Teisininkų etika: nuo status quo pavyzdinio modelio link by Vytautas Magnus University

TEISININKŲ ETIKA nuo status quo pavyzdinio modelio link

Edita Gruodytė, Tomas Berkmanas, Julija Kiršienė, Stefan Kirchner, Silvija Gervienė, Charles F. Szymanski, Simona Žižienė, Tomas Veršinskas, Vygantas Malinauskas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Edita GRUODYTĖ, Tomas BERKMANAS, Julija KIRŠIENĖ, Stefan KIRCHNER, Silvija GERVIENĖ, Charles F. SZYMANSKI, Simona ŽIŽIENĖ, Tomas VERŠINSKAS, Vygantas MALINAUSKAS

TEISININKŲ ETIKA nuo s t a t u s q u o pavyzdinio modelio link

Kolektyvinė monografija

Vytauto Didžiojo universitetas 2016

Recenzentai: Prof. dr. Armanas Abramavičius, Vilniaus universitetas Prof. dr. Gediminas Mesonis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Moksliniai redaktoriai: Prof. dr. Edita Gruodytė Doc. dr. Tomas Berkmanas Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto tarybos posėdyje 2016 m. lapkričio 10 d. (protokolo Nr. TFT-16-007e). Monografija parengta VDU Teisės fakulteto mokslininkų 2012–2014 metais vykdyto projekto „Teisininkų etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepcija“, finansuoto LMT (sutarties Nr. MIP-020/2012), pagrindu.

ISBN 978-609-467-249-1 (internetinis) © Edita Gruodytė, Tomas Berkmanas, Julija Kiršienė, Stefan Kirchner, Silvija Gervienė, Charles F. Szymanski, Simona Žižienė, Tomas Veršinskas, Vygantas Malinauskas, 2016 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2016

Turinys

Įvadas

. . . . . . .

1. Teisininkų etikos reglamentavimo apžvalga

. . . . . . .

1.1. Teisininkų etikos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje Prof. dr. E. Gruodytė

. . . . . . . . 15

1.1.1. Teisėjų etikos ypatumai 1.1.1.1. Bendroji informacija 1.1.1.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys 1.1.1.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai 1.1.1.4. Apibendrinimas 1.1.2. Advokatų etikos ypatumai 1.1.2.1. Bendroji informacija 1.1.2.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys 1.1.2.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai 1.1.2.4. Apibendrinimas 1.1.3. Prokurorų etikos ypatumai 1.1.3.1. Bendroji informacija 1.1.3.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys 1.1.3.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai 1.1.3.4. Apibendrinimas 1.1.4. Notarų etikos ypatumai 1.1.4.1. Bendroji informacija 1.1.4.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys 1.1.4.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai 1.1.4.4. Apibendrinimas 1.1.5. Antstolių etikos ypatumai 1.1.5.1. Bendroji informacija 1.1.5.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. 16 . 16 . 18 . 23 . 26 . 26 . 26 . 28 . 29 . 32 . 33 . 33 . 35 . 37 . 39 . 40 . 40 . 42 . 44 . 48 . 48 . 48 . 50

Turinys

1.1.5.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai 1.1.5.4. Apibendrinimas

. . . . . . . . . 53 . . . . . . . . . 54

1.1.6. Skyriaus išvados

. . . . . . . . . 55

1.2. Teisininkų etikos reglamentavimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje . . . . 62 Dr. S. Kirchner, S. Gervienė 1.2.1. Teisėjų etikos ypatumai

. . . . . . . . . 63

1.2.1.1. Bendroji informacija 1.2.1.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

. . . . . . . . . 63 . . . . . . . . . 70

1.2.2. Prokurorų etikos ypatumai 1.2.2.1. Bendroji informacija

. . . . . . . . . 77 . . . . . . . . . 77

1.2.2.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka 1.2.3. Advokatų etikos ypatumai

. . . . . . . . . 81 . . . . . . . . . 83

1.2.3.1. Bendroji informacija 1.2.3.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

. . . . . . . . . 83 . . . . . . . . . 88

1.2.4. Notarų etikos ypatumai 1.2.4.1. Bendroji informacija

. . . . . . . . . 94 . . . . . . . . . 94

1.2.4.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka 1.2.5. Antstolių etikos ypatumai

. . . . . . . . . 96 . . . . . . . . . 98

1.2.5.1. Bendroji informacija 1.2.5.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

. . . . . . . . . 98 . . . . . . . . 101

1.2.6. Skyriaus išvados

. . . . . . . . 102

1.3. Teisininkų etikos kodeksai ir jų įgyvendinimas JAV Prof. Ch. Szymanski, S. Žižienė

. . . . . . .

