1
ARCHITEKTŪRINIAI PA S I VA I K Š Č I OJ I M A I I R PAV E L D O S A U G O S AKTUALIJOS SKIRIAMA
NIJOLEI LUKŠIONYTEI
3
V Y TA U TO D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E TA S
ARCHITEKTŪRINIAI PA S I VA I K Š Č I OJ I M A I I R PAV E L D O S A U G O S AKTUALIJOS SKIRIAMA
NIJOLEI LUKŠIONYTEI MOKSLO STRAIPSNIŲ RINKINYS
KAUNAS
201 7
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
4
Recenzentės doc. dr. RASA BUTVILAITĖ, Vilniaus dailės akademija doc. dr. EGLĖ NAVICKIENĖ, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Mokslo straipsnių rinkinys apsvarstytas ir rekomenduotas leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros posėdyje 2017 m. rugsėjo 11 d., protokolo Nr. 129, ir Menų fakulteto tarybos posėdyje 2017 m. rugsėjo 13 d., protokolo Nr. 78.
Sudarytoja doc. dr. AUŠRINĖ KULVIETYTĖ-CEMNOLONSKĖ Tekstų autorės AUŠRINĖ KULVIETYTĖ-CEMNOLONSKĖ MARIJA DRĖMAITĖ JOLITA BUTKEVIČIENĖ MARIJA RUPEIKIENĖ AISTĖ BIMBIRYTĖ-MACKEVIČIENĖ DALIA KLAJUMIENĖ VILTĖ MIGONYTĖ-PETRULIENĖ RAIMONDA SIMANAITIENĖ DALIA RAMONIENĖ IVETA DABAŠINSKIENĖ Skyriaus Pasivaikščioti su Nijole: asmeninio fotoarchyvo fragmentai sudarytoja, knygos dailininkė JULIJA TOLVAIŠYTĖ-LEONAVIČIENĖ Knygos rengimą ir leidimą rėmė: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS © Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė, Marija Drėmaitė, Jolita Butkevičienė, Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Marija Rupeikienė, Aistė Bimbytė-Mackevičienė, Dalia Klajumienė, Viltė Migonytė-Petrulienė, Raimonda Simanaitienė, Dalia Ramonienė, Iveta Dabašinskienė, 2017 © Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
ISBN 978-609-467-298-9 (spausdintas)
dizainas ir maketas, 2017
ISBN 978-609-467-297-2 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/9786094672972
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2017
5
TURINYS 6
Pratarmė
8
Nijolės Lukšionytės (1954–2014) bibliografinė rodyklė. Sudarė Aušrinė KULVIETYTĖ-CEMNOLONSKĖ
24
Marija DRĖMAITĖ. Profesorė Nijolė Lukšionytė ir architektūrologijos raida Lietuvoje
32
Nijol ė s Lukši ony tė s t y r imų tę sini ai
34
Jolita BUTKEVIČIENĖ. Urbanistikos vertybės Kauno Žaliakalnio išsaugojimo problema: siekiniai ir realybė
54
Rasa BERTAŠIŪTĖ. Medinio architektūros paveldo saugojimo įpatumai
64
Marija RUPEIKIENĖ. Žemaitkiemio dvaro sodybos architektūros tyrimai
82
Aistė BIMBIRYTĖ-MACKEVIČIENĖ. Aštriosios Kirsnos dvaro raida XVI a. – XX a. viduryje
102
110
Ingrida VELIUTĖ. Savitas, bet (ne) svetimas palikimas: Kauno tvirtovės pirminę funkciją reprezentuojančių šaltinių ir istoriografijos apžvalga D edi ku ojame Nijol e i
112
Dalia KLAJUMIENĖ. Pacų rūmų Vilniuje, Didžiojoje g. 7, XVI a. – XX a. pirmos pusės interjero dekoro elementų atodangos
134
Viltė MIGONYTĖ-PETRULIENĖ. Modernizmas Lietuvos tarpukario (1918–1940) kurortuose kaip socialinis projektas: sanatorijų ir gydyklų architektūra
158
Raimonda SIMANAITIENĖ. XX a. pirmos pusės Lietuvos pramoninių stiklo dirbinių meninio vaizdo ypatumai ir kai kurie jų išsaugojimo aspektai
170
Dalia RAMONIENĖ. Lietuvos architektai Displaced Persons stovyklose Vokietijoje 1944–1950 metais
186
Iveta DABAŠINSKIENĖ. Valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas Lietuvoje, saugant pramonės paveldą
194
Api e autor iu s ir autor i ai api e N. Lukši ony tę
200
Pa siv aikš č i oti su Nijol e: a sme nini o fotoarchy v o f rag me ntai
252
Iliustracijų sąrašas
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
6
P R ATA R M Ė
Šis leidinys – tai menotyrininkų mokslinės minties dedikacija, jų padėka ir pagarba iškiliai architektūros tyrinėtojai ir paveldosaugos specialistei Nijolei Lukšionytei (1954–2014). Mintis tokiu būdu įprasminti jos nuveiktus darbus, įvairiapusiškai įvertinti jų reikšmę bei tęstinumą kilo dar 2014 m., atsisveikinant su N. Lukšionyte. Tuomet idėjos iniciatorė buvo jos mokinė Ingrida Veliutė, kuri pradėjo telkti buvusius profesorės doktorantus, dirbančius gana plačiame menotyros lauke ir aktyviai prisidedančius prie Lietuvos kultūros politikos formavimo. Pamažu ši idėja išsiplėtė ir virto platesniu projektu, subūrusiu didesnį ir įvairesnį mokslininkų būrį.
Leidinys, kurio pavadinime nuskamba nuoroda į populiarųjį profesorės straipsnių ciklą Pasi vaikščiojimai po Kauną, pradedamas faktologine informacija apie N. Lukšionytę, jos gyvenimo ir veiklos datomis bei išsamia darbų bibliografine rodykle, kuri lig šiol nebuvo parengta ir publikuota. Šią faktologinę medžiagą reikšmingai įprasmina M. Drėmaitės straipsnis, skirtas N. Lukšionytės architektūrologinei veiklai pristatyti ir įvertinti. Jame skaitytojas atras N. Lukšionytės profesinės veiklos biografiją ir galės suvokti jos darbų mastą, gylį ir reikšmę platesniame Lietuvos architektūros tyrimų kontekste.
Savo moksliniais tekstais pagerbti jos atminimą nusprendė daug žymių architektūrologijos, paveldosaugos ir dailėtyros specialistų. Tai buvę jos mokiniai doktorantai, atstovaujantys skirtingoms mokslo institucijoms (doc. dr. Marija Drėmaitė (VU istorijos fakultetas), doc. dr. Raimonda Simanaitienė (VDU Menų fakultetas), dr. Ingrida Veliutė (VDU Menų fakultetas ir VDA Kauno fakultetas), dr. Viltė Migonytė-Petrulienė (VDU Menų fakultetas), Iveta Dabašinskienė, pradėjusi rengti disertaciją vadovaujant N. Lukšionytei (VDU Menų fakultetas). Leidinio idėją palaikė ir N. Lukšionytės kolegės iš Architektūros ir statybos instituto: dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Marija Rupeikienė. Reikšminga N. Lukšionytės veikla, jos kolegiškas bendradarbiavimas komisijose, draugijose, įvairiose organizacijose ir projektuose paskatino atsiliepti tokius žymius Vilniuje besidarbuojančius tyrėjus, kaip dr. Dalia Klajumienė (VDA Dailėtyros institutas), dr. Dalia Ramonienė (VDA Dailėtyros institutas), ir jaunus mokslininkus, viena iš jų – Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė. Prisijungė ir artimiausi kolegos iš paskutinės N. Lukšionytės darbovietės – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto: dr. Jolita Butkevičienė ir šio leidinio sudarytoja doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė. Šių autorių ryšiai su profesore, jų formalus ir kolegiškas santykis, išsakytas suasmeninta forma, sugulė į atskirą nedidelę leidinio dalį Apie autorius ir autoriai apie N. Lukšionytę.
Didžioji rinkinio dalis – tai dešimties autorių straipsniai, vienaip ar kitaip prisiliečiantys prie N. Lukšionytės nagrinėtų temų ar laikotarpio ir atskleidžiantys jos mokslinių idėjų svarbą, aktualumą bei tęstinumą. Dalis mokslininkų, kurių tekstai sugrupuoti į skyrių N. Lukšionytės tyrimų tęsiniai, tiesiogiai remiasi profesorės atliktais darbais, papildydami juos naujais faktais ar naujomis interpretacijomis. Tai J. Butkevičienės siekis atskleisti urbanistinės vertybės – Kauno miesto Žaliakalnio dalies (U 31) – apsaugos reglamento, kuris buvo parengtas vadovaujant N. Lukšionytei, principus ir įvertinti šiandienę vietovės apsaugos būklę. Profesorei buvusi tokia aktuali medinės architektūros ir jos apsaugos tema, vyravusi paskutiniuose jos projektuose, yra naujai iškelta R. Bertašiūtės straipsnyje. Lietuvos dvarų architektūra – viena plačiausiai išplėtotų N. Lukšionytės temų. Tad Marija Rupeikienė ir Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, remdamosi jos tekstais apie Žemaitkiemio (Babtyno) bei Aštriosios Kirsnos dvaro sodybų architektūrą, žengia toliau, išsamiai atskleisdamos šių objektų architektūrinę raidą bei ypatumus. XIX a. architektūra bei architektūros istoriografijos tyrimai, reikšmingai reprezentuojantys N. Lukšionytės mokslinius interesus, pratęsiami Ingridos Veliutės straipsnyje, skirtame Kauno tvirtovės pirminę funkciją reprezentuojančių šaltinių ir istoriografijos apžvalgai.
