Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 6 by Vilniaus universitetas

IS SN 1822-0347 ISSN

VILNIA US UNIVERSITETO Ã&#x17E;URNALAS 1(6)/2007 VILNIAUS

Turinys 2 Prof. Gintautas TAMULAITIS

Naujienos

Apðvieskim Nepalo kaimus puslaidininkiniais ðviestukais

perspektyva

Gydysimës Santariðkiø medicinos miestelyje

Prof. Mykolas MICHELBERTAS

Kaip puoðësi treèiojo amþiaus moterys

Tyrinëjimai Prof. Mykolas MICHELBERTAS

Kaip puoðësi treèiojo amþiaus moterys

Prof. Gintautas TAMULAITIS

Apðvieskim Nepalo kaimus puslaidininkiniais ðviestukais Prof. Birutë GALINIENË

Bûsto rinka Lietuvoje

Prof. Danutë GAILIENË

Ar lietuviø tauta labai traumuota?

Mieli skaitytojai, ðiemet ilgai nesulaukæ sniego nutarëme ekspertø paklausti, ar dar bus Lietuvoje þiema. Kartu su atsakymu, kaip sakoma, kai davë, tai ir drëbtelëjo... Po atviru dangum nebemiegosi þvaigþdeles skaièiuodamas, reikia stogo. O bûsto kaina, kaip teigia prof. B. Galinienë,

8 12

Prof. Danutë GAILIENË

Ar lietuviø tauta labai traumuota?

pastaraisiais metais gerokai pakilo ir vis dar kyla greièiau nei atlyginimai, o ir bûstø paklausa smarkiai virðija pasiûlà. Bet iðgyventi Lietuvoje turbût kol kas lengviau nei Nepalo kalnuose ar Subsacharinëje Afrikoje, kur, anot prof. G. Tamulaièio, moterims kasdien tenka 5 kilometrus neðti á namus po 20 kilogramø malkø, nes ten nëra elektrinio apðvietimo. Tad Lietuvos fizikai dalyvauja

projekte ENLIGHTEN ir kuria metodines priemones bei eksperimentinæ árangà Nepalo Katmandu universiteto studentams, kad puslaidininkiniø ðviestukø ðviesa pasiektø kuo daugiau planetos gyventojø. III amþiuje Lietuvos moterys puoðësi graþiais þalvariniais ir sidabriniais papuoðalais, þaliava jiems buvo veþama net ið Romos imperijos provincijø, pasakoja prof. M. Michelbertas. Ðiandienos moterys siekia karjeros moksle ir vis dar susiduria su maskulinistiniu poþiûriu bei diskriminacija, teigia dr. D. Ðatkovskienë, todël Lietuvoje dar neturim në vienos fizikës profesorës. Sudëtinga XX a. Lietuvos istorija – 50 metø okupacijos ir aneksijos – paliko ryðkius pëdsakus daugelio ðalies gyventojø sàmonëje. Prof. D. Gailienë á klausimà, ar lietuviø tauta labai traumuota, atsako: „Taip, labai.“ Bet ir sunkiausiais momentais nepalûþti padëdavo dvasinës vertybës, tikëjimas Dievà. Tad sàþiningai ávertinæ savo praeitá ir dabartá viltingai paþvelkime á ateitá – „Perspektyvos“ ir „Naujienø“ rubrikos Jus tikrai tam ákvëps... „Spectrum“ redakcija

sveikata

Audiniø bankas – þingsnis vëþio iðgydymo link 20 þvilgsnis Ona MACKONYTË

Kodël mokslininkëms vyrai sako: „Jûs protingos, bet...“ ávertinimai

Nobelio premija – uþ moters protà

22 Violeta DEVËNAITË

Japonologija – 26 viena populiariausiø specialybiø

IT erdvë Ona MACKONYTË

Kova su kompiuteriniais virusais – amþina

Nobelio premija – uþ moters protà

Audiniø bankas – þingsnis vëþio iðgydymo link

retos kalbos Violeta DEVËNAITË

Japonologija – viena populiariausiø specialybiø

paroda Silvija STAKULIENË

Neatskleista gydytojo Vincento Smakausko gyvenimo pusë

32 SPECTRUM Vilniaus universiteto þurnalas

paveldas

2007 VASARIS Nr. 1 (6)

Vytautas GRICIUS

Áraðas Konstantino Sirvydo þodyne – graþus draugystës ir lietuvybës pavyzdys

tai ádomu

10 mokslo hipoteziø. Kas tiesa, o kas – tik mitas?

alumnai

Geras tyrimas visada pigiau nei klaidingas sprendimas

atsako ekspertai

akademinës istorijos

naujos knygos

Leidëjas Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius Redakcija Nijolë Bulotaitë Liana Binkauskienë Indrë Dalia Klimkaitë Ona Mackonytë Rimas Kudelis Vida Lapinskaitë Edita Kirlytë Fotografas Vidas Naujikas Dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas

Adresas SPECTRUM, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Tel. (8~5) 2687001, faks. (8~5) 2687096 Dël publikacijø ir reklamos þurnale kreiptis el. paðtu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino UAB “Akritas”, Geleþinio Vilko g. 2, Vilnius. Tiraþas 1500 egz. ISSN 1822-0347 © VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2007 Platinant ðio leidinio informacijà nuoroda á SPECTRUM bûtina

ávertinimai

naujienos

Ðv. Kristoforo statulëlë – VU profesoriui Ðv. Kristoforo statulële uþ nuopelnus mokslui pagerbtas Vilniaus universiteto Teorinës fizikos katedros profesorius Kæstutis Pyragas. K. Pyrago darbai áneðë apèiuopiamà indëlá á pasauliná mokslà. Ðio mokslininko sukurta chaoso valdymo teorija naudojama ávairiausiose mokslo srityse – ne tik fizikoje, bet ir matematikoje, chemijoje, biologijoje, ekonomikoje. Per 15 metø, kai pasaulis þino „Pyrago chaoso valdymo metodà“ (Pyragas’ Chaos Control Method), daktaras ávairiuose straipsniuose buvo cituotas beveik 2000 kartø. Tai turbût didþiausias „citavimo indeksas“ Lietuvoje, o bûtent ðis indeksas pripaþástamas patikimiausiu tiksliøjø mokslø atstovø darbø naudingumo, jø átakos pasaulinio mokslo progresui rodikliu.

Þurnale „Science“ – bendri Lietuvos ir Danijos mokslininkø atradimai Prestiþinio mokslo þurnalo „Science“ 2007 metø sausio mënesio 19 d. numeryje publikuojamas straipsnis, kuriame pristatomas nugaros smegenø motoneuronø aktyvavimo

Ávertinti nuopelnai lietuviø kalbai 2006 m. gruodþio 10 d. Nacionaliniame dramos teatre Kalbos vakare Vilniaus universiteto profesorei, habilituotai daktarei Reginai Koþeniauskienei áteikta Felicijos Bortkevièienës premija uþ nuopelnus puoselëjant lietuviø kalbà. Skulptorës Dalios Matulaitës sukurto kûrinio „Vyturys“ kopija áteikiama uþ svarbius darbus kalbos ir kultûrinio paveldo srityje, ávertinant nominanto labdaringus darbus lietuviø kalbos ir lituanistinio paveldo puoselëjimui. V. Naujiko nuotr.

mechanizmas. Straipsná paskelbë Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Aidas Alaburda kartu su kolegomis ið Kopenhagos universiteto dr. Rune‘u W. Bergu ir prof. Jornu Hounsgaardu. Nugaros smegenø motoneuronai yra neuronai, kuriø aktyvumas priverèia susitraukti raumenis. Iki ðiol buvo manoma, kad nugaros smegenø motoneuronai yra sinapsiðkai aktyvuojami tada, kai raumuo turi susitraukti, bei sinapsiðkai slopinami, kai raumuo turi bûti atsipalaidavæs. Remiantis gautais eksperimentø rezultatais nustatyta, kad raumeniui susitraukiant já valdantys motoneuronai yra sinapsiðkai aktyvuojami ir slopinami vienu metu. Ðis atradimas verèia ið naujo apmàstyti hipotezes, kuriomis bandoma aiðkinti nugaros smegenø neuronø tinklo organizavimà bei veikimà.

A. Þygavièiaus nuotr.

Profesorei Irenai Balèiûnienei áteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbës þenklas

2006 m. gruodþio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime sveikatos apsaugos ministras ir Seimo Sveikatos reikalø komiteto pirmininkas áteikë VU Medicinos fakulteto prof. Irenai Balèiûnienei nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbës þenklà.

Lietuvio fiziko darbai – prestiþiðkiausiame moksliniame JAV leidinyje JAV Nacionalinis mokslø akademijos leidinys „PNAS“ (Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America) spausdina lietuvio fiziko straipsná. Buvæs Vilniaus universiteto auklëtinis ir darbuotojas Darius Abramavièius kartu su keliais kolegomis ið uþsienio paskelbë moksliná darbà apie dviejø dimensijø vibruojanèius optinius zondus, skirtus peptidø tyrinëjimams. Straips-

ná „Two-dimensional vibrational optical probes for peptide fast folding investigation“ galima perskaityti internetinëje leidinio versijoje adresu: http://www.eurekalert.org/pio/tipsheetdoc.php/237/zpq4328.pdf. 1914 m. ásteigtas JAV mokslo populiarinimo leidinys, kurio mokslo spektras apima biologinius, fizikinius ir socialinius mokslus, pasirodo kiekvienà savaitæ.

projektai Tarp Lietuvos ðviesuoliø – ir Universiteto þmonës

Prof. L. Valkûnas Lietuvos televizija jau treèià kartà apdovanojo Lietuvos ðviesuolius. Iðkilmingame koncerte „Daugiau saulës, daugiau ðviesos“, vykusiame 2006 m. lapkrièio 26 dienà Kauno muzikiniame teatre, 10 Lietuvos televizijos þvaigþdþiø apdovanojo 30 ðviesiausiø Lietuvos þmoniø. Tarp jø buvo pagerbti ir Vilniaus universiteto darbuotojai – folkloro ansamblio „Ratilio“ meno vadovë Zita Kelmickaitë ir Fizikos fakulteto Teorinës fizikos katedros vedëjas prof. habil. dr. Leonas Valkûnas. Zitai Kelmickaitei, jau 35-erius metus tiesianèiai kelià liaudies dainai festivalyje „Skamba skamba kankliai“; þiûrovø sprendimu buvo áteikta Ðviesuolës statulëlë. Diplomu „Uþ ðviesiausià mintá ir idëjà“ buvo apdovanotas VU Fizikos fakulteto Teorinës fizikos katedros vedëjas prof. habil. dr. Leonas Valkûnas. Taip ávertinti profesoriaus darbai, atlikti kartu su mokslininkais ið Kalifornijos universiteto bei Lorenco nacionalinës laboratorijos Berklyje. Tyrimai aiðkina fotosintezës savireguliavimo mechanizmà. Jø rezultatai buvo paskelbti 2005 metø pradþioje prestiþiniame moksliniame þurnale „Science“ ir plaèiai komentuojami internete bei Lietuvos spaudoje.

Kultûros ministerijos M. Maþvydo premija – doc. Arvydui Pacevièiui Gruodþio 21 d. Kultûros ministerijoje Martyno Maþvydo premija uþ nuopelnus Lietuvos valstybës kalbai, raðtijos istorijai ir knygos menui áteikta VU Komunikacijos fakulteto dëstytojui doc. Arvydui Pacevièiui.

„Idëja 2006“ – neribotø galimybiø pasaulis 2006 m gruodþio 6 d. VU Ekonomikos fakultete vyko studentø organizuojama reklamos ir marketingo paroda „Idëja 2006“. Neginèijamais parodos lyderiais tapo VU Ekonomikos fakulteto antro kurso studentø komanda „LVL-Tecnologies“, pristaèiusi rinkai savo produktà – naujos kartos kompiuterinæ pelæ „Pelina 3000“. Gaminys laimëjo ne tik pagrindiná parodos prizà „Grand Prix“, bet ir buvo nepralenkiamas „Geriausio produkto ir jo marketingo“, „Liaudies balso“ bei „Lauko reklamos“ nominacijose. Antroji vieta „Lauko reklamos“ nominacijoje atiteko komandai „p.atrauklumas“. Geriausià vaizdo reklamà sukûrë komanda „Sketus“ su produktu „Skito“ – greitai iðdþiûstanèiu skëèiu. „Geriausio stendo“ nominacijà laimëjo originaliai prisistaèiusi „2 PO 10“ komanda, pasiûliusi „Prielipà“ – daugkartiná skiriamàjá 70 km/val. þenklà, klijuojamà ant automobilio. Aktualiausiu pri-

Didájá prizà laimëjo kompiuterio pelë “Pelina 3000” paþintas komandos „Tix“ produktas – knyga, skirta vaikams, besimokantiems skaityti.

„Baltnexus“ – lituanistikos moksliniø tyrimø sklaidai VU filologai ir informatikai ðiuo metu vykdo projektà „Baltnexus“, laimëjusá VMS fondo finansavimà pagal prioritetinæ kryptá „Tautinio identiteto iðsaugojimas globalizacijos sàlygomis“. Vykdomas projektas skirtas ágyvendinti tarptautinæ lituanistikos moksliniø tyrimø sklaidà pasitelkus modernias informacines technologijas. Moderniomis informacinëmis technologijomis siekiama plëtoti humanitarinæ kultûrà – vienà ið sudedamøjø ðvietimo daliø: daryti jà priei-

namesnæ ir atviresnæ ne tik LR pilieèiams, bet ir uþtikrinti ryðius su Vakarø kultûra, padëti integruoti á bendrà kultûros erdvæ humanitarinës kultûros atstovus ið Vakarø, perimant jø ágytà patirtá ir plëtojant bendras naujos kultûros formas. Sukûræ tinklà Lietuvos baltistai ir lituanistai sutvirtins savo kaip mokslo lyderiø pozicijas tarptautiniame baltistikos kontekste, be to, jiems turëtø atsiverti realios ES struktûriniø fondø finansavimo galimybës.

VU ligoninës medikai pirmà kartà Lietuvoje atliko minimaliai invazinæ pilvo aortos iðsiplëtimo operacijà VU ligoninës Santariðkiø klinikose 2007 m. sausio 11 d. pirmà kartà Lietuvoje pilvo aortos iðsiplëtimas iðoperuotas minimaliai invaziniu bûdu. Ðià operacijà atliko VUL SK Kraujagysliø rekonstrukcinës ir endovaskulinës chirurgijos centro medikai dr. Gintaris Vilkevièius ir dr. Marijus Gutauskas bei Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojai Valdas Bilkis ir Nerijus Misionis, padedant profesoriui ið Italijos Robertui Pacchioniui ið Mantovo ligoninës.

perspektyva

Gydysimës Santariðkiø medicinos miestelyje

Netolimoje ateityje bus sukurtas aukðèiausio lygio sveikatos prieþiûros paslaugas teikiantis universitetinës medicinos kompleksas – Santariðkiø medicinos miestelis (SMM). Vilniaus miesto savivaldybë jau patvirtino Santariðkiø medicinos miestelio detaløjá planà.

Bûsimojo Santariðkiø medicinos miestelio schema

e tik Vilniuje, bet ir visame Rytø Lietuvos regione iki ðiol nëra gydymo ástaigos, kur atvykæs pacientas galëtø vienoje vietoje rasti reikalingas visø srièiø paslaugas: diagnostikà, tyrimus, gydymà, reabilitacijà. Ávertinus tokio komplekso bûtinumà ir atsiþvelgus á dabartinæ situacijà, akivaizdu, kad reikia pasinaudoti turima baze. Tad nuspræsta kurti Santariðkiø medicinos miestelá, suvienijus visø èia jau esanèiø gydymo ástaigø ir planuojamø perkelti padaliniø potencialà. Dabar Santariðkiø teritorijoje veikia ðios gydymo ástaigos: VUL Santariðkiø klinikos, VU Onkologijos institutas, VU Vaikø ligoninë, Valstybinis patologijos centras. Á kuriamà SMM planuoja per-

sikelti Respublikinë tuberkuliozës ir infekciniø ligø universitetinë ligoninë, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas bei ðio fakulteto studentø bendrabuèiai, Lietuvos medicinos biblioteka, Vilniaus universiteto ligoninë Þalgirio klinika, Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas. Á SMM þada ásilieti ir èia jau esanèiø gydymo ástaigø padaliniai, esantys kitose Vilniaus miesto vietose. Jie turëtø ásikurti naujuose, moderniuose, gydymo ástaigoms pritaikytuose pastatuose. Vienas pirmøjø pavyzdþiø – jau baigiamas statyti VU Onkologijos instituto moksliniam padaliniui skirtas pastatas. Pagal numatytus planus gerokai iðsiplës VU Vaikø ligoninë – po vienu sto-

gu naujame Pediatrijos centre ásikurtø ligoninës padaliniai ið Antakalnio ir Þvëryno. Senasis Pediatrijos centro pastatas bûtø rekonstruotas ir paverstas Santariðkiø medicinos miestelio vieðbuèiu, kuriame galës apsistoti ið tolimesniø ðalies kampeliø atvykæ pacientø artimieji. Parengtas VU ligoninës Santariðkiø klinikø Akuðerijos ir chirurgijos korpuso projektas – gimdyviø lauks erdvios palatos, modernios operacinës. Þvëryne, Birutës gatvëje esanèiuose senuose pastatuose (jø susidëvëjimas – iki 70 proc.) ásikûrusios Respublikinës tuberkuliozës ir infekciniø ligø ligoninës padalinys taip pat persikels á naujas patalpas Santariðkëse. Jau baigtas dabar èia esanèio RTILUL pastato rekonstrukcijos projektas. Ágyvendinus numatytà SMM plëtros planà, Vilnius turës modernø, ðiuolaikiðkà universitetinës medicinos ástaigø tinklà, teikiantá aukðèiausio lygio visø profiliø sveikatos prieþiûros paslaugas suaugusiems ir vaikams. Ðiame komplekse bus sudarytos patogios gydymosi sàlygos pacientams, geros darbo sàlygos ástaigø darbuotojams bei gerokai patobulës mokymosi galimybës VU Medicinos fakulteto studentams, nes ðalia ásikûræs VU Medicinos fakultetas garantuos glaudø medicinos mokslo ir praktikos ryðá.

tyrinëjimai Prof. Mykolas MICHELBERTAS

Daþnai ádomiausi ir svarbûs archeologijos mokslui radiniai aptinkami tada, kai maþiausiai to galima tikëtis. Taip atsitiko ir nepaprastai karðtà 2006 m. liepà, Vilniaus universiteto archeologams tyrinëjant Kurðiø kaimo (Tytuvënø seniûnija, Kelmës r.) pilkapyno likuèius.

