Verslo klasė, 2013 spalis by Verslo žinios, UAB

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374

REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-01112, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 10 (128)

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, Prieš kiek mažiau nei mėnesį pasaulis užgniaužęs kvapą ir pašiurpęs laukė, ar griežta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Baracko Obamos reakcija į Sirijoje panaudotą cheminį ginklą pavirs karo veiksmais. Jungtinių Tautų

Organizacijos tyrėjai taip ir neįvardijo, kas panaudojo masinio naikinimo ginklą, – tik konstatavo faktą ir apibūdino, kas ir kaip buvo panaudota. Atmosfera kai kuo priminė 1963 m. Karibų krizę – apie kurią dauguma mūsų žino jau tik iš memuarų ir galbūt tėvų pasakojimų. Kas ten buvo ir kas galėjo (ir dar gali) būti – skaitykite „Verslo klasėje“. O man leiskite kiek abstrakčiau pasamprotauti. Man senokai atrodo, kad trečiasis pasaulinis jau vyksta, tik XXI a. karai yra visiškai kitokie nei XX a. Nėra aiškių fronto linijų, susidūrimai retai pereina į karštąją fazę, o jeigu ir taip, tuomet tai būna veikiau kokie „taškiniai“ įvykiai – nušaunamas koks daugiau ar mažiau svarbus žmogus, viena gentis Afrikoje užpuola kitą gentį, kur nors praskrenda koks nors bepilotis lėktuvas, dar kur nors kitas bepilotis nutupdomas, kažkas įsilaužia į kieno nors kompiuterinius tinklus. Mes to nesuvokiame kaip konflikto, nes visi įvykiai labai išbarstyti laike ir erdvėje. Kartais įtampa susikoncentruoja – tada

pasidaro kiek karščiau. Kaip buvo, pavyzdžiui, Libijoje ar dabar Sirijoje. Visa tai puikiai telpa į bendrą pasaulio virtimo iš hierarchiškai organizuoto į tinklinį paradigmą. Jeigu galima pasitelkti palyginimui stalo žaidimų metaforas, man rodos, kad dabar šachmatus pakeičia go, tokios japoniškos šaškės. Go žaidime visi akmenys vienodos vertės – svorį ir svarbą jie įgyja tik būdami tam tikroje pozicijoje ar konfigūracijoje. Šachmatuose – hierarchinė, feodalinę visuomenės sąrangą atspindinti struktūra. Mes visose sferose pereiname nuo šachmatų prie go (beje, rekomenduoju prie progos pramokti, pravers) – prie begalinio maždaug vienodo svorio elementų dėlionės, kur skirtingos konfigūracijos gali turėti skirtingą poveikį ir įtaką. Tai labai įdomus pasaulis, bauginantis siūlomų galimybių įvairove, bet ta pačia įvairove ir gundantis. Niekada neliausiu raginti nebijoti šito naujojo pasaulio, priimti jį drąsiai, laisvai ir visa širdimi. Žinau, kad kartojuosi, bet man tai atrodo labai svarbu. Tik supratę ir pamilę šį naują pasaulį, mes pagaliau išbrisime iš priplėkusių minties paliepyčių ir pritemusių iliuzijų pusrūsių. Ir tada visus aplankys visuotinis gėris. Juokauju. Gėris yra jau tai, kad mes pagaliau turime visą šią begalinę pasirinkimų puokštę. Nesušalkite rudens liūtyse. Įsitaisykite šilčiau, įsipilkite kokio karštesnio gėrimo, atsiverskite žurnalą – ir skaitykite. Čia yra ką skaityti.

Liudvikas Andriulis Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Frank Lemke Liutauras Leščinskas Paulius Mačiulevičius Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Rolandas Rastauskas Rytas Staselis Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas AUTORIAI

Egidijus Babelis Remigijus Dargužis Nida Degutienė Regimantas Dima Egidijus Jurgelionis Egidijus Papečkys Tomas Ramanauskas Olga Romanova Vaidotas Šernius Liutauras Ulevičius Vytautas V. Žeimantas F OTO G R A FA I

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

LAIMA ŠIUŠAITĖ VIRŠELIS

Vilmo Narečionio L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „REUTERS“, „MATTON IMAGES“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ

„SPAUDOS KONTŪRAI“ TIRAŽAS

12 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2013 11 05

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2013 spalis

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

laisvalaikis

žmonės ir įžvalgos

24 | „Adidas“ ir „Puma“ – brolis prieš brolį

Vokiečiai broliai Dassleriai visiems laikams pakeitė sporto avalynę.

28 | Vienintelis pasirinkimas – kurti inovacijas Peteris Lorange: „Prieš šimtmetį Šveicarija buvo antra skurdžiausia Europos šalis.“

32 | Ne technologas

Steve‘as Ballmeris neberėkaus „Microsoft“ produktų pristatymuose.

mėnesio komentaras

20 | Olga Romanova: Maskva verda Aleksejus Navalnas supurtė Rusijos politinę sistemą.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

2013 SPALIS

40 | Užduotis – pralenkti Lietuvą

Pensijų skaičiuoklės neįvertina demografijos.

44 | Lengva užduotis sunkiausiai atliekama: vykęs samdymas Lietuvoje Rasti darbuotoją – iš tikrųjų darbas profesionalams.

50 | Lyderiui neužtenka lazdos Owenas Fitzpatrickas: „Esu įsitikinęs, kad visi gimstame charizmatiški.“

54 | Simpatijų nupirkti nepavyko G20 susitikime Sankt Peterburge akivaizdu – JAV ir Rusijos santykiai šąla.

62 tema 90 | Aplink pasaulį (VII). Banglentininkų rojuje vaišina grybais ir kava

Balio svečiai 365 dienas per metus leidžia vandenyje, o naktis – vakarėliuose.

96 | Kolekcinių laikrodžių pasaulis „Patek-Philippe“ per metus pagamina 50–100 laikrodžių, dominančių kolekcininkus.

100 | „i“ ateitį

„Audi“ pristato elektrinius modelius.

106 | Bleu, blanc, rouge

Ant didelio karo slenksčio Barackas Obama puikiai susidorojo su Sirijos cheminio ginklo krize.

visuomenė ir laisvalaikis

70 | Jonas Vitkevičius pravarde Batyras XIX a. lietuvių jaunuolio nuotykiai Didžiajame žaidime.

76 | Iš dulkės kilęs internete liksi amžiams Mūsų interneto paskyros gyvena ilgiau nei fiziniai kūnai.

80 | Mecenatai: tarp saviraiškos ir įsiamžinimo Kuo skiriasi LDK laikų ir šiuolaikiniai mecenatai.

86 | Komandiruotės į visuomenę, arba Stalčius atsidaro Provincijos viešbutukų stalčiai stulbina.

Burgundijos herbe turėtų būti sraigės.

110 | Tinklas: Į kovą už nuobodulį

Informacines perkrovas gali padėti įveikti knyga.

112 | Kinas: Du filmai gurmanams

Fantastika ir dokumentika vertinantiems neholivudinį kiną.

114 | Technika: Elementaru, Vatsonai

Šiuokart – ne apie įrenginius, bet apie operacinę sistemą.

116

skiltys

116 | Ernestas Parulskis: Ponai, chamai ir karatė Tyrėjas Markevičius kelia kvalifikaciją Mikolaikose.

118 Jurga Vilpišauskaitė: Venecija plaukia namo Prieš 800 metų Venecijoje nebuvo tiltų, tik kilnojami trapai.

120 Sigita Šimkutė: Triušio ola

Nė vienas mūsų negalėjo ištverti savęs – mums reikėjo kitų, be jų buvome silpni.

Žvilgsnis 2013-ųjų spalį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2013 SPALIS

122 VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

„Adidas“ ir „Puma“ – brolis prieš brolį

Adolfui Dassleriui visada labiau rūpėjo gamyba ir verslas. „ R euters “ nuotr .

