Dar ne vakaras, Europa, 2024 by Vytautas Magnus University

ĮŽANGA

Ši knyga – dar viena apie Europą, Europos Parlamento veiklą ir mano veiklą jame. Ir ne tik. Ji aprėpia vienerius metus – 2023-iuosius. Bet ne tik: metai niekada nelekia, dienos niekada neslenka izoliuotame erdvėlaiky. Tai užkoduota jau kažkada, praeity, ir koduoja tą kada nors, ateitį. Žinoma, ši knyga – apie neatslūgstantį nerimą dėl Rusijos karo ir kitų kylančių karų, apie siekį rasti išeitis, kai problemos suvaržo jėgas ir jau, atrodo, nebeleidžia kvėptelėti, ji apie darbus, apie žmones, apie keliavimą iš taškų A į taškus B ir atgal, apie keliones, apie gyvenimo kelionę... galbūt ir apie meilę, nežinau... tiesa, o juk žinau! Kažkurią 2023-iųjų dieną įsijaučiau į tekstą „Aš mylėjau tave tau nežinant“. Vaizduotėje skamba ir melodija. Tai verta atrasti, tai tuo ir mėgaujuosi. Paskui, vieną 2023-iųjų dieną (galbūt tai įvyko „vieną vakarą, rudenį pilką“, kaip ir tame tekste) panūdau išsiaiškinti, kas ir kada tą tekstą sukūrė. O tai padarė Antanas Jonynas Vyresnysis Antrojo pasaulinio metais. Tekstas tada vadinosi „Sentimentalus romansas“. Taigi kūryba iš to paties laiko, kaip ir Mačernio. O kuri jau ten mano knyga apsieis be Mačernio intarpų! Gi Mačernis rašė taip, lyg dedikuotų savo sonetus, paskui jau vadinamus „Rudens sonetais“ (1943-ieji), aštuoniasdešimčiai metų į priekį, į mūsų dienas, asmeniškai kiekvienam iš mūsų, asmeniškai man. Negalėjau nepacituoti padieniui. Rasite. Tokia ta lyrika.

O kitkas – „Jums nežadu nieko, tik kraują, prakaitą ir ašaras“. Tai ne Jonynas, ne Mačernis ir ne Mažylis. Tai Čerčilis, apdovanotas literatūrine (ne taikos, kaip daugelis galvoja!) Nobelio premija. Ne už rašytinius tekstus, už būtent – už kalbas. Toji citata – pirmosios jo, kaip ministro pirmininko, pasakytos kalbos Bendruomenių rūmuose pradžia.

Jau vyko Antrasis pasaulinis. O mūsų aprašomaisiais 2023-iaisiais karas Rytuose „įstrigo“ panašiai, kaip kažkada Pirmasis pasaulinis Vakaruose. Liejasi kraujas, švilpia kulkos ir sproginėja sviediniai, o karas nenumaldomai tampa tranšėjinis. Ekspertai kalba: tai gali tęstis metų metus. Būtinas kito pobūdžio, visai kito plano proveržis. Koks jis bus ir kada?.. Slinko mėnesiai, ir Rusijos agresyvus karas Ukrainoje, – taip, buvo ir lieka svarbia, niekas nepaneigtų, kad ir pagrindine tema, bet politinių emocijų lauke radosi pilna ir kitų politinių dirgiklių. O ir šios knygos rašymo pradžioje – 2023-iųjų sausį – kadencijos pabaiga atrodė negreitai, o negreitai. Juolab dar ne laikas atrodė apibendrinimams apie tai, kas nuveikta nuo 2019-ųjų, – taip atrodė, kad dar ne laikas. O praslinko keli mėnesiai – ir apie artėjančią naują kadenciją (–2024–2029-ųjų –) ėmė čirkšti visi žvirbliai ant visų tvorų. Vasarą Europos Parlamente karštligiškai imta kartoti frazę: liko tik metai... liko tik metai... Mūsų partija paskelbė vidinius rinkimus, kandidatų į EP sąrašą 2024-iesiems reitingavimą. Plaukai piestu pasistojo suvokus, kad skubinai, daug ką atidėjus, būtina angažuotis rinkimams. Kurie bus tik po metų, o veikti reikia – čia ir dabar, nuo šių metų vidurio...

