9 minute read
þvilgsnis
Ona MACKONYTË
Mokslo pasaulis nuo seno buvo vyrø veiklos sritis. Taèiau moterys ne tik nenusileidþia vyrams protiniais bei kûrybiniais sugebëjimais, bet daþnai juos ir lenkia. Nepaisant to, kad gyvename XXI amþiaus demokratiðkame pasaulyje, moterys vis dar turi árodinëti vyrams, jog yra gabios ir gali daug nuveikti. Kas lemia toká vyrø sieká dominuoti – baimë prieð moterá prarasti pozicijas ar nenoras pripaþinti moters gabumus, o gal tiesiog supratimo stoka? Kodël moteriai mokslininkei vis dar tenka iðgirsti: „Tu protinga, bet...“
Advertisement
Kodël Kodël mokslininkëmsmokslininkëms mokslininkëms mokslininkëmsmokslininkëms mokslininkëms vyrai sako:vyrai sako: vyrai sako: vyrai sako:vyrai sako: vyrai sako: „Jûs protingos, „Jûs protingos, bet...“ bet...“
Moterims trukdoma atsiskleisti
Moteris negali savæs visiðkai realizuoti mokslinëje kûrybinëje sferoje. Apie tai byloja Europos Komisijos statistika, rodanti, kad tarp baigianèiø aukðtàsias mokyklas absolventø moterys sudaro daugumà, taèiau jø karjeros moksle perspektyvos gana menkos. Ypaè tai bûdinga tiksliesiems mokslams, kur moterys mokslininkës sudaro maþumà (apie 20 proc.).
Apie nevienodas moterø ir vyrø galimybes tiksliuosiuose moksluose Lietuvoje byloja, pavyzdþiui, faktas, kad Lietuvoje iki ðiol nëra në vienos fizikës profesorës. Tuo tarpu sociologø duomenys rodo, kad jeigu moterø karjera vyktø taip kaip vyrø, moterø profesoriø ðioje srityje turëtø bûti daugiau nei deðimt. Tiksliøjø mokslø atstovës taip pat beveik nedalyvauja ir mokslo valdymo organuose. Moterø balsas negirdimas sprendþiant svarbius mokslo finansavimo klausimus, jos nedalyvauja formuojant mokslo politikà.
VU Teorinës fizikos katedros docentë dr. Dalia Ðatkovskienë sako, kad kalbant apie moterø tiksliuosiuose moksluose problemà galima iðskirti dvi neigiamas tendencijas: jaunos ir gabios tiksliesiems mokslams mergaitës nesirenka mokslininkiø karjeros, o dalis jaunøjø mokslininkiø, nematydamos karjeros perspektyvø, ið viso palieka mokslà. Tyrimai, atlikti uþsienyje, rodo, kad gabiø tiksliesiems mokslams merginø motyvacijà silpnina ir maþëjantis ðio mokslo prestiþas bei visuomenëje gajûs stereotipai, jog merginoms ðie mokslai netinka. Dalia Ðatkovskienë sako, kad sovietiniais metais propaguota lyèiø lygybë – paplitæs teiginys, kad moteris gali rinktis bet kokià specialybæ: bûti lakûnë, traktoristë, mokslininkë, – padëdavo pritraukti gabias mergaites á tiksliuosius mokslus. Docentë gerai prisimena, kaip bûdama moksleivë daug kartø susiþavëjusi þiûrëjo tuomet garsø filmà „Devynios vienø metø dienos“, populiarinusá fizikà. Karinei pramonei tarnavusiø tiksliøjø mokslø pasiekimai lëmë jø aukðtà prestiþà, o tuo paèiu ir susidomëjimà mokslu.
