti tuos 500 puslapių, bet jau perskaitykite rugsėjį „Verslo klasėje“ spausdintą mano straipsnį apie antitrapumą). Antitrapumo kūrimas reikalauja atsisakyti keleto įprastų vadybinių paradigmų.

Nustokite optimizuoti Dauguma gamtos sukurtų organizmų yra antitrapūs. Jie ne tik atsilaiko prieš įvairius svyravimus, tačiau ir gauna iš to naudos tobulėdami. Štai žmogus, Homo sapiens, yra puikus antitrapumo pavyzdys. Kai žmogui tenka susidurti su įvairia išorine įtampa, pavyzdžiui, fiziniu krūviu, jo organizmas vi-

2016 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

39

įžvalgos

Perteklinis išmanumas nereikalingas niekam Technologijos skverbiasi į mūsų buitį, ir kasdienybė jau dabar darosi panaši į tai, kas turėtų virsti išmaniaisiais namais. Tačiau, kaip mus moko evoliucijos teorija, ne kiekviena genų mutacija yra naudinga. Kai kurioms inovacijoms, užplūsiančioms buities prietaisų rinką artimiausiu metu, galime drąsiai leisti numirti.

E

voliucija gyvojoje gamtoje vyksta nuosekliai – geno lyg­ meniu. Kiekviena geno mutacija, pavyzdžiui, keičianti plunksnų spalvą, akių formą, gyvūno ūgį ar plaukuotumą, yra įvertinama žiaurioje natūralios atrankos arenoje. Kitoms kartoms genų fonde perduodamos tik gerosios – sėkmingiau daugintis padedančios (ar bent jau netrukdančios) – mutacijos. Tai reiškia, kaip dėsto biologas Richardas Dawkinsas, kad evoliucija neturi tolimesnio tikslo nei kita karta, čia tolimesnė perspektyva tiesiog neegzistuoja.

Evoliucijos teorija padarė milžinišką įtaką ne tik biologijos, bet ir socialinių bei humanitarinių mokslų raidai. Šios vienos galingiausių mokslinių idėjų apraiškos per šimtmetį po Charleso Darwino ir Alfredo Russelo Walla-

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

LEONAS VAITIEKUS LENOKAS

ce’o atradimų įsiskverbė ir į kitus mokslus.

Kalbame ne tik apie socialinio darvinizmo pseudoteorijas. Tokios, skelbiančios apie būtinybę prižiūrėti rasės ar visuomenės tyrumą, suvešėjo XIX a. ir XX a. pasauliui pademonstravo savo bjaurų snukį. Jei manote, kad tai vyko tik Vokietijoje, klystate. Teorijos buvo populiarios ir Jungtinėje Karalystėje, o Švedijoje tautos grynumo sumetimais buvo vykdomos prievartinės sterilizacijos programos, kurių aukos prabilo maždaug tik prieš dešimtmetį.

Bet ne visos evoliucijos teorijos įgavo makabriškas formas. Istorikai, pavyzdžiui, taip pat nesunkiai gali būti apkaltinti patogios evoliucijos teorijos formos pritaikymu savo reikmėmis, tiesa, tos reikmės palyginti pūkuotos ir labai akademiškos. Tarp istorikų

Evoliucijos teorija padarė milžinišką įtaką ne tik biologijos, bet ir socialinių bei humanitarinių mokslų raidai.

Perteklinis išmanumas nereikalingas niekam

kalbama, žinoma, apie biologinei evoliucijos teorijai beveik nieko nereiškiančius laiko tarpus – šimtus ar vieną kitą tūkstantį metų. Bandoma istoriniuose procesuose įžvelgti (gana sėkmingai, reikėtų pasakyti) linijinį judėjimą nuo vienų civilizacijos, visuomenės ar valdžios formų prie kitų. Nuo vergovės prie feodalizmo, absoliutizmo ir tuomet naujųjų laikų parlamentinės demokratinės visuomenės.

Francis Fukuyama, pavyzdžiui, net paskelbė, kad šio tipo evoliucija yra baigtinė – kapitalizmas ir demokratija triumfuos, ir tai bus visuomenės evoliucijos pabaiga. Tai jis pavadino istorijos pabaiga.

Kartais žengiama dar giliau, žvelgiama į dar smulkesnius dalykus. Ilgainiui, jei pakankamai laiko praleisite istorikų ir istorijos sociologų rateliuose, galbūt jums pavyks išgirsti tokį terminą kaip „kultūrinė evoliucija“, ypač kai visuomenės istorikai ir istorijos sociologai prie linksmo stalo įsiplepės apie nūdienos aktualijas. Čia technologijos atlieka kertinį vaidmenį, nes eksponentiška jų plėtra, regis, spartina visos visuomenės virsmą iš to, ką galėtume pavadinti „šių dienų visuomene“, į tą kitą „ateities visuomenę“.

Plika akimi matyti, kaip technologijos įsiveržė į mūsų gyvenimą. Prieš porą dešimtmečių virtualioji realybė buvo tik idėja, o šiandien ji vienomis ar kitomis formomis gali atsidurti mūsų, vartotojų, rankose. Prieš porą metų „daiktų interneto“ idėja buvo tik idėja, o šiandien ji tampa realybe. Daiktai – buities prietaisai – iš tiesų tampa išmanūs. Jūs, ko gero, turite išmanųjį telefoną – jis ne visada toks buvo, leiskite priminti. Galbūt jau turite išmanųjį siurblį, kuris važinėja ant jūsų kilimo ir pats suranda, kur čia įsikrovus. Stringa kampuose ir nepasiekia pačių pačių kampučių, bet vis tiek.

Kitą kartą norėdami atsinaujinti šaldytuvą, net jei tai bus vos kitais metais, turbūt galėsite išsirinkti iš kelių išmaniųjų prietaisų. Tas pats galioja skalbimo mašinoms, džiovyklėms, indaplovėms ar netgi kavos virimo apa­ratams bei lyginimo lentoms. Tačiau kai taip nutiks, noriu, kad gerai pagalvotumėte, ar tikrai tokio išmanumo jums reikia.

Taupumas – dorybė Klausimas „ar tokio išmanumo jums reikia“ turi ir tam tikrų praktinių bei aplinkosauginių implikacijų. Jau nebegalima pamiršti, kad žmonija gyvena ant ribotų gamtos išteklių kalno, o mes esame vienos aktyviausiai vartojan-

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Aurelijus Katkevičius

PMS

PMS

CMYK

PMS

CMYK CMYK

2017-aisiais laukia naujų atradimų 2016 m. vasarį „Verslo žinios“ pradėjo naują ir, kaip dabar pamažu aiškėja, gana ambicingą projektą „Išmani Lietuva“.

agrindinė projekto idėja buvo tokia: šalyje labai daug visko vyksta pačiose įvairiausiose srityse, ir apie tai, regis, gerokai per mažai pasakojama viešojoje erdvėje. Mums atrodė, kad mokslininkai, kuriantys naujas technologijas, pripažinti visame pasaulyje, verslininkai, diegiantys tai, ką tie mokslininkai sukūrė, verti būti paminėti bent jau ne mažiau nei kokios nors gana vidutiniškų vokalinių gebėjimų šviesiaplaukės merginos iš įvairių ansamblių.

Metų pradžioje apibrėžėme dėmesio sferas – mokslas, einantis į įgyvendinimą versle; verslas, pasitelkiantis mokslą, kad išliktų konkurencingas; sprendimai, lengvinantys mūsų kasdienį gyvenimą; sprendimai, keičiantys visuomenę ir jos veikimą.

Ir pradėjome pasakoti istorijas.

48

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Per mažiau nei metus vz.lt portale buvo papasakota keli šimtai istorijų apie verslininkus, mokslininkus, studentus, entuzia­ stus, menininkus – apie nerimstančius, smalsius ir nuolat ieškančius žmones. Patys nustebome išvydę, kokio rezonanso gali sulaukti pasakojimas apie, pavyzdžiui, naują betono receptūrą.

Iš tų kelių šimtų istorijų kas savaitę keli praplėsti pasakojimai pasiekdavo „Verslo žinių“ dienraštį, kas mėnesį viena jų, įdomiausių pastabų santrauka ar atskiras interviu, – žurnalą „Verslo klasė“.

Be to, „Išmani Lietuva“ – tai dar ir diskusijos siauresniuose mokslininkų ir verslininkų būreliuose. Ir galiausiai lapkritį – dviejų dienų konferencija „Litexpo“ rūmuose. Čia trijuose atskiruose renginiuose

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

200 c #be1e2d

HEX

PMS HEX

#204064

pasirodė daugiau kaip 60 kalbėtojų, vyko inovacijų ir startuolių parodos.

Ką mes sužinojome per šiuos metus? Nepapasakotų istorijų ir nepristatytų žmonių Lietuvoje ir užsienyje dar liko šimtai. Ir juos reikia pristatyti, apie juos reikia pasakoti. Dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia tai įdomu. Ir – gal svarbiausia – minčių ir idėjų apytaką Lietuvoje tiesiog privalome spartinti. Esame per maža šalis, kad galėtume leisti sau būti lėti. Tiesiog privalome būti lankstūs ir judrūs. Privalome vertinti kiekvieną saviškį, ką nors nuveikusį. Esame per maža šalis, kad galėtume leisti sau tūnoti kur nors užsidarę atskiruose kampeliuose.

Nes suvokėme, pavyzdžiui, kad net mes, profesionaliai kasdien besidomintys nau-

C M Y 200 c K

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savoMūsų žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu ir kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), rnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas Messu pabrėžėme būtent produkto 2016 m. „Išmanios Lietuvos“ kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS išmetimą. iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45konferencijoje mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti kalbėjo ir prof. iliekantis augimasdr. rodo, kad kad langus, kuriekaip paprastai energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinktišvaisto duomenis bei Virginijus Šikšnys, Vilniaus ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten– paversti skristi, vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakojapristatyti „saulės universiteto Biotechnologijos oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti instituto tarybos pirmininkas, kitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo irprotai, biochemikas, kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: mokslininkas, DNR jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką redagavimo ug kreipti į pakuotę ir taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir naujos revoliucinės ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo mažinti naudojimetodikos minio apipavidalinimą, gaminti kūrėjas. V ladimi r o pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė kad į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas reikėjo nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų ovo (VŽ) nuotr. nebrangius irI van lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti tai, kiek ir kiek tai gali sumažinti angliesnet dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savokad žaliuzėmis išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas etainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurielangus, taupo energiją“, – sakošvaisto pašnekovas ir rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojigu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko įvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįgintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, vadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo gramių. vendinami, o 45 mlrd. uSD benpavyzdžiui, „saulės vėjo schemoje aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproKomentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškas vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progra019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaip suburti komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų užnugarį be- Šlapkausko, suoti internetu, jąbalsavimui galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ gu Seimas pritars Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiirteko reikiakonsorciumą, surinkti bent 12–13 9balų. ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos neribotus biudžetus, kitomisgerokai labiau Vėliau paskirstyti beveik 16 mlrd. Eur. ernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, „Saulės vėjo aruodų“ veik samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos galės paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje inovatyvumo Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende (angl.

SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 balais kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galivadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija padidinti laugų saulės o elementuose ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečiųgali veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas – vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, ir dujų glamentuojančiam balsavimo kol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- iki 40–45%. VLaDiMiro iVanoVo (VŽ) nuoTr. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgydu kartus. tyrimo įstaiga lietuvoje, ji žaliuzes, Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų.