Tad nemaža šios knygos dalis – ir apie tai.

2023-iesiems buvau užsibrėžęs ir tikslą pabūti „savamoksliu diplomatu“ – lankydamas įvairias valstybes, lietuvių bendruomenes – jose nešti žinią apie Vasario 16-ąją, apie savo, diplomatijos neprofesionalo, misiją Europoje... Kažkiek pavyko?...

Sausio 1 diena, sekmadienis. Anoji mano knyga vadinosi „Vėl karas Europoje“. Ji buvo sudėliota savaitėmis. O paskutinioji anų metų savaitė nusitęsė į šiemet, į sausio 1-ąją, sekmadienį, 312-ąją karo dieną. Metai pasikeitė, o karas tęsiasi.

2023, 1 SAVAITĖ

Sausio 2–8 dienos

Sausio 2 diena

PIRMADIENIS

„Baigiasi metai, Viešpatie, kurie mums kartais buvo sunkūs ir nedėkingi, bet mes vis tiek buvome moesti et errabundi, dainavome dainas, nors ir ne visuomet Tau“ (Alfonsas Nyka-Niliūnas). Baigėsi senieji metai, prasidėjo naujieji, vis dar viltingi, kad Europoje stotų taika ir laisvė. O, kad taip būtų! O man prasideda ir nauji darbai.

Sausio 3 diena

ANTRADIENIS

Atvykau į Panevėžį, kur Panevėžio ligoninė ir jos visa bendruomenė švenčia ligoninės šimtmetį. O juk pirmuoju šios ligoninės vadovu tai buvo mano Diedukas Pranas Mažylis! Jis buvo darbštumo ir principingumo pavyzdys. Gilindamasis į senelio biografiją, supratau, kokio išskirtinio likimo, kiek daug nuveikęs Lietuvos sveikatos apsaugai tai buvo žmogus. Diedukas turėjo trejopus gebėjimus: pirmiausia jis buvo daktaras, klinicistas, akušeris-ginekologas, antra – profesorius, dėstytojas, trečia – puikus sveikatos sistemos organizatorius įvairiais Lietuvos raidos laikotarpiais. Jo svajonė buvo įsigyti privačią kliniką ir ją realizavo 1936 metais. Tik, deja, tai buvo neilgam – iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai buvo sovietų nacionalizuota. Vėliau, pasibaigus karui, sovietmečiu senelis ir toliau rūpinosi akušerija-ginekologija.

Galima drąsiai teigti, kad jis buvo visų Lietuvos akušerių-ginekologų mokytojas arba jų mokytojų mokytojas. Man didžiulė garbė, kad esu palikuonis tokio iškilaus žmogaus, kurį iki šiol žmonės prisimena.

Beje, „pakeliui“ ligoninės vestibiulyje atidariau Vasario 16-osios

Akto Signatarų autografų parodą, ji eksponuojama visą mėnesį, buvo galima laisvai ateiti į ligoninę ir pasižiūrėti (o tam visai nebūtina susirgti…). Išeinant gavau ir dovanų į savo kolekciją – minimam ligoninės šimtmečiui skirtą KĄ TIK išleistą pašto ženklą.

Sausio 4 diena

TREČIADIENIS

Šiandien EP pirmininkė Roberta Metsola Belgijos teisėsaugos institucijų prašymu pradėjo skubią dviejų Europos Parlamento narių imuniteto atšaukimo procedūrą: „Mes ir toliau sieksime užtikrinti, kad prasikaltę asmenys neliktų nenubausti. Prasikaltusieji įsitikins, kad Parlamentas stoja įstatymo pusėn. Korupcija negali būti pelninga, su ja kovosime kaip galėdami“, – kalbėjo pirmininkė. Per ateinančias savaites iš pirmininkės lauksime pristatymo savo ketinimų dėl reformų, įskaitant dabartinių taisyklių peržiūrą ir vidinių sistemų gerinimą bei susijusių ir su taisyklių vykdymo užtikrinimu. Štai tokie neaiškūs kai kurių mūsų kolegų darbeliai.

