13 minute read
8
Prof. Mykolas MICHELBERTAS
Daþnai ádomiausi ir svarbûs archeologijos mokslui radiniai aptinkami tada, kai maþiausiai to galima tikëtis. Taip atsitiko ir nepaprastai karðtà 2006 m. liepà, Vilniaus universiteto archeologams tyrinëjant Kurðiø kaimo (Tytuvënø seniûnija, Kelmës r.) pilkapyno likuèius.
Advertisement
Kaip puoðësi Kaip puoðësi treèiojo amþiaus treèiojo amþiaus moterys moterys
Liepos 12-oji archeologams buvo laiminga
Minëtasis Þemaitijos pilkapynas archeologams buvo þinomas jau XIX a. pabaigoje. Tuo metu pilkapyje, vadinamame Milþinkapiais, dar buvo likæ keliolika sampilø. 1887 m. vienà pilkapá iðtyrë vienas pirmøjø lietuviø archeologø Tadas Daugirdas. Jame buvo aptikta pavieniø I–IV m. e. amþiø daiktø. Dar keletà daiktø jis gavo ið vietiniø gyventojø. Ðiuo metu radiniai saugomi Kauno Vytauto Didþiojo Karo muziejuje. Tarp radiniø yra geleþiniø darbo árankiø, ávairiø þalvariniø papuoðalø ir labai retas daiktas – sidabrinë labai profiliuota segë, patekusi ið Romos imperijos Padunojës provincijø. Vëliau pilkapynas buvo nuolat ardomas. Kai kuriø pilkapiø sampilai, iðëmus vainikø akmenis, buvo
nuarti. XX a. pabaigoje buvo likæ vos trys pilkapiai. Apie 1996–1998 m. pilkapyne „kasinëjo“ lobiø ieðkotojai, net nedideliu ekskavatoriumi dviejø pilkapiø sampiluose iðrausë didþiules duobes.
Nuo 2004 m. Kurðiø pilkapyno likuèius tyrinëjo Archeologijos katedros ekspedicija. 2004–2005 m. buvo iðtirti du minëti labai apardyti pilkapiai. Sampilø likuèiuose dar buvo aptikti septyni senojo geleþies amþiaus (I–IV a.) nedegintø mirusiøjø kapai su ávairiomis ákapëmis. Daugiausia atkasta vyrø kapø, kur rasta geleþies darbo árankiø (kirviø, peiliø), ginklø (ietigaliø), keletas papuoðalø (þalvarinë apyrankë, geleþinis smeigtukas). Mergaitës kape aptikti tik papuoðalai – þalvarinë apyrankë, ávija, geleþinis smeigtukas. Pagal radinius abiejø tirtø pilkapiø kapai datuojami III amþiumi. 2006 metø vasarà tyrinëtas paskutinis, treèias Kurðiø pilkapis, kuris atrodë geriausiai iðlikæs (1 nuotr.). Jo sampilo dydis buvo apie 10x11 m, aukðtis – 0,8–0,9 m.
Nuëmus velënà nuo sampilo pavirðiaus, kastuvais plonais sluoksneliais „skutamas“ pilkapio plotas. Jau 25–20 cm gylyje aptikti pirmieji radiniai – þalvarinis cilindrëlis, greièiausiai priklausæs kaklo apvarai, ir iðjudinta ið vietos apirusi þmogaus kaukolë. Ðie radiniai mûsø nenudþiugino, nes jie rodë, jog sampilà jau kaþkas kasë. Taip keletà dienø, studentiðka terminologija tariant, buvo „ariama“ be jokiø apèiuopiamø rezultatø. Ir ðtai liepos 12-osios rytas. Sampilo vakariniame pakraðtyje subirbë metalo detektorius. Kastuvai buvo padëti á
1 nuotr. ðalá, á rankas imamos mentelës, ðepetëliai. Valomas pirmasis radinys – þalvarinë apyrankë, ðalia jos kita, treèia... Taip per kelias valandas, keiksnojant karðtá ir braukiant nuo akiø prakaità, buvo atidengtos moters kapo liekanos (2 nuotr.).
Moters kape – gausios ir prabangios ákapës
Mirusiosios griauèiai buvo sunykæ, iðskyrus kelis dantis, smulkius kaukolës kaulø fragmentus, raktikaulius, kelis stuburo slankstelius, rankø dilbiø kaulø fragmentus, kelis rankø pirðtø kauliukus. Kaulai buvo iðlikæ dël to, kad buvo ðalia metaliniø daiktø, kurie juos uþkonservavo.
