MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
Šioje mokslo studijoje aprašomų tyrimų tikslas – ištirti tipinės raidos vaikų ir vaikų, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas, gebėjimą tarti morfonotaktines ir fonotaktines priebalsių samplaikas. Pirmajame studijos skyriuje, remiantis morfonotaktikos teorija, aprašomos morfonotaktinės lietuvių kalbos priebalsių samplaikos; antrajame skyriuje aptariamas fonotaktinių ir morfonotaktinių priebalsių samplaikų įsisavinimas, remiantis vieno vaiko kalbos tekstynu; trečiajame – aprašomas eksperimentinis morfonotaktinių samplaikų įsisavinimo tyrimas. Derindama kiekybinius bei kokybinius metodus, knygos autorė analizuoja tyrimų rezultatus ir atskleidžia morfonotaktinių bei fonotaktinių priebalsių samplaikų įsisavinimo sunkumus tipiškos ir sutrikusios kalbinės raidos atveju. Mokslo studijos autorė dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė psicholingvistikos srityje dirba nuo 2003 m. Mokslininkė turi ypač daug patirties psicholingvistiniais metodais (ilgalaikio stebėjimo, eksperimento, pusiau eksperimento) tirti lietuvių vaikų kalbos raidą. L. Kamandulytė-Merfeldienė, viena ir kartu su bendraautoriais, yra paskelbusi daugiau nei 50 mokslo publikacijų, skirtų kalbos raidos ir sakytinės kalbos tyrimams. Nuolat dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose (Crosslinguistic Project on Pre- and Protomorphology in Language Acquisition, CLAD – Crosslinguistic Language Diagnosis, COST A33, COST IS0804, FREPY – Friendly Resources for Playful Speech Therapy ir t. t.), skirtuose kalbos įsisavinimo tyrimams; bendradarbiaudama su Kauno lopšelių-darželių logopedais, tiria tipinės kalbos ir kalbos neišsivystymo požymius; kasmet skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir seminaruose kalbos įsisavinimo temomis. Mokslo studijoje aprašoma morfonotaktikos įsisavinimo sritimi L. Kamandulytė-Merfeldienė domisi nuo 2006 m. Kartu su vienu iš morfonotaktikos teorijos autorių prof. W. U. Dressleriu yra parengusi eksperimentinį vaikų kalbos tyrimo testą. Nuolat kviečiama į prof. W. U. Dreslerio vadovaujamo projekto (Crosslinguistic Project on Pre- and Protomorphology in Language Acquisition) susitikimus pristatyti lietuvių kalbos tyrimus morfonotaktikos srityje.
Laura Kamandulytė-Merfeldienė
Morfonotaktikos įsisavinimas:
ilgalaikiai ir eksperimentiniai lietuvių vaikų kalbos tyrimai
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Laura Kamandulytė-Merfeldienė
Morfonotaktikos įsisavinimas:
ilgalaikiai ir eksperimentiniai lietuvių vaikų kalbos tyrimai Mokslo studija
Kaunas, 2020
Recenzentai: prof. dr. Asta Kazlauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas) prof dr. Alexandr Nikolaevich Kornev (Saint Petersburg State Pediatric Medical University) Mokslo studija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros posėdyje 2020 m. birželio 26 d. (protokolo Nr. 3) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2020 m. liepos 2 d. (protokolo Nr. 4). Mokslo studijos parengimą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, sutarties Nr. S-LIP-18-36.
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-467-458-7 (spausdintas) ISBN 978-609-467-457-0 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674570
© Laura Kamandulytė-Merfeldienė, 2020 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2020
3
TURINYS SANTRUMPOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
1. MORFONOTAKTINĖS PRIEBALSIŲ SAMPLAIKOS LIETUVIŲ KALBOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11 2. MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMO TYRIMAS ILGALAIKIO STEBĖJIMO METODU . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 2.1. Ilgalaikio stebėjimo tyrimo metodika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 2.2. Ilgalaikio stebėjimo tyrimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3. MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMO TYRIMAS EKSPERIMENTINIU METODU . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 3.1. Eksperimentinio tyrimo metodika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 3.2. Produkcijos užduoties rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 3.3. Kartojimo užduoties rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55 SUMMARY . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58 LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78
4
SANTRUMPOS BLĮ – būdvardžių leksinė įvairovė GD – garsažodžių dažnumas KN – kalbos neišsivystymas LĮ – leksinė įvairovė SN – standartinis nuokrypis TR – tipinė raida Vid. – vidurkis VPI – vidutinis pasakymo ilgis