2023, 2 SAVAITĖ

Sausio 9–15 dienos

Sausio 9 diena PIRMADIENIS

Jau trečius metus iš eilės kviečiu moksleivius dalyvauti eilėraščių ir esė konkurse „ŠVENČIU LIETUVĄ“. 2022-aisiais konkursas susilaukė didelio susidomėjimo ir jame dalyvavo net 500 moksleivių, o tai reiškia ir 500 kūrinių! Šiemet kviečiu moksleivius kūrybiniame darbe

atsakyti į tokį klausimą: „Ko mane išmokė Lietuva?“. Nugalėtojai skelbiami mums visiems simbolinę dieną – Vasario 16-ąją.

Sausio 10 diena

ANTRADIENIS

Metai nauji, bet pagrindinės temos išlieka tos pačios. Štai viena iš atsargiai optimistinių: pamažu lyg ir išsprūstame iš Rusijos energetikos gniaužtų.

Kitą mėnesį sukaks metai nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios…

Proga apsvarstyti ne tik įvykusį geopolitinį lūžį, bet ir pakitusią retoriką regioninio saugumo atžvilgiu. Dabar sunkiai rastume Europos Sąjungos valstybę, kuri norėtų turėti bent kokius nors ryšius su Rusija: ar tai būtų energetinis bendradarbiavimas, ar diplomatinis, ar kultūrinis. ES buvo užbrėžusi simbolinę datą – nuo 2023-iųjų sausio 1-osios atsisakyti rusiškos naftos importo. Jei konkrečiau, tai taikyti 90 proc. jūra gabenamų naftos produktų embargą, o nuo 2023 m. vasario atsisakyti ir rusiškų degalų importo.

Kai dar buvo tartasi dėl šeštojo sankcijų paketo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad rusiškai naftai bus taikomas absoliutus embargas metų pabaigoje – dėl šių faktorių visumos Briuselyje kilo abejonių, ar tikrai įmanoma taip greit atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. 2022 m. gruodžio 5 d. įsigaliojus sankcijoms Rusijos žalios naftos eksportas sumažėjo 12 proc., o pardavimo kainos – 23 proc. Todėl bendrai Kremliui pajamos iš Rusijos žalios naftos sumažėjo net 32 proc. Ekspertų teigimu, dabartinis jūromis gabenamai rusiškai naftai draudimas, kuris įsigaliojo 2022 m. gruodžio 5 d., Kremliui kainuoja 160 mln. eurų per dieną. O kalbant apie tas pačias naftos kainos lubas, ekspertai teigia, kad 30–40 dolerių riba hipotetiškai turės rimtą ilgalaikį poveikį Rusijos ekonomikai.

Sausio 11 diena

TREČIADIENIS

Pratęsiant apie dujas, tai 2021 m. ES iš Rusijos importavo 41 proc. dujų, o 2022 m. tik 7 proc., todėl dar 2022 m. vasarą skriejo grasinimai

iš Kremliaus, kad Europa be rusiškų dujų sušals žiemą. Bet, kaip ir tikėtasi, šie grasinimai nepasiteisino. Tiek palankios oro sąlygos, tiek ir sumažėjęs šalių energetinis poreikis įveikė Kremliaus puoselėtą „žiemos karo“ strategiją. Dabar Europos energetikos kursas aiškus – žalias. Europos energetikai dabar privalu laikytis Žaliojo kurso ir nekartoti praeityje padarytų strateginių klaidų.