Pati Dalia Ðatkovskienë mokykloje buvo gabi literatë ir á fizikà nuëjo pasakatinta fizikos mokytojo bei vedama ambicijø, nes norëjo suprasti ir paþinti ðá ádomø gamtos mokslà. Ji ástojo á VU Fizikos fakultetà, o vëliau studijavo ir bai
gë studijas Maskvos universiteto Elementariøjø daleliø fizikos katedroje. Jai teko mokytis ir dirbti ðalia þymiausiø to meto mokslininkø Jungtiniame branduoliniø tyrimø institute Dubnoje su didþiausiais tuometinëje Tarybø Sàjungoje daleliø greitintuvais.
D. Ðatkovskienë teigia, kad ðeimos átaka ðiuolaikinës mokslininkës karjerai didþiulë. Dar daugiau – „jaunai, gabiai mokslininkei gana sudëtinga sukurti ðeimà. Man teko dalyvauti dviejuose pasauliniuose moterø fizikiø kongresuose. Statistika tiesiog pritrenkë – net 54 procentai talentingø, sëkmingai fizikoje dirbanèiø moterø neturi nei ðeimos, nei vaikø. Taigi protingos ir gabios priverstos bûti vieniðës. Faktiðkai tai – labai kokybiðko genofondo maþëjimas. Labiausiai ðeimø kûrimà stabdo mokslininkø mobilumas, trunkantis maþdaug iki 35 metø. Moteriai mokslininkei galimybës susitikti gyvenimo draugà labai ribotos. Statistika byloja, kad 80 proc. fizikiø vyrø yra taip pat fizikai. Moksle egzistuojanti grantø sistema, verèianti mokslininkus keliauti ið vienos ðalies á kità, suteikia maþai galimybiø dviem tos paèios srities specialistams – jai ir jam –gauti darbà ne tik tame paèiame universitete, bet ir toje paèioje ðalyje. Taigi moteriai kyla dilema: mokslas ar ðeima. Nors mokslinë karjera reikalauja daug jëgø ir laiko, ðis darbas traukia. Paþinti, suprasti ir kurti yra vienas ið didþiausiø ir intelektualiniø malonumø. Ir todël moteris daþnai renkasi mokslà, o ne ðeimà“, – aiðkino docentë.
Barjerai mokslininkës kelyje
Tiksliøjø mokslø atstovai – tiek vyrai, tiek moterys – mokslo socialines problemas, tarp jø ir diskriminacijà bei moterø padëtá visuomenëje, supranta nepakankamai. Pasak D. Ðatkovskienës, viena ið
D. Ðatkovskienë II Tarptautiniame fizikiø kongrese Rio de Þaneire
prieþasèiø yra ta, kad tiksliøjø mokslø atstovai á socialinius mokslus þiûri ðiek tiek ið aukðto, nes ðie jiems neatrodo ypatingai reikðmingi ar svarbûs. Tai galima sieti su aukðtu abstrakcijos lygiu, kuris bûdingas tiksliesiems mokslams ir kuriuo nepasiþymi socialiniai mokslai, bei su tiksliøjø mokslø átaka þmonijos pokyèiams.
Pasak docentës, mokslo sistema nebeatitinka epochos reikalavimø. Ji neskaidri, sustabarëjusi, hierarchinë. Besikeièiantys ir neaiðkûs atrankos ir moksliniø pasiekimø vertinimo kriterijai bei neskaidrios procedûros atveria kelius uþslëptai diskriminacijai. „Niekas tiesiai ðviesiai èia nesako, kad á moterá mokslininkæ þiûrima neigiamai. Taèiau jeigu mokslininkës nedalyvauja valdant
mokslà bei skirstant finansinius resursus, apie kokias lygias galimybes moksle kalbame: fizika, chemija, biofizika – daþniausiai eksperimentiniai mokslai. Eksperimentui reikia sudëtingos ir daug kainuojanèios aparatûros, o lëðos jai skirstomos tarybose ir komitetuose, kur moterys neásileidþiamos.“
Visuomenëje egzistuojantys patriarchaliniai stereotipai suformuoja moterspagalbininkës ávaizdá, o aukëjimas ir mokymo sistema neskatina gabiø tiksliesiems mokslams merginø siekti mokslinës karjeros aukðtumø. Norëdama uþimti tà patá karjeros laiptelá moteris turi pademonstruoti daug geresnius pasiekimus. Japonø tyrimai parodo, kad jie daugiau nei du kartus turëtø virðyti á atitinkamà postà pretenduojanèiø vyrø pasiekimus.