Komentaras jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi namų darbus užtruko apie 300 valandų dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia uskas sako, kad paraiškai rengti teko jamos, mokslo institutus. anglies dvideginio ar kitų įvertintų iki prasčiausiai. verslo partnerio. esirskatina mokslinin-benDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą Paraiška turi veikia. išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmet neprieštaraus Vyriau-ir įgypirmajam projekto komercializavimo etapui. tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšos pagal šalis,Padėl jų bus statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pačią analizę ir veikiantį prototipą, onuoaiškiai, Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro turėti Lietuvos, o visos Europos arpateikti pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais finansavimo tenka varžytis su antriprasideda žodžių, nuo kalbėjimo.

Teyra daugybė.

Ir,„dėl korinkos gero, nereikia jųgebėtų jienomis, ne dalyvavimo ką apieneskirstomos Lietuvą težinome. šėti. ryšio kom elementai nėra efektyvūs, bet tokius jutiklius, kurie ir antrame etape,tačiau Idėjų kolkur neįsitikinome, kad galime lu ir paversti bazinius tyrimus konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne tik ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo ir įrangos p tinka, kainepradėjome galime jais užkloti di-įgyvendinti. nustatyti tam tikras ligas ar šiątatechnologiją sukurti.

Be būtų produktais. gul kalba iš raktinius pradžių maždaug irkomandą to- mastu. kol kiekinovacijų tolipadrąsinti pažengė mūsų mikropaverslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo irvyzdžiui, audito žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius Kreipiantis VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu programos „Horizontas 2020“ išduoti, pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl organizmo finansavimo tenkaiš iškvevaržytis antrikaipužsiima suburti stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri- kurį Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai kia: „kokias tu čia nesąmones šneki...“ svarTaip, mes matome, kad šitose sferose nielydovų gamintojai, kokias inovacijas diegia irtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, su mūsų nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES bei patiems rengti projektus pagalkaip negalima drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų irjibesuoti internetu, jąinternetu galima tyrimams ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. bu, kad būtų, kad būtų pradžia, iš kurios visko tapyti rožinėmis spalkonditerijos gamintojai, kada į miestų gat­ drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: ontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, struktūrinių fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau paskirstyti 1651 mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės konsultantus, Paraiška turi išsiskirti sukurti, ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo etapui. kosmose naudojamiregime vidutilės elementųį tobulinimas. rė“, –nors sako p.vėliau, krotkus. be jokios kol neįsitikinome, kadrasis galime kada abejonės, Puikiausiai problemas, su iš didelių ves išriedės Klaipėdoje sukonskuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi Janulevičius, skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –mastu. ateities irvomis. savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – Vidmantas pasakoja reikia Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose šiąpritaikoma sukurti.

Be programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be konsulevaldas Gustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius kasto, nors didesnio ir rimtesnio. susiduria mokslininkai, irį konsultantus, verstruoti miesto autobusai.

Ir tai antra, reikia žinoti, kur irūkio kada projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagamintiiriš galio montuojami saulės elementai „Global Bod Group“ valdybos to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51teikti kvietimas teiktikuriomis loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės paraišką reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, balso pa-ir pagaminti besikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, klasikiniais vienos tantai už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apiesandūros projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities irlininkai. savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrą kad projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką ir atlikti visus patvirtina, Mes puikiai suprantame, koks svarbus geLabai gerai įsivaizduojame, kad be vos pora pavyzdžių.

Tokių tikrai yra šimtai. parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte įmonė nebūtų elementais, su mūsų nagrinėspecialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę kėjo balso prioriteto, balso pa- šalių. yra besikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi ir namų darbus Jų užtruko apie 300 valandų įtikinamu, nauju, ambicingu,be tačiau realistišku usiomis įmonėmis iš didelių FtMC optoelektronikos sky- muštinis. efektyvumas šiuo dalyvavusi, nes dirba su kito- yra jamu toks klausimu jie nesusidūrai lietuvio žmogiškas „žydrojo (maždaug dangaus“ tyrimų nie-paraišką Projektas „Išmani Lietuva“, abejo, likstiks-vadinamojo skirta per 300 mln. eur. kvietimo is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus savijautai konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o į minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus. las – žiniose“ skatinti į tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart jausmas kaip bet gal pamažu parimtų, provergyventi „Verslo ir 2017-aisiais. valdymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui tačiau šie elementaifundamentinių yra jau- rinkos parašyti padėjo „Civitta“, –propasakoja tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių iš FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio irKą kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė (lėšos neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųkada nebus statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti analizę ir veikiantį prototipą, o pavydas, prototipą, o nė reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro diapazono pkauskas. kuriamą medžiagą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-žių, ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, Matas nore (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). darkad ir kelis klientus kurreikia nors bandykime jį bent jau perdažyti iš juodo, jog negalima įsivaizduoti, moksdarysime?

Ieškosime dar glaudesnio benbendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi infraraudonųjų ultravioleti- iki 40–45%. darbus užtruko apie 300 valandų žemėje naudojatechnologija ir kas yra ge- šiame projekte įmonė nebūtų stabdančio kenkiančio į baltą, įgalinantį. las būtų vien –tikirtaikomasis.

Mes matome, dradarbiavimo su universitetais ir kitomis balsavimą pasisakančių Seimo konkuruoja visos es įmonės – Vž), tačiau temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia – dar ir kelis klientus arba kur nors vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros gamy- mų „Global Bod Group“ gami- rokai per brangi. tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su kitoaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia dėl dar irlieka kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas namų darbų vz.lt, „Verslo žiniose“, „Verslo ne yra gerai ir į aukštojo mokslo įstaigomis, žvalgysimės verslininnoriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti mobiliojo r nkcinius, saugumo irmokslo audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią baiviskas nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją bei 2017-aisiais finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o Daug nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagalkad namų silicio elementų vidutid balsuojančiojo internetu metų priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato Kreipiantis pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, klientus vios Lietuvosfondų idėjos čia susiduria su iššūkiais, ieškoti tarptautinių kalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai struktūrinių projektų rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms įmonėmspartneskirtąsistemoje, patybei nustatyti buskų, naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekklasėje“ ir saulės baigiamojoje „Išmanios Lietuir sugebėjo –bei tai turbūt dareuropos svarbiau – švieieškančiųgalimybe inovacijų ir dažnai jas diegiančių, dėl metais ant raktinius žodžius.

Gana net perspektyjunginyje dalį arseno ą bandomąją partiją bei finansinius rekordas – 18,7%. lio arsenido elementų plataus vartojimo rinkai gavasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ projektus etape dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios įmanoma Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, eilės opera pakeisti bismutu, ir medžiaga s planus ir produktobandysime biudžetą porai kiek gamybą.

Bet 2013 m. išseko lio arsenido saulės elementų vos“ konferencijoje tikimės pristatyti savo timo sistemoje. išplatinti verslo ir usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekbūti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bando naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai Partnerių nerado priekį. rizikos kapitalo finansavimas technologija kol kas yra ge- iš mobilioj jau atliktą metų į priekį. artifikatus“. už balsavimo internetu.

(VŽ) „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas skaitytojams dar daugybę įdomių žmonių ir Bet mes taip pat puikiai suvokiame, kad mokslo bendradarbiavimo kanalus – kiek ne visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako reikia tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tyrimus ko sąnaudos yra didžiulės, nes projek- inovatyvumo norėdamas savo iš- iržmogaus, įmonė atsidūrė kuri ties bankrorokai per brangi. tai rodo 2020“ ir (be interne turėtitokius kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ kompiuter programoje. būti brandžios stadijos.

Be to,riba. konsulevaldas Gustas, ūkio ministras. Šiomsjeigu dai, skaitmeninius yra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiais metais jau jau turi rinkos analizę šimtus puikių idėjų. žinoma, lauksime tik bambėsime, jogirgana viskas nietikBemūsų jėgos leis, populiarinti mokslą, paprogramoje. ana brandžios stadijos. to, konsuljaponai kioto universitete Fizinių blogai, ir technologijos moksgali sudominti pasaulio kosmo-Ir,patirtis.

Ji planavo masinę ga- nei pernai jau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,skatinti reikia žmogaus, kanadiečiai Vankuverio uni- lų centras pateikė 200.000 so agentūras. lio arsenido saulės ir veikiantį jūsų talkos. Praneškite mums, apie kąelementų verta nežengsime nė žingsnio į priekį.

Kita bazėsinovatyvių, apie naujas idėjas yra kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais jau las –specialus skatinti į tarptautinę rin-kada ernetu įteisinimui,metais kaskart pro- duomenų rinkos analizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, o papasakoti, ką verta pakalbinti. vertus, darbas ir bendradarbiavimas visada kūrimą ir prisidėti prie jo. m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė, kai rado būdą, europos kosmoso agentūrai ir Partnerių nerado zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai ŽIEMA VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus 2016 laimėjo konkursą.

Fizinių ir technologijos 49 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

#be1e2d

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

•

• •

•

• •

•

Mob šie m

iŠMANi LiETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

įžvalgos

sektorius

„Tesla“ – atrodo, kad pavyks, arba pasaulis pagal Eloną Norėjau parašyti „jau pavyko“, bet dar truputį palaukime.

Nors kol kas Elonui Muskui viskas einasi, kaip planuota, – 2016 m. trečiąjį ketvirtį „Tesla Motors“ klientams pristatė rekordinį 24 821 automobilį ir (svarbiausia) baigė šį ketvirtį su 22 mln. JAV dolerių grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo patyrusi 230 mln. JAV dolerių nuostolį.

S

avo naujausiame laiške investuotojams Elonas teigia, kad ketvirtasis ketvirtis turėtų būti panašus, ir jei tikrai taip bus, galėsim drąsiai teigti, kad elektromobiliai jau ne tolima ateitis, o reali dabartis.

Aš labai lauksiu 2017 m. sausio, kai bus skelbiami šie rezultatai, ir tikiuosi, kad jie bus tokie, kaip planuota. O dauguma veiksnių rodo, kad taip ir nutiks. Na, bet nerkime giliau į pasaulį pagal Eloną.

E. Muskas yra ne mažiau charizmatiška persona, nei buvo Steve’as Jobsas. Pirmąjį savo kapitalą susikrovęs iš internetinės mokėjimų platformos „PayPal“, jis viską investavo į „SpaceX“, „Tesla Motors“ ir „SolarCity“. Gali būti, kad matėte internetuose garsią jo citatą: „Už „PayPal“ gavau 180 mln. dolerių. 100 mln. įdėjau į „SpaceX“, 70 mln. į „Teslą“ ir 10 mln. į

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Paulius Gaurilčikas

j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .

„SolarCity“. Turėjau skolintis, kad galėčiau susimokėti nuomą.“ Su „SpaceX“ E. Muskas planuoja kolonizuoti Marsą, o su „SolarCity“ saulės energiją padaryti prieinamą kiekvienam – tokių užmojų turbūt neturėjo net S. Jobsas. Tačiau kosmosą ir saulę palikime ramybėje, šį kartą mano tema – „Tesla Motors“.

Dar 2006 m. savo Didžiajame plane E. Muskas rašė, kad jo ambicija niekada nebuvo gaminti sportinius elektrinius „Tesla Roadster“ turčiams (tai pirmasis „Teslos“ modelis, gamintas 2008–2012 m. ir kainavęs per 100 tūkst. JAV dolerių). Tiesiog jis tuo metu neturėjo pakankamai pinigų masinei elektromobilių gamybai pradėti, o jokie investuotojai net nenorėjo girdėti apie tokius projektus (iki 2016 m. per visą automobilizacijos istoriją tik dvi JAV bendrovės niekada nebuvo bankruta-

Artimiausius 10–15 metų dar gyvensime taip kaip dabar – vairuotojas turės sėdėti prie vairo ir bus visiškai atsakingas už transporto priemonės valdymą.