P r ata r m ė
7
Kitame skyriuje – Dedikuojame Nijolei – sutelkti mokslininkų darbai, kurie nors ir netiesiogiai, bet visgi atskirais aspektais sietini su profesorės mokslinių interesų lauku. Tai Vilniaus istorizmo ir moderno architektūra, tarpukario modernizmas, atskirų architektų kūrybinės biografijos, architektūros istorijos pakraščiuose likusių temų atradimas ir iškėlimas, instituciniai paveldosaugos klausimai ar net dailė ir jos aktualijos, tema, kurią N. Lukšionytė gvildeno ankstyvuoju savo profesinės veiklos etapu dar studijų metais VDA ir tuoj po jų baigimo. Tad Dalios Klajumienės, Dalios Ramonienės, Raimondos Simanaitienės, Viltės Migonytės-Petrulienės ir Ivetos Dabašinskienės tekstai atliepia N. Lukšionytės tyrimų įvairovę ir reikšmingai praturtina visą leidinį. Knygoje norėta kuo išsamiau pristatyti šią iškilią asmenybę, tad nuspręsta mokslinę medžiagą papildyti jos kūryba ir nuotraukomis iš asmeninio archyvo. Tai Nijolės piešiniai, jos pamėgta batika ir nuotraukose užfiksuoti portretai, draugai, kelionės, atsitiktinai sutikti žmonės, šmaikščios kasdienybės detalės ir, žinoma, architektūra. Tad norisi padėkoti N. Lukšionytės dukroms Julijai ir Teresei, sutikusioms atrinkti ir publikuoti šeimai priklausančią medžiagą. Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė
Nijolė Lukšionytė, ~1983
8
Nijolės Lukšionytės (1954–2014) bibliografinė rodyklė s u d a r ė Au š r i n ė K U LV I E T Y T Ė - C E M N O L O N S K Ė ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
N I J O L Ė S LU K Š I O N Y T Ė S (1954–2014) BIBLIO GRAFINĖ RODYKLĖ Sudarė Aušr inė K U LV I E T Y T Ė - C E M N O L O N SK Ė | VY TAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Gyvenimo ir veiklos datos 1954
balandžio 30 d. gimė Ežaičiuose, Klaipėdos rajone
1961–1965
mokėsi Ežaičių pradinėje mokykloje
1965–1972
mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje
1972–1977
studijavo meno istoriją ir teoriją LSSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Įgijo menotyrininkės specialybę
1978–1981
mokėsi Statybos ir architektūros instituto aspirantūroje
1984
Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute Maskvoje apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos architektūros stilių raida 1830–1920 metais“ (1993 m. nostrifikuota, patvirtinant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį)
1977–1983
Architektūros ir statybos instituto Kaune architektūros istorijos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė
1982
ištekėjo už Justo Tolvaišio (1954–2008), dailininko grafiko, knygų iliustratoriaus
1983–2000
Architektūros ir statybos instituto Kaune architektūros istorijos sektoriaus vyresnioji mokslinė bendradarbė
1985
gimė duktė Julija Tolvaišytė
1992
gimė duktė Teresė Laima Tolvaišytė
1996–1997
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros vyr. asistentė
1998–2006
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros vyresnioji mokslo darbuotoja
2003–2005
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros docentė
2006–2014
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja
2011
ištekėjo už Algimanto Gavenausko
2014
lapkričio 28 d. mirė Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse
Narystės ir ekspertinė veikla 1989–1991
Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos narė
1990–2014
LR kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertizės specialistė
1991–1992
Lietuvos mokslininkų sąjungos Paveldotyros skyriaus narė ir viena iš organizatorių
1992–2014
Lietuvos nacionalinio komiteto ICOMOS narė
1995–2014
Lietuvos dailės istorikų draugijos narė
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
9
1990–2014
Lietuvos dailininkų sąjungos narė
2002–2014
Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narė
2002–2009
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė
2005–2014
Lietuvos mokslo tarybos ekspertė
2005–2010
Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė
2008–2014
Metraščio „Gimtasai kraštas“ redkolegijos narė
2010–2014
Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkė
Stipendijos ir apdovanojimai 1984
Savaitraščio „Literatūra ir menas“ premija už dailės ir architektūros kritiką
1988
LTSR architektų sąjungos specialus prizas už 1988 m. paskelbtą seriją straipsnių, skirtų Lietuvos architektūros praeities meistrų kūrybai, išspausdintų „Statyboje ir architektūroje“
1997–1998
Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio valstybinė stipendija
2001
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus diplomas už architektūros mokslo ir kritikos darbus
2003
Lietuvos dailės istorikų draugijos diplomas už geriausius 2002–2003 m. menotyros leidinius
2003
Kauno meno kūrėjų asociacijos diplomas už knygos Kauno dailininkai: pėdsakai laike mokslinį redagavimą
2006
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už kūrybišką istorinės atminties žadinimą ir Lietuvos architektūros paveldo aktualizavimą veikaluose „Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir modernumo dermė“, 2002; „Vilniaus architektai 1850–1914“ (lenkų k.), 2005.
Mokslininkų rengimas Raimondos Simanaitienės daktaro disertacijos XX a. Lietuvos stiklo plastikos meninio vaizdo raida (2003, VDU) vadovė Marijos Drėmaitės daktaro disertacijos Pramonės ar chitektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistiniai ypatumai, kultūrinė reikšmė (2006, VDA) vadovė Vaidos Almonaitytės-Navickienės daktaro disertacijos Kauno miestovaizdžio fotografija 1861–1969 me tais (2006, VDU) vadovė Virginijos Vitkienės daktaro disertacijos Medžiagiš kumo iškalba Lietuvos šiuolaikiniame mene (2008, VDU) vadovė Ingridos Veliutės daktaro disertacijos Kauno tvirto vės istorinis bei architektūrinis paveldas ir jo animavi mo galimybės (2012, VDU) vadovė
Almanto Bružo daktaro disertacijos Miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmė. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos atvejai (2014, VDA) vadovė Vadovavo Ivetos Dabašinskienės daktaro disertacijos rengimui 2011–2014 m. Vadovavo Viltės Migonytės-Petrulienės daktaro disertacijos rengimui 2012–2014 m.
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
10
PUBLIKACIJOS ARCHITEKTŪROS ISTORIJOS IR PAVELDOSAUGOS TEMOMIS Monografijos 1.
Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikate dra bazilika (bendraautoriai Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė, Vaida Kamuntavičienė). Sud. Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė. Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008. ISBN 9789955960836.
2.
Architekci Wileńscy 1850–1914. Bydgoszcz: Biblioteka Wileńskich Rozmaitości, 2005. ISBN 83-87865-51-6.
3.
Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir mo dernumo dermė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos l-kla, 2002. ISBN 9986571790.
4.
Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915). Kaunas: Vytauto Didžiojo un-to leidykla, 2001. ISBN 9986501814.
5.
Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė. Kn. 18. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos l-kla, 2000. ISSN1392-0316.
6.
Kauno technologijos universiteto pastatai: istori ja ir architektūra (bendraautoriai Jurgis Bučas, Jonas Minkevičius, Jolita Kančienė). Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, 2000. ISBN 9986138590.
7.
Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m. T. III (bendraautoriai A. Jankevičienė, V. Levandauskas, M. Rupeikienė). Vilnius: Savastis, 2000. ISBN 9986-420-32-6.
8.
Kauno architektūra (bendraautoriai K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, J. Kančienė, V. Levandauskas, J. Minkevičius, A. Miškinis, M. Rupeikienė). Vilnius: Mokslas, 1991. ISBN 5-420-00641-3 (19 straipsnių ir įvado dalis).
9.
Vilniaus architektūra (bendraautoriai J. Bučas, K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, D. Juchnevičiūtė, V. Jurkštas, R. Kazlauskas, N. Kitkauskas, A. Kunigėlis, V. Levandauskas, J. Minkevičius, A. Miškinis, M. Poželaitė, E. Purlys, M. Purvinienė, M. Rupeikienė, N. Tarnauskienė, P. Vitas, V. Zubovas). Vilnius: Mokslas, 1985 (12 straipsnių ir įvado dalis).
Daktaro disertacija 10.
Стилевое развитие архитектуры Литвы в период 1830–1920х годов. Специальность 18.00.01 – Теория и история архитектуры. Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата искусствоведения. Москва, 1984.
Habilitacinis darbas 11.
Romantizmo, istorizmo ir moderno architektū ra Lietuvoje: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga: humanitariniai moks lai, menotyra (03H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. ISBN 9955-12-095-9.
Vadovai, albumai 12.
Modernas 1900–1918. In: Vilnius, 1900–2012: naujosios architektūros gidas. 2-asis papild. ir patais. leid. Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 11–57. ISBN 9789955235170.
13.
Medinis Kaunas. Wooden Kaunas: [fotoalbumas: fotografijos Andriaus Surgailio, tekstas Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės; sud. Laima Laučkaitė]. Vilnius: Versus aureus, 2008. ISBN 9789955341420.
14.
Pilis un muižas: Igaunijā, Latvijā, Lietuvā (bendraautoriai Ants Heins ir Jānis Zilgalvis). Rīga: Elpa, 2007. ISBN 9984743446.
15.
Vilnius, 1900–2005: naujosios architektūros gidas (bendraautoriai Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Jūratė Tutlytė, Tomas Grunskis, Diana Kontrimaitė, Renata Vaičekonytė–Kepežinskienė ir Aida Štelbienė). Vilnius: Architektūros fondas, 2005. ISBN 9955981202.
16.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia (bendraautorė Laima Šinkūnaitė): [istorija, dailė, architektūra]. Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2005. ISBN 9955-9608-2-5.
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
Mokslo leidinių, žurnalų, duomenų bazių sudarymas 17.
18.
26.
Meno istorija ir kritika (Art history & criti cism): Meno istorijos riboženkliai (Landmarks of art history). Sud. Nijolė Lukšionytė ir Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo un-to leidykla, 2011, t. 7.
Menotyros publikacijos tarpukario Vilniuje ir Kaune (bendraautorė Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė). Meno istorija ir kritika (Art History & Criticism): Meno istorijos riboženkliai. 2011, t. 7, p. 218–232. ISSN 1822-4555.