Dar viena problema – vadinamieji „bendradarbiavimo tinklai“, á kuriuos moterys irgi vangiai átraukiamos. Mokslinëje visuomenëje svarbu bûti matomam. Todël mokslinës karjeros pradþioje yra siûloma rinktis, pavyzdþiui, ryðkià savo pasiekimais grupæ ir remiantá vadovà, kuris jau ankstyvuose karjeros etapuose pasiûlytø jaunam mokslininkui pristatyti savo ir net grupës rezultatus mokslinei visuomenei, sudarytø sàlygas dalyvauti konferencijose, konkursuose, vëliau komitetuose, tarybose ir taip padëtø susidaryti „matomo“ mokslininko ávaizdá. Tokiems mokslininkams lengviau gauti tyrimams reikalingus resursus, sukurti dideles mokslines grupes, galinèias spræsti didesniø pastangø reikalaujanèius ðiuolaikinius uþdavinius. Negalëdamos pasidþiaugti tokiu vyrø „palaikymu“, moterys lieka nematomomis vyrø idëjø ágyvendintojomis, o ambicingosios priverstos rinktis mokslo sritá, kurioje gali dirbti vienos. „Taèiau situacija kinta moterø naudai. Mokslinis eksperimentas vis daþniau modeliuojamas kompiuteriu, jam atlikti naudojami fabrikiniai prietaisai, todël vyriðka jëga, buvusi svarbiu faktoriumi ankstyvuose eksperimentinio mokslo vystymosi etapuose, vaidina vis menkesná vaidmená. Taigi ateina laikas, kai iðsilavinusi, darbðti ir protinga moteris turi vis daugiau galimybiø uþimti tinkamà vietà po saule. Dël ðios prieþasties artimiausioje ateityje turëtø pakisti ir moksle áprastos vyriðkos „þaidimo“ taisyklës. Tai leistø geriau atsiskleisti moters gebëjimams ir sudarytø jai sàlygas be vyriðkos elgsenos metodø sëkmingai siekti karjeros moksle“, – svarsto doc. D. Ðatkovskienë.
D. Ðatkovskienë sako, kad diskriminacija ypaè jauèiama tada, kai vyksta konkurencinë kova dël postø, galinèiø paveikti finansinæ ar dalykinæ mokslininko laisvæ. Ðtai èia ir pradeda veikti sociologø net atskiru terminu ávardintas „senø berniukø klubo“ principas: ávairiose atrankos ir vertinimo komisijose posëdþiaujantys vyrai palaiko vyrus. Daugelis moterø su tuo susitaiko ir per daug aktyviai karjeroje nesiekia. Juolab kad jos ir nemokomos to nuo maþens. Taèiau tos, kurios apgynusios daktaro disertacijas pasitraukia ið tiksliøjø mokslø, paprastai padaro puikià karjerà versle, politikoje ar kitose veiklos srityse.
„Ateina laikas, kai iðsilavinusi, darbðti ir protinga moteris turi vis daugiau galimybiø uþimti tinkamà vietà po saule.“ Trys Baltijos ðalys spræs moterø moksle problemas
Neseniai Lietuvos fizikës inicijavo ir laimëjo Europos Komisijos 6-osios bendrosios programos finansuojamà tarpregioniná projektà „Baltijos ðaliø bendradarbiavimo tinklas: moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukðtosiose technologijose“ (BASNET). Projektas skirtas mokslininkiø problemoms Baltijos ðalyse spræsti. Jo dalyviai pasiryþæ sukurti moterø moksle strategijà – pirmà tokià ne tik ðalyje, bet ir visoje Rytø Europoje.