Kaip puoðësi puoðësi Kaip treèiojo amþiaus amþiaus treèiojo moterys moterys Liepos 12-oji archeologams buvo laiminga Minëtasis Þemaitijos pilkapynas archeologams buvo þinomas jau XIX a. pabaigoje. Tuo metu pilkapyje, vadinamame Milþinkapiais, dar buvo likæ keliolika sampilø. 1887 m. vienà pilkapá iðtyrë vienas pirmøjø lietuviø archeologø Tadas Daugirdas. Jame buvo aptikta pavieniø I–IV m. e. amþiø daiktø. Dar keletà daiktø jis gavo ið vietiniø gyventojø. Ðiuo metu radiniai saugomi Kauno Vytauto Didþiojo Karo muziejuje. Tarp radiniø yra geleþiniø darbo árankiø, ávairiø þalvariniø papuoðalø ir labai retas daiktas – sidabrinë labai profiliuota segë, patekusi ið Romos imperijos Padunojës provincijø. Vëliau pilkapynas buvo nuolat ardomas. Kai kuriø pilkapiø sampilai, iðëmus vainikø akmenis, buvo

P. Repðio paminklinë lenta Lituanistikos centre

tyrinëjimai nuarti. XX a. pabaigoje buvo likæ vos trys pilkapiai. Apie 1996–1998 m. pilkapyne „kasinëjo“ lobiø ieðkotojai, net nedideliu ekskavatoriumi dviejø pilkapiø sampiluose iðrausë didþiules duobes. Nuo 2004 m. Kurðiø pilkapyno likuèius tyrinëjo Archeologijos katedros ekspedicija. 2004–2005 m. buvo iðtirti du minëti labai apardyti pilkapiai. Sampilø likuèiuose dar buvo aptikti septyni senojo geleþies amþiaus (I–IV a.) nedegintø mirusiøjø kapai su ávairiomis ákapëmis. Daugiausia atkasta vyrø kapø, kur rasta geleþies darbo árankiø (kirviø, peiliø), ginklø (ietigaliø), keletas papuoðalø (þalvarinë apyrankë, geleþinis smeigtukas). Mergaitës kape aptikti tik papuoðalai – þalvarinë apyrankë, ávija, geleþinis smeigtukas. Pagal radinius abiejø tirtø pilkapiø kapai datuojami III amþiumi. 2006 metø vasarà tyrinëtas paskutinis, treèias Kurðiø pilkapis, kuris atrodë geriausiai iðlikæs (1 nuotr.). Jo sampilo dydis buvo apie 10x11 m, aukðtis – 0,8–0,9 m. Nuëmus velënà nuo sampilo pavirðiaus, kastuvais plonais sluoksneliais „skutamas“ pilkapio plotas. Jau 25–20 cm gylyje aptikti pirmieji radiniai – þalvarinis cilindrëlis, greièiausiai priklausæs kaklo apvarai, ir iðjudinta ið vietos apirusi þmogaus kaukolë. Ðie radiniai mûsø nenudþiugino, nes jie rodë, jog sampilà jau kaþkas kasë. Taip keletà dienø, studentiðka terminologija tariant, buvo „ariama“ be jokiø apèiuopiamø rezultatø. Ir ðtai liepos 12-osios rytas. Sampilo vakariniame pakraðtyje subirbë metalo detektorius. Kastuvai buvo padëti á 1 nuotr.

ðalá, á rankas imamos mentelës, ðepetëliai. Valomas pirmasis radinys – þalvarinë apyrankë, ðalia jos kita, treèia... Taip per kelias valandas, keiksnojant karðtá ir braukiant nuo akiø prakaità, buvo atidengtos moters kapo liekanos (2 nuotr.).

Moters kape – gausios ir prabangios ákapës Mirusiosios griauèiai buvo sunykæ, iðskyrus kelis dantis, smulkius kaukolës kaulø fragmentus, raktikaulius, kelis stuburo slankstelius, rankø dilbiø kaulø fragmentus, kelis rankø pirðtø kauliukus. Kaulai buvo iðlikæ dël to, kad buvo ðalia metaliniø daiktø, kurie juos uþkonservavo. Nustebino nepaprastai gausios ákapës. Ið viso kape buvo aptiktas 21 daiktas, tarp jø 20 þalvariniø papuoðalø. Mirusiosios kaklà puoðë profiliuotø kabuèiø ir karoliø apvara (1 pav.), dvi antkaklës kûginiais galais. Krûtinës srityje aptikti net trys smeigtukai. Du vadinamieji statinëliniai smeigtukai buvo sujungti grandinële, kurios viduryje pritvirtinti pusmënulio pavidalo kabuèiai. Treèias – ritinis smeigtukas – yra bene puoðniausias (2 pav.). Jo galvutës kilpelëje yra grandelë, prie jos pritvirtintas branktelis, þemiau – trys grandinëlës, kurios apaèioje sujungtos aþûriniais kabuèiais – skirstikliais. Visi smeigtukai yra unikalûs daiktai ne tik Lietuvos, bet ir viso baltø arealo archeologinëje medþiagoje. Ir dar vienas ðiek tiek netikëtas radinys – laiptelinë segë. Ir smeigtukai, ir segës buvo naudojami ne tik kaip pa2 nuotr.

puoðalai, – ðiais daiktais buvo susegami drabuþiai. Matyt, trijø smeigtukø susegti drabuþiams nepakako, buvo panaudota dar ir segë. Greièiausiai smeigtukais ir sege buvo susegti moters drabuþiai. Deja, apie drabuþius galima spræsti tik ið nedideliø audiniø fragmentø, uþsikonservavusiø po smeigtukais. Archeologijos katedros doktorantës Elvyros Peèeliûnaitës, tyrinëjanèios archeologiniø audiniø liekanas, nuomone, tai buvo juodos spalvos (greièiausiai daþyto) vilnonio audinio liekanos. Neáprastai gausiai buvo papuoðtos mirusiosios rankos. Ant abiejø rankø buvo net po ðeðias skirtingas, ávairiai ornamentuotas apyrankes (2 pav.). Tokio kiekio apyrankiø iki ðiol nebuvo aptikta në viename Lietuvos ir viso baltø genèiø arealo senojo geleþies amþiaus moters kape! Beje, ant vienos rankos buvo ir juostinis uþdaras ornamentuotas þiedas. Vienintelis darbo árankis, ádëtas á ðá moters kapà, buvo geleþinë yla su medinio kotelio liekanomis. Ylos dëjimas á kapà galëjo turëti ir kità prasmæ. Kartais á senovës kapus specialiai bûdavo dedami smailûs daiktai, daiktai su aðtriais aðmenimis, tikint, kad jie padës mirusiajam apsiginti nuo ávairiø piktøjø dvasiø. Pagal ákapiø kieká tai pats turtingiausias moters kapas didþiulëje Þemaitijos, Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapynø paplitimo teritorijoje, vienas ið paèiø turtingiausiø kapø visame baltø genèiø paplitimo areale. Ákapës rodo, kad jame buvo palaidota neeilinë mo-

teris. Be jokios abejonës, ðá kapà galima skirti gentinës diduomenës atstovei. Kapo kompleksas iðsiskiria ne tik savo gausumu, bet ir kai kuriais unikaliais papuoðalais. Suprantama, kad vargu ar ðiame kape palaidota moteris visus papuoðalus bûdama gyva neðiojo kartu. Matyt, tik laidotuvëms ji buvo aprengta graþiausiais drabuþiais, á kapà sudëti jos brangiausi daiktai.

Kapo radiniai suteikia þiniø ir apie madà

1 pav. 2 pav.

Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros darbuotojo medicinos dr. Arûno Bartkaus preliminariais moters griauèiø tyrinëjimø duomenimis, Kurðiø III pilkapio kape buvo palaidota apie 20–25 m. amþiaus moteris. Kapo chronologija didesniø abejoniø nekelia. Pagal radiniø kompleksà (smeigtukø tipus, segæ, apyrankes) mirusioji èia buvo palaidota III a. pirmaisiais deðimtmeèiais. Tenka tik apgailestauti, kad likusiame pilkapio plote kapø neaptikta – kaþkas juos jau buvo suradæs. Vis dëlto ir ðis iðskirtinis kapas pasako labai daug apie baltø genèiø moterø neðiosenà, papuoðalus, kartu ir apie vietiniø juvelyrø sugebëjimus, jø meniná skoná. Kaip rodo kape aptikti unikalûs daiktai, kai kurie papuoðalai jau buvo gaminami pagal individualø uþsakymà. Naujai pagaminti þalvariniai papuoðalai spindëjo aukso spalva ir jø deriniai leido senojo geleþies amþiaus moterims demonstruoti savo skoná, madas ir turtà. Galima spëti, kad Kurðiø pilkapyje bûta ir daugiau gentinës diduomenës atstovø kapø. Apie tai kalba minëtoji romëniðka sidabrinë segë, saugoma Kauno Vytauto Didþiojo Karo muziejuje. Galima pabrëþti dar vienà dalykà. II a. antroji pusë – III a. buvo laikotarpis, kada baltø gentys intensyviausiai prekiavo su Romos imperijos provincijomis, kada á mûsø kraðtà mainais uþ gintarà didþiuliais kiekiais buvo áveþama spalvotøjø metalø þaliava. Ið jos èionykðèiai meistrai gamino papuoðalus, kuriø formø ávairovæ diktavo ir vietinës – „baltiðkos“ mados.

tyrinëjimai

Apðvieskim Nepalo kaimus puslaidininkiniais ðviestukais Prof. Gintautas TAMULAITIS, ALEX ZAHND nuotraukos

Kà atsakytumët, jei jûsø papraðytø iðvardyti didþiausias globalias nûdienos problemas, susijusias su energetika? Dauguma paminëtø aplinkos tarðà, kuri katastrofiðkai didëja sparèiau deginant iðkastiná kurà (2004 metais beveik 80% energijos pasaulyje buvo iðgauta deginant iðkastiná kurà), ir auganèià daugelio ðaliø priklausomybæ nuo naftos iðtekliø, kuriø apie 75% yra sutelkta Viduriniuosiuose Rytuose. Kaip sakoma, savi marðkiniai – arèiau kûno, todël neretai uþmirðtame, kad apie du milijardus Þemës gyventojø nuolatos kenèia dël kuro trûkumo. 8

Iðgyventi Himalajuose sunku ir medþiams, ir þmonëms

adangi energetika yra svarbiausias veiksnys, lemiantis gamybos iðsivystymà ir gyvenimo kokybæ, tad beveik treèdalis þmonijos yra pasmerktas skurdui. Ypaè kenèia moterys. Joks lyèiø lygybës centras nelabai kà padës daugumai Subsacharinës Afrikos kaimuose gyvenanèiø moterø, kurioms, be kitø darbø, kasdien vidutiniðkai tenka 5 km neðti á namus po 20 kg malkø. Virð ketvirèio Þemës gyventojø neturi elektros apðvietimui, nors daugumoje Afrikos ar besivystanèiø Azijos ðaliø apie 95% visos suvartojamos elektros energijos tenka apðvietimui (Europoje vidutiniðkai 15%, JAV – 20%). Nemaþa dalis elektrinio apðvietimo neturinèiø þmoniø gyvena atokiose vietovëse, kurias elektros tiekimo linijos pasieks tikrai negreitai. Kaip padëti ðiems þmonëms? Technines galimybes tokiai pagalbai teikia naujosios technologijos. Visø pirma – ðviestukinis apðvietimas.

Tradicinë Nepalo kalnieèiø virtuvë

Puslaidininkiniai ðviestukai – efektyvus ðviesos ðaltinis

puslaidininkinës medþiagos, ið kurios darinys pagamintas. Praëjusio deðimtmeèio viduryje sukûrus mëlynus ðviestukus, ðiuo metu galima sakyti, kad pramoniniu bûdu jau gaminami visø spalvø ðviestukai. Jie naudojami ðviesoforuose (tuose, kurie yra gerokai ryðkesni, ilgaamþiðkesni, naudoja maþiau elektros energijos nei anksèiau naudoti ðviesoforai su kaitrinëmis lemputëmis ir spalvotais filtrais), taip pat naujø automobiliø uþpakaliniuose þibintuose, ðvieslentëse (tokiose kaip ant Operos ir baleto teatro Vilniuje), architektûriniame apðvietime, mobiliøjø telefonø ekranams apðviesti (ðiuo metu tai didþiausia ðviestukø panaudojimo rinka) ir kituose naujuose prietaisuose. Jau sukurti ir balti ðviestukai. Jø galia sparèiai auga, kaina dar sparèiau maþëja, todël labai realu, kad jie neilgai trukus pakeis kaitrines ir liuminescencines lempas, ðiuo metu naudojamas bendrajam apðvietimui. Tik maþdaug 5% elektros energijos kaitrinëje lemputëje virsta ðviesa, 95% virsta ðiluma. Ðviestukai – þymiai efektyvesnis ðviesos ðaltinis. Nëra fizikiniø prieþasèiø, trukdanèiø ðviestukø naðumà padidinti iki 100%. Technologinës problemos kol kas slopina toká optimizmà, taèiau 50% naðumas yra realus tikslas. Mokslinëse laboratorijose jau sukurti balti ðviestukai, kuriø naðumas 40%, o þibintuvëlá su 20% naðumo baltu ðviestuku jau gali nusipirkti bet kas (tai verta padaryti, nes ta pati baterija tarnaus apie 8 kartus ilgiau nei analogiðkame þibintuvëlyje su kaitrine lempute). Norint baltus ðviestukus panaudoti bendrajam apðvietimui, teks dar pagerinti kai kurias jø savybes. Viena ið tokiø savybiø – spalvinë atgava. Ji parodo, kaip „tikroviðkai“ suvokiamos daiktø spalvos, apðvietus dirbtiniu ðviesos ðaltiniu, lyginant su apðvietimu Saulës

ðviesa. Kol kas baltø ðviestukø spalvinë atgava yra nepakankama, kad juos bûtø galima naudoti mûsø butuose ir gamybinëse patalpose, taèiau atokiuose kalnø kaimeliuose ðiuo metu pramoniniu bûdu gaunami balti ðviestukai gali tapti pakankamu (ir vieninteliu prieinamu) elektriniu ðviesos ðaltiniu.

Idëja virto realybe Po vieðnagës Tribhuvan universitete Nepalo sostinëje Katmandu ðios idëjos ádiegimo rimtai ëmësi Kalgario universiteto Kanadoje profesorius Dave Irvine-Halliday. Jis inicijavo veiklà Ligt Up The World („Apðvieskime pasaulá“). Ði veikla – ne organizacija ir ne projektas. Tai savalaikë ir naudinga iniciatyva. Á ðià veiklà jau ásitraukë daug organizacijø, mokslininkø, inþinieriø, ávykdyta daug projektø, finansuotø ið labai ávairiø ðaltiniø. Nuo programos vykdymo pradþios 1997 metais ðviestukinis apðvietimas árengtas daugiau kaip 5000 namø Nepale, Afganistane, Ðri Lankoje, Peru, Indijoje, Dominikos Respublikoje, Gvatemaloje, Filipinuose, Meksikoje. Daugiau apie tai galima rasti internetinëje svetainëje http://www.lutw.org/. Patraukliausios ðviestukø savybës panaudojant juos atokiose vietovëse yra jø didelis efektyvumas, ilgaamþiðkumas ir tai, kad jø maitinimui reikalingos þemos

Ðviestukinës lemputës skaitymui pakanka

Maþdaug 1993-iaisiais metais iðmokta gaminti efektyvius ir ilgaamþius mëlynus ðviestukus (puslaidininkinius ðviesos diodus). Ðviestukas – tai maþesnis nei smeigtuko galvutë darinys ið puslaidininkiniø medþiagø. Tekant per ðviestukà elektros srovei, jis skleidþia ðviesà. Ðviestuko emituojamos ðviesos bangos ilgis (tos ðviesos spalva) priklauso nuo

tyrinëjimai

Naujas virtuvinis komplektas su metaline virykle ir ðviestukine lempute palubëje átampos. Ádiegiant ðviestukiná apðvietimà atokiame kaime pakanka panaudoti gana maþos galios energijos ðaltinius: fotovoltinius elementus, Saulës energijà tiesiogiai verèianèius elektros energija, vëjo sukamus elektros generatorius ar maþas hidroelektrines. Vidutinio dydþio kaimo ðviestukiniam elektrifikavimui pakanka maþutës, kokiø 200 W galios hidroelektrinës (tokià galià vartoja dvi áprastos kaitrinës lemputës). Viena ið ðios veiklos nuostatø yra átraukti á jà mokslininkus, inþinierius, organizatorius, gamybines firmas tose ðalyse, kuriose ádiegiamas ðviestukinis apðvietimas atokiuose kaimuose. O ðiam tikslui pasiekti yra labai svarbu specialistø parengimas ðioje naujoje ir sparèiai besivystanèioje technologijø srityje. Tikriausiai ðios aplinkybës ir paskatino Europos Sàjungos programos „Europos–Azijos ryðys“ (Europe–Asia Link) vertintojus paskirti finansavimà projektui, kurá pasiûlëme kartu su Helsinkio technologijø universiteto profesore Liisa Halonen ir Katmandu universiteto Elektronikos fakulteto dekanu Bhupendra Chhetri. Mûsø trejø metø trukmës projekto „Bazës mokomajam ir tiriamajam tinklui tarp Europos ir Nepalo sukûrimas inicijuojant bendradarbiavimà apðvietimo ir energetikos technologijø diegime“ (ENLIGHTEN) pagrindinis tikslas – perduoti patirtá ðviestukø fizi-

kos ir jø taikymo praktikoje srityje Katmandu universiteto dëstytojams ir studentams. Rengiame elektronines mokymo priemones, organizuojame seminarus, paskaitø ciklus, keièiamës informacija. Pirmasis ðio projekto renginys ávyko 2005 m. lapkritá Katmandu universitete. Universitetas jaunas, vos prieð deðimtmetá ákurtas specialiai jam pastatytuose pastatuose ant vaizdingos kalvos apie 15 km nuo Katmandu. Universiteto struktûra, mokymo programos ir darbo organizavimas labai racionalûs, parengti pagal uþsienio universitetø patirtá, bet atsiþvelgiant á vietinæ specifikà. Beveik visi dëstytojai labai jauni, kai kurie studijavæ uþsienio universitetuose, kai kurie vos prieð metus baigæ Katmandu universitetà. Laboratorijose aparatûros kol kas nëra daug, taèiau ji nauja, daþniausiai gaunama vykdant tarptautinius projektus. Mokslinë veikla daugiausia ir nukreipta tomis kryptimis, kurias vystyti leidþia eksperimentinë bazë, taèiau visur labai jauèiasi orientacija á tas mokslines problemas, kurios aktualios Nepalo ekonomikai. Nemaþa patirties jau sukaupta ir kaimo elektrifikacijos srityje. Universitete kuriamos maþos galios hidroelektrinës, srovës konvertoriai, maþos vëjo jëgainës, surinkinëjamos ðviestukinës lempos, tuose darbuose aktyviai dalyvauja studentai.