27.
Medinės architektūros duomenų bazės http://www.archimede.lt sumanytoja ir vadovė (2009–2014).
Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. Urbanistika ir architektūra (Town Planning and Architecture). 2011, t. 35, nr. 2, p. 129–140. ISSN 1392–1630.
28.
Latvijas un Lietuvas sakrālās arhitektūras saiknes: 19. gs. otrajā pusē – 20. gs. sākumā (bendraautorius Jānis Zilgalvis). Latvijas Zinātņu akademijas vēstis. Section A: Human and Social Sciences. Riga: Akademijas laukums. 2011, t. 65, no. 5–6, p. 36–52. ISSN 1407-0081.
29.
Salantų miestelio neogotika. In: Salantų bažny čia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 119–139. ISBN 9786094470165.
30.
Wooden towns. In: Wooden heritage in Lithua nia. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2011, p. 35–45. ISBN 9789955736363.
31.
Vilniaus architektūra menotyrininko žvilgsniu – nuo Mariano Sokołowskio iki Vlado Drėmos. In: Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai. Vilnius: VDA leidykla, 2010, p. 257– 270. ISBN 9786094470004.
32.
Šiluvos koplyčia – unikalus XX a. pradžios architektūros pavyzdys. Meno istorija ir kritika (Art History & Criticism): Šiluva Lietuvos kul tūroje. 2009, t. 5, p. 86–94. ISSN 1822-4555.
33.
Miesto kultūra: nuo istorizmo iki moderno. In: Lietuva 1009–2009. Sud. Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 461–470. ISBN 9789955854531.
34.
Žaliakalnio kultūrinės vertybės. In: Kauno savasties ženklai. Kaunas: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009, p. 133–143. ISBN 9789955566083.
35.
Romantizmo sklaida architekto Tomo Tišeckio projektuose, skirtuose Lietuvos dvarams. Acta Academiae artium Vilnensis: Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrimai. 2008, t. 47/48, p. 195–216. ISSN 1392-0316.
36.
Kauno miesto raidos ir planavimo apžvalga. In: Kauno miesto planai: XIX a. – XX a. pirmoji pusė. Kaunas: Naujasis lankas, 2007, p. 5–24. ISBN 9789955034209.
Moksliniai straipsniai vienkartiniuose ir serialiniuose mokslo, meno ir kultūros leidiniuose 19.
Viduramžių architektūros interpretacijos Vaclovo Michnevičiaus bažnyčių projektuose. Meno istorija ir kritika (Art History & Criti cism): Kultūros paveldas: medžiagiškumo ir simbolinių prasmių sąveika. 2014, t. 9, p. 74–88. ISSN 1822-4555.
20.
Kaunas architecture in wood. Lituanus: Lithu anian Quarterly Journal of Arts and Sciences. Chicago: Lituanus foundation. 2013, vol. 59. no. 1, p. 35–53. ISSN 0024–5089.
21.
Apie ekologiją paveldosaugoje. Journal of Ar chitecture and Urbanism. Vilnius: Technika. 2013, vol. 37, no. 1, p. 42–50. ISSN 2029-7955.
22.
Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai (bendraautorė Jolita Butkevičienė). Vytauto Didžiojo universiteto mokslo klasteriai. Kaunas Vytauto Didžiojo universitetas. 2013, t. 2, p. 45–56. ISSN 2351-5074.
23.
24.
25.
11
Iš lietuviškos paveldosaugos paraščių: trys istorijos. Journal of Architecture and Urbanism. Vilnius: Technika. 2012, vol. 36, no. 1, p. 54–62. ISSN 2029–7955. Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai (bendraautorė Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė). In: Vytauto Didžiojo universiteto mokslo klasteriai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 47–60. ISBN 9789955128229. Menotyros mokslas tarpukario Vilniuje. Meno istorija ir kritika (Art History & Criticism): Meno istorijos riboženkliai. 2011, t. 7, p. 64–76. ISSN 1822-4555.
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
12
37.
Prądy racjonalistyczne w architekturze Wilna około 1910 roku. In: Studia z architektury no woczesnej. Architektura i wnętrza 1905–1923. Toruń: Wydawnictwa UMK, 2007, t. 2, p. 59–67. ISBN 9788323121176.
38.
Architektūrologijos raida Lietuvoje: kelios pastabos apie pločio ir gylio matmenis. In: Lie tuvos dailės istorikų draugijos biuletenis 2006. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 32–40. ISBN 9955624531.
39.
Литовско–Латышские архитектурные связи в конце 19 – в начале 20 вв. In: Literatūra un kultūra: process, mijiedarbība, problēmas: Zinātnisko rakstu krājums. Daugavpils: Saule, 2006, t. 8, p. 295–302. ISBN 9984143198.
40.
Astravo dvaro sodybos ypatybės. Žiemgala: istorijos ir kultūros žurnalas. 2006, nr. 1(17), p. 17–21. ISSN 1392-3781.
41.
Buildings in Vilnius. In: Jewish cultural herita ge in Lithuania. Vilnius: Versus aureus, 2006. p. 71–84. ISBN 9955-699-47-7.
42.
Buildings in Kaunas. In: Jewish cultural herita ge in Lithuania. Vilnius: Versus aureus, 2006. p. 85–112. ISBN 9955-699-47-7.
43.
Bažnyčios istorijos ir architektūros bruožai. In: Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, t. 2, p. 18–28. ISBN 9955624221.
49.
„Meno šventovės“ vaizdinys XX a. pradžios Vilniaus pastatuose. In: Dailės istorijos studijos. XX amžiaus pradžios Vilnius: modernėjančios kultūros židinys. Vilnius: Kultūros filosofijos ir meno institutas, 2004, t. 1, p. 100–112. ISBN 9986638488.
50.
Apie Kauno Žaliakalnio apsaugos reglamentą. In: Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška: straipsnių rinkinys. Vilnius: Savastis, 2003, p. 172–182. ISBN 9986420504.
51.
Frykų dvarelis laikmečio lūžiuose. In: Kauno istorijos metraštis. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2002, t. 3. p. 91–98. ISBN 9955530014.
52.
Žagarės dvaro architektūros ypatybės. Žiemga la: istorijos ir kultūros žurnalas. 2002, nr. 1(9), p. 34–38. ISSN 1392-3781.
53.
Plastyczno-architektoniczne koncepcje Antoniego Wiwulskiego. Przegląd wschodni. Warszawa: Studium Europy Wschodniej. 2001, t. VII, zeszyt 4(28), p. 1397–1408. ISSN 0867-5929.
54.
Antano Vivulskio kūrybos kelrodžiai. Nau jasis židinys – Aidai. Vilnius. 2001, nr. 1–2, p. 43–47. ISSN 1392-6845.
55.
Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūriniai Vilniuje. Kultūros paminklai: mokslinių straips nių rinkinys. Vilnius: Kultūros paveldo centras. 2001, nr. 8, p. 170–183. ISSN 1392-155X.
56.
Nauji duomenys apie Kauno vienuolynų pastatus. Kultūros paminklai: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Kultūros paveldo centras. 2001, nr. 8, p. 184–190. ISSN 1392-155X.
57.
Renavo dvaro ansamblio meninės ypatybės. In: Renavas. Serija Žemaičių praeitis. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, d. 9. p. 74–90. ISBN 9986571715.
44.
Šiaurės Lietuvos dvarai. Žiemgala: istorijos ir kultūros žurnalas. 2005, nr. 1(15), p. 23–26. ISSN 1392-3781.
45.
Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos nuostatos. Meno istorija ir kritika (Art History & Criticism). Kultūros paveldas: pra rastos vertybės, neišnaudotos galimybės. 2005, nr. 1, p. 24–31. ISBN 9955-12-108-4.
46.
Kauno pastatai. In: Žydų kultūros paveldas Lie tuvoje. Vilnius: Savastis, 2005, p. 71–90. ISBN 9986-420-65-2.
58.
Architektūrinio racionalizmo pamokos. Darbai ir dienos. 2001, t. 28, p. 165–173. ISSN 1392-0588.
47.
Vilniaus pastatai. In: Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. Vilnius: Savastis, 2005, p. 59–69. ISBN 9986-420-65-2.
59.
48.
Plungės bažnyčios architektūra. In: Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. Plun gė, Kuliai, Stalgėnai, Pakutuvėnai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004, p. 60–68. ISBN 9955624116.
Kartofliškių palivarko pėdsakai naujamiestyje. Kauno istorijos metraštis. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, t. 2, p. 38–48. ISBN 9986501466.
60.
Architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio meninės idėjos. In: Mokslo darbai 1999 m. Architektūros ir statybos institutas (ataskaitų santraukų rinkinys). Kaunas, 2000, p. 9–13.
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
13
61.
Rokiškio bažnyčia: Statybos istorija ir meniniai bruožai. In: Rokiškis: miestas, kraštas žmonės. Vilnius: Diemedis, 1999, p. 239–262. ISBN 9986230616.
74.
62.
Karpių dvaras Joniškėlyje. Žiemgala: istorijos ir kultūros žurnalas. 1999, nr. 2, p. 130–140. ISSN 1392-3781.
63.
Kas statė XIX amžiaus Kauną? Kauno istorijos me traštis. 1998, t. 1, p. 80–90. ISBN 9986-501-16-4.
Mokslo populiarinimo straipsniai žurnaluose, dienraščiuose, smulkiojoje spaudoje ir žinių portaluose
64.
65.
66.
67.
68.
Renavo dvaro ansamblis. Plinkšių dvaro ansamblis. In: Seda: Parapijos istorija ir dailės paminklai. Serija Žemaičių praeitis. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, d. 5, p. 164–171. ISBN 9986571200. Paskutinių Vilniaus universiteto architektūros katedros absolventų veikla. Lietuvos dailė europiniame kontekste. Serija Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė. Vilnius. 1995, nr. 5, p. 240–247. ISBN 1392-0316-4. Vilniaus architektai (1850–1914). In: Europos dailė. Lietuviškieji variantai. Vilnius: Leidybos centras, 1994, p. 227–269. ISBN 998603034X. Visuomeniniai Vilniaus XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios pastatai. Menotyra. 1994, nr. 2, p. 88–98. ISSN 1392–1002. Architektas Vaclovas Michnevičius: biografijos ir kūrybos štrichai. Nuo gotikos iki romantiz mo. Senoji Lietuvos dailė. Vilnius: Academia, 1992, p. 216–227. ISBN 5899421452.
