Pietvakarių Lietuvos botaninės įvairovės išsaugojimas by Vytautas Magnus University

PIETVAKARIŲ LIETUVOS BOTANINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS CONSERVATION OF BOTANICAL DIVERSITY IN SOUTH-WESTERN LITHUANIA

Recenzentės: doc. Jūratė Žaltauskaitė, Vytauto Didžiojo universitetas dr. Lina Jocienė, Vytauto Didžiojo universitetas Mokomoji knyga apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros posėdyje 2016 m. rugsėjo 30 d. (protokolo Nr. 3/16) ir Gamtos mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2016 m. lapkričio 7 d. (protokolo Nr. 2016/08).

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-467-257-6 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-658-6 (spausdintas) ISBN 978-609-467-256-9 (internetinis) ISBN 978-9955-34-657-9 (internetinis) © Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė, Arūnas Balsevičius, Ričardas Narijauskas, Zigmantas Gudžinskas, Egidijus Žalneravičius, Eglė Norkevičienė, Kęstutis Obelevičius, 2016 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2016 © „Versus aureus“ leidykla, redagavimas, maketavimas, 2016

VY TAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

PIETVAKARIŲ LIETUVOS BOTANINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS CONSERVATION OF BOTANICAL DIVERSITY IN SOUTH-WESTERN LITHUANIA Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė, Arūnas Balsevičius, Ričardas Narijauskas, Zigmantas Gudžinskas, Egidijus Žalneravičius, Eglė Norkevičienė, Kęstutis Obelevičius

MOKOMOJI KNYGA

2016

Turinys

Pratarmė 7 I. Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė. Klimato kaitos poveikio 10 Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas („Botanica Sudavica“): projekto veiklos, rezultatai ir svarba šalies botaninės įvairovės išsaugojimui ir botaninių tyrimų plėtrai I. Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė. Estimation of the impact 28 of climate change on the biological diversity in the south-western Lithuania and development of measures for adjustment (Botanica sudavica): project activities, results, and importance for botanical conservation and botanical research development II. II.

Arūnas Balsevičius, Ričardas Narijauskas. Saugomų augalų rūšių paplitimas Pietvakarių Lietuvoje Arūnas Balsevičius, Ričardas Narijauskas. Distribution of Endangered Plant Species in south-western Lithuania

III. Arūnas Balsevičius, Ričardas Narijauskas. Saugomų augalų rūšių paplitimas Pietvakarių Lietuvos augalų bendrijose ir bendrijų dinamikos tendencijos klimato kaitos sąlygomis III. Arūnas Balsevičius, Ričardas Narijauskas. Distribution of endangered plant species in plant communities and trends in dynamics of communities under the climate change conditions in south-western Lithuania IV. Zigmantas Gudžinskas, Egidijus Žalneravičius, Eglė Norkevičienė, Kęstutis Obelevičius. Saugomų augalų rūšių populiacijų būklė ir dinamika Pietvakarių Lietuvoje klimato kaitos sąlygomis IV. Zigmantas Gudžinskas, Egidijus Žalneravičius, Eglė Norkevičienė, Kęstutis Obelevičius. State and dynamics of populations of the protected plant species in the south-western Lithuania under conditions of the climate changes

37 57

119

140

V. V.

Eglė Norkevičienė, Zigmantas Gudžinskas. Saugomos augalų rūšys ir 160 jų būklė Pietvakarių Lietuvos antropogeninėse buveinėse Eglė Norkevičienė, Zigmantas Gudžinskas. Protected plant species and 170 their state in anthropogenic habitats of south-western Lithuania

VI. Kęstutis Obelevičius, Kristina Stankevičienė, Vida Mildažienė. Saugomų augalų rūšių apsauga ex situ VDU Kauno botanikos sode VI. Kęstutis Obelevičius, Kristina Stankevičienė, Vida Mildažienė. Conservation of the protected plant species in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University

179 186

191 VII. Bronislovas Gelvonauskis. Pasaulio ir Lietuvos augalų sėklų bankų indėlis į botaninės įvairovės išsaugojimo ex situ praktiką VII. Bronislovas Gelvonauskis. Contribution of plant gene banks in the World and in Lithuania to conservation of botanical diversity ex situ