ĮVADAS Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad vaikų kalba pastebimai skurdėja, o jos įsisavinimas lėtėja. Kasmet nuosekliai didėja ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų, kuriems nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, skaičius (nuo 15 % tarp visų ugdytinių 2015 m. iki 19,9 % 2018 m.) (ŠMSM 2019, 22), o didžiąją dalį tarp specialiųjų ugdymosi poreikių sudaro kalbėjimo ir kalbos sutrikimai. Nors naujesni duomenys nepateikiami, žinoma, kad 2016 m. net 84,3 % ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, turėjo kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (ŠMM 2017, 22). Ikimokykliniame amžiuje ypač dažnai diagnozuojamas fonetinis kalbėjimo sutrikimas. Užsienio šalyse, turinčiose ilgametę kalbos sutrikimų tyrimų patirtį, jau seniai diskutuojama apie kalbos sutrikimų sąsajas. Kai kurių mokslininkų nuomone, kalbos sutrikimus galima skirstyti į atskirus modulius (Friedmann, Novogrodsky 2008), tačiau vis dažniau kalbama apie kalbos sutrikimų kompleksiškumą ir vieno sutrikimo poveikį kitam (Kornev 2006). Būtent šia nuomone remiamasi šioje studijoje siekiant ištirti vaikų gebėjimą tarti fonotaktines (esančias morfemoje, pvz., miest-as) ir morfonotaktines (egzistuojančias morfemų sandūroje ir atliekančias gramatinę morfemų ribų žymėjimo funkciją, pvz., kas-ti) priebalsių samplaikas. Tiriamasis objektas – garsai morfemų sandūroje – priklauso morfonotaktikos tyrimų sričiai. Morfonotaktika apibrėžiama kaip morfonologijos šaka, tirianti morfotaktikos ir fonotaktikos santykį (Dressler, Dziubalska-Koła czyk 2006; Dressler, Dziubalska-Kołaczyk, Pestal 2010; Dressler, Kononenko-Szoszkiewicz 2020). Tai – nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, pradėta plėtoti šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, atkreipus dėmesį į tai, kad vaikai anksčiau ir lengviau įsisavina priebalsių samplaikas, esančias morfemų sandūroje. Pasak morfonotaktikos teorijos pradininkų, morfonotaktines priebalsių samplaikas vaikams lengviau ištarti nei tokias pat fonotaktines samplaikas, nes
5
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
6
vaikai nesąmoningai suvokia gramatinę morfonotaktinių samplaikų paskirtį – žymėti ribas tarp morfemų. Siekiant patikrinti šią hipotezę (ang. Strong Morphonotactic Hypothesis), atlikti žvalgomieji vokiečių (Freiberger 2007), anglų (Marshall, van der Lely 2006), lenkų (Zydorowicz 2007, 2010) ir lietuvių (Kamandulytė 2006a, 2006b) kalbų tyrimai; jie iš dalies hipotezę patvirtino. Lietuvių kalbos morfonotaktikos tyrimai pradėti 2006 m., šios mokslo studijos autorei stažuojantis Vienos universitete ir bendradarbiaujant su morfonotaktikos teorijos pradininku projekto „Crosslinguistic Project on Pre- and Protomorphology in Language Acquisition“ vadovu Wolfgangu U. Dressleriu, tikintis, kad morfologiškai turtingos lietuvių kalbos tyrimai galėtų padėti patikrinti minėtą hipotezę. Lietuvio vaiko kalbos tekstyno analizė ir žvalgomasis eksperimentinis nedidelės imties tyrimas atskleidė, kad morfonotaktinės samplaikos įsisavinamos anksčiau nei fonotaktinės (Kamandulytė 2006a, 2006b; Kamandulytė-Merfeldienė 2015a). Be to, gauti rezultatai leido suformuluoti netikėtą prielaidą, kad vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, – priešingai nei tipiškos raidos atveju – morfonotaktines samplaikas ištarti sunkiau (Kamandulytė-Merfeldienė 2015a). Iki šiol dėmesį į šį dėsningumą atkreipė tik Chloe R. Marshall ir Heather K. J. van der Lely (2006), pristatydamos žodžių kartojimo testo rezultatus. Reikia paminėti, kad šie lietuvių kalbos morfonotaktikos tyrimai, deja, buvo fragmentiški, pasižymėjo nedidele imtimi, todėl rezultatus, patvirtinančius morfonotaktikos teoretikų hipotezę ir atskleidžiančius įdomių pastebėjimų apie vaikų, turinčių kalbinės raidos sutrikimų, kalbą, reikėtų vertinti atsargiai. Įdomu ir tai, kad minėtoji hipotezė nebuvo patvirtina atlikus vokiečių (Freiberger 2007, 2014) kalbos tyrimus, todėl kyla klausimas, ar nedidelės imties lietuvių kalbos tyrimas, atskleidęs fonotaktikos ir morfotaktikos ryšį ir parodęs, kad tipinės kalbinės raidos vaikai morfonotaktines samplaikas (esančias morfemų sandūroje) įsisavina lengviau nei fonotaktines (esančias morfemoje), yra patikimas ir svarbus šiai naujai tyrimų sričiai. Intriguoja ir tai, kad lenkų kalbos tyrimas (Zydorowicz 2010), kaip ir lietuvių, patvirtino morfonotaktikos hipotezę, o tai
1
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų klasifikacijoje kalbos neišsivystymas apibrėžiamas kaip visos kalbos sistemos – fonetikos, leksikos, gramatikos, rišliosios kalbos – sutrikimas, skirstomas į lygius: žymus, vidutinis, nežymus (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2011). Kalbos neišsivystymo terminas atitinka anglų kalboje vartojamus terminus specific language impairment (SLI) ir primary language disorder (PLD).
