Ar gebame būti verslūs?

Genutė Gedvilienė Vidmantas Tūtlys

AR GEBAME

BŪTI VERSLŪS?

Vytauto Didžiojo universitetas

Genutė Gedvilienė Vidmantas Tūtlys

AR GEBAME

BŪTI VERSLŪS? Mokomoji knyga

Kaunas, 2017

Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros posėdyje 2017-08-29. Protokolo Nr. 3.

Išrašas Nr. 3-1.

Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Tarybos posėdyje 2017-12-14. Protokolo Nr. 30.

Recenzentai: Prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas) Doc. dr. Lina Kankevičienė (Alytaus kolegija) Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-467-317-7 (spausdintas) ISBN 978-609-467-316-0 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/9786094673160 © Genutė Gedvilienė, 2017 © Vidmantas Tūtlys, 2017 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2017

TURINYS ĮVADAS .........................................................................................................................................6 PAGRINDINĖS SĄVOKOS...................................................................................................9 I DALIS. VERSLUMO SAMPRATA IR SITUACIJA................................................13 1.

Verslumo kilmė ir apibrėžimas ..............................................................13 Kas yra verslumas?................................................................................13 Kas yra verslininkas?.............................................................................15 Patarimai pradedantiems verslininkams............................................16 Verslumo gebėjimai...............................................................................18 Kuo svarbus socialinis verslas?............................................................19 Socialinio verslo savitumai. Savitarpiškumo ir dovanojimo reikšmė socialiniam verslui..................................................................20

2.

Tarptautinė socialinio verslo apžvalga...................................................24 Socialinio verslo politikos sistema Lietuvoje.....................................24 Socialinio verslo plėtra Lietuvos regionuose.....................................29 Socialinio verslo atsiradimas ir plėtra Estijoje..................................31 Švietimo parama socialiniam verslui vystyti.....................................32 Socialinio verslumo tradicijos Italijoje...............................................34 Socialinio verslo įmonių vystymasis Prancūzijoje............................35

3.

Socialinio verslo plėtros Lietuvoje tyrimas ...........................................36 Socialinio verslumo gerosios patirties atvejai....................................40

4.

Kodėl aktuali socialinio verslo plėtra kaimiškosiose vietovėse?.........46 Verslumas kaimiškosiose vietovėse.....................................................46 Žemės ūkis ir žemdirbystė...................................................................52 Kaimo turizmas.....................................................................................54 Tradiciniai ir nacionaliniai paveldo amatai.......................................55 Moterų užimtumas ir jų verslumas kaimiškosiose vietovėse .........55 Institucijos, padedančios kurti verslą kaimiškosiose vietovėse.......56 Pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai kaimo verslumui vystyti............58

AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

3

Turinys

Moterų verslumo tyrimas ir jo rezultatai...........................................60 Verslu užsiimančių kaimo moterų kompetencijos ir šioms moterims teikiamos mokymo paslaugos ................................60 Mokymo paslaugų teikėjai apie verslumo mokymosi poreikius.................................................................................................63 Visuomeninių organizacijų parama moterų verslumui vystyti kaimo bendruomenėse.........................................................................64 Moterų įkurto verslo kaime atvejai ....................................................70 Apibendrinimas.....................................................................................75

II DALIS. VERSLUMO GEBĖJIMŲ LAVINIMAS...................................................78 Verslumo ugdymosi turinys.............................................................................78 Verslumo gebėjimų lavinimosi moduliai........................................................80 ĮVADO Į VERSLUMĄ MODULIS..................................................................80 Modulio pristatymas.............................................................................80 Kompetencijos turinys .........................................................................81 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys......................83 Kompetencijos vertinimas ..................................................................86 VERSLO PLANAVIMO MODULIS...............................................................87 Modulio pristatymas.............................................................................87 Kompetencijos turinys .........................................................................88 Kompetencijos pritaikymo atvejai......................................................88 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys......................93 Kompetencijos vertinimas ..................................................................97 FINANSŲ APSKAITOS MODULIS.............................................................102 Modulio pristatymas...........................................................................102 Kompetencijos turinys .......................................................................102 Kompetencijos pritaikymo atvejai....................................................103 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................109 Kompetencijos vertinimas ................................................................113 DERYBŲ EIGOS MODULIS.........................................................................116 Modulio pristatymas...........................................................................116 Kompetencijos turinys .......................................................................118 Kompetencijos mokomoji medžiaga ...............................................120 Kompetencijos pritaikymo atvejai....................................................123 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................126 Kompetencijos vertinimas ................................................................128

