Sugrįžusi atmintis. Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a., 2023 by Vytautas Magnus University

ĮVADAS

XVI–XVII a. sandūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau –LDK) buvo aktyvus Katalikų bažnyčios reformos metas. Renesanso epochos diskusijų dvasia ir jausmingas baroko įsiveržimas kūrė palankias sąlygas naujų bažnyčių statybai, vienuolijų steigimui. Vienas didžiausių tuometinių LDK miestų – Kaunas – vis dar išgyveno pakilimo laikus, puošėsi mūriniais pastatais, planavo miesto plėtrą.

Tuo metu Kaune buvo XV–XVI a. pradžioje pastatytos trys raudonų plytų gotikinės katalikų bažnyčios: parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bei dvi vyrų vienuolynų – pranciškonų konventualų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir pranciškonų observantų (bernardinų) Šv. Jurgio Kankinio. Užmiestyje stovėjo dar trys mažesnio tūrio, tačiau tokios pat gotikinės priemiesčių bažnyčios: prie kelio į Vilnių – Šv. Gertrūdos, Antakalnyje – Šv. Mikalojaus, Kaunakiemyje – Šv. Kryžiaus, iškilusios amatininkų ir pirklių reikmėms. Šį gotikinį peizažą netrukus papildė naujos fundacijos ir statybos. Prie Šv. Mikalojaus bažnyčios įsikūrė benediktinės, o netoli bernardinų, pietrytiniame Rotušės aikštės kampe, apsigyveno bernardinės, XVII a. pradžioje čia pasistačiusios vienintelę Kaune renesanso stiliaus bruožų turinčią Švč. Trejybės bažnyčią bei vienuolyną. Kiek vėliau Kaune įsikūrę dominikonų ir jėzuitų vienuoliai jau statė iškilias barokines bažnyčias. XVIII a. prie Šv. Gertrūdos bažnytėlės įsikūrė rokitai (XIX a. – šaritės), o prie Šv. Kryžiaus – basieji karmelitai, kurių bažnyčia irgi barokinė. Toks būtų dinamiškas Kauno bažnyčių ir vienuolynų peizažas, augęs ir klestėjęs LDK laikais, vėliau patyręs nuosmukius ir transformacijas.

XVI a. pabaigoje Kauno bernardinės išsivystė iš šalia vyrų pranciškonų observantų vienuolyno egzistavusios beginių (dievotų) bendruomenės, kuri laikėsi Šv. Pranciškaus trečiojo ordino pasauliečiams skirtos regulos, potridentinėje epochoje adaptuotos ir pritaikytos klauzūriniams moterų vienuolynams.1 Bernardinių reikšmė Kauno miesto, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Bažnyčios kontekstuose nėra įvertinta, apie šių namų pirmąsias šeimininkes – bernardines – žinoma nedaug.

1 Lotyniškai ir ordino santrumpa: Moniales Tertii Ordinis Regularis Sancti Francisci AssisiensisBernardinae, OSF-B.

Kauno miesto Rotušės aikštės pietvakarinėje dalyje esantis bernardinių vienuolyno ansamblis yra vertingas kultūros paveldo objektas. Šis vienuolyno ansamblis, kuriame dabar įsikūrusi Kauno kunigų seminarija, nuo seno sudarė svarbią Kauno senamiesčio kvartalo dalį, susiformavusią tarp Rotušės aikštės, Kauno pilies fosos, Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konvento ir buvusios Karališkojo dvaro gatvės (dabar A. Jakšto g.). Nors ansamblio statinius iš trijų pusių supa aukšta mūrinė tvora, menanti uždarą klauzūrinį bernardinių gyvenimo būdą, Švč. Trejybės bažnyčios stogai, bokštas ir dalis fasadų puikiai apžvelgiami iš Rotušės aikštės pusės ir sudaro neatsiejamą Kauno senamiesčio panoramos dalį (1 pav.). Nuo Kauno pilies pusės matomų kai kurių buvusio vienuolyno statinių architektūrinis vaizdas gerokai pakito nuo tada, kai čia 1864 m. įsikūrė Žemaičių kunigų seminarija. Sakralinės architektūros kontekste šis ansamblis yra vienas vertingiausių Lietuvoje, reprezentuojantis vėlyvojo renesanso stilių, į jį dažnai krypo ir tyrėjų dėmesys.

Knygos tikslas – atlikus vienuolyno tyrimą istoriniu ir meno paveldo požiūriais bei nustačius šios bendruomenės savitumus, atskleisti Kauno bernardinių istoriją ir meninį paveldą XVI a. pabaigoje – XIX a. antrojoje pusėje. Tyrimas svarbus trimis lygmenimis. Lokalinėje dimensijoje Kauno bernardinių gyvavimas lyginamas su kitos Kauno moterų vienuolijos – benediktinių – padėtimi, įvertinamas moterų vienuolių santykis su Kauno miesto ir pavieto visuomene, atskleidžiama jos reikšmė miesto gyvenime. Kauno bernardinės priklausė LDK bernardinių šeimai, todėl svarbu pastebėti ir atspindėti regioninius savitumus, lyginti su kitais LDK bernardinių vienuolynais. Visuotinės Bažnyčios prasme Kauno bernardinių atvejis padeda išryškinti pranciškoniškojo dvasingumo bruožus skirtingose kultūrinėse realijose. Tai leidžia kokybiškai naujai pažvelgti į Kauno bernardinių vienuolyno ansamblį, sukurti naujus pasakojimus, kurie padėtų visuomenei geriau suvokti bernardiniškąjį paveldą.

