VIRGILIJUS ČEPAITIS
KARAS
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų
Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
VIRGILIJUS ČEPAITIS
KARAS
AUKŠČIAUSIOJI TARYBA NUO 1990-ųjų
KOVO 11-osios IKI 1991-ųjų RUDENS
Skiriu Vasario 16-ajai
Kaunas, 2023
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
© Virgilijus Čepaitis, 2023
© Leidykla „Vitae Litera“, 2023
TURINYS
PRATARMĖ ... 8
1. KOVO 11-oji ... 12
Pradžia ... 13
Dienoraštis ... 14
Už mūsų nugarų (1) ... 16
2. KOVO 12-oji ... 18
Pirmasis pirmadienio posėdis ... 19
LTSR Aukščiausioji Taryba ... 20
Diskusijos dėl Lietuvos pripažinimo ... 21
Į Aukščiausiąją Tarybą – demokratija ... 23
Ar Lietuva vieninga? ... 24
Ginčai dėl vieno žodžio ... 27
Uždaras posėdis ... 30
Lietuva ir Estija su Latvija ... 32
Pasaulis kovo 12-ąją ... 33
Už mūsų nugarų (2) ... 34
3. PIRMIEJI ULTIMATUMAI ... 36
Antradienis ... 37
Televizijos užgrobimas ... 40
Trečiadienis ... 42
„Istorinė klaida“ ... 44
Antrasis TSRS ultimatumas ... 45
Lietuvos atsakymas ... 46
Kur ieškoma ministrų? ... 49
Antrasis TSRS ultimatumas ... 50
Už mūsų nugarų (3) ... 51
Televizija dar kartą ... 52
Susitikimas su Stasiu Lozoraičiu ... 53
4. KARAS? ... 56
Vyriausybės sudarymas riaumojant tankams ... 57
Sąjungininkai ... 60
Kovo pabaiga ... 62
Televizijos valdyba ... 63
Atviri karo veiksmai ... 64
Už mūsų nugarų (4) ... 65
Trečiasis ultimatumas ... 66
Paskutinis senosios Baltijos Tarybos posėdis ... 68
Didžioji savaitė ... 69
Dvi Lietuvos? ... 71
5. BLOKADA ... 72
Ketvirtasis ultimatumas ... 73
Trys antiblokadinės komisijos ... 74
Antrasis Sąjūdžio suvažiavimas ... 77
Kasdienybė ... 80
Televizijos svarba ... 83
Marijampolėje ... 86
Solidarumas su Lietuva ... 87
Už mūsų nugarų (5) ... 89
TSRS ateitis ... 90
Auka ... 93
6. PASAULIS NORI PADĖTI
LIETUVAI ... 94
Kohlio ir Mitterrand’o laiškas ... 95
Geležinės kurpės ... 96
Baltijos Taryba ... 98
„Minkštasis“ karas ... 99
Kopenhagos konferencijoje ... 100
Partijos gimimas ... 104
Pirmoji Lietuvos nuolaida ... 107
Už mūsų nugarų (6) ... 113
Televizijos „užgrobimo“ pabaiga ... 114
7. MORATORIUMAS ... 116
Moratoriumo sąvoka ... 117
Centro frakcija ... 120
Moratoriumas: dvi diskusijų savaitės ... 121
Blokados nauda ... 126
6
Moratoriumas: paskutinė diena
Parlamente ... 129
Ar reikėjo moratoriumo? ... 130
8. PALIAUBOS? ... 134
Blokada baigėsi – blokada tęsiasi ... 135
Derybos su Rusija? ... 138
„Arbatos klubas“ ... 140
Žmogaus teisės ... 142
Karas tampa kitoks ... 144
Kėdžių perstumdymas ... 145
Inteligentų kreipimasis ... 147
„Europos kelias“ ... 149
Iliuzijų vasara ... 152
9. VALSTYBĖS KŪRIMAS ... 154
Pirmosios plytos ... 155
Homo sovieticus ... 157
Būsimojo gyvenimo pamatai ... 159
Nepriklausomybė de jure ir de facto ... 160
Partija be komunistų? ... 162
Derybos su TSRS? ... 164
Devyngalvis praeities slibinas ... 166
Parduoti ar išdalyti? ... 167
Virvelės ... 172
10. DERYBŲ BELAUKIANT ... 174
Dešinieji vienijasi ... 175
Pildosi Terlecko pranašystė ... 176
Frakcija po frakcijos ... 177
Socialdemokratai – dešinieji ar kairieji ... 178
AT ir MT ... 178
Steigiamasis NP suvažiavimas ... 180
Lietuvos ateitis ... 184
Už mūsų nugarų (7) ... 185
