Prof. dr. Gintautas Valickas, prof. habil. dr. Viktoras Justickis

tyrinëjimai Ar teisëjai visada teisûs?

Prof. dr. Gintautas VALICK AS, prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS

Procedûrinis teisingumas – tai ávairiø ginèø (ne tik teisiniø) sprendimo bûdai, kurie lemia, ar ginèo ðalys supras tiek patá ginèo nagrinëjimà, tiek galutiná jo sprendimà kaip teisingà. Pastarøjø deðimtmeèiø psichologiniai tyrimai rodo, kad ginèo ðaliø pasitenkinimas priimtu sprendimu, valdþios atstovø veiksmais, taip pat þmoniø paklusnumas ástatymams priklauso nuo suvokto teisingumo. Teisingumo suvokimas – subjektyvus jausmas, kurá lemia ðie svarbiausi veiksniai: galimybë pareikðti savo nuomonæ; teisëjo (arbitro) neutralumas; teisëjo (arbitro) elgesio etiðkumas; ginèo ðaliø informavimas apie konflikto sprendimo bûdus ir eigà; apeliacijos galimybë ir pan. Lietuvoje pirmà kartà buvo atliktas tyrimas siekiant iðsiaiðkinti, ar teisëjai ir ikiteisminio tyrimo pareigûnai laikosi procedûrinio teisingumo reikalavimø.

Kà atskleidë tyrimas?

Atliekant tyrimà „Procedûrinis teisingumas Lietuvos kriminalinëje justicijoje ir alternatyvios justicijos modeliø taikymas“, kurá rëmë Atviros Lietuvos fondas, buvo stebëti 103 baudþiamøjø bylø teismo posëdþiai, apklausti 105 nuteistieji. Nustatytas ikiteisminio tyrimo ir teisminio ginèø nagrinëjimo procedûras vertino 21 ekspertas (teisëjai, ikiteisminio tyrimo specialistai, teisës mokslininkai). Apibendrinant gautus tyrimo duomenis galima pasakyti, kad ðiuo metu mûsø ðalyje taikoma ikiteisminio tyrimo ir teisminio ginèø nagrinëjimo praktika gerokai skiriasi nuo nustatytø procedûrinio teisingumo reikalavimø. Dël to þmonës gali iðgyventi suvoktà neteisingumo jausmà, kuris gali lemti nepasitenkinimà ginèo sprendimo rezultatais (pvz., priimtu nuosprendþiu), nepasitikëjimà ikiteisminio tyrimo pareigûnais arba ginèà nagrinëjanèiais teisëjais, o galiausiai – nepasitikëjimà ástatymais, teismais ir visa teisingumo sistema.

Neturime „idealiø“ teisëjø?

Gauti rezultatai leidþia daryti tokias pagrindines išvadas. Teisëjø elgesio atitikimas procedûrinio teisingumo reikalavimams skirtingose situacijose labai ávairus (svyruoja nuo 0 iki 80 proc.). Taèiau nepasitaikë në vienos situacijos, kad visi teisëjai elgtøsi pagal procedûrinio teisingumo reikalavimus. Netgi „idealaus“ teisëjo elgesys kai kuriais atvejais (pvz., pagal teisiø supratimo kontrolës, tendencingumo, rungimosi ir aktyvaus dalyvavimo poþymius) yra gerokai nutolæs nuo elgesio, maksimaliai atitinkanèio procedûrinio teisingumo reikalavimus.

Teisëjø elgesio atitikimas procedûrinio teisingumo reikalavimams priklauso nuo to, kaip tie reikalavimai yra suformuluoti procesiniame ástatyme: kaip rodo tyrimo rezultatai, 59,5 proc. atvejø teisëjø elgesys atitinka procedûrinio teisingumo reikadûrinio teisingumo vaidmená lemiant lavimus detaliai teisiðkai reglamenkaltinamøjø ir kitø proceso dalyviø tuotose situacijose; kai ástatymo reipoþiûrá á nuosprendþio teisingumà. Jei kalavimai yra nedetalizuoti (bendri), kaltinamojo ir teisëjo santykiai tamteisëjø elgesys atitinka procedûrinio pa labai konfliktiðki, teisëjo elgesio teisingumo reikalavimus 45,8 proc. atitikimas procedûrinio teisingumo atvejø; ir tik 7,6 proc. atvejø teisëjø reikalavimams praranda savo teigiaelgesys atitinka procedûrinio teisinmà poveiká ir neskatina suvokto teigumo reikalavimus, kai ástatymas nesingumo jausmo. reglamentuoja situacijos (nors reikiamas elgesys tiesiogiai iðplaukia ið teiKokios buvo nuteistøjø sës principø). Kai kuriais atvejais teisëjai nevykdo net ir detaliø procesigalimybës gintis? nio ástatymo reikalavimø. Tokie baudþiamojo proceso „supaprastinimai“ Nustatyta, kad mûsø ðalyje realiai paprastai yra susijæ su kaltinamojo praktikuojamø ir pageidautinø (proteisiø iðaiðkinimu. Pavyzdþiui, teisëcedûrinio teisingumo poþiûriu) tardyjai daþniausiai „pamirðta“ iðaiðkinti mo veiksmø arba kardomøjø priemokaltinamajam teisæ þinoti, kuo jis kalniø taikymas ið esmës skirtingas (pvz., tinamas (56,8 proc. atvejø), teisæ á gy82,9 proc. tiriamøjø nurodë, kad tainybà (52,4 proc. atvejø), teisæ pakant minëtuosius veiksmus arba priereikðti prašymus (97,6 proc. atvejø) mones nebuvo iðaiðkintos jø teisës ir ir pan. pareigos, 80 proc. – kad nebuvo pasi