Nustebino nepaprastai gausios ákapës. Ið viso kape buvo aptiktas 21 daiktas, tarp jø 20 þalvariniø papuoðalø. Mirusiosios kaklà puoðë profiliuotø kabuèiø ir karoliø apvara (1 pav.), dvi antkaklës kûginiais galais. Krûtinës srityje aptikti net trys smeigtukai. Du vadinamieji statinëliniai smeigtukai buvo sujungti grandinële, kurios viduryje pritvirtinti pusmënulio pavidalo kabuèiai. Treèias – ritinis smeigtukas – yra bene puoðniausias (2 pav.). Jo galvutës kilpelëje yra grandelë, prie jos pritvirtintas branktelis, þemiau – trys grandinëlës, kurios apaèioje sujungtos aþûriniais kabuèiais – skirstikliais. Visi smeigtukai yra unikalûs daiktai ne tik Lietuvos, bet ir viso baltø arealo archeologinëje medþiagoje. Ir dar vienas ðiek tiek netikëtas radinys – laiptelinë segë. Ir smeigtukai, ir segës buvo naudojami ne tik kaip pa
2 nuotr. puoðalai, – ðiais daiktais buvo susegami drabuþiai. Matyt, trijø smeigtukø susegti drabuþiams nepakako, buvo panaudota dar ir segë. Greièiausiai smeigtukais ir sege buvo susegti moters drabuþiai.
Deja, apie drabuþius galima spræsti tik ið nedideliø audiniø fragmentø, uþsikonservavusiø po smeigtukais. Archeologijos katedros doktorantës Elvyros Peèeliûnaitës, tyrinëjanèios archeologiniø audiniø liekanas, nuomone, tai buvo juodos spalvos (greièiausiai daþyto) vilnonio audinio liekanos.
Neáprastai gausiai buvo papuoðtos mirusiosios rankos. Ant abiejø rankø buvo net po ðeðias skirtingas, ávairiai ornamentuotas apyrankes (2 pav.). Tokio kiekio apyrankiø iki ðiol nebuvo aptikta në viename Lietuvos ir viso baltø genèiø arealo senojo geleþies amþiaus moters kape! Beje, ant vienos rankos buvo ir juostinis uþdaras ornamentuotas þiedas.
Vienintelis darbo árankis, ádëtas á ðá moters kapà, buvo geleþinë yla su medinio kotelio liekanomis. Ylos dëjimas á kapà galëjo turëti ir kità prasmæ. Kartais á senovës kapus specialiai bûdavo dedami smailûs daiktai, daiktai su aðtriais aðmenimis, tikint, kad jie padës mirusiajam apsiginti nuo ávairiø piktøjø dvasiø.
Pagal ákapiø kieká tai pats turtingiausias moters kapas didþiulëje Þemaitijos, Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapynø paplitimo teritorijoje, vienas ið paèiø turtingiausiø kapø visame baltø genèiø paplitimo areale. Ákapës rodo, kad jame buvo palaidota neeilinë mo
1 pav.
2 pav. teris. Be jokios abejonës, ðá kapà galima skirti gentinës diduomenës atstovei.
Kapo kompleksas iðsiskiria ne tik savo gausumu, bet ir kai kuriais unikaliais papuoðalais. Suprantama, kad vargu ar ðiame kape palaidota moteris visus papuoðalus bûdama gyva neðiojo kartu. Matyt, tik laidotuvëms ji buvo aprengta graþiausiais drabuþiais, á kapà sudëti jos brangiausi daiktai.
Kapo radiniai suteikia þiniø ir apie madà
Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros darbuotojo medicinos dr. Arûno Bartkaus preliminariais moters griauèiø tyrinëjimø duomenimis, Kurðiø III pilkapio kape buvo palaidota apie 20–25 m. amþiaus moteris.
Kapo chronologija didesniø abejoniø nekelia. Pagal radiniø kompleksà (smeigtukø tipus, segæ, apyrankes) mirusioji èia buvo palaidota III a. pirmaisiais deðimtmeèiais.
