paveldas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniuose saugomi 26 autentiðki Lietuvos valdovø paraðai. Keletà pergamentø su valdovø paraðais muziejus yra gavæs dovanø ið privaèiø asmenø, taèiau daugumà autografø ásigijo antikvariatuose arba pirko tiesiogiai ið privaèiø asmenø. Ðio rinkinio iðliekamoji vertë didþiulë, tai muziejaus fondø pasididþiavimas.
Lietuvos valdovø autografai (Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø)
Vytautas GRICIUS
Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos karalius Þygimantas Augustas. Litografija, XIX a. Ið „Musée Archéologique de Wilno“.
Rinkinio pradþia – paskutiniø Jogailaièiø, tëvo ir sûnaus Þygimanto Senojo ir Þygimanto Augusto autografai. Kazimiero Jogailaièio sûnus, Jogailos anûkas Þygimantas Senasis ásako Vilniaus vaivadai, LDK kancleriui, Bielsko ir Mozyriaus seniûnui ponui Albertui Goðtautui gràþinti ponui Aleksandrui Chodkevièiui á Zabludovo dvarà 22 tarnybas þmoniø. Raðtas patvirtintas autentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspaudu. Rašyta Krokuvoje 1523 m. liepos 3 d. senàja slavø kalba. Muziejaus fonduose saugomi du Þygimanto Senojo sûnaus Þygimanto Augusto autografai. Tai privilegijø á valdomà þemæ patvirtinimai. Sekant LDK tradicija, jie irgi raðyti senàja slavø kalba. Karaliaus Þygimanto Augusto autografai ryðkûs, lengvai áskaitomi: „Sigismundus Augustus Rex“. Muziejuje saugomas ir Vilniaus universiteto ákûrëjo karaliaus Stepono Batoro
Karaliaus Augusto II Sakso privilegija su karaliaus paraðu „Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Varðuva, 1720 m. kovo 2 d.
36
autografas. Jis padëtas sprendþiant ginèà dël þemës, sprendimas rašytas Gardine 1582 m. liepos 6 d. senàja slavø kalba. Karaliaus paraðas kaligrafiðkas, lotynø kalba: „Stepanus Rex“. Mirus karaliui Steponui Batorui, Lietuvà valdë trys Vazø dinastijos valdovai. Vazos (ðved. Vasa) 1523–1654 m. valdë Ðvedijà, o 1587–1668 m. – Lenkijà ir Lietuvà. Dinastijà ásteigë Ðvedijos iðvaduotojas, dabartinës ðvedø valstybës ákûrëjas karalius Gustavas I Vaza. Gustavo Vazos sûnus, Suomi jos kunigaikštis Jonas 1562 m. vedë Kotrynà Jogailaitæ. Mirus vyresniajam broliui, Ðvedijos karaliui Erikui XIV, Jonas III Vaza tapo Švedijos karaliumi. 1566 m. birþelio 20 d. Gripsholme (Ðvedija) gimë Zigmantas Vaza, vienintelis Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitës sûnus. Vardas buvo duotas senelio Þygimanto Senojo ir dëdës Þygimanto Augusto atminimui. Kotryna Jogailaitë iðauklëjo savo sûnø katalikiðka dvasia, tikëdama, kad kada nors jis uþims protëviø sostà. Tëvas Ðvedijos karalius Jonas III iðkëlë sûnø pretendentu á Lenkijos ir Lietuvos sostà jau per pirmàsias dvi elekcijas, bet dël vaikiðko amþiaus Zigmantas Vaza karaliumi nebuvo iðrinktas. Tik mirus Steponui Batorui atsirado reali proga uþimti Lenkijos ir Lietuvos sostà. Tarp Lietuvos ir Lenkijos gyventojø buvo gyva legenda, kad kaþkur uþ jûrø mariø gyvena tikras jogailaitis. Zigmanto Vazos iðrinkimà aktyviai rëmë teta, Stepono Batoro naðlë Ona Jogailaitë. 1587 m. rugpjûèio 19 d. Zigmantas Vaza buvo iðrinktas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi. Netrukus jis iðsilaipino Gdanske ir tø paèiø metø gruodþio 27 d. Krokuvoje buvo karûnuotas. Lietuvà ir Lenkijà pradëjo valdyti Vazø dinastija. Mirus tëvui Jonui III Vazai, 1592 m. Zigmantas Vaza buvo karûnuotas Ðvedijos karaliumi. 1599 m. jo dëdë, jaunesnysis Gustavo Vazos sûnus Karolis sukëlë maiðtà ir nuvertë Zigmantà Vazà nuo Ðvedijos karalystës sosto. Taip prasidëjo nesibaigiantys karai tarp Respubli-
Karaliaus Jono Sobieskio privilegija su karaliaus paraðu „Jan Król“ ir LDK antspaudu. Popierius. Þolkevas, 1694 m. sausio 7 d.