69.
Architektura wilenska lat 1860–1914. Architek tura XIX i początku XX wieku. Wrocław, Warszawa, Kraków, 1991, p. 163–180.
70.
Kolonie mieszkaniowe Wilna u schylku XIX i na początku XX wieku. Iniciatywa budowlana Józefa Montwiłła. In: Kwartalnik architek tury i urbanystiki. Warszawa, 1989, nr. 1–2, p. 91–105. ISSN 0023-5865.
71.
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus gyvenamųjų namų kompleksai. LTSR archi tektūros klausimai. Vilnius, 1988, t. IX, sąs. I, p. 91–104.
72.
Istorizmo architektūros daugiabučiai nuomojami namai Vilniuje. LTSR architektūros klausi mai. Vilnius, 1986, t. VII, sąs. II, p. 70–82.
73.
Dėl Lietuvos istorizmo ir moderno architektūros tyrimo ir vertinimo metodikos. LTSR architektūros klausimai. Vilnius, 1982, t. VII, sąs. II, p. 62–70.
Moderno stiliaus individualūs gyvenamieji namai Vilniuje. LTSR architektūros klausimai. Vilnius, 1980, t. VI, sąs. II, p. 80–105.
Straipsnių ciklas „Pasivaikščiojimai po Kauną“ Kauno diena 1995–2001 m. 75.
Buvęs „Centrinis“ viešbutis Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13: pasivaikščiojimai po Kauną: I pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, lapkr. 4, p. 23.
76.
Sodyba Būgos g. 4: pasivaikščiojimai po Kauną: II pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, lapkr. 11, p. 23.
77.
Namas Laisvės al. 29: pasivaikščiojimai po Kauną: III pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, lapkr. 25, p. 20.
78.
Pastatai sklype prie Laisvės alėjos ir Maironio gatvės: pasivaikščiojimai po Kauną: IV pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, gruod. 2, p. 23.
79.
Buvusios mėsos krautuvės Muitinės gatvėje: pasivaikščiojimai po Kauną: V pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, gruod. 9, p. 22.
80.
Kauno bažnyčių netekties ir pažeminimų amžius: pasivaikščiojimai po Kauną: VI pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, gruod. 23, p. 22.
81.
Muzikinio teatro rūmai: pasivaikščiojimai po Kauną: VII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1995, gruod. 30, p. 22.
82.
Namas Kęstučio ir S. Daukanto gatvių kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: VIII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, saus. 6, p. 18.
83.
Frykų „dvarelis“ K. Būgos 8: pasivaikščiojimai po Kauną: IX pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, saus. 20, p. 23.
84.
Buvęs Piliečių klubas – Maironio g. 11: pasivaikščiojimai po Kauną: X pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, vas. 10, p. 22.
85.
Komercijos mokykla – Pirmieji VDU rūmai: pasivaikščiojimai po Kauną: XI pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, kovo 9, p. 22.
86.
Buvę gubernijos valdybos rūmai – I. Kanto g. 23: pasivaikščiojimai po Kauną: XII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, kovo 23, p. 22.
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
14
87.
„Orbitos“ kavinės (Laisvės al. 82 ir Maironio g. 17) pirmtakai: pasivaikščiojimai po Kauną: XIII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, bal. 6, p. 21.
88.
Namas K. Donelaičio ir A. Mickevičiaus gatvių kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: XIV pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, bal. 20, p. 19–20.
89.
Teismo rūmai Laisvės al. 103: pasivaikščiojimai po Kauną: XV pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, geg. 11, p. 20.
90.
Buvęs karinės tvirtovės pastatas K. Donelaičio g. 58: pasivaikščiojimai po Kauną: XVI pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, spal. 5, p. 18, 23.
91.
92.
Buvę tvirtovės komendanto rūmai Gedimino g. 25: pasivaikščiojimai po Kauną: XVII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, spal. 19, p. 21. „Saulės“ gimnazijos rūmai Savanorių pr. 46: pasivaikščiojimai po Kauną: XVIII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, lapkr. 2, p. 20.
101. Gimnazijos pastatas Laisvės alėjos ir I. Kanto gatvės kampe aikštės: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1997, rugs. 6, p. 21. 102. Mediniai namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1997, rugs. 27, p. 22. 103. Mediniai namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1997, spal. 4, p. 22. 104. Pastatas Laisvės al. 39 ir A. Mickevičiaus g. 21: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1997, lapkr. 15, p. 23. 105. Namas Šv. Gertrūdos gatvėje 14: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1997, gruod. 13, p. 22. 106. Buvę Donskių namai Laisvės alėjoje: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, saus. 17, p. 22. 107. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės gatvėje: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, vas. 7, p. 22. 108. Iš Vienybės aikštės praeities: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, vas. 14, p. 21.
93.
Dvarelis Jonavos gatvėje 30: pasivaikščiojimai po Kauną: XIX pasivaikščiojimas. Kauno die na. 1996, lapkr. 16, p. 18.
94.
„Versalio“ viešbutis Laisvės al. 88: pasivaikščiojimai po Kauną: XX pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1996, gruod. 7, p. 22.
110. Seniausi Laisvės alėjos namai – II: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, bal. 4, p. 23.
95.
Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia: pasivaikščiojimai po Kauną: XXI pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1997, vas. 8, p. 20.
111. Seniausi Laisvės alėjos namai – III: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, bal. 25, p. 23.
96.
Dvarelis Baritonų g. 6: pasivaikščiojimai po Kauną: XXII pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1997, vas. 22, p. 21.
112. Trys XIX a. aštuntojo dešimtmečio namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, geg. 30, p. 23.
97.
Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: XXIII pasivaikščiojimas. (bendraautorė Miglė Banytė). Kauno diena. 1997, bal. 19, p. 22.
113. Namas Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės kampe: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, birž. 20, p. 23.
98.
99.
Tilmansų bendrovės pastatai Kaunakiemio gatvėje: pasivaikščiojimai po Kauną: XXIV pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1997, bal. 26, p. 22–23. Levinsonų namas Laisvės al. ir Vasario 16-osios g. kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: XXV pasivaikščiojimas. Kauno diena. 1997, geg. 17, p. 22.
100. Raudonojo kryžiaus pastatai prie Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės: pasivaikščiojimai po Kauną: XXVI pasivaikščiojimas. Kauno die na. 1997, birž. 7, p. 22.
109. Seniausi Laisvės alėjos namai – I: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, kovo 21, p. 23.
114. Namas S. Daukanto g. 25/1: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, liep. 25, p. 22. 115. Dar kartą apie dvarelius: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, rugpj. 1, p. 22. 116. Prarastas miestas. Kartofliškės: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, rugs. 26, p. 22. 117. Prarastas miestas. Geležinkelio stotis: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, spal. 10, p. 23. 118. Prarastas miestas. Liaudies namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, spal. 31, p. 23.
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
15
119. Čapskio-Javlovskio ir Godlevskio namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, lapkr. 14, p. 23.
136. Buvusio „Ragučio“ bravaro pastatai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, vas. 5, p. 13.
120. Prarastas miestas. Frumkinų namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1998, lapkr. 28, p. 22.
137. Prarastas miestas: Volfo-Engelmano alaus darykla: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, kovo 4, p. 14.
121. Prarastas miestas. Kauno kalėjimas: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, saus. 9, p. 22.
138. Rotušės aikštės 23-iasis namas: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, bal. 8, p. 14, 16.
122. Gimnazijos rūmai Gimnazijos gatvėje: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, vas. 6, p. 22. 123. Prarastas miestas. Gorskių namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, kovo 27, p. 21.
139. Prarastas miestas. Aloizo Bžozovskio vaistinė Vilniaus gatvėje: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, geg. 20, p. 16. 140. Prarastas miestas. „Marso“ metalo fabrikas: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, liep. 15, 14.
124. Švč. Sakramento koplyčia ir kiti naujadarai Arkikatedroje: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, bal. 3, p. 22.
141. Prarastas miestas. Žydų maldos namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, liep. 29, p. 14.
125. Karo ligoninės pastatų kompleksas: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, geg. 29, p. 23.
142. Žydų bendruomenės pastatai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, rugpj. 19, p. 13.
126. Prarastas miestas. Kur buvo „Triumfo“ kino teatras?: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, geg. 29, p. 23.
143. Buvę Ritenbergų namai Laisvės al. ir S. Daukanto g. kampe: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, spal. 7, p. 13.
127. Žemės ūkio draugijos pastatai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, liep. 10, p. 21.
144. Senamiesčio namai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, lapkr. 4, p. 13–14.
128. Pastatas, vadinamas Žilinsko namu (Gimnazijos g. 2–4 ir Šv. Gertrūdos g. 17): pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, liep. 24, p. 22.
145. Gubernatūros rūmai: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2001, saus. 6, p. 14.
129. Pastatas Miško g. 15 / Gedimino g. 14: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, liep. 31, p. 23. 130. Amatų mokyklos pastatas A. Mickevičiaus g. 2: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, rugpj. 7, p. 21. 131. Secesinis namas Vasario 16-osios gatvėje: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, rugpj. 14, p. 20. 132. „Minervos“ fabrikas. I: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, spal. 2, p. 21. 133. „Minervos“ fabrikas II: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, spal. 9, p. 20. 134. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 1999, lapkr. 27, p. 20–21. 135. Apie ribas ir sankirtas: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2000, saus. 8, p. 15. (Apie Šv. Gertrūdos bažnyčią Kaune).