Mokslininkams tenka spræsti ir maisto gamybos bei sveikatos problemas Vykdydami ðá projektà ir mes daug ko iðmokome. Ypaè ið tø þmoniø, kurie tiesiogiai vadovauja ðviestukinio apðvietimo ádiegimui kaimuose, iki kuriø nuo artimiausio automobiliu pravaþiuojamo kelio pësèiomis reikia eiti keliolika dienø. Ðiems þmonëms tenka spræsti ávairias, kartais labai tolimas nuo moderniøjø technologijø problemas. Ið pirmo þvilgsnio viskas atrodo paprasta: árengiam vëjo jëgainæ, maþà hidroelektrinæ ar Saulës elementø baterijà, prijungiam tà elektros ðaltiná prie akumuliatoriaus, iðvedþiojam á kiekvienà trobà laidus (átampa tokioje elektros tiekimo linijoje yra nedidelë, keleto voltø eilës, tai ir problemos nedidelës), prijungiam ðviestukines lempas, ir laimingi nepalieèiai ðoka ið dþiaugsmo ðlovindami moderniàsias technologijas. Tai juk þymiai geriau nei iki ðiol naudota jharro – sakingø puðø balanos. Pamaþu degdamos ðitos „dþaro“ skleidþia ne tik ðiek tiek ðviesos, bet ir labai daug dûmø. Todël naudodami ðviestukus kaimieèiai gyvens ne tik ðviesiau, bet ir sveikiau. Taèiau dûmus skleidþia ne tik jharro, bet ir atviri ugniakurai, iki ðiol naudojami daugumos Nepalo kalnieèiø bûstuose. Pasaulinës sveikatos organizacijos atliktais

Naujas virtuvinis komplektas su metaline virykle vertinimais oro tarða gyvenamøjø bûstø viduje yra ðeðtas pagal svarbà veiksnys, kenkiantis þmoniø sveikatai besivystanèiose ðalyse ir per metus nusineðantis apie 1,6 mln. gyvybiø. Taigi mûsø kolegos diegia ne tik ðviestukiná apðvietimà, bet ir metalines krosneles apðildymui ir maisto gamybai. Ne bet kokia krosnelë tiks ðiam tikslui, ne bet kokià priims ir kalnø kaimelio gyventojai. Todël konstruojamos ir gaminamos ne tik apðvietimo sistemos, bet ir krosnelës, atitinkanèios vietinæ specifikà. Kai kurie reikalavimai krosnelëms aiðkûs: nedidelis svoris, ilgaamþiðkumas. Taèiau atsiranda ir labai specifiniø reikalavimø. Pavyzdþiui, paplotëlá iðkepus ant ugniakuro akmenø, jo kraðteliai paruduoja. Paplotëlius kepant ant pirmøjø á Nepalo kalnø kaimus atgabentø metaliniø krosneliø, kraðteliai neparuduodavo. Teko árengti oro cirkuliacijà keièianèià papildomà angà, kad paplotëliai atitiktø vietinius kulinarinius standartus. Taèiau kai kuriuos vietinius standartus bûtina keisti, ypaè vietines higienos normas, labai laisvai traktuojanèias gamtiniø reikalø atlikimo vietà. Paradoksalu, bet dauguma kaimø tokiame gamtos prieglobstyje kaip Nepalo kalnai labai kenèia nuo geriamo vandens uþterðtumo, kurá sukelia patys kaimieèiai. Dauguma vaikø ir moterø turi kirminø, serga ávairiomis su geriamu vandeniu patekusiø bakterijø sukeltomis ligomis.

Ávedus ðviestukiná apðvietimà atsiradusia galimybe mokytis skaityti nepasinaudos blogai besijauèiantys ligoniai. Taigi sveikatos apsauga irgi yra ðios bendros apðvietimo ir ðvietimo programos dalis. Nereikia uþmirðti ir to, kad visai apðvietimo árangai, jos instaliavimui reikalingoms statybinëms medþiagoms ir krosnims nugabenti á tà atokø kaimà yra vienintelis bûdas – malûnsparnis. Tai brangu. Á toká atokø kaimà atgabentas cementas praktiðkai tampa 15 kartø brangesnis nei sostinëje Katmandu. Reikia ið kaþkur gauti finansavimà, susiorganizuoti malûnsparniø transportà. Be to, projekto vykdytojai turi mokëti vietinæ kalbà, þinoti vietinius paproèius, kad neuþgautø kaimieèiø religiniø jausmø, nepaþeistø tradicijø, kad kaimo seniûnas tokiai veiklai pritartø, kad neprieðtarautø þyniai, kad þmonës á ðià veiklà þiûrëtø palankiai. Tokiø inþinieriø, logistø ir diplomatø viename asmenyje yra nedaug, bet yra. Be tokiø þmoniø jokios technologijos nepadëtø ðviestukus panaudoti atokiø kaimø apðvietimui, o tokiø þmoniø neatsirastø be stiprios asmeninës nuostatos. Galbût dël tokio unikalaus profesiniø ir asmeniniø savybiø derinio Alex Zahnd praneðimas ðiø metø spalá Vilniuje vykusiame projekto ENLIGHTEN seminare sulaukë didþiausio ðio seminaro dalyviø susidomëjimo. Taèiau tokie pasiðventæ savo misijai savanoriai ið

Ðviesos reikia visiems iðsivysèiusiø ðaliø gali tik suteikti pradiná impulsà ðviestukinio apðvietimo diegimui, bet jokiu bûdu neatneð ðviesos á kas ketvirtà bûstà visame pasaulyje. Ðià misijà turi priimti tø ðaliø, kuriose elektrinis apðvietimas vis dar yra problema, þmonës. Pats A. Zahnd, septynerius metus su savo ðeima pragyvenæs Nepalo kaimuose, dabar vadovauja nevalstybinei organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – uþtikrinti, kad ðviestukinio apðvietimo diegimas Nepale nenutrûktø. O tam reikalingos nepalieèiø þinios, patyrimas. Todël tikimës, kad ðiltai sëdëdami Saulëtekio alëjos treèiajame korpuse, kvëpuodami gaiviu Antakalnio puðynø oru ir kurdami metodines priemones bei elementarià eksperimentinæ mokymo árangà Katmandu universiteto studentams ir mes ðiek tiek prisidedame prie to, kad ðviesa pasiektø kuo daugiau planetos gyventojø.

tyrinëjimai Prof. Birutë GALINIENË

psirûpinimas bûstu yra vieno ið bûtiniausiø poreikiø patenkinimo procesas, ne tik darantis átakà gyvenimo lygiui, bet ir lemiantis ekonominius, socialinius ir demografinius procesus, susijusius su þmogaus teisiø garantijomis bei þmogiðkøjø iðtekliø iðsaugojimu bei ugdymu. Taèiau pereinamojo laikotarpio valstybëse (tarp tokiø yra ir Lietuva), siekianèiose savo ekonominio iðsivystymo lygiu priartëti prie Europos Sàjungos vidurkio, ðis procesas nëra sklandus ir daþnai sunkiai paaiðkinamas. Per pastaruosius kelerius metus vienas ið labiausiai pastebimø veiksniø, pakeitusiø Lietuvos NT rinkà, buvo staigus NT kainø augimas. Su kuo gi tai siejama? Ar ámanoma adekvaèiai ávertinti nekilnojamojo turto (mûsø atveju bûsto) rinkos bûklæ, numatyti pagrástus rinkos ir rinkos kainø pokyèiø prognozavimo instrumentus?

Bûsto rinkos raida NT rinkos raida Lietuvoje skirstoma á kelis etapus. Pirmasis (1992–2002 m.) sietinas su komercinës paskirties nekilnojamojo turto aktyvesne rinka. Ðiame deðimtmetyje nekilnojamojo turto rinkos dalyviai orientavosi á prekybos centrø, biurø ir multifunkciniø pastatø statybà. Tai lëmë rentabilesnës ir lengviau prognozuojamos komercinës paskirties NT sàlygos, didelis ðiuolaikiðkø patalpø verslui stygius ir pasikeitæs verslininkø poþiûris á klientø aptarnavimo sàlygas, darbo ir verslo aplinkà. Antrajam etapui (2002–2005 m.) bûdingas gyvenamosios paskirties NT paklausos au-

Bûsto rinka Gyvenimo kokybæ sàlygoja daugelis dalykø – ekonominis ðalies iðsivystymas, tvirti socialiniai ryðiai, saugumas, gera asmeninë sveikata, pozityvi aplinka ir kt. Daugelis gyvenimo kokybæ lemianèiø veiksniø paprastai siejami su nekilnojamuoju turtu (toliau – NT) ir pirmiausia su gyvenamuoju bûstu, t. y. privaèia erdve ir jo aplinka – vieðàja erdve.

gimas. Ðá laikotarpá NT rinkos bei bankø analitikai daþnai pavadindavo NT rinkos „perkaitimo“ laikotarpiu. NT rinkoje buvo stebimas per daug spartus, daþnai nepagrástas kainø kilimas. Trejus metus ið eilës NT kainos augo 30– 50%. NT kainø ðuolá lemia tiek objektyvûs veiksniai – makroekonominiai (gerëjanèios bûsto kreditavimo sàlygos, darbo uþmokesèio augimas, ûkio plëtros tempas ir kt.), tiek subjektyvûs – spekuliatyviniai veiksniai. Treèiasis etapas (2005 m. antroji pusë – 2006 m. pradþia) – bûsto rinkos apogëjus. Ðis etapas siejamas su laukto euro átaka, statybø brangimu ir darbo jëgos trûkumu, Lietuvos gyventojø emigracija ir uþsienyje uþdirbtø pinigø investavimu Lietuvoje, maþëjanèia sklypø pasiûla ir kt. 2005 m. Lietuvos NT rinkos augimas pasiekë rekordà. Vidutinis butø kainø augimas didþiuosiuose ðalies miestuose siekë apie 50%, o kai kuriuose segmentuose – net 120% per metus. Ketvirtasis etapas (pra-

sidëjæs nepasiteisinus euro lûkesèiams) – tai NT rinkos stabilizavimosi etapas. Pastaràjá deðimtmetá bûsto kainos kyla ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio ðaliø, augimo tempais ir trukme paneigdamos daugelio analitikø prognozes. Lietuvos bankø analitikø duomenimis, nuo 1996 metø kainos euro zonoje padidëjo daugiau nei 30%, JAV – 50%, o Didþiojoje Britanijoje – 115%. Vëlesniais metais nekilnojamojo turto kainø augimo tendencijos atsirado ir naujose ES narëse. 2005 m. Latvijoje padidëjo 55%, Lietuvoje – 40%, Estijoje – 28%, Danijoje – 22%, Ispanijoje – 18%, Prancûzijoje – 17%, Jungtinëje Karalystëje – 14% ir t. t. Svyravimai bûsto rinkoje jau nieko nestebina, taèiau paskutinis kilimo laikotarpis yra iðskirtinis. Kainø augimo mastai, trukmë ir tai, kiek ðaliø palietë ði NT karðtligë, neturi istoriniø precedentø. Pirmà kartà per pastaruosius trisdeðimt metø NT kainos pastebimai atitrûko

Vieno m2 buto kainos vidurkis Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje (Lt/m2) Ðaltinis: UAB „Ober-Haus“ duomenys Senos statybos name gyvenamajame rajone Naujos statybos name gyvenamajame rajone Miesto centre

Lietuvoje nuo ekonominio (verslo) ciklo: pavyzdþiui, euro zonos ekonomika auga vangiai, o NT kainos nesustodamos kyla á virðø. Ðios situacijos prieþasèiø analitikai siûlo ieðkoti rekordiðkai þemø palûkanø normø, finansavimo sàlygø pagerëjimo bei finansiniø rinkø liberalizavimo derinyje. Taèiau kainø augimui nesibaigiant kyla abejoniø, ar nesivadovaujama vien spekuliaciniais motyvais, skubant prisipirkti turto ir tikintis vëlesnio pabrangimo.

Bûsto rinkos kitimo Lietuvoje veiksniai Vargu ar galëtume ávardinti tam tikrà specifikà, bûdingà tik Lietuvai. Visose ðalyse bûsto kainø ðuolá lemia ir objektyvûs, ir subjektyvûs veiksniai. Be abejonës, prioritetas tenka fundamentaliems veiksniams, kuriuos apibûdina makroekonominiai ðalies rodikliai, jø kitimo tendencijos. Lentelëje puslapio apaèioje pateiktos pagrindiniø makroekonominiø rodikliø kitimo tendencijos Lietuvoje. NT rinkos augimui geras sàlygas sudaro realus BVP augimas, kuris kelis kartus virðija euro zonos rodiklá, ir darbo uþmokesèio didëjimas. Lietuvai, palyginti su euro zona, bûdingos itin þemos palûkanø normos, palankios kre-

ditavimo sàlygos, taikomos ávairios mokesèiø lengvatos (pavyzdþiui, pajamø mokesèio lengvata) norintiems ásigyti bûstà. Vis dëlto, palyginti su ES vidurkiu, bûsto paskolø skvarba mûsø ðalyje dar maþa. Kitose Vakarø Europos ðalyse 60–70% bûsto ásigyjama paëmus paskolà. Baltijos ðaliø bûsto paskolø apimtys dar labai atsilieka nuo kitø ES ðaliø. Lietuvos bankininkø teigimu, paskolø rinka toliau sparèiai augs, juolab kad Lietuvoje bûsto paskolø sàlygos yra vienos geriausiø Europoje. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 117 valstybiø sàraðe Lietuva pagal paskolø prieinamumà uþima 5 vietà. Be to, Lietuvos bankai suteikia paskolas net 40 metø, nors kitose ðalyse numatyta 25–30 metø riba. Lietuviams, pasiryþusiems pasiskolinti ið bankø, reikia maþiau savø lëðø, o kai kuriems jø suteikiamos ðimtaprocentinës paskolos. Taèiau reikia nepamirðti, kad palûkanø normø maþëjimo dugnas jau pasiektas ir prasideda jø kelias aukðtyn. Europos centrinio banko padidinta bazinë palûkanø norma ir rinkoje plintanèios kalbos apie Lietuvos bankø ketinimà grieþtinti paskolø iðdavimà gali ateityje lemti bûsto paklausos pokyèius. Bûsto rinkos kainø ðuolá lemia akivaizdus atotrûkis tarp paklausos ir pa-

siûlos. Taigi, ar pakankamai statoma Lietuvoje? Akivaizdu, kad nepakankamai. Lietuvoje daugiau kaip treèdalá viso ðalies gyvenamojo fondo sudaro seni pastatai. Be to, vienam gyventojui vidutiniðkai tenka beveik perpus maþiau naudingo ploto nei Europos Sàjungos ðalyse senbuvëse. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie statybos bumà, taèiau dabartiniai statybos mastai neprilygsta sovietmeèio statybø apimtims. 2004 m. ðalyje pastatytø butø skaièius tik priartëjo prie 1994 m. lygio. Kokios prieþastys lëmë tokià situacijà? Paþymëtina, kad Lietuvoje gana sudëtingos ir ilgai trunkanèios teritorijø planavimo procedûros, iðlieka nuosavybës teisiø á gyvenamuosius namus atkûrimo problema, lëtos statybos leidimø iðdavimo procedûros, trûksta darbo jëgos statybos sektoriuje, lëtas kai kuriø ðalies rajonø detaliøjø ir bendrøjø planø tvirtinimas, lemiantis þemës sklypø trûkumà rinkoje. Neretai analitikai þiniasklaidoje reiðkia ávairias nuomones apie bûsto rinkà ir joje vykstanèius procesus, kurie daþniausiai ávardinami kaip nekilnojamojo turto kainø burbulas. Nekilnojamojo turto kainø burbulas turi pasiþymëti staigiu spekuliatyviu nekilnojamojo turto vertës didëjimu, kai didëjanèios kainos sukuria tolesnio didëjimo lûkesèius ir taip yra pritraukiama dar daugiau rinkos dalyviø, kurie bûstà ásigyja perpardavimui, ir kainø lygis pasiekia ekonomiðkai ir socialiai nepagrindþiamas aukðtumas. Remiantis nekilnojamojo turto agentûrø ir statybos bendroviø, spekuliuojanèiø naujo bûsto rezervavimo teise, duomenimis, ypaè iki tikëto euro ávedi-

Ðaltinis: Lietuvos ekonominë ir socialinë raida 2006/10. Statistikos departamentas. 2001

2002

2003

2004

2005

2005 palyginti su 2000 proc.