4

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

Turinys

KOMUNIKACIJOS IR KOMANDINIO DARBO MODULIS..................131 Modulio pristatymas...........................................................................131 Kompetencijos turinys .......................................................................133 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................138 Kompetencijos vertinimas ................................................................144 KŪRYBIŠKUMO IR INOVACIJŲ MODULIS............................................146 Modulio pristatymas...........................................................................146 Kompetencijos turinys .......................................................................147 Kompetencijos mokomoji medžiaga ...............................................148 Kompetencijos pritaikymo atvejai....................................................152 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................155 Kompetencijos vertinimas ................................................................157 RINKODAROS MODULIS (orientuota į klientą)......................................158 Modulio pristatymas...........................................................................158 Kompetencijos turinys .......................................................................160 Kompetencijos pritaikymo atvejai....................................................163 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................165 Kompetencijos vertinimas ................................................................170 TVARAUS AUGIMO MODULIS................................................................173 Modulio pristatymas...........................................................................173 Kompetencijos turinys .......................................................................174 Kompetencijos mokomoji medžiaga ...............................................176 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................188 Kompetencijos vertinimas ................................................................191 MOKYMO MOKYTIS MODULIS...............................................................192 Modulio pristatymas...........................................................................192 Kompetencijos turinys .......................................................................195 Kompetencijos mokomoji medžiaga ...............................................196 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................207 Kompetencijos vertinimas ................................................................214 TARPKULTŪRINĖ KOMPETENCIJA........................................................215 Modulio pristatymas...........................................................................215 Kompetencijos turinys .......................................................................217 Savarankiško ir (arba) grupinio mokymosi užduotys....................220 Kompetencijos vertinimas ................................................................225

LITERATŪRA.........................................................................................................................226

AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

5

ĮVADAS Verslumas šiandien visuotinai vertinamas kaip asmens ar socia­ linių grupių gebėjimas, kuris lemia ekonomikos plėtrą, pažangą ir gerovę. Verslumo lavinimas tampa reikšminga švietimo ir profesinio rengimo politikos ir praktikos dalimi. Tradiciškai verslumas buvo suprantamas kaip vienos gana siauros socialinės-profesinės grupės verslininkų savybė, lemianti jų išskirtinius gebėjimus verslo kūrimo, valdymo ir plėtros srityse. Tačiau šiandien būti versliais kviečiami ir raginami visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo arba profesinės veiklos.

Plečiasi ir verslumo kompetencijos pritaikymo sritys, ši kompetencija reikalinga ne tik pelno siekiančio verslo kūrimo bei plėtros srityse, bet ir viešajame sektoriuje, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklose. Šiandien sparčiai auga palyginus jauna verslo sritis – socialinis verslas, kurio tikslas ir paskirtis skiriasi nuo tradicinio pelno siekiančio verslo tuo, kad jie orientuoti į viešąjį gėrį ir į konkrečius visuomenės, vietos bendruomenės arba atskirų probleminių socialinių grupių poreikius. Socialinis verslas tampa ypač reikšminga socialinės ir ekonominės politikos dalimi, galimybe gerinti įvairių socialinės rizikos grupių socialinę–ekonominę padėtį, mažinti socialinę nelygybę bei atskirtį. Čia susiduriama su svarbiais klausimais: ▶▶ Kokių verslumo kompetencijų (žinių, įgūdžių ir gebėjimų) reikalauja socialinis verslas ir jo plėtra? ▶▶ Kas yra socialinis verslumas? ▶▶ Kuo jis skiriasi nuo tradiciškai suprantamo verslumo, būdingo tik pelno siekiantiems verslininkams?

