Prof. habil. dr. Eugenija Ulèinaitë

tradicijos Teologijos daktaro laipsnio suteikimas

Motiejui Kazimierui Sarbievijui

Publikacijà parengë ir tekstà iðvertë prof. Eugenija ULÈINAITË

Jau keliolika metø Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje iðkilmingai suteikiami garbës daktarø vardai, teikiami diplomai bakalaurams ir magistrams. Tai senojo Vilniaus universiteto tradicijø tàsa, liudijanti apie analogiškas to meto Europos universitetø moksliniø laipsniø teikimo formas. Deja, autentiškos informacijos apie tai turime nedaug. Þemiau pateikiame iðtraukà ið Stanislovo Rostovskio knygos „Jëzuitø ordino Lietuvos provincijos istorija“ (S. Rostowski, Litvanicarum Societatis Jesu Historiarum provincialium pars prima. – Vilnae, 1768. P. 339–340) apie teologijos daktaro laipsnio suteikimà Vilniaus universiteto profesoriui, þymiausiam Baroko epochos poetui Motiejui Kazimierui Sarbievijui 1636 metø liepos 5 d. Tai vienintelis kol kas þinomas ðaltinis Lietuvoje, kuriame apraðoma visa ðio pobûdþio iðkilmiø eiga bei ceremonialas.

M. K. Sarbievijaus 1631–1633 m. VU skaitytø teologijos paskaitø konspektas M. K. Sarbievijus. Carmina. Strasbûras, 1803

Kai karalius 1 atvyko á Vilniø pagerbti savo dieviðkàjá prosenelá 2 , kità dienà, lydimas daugybës didikø, jis aplankë Akademinæ kolegijà. Ið anksto áspëjo Akademijos rektoriø, jog tarp kitø dalykø norëtø, kad jo poetas, teologas ir pamokslininkas Sarbievijus liepos 5 dienà bûtø papuoðtas laurais 3 . Taigi tà dienà Akademijos baþnyèioje, dalyvaujant karaliui ir gausybei þmoniø, ávyko áspûdingos iðkilmës. Kartu su Vladislovu ir jo seserim Ona 4 , tarp daugelio kitø sveèiø, dalyvavo Romos popieþiaus legatas 5 . Kai didikai susëdo, o karalius tarp jø atsisëdo á sostà, prasidëjo giedojimas, susidedàs ið daugybës choraliniø giesmiø, sekusiø viena po kitos. Jam pasibaigus, laurais papuoðtas akademikas 6 , kreipdamasis

M. K. Sarbievijus. Lyricorum libri tres... Antverpenas, 1630

á karaliø ir didikus, pasakë kalbà. Prie valdovo kojø ant pagalvëlës buvo padëta áþymi ðios Akademijos nuosavybë – skeptras. Karalius neleido, kad ðis mokslo papuoðalas taip gulëtø. Taigi paëmë skeptrà ir, iðreikðdamas savo palankumà, áteikë já oratoriui, vieðai patvirtindamas Akademijos teises ir privilegijas 7 . Á tai atsakydamas, daktarø senatas atsistojo. Tada provincijos valdytojas Jokûbas Lachovskis, kuris dalyvavo kaip Akademijos kancleris, pasakë kalbà apie daktaro pareigas ir apie iðmintingøjø valdovø ðlovæ. Tada pirmiausia jis pats, o paskui kiti du teologijos magistrai, iðbandydami [Sarbievijaus] þinias, davë jam klausimus ið paèiø giliausiø teologijos dalykø, á kuriuos jis turëjo atsakyti. Po to, pagal Tridento baþnytinio susirinkimo nuostatus, nutariama jam suteikti daktaro laipsná. Popieþiaus legatas paima [ir skaito] akademinæ priesaikà. [Sarbievijus] papuoðiamas Akademijos insignijomis, tarp jø karaliaus þiedu, kurá Jonas Gembickis, karaliaus kanceliarijos prefektas, paëmë ið valdovo. Ðià dovanà ir ðiandien tebesaugo akademikai tarp kitø savo papuoðalø 8 . Kadangi naujasis daktaras savo profesijos dëka buvo geras oratorius, iðkalbingai ir pakiliai jis dëkojo valdovui – ið pradþiø savo, paskui kolegijos, paskui viso jëzuitø ordino vardu. Po daktaro kalbos sekë didikø sveikinimai. Juos uþbaigë muzika ir chorai.

Vladislovas IV Vaza (1595–1648) – Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos karalius, Zigmanto III Vazos (1568–1632) sûnus.

2 Kazimieras (1458–1484) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio sûnus, 1604 m. paskelbtas ðventuoju, palaidotas Vilniaus Arkikatedroje. 1636 m. rugpjûèio 14 d. jo palaikai buvo perkelti á naujà koplyèià, funduotà Zigmanto III Vazos. M. K. Sarbievijus ta proga pasakë pamokslà.

3 Papuošti laurais šiuo atveju reiš

kia suteikti moksliná laipsná. Þr. „Akademijos laurai“ (Laureae Academicae). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997.

4 Ona Konstancija (1619–1651)

Ldk Þygimanto III ir Konstancijos Habsburgaitës dukra. 1642 m. iðtekëjo uþ Noiburgo kunigaikðèio Pilypo Vilhelmo. Pamaldi, gero bûdo, tëvynainiø buvo mylima.

5 Marijus Filonardi – Popieþiaus Urbono VIII legatas Lenkijoje ir Lietuvoje Vladislovo IV Vazos valdymo metais.

6

Jonas Ryvockis (1599–1666) –filosofijos ir laisvøjø menø daktaras, po Sarbievijaus dëstæs retorikà Vilniaus universitete, daugelio teologiniø, biografiniø, proginiø veikalø autorius. „Laurais papuoðtas“ ðiuo atveju reiðkia „turintis moksliná laipsná“.

7 Manoma, kad minëtàjá skeptrà Vilniaus akademijai padovanojo karalius Vladislovas IV Vaza 1632 m., áþengæs á sostà. Per iðkilmes skeptras buvo neðamas ant aksominës pagalvëlës uþ rek

toriaus. Ðios tradicijos laikytasi iki Universiteto uþdarymo 1832 m. Po to jis buvo perduotas Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijai (M. Baliñski, Dawna Akademia Wileñska. – Petersburg, 1862. P.

128). Šiuo metu skeptras yra Ermitaþo muziejuje Sankt Peterburge.

8 Nuo to laiko þiedo uþmovimas gavusiam daktaro laipsná tapo tradicija. Manoma, kad þiedas, kurá Vladislovas IV uþmovë Sarbievijui, dingo prieð 1812 metus. Vietoj jo buvo padarytas kitas ir ceremonija tæsiama iki Universiteto uþdarymo 1832 m. (J. Bieliñski, Uniwersytet Wileñski. Kraków, 1899–1900. T. I. P.469).