Rodikliai

2000

Bendrasis vidaus pr oduktas (BVP), produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt BVP,, tenkantis vienam gyventojui, BVP veikusiomis kainomis, Lt

45673,8 48584,6 51971,2

56804,0 62586,7 71200,1 155,9

13052

13956

14981

16445

18217

20854

159,8

Ðalies ûkio darbuotojø vidutinis mënesinis neto darbo uþmokestis, Lt Materialinës investicijos, mln. Lt Pastatyta naujø butø

692,2

699,4

728,4

786,4

835,5

916,7

132,4

6553,1 4367

7824,0 3696

8124,3 4470

8677,7 4530

10096,8 12186,0 185,9 6804 5933 135,8

Pastatytø naujø butø naudingasis kv.. m. plotas, tûkst. kv Vidutinë paskolø litais palûkanø proc. norma (metø pabaigoje), pr oc.

498,8

376,0

451,5

482,6

699,1

651,6

11,03

8.13

6,08

5,07

5,67

4,70

130,6

tyrinëjimai mo buvo pakankamai daug ir jie galëjo bûti rezervavæ net iki 25 procentø rinkoje siûlomø naujos statybos butø. Didëjanti spekuliantø dalis – neigiamas reiðkinys, nes dël to ne tik nepagrástai iðauga paklausa, bet ir perpardavinëtojø rankose uþðaldoma dalis NT. Taèiau euro ávedimo atidëjimas ðias tendencijas gerokai pakoregavo. Në vienoje euro zonos valstybëje euro ávedimo faktas neturëjo aiðkios átakos nekilnojamojo turto, visø pirma bûsto, kainoms. Lietuvoje euro ávedimas lûkesèius átakojo perdëtai teigiamai. SEB Vilniaus banko prezidento patarëjo dr. G. Nausëdos þodþiais tariant, euro ávedimo atidëjimas sugràþino NT rinkà á „sveiko proto“ kelià ir iðryðkino ekonominiø veiksniø vaidmená. Perspektyvoje NT rinkos plëtrà ið esmës lems fundamentalûs veiksniai: naujo bûsto, kitos paskirties NT pasiûlos pokyèiai; paskolø palûkanø normø dydis; atlyginimø, kitø pajamø augimo tempai; nedarbo lygio pokyèiai ir kt. Lietuvos bûsto rinkà veikia ir tarptautinë bei vidaus migracija, demografinë ðalies padëtis. Ekonominiai emigrantai rinkoje vis aktyvesni. Uþsidirbæ pinigø uþsienyje jie vis daþniau siekia ásigyti turto gimtinëje norëdami pelningai investuoti laisvas lëðas. Daþniausiai perkami naujos statybos butai ir sklypai namams statyti. Statistikos departamento duomenimis, 2001–2005 metais ið Lietuvos emigravo 56 100 (oficiali emigracija) pilieèiø, ið jø 2005 m. – 15 571.

Kitos Baltijos valstybës Lietuvà lenkia ir pagal vidutiniðkai vienam gyventojui tenkantá naudingà plotà. Erdviausiai gyvena estai, ið kuriø vienam gyventojui tenka 28,2 m2, o lietuviai ir latviai gyvena susispaudæ – atitinkamai jiems tenka 23 m2 ir 23,9 m2. Pagal ðá rodiklá Estija yra labiausiai priartëjusi prie ES ðaliø vidurkio, siekianèio 40 m2 vienam gyventojui. Patogiausiai ir erdviausiai gyvena danai, ið kuriø kiekvienas turi uþëmæs 52 m2. Tik ðiek tiek maþiau ploto tenka Liuksemburgo, Ðvedijos ir Olandijos gyventojams. Lietuvoje yra dideli bûsto poreikio patenkinimo regioniniai skirtumai. Kaimo gyventojø apsirûpinimo gyvenamuoju plotu lygis yra gerokai aukðtesnis nei mieste. Ið didþiøjø miestø Kauno ir Panevëþio gyventojø apsirûpinimas gyvenamuoju plotu yra didesnis nei vidutiniðkai ðalyje. Lietuvos miestuose dauguma gyventojø yra ásikûræ daugiabuèiuose namuose, o ES ðalyse pirmenybë teikiama in-

Gyvenamojo ploto nuomos rinkos pasiûlos struktûrà Lietuvoje suformavo tai, kad hiperinfliacijos ir finansiniø institucijø nestabilios veiklos laikotarpiu nekilnojamojo turto, ypaè bûsto, pirkimas tapo patikimiausia gyventojø pajamas apsauganèia investicija á turtà, kurá galima iðnuomoti, o esant gyvenamojo ploto deficitui, parduoti. Taèiau Lietuvoje bûstu já nuomodami rinkoje apsirûpina tik 8–10% namø ûkiø. Gyvenamojo ploto nuoma po privatizacijos netapo legaliu ir valstybës remiamu verslu, nes daugelis bûsto nuomos rinkoje veikianèiø subjektø slepia nuo valstybës savo veiklà ir ið ðios veiklos gaunamas pajamas.

dividualiam namui, kuris ðiuo metu Lietuvoje dar vis laikomas prabangos dalyku. Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojø gyvena nuosavame, o ne iðsinuomotame bûste (pagal gyventojø, gyvenanèiø nuosavame bûste, dalá Lietuva pirmauja tarp ES nariø). Lietuva – 98%, Rumunija, Bulgarija – po 97%, Estija – 85%, Latvija, Ispanija – po 83%. Maþiausiai Ðveicarija – 43%, Ðvedija, Èekija – po 49%, Jungtinë Karalystë – 74%.

rint suþinoti, ar jie gali ápirkti bûstà, ES ðalyse yra skaièiuojamas bûsto kainø áperkamumo indeksas. Jis apskaièiuojamas imant vidutines butø, parduodamø antrinëje rinkoje, kainø uþ m2 (vidutiniu butu laikomas 2 kambariø 55 m2 bendrojo ploto butas) ir vidutinio bruto darbo uþmokesèio santyká ðalies sostinëje. Lietuvoje NT kainos kyla gerokai sparèiau nei atlyginimai: 2003 m. vasarà vieno kambario butas Vilniaus mie-

Ar bûstas áperkamas? Pastaruoju metu vis daþniau diskutuojama, ar bûstas yra áperkamas vidutines pajamas gaunanèiam gyventojui? Vidutinio darbo uþmokesèio dydis parodo, kiek þmonës uþdirba, taèiau no-

Kaip gyvename ir kaip atrodome ES erdvëje? Lietuva, kur tûkstanèiui gyventojø vidutiniðkai tenka 2 nauji butai, dar gerokai atsilieka nuo kitø ES ðaliø, kur statybos mastai yra du tris kartus spartesni. Lietuvà lenkia ir kaimynës – Estija (2,3), taèiau mes ðiek tiek lenkiame Latvijà (1,6). Mûsø ðalis prie ES lygio turëtø priartëti per artimiausià deðimtmetá, taèiau tik tuo atveju, jeigu kasmet bus pastatyta apie 12–15 tûkst. butø per metus. Visoje iðsiplëtusioje ES vidutiniðkai tûkstanèiui gyventojø tenka 431 butas, nors senbuvëse bendrijos ðalyse ðis rodiklis siekia 462. Lietuva, kur tûkstanèiui gyventojø tenka 375 butai, atsilieka ir nuo Latvijos (417), ir nuo Estijos (460).

gamajame rajone kainavo apie 70 tûkst. Lt, o paëmus atitinkamà paskolà 25 metams, mënesinës ámokos bankui sudarë vidutiniðkai 380 Lt arba apie 45% vidutinio neto darbo uþmokesèio. 2005 m. gruodá analogiðkas butas kainavo jau apie 160 tûkst., o mënesinës ámokos dydis siekë 850 Lt, arba apie 80% vidutinio neto darbo uþmokesèio. Lietuvos atveju minëto rodiklio taikymà riboja tai, kad bûstø kainø istorija yra trumpa. Lietuvos bûsto rinka nëra informatyvi: Lietuvoje, prieðingai nei daugelyje kitø ðaliø, nëra sudaromas oficialus bûsto kainø indeksas. Todël nenuostabu, kad taip iðsiskiria rinkos dalyviø ar net analitikø nuomonës dël bûsto kainø ekonominio pagrástumo. Viena vertus, tai apsunkina galimybes atlikti patikimà ekonominæ analizæ bei pateikti pasiûlymus ekonominei politikai formuoti. Kita vertus, tai trukdo rinkos dalyviams ir sudaro sàlygas formuotis daþnai minimam kainø burbului, kadangi nëra patikimø duomenø ekonominiams sprendimams priimti.

Bûsto rinkos aktyvumas ir kokybë Staigus nekilnojamojo turto rinkos kilimas tiek kainø, tiek paklausos prasme neskatina gerinti kokybës. Dominuoja greita statyba: monolitinis perdengimas, kolonos, stiklo fasadas ir pan. Kiek ilgai tokie statiniai uþtikrins ðiluminæ varþà, kiek jie priimtini garso izoliacijos poþiûriu, kaip jie pritaikyti prie aplinkos – á ðiuos klausimus galima atsakyti tik eksploatuojant pastatà. Rinkos aktyvumas miestuose skatina tankinti uþstatymà. Vis opesnës tampa automobiliø parkavimo, bendrø erdviø ir atskiro objekto (individualybës) sàveikos, o daugeliu atvejø ir vieðojo bei privataus intereso sàlyèio problemos. Vartotojas visada siekia gauti ne tik konkretaus privataus objekto kokybæ, bet ir aplinkos kokybæ, ir pasiruoðæs uþ jà atitinkamai mokëti. Aplinkos vertybës, egzistuojanèios uþ privaèios ar individualios erdvës, yra ypatingos. Jos turi ne tik tiesioginës ekonominës naudos, bet

ir ekologiná bei estetiná aspektus. Jei miesto vystytojai, planuotojai, investuotojai neskiria dëmesio vieðajam interesui, kenèia ir privatus interesas, ir turto kokybë. Kasmet 215-oje pasaulio miestø atliekamas tyrimas, kuriuo bandoma iðsiaiðkinti, kuriame pasaulio mieste gyvenimas yra kokybiðkiausias. Iki ðiol geriausiu gyvenimui miestu pripaþástamas Ciurichas. Vilnius ðiame sàraðe yra 84-tas. Lietuvos sostinës gyvenimo kokybë vertinama geriau nei Varðuvos (88 vieta), Talino (98 vieta) bei Rygos (101 vieta), taèiau kiek prasèiau nei Prahos (79 vieta) (Navickaitë R., Gumuliauskienë J. Gyvenimo kokybës siekimas – pagrindinis Lietuvos bûsto rinkos variklis // Namas ir að, 2004, Nr. 11, p. 90–91). Aplinkos turtas neperkamas ir neparduodamas rinkoje. Jis paprasèiausiai turi bûti ðalia ir rinkos dalyviø yra atitinkamai ávertinamas. Tokio ávertinimo iðraiðka yra vis aktyvesnis Lietuvos didmiesèiø gyventojø verþimasis á graþias priemiesèiø zonas, kurortinius miestus.

Real Estate Market in Lithuania Prof. Birute Galiniene

The quality of life is facilitated by a number of factors: economic development of the country, social relations, security, personal health, environment and others. The majority of factors determining the quality of life are related to the real estate, i. e. to the private living space and its environment, the public space. Real estate ownership not only influences the living standards, but also defines economic, social and demographic processes, which guarantee the protection of human rights, sustainability and development of human resources. In the past five years the increase of private property prices in Lithuania has been exceptional and hardly motivated by the fundamental economic factors or

general tendencies of their change. Property prices have dramatically deviated from the economic (business) cycle: the economy of the country has grown at a much slower pace than the market prices of real estate. As factors to be considered, analysts propose the record low interest rates, improvement of mortgage conditions, the liberalization of financial markets, as well as the dominant speculative market trends, direct foreign investment into local real estate, the gap between real estate demand and supply, etc. In all countries the steep rise in prices is facilitated by both objective (fundamental) and subjective factors. Undoubtedly the emphasis in Lithuania is on the fundamental factors, i. e. the sup-

ply of newly built real estate, standard interest rates, increase of GDP, growth of salaries and other types of income as well as changes in unemployment tendencies. On the other hand, given Lithuania’s specific historic experience, cultural heritage and mentality, the fundamental factors may be qualified by specific factors, such as a relatively greater emigration scale in comparison with other post-Soviet countries, anticipatory speculative actions in real estate market before the introduction of the Euro, administrative restrictions which create adverse conditions in real estate development sector, etc. Thus due to the abovementioned reasons the assessment of change in real estate market prices is merely hypothetical.

tyrinëjimai Prof. Danutë GAILIENË 2000–2003 m ilni m.. V Vilni ilniaaus univ univeersitet oK linikinës p si ch ologij os k aeto Klinikinës psi sich cho ogijo katedr ar tu su L edraa k kar artu Liietu etuvvos gyv gyveentojø os ttyr yr im o genoci do ir re zis imo rezis zisttencij cijo yrim ocid sijø p sice ntr u ttyrë yrë po litiniø rep re politiniø repre resijø psicen tru aliniu dar iniu aip ch osoci ocialiniu aliniuss pa pad ariniu iniuss. T Taip cho pa tlikt yr im eki an patt aatlikt tliktaas ttyr yrim imaas si sieki ekian antt áv áveertin ti vyrø, 119 979–1 989 m et ais aatlitlitinti 79–1989 met etais ku siø p al omàjà k ar o ttar ar nybà kusiø prriv ival alo kar aro arnybà sovi etinëj ar iu omenëj ar vietinëj etinëjee k kar ariu iuo nëjee ir k kar ariiavu siø A vusiø Affganis anisttan anee, tr traauminá pa pattyrimà ir jjo o pa dar iniu pad ariniu iniuss.

Politiniø represijø patirtis XX a. viduryje Lietuvos nepriklausoma valstybë þlugo. Per penkiasdeðimt metø, nuo 1940 iki 1990 m., Lietuva patyrë vienà po kitos sovietø, naciø ir antràjà sovietø okupacijà bei aneksijà. 1940–1953 m. daugiau nei milijonas, t. y. apie 30 proc. Lietuvos gyventojø buvo nuþudyta, iðtremta, ákalinta, priversta emigruoti (Anuðauskas, 1996). Kraðte plito pasyvumas ir savidestruktyvi elgsena (alkoholizmas, saviþudybës). Politinës represijos buvo nukreiptos pirmiausia prieð socialiai, politiðkai ir ekonomiðkai aktyviausius visuomenës narius ir jø ðeimas. Represuotieji – politiniai kaliniai ir tremtiniai – patyrë daug smurto ir kanèiø, neteko namø, ðeimø. Net pasibaigus ákalinimo ar tremties laikui, likusieji gyvi

Ar lietuviø tauta labai traumuota?

daþniausiai buvo ir toliau persekiojami (tuo sovietiniø represijø aukos skiriasi nuo naciø aukø, kuriuos persekioti nustota pasibaigus karui). Okupacinë valdþia suprato, kad laisvai màstantys þmonës ir toliau kelia grësmæ reþimui, todël daugeliui politiniø kaliniø ir tremtiniø gráþti á Lietuvà buvo uþdrausta. Jie bûdavo priversti apsigyventi Rusijoje arba stengdavosi atsidurti kuo arèiau Lietuvos – Latvijoje, Kaliningrado srityje. Net ir gráþæ á Lietuvà, daugelis negalëjo susirasti darbo ir nuolatinës gyvenamosios vietos, nes buvo laikomi „liaudies prieðais“ ir „banditais“. Jie buvo priversti slëpti savo praeitá, nes bûdavo persekiojami ne tik jie patys, bet ir jø vaikai (pvz., jiems neleisdavo studijuoti). Mes, gráþæ ið lageriø, ir toliau gyvenom kaip kokiam suspaustam slëgy, suspaustoj kameroj, ir taip – dvi trys kartos. Visas mûsø traumø bagaþas, tolimesnio gyvenimo ir prisitaikymo problemos sunkiai slëgë ir mûsø artimuosius. (Stasiðkis, 2002) Dabar Lietuvoje gyvena apie 53 tûkstanèiai þmoniø, oficialiai pripaþintø nukentëjusiaisiais pagal Lietuvos Respublikos asmenø, nukentëjusiø nuo 1939– 1990 metø okupacijø, teisinio statuso ástatymà.

Politiniø represijø poveikis aukø sveikatai 2000–2003 m. Vilniaus universiteto Klinikinës psichologijos katedra kartu su Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centru tyrë politiniø represijø psichosocialinius padarinius (Gailienë, Kazlauskas, 2004). Ið viso tyrime dalyvavo apie 1500 represuotø asmenø. Kontrolinæ grupæ sudarë to paties amþiaus represijø nepatyræ þmonës. Ádomu, kad apklausoje sutiko dalyvauti net 80 proc. pakviestø represuotøjø. Tai rodo, kad jie nori kalbëti apie savo patirtá, svarbià iki ðiol. Nors kontrolinæ grupæ sudarë taip pat sovietiná reþimà kentæ asmenys, tyrimo rezultatai rodo, kad tiesiogiai patyræ politines represijas yra daug labiau traumuoti þmonës. Jø trauminë patirtis þymiai sunkesnë nei kontrolinës grupës:

1 pav. Politiniø kaliniø ir kontrolinës grupës asmenø patirtys jie iðgyveno kur kas daugiau kankinimø, grasinimø, paþeminimø, gyvybei grësmingø situacijø. Pavyzdþiui, kankinimus patyrë beveik 74 proc. politiniø kaliniø ir tik 5 proc. kontrolinës grupës asmenø, persekiojimus – atitinkamai 59,8 proc. ir 7,6 proc. (1 pav.) Net pasibaigus oficialiam ákalinimo ir tremties laikui represuotieji deðimtmeèius negalëjo gráþti á Lietuvà, o gráþæ buvo priimami labai prastai (ið jø tik 7 proc. prisitaikë palyginti gerai). Represijos sutrukdë jiems siekti numatytø profesiniø ir mokslo tikslø (83 proc.), pakenkë jø sveikatai (87 proc.), dauguma per represijas neteko savo artimøjø (55 proc.). Gulago lagerius ir tremtá iðgyvenæ þmonës yra prastesnës sveikatos nei represijø nepatyræ asmenys. Palyginti su to paties amþiaus represijø nepatyrusiais asmenimis, jie daþniau patiria trauminiø prisiminimø proverþius, sapnuoja koðmarus, daþniau iðgyvena liûdesá, vieniðumà, nuolatinæ átampà. Dël patirtø sunkiø traumø dalis nukentëjusiøjø yra labiau nepasitikintys, jautresni, jauèiasi paþeminti. Daugiau jø yra mëginæ þudytis. Bendraujant su represuotais asmenimis reikëtø turëti daug kantrybës

ir takto. Ypaè reikðmingas jiems yra pagarbus jø kanèiø pripaþinimas.