Du broliai Adolfas ir Rudolfas Dassleriai, kartu įkūrę vieną kompaniją, pavirtusią dviem didžiausiomis Europos sportinės avalynės, aprangos, aksesuarų ir priemonių gamintojomis – „Adidas“ ir „Puma“, – yra palaidoti tame pačiame Vokietijos mieste, kuriame abu gimė ir mirė – Hercogenaurache.

ie abu palaidoti vienose kapinėse, tačiau taip toli vienas nuo

kito, kad kiekvienam lankytojui iškart darosi akivaizdu, jog jie nebuvo artimi. Ir išties sun ku broliais pavadinti žmones, kurie nepratarė vienas kitam nė žodžio paskutinius 40 savo gyvenimo metų, kuriems didžiausią džiaugs mą suteikdavo kito brolio verslo nesėkmė... O broliai apavė ir aprengė daug garsiausių pa saulio atletų, džiuginančių mus savo pasiro dymais ir laimėjimais... Abu broliai gimė Vokietijos imperijoje: Ru dolfas – 1898 m., Adolfas – 1900. Abu mirė jau kitoje šalyje – Vokietijos Federacinėje Respub likoje: Rudolfas – 1974, Adolfas – 1978. Hercogenaurachas – nedidelis bavariškas miestelis už 20 kilometrų nuo Niurnbergo. Tė vas dirbo batų fabrike, motina – skalbykloje. Tuometinė imperinė Vokietijos švietimo sistema buvo paremta amatų ir konkrečių specialybių skatinimu (tais laikais retas veržė si į „aukštąjį“ mokslą, nes tai buvo brangu, o ir garantavo tik nuobodžias valstybines tar

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

GIEDRIUS DRUKTEINIS

nybas). Provincijos miestelyje gimusiems pro letarų vaikams nieko daugiau ir nebeliko siekti. Trečias sūnus šeimoje – Zehleinas buvo kalvis. Vyriausiasis Rudolfas iškart po mokyklos pradėjo dirbti su tėvu batų fabrike. Tėvai tikėjosi, kad jaunėlis Adolfas bus kepė jas, tokio amato jis ir mokėsi. Adolfas vaikystėje, anot amžininkų, buvo aktyvus vaikas, ir vokiška lavinimo sistema „Kraft durch Freude“ (vok. „Galia per džiaugsmą“) jam tiko. Mėgo rankinį ir tenisą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, į jį iš pradžių išėjo abu vyresnėliai, o 1917 m. buvo pašauktas ir Adolfas. Į Vakarų frontą jis pate ko 1918 m., liko gyvas ir nesužalotas (kaip ir abu broliai), tačiau iš fronto grįžo tvirtai pasi ryžęs išmokti siūti gerus batus – prasta karei viška avalynė fronte jį erzino labiausiai...

Nuo brezento ir padangų Dasslerių tėvas, kai buvo uždarytas miesto batų fabrikas, jau buvo įkūręs nedidelę batų siuvyklą. Jis gamino šlepetes iš naudotų pa

Trys juostelės „Adidas“ logotipe reiškia olimpinę dvasią ir šūkį „Citius, altius, fortius“, taip pat tris žemynus – tuometinius pagrindinius varžovus.

24 „Adidas“ ir „Puma“ – brolis prieš brolį

28 Vienintelis pasirinkimas – kurti inovacijas

Ne technologas

dangų, senų šalmų ir kuprinių brezento. Elektros tiekimas tais laikais buvo neregu liarus ir nepatikimas, tad Adolfui dažnai tekdavo minti savo dviratį sukant dinamą ir gaminant energiją tėvo siuvamosioms staklėms. Per metus jis perėmė iš tėvo bat siuvio amato paslaptis ir pasišovė sukurti patogiausią ir patikimiausią avalynę sporti ninkams – sportas jį žavėjo visą gyvenimą. 1920 m. Adolfas pasiuvo pirmąją bėgikų batelių (tiksliau, batų) porą iš tų medžiagų, kurios dar buvo prieinamos Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo, – brezento ir gu minių padangų. Tėvas teigiamai įvertino gaminį. Adolfas prisiminė savo slidinėjimą apkasų pliurzėje ir sugalvojo prie batelių pado pritvirtinti metalinius dyglius – juos pagamino brolis savo kalvėje. Brolis Rudol fas tuo metu pardavinėjo išdirbtas odas Niurnberge ir pažadėjo parūpinti geros odos. Taip dvidešimtmetis Adolfas pradėjo siūti sportinius batelius. Iš pradžių jis pato bulino tėvo siuvamas šlepetes: prisiuvo prie jų liežuvėlį – taip šlepetės virto gimnastų avalyne. Adolfas sukūrė ir šiandien privalo mą sportinių batelių detalę – Achilo saus gyslės stiprintuvą – nedidelį išsikišimą ba telių gale, ant kurio dedamas kompanijos logotipas. Adolfo bateliai tapo paklausūs, ir 1924 m. kartu su Rudolfu jie įsteigė kompaniją „Gebrüder Dassler Schuhfabrik“ (Brolių Dasslerių batų gamykla). Rudolfo pinigais įrengta gamykla (tiksliau, dirbtuvė) 1925 m. išleido pirmuosius futbolininkų batus, siū tus iš geriausios odos, – jie buvo lengvesni ir tvirtesni nei ligi tol gaminami, juoba kad jiems buvo pritaikyta visiška naujovė: ant padų pritvirtinti gumbai – sportininkai tai įvertino teigiamai. Brolių Dasslerių sporto avalynė tapo populiari. 1928 m. olimpinėse žaidynėse Amsterda me Dassleriai išdalijo atletams daug savo siūtos avalynės (tais laikais neretas sporti ninkas varžėsi vilkėdamas savo paties įsi gytą aprangą) ir pelnė daugelio šalių spor tininkų padėką, kartu padėjo pagrindus tarptautinei bendrovės plėtrai. Vokiečių lengvaatletė Lina Radke-Batschauer, avė dama Dasslerių bateliais, toje olimpiadoje laimėjo aukso medalį ir pasiekė pasaulio rekordą 800 metrų bėgimo rungtyje. Olimpinės žaidynės sužavėjo Dasslerius ir tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi:

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Vienintelis pasirinkimas – kurti inovacijas Ir verslas, ir valstybė gali suklestėti tik tada, kai ima skatinti, kurti ir brandinti inovacijas. „Verslo klasės“ pašnekovas Peteris Lorange, Ciuriche veikiančio Lorange verslo instituto („Lorange Institute of Business“) prezidentas ir įkūrėjas, pasakoja, kaip verslininkams išmokti patenkinti naujovių poreikį ir kodėl Lietuvai ne pro šalį pasižvalgyti po žaliuojančius Šveicarijos kantonus.

pie inovacijas dabar kalba visi. Ar jos tikrai toks svarbus dėmuo norinčioms stiebtis bendrovėms ir valstybėms? Gali pasirodyti, kad apie inovacijas kalba visi, nes inovacijų yra visur aplink. Mano nuomo ne, inovacijomis galima laikyti bet kokias naujoves, kurios geriau patenkina šiuolaikinių vartotojų poreikius. Taip pat dėl inovacijų vi suomenės – ji egzistuoja tokiose šalyse, kurių vyriausybė prisitaiko prie gyventojų poreikių. Neseniai gavau laišką, kuriame man liepiama pasitikrinti regėjimą, kad galėčiau ir toliau vai ruoti automobilį. Pamanysite, gerai, valstybė rūpinasi mano sveikata. Bet čia tik prasidėjo problemos: mano akių gydytojas dirba ne tame rajone, kuriame esu registruotas, todėl turėjau pasiimti laisvą dieną, važiuoti į atitinkamą rajo ną pas atitinkamą gydytoją. Ar toks valstybės

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

elgesys skatina augti? Ne, jis lėtina greitį. Dar vienas pavyzdys. Prancūzijoje ne taip seniai iš leistas įstatymas visus kelio ženklus perstatyti taip, kad ant šaligatvių liktų pakankamai vietos prasilenkti dviem neįgaliųjų vežimėliams. Argi nebūtų mažiau streso, jei vienas žmogus invali do vežimėlyje kelias akimirkas tiesiog ramiai lukteltų, kol pro kelio ženklą pravažiuos kitas? Tai tik keli pavyzdžiai, ką galima tobulinti net pažangiomis laikomose šalyse, – panašių nesusi pratimų gausu ir verslo pasaulyje. Kaip iš tiesų atsiranda inovacijos – darant tai, ko niekas iki šiol nebandė, ar taikantis prie vartotojų poreikių? Manau, yra dvi vartotojų rūšys: vartosenos lyderiai, kurie visada žengia priekyje, trokšta naujovių, ir tie, kuriuos tenkina pasiūla. Ga mintojams ir paslaugų bendrovėms privalu

„Sėkmingi inovatyvūs sprendimai ne tik gelbsti verslą – jie skatina vartotojus daugiau išleisti, o ekonomistai tikina, kad tai labai gerai“, – sako Peteris Lorange, Ciuriche esančio Lorange verslo instituto prezidentas bei įkūrėjas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto garbės daktaras. J uditos Gri g elytės nuotr .

80 procentų prabangių automobilių į Kiniją atkeliauja iš Vokietijos, dauguma jų yra „Audi“. Todėl „Audi“ vartotojai iš esmės yra kinai.

Vienintelis pasirinkimas – kurti inovacijas

įsiklausyti į tų smalsiųjų vartotojų nuomo nę ir ne visoms bendrovėms tai pavyksta iš karto. Tarkime, ilgą laiką manyta, kad „Audi“ automobilių vartotojai – nepriekaiš tingą variklio gausmą mėgstantys vokiečiai, bet tai toli gražu nėra tiesa – 80 procentų prabangių automobilių į Kiniją atkeliauja iš Vokietijos, dauguma jų yra „Audi“. Todėl „Audi“ vartotojai iš esmės yra kinai. Kalbant apie inovacijas, svarbiausia išsi aiškinti, kam jos skirtos. Tarkime, kompa nija „British American Tobacco“ gamina cigaretes „Kent“ – per pastaruosius dešimt metų šį prekių ženklą bendrovė sugebėjo su tvirtinti tiek, kad dabar jis koja kojon kon kuruoja su rinkos milžinu „Marlboro“. Po kyčių imtis nusprendusi kompanija visas

pajėgas nukreipė į jaunesnius vartotojus. Tyrimais nustatyta, kad jaunesniems varto tojams aktualios tokios inovacijos, kurios jiems suteikia „pridėtinę vertę“, išskirtinu mą, greitį ir prestižą. Konkrečiau, jie ne vaikšto į tokias parduotuves, kaip „Aldo“ ar „Lidl“, kurios vilioja mažomis kainomis. Taigi „Kent“ gamintojai būtent jaunų varto tojų poreikiams pritaikė naujus cigarečių filtrus, pakuotes, skonį ir galiausiai rinko daros priemones. Asmeniškai esu nusiteikęs prieš rūkymą ir apskritai galima pamanyti, kad tokiais triukais sunku ką nors priversti pamėgti vieną ar kitą prekių ženklą, bet šiuolaikiniams vartotojams prestižas itin svarbu. Reikia pripažinti, kad toks sprendi mas pasiteisino.