„Tesla“ – atrodo, kad pavyks, arba pasaulis pagal Eloną

vusios – „Ford“ ir „Tesla“). Taigi jam teko pradėti nuo labai brangaus žaislo, vėliau kiek nuleisti kartelę (2012 m. „Model S“ ir 2015 m. „Model X“) ir pagaliau sukurti beveik visiems įperkamą automobilį „Model 3“, kuris turėtų pasiekti pirmuosius klientus 2017 m. pabaigoje. Atrodo, kad pirmąjį Didįjį planą pavyks įgyvendinti beveik idealiai, bet lyderis be ambicijų juk ne lyderis – šių metų liepą E. Muskas pristatė antrąją plano dalį (kažkodėl pavadintą prancūziškai – „Part Deux“), kurioje yra dar įdomesnių dalykų, bet apie juos kiek vėliau. Juk nepapasakojau jums apie pagrindinį elektrinės sėkmės kalvį – „Model S“.

Pradžia 2012 m., kai „Tesla“ pradėjo pristatyti pirmuosius šiuos modelius klientams, turbūt tik pats E. Muskas ir tikėjo, kad jie bus paklausūs. Elektromobilis už 75 tūkst. JAV dolerių turbūt nedaugeliui atrodė gera idėja. Tačiau pasidomėjus išsamiau „Model S“ sėkmė neatrodo atsitiktinė. Pirmiausia tai yra „MercedesBenz S“ klasės dydžio ir panašaus komforto lygio automobilis. Antra, visiškai įkrautas „Tesla Model S“ gali nuvažiuoti apie 400 km, ir tai nepalyginama su kitais elektriniais konkurentais. Trečia, „Tesla“ nepaliko savo klientų tik su paprastais kištukiniais lizdais, iš karto buvo pradėtas plėtoti „Supercharger“ tinklas – čia galima įkrauti 80 proc. baterijos per mažiau nei valandą (šiuo metu yra apie 700 tokių stotelių su daugiau kaip 4000 įkrovimo vietų). Be šių svarbių dalykų, „Model S“ pranašumų buvo ir daugiau. Kai kuriose šalyse tokiems žaliems automobiliams galima gauti didelių arba labai didelių mokesčių nuolaidų. Be to, pirmuosius pirkėjus „Tesla“ savotiškai apdraudė suteikdama likutinės vertės garantiją – įsipa­ reigojo atpirkti automobilį po 3 metų už 50 proc. pirkimo kainos, o tai prabangių automobilių segmente buvo aukščiau nei rinkos vidurkis.

O ir pats automobilis kaip transporto priemonė išėjo tiesiog puikus. Jis tylesnis už benzininį, reikalauja mažiau techninės priežiūros (nereikia keisti tepalų), yra geriau valdomas (svorio cen-

tras žemiau, nes sunkios baterijos yra automobilio dugne) ir pasižymi tik lenktyniniams automobiliams būdinga akceleracija. Šioje vietoje aš nė kiek neperdedu, spėkit, kas šiuo metu yra greičiausiai iki 100 km/val. įsibėgėjantis automobilis pasaulyje? Ne, tai ne „Ferrari“, „McLaren“ ar „Porsche“. Tai šeimyninis sedanas „Tesla Model S P100D“ su „Ludicrous“ paketu. Šimtinę jis gali pasiekti per maždaug 2,5 sekundės, ir jūs net neįsivaizduojate, kaip greitai tai yra. Iki minėtos 100 km/val. ribos „Teslos“ greitis nedaug atsiliktų nuo F-1 bolidų. Nėra, ko stebėtis, – inžineriniu požiūriu elektros motoras visa galva pranašesnis už vidaus degimo variklį – jo naudingumo koeficientas daug didesnis, jis greičiau pasiekia maksimalią galią, turi gerokai mažiau detalių, yra patikimesnis ir beveik nereikalauja priežiūros. Tai puikiai atitinka E. Musko filosofiją – jis visuomet teigė, kad net ir šeimyniniai automobiliai turi būti smagūs, o elektra puikiai tinka tam pasiekti.

Nepaminėjau dar vienos technologijos, pagal kurią „Tesla“ irgi kol kas lyderiauja, – tai autonominis automobilio valdymas. Kol kiti gamintojai manė, kad autopilotas turėtų tik palaikyti greitį, „Tesla“ ėjo visai kitu keliu. Pagal E. Muską automobilis turi būti visiškai autonominis, ir „Tesla“ darys viską, kad tai taptų realybe. Taip, plačiai nuskambėjo įvykis, kai žmogus žuvo naudodamas visišką autopilotą, tačiau vėlesnis tyrimas parodė, kad kitas automobilis (įvykio kaltininkas) šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, o „Teslos“ autopilotas neturėjo jokios įtakos tragedijai – įprastas automobilis būtų nukentėjęs taip pat. „Teslos“ gerbėjai tuoj ištrauktų ir kitą istoriją, kai „Model X“ sunegalavusį bei negalintį vairuoti žmogų nuvežė į ligoninę ir taip neva išgelbėjo jam gyvybę.

Taip, net ir man, dideliam pažangos ir technologijų entuziastui, ta visiškai autonominio automobilio idėja kol kas atrodo futuristiškai, o kur dar teisinė bazė, nes juk reikės keisti nusistovėjusią tvarką, kurti naujus terminus ir nubrėžti naujas atsakomybių ribas. Manau, kad artimiausius 10–15 metų dar

Dvigubai daugiau pasiūlymų sėkmingam verslui!

Floradecora susijungia su Christmasworld: gyvos gėlės ir dekoratyviniai augalai kaip dovana ar papildomas papuošimas populiarūs ištisus metus. Dabar mes siūlome geriausius šventinius papuošimus užsisakyti kartu su šviežiomis gyvomis gėlėmis. Patrauklios pardavimus skatinančios koncepcijos iš Floradecora greitai ir lengvai papildys bet kurį prekybos sektorių. Dar vienas patrauklus pajamų šaltinis ir neslepiamas susižavėjimas iš jūsų klientų!

Vienas bilietas – daugybė galimybių: christmasworld.messefrankfurt.com floradecora.messefrankfurt.com

2017 01 27 – 31 2017 01 27 – 30 info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

tema

Teroro aktų 2016 m. buvo, bet tai nebuvo dominuojanti metų tema. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Aurelijus Katkevičius

Aušros barysienė s Nuotr .

56

2016-IEJI – NETIKĖTUMŲ IR KEISTUMŲ METAI Lapkričio pabaigoje muzikos dalijimosi bendrovė „Spotify“ pradėjo atsisveikinimo su 2016 m. išorinės reklamos kampaniją bendru pavadinimu „Ačiū, 2016-ieji. Buvo keista“ („Thanks, 2016. It’s been weird“).

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

A

ntai Niujorke reklama byloja: „Brangus žmogau Teatro rajone, šiemet išklausęs „Hamilton“ garso takelį 5376 kartus. Gali mums suveikti bilietų?“ O Jungtinėje Karalystėje pasirodė tokia reklama: „Brangūs 3749 žmonės, kurie atsisiuntėte „It’s The End Of The World As We Know It“ kitądien po „Brexit“ balsavimo. Laikykitės ten.“ Tokie buvo 2016 m. – tik laikykis. Užteko visko. Patys didžiausi amerikietiškieji kalneliai, palyginti su kelione per šiuos metus, atrodo nelyg pasivaikščiojimas kokio nors pušyno parko takeliais.

Pasaulis tuštėja Nors gal veikiau reikėtų rašyti – keičiasi, vieni išeina, kiti sužimba. Tai būtų tikra ir gryna banalybė. Ir šią banalybę šiame rašinyje pakartosiu dar ne tris ir ne keturis kartus. Bet kol kas, pradėdami apžvelgti prabėgusius 2016-uosius (pagal kinų horoskopą – Beždžionės su raudona granata be žiedo rankoje metus), prisiminkime, kad nepaprastai daug iškilių žmonių šiemet persikraustė į kiek ramesnį pasaulį. Ypač daug liūdesio aplankė populiariosios muzikos pasaulį – sausį mirė Davidas Bowie, balandį – Prince’as, lapkritį – Leonardas Cohenas. Žinoma, 2016 m. mirusių bent kiek žinomų muzikantų sąrašas keliasdešimt kartų ilgesnis, tačiau šie trys vardai ir veidai buvo iš tikrųjų kosminio dydžio reiškiniai ir muzikos, ir meno apskritai pasaulyje.

Dar 2016 m., vasarį, atsisveikinome su italų semiotiku ir rašytoju Umberto Eco, su olandų futbolininku ir treneriu Johanu Cruyffu (kovą), su britų aktoriumi Alanu Rickmanu (sausį), su buvusiu bokso pasaulio čempionu amerikiečiu Muhammadu Ali (birželį). Ir pagaliau – lapkritį mirė penkiasdešimt metų Kubą valdęs diktatorius Fidelis Castro. Vieni su juo atsisveikino gedėdami, kiti švęsdami. Mirė žudikas ir maniakas, o jo mirtis neabejotinai reiškia epochos pabaigą, ne šiaip sau tokios diskusijos virtualiojoje ir nevirtualiojoje viešumoje kilo po jo mirties. Lūžis yra lūžis. Ir lūžį ženklinantis koks nors simbolinis įvykis neišvengiamai sulaukia dėmesio. Tiesa, daug daugiau jo nusipelnytų sulaukti, tarkim, 2016 m. atkurti JAV ir Kubos diplomatiniai santykiai, tačiau tokie jau esame padarai – simboliu tapusio žmogaus likimas labiau patraukia mūsų dėmesį.

Dar keli lūžiai 2015-aisiais pagrindinės temos buvo Graikija, teroras ir pabėgėliai. Istorijos apie Graikiją 2016 m. beveik pradingo iš mūsų matymo lauko. Teroras ir pabėgėliai niekur nedingo, bet nebe šios temos užrašomos colinėmis antraštėmis laikraščiuose ir portaluose. Teroras niekur nedingo. Bet metų pabaigoje jau reikia kiek patylėti, norint prisiminti, 2015 ar 2016 m. buvo sprogimai Briuselio oro uoste (kovo 22 d.) ir kada (liepos 19 d.) Prancūzijos kurorte Nicoje sunkvežimiu krantinėje žmones traiškė fanatikas. Pabėgėliai vis dar lyg ir traukia į Europą, tačiau kraupių reportažų apie jų keliones matome daug mažiau.

2016 m. kurdų „Peshmergos“ ir Irako vyriausybinių pajėgų pastangomis „Islamo valstybės“ kontroliuojamos teritorijos Irake gerokai susitraukė, o spalį prasidėjęs Mosulo šturmas, jeigu būtų sėkmingas, lemtų, kad „Islamo valstybė“ netektų beveik visos įtakos Irake. Kiek kitaip Sirijoje – ten Basharo al Assado kariuomenė, talkinama Rusijos karinių pajėgų, visus metus intensyviai ir permainingai pliekėsi labiau su opozicijos pajėgomis negu su „Islamo valstybės“ kariais. Metų viduryje sieną peržengė ir Turkijos kariuomenė – pirmiausia tam, kad atskirtų Turkijos kurdų gyvenamas žemes nuo Irako ir Sirijos kurdų. Bet metų pabaigoje Turkijos prezidentas Recepas Erdoğanas oficialiai pareiškė, jog Turkijos kariuomenė įžengė į Siriją tam, kad „nuverstų kruviną Assado režimą“. Turint galvoje, švelniai ta-

visuomenė

>>

Valstybinis monopolis tarpukario Lietuvoje

Svarbiausia – degtinė

Prie stalo su valstybiniais „pusbonkiais“ (0,25 l buteliukais) – kaip matyti, poros tokių visai užteko 6 žmonių kompanijai. A UTOR I A U S K O L E K C I J O S N UOTR .