Stiprybës ðaltiniai Taèiau negalima sakyti, kad visi nukentëjusieji bûtinai yra ligoti, sutrikæ þmonës. Dauguma represuotøjø, net ir patyræ sunkiausias traumas, gyvena visavertá gyvenimà, sukûrë ðeimas, uþaugino vaikus, yra ðviesûs ir tvirti þmonës. Beje, ðeima kai kuriems ið jø yra ypaè svarbi – politiniø kaliniø grupëje iðtuokø skaièius beveik tris kartus maþesnis nei kontrolinëje. Mûsø tyrimas parodë, kad tikëjimas Dievà, dvasinës vertybës, tarpusavio solidarumas, kanèios áprasminimas represuotiems þmonëms buvo labai svarbûs veiksniai, padedantys iðtverti sunkumus. Buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai labai daþnai pasakoja, kad kalëjimuose ir tremtyje juos palaikë tikëjimas Lietuvos iðsilaisvinimu ir tikëjimas savo moraliniu pranaðumu prieð okupantus. Politinis aktyvumas ir politiniai ásitikinimai, bendravimas su kitais nukentëjusiaisiais jiems ir ðiandien yra svarbus stiprybës ðaltinis.

„Tyrimas parodë, kad tikëjimas Dievà, dvasinës vertybës, tarpusavio solidarumas, kanèios áprasminimas represuotiems þmonëms buvo labai svarbûs veiksniai, padedantys iðtverti sunkumus.“ 17

tyrinëjimai Afganistano karo veteranai ir po daugelio metø sapnuoja koðmarus Dar viena ypatingus sunkumus patyrusiø þmoniø grupë Lietuvoje – vadinamieji „afganai“. 1979–1989 metais Afganistane vyko karas tarp mudþahedø (musulmonø partizanø) ir Afganistano prosovietinës vyriausybës, kuriai „padëjo“ Sovietø Sàjungos kariuomenë. Lietuvos Afganistano karo veteranø organizacijos duomenimis, ðiame kare buvo priversti dalyvauti ir apie 5 tûkst. Lietuvos vyrø. Visi jie tuomet atliko privalomàjà karo tarnybà ir dauguma á Afganistanà vyko ne savo noru. Karas Afganistane truko deðimtá metø, nusineðë daugelio jaunø vyrø gyvybes, daugelá suluoðino ir baigësi pralaimëjimu. Sovietiniais metais jis buvo slepiamas. Nepriklausomybæ atkûrusioje Lietuvoje ðio karo veteranai taip pat buvo ilgai ignoruojami (Lukðys, 2004). Atlikome tyrimà, siekdami ávertinti „afganø“ trauminá patyrimà ir jo padarinius (Domanskaitë-Gota ir kt., 2004). Tyrime dalyvavo 268 vyrai, 1979–1989 metais atlikæ privalomàjà karo tarnybà sovietinëje kariuomenëje. Jie sudarë dvi grupes: 174 vyrai, tarnavæ Afganistane per karà, ir kontrolinë grupë – 94 asmenys, karo tarnybà atlikæ SSRS teritorijoje. Tyrimo dalyviø grupës buvo reprezentatyvios, tolygiai pasiskirsèiusios pagal amþiø (vidurkis 40 metø), gyvenamàjà vietà ir kitus kintamuosius. Tyrimas atliktas praëjus vidutiniðkai 17 metø po vyrø sugráþimo ið Afganistano karo ir 18 metø – ið tarnybos Sovietø Sàjungos kariuomenëje. Tyrimas patvirtino, kad „afganø“ patyrimas yra daug sunkesnis nei kare nedalyvavusiø vyrø. Pavyzdþiui, net 94 proc. Afganistano kare tarnavusiø vyrø yra dalyvavæ ávairiose karinëse operacijose, tuo tarpu 99

proc. kontrolinës grupës vyrø nëra dalyvavæ jokiuose karo veiksmuose. Tyrimas parodë, kad net ir praëjus vidutiniðkai septyniolikai metø, 30 proc. Lietuvos „afganø“ turi potrauminio streso sutrikimà (karo nepatyrusiø, nors ir kariuomenëje tarnavusiø kontrolinës grupës vyrø – tik 2 proc.). „Afganai“ taip pat daþniau patiria depresijos ir nerimo simptomus, jiems daþniau kyla bendravimo sunkumø, miego sutrikimø (pavyzdþiui, naktiniø koðmarø), agresijos proverþiø.

Bet þinot, kas baisiausia, kad sugráþus niekas nesibaigë... Að ðaukdavau naktimis – beveik kiekvienà naktá, vaistai nepadëjo. Tai, kà ten iðgyvenau, nepaliko manæs ir èia – naktá að klajodavau tomis paèiomis vietomis, kur liko mano draugai, girdëdavau sprogimø garsus, þmoniø vaitojimus. Dienà taip pat bûdavo sunku, net vaiko riksmas sugràþindavo á mûðio laukà. Koðmarai nesibaigë... Pradëjau gerti, tapau agresyvus... Daug metø praëjo, o að negaliu pamirðti – ðaudai þmones, nekaltus... jûs nesuprasit, kaip galima ðaudyti á nekaltus.... moteris, vaikus... o kà tu gali padaryti? Kitam to net ir nepapasakosi, kuris ten nebuvo... Gyvenom kaip kaþkokiam kitam iðmatavime: atrodë, dar truputis – ir pabusim ið to koðmaro, viskas taip baisu, kad negali bûti realu, tai negali bûti þmoniø pasaulis... Ne, negaliu að apie tai kalbëti... galvojau kad jau galiu, bet negaliu... (ið „afgano“ pasakojimo)

Okupacijos padariniai visuomenës dvasinei sveikatai Taigi atlikti tyrimai ðá tà mums pasako apie kai kurias mûsø visuomenës grupes, kentëjusias daugiausia. Ir apie tai, kad trauminiai iðgyvenimai ið tikro paveikia þmoniø psichosocialinæ bûklæ ne vieniems metams. Bet dar daug ko neþinome. Kaip paveikti represuotøjø vaikai, kurie irgi buvo persekiojami, spaudþiami? Kaip mus veikë ir veikia tai, kad okupuotame kraðte ilgus metus visi gyvenome dviguboje realybëje? Komunizmas nepripaþintas nusikalstama ideologija – nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Komunistiniø represijø psichologiniai padariniai labai maþai tyrinëjami. Sovietinis reþimas sukûrë natûralias sàlygas formuotis iðmokto bejëgiðkumo sindromui (Draguns, 1998), naikino þmoniø iniciatyvumà, atsparumà psichosocialiniam stresui ir gebëji2 pav. Saviþudybiø rodikliai (ðimtui tûkst. gyventojø) Lietuvoje ir Lenkijoje 1930–1950 ir 2002 m.

mà áveikti visuomeniniø pokyèiø keliamus iððûkius. Todël radikalios reformos atkûrus Nepriklausomybæ kai kuriems þmonëms buvo nepakeliamas stresas ir turëjo labai skaudþiø padariniø, kuriuos jauèiame iki ðiol. Daugelis visuomenës psichinæ, dvasinæ sveikatà liudijanèiø rodikliø (saviþudybiø paplitimas, alkoholio suvartojimas, „sovietinis“ mirtingumo modelis (Jasilionis, 2003) Lietuvoje labai blogi. Pavyzdþiui, saviþudybiø rodiklis nuo 1996 m. yra aukðèiausias pasaulyje. Beje, lygindami Lietuvos ir Lenkijos saviþudybiø rodiklius XX a. viduryje ir dabar (2 pav.), akivaizdþiai matome, kad Sovietø Sàjungos neuþimtai Lenkijai komunistinio reþimo padariniai buvo menkesni nei Lietuvai.

Pavojus – „aukos sindromas“ Betgi ðitaip galima ir pradëti perdëtai savæs gailëtis. Bûtent tai ir turëjome galvoje knygos „Sunkiø traumø psichologija: politiniø represijø padariniai“ moto pasirinkdami profesoriaus Vytauto Kubiliaus mintá: Ar neatëjo metas analitinei ir kritiðkai istorinei refleksijai – kas mes buvome ir kas esame? Gal turime þengtelëti toliau ið uþdaro lituanocentristinio apskritimo (kur mes patys svarbiausi) ir pamatyti save viso regiono ir visos Europos istorijos proceso verpetuose... Iðraðykime kuo autentiðkiau viskà, kà patyrëme Sibiro lageriuose ir partizanø bunkeriuose, bet nemanykime, kad buvome vienintelë XX a. totalitarizmo auka. Pasaulinë revoliucija ir imperinis didþiavalstybingumas varë ir tebevaro daugybæ tautø Golgotos keliu. Kanèios visuotinumas suteiktø lietuviðkam „kraujo laðeliui“ universalumo prasmæ, jei sugebëtumëm pamatyti savo kruvinas pëdas Sibiro sniege kaip nesibaigiantá istorijos koðmarà (V. Kubilius, Apie istorinæ savimonæ, Knygø aidai, 2003, 1–2, p.4) Taigi sàþiningai ávertinti savo istorijà ir jos padarinius turime patys. Nuotraukos ið Genocido aukø muziejaus archyvo

Is the Lithuanian Nation Very Traumatized? Prof. Danute Gailiene In the middle of the 20th century the independent State of Lithuania fell. In the course of 50 years, in the period 1940 -1990 Lithuania suffered from Soviet, Nazi and again Soviet occupation and was subsequently annexed. In the period 1940-1953 more than a million, i. e. approx. 30 percent of the inhabitants of Lithuania were murdered, exiled, imprisoned, or forced to emigrate. The repressed ones, political prisoners or exiles, went through considerable violence and suffering, lost their homes and families. Even after the completion of their imprisonment or exile sentences, the survivors would continue to be persecuted. It is this that distinguishes the victims of the Soviet repressions from those of the Nazi regime, since the persecution of the latter was over with the end of the war. The victims were treated as “enemies of the nation” and “bandits”, they had to keep silent about their past, as the repressions would extend onto their children as well. The Department of Clinical Psychology of Vilnius University, together with the Research Centre of the Genocide and Resistance Movement of the Citizens of Lithuania has carried out research in relation to some highly traumatized groups of individuals: political prisoners and exiled persons, as well as participants of war in Afghanistan. Though the focus groups included people who had endured the Soviet regime, the findings proved that the persons under ob-

servation were much more traumatized and that they were still coping with the psychosocial consequences of the traumas. In comparison with the persons who had not experienced repressions, those individuals would experience outbreaks of traumatic memories, nightmares, and states of depression, alienation, or continuous tension. Because of the heavy traumas some of the victims are less confident, more sensitive, they feel humiliated. 30 percent of Lithuanian “Afghans” have a post-traumatic stress disorder, while in the group of ex-servicemen who didn’t serve at war the disorder is registered at as low as 2 percent. The factors that have helped the victims to survive through the hardships are: trust in God, spiritual values, mutual solidarity and finding value in suffering. In general, the psychological consequences of Communist repressions are investigated on a small scale, as Communism has not been recognized as a criminal ideology either internationally or in Lithuania. It is obvious, however, that the spiritual health of society is still recovering from the impact of the regime. Its present status is reflected in the highest numbers of suicides in the world, very high rates of alcohol abuse, spread of violence, etc. Further investigation should be carried out, for instance, on what effects the repressions have had on families and children; the society should engage in more profound reflection on the impacts of recent historical traumas.

sveikata

Audiniø bankas – Jau kelerius metus VU Onkologijos instituto specialistai dirba ES ðaliø tyrëjø grupëse, kurios atlieka antrosios ir treèiosios fazës klinikinius tyrimus gydant vietiðkai iðplitusá plauèiø vëþá. Viena ið pagrindiniø prielaidø ðiems tyrimams vykdyti – navikø audiniø banko sukûrimas. Apie ðià biomedicinos naujovæ pasakoja VU Onkologijos instituto Vëþio biologijos laboratorijos vedëjas dr. Kæstutis SUÞIEDËLIS.

Vëþys – ne tik medicinos problema Jau seniai ásivyravusi nuomonë, kad vëþys nëra vien tik medicinos problema, o kartu ir biologijos. Apie vëþá labai daug þinome ið molekuliniø tyrimø. Deja, net ir turint daug þiniø apie molekulines prieþastis, sukelianèias vëþá, ði liga iki ðiol neáveikta. Þinoti, suprasti, kaip iðsivysto vëþys, ir pasiûlyti, kaip já iðgydyti, pasirodë visai ne tas pats. Ilgà laikà molekuliniai tyrimai buvo nukreipti á prieþastis, kodël atsiranda vëþys. Vëliau, deja, paaiðkëjo, kad tø prieþasèiø iðsiaiðkinimas dar neatskleidþia, kaip padëti pacientui. Laimë, ðiuo metu mes gyvename pogenominëje eroje.

Genomø iððifravimas leido sukurti naujas technologijas Genomas – þmogaus gyvybës informacija, uþkoduota kiekvienoje làstelëje. Iððifravus visà genomà paaiðkëjo, kad jame yra apie 30 tûkst. genø. Jie lemia làsteliø funkcionavimà. Skirtingose làstelëse veikia tik dalis genø, esanèiø genome. Todël, nepaisant to, kad visø làsteliø genomai vienodi, mes turime skirtingas làsteles: smegenø, odos, kaulø ir kt. Taip pat „perskaièius“ þmogaus ge-

þingsnis vëþio iðgydymo link nomà ir palyginus já su kitø gyvø organizmø genomais nustatyta, kad bûtent genø funkcionavimas, o ne genø struktûra lemia làsteliø ypatybes, tarp jø ir þmogaus. Atrodo, bûtø logiðka „perskaièius“ genomø sekas teigti, kad gyvename pogenominëje eroje. Vis dëlto svarbiausia prieþastis, kodël galime kalbëti apie pogenominæ erà, yra ta, kad genomø iððifravimas leido sukurti naujas technologijas, kurios labai paspartino ir atvërë naujus kelius biologijoje, medicinos moksluose, taip pat ir vëþio tyrimuose, davë pagrindà naujoms viltims iðgydyti vëþá.

Audiniø bankas – á pagalbà tyrëjams Naujos technologijos leidþia planuojant tyrimà tyrëjams nesirinkti, kokià làstelës dalá, kuriuos genus tirti, o tirti visà làstelæ ið karto, neabejojant, ar jis teisingai pasirinko objektà. Anksèiau neteisingai pasirinkus objektà tyrëjas suþinodavo, kad hipotezë buvo klaidinga, tik atlikæs tyrimà, o pakartoti jo negalëdavo, kadangi bûdavo sunaudota ið paciento organizmo paimta tiriamoji medþiaga. Tyrimui pakartoti reikëdavo laukti, kol gamta pasiûlys naujà tokià galimybæ. Pogenominës eros technologijos leidþia tirti ið karto visà làstelæ ir stebëti bei po tyrimo nustatyti, kokia gi làstelës dalis yra atsakinga uþ vienoká ar kitoká gydymo efektà ir kokia làstelës dalis yra atsakinga uþ vëþio atsiradimà. Vëþinëse làstelëse kai kuriø genø funkcijos, arba genø raiðka, yra kitokia negu normaliose làstelëse. Tyrëjai tà jau þinojo. Ðiandieniniø moksliniø tyrimø rezultatø dëka jau galime ðiek tiek individualizuoti pacientø gydymà. Pvz., nustaèius, kad paciento HER-2 raiðka pa-

didëjusi, galima tikëtis, kad gydymas herceptinu tokiam pacientui bus labai efektyvus. Deja, labai efektyviai gydomi herceptinu tiktai 50–25 proc. pacientø, pasiþyminèiø padidëjusia HER-2 raiðka. Kodël taip yra? Á ðá klausimà galëtume atsakyti atlikæ viso genomo arba globalius genomo raiðkos tyrimus. Neabejojame, kad dël kitø genø raiðkos skirtumø vienam pacientui gydymas herceptinu yra efektyvus, o kitam neveiksmingas. Turëdami pogenomines technologijas mes galime siekti ne tik atsakyti, kodël skirtingai reaguojama á gydymà, bet ir siûlyti, kaip pakeisti, modifikuoti gydymà pacientui, kuris gijo prasèiau. Sukûrus naujas technologijas tyrëjams nereikia spëlioti, kuris genas galëtø bûti atsakingas uþ vienà ar kità vëþinës làstelës savybæ. Jiems paprasèiausiai reikia tirti visà genomà, visus genus, ir tyrimo rezultatai atsakys, kuris genas lemia vëþines làstelës savybes. Taigi ðiandien, turint pacientus, kurie gyja skirtingai, nors jiems taikomas vienodas gydymas, mums nereikia spræsti, kas uþ tai atsakingas.

genominiø technologijø tyrimams reikalingi uþðaldyti navikiniai audiniai. Kitaip sakant, turi bûti sukurtas tokiø audiniø bankas.