1.3.1. Etikos raida JAV

. . . . . . . . 109

1.3.2. Teisininko profesijos reglamentavimo ypatumai . . . . . . . . 1.3.2.1. Bendroji informacija . . . . . . . . 1.3.2.2. Nepriekaištingos reputacijos bendrieji reikalavimai Ilinojaus valstijoje . . . . 1.3.2.3. Nepriekaištingos reputacijos bendrieji reikalavimai Mičigano valstijoje . . . 1.3.2.4. Nepriekaištingos reputacijos bendrieji reikalavimai Kalifornijos valstijoje . . 1.3.3. Drausminė atsakomybė ir jos turinys . . . . . . . . 1.3.3.1. Bendroji informacija . . . . . . . . 1.3.3.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys Ilinojaus valstijoje . . . . . . . . 1.3.4. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai . . . . . . . . 1.3.4.1. Teisininkų drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai Ilinojaus valstijoje 1.3.4.2. Teisėjų drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai Ilinojaus valstijoje . 1.3.4.3. Teisininkų drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai Mičigano ir Kalifornijos valstijose . . . . . . . . 1.3.5. Skyriaus išvados . . . . . . . .

109

112 112 114 116 118 120 120 120 124 124 126 128 132

Turinys

1.4. Teisininkų etikos reglamentavimas Prancūzijos Respublikoje Dr. T. Veršinskas

. . . . . . .

1.4.1. Magistratai (teisėjai ir prokurorai) 1.4.2. Advokatai

. . . . . . . . 136 . . . . . . . . 145

1.4.3. Notarai 1.4.4. Antstoliai

. . . . . . . . 148 . . . . . . . . 153

1.4.5. Skyriaus apibendrinimas

. . . . . . . . 154

1.5. Reguliuojamų teisinių profesijų atrinktų kriterijų palyginimas . . . . . . . Prof. dr. E. Gruodytė, prof. Ch. Szymanski, dr. S. Kirchner, S. Gervienė, S. Žižienė

136

158

1.5.1. Lietuvos teisinių profesijų palyginamieji aspektai Prof. dr. E. Gruodytė

. . . . . . . . 158

1.5.2. Vokietijos teisinių profesijų palyginamieji aspektai Dr. S. Kirchner, S. Gervienė

. . . . . . . . 165

1.5.3. JAV Ilinojaus valstijos teisinių profesijų palyginamieji aspektai . . . . . . . . . 181 Prof. Ch. Szymanski, S. Žižienė 1.5.4. Prancūzijos teisinių profesijų palyginamieji aspektai Dr. T. Veršinskas

2. Lietuvos teisininkų etikos pažeidimų analizė

. . . . . . . . 185

. . . . . . . 197

Prof. dr E. Gruodytė, S. Gervienė, S. Žižienė

2.1. Teisėjų etikos pažeidimai 2.1.1. Iškeltos drausmės bylos ir jų pasiskirstymas teismuose

. . . . . . . 199 . . . . . . . . 199

2.1.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylų nagrinėjimą 2.1.3. Atsisakymai iškelti drausmės bylas

. . . . . . . . 201 . . . . . . . . 203

2.1.4. Drausmės bylose priimti sprendimai . . . . . . . . 2.1.5. Drausmės bylų nutraukimo pagrindai . . . . . . . . 2.1.5.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą suėjus senaties terminui . . . . . . . 2.1.5.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą teisėjui praradus drausminės atsakomybės subjekto statusą . . . . . . . . 2.1.5.3. Sprendimas nutraukti drausmės bylą nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo . . . . . . . . 2.1.6. Priimti sprendimai, nustačius drausmės pažeidimą . . . . . . . . 2.1.6.1. Sprendimas apsiriboti drausmės bylos svarstymu . . . . . . . . 2.1.6.2. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą . . . . . . . . 2.1.7. Pažeidimų rūšys . . . . . . . . 2.1.7.1. Teisėjo vardą žeminantis poelgis (1) . . . . . . . . 2.1.7.2. Teisėjo vardą žeminantis poelgis (2) . . . . . . . .

208 209 210 210 211 212 213 214 223 225 231

Turinys

2.1.7.3. Administracinės teisės pažeidimas . . . . . . . . 235 2.1.8. Aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimus teisėjų drausmės bylose . . 236 2.2. Advokatų (advokatų padėjėjų) etikos pažeidimai 2.2.1. Iškeltos drausmės bylos 2.2.2. Drausmės bylų nagrinėjimą inicijavę subjektai 2.2.3. Atsisakymai iškelti drausmės bylas 2.2.4. Drausmės bylose priimti sprendimai 2.2.5. Drausmės bylų nutraukimo pagrindai

. . . . . .

. . . . .

. . . . . . .

. . . . .

. . . . . . .

. . . . .