„Lietuvos statutas“ ... 186
Lapkričio pabaiga ... 190
Stebėtojo statusas ... 191
Už mūsų nugarų (8) ... 192
11. LAUKIANT AGRESIJOS ... 194
Trys Baltijos sesės ... 195
KARAS
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
Sąjūdžio frakcija ... 196
Politinė konsultacinė taryba ... 197
Bandymai keisti Lietuvos kryptį ... 199
Bergždžios dešiniųjų pastangos ... 202
Su kuo kariausime ... 203
Į Maskvą! ... 206
Moratoriumo pabaiga ... 207
Autonomininkai ... 209
Paskutinis 1990-ųjų posėdis ... 210
Prieš Naujuosius metus ... 213
12. PIRMOSIOS SAUSIO DIENOS ... 216
Sausio 4-oji ... 217
Sausio 5-oji ... 219
Už mūsų nugarų (9) ... 221
Sausio 6-oji ... 222
Už mūsų nugarų (10) ... 222
Sausio 7-oji ... 223
Sausio 8-oji ... 226
Sausio 9-oji ... 227
Sausio 10-oji ... 230
Sausio 11-oji ... 232
Už mūsų nugarų (11) ... 233
Vėl sausio 11-oji ... 234
Sausio 12-oji ... 235
Už mūsų nugarų (12) ... 238
13. SAUSIO 13-oji ... 240
Baisioji naktis ... 241
Posėdis ... 245
Sekmadienis ... 248
14. APGULTA TVIRTOVĖ ... 252
Barikados ... 253
Įtempta savaitė ... 257
Sausio 13-oji ir pasaulis ... 258
Mėnuo Parlamente ... 260
15. „TAIP!“ NEPRIKLAUSOMYBEI ... 268
Pirmasis Konstitucijos straipsnis ... 269
Psichologinis karas ... 272
Apklausa ... 273
Gyvenimas tęsiasi ... 276
Islandija pripažįsta Lietuvą ... 277
Prunskienės požiūris ... 278
Už mūsų nugarų (13) ... 279
Perestroikos pabaiga ... 280
16. NAUJOS BŪSENOS DAIGAI ... 282
1991 m. Kovo 11-oji ... 283
1991 m. kovo 12-oji ... 284
Žmogaus teisių komisijoje Maskvoje ... 285
Kur mano „žiguliukas“? ... 288
Baltijos vienybė ... 289
„Ne!“ priklausomybei ... 290
Marijampolėje ... 292
Pirmasis valstybės biudžetas ... 293
Ar grąžinti nuosavybę? ... 296
Baltijos vienybė? ... 299
Karas tęsiasi ... 301
17. NEFORMALIOS DERYBOS SU SSRS? ... 304
Pasiūlymas iš Vakarų ... 305
Pasiruošimas Hagos konferencijai ... 306
Pirmoji Hagos konferencijos diena ... 308
Antroji Hagos konferencijos diena ... 311
Trečioji Hagos konferencijos diena ... 313
Lietuvą pripažįsta Slovėnija ... 314
Ar konferencija, ar vis dėlto derybos? ... 315
18. KARAS TĘSIASI ... 318
Uždari posėdžiai ... 319
Dešinieji ir dar dešinesni ... 321
Už mūsų nugarų (14) ... 323
Sąjūdžio jubiliejaus diena ... 323
Mes jau ne vieni? ... 325
OMON’as ir „kaspervizija“ ... 328
Komisijos darbai ... 329
Ar reikalinga Karo taryba ... 330
Lietuvos ateities forumas ... 331
Už mūsų nugarų (15) ... 332
19. MEDININKŲ AUKA
Sutartis su Rusija ... 335
... 334
Lietuvą pripažįsta RTFSR ... 336
Laikinosios gynybos vadovybės
įstatymas ... 338
Medininkų žudynės ... 339
Karo tarybos posėdis ... 340
Rugpjūčio pirmoji Aukščiausiojoje
Taryboje ... 342
20. PUČAS MASKVOJE ... 344
Ateities planai ... 345
Lietuvą pripažįsta Kroatija ... 346
Vėl karo taryba ... 346
Už mūsų nugarų (16) ... 347
Bejėgiškumas ... 348
Nepaisant pučo ... 354
Pirmasis posėdis laisvėje ... 359
Latvija pripažįsta Lietuvą ... 361
21. SUGRĮŽIMAS Į ŽEMĖLAPĮ ... 362
Pirmieji skambučiai ... 363
Lietuvą pripažįsta Norvegija, Vengrija, Argentina, Prancūzija ir kitos valstybės ... 364
Dvi paskutinės rugpjūčio dienos ... 366
Lietuvą pripažįsta TSRS ... 367
Raudona spalva ... 369
22. AR SUGRĮŽOME? ... 372