6

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

Įvadas

Šiame leidinyje bandoma atsakyti į šiuos klausimus. Leidinys parengtas naudojantis ES Erasmus+ strateginės partnerystės projektų SETTLE ir TRAIN THE GAP bei Nordplus programos projekto „Naujoviški suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtros būdai“ rezultatais.

SETTLE projekto tikslas – išanalizuoti socialiniu verslu užsiimančių moterų mokymosi poreikius ir parengti šiuos poreikius atitinkančią mokomąją medžiagą. Projekto vykdymo metu atliktas socialiniu verslu užsiimančių moterų socialinio verslo plėtros situacijos bei socialinių verslininkių mokymosi poreikių tyrimas Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Austrijoje bei Lietuvoje, parengti mokymo moduliai, teikiantys kompetencijas, reikalingas kurti ir plėtoti socialiniam verslui. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: http://settle-project.eu/.

TRAIN THE GAP projekto tikslas – plėtoti kaimiškųjų vietovių verslininkių verslumo kompetencijų lavinimo būdus ir metodus. Siekiant šio tikslo, iškelti ir įgyvendinti tokie uždaviniai: 1. Apibrėžti kaimiškųjų vietovių verslininkių verslumo lavinimo kelius remiantis Europos kvalifikacijų sandara.

2. Parengti kaimiškųjų vietovių verslininkėms skirtą bazinių ir perkalimųjų gebėjimų lavinimo kursą.

3. Identifikuoti ir parengti mokymosi procesą gerinančią mokymo metodiką.

4. Lavinti mokymo tutorių ir mentorių gebėjimus ir kompetencijas skatinti moteris lavinti savo verslumą.

5. Įtraukti besimokančiąsias ir mokymą vykdančius asmenis į mokymosi procesus.

6. Sukurti aplinką, skatinančią žinių valdymą, mainus ir socialinio verslumo idėjų kūrimą.

TRAIN THE GAP projekto partneriai yra penkios institucijos iš keturių ES šalių (Ispanijos, Airijos, Lietuvos ir Švedijos), atstovaujančios įvairias interesų grupes: moterų asociacijas, mokymo paslaugų teikėjus, universitetus ir inovatyvius socialinius tyrimus vykdančius tyrimų cent­ rus: AFAMMER (Ispanija), DRAMBLYS (Ispanija), MEAG (Airija), AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

7

Įvadas

FOLKUNIVERSITETET (Švedija) ir VDU (Lietuva). Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: http://trainthegap-project.eu/lt/.

Nordplus projekto „Naujoviški suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtros būdai“(„Innovative Approaches in Developing Key Competences for Adults“) pagrindinis tikslas yra parengti keturis naujoviškus nuotolinio mokymosi modulius, skirtus suaugusiesiems lavinti įvairias bendrąsias kompetencijas. Vienas šių modulių yra skirtas verslumo kompetencijai lavinti. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: http://akc.vdu.lt/. Šio leidinio pirmoje dalyje aptariamos socialinio verslo ir verslumo sampratos, paaiškinamas socialinio verslumo kompetencijos turinys ir jos pritaikymo sritys, pateikiama informacija apie socialinio verslo plėtros situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse, aptariama socialinio verslo plėtra kaimiškosiose vietovėse bei moterų įsitraukimo į socialinį verslą Lietuvoje problemos bei perspektyvos.

Leidinio antroje dalyje pristatomi socialiniam verslumui lavinti reikalingi mokymosi moduliai, pateikiant mokomąją medžiagą ir nuorodas į paiešką internete. Taip pat moduliuose pateikiami patirčių atvejai, gebėjimų lavinimosi metodai ir užduotys savarankiškam mokymuisi ir įgytų kompetencijų įsivertinimui.