198

205 VIII. Zigmantas Gudžinskas, Egidijus Žalneravičius. Saugomų augalų rūšių ir jų buveinių apsaugos principai ir rekomendacijos dėl jų įgyvendinimo Pietvakarių Lietuvoje VIII. Zigmantas Gudžinskas, Egidijus Žalneravičius. Principles and measures of conservation of the protected plant species and their habitats in south-western Lithuania and recommendations for their implementation

214

Pratarmė

Spartėjanti technologinė pažanga neišvengiamai vis stipriau veikia aplinką. Intensyvi antropogeninė veikla sukelia klimato ir įvairių organizmų arealų pokyčius, didina aplinkos taršą, sekina gamtos išteklius, mažina biologinę įvairovę. Biologinės įvairovės išsaugojimas – viena iš svarbiausių aplinkosaugos problemų, į kurią svarbu atkreipti ne tik specialistų, bet ir visuomenės dėmesį. Net trečdaliui pasaulio augalų rūšių iškilusi grėsmė išnykti, todėl daugelis šalių, įgyvendindamos kompleksinę veiksmų programą, išdėstytą „Pasaulio augalų išsaugojimo strategijoje 2010–2020 metams“, siekia taikyti joje numatytas priemones. Lietuvos botaninės įvairovės išsaugojimo klausimams iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Mokomojoje knygoje „Pietvakarių Lietuvos botaninės įvairovės išsaugojimas“ pristatomi nykstančių augalų apsaugos Pietvakarių Lietuvos teritorijoje klausimai. Knygoje pateikiama informacija svarbi ne tik botanikams, bet ir miškų urėdijų, saugomų teritorijų specialistams, bio logijos, ekologijos ar miškų mokslus studijuojantiems studentams ir visiems, besidomintiems botaninės įvairovės ir aplinkos apsauga. Visi knygos skyriai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis, todėl leidinio informacija bus lengvai prieinama ir užsienio skaitytojams. Knygoje supažindinama su saugomų augalų rūšių paplitimu, užimamomis buveinėmis, rūšių ir jų buveinių nykimo priežastimis, būkle ir dinamika, apsaugos principais. Pristatomos saugomų augalų rūšių apsaugos priemonės ex situ, įgyvendinamos VDU Kauno botanikos sode ir Augalų genų banko sėklų saugyklose. 7

Pratarmė

Leidinį sudaro aštuoni skyriai. Pirmasis skyrius skirtas projektui „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas („Botanica Sudavica“)“, kuris įgyvendintas panaudojus Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ lėšas. Nurodomi projekto siekiai, partneriai, tikslinė teritorija, tikslai ir uždaviniai, veiklos ir jų įgyvendinimas, pridėtinė projekto vertė ir svarba. Vienas iš projekto rezultatų – ir ši mokomoji knyga, kurioje skelbiami projekto vykdytojų surinkti duomenys ir atlikta jų analizė, siekiant, kad ši informacija nedingtų tarp daugybės ataskaitų ir būtų lengvai prieinama, naudinga mokslo visuomenei, studentams, aplinkos apsaugos praktikams. Kituose skyriuose pristatomi svarbiausi rezultatai, gauti įgyvendinant konkrečius projekto uždavinius. Antrajame skyriuje aprašomas saugomų augalų rūšių paplitimas Pietvakarių Lietuvoje ir pagrindžiama, kodėl tyrimams pasirinktas šis šalies regionas. Pateikiama informacija net apie 134 saugomų augalų rūšių pasiskirstymą Pietvakarių Lietuvoje. Atrinkus 33 augalų rūšis, kurioms iškilusi grėsmė išnykti, buvo išsamiai įvertintas jų paplitimas ir apibūdintos buveinės, 2015–2016 m. nustatyti radaviečių pokyčiai ir išnagrinėtos pokyčių priežastys. Informacija apie dabartinę saugomų augalų padėtį bus svarbus atskaitos taškas tolesniems išsamiems saugomų rūšių tyrimams. Trečiajame skyriuje pristatomas saugomų augalų rūšių paplitimas Pietvakarių Lietuvos augalų bendrijose, aprašomos bendrijų dinamikos tendencijos klimato kaitos sąlygomis. Pateikiama augalų bendrijų, kuriose aptinkamos pasirinktos saugomos augalų rūšys, klasifikacija. Apžvelgiami regiono fitogeografiniai ypatumai, pristatomi augalų bendrijų fitocenologiniai aprašai, trumpai apibūdintos augalijos klasių ir sąjungų ekologinės sąlygos. Šis knygos skyrius yra ypač vertingas augalų bendrijų aprašymo ir pokyčių analizės pavyzdys studentams. Ketvirtajame skyriuje aprašoma saugomų augalų rūšių populiacijų dinamika ir jos tendencijos Pietvakarių Lietuvoje klimato kaitos sąlygomis. Atrinkus 24 augalų rūšis, buvo išnagrinėti literatūros ir kiti informacijos šaltiniai, kuriuose pateikta informacija apie ankstesnį šių rūšių paplitimą tiriamojoje teritorijoje. Vykdant lauko tyrimus 2015–2016 m., buvo vertinama šaltiniuose nurodytų populiacijų būklė ir jų buveinių pokyčiai, nustatytos rūšių nykimo priežastys ir galimi apsaugos būdai. Gauti rezultatai kelia nerimą – daugelio pievoms būdingų saugomų rūšių populiacijų būklė bloga arba labai bloga, o kitose ekosistemose augančių augalų rūšių būklė sparčiai blogėja. Skyriuje 8