Tenka tik apgailestauti, kad likusiame pilkapio plote kapø neaptikta – kaþkas juos jau buvo suradæs. Vis dëlto ir ðis iðskirtinis kapas pasako labai daug apie baltø genèiø moterø neðiosenà, papuoðalus, kartu ir apie vietiniø juvelyrø sugebëjimus, jø meniná skoná. Kaip rodo kape aptikti unikalûs daiktai, kai kurie papuoðalai jau buvo gaminami pagal individualø uþsakymà. Naujai pagaminti þalvariniai papuoðalai spindëjo aukso spalva ir jø deriniai leido senojo geleþies amþiaus moterims demonstruoti savo skoná, madas ir turtà.
Galima spëti, kad Kurðiø pilkapyje bûta ir daugiau gentinës diduomenës atstovø kapø. Apie tai kalba minëtoji romëniðka sidabrinë segë, saugoma Kauno Vytauto Didþiojo Karo muziejuje.
Galima pabrëþti dar vienà dalykà. II a. antroji pusë – III a. buvo laikotarpis, kada baltø gentys intensyviausiai prekiavo su Romos imperijos provincijomis, kada á mûsø kraðtà mainais uþ gintarà didþiuliais kiekiais buvo áveþama spalvotøjø metalø þaliava. Ið jos èionykðèiai meistrai gamino papuoðalus, kuriø formø ávairovæ diktavo ir vietinës – „baltiðkos“ mados.
Apðvieskim Nepalo kaimus puslaidininkiniais ðviestukais
Prof. Gintautas TAMULAITIS,
ALEX ZAHND nuotraukos
Kà atsakytumët, jei jûsø papraðytø iðvardyti didþiausias globalias nûdienos problemas, susijusias su energetika? Dauguma paminëtø aplinkos tarðà, kuri katastrofiðkai didëja sparèiau deginant iðkastiná kurà (2004 metais beveik 80% energijos pasaulyje buvo iðgauta deginant iðkastiná kurà), ir auganèià daugelio ðaliø priklausomybæ nuo naftos iðtekliø, kuriø apie 75% yra sutelkta Viduriniuosiuose Rytuose. Kaip sakoma, savi marðkiniai – arèiau kûno, todël neretai uþmirðtame, kad apie du milijardus Þemës gyventojø nuolatos kenèia dël kuro trûkumo.
Iðgyventi Himalajuose sunku ir medþiams, ir þmonëms
Kadangi energetika yra svarbiausias veiksnys, lemiantis gamybos iðsivystymà ir gyvenimo kokybæ, tad beveik treèdalis þmonijos yra pasmerktas skurdui. Ypaè kenèia moterys. Joks lyèiø lygybës centras nelabai kà padës daugumai Subsacharinës Afrikos kaimuose gyvenanèiø moterø, kurioms, be kitø darbø, kasdien vidutiniðkai tenka 5 km neðti á namus po 20 kg malkø. Virð ketvirèio Þemës gyventojø neturi elektros apðvietimui, nors daugumoje Afrikos ar besivystanèiø Azijos ðaliø apie 95% visos suvartojamos elektros energijos tenka apðvietimui (Europoje vidutiniðkai 15%, JAV – 20%). Nemaþa dalis elektrinio apðvietimo neturinèiø þmoniø gyvena atokiose vietovëse, kurias elektros tiekimo linijos pasieks tikrai negreitai. Kaip padëti ðiems þmonëms? Technines galimybes tokiai pagalbai teikia naujosios technologijos. Visø pirma – ðviestukinis apðvietimas.
