Doc. Graþina Gintilienë

Gabumus paprastai tapatiname su bendraisiais intelektiniais gebëjimais, kurie matuojami atliekant intelekto testus. Intelekto testai leidþia nustatyti individo intelekto koeficientà (IQ) pagal tai, kaip jis atlieka màstymo reikalaujanèias uþduotis: atsako á ávairius klausimus apie pasaulá ir supanèià aplinkà, geba apibendrinti, moka skaièiuoti, nustato esminius ryðius tarp objektø, atgamina tai, kas iðgirsta ar pamatyta, ið daliø geba ásivaizduoti visumà, t. y. kaip jis geba protauti. Remdamiesi psichometrikos teorija galime teigti, kad Lietuvoje gabiø vaikø procentas yra toks kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje.

Ar gabûs mûsø vaikai?

(pagal Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenis)

Intelekto koeficientas nustatomas pagal testà

Kai 1905 metais Prancûzijos ðvietimo ministerijos uþsakymu buvo sukurtas pirmasis intelekto testas – Binet-Simono skalë, jis buvo skirtas anaiptol ne gabiesiems. Ðis testas turëjo padëti mokytojams atrinkti proto negalæ turinèius vaikus mokytis pagal specialias programas. Apie gabumø matavimus daugiau pradëta kalbëti maþdaug po deðimtmeèio, kai ásitvirtino IQ sàvoka, nusakanti santyká tarp vaiko protinës brandos ir jo amþiaus, iðreiðkiama formule: IQ=(protinis amþius/biologinis amþius)x100. Kitaip tariant, jei 10 metø vaikas sprendë uþduotis taip pat gerai kaip vidutinis dvylikametis, jo IQ buvo lygus 120, o jei tas pats deðimtmetis galëjo iðspræsti tik tas uþduotis, kurios skirtos aðtuoneriø metø vaikams, tai jo IQ=80. Vëliau, kai buvo sukurti intelekto testai suaugusiesiems, toks IQ skaièiavimas jau nebetiko, kadangi brandþiame amþiuje kai kurie intelektinës veiklos áverèiai maþëja. Ðiuo metu IQ – tai standartizuotas ávertis, kai atskiros amþiaus grupës atliktos intelektinës veiklos vidurkis prilyginamas 100, o reikðmës virð ar maþiau 100 reiðkia didesná ar maþesná (atitinkamai) intelekto lygá nei vidurkis. Daþniausiai intelekto testai parengiami taip, kad standartinis nuokrypis bûtø 15 ir kad gauti áverèiai iðsidëstytø pagal Gauso skirstiná (þr. 1 pav.)

Kai áverèiø pasiskirstymas áprastas (nuokrypis 15), apie 68 proc. þmoniø intelektas yra tarp 85 ir 115, o á „nor

malø“ IQ rëþá (70–130) patenka apie 95 proc. þmoniø. Reikðmë þemiau 70 gali reikðti sutrikimà arba labai þemà intelektà, o IQ virð 130 – màstymo galias. Norëdami nustatyti atskiro individo IQ mes turime palyginti jo intelektinës veiklos rezultatus su jo amþiaus norma. Ðalys, kurdamos ar adaptuodamos kitoje ðalyje sukurtus testus, sudaro amþiaus normas savai populiacijai. Testas pritaikomas konkreèiai ðaliai, kur reprezentacinës grupës tiriamøjø rezultatai paskirstomi tuo paèiu bûdu.

1 pav. Áverèiø kiekis. Wechslerio intelekto skalës IQ skirstinys.

