Paveldas

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniuose saugomi 26 autentiðki Lietuvos valdovø paraðai. Keletà pergaautografas. Jis padëtas sprendþiant ginèà dël þemës, sprendimas rašytas Gardine 1582 m. liepos 6 d. senàja slavø kalba. Kamentø su valdovø paraðais muziejus yra gavæs dovanø ið privaraliaus paraðas kaligrafiðkas, lotynø kalèiø asmenø, taèiau daugumà autografø ásigijo antikvariatuose ba: „Stepanus Rex“. Mirus karaliui Steponui Batorui, Liearba pirko tiesiogiai ið privaèiø asmenø. Ðio rinkinio iðliekamotuvà valdë trys Vazø dinastijos valdovai. ji vertë didþiulë, tai muziejaus fondø pasididþiavimas. Vazos (ðved. Vasa) 1523–1654 m. valdë Ðvedijà, o 1587–1668 m. – Lenkijà ir LieLietuvos valdovø tuvà. Dinastijà ásteigë Ðvedijos iðvaduotojas, dabartinës ðvedø valstybës ákûrëjas karalius Gustavas I Vaza. Gustavo Vazos sûnus, Suomijos kunigaikštis Jonas 1562 m. vedë Kotrynà Jogailaitæ. Mirus autografai vyresniajam broliui, Ðvedijos karaliui Erikui XIV, Jonas III Vaza tapo Švedijos karaliumi. 1566 m. birþelio 20 d. Gripsholme (Ðvedija) gimë Zigmantas Vaza, vienintelis Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitës sûnus. Vardas buvo duotas senelio Þygimanto Senojo ir dëdës Þygimanto (Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø) Augusto atminimui. Kotryna Jogailaitë iðauklëjo savo sûnø katalikiðka dvasia, tikëdama, kad kada nors jis uþims protëviø Vytautas GRICIUS sostà. Tëvas Ðvedijos karalius Jonas III iðkëlë sûnø pretendentu á Lenkijos ir Lietuvos sostà jau per pirmàsias dvi elekciRinkinio pradþia – paskutiniø Jogailaijas, bet dël vaikiðko amþiaus Zigmantas èiø, tëvo ir sûnaus Þygimanto Senojo ir Vaza karaliumi nebuvo iðrinktas. Tik miÞygimanto Augusto autografai. Kazimierus Steponui Batorui atsirado reali proga ro Jogailaièio sûnus, Jogailos anûkas Þyuþimti Lenkijos ir Lietuvos sostà. Tarp gimantas Senasis ásako Vilniaus vaivadai, Lietuvos ir Lenkijos gyventojø buvo gyva LDK kancleriui, Bielsko ir Mozyriaus selegenda, kad kaþkur uþ jûrø mariø gyveniûnui ponui Albertui Goðtautui gràþinti na tikras jogailaitis. Zigmanto Vazos iðponui Aleksandrui Chodkevièiui á Zablurinkimà aktyviai rëmë teta, Stepono Badovo dvarà 22 tarnybas þmoniø. Raðtas toro naðlë Ona Jogailaitë. 1587 m. rugpjûpatvirtintas autentiðku karaliaus paraðu èio 19 d. Zigmantas Vaza buvo iðrinktas ir LDK antspaudu. Rašyta Krokuvoje Lenkijos ir Lietuvos karaliumi. Netrukus 1523 m. liepos 3 d. senàja slavø kalba. Mujis iðsilaipino Gdanske ir tø paèiø metø ziejaus fonduose saugomi du Þygimanto gruodþio 27 d. Krokuvoje buvo karûnuoSenojo sûnaus Þygimanto Augusto autotas. Lietuvà ir Lenkijà pradëjo valdyti Vagrafai. Tai privilegijø á valdomà þemæ pazø dinastija. Mirus tëvui Jonui III Vazai, tvirtinimai. Sekant LDK tradicija, jie irgi 1592 m. Zigmantas Vaza buvo karûnuoraðyti senàja slavø kalba. Karaliaus Þygitas Ðvedijos karaliumi. 1599 m. jo dëdë, manto Augusto autografai ryðkûs, lengvai jaunesnysis Gustavo Vazos sûnus Karolis áskaitomi: „Sigismundus Augustus Rex“. sukëlë maiðtà ir nuvertë Zigmantà Vazà Muziejuje saugomas ir Vilniaus univernuo Ðvedijos karalystës sosto. Taip prasiLietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos siteto ákûrëjo karaliaus Stepono Batoro dëjo nesibaigiantys karai tarp Respublikaralius Þygimantas Augustas. Litografija, XIX a. Ið „Musée Archéologique de Wilno“. Karaliaus Karaliaus Jono Sobieskio privilegija su karaliaus paraðu „Jan Król“ Augusto II Sakso privilegija su karaliaus paraðu ir LDK antspaudu. Popierius. Þolkevas, 1694 m. sausio 7 d. „Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Varðuva, 1720 m. kovo 2 d.