1. Morfonotaktinės priebalsių samplaikos lietuvių kalboje
leidžia daryti prielaidą, kad morfonotaktinės priebalsių samplaikos įsisavinamos lengviau nei fonotaktinės morfologiškai turtingose kalbose (Dressler, Kononenko-Szoszkiewicz, Sommer-Lolei et al. 2019). Remiantis šia mintimi, vaikai anksti „įpranta“ prie sudėtingos ir turtingos lietuvių kalbos gramatinės sistemos ir nesąmoningai pastebi morfemų ribas. Čia svarbus natūraliosios morfologijos teorijoje minimas dažnumo principas: tai, kas dažna, pastebima anksčiau ir lengviau. Dažnumo poveikį lietuvių kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui yra atskleidę įvairių gramatinių kategorijų bei derivacinių morfemų tyrimai, pavyzdžiui, ankstyvas ir, lyginant su kitomis kalbomis, sklandus deminutyvų įsisavinimas siejamas su šių darinių gausa vaikams skirtoje kalboje (Savickienė 2007; Dabašinskienė 2010), o daiktavardžio (Savickienė 2005, 2006), veiksmažodžio (Wójcik 2000) ir būdvardžio (Kamandulytė 2009; Kamandulytė-Merfeldienė 2012, 2015b) gramatinių kategorijų dažnumas ir žymėtumas tiesiogiai koreliuoja su jų įsisavinimo eiliškumu bei paprastumu. Taigi šioje studijoje aprašomo tyrimo tikslas – ištirti tipinės raidos vaikų ir vaikų, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas1, gebėjimą tarti morfonotaktines (esančias morfemų sandūroje, pvz., kal-s-iu) ir fonotaktines (esančias morfemose, pvz., bals-as) priebalsių samplaikas; patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad tipinės kalbinės raidos atveju morfonotaktines samplaikas vaikai įsisavina lengviau nei fonotaktines. Tikslui pasiekti formuluojami keli uždaviniai: 1) remiantis morfonotaktikos teorija, aprašyti morfonotaktines lietuvių kalbos priebalsių samplaikas; 2) aptarti fonotaktinių ir morfonotaktinių priebalsių samplaikų raidą remiantis vieno vaiko kalbos tekstynu; 3) sudarius reprezentatyvią tiriamųjų imtį (80 tipinės kalbinės raidos vaikų ir 80 vaikų, turinčių kalbos neišsivystymą),
7
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
8
atlikti eksperimentinį morfonotaktinių samplaikų įsisavinimo tyrimą; 4) remiantis ilgalaikio stebėjimo būdu sukaupto tekstyno analizės ir eksperimentinio tyrimo rezultatais, aptarti priebalsių samplaikų įsisavinimo sunkumus atsižvelgiant į (mor)fonotaktines samplaikų ypatybes; 5) derinant kiekybinius bei kokybinius metodus, išanalizuoti rezultatus ir nustatyti morfonotaktinių bei fonotaktinių priebalsių samplaikų įsisavinimo sunkumus tipiškos ir sutrikusios kalbinės raidos atveju; 6) suformuluoti išvadas ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad morfonotaktinės priebalsių samplaikos yra įsisavinamos lengviau nei fonotaktinės samplaikos tipiškos raidos atveju; nustatyti, ar šis dėsningumas veikia sutrikusios kalbos atveju; 7) nustatyti ryšį tarp morfotaktikos ir fonotaktikos įsisavinimo; 8) pateikti rekomendacijas logopedams. Studijoje aprašomame tyrime taikomi keli metodai: ilgalaikio stebėjimo, skersinio pjūvio ir eksperimentinis. Fonotaktinių ir morfonotaktinių samplaikų raida vaiko kalboje analizuojama pasitelkus ilgalaikio stebėjimo metodu sukauptą tekstyną. Taikant skersinio pjūvio metodą, sudaroma tiriamųjų imtis, subalansuota amžiaus (4;6–5;5 ir 5;6–6;5 metų2) ir kalbos raidos požiūriu (tipinės raidos vaikai ir vaikai, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas). Tiriamųjų testavimas atliekamas taikant eksperimentinį metodą, kai, naudojant tyrimo reikmėms sudarytą kalbos vertinimo testą, apklausiami tiriamosios grupės vaikai. Analizuojant CHILDES formatu parengto tekstyno duomenis, naudotasi CLAN programa (MacWhinney 2000). Atliekant kiekybinę eksperimentinio tyrimo duomenų analizę ir vertinant gautus tyrimo rezultatus, naudotas kompiuterinės programos statistikos paketas „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinė programa: 2
Kaip įprasta psicholingvistiniuose tyrimuose, čia ir toliau vaiko amžius žymimas taip: 4;6 – ketveri metai šeši mėnesiai.