Britø vaikai gabesni uþ mûsiðkius? Kitas klausimas – kiek keistøsi atskiro individo (ar jø grupës) IQ, jei jis bûtø nustatomas remiantis kitos ðalies normomis. Ðis klausimas ilgà laikà këlë nerimà Lietuvos psichologams, naudojantiems svetur sukurtus intelekto testus ir ne savo ðalies normas. Intelekto testavimo tradicija Lietuvoje formavosi kitaip, nei tai vyko daugelyje Europos ðaliø ar Ðiaurës Amerikoje, kadangi Sovietø Sàjungoje beveik 50 metø buvo draudþiama taikyti testus pedagoginëje ir psichologinëje praktikoje. Tik 2002 metais pagal sutartá su viena didþiausiø JAV psichologiniø testø leidyklø „The Psychological Coorporation“ buvo iðleistas pirmas Lietuvoje standartizuotas intelekto testas – Wechslerio intelekto skalë vaikams, III leidimas (WISC-III). VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos ir Bendrosios psichologijos katedros darbuotojai, talkininkaujant psichologams praktikams, dirbantiems mokyklose ir pedagoginëse psichologinëse tarnybose, penkerius metus vykdë tyrimà, kurio tikslas – pritaikyti WISC-III lietuviø vaikams tirti ir sudaryti nacionalines normas, remiantis Lietuvos vaikø reprezentacinës grupës rezultatais. Á ðià grupæ buvo atrinkti 453 vaikai nuo 6 iki 16 metø. Atsitiktinë atranka buvo vykdoma atsiþvelgiant á amþiø, lytá, gyvenamàjà vietà, tëvø (globëjø) iðsilavinimà. Gauti rezultatai leido palyginti lietuviø vaikus su jø bendraamþiais britais, nes Lietuvos vaikams buvo adaptuota bûtent Jungtinës Karalystës WISC-III versija. Paaiðkëjo, kad britø vaikai vidutiniðkai daugiau nei 6,8 IQ vienetais pralenkia Lietuvos vaikus, t. y. lietuvio, kurio IQ yra 100, rezultatai bûtø ávertinti 93,8 IQ vienetais, jei juos skaièiuotume pagal britø normas (þr. 2 pav.).

Kur kas didesni skirtumai iðryðkëjo, kai lyginome rezultatus pagal tas testo dalis, kurioms atlikti reikalingi kalbiniai gebëjimai ir girdimosios informacijos apdorojimas.

2 pav. Lietuviø vaikø WISC-III IQ vidurkiai, kai rezultatai skaièiuoti pagal Lietuvos ir JK normas (Gintilienë, Girdzijauskienë 2002) Pastaba: V IQ – verbalinis IQ, N IQ – neverbalinis IQ, IQ – bendras.

Ar tai reiðkia, kad mûsø vaikø verbaliniai gebëjimai prastesni nei britø? Á klausimà mums padëjo atsakyti tarpkultûrinis intelekto tyrimas, kurá atlikome kartu su tyrëjais ið Graikijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietø Korëjos, Nyderlandø, Prancûzijos, Slovënijos, Ðvedijos ir Vokietijos. Ðiø ðaliø reprezentaciniø imèiø pagrindu buvo sudaryta 16 tûkst. tiriamøjø WISC-III rezultatø bazë, atvërusi galimybæ ávertinti kultûriniø veiksniø átakà testo áverèiams. Reikia pastebëti, kad bûtent kalbinës uþduotys yra labiausiai kultûriðkai sàlygotos. Tarkime, iðradëjà A. G. Belà þino tam tikras anglø bei amerikieèiø procentas, vargu ar tokia pat dalis lietuviø galëtø teisingai atsakyti á klausimà „Kas iðrado telefonà?“. Nors kai kurios uþduotys, atsiþvelgus á mûsø vaikø patirtá, buvo pakeistos, taèiau iðvengti kultûrinio uþduoèiø ðaliðkumo yra gana sudëtinga, kaip ir kalbiniø ypatumø átakos. Ásivaizduokime uþduotá, kai vaikas turi pakartoti ta paèia eilës tvarka tyrëjo iðtartus skaièius 9, 4, 8. Lietuviø vaikø rezultatai atliekant ðias ið pirmo þvilgsnio kultûriðkai neðaliðkas atminties uþduotis buvo patys blogiausi ir labiausiai skyrësi nuo bendro visø ðaliø rezultatø vidurkio. Taèiau nëra teisinga manyti, kad lietuviø vaikø girdimoji atmintis prasèiau iðlavëjusi nei kanadieèiø ar kitos ðalies bendraamþiø. Tarpkultûrinis tyrimas leidþia daryti gana ádomià iðvadà – ið paþiûros vienoda medþiaga (vienþenkliai skaièiai) yra kur kas sudëtingesnë lietuviðkai kalbantiems vaikams. Lietuviai turi iðgirsti, ásiminti ir atgaminti panaðiai skambanèius triskiemenius skaièius, tuo tarpu kalbantieji angliðkai, vokiðkai ar prancûziðkai tuos paèius skaièius girdi tariamus vienu skiemeniu ir ásimena lengviau. Pagaliau ir paèià testavimo situacijà vaikai galëjo priimti skirtingai dël nevienodos patirties – didþioji dalis lietuviø vaikø buvo testuojami ir bendravo su psichologu pirmà kartà gyvenime, o kitø ðaliø vaikams tai gana áprasta.