Tai kas vartotojui svarbiau – naujovė ar prestižas? Dažnai tai neatsiejami prekės elementai. Neseniai bendravau su šešiolikmete kolegos dukra, kuri buvo ką tik pametusi mobilųjį telefoną. Tėvas jai pasiūlė nupirkti bet kokį patikimą naują aparatą, bet ji pageidavo tik „iPhone“ arba „Samsung“. Jaunesni vartoto jai ne tik nori, bet ir jaučia spaudimą turėti tam tikro konkretaus prekių ženklo gami nių. Juk ir mes, vyresnieji, dažnai daugiau mokame už marškinėlius vien dėl to, kad jie papuošti garsiuoju Ralpho Laureno raiteliu. Dar neseniai pavyzdinga laikytą IT kompa niją „Nokia“ ištiko krizė, nes nesugebėjo kurti inovacijų taip greitai kaip konkuren tės. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje didžioji

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

žmonės

Ne technologas

Steve’ą Ballmerį darbuotojai mėgo. „ B loomber g “ nuotr .

Į sceną išbėga isteriškai rėkiantis žmogus. Jis laksto iš vienos scenos pusės į kitą, šokinėja, kilnoja rankas ir maniakiškai šaukdamas skatina publiką prie jo prisidėti. Kurį laiką jis ratais bėgioja po sceną ir vis rėkia. Neįtikėtinai energingas žmogus pagaliau nurimsta. Atsistoja prie mikrofono – sunkiai kvėpuoja ir lėtai, vis dar energingai ir aiškiai, atskirai taria kiekvieną žodį: „Aš myliu šią kompaniją!“ Ir dar kartą galingai šūkteli.

MARTYNAS TOVAROVAS

„Jums rašau, kad žinotumėte, jog per arti ai buvo akimirka iš viemiausius 12 mėnesių, atsiradus įpėdiniui, aš no korporacijos „microsoft“ renatsistatydinsiu iš „Microsoft“ vadovo pareigų. ginio. Ant scenos – Steve‘as Ballmeris. 1991 m.

jam buvo atlikta balso stygų operacija, kai vie name susitikime jis reiškė entuziazmą rėkda mas: „Windows! Windows! Windows!“ – ir jas pažeidė. Šis ekscentriškas, galingo sudėjimo, iš kalba ir spalvingais pasirodymais garsėjantis „Microsoft“ lyderis iš esmės kartu su Billu Gate su bendrovę pavertė sėkmingą. Savo charizma jis sugebėjo pritraukti į kompaniją gausias dar buotojų pajėgas, karjeros pradžioje jis apklaus davo kiekvieną potencialų darbuotoją ir priim davo tik pačius intelektualiausius bei entuzias tingiausius. „Microsoft“ jis padarė viena gei džiamiausių darbo vietų pasaulyje. Jo dėka įmonės pajamos auga, o „Windows“ yra popu liariausia operacinė sistema pasaulyje. Bet. Ne seniai savo darbuotojams jis parašė tokį laišką:

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

Niekada nėra tobulo laiko tokiems poky čiams, tačiau dabar yra tinkamas laikas. Gal vojau atsistatydinti, kai mes keisimės ir sieksi me tapti įrenginius ir paslaugas teikiančia įmone, orientuota į klientų galimybių plėti mą. Mums reikia direktoriaus, kuris čia liktų ilgesniam laikui ir padėtų plėtoti naująją kryptį...“ Tokio laiško vasaros pabaigoje sulaukė įmo nės „Microsoft“ darbuotojai iš direktoriaus S. Ballmerio, vykdomuoju vadovu (CEO) iš buvusio 13 metų, o iš viso įmonėje dirbusio 33 metus. Tai ne vienintelis didžiulis pokytis kor poracijoje „Microsoft“. Iš karto po S. Ballme rio pareiškimo apie atsistatydinimą pasirodė pranešimų, kad „Microsoft“ perka „Nokia“

Tikrai populiarus tapo vienintelis įrenginys – žaidimų konsolė „Xbox“.

Ne technologas

mobiliųjų telefonų verslą ir patentus. Du di deli pokyčiai beveik vienu metu. Ką tai rodo apie korporacijos padėtį? Kam pokyčiai? Analitikai sako, kad „Microsoft“ taip siekia įlieti šviežio kraujo ir pagaliau imtis inovaci jų, nes domėtis naujovėmis jie pradėjo per vėlai. Jie taip pat per ilgai užsibuvo kompiu terių rinkoje, o pasaulį šiuo metu valdo išma nioji technika. Kai kurie apžvalgininkai tei gia, kad dėl „Microsoft“ sąstingio kenčia jų kaip technologijų kompanijos reputacija, to dėl jų produktai nebeatrodo tokie patrau klūs, kokie galbūt atrodė 10 dešimtmetyje. Dar 1996 m. S. Jobsas pasakė, kad jį liūdina ne „Microsoft“ sėkmė, o tai, kad jie neturi skonio ir nėra kūrybingi. „Microsoft“ yra „McDonald‘s“, – tada sakė jis. Daugiausia

kritikos korporacija sulaukia dabar, nes XXI a. pradžioje jie vis dar yra sutelkę dėmesį į „Windows“ operacinę sistemą, kurią diegia kitų įmonių – „Acer“, „Asus“ ar „Samsung“ – kompiuteriuose. S. Ballmeris prieš metus vienoje konferen cijoje minėjo, kad jų tikslas yra sukurti savo kompiuterį, nes jie negali sakyti, kad kom piuteris yra „Windows“, nors jame įdiegta ši sistema. Jie kenčia, nes turi sakyti, kad kom piuteris yra kitos firmos. Kita vertus, tai ne reiškia, kad „Microsoft“ kuria tik programi nę įrangą, tačiau nekuria prietaisų. Bandymų kurti savo techniką buvo: 2012 m. išleistas hibridinis kompiuteris „Microsoft Surface“, deja, netapo populiarus. Buvo telefonų linija „Microsoft Kin“, tačiau ji taip pat neišplito.

Tikrai populiarus tapo vienintelis įrenginys – žaidimų konsolė „Xbox“. Tačiau prisitaiky ti prie naujosios technologijų kartos – išma niųjų telefonų ir planšečių – ji nesugebėjo. Paminėjus žodį „išmanusis“ dauguma galvo ja apie „Apple“ ar „Samsung“. „Microsoft“ neturi telefono pavadinimu „Microsoft“, yra tik „Windows Phone“ operacinė sistema, įdiegta daugiausia „Nokia“ išmaniuosiuose telefonuose, tačiau jie nėra populiarūs, paly ginti su anksčiau minėtų firmų išmaniaisiais telefonais. „Microsoft“ neprisitaiko prie „ju tiklinio paviršiaus“ kartos. Kodėl apie tai kalbame? Kalbame, nes at sakomybė už nesugebėjimą priimti inovaty vių sprendimų tenka vadovui. Šiuo atveju S. Ballmeriui. Kaip man pasakojo technolo

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Užduotis – pralenkti Lietuvą Neslėpkime: pensijų reforma – tai valdžios pasiūlymas mums prisiimti dalį atsakomybės už savo pensijas. Pasirinkus dalyvauti antrojoje pensijų pakopoje, mažėja senatvės pensija „Sodroje“, kartu ir valstybinės draudimo sistemos įsipareigojimai mums visiems. „Sodros“ biudžetas ilguoju laikotarpiu dėl to laimi. O kaip seksis kompensuoti „Sodros“ pensijos sumažėjimą, priklauso nuo mūsų gebėjimų investuoti ir sėkmės.

abiausiai tikėtina, kad šių antrosios pakopos pensijų

fondų reali vidutinė metinė grąža sieks 1 pro centą, nes tokį augimą numato Europos Ko misija (EK). Ši reali grąža apskaičiuojama kaip skirtumas tarp pajamų iš pensijų fondų ir praradimų „Sodroje“, atimami ir pensijų fondų mokesčiai. Kitaip tariant, EK progno zuoja, kad labiausiai tikėtina, jog iš savo in vesticijų gyventojai uždirbs 1 procentu dau giau, nei praras „Sodroje“ ir sumokės pensijų fondams už lėšų valdymą. Be abejo, iš tikrų jų viskas priklausys nuo žmogaus gebėjimų ir sėkmės. Šių metų birželį atnaujintoje pensijų kaupimo skaičiuoklėje atsirado galimybė pasirinkti ir neigiamas investicijų grąžas. Investicijų grąžos skaičiuojamos netradi ciškai.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

VYTAUTAS V. ŽEIMANTAS

Skaičiuoklė sukonstruota taip, kad neigia mas grąžas rodo tuomet, kai prognozuoja mas darbo užmokesčio augimas ir fondų valdymo mokesčiai drauge viršija investicijų grąžą. Darbo užmokestis auga, jeigu kyla Lietuvos ekonomika. Jeigu, tarkime, iš investicijų sulaukėte 2,5 procento realios metinės grąžos, o rea lus darbo užmokestis augo 2 procentais (skaičiuoklės prielaidose įskaičiuotas toks jo augimas iki 2060 m.), skaičiuoklė rodys 0,5 procento dydžio teigiamą grąžą. Socia linės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tvirtina, kad į pensijų fondų mo kesčius jau atsižvelgta pateikiant šiuos re zultatus. Jeigu pasisekė ne taip gerai ir jūsų grąža siekė 1 procentą, reali grąža skaičiuoklėje bus neigiama: –1 procentas. Tai reiškia, kad dėl

1. Jeigu išėję į

pensiją norime atostogauti Nicoje, Prancūzijoje, papildomai kaupti vis tiek teks – jei ne antrosios pakopos pensijų fonde, tai kitokiu būdu. A l g irdo S krebi š kio nuotr .