Tyrimo metu siekta aprašyti dievotų bendruomenės virsmą klauzūriniu vienuolynu, atkreipiant dėmesį į vienuolyno fundatorių Masalskių giminę ir jos nuopelnus vienuolyno gyvavimui, identifikuoti Kauno bernardinių vienuoles, atlikti kolektyvinės biografijos tyrimą, atskleisti bernardinių konstitucija paremtus dvasingumo bruožus, apibūdinti Kauno bernardinių kasdieninį gyvenimą, įvertinti vienuolių santykius su visuomene, atskleisti vienuolyno ekonominę padėtį, nustatyti svarbiausius palivarkus, kitus pragyvenimo šaltinius. Menotyrinio tyrimo

1. C. Sigl, Egon Kobe, Kaunas, Švč. Trejybės bažnyčia, XX a. I p.

metu buvo siekta ištirti, pagilinti bei patikslinti sampratą apie bernardinių vienuolyno ansamblio savitumą, formavimosi istoriją, architektūros bruožus, išsamiai ištirti Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno interjero raidos pokyčius, išanalizuoti ikonografinę programą ir jos sąsajas su bernardinių dvasingumu, įvertinti išlikusį sakralinio meno paveldą ir praradimus.

Kauno bernardinių vienuolynas kaip tyrimo objektas pasirinktas dėl kelių priežasčių. Visų pirma šis unikalus objektas yra nedaug ir tik fragmentiškai pažįstamas, todėl nusipelnė išsamių tyrimų. Be to, jau ištirtas Kauno benediktinių vienuolynas2, todėl bernardinių tyrimas tam tikra prasme užbaigia LDK epochos moterų vienuolių tyrimus Kauno mieste, leidžia daryti apibendrinimus miesto kontekste. Pastebėtina, kad bernardinės ir benediktinės buvo pačios populiariausios moterų vienuolijos LDK. Bernardinių atvejo tyrimas galėtų padėti geriau suprasti LDK

2 Kamuntavičienė V., Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai, t. 1, Kauno benediktinių vienuolyno istorija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2016; Vasiliauskienė A., Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai, t. 2, Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio meninė savastis, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2016.

moterų vienuolijų ypatumus, kartu padėti pažinti LDK visuomenę, atsakyti į klausimą, kodėl bernardinės tuomet buvo tokios populiarios. Dirbant su empirine medžiaga, naudoti analizės, sintezės, aprašomieji tyrimo metodai. Vienuolių kolektyvinį paveikslą padėjo atskleisti kolektyvinės biografijos (prozopografijos) tyrimų metodas3, buvo sudarytos Kauno bernardinių biogramos, taip prisidedant prie LDK vienuolių biografijų tyrimo. Palyginamasis metodas padėjo atskleisti Kauno bernardinių vertę kitų vienuolynų kontekste. Siekiant kuo labiau įsigilinti į šaltinius, naudotasi mikroistorijos tyrimo metodu4, pritaikytas tankusis, išsamusis aprašymas (thick description), leidžiantis itin įsigilinti į tiriamos epochos pasaulėjautą, nemažą dėmesį skirti detalėms, taip praplečiant įprastinių tyrimų galimybes. Atlikti menotyrinei analizei reikalingi empiriniai tyrimai – architektūros (eksterjero ir interjero) bei kūrinių fotografavimas, buvusių kūrinių identifikavimas, vienuolijai priklausiusių meno kūrinių kitose Lietuvos saugyklose, bažnyčiose paieška. Duomenų analizei ir apibendrinimui taikyti atribucinis, lyginamasis, ikonografinis, socialinės dailės istorijos metodai.

Istoriografija

Kauno bernardinių istorija nėra sulaukusi daug tyrimų. Trumpų žinių apie vienuolyną įvairioje literatūroje randama nuo XVII a., daugiausia apžvalginiuose leidiniuose apie Kauno miestą ar bažnyčių padėtį Lietuvoje, o XIX–XX a. pirmojoje pusėje įvairaus lygio aprašymų daugėjo. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius pateikė pirmines išsamesnes žinias. Kaip tikras istorikas, pasinaudodamas Kauno magistrato aktų knyga, jis nustatė, kad 1595 m. Kaune, mediniame name, jau gyveno keturios bernardinės. Įsigijusios nuo gaisrų labiau saugantį mūrinį būstą, apsitvėrė klauzūrine tvora, tačiau, neturėdamos bažnyčios, į pamaldas vaikščiojo pas bernardinus. M. Valančiaus duomenimis, pamatęs tokią situaciją, Minsko vaivada Aleksandras Masalskis atidavė bernardinėms du savo mūrnamius ir pastatė Švč. Trejybės bažnyčią. M. Valančius paminėjo bernardinių palivarkus, vyskupo akimis aprašė vienuolyno pa-

3 Stone L., Prosopography, Daedalus, 1971, vol. 100, no. 1, p. 46–79.

4 Magnússon S. G., Szijártó I. M., What is Microhistory? Theory and Practice, London, New York: Routledge, 2013.

naikinimo procesą 1864 m.5 Nebelikus vienuolyno, nebelabai buvo kam rūpintis Kauno bernardinių istorija.