Šitaip atrodė valstybės monopolio degtinės parduotuvė Žiežmariuose.

L I ETU V O S L I A U D I E S BU I T I E S M UZ I E J A U S N UOTR .

Pastarieji keliolika metų tebuvo „minutės pertraukėlė“ valstybinio degtinės monopolio šimtmetyje. Jis Lietuvos teritorijoje (su nedidelėmis pertraukomis) formaliai egzistavo nuo 1897 iki... 2003 metų. Carinis, tarpukario, sovietinis... Jie greitai užsimiršo. Tiek, kad dabar į šį, galima sakyti, vieną tradicinių alkoholio problemų sprendimo būdų žiūrima kaip į didelę egzotiką.

V

ien geri norai: atpratinti liaudį nuo girtuoklystės, pagerinti svaigalų kokybę, na ir kiek papildyti imperijos biudžetą, XIX a. pabaigoje vertė Rusijos carą Aleksandrą III atkakliai siūlyti finansų ministrams valstybinio degtinės monopolio idėją. Šie iki pat 1894 m. kratėsi tokios reformos, kol pagaliau jaunas energingas ministras Sergejus Vitė sutiko paeksperimentuoti. Pirmiausia monopolį (pavadintą „iždo gėrimų pardavimu“) įvedė keturiose centrinėse Rusijos gubernijose, 1897 m. atėjo Vilniaus ir Kauno gubernijų eilė. O vėliausiai – 1898 m. – „valstybinės“ paragavo Suvalkija.

Gėrikų sveikatą reformatoriai ketino „sustiprinti, parduodant liaudžiai tik kokybiškus gėrimus, išvalius degtinę cheminiu būdu“.

Juk ikimonopolinių rusiškų svaigalų kokybė

62

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Gediminas Kulikauskas

buvo šiaip sau. Liaudis tuomet gėrė 38 laipsnių stiprumo vadinamąjį duonos vyną (polugarą). Varytą tik iš javų, neskiestą vandeniu ir distiliuotą variniuose induose. Labiau pasiturintys gurkšnojo „aukštuosius gėrimus“ arba tiesiog vodką – taip tuomet vadino užpiltines, saldintas aromatizuotas degtines. O į maukiančius beskonį, vandeniu skiestą spiritą žiūrėta kaip į keistuolius: nes jei jau gerti, tai skaniai – vadinasi, ir degtinė turėtų būti anyžinė, vyšninė, kriaušinė ir t. t.

Kad ir kaip būtų, reformos išvakarėse specia­ lus svaigalų kokybės tyrimo komitetas (vadovaujamas garsiojo rusų chemiko Dmitrijaus Mendelejevo), ištyręs 12-os imperijoje „aukštuosius gėrimus“ gaminusių firmų produkciją, nustatė, kad beveik 65 proc. šių „privačių degtinių“ yra nuodingojo metanolio pėdsakų!

Per 1924 m. pagaminta 4,57 mln. l degtinės, kuri biudžetui davė apie 45 mln. litų.

visuomenė

Kaip renkamės ginklą Įvykiai Ukrainoje ne vieną paskatino pasidairyti ginklo. Pistoletai ir revolveriai – ne pats tinkamiausias ginklas šaudyti į tankus ir šarvuočius. Bet jų galima įsigyti savigynai.

Pagaliau juk reikia nuo ko nors pradėti, ar ne?

Nenustebkite, jeigu pradėję domėtis ginklais ir galimybe jų įsigyti, anksčiau ar vėliau juos įsimylėsite.

T

aip taip, juos galima įsimylėti. Ir – keisčiausia – jie gali įsimylėti jus. Bet tai nepavojinga. Ginklai nepavydūs.

Jie be priekaištų dalysis jūsų meile, o jų skaičių ribos tik jūsų seifo talpa ir Jo Didenybė Įstatymas.

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad Lietuvos Respublikoje ginklais prekiauja tik Ginklų fondas (jeigu kas nors pasiūlys pirkti ginklą iš po skverno, jokiu būdu to nedarykite). Kadangi man „nuo durų iki durų“ yra lygiai 157 km ir paliktas 32,5 kg CO2 pėdsakas (maps.lt teigia, kad galėčiau sumažinti iki 25 kg), sėdu prie kompiuterio ir atsidarau fondo interneto svetainę. Ji nesikeičia, vis tokia pat beviltiška. Bet pradžiugina šiek tiek gausesne informacija ir – svarbiausia –

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Egidijus Papečkys

nepalyginamai didesne parduodamų ginklų įvairove nei per pastarąjį mano apsilankymą.

Būtų gerai daugiau tvarkos Ko aš ieškau, tarp siūlomų ginklų, deja, nėra. Žvilgteliu į naudotų ginklų puslapį ir tyliai keikteliu. Ginklų yra, bet jie taip nepatogiai surašyti, paprasčiausiai sumesti į vieną ilgą stulpelį. Negi taip sunku suskirstyti bent į kelias kategorijas? Netrukus akis pastebi tokių pavadinimų, kurių, ranką prie širdies pridėsiu, nežinau. Kadaise galėjau pasakyti, koks ginklas, vos jį išvydęs. Pasakyti, koks kalibras, kiek šovinių ir koks vamzdžio ilgis. Išvardyti visas jo pavadinime esančias raideles ir skaičiukus. Neslėp-

siu, tuo didžiavausi, o draugai gyrė. Spėju, kad ginklų gamintojai, apie tai išgirdę, susimokė. Jie kuria ir leidžia į pasaulį įvairius pistoletų ir revolverių modelius tokiu tempu, kad aš jų nebepajėgiu nei įsiminti, nei atpažinti.

Nemėgstu pralaimėti, todėl jų naujų ir reklamuojamų pistoletų nepirksiu. Ir nepriimsiu dovanų. Pirksiu tai, ką myliu sena, tyra ir nerūdijančia meile. Randu tarp naudotų ginklų. Ir vos nepaspringstu kava – žmonės, jie juk nėra inkrustuoti auksu!

Kažkoks pilietis siūlo pirkti naudotą ČZ-83 už 424,29 euro. Naujo kaina – 411,67 euro. Gerai, kad keturi savininkai sutinka atsisakyti tokio paties pistoleto už 192,89 euro, o vienas – net už 157,84 euro, todėl nieko nepraradote. Mat šio pistoleto beveik neįmanoma sulaužyti, ir greičiausiai verta pirkti pirmą pasitaikiusį už pačią mažiausią kainą. ČZ-83 aš nenoriu. Pistoletas, kurio noriu, kainuoja ohoho (šeimos biudžeto eilutė ginklams įsigyti kukli), nutariu apsidairyti vietoje.

Taigi sėdu į automobilį ir, stengdamasis palikti kuo mažesnį CO2 pėdsaką, leidžiuosi į Ginklų fondą. Čia mažai kas pasikeitę. Apsauga, kaip ir dera. Rūškani žvilgsniai ir visiškas abejingumas pirkėjui, kaip ir įprasta.

Bet dokumentus sutvarko itin greitai. Atlikęs procedūrą, nedrąsiai (taip jausdavausi tik labai labai seniai, pirmosiose prabangiose parduotuvėse) apžiūriu keletą ginklų. Išgirdę mano „brangoka“, darbuotojai nesupyksta. Jie tiesiog praranda bet kokį susidomėjimą ir grįžta į savo vietas užbaigti kokių nors svarbesnių darbų.

Norom nenorom mintimis grįžtu į JAV. Jaučiausi „kietai“ apsirengęs, kaip vėliau sužinojau, atrodžiau tarsi tipinis degalinės tarnautojas. Kaip ir dera, įkišau nosį į pačią pirmą didesnę sportinių prekių parduotuvę. Pamatęs ilgą ilgą, labai ilgą paprastu stiklu dengtą prekystalį su gausybe pistoletų ir revolverių, prie jo ir prilipau. Priėjęs pardavėjas maloniai nusišypsojo ir pasiūlė ką nors parodyti. Išlemenau, kad esu ne vietinis ir pirkti negalėsiu. Bet baisiai noriu pačiupinėti. Nieko tokio, sako. Atidengė prekystalį, pasiūlė pasiimti, ką noriu, ir patraukė į kitą prekybos salės galą. Dabar galvoju, gal man lemenant suvalkietiškas akcentas pasirodė panašus į niujorkiečio? O gal tai buvo pietietiškas svetingumas, kurį geriau pažinau vėliau? Nežinau. Bet atsidėkoda-

laisvalaikis Misija – įsimylėti Tailandą

>> Turų po salyną organizatoriai turistams sugalvoja įvairiausių pramogų.

T o m o J u kn e vi č ia u s n u o t r .

Galima planuoti iš anksto, bet nebūtina

Tik grįžus iš dviejų savaičių kelionės po Tailandą bičiuliai intensyviai klausinėjo, kiek balų iš dešimties rašyčiau atostogoms šioje Azijos šalyje.

K

ol kas tailan­ dui savo subjektyvioje skalėje rašy­ čiau aštuonetą, ir įspūdingiausių kelionių sąraše šis beprotiškai ryškus kraštas atsidurtų trečioje vietoje po Islandijos ir kruizo Nilu Egipte.

Varginantis Bankokas Bene klaikiausią įspūdį paliko megapolis Bankokas, kuriame, įvairiais skaičiavimais, gyvena nuo 7 iki 20 mln. gyventojų. Nuolatinis triukšmas dieną naktį, kanalizacijos ir stovinčio vandens dvokas, mums neįprastas ir intensyvus eismas kairiąja puse (pagal žuvusių ar sužeistų žmonių skaičių Tailandas yra pirmajame trejetuke pasaulyje), gatvės prekyba ant kiekvieno kampo ir neįkyrus, bet nuolatinis siūlymas užsukti į masažo saloną – būtent

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Tomas Juknevičius

tai įstrigo pirmosiomis dienomis Tailande.

Galbūt iš dalies šiuos įspūdžius lėmė ir tas faktas, kad po 9 valandų skrydžio iš Europos tenka kaip nors aklimatizuotis, perorientuoti savo biologinį laikrodį ir priprasti prie drėgno +34 °C laipsnių oro.

Arčiau žemės paviršiaus daug kvapų, garsų ir spalvų, o maždaug ties aštuntu gyvenamojo namo aukštu tarp dangoraižių virš gatvės alaso driekiasi „Sky train“ – dvi aukštuminės metro linijos, kiek žemiau – ties ketvirtu – paklotas naujasis greitkelis. Pasijunti lyg mažas skruzdėliukas trimatėje dinamiškai besikeičiančioje erdvėje. „Ar ilgai ten norėtum būti?“ – retorinis ir neatsakytas klausimas. Sutikti vakariečiai, įsikūrę Bankoke, tvirtina, kad tai nepaprastai žmogui draugiškas miestas, palyginti su kokia nors Džakarta. Ką gi, aš lyginu su Vilniumi.

Kol kas į Tailandą verta vežtis kuo daugiau grynųjų JAV dolerių stambiomis kupiūromis.