2. Ramūnas

Stankevičius, „MP Pension Funds Baltic“ vadovas: „Neigiama reali investicijų grąža reikštų, kad Lietuvos ekonomika visus likusius pensijos kaupimo metus aplenks sparčiausiai besivystančių pasaulio šalių ekonomiką, – susiklostytų nereali situacija.“

Jei asmuo kaups tik kelerius metus, mėnesinė išmoka bus 20–50 Lt.

40 Užduotis – 44 Lengva užduotis pralenkti Lietuvą sunkiausiai atliekama: vykęs

50 Lyderiui neužtenka lazdos

samdymas Lietuvoje

54 Simpatijų nupirkti nepavyko

augančio darbo užmokesčio didėjo „Sodros“ pensijos, tačiau pasirinkusiems antrąją pako pą investicijos augo lėčiau ir asmuo dėl to pra lošė. Šiuo atveju svarbu suvokti, kad gyvenime reali teigiama grąža iš tikrųjų bus neigiama, jeigu „Sodros“ pensijos augs sparčiau. Taigi, jei asmuo apsisprendė dalį „Sod ros“ įmokų pervesti į antrosios pakopos pensijų fondus, jo papildoma „Sodros“ pensija („Sodros“ senatvės pensiją sudaro bazinė ir papildoma dalys) bus mažesnė, tačiau jis sukaups atitinkamai tiek pat lėšų antrosios pakopos pensijų fonde. Šiuo atveju svarbu, kas augs sparčiau – ar dėl investicijų grąžos lėšos pensijų fonde, ar darbo užmokestis, dėl kurio didės papildo ma „Sodros“ pensija (bazinę pensiją visi

gauna vienodą). Skaičiuoklė atsižvelgia į infliaciją: rezul tatai perskaičiuoti dabartinėmis kainomis, todėl juos galima lyginti su dabartiniu pra gyvenimo lygiu. SADM teigia, kad oficialios pensijų skai čiuoklės pakeitimai atlikti vasaros pradžioje. SADM raštu „Verslo klasei“ pateiktuose atsakymuose rašoma, kad „naudojamos re alios investicinės grąžos buvo atitinkamai perskaičiuotos panaudojant Europos Ko misijos prognozes Lietuvai, kuriomis re miantis, manoma, kad realus darbo užmo kesčio augimas iki 2060 m. sudarys viduti niškai apie 2 procentus, o vidutinė reali investicijų grąža – apie 3 procentus. Tokiu būdu investicijų grąža turėtų pranokti rea

lų darbo užmokesčio augimą vidutiniškai 1 procentiniu punktu.“ Paklausta, ar EK įskaičiavo ir pensijų fondų mokesčius, mi nisterija patikina, kad taip: „Labai svarbu akcentuoti, kad investicinės grąžos yra skaičiuojamos po valdymo mokesčių, tai yra nereikia papildomai atimti 0,5–1 pro cento ir taip mažinti realią investicinę grą žą.“ Mes tikime, priešingu atveju labiausiai tikėtino scenarijaus grąža būtų lygi 0 pro centų. Tiek dėl skaičiuoklės – kiekvienas gali įrašyti į ją pasirinktus duomenis ir pa matyti rezultatus.

Ar tikime prielaidomis Kitas klausimas – ar tikime šiomis prie laidomis. Turime gerą ir blogą naujieną

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Lengva užduotis sunkiausiai atliekama:

vykęs samdymas Lietuvoje

Žmonės, kurių reikia jūsų organizacijai, neskaito skelbimų apie laisvas darbo vietas, aiškina Laura Duksaitė-Iškauskienė, bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė. J uditos Gri g elytės nuotr .

Na, čia tik šiaip parašiau, kad lengva užduotis. Taip tiesiog manoma. Darbuotojus samdyti yra maždaug kaip auginti paauglį vaiką: kol nesusidūrei, nesužinosi, kaip blogai gali būti.

ANDRIUS UŽKALNIS

O tto K ylmalos nuotr .

eapšviestas pro- fikacijos darbuotojų ir kad jis neranda žmo tas situaciją įsivaizduoja kaip tiesiog nių, kuriems pasiruošęs mokėti 5 000 litų at

išsigalvotą problemą. Anava kiek ieškančių darbo – apie kokius sunkumus galima kalbėti?

Kaip uodas nudistų stovykloje Yra toks italų posakis: „come una zanzara in un campo di nudisti“ – kaip uodas nudistų stovykloje. Čia apie tokią situaciją, kai aplink tiek gero, kad nežinai, ką rinktis. Taip įsivaiz duojama darbdavio būklė Lietuvoje (dar iš ankstesnių laikų darbdavio posakis darbuo tojui: „Jeigu ką, niekas nelaiko – už durų to kių kaip tu eilė laukia“). Papasakokite bet kokiam darbdaviui, ir jis, ko gero, net nesijuoks, tik palinguos galva. Kai statybų bendrovės „Hanner“ bosas Ar vydas Avulis vienoje radijo laidoje šią vasarą kalbėjo, kad Lietuvoje trūksta aukštos kvali

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

lyginimą per mėnesį, nuostaba, sumišimas ir pasipiktinimas buvo neįtikėtini. Pirmiausia, žinoma, tūkstančiai pradėjo klykti, kad jie pasiruošę A. Avuliui dirbti nors šiandien už tokį atlyginimą (skaičius, palygi namas su Seimo nario atlygiu, Lietuvoje smarkiai veikia vaizduotę), tik kažkodėl jiems tokio darbo nesiūlo. Šie žmonės neįdėmiai klausė: verslininkas kalbėjo apie aukštos kva lifikacijos darbuotojus, o ne apie vadinamus vadybininkus parduotuvėlėse prekybos cen truose, mokančius iš trečio karto išrašyti sąs kaitą-faktūrą ir sugebančius (darbo valando mis) prisiskambinti į centrinę būstinę ir gauti nurodymų, ką daryti. Nenoriu įžeisti parduo tuvėlių vadybininkų: jų yra ir gerų, tik prastų pavyzdžių vis dėlto daugiau.

Tas, kuris atėjo į darbą dėl įvairių saldainėlių, greičiausiai didžiąją laiko dalį praleis skaitydamas internetą ir kybodamas feisbuke.

Lengva užduotis sunkiausiai atliekama: vykęs samdymas Lietuvoje

Antra, įsivaizduojama, kad už tokį atlygi nimą reikia dirbti kaip pragare ir po kelių mėnesių numirti. Tai tik iš dalies tiesa: čia ne Japonija su sunkiamo darbo kultūra, žmonės darbe perdega retai, be to, ir pačiam verslui greita kadrų kaita nėra paranki, bet apie tai vėliau; taip pat grynai terminologi jos prasme pragaras niekur nėra įvardijamas kaip vieta, siejama su sunkiu darbu, visose graviūrose matyti, kad velniai nepersidirba, o nusidėjėliams dervoje gal ir nėra smagu, bet darbu nepavadinsi. Todėl, girdi, pasiū lymas tiesiog nėra realus. Net nekalbant apie ekstremalius pavyz džius, kirbinančius vaizduotę, ir aukštos kvalifikacijos pareigas, tikroji situacija dar bo rinkoje matyti iš tokio eksperimento