Iškilus Vilniaus istorikas Janas Kurczewskis, 1912 m. išleidęs kapitalinį veikalą „Vilniaus vyskupija“, kuriame aptarta vyskupijos istorija nuo įkūrimo, pateikta domenų apie parapijas ir vienuolynus, Kauno bernardinėms neskyrė dėmesio (kiti buvę LDK bernardinių vienuolynai buvo trumpai aptarti), nes Kaunas jo gyvenimo metais nebepriklausė Vilniaus vyskupijai.6 Lenkijos istorikas Kamilis Kantakas, 1933 m. rašydamas Lenkijos bernardinų istoriją, nebepraleido Lietuvos, ilgą laiką turėjusios bendrą valstybę su Lenkija. Remdamasis Lenkijos bernardinų provincijos archyvo ir kitais dokumentais, jis išsamiai atskleidė bernardinių įsikūrimą Lenkijoje, apibūdino kasdieninio gyvenimo bruožus, dvasines praktikas. Tai padeda geriau suprasti Kauno bernardinių gyvenimą, nors pastarajam autorius skyrė nedaug dėmesio. Išskirtina, kad paminėjo 1767 m. vizitacijos metu vienuolyne aptiktas negeroves.7

Hieronymo Wyczawskio iniciatyva 1985 m. buvo išspausdinta knyga „Bernardinų vienuolynai istorinės Lenkijos ribose“, kurioje yra Wiesławo Murawieco parengta trumpa Kauno bernardinių vienuolyno istorija. Suprantama, kad penkių puslapių tekste nebuvo galima išsamiai atskleisti visos Kauno vienuolyno istorijos, susikoncentruota ties fundacijos aplinkybėmis, materialinės padėties aprašymu, svarbiausia bernardinių veikla, išskirtos žymiausios bernardinės, kuriomis įvardytos pirmosios vienuolės Elžbieta Čajauskaitė ir Cecilija Kristupaitė, vyresniosios Akvilina Čižaitė, Klara Masalskytė, Florentina Petkevičiūtė, Karita Vladičkaitė, Ona Stankevičiūtė, Febronija Adomaitė ir Margarita Chaleckytė. W. Murawieco tekstas reikšmingas ir tuo, jog čia pateikiamas šiandien vienintelis žinomas išsamesnis XVII a. pradžios altorių aprašymas, esantis tėvo Tomo Digonio surašytoje bernardinų kronikoje (Chronologia ordinis Fratrum Minorum de Observantia)8.

5 Valančius M., Pastabos pačiam sau, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 139–142; Valančius M., Namų užrašai, sudarė Aldona Prašmantaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 661–667.

6 Kurczewski J., Biskupstwo wileńskie: od jego założenia aż do dni obecnych, zawierające dzieje i prace biskupów i duchowieństwa djecezji wileńskiej, oraz wykaz kościołów, klasztorów, szkół i zakładów dobroczynnych i społecznych, Wilno: nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, 1912.

7 Kantak S. K., Bernardyni polscy, t. 1 1453–1572; t. 2 1573–1795–1932, Lwów: Prowincja Polska OO. Bernardynów, 1933.

8 Murawiec W., Kowno, Klasztory bernardyńskie w Polsce w jej granicach historycznych. Dzieło zbiorowe pod redakcją ks. Hieronima Eug. Wyczawskiego OFM, Kalwaria Zebrzydowska: Cieszyńska drukarnia wydawnicza, 1985, p. 513–517.

Svarūs nuopelnai Abiejų Tautų Respublikos moterų vienuolių tyrimų srityje priskirtini Małgorzatai Borkowskai. Ši benediktinių vienuolė parašė ne vieną veikalą apie Abiejų Tautų Respublikos vienuolių kasdieninį gyvenimą ir pasaulėžiūrą.9 M. Borkowska sudarė XVII–XVIII a. Kauno bernardinių sąrašą, kuriame pateikiamos 46 vienuolių pavardės ir trumpos žinios apie jas10, taip pat septynių XIX a. Kauno bernardinių sąrašą.11

XX a. pirmosios pusės Lietuvoje ir išeivijoje sukurti apžvalginio pobūdžio straipsneliai apie buvusį bernardinių kompleksą. Čia nusipelnė

Jonas Puzinas12 ir Bronius Kviklys.13 Sovietinėje Lietuvoje Kauno mieste įsikūrusio paminklų restauravimo instituto darbuotojų dėmesį patraukė Rotušės aikštės kampe iškilęs bernardinių bažnyčios ir vienuolyno kompleksas, kuriame tuo metu šeimininkavo Kauno kunigų seminarija. Šio instituto tikslas buvo tirti senojo Kauno kvartalus, identifikuoti namų šeimininkus, pateikti namų istorijas. Buvusį bernardinių kvartalą XX a. aštuntajame dešimtmetyje ėmė tirti istorikas Jurgis Oksas. Jis surinko didžiąją dalį su bernardinėmis susijusių dokumentų įvairiuose Lietuvos archyvuose, atliko jų nuorašus, parašė kvartalo istoriją.14 Jo dėka galime atsekti, kam priklausė namai iki to laiko, kai, juos perstačius, buvo sukurtas vienuolyno kompleksas. Istorikas taip pat pirmasis išsamiau apibendrino šaltinių duomenis apie buvusį Švč. Trejybės bažnyčios interjerą, altorius, vienuolijos teritorijos išplanavimą. Vis tik J. Oksą labiau domino pastatų istorijos, o ne pačios vienuolės, tad apie bernardines

9 Pvz., Borkowska M., Mniszki, Kraków: Wydawnictwo Znak, 1980; Borkowska M., Życie codzienne polskich klasztorów żeńskich w XVII–XVIII wieku, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1996; Borkowska M., Panny siostry w świecie sarmackim, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2002; Borkowska M., Zakony żeńskie w Polsce w epoce nowożytnej, Lublin: Wydawnictwo KUL, 2010.

10 Borkowska M., Leksykon zakonnic polskich epoki przedrozbiorowej, t. 3, Wielkie Księstwo Litewskie i Ziemie Ruskie Korony Polskiej, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2008, p. 53–56.

