paroda

paroda Neatskleista gydytojo Vincento gyvenimo pusë

Silvija STAKULIENË

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto fojë prie Didþiosios auditorijos eksponuojama kilnojamoji paroda „Medicinos mokslø sklaida senajame Vilniaus universitete 1781–1832 metais“, skirta 225-osioms Medicinos fakulteto metinëms. Dokumentinë, ikonografinë ir spausdintinë XVIII–XIX a. medþiaga suteikë galimybæ giliau paþvelgti á aukðtojo medicinos mokslo iðtakas Lietuvoje labai trumpu, bet reikðmingu istoriniu laikotarpiu (1781–1832), supaþindinti Vilniaus universiteto bendruomenæ ir visus besidominèius medicinos istorijos paveldu su dar maþai þinomais faktais. Plaèiau pasakojame apie iki ðiol dar menkai mûsø visuomenëje populiarintà þymø to meto dailininkà ir medicinos gydytojà Vincentà Smakauskà (1797–1876). Vincentas Smakauskas. Autoportretas. Aliejus, drobë.

Iki ðiol istoriografijoje nepakankamai atskleista V. Smakausko meninë kûryba ir jos átaka nûdienos medicinai bei dailei. Ðio menininko ir gydytojo gyvenime atsispindi meto tarp dviejø 1831 m. ir 1864 m. sukilimø koloritas. Þymus menotyrininkas V. Drëma (1910–1995), kone pusæ gyvenimo po kruopelytæ rinkæs faktus apie ðá kûrëjà ir iðleidæs monografijà (V. Drëma. Vincentas Smakauskas. V. 2001), pavadino já „asmenybe tarsi ið bedugnës iðkelta“. Savo kûryba dailininkas 80 metø pralenkë pasaulinës dailës raidà ksilografijos srityje, nes autorine ksilografija Europoje susidomëta tik paèioje XIX a. pabaigoje, kai imta

Smakausko

Vincentas Smakauskas. Steponas Batoras ásteigia Vilniaus akademijà. Aliejus, drobë.

Vincentas Smakauskas. Þydø vestuvës. Aliejus, drobë.

þavëtis spalvotais japonø medþio raiþiniais. Tad 1842–1846 m. V. Smakauskas buvo vienintelis dailininkas Europoje, pats raiþæs savo pieðinius ið medþio. Kûrëjas liko nesuprastas to meto Lietuvos visuomenës, niekas nepirko ir nesidomëjo jo kûryba, nors darbuose „prasiverþë visas jo emociniø iðgyvenimø ir aistrø vulkanas“ (V. Drëma, p. 228). Ðis impulsyvios, jautrios prigimties, neeiliniø gabumø menininkas pastebëtas tik praskleidus poros ðimtø metø uþdangà. V. Smakauskas Vilniaus universitete 1817–1822 m. studijavo tapybà, 1823–1829 m. tæsë studijas Peterburgo dailës akademijoje, kur uþ tapybos darbus apdovanotas keliais sidabro medaliais, o uþ kompozicijà „Epaminondo mirtis“ (1827 m.) – maþuoju aukso medaliu. 1830–1832 m. Vilniaus universitete dirbo J. Rustemo asistentu, dëstë pieðimà ir tapybà. Negalëdamas pragyventi ið laisvos kûrybos, manydamas, kad gydytojo darbas bûsiàs patikimiausias pajamø ðaltinis, 1831 m. ástojo á Vilniaus universiteto Medicinos fakultetà, kurá baigë 1836 m. Medicinos praktikà V. Smakauskas atliko dirbdamas dvaro gydytoju Ðvenèioniø apskrityje, Paliesyje. 1841 m. gráþo á Vilniø tikëdamasis ási

V. Smakausko laiðkas I. J. Kraðevskiui (fragmentas) darbinti gydytoju. Èia negavæs darbo, iðvyko ið Lietuvos ir 1841–1856 m. dirbo Varðuvos miesto gydytoju. Atsakydamas á kritikø priekaiðtus, kad dël medicinos atsiþadëjo tapybos, V. Smakauskas raðë: „Argi galiu kam pakenkti, kad dirbu kelis darbus: gydau, pieðiu, tapau, raiþau ið medþio, raðau straipsnius...“ (V. Drëma. V. Smakauskas, p. 53). Laisvalaikiu jis tapë portretus, peizaþus, daug pieðë. Medþio raiþiniais iliustravo J. Kraðevskio „Vitolio raudà“ (1846 m.), sukûrë iliustracijø L. Rëzos dainø rinkiniui. Bendradarbiavo periodinëje spaudoje. Paraðë moksliniø darbø apie Trakø pilies freskas, dailininkus A. Orlovská, J. Rustemà, V. Vankavièiø, dailës kritikos straipsniø. Istorinëms kompozicijoms ir kitiems aliejumi tapytiems V. Smakausko paveikslams bûdingi klasicizmo bei akademizmo bruoþai. Knygø iliustracijoms ir pieðiniams nemaþà átakà turëjo romantizmas.