Leidinys yra skiriamas plačiai skaitytojų auditorijai – besidomintiems ir besidominčioms verslumo gebėjimais ir jo plėtra, ketinantiems / ketinančioms steigti socialinio verslo įmonę, ekonominės, užimtumo, socialinės ir švietimo politikos kūrėjams bei vykdytojams, suaugusiųjų švietimo įstaigų darbuotojams. Taip pat studijuojantiems arba besimokantiems, kuriems svarbi kitų patirtis ir žinios, ko reikia siekiant įkurti socialinį verslą.

8

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

PAGRINDINĖS SĄVOKOS Gebėjimas – lavinama asmens savybė atlikti tam tikras užduotis, spręsti uždavinius, veikti.

Derybos – procesas, kurio metu šalys derasi, kad abi pasiektų norimų tikslų.

Kompetencija – asmens gebėjimas, naudojantis turimomis žiniomis, įgūdžiais, asmeninėmis savybėmis ir patirtimi, atlikti tam tikrą darbą. Kompetenciją lemia mokymosi arba studijų metu įgytos žinios, gebėjimai, susidarytos vertybės bei požiūriai. Kompetencijos kokybė priklauso nuo žmogaus turimos patirties tam tikroje srityje.

Kūrybiškumas – gebėjimas kurti naujas idėjas ir unikalius sprendimus. Įgūdis – iki automatizmo išlavintas asmens mokėjimas.

Lyderystė – asmens savybių visuma arba derinys, skatinantis kitus sekti asmens pavyzdžiu vykdant tam tikrą veiklą; procesas, kai asmuo skatina kitus asmenis siekti grupės arba organizacijos tikslų.

Motyvacija – visuma veiksnių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą; psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo tam tikrai veiklai laipsnį.

Mokymasis – tikslinga veikla, kuria siekiama savarankiškai tobulinti savo teorines ir praktines žinias, įgyti gebėjimų mokantis mokymo įstaigose, savarankiškai arba per profesinės veiklos patirtį.

Rinkodara – valdymo procesas, kurio paskirtis yra nustatyti, numatyti ir pelningai tenkinti klientų poreikius.

Rinkodaros planas – rašytinis planas, paprastai nuodugnus, kuriame aprašomos visos veiklos, pasitelktos įgyvendinant konkretų rinkodaros uždavinį, taip pat jų tarpusavio ryšys laike ir pagal svarbą.

AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

9

Pagrindinės sąvokos

Rinkodaros planavimas – veiklos parinkimas ir jos vykdymo tvarkaraščio sudarymas remiant pasirinktą įmonės rinkodaros strategiją arba tikslus.

Rinkos plėtra – pardavimo didinimo procesas siūlant esamus produktus (ar naujas jų atmainas) naujoms klientų grupėms (palyginus su paprasčiausiu mėginimu padidinti įmonės dalį esamose rinkose).

Rinkos tyrimas – konkrečių rinkų charakteristikų, pvz., vieta, dydis, augimo potencialas ir pastebimas požiūris, tyrinėjimo procesas.

Verslo planas – strateginis dokumentas, kuriame atspindimi pinigų srautai, įmonės prognozės ir veiklos kryptis.

Vartotojas – produktą arba paslaugą perkantis ir naudojantis asmuo.

Vartotojo elgsena – vartotojų pirkimo įpročiai ir elgesio modeliai įsigyjant ir naudojant prekes ir paslaugas.

Kampanija – nenutrūkstanti operacijų, kuriomis siekiama konkretaus rezultato, serija.

Socialinis verslas (angl. „social enterprise“, „social business“) – verslo principų pritaikymas sprendžiant socialines ir aplinkosaugines problemas. Socialinio verslo gaunamas pelnas nėra paskirstomas savininkams arba akcininkams, tačiau investuojamas į konkrečių socialinių problemų sprendimą. Kai kurie socialiniai verslai pasižymi didesne darbuotojų įtrauktimi ir lygmeniu nuosavybės bei sprendimų priėmimo teisių pasidalijimu tarp dalininkų. Socialinis verslas dėl savo lankstumo ir galimybės pritraukti skirtingus materialius ir nematerialius paramos šaltinius gali pasiūlyti savo prekes ir paslaugas netgi pačias mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