11 Borkowska M., Leksykon zakonnic polskich epoki przedrozbiorowej, t. 4, Uzupełnienia, klasztory śląskie, wiek XIX, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2010 [2021], p. 526. Ši istorikė neturėjo galimybės išsamiai ištirti XIX a. Kauno bernardinių, todėl jos sudarytas sąrašas toks trumpas.

12 Puzinas J., Rinktiniai raštai, II, Kultūros ir politikos istorija, Chicago: Lituanistikos instituto leidykla, 1983, p. 157–159.

13 Kviklys B., Lietuvos bažnyčios, t. 3, Kauno arkivyskupija, Chicago: Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla (Lithuanian Library Press), 1983, p. 114–117.

14 Oksas J., Buvusio bernardinių vienuolyno ansamblio Kaune (dab. Tarpdiecezinė kunigų seminarija) istoriniai tyrimai, Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1998, p. 203–243. Deja, šioje publikacijoje išspausdintas tik J. Okso istorinis tyrimas, o jo atlikti šaltinių nuorašai liko nepublikuoti, žr.: Oksas J., Buvusio bernardinių vienuolyno ansamblio Kaune (dab. Tarpdiecezinė kunigų seminarija) istoriniai tyrimai, 1975 m., Kultūros paveldo centras (toliau – KPC), f. 5-1-616; Vilniaus regioninis valstybės archyvas (toliau – VRVA), f. 1019-11-2341.

ir jų gyvenimą sužinome ganėtinai nedaug. Vis dėlto reikia pripažinti, kad be J. Okso tyrimų šios knygos rašymas būtų buvęs žymiai komplikuotesnis.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje, Lietuvai tapus laisva šalimi, buvo atgaivinti Katalikų bažnyčios paveldo tyrimai. Įvairiuose žinynuose to meto istorikai ir menotyrininkai pateikė pamatines žinias apie buvusį Kauno bernardinių ansamblį. Vytautas Levandauskas analizavo komplekso architektūrines vertes, Rūta Janonienė ir Vaida Kamuntavičienė pateikė istorijos apžvalgą.15 Dalios Ramonienės, Regimantos Stankevičienės tekstuose analizuojama po kitas šventoves išblaškytos Švč. Trejybės įrangos ir kūrinių meninė vertė.16

Taip pat buvo pradėti LDK moterų vienuolijų tyrimai, kuriuos inspiravo Irena Vaišvilaitė.17 Rasa Varsackytė, vadovaujama Zigmanto Kiaupos, 2006 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė disertaciją apie Kauno bažnyčių ir vienuolynų indėlį į kultūrinį-socialinį miesto gyvenimą. Šiame darbe bendrame vienuolynų kontekste aptariama ir bernardinių veikla, atskleista fundacijos istorija, analizuojamas 1767 m. vizitacijos dekretas, tačiau bernardinių veikla liko neišplėtota.18 Tą patį galima pasakyti apie 2010 m. išleistą Zigmanto Kiaupos plunksnai priklausantį pirmąjį Kauno miesto istorijos tomą – vis dėlto bernardinės buvo tik nedidelis Kauno miesto gyvenimo epizodas, todėl joms neskirta pernelyg daug dėmesio.19

15 Levandauskas V., Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir bernardinių vienuolynas Rotušės a. 22, Trakų g. 1, 1a, 3, Papilio g. 5, Kauno architektūra, red. Algė Jankevičienė, Vytautas Levandauskas, Algimantas Miškinis, Jonas Minkevičius, Vilnius: Mokslas, 1991, p. 267–276; Misius K., Šinkūnas R., Lietuvos katalikų bažnyčios (žinynas), Vilnius: Pradai, 1993, p. 160–161; Janonienė R., Kauno buvęs bernardinių vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia, Lietuvos vienuolynai. Vadovas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998, p. 88–92; Kamuntavičienė V., Kauno Švč. Trejybės bernardinių bažnyčia ir vienuolynas, įterpti autc.lt, http://www.autc.lt/lt/ architekturos-objektai/1101.

16 Ramonienė D., Trys altoriai; Sakykla; Paveikslas „Švč. Trejybė“ su aptaisais; Paveikslas „Jėzaus Atsimainymas“, Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. 1, Vilkaviškio vyskupija, kn. 1, Marijampolės dekanatas, sud. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Gervelė, 1996, p. 42–54; Stankevičienė R., Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčios Didysis altorius; Šoniniai Šv. Antano ir Šv. Juozapo altoriai; Paveikslas „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“; Paveikslas „Paskutinė vakarienė“, Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. 1, Vilkaviškio vyskupija, kn. 2, Vilkaviškio dekanatas, sud. Teresė Jurkuvienė, Vilnius: Kultūros ir meno institutas, 1997, p. 46–59.

17 Vaišvilaitė I., Moterys vienuolės XVII a. Lietuvoje, Istorinė tikrovė ir iliuzija: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai (Vilniaus dailės akademijos darbai 31), Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, p. 69–76.

18 Varsackytė R., Kauno miesto ir bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje, daktaro disertacija, vadovas prof. Zigmantas Kiaupa, Vytauto Didžiojo universitetas, 2006.