Tradicinë Nepalo kalnieèiø virtuvë
Maþdaug 1993-iaisiais metais iðmokta gaminti efektyvius ir ilgaamþius mëlynus ðviestukus (puslaidininkinius ðviesos diodus). Ðviestukas – tai maþesnis nei smeigtuko galvutë darinys ið puslaidininkiniø medþiagø. Tekant per ðviestukà elektros srovei, jis skleidþia ðviesà. Ðviestuko emituojamos ðviesos bangos ilgis (tos ðviesos spalva) priklauso nuo puslaidininkinës medþiagos, ið kurios darinys pagamintas. Praëjusio deðimtmeèio viduryje sukûrus mëlynus ðviestukus, ðiuo metu galima sakyti, kad pramoniniu bûdu jau gaminami visø spalvø ðviestukai. Jie naudojami ðviesoforuose (tuose, kurie yra gerokai ryðkesni, ilgaamþiðkesni, naudoja maþiau elektros energijos nei anksèiau naudoti ðviesoforai su kaitrinëmis lemputëmis ir spalvotais filtrais), taip pat naujø automobiliø uþpakaliniuose þibintuose, ðvieslentëse (tokiose kaip ant Operos ir baleto teatro Vilniuje), architektûriniame apðvietime, mobiliøjø telefonø ekranams apðviesti (ðiuo metu tai didþiausia ðviestukø panaudojimo rinka) ir kituose naujuose prietaisuose. Jau sukurti ir balti ðviestukai. Jø galia sparèiai auga, kaina dar sparèiau maþëja, todël labai realu, kad jie neilgai trukus pakeis kaitrines ir liuminescencines lempas, ðiuo metu naudojamas bendrajam apðvietimui. Tik maþdaug 5% elektros energijos kaitrinëje lemputëje virsta ðviesa, 95% virsta ðiluma. Ðviestukai –þymiai efektyvesnis ðviesos ðaltinis. Nëra fizikiniø prieþasèiø, trukdanèiø ðviestukø naðumà padidinti iki 100%. Technologinës problemos kol kas slopina toká optimizmà, taèiau 50% naðumas yra realus tikslas. Mokslinëse laboratorijose jau sukurti balti ðviestukai, kuriø naðumas 40%, o þibintuvëlá su 20% naðumo baltu ðviestuku jau gali nusipirkti bet kas (tai verta padaryti, nes ta pati baterija tarnaus apie 8 kartus ilgiau nei analogiðkame þibintuvëlyje su kaitrine lempute). Norint baltus ðviestukus panaudoti bendrajam apðvietimui, teks dar pagerinti kai kurias jø savybes. Viena ið tokiø savybiø – spalvinë atgava. Ji parodo, kaip „tikroviðkai“ suvokiamos daiktø spalvos, apðvietus dirbtiniu ðviesos ðaltiniu, lyginant su apðvietimu Saulës
ðviesa. Kol kas baltø ðviestukø spalvinë atgava yra nepakankama, kad juos bûtø galima naudoti mûsø butuose ir gamybinëse patalpose, taèiau atokiuose kalnø kaimeliuose ðiuo metu pramoniniu bûdu gaunami balti ðviestukai gali tapti pakankamu (ir vieninteliu prieinamu) elektriniu ðviesos ðaltiniu.
Idëja virto realybe
Po vieðnagës Tribhuvan universitete Nepalo sostinëje Katmandu ðios idëjos ádiegimo rimtai ëmësi Kalgario universiteto Kanadoje profesorius Dave Irvine-Halliday. Jis inicijavo veiklà Ligt Up The World („Apðvieskime pasaulá“). Ði veikla – ne organizacija ir ne projektas. Tai savalaikë ir naudinga iniciatyva. Á ðià veiklà jau ásitraukë daug organizacijø, mokslininkø, inþinieriø, ávykdyta daug projektø, finansuotø ið labai ávairiø ðaltiniø. Nuo programos vykdymo pradþios 1997 metais ðviestukinis apðvietimas árengtas daugiau kaip 5000 namø Nepale, Afganistane, Ðri Lankoje, Peru, Indijoje, Dominikos Respublikoje, Gvatemaloje, Filipinuose, Meksikoje. Daugiau apie tai galima rasti internetinëje svetainëje http://www.lutw.org/.
Patraukliausios ðviestukø savybës panaudojant juos atokiose vietovëse yra jø didelis efektyvumas, ilgaamþiðkumas ir tai, kad jø maitinimui reikalingos þemos
Ðviestukinës lemputës skaitymui pakanka
Naujas virtuvinis komplektas su metaline virykle ir ðviestukine lempute palubëje
átampos. Ádiegiant ðviestukiná apðvietimà atokiame kaime pakanka panaudoti gana maþos galios energijos ðaltinius: fotovoltinius elementus, Saulës energijà tiesiogiai verèianèius elektros energija, vëjo sukamus elektros generatorius ar maþas hidroelektrines. Vidutinio dydþio kaimo ðviestukiniam elektrifikavimui pakanka maþutës, kokiø 200 W galios hidroelektrinës (tokià galià vartoja dvi áprastos kaitrinës lemputës).