Kodël bûtent tikslieji mokslai? Atsakymas paprastas – tikslieji mokslai yra labai svarbûs suvokiant pasaulá, kuriame gyvename. Ðios srities mokslininkai savo pasiekimais daro didelæ átakà ekonominiam, kultûriniam vystymuisi ir þmoniø gyvenimo kokybei. Tikslieji mokslai remiasi matematine logika, yra ganëtinai iðvystyti ir dirbanèiø ðioje srityje mokslininkø darbo rezultatai gali bûti gana objektyviai ávertinti. Be to, moterø ðioje srityje yra ypaè maþai, jei lyginsime su kitomis mokslo sritimis. Tad jeigu diskriminacija pagal lytá egzistuoja, èia ji turi bûti matoma ryðkiausiai. Taigi objektas tyrimui pasirinktas gana vykusiai.
Anot BASNET projekto koordinatorës doc. Dalios Ðatkovskienës, visos trys Baltijos valstybës turi panaðià, paveldëtà ið Sovietø Sàjungos, mokslo struktûrà. Panaði ir regiono mokslo vystymosi istorija. Todël galima tikëtis, kad ir moterø problemos èia panaðios. „Numato
ma iðtirti, kaip ávairûs faktoriai veikia moters mokslininkës karjerà. Tikimasi gauti atsakymus á klausimus, kuo moteris patraukia tikslieji mokslai, koks mokytojø ir tëvø vaidmuo renkantis bûsimà profesijà, kaip veikia moters karjerà jos vyro poþiûris á mokslà, bendravimo kultûra moksliniame kolektyve ir, aiðku, egzistuojanti mokslo sistema. Taip pat tikimasi rasti atsakymà á klausimus, ar vienodai lyèiø lygybës problemà moksle suvokia vyrai ir moterys, dirbantys tiksliuosiuose moksluose. „Deja, mokslininkai nedaug dëmesio skiria savo problemoms nagrinëti, lyg jø ið viso nebûtø“, – sako Dalia Ðatkovskienë.
Projekte numatyta atlikti iðsamius sociologinius tyrimus visose trijose Baltijos ðalyse, kurie leistø nustatyti faktorius, lemianèius neproporcingai maþà moterø skaièiø moksle. Tyrimø rezultatai bus panaudoti moterø moksle strategijai kurti. Pasak docentës, ðiuolaikiniam mokslui yra bûtinas gabiø tiksliesiems mokslams moterø indëlis. Tarp projekto partneriø – ne tik pagrindiniai Baltijos ðaliø universitetai, moksliniø tyrimø institutai, bet ir visø trijø Baltijos ðaliø Mokslo ir ðvietimo ministerijos. Projekte taip pat dalyvauja Lenkijos fizikø draugija ir Bukareðto universitetas bei technikos universitetai, kuriuose tiksliuosiuose moksluose dirba moterys. Sukûrus Baltijos ðaliø bendradarbiavi
mo tinklà, jungiantá moterø mokslininkiø darbo grupes, profesines mokslininkø sàjungas bei atitinkamas valstybines institucijas, atsakingas uþ mokslo politikà, bus galima koordinuoti nacionalines ir regionines pastangas formuojant politikà moterø moksle problemai spræsti.
Strategija turëtø padëti moteriai jaustis jaukiau mokslo pasaulyje, sudarytø sàlygas jai lygiomis teisëmis su vyrais dalyvauti sprendþiant mokslo klausimus. „Mes negalime pakeisti tradicijø, taigi turime keisti mokslo sistemà“, – aiðkino docentë D. Ðatkovskienë.
Uþsimezgæs bendradarbiavimas turëtø nenutrûkti ir pabaigus projektà. Sukurta Baltijos ðaliø mokslininkiø duomenø bazë ir informacinë sistema sudarys pagrindà platesniam profesiniam bendradarbiavimui regione, o periodiðkai atliekamas situacijos monitoringas leis nustatyti naujos strategijos privalumus ir trûkumus.