1. Morfonotaktinės priebalsių samplaikos lietuvių kalboje
a) Nagrinėjamų parametrų pasiskirstymui įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika: absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Darbe pateikiami nagrinėjamų parametrų vidurkis ir jo standartinis nuokrypis. b) Dviejų nepriklausomų imčių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas. Kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05, parametrų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. c) Parametrų ryšiams vertinti sudarytos susijusių parametrų lentelės, parametrų priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05, parametrų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. d) Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearmano koreliacijos koeficientą (r). Koreliacijos koeficientas laikomas teigiamu, kai, vienam dydžiui didėjant, didėja ir kitas, neigiamu – kai, vienam dydžiui didėjant, kitas mažėja. Jei 0<|r|≤0,3 – parametrai silpnai susiję, jei 0,3<|r|≤0,8 – vidutiniškai susiję, jei 0,8<|r|≤1 – stipriai susiję. Gauti tyrimo rezultatai svarbūs moksliniu požiūriu, nes reikšmingai papildo pasaulyje naują morfonotaktikos tyrimų sritį, leidžia patikrinti morfonotaktikos teoretikų keliamą hipotezę ir suteikia medžiagos lyginamiesiems kalbų tyrimams. Neabejotina ir praktinė aprašomų tyrimų vertė: gauti rezultatai atskleidžia tipiškai ir sutrikusiai kalbos raidai būdingas (mor)fonotaktikos ypatybes bei sunkumus, o tai leidžia formuluoti rekomendacijas, galinčias padėti įveikti kalbos įsisavinimo sunkumus. Studijoje aprašomo tyrimo rezultatais ateityje planuojama remtis kuriant kalbos sutrikimų diagnostikos ir įveikos priemones. Šioje mokslo studijoje aprašomas eksperimentinis tyrimas yra Vytauto Didžiojo universitete vykdomo projekto „Kalbos neišsivystymo požymiai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: spontaninės ir išgautosios kalbos analizė bei eksperimentiniai tyrimai“ (vadovė Laura Kamandulytė-Merfeldienė) dalis. Projektas
9
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
10
finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, sutarties nr. S-LIP-18-36. Mokslo studijos parengimą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-LIP-18-36). Autorė dėkoja už mokslinių tyrimų gaires ir konsultavimą prof. Wolfgangui U. Dressleriui ir prof. Inetai Dabašinskienei, taip pat už patarimus šios mokslo studijos recenzentams – prof. Astai Kazlauskienei ir prof. Aleksandrui N. Kornevui. Autorė dėkoja dr. Ingridai Balčiūnienei už sukauptus vaiko kalbos duomenis, psichologei Jūratei Lietuvnikienei, VšĮ „Logopedinės pagalbos centras“ vadovei psichologei ir logopedei dr. Vilmai Makauskienei, lopšelio-darželio „Vaikystė“ logopedei Gintarai Povilaitienei, lopšelio-darželio „Giliukas“ logopedei Rūtai Ordienei, lopšelio-darželio „Aviliukas“ logopedei Daivai Mickuvienei, lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ logopedei Laimai Rickevičienei, lopšelio-darželio „Žara“ logopedei Alei V. Šoblinskienei už pagalbą kaupiant eksperimentinių tyrimų duomenis.
11
1. MORFONOTAKTINĖS PRIEBALSIŲ SAMPLAIKOS LIETUVIŲ KALBOJE Morfonotaktika apibūdinama kaip morfonologijos (Dressler 1985) šaka, tirianti fonotaktikos ir morfotaktikos santykį (Dressler, Dziubalska-Kołaczyk 2006; Dressler, Dziubalska-Kołaczyk, Pestal 2010; Dressler, Kononenko-Szoszkiewicz 2020). Fonotaktika – fonologijos šaka, nagrinėjanti fonemų derinius ir apibūdinanti skiemenų struktūrą, priebalsių grupes ir balsių sekas. Fonotaktikos objektas apima fonemų derinius reikšminėse žodžio dalyse: priešdėlyje, šak nyje, priesagoje, galūnėje (Dziubalska-Kołaczyk 2014), morfotaktikos objektas – morfemų išsidėstymo žodyje dėsningumai, taigi morfonotaktika tiria fonemų derinius, susidarančius morfemų sandūroje dėl žodžio kaitybos ar darybos. Morfonotaktikos teorija, apimanti morfologiškai sudėtingesnes formas nei įprasta fonotaktikos tyrimuose, suteikia galimybę atskleisti fonemų derinių kompleksiškumą ir įvairovę (Dziubalska-Kołaczyk 2014). Morfonotaktika – nauja tyrimų sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Teorinių šios srities darbų ir empirinių tyrimų pradėjo gausėti tik pastaruoju dešimtmečiu. Šiuo metu yra atlikta gimtosios kalbos įsisavinimo (Freiberger 2007, 2014; Zydorovicz 2007, 2010, 2019; Nocaudie, Köpke, Giraudo et al. 2015; Kelić, Dressler 2019), svetimosios kalbos išmokimo (Dziubalska-Kołaczyk, Zielińska 2011; Noccetti 2013), suaugusiųjų kalbos produkcijos ir suvokimo (Korecky-Kröll, Dressler, Freiberger et al. 2014; Zydorowicz, Dziubalska-Kołaczyk, Jankowski 2015; Celata, Korecky-Kröll, Ricci et al. 2015) tyrimų.