146. Buvę Valstybinio banko Kauno skyriaus rūmai – K. Donelaičio g. 68: pasivaikščiojimai po Kauną. Kauno diena. 2001, saus. 20, p. 13.
147. Lietuvio namas Kauno Žaliakalnyje. Fontanas: Žaliakalnio kultūros almanachas. Kaunas: Bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra“. 2013, nr. 2, p. 3–12. 148. Miesto teatro rūmai Laisvės al. 91. In: Kauno valstybinis dramos teatras – 90: 1920–2010 Kaunas: Kauno valstybinis dramos teatras. 2010, p. 8–13. ISBN 978-609-95247-0-2. 149. Ar įmanoma taikos sutartis tarp paveldo ir naujos kūrybos? Kamanė.lt [interaktyvus], 2010 m. balandžio 14 d. Prieiga per internetą: http:// www.kamane.lt/Kamanes-tekstai/2010-metai/ Balandis/AR-IMANOMA-TAIKOS-SUTARTIS-TARP-PAVELDO-IR-NAUJOS-KURYBOS/(searchTerm)/Luk%C5%A1ionyt%C4%97.
16
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
150. Tarpukario kultūros paveldas Žaliakalnyje. Fontanas: Žaliakalnio kultūros almanachas, 2009, nr. 1, p. 5–11.
164. Kauno istorinis branduolys: kokia jo ateitis? (bendraautoriai Liucijus Dringelis, Albertas Lamauskas). Kauno laikas. 1991, spalio 3, p. 1.
151. Medinės Kauno architektūros pažinimas ir iš saugojimas (lankstinukas). 2009.
165. Bėgimas ratu arba paminklosaugos problemos lieka (bendraautorė L. Šinkūnaitė). Atgimimas. 1991, nr. 38, rugsėjo 12–19, IX. 12–19, p. 4.
152. Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje. Laikinoji sostinė. 2008, bal. 8, p. 5; perspausdinta Kamanė.lt [interaktyvus], 2008 m. balandžio 11 d. Prieiga per internetą: http://www. kamane.lt/Naujienos/2008-metai/Balandis/ Kita/PAVELDO-APSAUGA-KULTUROS-POLITIKOS-AKIRATYJE/(searchTerm)/Luk%C5%A1ionyt%C4%97. 153. Architekto Vaclovo Michnevičiaus (1866–1947) kultūros kelias Lietuvoje (lankstinukas). 2008. 154. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1asis Žaliakalnio kultūri nis draustinis (lankstinukas). 2008. 155. Istorinių miestų kaitos galimybės: keli požiūriai. Archiforma. 2007, nr. 2(38), p. 76–80. 156. Pastatų kompleksas Gimnazijos g. 7 – buvę Zitiečių rūmai. Archiforma. 2006, nr. 4, p. 82–89; perspausdinta Kamanė.lt [interaktyvus], 2007 m. kovo 6 d. Prieiga per internetą: http://www.kamane.lt/layout/ set/print/Spaudos-atgarsiai/2007-metai/Kovas/Architektura/PASTATU-KOMPLEKSAS-GIMNAZIJOS-G.-7-BUVE-ZITIECIU-RUMAI. 157. Istorinė Prezidentūra Kaune (Vilniaus g. 33). Archiforma. 2006, nr. 2, p. 96–101; perspausdinta Kamanė.lt [interaktyvus], 2006 m. rugpjūčio 15 d. Prieiga per internetą: http:// www.kamane.lt/Spaudos-atgarsiai/2006-metai/ Rugpjutis/Architektura/ISTORINE-PREZIDENTURA-KAUNE-VILNIAUS-G.-33/(searchTerm)/Luk%C5%A1ionyt%C4%97. 158. Kam Lietuvoje reikia kultūros paveldo? Archi forma. 2006, nr. 4, p. 94–97. 159. Antoni Wiwulski: Synteza tradycji i nowoczesności. Wileńskie rozmaitości. 2003, nr. 6, s. 8–9. 160. Historyzm i secesja w architekturze wileńskiej. Wileńskie rozmaitości. 2001, nr. 4, s. 3. 161. Italo Cezario Anichinio pastatai Lietuvos dvaruose. Lietuvos bajoras. 2000, nr. 4, p. 13–16. 162. Epochą žymi jos menas: Austriškosios secesijos architektūros paroda. Statybų pilotas. 1999, nr. 20, p. 11. 163. Vilnius, Sodų gatvė Nr. 8 (Istorija po stogu). Vil niaus laikraštis. 1992, kovo 26, nr. 41(101), p. 4.
166. Музыкaльный театр. Каунасский вестник. 1991, nr. 33(36), c. 2. 167. Вокруг музыкального театра. Каунасский вестник. 1991, nr. 32(35), c. 3. 168. Kultūros paveldo globos taryba po dvejų darbo metų (bendraautoris V. Narbutas). Atgimimas. 1991, nr. 24, p. 6. 169. Namas prie fabriko Vilniaus gatvėje. Varpai – 90. Šiauliai, 1990, p. 125–129. 170. ...Atsispindi miestai danguje. Kauno tiesa. 1990, nr. 150, liepos 21, p. 4; nr. 151, liepos 24, p. 2; nr. 152, liepos 25, p. 1–2. 171. Kaip išgelbėti naujamiestį? Kauno tiesa. 1990, balandžio 19, nr. 87, p. 5; balandžio 20, nr. 88, p. 5. 172. Kas gins negalinčius apsiginti (apie kultūros paveldo globos Kauno tarybos veiklą). Kauno tiesa. 1990, gruodžio 21, nr. 256, p. 4. 173. Sveikimo pradžia. Literatūra ir menas. 1989, spalio 21, p. 12. 174. Būsimoji paminklosauga (bendraautoriai V. Karčiauskas, V. Mozūraitis, G. Žalėnas). Li teratūra ir menas. 1989, rugpjūčio 5, p. 2–3. 175. Už kokią „balsuojame“ erdvę, tokią teigiame idėją. Kauno tiesa. 1989, liepos 1, nr. 151, p. 4. 176. Pasaulį seną išardysim iš pamatų... (apie Kaune projektuojamą naują Dramos teatrą). Literatū ra ir menas. 1989, kovo 18, p. 10. 177. Silikatinis šedevras. Ar kompetentingas E. Misiulis? (bendraautoris Algimantas Miškinis). Respublika. 1989, gruodžio 13, p. 4. 178. Dar kartą dėl Šv. Gertrūdos bažnyčios. Litera tūra ir menas. 1988, birželio 25, p. 11. 179. Dramos teatras: teigiantis ar prisitaikantis? Kauno tiesa. 1988, rugsėjo 24, nr. 221, p. 4. 180. Antanas Vivulskis. Statyba ir architektūra. 1988, nr. 2, p. 31. 181. Nikolajus Andrejevas. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 1, p. 31. 182. Edmundas Emilijanas ir Edmundas Alfonsas Frikai. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 2, p. 31.
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
17
183. Semionas Gorskis. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 3, p. 31.
205. Konfrontacija ties amžių riba. Literatūra ir me nas. 1984, rugpj. 4, p. 6–7.
184. Kviestiniai meistrai. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 4, p. 31. nr. 6, p. 31.
206. Neogotika XIX a. sodybiniuose ansambliuose. Statyba ir architektūra. 1984, nr. 3, p. 22–23.
185. Lietuvos statybos ir architektūros meistrai. Sta tyba ir architektūra. 1987, nr. 7, p. 31.
207. Kapsuko geležinkelio stoties architektūra. Sta tyba ir architektūra. 1982, nr. 11, p. 22–23.
186. Eduardas Rauba. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 8, p. 31.
208. Išliekamoji tradicijų vertė (Kauno architektūros stilistiniai bruožai 1900–1930 metais). Sta tyba ir architektūra. 1982, nr. 5, p. 22–23.
187. Antonas Filipovičius-Dubovikas. Statyba ir ar chitektūra. 1987, nr. 10, p. 31. 188. Architektas A. Parčevskis ir inžinierius F. Smorgonskis. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 11, p. 30. 189. XX a. pradžios architektai L. Ravicis, J. Ušakovas. Statyba ir architektūra. 1987, nr. 12, p. 30. 190. Vladislovas Stipulkovskis. Statyba ir architektū ra. 1986, nr. 1, p. 31. 191. Augustinas Kleinas. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 2, p. 31. 192. Architektas Kiprijanas Maculevičius. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 4, p. 29. 193. Ivanas Levickis. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 6, p. 28. 194. Architektai P. Dorofejevskis, P. Serbinovičius. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 7, p. 32. 195. Karo inžinierius Aleksandras Antonovičius. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 10, p. 31. 196. Inžinierius Konstantinas Korojedovas. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 11, p. 32. 197. Architektas Aleksiejus Polozovas. Statyba ir architektūra. 1986, nr. 12, p. 30. 198. Vikentijus Gorskis. Statyba ir architektūra. 1985, nr. 5, p. 32. 199. Tadeušas Rostvorovskis. Statyba ir architektū ra. 1985, nr. 6, p. 31–32. 200. Michailas Prozorovas. Statyba ir architektūra. 1985, nr. 7, p. 31. 201. Vaclovas Michnevičius. Statyba ir architektūra. 1985, nr. 8, p. 32. 202. F. A. Štiuleris, F. Vyganovskis, K. E. Strandmanas. Statyba ir architektūra. 1985, nr. 9, p. 31. 203. Ustinas Golinevičius. Statyba ir architektūra. 1985, nr. 10, p. 31. 204. Apolinaras Mikulskis. Statyba ir architektūra. 1985, nr. 12, p. 30
209. Visuomeninis moderno pastatas Vilniuje (Lenino pr. 35/1). Statyba ir architektūra. 1981, nr. 6, p. 23. 210. Sodybinis ansamblis Šešuolėliuose. Lenino vė liava. – Širvintos, 1981, sausio 15, nr. 6, p. 3. 211. Burbiškio architektūrinis ansamblis. Kolektyvi nis darbas. – Anykščiai, 1979, birželio 30, p. 4. 212. Raguvėlės architektūrinis ansamblis. Kolektyvi nis darbas. – Anykščiai, 1979, sausio 30, p. 3. 213. Troškūnų architektūros paminklai. Kolektyvi nis darbas. – Anykščiai, 1979, vasario 8, p. 4. 214. Moderno apraiškos Vilniaus architektūroje. Kultūros barai. 1979, nr. 2, p. 53–55.
