IT erdvë

Kova su kompiuteriniais virusais – amþina Ona MACKONYTË Kompiuteriniø virusø niekas niekada Jûs jau beveik du deðimtmeèius kuriate antivirusines programas. Kaip kilo mintis kovoti su virusais? Pirmasis kompiuterinis virusas neiðnaikins. Taip mano vienos garsiausiø pasaulyje antivirusinës programos kûrëjas rusas Jevgenijus Kasperskis. kaupia turtus – namus, þemes, pinigus. Þaidimo esmë – kad pagrindinis herojus sukauptø kuo daugiau turtø. Kai kurie ðiø þaipasaulyje atsirado 1981 metais. Jau daugiau nei septyniolika metø kodimø þaidëjai nenori laukti, kol Já sukûrë amerikieèiø studentas. vojantis su kompiuteriø virusais spekompiuterinis personaþas Tas virusas nebuvo nei pavojingas, nei kenksmingas – jis tiesiog á kompiuterio ekranà iðmesdavo cialistas tikina, kad kol pasaulyje gyvuos pinigai, bus kuriami ir virusai. sukaups turtø, jie nori ið karto pradëti þaidimà su jau pajëgiu herojumi. Taigi yra specialios paveiksliukus bei kità grafinæ kompanijos, kurios ðiuos þaidimedþiagà, kuri trukdydavo dirbmus þaidþia – t. y. þaidþia tol, kol ti. O að pats asmeniðkai su kompiuteriveik visi sukuriami kompiuteriniai virupersonaþas tampa turtingas ir tada jau niais virusais susidûriau 1989 metais. sai yra kriminaliniai. Sukèiai kuria viru„áþaistà“ þaidimà parduoda þaidimø mëTuo metu pasaulyje buvo apie deðimt sus, kuriø pagalba galëtø bet kokiais bûgëjams. Kompiuteriniai virusai, kurie skirtingø virusø, ir vienas ið jø kaþkaip dais gauti pinigø. O bûdø esama labai surenka informacijà apie kompiuteriatsitiktinai „áðliauþë“ á mano kompiuteávairiø. Vieni virusai ið þmoniø asmeninius þaidimus, prasibrauna á tokiø þairá. Net neásivaizduoju, kaip jis pas maniø ar ámoniø kompiuteriø surenka indëjø kompiuterius ir pavagia jau „pane atsirado. Ið kompiuterio virusà að paformacijà apie bankø sàskaitas, jø nuruoðtà“ – turtingà – personaþà. Kai paðalinau, bet ið smalsumo iðsisaugojau já. merius, slaptaþodþius ir perduoda viruvagia – programiðiai parduoda já kitiems Kai paþaidþiau su virusu ir já patyrinësø kûrëjui. Ðis, turëdamas reikiamà inþaidëjams. Tai dar vienas puikus bûdas jau – patiko. Taip ëmiau vienà po kito formacijà, gali vogti pinigus. Kiti virupasipelnyti. „kolekcionuoti“ randamus virusus. Ir vis sai vagia informacijà apie kompiuteriKuo tuomet skiriasi programiðius nuo dar renku juos iki ðiol. Dabar mano konius þaidimus. Rytø ðalyse kompiuterikompiuteriniø virusø kûrëjo? lekcijoje daugiau nei milijonas egzemniai þaidimai yra klaikiai populiarûs, ryIr skiriasi, ir nesiskiria. Skirtumas tik plioriø. tieèiai tiesiog pasimaiðæ dël ðiø þaidimø. terminuose. Programiðiais anksèiau bu

Kodël þmonës kuria kompiuterinius viEsmë ta, kad kai þmogus pradeda þaisti vo vadinami programuotojai, kurie gilirusus? kompiuteriná þaidimà, kuriame pagrinnosi á kompiuterines programas, jas stu