(patikrinta realiomis sąlygomis). Bandome pasamdyti motyvuotą ir sugebantį aktyviai pardavinėti, kalbantį lietuviškai ir angliškai suvenyrų pardavėją Vilniaus mieste už 3 000 Lt atlyginimu per mėnesį (jau po mo kesčių). Aštuonių valandų darbo diena. Šil tos patalpos, saugi darbo aplinka (čia ne matrioškas pardavinėti Pilies gatvėje, jeigu ką). Atrodytų, puikus darbas jaunimui. Jo kių diplomų ar kvalifikacijų nereikalauja me. Atsisėdame ir žiūrime, kas atsilieps ir ką sakys. Besikreipiantieji arba neturi net tokios minimalios kvalifikacijos (nemoka užsienio kalbos arba tesugeba pardavinėti taip, kad, ko gero, neparduotų net heroino dozės nar komanui, kuris ke/riestinis kirčio ženklas/

liais atšliaužė jos prašydamas), arba pradeda derybas: darbo diena prasideda labai jau anksti ryte, o gal galima nuo pietų dirbti („aš šiaip iki vėlumos vakaroju, man sunku rytais keltis“). Kiti kandidatai apskritai linkę pradėti kalbą nuo blizgučių, kurių jie tikisi iš darbo (kavos aparatas – poilsio kambarys su bi liardo stalu – sporto klubo narystė). Visi šie dalykai – nieko blogo. Blogai, kai dėl jų pa sirenkama darbo vieta. Darbdaviai žino, kad tas, kuris atėjo į darbą dėl įvairių saldai nėlių, greičiausiai didžiąją laiko dalį praleis skaitydamas internetą ir kybodamas feisbu ke. Tačiau pagunda greitai pritraukti specia listų ir pažymėti klausimą kaip išspręstą nustelbia sveiką protą. „Gal šitas vis dėlto

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

įžvalgos

Lyderiui neužtenka lazdos Kinų patarlė teigia: aiškinantysis, kad ko nors padaryti neįmanoma, turėtų pasitraukti iš kelio tam, kuris tai jau daro. Su vienu iš *„Forum One“ konferencijos pranešėjų Owenu Fitzpatricku, psichologu, autoriumi, saviugdos mokytoju ir Airijos neurolingvistinio programavimo instituto įkūrėju, prisėdome pasikalbėti apie tą patį – lyderius ir charizmą.

r įmanoma išskirti pagrindines šiuolaikinės lyderystės tendencijas? Kalbėdami apie lyderystės tendencijas, dažniausiai pasiklystame svaičiojimuose apie lyderystės teorijas, užuot išsiaiškinę, ką lyderystė iš esmės reiškia. Mano nuomo ne, geriau ieškoti atsakymų į klausimą, kaip tapti veiksmingu lyderiu. Visą dieną galime kalbėtis apie teorijas, bet kokia iš jų nauda, jei nesiimi veikti? Pats nesivaikau lyderystės madų. Visais laikais buvo ir yra dvi pagrindinės lyderys tės formos: autokratija ir demokratija. Au tokratija dabar traukiasi į šešėlį, nes vado vams tapo akivaizdu, kad neužtenka būti augalotu neandertaliečiu su didžiausia laz

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

Konferencijoje „Forum One“ pranešimą skaitydamas Owenas Fitzpatrickas sako susidaręs įspūdį, kad Lietuvos verslininkai – protingi ir imlūs naujovėms. R en g ėjų nuotr .

Agnė Kriščiukaitytė

da rankose – reikia sugebėti įtikinti žmo nes, kad sugebi veikti. Didieji lyderiai vi sais laikais turėjo ir autokrato, ir demokra to savybių. Visi esame girdėję, kad Steve'as Jobsas buvo kietas ir griežtas, bet gebėjo žavėti žmones. Arba Richardas Bransonas: niekas nepaneigs, kad vienas pagrindinių jo pranašumų – mokėjimas užburti žmones savo charizma, rodos, be pastangų. Sėkmės lydimi lyderiai moka įkvėpti, motyvuoti, įtikinti ir daryti įtaką. Kuo verslo lyderiai skiriasi nuo pasaulio lyderių? Vadovaudamas verslui, dažniausiai stengie si jį plėsti, galvoji, kaip įgyti sėkmę. Negali aklai leistis ieškoti, privalai žinoti, kur tiks

liai nori atsidurti. Matyt, visi lyderiai turi žinoti, ko jie siekia: krepšinio rinktinės tre neris siekia laimėti varžybas, politikos lyde ris nori laimėti rinkimus ar surinkti pakan kamai kolegų balsų įstatymo projektui. Versle taip pat privalu turėti viziją, todėl reikia mąstyti strategiškai: kaupti patirtį, vertinti rinką, turėti aiškų planą, kaip įgy vendinti kompanijos siekius. Žinoma, ne reikia pamiršti, kad šiais laikais verslo lyde riams gyvybiškai svarbu būti inovatyviems. O charizma? Apie charizmą galima kalbėti valandų va landas. Charizma yra įspūdis, kurį žmogus padaro kitiems. Tai gebėjimas prikaustyti kitų dėmesį tiek, kad jie tavęs klausytų ir norėtų tavimi sekti. Galbūt esate linksmas, o gal gebate įkvėpti kitus, mokate juokau ti, įtikinti ar spinduliuojate vidinę jėgą? Bet kuriuo atveju jūs traukiate žmones, jie nori klausyti jūsų idėjų, būti drauge. Be to, charizma neatskiriama nuo nuoširdu mo – žmonės tavimi pasitiki, kai tavo žo džiai nesiskiria nuo veiksmų. Sutikite, pastaruoju metu pasitikėti verslo pasaulio atstovais nėra lengva. Norėdami pasiekti savo, verslininkai dažnai sako ne tai, ką mano, o ką jūs norite girdėti. Tada atsi randa pasitikėjimo spragų. Ar galima pasi tikėti verslininkais? Taip. Tik nereikia būti naiviems ir manyti, kad jiems svar biausi jūsų, o ne jų pačių interesai. Ar galima išmokti būti charizmatiškam? Ilgą laiką buvau įsitikinęs, kad charizmos turi arba ne. Kitaip tariant, tau pasisekė gimti charizmatišku žmogumi arba teks išmokti gyventi be to. Šią sritį tyrinėju se niai, keliauju po pasaulį, esu bendravęs su guru Indijoje, šamanais Pietų Amerikoje, Billo Clintono viešojo kalbėjimo patarė jais, daugybe verslo, politikos ir kultūros pasaulio garsenybių, kuriuos daugiau ar mažiau sutartinai laikome charizmatiš kais. Dabar manau, kad pirmas žingsnis būti charizmatiškam yra suvokti, jog cha rizma nėra įgimtas bruožas – tai tėra įspū dis, kurį apie mus susidaro kiti žmonės ir kurį mes jiems apie save sukuriame. Esu įsitikinęs, kad visi gimstame chariz matiški. Ar matėte bent vieną kūdikį, ku ris keltų nuobodulį? Ne, kai vaikas įtipena į kambarį, visi atkreipiame į jį dėmesį, nes mažyliai nevaržo savo jausmų, nesistengia pritapti. Jie elgiasi nuoširdžiai, emocingai,

Lyderiui neužtenka lazdos

todėl yra charizmatiški. Būti savimi, cha rizmatiškomis asmenybėmis, mes neiš mokstame užaugę – šį gebėjimą augdami kaip tik stengiamės kontroliuoti ir prislo pinti, nes nenorime išsišokti, būti atstum ti, patirti gėdą ar, paprastai tariant, susi mauti. Todėl pradedame save varžyti, stengiamės kuo labiau pritapti. O štai ly deriai geba save išlaisvinti, tik vieniems tai išeina natūraliai, o kitiems prireikia dau giau pastangų.

Ar charizmos teorija iš tiesų pritaikoma verslo praktikoje? Kiekvienas vadovas turi sugebėti sau atsa kyti į porą esminių klausimų: ar kalbėda mas su žmonėmis moku pritraukti jų dė mesį ir ar būnu savimi. Būti charizmatiš kam reiškia atsikratyti baimės išsiskirti iš minios arba bent jau ją suvaldyti. Kaip tik apsimetinėjimas yra didžiausias lyderio priešas. Žinoma, reikia susitaikyti su tuo,

kad patiksi ne visiems. Čia, kaip ir visur gyvenime, galioja nerašyta taisyklė: negali būti visų mėgstamas. Tie, kurie patinka visiems, dažniausiai būna vidutinybės. Bet tik tokie žmonės, kurie nesileidžia varžomi aplinkinių nuomonės, gali tapti nuostabiais lyderiais. Savo knygoje „The Charismatic Edge. The Science of Confi dence, Captivating and Compelling Com munication“ pasakoju, kaip svarbu gebėti valdyti savo charizmą. Dabartinėmis eko

Paskolos verslui • Metinė palūkanų norma nuo 8 % • Suma iki 3 500 000 Lt • Preliminarus sprendimas per 24 val. Susisiekite 1388 arba pateikite paraišką internetu www.bigbank.lt

įžvalgos

Simpatijų nupirkti nepavyko

G20 viršūnių susitikimas buvo sėkmingas priimant ekonominius sprendimus, tačiau politiniai klausimai liko neišspręsti. O r g ani z atorių nuotr .

Sankt Peterburgas visu grožiu atsiskleidžia ankstyvą rudenį. Vis dėlto Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiai Peterburgą pasirinko ne kaip pažintinės kelionės maršrutą. Čia virė įnirtingos politikos ir ekonomikos diskusijos.