Žvilgsnis iš Paryžiaus ... 373
Žvilgsnis iš Marijampolės ... 376
Žvilgsnis iš Helsinkio ... 377
Pirmasis oficialus vizitas ... 378
Lietuvos ateitis ... 378
Kunigas Svarinskas ... 380
Zurück zum Natur ... 382
Karas ... 385
Už mūsų nugarų (17) ... 387
Himnas ... 387
PRATARMĖ
Ši knyga yra tarsi mano pasakojimo apie Sąjūdį („Su Sąjūdžiu už
Lietuvą“. Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11) tęsinys. Rašau tarsi, nes dabar nesistengiu aprėpti visko, o aprašau įvykius, kuriuose dalyvavau. Prie pavardžių dažnai nededu vardo raidės, nes aprašomu metu buvo tik vienas visiems žinomas žmogus. Vartoju senas santrumpas (LTSR, TSRS ir kt.), kad tekstas perdaug nesiskirtų nuo gausybės citatų.
Remiuosi savo užrašais, tam tikru dienoraščiu. Todėl šioje knygoje gal ir per dažnai cituoju save, ko nedaryčiau, jei objektyvizuočiau istorijos tėkmę. Galėčiau rečiau atsiversti savo užrašus, bet turbūt niekur kitur neužfiksuotos Sąjūdžio deputatų klubo (SDK), Aukščiausiosios Tarybos (AT) Prezidiumo, Laikinosios gynybos vadovybės (LGV), „Arbatos klubo“ (AK), Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos (PTTRK), dešiniųjų partijų Politinės konsultacinės tarybos (PKT), Nepriklausomybės partijos (NP) diskusijos. Laikas pasidalyti užrašais apie jas – tie ginčai juk nulėmė Lietuvos ateitį. Dienoraščio ištraukų tiek daug, kad jas cituoju be nuorodų. Jos paprastai grynai „faktinės“, – kur kas įvyko, kas ką pasakė. Buvau SDK pirmininkas, todėl dažnai pasižymėdavau dar ir kaip kas balsuoja. Daug ištraukų iš oficialių Aukščiausiosios Tarybos stenogramų. Palyginau savo užrašus su jomis. Prasmė sutampa. Tik užrašuose kartais pavykdavo vienu sakiniu perteikti pusvalandį trukusios kalbos esmę. Neseniai juos, kaip dabar sakoma, skaitmenizavau. Kompiuteryje jie užima kelis šimtus puslapių. Kai kuriuos svarbius įvykius, kurių nespėjau užfiksuoti, bet kuriuose dalyvavau, aprašau remdamasis atminties probrėkšmiais, istorikų įžvalgomis, to meto spauda, nepublikuotais dokumentais bei jų kopijomis. Mano pasakojimas nepretenduoja tapti vadovėliu, tačiau faktus tikrinau. Čia turbūt reikia pridurti: taip įvykius mačiau aš, kurį vadino užkietėjusiu antikomunistu ir radikalu.
Aprašau laikotarpį nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens, kai Lietuva sugrįžo į politinį pasaulio žemėlapį. 1795-aisiais ji kartu su Lenkija buvo iš to žemėlapio ištrinta, kaip Rusijai atrodė, visiems laikams. 1918-ųjų vasario 16-ąją po gero šimtmečio atkurta de jure, o sudėjus tūkstančius aukų Nepriklausomybės kovose, – de facto. 1940-aisiais buvo Rusijos (tuo metu ji vadinosi TSRS) iš politinio pasaulio žemėlapio vėl ištrinta, o 1990-ųjų Kovo 11-ąją atkurta de jure.
Savo pasakojimą apie antrą kartą atkurtos valstybės gyvavimo de jure laikotarpį pavadinau „Karas“. Didžiuojamės taikiu Lietuvos keliu į laisvę. Bet juk tai buvo ir karas, trukęs beveik pusantrų metų. Ant mano stalo guli 1920-ųjų metų „Kariškių kalendorius“, iš kurio
10 KARAS
pacituosiu sakinį, tinkantį ir šiam pasakojimui: „Sunkų darbą prisieina pakelti, kuriant valstybę.“1 Kalendoriaus sudarytojai užsiminė tik apie darbą. Kovose už nepriklausomybę jau buvo žuvusiųjų.