Pratarmė

pateikta informacija turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant neatidėliotinas nykstančių rūšių apsaugos problemas. Penktame skyriuje nagrinėjami saugomų augalų rūšių, kurios įsikuria antropogeninėse buveinėse, populiacijų ir buveinių apsaugos klausimai. Aptariama dirvinės raugės, mėlynojo palemono, boloninio katilėlio ir kitų augalų populiacijų būklė antropogeninėse buveinėse ir galimi jų apsaugos organizavimo būdai. Šio skyriaus informacija studentams ir saugomų teritorijų darbuotojams turėtų padėti suprasti, kaip svarbu žinoti kiekvienos saugomos rūšies biologines savybes, kad būtų galima veiksmingai ir pagrįstai organizuoti jų apsaugą. Mokomojoje knygoje supažindinama su biologinės įvairovės išsaugojimo galimybėmis, pateikus praktines rekomendacijas. Šeštajame skyriuje pristatoma informacija apie saugomų augalų rūšių apsaugą VDU Kauno botanikos sode. Septintajame skyriuje aptariamas pasaulio ir Lietuvos augalų sėklų bankų indėlis į botaninės įvairovės išsaugojimą. Abu skyriai supažindina su svarbiausiais botaninės įvairovės ex situ išsaugojimo būdais ir jų taikymu Lietuvoje. Aštuntasis skyrius skirtas saugomų augalų rūšių ir jų buveinių apsaugos principams, rekomenduojamos priemonės, kurių būtina nedelsiant imtis, kad būtų išsaugotos sparčiausiai Pietvakarių Lietuvoje nykstančios augalų rūšys. Aptariamos buveinių naudojimo ir tvarkymo problemos, pateikti konkretūs siūlymai, kaip siekiant sumažinti neigiamą poveikį ypač retų rūšių populiacijoms turėtų būti tobulinami gamtotvarkos ir rūšių apsaugos veiksmų planai bei kai kurie miškų ūkio, žemės naudojimo ir medžioklės veiklą reguliuojantys teisės aktai. Skyriuje pateikiama informacija turėtų būti naudinga ne tik studentams, bet ir aplinkos apsaugos specialistams, rengiantiems gamtos apsaugą reguliuojančius teisės aktus. Vida Mildažienė, Zigmantas Gudžinskas

Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė

I. Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas („Botanica Sudavica“): projekto veiklos, rezultatai ir svarba šalies botaninės įvairovės išsaugojimui ir botaninių tyrimų plėtrai Vida Mildažienė1, Kristina Stankevičienė2 1 2

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Kaunas; Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Kaunas