Nuo visos tos beprotybės norisi bėgti ten, kur gaivu, švaru ir niekas nesistumdo. Tuomet bet kuri budistų šventykla iš tiesų atrodo kaip tobula ramybės oazė. Žinoma, Bankoke net ir šventyklose minios lankytojų.

Bet jos vilioja tuo, kad visur gali atrasti tykų pavėsingą kampelį ir ramiai apsvarstyti savo keliautojiškos būties dilemas. Kita atokvėpio vieta – modernus prekybos centras, į kurį patenkama beveik kaip pro oro uostų saugos vartus. Blizgančios grindys, šiuolaikiniai dizaino sprendimai, prabangiausių prekės ženklų parduotuvės, kino centrai ir teatrai – visa tai tviska švara ir kokybe. Akivaizdu, kad lietuviškieji prekybos centrai nė iš tolo negali lygintis su Bankoko prekybos centrų solidumu, saugumu ir erdvėmis.

Įdomi detalė: vienoje prekybos centro „Paragon Centre“ kavinėje ryte daugiau kaip pusė lankytojų buvo uniformuoti studentai ir moksleiviai, palinkę prie namų darbų ar ką nors besimokantys su draugais.

Gyvas jaukas Kai jau, rodos, su visu tuo apsipranti, išmoksti turguje skaniai pavalgyti, pradedi jausti miesto dvasią, budrūs tailandiečiai pateikia tau gyvenimo pamoką. Beieškant kelio į kažkurią šventyklą, prišoko paslaugus praeivis. „Give me your map, I show you, what do you want to do? Shopping?“ – drąsiai kalbino malonus vyriškis, prisistatęs IT mokytoju ir geranoriškai norintis mums padėti susigaudyti didmiestyje. Jis mus nuliūdino

paaiškinęs, kad toji šventykla kaip tik šiandien uždaryta, nes ruošiamasi metinei Budos šventei, bet jeigu ateisime vėliau, galėsime ją aplankyti.

Išklausėme, mandagiai padėkojome ir keliavome tolyn. Už 150 metrų susidūrėme su dar vienu paslaugiu miestiečiu, kuris pasekė tą pačią, kaip vėliau paaiškėjo, pasaką apie metinę Budos šventę bei uždarytą šventyklą ir pasiūlė porą valandų paplaukioti „not touristic boat, real Thai boat, very good boat. How much do you want to pay“.

Tik vėliau supratome, kad šventykla buvo atidaryta, kiti mūsų bendrakeleiviai ramiausiai grožėjosi ten vykstančia ceremonija beveik tuo pat metu, kai mus „aptarnavo“ pagal specialią programą. Buvo bandoma

2016 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

73

laisvalaikis

Kuris brolis yra trečias Pasaulį neabejotinai krečia visureigių karštinė. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje renkant geriausią metų automobilį daugiau nei pusė kandidatų yra vienokie ar kitokie SUV klasės atstovai, o tokie gigantai kaip „Volkswagen“ grupė savo modelių gamą šiemet papildė ne vienu didesnę prošvaisą turinčiu automobiliu.

T

rys naujokai, besidalijan­ tys vieną platformą ir galbūt netgi konkuruojantys dėl to paties pirkėjo, šiemet debiutavo ir Lietuvos rinkoje. Kalbu apie metų pradžioje pasirodžiusį „Volkswagen Tiguan“ ir rudeniop debiutavusius „Seat Ateca“ ir „Škoda Kodiaq“. Pastarasis modelis dar šiek tiek stotu nuo kitų dviejų skiriasi, o „Tiguan“ ir „Ateca“ primena dvynukus.

Santūresnis dizainas „Volkswagen Tiguan“ Lietuvoje debiutavo po Ženevos automobilių parodos. Tai pirmasis Vokietijos automobilių gamintojo visureigis, pagamintas naudojant modulinę MQB platformą. Šią automobilių gamintojas įsigudrinęs naudoti įvairiausiems modeliams, nes iš principo ji tinka visiems variklį priekyje ir

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

DINA SERGIJENKO

j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .

priekinius bei visus varančiuosius ratus turintiems modeliams. 60 mlrd. dolerių – tiek „Volkswagen“ kainavo šios platformos kūrimas, tačiau dabar koncernas gali ją naudoti viskam: tiek itin mažiems modeliams, tiek didžiausiems visureigiams. Dėl šios priežasties vos atsiradusi tokia platforma buvo pavadinta koncerno strateginiu ginklu, leidžiančiu maždaug 30 proc. sutrumpinti naujo modelio gamybai reikalingą laiką. Tai reiškia, kad ateityje galima laukti dar daugiau naujų šio koncerno modelių.

Kad ir kaip būtų, antroji „Tiguan“ karta pasirodė tada, kai pirmosios kartos modeliai buvo dar neblogai parduodami. Naujos kartos automobilis prarado apvalias formas ir lenktas linijas – kiekviena kėbulo tiesė dabar turi aiškią pradžią ir pabaigą, o daugybė horizontalių linijų miesto visureigį vizualiai žemi-

„Antrosios kartos „Tiguan“ prarado apvalias formas. Taip, tikisi gamintojas, vidutinio dydžio miesto visureigis turėtų įtikti konservatyvų „Volkswagen“ dizainą pamėgusiems pirkėjams. Gamin t o j o n u o t r .

Šiandien pirkėjai nori ne tik praktiško automobilio, bet ir galimybės naudotis visais išmaniaisiais įrenginiais.

Kuris brolis yra trečias

na, platina ir „piktina“. Tiesa, dirbo ne tik dizaineriai, bet ir inžinieriai, todėl naujas „Tiguan“ yra 6 cm ilgesnis nei ankstesnės kartos modelis, 3 cm platesnis ir vos daugiau nei 3 cm žemesnis. Atstumas tarp abiejų ratų ašių išaugo beveik 8 cm, o bagažinės tūris padidėjo iki 1165 l esant nulenktoms sėdynėms. Kitaip tariant, naujos kartos „Tiguan“ tapo erdvesnis. Visai tikėtina, kad naujas „Tiguan“ įvaizdis buvo kuriamas galvojant apie tuos, kurie į automobilių prekybos salonus užsuka nutaisę rūsčius veidus: tokiems nė nebandyk siūlyti ryškių spalvų, netradicinių formų ar eksperimentų. Tad „Tiguan“, praradęs apvalumus, turėjo pasirodyti kaip modelis, įsispraudęs į biurui tinkamą kostiumą.

Kaip ir visus „Volkswagen“ modelius, „Tiguan“ tradiciškai galima komplektuoti labai įvairiai. Galima sumokėti sąlyginai nedidelę sumą pinigų už automobilį, kuris tiesiog važiuos, o galima išleisti kad ir dvigubai daugiau už tą patį modelį, bet jis turės didžiausią sąrašą papildomos įrangos ir pranašumų.

Pavyzdžiui, brangesnėse modelio versijose montuojamos stacionarios kameros, leidžiančios stebėti gale sėdinčius vaikus, prietaisų skydelyje greta tachometro ir spidometro atsiduria spalvotas multimedijos ekranas, o centrinėje konsolėje montuojamas liesti jautrus ekranas, kurio įstrižainė nuo 5 colių (12,7 cm) išauga iki 8 colių (20,32 cm).

Pigiausias modelis, kurį atstovai Lietuvoje siūlo su vadinamuoju žiemos paketu (šil-

domos priekinės sėdynės ir šildomi priekinio stiklo apiplovimo purkštukai), spalvotu jutikliniu ekranu, 1,4 l darbinio tūrio benzininiu motoru su turbina ir mechanine pavarų dėže, kainuoja 19 906 eurus.

Kol kas siūlomų variklių gama – ne itin plati. Lietuvoje „Tiguan“ komplektuojamas su jau minėtu 1,4 l darbinio tūrio turbobenzininiu varikliu (92 kW/125 AG arba 110 kW/150 AG) arba 2 l darbinio tūrio turbodyzeliniu varikliu (81 kW/110 AG, 110 kW/150AG arba 135 kW/184 AG). Prie jų derinamos 6 laipsnių mechaninės arba 7 laipsnių automatinės pavarų dėžės ir siūlomi arba priekiniai, arba visi varantieji ratai.

Tiesa, reikėtų paminėti, kad prieš pusmetį standartinę įrangą turinčio modelio kaina

2016 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

79

laisvalaikis

Moliūgų dorojimo metas Su kasmete moliūgų invazija anksčiau ar vėliau susiduria daugelis. Visai nesvarbu, ar jų užsiliko nuo Helovino šventimo, ar giminaičiai iš kaimo atvyko su gausiomis lauktuvėmis, ar šeimoje atsirado aistringas sodininkas-daržininkas, auginantis rekordinio dydžio karietų ruošinius pelenėms, faktas prieš akis: su šiomis daržovėmis reikia ką nors daryti, kol nepradėjo gesti. O ką?

L

aimė, jeigu moliū­ gai nepažeisti, nesupjaustyti ir neap­ graužti pelių, jie gali stovėti vėsioje patalpoje labai ilgai, kone visą žiemą. Bet jeigu jau prapjovėte, likučius reikėtų sudoroti greitai, ilgiau nei savaitę jie greičiausiai neišsilaikys. Tik, prieš pjaudami, iš pradžių išsiaiškinkite, su kuo turite reikalą, nes moliūgų rūšių yra pačių įvairiausių ir skirtingiems tipams reikėtų naudoti skirtingas ruošimo technikas.

Geras pažįstamas Pats paprasčiausias ir mums labiausiai įprastas moliūgo tipas – tai didelis oranžinis rutulys. Jie gali būti įvairaus dydžio, nuo ne-

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

didelių, sulig kopūstėliu, iki monstrų, kuriems atkelti nuo žemės reikia kelių vyrų.

Gali pasirodyti keista, bet vos prieš šimtą metų jie nebuvo itin vertinami kaip maistas, tinkantis bent kiek pasiturintiems žmonėms. Man pačiam teko klausinėti senukų, dar prisimenančių tarpukarį, ir visi sutartinai pasakojo, kad taip, augino tokias daržoves, bet dažniausiai sušerdavo jas gyvuliams, na, nebent kas nors visai iš skurdo išsivirdavo iš jų sriubos. Tais laikais moliūgų statusas buvo panašus kaip dabar runkelių. Įdomu dar ir tai, kad iki XX a. vidurio moliūgai būdavo vadinami... arbūzais. Taip taip, atsiverskite senesnę lenkiškai ar lietuviškai išleistą kulinarijos knygą, ir labai ti-

kėtina, kad ten rasite patiekalą „sriuba iš arbūzų“. Štai kad ir 1893 m. išleistoje Marios Marciszewskos knygoje „Kilmingoji virėja“, kurios autorė prisistato „lietuve, gyvenančia Ukrainoje“, yra receptas, siūlantis nulupti arbūzų žievę, išmesti sėklytes ir minkštimą, tada supjaustyti kubeliais, išvirti vandenyje, kol suminkštės, ir pertrinti per sietelį. Ištirpinti sviesto ir pakepinti jame miltų, įpilti porą kvortų (litrų) pieno, užvirinti, sudėti sutrintus arbūzus, įpilti dar pieno, kad sriuba būtų tiršta, ir įberti cukraus pagal skonį. Akivaizdu, kokia daržovė čia turima omenyje. Taigi, jeigu jūsų babytė pasakoja apie tai, kaip vaikystėje kaime gyvulius šerdavo arbūzais, tai dar nereiškia, kad jai jau senatvinis marazmas.