238 239 241 243 245 248

2.2.5.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą suėjus senaties terminui . . . . . . . 249 2.2.5.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą advokatui praradus drausminės atsakomybės subjekto statusą . . . . . . . . 250 2.2.5.3. Sprendimas nutraukti drausmės bylą nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo 2.2.6. Priimti sprendimai, nustačius drausmės pažeidimą

. . . . . . . . 251 . . . . . . . . 252

2.2.6.1. Sprendimas apsiriboti drausmės bylos svarstymu (drausminės nuobaudos neskirti)

. . . . . . . . 254

2.2.6.2. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą 2.2.7. Pažeidimų rūšys

. . . . . . . . 255 . . . . . . . . 264

2.2.7.1. Advokatų santykių su klientais pažeidimai . . . . . . . . 266 2.2.7.2. Lojalumas klientui, interesų konflikto vengimas ir konfidencialumo užtikrinimas . 267 2.2.7.3. Pareiga laiku suteikti teisines paslaugas 2.2.7.4. Pareigų klientui ribos ir paslaugų kokybė

. . . . . . . . 268 . . . . . . . . 268

2.2.7.5. Advokato pažeidimai, susiję su išoriniais subjektais . . . . . . . . 269 2.2.8. Aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimus drausmės byloje . . . . . 271 2.3. Prokurorų etikos pažeidimai 2.3.1. Prokurorams iškeltos drausmės bylos 2.3.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylos nagrinėjimą

. . . . . . . 273 . . . . . . . . 275 . . . . . . . . 277

2.3.3. Drausmės bylose priimti sprendimai 2.3.3.1. Sprendimas nepradėti tyrimo

. . . . . . . . 279 . . . . . . . . 281

2.3.3.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą . . . . . . . . 282 2.3.4. Bylų sprendimai, kuriuose konstatuotas drausmės pažeidimas . . . . . . . . 284 2.3.5. Etikos pažeidimų rūšys . . . . . . . . 287 2.3.5.1. Etikos pažeidimai, susiję su prokuroro tarnybiniais įgaliojimais . . . . . . . 288 2.3.5.2. Etikos pažeidimai, nesusiję su tarnyba . . . . . . . . 291 2.3.6. Aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimą drausmės byloje . . . . . 292 2.4. Notarų etikos pažeidimai 2.4.1. Iškeltos drausmės bylos 2.4.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylos nagrinėjimą

. . . . . . . 292 . . . . . . . . 292 . . . . . . . . 295

Turinys

2.4.3. Drausmės bylose priimti sprendimai 2.4.3.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą

. . . . . . . . 296 . . . . . . . . 297

2.4.4. Etikos pažeidimų rūšys 2.4.4.1. Etikos pažeidimai, susiję su notaro paslaugų teikimu

. . . . . . . . 307 . . . . . . . . 308

2.5. Antstolių etikos pažeidimai 2.5.1. Iškeltos drausmės bylos 2.5.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylų nagrinėjimą 2.5.3. Drausmės bylose priimti sprendimai

. . . .

. . . . 313 . . . . . 313 . . . . . 315 . . . . . 315

2.5.4. Drausmės bylų nutraukimo pagrindai . . . . . . . . 317 2.5.4.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo . . . . . . . . 318 2.5.4.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą dėl senaties 2.5.4.3. Sprendimas nutraukti drausmės bylą atsisakius pareigų

. . . . . . . . 319 . . . . . . . . 319

2.5.4.4. Sprendimas nutraukti drausmės bylą dėl pažeidimo mažareikšmiškumo . . . 320 2.5.4.5. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą . . . . . . . . 321 2.5.5. Pažeidimų rūšys 2.5.5.1. Pažeidimai, susiję su antstolio paslaugų teikimu

. . . . . . . . 325 . . . . . . . . 326

2.5.5.2. Nesąžininga konkurencija 2.5.5.3. Nekorektiškas elgesys

. . . . . . . . 328 . . . . . . . . 328

2.5.5.4. Nekokybiškas paslaugų teikimas 2.5.5.5. Netinkamas darbo organizavimas

. . . . . . . . 329 . . . . . . . . 330

2.5.6. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą drausmės byloje . . . . 331 2.6. Skyriaus išvados ir pasiūlymai

. . . . . . .

331

3. Teisininkų etikos problematikos kokybinio tyrimo įžvalgos . 337 Prof. dr. E. Gruodytė, prof. dr. J. Kiršienė, doc. dr.T. Berkmanas, dr. T. Veršinskas, V. Malinauskas, S. Žižienė, S. Gervienė

3.1. Įvadas

. . . . . . . . 337

3.2. Kokybinio tyrimo tikslas

. . . . . . .

338

3.3. Kokybinio tyrimo uždaviniai

. . . . . . .

338

3.4. Kokybinio tyrimo metodologija 3.4.1. Tyrimo etika 3.4.2. Tyrimo imtis 3.4.3. Tyrimo eiga 3.4.3.1. Duomenų rinkimas 3.4.3.2. Duomenų analizė 3.4.3.3. Duomenų analizės metodologija

. . . . . . .

3.5. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas 3.5.1. Bendrasis teisininkų etikos apibūdinimas

. . . . . . . 343 . . . . . . . . 344

. . . . . . .

. . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . .

338 338 339 340 340 341 342

Turinys

3.5.2. Teisininkų etikos nuostatų laikymąsi nulemiantys veiksniai 3.5.3. Aktualiausios teisininkų etikos problemos

. . . . . . . . 348 . . . . . . . . 355

3.5.4. Etikos pažeidimų nustatymo veiksmingumas ir efektyvumas . . . . . . . . 362 3.5.5. Etikos pažeidimų prevencija . . . . . . . . 368 3.5.6. Atsakingo teisininko modelis 3.5.7. Teisininko rungimosi modelis

. . . . . . . . 374 . . . . . . . . 381

3.5.8. Moralinio aktyvisto modelis

. . . . . . . . 388

3.5.9. Humanistinis (rūpestingo teisininko) modelis 3.5.10. Bendrasis etiško teisininko apibūdinimas

. . . . . . . . 393 . . . . . . . . 399

3.6. Skyriaus išvados

. . . . . . .