VAIDOTAS ŠERNIUS IŠ SANKT PETERBURGO

epaisant nesu- puiku, jei ne vienas mažas „jeigu“. Jeigu neži skaičiuojamo skaičiaus policijos notum tikrosios padėties šalyje, atrodytų, kad pareigūnų gatvėse, kostiumuotų juoda šių vyrukų kietos rankos čia nėra.

kinių (esą jų niekas nepastebi) ir kelių pati kros punktų, Peterburgas G20 lyderių susiti kimą pasitiko puikiai pasiruošęs. Medijų at stovams buvo sudarytos visos sąlygos nušvies ti vos kartą per metus vykstantį Didžiojo dvidešimtuko lyderių susitikimą. Milžiniška me žurnalistų paviljone, kuriame už sieną di desnis televizijos ekranas fiksavo kiekvieną viršūnių susitikimo akimirką, daugumos ko legų laukė naujutėliai kompiuteriai su, ko gero, greičiausiu internetu visoje Rusijoje ir telefonas, leidžiantis paskambinti net pačiam prezidentui.

Ekonomika versus Politika Pasiruošta preciziškai. Viskas atrodė tikra ir

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

Plika akimi silovikų (jėgos struktūrų atsto vų) stipriosios rankos nematyti, tačiau jų re torika ir mimika aiškiai parodo, kas yra vien valdžiai šeimininkai Rusijoje. Galima paste bėti, kad prezidentas Vladimiras Putinas vi sada kartu su jėgos šalininkais, o tie, kurie priešinasi, priversti trauktis iš kelio arba sėsti į vienutę. Precedentų netrūksta: nuo jau de šimtmetį už grotų praleidusio Michailo Cho dorkovskio ar a. a. Sergejaus Magnickio, ar šiandieninio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris ką tik pralaimėjo Maskvos mero rinkimus, o greičiausiai praras ir laisvę. Tokia Rusijos politinė padangė, tačiau Krem lius nori pokyčių. Didžiojo dvidešimtuko ly derių susitikimas – puiki proga reklamai. Ru

G20 viršūnių susitikimai skirti pasaulio ekonomikos problemoms spręsti.

Simpatijų nupirkti nepavyko

sijos prezidento administracijos vadovas, be abejo, buvęs žvalgas, Sergejus Ivanovas šyp sodamasis leptelėjo: lyderių susitikimas kai navo 6 mlrd. rublių, tai daugiau nei 180 mln. dolerių. „Ir visa tai jums, mielieji žur nalistai“, – teigė artimas V. Putino bičiulis. Būtent milijonais dolerių Kremlius siekė nupirkti pasaulio simpatijas. O pirkti buvo ką. Nušviesti G20 viršūnių susitikimo atvy ko apie 3 000 medijų atstovų iš viso pasau lio. G20 viršūnių susitikimai skirti pasaulio ekonomikos problemoms spręsti. Šiemeti niame Rusija išsikėlė tris pagrindinius tiks lus siekiant tvaraus pasaulio ekonomikos augimo: darbo vietų ir investicijų didini mas, pasitikėjimo ir skaidrumo užtikrini

mas bei efektyvaus reguliavimo plėtra. Iš ekonominės pusės viskas lyg ir gerai. Rusi jos atstovė G20 viršūnių susirinkime Kseni ja Judajeva konstatavo: „Beveik dėl visko sutarta, tačiau susitarimai kol kas galutinai nėra priimti. Galime teigti, kad įgyvendi nome 99 proc. išsikeltų tikslų.“ Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas antrino K. Judajevai: „Visos valstybės pasirašė Sankt Peterburgo veiks mų planą, todėl šalys pasirengusios įgyven dinti permainas, paskatinsiančias ekonomi kos augimą ir darbo vietų kūrimą.“ Klau sant šių kalbų, atrodo, kad viršūnių susitiki mas buvo stulbinamai sėkmingas. Tačiau yra vienas „bet“. Kaip žinome iš patirties, tokie susitikimai neapsieina be nūdienos

politikos aktualijų. Greičiausiai atvirkščiai: pirma – politika, paskui – ekonomika. To dėl cheminio ginklo atakos ir Bašaro al Asa do režimas Sirijoje kurstė didžiausių aistrų, tačiau šįkart ne apie tai. Būta ir kitų svarbių aktualijų, kurios atsiskleidė per viršūnių su sitikimą, pvz., būtinybė normalizuoti, pa gerinti V. Putino ir Baracko Obamos santy kius.

Nepavykusios derybos Priartėjus automobiliui su Jungtinių Ame rikos Valstijų vėliava, salėje, kurioje dirba akredituoti žurnalistai (daugiau nei 500 as menų), prasidėjo milžiniškas sambrūzdis. Vieni puolė bėgti, kiti čiupo telefonus ar fotoaparatus, treti laukė nekrutėdami. Taip,

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

ANT

tema EGIDIJUS PAPEČKYS

DIDE LIO

KARO SLENKSČIO 2011 m. Sirijoje prasidėjo pilietinis karas. Pasaulis per dvejus metus spėjo įprasti prie šio negęstančio, tačiau ir nekunkuliuojančio karo. Tarptautinė bendruomenė tradiciškai ieškojo būdų konfliktui sureguliuoti ir tradiciškai jų nerado.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

iuo atveju dar nerasta būdų pakloti svetimą lovą nesugriovus viso namo. Nors ore sklandė sąmokslo teorija apie Baracko Obamos administracijos ketinimus nuversti Bašaro al Asado vyriausybę, JAV kariuomenė įsiveržti į Siriją nesirengė. JAV prezidentas anaiptol nepageidavo, kad įsiveržus į Siriją karas užtruktų ir taptų „Obamos karu“. Antra, nuvertus B. al Asado vyriausybę triumfuotų jėgos, kurios taip pat būtų nepriimti nos – tarp sukilėlių rasime ne tik vietinių radikalių islamistų, bet ir su „alQaeda“ siejamų savanorių iš užsienio. Be to, antivyriausybinės pajėgos susi skaldžiusios į keletą stipresnių blokų, iš kurių nė vienas nepajėgus savaran kiškai kontroliuoti padėties. Net su JAV pagalba nė vienas jų negalėtų tikė tis visiškai užtikrinti šalies kontrolę, ir Sirija primintų daugybės klanų val domą Somalį. Tokia ateities vizija – baisiausias tarptautinės bendruomenės košmaras. Taigi pilietinis karas Sirijoje ir toliau turėjo vykti stabiliai ir ne nutrūkstamai. Jeigu ne vienas „bet“ – cheminis ginklas. Sirijoje, be abejonių, buvo didelių cheminio ginklo atsargų. JAV ir liku siam demokratiniam pasauliui cheminiai ginklai baisiausi ne „blogos“ vy riausybės rankose. Bet kurie masinio naikinimo ginklai grėsmingiausi

tada, kai jie yra nežinia kieno rankose. Nuvertus vy riausybę ir nesant kuo užpildyti tvirtos valdžios va kuumo, cheminiai ginklai anksčiau ar vėliau pateks pas teroristus, ir bombų sprogimai, sukrėtę Ispaniją ar Didžiąją Britaniją, atrodys tik vaikų žaidimas. B. Obama padarė tai, ką, ko gero, tuo metu ir turėjo padaryti. 2012 m., vos kilo cheminio ginklo panau dojimo arba jo kontrolės praradimo grėsmė, jis per spėjo Sirijos vyriausybę šio ginklo nenaudoti pilieti niame kare. B. Obama nubrėžė garsiąją raudonąją li niją. Ženklas buvo aiškus: jei B. al Asado vyriausybė panaudos šį ginklą, turės atsakyti. Tiesa, pasirodė ir informacija, kad JAV prezidentas tiesiog pernelyg vaizdžiai pasakė. Patarėjų parengtame tekste tokio gražaus, tačiau pernelyg kategoriško punkto nebuvo. Kovotojai – daug triukšmo ir pozos, bet ne priešui padaromų nuostolių. „ R euters “ nuotr

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Jonas Vitkevičius pravarde Batyras Retam šnipui teko tokia garbė, kad jį dar visai jaunutį – vos penkiolikos metų sulaukusį – aprašė didžiausias tų laikų poetas. Gal ir nebuvo kito tokio įvykio pasaulinėje šnipų istorijoje. Ši iš kojų verčianti garbė teko Jonui Prosperui Vitkevičiui (1808–1839), bajoraičiui iš Pašiaušės dvaro Žemaitijoje. O klasikas, jį aprašęs savo poemoje, buvo vardu Adomas Mickevičius.

iename iš poemos „vėlinės“

epizodų A. Mickevičius aprašo caro satrapų

sukurptą pirmąją bylą Lietuvos jaunimui – Juodųjų brolių iš Kražių kolegijos bylą. Juo dųjų brolių byla buvo savotiška įžanga į visą Vilnių sukrėtusią filomatų ir filaretų bylą. Vienoje poemos dalyje poetas piešia graudų vaizdą, kaip Vilnius prie Aušros Vartų atsi sveikina su visai dar vaikais, sukaustytais grandinėmis ir išvežamais visam laikui iš tė vynės. Mirties bausme buvo nubausti Kražių kolegijos mokiniai Kiprijonas Jančevskis ir vos 15 metų sulaukęs J. Vitkevičius. Tik vėliau ta mirties bausmė abiem buvo pakeista trem timi. Poemoje aprašomas ir filomatų lyderis To mas Zanas. Jis šioje neįtikėtinoje istorijoje taip pat atliko deramą vaidmenį. Caro valdi

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

REGIMANTAS DIMA

ninkai neapdairiai ištrėmė abu šiuos vyrus – J. Vitkevičių ir po kelerių metų T. Zaną – į tą patį Orenburgo kraštą.