Socialinė inovacija (angl. „social innovation“). Inovatyvių metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir pritaikymas, sprendžiant įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas, rinkos mechanizmų įtraukimas. Socialinė inovacija gali būti procesas, kurio rezultatas yra naujų, dažnai netradicinių, sprendimų suradimas. Socialinių inovacijų paplitimą paskatino informacinės technologijos ir pasikeitęs įtakos balansas pavienio asmens, piliečio, vartotojo naudai. Socialine 10

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

Pagrindinės sąvokos

inovacija gali būti principas, kuris pritaikomas kuriant socialinį verslą arba sprendžiant pasirinktą problemą.

Strateginis valdymas – tam tikro subjekto veikla kryptingai darant įtaką tam tikriems objektams, kai siekiama pašalinti trūkumus (išspręsti aktualias problemas), sukurti neproblemiškas situacijas bei paskatinti veikiamų objektų kokybinius pokyčius, numatant šioje veikloje nuolat organizuoti į kokybinius pokyčius orientuotų valdymo sprendimų rengimo ir įgyvendinimo ciklus (Melnikas, Smaliukienė, 2007).

Verslas – ekonominė veikla, kurioje išnaudojamos esamos bei sukuriamos naujos sąlygos siekiant gauti pelno.

Verslumas – polinkis ir gebėjimas imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius siekiant gauti pelno ir prisiimant visą su šia veikla susijusią riziką.

Viešasis interesas (gėris) – visuomenės narių tarpusavio sąveikos principas, kuris reikalauja iš visuomenės narių siekti įgyvendinti savo interesus taip, kad tai nepažeistų kitų visuomenės narių interesų ir netrukdytų siekti jų įgyvendinti.

Vystomasis bendradarbiavimas (angl. „development cooperation“) – tai priemonės politinei, ekonominei ir socialinei padėčiai besivystančiose šalyse gerinti. Vystomojo bendradarbiavimo politika – tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare 2004 m. kartu su kitomis naujosiomis narėmis tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – paremti darnų, nešališką ir visuotinį žmogiškąjį bei socialinį valstybių partnerių vystymąsi. Žmogaus teisių, demokratijos, įstatymų viršenybės, lyčių lygybės ir gero valdymo skatinimas – neatsiejama šios politikos dalis, o dažniausiai ir pirminė sąlyga vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams įgyvendinti. Vystomasis bendradarbiavimas apima ir vystomąjį (globalų) švietimą.

AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

11

Pagrindinės sąvokos

Tarpkultūriškumas – skirtingų etninių, religinių ir kultūrinių grupių atstovų bendras sugyvenimas tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, darantis poveikį žmonių individualiai ir socialinei elgsenai, vertybėms, nuostatoms.

Tvarumas – savybė, nusakanti objekto formos ir turinio išlikimo, išsilaikymo, pastovumo galimybes. Žinios – kompetencijos elementas, kurio pagrindą sudaro mus supančio pasaulio faktų žinojimas ir supratimas. Žinios skirstomos į objektyvias (mokslines), subjektyvias (literatūrines, estetines, meninės išraiškos), moralines (bendras visuomenines normatyvines nuostatas ir laikysenas). Žinios taip pat gali būti skirstomos į teorines (deklaratyvias), praktines (procedūrines) ir profesines (būdingas konkrečiai profesinei veiklai).

12

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

I DALIS VERSLUMO SAMPRATA IR SITUACIJA 1. Verslumo kilmė ir apibrėžimas Kas yra verslumas?

Verslumo sąvoka siejama su mokėjimu iš naujo atrasti galimybes realizuoti save ir kurti ekonominę arba socialinę vertę. Mokslinėje literatūroje verslumo sampratos apibrėžiamos įvairiai. Vieni mano, kad verslumas yra iniciatyva, kiti, kad tai įgimtos ir įgytos žmogaus savybės, leidžiančios jam savarankiškai spręsti ir aktyviai veikti bei rizikuoti. Kaip teigia Adamonienė ir kt., verslumas yra žmogaus gebėjimas organizuoti verslą, įgyvendinti inovacijas, rizikuoti savo turtu siekiant pelno (Adamonienė, Šilingienė, 2008).