406

4. Etikos vaidmuo rengiant teisininkus ir tobulinant jų kvalifikaciją . . . . . . . 409 4.1. Etikos vaidmuo teisininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo srityje Lietuvoje . . Prof. dr. E. Gruodytė 4.1.1. Teisėjų kvalifikacijos kėlimo ypatumai 4.1.1.1. Bendroji apžvalga 4.1.1.2. Apibendrinimas 4.1.2. Advokatų kvalifikacijos kėlimo ypatumai 4.1.2.1. Bendroji apžvalga 4.1.2.2. Apibendrinimas 4.1.3. Notarų kvalifikacijos kėlimo ypatumai 4.1.3.1. Bendroji apžvalga 4.1.3.2. Apibendrinimas 4.1.4. Prokurorų kvalifikacijos kėlimo ypatumai 4.1.4.1. Bendroji apžvalga 4.1.4.2. Apibendrinimas 4.1.5. Antstolių mokymas 4.1.5.1. Bendroji apžvalga 4.1.6. Skyriaus išvados

. . . . . . . . . . . . . . .

409 . . . . . . . . . . . . . . .

411 411 415 415 415 417 417 417 420 421 421 424 424 424 425

4.2. Etikos vaidmuo rengiant teisininkus ir keliant jų kvalifikaciją Vokietijos Federacinėje Respublikoje Dr. S. Kirchner, S. Gervienė

. . . . . . .

4.2.1. Vokietijos teisinio išsilavinimo įgijimo sistemos raida . . . 4.2.2. Dabartinė Vokietijos teisinio išsilavinimo įgijimo sistema . . . 4.2.3. Etikos vaidmuo rengiant būsimuosius teisininkus Vokietijoje . . . 4.2.3.1. Universitetinės studijos . . . 4.2.3.2. Specialios praktinės teisinės parengiamosios programos vykdymas

. . . . .

432 . . . . .

432 434 437 437 439

Turinys

4.2.4. Valstybiniai egzaminai . . . . . . . . 442 4.2.5. Vokietijos teisinio išsilavinimo įgijimo sistemos problemos ir perspektyvos . . 444 4.2.6. Teisininkų etikos ugdymas profesinės veiklos metu 4.2.7. Skyriaus išvados

. . . . . . . . 448 . . . . . . . . 450

4.2.8. Priedas. Šalies federalinių žemių teisės aktų, reguliuojančių teisinio išsilavinimo įgijimo tvarką, sąrašas . . . . . . . . 453 4.3. Etikos vaidmuo rengiant teisininkus ir keliant jų kvalifikaciją Prancūzijos Respublikoje Dr. T. Veršinskas

. . . . . . .

456

4.3.1. Teisininkų etikos aspektai universitetuose

. . . . . . . . 456

4.3.2. Etikos vaidmuo rengiant teisėjus ir prokurorus 4.3.3. Etikos vaidmuo rengiant advokatus

. . . . . . . . 457 . . . . . . . . 460

4.3.4. Etikos vaidmuo rengiant notarus 4.3.5. Etikos vaidmuo rengiant antstolius

. . . . . . . . 462 . . . . . . . . 464

4.3.6. Apibendrinimas

. . . . . . . . 464

4.4. Etika vaidmuo ugdant teisininkus Jungtinėse Amerikos Valstijose . . . . . . . 467 S. Žižienė 4.4.1. Teisinio švietimo sistema JAV . . . . . . . . 4.4.1.1. Reikalavimai asmeniui, ketinančiam studijuoti teisę JAV . . . . . . . . 4.4.2. Teisininkų etikos reikšmė teisininkų ugdymo programose. Teisininkų etika ir teisės mokyklų akreditavimas . . . . . . . . 4.4.3. Teisininkų etikos reikšmė JAV teisės mokyklų teisės studijų programose . . . . 4.4.3.1. JAV teisės mokyklų studijų programų ypatumai . . . . . . . . 4.4.3.2. Teisininkų etika JAV teisės mokyklų studijų programose: Harvardo universiteto teisės studijų programa . . . . . . . . 4.4.3.3. Teisininkų etikos vaidmuo JAV teisės mokyklų studijų programose: Čikagos universiteto teisės mokykla . . . . . . . . 4.4.4. Teisininkų etikos reikšmė priimant į valstijos teisininkų profesinę asociaciją . . 4.4.5. Etikos reikšmė vykdant tęstinį teisininkų ugdymą Jungtinėse Amerikos Valstijose 4.4.5.1. Tęstinio teisininkų etikos ugdymo ypatumai JAV. Teisininkų etikos reikšmė . . 4.4.5.2. Tęstinis teisinis ugdymas Ilinojaus valstijoje . . . . . . . . 4.4.6. Baigiamosios pastabos . . . . . . . . 4.4.7. Skyriaus išvados . . . . . . . . 4.5. Siūloma teisininkų kvalifikacijos tobulinimo programa teisinės etikos srityje . Prof. dr. E. Gruodytė, prof. dr. J. Kiršienė, S. Gervienė 4.5.1. Teisininkų etikos ugdymo programos teorinės prielaidos 4.5.2. Teisininkų etikos ugdymo programos praktinės prielaidos 4.5.3. Teisininkų etikos mokymo tikslai ir rezultatai