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
12
Lietuvių kalbotyroje priebalsių junginius yra analizavę Aleksas Girdenis (1995), Agnė Bielinskienė (2002), Asta Kazlauskienė (2007, 2012), Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis (2008), Asta Kazlauskienė, Jurgita Cvilikaitė-Mačiulskienė (2019). Astos Kazlauskienės darbuose priebalsių samplaikos analizuojamos atsižvelgiant į jas sudarančių segmentų kiekį ir jungimosi dėsningumus, sąsajas su fonologiniu skiemeniu ir pozicija žodyje (pradžia / vidurys / pabaiga) (Kazlauskienė 2007; Kazlauskienė, Raškinis 2008), kai kuriais atvejais – ir su morfemine žodžio sudėtimi (Kazlauskienė 2012; Kazlauskienė, Cvilikaitė 2018; Kazlauskienė, Cvilikaitė-Mačiulskienė 2019). Gauti tyrimų duomenys svarbūs morfonotaktikos įsisavinimo tyrimams, nes nustatyti dažnumo rodikliai gali paaiškinti priebalsių samplaikų įsisavinimo dėsningumus. Lietuvių kalbos įsisavinimo tyrimuose priebalsių samplaikos beveik neanalizuotos. Žvalgomojo morfonotaktinių samplaikų įsisavinimo tyrimo rezultatai yra aptarti Lauros Kamandulytės-Merfeldienės publikacijose (Kamandulytė 2006a, 2006b; Kamandulytė-Merfeldienė 2015a). Eglė Krivickaitė (2016) yra analizavusi priebalsių samplaikų įsisavinimo dėsningumus taikydama netikrų žodžių kartojimo testą, tačiau jų ryšys su morfemine žodžio sudėtimi čia neaptariamas. Remiantis morfonotaktikos teorija, morfonotaktines priebalsių samplaikas (pvz., ger-s-i) vaikams lengviau ištarti nei tokias pat fonotaktines samplaikas (pvz., gars-iai), nes vaikai nesąmoningai suvokia gramatinę morfonotaktinių samplaikų paskirtį – žymėti ribas tarp morfemų. Pagal natūraliosios fonologijos teoriją, morfonotaktinėms priebalsių samplaikoms įsisavinti reikšmės turi žymėtumo (ang. markedness) konceptas. Katarzyna Dziubalska-Kołaczyk (2002, 2009), kalbėdama apie fonotaktinį žymėtumą (ang. phonotactic markedness), nurodo, kad, lyginant priebalsio ir balsio junginius su priebalsių samplaikomis, būtent šias reikėtų laikyti žymėtosiomis. Šių samplaikų žymėtumas lemia paprastinimo ir redukcijos procesus, nes jos konkuruoja su paprastais nežymėtaisiais fonemų junginiais. Katarzyna Dziubalska-Kołaczyk (2009) ir Katarzyna Dziubalska-Kołaczyk, Daria Zielińska (2010) aprašo NAD principą
1. Morfonotaktinės priebalsių samplaikos lietuvių kalboje
(ang. the Net Auditory Distance Principle), kuris žymi atstumą tarp segmentų atsižvelgiant į jų artikuliacijos būdą (ang. manner of articulation), artikuliacijos vietą (ang. place of articulation) ir balsingumą (ang. voicing). Pavyzdžiui, fonemų junginio /an/ NAD yra daug didesnis nei priebalsių junginio /st/, vadinasi, /st/ yra labiau žymėtas nei /an/. Morfonotaktikos teorijoje nežymėtosiomis (ang. unmarked) laikomos prototipinės morfonotaktinės priebalsių samplaikos, neturinčios atitikmenų fonotaktinėje pozicijoje (morfemoje). Labiausiai žymėtomis laikomos fonotaktinės priebalsių samplaikos, kurių neaptiksime morfemų sandūroje. Tarpinę poziciją užima priebalsių samplaikos, egzistuojančios ir morfemose (fonotaktinėje pozicijoje), ir morfemų sandūroje (morfonotaktinėje pozicijoje). Kitas svarbus kriterijus, į kurį atsižvelgiama morfonotaktikos teorijoje, yra fonemų junginių vieta žodyje. Jean Aitchison (2003) teigimu, periferinės pozicijos (žodžio pradžia ir pabaiga) yra skaidresnės (ang. salient), todėl žodžio pabaiga ir žodžio pradžia suvokiami greičiau nei žodžio vidurys. Kai kurių kalbų tyrimai yra atskleidę, kad suaugusieji labiau atkreipia dėmesį į žodžio pradžią (Pitt, Szostak 2012, žr. Korecky-Kröll, Dressler, Freiberger et al. 2014, 50), o vaikai ankstyvuoju kalbos įsisavinimo laikotarpiu – į žodžio pabaigą (Shady, Gerken 1999, žr. ten pat). Vokiečių kalbos tyrimas yra parodęs, kad