Prieð kokius 10 ar 15 metø virusus kurdiná vaidmená atlieka koks nors persodijavo, kûrë ir puikiai iðmanë. „Progradavo moksleiviai ir studentai. Tai buvo naþas, jis ið pradþiø neturi nieko – tas miðius“ anksèiau buvo labai pozityvus tik nekaltas chuliganizmas. Dabar virupersonaþas yra „basas“. Vëliau jis koterminas, juo besivadinantis þmogus gasus raðo tie, kurie siekia pasipelnyti. Bevoja su kitais personaþais ir po truputá lëjo bûti laikomas profesionaliu kom

piuteriø specialistu. Panaðiai kaip geras specialistas mechanikas, kuris tobulai iðmano automobilio sandarà ir veikimà. Dabar terminas „programiðius“ ágavo neigiamà atspalvá. Jei anksèiau programiðiø galima buvo palyginti su profesionaliu mechaniku, tai dabar jis vis daþniau lyginamas su profesionaliu automobiliø vagimi, kuris, kaip minëjau, tobulai iðmano automobilio sandarà ir veikimà, bet savo þinias naudoja nedorais tikslais.

Ar labai sudëtinga rasti þmogø, kuris sukûrë virusà?

Priklauso nuo to, ar tas þmogus protingas. Atsakymas á ðá klausimà gali bûti lygiai toks pat, kaip ir „ar sudëtinga surasti þmogø, kuris apiplëðë butà“? Daþniausiai ákliûva kvailesni vykdytojai, o jiems vadovaujantys virusø kûrëjai sugeba iðsisukti. Bausmë visiðkai tokia pati kaip ir uþ apiplëðimà ar pagrobimà – ið kriminaliniø nusikaltimø serijos. Trys Rusijos programiðiai spalio mënesá ákalinti aðtuoneriems metams. Kali tokie kompiuteriniai nusikaltëliai kaip ir kiti kaliniai – neturi galimybës naudotis nei kompiuteriais, nei kitomis susisiekimo priemonëmis. Rusijoje, turiu pastebëti, kalëti yra labai blogai, nes rusiðki kalëjimai ir jø vidinë tvarka në kiek nepakito – sàlygos klaikios. Amerikieèiø programiðiai kali ilgiau, bet sàlygos jø kalëjimuose yra geresnës.

Taip pat galiu pastebëti, kad ðitokie pavieniai kompiuteriniø nusikaltëliø suëmimai – tik ledkalnio virðûnëlë. Programiðiø yra labai daug, taèiau juos pagauti labai sudëtinga, nes daþniausiai tokios piniginës machinacijos yra tarptautinës. Pavyzdþiui, rusai puola anglus, ið Izraelio pasipylë virusai taip pat á Didþiàjà Britanijà, Brazilijos programiðiai nusitaikë á Ispanijà, kinai puola JAV. Bëda ta, kad nusikaltimai vykdomi kitos ðalies teritorijoje. Kai, pavyzdþiui, Ispanijoje kas nors pasigenda didelës pinigø sumos banke, pareiðkimas apie nusikaltimà yra perduodamas Ispanijos pareigûnams, taèiau pats nusikaltimo þidinys yra Brazilijoje. Taigi Ispanø teisësauga turi susisiekti su brazilais. Atskleisti tokius tarptautinius nusikaltimus reikia nemaþai laiko. Daþniausiai jie lieka neatskleisti.

Kiek laiko reikia sukurti antivirusinæ programà?

Sukurti antivirusinæ programà apskritai – viso gyvenimo esmë. Paraðyti programà konkreèiam virusui nukenksminti trunka nuo keliø minuèiø iki savaitës. Sudëtingiausia sukurti ne konkretaus viruso antivirusinæ programà, o tokià, kuri nuolat palaikytø vis atsinaujinanèius tos paèios rûðies virusus neutralioje bûsenoje. Per dienà gauname ðimtus laiðkø su virusais. Juos siunèia kompiuteriø vartotojai, taèiau tai dar ne viskas. Virusus internete rankiojame ir patys. Turime kelias programas, vadinamuosius „lipdukus“, kurie prie savæs pritraukia virusus ir siunèia á mûsø duomenø bazæ. Taip pat yra programa „Valkata“, kuri valkiojasi po internetà ir ieðko paèiø ávairiausiø virusø.