467 467 468 471 471 472 477 478 480 480 483 490 492 499

. . . . . . . . 499 . . . . . . . . 502 . . . . . . . . 514

Turinys

4.5.4. Vertinimo kriterijai ir metodika 4.5.6. Skyriaus išvados

. . . . . . . . 516 . . . . . . . . 517

4.6. Priedas. Siūloma teisininkų etikos kurso programa

. . . . . . .

520

5. Išvados

. . . . . . . 535

6. Siūlomos tobulinimo kryptys

. . . . . . . 542

7. Conclusions

. . . . . . . 546

8. Trends for improvement

. . . . . . . 553

9. Priedai

. . . . . . . 557

I priedas. Garbės teismų praktikos apibendrinimo anketa II priedas. Kokybinio tyrimo anketa

. . . . . . . . 557 . . . . . . . . 560

Įvadas

„Teisė yra tokia, kokie yra teisininkai“1 Felixas Frankfurteris

Lietuvos žiniasklaida vis pateikia faktų apie nusižengusius teisininkus, tačiau akivaizdu, kad ši viešai prieinama informacija yra vienpusė ir neatskleidžia visos Lietuvos teisininkų situacijos. Kita vertus, visuomenės lūkesčius teisininkų profesijai atspindi Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai, vis kartojami žiniasklaidoje, prasižengus teisėjui: „Tokie prasižengimai diskredituoja teisėjų bendruomenę ir pakerta žmonių pasitikėjimą teisingumu, todėl negali ir nebus toleruojami. Ne tik darbe, bet ir gyvenime teisėjas turi būti pavyzdys visuomenei. Nepriekaištinga reputacija – vienas svarbiausių mano reikalavimų teisėjams“. Visuomenės pasitikėjimas teisine sistema iš dalies atspindi, ar teisininkai atitinka visuomenės lūkesčius. Lyginant Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis, Lietuva yra tarp tų šalių, kurių pasitikėjimo teisinėmis institucijomis rodikliai yra itin žemi, t. y. pasitikėjimas nacionaline teisine sistema Lietuvoje yra vienas žemiausių 1

Letter from Felix Frankfurter to Mr. Rosenwald ( May 13, 1927), Paul D. Carrington, Butterfly Effects: The Possibilities of Law Teaching in a Democracy, Duke Law Journal, 1992, 742.

Įvadas

visoje Europos Sąjungoje, o teisininkai dažnai kaltinami teisiniu nihilizmu, telefonine teise, protekcionizmu, arogancija, manipuliavimu teise ir visa teisine sistema. Mokslininkai ir teisės praktikai iki šiol Lietuvoje mažai diskutuoja klausimais, kodėl Lietuva, kaip ir daugelis kitų pokomunistinių šalių, šiuo metu įstojusių į Europos Sąjungą, yra kreivės, parodančios visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, pabaigoje, kaip Lietuvos teisininkus ir kartu teisę paveikė Lietuvos politinės ir ekonominės transformacijos procesai, ar teisininkų drausminės atsakomybės sistema ir nuobaudos yra adekvačios, ar skiriasi teisininkų ir bendroji moralė apskritai, ar teisininkų etikos reguliavimas ir praktika Lietuvoje atitinka kitų Europos valstybių ir JAV tradicijas, kokią patirtį galbūt būtų galima perimti, koks turėtų būti teisinio lavinimo vaidmuo rengiant etišką teisininką. Šie klausimai neabejotinai yra aktualūs ne tik šios profesijos atstovams, bet ir teisininkais ketinančiam tapti jaunimui bei visuomenei. Nuo teisininkų profesionalumo priklauso tinkamas ir efektyvus teisinės sistemos veikimas, kuris, įvertinus teisininkų įtaką valstybės įstatymų leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei institucijoms, lemia ir visuomenės pasitikėjimą jomis ir teisine sistema. Pažymėtina, kad teisinių profesijų garbės teismų praktika (išskyrus teisėjų padaromus drausmės pažeidimus) iki šiol nebuvo prieinama platesnei visuomenei, o teisininkų etikos pažeidimų ir pasekmių už šiuos pažeidimus tema visuomenėje yra diskutuojama itin fragmentiškai. Pasigendama ir platesnės diskusijos dėl etinio ugdymo teisininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo metu. Siekdami užpildyti šią nišą, VDU teisės fakulteto mokslininkai 2012–2014 metais vykdė projektą „Teisininkų etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepcija“ (finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos), kurio pagrindu pirmą kartą Lietuvoje sisteminiu, išsamiu ir lyginamuoju aspektu buvo tiriama teisininkų etikos, garbės teismų praktikos ir etinio ugdymo reglamentavimo problematika. Susisteminti ir išanalizuoti tyrimo rezultatai pateikiami šioje monografijoje. Mokslininkams ištyrus etikos modelių ir paradigmų poveikį profesinei teisininkų veiklai, išanalizavus Lietuvos garbės teismų praktiką, patikrinus mokslinius rezultatus kokybinio tyrimo metu bei apibendrinus teisininkų etikos ugdymo patirtį JAV, Vokietijoje ir Prancūzijoje, pasiūlyta teisininkų kvalifikacijos tobulinimo programa ir Lietuvos teisininkų etikos reglamentavimo tobulinimo kryptys. Siekiant įgyvendinti kokybinį tyrimą buvo pasirinktas iš dalies struktūruotas giluminis interviu. Individualiuose interviu dalyvavo penkiolika respondentų iš valstybės reguliuojamų teisinių profesijų (teisėjų, prokurorų, advokatų, antstolių, notarų) ir žinomi Lietuvos visuomenės