Straipsniai enciklopedijose, žinynuose, žodynuose 215. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (N. Lukšionytės straipsniai skelbti: 2001–2007, t. 1–12; 2008, t. 14, 2009, t. 16; 2010–2011, t. 18–20; 2012–2013, t. 22–23). 216. Pilys ir dvarai. In: Lietuva. Šeimos enciklopedi ja. Kaunas: Šviesa, 2005, p. 330–335. ISBN 5-430-04007-X. 217. Dailės žodynas. Vilnius: VDA leidykla, 1999. ISBN 9986-571-44-8 (24 straipsniai). 218. Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. D. II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1998. ISBN 5420013916 (7 straipsniai). 219. Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. D. I. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. ISBN 5420013843. (10 straipsnių). 220. Материалы к Биографическому словарю архитекторов народов СССР. Москва: Госкомархитектура при Госстрое СССР, ВНИИ теории архитектуры и градостр-ва,
18
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
Союз архитекторов СССР. 1979–1989, t. 1–10 (100 straipsnių: Antonovičius, Andrejevas, Abramovičius, Anichini, Aleksandravičius, Bykovskis, Brodovskis, Brakas, Byševskis, Bistromas, Busirskis, Čaginas, Dorofejevskis, Dombrovskis, Dubovikas, Dobošinskis, Frenkelis, Filipovičius-Dubovikas, E. A. Frykas, E. E. Frykas, S. Gorskis, V. Gorskis, Golinevičius, Grosas, Goldbergas, Gregotovičius, Hasbenas, Helmgolcas, Hornas, Husas, Jankovskis, Januševskis, Kalėda, Kamarauskas, Kiuncelis, Korojedovas, Kozlovskis, Kundriavcevas, Krivcovas, Kleinas, Kržyžanovskis, Kulikovskis, Kulakovskis, Komarovas, Klevščinskis, Kulieša, Lilpopas, Limarenko, Levickis, Michnevičius, Maculevičius, Mikulskis, H. Marconi, L. Marconi, Malinovskis, Maciejauskas, Narbutas, Nimetcas, Nevinskis, Parčevskis, Prozorovas, A. Polozovas, N. Polozovas, B. Podčašinskis, Pšybilskis, Polonskis, Paškevičius, Rouba, Rimgaila, Ravickis, Rostvorovskis, Rezanovas, Ranvydas, Ritas, Rončevskis, Strandmanas, Stankevičius, Stipulkovskis, Soroko, Serbinovičius, Soninas, Smorgonskis, Sobko, Simonas, Sabaliauskas, Tišeckis, Trojanas, Vaškevičius, Verneris, F. Vyganauskas, L. Vyganauskas, Voleris, Vineris, Vivulskis, Vinteris, Visockis, Vitkievičius, Zacharjevičius, Zaštovtas, Žirardo). 221. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985–1988. T. 1–4 (44 straipsniai: romantizmas, istorizmas, modernas, neoromanika, neogotika, neorenesansas, neobarokas, eklektika, neoklasicizmas, Aštriosios Kirsnos, Joniškėlio, Lentvario, Palangos, Plungės, Renavo, Raudondvario, Šešuolėlių, Trakų Vokės, Užtrakio, Žagarės dvarų rūmai, Rokiškio bažnyčia, Vileišio rūmai Vilniuje, Čaginas, Gorskis, Gregotovičius, Frykas, Michnevičius, Rimgaila, Rostvorovskis, Vivulskis, Kauno muzikinis teatras, autolitografija, akvatinta, cinkografija, heliograviūra, Dūda, Dūdienė, Jankevičienė, Juškienė, Mazūras, Pakeliūnas, Steponavičius, Tumėnienė). 222. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų są vadas. T. 1. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988 (27 straipsniai). 223. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1976–1985, t. 1–12 (13 straipsnių: Pere, Rostos langai, Raudas, Salivenas, Starkopfas, Stasiulevičius, stilius, Subis, Šechtelis, Šiuolaikinių architektų draugija, Šterenbergas, Tatlinas, Raskinas).
Vadovėliai, metodinė literatūra 224. Metodinė priemonė „Archimedė“. Medinės Kauno architektūros dokumentavimas. Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, p. 1–8. ISBN 978-9955-12-796-3. 225. Menų fakulteto baigiamieji rašto darbai: meto diniai nurodymai (bendraautorė Rima Valinčiūtė-Varnė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. ISBN 9789955126591. 226. Menotyros baigiamųjų darbų rengimo metodi niai nurodymai: metodinė priemonė (bendraautorė Rima Valinčiūtė-Varnė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. ISBN 9789955124535. 227. Architektūrologijos pagrindai: mokomoji knyga pagrindinių studijų studentams. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. ISBN 9789955122401. 228. Kultūros politika: metodinė priemonė (paranki nė mokomoji medžiaga) (bendraautorės Laima Šinkūnaitė, Jolita Butkevičienė, Vaida Almonaitytė-Navickienė). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. ISBN 9789955122852. 229. Kauno Žaliakalnio istorinės dalies (U 31) ap saugos reglamentas (autorių kolektyvas). Kaunas, 2002. Prieiga per internetą: http://senas. kaunas.lt/index.php?1102348328
Publikuoti pranešimai 230. Wooden architecture in Kaunas: hopes for preserving (bendraautorė V. Migonytė). Heritage 2014: proceedings of the 4th international conference on heritage and sustainable development. Portugal: Green Lines Institute for Sustainable Development, 2014. p. 769–775. ISBN 978989980I363. 231. Apie tvarią raidą ir Kauno Naujamiestį. Kultūros paveldas ir visuomenė XXI a., nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai: mokslinė konferencija. Vilnius: ICOMOS LNK, 2006, p. 17–27. ISBN 9955624698. 232. Между Минском и Ковно: обзор творчества архитектора Устина Голиневича (1829–1893). Х Міжнародныя Кірыла– Мяфодзіеўскія чытанні, прысвечаныя Дням славянскага пісьменства і культуры:
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
Матэрыялы чытанняў. Мінск, 2005, p. 100–106. ISBN 9856579937. 233. Neobaroko architektūros fazės. Romantizmai po romantizmo: parengta 2000 m. gegužės 25–26 d. vykusios mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu. Vilnius: Gervelė, 2000. p. 37–48. ISBN 9986638151. 234. Modernas, secesija, jugendas – termino pasirinkimo klausimu. IX pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas: [tezės]. Vilnius: Lietuvos mokslininkų sąjunga, 1995, p. 293. ISBN 9986-9007-1-9. 235. Architekt Wacław Michniewicz. Sztuka i historia. Materiały sesji SHS. Kraków, listopad, 1988. Warszawa, 1992, s. 357–371. 236. Kultūros paveldas: pastovus ar kintantis? VII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. 1991, gegužės 23–30 d. Spausdinta: Lietuvos ūkis. 1991, rugpjūčio 10, nr. 15, p. 14–16. 237. XIX a. – XX a. pradžios architektūra: apsaugos ypatumai. Lietuvos kultūros kongresas. Vilnius: Spaudos departamento Leidybos centras, 1991, p. 322–326. ISBN 5-89942-623-3.
19
Recenzijos, apžvalgos 240. Lietuvių architektūrologijos pamatininkas. K. Čerbulėnui – 100. Pilotas.lt [interaktyvus], 2012 m. liepos 9 d. Prieiga per internetą: http://pilotas.lt/2012/07/09/archyvas/2012/lietuviskos-architekturologijos-pamatininkasklemensui-cerbulenui-100/ 241. Apie naują leidinį „Kauno atvirukai 1918– 1940“: [recenzija]. Kauno istorijos metraštis. 2002, t. 3, p. 374–376. ISBN 9955-530-01-4. 242. Lietuvos architektūros istorijos tyrimai: aiškumo linkme: [recenzija]. Darbai ir dienos. 2001, t. 26, p. 305–306. ISSN 1392-0588. 243. A. Jankevičienė. Žemaičių medinių bažnyčių architektūra. Menotyra. 1999, nr. 1(14), p. 59–61. ISSN 1392-1002. 244. Dvarų kultūra: Realybė ir prisiminimas. Nau jasis Židinys –Aidai. 1996, nr. 10, p. 684–687. ISSN 1392-6845. 245. Knyga apie keramikos vetereną. Kauno tiesa. 1986, gruodžio 21, p. 4.
238. Стилевые особености городской архитектуры конца XIX – начало XX в. в Литве. Материалы республиканской конференции. Талин, июнь, 1983 г. Таллин, 1985. 239. Програмная установка на разнообразие в архитектуре конца XIX – начала XX в. (на пимере гордов Литвы.) Архитектурное наследие конца XIX – начала XX в. и его роль в современном пространстве. Тезисы докладов республиканской конференции. Таллин, 1983.
PUBLIKACIJOS DAILĖS TEMOMIS 246. Apie A. Mackevičiaus paminklo Rotušės a. ir jos prieigose idėjos konkursui pateiktus darbus. Kamanė.lt [interaktyvus], 2010 m. balandžio 6 d., 8 d. Prieiga per internetą: http:// www.kamane.lt/Kamanes-tekstai/2010-metai/ Balandis/APIE-A.MACKEVICIAUS-PAMINKLO-ROTUSES-A.-IR-JOS-PRIEIGOSE-IDEJOS-KONKURSUI-PATEIKTUS-DARBUS/ (searchTerm)/Luk%C5%A1ionyt%C4%97 247. Kas turi akis – temato (apie I. Mikuličiūtės piešinius). Literatūra ir menas. 1995, lapkričio 11, p. 9.