suaugusieji trumpina žodžius pagal jų pradžią, pavyzdžiui, Schokolade – Schoko, o vaikai – pagal pabaigą [: ladi] vietoje Schokolade. Vėluojančios lietuvių kalbos raidos tyrimas taip pat yra atskleidęs vėlyvojo kalbėtojo prioritetą žodžių pradžiai (Kamandulytė 2009; Balčiūnienė, Kamandulytė-Merfeldienė 2018a). Remiantis šiais tyrimais, galima daryti prielaidą, kad priebalsių samplaikos, esančios žodžio viduryje, yra mažiau skaidrios ir sudėtingesnės nei esančios žodžio pradžioje ar viduryje. Taigi apibendrinant morfonotaktikos teoretikų darbus (Dressler, Dziubalska-Kołaczyk 2006; Dressler, Dziubalska-Kołaczyk, Pestal 2010) matyti, kad priebalsių samplaikos, atsižvelgiant į fonologinių samplaikų ryšį su žodžio morfemine sudėtimi, skirstomos
13
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
14
į kelias toliau nurodytas grupes, o jų viduje išskiriamos priebalsių samplaikos pagal vietą žodyje (pradžioje, pabaigoje, viduryje): a) Prototipinės morfonotaktinės priebalsių samplaikos (ang. prototypical morphologically motivated clusters / exclusively morphologically motivated clusters / prototypical morphonotactic clusters / monomorphemic illegal clusters). Šioms priebalsių samplaikoms būdingas stiprus ryšys su žodžio kaitybos ar darybos elementais, todėl atitinkamų fonotaktinių samplaikų nepasitaiko. Lietuvių kalboje tokios priebalsių samplaikos dažniausiai būdingos žodžio pabaigai, pavyzdžiui, liepiamosios nuosakos vienaskaitos antrajam asmeniui (lip-k) ar būsimojo laiko trečiajam asmeniui (pyk-s) (žr. 1 lentelę3). Žodžio viduryje prototipinės morfonotaktinės priebalsių samplaikos suformuojamos liepiamosios nuosakos daugiskaitos 2 asmenyje (lip-k-ite) ir būsimojo laiko vienaskaitos 2 asmenyje (rakin-s-i) (žr. 1 lentelę). Kai kuriais atvejais morfonotaktinę samplaiką sudaro priešdėlinė daryba (at-neš-ti) arba sudurtinių žodžių daryba, kai neįterpiamas jungiamasis balsis (veid-rod-is). b) Priebalsių samplaikos, dažniausiai pasitaikančios morfemų sandūroje, tačiau turinčios ir fonotaktinių atitikmenų (ang. morphonotactic default / morphologically motivated default), pavyzdžiui, gul-s-i – bals-as, im-s-i – ams-i. Priebalsių samplaikos, dažniausiai pasitaikančios morfemų sandūroje, būdingos žodžio viduriui arba pabaigai (žr. 2 lentelę). Žodžio viduryje priebalsių samplaikas suformuoja būsimojo laiko priesaga -s- (ger-s-i), liepiamosios nuosakos -k- 4 (gul-k-ite), būtojo dažninio laiko -dav- (aug-dav-o) ir bendraties priesaga -t- (gim-ti), žodžio pabaigoje – būsimojo laiko -s (ger-s). 3 4
Morfonotaktinė lietuvių kalbos priebalsių samplaikų klasifikacija, sudaryta Lauros Kamandulytės-Merfeldienės, grindžiama dviejų vaikų kalbos tekstyno ir iš dalies Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno (sakytinistekstynas.vdu.lt) analize. Šioje studijoje laikomasi sinchroninės perspektyvos, nors istoriniu požiūriu tai galėtų būti formantas -ki-, pvz., gul-ki-te.
Priebalsių samplaika
Pozicija žodyje
Morfemų sandūroje (morfonotaktinė) Liepiamoji nuosaka
[p]k
žodžio viduryje
lip-k-ite, dir[p]-k-ite
mk
žodžio viduryje
im-k-ite
sk
žodžio pabaigoje žodžio pabaigoje žodžio pabaigoje
lk
žodžio pabaigoje
rk
[š]k
žodžio pabaigoje žodžio pabaigoje
lip-k, dir[p]-k im-k
kris-k kel-k
bar-k
neš-k, lau[š]-k
Būsimasis laikas
[p]s
žodžio pabaigoje
kep-s, dir[p]-s
[k]s
žodžio pabaigoje
pyk-s, au[k]-s
ls
ns
Įvairūs (pvz., tn, šp)
5
žodžio pabaigoje žodžio viduryje žodžio viduryje
kel-s
rakin-s-i
Priešdėliai
at-neš-ti, iš-pil-ti
Kai kurios iš šių samplaikų galimos ir fonotaktinėje pozicijoje, tačiau kitoje, nei nurodyta lentelėje, žodžio vietoje. Pavyzdžiui, lentelėje pateikiama samplaika sk žodžio pabaigoje (kris-k). Fonotaktinė samplaika sk galima žodžio pradžioje arba viduryje (skait-o, pask-ui).