Ištremtas į imperijos pakraštį Nuvežti į Maskvą nuteistieji moksleiviai jau pėsčiomis sukaustyti grandinėmis keliavo iki Orenburgo. Šių laikų moksleiviai tokio kelio nueiti nepajėgtų. Kražių Juodieji broliai atlai kė. Jonas kaip eilinis kareivis tarnavo Orsko tvirtovėje, nelabai toli nuo Orenburgo. Tvir tovėje – nežmoniškas muštras, sunkus pasie nio su klajokliais kareivio gyvenimas, bau džiamosios karinės operacijos į atšiaurias ste pes arba karinė karavanų palyda... Tačiau že maitis nepasidavė, sutvirtėjo fiziškai, gerai kariavo, skaitė knygas, mokėsi vietinių Azijos

1. Adomo Mickevičiaus

poemoje „Vėlinės“ tarp minimų nuteistų Juodųjų brolių buvo ir Jonas Vitkevičius. V ladimiro I vanovo nuotr .

Jono VitkevičiausBatyro gyvenimas buvo neilgas, bet kupinas įvykių. „ Wiki p edia“ nuotr .

Mirties bausme nuteistas Rusijos imperijos priešas per keletą metų tapo puikiu Rusijos karininku.

86 Komandiruotės 80saviraiškos Mecenatai: 70 Jonas Vitkevičius 76 Iš dulkės kilęs tarp į visuomenę, arba ir pravarde Batyras internete liksi amžiams įsiamžinimo

Stalčius atsidaro

kalbų, domėjosi visais užklystančiais į jų tvirtovę žmonėmis. Tapo lyderiu. Taip šis jaunuolis pelnė garbingą pravardę Batyras (galingas karys) ir, kitų tremtinių tvirtini mu, išmoko šalia mokamų Europos daug Azijos kalbų. Iš viso 19 kalbų! Įspūdingų protinių ga bumų savamokslis kareivis, ar ne? Po kelerių Jono Prospero su draugais ka reiviavimo metų į Orenburgo tvirtovę buvo ištremti dar keletas buvusių Vilniaus stu dentų, nuteistų filomatų ir filaretų byloje. Taip Orenburge atsirado dar vienas gerai mums pažįstamas veikėjas iš A. Mickevi čiaus „Vėlinių“ – T. Zanas (1796–1855). T. Zanas buvo įtakingiausias filomatas ir beveik visų vėliau sukurtų Vilniaus studen

tų slaptųjų organizacijų idėjinis tėvas bei kūrėjas. Filomatai nesibodėjo veikti kitose organizacijose konspiratyviai. Jie buvo pa tys intelektualiausi, rinktiniai vyrai. Savo tiškas nedidelis išrinktųjų klubas. Deja, ne visi filomatai sugebėjo būti tikrai geri kons piratoriai. Didžioji jų dalis su T. Zanu ir A. Mickevičiumi priešakyje smarkiai nu kentėjo filomatų ir filaretų byloje. T. Zanas nepasidavė ir tolimojoje Azijoje. Ten rado Batyrą – puikios protinės bei fizi nės formos J. Vitkevičių – ir toliau ieškojo nors mažiausios galimybės padėti išlaisvinti tėvynę nuo Rusijos priespaudos. Jie – buvę Vilniaus studentai – iki mirties rezgė anti rusiškus planus. Štai A. Mickevičius taip ir mirė Stambule, organizuodamas lenkų le

gionus... T. Zanas, matyt, ir pasiūlė Batyrui planą – kol kas tarnauti Rusijai ir esant pro gai sukiršinti Rusijos ir Britanijos imperi jas. Iš pradžių tai buvo tik svajojimai, bet netikėtai Orenburge pasirodė Alexanderis von Humboldtas. A. von Humboldtas (1769–1858), garsiau sias ano meto geografas, nustebo, kai pa matė savo knygą vargšo tremtinio kareivio bute. T. Zano paskatintas užtarė J. Vitkevi čių aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoks niuose. Užtarė ir T. Zaną. A. von Hum boldto dėka mirties bausme nuteistas Rusi jos imperijos priešas per keletą metų tapo puikiu Rusijos karininku, atliekančiu spe cialias politines ir žvalgybos funkcijas nera miame Rusijos imperijos pasienyje su Vidu

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Iš dulkės kilęs internete liks visiems laikams

Tai, ką parašysite JIMMY WALESO „Vikipedijoje“, nebeištrinsite. „ B loomber g “ nuotr .

Taip kadaise man gan aršiame ginče rėžtelėjo vienas iš „Vikipedijos“ autorių ir ilgalaikių mano oponentų: tai, ką čia parašysi, liks visiems laikams.

REMIGIJUS DARGUŽIS

ai gal kiek per drąsus po autoriaus mirties. Juolab kad tinklalapius teiginys, bet kiekvienas po savęs laikančios bendrovės (kaip „Angelfire“ ar paliekame pėdsakų. Atsiradus interne „Geocities“) ilgainiui neteko populiarumo, tui, tokių pėdsakų paliekame vis daugiau ir vis ryškesnių. Tiesa, neretai nepagalvodami apie galimas jų pasekmes, taip pat apie tai, kas gi nutiks su visa ta informacija, kurią mes paliekame po savęs. Ar kultūra pasikeitė tiek, kad privatumas tapo nebesvarbus? Kas nutiks su visu tuo, ką mes paliksime po savęs? Susi rašinėjimu, nuotraukomis, patyrimais ir min timis.

Kultūrinis lūžis Internetas – palyginti naujas reiškinys ir įvai rios kultūros dar ieško sprendimų į jo kelia mus dažnai netikėtus klausimus. Gūdžiaisiais ankstyvojo interneto laikais, kai didžiąją dalį asmeninių puslapių sudarydavo įvairūs tin klalapiai, dažniausiai esantys įvairiose nemo kamose „fermose“, o jų turinys retai būdavo asmeniškų išpažinčių ar nuomonės reiškimo vieta, tik labiau galimybė įdėti rašinį ar myli mos katytės nuotrauką, vargu ar kam kildavo klausimų, kas tokiam turiniui galėtų nutikti

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

buvo nupirktos, perpirktos ir išnyko iš hori zonto. Kiek vėliau iš tokių tinklalapių atsirado pir mieji tinklaraščiai, ilgainiui jie pradėjo jung tis į įvairias sistemas, atsirado galimybė ko mentuoti, ėmė kurtis pirmosios „blogofer mos“, o kartu ir pirmieji socialinių tinklų prototipai, iš kurių Lietuvoje turbūt geriau siai žinomas „LiveJournal“. Tai, kas anksčiau vykdavo gan uždaruose ir neretai anonimi niuose forumuose, pradėjo įgauti naują ats palvį ir iki tol gyvenime nė karto nesusitikę žmonės pradėjo bendrauti ir netikėtai rasti artimų, panašiai mąstančių pažįstamų. Kiek vėliau panašiais principais atsirado ir plačiai išpopuliarėję „MySpace“, „Facebook“, „Twitter“, profesionalams užmegzti kontaktus skirtas „LinkedIn“, gan naujas „Google Plus“ ir daugybė daugiau ar mažiau išpopuliarėjusių ir nugesusių klonų bei bandymų rasti nišą siūlant panašių paslaugų. Įsitinklinimas pastaruoju metu įgauna vis naujų formų: „Foursquare“

Viešumas socialiniuose tinkluose kelia vis daugiau kontroversijų.

Iš dulkės kilęs internete liks visiems laikams

suteikia galimybę mobiliuoju telefonu pasi žymėti, kur esi, „Instagram“ siūlo progą tele fonu fotografuoti aplinką ir nuotraukas iš karto dėti į internetą. Nuo pirmųjų tinklaraščių, su kuriais buvo susiduriama tik atsitiktinai, neretai per draugų rekomendacijas, kur būdavo rašoma gan mažai skaitytojų grupei, priva taus gyvenimo viešinimas internete nuėjo ilgą kelią. Verta prisiminti, kad „LiveJour nal“ ilgą laiką buvo kuriamas kaip patiki mų žmonių grupė, į kurią patekti buvo galima tik su pakvietimais, o „Facebook“ ilgą laiką buvo atviras tik JAV, kiek vėliau – ir Europos universitetų studentams. Il gainiui šie tinklai pasikeitė, tapo atviri vi siems pageidaujantiesiems, tapo globalūs

ir kartu sukėlė netikėtų klausimų, į ku riuos tradicinė kultūra neturi parengtų at sakymų.

Viešumo ribos Bene pagrindinė problema yra ta, kad daugybė dalykų, ne tik minčių, bet ir gy venimo faktų, nuotraukų ar asmeninių santykių, įprastai laikytų privačios erdvės – šeimos ir draugų – privilegija, internete tampa vis viešesni. Susirašinėjimas laiko mas nebe asmeninėse lentynose, o tarp tautinių korporacijų serveriuose; nuot raukos, tradiciškai laikytos šeimos ir draugų albumuose, skelbiamos viešai; as meniniai konfliktai ir santykiai tampa vis viešesni.