Sausio 12 diena

KETVIRTADIENIS

Eurobarometras: europiečiai smarkiai nerimauja dėl išaugusių pragyvenimo kaštų: „Suprantama, kad žmonėms nerimą kelia augančios pragyvenimo išlaidos, nes vis daugiau šeimų sunkiai suduria galą su galu. Atėjo laikas, kai turime įgyvendinti savo sprendimus, suvaldyti sąskaitas, sumažinti infliaciją ir sudaryti sąlygas ekonomikos augimui. Privalome apginti labiausiai pažeidžiamus savo visuomenių narius“, – šiandien kalbėjo EP pirmininkė Roberta Metsola.

Sausio 13 diena

PENKTADIENIS

O aš šią dieną leidžiu Madride, susitikdamas ir paskaitą vesdamas lietuvių bendruomenei Ispanijoje. Čia ryški Sausio įvykių atmintis, kaip ir bet kur, kur yra pasisėjusi lietuvybė. Ispanijos lietuviai kasmet aktyviai švenčia ir Kovo 11-ąją: „Bet gi TAI dar reikėjo ir apginti, krauju“, –kalbu jiems (šiaip jau prie auditorijų tylos esu pratęs, šį kartą – tyla ir čia. Tyla, reiškianti absoliutų pritarimą kiekvienam mano žodžiui. Taip būna, prie to įprantama, patikėkit. Galbūt tai – ir ištįsusi tylos minutė tiems, kurie pasiaukojo tada, 1991-aisiais. Ir tiems, kurie šiandien, kasdien aukojasi ir žūsta Ukrainoje). Tai – pozityvas? Paskui jau kalbamės visi, ir aš vis tik „lenkiu“ link pozityvo. Apie Vasario 16-osios Akto atsiradimo peripetijas dar niekada nesu pasakojęs ispaniškajai publikai. Pasikalbėjome labai ramiai, paprastai, atsipalaidavę (na,

kaip ir įprasta čia ispanams). Išsiaiškiname viską iki smulkmenų: ir kaip svarbūs dokumentai (kartais) dingsta, ir kaip jie (panorėję) atsiranda… ir kaip turėtume telktis dabar ir ateityje, ir koks tas jų Madridas yra gražus didmiestis, ir ką jame pavyko, ko nepavyko (kol kas?) pamatyti.

Sausio 14 diena

ŠEŠTADIENIS

Jei jau pamatyti Madride ką nors – tai visų pirma Prado muziejų. O grįžus (kad ir trumpam) į Kauną, namo – perkratyti iki tol sukauptus

dailės kūrinių leidinius – ką iš Prado kolekcijų turėjau, kokias reprodukcijas, bet nebuvau dar matęs „gyvai“? Sužinau, kad pagal lankomumą, tai 16-asis (tiktai?) pasaulio muziejus.

Gal reikia eiti chronologiškai: nuo Hieronymo Boscho apokalipsių iki Zobelio dekonstrukcijų? Jei šiuo keliu einant, tai kelelis įspūdingas: Velazquez, Murillo, Ribera, El Greco, Zurbaran, Caravaggio, Goya, –tai tik mažos to kelio atkarpėlės… mįslingasis siurrealizmo šauklys Boschas, provokatorius Velasquez (jo Las Meninas provokavo, tarkim, Picasso provokacijas), Rafaelis, kurio „Kardinolo portretas“ priminė man vieno bendradarbio povyzą), El Greco, savitai pildęs drobės erdvę, tamsos kontrastų meistras Caravaggio.

Rubensas – tai čia taip gausiai atstovaujamas, kad net iškeltas kažkur dausosna į muziejaus antruoju vadinamą aukštą. Aiškėja dviejų vyrų sandoris. Tasai ano laiko ispanų karalius Pilypas IV dosniai finansavo, kad tik Rubensas (tada jau vyras šeštoje dešimtyje) pripieštų jam kuo daugiau „rubensiškų“ moterų. Erotika?.. Tai taip skaidru ir pateisinama dabar, kai žvelgiu iš savo amžiaus ir iš 21-ojo amžiaus perspektyvų! Na, bet Rubensas ir vyrus puikiai vaizduodavo. Ieškojau ir suradau: šventasis Simonas studijuoja Dokumentą. Turbūt Šventąjį Raštą, o gal kokį nors kitą, gal Aktą? Savąjį kelelį Prado muziejuje yra nutiesę ir feministinės trajektorijos ieškotojos. Ir irgi tą kelelį suranda.