Tikimasi, kad bus kaupiami visi navikai Ðaldytø navikiniø audiniø bankas yra labai þemos temperatûros (–800C) ðaldytuvas. Uþðaldymui reikalingas skystas azotas, nes navikinius audinius reikia uþðaldyti dar þemesnëje temperatûroje: –1800C. Vëliau uþðaldyti audiniai perkeliami saugoti –800C temperatûroje. Prieð uþðaldymà bûtina iðtirti, kiek vëþiniø làsteliø yra naviko audinyje, kuris uþðaldomas. Tam bûtinas bendradarbiavimas su Valstybiniu patologijos centru. Taigi ðiuo metu bendradarbiaujant dviem ástaigoms – VU Onkologijos institutui ir Valstybiniam patologijos centrui – kaupiami audiniai, kurie tinkami pogenominiø technologijø tyrimams. Pradëjome kaupti plauèiø, ðlapimo pûslës ir krûties navikø pavyzdþius. Ið mûsø kolegø uþsienyje patirties þinome, kad plauèiø navikus kaupti ypaè sudëtinga. Buvo pastebëta, kad plauèiø navikus reikia uþðaldyti ypaè greitai. Jeigu uþtrunkama ilgiau, uþðaldyti plauèiø navikai yra nebetinkami tyrimams. Taigi nuo plauèiø navikø mes ir pradëjome todël, kad norëjome sukurti metodà, kuris mums

E. Paukðtës nuotr.

Tereikia imti navikines làsteles, tirti ir palyginti, kuo jos skiriasi. Kai pacientas pradedamas gydyti, mes dar neþinome, kokia bus jo làsteliø reakcija á gydymà. Jeigu navikas bus iðoperuotas ir neturësime pasilikæ naviko medþiagos, tai, suþinojæ, kad vienas pacientas gijo geriau uþ kità, mes neturësime kà tirti. Ko reikia tokiems tyrimams, kai jau sukurtos pogenominës technologijos? Audiniø banko. Tyrimams naudojant pogenomines technologijas reikia turëti paciento audiniø (piktybinio naviko) medþiagà. Ðtai kaip viskas vyksta. Pacientai ateina á klinikà, jiems, jeigu ámanoma, skiriamas chirurginis gydymas, navikai iðoperuojami, o gydymo rezultatus, kaip minëta, mes suþinosime po pusës metø, o dar labiau tikëtina, kad po metø. Tik tuomet mes galësime tirti ir logiðkai aiðkinti, kà reiðkia vieno ar kito paciento genø raiðka, koká gydymo rezultatà lëmë vieno ar kito paciento genø raiðka. Kitaip tariant, neþinodami, koks yra gydymo efektas, mes tirtume iðoperuotus navikus neefektyviai, kadangi iðtyræ jø genø raiðkà neþinotume, kà reiðkia ðis rezultatas gydymui. Taigi, kaip minëjau, po metø mums reikëtø sugráþti ir tirti pacientø navikus. Navikinë medþiaga iki ðiol buvo saugoma Valstybiniame patologijos centre – parafino blokuose formaline fiksuoti audiniai. Deja, ðie audiniai netinkami pogenominiø technologijø tyrimams. Po-

VU Onkologijos instituto Vëþio biologijos laboratorijos vedëjas dr. Kæstutis Suþiedëlis (kairëje) ir Valstybinio patologijos centro gydytojas Raimundas Meðkauskas prie navikiniø audiniø ðaldiklio

leistø kaupti visus navikus (artimiausiu metu ketiname kaupti ir gimdos kaklelio, tiesiosios þarnos navikus). Þinodami, kad sugebame uþðaldyti tinkamus pogenominiams tyrimams plauèiø navikus, mes esame ásitikinæ, kad galësime kaupti bet kuriuos navikus.

Europos Sàjungos parama leis sustiprinti tyrimø bazæ Ðiuo metu Onkologijos institutas vykdo net tris Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramos projektus, kurie leis labai sustiprinti instituto tyrimø bazæ. Du projektai skirti bûtent pogenominiø technologijø infrastruktûrai kurti. Tai su Biochemijos institutu vykdomas proteominiø (visø làstelës baltymø) tyrimø infrastruktûros kûrimas ir su Vilniaus universitetu vykdomas projektas, kuris leis mums sukurti DNR mikrogardeliø tyrimø technologijos infrastruktûrà. Ði infrastruktûra leis tirti genø raiðkos pokyèius ne baltymø, bet RNR lygiu. Infrastruktûrà sudaro áranga tyrimui atlikti (DNR mikrogardelës gamybai – þmogaus genø fragmentø sukaupimo ant stiklo plokðtelës, mikrogardelës sàveikai su vëþiniø làsteliø komponentais) ir gautiems rezultatams analizuoti. Proteominës infrastruktûros projekto kûrimo metu Onkologijos institute bus sukurtas terminalas, kuriame bus paruoðti mëginiai baltymø analizei masiø spektrometru. Sukaupti pogenominëms technologijoms reikalingus ðaldytus audinius, susikurti infrastruktûrà mûsø institute, kuri leistø vykdyti pogenomines technologijas, mes tikimës jau 2007 metais. Todël dabar ir pradëtas kaupti ðaldytø audiniø bankas, tad turësime ne tik sukauptus audinius, bet ir klinikinæ informacijà apie pacientø gydymà. Vykdydami Europos Sàjungos paramos projektus, sukûræ tyrimø infrastruktûras, bûsime pasirengæ atlikti pogenominës eros tyrimus mûsø institute. Na, o jeigu jø ir nepavyks ið karto efektyviai atlikti, ðaldytø audiniø bankas mums leis veiksmingai bendradarbiauti su kolegomis uþsienyje, kurie jau naudoja pogenominio tyrimo technologijas, ir, bendradarbiaudami su kolegomis, ir patys iðmoksime naudoti ðias technologijas.

Parengta pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto laikraðtá „Onkologo puslapiai“

þvilgsnis Ona MACKONYTË Mokslo pasaulis nuo seno buvo vyrø veiklos sritis. Taèiau moterys ne tik nenusileidþia vyrams protiniais bei kûrybiniais sugebëjimais, bet daþnai juos ir lenkia. Nepaisant to, kad gyvename XXI amþiaus demokratiðkame pasaulyje, moterys vis dar turi árodinëti vyrams, jog yra gabios ir gali daug nuveikti. Kas lemia toká vyrø sieká dominuoti – baimë prieð moterá prarasti pozicijas ar nenoras pripaþinti moters gabumus, o gal tiesiog supratimo stoka? Kodël moteriai mokslininkei vis dar tenka iðgirsti: „Tu protinga, bet...“

Kodël mokslininkëms vyrai sako: „Jûs protingos, bet...“ 22

V. Naujiko nuotr.

Moterims trukdoma atsiskleisti Moteris negali savæs visiðkai realizuoti mokslinëje kûrybinëje sferoje. Apie tai byloja Europos Komisijos statistika, rodanti, kad tarp baigianèiø aukðtàsias mokyklas absolventø moterys sudaro daugumà, taèiau jø karjeros moksle perspektyvos gana menkos. Ypaè tai bûdinga tiksliesiems mokslams, kur moterys mokslininkës sudaro maþumà (apie 20 proc.). Apie nevienodas moterø ir vyrø galimybes tiksliuosiuose moksluose Lietuvoje byloja, pavyzdþiui, faktas, kad Lietuvoje iki ðiol nëra në vienos fizikës profesorës. Tuo tarpu sociologø duomenys rodo, kad jeigu moterø karjera vyktø taip kaip vyrø, moterø profesoriø ðioje srityje turëtø bûti daugiau nei deðimt. Tiksliøjø mokslø atstovës taip pat beveik nedalyvauja ir mokslo valdymo organuose. Moterø balsas negirdimas sprendþiant svarbius mokslo finansavimo klausimus, jos nedalyvauja formuojant mokslo politikà. VU Teorinës fizikos katedros docentë dr. Dalia Ðatkovskienë sako, kad kalbant apie moterø tiksliuosiuose moksluose problemà galima iðskirti dvi neigiamas tendencijas: jaunos ir gabios tiksliesiems mokslams mergaitës nesirenka mokslininkiø karjeros, o dalis jaunøjø mokslininkiø, nematydamos karjeros perspektyvø, ið viso palieka mokslà. Tyrimai, atlikti uþsienyje, rodo, kad gabiø tiksliesiems mokslams merginø motyvacijà silpnina ir maþëjantis ðio mokslo prestiþas bei visuomenëje gajûs stereotipai, jog merginoms ðie mokslai netinka. Dalia Ðatkovskienë sako, kad sovietiniais metais propaguota lyèiø lygybë – paplitæs teiginys, kad moteris gali rinktis bet kokià specialybæ: bûti lakûnë, traktoristë, mokslininkë, – padëdavo pritraukti gabias mergaites á tiksliuosius mokslus. Docentë gerai prisimena, kaip bûdama moksleivë daug kartø susiþavëjusi þiûrëjo tuomet garsø filmà „Devynios vienø metø dienos“, populiarinusá fizikà. Karinei pramonei tarnavusiø tiksliøjø mokslø pasiekimai lëmë jø aukðtà prestiþà, o tuo paèiu ir susidomëjimà mokslu. Pati Dalia Ðatkovskienë mokykloje buvo gabi literatë ir á fizikà nuëjo pasakatinta fizikos mokytojo bei vedama ambicijø, nes norëjo suprasti ir paþinti ðá ádomø gamtos mokslà. Ji ástojo á VU Fizikos fakultetà, o vëliau studijavo ir bai-

„Net 54 procentai talentin rgø, sëkmingai fizikoje di i banèiø moterø neturi ne ðeimos, nei vaikø.“ gë studijas Maskvos universiteto Elementariøjø daleliø fizikos katedroje. Jai teko mokytis ir dirbti ðalia þymiausiø to meto mokslininkø Jungtiniame branduoliniø tyrimø institute Dubnoje su didþiausiais tuometinëje Tarybø Sàjungoje daleliø greitintuvais. D. Ðatkovskienë teigia, kad ðeimos átaka ðiuolaikinës mokslininkës karjerai didþiulë. Dar daugiau – „jaunai, gabiai mokslininkei gana sudëtinga sukurti ðei-

gauti darbà ne tik tame paèiame universitete, bet ir toje paèioje ðalyje. Taigi moteriai kyla dilema: mokslas ar ðeima. Nors mokslinë karjera reikalauja daug jëgø ir laiko, ðis darbas traukia. Paþinti, suprasti ir kurti yra vienas ið didþiausiø ir intelektualiniø malonumø. Ir todël moteris daþnai renkasi mokslà, o ne ðeimà“, – aiðkino docentë.

Barjerai mokslininkës kelyje Tiksliøjø mokslø atstovai – tiek vyrai, tiek moterys – mokslo socialines problemas, tarp jø ir diskriminacijà bei moterø padëtá visuomenëje, supranta nepakankamai. Pasak D. Ðatkovskienës, viena ið prieþasèiø yra ta, kad tiksliøjø mokslø at-

D. Ðatkovskienë II Tarptautiniame fizikiø kongrese Rio de Þaneire mà. Man teko dalyvauti dviejuose pasauliniuose moterø fizikiø kongresuose. Statistika tiesiog pritrenkë – net 54 procentai talentingø, sëkmingai fizikoje dirbanèiø moterø neturi nei ðeimos, nei vaikø. Taigi protingos ir gabios priverstos bûti vieniðës. Faktiðkai tai – labai kokybiðko genofondo maþëjimas. Labiausiai ðeimø kûrimà stabdo mokslininkø mobilumas, trunkantis maþdaug iki 35 metø. Moteriai mokslininkei galimybës susitikti gyvenimo draugà labai ribotos. Statistika byloja, kad 80 proc. fizikiø vyrø yra taip pat fizikai. Moksle egzistuojanti grantø sistema, verèianti mokslininkus keliauti ið vienos ðalies á kità, suteikia maþai galimybiø dviem tos paèios srities specialistams – jai ir jam –

stovai á socialinius mokslus þiûri ðiek tiek ið aukðto, nes ðie jiems neatrodo ypatingai reikðmingi ar svarbûs. Tai galima sieti su aukðtu abstrakcijos lygiu, kuris bûdingas tiksliesiems mokslams ir kuriuo nepasiþymi socialiniai mokslai, bei su tiksliøjø mokslø átaka þmonijos pokyèiams. Pasak docentës, mokslo sistema nebeatitinka epochos reikalavimø. Ji neskaidri, sustabarëjusi, hierarchinë. Besikeièiantys ir neaiðkûs atrankos ir moksliniø pasiekimø vertinimo kriterijai bei neskaidrios procedûros atveria kelius uþslëptai diskriminacijai. „Niekas tiesiai ðviesiai èia nesako, kad á moterá mokslininkæ þiûrima neigiamai. Taèiau jeigu mokslininkës nedalyvauja valdant

þvilgsnis mokslà bei skirstant finansinius resursus, apie kokias lygias galimybes moksle kalbame: fizika, chemija, biofizika – daþniausiai eksperimentiniai mokslai. Eksperimentui reikia sudëtingos ir daug kainuojanèios aparatûros, o lëðos jai skirstomos tarybose ir komitetuose, kur moterys neásileidþiamos.“ Visuomenëje egzistuojantys patriarchaliniai stereotipai suformuoja moterspagalbininkës ávaizdá, o aukëjimas ir mokymo sistema neskatina gabiø tiksliesiems mokslams merginø siekti mokslinës karjeros aukðtumø. Norëdama uþimti tà patá karjeros laiptelá moteris turi pademonstruoti daug geresnius pasiekimus. Japonø tyrimai parodo, kad jie daugiau nei du kartus turëtø virðyti á atitinkamà postà pretenduojanèiø vyrø pasiekimus. Dar viena problema – vadinamieji „bendradarbiavimo tinklai“, á kuriuos moterys irgi vangiai átraukiamos. Mokslinëje visuomenëje svarbu bûti matomam. Todël mokslinës karjeros pradþioje yra siûloma rinktis, pavyzdþiui, ryðkià savo pasiekimais grupæ ir remiantá vadovà, kuris jau ankstyvuose karjeros etapuose pasiûlytø jaunam mokslininkui pristatyti savo ir net grupës rezultatus mokslinei visuomenei, sudarytø sàlygas dalyvauti konferencijose, konkursuose, vëliau komitetuose, tarybose ir taip padëtø susidaryti „matomo“ mokslininko ávaizdá. Tokiems mokslininkams lengviau gauti tyrimams reikalingus resursus, sukurti dideles mokslines grupes, galinèias spræsti didesniø pastangø reikalaujanèius ðiuolaikinius uþdavinius. Negalëdamos

pasidþiaugti tokiu vyrø „palaikymu“, moterys lieka nematomomis vyrø idëjø ágyvendintojomis, o ambicingosios priverstos rinktis mokslo sritá, kurioje gali dirbti vienos. „Taèiau situacija kinta moterø naudai. Mokslinis eksperimentas vis daþniau modeliuojamas kompiuteriu, jam atlikti naudojami fabrikiniai prietaisai, todël vyriðka jëga, buvusi svarbiu faktoriumi ankstyvuose eksperimentinio mokslo vystymosi etapuose, vaidina vis menkesná vaidmená. Taigi ateina laikas, kai iðsilavinusi, darbðti ir protinga moteris turi vis daugiau galimybiø uþimti tinkamà vietà po saule. Dël ðios prieþasties artimiausioje ateityje turëtø pakisti ir moksle áprastos vyriðkos „þaidimo“ taisyklës. Tai leistø geriau atsiskleisti moters gebëjimams ir sudarytø jai sàlygas be vyriðkos elgsenos metodø sëkmingai siekti karjeros moksle“, – svarsto doc. D. Ðatkovskienë. D. Ðatkovskienë sako, kad diskriminacija ypaè jauèiama tada, kai vyksta konkurencinë kova dël postø, galinèiø paveikti finansinæ ar dalykinæ mokslininko laisvæ. Ðtai èia ir pradeda veikti sociologø net atskiru terminu ávardintas „senø berniukø klubo“ principas: ávairiose atrankos ir vertinimo komisijose posëdþiaujantys vyrai palaiko vyrus. Daugelis moterø su tuo susitaiko ir per daug aktyviai karjeroje nesiekia. Juolab kad jos ir nemokomos to nuo maþens. Taèiau tos, kurios apgynusios daktaro disertacijas pasitraukia ið tiksliøjø mokslø, paprastai padaro puikià karjerà versle, politikoje ar kitose veiklos srityse.

1 pav. Lyèiø skirtumai ávairiose mokslinëse pozicijose

„Ateina laikas, kai iðsilavinusi, darbðti ir protinga moteris turi vis daugiau galimybiø uþimti tinkamà vietà po saule.“

Trys Baltijos ðalys spræs moterø moksle problemas Neseniai Lietuvos fizikës inicijavo ir laimëjo Europos Komisijos 6-osios bendrosios programos finansuojamà tarpregioniná projektà „Baltijos ðaliø bendradarbiavimo tinklas: moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukðtosiose technologijose“ (BASNET). Projektas skirtas mokslininkiø problemoms Baltijos ðalyse spræsti. Jo dalyviai pasiryþæ sukurti moterø moksle strategijà – pirmà tokià ne tik ðalyje, bet ir visoje Rytø Europoje. Kodël bûtent tikslieji mokslai? Atsakymas paprastas – tikslieji mokslai yra labai svarbûs suvokiant pasaulá, kuriame gyvename. Ðios srities mokslininkai savo pasiekimais daro didelæ átakà ekonominiam, kultûriniam vystymuisi ir þmoniø gyvenimo kokybei. Tikslieji mokslai remiasi matematine logika, yra ganëtinai iðvystyti ir dirbanèiø ðioje srityje mokslininkø darbo rezultatai gali bûti gana objektyviai ávertinti. Be to, moterø ðioje srityje yra ypaè maþai, jei lyginsime su kitomis mokslo sritimis. Tad jeigu diskriminacija pagal lytá egzistuoja, èia ji turi bûti matoma ryðkiausiai. Taigi objektas tyrimui pasirinktas gana vykusiai. Anot BASNET projekto koordinatorës doc. Dalios Ðatkovskienës, visos trys Baltijos valstybës turi panaðià, paveldëtà ið Sovietø Sàjungos, mokslo struktûrà. Panaði ir regiono mokslo vystymosi istorija. Todël galima tikëtis, kad ir moterø problemos èia panaðios. „Numato-

ma iðtirti, kaip ávairûs faktoriai veikia moters mokslininkës karjerà. Tikimasi gauti atsakymus á klausimus, kuo moteris patraukia tikslieji mokslai, koks mokytojø ir tëvø vaidmuo renkantis bûsimà profesijà, kaip veikia moters karjerà jos vyro poþiûris á mokslà, bendravimo kultûra moksliniame kolektyve ir, aiðku, egzistuojanti mokslo sistema. Taip pat tikimasi rasti atsakymà á klausimus, ar vienodai lyèiø lygybës problemà moksle suvokia vyrai ir moterys, dirbantys tiksliuosiuose moksluose. „Deja, mokslininkai nedaug dëmesio skiria savo problemoms nagrinëti, lyg jø ið viso nebûtø“, – sako Dalia Ðatkovskienë. Projekte numatyta atlikti iðsamius sociologinius tyrimus visose trijose Baltijos ðalyse, kurie leistø nustatyti faktorius, lemianèius neproporcingai maþà moterø skaièiø moksle. Tyrimø rezultatai bus panaudoti moterø moksle strategijai kurti. Pasak docentës, ðiuolaikiniam mokslui yra bûtinas gabiø tiksliesiems mokslams moterø indëlis. Tarp projekto partneriø – ne tik pagrindiniai Baltijos ðaliø universitetai, moksliniø tyrimø institutai, bet ir visø trijø Baltijos ðaliø Mokslo ir ðvietimo ministerijos. Projekte taip pat dalyvauja Lenkijos fizikø draugija ir Bukareðto universitetas bei technikos universitetai, kuriuose tiksliuosiuose moksluose dirba moterys. Sukûrus Baltijos ðaliø bendradarbiavi-

„Ðiuolaikiniam mokslui yra bûtinas gabiø tiksliesiems mokslams moterø indëlis.“ mo tinklà, jungiantá moterø mokslininkiø darbo grupes, profesines mokslininkø sàjungas bei atitinkamas valstybines institucijas, atsakingas uþ mokslo politikà, bus galima koordinuoti nacionalines ir regionines pastangas formuojant politikà moterø moksle problemai spræsti. Strategija turëtø padëti moteriai jaustis jaukiau mokslo pasaulyje, sudarytø sàlygas jai lygiomis teisëmis su vyrais dalyvauti sprendþiant mokslo klausimus. „Mes negalime pakeisti tradicijø, taigi turime keisti mokslo sistemà“, – aiðkino docentë D. Ðatkovskienë. Uþsimezgæs bendradarbiavimas turëtø nenutrûkti ir pabaigus projektà. Sukurta Baltijos ðaliø mokslininkiø duomenø bazë ir informacinë sistema sudarys pagrindà platesniam profesiniam bendradarbiavimui regione, o periodiðkai atliekamas situacijos monitoringas leis nustatyti naujos strategijos privalumus ir trûkumus.