Mūsų kartos kovos nepareikalavo tūkstančių žuvusių už tėvynę. Jos vyko ne apkasuose. Matomas lūžis 1990-ųjų Kovo 11-ąją įvyko gal tik Parlamento salėje. Bet ir joje mažai kas suprato, jog tai ne vien popieriukas, už kurį balsuojama. Jog prasidėjo karas už Nepriklausomybę . Tam, kad nors Aukščiausioji Taryba tai įsisąmonintų, neužteko ekonominės blokados. Prireikė sausio aukų.
1 Kariškių kalendorius 1920 metams. Kaunas, 1920, p. 37.
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
1. KOVO 11-OJI
PRADŽIA
Nežinau, ar Kremlius suvokė, kad 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuvoje gimsta naujas, mokslininkų terminais, politinis veikėjas. Tiesa, tada mes paprastai sakydavome, kad politikos objektas tampa politikos subjektu. Tapti tai tampa, bet tik teisiškai, nes jėgos nelygios. Maskvą palaikė didžiulė kompartijos narių, ginkluotųjų pajėgų, milicijos ir KGB darbuotojų armija, o mūsų parlamentas išėjo prieš tą galybę su plikomis rankomis ir jį rėmė tik tautos apsisprendimas atkurti valstybę.
1940-ųjų birželio 15-ąją susirinkę vos porą dešimtmečių gyvavusios Lietuvos Respublikos ministrai dauguma balsų nusprendė, kad Lietuvą ištiko force majeure2 situacija ir priešintis TSRS ultimatumui nėra prasmės. Čia pacituosiu tuometinio gynybos ministro prisiminimus apie tą sprendimą:
Prezidentas priminė įvykusį Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame buvo nutarta, kad, gresiant iš rusų pusės Lietuvos nepriklausomybei, mes ginklu priešinsimės. „Dabar tas laikas atėjo“, – sakė Prezidentas ir pasiūlė ultimatumą atmesti ir gintis.3
Antaną Smetoną palaikė tik du ministrai. Tuometinis premjeras patylėjo. Apie tą Lietuvos sprendimą diskutuojame ligi šiol.
Pamenu, kaip 1989-ųjų pabaigoje Sąjūdžio, kuris tikėjosi laimėti rinkimus Lietuvoje, delegacija važiavo į Varšuvą pasitarti su jau nugalėjusiais „Solidarność“4 atstovais. Pastebėjau, kad Lenkijos Seimo klerkai ir gausūs milicininkai (ten irgi dar buvo milicija) kreivokai žiūri į deputatus, kurie smarkiai skiriasi nuo ankstesnių valdžios atstovų, kompartijos funkcionierių. Panašiai buvo ir po trijų mėnesių, kai Sąjūdis laimėjo rinkimus į LTSR Aukščiausiąją
Tarybą. Pirmasis Sąjūdžio remtų deputatų pasitarimas įvyko net ne parlamento rūmuose, o Profsąjungų tarybos pastate, nes Aukščiausiojoje Taryboje neatsirado laisvos salės. Klerkai dar nežinojo, ar iš tikrųjų viskas keisis. Negi Sąjūdžiui bus leista ateiti į valdžią?
Kad tinkamai pasirengtų Kovo11-ajai, Sąjūdžio deputatams teko remtis judėjimo štabu. Ne tik dėl AT aparato požiūrio į naujuosius deputatus. Sąjūdis buvo geriau aprūpintas techninėmis priemonėmis. Amerikos lietuviai privežė ir prisiuntė kompiuterių, spausdintuvų, kopijavimo mašinų. Net Aktas, ant kurio pasirašėme, buvo atspausdintas kopijuokliu, iš
2 „Nenugalima jėga“ (pranc.).
3 K. Musteikis. Prisiminimų fragmentai. London: Nida Press, 1970, p. 103.
4 „Solidarumas“ (lenk.)
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11 d.
anksto atneštu iš Sąjūdžio būstinės, nes parlamento spausdintuvas negalėjo išspausdinti tokio dydžio lakšto, kad liktų vietos visų parašams. Bet ir jame vos tilpo, tad LKP CK sekretoriams, kurie atėjo pasirašyti rytą, teko susirasti vietą savo parašui virš kitų. Būsimiems Akto tyrinėtojams gali pasirodyti, kad jie pasirašė pirmieji.