Rimtų mecenačių visais laikais, pasirodo, būta. Na tai tiek tų paviršutiniškų refleksijų apie nuolat kaupiamą Prado kolekciją… O laikinose ekspozicijose – Neapolio laikotarpis (kai tasai prieš šimtmečius priklausė Ispanijai, ir, oho, kokie kultūriniai mainai tąkart užvirė). Taip pat ir Zobel, studijavęs Kembridže, paskui ėmęsis dekonstruoti klasikus. Apie Cambridge, 1937 (dėl citavimo tikslumo negarantuoju, bet): „Tų vietų vaizdus prisimename kaip nekintančius, nors patys MES, būdami TENAI, pasikeitėme.“ Ir tai galima įrodyti. Prado paveikslai stūkso kaip nepajudinamas masyvas, nieko tose drobėse keisti nevalia… o pats išeini iš tų salių po pusdienio… ir neabejotinai išeini KITOKS.

Sausio 15 diena

SEKMADIENIS

Perskaitau Seimo nutarimą: 2023 metai paskelbti kaip Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Šventojo Juozapato metais bei Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Ryžtinga veiksena, yra ką minėti. Lietuvai priėjimas prie jūros yra būtinas. Tokia buvo ir Lietuvos Tarybos veiklos linija. Čia visai vietoj būtų ir Tilžės Aktą paminėti (o jis lyg tyčia ką tik Karo muziejuje Kaune atsirado).

2023, 3 SAVAITĖ

Sausio 16–22 dienos

Sausio 16 diena

PIRMADIENIS

Aš ir vėl Strasbūre. Šiandien kaip tik proga prisiminti, kiek daug metų dėsčiau studentijai apie Vieningos rinkos programą. O Vieningos rinkos programos „prisireikė“ 1993-iaisiais, kai išaiškėjo trikdžiai, dėl kurių bendroji rinka neatrodė visai bendra. Ir, va: jau 30 metų tai programai. Šią progą paminėjome pirmojoje šiemet Europos Parlamento

plenarinėje sesijoje. Europos bendroji rinka tebėra vienas didžiausių ES laimėjimų. Iškyla vis naujų iššūkių, tad jau ir vėl reikalaujama ir pertvarkos, ir politinių įsipareigojimų atnaujinimo. Ar galėjau prieš 30 metų pagalvoti, kad ateis toks laikas, kai galėsiu asmeniškai prisidėti prie to?!

Sausio 17 diena

ANTRADIENIS

Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono pirmininkavimo pristatymas: savo kalboje Kristerssonas minėjo, kad jo šalies prioritetas prie Tarybos vairo bus Europos saugumas, patikino, kad toliau rems karo draskomą Ukrainą, ir pabrėžė ES geopolitinę reikšmę: „Kurdami saugumą turime žiūrėti ir į kitus piliečiams artimus aspektus. ES turi veiksmingiau bendradarbiauti prieš organizuotą nusikalstamumą ir siekti bendros, nuoseklios migracijos politikos. Kitas Švedijos prioritetas bus bendrų su ES vertybių puoselėjimas.” Per Švedijos pirmininkavimo pusmetį bus ne viena situacija, kai „persidengs“ NATO ir Europos Sąjungos iššūkiai, reikės bendrų veiksmų, o abiejų organizacijų resursų sutelkimas prisidėtų prie saugios ir vientisos erdvės tarp Baltijos ir Juodosios jūrų puoselėjimo. Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje tikrai išeis į naudą.