Kol autorius gyvas, tam tikrus dalykus ga lima valdyti. Su amžiumi ar keičiantis aplin kybėms, kinta ir žmonių požiūris, nuostatos. Visa tai pataisoma, kol žmogus gyvas – gali ma pamažu uždaryti senus įrašus, išsitrinti komentarus po svetimais įrašais ar atsiprašy ti įžeistų žmonių asmeniškai. Nemažai žmo nių taip ir daro: keičiantis gyvenimui, tam tikri asmeniniai įrašai nunyksta ar bent pa slepiami nuo viešumo. Viskas gerokai pasikeičia, kai žmogus miršta, mat tada kyla daugybė etinių klausi mų, ką daryti su ta begale asmeninės infor macijos, kurią paliekame po savęs. Ar tai yra paveldas, ar giminės turi teisę, kartu saugo dami ir savo privatumą, šiuos įrašus ištrinti ar gauti visą skaitmeninį palikimą? Net tai, ko miręs žmogus galbūt nenorėtų, kad ma tytų kiti. Pastaruoju metu girdimas ir naujas požiūris, kad socialiniuose tinkluose vyks tantys pokalbiai, nuotraukos, kuriomis dali jamasi, nėra visiškai asmeniški, tai yra dalis bendravimo, savotiško savo įvaizdžio kons travimo, o kartu ir kitų žmonių identiteto dalis. Juolab kad neretai susikuriami net keli profiliai bendrauti su skirtingais žmonėmis ar tiesiog skirtingomis intonacijomis. Viešumas socialiniuose tinkluose kelia vis daugiau kontroversijų. Ypač daug diskusijų apie mirties ir socialinių tinklų santykius su kėlė nesenas atvejis, kai žinomas „National Public Radio“ laidų vedėjas Scottas Simonas, budėdamas prie mirštančios motinos, „Twit ter“ žinutėmis nuolatos pranešdavo apie pa skutines jos gyvenimo valandas. Šis poelgis sukėlė nemažą diskusiją apie etinius ir filoso finius aspektus, apie mirties suvokimą Vaka rų kultūroje. Net teigiama, kad mirtis kaip kasdienis gyvenimo faktas iš Vakarų kultū ros buvo išstumtas, o tokie pasakojimai pa deda grąžinti mirtį į gyvenimą. Šis atvejis gana retas, tačiau, atkreipia dėmesį dauguma apžvalgininkų, mirties, gedėjimo ir sociali nių tinklų susikirtimai ar, tiksliau, poreikis išsiaiškinti, kaip reaguoti į šiuos reiškinius, jau tapo aktyvių diskusijų objektu.

Palikti ar ištrinti Klausimas nėra toks paprastas, kaip gali pasi rodyti iš pirmo žvilgsnio. Tereikia pasikalbėti su keliais artimais draugais ir sužinosite, kad bent vienas kitas turi neištrintų iš mobiliojo telefono mirusių draugų numerių. Ar interne te kokiame nors socialiniame tinkle draugų sąraše tebėra anapus pasitraukusio žmogaus

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

visuomenė

Mecenatai: tarp saviraiškos ir įsiamžinimo LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega ir daugiavaikio ūkininko sūnus, prekiautojas baravykais, deimantais, galop II pasaulinio karo emigrantas Mykolas Žilinskas – kuo nors panašūs?

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS SPALIS 2013

fakultetas Vilniuje atsirado tik dėl LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos dovanos.

„ Wiki p edia“ iliustr .

Lietuvos ypatingajame archyve saugomas 1986 m. numatytų agentūriniųoperatyvinių veiksmų su objektu „Konsulas“– Mykolu Žilinsku – planas. w w w . k g bveikla . lt dokumentas .

LIUTAURAS ULEVIČIUS

irmojo pastangomis 1641 meno vertybes, tik prieš porą metų pradėta m. vilniuje įsteigtas ir vėliau lėšomis kalbėti apie pirmąją iniciatyvą kurti privatų dosniai remtas Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas (mecenato garbei vadintas Schola Sapiehana) – pirmoji Lietuvos teisės mokykla. Antrasis tarybiniais metais su KGB pagalba dovanojo Lietuvos Tarybų Socialisti nei Respublikai didžiulę meno kolekciją. Pa našumas tarp jų vienas – abu rasite tik visų pamirštose apdulkėjusiose knygose. Nors ir vieno, ir kito dovanos Lietuvai – visiems mums – sunkiai įkainojamos. Menotyrininkas Mindaugas Paknys savo knygoje apie mecenatystę XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pažymi, kad net šiuo valstybės klestėjimo laikotarpiu iš tradi cinių keturių meno mecenatystės veikėjų – mecenatas, kūrėjas, kūrinys ir žiūrovas – gali ma buvo kalbėti tik apie pirmuosius du. Šiandien kritišku žvilgsniu į atkurtos nepri klausomybės laikotarpį pastebėtume, kad na cionalinio masto meno mecenatų, jėgas ir lė šas skiriančių visai Lietuvai, nelabai teturime. Veikia šimtai paramos ir labdaros organizaci jų, tačiau reta jų dėmesį telkia į ilgalaikes

1. VU Teisės

muziejų. Tačiau ne ką geresnis vaizdas ir „žiū rovų“ gretose – dėmesys mecenatams ir jų do vanoms dažnai būna momentinis.

Mokslo ir meno globėjai Tarptautinių žodžių žodynas mecenatą įvardi ja kaip turtingą mokslo ir meno globėją. Šiais laikais, kai ryšių su visuomene (propagandos) technologijos išpopuliarėjo, kiekviena vieša dovana vertinama pirmiausia skeptiškai ir ci niškai – kokios naudos siekia mecenatas? Toks klausimas nėra naujas. Mindaugas Paknys atkreipia dėmesį, kad Romoje 1626 m. konsekravus Šv. Petro baziliką buvo liežuvau jama, jog statybos pirmiausia išaukštino po piežių Paulių V, o ne šventąjį Petrą. LDK pa našiai buvo pašiepiamas ne vienas išskirtine prabanga blizgantis statybos objektas. Fun duojamose bažnyčiose dažnai buvo „privačių“ elementų – ikonografija parenkama pagal šventuosius globėjus, naudojami herbiniai simboliai. Vis dėlto, menotyrininko nuomo ne, šventieji buvo aukštinami ne siekiant išsi

Ir šiandien Lietuvoje yra kolekcijų, kurios vertos viešo dėmesio.

Mecenatai: tarp saviraiškos ir įsiamžinimo

skirti iš mirtingųjų, o ieškant užtarimo prieš Aukščiausiąjį. Įžangoje minėta Schola Sapiehana istorija rodo LDK didikų siekį viešais darbais ne tik siekti valstybės tikslų, bet ir pelnyti asmeni nę (giminės) šlovę. Kazimiero Leono Sapie gos pastangomis iš esmės vainikuotas anks tesnių LDK pakanclerių Jeronimo ir Eusta chijaus Valavičių bandymas – sukurta insti tucija, Lietuvai teisininkus rengianti Vil niuje (iki tol daugelis teisės specialistų buvo baigę studijas Lenkijoje). Panašiai kelis zuikius vienu šūviu šaudė daugelis vienuolynų fundatorių. Pavyz džiui, Pažaislio vienuolyno fundatorius LDK didysis kancleris Kristupas Zigmuntas Pacas ne tik siekė atsidėkoti Dievui už šalį

nualinusio karo su Maskva pabaigą, bet ir simboliškai jį pavadino Taikos kalnu (lot. Mons Pacis) – tai neatsitiktinai sutampa su giminės pavarde. O pakviesti vienuoliai ka malduliai yra tylos ir meditacijos brolija, taip pat simboliškai žyminti ne itin sėkmin gą to paties karo pabaigą.

„Rinkiniai niekada negali būti išvežti iš Vilniaus“ Kai kurios žymių Lietuvos žmonių dovanos jau yra tapusios savaime suprantamu valsty bės ir visos visuomenės turtu. Viena tokių – dabar Lietuvos mokslų akademijos valdo ma Vrublevskių biblioteka. Jos atsiradimas – Vilniuje dirbusio advo kato Tado Stanislovo Vrublevskio ir jo tėvų

Eustachijaus ir Emilijos Beniovskytės gyve nimo pastangų rezultatas. Iš tėvų Tadas Stanislovas paveldėjo knygų ir rankraščių, telpančių į dvi spintas. Iki I pasaulinio karo kolekciją išplėtė, įsigijo grafo Juzefo Pliate rio, Juzefo Cechanovičiaus, Juzefo ir Jano Veisenhofų, Juzefo Bielinskio ir kitų asme nų kolekcijas. 1912 m. asmeninėje advokato bibliotekoje buvo apie 65 tūkst. knygų, tūkstantis žemėlapių, apie 5 tūkst. rankraš čių ir autografų. 1912 m. veiklą pradėjo ir visuomeninė Eustachijaus bei Emilijos Vrublevskių vie šosios bibliotekos draugija, ji įsteigta sie kiant pasirūpinti surinktomis vertybėmis. Iki karo planuota viešąją biblioteką įkurti Mindaugo gatvėje įsigytame sklype, tačiau

2013 SPALIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