248. Ar tikrai atėjo paminklų metas? Literatūra ir menas. 1989, gegužės 6, p. 3. 249. Kur stovės paminklas: vieta ir prasmė (diskusija dėl Vytauto Didžiojo paminklo vietos). Kau no tiesa. 1989, birželio 3, nr. 129, p. 5. 250. Lilija Olšauskienė. Porcelianas. Albertas Olšaus kas. Molis (plakatas, bukletas). Kaunas: LDS Kauno skyrius, 1988 (teksto autorė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, dailininkas Justas Tolvaišis). 251. Susitelkimas (apie O. Jablonskį). Literatūra ir menas. 1986, vasario 8, p. 8–9.
20
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
252. Neišsipildžiusių lūkesčių metas (respublikinė jaunųjų paroda). Literatūra ir menas. 1986, liepos 5, p. 8. 253. Keramikų seminaras Kaune. Dailė 26. Vilnius: Vaga 1986, p. 59–61. 254. Atvirukai, atvirukai... . Kauno tiesa. 1985, sausio 13, p. 5. 255. Kauno taikomoji dailė. Literatūra ir menas. 1985, vasario 2, p. 12.
269. Tarp spalvų ir formų (K. Grigaliūno, J. Maldžiūno, V. Naručio, E. Saladžiaus ir J. Zalenso darbų paroda). Literatūra ir menas. 1983, gruodžio 3, p. 12. 270. Kauno dailininkų M. Šalkausko, A. Šato, A. Vaitkūno, A. Vilpišausko, J. Zalenso tapybos parodos katalogas (įvadinis straipsnis). Kaunas: Valst. M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 1982, p. 2–3.
256. Pranas Griušys. Nemunas. 1985, rugsėjis, nr. 9(222), p. 38–39.
271. Jauno autoriaus tapyba (apie Stasio Tomkevičiaus tapybą). Kauno tiesa. 1982, sausio 23 d., nr. 18, p. 4.
257. Dialogas su savimi (pokalbis su S. Žirguliu). Literatūra ir menas. 1985, spalio 5, p. 9.
272. Kovas – vilčių mėnuo (apie Kauno dailės parodas). Literatūra ir menas. 1982, balandžio 10, p. 9.
258. Eksponuoja kauniečiai. Kultūros barai. 1984, nr. 2, p. 70.
273. Kauno skulptoriai – miestui. Literatūra ir me nas. 1982, gegužės 22, p. 10–11.
259. Būtinybė atsinaujinti (Grafika respublikinėje dailės parodoje - 83). Kultūros barai. 1984, nr. 4, p. 10–13.
274. Kurilai fotografijose (Pauliaus Normanto darbų paroda). Kauno tiesa. 1982, gegužės 23, nr. 118, p. 4.
260. „Na, atrodo, pradėsiu“ (apie V. Juzikėną). Lite ratūra ir menas. 1984, gegužės 12, p. 8–9.
275. Ar laukiamos permainos toli? (apie Kauno dailės gyvenimą, bendraautorė R. Goberytė). Literatūra ir menas. 1982, birželio 5, p. 8–9.
261. Pradėjus vertą dėmesio tradiciją. Mintys po seminaro (pokalbis su renginio organizatore Zina Dargiene). Kauno tiesa. 1984, lapkričio 18, nr. 265, p. 4–5. 262. Kauno taikomoji dailė – 84. Kauno tiesa. 1984, gruodžio 2, nr. 277, p. 4–5. 263. Šakotas kūrybos medis (apie respublikinę vaizduojamosios dailės parodą). Literatūra ir menas. 1984, gruodžio 22, p. 8–9. 264. Jaunieji siekia savitumo (apie architektų parodą, bendraautoris A. Kančas). Literatūra ir menas. 1983, vasario 5, p. 7. 265. Kauno dailė vakar, šiandien, rytoj. Pokalbis prie apskrito stalo (pokalbio dalyviai: V. Juzikėnas, B. Klova, N. Lukšionytė, M. Mildažytė-Kulikauskienė, R. Čarna, A. Keturakienė, Z. Dargienė. Parengė Laima Petrusevičiūtė. Kultūros barai. 1983, nr. 6, p. 21–25. 266. Dvi ataskaitos (apie J. Klemkienės ir S. Nenortos parodas). Pergalė. 1983, nr. 7, p. 187–189. 267. Kova su nežinia (pokalbis su Robertu Antiniu jaunesniuoju). Literatūra ir menas. 1983, rugsėjo 3, p. 8. 268. Kūrybingos vasaros dienos (apie keramikos seminarą). Pergalė. 1983, nr. 11, p. 181–182.
276. Kauno taikomoji dailė. Pergalė. 1982, nr. 7, p. 184–186. 277. Menininko rudens derlius (V. Manomaičio jubiliejinė paroda). Kultūros barai. 1982, nr. 11, p. 79. 278. Ką išryškina laikas (žvelgiant į spalio parodas). Literatūra ir menas. 1982, lapkričio 27, p. 11. 279. Kur einame? (apie respublikinę jaunųjų dailininkų parodą). Kauno tiesa. 1981, liepos 5, nr. 154, p. 4–5. 280. Nuosaikia išraiškos kalba (apie Kauno taikomosios dailės parodą). Kauno tiesa. 1977, spalio 16, p. 4–5. 281. Dailiai apsirėdę (apie dainų šventės kostiumus). Vakarinės naujienos. 1975, liepos 14, p. 2. 282. Diplomai liaudies meistrams. Vakarinės naujie nos. 1975, liepos 18, p. 4. 283. Su didele pagarba (M. K. Čiurlionio paveikslai Maskvoje). Vakarinės naujienos. 1975, spalio 4, p. 2. 284. С большим уважением. Картины М. К. Чюрлениса в Москве. Вечерние новости. 1975, 4 октебря. 285. Tarybinė lietuvių grafika. Neakivaizdinė ekskursija po Paveikslų galeriją. Tarybinė Klaipė da. 1974, lapkričio 22, p. 4.
N i j o l ė s lu k š i o N y t ė s (19 54–2 014) b i b l i o g r a f i N ė r o dy k l ė
Interviu su prof. Nijole Lukšionyte 286. Paminklėjantis Kaunas: chaotiškos atminimo ženklų statybos (žurnalistės Vaidos Milkovos interviu su Gintautu Vaičiu, Nijole Lukšionyte ir Daliumi Šarakausku). Kamanė.lt [interaktyvus], 2010 m. lapkričio 30 d. Prieiga per internetą: http://www.kamane.lt/Spaudos-atgarsiai/2010-metai/Lapkritis/Kita/PAMINKLEJANTIS-KAUNAS-CHAOTISKOS-ATMINIMO-ZENKLU-STATYBOS/(searchTerm)/ Luk%C5%A1ionyt%C4%97 287. Savoji kultūros erdvė, paveldas ir jaunoji karta: pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, menotyrininke, profesore Nijole Lukšionyte-Tolvaišiene. Kalbėjosi Vidmantas Kiaušas. Bernardinai.lt [interaktyvus], 2007 m. kovo 21 d. Prieiga per internetą: http://www. bernardinai.lt/straipsnis/2007-03-21-nijole-luksionyte-tolvaisiene-savoji-kulturos-erdve-paveldas-ir-jaunoji-karta/10087 perspausdinta: In: Įsiklausymai: interviu su Naciona linės kultūros ir meno premijos laureatais ir rašytojais. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013, p. 142–149. ISBN 978-9986-39781-6. 288. Iš ilgo pokalbio kovo 11 dieną: kaunietę, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę menotyrininkę Nijolę Lukšionytę-Tolvaišienę kalbina kolegė Gražina Marčiukaitytė. Dailė. 2007, nr. 1(49), p. 69–71. 289. „Darau tai, ką sugebu ir mėgstu“, – teigia prof. N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Universitas Vytauti Magni. 2007, nr. 1, p. 17,21. 290. Nacionalinė premija atsisuko veidu ir į menotyrą. Kamane.lt [interaktyvus], 2006 m. gruodžio 10 d. Prieiga per internetą: http://www. kamane.lt/Naujienos/2006-metai/Gruodis/ Architektura/NACIONALINE-PREMIJA-ATSISUKO-VEIDU-IR-I-MENOTYRA/(searchTerm)/Luk%C5%A1ionyt%C4%97 291. Iš pagerbtųjų varpinės: ką tik Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais paskelbti trys kauniečiai svarsto apie dabarties ženklų pranašystes, Kauno tapatybę ir gauto apdovanojimo įtaką jų būčiai ir buičiai (menotyrininkės N. Lukšionytės-Tolvaišienės, poeto K. Navako ir architekto S. Juškio atsakymai į klausimus / užrašė Žilvinė Petrauskaitė). Kauno diena. 2006, gruod. 16, p. 11–12.
21
292. Šventovė, apipinta legendomis, gyva ir šiandien (pokalbis su knygos „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia“ autorėmis, VDU Menų instituto dėstytojomis L. Šinkūnaite ir N. Lukšionyte-Tolvaišiene / kalbėjosi Rima Valinčiūtė). XXI amžius. 2005, birž. 23, p. 4–5. 293. Atsisveikinant su „Pasivaikščiojimais po Kauną“ (Rūtos Kanopkaitės pokalbis su architektūros istorike, humanitarinių mokslų daktare Nijole Lukšionyte-Tolvaišiene). Kauno diena, 2001, sausio 27, p. 11, 13. 294. Apie fasadinę paminklosaugą ir popieriaus gadinimą (žurnalistės Nikos Aukštaitytės interviu su „Paveldotyros“ nare, menotyros mokslų kandidate Nijole Lukšionyte-Tolvaišiene). Lie tuvos aidas. 1992, balandžio 23, p. 9.