1990-ųjų Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Tai buvo pirmasis žingsnis tada prasidėjusiame Lietuvos kare su TSRS už šalies išsivadavimą. Turėjome aplenkti Maskvą, nes pirmadienį TSRS Liaudies deputatų suvažiavimas galėjo priimti nutarimus, apsunkinančius mūsų valstybės atkūrimą.
DIENORAŠTIS
Ilgai galvojau, ar verta čia publikuoti Kovo 11-osios užrašus, bet supratau, kad tose diskusijose jau atsispindėjo mūsų lemtis. Todėl pateikiu: 1990 03 11, sekmadienis. AT sesija
AT pirmininko rinkimai
Jasukaitytė siūlo Ozolą. Ozolas – Landsbergį. Plečkaitis palaiko Landsbergio kandidatūrą. Šadreika palaiko Ozolo kandidatūrą. Jarmolenka palaiko Landsbergio kandidatūrą.
KARAS
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
Jarašiūnas palaiko Landsbergio kandidatūrą. Kašauskas, iš prigimties laisvamanis, siūlo Brazauską.
Juršėnas antrina Kašauskui tūkstančių vardu. Gerdaitytė. Nors esu nepartinė, remdamasi kaimo žmonių nuomone, remiu Brazauską. Antanavičius siūlo kompetentingą specialistą Motieką. Saulius Pečeliūnas antrina Antanavičiui. Sutinka Brazauskas, Landsbergis. Nesutinka Motieka, Ozolas.
10.30 SDK posėdis
Ozolas siūlo tris vicepirmininkus. Kuzmickas. Jei Landsbergis bus išrinktas, reikia trijų vicepirmininkų – 1 – LKP ne Sąjūdis, 1 – iš mūsų, 1 – iš Sąjūdžio, bet LKP. Tamulis siūlo į vicepirmininkus Ozolą. Ramonas. Čia ne kalba, o puokštės dėliojimas.
AT posėdis
Brazausko exposée. Jis pradeda nuo to, kad tūkstančiai žmonių siūlė jį į AT pirmininkus. Tolesnis Lietuvos kelias: reali geopolitinė padėtis reikalauja labai rimtų svarstymų. Geri santykiai su kaimynais. Nepriklausomybė – tai dar ne demokratija. Pagrindas – mūsų piliečių suverenitetas. Nenoriu, kad gyventojai pajustų pavojų ir to pavojaus rezultatus. Ekonominiai ryšiai su kitomis šalimis yra daugiau negu kuklūs.
Klausimai
Sakalas. Kokie realūs keliai artimiausioje ateity? Ar pirma skelbti nepriklausomybę, o po to tvarkyti ekonominius santykius? Brazauskas. Neatsakyčiau vienareikšmiškai. Reikia veikti nesistengiant konfrontuoti su TSRS. Antanaitis. Kada mums, TSRS AT nariams, grįžti į Lietuvą? Brazauskas. Maskvoje TSRS AT deputatai turi labai didelę galią. Šiandien jie ypač aktyviai turi dalyvauti. Januška. Ką imsit į pavaduotojus? Brazauskas. Į pavaduotojus – Šepetį, Ozolą, Motieką. Januška. Kaip žiūrite į tai, kad TSRS kuria unitarinę valstybę? Ar galima tarptautine teise spręsti TSRS vidaus klausimus? Brazauskas pasisako už ryšių su TSRS įtvirtinimą. Rupeika (klausimas abiem pretendentams). Jūsų galimi veiksmai, Maskvai atsisakius derybų. Brazauskas. Reiktų gerai pagalvoti. Jurgelis. Kodėl LKP dokumentuose nėra stalinizmo nusikaltimų išaiškinimo? Brazauskas. Yra sudaryta komisija šitiems reikalams. Landsbergio exposée. Ne asmeniška programa, o Sąjūdžio platforma. Nuo jūsų priklausys, kokios bus mano pareigos.
Tomkus. Kaip suprantate demokratinę, nepriklausomą ir pliuralistinę spaudą? Landsbergis. Kaip nevaržomą iš išorės, bet kontroliuojančią save iš vidaus. Į Rupeikos klausimą dėl TSRS deputatų įgaliojimų – jų laikas baigiasi. Juršėnas. Kaip žiūrite į būtinumą surengti referendumą, kad visa tauta patvirtintų AT sprendimą? Landsbergis. Jūsų klausimas ne visai logiškas. Dar klausia: Antanavičius, Statulevičius, Čepas (apie sveikatą), Laurinkus, Plečkaitis, Rasimavičius, Povilionis, Čobotas. Po to – Juršėnas. Laikas kai ką patikslinti. Kiek balsų LPS kandidatai gavo rinkėjų ir balsuotojų? Tik 35 procentus visų rinkėjų ir tik 45 procentus dalyvavusių rinkimuose. Vilkas. Rinkėjų, remiančių Brazauską, telegramos
KARAS
paskatino mane išeiti į tribūną. Mano nuomonė sutampa su rinkėjų nuomone. Jasukaitytė vėl gąsdina referendumais.