Sausio 18 diena

TREČIADIENIS

Rusijos karo Ukrainoje tema „nepaleidžia“. Pirmasis mano pasisakymas EP plenarinėje salėje šiemet – apie būtinybę steigti tribunolą karo nusikaltimams tirti. Rusijos nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų, sisteminis taikios infrastruktūros bombardavimas atskleidžia karo brutalumą, todėl svarbu imtis tarptautiniu mastu koordinuojamų teisinių veiksmų, siekiant nustatyti kaltuosius

tų veiksmų iniciatorius ir patraukti juos atsakomybėn. Priminėme ir raginome ES institucijas bei valstybes nares kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus. Lietuva ir dar kelios valstybės jau pasisakė už tai. Tikime, kad Europos Parlamento rezoliucija nuties kelią tolesniems būtiniems teisiniams žingsniams. Rusija bijo būti saistoma tarptautiniais susitarimais dėl sąžiningo ir nešališko teismo. Turbūt žino geriau už mus, į kokią žiaurumo bedugnę yra save įstūmusi. Rusija privalo gauti ir atlikti savo bausmę už viską. Pozityvu tai, kad už tokio tribunolo įsteigimą balsavo net 472 iš 524 EP nariai, atstovaujantys įvairioms ideologijoms ir visoms 27 ES valstybėms. Tai – nebe tik nuoširdus piktinimasis Rusijos vykdomomis baisybėmis, nebe tik stipri politinė valia, o ir teisinio kelio – kaip įvykdyti teisėtumą – pradžia. Atpildo diena vis tiek ateis. Savo pasisakyme siūliau nepamiršti ir Baltarusijos režimo bendrininkavimo su Rusija: placdarmo terorui sudarymas taip pat yra teroras!

Vertinant istorinį kontekstą, vienas iš pirmųjų tarptautinę visuomenę sutelkusių teisinių procesų buvo Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas. Būtent ten agresijos nusikaltimas buvo pripažintas sunkiausiu karo nusikaltimu (karo nusikaltėliams skyrė pačias griežčiausias bausmes). Tribunolo teisėtumas kilo iš Sąjungininkų susitarimo po besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos. Į tribunolo jurisdikciją buvo įtraukti nusikaltimai prieš taiką (lygiavertis agresijai nusikaltimas), karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Žinoma, tribunolas tuo metu teisinius įgaliojimus gavo tik iš valstybių, dar neegzistuojant JT ir Vokietijai

(ją administruojant sąjungininkėms), joms sutikus su visomis sąlygomis.

Kitas teisinis precedentas, reikalaujantis specialiojo tribunolo, buvo Jugoslavijos karas. Tai – pirmasis JT įsteigtas karo nusikaltimų teismas ir pirmasis tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas. Šis specialiojo tribunolo pavyzdys, kai buvo teisiama karinė vadovybė, istorijoje yra itin svarbus. O tarptautinės teisės praktika atskleidžia, kad visi specialieji tribunolai dėl ginkluotų konfliktų buvo patvirtinti tik su Jungtinių Tautų

Saugumo Tarybos intervencija. O joje veto teisę turi Rusija...

Šiandien EP pirmininko pavaduotoju išrinkome europarlamentarą liuksemburgietį Marc Angel. Prisiminėme ir buvusiojo mūsų pirmininko Davido Sassoli mirties metines. Jo pareigas perėmusioji Roberta Metsola atviravo: „Nesuskaičiuoju, kiek kartų per tuos metus norėjau

į Jį kreiptis patarimo…“ D. Sassoli buvo tikras lyderis, tikras europietis.

Sausio 19 diena

KETVIRTADIENIS

Šiandien turėjau suspėti net į 3 renginius kone tuo pačiu metu. Vyko ES santykių su Šveicarija aptarimas. Kaip pamename, 2021 m. gegužės mėn. Šveicarija sustabdė derybas su ES dėl bendradarbiavimo susitarimo. Rudenį dalyvavau Šveicarijoje ir Briuselyje vykusiuose pasitarimuose tarp šalių – kaip išsipainioti iš dabartinės būklės. Dabartiniai santykiai reguliuojami atskirais susitarimais, dalis jų baigia galioti, todėl reikia ieškoti sprendimų. Jų ieškoma, ir, tikėtina, šiandieninis sprendimas prisidės prie to.