Viena ið ðios veiklos nuostatø yra átraukti á jà mokslininkus, inþinierius, organizatorius, gamybines firmas tose ðalyse, kuriose ádiegiamas ðviestukinis apðvietimas atokiuose kaimuose. O ðiam tikslui pasiekti yra labai svarbu specialistø parengimas ðioje naujoje ir sparèiai besivystanèioje technologijø srityje. Tikriausiai ðios aplinkybës ir paskatino Europos Sàjungos programos „Europos–Azijos ryðys“ (Europe–Asia Link) vertintojus paskirti finansavimà projektui, kurá pasiûlëme kartu su Helsinkio technologijø universiteto profesore Liisa Halonen ir Katmandu universiteto Elektronikos fakulteto dekanu Bhupendra Chhetri. Mûsø trejø metø trukmës projekto „Bazës mokomajam ir tiriamajam tinklui tarp Europos ir Nepalo sukûrimas inicijuojant bendradarbiavimà apðvietimo ir energetikos technologijø diegime“ (ENLIGHTEN) pagrindinis tikslas – perduoti patirtá ðviestukø fizi
kos ir jø taikymo praktikoje srityje Katmandu universiteto dëstytojams ir studentams. Rengiame elektronines mokymo priemones, organizuojame seminarus, paskaitø ciklus, keièiamës informacija.
Pirmasis ðio projekto renginys ávyko 2005 m. lapkritá Katmandu universitete. Universitetas jaunas, vos prieð deðimtmetá ákurtas specialiai jam pastatytuose pastatuose ant vaizdingos kalvos apie 15 km nuo Katmandu. Universiteto struktûra, mokymo programos ir darbo organizavimas labai racionalûs, parengti pagal uþsienio universitetø patirtá, bet atsiþvelgiant á vietinæ specifikà. Beveik visi dëstytojai labai jauni, kai kurie studijavæ uþsienio universitetuose, kai kurie vos prieð metus baigæ Katmandu universitetà. Laboratorijose aparatûros kol kas nëra daug, taèiau ji nauja, daþniausiai gaunama vykdant tarptautinius projektus. Mokslinë veikla daugiausia ir nukreipta tomis kryptimis, kurias vystyti leidþia eksperimentinë bazë, taèiau visur labai jauèiasi orientacija á tas mokslines problemas, kurios aktualios Nepalo ekonomikai. Nemaþa patirties jau sukaupta ir kaimo elektrifikacijos srityje. Universitete kuriamos maþos galios hidroelektrinës, srovës konvertoriai, maþos vëjo jëgainës, surinkinëjamos ðviestukinës lempos, tuose darbuose aktyviai dalyvauja studentai.
Mokslininkams tenka spræsti ir maisto gamybos bei sveikatos problemas
Vykdydami ðá projektà ir mes daug ko iðmokome. Ypaè ið tø þmoniø, kurie tiesiogiai vadovauja ðviestukinio apðvietimo ádiegimui kaimuose, iki kuriø nuo artimiausio automobiliu pravaþiuojamo kelio pësèiomis reikia eiti keliolika dienø. Ðiems þmonëms tenka spræsti ávairias, kartais labai tolimas nuo moderniøjø technologijø problemas. Ið pirmo þvilgsnio viskas atrodo paprasta: árengiam vëjo jëgainæ, maþà hidroelektrinæ ar Saulës elementø baterijà, prijungiam tà elektros ðaltiná prie akumuliatoriaus, iðvedþiojam á kiekvienà trobà laidus (átampa tokioje elektros tiekimo linijoje yra nedidelë, keleto voltø eilës, tai ir problemos nedidelës), prijungiam ðviestukines lempas, ir laimingi nepalieèiai ðoka ið dþiaugsmo ðlovindami moderniàsias technologijas. Tai juk þymiai geriau nei iki ðiol naudota jharro – sakingø puðø balanos. Pamaþu degdamos ðitos „dþaro“ skleidþia ne tik ðiek tiek ðviesos, bet ir labai daug dûmø. Todël naudodami ðviestukus kaimieèiai gyvens ne tik ðviesiau, bet ir sveikiau. Taèiau dûmus skleidþia ne tik jharro, bet ir atviri ugniakurai, iki ðiol naudojami daugumos Nepalo kalnieèiø bûstuose. Pasaulinës sveikatos organizacijos atliktais