1. Morfonotaktinės priebalsių samplaikos lietuvių kalboje
1 lentelė Dažniausios prototipinės morfonotaktinės priebalsių samplaikos5
15
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
16
2 lentelė Dažniausios priebalsių samplaikos, įprastai pasitaikančios morfemų sandūroje Priebalsių samplaika
Pozicija žodyje
Morfemų sandūroje (morfonotaktinė)
Morfemoje (fonotaktinė)
Būsimasis laikas
Įvairios formos
rs
žodžio viduryje
ger-s-i
gars-iai
rš
žodžio viduryje
pamir-š-i
virš-us
žodžio pabaigoje
ms ls
žodžio viduryje
žodžio pabaigoje žodžio viduryje
ps
žodžio viduryje
ks
žodžio viduryje
ns
žodžio pabaigoje
ger-s
im-s-i im-s
kal-s-i
sup-s-i
sutik-s-i rakin-s
Bendratis
nors
ams-i
vag-ims bals-as
liepsn-a keks-as
skiem-ens
Įvairios formos
mt
žodžio viduryje
gim-ti
rimt-as
lk
žodžio viduryje
gul-k-ite
vilk-as
[g]d
žodžio viduryje
šo[g]-dav-o, aug-dav-o
tru[g]d-o, migd-o6
št
md
6
žodžio viduryje
žodžio viduryje
pieš-ti
Liepiamoji nuosaka
Būtasis dažninis laikas
stum-dav-o
pašt-as
Įvairios formos Įvairios formos
stumd-o
c) Priebalsių samplaikos, panašiu dažnumu pasitaikančios ir morfemų sandūroje, ir morfemoje (ang. monomorphemic legal), pavyzdžiui, veik-ti – nakt-is, skin-ti – spint-a (žr. 3 lentelę). Šiai grupei priklauso priebalsių samplaikos, dažnai pasitaikančios ir fonotaktinėje, ir morfonotaktinėje pozicijose liepiamosios nuosakos daugiskaitoje (ger-k-ite) ir bendratyje (gul-ti).
Remiantis istoriniu požiūriu, pavyzdžiuose tru[g]d-o, migd-o ir stumd-o esanti fonema d galėtų būti laikoma priesaga -d-, t. y. tru[g]-d-o, mig-d-o, stum-d-o. Šioje studijoje laikomasi sinchroninio požiūrio, leidžiančio pavyzdžius analizuoti iš kalbos įsisavinimo perspektyvos.
Priebalsių samplaika
Pozicija žodyje
Morfemų sandūroje (morfonotaktinė)
Morfemoje (fonotaktinė)
Liepiamoji nuosaka
Įvairios formos
rk
žodžio viduryje
ger-k-ite
agurk-as
sk
žodžio viduryje
mes-k-ite
visk-as
nk šk
žodžio viduryje žodžio viduryje
skambin-k-ite neš-k-ite
Bendratis
rank-a
mišk-as
Įvairios formos
kt
žodžio viduryje
veik-ti
nakt-is
nt
žodžio viduryje
skin-ti
spint-a
st rt lt
žodžio viduryje žodžio viduryje žodžio viduryje
žais-ti ber-ti pil-ti
kopūst-as kart-as valt-is
d) Prototipinės fonotaktinės priebalsių samplaikos (ang. prototypical phonotactic / prototypical monomorphemic) – tai samplaikos, neturinčios atitikmenų morfonotaktinėje pozicijoje, pavyzdžiui, kl, rm, rb. Remiantis Wolfgangu U. Dressleriu ir Katarzyna Dziubalska-Kołaczyk (2006, 262), prototipinės morfonotaktinės samplaikos (a) turi gramatinę funkciją ir žymi morfologijos taisykles; priebalsių samplaikos, pasitaikančios ir morfemų sandūroje, ir morfemoje (b, c), šią funkciją atlieka menkiau; prototipinės fonotaktinės samplaikos (d) gramatinės funkcijos neturi (žr. 1 paveikslą).
1. Morfonotaktinės priebalsių samplaikos lietuvių kalboje
3 lentelė Dažniausios priebalsių samplaikos, pasitaikančios ir morfemų sandūroje, ir morfemoje
17
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
18
Prototipinės morfonotaktinės (nežymėtos, turi gramatinę funkciją) Dažniau morfonotaktinės nei fonotaktinės Priebalsių samplaikos Morfonotaktinės / fonotaktinės
Prototipinės fonotaktinės (žymėtos, neturi gramatinės funkcijos) 1 pav. Priebalsių samplaikų rūšys pagal morfonotaktikos teoriją
Reikia atkreipti dėmesį, kad priebalsių samplaikos gali būti analizuojamos ir pagal kitas ypatybes – ne tik pagal jų ryšį su morfemine žodžio sudėtimi ir jų vietą žodyje, bet ir pagal samplaiką sudarančių garsų ypatybes. Tačiau šioje studijoje laikomasi psicholingvistinės tyrimo perspektyvos, todėl koncentruojamasi į natūralumo principo (apimančio dažnumo, skaidrumo, žymėtumo konceptus) nulemtus priebalsių samplaikų įsisavinimo dėsningumus. Tolimesniuose skyriuose analizuojamos morfonotaktinių ir fonotaktinių samplaikų įsisavinimo ypatybės, aptariama jų įsisavinimo raida ir kylantys sunkumai.