Kitų mokslininkų nuomone, verslumui yra svarbūs išoriniai verslumą skatinamieji veiksniai. Esant didesniems verslo užmojams, vieno asmens savybių, profesinės kompetencijos bei patirties nepakanka. Todėl ypač svarbu, kaip žmonės skatinami imtis verslo, nes esminį poveikį verslui daro visuomenė, pasirinkdama, ką pirkti, kiek ji turi pinigų ir kaip reaguoja į vieną ar kitą verslą (Adamonienė, Šilingienė, 2008). Įvairiuose dokumentuose pabrėžiama, kad verslumas yra žmogaus gerovės kūrimo veiksnys. „Verslumas turėtų tapti dažniau taikoma darbo vietų kūrimo ir kovos su socialine atskirtimi priemonė“ (Europos Komisija, 2010). „Būtina kiekvienam piliečiui (įvairaus amžiaus, ne tik pavienėms visuomenės grupėms) sudaryti sąlygas realizuoti savo galimybes ir aktyviai veikti per nuolatinį mokymąsi, žinių kūrimą, kūrybiškumą ir verslumą“. (2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa).

AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

13

I DALIS. VERSLUMO SAMPRATA IR SITUACIJA

Verslumo sąvoka moksliniame diskurse ir publicistikoje anglų kalba (angl. entrepreneurship) siejama su: ▶▶ Mokėjimu iš naujo atrasti galimybes. ▶▶ Galimybe realizuoti save. ▶▶ Kurti ekonominę arba socialinę vertę.

Angliškas žodžis „enterpreneur“ (entrepreneris), kuris yra kilęs iš prancūziško žodžio „entreprendre“. Verčiamas kaip „ko nors imtis“, „ryžtis“, „kurti“.

Prancūzų kalboje „entreprendre“ reiškia imtis įsipareigojimų, siekti galimybių patenkinti poreikius ir norus per naujoves pradėti verslą. 1725 m. žodį „entrepreneur“ (verslininkas) pirmą kartą ekonomikos moksle pavartojo Richard Castillon.

Verslumas tradiciškai apibrėžiamas kaip naujo verslo kūrimas, kuris paprastai prasideda nuo mažo verslo kūrimo, pavyzdžiui, įkuriama įmonė, kuri siūlo tam tikrą produktą arba paslaugą. Kitaip tariant, verslumas – tai gebėjimai ir noras kurti, organizuoti ir valdyti verslo įmonę prisiimant riziką siekiant pelno. Tradiciškai verslininkas buvo apibrėžiamas kaip asmuo, kuris organizuoja verslą ir vadovauja bet kuriai įmonei, paprastai pasižymintis iniciatyvumu ir nebijantis rizikuoti. Užuot dirbęs kaip darbuotojas, verslininkas koordinuoja verslą ir prisiima visą riziką ir atlygį už tam tikrą verslo įmonę, idėją, prekę arba paslaugą, siūlomą parduoti. Verslininkas paprastai tampa lyderiu kuriant naujas verslo idėjas arba diegiant verslo procesų naujoves. Verslininkai gerai suvokia verslo kūrimo galimybes, įžvelgia šias galimybes ten, kur vartotojų poreikiai dar nėra patenkinti, yra pasirengęs rizikuoti, siekdamas šiuos poreikius patenkinti. Verslumo dvasiai yra būdingas naujovių kūrimas ir rizikos prisiėmimas. Ši verslumo dvasia ir ja grindžiamas elgesys reiškiasi ne tik pelno siekiančių įmonių sektoriuje, bet ir pelno nesiekiančiose organizacijose, įskaitant savanoriško sektoriaus grupes, labdaros organizacijas ir valstybines institucijas. Pavyzdžiui, socialinio verslo srityje verslininkai jungia verslo veiklą su humanitariniais, aplinkosaugos arba bendruomenės tikslais.