Naujas virtuvinis komplektas su metaline virykle vertinimais oro tarða gyvenamøjø bûstø viduje yra ðeðtas pagal svarbà veiksnys, kenkiantis þmoniø sveikatai besivystanèiose ðalyse ir per metus nusineðantis apie 1,6 mln. gyvybiø. Taigi mûsø kolegos diegia ne tik ðviestukiná apðvietimà, bet ir metalines krosneles apðildymui ir maisto gamybai. Ne bet kokia krosnelë tiks ðiam tikslui, ne bet kokià priims ir kalnø kaimelio gyventojai. Todël konstruojamos ir gaminamos ne tik apðvietimo sistemos, bet ir krosnelës, atitinkanèios vietinæ specifikà. Kai kurie reikalavimai krosnelëms aiðkûs: nedidelis svoris, ilgaamþiðkumas. Taèiau atsiranda ir labai specifiniø reikalavimø. Pavyzdþiui, paplotëlá iðkepus ant ugniakuro akmenø, jo kraðteliai paruduoja. Paplotëlius kepant ant pirmøjø á Nepalo kalnø kaimus atgabentø metaliniø krosneliø, kraðteliai neparuduodavo. Teko árengti oro cirkuliacijà keièianèià papildomà angà, kad paplotëliai atitiktø vietinius kulinarinius standartus. Taèiau kai kuriuos vietinius standartus bûtina keisti, ypaè vietines higienos normas, labai laisvai traktuojanèias gamtiniø reikalø atlikimo vietà. Paradoksalu, bet dauguma kaimø tokiame gamtos prieglobstyje kaip Nepalo kalnai labai kenèia nuo geriamo vandens uþterðtumo, kurá sukelia patys kaimieèiai. Dauguma vaikø ir moterø turi kirminø, serga ávairiomis su geriamu vandeniu patekusiø bakterijø sukeltomis ligomis.
Ávedus ðviestukiná apðvietimà atsiradusia galimybe mokytis skaityti nepasinaudos blogai besijauèiantys ligoniai. Taigi sveikatos apsauga irgi yra ðios bendros apðvietimo ir ðvietimo programos dalis. Nereikia uþmirðti ir to, kad visai apðvietimo árangai, jos instaliavimui reikalingoms statybinëms medþiagoms ir krosnims nugabenti á tà atokø kaimà yra vienintelis bûdas – malûnsparnis. Tai brangu. Á toká atokø kaimà atgabentas cementas praktiðkai tampa 15 kartø brangesnis nei sostinëje Katmandu. Reikia ið kaþkur gauti finansavimà, susiorganizuoti malûnsparniø transportà. Be to, projekto vykdytojai turi mokëti vietinæ kalbà, þinoti vietinius paproèius, kad neuþgautø kaimieèiø religiniø jausmø, nepaþeistø tradicijø, kad kaimo seniûnas tokiai veiklai pritartø, kad neprieðtarautø þyniai, kad þmonës á ðià veiklà þiûrëtø palankiai. Tokiø inþinieriø, logistø ir diplomatø viename asmenyje yra nedaug, bet yra. Be tokiø þmoniø jokios technologijos nepadëtø ðviestukus panaudoti atokiø kaimø apðvietimui, o tokiø þmoniø neatsirastø be stiprios asmeninës nuostatos.
Galbût dël tokio unikalaus profesiniø ir asmeniniø savybiø derinio Alex Zahnd praneðimas ðiø metø spalá Vilniuje vykusiame projekto ENLIGHTEN seminare sulaukë didþiausio ðio seminaro dalyviø susidomëjimo. Taèiau tokie pasiðventæ savo misijai savanoriai ið Ðviesos reikia visiems
iðsivysèiusiø ðaliø gali tik suteikti pradiná impulsà ðviestukinio apðvietimo diegimui, bet jokiu bûdu neatneð ðviesos á kas ketvirtà bûstà visame pasaulyje. Ðià misijà turi priimti tø ðaliø, kuriose elektrinis apðvietimas vis dar yra problema, þmonës. Pats A. Zahnd, septynerius metus su savo ðeima pragyvenæs Nepalo kaimuose, dabar vadovauja nevalstybinei organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – uþtikrinti, kad ðviestukinio apðvietimo diegimas Nepale nenutrûktø. O tam reikalingos nepalieèiø þinios, patyrimas. Todël tikimës, kad ðiltai sëdëdami Saulëtekio alëjos treèiajame korpuse, kvëpuodami gaiviu Antakalnio puðynø oru ir kurdami metodines priemones bei elementarià eksperimentinæ mokymo árangà Katmandu universiteto studentams ir mes ðiek tiek prisidedame prie to, kad ðviesa pasiektø kuo daugiau planetos gyventojø.