Įvadas

ir žiniasklaidos atstovai. Pavyzdžiui, vienas iš kokybinio tyrimo tikslų buvo nustatyti, kuris etikos modelis dominuoja Lietuvoje (rungtyninis, etiškai atsakingo teisininko, moralinio aktyvisto ar atsakingo teisininko). Respondentų nuomone, Lietuvoje dominuoja rungtyninis teisininko modelis. Jis pirmiausia pasireiškia naudos siekimu klientui, neretai pernelyg uoliu pasinaudojimu kolegos apsirikimu, klaida ar nekompetencija, teisės interpretavimu savo naudai, kuris kartais virsta manipuliavimu teise. Be to, rungtyninis modelis gali pasireikšti ir akivaizdžiai neetiškomis formomis, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu teise kliento naudai, naudojant kreipimąsi į teismą kaip spaudimo priemonę, ar kolegos reputacijos menkinimu, nors kai kurie respondentai pabrėžia, kad tai labiau išimtys nei taisyklė. Anot respondentų, neetišką elgesį galimai veikia itin didelė konkurencija teisinių paslaugų rinkoje, išsilavinimo spragos, klientelizmas. VDU Teisės fakulteto autorių kolektyvas šią monografiją skiria teisininkų bendruomenei, studentams, teisininkų savivaldos organizacijoms, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovams ir, žinoma, visuomenei, siekdamas atspindėti objektyvią ir moksliškai pagrįstą nuomonę apie teisininkų etikos padėtį Lietuvoje, ir tikisi, kad ši monografija inspiruos reikalingas reformas ir sukels platesnes diskusijas tarp teisininkų praktikų, teisininkų ugdymo institucijų, mokslininkų ir kartu patenkins visuomenės poreikį ir teisę išmanyti šią itin reikšmingą sritį. Prof. E. Gruodytė ir prof. J. Kiršienė

1. Teisininkų etikos reglamentavimo apžvalga

1.1.

Teisininkų etikos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje Prof. dr. E. Gruodytė

Lietuvoje egzistuoja penkių teisinių profesijų – teisėjų, advokatų, notarų, prokurorų ir antstolių – valstybinis reglamentavimas, kuris ir bus detaliau apžvelgiamas šiame tyrime. Toliau kiekvienos iš projekte analizuojamų teisinių profesijų (teisėjo, advokato, prokuroro, notaro ir antstolio) ypatumai nagrinėjami detaliau.

1. Teisininkų etikos reglamentavimo apžvalga

1.1.1.

Teisėjų etikos ypatumai

1.1.1.1. Bendroji

informacija

Lietuvoje veikia 67 teismai, juose, 2012 metų duomenimis, dirba 768 teisėjai1. Iš 1.1 lentelės matyti, kad Lietuva yra antroje vietoje nuo galo pagal vienam teisėjui tenkantį gyventojų skaičių. 1.1 lentelė.

Profesionalių teisėjų skaičius 2012 metais2

Valstybė

Teisėjų skaičius

Teisėjų skaičius 100 000 gyventojų

Danija*

372

6,6

Prancūzija*

7 032

10,7

Švedija*

1 123

11,8

Belgija*

1 598

14,3

Olandija*

2 410

14,4

Estija*

228

17,7

Latvija

439

21,5

19 832

24,5

Lietuva

768

25,6

Lenkija

10 114

26,2

Bulgarija

2 239

30,7

212

40,4

1 932

45,3

Vokietija*

Liuksemburgas Kroatija

Evaluation report on European Judicial systems (completed version). The European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), (2012): 113. Prieiga internetu: <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/ evaluation/2014/Rapport_2014_en.pdf > (žiūrėta 2014 m. spalio 15 d.). 2 Ten pat, p. 156. *

Pažymėtose valstybėse teisėjų funkcijas, be nuolatinių profesionalių teisėjų, atlieka ir ne nuolat dirbantys profesionalūs teisėjai ir(arba ) neprofesionalūs teisėjai (taikos teisėjai), kurių skaičius į lentelės duomenis neįtrauktas.

1.1. Teisininkų etikos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje

Palyginti su kitomis Europos Tarybos valstybėmis, Lietuvoje teisėjų skaičius tik labai nedaug viršija šalių vidurkį (21-as teisėjas 100 000 gyventojų). Be to, paprastai profesionalių nuolat dirbančių teisėjų skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, yra mažesnis tose valstybėse, kuriose yra neprofesionalių teisėjų, todėl mažesni skaičiai tose valstybėse yra santykiniai. Esminiai reikalavimai teisėjams nustatyti Teismų įstatyme3 ir Teisėjų etikos kodekse4. Teisėjai, remiantis Teismų įstatymo 1 straipsniu, yra vieninteliai teisingumą Lietuvoje valstybės vardu vykdantys subjektai. Vadovaujantis Teismų įstatymo 51 straipsniu, teisėju turi teisę būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija5, įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir turintis reikiamą teisinio darbo stažą6. Įdomu, kad Teismų įstatyme nenustatyta valstybinės kalbos reikalavimo, o jis, pavyzdžiui, įtvirtintas Prokuratūros įstatyme, nors, savaime aišku, kad asmuo, nemokantis lietuvių kalbos, negali pretenduoti į teisėjus, nes ir procesas vykdomas, ir dokumentai įforminami turi būti lietuvių kalba. Siekiant įvertinti „nepriekaištingos reputacijos“ turinį Teismų įstatymo 52 straipsnyje pateikiamos keturios alternatyvios sąlygos, kada teisėjas laikomas pažeidęs šį principą. Visų pirma, tai asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad pakanka padaryto baudžiamojo nusižengimo arba neatsargaus nusikaltimo. Reikia pažymėti, kad įstatyme nusikalstamos veikos padarymas nesiejamas su teistumu. Tačiau visada nacionalinė teismų administracija, siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka Teismų įstatymo 52 straipsnio 1 punkto reikalavimus, atlieka užklausą žinybiniame registre dėl įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų. 3

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Valstybės žinios. 2002, Nr. 17-649. Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas. Patvirtinta Visuotinio teisėjų susirinkimo 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 12P-8. Prieiga internetu: <http://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivaldateiseju-etikos-ir-drausmes-komisija/teismu-savivalda-teiseju-etikos-ir-drausmes-komisija-apie/> (žiūrėta 2014 m. spalio 15 d.). 5 Teismų įstatymas, supra note 3, 51 str. 6 Reikiamo minimalaus stažo dydis skirtingas ir priklauso nuo instancijos – apylinkės ir apygardos teismo teisėjui reikia 5 metų, vyriausiojo administracinio teismo ir apeliacinio teismo teisėjui – 8 metų teisinio darbo stažo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui – 10 metų teisinio darbo stažo. Teismų įstatymas, supra note 3, 51, 66–68 straipsniai. 4

1. Teisininkų etikos reglamentavimo apžvalga

Antroji sąlyga – jei asmuo atleistas už tarnybinės ar profesinės veiklos pažeidimus iš teisinės ar su teisėsauga susijusios pareigybės (teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos), ar valstybės tarnybos ir po atleidimo nepraėjo 5 metai. Trečioji sąlyga – asmuo piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Paskutinioji iš sąlygų nukreipia į Teisėjų etikos kodeksą, nes asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją ir tada, kai neatitinka kitų teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

1.1.1.2. Drausminė

atsakomybė ir jos turinys

Pažeidimai, už kuriuos teisėjui gali kilti drausminė atsakomybė, reglamentuoti Teismų įstatymo 83 straipsnyje. Įstatyme įvardijamos keturios gana abstrakčios ir plačios pažeidimų grupės: tai teisėjo vardą žeminantis poelgis, kiti Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymas. Teisėjo vardą žeminantis poelgis apibrėžiamas kaip su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimo neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas ir kenkiama teismo autoritetui7. Juo pripažįstamas ir bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties. Jau savaime pateiktas apibrėžimas rodo, kad iš esmės visais atvejais teisėjui nesilaikant etikos ar teisės aktų nuostatų neišvengiamai pažeminamas ir teisėjo vardas. Tai ne kartą pabrėžta ir teisėjų garbės teismo sprendimuose. Pavyzdžiui, 2007 m. balandžio 18 d. sprendimo konstatuojamoje dalyje teisėjų garbės teismas teigia, kad „kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos taisyklių neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas ir kenkiama teismo autoritetui. Kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties“8. Tiesa, ne bet koks formalus teisės normų pažeidimas savaime pripažįstamas teisėjų etikos pažeidimu. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu gali būti 7

Teismų įstatymas, supra note 3, 83 str. Teisėjų garbės teismo 2007 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 21P-2. Prieiga internetu: <http://www. teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-teiseju-garbes-teismas/tgtsprendimai/?archyve=1&type=0 &from=40> (žiūrėta 2014 m. spalio 15 d.). 8