Lietuviø kaimo vaikø intelektas þemesnis uþ bendraamþiø ið dideliø miestø

Nors tyrimas neatskleidë statistiðkai reikðmingø tarpkultûriniø IQ skirtumø, kai kurie faktoriai patvirtino þinomà tiesà apie aplinkos poveiká intelekto raidai. Geriausiai tà galëtø pailiustruoti mûsø ðalies vaikø intelekto tyrimo rezultatø analizë. Rezultatai rodo, kad Lietuvos kaimo vaikai savo intelektiniais gebëjimais gerokai atsilieka nuo bendraamþiø ið dideliø miestø. Lietuvos kaimo gyventojø vidutinës turimos pajamos pagal Lietuvos statistikos departamento 2004 metø duomenis yra 1,4 karto

maþesnës nei didþiøjø miestø gyventojø. Ðis veiksnys, sudarantis nevienodas galimybes tëvams lavinti savo vaikø gebëjimus, nëra vienintelis. Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenys rodo reikðmingà koreliacijà tarp vaiko IQ ir jo tëvø iðsilavinimo: kuo maþesná iðsilavinimà turi tëvai, tuo prasèiau jø vaikai atlieka intelekto uþduotis.

Turtingesnëje visuomenëje IQ tarp kartø didëja sparèiau

Prieð du deðimtmeèius J. R. Flynn apraðë fenomenà, kad priklausomai nuo ðalies populiacijos IQ ið kartos á kartà didëja nuo 5 iki 25 vienetø. Ðie duomenys paskatino tyrëjus ieðkoti naujø veiksniø, galinèiø veikti intelektiniø gebëjimø raidà. Daroma prielaida, kad IQ padidëjimas per pastaruosius deðimtmeèius gali bûti susijæs su tais paèiais faktoriais, kurie skatina þmogaus ûgio, naujagimio svorio didëjimà ir naujagimiø mirtingumo maþëjimà t. y. geresne mityba, gerove, geresnëmis higienos sàlygomis. Vaiko produktyviø gebëjimø raidai svarbûs ir tokie veiksniai kaip ðvietimas ir naudojamos mokymo programos. Kol kas neturime galimybës palyginti, kaip keièiasi Lietuvos vaikø bei suaugusiø IQ, kadangi intelekto tyrimai tik pradedami. Taèiau turëdami pirmuosius duomenis ir þinodami kitø ðaliø patirtá galime teigti, kad vaikø gabumø raida glaudþiai susijusi su procesais, vykstanèiais visuomenëje, ir netgi atspindi juos. Kuo turtingesnë visuomenë, tuo sparèiau joje didëja gabiøjø procentas ir tuo daþniau testø sudarytojams tenka rengti naujas testo normas. Ar ateityje Lietuvoje bus stebima bûtent tokia tendencija, labai priklausys nuo socialiniø ir ekonominiø mûsø ðalies pokyèiø.