Tiesą sakant, lygiai tokį pat moliūgų sriubos receptą galima rasti daugelyje tų laikų knygų: prancūziškose, angliškose, vokiškose. Jis gana nuobodokas. Žinoma, šiek tiek pagyvinti jį galima į lėkštę su sriuba įbėrus paskrudintų skrebučių ar pakepintų ir išlukštentų moliūgų sėklų. Tačiau kur kas skanesnė sriuba išeina, jeigu moliūgą ne virsite, o gerą valandą pakepsite orkaitėje, supjaustę dideliais gabalais. Tada minkštimas kiek padžiūsta, kai kur truputį karamelizuojasi, o skonis būna kur kas stipresnis.

Taip pat, nebent laikotės pasninko, sriubą geriau ruošti ne su pienu, o su vištienos sultiniu.

Kitas žingsnis tobulinant sriubą – parinkti tinkamus prieskonius. Moliūgai kone idealiai dera su čiobreliais ir šalavijais, šių juk dar turite prisidžiovinę iš rudens, tiesa?

Tiks čia ir daugybė „saldesnių“ prieskonių, kuriuos mes įpratę naudoti desertams: cinamonas, gvazdikėliai, muskatų riešutai.

Mano mėgstamiausia šios sriubos versija – iš pradžių pakepinti keptuvėje svogūnų, pabarstyti juos šaukšteliu kario prieskonių, įdėti truputį šviežių smulkiai sukapotų česnakų ir imbierų, tada sudėti gabalėliais supjaustytus keptus moliūgus, kiek pakepti, kol nebebus justi česnakų aštrumos, ir įpilti šiek tiek naminio vištienos sultinio, kad būtų galima dar kiek patroškinti, nebijant, jog prisvils. Galiausiai, kai svogūnai ir imbierai suminkštėja, viską sutrinti, įpilti dar sultinio ar grietinėlės, kad sriuba būtų norimo tirštumo, įberti žiupsnelį druskos, pipirų, moliūgų sėklų, ir aromatinga sriuba paruošta.

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Skurdaus turto adrenalinas Lietuvos miestams, ypač Vilniui ir, blogiausia, jo labiausiai matomai (bei rodomai) daliai, darbščiai kenkia vienos ne itin gausios socialinės klasės atstovai. jei turėčiau kalėdinių norų sąra­ šą... Na, su tais norais nėra paprasta.

Visi turi du sąrašus – net manantys, kad viskas surašyta viename. Paprastesniame sudėlioti apčiuopiamos realybės norai: savaitė Birštone vasaros pabaigoje, „Oculus Rift“ akiniai ar, sakykim, pultas, per sieną išjungiantis kaimynų televizorių.

Kitas norų sąrašas skirtas multivisatai, ir jie neabejotinai išsipildys, bet greičiausiai ne toje visatos versijoje, kurioje gyvena norų turėtojas: kad šiaip viskas būtų gerai, sveikatos šeimai ir bičiuliams, taikos Žemėje ir panašiai. Kuo toliau, tuo antrojo sąrašo norai konkretėja ir smulkėja. Maniškiame maždaug šimtojoje vietoje būtų noras niekada nepamesti pirštinių, o tūkstantojoje – iš pirmo

92

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

karto teisingai surinkti nešiojamojo kompiuterio klaviatūros apšvietimo klavišinę kombinaciją. Ir kažkur tarp tų dviejų pozicijų įrašau dar vieną norą – norėčiau, kad Lietuvos aukštesnioji vidurinė klasė galiausiai uždirbtų tiek pinigų, kad pateisintų savo klasės vardą ir nurimtų.

Ką derėtų vadinti aukštesniąja vidurine klase? Šalyse, kur socialinės klasės tebeegzistuoja, į šį klausimą atsakyti lengva – tereikia valstybinių statistikos tarnybų tinklalapiuose atsidaryti reikalingas sritis, ir viskas aišku: jei namų ūkio Jungtinėje Karalystėje galva duoda darbo daugiau nei 25 žmonėms, jis yra L1 klasė, jei tiems įdarbintiesiems vadovauja – L2, o jei visą gyvenimą rinko braškes, patenka į L13.5 klasę. Visi „L“ tvarkingai susidėlioja ne tik pagal pinigus, bet ir ge-

ografiškai – Londone net ir turintis daugiau pajamų, nei jam priklauso pagal klasę, turtingas kairuolis nepirks buto Čelsyje ir liks savo Islingtone, o darbščiam Niuamo gyventojui (vis tas pats L13) tenka skubiai galvoti apie paskolą būstui savo rajone, nes brangstantys namai gali priversti keltis į kaimyninį, dar pigesnį, Barkingą. Žodžiu, senose klasinėse visuomenėse jų atstovai gyvena savo vietose pagal realias pajamas, nedisonuojančias su simboliniu kapitalu.

Lietuvoje klasinės dėlionės anarchizmas akivaizdus. Ne vienas nominaliai vadintinas (ir šitaip besijaučiantis) vidurine klase su savo pajamomis atsiranda formaliojo reitingo dugne, kuris, įdėmiau pažiūrėjus, yra ne dugnas, o visos socialinės piramidės bazė. Nėra klasinės

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Kalėdiniai reikalai Raudonos kojinės ir kepurės nulinkusiais smaigaliais, pliušinės šlepetės ir byrantys pigūs blizgučiai, skrandžio rūgštingumą keliantis karštas vynas ir nenuilstantis „džingl džingl“ prekybos centruose, verslo centrų koridoriuose, vaikų darželiuose, poliklinikose – visa tai prasideda gerokai anksčiau, nei spėji tam pasiruošti. Morališkai. šįryt kaip reikiant pasnigo, ir jau ži­ nai, kad kol vaikai džiaugsis pirmuo­ ju, penkioliktuoju ar dvidešimt septintuoju sniegu šį žiemos sezoną, jų tėvai, mokytojai, direktoriai, sveikatos priežiūros specialistai, ministerijų darbuotojai – visi, išskyrus gal pačius aukščiausius, įskaitant prezidentę, taip pat tuos, kurie gerai gyvena ir turi garažus ar gudrias automobilio pašildymo technologijas, absoliučiai visi – šįryt niurzgės valydami savo automobilius. Pirmiausia unisonu urgs kieme, paskui susidariusioje automobilių spūstyje, galiausiai – darbe. „Kaip aš nekenčiu to sniego“, – vartys akis biuro administratorė, nes moterims išlikti žiemą ne tik gražioms, bet ir nesustirusioms į ragą yra nemenkas iššūkis. Kailiniai storina, prie šiltų pėdkelnių limpa sijono kraštai, o kur dar nuo šildymo sausėjanti oda ir šalčio alinami plaukai – brr, greičiau jau tas pavasaris ar normalus klimato atšilimas.

Kaip visada vieni skųsis dėl prisukto šildymo daugiabutyje („Tie pensininkai, jei kas leistų, radiatorius išvis nupjautų – o kas jiems, Sibire užsigrūdinę“), kiti – dėl šildymo kainų. Dauguma sutiks tik dėl vieno dalyko – šiluma kaulų nelaužo, ypač nemokamai gaunama darbe, tad savo kabinete atsuks radiatoriaus termostatą iki maksimumo ir kiek pravers langą, kad įleistų šviežio oro.

94

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Verslo centrų valytojos dūsaus prisimindamos vasarą, kai nereikia kelis kartus per dieną keisti pažliugusių kilimėlių koridoriuose ir nuolat šluostyti grindų. Siuntinių tarnybų kurjeriai širs dėl padidėjusių spūsčių, verslo centrų valdytojai – dėl išaugusių elektros sąnaudų ir brangiai kainuojančio sniego valymo nuo antžeminių automobilių aikštelių.

Ir vienintelis dalykas žiemą, kuris nors kiek suteikia vilties, kad kaip nors ištversime šį šaltą, šlapių batų ir varvančių nosių etapą, yra Kalėdos. Taip, Kalėdos ir Naujieji metai, kurie, et, kokie apmaudūs ir nuviliantys šitie 2016-ieji, šiemet truks trumpiau, nei jau buvome spėję įprasti.

Ką reiškia Kalėdos verslui? Metų pabaigą, kai suvedami paskutiniai pardavimų rezultatai, suskaičiuojamos visos sėkmės ir nesėk­ mės. Finansininkams ir buhalterėms tai – įtampos kupinos dienos, ne vienas jų pražils beieškodamas kur nors pasiklydusių trijų euro centų. Jei dar liko pyrago – jis raikomas lygiais arba skirtingo dydžio gabaliukais, nes iš kiekvieno direktoriaus – pagal galimybes, o kiekvienam darbuotojui – pagal nuopelnus.

Kalėdinis periodas reiškia ir nesuskaičiuojamas verslo dovanas, kuriomis keičiasi part­neriai, konkurentai ar draugiškus apykaitos santykius palaikančios įmonės. Nenusiųsti atviruko su banaliu palinkėjimu – nuo-

dėmė, nesuruošti dovanos su savo įmonės logotipu – dvigubas nusikaltimas, už jį sunkesnis gali būti tik pernai neišsiųstos dovanos įteikimas, ypač jei tai saldainių dėžutė su besibaigiančiu galiojimo laiku.

Tačiau didžiausią galvos skausmą įmonių vadovams kelia kalėdinis vakarėlis, dėl kurio darbuotojai pradeda bruzdėti jau lapkričio viduryje. Visi nori švęsti su įmone, bet geriausia – už jos ribų.

Kiekvienais metais verda tos pačios diskusijos: vyriškoji kolektyvo dalis, ypač pardavimų vadybininkai, trokšta išvykos į sodybą su pirtimi ar karšto vandens kubilu, kad galėtų pagraibyti rinkodaros specialistės maudymosi kostiumėlį. Moteriškoji kolektyvo dalis būna išrankiausia: vienos sutiks su pirties avantiūra, o kitos būtinai kvaksės, kad į pirtį neis, nes ten joms nubėgs makiažas, tad nepajus jokios šventės. Du mėnesius moterys blaškysis tarp teminio vakaro su arabiškais pilvo šokiais ir romantiško pasivažinėjimo rogėmis, kol galiausiai išsirinks trečią variantą ir vis tiek liks nepatenkintos.

Tiesą sakant, dauguma verslo mergelių svajoja apie prabangią vakarienę su gyva muzika, ilgomis vakarinėmis suknelėmis ir pasitempusiais, ginkdie, nepadauginusiais kolegomis. Kai kurios įmonės leidžia sau tokią prabangą, ypač jei direktorius turi užslėptų ambicijų tapti inteligentu. Iš savo pa-

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Moldaviškos prekės ir mainai Spalvos Mėlynas ir baltas kampuotas troleibusas sustoja išraustoje gatvėje prie pagrindinių Kišiniovo miesto kapinių, kuriose šalia kapų su suolais ir stalais, nusagstytų kryžiais su pasvirusiomis sijomis ar be jų, yra ir Dovydo žvaigždžių.

Jo viduje pasitinka moteris mėlyna prijuoste vingiuotais kraštais. Ji burbuliuoja po nosimi stotelių pavadinimus, nuo rusvo permatomo ritinėlio nuplėšdama po vieną bilietą Bilet mėlynais kraštais už tris lėjas. Už Katedros triukšmingas troleibusas pasuka link rašytojų alėjos Puškino parke. Prie neveikiančio fontano su

Namas palei turgaus kelią.

96

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

gyvačių galvomis paauglys ant pečių laiko didžiulį nešiojamąjį magnetofoną ir stovėdamas su kitais rate rūko. Ant žalio suolo sėdi bobulė ir mezga nėrinius, išsidėliojusi juos aplinkui.

