Kova su kompiuteriniais virusais – amþina Ona MACKONYTË
Kompiuteriniø virusø niekas niekada
kaupia turtus – namus, þemes, Jûs jau beveik du deðimtmeèius neiðnaikins. Taip mano vienos garsiaupinigus. Þaidimo esmë – kad pakuriate antivirusines programas. siø pasaulyje antivirusinës programos grindinis herojus sukauptø kuo Kaip kilo mintis kovoti su virusais? kûrëjas rusas Jevgenijus Kasperskis. daugiau turtø. Kai kurie ðiø þaiPirmasis kompiuterinis virusas dimø þaidëjai nenori laukti, kol pasaulyje atsirado 1981 metais. Jau daugiau nei septyniolika metø kokompiuterinis personaþas Já sukûrë amerikieèiø studentas. vojantis su kompiuteriø virusais spesukaups turtø, jie nori ið karto Tas virusas nebuvo nei pavojincialistas tikina, kad kol pasaulyje gypradëti þaidimà su jau pajëgiu gas, nei kenksmingas – jis tiesiog vuos pinigai, bus kuriami ir virusai. herojumi. Taigi yra specialios á kompiuterio ekranà iðmesdavo kompanijos, kurios ðiuos þaidipaveiksliukus bei kità grafinæ mus þaidþia – t. y. þaidþia tol, kol medþiagà, kuri trukdydavo dirbpersonaþas tampa turtingas ir tada jau veik visi sukuriami kompiuteriniai viruti. O að pats asmeniðkai su kompiuteri„áþaistà“ þaidimà parduoda þaidimø mësai yra kriminaliniai. Sukèiai kuria viruniais virusais susidûriau 1989 metais. gëjams. Kompiuteriniai virusai, kurie sus, kuriø pagalba galëtø bet kokiais bûTuo metu pasaulyje buvo apie deðimt surenka informacijà apie kompiuteridais gauti pinigø. O bûdø esama labai skirtingø virusø, ir vienas ið jø kaþkaip nius þaidimus, prasibrauna á tokiø þaiávairiø. Vieni virusai ið þmoniø asmeniatsitiktinai „áðliauþë“ á mano kompiutedëjø kompiuterius ir pavagia jau „paniø ar ámoniø kompiuteriø surenka inrá. Net neásivaizduoju, kaip jis pas maruoðtà“ – turtingà – personaþà. Kai paformacijà apie bankø sàskaitas, jø nune atsirado. Ið kompiuterio virusà að pavagia – programiðiai parduoda já kitiems merius, slaptaþodþius ir perduoda viruðalinau, bet ið smalsumo iðsisaugojau já. þaidëjams. Tai dar vienas puikus bûdas sø kûrëjui. Ðis, turëdamas reikiamà inKai paþaidþiau su virusu ir já patyrinëpasipelnyti. formacijà, gali vogti pinigus. Kiti virujau – patiko. Taip ëmiau vienà po kito Kuo tuomet skiriasi programiðius nuo sai vagia informacijà apie kompiuteri„kolekcionuoti“ randamus virusus. Ir vis kompiuteriniø virusø kûrëjo? nius þaidimus. Rytø ðalyse kompiuteridar renku juos iki ðiol. Dabar mano koIr skiriasi, ir nesiskiria. Skirtumas tik niai þaidimai yra klaikiai populiarûs, rylekcijoje daugiau nei milijonas egzemterminuose. Programiðiais anksèiau butieèiai tiesiog pasimaiðæ dël ðiø þaidimø. plioriø. vo vadinami programuotojai, kurie giliEsmë ta, kad kai þmogus pradeda þaisti Kodël þmonës kuria kompiuterinius vinosi á kompiuterines programas, jas stukompiuteriná þaidimà, kuriame pagrinrusus? dijavo, kûrë ir puikiai iðmanë. „Progradiná vaidmená atlieka koks nors persoPrieð kokius 10 ar 15 metø virusus kurmiðius“ anksèiau buvo labai pozityvus naþas, jis ið pradþiø neturi nieko – tas davo moksleiviai ir studentai. Tai buvo terminas, juo besivadinantis þmogus gapersonaþas yra „basas“. Vëliau jis kotik nekaltas chuliganizmas. Dabar virulëjo bûti laikomas profesionaliu komvoja su kitais personaþais ir po truputá sus raðo tie, kurie siekia pasipelnyti. Be-
28
Onos Mackonytës nuotr.
IT erdvë