15.40 AT posėdžio tąsa
Razma paskelbia rezultatus. Iš 133 už Brazauską – 38, prieš – 95. Už Landsbergį – 91, prieš – 42.
Landsbergis kviečia Brazauską į vicepirmininkus, nori trijų pavaduotojų. Antanavičius Reikia tą apsvarstyti, nes dabar AT pirmininkas turi tik vieną. Siūlau palikti du vicepirmininkus, nes mes už biurokratinio aparato mažinimą. Ozolas. AT pirmininkas turi turėti tris pagalbininkus iš trijų sričių – kultūros, ekonomikos ir krašto apsaugos bei teisės. Šadreika. Rinkėjai nesupras. Brazauskas. Balsavimo rezultatai ne mano naudai, todėl, kadangi didžioji parlamento dalis pasisakė prieš mane, būti vicepirmininku man netinka. Siūlau Bronių Genzelį. Landsbergis siūlo Kuzmicką, Motieką, Stankevičių. Kuzmickas atsisakinėja Ozolo naudai, bet sutinka. Už jį – 117. Motieka sutinka. Už jį – 98. Stankevičius sutinka. AT prezidiumo sekretorius bus Sabutis.
1990 III. 11 ≈ 23.10 priimtas aktelis.
Henryk Wujec. „Nigdy nie widziałem, żeby takie rewolucyjne akty byłi przyjmowane w takim sennym nastroju.“5
Nors priimtas aktas, nėra jokio džiaugsmo. Oras buvo klaikus visą dieną, vėjas, lietus, o išėjus iš AT rūmų laukė nedidelė minia, daugiausiai jaunimo, gėlių buvo ne per daugiausiai, visiems, atrodo, kilęs įtarimas, kad kažkas gal ir ne taip.
Dabar, dešimtmečiams praslinkus nuo tos dienos, suprantu, kodėl užplūdo tokia nuotaika. Tai besiaiškindamas, parašiau šią knygą.
UŽ MŪSŲ NUGARŲ (1)
Jei Aukščiausioji Taryba būtų įsivaizdavusi, kas vyksta už mūsų nugarų, būtų buvę dar sunkiau pradėti darbą. Tik dabar žinome, kad po rinkimų į Aukščiausiają Tarybą TSRS jau ruošėsi karui prieš Lietuvą. O gal ir gerokai prieš rinkimus. Mums balsuojant už Aktą, Vilniuje, kariniame komisariate, jau buvo įsikūręs ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės vado Varenikovo štabas.
5 „Niekada nesu matęs, kad tokie revoliuciniai aktai būtų priimami tokios mieguistos nuotaikos“ (lenk.).
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
2. KOVO 12-OJI
PIRMASIS PIRMADIENIO POSĖDIS
Rytinį kovo 12-osios posėdį pradėjo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, pasiūlęs pagerbti atminimą tų, kurie tikėjosi, laukė, kovojo, kentėjo ir nesulaukė šitos dienos (cituoju oficialią posėdžio stenogramą6). Jis padėkojo visiems žmonėms Lietuvoje ir atsidūrusiems kitur, kurie savo darbo ištverme, savo gyvenimo auka ir indėliu prisidėjo, kad Lietuva sulaukė šių dienų, apnaikinta, bet ne visai sunaikinta, prislėgta ir suvargusi, bet nepalaužta, kad Lietuvoje, nors ir visaip jai trukdant ir varžant jos galių, jos darbštumo, jos talento atsiskleidimą, neužgeso žmonių darbo ir kūrybos troškimas ir valia. [...] Taigi aš noriu padėkoti ir buvusiai Respublikos vadovybei ir dar kartą išreikšti viltį, kad mes konstruktyviai bendradarbiausime. Ypač noriu padėkoti gerbiamajam Algirdui Brazauskui.