Nustatyta, jog teisëjavimo stiliai ið teirauta, ar jie turi kokiø nors praðyesmës skiriasi (pvz., vidutinio lygio mø, 56,2 proc. – kad jiems buvo daroteisëjø grupës elgesys palyginti su gemas koks nors spaudimas ir pan.). riausiø teisëjø elgesiu pagal daugelá Nuteistøjø apklausos rezultatai taip poþymiø 1,5–2 kartus maþiau atitinpat rodo, kad realus teisëjø elgesys ka procedûrinio teisingumo reikalateisminio nagrinëjimo metu skiriasi vimus). nuo elgesio pagal procedûrinio teisin

Gauti duomenys leidþia manyti, gumo reikalavimus (pvz., 54,3 proc. kad teisëjavimo stilius, labiau atitinnuteistøjø nurodë, kad juos apklauskantis procedûrinio teisingumo reidamas teisëjas jau turëjo tvirtà nuokalavimus, yra ámanomas, taèiau tam monæ, 74,3 proc. – kad nebuvo iðaiðreikia didesnio teisëjø noro ir pasikinta teisë dël nekaltumo prezumpryþimo (nepakankamas procedûrinio cijos, 62,9 proc. – kad nebuvo iðaiðteisingumo reikalavimø ágyvendinikinta teisë dalyvauti teisminiuose ginmas veikiau susijæs su teisëjø nenoru èuose ir pan.). Kartu reikia pasakyti, arba nesugebëjimu iðnaudoti visas tukad teisminá nagrinëjimà, palyginti su rimas galimybes, o ne su bylos ypaikiteisminiu tyrimu, nuteistieji vertitumais). no pozityviau.

Pasitvirtino paradoksalus efektas, Visi ekspertai (teisëjai, ikiteisminio atskleistas tiriant procedûriná teisintyrimo specialistai ir teisës moksliningumà kitose ðalyse. kai) pripaþásta procePasirodo, kad pasiTeisëjai daþniausiai „padûrinio teisingumo tenkinimas teisëjo mirðta“ iðaiðkinti kaltinareikalavimø svarbà ir elgesiu daug labiau majam teisæ þinoti, kuo jis panaðiai vertina ikipriklauso nuo to, ar kaltinamas, teisæ á gynyteisminio tyrimo, taip kaltinamajam buvo suteikta galimybë ginti savo teises, nebà, teisæ pareikðti prašymus ir pan. pat teisminio ginèø nagrinëjimo procedûras. Taèiau realus teigu nuo to, ar jis tosëjø ir ikiteisminio tykia galimybe ið tikrøjø pasinaudojo. rimo pareigûnø elgesys ið esmës ski

Gauti duomenys skatina ðiek tiek riasi nuo visø ekspertø grupiø vertikitaip negu iki ðiol paþvelgti á procenimø.

Ástatymai geri, bet ar tinkamai vykdomi?

Mûsø ðalyje veikianti kriminalinës justicijos sistema, viena vertus, sudaro prielaidas taikyti efektyviausias (pagal atliktø tyrimø rezultatus) ginèø nagrinëjimo procedûras. Taèiau, kita vertus, ástatymo leidëjas tik suteikia teisëjui ir ikiteisminio tyrimo pareigûnui galimybæ taikyti toká teisingumo poþiûriu optimalø ginèø nagrinëjimà. Ástatymø leidëjas visai neuþtikrina, kad teisëjas arba ikiteisminio tyrimo pareigûnas bûtent taip ir elgsis (todël realus teisëjø arba ikiteisminio tyrimo pareigûnø elgesys labai nukrypsta nuo ðio optimalaus ginèø nagrinëjimo modelio). Atsiþvelgiant á tai reikëtø skatinti mûsø ðalies kriminalinës justicijos persiorientavimà á alternatyviàjà baudþiamàjà teisenà, kuri, kitaip nei dabar veikianti teisena, uþtikrintø ne tik objektyvø, bet ir subjektyvø (suvoktà) teisingumà – pilieèiø pasitenkinimà ginèø nagrinëjimo procedûromis, pasitikëjimà pareigûnais, ástatymais, taip pat ðiuos ástatymus taikanèiomis institucijomis.