14

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

1. Verslumo kilmė ir apibrėžimas

Verslininkas paprastai valdo komercinę įmonę, valdydamas gamybos veiksnius – žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius, kurie reikalingi verslo galimybei išnaudoti. Jis veikia kaip vadybininkas ir prižiūri įmonės steigimą bei augimą. Verslo plėt­ ra – tai procesas, kurio metu asmuo (arba komanda) nustato verslo galimybes ir įgyja bei išnaudoja reikalingus išteklius, reikalingus jo išnaudojimui. Verslo galimybių išnaudojimas apima verslo plano parengimą, darbuotojų paiešką ir įdarbinimą, finansinių ir materialinių išteklių įsigijimą, lyderystės užtikrinimą ir atsakomybę už įmonės sėkmę arba nesėkmę. Ekonomistas Josephas Schumpeteris (1883–1950) teigė, kad verslininko vaidmuo ekonomikoje yra „kūrybingas sunaikinimas“ kuriant naujoves, kurios sunaikina senąsias pramonės šakas, kartu pradedant iškilti naujomis pramonės šakomis ir veikloms. Anot Schumpeterio, pokyčiai ir nuolatinė kaita, kurią sukelia naujovių siekiantis verslininkas yra sveikos ekonomikos norma (Schumpeter, 1998).

Verslas steigiamas ir plėtojamas tam tikroje ekosistemoje, kuri dažnai apima vyriausybės programas ir paslaugas, skatinančias verslą ir remiančias verslininkus bei įmones, nevyriausybines organizacijas, pvz., smulkiojo verslo asociacijas ir organizacijas, teikiančias patarimus verslininkams (pvz., per verslumo centrus arba interneto svetaines), smulkiojo verslo interesų gynimo organizacijas, kurios vykdo lobistinę veiklą dėl didesnės paramos verslo skatinimo programoms ir smulkesniems verslininkams palankių įstatymų. Verslo skatinimas taip pat apima verslumo ugdymo ir mokymo programas, kurias siūlo mokyklos, kolegijos ir universitetai.

Kas yra verslininkas?

Verslininkas (nuo žodžio verstis) – fizinis asmuo, užsiimantis verslu ir veikiantis savarankiškai, savo rizika, savo vardu ir tam naudojantis savo turimas lėšas.

Verslininko veikla nereikalauja specialaus arba valstybės reguliuojamo išsilavinimo. Socialinės rinkos arba laisvosios rinkos valstybėse AR GEBAME BŪTI VERSLŪS?

15

I DALIS. VERSLUMO SAMPRATA IR SITUACIJA

verslininkai ugdomi bei skatinami nuo pat mokyklos (dėstomi ekonomikos, verslo vadybos pagrindai).

Verslininko veiklą renkasi asmenys, kurie nori veikti nepriklausomai, būti sau darbdaviais, prisiimant su savarankiška veikla susijusią riziką ir atsakomybę. Verslininko veiklos rezultatai priklauso nuo jo verslumo, gebėjimo susieti rinkos paklausą ir pasiūlą. Ši žmogiškojo kapitalo panaudojimo ir savirealizacijos forma iš esmės priklauso tik nuo paties asmens ir jo asmeninės iniciatyvos.

Nėra konkrečių bruožų, kurie būtų būdingi visiems verslininkams, tačiau daugelis turi keletą bendrų savybių. Jenny Ta, socialinės komercijos platformos „Sqeeqee“ įkūrėjas ir generalinis direktorius teigia, kad sėkmingi verslininkai paprastai yra įsitikinę savo idėja ir pasitiki savimi(https://www.huffingtonpost.com/laura-dunn/women-inbusiness-qa-jenny-q-ta_b_6683218.html).