Apie Iraną: šiandien EP balsavo dėl rezoliucijos – dėl ES atsako į taikius protestus ir valdžios vykdomas egzekucijas Irane. Irano saugumo ir policijos pajėgų reakcija į protestus yra smurtinė, Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės, Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje… ir daugybė kitų žiaurių sistemingų diskriminacinių veiksmų. Rezoliucija priimta griežtai reaguojant į tokią situaciją Irane. Nerimą kelia ne tik neatleistini žmogaus teisių pažeidimai, tačiau

ir stiprėjantys ryšiai tarp Teherano ir Maskvos, pastarajai Ukrainoje naudojantis Irano bepiločiais orlaiviais. Raginama Islamo revoliucijos gvardiją ir jos pagalbines pajėgas įtraukti į ES teroristų sąrašą. Apie Baltarusiją. Delegacijos ryšiams su Baltarusija posėdyje pabandėme įvertinti nepriklausomų profsąjungų veiklos būklę toje valstybėje. „Veikla“ – skambiai pasakyta. Dirbantysis rizikuoja netekti darbo, jeigu ryšis bent menkiausiam kontaktui su nepriklausomos organizacijos veikėju, – juk ten nepriklausomų profsąjungų veikla seniai paskelbta nelegalia… Ten 80 proc. įmonių valstybinės, kiekvienoje dirba „mandagiai“ vadinamas „ideologas“ (de facto, specialiųjų tarnybų pareigūnas), per kurį valdžia regi kiekvieną krustelėjimą. Man atrodo, kad tai yra baisiau negu juodžiausiu sovietmečiu. Dabartinis Baltarusijos režimas ir toliau sugeba rasti būdų, kaip vis labiau degraduoti.

Sausio 20 diena

PENKTADIENIS

Prancūzai ir vėl streikuoja. Traukiniais iš Strasbūro daugumai europarlamentarų šiandien vykti nepavyko. Šimtams kolegų daugiau nei 5 valandas į Briuselį teko riedėti autobusais. O aš triumfuoju: parskridau iš Frankfurto į Vilnių (šįkart sėkmingai ir be pavėlavimų). Sudalyvavau

TS-LKD susibūrime Raseiniuose. Prieš 27-erius metus ten balotiravausi rinkimuose į Seimą, o šiandien susibūrėme paremti mero, skyriaus pirmininko Andriaus Bautronio ir jo suburto kandidatų sąrašo. Pajutome tikrą bendrystę! Dalyvavo Seimo nariai Jurgis Razma ir Jurgita Sejonienė, vykdomasis sekretorius. Artėjant rinkimams, galime laukti kontroversiškų užsipuolimų spaudoje, vienas toks kaip tik kalbamuoju momentu ir buvo nukreiptas prieš raseiniškius. Padovanojau merui europietišką lietsargį, kurį ir išskleidžiau visiems matant. Kažkodėl visiems pasirodė, kad tai „Europos stogas“?.. Savo kalboje taip ir pasakiau: „Mes Europos liaudies partijoje laikomės principo „neįvardyti ir nekaltinti“, o juk sprendžiame didžiausio jautrumo ideologinius

klausimus. Turime laikytis išvien ir Europos, ir valstybės, ir savivaldos lygmeniu. Manau, būsim teisingai suprasti.

Sausio 21 diena

ŠEŠTADIENIS

Prieš 99 metus mirė bolševikų vadas, tuometinės totalitarinės komunistinės sovietinės vyriausybės vadovas Vladimiras Uljanovas-Leninas. Po leninizmo stojo stalinizmas. Dabar – viso to atsikartojimas: Rusija tęsia agresiją Ukrainoje, 332-oji karo diena...

Sausio 22 diena

SEKMADIENIS

Prasideda azijietiškieji Juodojo Vandens Triušio metai.