Moterø diskriminacija moksle – pasaulinë problema Apie moterø ir vyrø nelygybæ moksle Lietuvoje prabilta neseniai. Prieð kelerius metus Atviros Lietuvos fondo iniciatyva buvo atliktas tyrimas apie akademinës karjeros vystymàsi lyèiø lygybës poþiûriu. Tyrimo iðvadose skelbiama, kad „neþiûrint á pakankamai svarø moterø reprezentavimà moksle – tik treèdalis mokslininkø Lietuvoje yra moterys. Lietuvos mokslo bendruomenëje egzistuoja neformali moters mokslininkës profesionaliosios karjeros stabdymo praktika, kuri pasireiðkia ne tiek aukðtesnio mokslinio laipsnio ágijimo tvarka, kiek aukðtesnio mokslinio vardo bei pozicijos suteikimo praktika. Pastarojo deðimtmeèio moterø mokslininkiø, turinèiø pedagoginius vardus, skaièiaus akivaizdus maþëjimas leidþia daryti prielaidà, kad moterys Lietuvos aukðtojo mokslo darbo rinkoje yra diskriminuojamos. Moters diskriminacijos ðaknys visø pirma glûdi Lietuvos patriarchalinëje kultûroje. Moters asocijavimas visø pirma su pareigomis ðeimai yra tarp

svarbiausiø subjektyviø ir objektyviø prieþasèiø, stabdanèiø moters profesinæ karjerà, tuo paèiu ir moksle“. Tarptautiniu tarpvalstybiniu lygiu lyèiø lygybës problema moksle pirmà karta buvo iðkelta 1995 m. Pekine vykusiame Jungtiniø Tautø moterø kongrese. Ðiam klausimui didelá dëmesá skiria Europos Sàjunga. Strateginiame Europos Komisijos veiklos plane numatoma iki 2010 metø Europos Sàjungoje sukurti konkurencingiausià mokslinëmis þiniomis pagrástà ekonomikà. Pastaraisiais metais Europos komisija inicijavo du didelius europinius projektus lyèiø lygybës moksle klausimams Vakarø ir Rytø Europos ðalyse: ETAN ir ENWISE. Europoje nuolat atliekamas moterø moksle statistinis monitoringas. Prie Europos Komisijos nuo 1999 m. veikia Helsinkio grupë „Moterys moksle“, sudaryta ið ekspertø ir valstybiø-nariø atstovø, daranèiø didelæ átakà nacionalinei, regioninei ir Europinei mokslo politikai. Ðios grupës pastangø dëka ðaliø bendru sutarimu ðiemet buvo priimtas ambicingas iððûkis – siekti, kad artimiausiu metu moterø skaièius mokslo valdymo organuose padidëtø iki 26 proc. Apie moterø mokslininkiø diskriminavimà 2006 metais prakalbo ir Europos Komisija. Vasario mënesá buvo iðplatintas vieðas praneðimas, kuriame teigiama, kad daugelis talentingø Rytø Europos ir Baltijos ðaliø mokslininkiø neturi galimybës dalyvauti gerai finansuojamuose tyrimø projektuose, nes jø vietà uþima kolegos vyrai. EK tokià padëtá pavadino „talentø eikvojimu“. Naujoje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad nors daugiau kaip treèdalis Rytø Europos ir Baltijos ðaliø mokslininkø yra moterys, daugelis jø dirba srityse, kuriø tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamas menkas finansavimas. Todël moterys yra iðstumiamos ið konkurencingø ir gerai finansuojamø programø, ir taip kenkiama visai talentingø mokslininkiø kartai. Nustatyta, kad vyrai triskart daþniau nei moterys uþima aukðtus akademinius postus. Nors moterys ir sudaro daugumà universitetø dëstytojø, jø karjera daþnai baigiasi þemesnëmis pareigomis. 2007-ieji paskelbti Europos lygiø galimybiø metais. Tad moterø moksle problema ir Vilniaus universiteto koordinuojamas BASNET projektas ágauna ypatingà prasmæ. V. Naujiko nuotr.

ávertinimai

Nobelio premija – Emmy Noether

Alfredas Nobelis, nusprendæs skirti savo milijonus premijai uþ mokslo pasiekimus, pageidavo, kad jà kasmet gautø þmonës, atneðæ pasauliui daugiausia naudos. Taèiau tarp keliø ðimtø laureatø moterys sudaro vos tris procentus. Tarp apdovanotø tiksliøjø mokslø atstovø moterø vos kelios. Ðiandienos demokratiðkame pasaulyje pasigirsta nuomoniø, kad bûtø kur kas daugiau Nobelio premijos laureaèiø, jei ne ilgus metus trukusi jø diskriminacija. Trumpa paþintis su moterimis, padariusiomis ryðkiausius atradimus tiksliøjø mokslø istorijoje, taèiau ne visada vyrø tinkamai ávertintomis. 26

Maria SkùodowskaCurie (1867–1934) – lenkø ir prancûzø mokslininkë, viena ið radiologijos srities pradininkiø, du kartus apdovanota Nobelio premija. Pirmoji moteris, gavusi Nobelio premijà: 1903 m. áteikta Nobelio premija fizikos srityje uþ radiacijos tyrimus, o 1911 metais – Nobelio premija chemijos srityje uþ polonio ir radþio atradimà, izoliavimà ir savybiø tyrimus. Ji savo atradimais nutiesë kelià atominei fizikai bei vëþio gydymui. Cheminis elementas kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei.

(1882–1935) – vokieèiø matematikë, dirbusi profesore Vokietijoje, Goethe‘s universitete. Ji plëtojo naujà algebros kryptá, vadinamà bendràja arba abstrakèiàja algebra. Noether vardu yra pavadinta fundamentali teorinës fizikos teorema (Noether teorema). Jos matematiná ánaðà á fizikà, kaip be galo svarbø ir reikðmingà, ávertino jau to meto didieji fizikai, taèiau po ilgø diskusijø Nobelio premija matematikei skirta nebuvo.

Irene Joliot-Curie (1897–1956) – garsiosios Marijos Curie dukra. Mamos meilæ mokslui paveldëjusi mokslininkë, Sorbonos universiteto profesorë, 1935 m. pagerbta Nobelio premija chemijos srityje uþ naujø radioaktyviø elementø sintezæ.

uþ moters protà

Gerty Radnitz Cori

Rita Levi-Montalcini

Barbara McClintock

(1909– ) – italø ir amerikieèiø biologë, 1986 m. gavusi Nobelio premijà medicinos srityje. Karo metais, bijodama susidorojimo, mokslininkë slaptai vykdë tyrimus savo namuose. Vëliau iðvykusi á JAV tapo Vaðingtono universiteto profesore ir atskleidë nerviniø làsteliø augimo faktoriø. Jos atradimas padarë perversmà neurobiologijos srityje, ypaè tai padëjo tiriant klinikines smegenø traumas.

(1902–1992) – amerikieèiø mokslininkë, 1983 m. gavusi Nobelio premijà medicinos srityje uþ atradimus ir indëlá á genetikos mokslà. Moteris atskleidë mobiliuosius genetinius elementus, kurie paaiðkino daugelá genetiniø organizmø procesø. Jos amþininkai paþymi, kad mokslininkë visuomet darbuodavosi viena, taèiau savo darbuose ir iðvadose kà nors teigdama visada raðydavo „mes su kolegomis“.

(1896-1957) – Australijos ir Amerikos biochemikë, 1947 metø Nobelio premijos laureatë medicinos srityje uþ glikogeno tyrimus ir jo savybiø atskleidimà bei poveiká þmogaus organizmui. Fiziologai pripaþino, kad ðis moters atradimas yra „vienas svarbiausiø ðiuolaikinës biochemijos pasiekimø“, kuris tapo hormonø bei fermentø veikimo koncepcijos pagrindu.

Maria Goeppert Mayer (1906–1972) – vokieèiø ir amerikieèiø fizikë, tyrusi branduolio sandarà. Kalifornijos universiteto profesorë 1963 m. tapo Nobelio premijos laureate fizikos srityje uþ atskleistà branduolio apvalkalo struktûrà.

Dorothy Crowfoot Hodgkin (1910–1994) –Nobelio premijos laureatë chemijos srityje. Apdovanojimà 1964 m. pelnë iðplëtojusi medþiagø analizæ rentgeno spinduliais. Po aðtuoneriø metø tyrimø iððifravo vieno svarbiausiø vitaminø – B12 – struktûrà. Mokslininkë tapo antràja moterimi Anglijos istorijoje, gavusia ordinà „Uþ ypatingus nuopelnus“.

Lise Meitner (1878–1968) – fizikë, Makso Planko asistentë, su kolegomis vyrais tyrusi ra-

dioaktyvumà. 1918 m. atrado naujà radioaktyvø elementà protaktiná (Pa), apie kurá mokslininkës kolega paskelbë tik po Antrojo pasaulinio karo. Vykstant karui þydø kilmës mokslininkë L. Meitner dirbo Nobelio institute, kur atskleidë naujà atomo skilimo tipà ir iðaiðkino branduolinës grandininës reakcijos sistemà. Taèiau Nobelio premijà uþ iðradimà gavo jos kolega. Tuo metu tai sukëlë ne vieno nusipelniusio mokslininko pasipiktinimà.

Pagal http://carbon.cudenver.edu/stc-link/bkrvs/satclass/nobel.htm parengë Ona MACKONYTË

Kova su kompiuteriniais virusais – amþina Ona MACKONYTË

Kompiuteriniø virusø niekas niekada

kaupia turtus – namus, þemes, Jûs jau beveik du deðimtmeèius neiðnaikins. Taip mano vienos garsiaupinigus. Þaidimo esmë – kad pakuriate antivirusines programas. siø pasaulyje antivirusinës programos grindinis herojus sukauptø kuo Kaip kilo mintis kovoti su virusais? kûrëjas rusas Jevgenijus Kasperskis. daugiau turtø. Kai kurie ðiø þaiPirmasis kompiuterinis virusas dimø þaidëjai nenori laukti, kol pasaulyje atsirado 1981 metais. Jau daugiau nei septyniolika metø kokompiuterinis personaþas Já sukûrë amerikieèiø studentas. vojantis su kompiuteriø virusais spesukaups turtø, jie nori ið karto Tas virusas nebuvo nei pavojincialistas tikina, kad kol pasaulyje gypradëti þaidimà su jau pajëgiu gas, nei kenksmingas – jis tiesiog vuos pinigai, bus kuriami ir virusai. herojumi. Taigi yra specialios á kompiuterio ekranà iðmesdavo kompanijos, kurios ðiuos þaidipaveiksliukus bei kità grafinæ mus þaidþia – t. y. þaidþia tol, kol medþiagà, kuri trukdydavo dirbpersonaþas tampa turtingas ir tada jau veik visi sukuriami kompiuteriniai viruti. O að pats asmeniðkai su kompiuteri„áþaistà“ þaidimà parduoda þaidimø mësai yra kriminaliniai. Sukèiai kuria viruniais virusais susidûriau 1989 metais. gëjams. Kompiuteriniai virusai, kurie sus, kuriø pagalba galëtø bet kokiais bûTuo metu pasaulyje buvo apie deðimt surenka informacijà apie kompiuteridais gauti pinigø. O bûdø esama labai skirtingø virusø, ir vienas ið jø kaþkaip nius þaidimus, prasibrauna á tokiø þaiávairiø. Vieni virusai ið þmoniø asmeniatsitiktinai „áðliauþë“ á mano kompiutedëjø kompiuterius ir pavagia jau „paniø ar ámoniø kompiuteriø surenka inrá. Net neásivaizduoju, kaip jis pas maruoðtà“ – turtingà – personaþà. Kai paformacijà apie bankø sàskaitas, jø nune atsirado. Ið kompiuterio virusà að pavagia – programiðiai parduoda já kitiems merius, slaptaþodþius ir perduoda viruðalinau, bet ið smalsumo iðsisaugojau já. þaidëjams. Tai dar vienas puikus bûdas sø kûrëjui. Ðis, turëdamas reikiamà inKai paþaidþiau su virusu ir já patyrinëpasipelnyti. formacijà, gali vogti pinigus. Kiti virujau – patiko. Taip ëmiau vienà po kito Kuo tuomet skiriasi programiðius nuo sai vagia informacijà apie kompiuteri„kolekcionuoti“ randamus virusus. Ir vis kompiuteriniø virusø kûrëjo? nius þaidimus. Rytø ðalyse kompiuteridar renku juos iki ðiol. Dabar mano koIr skiriasi, ir nesiskiria. Skirtumas tik niai þaidimai yra klaikiai populiarûs, rylekcijoje daugiau nei milijonas egzemterminuose. Programiðiais anksèiau butieèiai tiesiog pasimaiðæ dël ðiø þaidimø. plioriø. vo vadinami programuotojai, kurie giliEsmë ta, kad kai þmogus pradeda þaisti Kodël þmonës kuria kompiuterinius vinosi á kompiuterines programas, jas stukompiuteriná þaidimà, kuriame pagrinrusus? dijavo, kûrë ir puikiai iðmanë. „Progradiná vaidmená atlieka koks nors persoPrieð kokius 10 ar 15 metø virusus kurmiðius“ anksèiau buvo labai pozityvus naþas, jis ið pradþiø neturi nieko – tas davo moksleiviai ir studentai. Tai buvo terminas, juo besivadinantis þmogus gapersonaþas yra „basas“. Vëliau jis kotik nekaltas chuliganizmas. Dabar virulëjo bûti laikomas profesionaliu komvoja su kitais personaþais ir po truputá sus raðo tie, kurie siekia pasipelnyti. Be-

Onos Mackonytës nuotr.