Jie yra tvirti, bet supranta savo apribojimus. Vietoj to, kad būtų laikomasi status quo, verslininkai nepaiso nustatytų taisyklių ir dažnai siekia daryti tai, kam kiti gali neturėti drąsos. Jie taip pat pasirengę nesėkmei ir verslo pradėjimui iš naujo, išmokstant iš nesėkmių pamokas, kaip kurti kažką nauja ir patobulinti. M. Gotlieb, konsultacinės firmos „Hustle Branding“ įkūrėjas, teigia: „Verslininkas yra tas, kuris gali priimti bet kokią idėją, nesvarbu, ar tai yra produktas ir (arba) paslauga, ir turi įgūdžių, norą ir drąsą rizikuoti, kad darytų viską, ką reikia, kad šią idėją paverstų realybe, perspektyviu produktu ir (arba) paslauga, kurios žmonės nori arba kurios jiems reikia“ (http:// hustlebranding.com/2015/09/03/the-only-reason-to-start-a-business/).

Patarimai pradedantiems verslininkams Yra keli svarbūs patarimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, jei esate pasirengęs eiti į verslo pasaulį (1 pav.).

Mokykitės iš kitų nesėkmių. Užuot žavėjęsi retais sėkmingo verslo atvejais, analizuokite verslo nesėkmių atvejus. Tokia analizė labai padidins jūsų sėkmės tikimybę, nes dauguma įmonių padarė bendrų klaidų, kurios nulėmė jų žlugimą. Sėkmės siekis turi būti grindžiamas mokymusi iš kitų klaidų.

16

Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

Mokomojoje knygoje aptariamos verslumo, socialinio verslo bei socialinio vers­lumo sampratos, pristatomas socialinio verslumo kompetencijos turinys ir verslumo kompetencijos lavinimo moduliai, pritaikyti socialinio verslo kūrimo ir plėtros poreikiams.

Mokomoji knyga skirta užsiimantiems socialiniu verslu asmenims ir organizacijoms, studijuojantiems universitete, kolegijoje, profesinio mokymo centre, besimokantiesiems bendrojo ugdymo mokyklose.

Genutė Gedvilienė Vidmantas Tūtlys

AR GEBAME BŪTI VERSLŪS? Mokomoji knyga

Redaktorė Teresė Leskauskienė Maketuotoja ir viršelio dailininkė Jelena Babachina Iliustracijos – Designed by Freepik Viršelyje – Designed by Jannoon028 / Freepik 2017-10-20. Tiražas 50 egz.

Užsakymo Nr. K17-085A. Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt Spausdino UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt

GENUTĖ GEDVILIENĖ Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų Edukologijos katedros profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja.

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos narė, EDEN ir Liedem asociacijos narė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Koordinavimo tarybos narė.

Yra atlikusi ir pastaraisiais metais tyrinėja suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų vystymą, verslumą ir savanorystę. Taip pat mokymosi grupėse metodų pritaikymo problemas, mokymo ir mokymosi paradigmą, mokymosi vertinimą ir įsivertinimą įvairių institucijų lygmenyse, interaktyvių technologijų plėtotę. Yra atlikusi socialinių ir kognityvinių gebėjimų, socialinės kompetencijos, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimus. Bendraautorystėje ir autorė viena yra parengusi 4 monografijas, 3 mokslo ir tyrimų studijas, iš jų 2 anglų kalba, 2 vadovėlius aukštųjų mokyklų studentams, vienas jų patvirtintas LR Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijoje, 124 publikacijas nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, 16 metodinių ir mokomųjų knygų studentams ir suaugusiesiems. Skaičiusi per 60 pranešimų praktinėse ir mokslo konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

VIDMANTAS TŪTLYS Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas. Mokslinių tyrimų interesų sritys: profesinio rengimo politika, kvalifikacijų sistemų plėtra, darbo rinkos politika, dirbančiųjų tęstinio profesinio mokymo plėtra, migracijos poveikis mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui. Dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose bei Europos Sąjungos profesinio rengimo ir mokymosi visą gyvenimą plėtros projektuose. Dalyvauja Europos profesinio rengimo tyrėjų tinklo VETNET veikloje. Dalyvavo rengiant 4 mokslines monografijas lietuvių ir užsienio kalbomis, parengė per 30 publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, skaitė per 30 pranešimų nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienio šalyse.

9 786094 67317 7