2023, 4 SAVAITĖ

Sausio 23–29 dienos

Sausio 23 diena

PIRMADIENIS

Atsinaujinęs darbotvarkės EP šablonas: vėl vykstu iš Vilniaus per Amsterdamą Briuselin, laukia renginiai su Ukrainos atstovais, grįžtu į Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdžius, temos –COVID-19 ir bitės. Šiandien komiteto nariai išklausė Europos Komisijos Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovės įžvalgas apie infekcinių ligų situaciją Europoje. Posėdyje išgirdau, kad COVID-19 pagal paplitimą dabar jau rikiuojasi po RS viruso (ypač pavojingo kūdikiams), taip pat ir po gripo. Ir vis dėlto antrąja stiprinančiąja doze nuo viruso pasiskiepijo tik 35 proc. populiacijos (pirmąja – 65,4 proc.). Valstybės narės raginamos aktyvinti stebėseną, sekoskaitos tyrimus. Komiteto nariams rūpėjo ir epidemiologinė

situacija Kinijoje – ten, kaip žinia, buvo užfiksuotas labai staigus

COVID-19 plitimas, tad kalbėta apie papildomas priemones, tiriant atvykusius iš Kinijos į Europą, bei pasiruošimą, jei staiga mus vėl užkluptų nauja COVID-19 atmaina. Tikimės, kad tų priemonių neprireiks, bet Europa daugiau nenori būti užklupta nepasiruošusi…

Pastebiu puolimus prieš Europos Parlamentą, įžvelgiu užsipuolimus prieš Europos liaudies partiją, įtariu koordinuojamą kampaniją prieš Tėvynės Sąjungą (ir prieš vieną nusprendusį atsistatydinti jos frakcijos narį Seime), o gal tai tiesiog sutapimai?..

NETEKTIS. Mirė gydytojas profesorius Arvydas Šeškevičius, paliatyviosios pagalbos Lietuvoje pradininkas. Pamenu, kaip dabar, laikus, kai Jis pasakodavo apie slaugos ligonines-hospisus kaip apie Lietuvoje dar nematytą naujovę: „Ir, iškeliavus amžinybėn vienam iš pacientų, būtina skambinti varpais. Neskambinant kitų pacientų mirtingumas, patikėkit, padidėja.“ Dabar jau ir Jis iškeliavo.

Sausio 24 diena

ANTRADIENIS

Šiandien Europos Parlamente lankėsi buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Darkart išgirdome apie Ukrainos situaciją ir poreikius iš gerai informuoto ir kompetentingo asmens lūpų. Pagyrė mus, europarlamentarus: už retorikos transformaciją (dabar jau sakome –Ukraina YRA Europos armija), už sankcijas Rusijai (kurių veiksmingumu jis tiki) ir už Ukrainos pakvietimą tapti ES nare, už tarptautinį tribunolą agresoriams nubausti ir apskritai už vieningus veiksmus vietoje ir laiku. Žinoma, susakė ir visas pastabas (kurias ir taip žinojome), pabrėždamas būtinybę greitinti paramos Ukrainai tempą. Žinoma, jog geopolitinė saugumo struktūra po karo yra visiškai neįsivaizduojama be Ukrainos narystės NATO. Na, o JAV aktyvina savo poziciją, „juda“ ir tankų „Leopard“ klausimas, būtų gerai, kad kuo greičiau pajudėtų (fiziškai) ir patys „Leopardai“.

Redaktorė Auksė Gasperavičienė

Iliustratorė Rugilė Jonaitytė

Dizainerė Silva Jankauskaitė

2024 01 10. Tiražas 600 egzempliorių.

Užsakymo Nr. K24-007

Išleido

Vytauto Didžiojo universitetas

K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

Spausdino

UAB „Vitae Litera“

Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt

Dar ne vakaras, Europa, 2024

Dar ne vakaras, EUROPA

LIUDAS MAŽYLIS

Dar ne vakaras, EUROPA

ĮŽANGA

Sausio 17 diena