Moterø diskriminacija moksle – pasaulinë problema
Apie moterø ir vyrø nelygybæ moksle Lietuvoje prabilta neseniai. Prieð kelerius metus Atviros Lietuvos fondo iniciatyva buvo atliktas tyrimas apie akademinës karjeros vystymàsi lyèiø lygybës poþiûriu. Tyrimo iðvadose skelbiama, kad „neþiûrint á pakankamai svarø moterø reprezentavimà moksle – tik treèdalis mokslininkø Lietuvoje yra moterys. Lietuvos mokslo bendruomenëje egzistuoja neformali moters mokslininkës profesionaliosios karjeros stabdymo praktika, kuri pasireiðkia ne tiek aukðtesnio mokslinio laipsnio ágijimo tvarka, kiek aukðtesnio mokslinio vardo bei pozicijos suteikimo praktika. Pastarojo deðimtmeèio moterø mokslininkiø, turinèiø pedagoginius vardus, skaièiaus akivaizdus maþëjimas leidþia daryti prielaidà, kad moterys Lietuvos aukðtojo mokslo darbo rinkoje yra diskriminuojamos. Moters diskriminacijos ðaknys visø pirma glûdi Lietuvos patriarchalinëje kultûroje. Moters asocijavimas visø pirma su pareigomis ðeimai yra tarp svarbiausiø subjektyviø ir objektyviø prieþasèiø, stabdanèiø moters profesinæ karjerà, tuo paèiu ir moksle“.
Tarptautiniu tarpvalstybiniu lygiu lyèiø lygybës problema moksle pirmà karta buvo iðkelta 1995 m. Pekine vykusiame Jungtiniø Tautø moterø kongrese. Ðiam klausimui didelá dëmesá skiria Europos Sàjunga. Strateginiame Europos Komisijos veiklos plane numatoma iki 2010 metø Europos Sàjungoje sukurti konkurencingiausià mokslinëmis þiniomis pagrástà ekonomikà. Pastaraisiais metais Europos komisija inicijavo du didelius europinius projektus lyèiø lygybës moksle klausimams Vakarø ir Rytø Europos ðalyse: ETAN ir ENWISE. Europoje nuolat atliekamas moterø moksle statistinis monitoringas. Prie Europos Komisijos nuo 1999 m. veikia Helsinkio grupë „Moterys moksle“, sudaryta ið ekspertø ir valstybiø-nariø atstovø, daranèiø didelæ átakà nacionalinei, regioninei ir Europinei mokslo politikai. Ðios grupës pastangø dëka ðaliø bendru sutarimu ðiemet buvo priimtas ambicingas iððûkis – siekti, kad artimiausiu metu moterø skaièius mokslo valdymo organuose padidëtø iki 26 proc.
Apie moterø mokslininkiø diskriminavimà 2006 metais prakalbo ir Europos Komisija. Vasario mënesá buvo iðplatintas vieðas praneðimas, kuriame teigiama, kad daugelis talentingø Rytø Europos ir Baltijos ðaliø mokslininkiø neturi galimybës dalyvauti gerai finansuojamuose tyrimø projektuose, nes jø vietà uþima kolegos vyrai. EK tokià padëtá pavadino „talentø eikvojimu“. Naujoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad nors daugiau kaip treèdalis Rytø Europos ir Baltijos ðaliø mokslininkø yra moterys, daugelis jø dirba srityse, kuriø tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamas menkas finansavimas. Todël moterys yra iðstumiamos ið konkurencingø ir gerai finansuojamø programø, ir taip kenkiama visai talentingø mokslininkiø kartai.
Nustatyta, kad vyrai triskart daþniau nei moterys uþima aukðtus akademinius postus. Nors moterys ir sudaro daugumà universitetø dëstytojø, jø karjera daþnai baigiasi þemesnëmis pareigomis. 2007-ieji paskelbti Europos lygiø galimybiø metais. Tad moterø moksle problema ir Vilniaus universiteto koordinuojamas BASNET projektas ágauna ypatingà prasmæ.