Kiek laiko jums tenka praleisti prie kompiuterio?

Anksèiau prie kompiuterio prasëdëdavau po dvylika–keturiolika valandø, vëliau – nuo aðtuoniø iki deðimties. Pastaruoju metu, kai tenka keliauti po pasaulá, pakanka poros valandø pasitikrinti elektroniná paðtà. Dabar stengiuosi daugiau bendrauti su þmonëmis ir neuþsisëdëti prie kompiuterio ilgiau nei ðeðias valandas.

Kokios, jûsø manymu, antivirusiniø programø perspektyvos ateityje?

Tikriausiai tradiciniai virusai, kuriø dabar pilnas internetas, gyvens ir toliau, taèiau nieko ypatingai baisaus vartotojams jie nepadarys. Kriminaliniai virusai vis labiau stiprës, darysis vis sunkiau susekami ir kovoti su jais bus vis sunkiau. Taip yra dël to, kad ir programiðiø pasaulyje vyksta natûrali atranka – kvaili nusikaltëliai pakliûna uþ grotø, o protingi lieka nesusekti. Jie kurs vis naujas technologijas, kurios leistø vogti pinigus. Antivirusiniø programø kûrëjai niekada nesugebës sukurti tobulai saugios operacinës sistemos. Jei tokia ir bûtø sukurta – ji bûtø labai sausa ir neádomi. Tai galima palyginti su oro uostu – ten þmonës apieðkomi ir gali jaustis saugûs, taèiau ar jie jauèiasi gerai, kai ið jø atima visus kitiems keleiviams grësmæ kelianèius daiktus? Ko gero, ne. Taip ir su saugia operacine sistema – jei ji bus tobulai apsaugota nuo bet kokio viruso, dirbti su ja bus tiesiog neámanoma, nes apsauga labai apribos visas sistemos galimybes. Taigi tenka rinktis: arba saugumas, arba laisvë. 100 procentø saugumo nebus niekada.

„Þymiausi“ virusai

„Brain“ (1986) – manoma, kad tai yra pirmasis PC kompiuteriø genèiai skirtas virusas. Jis nieko kenksmingo nedarë, tik „paderindavo“ kompiuterá taip, kad kraudamasis jis iðvestø á ekranà vienos programinës árangos parduotuvës Pakistane kontaktus. Netrukus parduotuvei teko keisti savo telefono numerá...

„Morris Worm“ (1988) – pirmasis „kirminas“. Autorius irgi nenorëjo niekam pakenkti, taèiau dël jo padarytos klaidos (kirminas pakartotinai „apsigyvendavo“ jau uþkrëstame kompiuteryje) „pakibo“ nemaþa dalis tuometinio interneto serveriø.

CIH (Èernobylio virusas) (1998) laikomas vienu ið pavojingiausiø plaèiai paplitusiø virusø, nes galëjo paþeisti ne tik kompiuteriø kietuosiuose diskuose esanèià informacijà, bet ir BIOS – vidinæ programà, be kurios kompiuteris nepasikrauna.

„Melissa“ (1999) – virusas, plintantis „Microsoft Word“ failuose, þaibiðkai paplito per vienà savaitgalá, sukeldamas nemaþø problemø el. paðto serveriams bei milþiniðkas interneto apkrovas.

„Loveletter“ („I Love You“) (2000) –iðplito dar greièiau uþ „Melisà“. Dël þaibiðkai pakilusiø paðto serveriø apkrovø ir daugybës sugadintø duomenø laikomas brangiausiai kainavusiu kompiuteriniu virusu istorijoje.

„Klez“ (2001) – nors el. paðtu virusai plito ir anksèiau, ðis buvo turbût pirmasis, maskuojantis tø laiðkø siuntëjà. Dël to buvo labai sunku identifikuoti, ið ko atëjo uþkrëstas laiðkas.

„MyDoom“ (2004) – laikomas greièiausiai el. paðtu plintanèiu virusu. Nepraëjus në kelioms valandoms po jo vieðo debiuto, visame pasaulyje tinklalapiø krovimo greitis sulëtëjo daugmaþ perpus.