Tą rytą deputatai net nepasitvirtino dienotvarkės. Po AT pirmininko kalbos jie grįžo prie Kovo 11-osios vakarą priimto įstatymo, kurį tada pristatė deputatas Gediminas Vagnorius. To įstatymo pirmasis punktas siūlė:
Nustatyti, kad visos buvusios Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos pavaldžios tik Lietuvos Respublikai.
Šis įstatymas, už kurį jau buvo balsuota išvakarėse, kažkodėl netapo oficialiu dokumentu, tačiau tą klausimą reikėjo skubiai spręsti, nes daugumą nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos įmonių valdė Maskva. Dabar Vagnorius pasiūlė taip pailginti pirmąjį punktą:
Nustatyti, kad visos šio nutarimo priėmimo dieną Lietuvos teritorijoje esančios sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybinės įmonės ir organizacijos, išskyrus tas, kurios priskiriamos TSRS ginkluotųjų pajėgų, magistralinių naftotiekių ir dujotiekių objektams, pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Jų nuosavybės ir pavaldumo klausimus spręsti derybų keliu su TSRS.
Prasidėjo diskusijos, keblios, nes salė buvo pritaikyta fiktyviam parlamentui. Visi sėdėjo ilgose eilėse, perskirtose tik per salės vidurį. Eidamas į tribūną, deputatas turėdavo pakelti iš vietų kolegas. Nesant mikrofonų darbo vietose, kelis teko pastatyti pasieniais.
Pirmose tos dienos diskusijose pasisakė aštuoniolika deputatų. Dešinieji troško kuo greičiau perimti gamyklų pavaldumą, o kairieji baiminosi, kad net ir smarkiai suminkštėjęs
6 Tos dienos diskusijos atsispindi: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos, 1. Vilnius, 1990, p. 121–189.
20
dokumentas užrūstins Maskvą. Ginčai kildavo ir dėl to, kur geriau padėti kablelį. Nutarimą taisė visą posėdį, bet jis taip ir nebuvo priimtas. Deputatai redagavo jį salėje. Jie grūdosi prie mikrofonų, pertraukdavo kalbėtojus, pasisakydavo nenumatytomis temomis, skaitė savo rinkėjų telegramas.
LTSR AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
Labai trumpam grįžkime į Lietuvos TSR, kad pamatytume, iš kur atėjome. Joje buvo visas tuntas –350! – demokratiškai iš vieno kandidato išrinktų deputatų. O jei balsų iki įprastų 97 %, remiančių komunistų partijos politiką, trūkdavo, rinkimų komisija sumėtydavo kiek reikia biuletenių į urną, kad netektų atsakyti už blogą darbą. Kandidatų į deputatus sąrašuose, sudarytuose LKP CK, buvo melžėjos, darbininkai, kultūros darbuotojai, sąjungų ar kolchozų pirmininkai, ministrai, kompartijos sekretoriai, Lietuvą prižiūrinčios okupacinės armijos generolai. Jie dukart per metus atvykdavo į sesijas, turinčias visus parlamento bruožus: diskusijas dėl įstatymų (tiesa, išverstų iš rusų kalbos), ministrų (LKP CK paskirtų) ataskaitas deputatams (LKP CK atrinktiems), Aukščiausiosios Tarybos pirmininką (taip vadindavo pirmininkaujantį sesijai), kuriuo paprastai būdavo LKP CK sekretorius ideologijai. Sprendžiant iš stenogramos, pirmininkauti nebuvo sudėtinga. Štai kaip 1985-aisiais deputatai tvirtino LTSR Ministrų Tarybą:
Šepetys. Draugai deputatai! Ar nori kas žodžio dėl vyriausybės sudėties, kurią pateikė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininkas, deputatas Ringaudas Bronislovas Songaila? Niekas nenori. Pradėsime balsuoti. Kaip siūloma balsuoti – už kiekvieną kandidatūrą atskirai ar už visas kartu? Yra pasiūlymas balsuoti už visas kartu. Niekas neprieštarauja? Prieštaraujančių nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų patvirtinta pasiūlytos sudėties, prašom pakelti rankas. Prašau nuleisti. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra. Lietuvos TSR vyriausybę – Lietuvos TSR Ministrų Tarybą – Aukščiausioji Taryba patvirtino. (Plojimai).7
Tiesa, rinkimuose balsų turbūt trūkdavo, nes, pavyzdžiui, aš ir gal ne tik aš, juose paprastai nedalyvaudavau. Grįžęs į Lietuvą po studijų Maskvoje, kur mane pasiuntė Lietuvos rašytojų sąjunga, žinojau, jog rinkimų komisija už mane pabalsuos, ir, saugodama kailį, niekam nepraneš, kad kažkas neatėjo. O jei vis dėlto KGB paklaustų, kodėl neinu į rinkimus, turėjau paruošęs atsakymą. Kaip pirmaisiais studijų metais Maskvoje mane paskyrė agitatoriumi pačiame miesto centre, kur buvo Literatūros institutas. Kaip nesėkmingai ieškojau buto, kurio gyventojams turėjau įteikti kvietimus balsuoti. Kaip kaimynai nusiuntė mane į kažkokį įėjimą kiemo gale. Žmonės gyveno trys metrai po žeme! Lubose – apmusijęs langelis. Puškino aikštėje, centriausiame Maskvos centre! Būdamas jaunas ir nesuprasdamas santvarkos ypatumų, bandžiau juos agituoti, kad neitų balsuoti, kol negaus buto. Vis tiek nuėjo. Paskui papasakočiau, kaip pats vėlai vakare atvykau balsuoti į bendrabutį užmiestyje, o rinkimų komisijos nariai pareiškė, kad aš jau balsavau
O gal kada ir dalyvavau rinkimų spektaklyje? Išsitrynė iš atminties.