kos ir Ðvedijos. Po Zigmanto Vazos mirties Lietuvà ir Lenkijà valdë jo vyriausias sûnus Vladislovas Vaza (1632–1648). Šiam mirus Lenkijos ir Lietuvos karaliumi buvo iðrinktas jo brolis Jonas Kazimieras. Iðvargintas begaliniø karø ir bajorø savivalës, 1668 m. Jonas Kazimieras atsisakë sosto ir iðvyko á Prancûzijà, tuo baigdamas Vazø dinastijos valdymà Lietuvoje. Ðvedijoje Vazø valdymas tæsësi iki 1654 metø, kai karalienë Kristina ið Vazø giminës atsisakë sosto ir perëjo á katalikø tikëjimà.

Karaliø Vazø autografø kolekcija muziejuje ypaè gausi: jà sudaro 4 Zigmanto Vazos, 3 Vladislovo Vazos ir 4 Jono Kazimiero Vazos autentiðki paraðai. Ið jø iðsiskiria Zigmanto Vazos privilegija, patvirtinanti Hermano Foko naðlei feodo teises á Rezeknës valdas Vidþemëje (Latvija). Privilegija raðyta 1592 m. spalio 9 d. Vilniuje, lotynø kalba ant pergamento, patvirtinta autentiðku karaliaus paraðu, LDK antspaudu ir karaliaus sekretoriaus, notaro Jeronimo Valavièiaus bei LDK kanclerio Leono Sapiegos paraðais su dviem vaðkiniais antspaudais. Karaliaus parašas „Sigismundus Rex“ iðsiskiria aiðkia, kaligrafiðka raðysena. Karaliaus Zigmanto Vazos vyriausiojo sûnaus Vladislovo Vazos paraðas „Vladislaus Rex“ jau nepasiþymi tokia preciziškai kaligrafiška rašysena, o jo brolis Jonas Kazimieras Vaza pasirašydavo lenkiškai: „Jan Kazimierz Krol“.

Muziejuje saugomas ir trumpai karaliavusio Mykolo Kaributo Višnioveckio autografas: „Michaù Krol“. Tai Jonui Dubilevskiui duota privilegija, suteikianti teisæ valdyti Cholmico dvarà, esantá Minsko vaivadijoje. Rašyta Krokuvoje 1669 m. spalio 29 d. lenkø kalba.

Muziejus turi du þymaus karvedþio, Chotino (1673 m.) ir Vienos (1683 m.) mûðiø laimëtojo karaliaus Jono Sobieskio autografus: „Jan Krol“. Vienà ið jø 1692 metais Vilniuje karalius paliko dvikalbëje ant pergamento raðytoje privilegijoje, atleidþianèioje Vilniaus burmistrà nuo muitø mokesèio visoje Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës teritorijoje. 1697–1763 metais (su pertrauka 1704–1708 metais) Lietuvà valdë Saksø dinastija. Jos pradininkas Lietuvoje – Saksonijos kurfiurstas Fridrichas Augustas II ið Vetinø giminës, pramintas Stipriuoju dël nepaprastai didelës fizinës galios. Nuo 1733 m. Lietuvà valdë jo sûnus Fridrichas Augustas III. Ir tëvas, ir sûnus pasiraðydavo vienodai: „Augustus Rex“. Muziejuje yra du Augusto II ir trys Augusto III autografai.

Muziejaus Lietuvos valdovø autografø kolekcijà baigia trys paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio paraðai: „Stanisùw August Krol“. Ið jø du karaliaus univeralai raðyti ranka, lenkø kalba, o tretysis – jau spausdintas, bet taip pat su autentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspaudu. Visus Lietuvos valdovø autografus kruopðèiai restauravo VUB restauratoriai.

Karaliaus Þygimanto Augusto privilegija su karaliaus paraðu „Sigismundus Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Vilnius, 1545.

Privilegija su karaliaus Zigmanto III Vazos ir LDK kanclerio J. Valavièiaus paraðais. Pergamentas. Vilnius, 1592. X. 9.

Karaliaus Þygimanto Senojo teisminis sprendimas su karaliaus paraðu „Sigismundus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Krokuva, 1523 m. liepos 3 d.

Karaliaus Stepono Batoro teisminis sprendimas su karaliaus paraðu „Stepanus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Gardinas, 1582 m. liepos 6 d.