19 Kiaupa Z., Kauno istorija, t. 1, Vilnius: Versus aureus, 2010.

Suprasti Kauno bernardinių gyvenimą padeda vyrų vienuolijų tyrimai. Laima Šinkūnaitė ir Rima Valinčiūtė-Varnė parašė monografiją apie Kauno Šv. Jurgio Kankinio bernardinų bažnyčią ir konventą, daugiausia dėmesio skirdamos altorių analizei, tačiau dailės bei architektūros analizę susiedamos su dvasingumo studijomis.20 Dar daugiau dėmesio bernardinų pasaulėžiūrai skyrė Rūta Janonienė, parašiusi kapitalinę knygą apie Vilniaus bernardinų bažnyčią ir konventą, jų meninį paveldą.21 Reikia pasakyti, kad kiti buvę LDK bernardinių bažnyčių ir vienuolynų kompleksai taip pat yra sulaukę architektūros ir dailės istorikų tyrimų. Jie yra svarbūs lyginant Kauno bernardines su kitais bernardinių vienuolynais. Vilniaus bernardinių tyrimai atsispindi Vilniaus vienuolynų paveldui skirtoje knygoje „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje“. Čia pristatyti svarbiausi išlikę bernardiniškojo gyvenimo artefaktai, taip pat perteikta glausta istorija, akcentuoti svarbiausi raidos momentai.22 Gardino, Lietuvos Brastos ir Slanimo bernardinių bažnyčių ir vienuolynų architektūros bei meno tyrimai publikuoti Lenkijoje leidžiamoje sakralinio meno paveldo serijoje.23 Minsko bernardinių komplekso tyrimus atliko Gudijos istorikai.24

20 Šinkūnaitė L., Valinčiūtė-Varnė R., Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas. Praeities vizija, Kaunas: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija, 2018.

21 Janonienė R., Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje, Vilnius: Aidai, 2010.

22 Dangaus miestas. Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje, sud. Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2020.

23 Kałamajska-Saeed M., Kościół parafialny p. w. Niepokalanego Poczęcia najśw. Marii Panny i klasztor bernardynek, Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej, red. Jan K. Ostrowski, cz. II, Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa nowogródzkiego, red. Maria Kałamajska-Saeed, t. 3, Miasto Słonim, Kraków: Międzynarodowe Centrum Kultury, 2013, 87–130; Zgliński M., Zarys dziejów i urbanistyki Brześcia oraz rysy historyczne jego nieistniejących kościołów i klasztorów rzymskokatolickich, Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej, red. Jan K. Ostrowski, cz. V, Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa brzeskolitewskiego, t. 1, red. Marcin Zgliński, Kraków: Międzynarodowe Centrum Kultury 2013, p. 17–68; Piramidowicz D., Kościół p.w. Narodzenia Matki Boskiej, śś. Antoniego i Kazimierza oraz klasztor bernardynek, Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej, red. Jan K. Ostrowski, cz. IV, Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa trockiego, red. Maria Kałamajska-Saeed, t. 3, Kościoły Grodna, Kraków: Międzynarodowe Centrum Kultury, 2016, p. 133–160.

в Минске, Минск: Полымя, 1985; Дзянисаў У., Касцëлы Мiнска ў

http://niab.by/stat/dzianisau_ kascioly/; Дзянисаў У., Менскi кляштар бернардзiнак, Вялікае

Žinoma, juos reikėtų papildyti, didesnį dėmesį skiriant vienuolių gyvenimui atskleisti, ne vien pastatų architektūrai apibūdinti.

Įvilkti pasakojimą į europinį kontekstą padėjo Vakaruose pasirodę moterų vienuolijų tyrimai, neretai susiję su feminizmo, gender studijomis ir kitomis moderniomis prieigomis.25 Juose diskutuojama apie moters padėtį ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje, moterų galimybes dalyvauti Katalikiškos reformacijos procesuose, klauzūros įvedimo aplinkybes ir padarinius potridentiniuose moterų vienuolynuose.

2. Šv. Pranciškus Asyžietis ir šv. Klara garbina Kristaus Kančios emblemas, XVIII a.

25 Liebowitz R. P., Virgins in the Service of Christ: The Dispute over an Active Apostolate for Women During the Counter-Reformation, Women of Spirit. Female Leadership in the Jewish and Christian Traditions, ed. Rosemary Ruether and Eleanor McLaughlin, New York: Simon and Schuster, 1979, p. 131–152; Blaisdell Ch., Religion, Gender and Class: Nuns and Authority in Early Modern France, Changing Identities in Early Modern France, ed. Michael Wolfe, Durham and London: Duke University Press, 1997, p. 147–168; Dinan S. E., Overcoming Gender Limitations: the Daughters of Charity and Early Modern Catholicism, Early Modern Catholicism: Essays in Honour of John W. O‘Maley, S.J., ed. Kathleen M. Comerford, Hilmar M. Pabel, Toronto: University of Toronto Press, 2001, p. 97–113; Wiesner-Hanks M. E., Gender in History, Oxford: Blackwell Publishers, 2001; Wiesner-Hanks M. E., Women and Gender in Early Modern Europe, Cambridge: Cambridge University Press, 2008; Strasser U., Cloistering Women’s Past: Conflicting Accounts of Enclosure in a Seventeenth-century Munich Nunnery, Gender in Early Modern German History, ed. Ulinka Rublach, Cambridge: Cambridge University Press, 2002, p. 221–246; Montfort K., Holy Restraint: Religious Reform and Nuns‘ Music in Early Modern Rom, Seventeenth Century Journal, vol. XXXVII/4, 2006, p. 1007–1026; Evangelisti S., Nuns. A History of Convent Life 1450–1700, Oxford: Oxford University Press, 2007; Bergin J., Church, society and religious change in France, 1580–1730, Yale: Yale University Press, 2009; Diefendorf B., From Penitence to Charity: Pious Women and the Catholic Reformation in Paris, Oxford: Oxford University Press, 2004; Diefendorf B., Planting the Cross. Catholic Reform and Renewal in Sixteenth and Seventeenth Century France, Oxford: Oxford University Press, 2019 ir kt.