7 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos (vienuoliktojo šaukimo) pirmoji sesija. 1985 m. kovo 26 d. Stenogramos, Vilnius, 1985, p. 50.
KARAS
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
Užtat gerai pamenu tą 1990-ųjų vasario 24-ąją, kai mano balsas iš tikrųjų reiškė, kai pirmą kartą buvo galima pasirinkti iš kelių kandidatų, kai buvo galima balsuoti už Lietuvą, Sąjūdį ir Nepriklausomybę.
DISKUSIJOS DĖL LIETUVOS PRIPAŽINIMO
Keista, kad tik po ilgų diskusijų apie gamyklų pavaldumą buvo prieita prie Lietuvos kaip vaslstybės pripažinimo klausimo. AT pirmininkas perskaitė laiško projektą:
Landsbergis. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Jo Prakilnybei Michailui Gorbačiovui. Mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, demokratiškai ir laisvai išrinkti Lietuvos žmonių, kurie dešimtmečiais siekė atstatyti savo šalies valstybinę nepriklausomybę, kreipiamės į Jus, pranešdami, kad 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė teisinius aktus ir politinius nutarimus, įtvirtinančius nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą. Dokumentų tekstai pridedami. Tikimės, kad Jūs pats ir visa Tarybų Sąjungos vadovybė geranoriškai supras mūsų sprendimus ir pripažins atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Šį kreipimąsi į Jus prašome laikyti mūsų oficialiu pasiūlymu Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai pradėti derybas dėl sureguliavimo visų klausimų, susijusių su nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu.8
Prasidėjo redagavimas. Cituoju stenogramą:
Pirmininkas. Kokių būtų pastabų dėl teksto? Du deputatai siūlo priimti šį tekstą. Yra prieš? Prašau.
Kūris. Truputį reikėtų pakeisti redakciją, kadangi pripažįsta valstybė, o ne vadovybė. Toje vietoje, prieš „pripažinimą“ reikėtų įrašyti, kad Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (oficialus valstybės pavadinimas) pripažintų.
Pirmininkas. Labai ačiū, gerbiamasis Ministre.
Landsbergis. Labai paprasta padaryti, kad „Jūs pats ir visa Tarybų Sąjungos vadovybė geranoriškai supras mūsų sprendimus ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga pripažins atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.“
Pirmininkas. Galėčiau pasiūlyti balsuoti, jeigu nebūtų daugiau pasiūlymų. Prašau deputatą K. Motieką.
Motieka. Kad būtų deputatams aiškiau, norėjau paprašyti perskaityti sakinį „susijusį su...“
Landsbergis. „su nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu.“
Motieka. Aš siūlyčiau šitaip: santykių su Lietuvos valstybe atstatymu, o ne nepriklausomybe.
Landsbergis. Ne, tai yra apie valstybę, apie nepriklausomą valstybę.
8 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos, 1. Vilnius, 1990, p. 150.
VIRGILIJUS ČEPAITIS
KARAS
Aukščiausioji Taryba nuo 1990-ųjų
Kovo 11-osios iki 1991-ųjų rudens
Redaktorė Marytė Židonienė
Korektorė Renata Endzelytė
Dizainerė, maketuotoja Rasa Švobaitė
2023 12 28. Tiražas 300 egz. Spausdino
UAB „Vitae Litera“
Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt I info@tuka.lt