19
2. MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMO TYRIMAS ILGALAIKIO STEBĖJIMO METODU 2.1. Ilgalaikio stebėjimo tyrimo metodika Šioje mokslo studijos dalyje aprašomas morfonotaktikos įsisavinimo tyrimas grindžiamas ilgalaikio natūraliojo kalbos raidos stebėjimo metodika, išpopuliarėjusia XX a. 2-oje pusėje ir iki šiol dažnai naudojama raidos psicholingvistikos tyrimuose. Šio metodo tikslas – sukaupti reprezentatyvią duomenų bazę, ilgą laiką vienodais intervalais fiksuojant vieno ar kelių tiriamųjų kalbą vaikams įprastoje aplinkoje ir vaikams įprastomis situacijomis: žaidžiant, valgant, prausiantis ir pan. (Ingram 1999). Ilgalaikiu metodu vaikai pradedami stebėti tada, kai jų kalboje atsiranda pirmųjų keliažodžių pasakymų arba skirtingų tos pačios leksemos formų (fleksinėse kalbose). Stebėjimas tęsiamas bent vienus kalbinės raidos metus, o kartais ir keletą metų, visą šį laikotarpį tėvai ar tyrėjai, naudodami garso arba vaizdo įrangą, reguliariai įrašinėja vaiko kalbą (dažniausiai kelis kartus per savaitę po pusę valandos ar valandą), ji vėliau transkribuojama ir analizuojama (Balčiūnienė, Kamandulytė-Merfeldienė 2018a, 266). Ilgalaikiai lietuvių vaikų kalbos tyrimai pradėti 1993 m., kai Inetos Dabašinskienės (Vytauto Didžiojo universitetas), Pawelo Wójciko ir Magdalenos Smoczyńskos (Varšuvos universitetas) iniciatyva buvo pradėtas pirmasis ilgalaikis lietuvio vaiko kalbos raidos stebėjimas (Savickienė 1999; Wójcik, Smoczyńska 1997) – sukaupta ir specialia programa apdorota 35 val. lietuvės
MORFONOTAKTIKOS ĮSISAVINIMAS: ILGALAIKIAI IR EKSPERIMENTINIAI LIETUVIŲ VAIKŲ KALBOS TYRIMAI
20
mergaitės Rūtos pokalbių su tėvais įrašų, pradėta įrašinėti kitų vaikų kalba. Vėliau vaikų kalbos tekstynas buvo gausinamas papildant jį kitų vaikų kalbos duomenimis (plačiau Balčiūnienė, Kamandulytė-Merfeldienė 2018a). 2000–2002 m. sukaupti tipinės kalbinės raidos mergaitės duomenys (Balčiūnienė 2009), 2005– 2008 m. surinkti dviejų berniukų (ankstyvosios tipinės kalbos raidos ir vėlyvosios tipinės kalbos raidos) duomenys (Kamandulytė 2009). Vykdant LMT projektą ,,Netipiškos kalbos raidos specifika: dvynių kalbos atvejis“ (nr. LIP-020/2016, pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016‒2024 m. programą) į tekstyną buvo įtraukti dvynių poros kalbos duomenys. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete yra sukaupti 7 lietuvių vaikų kalbos raidos ilgalaikio stebėjimo duomenys. Pagal pobūdį ir apimtį – tai vienintelė tokia duomenų bazė Lietuvoje (plačiau apie tekstyno kaupimą ir metodiką žr. Dabašinskienė, Kamandulytė 2009; Kamandulytė 2009; Balčiūnienė, Kamandulytė-Merfeldienė 2018a, 266). Atliekant morfonotaktikos įsisavinimo tyrimą, buvo analizuojami vienos mergaitės (Monikos) kalbos duomenys, sukaupti minėtame tekstyne (pokalbius įrašinėjo ir Monikos tekstyną sudarė Ingrida Balčiūnienė). Ankstesni tyrimai yra atskleidę bendrąsias vaikų kalbos raidos ypatybes, taigi šiam tyrimui pasirinkti vaiko, pasižyminčio tipine kalbos raida (ir fonologine, ir gramatine), duomenys. Analizuojama vaikų kalbos tekstyno dalis apima 27 val. pokalbių su vaiku įrašų, o tai sudaro 119968 žodžius. Monikos kalbos duomenys šiame tekstyne – 26449 žodžiai. Tekstyne sukauptų kalbos duomenų laikotarpis apima mergaitės amžių nuo 1;8 iki 2;8 metų – tai intensyviausias kalbos vystymosi laikotarpis. Įprastai atliekant ilgalaikio stebėjimo tyrimą, vaiko kalbos duomenys pirmiausia įrašomi į diktofoną, tada transkribuojami ir morfologiškai anotuojami naudojantis CLAN programa (MacWhinney 2000), skirta automatinei šnekamosios kalbos tekstų analizei. Transkribuoti duomenys vėliau koduojami specialiems tyrimo tikslams – pokalbio, kalbos klaidų, pragmatinei ir kitokiai analizei. Čia aprašomu tyrimu siekiama aptarti tarties ypatybes, todėl visi mergaitės kalbos įrašai perklausyti dar kartą sulyginant
Laura Kamandulytė-Merfeldienė
Morfonotaktikos įsisavinimas: ilgalaikiai ir eksperimentiniai lietuvių vaikų kalbos tyrimai Mokslo studija Mokslo studiją leidybai parengė Laura Kamandulytė-Merfeldienė Maketuotojas Kęstutis Obelenis 2020-07-01. Tiražas 40 egz. Užsakymo Nr. K20-057 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt Spausdino UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt