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos dotacijos yra Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos indėlis mažinant EEE ekonominius ir socialinius netolygumus žemyne ir stiprinant paramos gavėjų (15 Centrinės ir Pietų Europos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva) ryšius. 2009–2014 m. programos paramos suma buvo 1,79 mlrd. eurų. Lėšos skirtos šalių gavėjų projektams, kurie pagal tematiką skirstomi į 12 prioritetinių sektorių ir 32 veiklos sritis. Pirmasis prioritetinis EEE paramos sektorius yra „Aplinkos apsauga ir valdymas“. VDU Kauno botanikos sodas 2014 m. inicijavo šio sektoriaus veiklos srities „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ paraiškos rengimą. Šiai sričiai skirtos LT03 programos tikslas – stabdyti biologinės įvairovės nykimą. Iš finansavimui tinkamų veiklų paraiškai rengti buvo pasirinkta 6.6. veikla „Klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas“, kurios tikslas – sudaryti geresnes metodines ir organizacines sąlygas saugoti biologinę įvairovę vykstant klimato pokyčiams, parengti kylančių rizikų prognozes, jas pagrįsti ir pateikti prisitaikymo priemonių pasiūlymus. 2014 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sudaryta projektų atrankos komisija atrinko 12 gerai įvertintų paraiškų, kurioms įgyvendinti skirta parama (daugiau kaip 23 mln. 660 tūkst. litų, arba daugiau kaip 6 mln. 850 tūkst. eurų). Didžioji dalis projektų ir projektinių lėšų buvo skirta nacionalinių ir regioninių parkų gamtotvarkai. VDU Kauno botanikos sodas buvo vienintelis pareiškėjas, teikęs projektą LT03 programos 6.6 veiklai. 10

Kodėl VDU Kauno botanikos sodui reikėjo tokio projekto? ◆◆ Svarbiausias programinis Pasaulio botanikos sodų dokumentas, kuriuo vadovaujasi ir visi Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos nariai, yra 2010 m. atnaujinta Pasaulio augalų išsaugojimo strategija, kurios II siekio „Skubiai ir veiksmingai saugojama augalų įvairovė“ 8 tikslas yra „iki 2020 m. pasiekti, kad „mažiausiai 75 proc. augalų, kurių įvairovei gresia pavojus, būtų saugomi ex situ kolekcijose, pageidautina, jų kilmės šalyse ir mažiausiai 20 proc. iš jų taikomos atstatymo ir atkūrimo programos“. Vadinasi, nykstančių vietinių augalų išsaugojimas nurodomas kaip viena svarbiausių universitetinių botanikos sodų funkcijų. ◆◆ Lietuva, įgyvendindama 8-ąjį Pasaulio augalų išsaugojimo strategijos tikslą, vis dar stipriai atsilieka. 2013 m. duomenimis, Lietuvos botanikos sodų kolekcijose buvo tik 36 proc. į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų augalų rūšių. Augalų genų banke iki 2013 m. buvo saugomos tik 5 laukinių Lietuvos augalų rūšių sėklos. Siekdamas praplėsti retų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijas, papildyti jas nykstančiomis vietinių augalų rūšimis, VDU Kauno botanikos sodas jau dalyvavo panašiuose projektuose. 2013 m. surinktos 35 laukinių Lietuvos augalų rūšių sėklos buvo išsiųstos į tarptautinį augalų genų banką „Millennium Seed Bank Partnership“ Anglijoje, o 25 rūšių sėklos perduotos saugoti į Augalų genų banko sėklų saugyklas Lietuvoje. Tačiau VDU Kauno botanikos sodo kolekcijose buvo tik 14 proc. saugomų Lietuvos augalų rūšių, be to, dalis kolekcinių vienetų nebuvo natūralios kilmės. ◆◆ Lietuvos botaninės įvairovės išsaugojimo srityje nuveikta per mažai, ypač lyginant su gyvūnų rūšių išsaugojimo veiklomis ir pasiektais rezultatais. ◆◆ Kaupiami saugomų rūšių radaviečių ilgalaikių stebėjimų duomenys, tačiau daugelio rūšių paplitimas ekosistemose ir dabartinė populiacijų būklė nėra žinoma. ◆◆ Duomenys apie saugomų augalų rūšių paplitimą nesusisteminti, išsklaidyti institucijų duomenų bazėse, herbariumuose, literatūros šaltiniuose. ◆◆ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos padaliniai atlieka saugomų augalų rūšių stebėseną, bet jiems trūksta kvalifikuotų botanikos specialistų. Kita vertus, VDU Kauno botanikos sodo specialistai turi reikiamos patirties ir kompetencijos vietinių augalų įvairovės problemoms tirti ir spręsti, tačiau šis potencialas neišnaudojamas.

Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė

◆◆ Viena iš labai svarbių biologinės įvairovės išsaugojimo veiklų yra visuomenės švietimas šiais klausimais ir sąmoningo požiūrio į aplinką ugdymas. Būtina pertvarkyti ir išplėsti VDU Kauno botanikos sodo Retų ir saugomų augalų ekspoziciją, jos aplinką geriau pritaikyti saugomų augalų kultivavimo ir edukacijos poreikiams. ◆◆ Pietvakarių Lietuvos regione yra labai retų ir retų Lietuvoje augalų rūšių radaviečių. Kitose Lietuvos dalyse šių rūšių nėra arba čia jos labai retos, jų populiacijos ir indėlis į ekosistemas mažai tirti. ◆◆ EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos investicijos padeda kompleksiškai spręsti šias problemas. Projekto „Botanica Sudavica“ siekis, partneriai ir teritorija Projekto „Botanica Sudavica“ siekis – nustatyti klimato kaitos poveikį Pietų Lietuvos regiono miško, pelkių, pievų, vidaus vandens telkinių, viržynų ekosistemų botaninei įvairovei, numatyti populiacijoms kylančių rizikų prognozes ir parengti rekomendacijas, kaip pagerinti botaninės įvairovės išsaugojimo sąlygas. Projekto partneriai: Augalų genų bankas (prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), Marijampolės miškų urėdija (Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) ir Vištyčio regioninis parkas (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos). 2015 m. sausio 16 d. įvyko pirmasis projekto partnerių renginys, skirtas visuomenei informuoti ir veiklų įgyvendinimo planui išsamiau aptarti (1.1 pav.). Projekto „Botanica Sudavica“ veiklų teritorija apima Alytaus rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybes (bendras plotas – 18279 km2), kuriose yra šios saugomos teritorijos: Veisiejų, Vištyčio, Metelių regioniniai parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas. Kodėl projekto veikloms buvo pasirinkta būtent Pietvakarių Lietuvos teritorija? Lietuvos augalija yra dviejų augalijos zonų sandūroje. Per šiaurrytinę Lietuvą eina paprastojo skroblo (Carpinus betulus) paplitimo riba, t. y. pietinė ir vakarinė teritorijos dalys patenka į plačialapių miškų zoną, kur zoninę augaliją sudaro Carpinion betuli sąjungos miškai. Būtent šiuose miškuose pasitaiko rūšių, paplitusių pietinėje ir vakarinėje dalyse, pvz., europinis miežvienis (Hordelymus europaeus), melisalapė medumėlė (Melittis melissophyllum), krūmelinis vikis (Vicia dumetorum), žirnialapis pelėžirnis (Lathyrus pisiformis). Šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje

paplitę mišrieji miškai, kur zoninę augaliją sudaro Querco-Tilion cordatae sąjungos miškai. Šiuose miškuose gausiau auga paprastoji pušis (Picea abies), neauga paprastasis skroblas, pietinio paplitimo rūšys labai retos arba visai neauga.

1.1 pav. Pirmasis projekto partnerių renginys, skirtas visuomenei informuoti ir veiklų įgyvendinimo planui išsamiau aptarti (V. Mildažienės nuotr.) Fig. 1.1. First meeting of project partners was arranged on January 16, 2015, aiming to disseminate information for community and to discuss project workflow in more detail (Photos by V. Mildažienė).

Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė

Projekto „Botanica Sudavica“ tikslai, uždaviniai, veiklos ir jų įgyvendinimas Projekto „Botanica Sudavica“ veiklos susijusios su botaninės įvairovės tyrimais (1-asis projekto tikslas) ir legaliu 30 saugomų augalu rūšių perkėlimu iš saugomų teritorijų (kur jie saugomi in situ) į saugojimo vietas ex situ, t. y. 1) gyvi augalai perkeliami į botanikos sodo kolekcijas ir 2) surinktos sėklos (20 saugomų laukinių augalų rūšių) perduodamos saugoti į Augalų genų banko sėklų saugyklas (2-asis projekto tikslas); taip pat rengiami tikslinės projekto grupės mokymai (3-asis projekto tikslas). Konkrečiau nurodyta toliau. Projekto „Botanica Sudavica“ tikslai, uždaviniai ir veiklos 1 tikslas: nustatyti klimato kaitos poveikį Pietvakarių Lietuvos miško, pelkių, pievų, vidaus vandens telkinių, viržynų ekosistemų augalų biologinei įvairovei. 1.1 uždavinys: išanalizuoti sukauptus ilgalaikio augalų rūšių stebėjimo duomenis, įvertinti penkių ekosistemų augalų rūšių išlikimo rizikos dinamiką. Veiklos: 1.1.1. įvertinus esamus 5 ekosistemų augalų rūšių paplitimo dinamikos duomenis, sudaryti saugomų augalų rūšių sąrašus pagal išlikimo rizikos rodiklius; 1.1.2. atlikti saugomų augalų rūšių inventorizaciją, pagrįsti rūšių išnykimo rizikų prognozes ir parengti prisitaikymo priemonių siūlymus. 1.2 uždavinys: atlikti penkių ekosistemų atrinktų augalų rūšių populiacijų stebėjimus 2015–2016 m. Veiklos: 1.2.1 susisteminti duomenis apie saugomų augalų rūšių populiacijų būklę ir nustatyti jų tinkamumą saugomų augalų populiacijų būklei vertinti; 1.2.2. atlikti saugomų augalų rūšių populiacijų būklės tyrimus, parengti populiacijoms kylančių rizikų prognozes ir prisitaikymo priemonių siūlymus. Įgyvendindami šiuos uždavinius, botanikos ekspertai dr. Arūnas Balsevičius ir Ričardas Narijauskas išanalizavo visus esamus informacijos šaltinius ir apibendrino anksčiau surinktą medžiagą (knygas, straipsnius, ataskaitas) apie Pietvakarių Lietuvos nykstančių augalų rūšių ir populiacijų būklę. 2015 m. vasarą Pietvakarių Lietuvos teritorijoje projekto tyrėjų komanda (penkių patyrusių botanikos ekspertų grupė – dr. A. Balsevičius, dr. doc. Zigmantas Gudžinskas, LAMMC LŽI doktorantė Eglė Norkevičienė, VDU Kauno botanikos sodo jaunesnysis mokslo 14

1.2 pav. Lauko ekspedicijoje tikrinamos saugomų augalų radavietės Drausgirio gamtiniame rezervate, Vištyčio regioniniame parke (R. Narijausko nuotr.) Fig. 1.2. In search of the protected plants in the habitats on the territory of Drausgiris Strict Nature Reserve, Vištytis Regional Park (Photo by R. Narijauskas)

darbuotojas Kęstutis Obelevičius ir VDU Kauno botanikos sodo vyriausioji botaninių kolekcijų kuratorė Kristina Stankevičienė – per lauko ekspedicijas įvertino dabartinę situaciją (1.2 pav.). Ją palyginus su ankstesniąja (apibendrintais 1992–2010 m. tyrimų duomenimis), galima spręsti apie klimato kaitos ir kitų veiksnių sukeltus botaninės įvairovės pokyčius, o įvertinus jų priežastis – parengti rekomendacijas prisitaikymo priemonėms. Šios veiklos rezultatai pateikti 2–5 skyriuose, o apibendrinimai – 8 skyriuje. 2 tikslas: parengti praktines metodines ir organizacines sąlygas geriau saugoti botaninę įvairovę projekto veiklų teritorijoje. 2.1 uždavinys: pagrįsti galimybes ir organizuoti leistiną saugomų augalų rūšių perkėlimą iš augaviečių saugoti į ex situ. Veiklos: 2.1.1. legaliai perkelti saugomus augalus į VDU Kauno botanikos sodo kolekcijas ir perduoti surinktas jų sėklas saugoti į Augalų genų banko sėklų saugyklas; 15

Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė

2.1.2. naujos saugomų Lietuvos augalų rūšių ekspozicijos įrengimas VDU Kauno botanikos sode. Pradiniame projekto etape botanikos ekspertai išanalizavo esamus informacijos šaltinius, inventorizavo saugomų augalų rūšis ir populiacijas projekto teritorijoje ir parengė saugomų Pietvakarių Lietuvos teritorijos augalų sąrašą 2-ojo projekto tikslo veikloms. Šie Lietuvos raudonosios knygos augalai ir (arba) jų sėklos, gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, buvo 2015–2016 m. vegetacijos sezonų laikotarpiu renkami natūraliose augavietėse, siekiant jų sėklas perduoti saugoti Augalų genų bankui, o augalus kultivuoti VDU Kauno botanikos sodo kolekcijose. Įgyvendinant projektą „Botanica Sudavica“, į VDU Kauno botanikos sodo kolekcijas iš natūralių augaviečių perkelta 30 augalų rūšių, Augalų genų bankui saugoti perduotos 20 augalų rūšių sėklos. 2015 m. sausros ir karšta vasara buvo labai nepalankios šiai veiklai, todėl dalis augalų nuvyto, nesubrandino sėklų arba per anksti jas išbarstė. Iškilo reali grėsmė nepasiekti planuotų rezultatų, todėl projekto vykdytojai pasinaudojo Centrinės projektų valdymo agentūros siūlymu pratęsti veiklas 2016 m. Augalų medžiaga iš natūralių augaviečių buvo imama dviem būdais: 1) į VDU Kauno botanikos sodo kolekcijas rinkti gyvi daugiamečiai, vienmečiai ir dvimečiai augalai, kurie nedelsiant buvo sodinami į parengtą Retų ir saugomų Lietuvos augalų kolekciją-ekspozicijos vietą, augimo sąlygas parinkus kuo artimesnes natūralioms. 2016 m. atlikti perkeltų augalų prigijimo ir vystymosi ex situ tyrimai; 2) renkamos sunokusios augalų sėklos, kurios saugomos VDU Kauno botanikos sodo sėklų kambaryje. 2015–2016 m. šios sėklos įtrauktos į Retų ir saugomų Lietuvos augalų kolekciją-ekspoziciją. Šie darbai bus tęsiami ir ateityje. Rinkdamas medžiagą iš natūralių augaviečių, VDU Kauno botanikos sodas siekia sudaryti kokybišką (žinomos kilmės) gyvąją Lietuvos saugomų augalų kolekciją. VDU Kauno botanikos sode yra tinkamos sąlygos tokiai veiklai: kolekcijų kuratoriai turi daug saugomų rūšių augalų kultivavimo patirties, įgytos prižiūrint Kauno botanikos sodo kolekcijas. Retų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicija VDU Kauno botanikos sode veikia nuo 1988 m., joje sukauptos 54 augalų rūšys, kolekcijos augalai kasmet sėkmingai kultivuojami, panaudojami tyrimams, lankytojų edukacijai (rengiamos ekskursijos su gidu, įrengtas informacinis stendas). Deja, kolekcijos vertę mažina tai, kad ne visi turimi kolekciniai vienetai yra iš 16

natūralių ar žinomų radaviečių. Įgyvendinant projektą „Botanica Sudavica“, Retų ir saugomų Lietuvos augalų kolekcija-ekspozicija buvo perplanuota ir išplėsta, papildyta dar 30 Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšių, paimtų iš žinomų natūralių augaviečių. Ji įrengta VDU Kauno botanikos sodo parko vietoje, turinčioje įvairioms ekosistemoms būdingų savybių. Paimti iš gamtos augalai sodinami parinkus arba tikslingai sudarius sąlygas, kuo panašesnes į esančias jų radavietėse. Perkėlus augalus iš saugojimo vietų in situ į ex situ, planuojami galimybių juos auginti kolekcijose tyrimai, kurių rezultatai bus vertingi kitiems šalies ir užsienio aplinkosauginiams projektams, pristatomi kaip projekto mokymų ar konferencijų medžiaga. Pirmą kartą naujoji VDU Kauno botanikos sodo kolekcija visuomenei pristatyta 2016 m. (1.3 pav.). 3 tikslas: parengti teorines metodines ir organizacines sąlygas geriau saugoti augalų biologinę įvairovę. 3.1 uždavinys: įgyvendinti biologinės įvairovės išsaugojimui skirtą mokymo renginių ciklą. Veiklos: 3.1.1. organizuoti mokymus miško urėdijų ir saugomų teritorijų specialistams augalų biologinės įvairovės išsaugojimo tema; 3.1.2. organizuoti tarptautinius mokymus „Botaninės įvairovės išsaugojimas“. Kodėl projekto tikslinė grupė buvo miško urėdijų ir saugomų teritorijų institucijų specialistai, botanikos specialistai? Dalis svarbaus miško urėdijų ir saugomų teritorijų specialistų darbo vyksta gamtos vietose, į kurias įeina miškų, pievų, pelkių, viržynų ir vidaus vandenų ekosistemos. Nuo šių institucijų darbuotojų požiūrio į vietinių rūšių išsaugojimo aktualijas tiesiogiai gali priklausyti buveinių ir augaviečių būklė. Jie gali priimti veiksmingus sprendimus, tinkamai ir laiku įgyvendindami botaninės įvairovės išsaugojimo rekomendacijas. Labai svarbu, kad šie specialistai turėtų pakankamai žinių apie augalų įvairovės nykimo priežastis ir jų išsaugojimo būdus, kuriuos galėtų taikyti vykdydami savo veiklą. Siekiant projekto vykdytojų – botanikos ekspertų – atliktus teorinius ir lauko tyrimų rezultatus ir parengtas rekomendacijas pristatyti tokiems specialistams, 2016 m. birželio 7–8 d. poilsiavietėje „Suvalkijos dvaras“ buvo surengti mokymai miško urėdijų specialistams, o botaninės įvairovės išsaugojimo tema mokymai saugomų teritorijų specialistams surengti 2016 m. birželio 9–10 d. 17

Vida Mildažienė, Kristina Stankevičienė

1.3 pav. Retų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijos atidarymas 2016 m. rugpjūčio 16 d. (A. Malakauskienės nuotr.) Fig. 1.3. Opening of the exposition “Rare and protected plants of Lithuania” on 16 August, 2016 (Photos by A. Malakauskienė).

Mokymus sudarė teorinė ir praktinė dalys, t. y. paskaitos ir praktinės pažintinės išvykos į saugomų augalų radavietes (1.4 pav.), kuriose pristatyti konkretūs augalų populiacijų dinamikos pavyzdžiai, aiškintos stebimų pokyčių priežastys, apie 18

tai diskutuota. Mokymų dalyviams buvo parengta dalomoji mokymų medžiaga (paskaitų santraukos). Šiuose mokymuose dalyvavo 100 dalyvių. Tarptautiniai mokymai-konferencija organizuota 2016 m. rugpjūčio 16–18 d. Renginio programą sudarė naujai įrengtos kolekcijos-ekspozicijos „Reti ir saugomi Lietuvos augalai“ pristatymas renginio dalyviams ir plačiajai visuomenei, teorinių ir praktinių mokymų dalis, vykusi poilsiavietėje „Suvalkijos dvaras“. Renginyje dalyvavo 60 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos (1.5 pav.). Šių šalių botanikos ekspertai pasidalijo nykstančios botaninės įvairovės išsaugojimo patirtimi, vyko ne tik paskaitos, bet ir stendinių pranešimų sesija.

Pietvakarių Lietuvos botaninės įvairovės išsaugojimas Conservation of botanical diversity in south-western Lithuania Mokomoji knyga

Redaktorė Aistė Koženiauskienė Maketuotoja ir viršelio autorė Reda Žukė 2016 11 29. Tiražas 1000 egz. Užsakymo Nr. K16-114 Išleido: Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt UAB „Versus aureus“ leidykla Rūdninkų g. 18, LT-01135 Vilnius www.versus.lt | info@versus.lt