Skatinant mûsø ðalies kriminalinës justicijos persiorientavimà á alternatyviàjà baudþiamàjà teisenà turëtø bûti áteisintos tokios procesinës teisës normos, kurios uþtikrintø teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø elgesio atitikimà procedûrinio teisingumo reikalavimams. Diegiant nustatytus procedûrinio teisingumo reikalavimus á baudþiamàjá procesà reikëtø, kad kuo daugiau teisëjams ir ikiteisminio tyrimo pareigûnams keliamø reikalavimø bûtø suformuluoti kaip tikslios ir detalios ðio ástatymo normos.

Ateityje bûtø labai svarbu atlikti teisëjavimo stiliaus atitikimo procedûrinio teisingumo reikalavimams stebësenà (monitoringà). Galimybë stebëti teisëjø elgesá per teisminá nagrinëjimà ir vertinti jo atitikimà procedûrinio teisingumo reikalavimams suteiktø teisëjams naujà ir labai svarbià galimybæ geriau ásisàmoninti ir tobulinti savo elgesá (atsiþvelgiant á daromà poveiká kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams).

Teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø gebëjimas elgtis taip, kad jø elgesys skatintø ir stiprintø pilieèiø pasitikëjimà teisingumu, turëtø tapti sudedamàja jiems keliamø kvalifikaciniø reikalavimø dalimi. Kitaip tariant, teisëjai ir ikiteisminio tyrimo pareigûnai turëtø uþtikrinti ne tik tai, kad bus atskleistas nusikaltimas ir atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, bet ir sugebëti tai padaryti taip, kad kuo labiau skatintø pilieèiø suvokto teisingumo jausmà. Siekiant ðio tikslo turëtø bûti rengiami specialûs teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø mokymai, kad jie galëtø kuo tiksliau suprasti ne tik teisinius, bet ir psichologinius savo veiksmø padarinius.

Petras Leonas. Raštai, I–III tomai. Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Kauno Vytauto Didþiojo universiteto profesorius Petras Leonas (1864–1938) – vienas pirmøjø Lietuvos teisininkø, sociologø, ávertintas mokslø daktaro honoris causa laipsniu, advokatas, visuomenës veikëjas, Valstybës Dûmos narys. Pirmàjá P. Leono raðtø tomà sudaro jo „Teisës filosofijos istorija“: tai 1927–1928 m. VDU skaitytos paskaitos, apimanèios teisës filosofijos istorijà nuo jos iðtakø iki Naujøjø laikø sudëtingos ávairovës. Antrajame tome publikuojamos „Teisës enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“. Treèiajame raðtø tome pateikiami 1888–1937 metais lietuviškoje spaudoje publikuoti straipsniai ir pluoðtas P. Leono rankraðtiniø atsiminimø apie jo ðeimà, iðgyvenimus pasirinkus teisininko kelià, santykius su kolegomis, valstybës valdþios institucijomis bei atskiromis asmenybëmis.

Egidijus Šileikis. Alternatyvi konstitucinë teisë. Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Kaip reta dinamiðka Lietuvos konstitucinës teisës raida paskatino parengti antràjá – pakeistà ir papildytà – ðios knygos leidimà. Jame atsiþvelgta á esminius Konstitucinio Teismo 2003–2005 m. pateiktus iðaiðkinimus ir konstituciðkai reikðmingus ástatymø leidëjo naujadarus, pvz., Politiniø partijø ástatymà, Asociacijø ástatymà (panaikinusá Visuomeniniø organizacijø ástatymà), Pilietybës ástatymo ar Seimo statuto pataisas. Regina Koþeniauskienë. Juridinë retorika: studijø vadovas teisininkams. Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Ði tarpdalykinë iðkalbos ugdymo studija teisininkams – pirmoji tokia Lietuvoje. Nemaþa pasisemta ið tø teisininkø darbø, kuriuose pagrindinis dëmesys skiriamas teismo procesui. Kitaip negu teisininkø veikaluose, kuriuose rûpinamasi vien teisine argumentacija nagrinëjant ginèus teismo tvarka, ðioje knygoje didesnis dëmesys sutelktas á retorinæ argumentacijà ir bendruosius kalbëjimo stiliaus bei etikos principus. Vadovëlis bus naudingas studentams, taip pat kalbos ir retorikos dëstytojams, praktikams, dirbantiems teismuose, policijoje, prokuratûroje, notariate, Vyriausybëje, Seime, Prezidentûroje ir kitose institucijose.