1.1. Teisininkų etikos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje

pripažįstamas teisėjo profesinių pareigų nevykdymas arba aiškiai aplaidus vykdymas, nors teisėjas nėra padaręs procesinės ar materialinės teisės pažeidimų9. Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindą sudaro akivaizdus ir šiurkštus teisėjo pareigų pažeidimas ar nevykdymas, o ne bet koks kad ir mažiausias padarytas prasižengimas10. Vadovaujantis teisėjų etikos ir drausmės komisijos paaiškinimais, teisėjo vardą žemina ne bet koks Teisėjų etikos taisyklių neatitinkantis elgesys, o tik toks, kai akivaizdžiai ir šiurkščiai nevykdomos pareigos. Tarkime, 2005 m. birželio 29 d. Teisėjų garbės teismo sprendimu konstatuota, kad teisėjas N. P. pažemino teisėjo vardą, nes „vilkino procesinių sprendimų surašymą išnagrinėtose baudžiamosiose bylose nepateisinamai ilgą laiką, dėl ko proceso dalyviai neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos procesinių sprendimų vykdymui“11. 2005 m. liepos 13 d. teisėjų garbės teismo sprendime Nr. 6 buvo nuspręsta, kad teisėja pažeidė etikos taisykles, nes sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kad nenusišalino, bet nagrinėjo bylą ir nepranešė teismo pirmininkui, jog bankrutuojančių įmonių administratoriaus atstovas konkrečioje byloje yra jos brolis. Taip pat ji savo brolio prašymu priėmė sprendimą ir kitoje byloje kito teisėjo atostogų metu, nors ši byla teisėjai nebuvo priskirta. Kita vertus, teisėjų garbės teismo motyvuojamoji dalis savaime parodo, kad tokiu poelgiu pažemintas ir teisėjo vardas, nes „teisėja savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Teismų įstatymo 5 str. 1 dalies nuostatas dėl asmens teisės, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teisėja pažeidė bankroto bylos proceso dalyvių teises į nešališką teismą, tuo sudarė sąlygas abejoti teismo nepriklausomumu, teisėjo profesijos garbe ir prestižu, pakenkė teismo autoritetui“12.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas byloje TEDK 2010-2-2. //Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas – praktinis vadovas. Rengėjai A. Norkūnas, T. Valytė. Aprobuota 2013-06-28 teisėjų tarybos protokoliniu sprendimu, p. 4. Prieiga internetu: <http://www.teismai.lt/dokumentai/tek%20-%20praktinis%20vadovas.pdf> (žiūrėta 2014 m. spalio 16 d.). 10 Ten pat. 11 Teisėjų garbės teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 4. Prieiga internetu: <http://www.teismai.lt/ lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-teiseju-garbes-teismas/tgtsprendimai/?archyve=1&type=0&from=40 > (žiūrėta 2014 m. lapkričio 5 d.). 12 Teisėjų garbės teismo 2005 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 6, Vilnius, p. 4. Prieiga internetu: <http://www. teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teismu-savivalda-teiseju-garbes-teismas/tgtsprendimai/?archyve=1&type=0 &from=40> (žiūrėta 2014 m. lapkričio 5 d.).

Edita Gruodytė, Tomas Berkmanas, Julija Kiršienė, Stefan Kirchner, Silvija Gervienė, Charles F. Szymanski, Simona Žižienė, Tomas Veršinskas, Vygantas Malinauskas Teisininkų etika : nuo status quo pavyzdinio modelio link : kolektyvinė monografija / Edita Gruodytė ... [et al.] ; Vytauto Didžiojo universitetas. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2016. – 564 p. : iliustr. – Kiti autoriai: Tomas Berkmanas, Julija Kiršienė, Stefan Kirchner, Silvija Gervienė, Charles F. Szymanski, Simona Žižienė, Tomas Veršinskas, Vygantas Malinauskas. – Bibliografija skyrių gale ir išnašose. ISBN 978-609-467-249-1 (internetinis) Monografijoje pristatomas VDU teisės fakulteto mokslininkų 2012–2014 metais vykdytas projektas „Teisininkų etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepcija“, kurio pagrindu pirmą kartą Lietuvoje sisteminiu, išsamiu ir lyginamuoju aspektu buvo tiriama teisininkų etikos, garbės teismų praktikos ir etinio ugdymo reglamentavimo problematika. Monografijoje pateikiami susisteminti ir išanalizuoti tyrimo rezultatai. VDU Teisės fakulteto autorių kolektyvo leidinys skirtas teisininkų bendruomenei, studentams, teisininkų savivaldos organizacijoms, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovams bei plačiajai visuomenei.

Edita Gruodytė, Tomas Berkmanas, Julija Kiršienė, Stefan Kirchner, Silvija Gervienė, Charles F. Szymanski, Simona Žižienė, Tomas Veršinskas, Vygantas Malinauskas

Teisininkų etika: nuo status quo pavyzdinio modelio link Kolektyvinė monografija Moksliniai redaktoriai: Edita Gruodytė, Tomas Berkmanas Kalbos redaktorė Nijolė Žuvininkaitė Dizainerė, maketuotoja Rasa Švobaitė 2016 11 21. Užsakymo Nr. K16-107 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas. Leidinys internetinis.