3. Kazys Šimonis, Kauno Švč. Trejybės bažnyčios kiemo vartai, XX a. 3 deš.

Šaltinių apžvalga

Kauno bernardinių archyvas neišliko. 1874 m. Kauno benediktinių vienuolyne gyvenusi buvusi Kauno bernardinių vyresnioji Rožė Gružauskaitė laiške Žemaičių vyskupui M. Valančiui pasakojo, kad, 1864 m. uždarius bernardinių vienuolyną, jo dokumentai kaip nereikalingi kitiems vienuolynams buvo sudeginti (papiery iakie byly w archiwum klasztoru naszego polono iako niepotrzebnych dla cudzych klasztorów).26 Panašu, kad tai tiesa, nes nė viename Lietuvos archyve nerasime didesnės šūsnies Kauno bernardinių dokumentų. Išlikę pavieniai šaltiniai, saugoti valstybiniuose, privačiuose ir bažnytiniuose archyvuose.

Dėl šios priežasties itin didelės reikšmės tyrimui turėjo Kauno magistrato aktai ir Kauno žemės teismo knygos27, iš kurių buvo galima atrinkti su Kauno bernardinių fundacija, įvairiais turtiniais sandoriais susijusius dokumentus, tokius kaip fundatorės Apolonijos Jasinskytės-Masalskienės amžinosios valios aktas, pirkimo, pardavimo sutartys, bylinėjimaisi dėl žemės valdų, protestai ir pan. Tik iš tokių antraeilių dokumentų buvo nustatyti kai kurių vienuolių vardai ir pavardės, geriau pavyko suprasti vienuolių ekonominį gyvenimą.

Žuvus Kauno bernardinių archyvui, didelės reikšmės įgavo Krokuvoje saugomas Lenkijos bernardinų provincijos archyvas.28 Į jį pateko Mažosios Lenkijos provincijos ir Šv. Kazimiero Lietuvos bernardinų

26 R. Gružauskaitės raštas vyskupui M. Valančiui, 1874 04 06, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 1671-4-71, l. 596.

27 Saugoma Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo Senųjų aktų fonde.

28 Acta Prowincji Bernardynów (toliau – AProwBern) Archyvo katalogas publikuotas: Wyczawski H. E., Katalog archiwum prowincji oo. bernardynów w Krakowie. Odbitka z półrocznika „Archiwa, biblioteki i muzea kościelne“, t. 3–6, Lublin: Katolicki Uniwersytet Lubelski Jana Pawła II, 1961–63.

provincijos archyvai (žymimi raidėmis M (Mažoji Lenkija) ir L (Lietuva)). Provincijos sesijose šalia kitų problemų būdavo svarstomi ir bernardinių reikalai, paskiriami nuodėmklausiai, nustatomi mokesčiai (subsidium charitativum), keletą kartų skaityti Kauno bernardinių vyresniosios laiškai ir svarstyti konkrečiai su Kauno vienuolynu susiję reikalai. Taip pat čia saugomi vienuolynų aprašymai, vizitatorių dekretai, nurodę, kaip pagerinti Kauno bernardinių padėtį, vyresniųjų rinkimų protokolai, duomenys apie mirusias vienuoles ir kiti dokumentai, atsiųsti iš Kauno ar kitų LDK bernardinių vienuolynų provincijolo žiniai (daugiausia dėl materialinių reikalų). Tiesa, šie duomenys ne visuomet buvo tvarkingai teikiami, daugiausia išlikę XVIII a. dokumentų, kuomet Kauno bernardinės priklausė Šv. Kazimiero provincijai. Šiame archyve saugoma istorikams ir menotyrininkams gerai žinoma XVII a. viduryje tėvo Tomo Digonio surašyta bernardinų kronika29, pateikianti unikalių duomenų apie Lenkijos ir Lietuvos bernardinų vienuolynus iki XVII a. vidurio karų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma keletas svarbių, tačiau ganėtinai pavienių bernardinių dokumentų. Visų pirma tai tėvo Juvenalio Charkevičiaus 1768 m. pradėta rašyti LDK bernardinių knyga, kurioje pateikti visų LDK bernardinių vienuolynų narių sąrašai, žinios apie materialinę padėtį. Reikia pažymėti, kad jau tada J. Charkevičius skundėsi, kad dėl gaisrų ir karų daug Kauno bernardinių dokumentų buvo žuvę, todėl jis užrašė tik tai, ką vienuolės papasakojo iš atminties. Lentelėje liko tuščios grafos apie XVII a. vienuolių įvilktuvių, profesijos, o dažnai ir mirties dienas, tačiau daugeliu atvejų pažymėta kraičio suma. Šis sąrašas tęstas ir XIX a., iš viso jame užfiksuota 70 bernardinių.30 Vilniaus vizitiečių Švč. Jėzaus Širdies brolijos knygoje pateikiama duomenų apie šiai brolijai priklausiusias Kauno bernardines.31 Kitas svarbus dokumentas – 1767 m. vizitacijos reformavimo dekretas, kuriame užfiksuotos Kauno bernardinių vienuolyne pastebėtos negerovės, ypač dėl klauzūros laikymosi.32 Vrublevskių bibliotekoje saugomos 1838 m., 1841 m. pateiktos žinios (pranešimai)

29 AProwBern, M 25.

30 Provincijos archyvas (Archivum provinciale), 1768 m. ir kt., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – MAB), f. 18-154.