Straipsniai, pristatantys N. Lukšionytės mokslinę ir kūrybinę veiklą 295. Ingrida Veliutė. Nuo Vilniaus secesijos iki Vilijampolės medinukų. In memoriam prof. dr. Nijolei Lukšionytei (1954–2014). Kau no istorijos metraštis. 2015, t. 15, p. 357–362. ISSN 1822-2617. 296. Ingrida Veliutė. In memoriam. Profesorė, mokslo liepsnelės ir miesto medinukai. Nijolė Lukšionytė (1954–2014). 7 meno dienos. 2014, nr. 43(1104), gruodžio 5. Prieiga per internetą: http://www.7md.lt/daile/2014-12-05/In-memoriam. 297. Raimonda Kogelytė-Simanaitienė. Menotyrininkės Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės architektūros tyrimai: romantizmas, istorizmas ir modernas Lietuvoje. Kauno istorijos metraštis. 2006, t. 7, p. 241–245. ISSN 1822-2617. 298. Aukščiausi apdovanojimai – ir trims kauniečiams. Kamane.lt [interaktyvus], 2006 m. gruodžio 11 d. Prieiga per internetą: http:// www.kamane.lt/Naujienos/2006-metai/ Gruodis/Kita/AUKSCIAUSI-APDOVANOJIMAI-IR-TRIMS-KAUNIECIAMS/(searchTerm)/Luk%C5%A1ionyt%C4%97. 299. Žilvinė Petrauskaitė. Aukščiausi apdovanojimai – ir trims kauniečiams. Kauno diena. 2006, gruodžio 12, p. 1, 9. 300. Vladas Stauskas. Apie Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės habilitaciją. Universitas Vytauti Magni. 2005 gruodis, nr. 9, p. 4.
22
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
301. „Pasivaikščiojimai“ – jau knygoje (apie N. Lukšionytės-Tolvaišienės išleistą knygą „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje“). Kauno die na (Konrado naujienos). 2002, vasario 9, p. 14. 302. Dvi autorės, dvi knygos (KAVB Meno leidinių skaitykloje pristatomi nauji leidiniai: Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės „Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje“ ir Laimos Šinkūnaitės „XVII a. Lietuvos portretas“). Kauno diena (Konrado naujienos). 2001, kovo 3, p. 14. 303. Almantas Bružas. Vilniaus architektūros puslapis (apie architektūros istorikę N. Lukšionytę-Tolvaišienę). Statybų pilotas. 2001, gegužės 11, p. 11. 304. Vida Savičiūnaitė. Darni fasado mūro ir mansardos stiklo sutartinė (apie Žaliakalnyje rekonstruotą namą. Rekonstrukcijos sąlygas rengė N. Lukšionytė-Tolvaišienė). Lietuvos rytas. 2001, birželio 11, priedas Būstas, p. 4. 305. Vida Savičiūnaitė. Apdovanojimas iš kolegų rankų kūrėjui – maloniausias (apie N. Lukšionytei-Tolvaišienei skirtą Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus apdovanojimą už architektūros mokslo ir kritikos darbus). Lietuvos rytas. 2001, liepos 9, priedas Būstas, p. 3. 306. Algimantas Bielskis. Apginta disertacija (informacija apie N. Lukšionytės-Tolvaišienės Maskvoje apgintą kandidatinę disertaciją). Literatūra ir menas. 1984, lapkričio 17, p. 7. 307. Prūseikaitė R. Menotyrininkė eksponuoja batikas (apie Nijolės Lukšionytės batikų parodą). Kauno tiesa. 1980, lapkričio 23, nr. 41, p. 5.
Paskelbta N. Lukšionytės darbų bibliografija 308. Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. 1995–2004 m. bibliografija. In: Lietuvos dailės istorikų draugi ja. Bibliografija 1995–2004. Vilnius: VDA leidykla, 2005, p. 101–105. ISBN 9955-624-19-1. 309. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. In: Kauno daili ninkai. Pėdsakai laike / Sud. Dalia Draugelienė. Kaunas: Lietuvos dailininkų sąjunga, 2003, p. 266–269. ISBN 9955-9587-0-7. 310. Tolvaišienė-Lukšionytė Nijolė (g. 1954). In: Lietuvos architektai. Vilnius, VDA leidykla. 2002, p. 398. ISBN 9986-571-83-9. 311. Tolvaišienė-Lukšionytė Nijolė. In: Kas yra kas Lietuvoje 2000. Vilnius: Vilspa, 2000, p. 708. ISBN 9986-709-15-6. 312. Tolvaišienė-Lukšionytė Nijolė. In: Kas yra kas Lietuvoje 95/96. Kaunas, 1995, p. 838. ISBN 9986-709-00-8. Nijolės Lukšionytės rankraščių fondas perduotas saugoti VDU bibliotekai.
23
Nijolė Lukšionytė, ~1997. Sigutės Imbrasaitės nuotrauka
24
Profesorė Nijolė Lukšionytė ir architektūrologijos raida Lietuvoje. Marija DRĖMAITĖ ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
PROFESORĖ NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ IR A RC H I T E K T Ū ROL O G I J O S R A I DA L I E T U VOJ E Mar ij a DR Ė MAI TĖ | VILNIAUS UNIVERSITETAS
„Lietuviškosios architektūrologijos ištakų galėtume ieškoti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje, kai Vilniaus universiteto Architektūros katedros profesoriai <...> rašė edukacijai skirtus tekstus apie architektūros prigimtį, diskutavo apie joje susikertančius meno ir mokslo pradus. Tačiau tik XIX a. vidurio romantikai – kelionių ir lankytų vietų aprašinėtojai <...> – atkreipė dėmesį į vietinį Lietuvos architektūros palikimą, ėmė juo domėtis ir apie jį pasakoti skaitytojams. Šių autorių dar negalėtume vadinti mokslininkais – jų paskelbti tekstai laikytini profesionalių tyrinėjimų priešistore, bet ne istorija“1. Šia pastraipa Nijolė Lukšionytė pradėjo savo 2006 m. straipsnį apie architektūrologijos raidą Lietuvoje, simboliškai pavadinusi jį pastabomis apie pločio ir gylio matmenis. Nors jis buvo išspausdintas vienkartiniame Lietuvos dailės istorikų draugijos biuletenyje, išleistame tik 120 egzempliorių tiražu, laikyčiau tai pamatiniu tekstu, kuriame kritiškai apžvelgiamas visas XX amžiaus Lietuvos architektūros istorijos laukas, kurio ryškia dalimi buvo ir pati autorė – profesorė Nijolė Lukšionytė. Iš tiesų ji pirmoji ir ėmėsi šio nelengvo uždavinio – savirefleksijos, kokybinio vertinimo, apimančio Lietuvos architektūros istoriją, teoriją, kritiką ir paveldosaugą. Autorė taikliai pastebėjo, kad pločio požiūriu pasiekta daug: ištirta gausybė pastatų, miestų, miestelių, kaimų, išleista kapitalinių leidinių, tačiau jai nerimą kėlė gylio klausimas. Šis palyginti nedidelis tekstas paskatino architektūros istoriografijos tyrimus2, kuriuos galime laikyti ir pačios disciplinos branda, kai galų gale atsigręžiama ir apmąstoma, kas, kaip ir kodėl vyko ir vyksta profesiniame lauke, kur esame ir kur link einame. Kaip ir daugelis su istorija bei teorija susijusių humanitarinių mokslų, Lietuvos dailės ir architektūros istorija XX amžiuje išgyveno komplikuotą laiką.
Tą lėmė daugybė veiksnių – ir kalbiniai, ir pasaulėžiūriniai, ir politiniai-ideologiniai. Klausimai, ar turime ir kokią turime nacionalinę architektūros istorijos mokyklą, kodėl vyrauja empirika ir nesivysto teorija, ką priskirti nacionaliniam architektūros paveldui, kokiuose kontekstuose nagrinėti kontraversiškų istorijos etapų pagimdytą ir suformuotą urbanistinę aplinką, šiame profesiniame lauke per visą XX amžių (o ir XXI a. pradžioje) kelti vangiai, nors buvo parašyti net trys (o gal visgi tik trys) nacionalinės architektūros istorijos tomai. Šias aktualias mokslo srities problemas, atradimus ir seklumas Nijolė Lukšionytė identifikavo net keliuose straipsniuose3, parengė Meno istorijos ir kritikos numerį, skirtą pirmosioms menotyros paskaitoms Lietuvoje (su bendraautore Aušrine Slavinskiene)4, nes jai pačiai, kaip tyrėjai ir mokslininkei, buvo būdinga drąsa imtis naujų temų, netyrinėtų klausimų ir keisti požiūrį į nusistovėjusius stereotipus ar net įsitikinimus.
Platinant ir gilinant Lietuvos architektūros istorijos vagas Nijolė Lukšionytė gimė 1954 m. balandžio 30 d. Ežaičiuose, Klaipėdos rajone. 1972–1977 m. ji studijavo meno istoriją ir teoriją Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Studijų metais susidomėjo XIX–XX a. pradžios architektūra, apgynė diplominį darbą iš Vilniaus moderno architektūros. Beje, tai – jos įtvirtintas terminas šiuolaikinėje architektūros istorijoje, atsiradęs po ilgų teorinių apmąstymų, konkuravęs su secesijos pavadinimu. Po studijų Nijolė Lukšionytė tęsė įprastą to meto meno istoriko karjerą – 1977 m. pradėjo aspirantūros studijas Architektūros ir statybos mokslinių tyrimų institute Kaune ir tapo to paties instituto jaunesniąja
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS: SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI
260
ARCHITEKTŪRINIAI PASIVAIKŠČIOJIMAI IR PAVELDOSAUGOS AKTUALIJOS SKIRIAMA NIJOLEI LUKŠIONYTEI Mokslo straipsnių rinkinys
Sudarytoja doc. dr. Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė Redaktorė Rita Malikėnienė Skyriaus Pasivaikščioti su Nijole: asmeninio fotoarchyvo fragmentai sudarytoja, knygos dailininkė Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
2017 09 05. Tiražas 300 egz. Užsakymo Nr. K17-042 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt Spausdino UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, 44146, Kaunas www.tuka.lt | zurnalas@bpg.lt