– Ateik čia! – norėdama parduoti rusiškai sušunka griežtu tonu, lyg norėtų užnerti kilpą ant kaklo.

Medžiai, nudažę gatves geltona spalva, baigia numesti lapus. Kai pakyla vėjas, lapai nusileidžia ant važiuojančių automobilių stogų ir sėdintiems viduje sukelia lietaus įspūdį.

Blizgančių naujų automobilių vairuotojai jaučiasi išdidžiai. Sėdėdami spūstyse ir tvarkydami plaukus ar kirpdamiesi nagus, jie

nužvelgia sustojusius greta. „Šiame mieste nėra meilės“, – skelbia grafitis ant sienos.

Mainai Moldaviškas maisto tinklas „Le Placinte“ savo restoranuose, išmargintuose tradiciniais raštais, per didelius televizorius reklamuoja kitą tinklo restoraną – piceriją.

Kavą čia populiaru gerti bet kuriuo paros metu, todėl kavinė „Kofemolka“ rengia ir džiazo koncertus, ir vakarinius susitikimus su psichologais. Butą aukštomis lubomis apstačiusi senais televizoriais restorano

Paminklas trėmimams į Sibirą atminti.

Aidas Puklevičius

Liepa V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Ar yra gyvenimas po Trumpo jungimo?

nors žmogui neduota žinoti, kas bus ry­ toj, jis iš paskutiniųjų stengiasi įveikti šį savo trūkumą. Kartais jis tai daro rašydamas mokslinės ir nemokslinės fantastikos knygas. O kartais pasitelkdamas matematinius modelius, kurie brangiai kainuoja sukurti, dar brangiau įdiegti ir jau visai brangiai tada, kai nuvilia. Nuvilia beveik visada.

O juk viską galima daryti paprasčiau – tiesiog paimti praėjusių metų negandas ir jas padvigubinti. Juk dar vėlyvojo neolito žmogaus pasakyta, žiūrint į genties virvelinės keramikos parodą: „Anksčiau žiedė gražiau“. Skverbkimės pro laiko uždangą ir sužinokime, ką mums žada 2017-ieji.

Sausis Sausio 2 d. prasideda naujas „Celebrity Apprentice“ sezonas. Žinia, jam vedėjauja Arnoldas Schwarzeneggeris. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip užpavydi TV šou sėkmės, jog tą patį vakarą ima susiriesdamas gadinti tviterio eterį, kad persigalvojo, meta Baltuosius rūmus ir grįžta atgal į TV. Ameriką apima panika – ką daryti su sausio 20 d. numatyta prezidento inauguracija?

Skvernelis su Karbauskiu vis dar šnekasi.

Vasaris Vasario 17 d. Vokietijos federaliniu prezidentu išrenkamas AFD kandidatas Albrechtas Glaseris, nors jo partijos kolegos turėjo viso labo 35 balsus. Kyla sąmyšis, po visko paaiškėja, kad balsavimo sistemą nulaužė Piratų partijos atstovai. Vokiečiai atsipučia, nes iš pradžių bijojo, kad už visko stovi rusų specialiosios tarnybos.

Skvernelis su Karbauskiu per visą mėnesį kalbasi du kartus. Pirmą kartą apsikeičia oficialiomis žinutėmis Valentino dienos proga, nes supainioja telefono numerius atsakydami į Valentino Mazuronio sveikinimą. Antrą kartą susiduria Daukanto aikštėje Vasario 16-osios minėjimo proga.

Kovas Olandijoje vyksta parlamento rinkimai. Kaip

98

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

ir tikėtasi, daugumą gauna Geerto Wilderso partija. Marokiečiai ruošiasi kraustytis lauk iš šalies. Dėl to brangsta nekilnojamasis turtas kaimynėse Vokietijoje ir Belgijoje. Tai pamatę vokiečiai ir belgai puola investuoti į plytas ir šiferį.

Skvernelis tarsi norėtų šnekėtis, tačiau Karbauskis tyli.

Balandis Prasideda dviejų ministerijų judėjimas iš Vilniaus į Kauną. Kelionės pusiaukelėje praradę viltį specialistai stabdo maršą ir surengia laikiną piketą Elektrėnuose. Kol bus išspręstas šis neformalus streikas, žemės ūkio reguliavimo funkcijos perduodamos Kultūros ministerijai, o aplinkos apsaugos – Krašto apsaugos ministerijai. Valdininkai Elektrėnuose jaučiasi užmiršti ir verčiasi tuo, kad išduoda fiktyvias pažymas vietiniams.

Skvernelis rašo Karbauskiui: „Kas yra Marine Le Pen?“

Gegužė Didžiojoje Britanijoje vyksta vietos rinkimai.

Konservatorių lyderė Theresa May kampaniją pradeda giedru šūkiu „If it’s May, let’s get May“. Piterboro meru pirmą kartą Jungtinės Karalystės istorijoje išrenkamas lietuvis. Jis pažada sugrąžinti miestą į Europos Sąjungą, padidinti benefitus tautiečiams, pabuose greta „fish and chips“ įvesti duoną su sūriu ir česnaku, o vietos futbolo stadioną pertvarkyti į krepšinio aikštelę.

Skvernelis gauna atsakymą iš Karbauskio: „Tu į save pasižiūrėk.“

Birželis Astanoje atidaroma pasaulinė paroda „Expo“.

Lietuvą joje reprezentuoja didelis paviljonas, 1:1 masteliu atkartojantis Naisius. Deja, jį nustelbia Šiaurės Airijos paviljonas, kuriame lygiai tokiu pačiu masteliu perkelta Vardo pilis, kuri „Sostų žaidime“ vaidina Vinterfelo pilį.

Skvernelis rašo Karbauskiui: „Iš kur aš tau paimsiu drakonų?“

Pagaliau išaiškėja ilgai slėptas feisbuko cenzūros įrankis. Feisbukas ima automatiškai blokuoti visas nuotraukas, po kuriomis draugės ir pažįstamos rašo „gražolė, kokie plaukučiai“, ir sakurų, baravykų bei pirmokų atvaizdus.

Karbauskis rašo Skverneliui: „Sakuros ir baravykai susiję su žemės ūkiu. Blokuokit feisbuką.“

Rugpjūtis Šio mėnesio 21 d. įvyksta visiškas Saulės užtemimas. Amerikoje jis trunka lygiai 2 minutes ir 40 sekundžių. Prezidentas Donaldas Trumpas tvytina, kad saulė bet kokiu atveju yra „overrated“, ir netrukus bus pakabintas didelis dirbtinis šviesulys, kuris bus „bigly“.

Skvernelis rašo Karbauskiui: „Kokia Naisių vasara be saulės?“

Rugsėjis Kosminis laivas „Cassini-Huygens“, kuris 13 metų tyrinėja Saturną, krenta į Saturno atmosferą ir ten pranyksta. Viso pasaulio žalieji protestuoja prieš tokį Saturno planetos teršimą.

Lietuvoje rengiami pasiūlymai taromatus pritaikyti ir panaudotai kosminei tarai utilizuoti.

Skvernelis Vokietijoje stebi Bundestago rinkimus. Karbauskis Lietuvoje stebi rinkimus „Mis Derlius“.

Spalis 26-ą dieną pagaliau plačiajai visuomenei atskleidžiama visa medžiaga, sukaupta tiriant prezidento Johno F. Kennedy nužudymą.

Plačioji visuomenė ištveria iki III tomo 2847 puslapio ir meta šį užsiėmimą.

Lapkritis Peterburge ir Maskvoje Spalio revoliucijos šimtmečio proga inscenizuojamos Žiemos rūmų ir Kremliaus paėmimo scenos. Įsikarščiavę dalyviai užima abudu objektus ir atsisako juos palikti, motyvuodami tuo, kad bent kartą Rusijoje nori padaryti ką nors iki galo.

Skvernelis įveikia Karbauskį Lietuvos Konstitucijos diktante.

Gruodis Pasaulio mokslininkai sukuria pirmas dirbtines mieles, kurias ketina naudoti vaistų ir biokuro gamyboje. Specialia Seimo rezoliucija šios srities tyrimai Lietuvoje uždraudžiami, kol bus išsiaiškintas šių mielių potencialas alkoholio gamybai.

Atrodo, bus visai smagūs metai.

P

R

I

S

T A T

O

NUOLATINĖS PERMAINOS Neapibrėžtumo kaip niekada daug, tikros yra tik permainos ir kaita. Išgyvenimo pamatas – lankstumas ir greita reakcija.

100

VERSLAS 2017 Sektorių tendencijos Rizikų daug, bet išliks kuklaus augimo tendencijos.

126

Sparčiausiai augusios Lietuvos bendrovės per 2016 m. devynis mėnesius.

M ATTO N N UTR .

2016 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

99

VERSLAS2017

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

PASAULIS

Pasaulyje – jokio aiškumo K A I L A U K I A N E R A M Ū S L A I K A I , PA P R A S TA I B R A N G S TA A U K S A S .

N A F TA – DA R V I S A I P T E N G A L I B Ū T I , B E T J A U A U K S A S TA I T I K R A I . aurelijus katkevičius pažiūrime, kaip ten dabar yra su tuo niekinguoju metalu. Nuo 2016 m. liepos kaina už Trojos unciją nukrito dviem šimtais dolerių. Jokios panikos nematyti, pirkėjai alkūnėmis prie virtualių prekystalių nesigrumdo.

Nafta irgi turėtų brangti. Nafta yra karų ir prieškarių kraujas, tai visi išmokome dar XX amžiuje. Bent jau šita taisyklė turėtų galioti ir XXI amžiuje. Ir kaip?

Nieko panašaus. Tik 2016 m. gegužę ir spalį „Brent“ rūšies naftos kaina buvo šiek tiek perkopusi 50 JAV dolerių už barelį, visus kitus metus 50 buvo nepaprastai griežtas kainos „stogas“.

Bet juk amerikiečiai išrinko tokį neaiškų Donaldą Trumpą, juk nuo „Brexit“ iš esmės turėjo prasidėti Europos Sąjungos byrėjimas, ir tai tikrai turėtų matytis ir iš žaliavų kainų, ir akcijų rinkų, ir apskritai iš ekonomikos veikėjų elgsenos. Ką ir kalbėti apie tai, jog puikiai girdime (jau nebe kelintus, o kelioliktus metus iš eilės), kad doleris žlugs, o Jungtinės Valstijos subyrės (kaip ir Europos Sąjunga). Žiūrim, ką turim.

Lapkritį JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė 107,1, spalį jis buvo 98,6 – tai didžiausias šio rodiklio pasiektas lygis nuo 2007 m. liepos. Ekonomistai prognozavo, kad jis sieks 101,2.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pakėlė globalaus augimo prognozę 2017-iesiems ir teigia, kad 2018 m. plėtra pasieks didžiausią dydį per pastaruosius penkerius metus, nes D. Trumpo fiskalinių paskatų planai paspartins didesnių ekonomikų augimą.

Manoma, kad kitąmet pasaulio bendrasis vidaus produktas augs 3,3 proc., 0,1 proc. daugiau, nei buvo numatyta rugsėjo prognozėse. Ir tikimasi, kad 2018 m. eko-

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

nomika augs 3,6 proc. – greičiausiai nuo 2011-ųjų.

Tiesą sakant, tokių optimistinių sakinių apie ateinančius metus senokai jau nemačiau – nuo kokių 2007 m., kai „Lehman Brothers“ dar buvo didelis ir gerbiamas investicinis bankas.