31 Vilniaus vizitiečių Švč. Jėzaus Širdies brolijos knyga, MAB, f. 43-20432.

32 Dekretas dėl Kauno bernardinių vienuolyno reformos, 1767 08 22, MAB, f. 9-1474.

apie Kauno bernardinių vienuolyną33, o Vilniaus universitete – 1848 m. žinios apie bernardines.34

Nepamainomas šaltinis vienuolynų gyvenimui tirti yra inventoriai ir vizitacijų medžiaga, tačiau ir šių dokumentų gausa Kauno bernardinės negali pasigirti. 1782 m. Kauno dekanato vizitacijos metu apie bernardinių vienuolyną pateikti labai menki duomenys.35 Įvairiuose archyvuose saugomi tik XIX a. surašyti inventoriai ir vizitacijų aktai.36 Jie leido nustatyti komplekso eksterjero ir interjero pokyčius, įvertinti vienuolių ūkinę veiklą, padėjo sudaryti vienuolių biogramas.

Svarbus Kauno bernardinių šaltinių prasme buvo Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas, kuris saugo dalį Žemaičių vyskupijos dokumentų ir įvairių Kauno bažnyčių archyvų reliktus. Čia buvo rastas popiežių atlaidų privilegijų rinkinys37, leidęs geriau suprasti bernardinių pamaldumo praktikas, susipažinta su Švč. Trejybės bažnyčios, po 1864 m. tapusios parapine, sukauptais dokumentais, tarp kurių buvo išskirtinės vertės turėjusi, nemažai vienuolių pavardžių leidusi identifikuoti XVIII–XIX a. Švč. Trejybės ir kitų Kauno bažnyčių brolijų narių knyga38, bei kiti dokumentai.

33 Žinios apie Kauno bernardinių vienuolyną, 1838 m., MAB, f. 43-9952; Žinios apie Kauno bernardinių vienuolyną, 1841 m., MAB, f. 43-9958.

34 Žinios apie Kauno bernardinių vienuolyną, 1848 m., Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB), f. 4-A2209.

35 Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m., sudarė ir parengė Vytautas Jogėla, Vilnius: LKMA, 2001.

36 Kauno bernardinių vienuolyno vizitacija, 1804 06 07, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (toliau – KAKA), b. 142, l. 848–854v; Kauno bernardinių vienuolyno vizitacija, 1818 m., LVIA, f. 694-1-4014, l. 669–673; Kauno bernardinių vienuolyno vizitacija, 1820 07 31, LVIA, f. 694-1-3669, l. 324–358v; Kauno bernardinių vienuolyno vizitacija, 1828 06 20, LVIA, f. 694-1-3734, l. 461–480; Kauno bernardinių vienuolyno vizitacija, 1851 m., KAKA, b. 142, l. 845–847v; Kauno bernardinių vienuolyno inventorius, 1861 08 26, LVIA, f. 1671-4-2, l. 21–26; Švč. Trejybės bažnyčios inventorius, 1864 11 21, LVIA, f. 669-2-356, l. 418–423. Leonido Žilevičiaus mikrofilmų kolekcijos, saugomos Lietuvos istorijos institute (toliau – LII), dėka buvo galima susipažinti su Rusijos valstybiniame istorijos archyve (toliau – RGIA) esančiais Kauno bernardinių 1830 m. ir 1844 m. vizitacijų aktais bei 1795 m. ir 1798 m. pranešimais: Kauno bernardinių pranešimai, 1798 m., 1795 m., RGIA, f. 822-12-2021, l. 584–588 (LII, F50-P62); Kauno bernardinių vienuolyno vizitacija, 1830 m. RGIA, f. 822-12-2983, l. 156–173v (LII, F50-P15); Kauno bernardinų vienuolyno vizitacija, 1844 m., RGIA, f. 822-12-3016 (LII, F50-P27). Žr. plačiau apie L. Žilevičiaus fondą Lietuvos istorijos institute: Katilius A., Leonido Žilevičiaus archyvas, Lietuvos istorijos metraštis 2020/2, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, p. 163–183.

37 Popiežių bulės, KAKA, b. 79.

38 Švč. Trejybės bažnyčios brolijų knyga, KAKA, b. 308. Rima Valinčiūtė-Varnė identifikavo, kad šioje byloje įrišti ne tik bernardinių, bet ir kitų Kauno bažnyčių brolijų knygų fragmentai. Žr. Šinkūnaitė R., Valinčiūtė-Varnė R., Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas, p. 197, 223–225.

Tyrimui, be abejo, buvo svarbi ir ikonografinė medžiaga. XX a. 8–9-ajame deš. vyko reikšmingi komplekso istorinių, menotyrinių, architektūrinių, polichrominių, archeologinių tyrimų, restauravimo ir konservavimo darbai, kurių metu kruopščiai surinkta itin vertinga medžiaga. Kultūros paveldo centre saugomos senosios Kauno bernardinių bažnyčios ir vienuolyno komplekso nuotraukos, brėžiniai, ankstesnių tyrimų duomenys buvę atspirties tašku tolesniems tyrimams.39 Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugomos buvusio Paminklų konservavimo instituto bylos, kuriose taip pat atsispindi restauracijų metu atlikti tyrimai, restauravimo projektai, ataskaitos ir pan.40 Kauno kunigų seminarijos archyve taip pat rasta keletas senųjų komplekso nuotraukų. Itin vertinga išlikusi senojo interjero nuotrauka, saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyve, kurioje aiškiai matomas dalies senųjų altorių dekoras ir juose buvę kūriniai. Vertingos komplekso nuotraukos

4. Vladimiras Dubeneckis, Procesija prie Kauno Švč. Trejybės bažnyčios, XX a. 3 deš. pr.

39 Butkus A., Dikčiūtė A., Daujotaitė R., Švč. Trejybės bažnyčia Kaune. Polichrominių žvalgybinių paieškų ataskaita, Vilnius, 1979, KPC, f. 5-1-1207; Kugevičienė B., XVII a. architektūros paminklo (buv. bernardinių vienuolyno centrinių rūmų), vad. Masalskio rūmais (dabar kunigų seminarijos centrinių rūmų) tyrimų, restauracijos ir autorinės priežiūros mokslinė ataskaita, Kaunas, 1983, KPC, f. 5-1-2214; Dokumentų byla apie Kauno Švč. Trejybės bažnyčią, 1940–1974, 1848 m. nuorašai, KPC, f. 3-1-110; Kauno kunigų seminarijos paveikslo „Masalskio portretas“ ir Lyduokių bažnyčios paveikslo „Marijos žengimas į dangų“ cheminiai ir mikologiniai tyrimai, KPC, f. 5-1-2475 ir kt.