Taip, pagrindiniai įtampos centrai 2017 m. išliks tokie patys kaip ir šiemet – Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Kinija. Taip, neaiškumo lygis yra toks, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tačiau šiemet atėjo, matyt, savotiškas prisitaikymas prie tokio aukšto neapibrėžtumo lygio. Ir jis jau nebegąsdina.

Jungtinių Valstijų naujosios administracijos žygiai, ypač susiję su tarptautinėmis prekybos sutartimis (Šiaurės Amerikos, Ramiojo vandenyno – tarkim, galimas pasitraukimas iš šių sutarčių), gali sukelti rimtų traukulių rinkose, bet didžiąja dalimi visi jie jau buvo apmąstyti ir iš anksto įvertinti. Tai, beje, rodė ir labai nuosaiki pirminė rinkų reakcija į D. Trumpo išrinkimą ir spartus atsigavimas bei augimo grįžimas.

Europos Sąjungos tolesnio byrėjimo ar nebyrėjimo procesus paveiks rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose.

Visur gali į valdžią ateiti euroskeptikai, ir „Brexit“ inicijuotas procesas lyg ir turėtų paspartėti. Bet jau dabar regėdami Didžiosios Britanijos veiksmus po referendumo galime teigti, kad šūkiai šūkiais, o dešimtmečius megzti ryšiai ir kurti mechanizmai vis dėlto nėra taip lengvai demontuojami ir išmetami. Kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai, bendros ekonominės Europos Sąjungos erdvės pranašumai tokie dideli ir akivaizdūs, jog tikrai bus rasta formulių, kaip juos išsaugoti. Taip, įtampos

Europoje 2017 m. bus, bet ji išryškės veikiau antraščių nei konkrečių ekonominių ir politinių mechanizmų lygiu.

Nelabai apie tai garsiai kalbama, bet, ko gero, su didžiausiu nerimu 2017 m. teks žvelgti į Kiniją. Per pastaruosius 6 mėnesius Kinijos juanis 5 proc. atpigo dolerio atžvilgiu (tai lyg ir turėtų skatinti eksportą); didėja kapitalo nutekėjimas – antrąjį ketvirtį žmonės iš šalies išvedė 98,5 mlrd. dolerių, trečiąjį – 206,7 mlrd. dolerių; nors juanis pinga, eksportas neauga. „Deutsche Bank“ analitikai mano, kad Kinijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimas dar tik laukia. Žodžiu – 2017 m. pradžioje visų akys turėtų būti įsmeigtos į Kiniją.

Paprastai šiose apžvalgose įvertindavau naftos kainų perspektyvą kitais metais. Padarysiu tai ir dabar – turbūt paskutinį kartą.

Jeigu Dievas duos kitąmet rašyti analogišką tekstą, rašysiu jau tik apie didžiuosius duomenis, dirbtinį intelektą ir panašiai – tai bus ateinančio amžiaus nafta.

Per visus 2016 m. OPEC ir į ją neįeinančios naftą išgaunančios šalys niekaip nesusitarė dėl gavybos mažinimo (taigi, kainų pakėlimo). Nesusitars ir 2017-aisiais.

Pasaulio bankas 2017 m. numato 55 dolerių už barelį naftos kainą. OPEC skaičiuoja, kad 2017 m. naftos perteklius bus dar didesnis negu 2016-aisiais. Man yra tekę matyti ir 9–12 dolerių už barelį kainos prognozių. Ir ne šiaip kokių avantiūristų, bet rimtų bankininkų.

Vis dėlto manau, kad JAV skalūnai nustatė ne tik naftos kainos „stogą“ – apie 50 dolerių už barelį, bet ir „grindis“ – apie 30 dolerių. Ir greičiausiai ateinančiais metais būtent tarp šių dviejų ribų kaina ir judės, gal dažniau stabtelės prie „grindų“, priešingai negu šiemet.

Didžiausios Lietuvos bendrovės pagal 2016 m. I-III ketv. pardavimo pajamas

VIETA

1

PAVADINIMAS

ORLEN Lietuva, AB

2

Maxima LT, UAB

3

Energijos skirstymo operatorius, AB

PARDAVIMŲ 2016 M. I–III KETV. POKYTIS, PALYGINTI SU 2015 M. I–III KETV., %

VIDUTINIS 2016 M. I PUSM. DARBUOTOJŲ SK.

VIDUTINIS 2015 M. I PUSM. DARBUOTOJŲ SK.

-19,8%

1.310

1.318

APSKRITIS

PAGRINDINĖ EKONOMINĖ VEIKLA

VADOVAS

Telšių

Rafinuotų naftos produktų gamyba

Ireneusz Jan Fafara Žydrūnas Valkeris

2,0%

15.873

15.573

Vilniaus

Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

-

2.640

-

Vilniaus

Elektros paskirstymas

Liudas Liutkevičius Gerard, Gabriel, Georges Rog

7,9%

6.986

6.982

Vilniaus

Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

Sanitex, UAB

3,8%

1.049

977

Kauno

Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba

Andrius Joneikis

Circle K Lietuva, UAB

-2,1%

611

573

Vilniaus

Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

Skirmantas Mačiukas

Vilniaus

Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

Liutauras Čiurlys

4

Palink, UAB

5 6 7

Norfos mažmena, UAB

0,6%

3.143

3.034

8

Lietuvos geležinkeliai, AB

-4,1%

9.902

9.950

Vilniaus

Krovininis geležinkelio transportas

Stasys Dailydka

9

Girteka logistics, UAB

5,6%

372

353

Vilniaus

Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla

Edvardas Liachovičius

10

Lifosa, AB

-9,6%

942

929

Kauno

Trąšų ir azoto junginių gamyba

Jonas Dastikas

11

Rivona, UAB

0,8%

866

884

Vilniaus

Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba

Dainius Dundulis

12

Achema, AB

-37,9%

1.126

1.110

Kauno

Trąšų ir azoto junginių gamyba

Ramūnas Miliauskas

13

Neo Group, UAB

-8,0%

164

160

Klaipėdos

Pirminių plastikų gamyba

Paulius Ambrazaitis

14

SBA baldų kompanija, UAB

6,8%

55

57

Klaipėdos

Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba

Gintautas Vitkevičius

15

Rimi Lietuva, UAB

10,8%

3.220

2.988

Vilniaus

Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

Pehr Robert Allan Dahl

16

Linas Agro, AB

-12,4%

120

111

17

Kesko Senukai Lithuania, UAB

7,1%

3.287

3.335

18

Kauno grūdai, AB

-5,8%

713

666

Kauno

Paruoštų pašarų ūkio gyvuliams gamyba

Tautvydas Barštys

19

Agrorodeo, UAB

21,3%

27

25

Vilniaus

Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba

Robertas Lapinskas

20

Lukoil Baltija, UAB

-44,7%

726

908

Vilniaus

Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

Ivanas Paleičikas

21

Neste Lietuva, UAB

22,2%

31

28

Vilniaus

Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

Ringaudas Steikūnas

22

Silberauto, UAB

45,3%

139

134

Vilniaus

Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas

Rimantas Stankevičius

23

MV Group Production, AB

193,2%

379

193

Vilniaus

Spirito distiliavimas, rektifikavimas ir maišymas

Česlovas Matulevičius

24

Sicor Biotech, UAB

0,2%

197

206

Vilniaus

Farmacinių preparatų gamyba

Janis Meiksans

25

Orion Global Pet, UAB

5,5%

111

110

Klaipėdos

Pirminių plastikų gamyba

Jitendra Kumar Malik

26

Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB

124,8%

571

474

Vilniaus

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba

Algimantas Markauskas

27

Inter Rao Lietuva, AB

-17,2%

25

25

Vilniaus

Elektros pardavimas

Giedrius Balčiūnas

28

Philip Morris Baltic, UAB

4,0%

83

94

Vilniaus

Tabako gaminių didmeninė prekyba

Mindaugas Dacys

29

Teo LT, AB

4,9%

1.720

1.818

Vilniaus

Laidinio ryšio paslaugų veikla

Kęstutis Šliužas

30

Eurovaistinė, UAB

4,0%

1.411

1.335

Vilniaus

Vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla

Asta Šerkšnienė

Panevėžio

Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba

Darius Zubas

Kauno

Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba

Artūras Rakauskas

31

Rokiškio sūris, AB

16,0%

1.001

1.027

Panevėžio

Pieninių veikla ir sūrių gamyba

Antanas Trumpa

32

Lietuvos energijos gamyba, AB

-60,2%

397

436

Vilniaus

Elektros gamyba

Eglė Čiužaitė Mantas Mikalajūnas

33

Lietuvos dujų tiekimas, UAB

-3,8%

27

134

Vilniaus

Dujų pardavimas dujotiekiais

34

Limedika, UAB

20,3%

210

207

Kauno

Farmacijos prekių didmeninė prekyba

Eglė Audronė Zulanienė

35

Baltic Petroleum, UAB

24,7%

517

411

Vilniaus

Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

Edvin Bachšijan

36

EVD, UAB

4,4%

122

120

Vilniaus

Vaistų ir vaistinių medžiagų didmeninė prekyba

Rasa Semionovienė

37

Tele2, UAB

3,7%

99

99

Vilniaus

Belaidžio ryšio paslaugų veikla

Petras Masiulis Arūnas Bielskis

38

Baltic Agro, UAB

22,0%

108

100

Vilniaus

Agrocheminių produktų ir trąšų didmeninė prekyba

39

ACC Distribution, UAB

-8,6%

125

111

Kauno

Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba

Regimantas Buožius

40

Nemuno vaistinė, UAB

14,3%

1.141

1.065

Kauno

Vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla

Aušra Budrikienė

41

BOEN Lietuva, UAB

18,0%

1.375

1.151

Vilniaus

Sumontuotų parketo grindų gamyba

Irmantas Rajunčius

42

Mineraliniai vandenys, UAB

4,4%

213

210

Vilniaus

Alkoholinių gėrimų didmeninė prekyba

Marijus Cilcius

43

Žemaitijos pienas, AB

-2,6%

1.165

1.146

Telšių

Pieninių veikla ir sūrių gamyba

Robertas Pažemeckas

44

Švyturys-Utenos alus, UAB

0,7%

424

450

Utenos

Alaus gamyba

Rolandas Viršilas

45

AVAD Baltic, UAB

37,5%

17

14

Kauno

Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba

Inga Banevičiūtė

46

Viada LT, UAB

67,7%

354

244

Vilniaus

Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

Remigijus Grigaliūnas

47

DFDS Seaways, AB

-9,2%

711

683

Klaipėdos

Jūrų ir pakrančių krovininis vandens transportas

Jonas Nazarovas

48

Mars Lietuva, UAB

18,3%

747

743

Klaipėdos

Paruošto ėdalo naminiams gyvūnėliams gamyba

Aušra Žemaitienė

49

Pieno žvaigždės, AB

-9,8%

299

281

Vilniaus

Pieninių veikla ir sūrių gamyba

Aleksandr Smagin

50

Litgrid, AB

47,8%

230

220

Vilniaus

Elektros perdavimas

Daivis Virbickas

I š r ū š i u o ta maž ė jan č iai p a g al 2 0 1 6 m . I - I I I k e t v. p a r davimų s u mą , P V M d e kla r acijų d u o m e nimis . N ė r a d r a u dim o b e nd r o vių i r b ankų . „V e r sl o žini o s “ n e į si p a r e i g o ja p at e ik t i vis o t o kių b e nd r o vių są r a š o .

126

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2016

Š A LT I N I A I : V M I , „ C R E D I T I N F O “, „V E R S L O Ž I N I O S “

VERSLAS2017