40 Aukštuolienė A. ir kiti, XV–XX a. respub. reikšmės architektūros paminklas. Buv. bernardinių vienuolynas. Kaunas, Papilio g. Nr. 5. Polichrominiai tyrimai. Spalvinės kopijos, Vilnius, 1983, VRVA, f. 1019-11-2230; Dabožinskaitė S., Švč. Trejybės bažnyčia Kaune, Trakų g. 1. Kairioji zakristija. Architektūrinė-statybinė dalis. Restauracijos darbo brėžiniai, Kaunas, 1980, VRVA, f. 1019-12-3570; Kaminskienė M., Kruopaitė L. ir kiti, Kaunas, Papilio g. Nr. 5. J. Naujalio vid. meno mokykla (buv. bernardinių vienuolynas). Išlikusios dekoratyvinės tapybos tyrimai ir projektas konservavimui, Vilnius, 1984, VRVA, f. 1019-11-2227; Murauskas V., Tarpdiecezinė kunigų seminarija Kaune, Trakų g. Nr. 1. Architektūriniai tyrimai, I dalis, Kaunas, 1975-1976, VRVA, f. 1019-11-2385; Murauskas V., Tarpdiecezinė kunigų seminarija Kaune, Trakų g. Nr. 1. Architektūriniai tyrimai, II dalis, Kaunas, 1976, VRVA, f. 1019-11-2386; Papečkys M., Buv. Švč. Trejybės bažnyčios ir Masalskio rūmų Kaune architektūriniai-archeologiniai apmatavimai, t. II. Buv. bažnyčios tvora, Kaunas, 1975, VRVA, f. 1019-12-3540: Prikockis G., XVI–XX a. architektūros paminklas J. Naujalio vidurinė meno mokykla Kaune, Papilio g. 5. Architektūriniai-meniniai, konstruktyviniai tyrimai, Kaunas, 1984, VRVA, f. 1019-12-5243; Vaitulevičienė E., Kaunas, Papilio g. Nr. 5. Buv. bernardinių vienuolyno polichrominių paieškų ataskaita, 1983, VRVA, f. 1019-11-2228 ir kiti.

5. Alfonsas Krivickas, Senas Kaunas (buvusio bernardinių vienuolyno vartai), 1943 m.

iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (toliau – NČDM) rinkinių. Kauno Švč. Trejybės bažnyčią, Masalskio namą, klauzūros tvoros vartelius itin mėgo fiksuoti XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailininkai –Kazys Šimonis, Sofija Riomerienė, Gerardas Bagdonavičius, Alfonsas Krivickas, Napoleonas Stanikas ir kiti. Šiuose piešiniuose taip pat yra kai kurios informacijos apie kompleksą, ypač ūkinį kiemą, tačiau labiausiai jie dar kartą paliudija neblėstantį komplekso grožį ir trauką. 1740 m. išspausdinta LDK bernardinių konstitucija41 leido pajusti, kaip buvo reguliuojamas bernardinių gyvenimas, kokie joms kelti reikalavimai kasdieniniame gyvenime. Taip pat naudotasi rankraštine 1633 m. patvirtinta Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių konstitucija42, leidusia geriau suprasti bernardinių gyvenimo būdą, bei kitais šio Vilniaus

41 Regulamen zakonny, albo Konstytucye panień zakonnych Prowincyi W. X. Litewskiego, swiętego Kazimierza Zakonu świętego Franciszka, z rożnych statutow generalskich, y prowincyalskich; z wielu także dekretow papieskich generalnie zebrane, potym zupełną władzą od Kapituły Generalskiey w Hiszpaniey korrygowane, konfirmowane, y do zachowania tymże pannom zakonnym podane. W Supraslu: w drukarni WW. OO. Bazylianow, 1740.

42 Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių konstitucija, 1633 m., MAB, f. 147-924.

Vaida Kamuntavičienė, Aušra Vasiliauskienė

Sugrįžusi atmintis

Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis

XVI a. pab. – XIX a.

Mokslo monografija

Redaktorė Auksė Matiukė

Maketuotoja ir knygos dailininkė Jurga Lukėnienė

Viršeliui panaudotos iliustracijos:

C. Sigl, Egon Kobe, Kaunas. Švč. Trejybės bažnyčia, XX a. I p., iš ofortų aplanko „Kaunas. 6 originalūs raižiniai“ (Sechs Original-Radierungen), popierius, ofortas, 9,1 x 12,4 cm, NČDM, Mg-2062; Elvyra Vaitulevičienė, S. Chaustov, Tapybos fragmentas vienuolyno antro aukšto 8-oje patalpoje (šventosios figūrėlė), 1983 m., VRVA, f. 1019-11-2230, l. 8

2023 03 28. Tiražas 350 egz. Užsakymo Nr. K23-014

Išleido

Vytauto Didžiojo universitetas

K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

Spausdino

UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt

Sugrįžusi atmintis. Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a., 2023

Sugrįžusi atmintis

Sugrįž usi atmintis

Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis

ĮVADAS

Šaltinių apžvalga

Sugrįžusi atmintis