IT erdvë

piuteriø specialistu. Panaðiai kaip geras specialistas mechanikas, kuris tobulai iðmano automobilio sandarà ir veikimà. Dabar terminas „programiðius“ ágavo neigiamà atspalvá. Jei anksèiau programiðiø galima buvo palyginti su profesionaliu mechaniku, tai dabar jis vis daþniau lyginamas su profesionaliu automobiliø vagimi, kuris, kaip minëjau, tobulai iðmano automobilio sandarà ir veikimà, bet savo þinias naudoja nedorais tikslais. Ar labai sudëtinga rasti þmogø, kuris sukûrë virusà? Priklauso nuo to, ar tas þmogus protingas. Atsakymas á ðá klausimà gali bûti lygiai toks pat, kaip ir „ar sudëtinga surasti þmogø, kuris apiplëðë butà“? Daþniausiai ákliûva kvailesni vykdytojai, o jiems vadovaujantys virusø kûrëjai sugeba iðsisukti. Bausmë visiðkai tokia pati kaip ir uþ apiplëðimà ar pagrobimà – ið kriminaliniø nusikaltimø serijos. Trys Rusijos programiðiai spalio mënesá ákalinti aðtuoneriems metams. Kali tokie kompiuteriniai nusikaltëliai kaip ir kiti kaliniai – neturi galimybës naudotis nei kompiuteriais, nei kitomis susisiekimo priemonëmis. Rusijoje, turiu pastebëti, kalëti yra labai blogai, nes rusiðki kalëjimai ir jø vidinë tvarka në kiek nepakito – sàlygos klaikios. Amerikieèiø programiðiai kali ilgiau, bet sàlygos jø kalëjimuose yra geresnës. Taip pat galiu pastebëti, kad ðitokie pavieniai kompiuteriniø nusikaltëliø suëmimai – tik ledkalnio virðûnëlë. Programiðiø yra labai daug, taèiau juos pagauti labai sudëtinga, nes daþniausiai tokios piniginës machinacijos yra tarptautinës. Pavyzdþiui, rusai puola anglus, ið Izraelio pasipylë virusai taip pat á Didþiàjà Britanijà, Brazilijos programiðiai nusitaikë á Ispanijà, kinai puola JAV. Bëda ta, kad nusikaltimai vykdomi kitos ðalies teritorijoje. Kai, pavyzdþiui, Ispanijoje kas nors pasigenda didelës pinigø sumos banke, pareiðkimas apie nusikaltimà yra perduodamas Ispanijos pareigûnams, taèiau pats nusikaltimo þidinys yra Brazilijoje. Taigi Ispanø teisësauga turi susisiekti su brazilais. Atskleisti tokius tarptautinius nusikaltimus reikia nemaþai laiko. Daþniausiai jie lieka neatskleisti. Kiek laiko reikia sukurti antivirusinæ programà? Sukurti antivirusinæ programà apskritai – viso gyvenimo esmë. Paraðyti programà konkreèiam virusui nukenksminti

trunka nuo keliø minuèiø iki savaitës. Sudëtingiausia sukurti ne konkretaus viruso antivirusinæ programà, o tokià, kuri nuolat palaikytø vis atsinaujinanèius tos paèios rûðies virusus neutralioje bûsenoje. Per dienà gauname ðimtus laiðkø su virusais. Juos siunèia kompiuteriø vartotojai, taèiau tai dar ne viskas. Virusus internete rankiojame ir patys. Turime kelias programas, vadinamuosius „lipdukus“, kurie prie savæs pritraukia virusus ir siunèia á mûsø duomenø bazæ. Taip pat yra programa „Valkata“, kuri valkiojasi po internetà ir ieðko paèiø ávairiausiø virusø. Kiek laiko jums tenka praleisti prie kompiuterio? Anksèiau prie kompiuterio prasëdëdavau po dvylika–keturiolika valandø, vëliau – nuo aðtuoniø iki deðimties. Pastaruoju metu, kai tenka keliauti po pasaulá, pakanka poros valandø pasitikrinti elektroniná paðtà. Dabar stengiuosi daugiau bendrauti su þmonëmis ir neuþsisëdëti prie kompiuterio ilgiau nei ðeðias valandas. Kokios, jûsø manymu, antivirusiniø programø perspektyvos ateityje? Tikriausiai tradiciniai virusai, kuriø dabar pilnas internetas, gyvens ir toliau, taèiau nieko ypatingai baisaus vartotojams jie nepadarys. Kriminaliniai virusai vis labiau stiprës, darysis vis sunkiau susekami ir kovoti su jais bus vis sunkiau. Taip yra dël to, kad ir programiðiø pasaulyje vyksta natûrali atranka – kvaili nusikaltëliai pakliûna uþ grotø, o protingi lieka nesusekti. Jie kurs vis naujas technologijas, kurios leistø vogti pinigus. Antivirusiniø programø kûrëjai niekada nesugebës sukurti tobulai saugios operacinës sistemos. Jei tokia ir bûtø sukurta – ji bûtø labai sausa ir neádomi. Tai galima palyginti su oro uostu – ten þmonës apieðkomi ir gali jaustis saugûs, taèiau ar jie jauèiasi gerai, kai ið jø atima visus kitiems keleiviams grësmæ kelianèius daiktus? Ko gero, ne. Taip ir su saugia operacine sistema – jei ji bus tobulai apsaugota nuo bet kokio viruso, dirbti su ja bus tiesiog neámanoma, nes apsauga labai apribos visas sistemos galimybes. Taigi tenka rinktis: arba saugumas, arba laisvë. 100 procentø saugumo nebus niekada.

„Þymiausi“ virusai „Brain“ (1986) – manoma, kad tai yra pirmasis PC kompiuteriø genèiai skirtas virusas. Jis nieko kenksmingo nedarë, tik „paderindavo“ kompiuterá taip, kad kraudamasis jis iðvestø á ekranà vienos programinës árangos parduotuvës Pakistane kontaktus. Netrukus parduotuvei teko keisti savo telefono numerá... „Morris Worm“ (1988) – pirmasis „kirminas“. Autorius irgi nenorëjo niekam pakenkti, taèiau dël jo padarytos klaidos (kirminas pakartotinai „apsigyvendavo“ jau uþkrëstame kompiuteryje) „pakibo“ nemaþa dalis tuometinio interneto serveriø. CIH (Èernobylio virusas) (1998) laikomas vienu ið pavojingiausiø plaèiai paplitusiø virusø, nes galëjo paþeisti ne tik kompiuteriø kietuosiuose diskuose esanèià informacijà, bet ir BIOS – vidinæ programà, be kurios kompiuteris nepasikrauna. „Melissa“ (1999) – virusas, plintantis „Microsoft Word“ failuose, þaibiðkai paplito per vienà savaitgalá, sukeldamas nemaþø problemø el. paðto serveriams bei milþiniðkas interneto apkrovas. „Loveletter“ („I Love You“) (2000) – iðplito dar greièiau uþ „Melisà“. Dël þaibiðkai pakilusiø paðto serveriø apkrovø ir daugybës sugadintø duomenø laikomas brangiausiai kainavusiu kompiuteriniu virusu istorijoje. „Klez“ (2001) – nors el. paðtu virusai plito ir anksèiau, ðis buvo turbût pirmasis, maskuojantis tø laiðkø siuntëjà. Dël to buvo labai sunku identifikuoti, ið ko atëjo uþkrëstas laiðkas. „MyDoom“ (2004) – laikomas greièiausiai el. paðtu plintanèiu virusu. Nepraëjus në kelioms valandoms po jo vieðo debiuto, visame pasaulyje tinklalapiø krovimo greitis sulëtëjo daugmaþ perpus. Parengë Rimas KUDELIS

retos kalbos retos kalbos

Japonologija – viena populiariausiø specialybiø Violeta DEVËNAITË

Susidomëjimas japonø kultûra bei kalba suintensyvëjo Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ. Prie to tikriausiai nemaþai prisidëjo Japonijos vyriausybiniø organizacijø bei ávairiø fondø pastangos populiarinti savo ðalies kultûrà Lietuvoje. Daug þmoniø domisi tradicine Japonija, taèiau pastaruoju metu galima pastebëti ir kità tendencijà – atsiranda vis daugiau jaunimo, besiþavinèio ðiuolaikinës kultûros elementais, pavyzdþiui, manga (japoniðki komiksai) ir anime (japoniðki animaciniai filmai). 30

Vienintelë vieta Lietuvoje, kur galima studijuoti japonologijà, yra Vilniaus universiteto Orientalistikos centras, siûlantis japonologijà kaip vienà ið lyginamøjø Azijos studijø specializacijø. Orientalistikos centras atkurtas 1993 metais. Ið pradþiø buvo dëstomi ávairûs kalbiniai ir kultûriniai kursai, o nuo 2000 metø rudens glaudþiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, ávairiomis valstybinëmis institucijomis pradëta lyginamøjø Azijos studijø pagrindiniø (bakalauro) studijø pakopos programa, pagal kurià rengiami arabistikos, sinologijos, japonologijos ir indologijos specialybiø studentai. Japonologijos specializacija nuo pat pirmosios 2000 metais priimtos studentø laidos buvo viena ið populiariausiø specialybiø Vilniaus universitete. Todël èia studijuoja tik patys gabiausi jaunuoliai. Priëmimas vyksta kas antrus metus. Programos tikslas – rengti specialistus, gebanèius analizuoti ir tirti pagrindinius ðalies kultûrinës raidos dësningumus, tarpkultûrinio bendravimo ypatumus ir strateginio bendradarbiavimo su Japonija perspektyvas. Tam, kad ágytø fundamentaliø þiniø apie Japonijos kultûriná savitumà, suvoktø savitas regiono problemas ir gebëtø jas analizuoti, japonologijos specializacijos stu-

dentai, be kalbos studijø, klauso ir ávairiø specialybës paskaitø tiek apie tradicinæ, tiek apie ðiuolaikinæ Japonijà. Privalomøjø dalykø sàraðe yra japonø literatûra, Japonijos istorija ir civilizacija, Japonijos kultûrinë archeologija, Japonijos vaizduojamojo meno istorija, Azijos kultûrinë antropologija, bendroji Azijos istorija, religijotyros ávadas ir pan. Orientalistikos centras yra pasiraðæs bendradarbiavimo sutartis su trimis Japonijos universitetais, todël geriausi studentai kiekvienais metais turi galimybæ iðvaþiuoti á Japonijà studijuoti kalbà ir kultûrà. Orientalistikos centre veikianti biblioteka yra atvira tiek centro studentams, tiek visiems, besidomintiems Azijos regionu. Ji kiekvienais metais yra gausiai papildoma tiek vyriausybiniø Azijos ðaliø fondø, tiek pavieniø filantropø dëka. Be teoriniø kursø, intensyviai dëstoma ir japonø kalba, kuriai skiriamas didelis dëmesys – ji tampa árankiu besigilinant á konkreèià pasirinktà temà, nes tam neiðvengiamai reikia turëti ágûdþiø studijuoti literatûrà originalo kalba. Kalbos mokymuisi ypaè pasitarnauja ir modernios auditorijos, árengtos Japonijos fondo bei kitø fondø lëðomis. Galimybæ

iðmokti ðià kalbà turi ne vien tik Orientalistikos centro japonologijos specializacijos studentai. Orientalistikos centras taip pat siûlo ir japonø kalbos kursus visiems besidomintiems, dëstomus centro Rytø kalbø mokykloje. Japonø kalba yra agliutinacinë, pasaulyje ja kalba virð 130 milijonø þmoniø. Nëra vieningos teorijos, aiðkinanèios japonø kalbos kilmæ – manoma, kad ji yra izoliuota, taèiau galima rasti vienokiø ar kitokiø sàsajø su kinø bei korëjieèiø kalbomis. Viena sudedamøjø Japonijos raðto sistemos daliø – hieroglifai – buvo perimti ið Kinijos per Korëjà ir raðytinëje kalboje pradëti taikyti maþdaug VII amþiuje. Dabartinëje japonø kalboje vartojama apie 5000 hieroglifø, taèiau, norint laisvai skaityti laikraðèius bei groþinæ literatûrà, pakanka mokëti 2000. Nors japonø kalba daugeliui asocijuojasi bûtent su hieroglifais, be jø japonø raðto sistemoje yra ir dvi skiemeninës abëcëlës – hiragana ir katakana. Katakana skirta skoliniams ið visø uþsienio kalbø (iðskyrus kinø) uþraðyti. Ji taip pat naudojama uþsienietiðkiems geografiniams pavadinimams, uþsienieèiø vardams ir pavardëms ir pan. uþraðyti. Hiragana reikalinga gramatinëms dalelytëms, kaito-

mø þodþiø galûnëms bei þodþiø, turinèiø per daug sudëtingà hieroglifinæ iðraiðkà, uþraðyti. Nors su pirmàja kliûtimi – tarimo problemomis – pradëjus mokytis japonø kalbos nesusiduriama, nes ðios kalbos tarimas yra labai paprastas, japonø kalba yra gana sunki dël sudëtingos gramatikos bei raðto sistemos, taip pat dël keliø kalbos stiliø egzistavimo ir ðnekamosios bei raðytinës kalbos leksikos skirtumø. Raðytinëje japonø kalboje sutinkame nemaþai kiniðkos kilmës þodþiø kango. Jie sudaromi ið dviejø ar daugiau hieroglifø ir tariami pagal on‘yomi – kiniðkos kilmës tarimà, tik pakeistà pagal japonø kalbos fonetikà. Tuo tarpu ðnekamojoje kalboje dominuoja japoniðkos kilmës þodþiai wago. Japonø kalbà mokanèiø bei ðá regionà iðmananèiø specialistø Lietuvoje vis dar trûksta: visø pirma dël to, kad japonologija yra gana jauna specialybë mûsø ðalyje. Japonologijos absolventai gali dirbti kvalifikuotais specialistais kultûros, ðvietimo, valstybës valdymo, þiniasklaidos ir verslo srityse, kur reikalingos geros Azijos regiono kalbos, kultûros, istorijos, filosofijos, religijos, meno þinios bei kritinio màstymo gebëjimai.

paroda

Neatskleista gydytojo

Vincento gyvenimo pusë Silvija STAKULIENË Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto fojë prie Didþiosios auditorijos eksponuojama kilnojamoji paroda „Medicinos mokslø sklaida senajame Vilniaus universitete 1781–1832 metais“, skirta 225-osioms Medicinos fakulteto metinëms. Dokumentinë, ikonografinë ir spausdintinë XVIII–XIX a. medþiaga suteikë galimybæ giliau paþvelgti á aukðtojo medicinos mokslo iðtakas Lietuvoje labai trumpu, bet reikðmingu istoriniu laikotarpiu (1781–1832), supaþindinti Vilniaus universiteto bendruomenæ ir visus besidominèius medicinos istorijos paveldu su dar maþai þinomais faktais. Plaèiau pasakojame apie iki ðiol dar menkai mûsø visuomenëje populiarintà þymø to meto dailininkà ir medicinos gydytojà Vincentà Smakauskà (1797–1876). Vincentas Smakauskas. Autoportretas. Aliejus, drobë. Iki ðiol istoriografijoje nepakankamai atskleista V. Smakausko meninë kûryba ir jos átaka nûdienos medicinai bei dailei. Ðio menininko ir gydytojo gyvenime atsispindi meto tarp dviejø 1831 m. ir 1864 m. sukilimø koloritas. Þymus menotyrininkas V. Drëma (1910–1995), kone pusæ gyvenimo po kruopelytæ rinkæs

faktus apie ðá kûrëjà ir iðleidæs monografijà (V. Drëma. Vincentas Smakauskas. V. 2001), pavadino já „asmenybe tarsi ið bedugnës iðkelta“. Savo kûryba dailininkas 80 metø pralenkë pasaulinës dailës raidà ksilografijos srityje, nes autorine ksilografija Europoje susidomëta tik paèioje XIX a. pabaigoje, kai imta

Smakausko

Vincentas Smakauskas. Steponas Batoras ásteigia Vilniaus akademijà. Aliejus, drobë.

paroda

Vincentas Smakauskas. Þydø vestuvës. Aliejus, drobë.

þavëtis spalvotais japonø medþio raiþiniais. Tad 1842–1846 m. V. Smakauskas buvo vienintelis dailininkas Europoje, pats raiþæs savo pieðinius ið medþio. Kûrëjas liko nesuprastas to meto Lietuvos visuomenës, niekas nepirko ir nesidomëjo jo kûryba, nors darbuose „prasiverþë visas jo emociniø iðgyvenimø ir aistrø vulkanas“ (V. Drëma, p. 228). Ðis impulsyvios, jautrios prigimties, neeiliniø gabumø menininkas pastebëtas tik praskleidus poros ðimtø metø uþdangà. V. Smakauskas Vilniaus universitete 1817–1822 m. studijavo tapybà, 1823– 1829 m. tæsë studijas Peterburgo dailës akademijoje, kur uþ tapybos darbus apdovanotas keliais sidabro medaliais, o uþ kompozicijà „Epaminondo mirtis“ (1827 m.) – maþuoju aukso medaliu. 1830–1832 m. Vilniaus universitete dirbo J. Rustemo asistentu, dëstë pieðimà ir tapybà. Negalëdamas pragyventi ið laisvos kûrybos, manydamas, kad gydy-

tojo darbas bûsiàs patikimiausias pajamø ðaltinis, 1831 m. ástojo á Vilniaus universiteto Medicinos fakultetà, kurá baigë 1836 m. Medicinos praktikà V. Smakauskas atliko dirbdamas dvaro gydytoju Ðvenèioniø apskrityje, Paliesyje. 1841 m. gráþo á Vilniø tikëdamasis ási-

V. Smakausko laiðkas I. J. Kraðevskiui (fragmentas)

darbinti gydytoju. Èia negavæs darbo, iðvyko ið Lietuvos ir 1841–1856 m. dirbo Varðuvos miesto gydytoju. Atsakydamas á kritikø priekaiðtus, kad dël medicinos atsiþadëjo tapybos, V. Smakauskas raðë: „Argi galiu kam pakenkti, kad dirbu kelis darbus: gydau, pieðiu, tapau, raiþau ið medþio, raðau straipsnius...“ (V. Drëma. V. Smakauskas, p. 53). Laisvalaikiu jis tapë portretus, peizaþus, daug pieðë. Medþio raiþiniais iliustravo J. Kraðevskio „Vitolio raudà“ (1846 m.), sukûrë iliustracijø L. Rëzos dainø rinkiniui. Bendradarbiavo periodinëje spaudoje. Paraðë moksliniø darbø apie Trakø pilies freskas, dailininkus A. Orlovská, J. Rustemà, V. Vankavièiø, dailës kritikos straipsniø. Istorinëms kompozicijoms ir kitiems aliejumi tapytiems V. Smakausko paveikslams bûdingi klasicizmo bei akademizmo bruoþai. Knygø iliustracijoms ir pieðiniams nemaþà átakà turëjo romantizmas.

paveldas I ð

V U B

M o k s l o

m u z i e j a u s

f o n d ø

Áraðas Konstantino Sirvydo þodyne – graþus draugystës ir lietuvybës pavyzdys Vytautas GRICIUS

VUB Mokslo muziejuje saugomi trys Konstantino Sirvydo 1713 metø laidos lenkø–lotynø–lietuviø kalbø þodyno egzemplioriai. Kiekvienas ið jø, kaip lietuviø raðtijos paminklas, turi didelæ iðliekamàjà muziejinæ ir mokslinæ vertæ. Bet vienà visada atsiverèiu su ypatingu jauduliu ir pagarba. Prieþastis – áraðas knygos prieðlapyje: „Mieùam taworcziuj Justinui Senkowskiui þenkli prietelistes afierawo Ignacas Sudymt’s 1865 metunse Birþiele 23 diena Wylniaws symunario“ (Mielam draugui Justinui Senkovskiui dovanojo draugystës vardan Ignotas Sudimtas 1865 metais birþelio 23 dienà Vilniaus seminarijoje). Tame paèiame prieðlapyje puoðnus buvusio knygos savininko ranka raðytas ekslibrisas: „Ex Libris Ignatii Sudymtt“. Nuo daþno skaitymo þodynas buvo gerokai nukentëjæs: áriðimas, spëju, iðiræs, „suskaityti“ titulinis ir du paskutiniai lapai. Prieð dovanojant knyga buvo naujai áriðta, keli priekiniai lapai paklijuoti, gale áriðti du tuðti lapai trûkstamam tekstui. Áriðimas tipiðkai „vilnietiðkas“,

Ignoto Sudimto ekslibrisas ir dovanojimo áraðas þodyno prieðlapyje

XIX a. vidurio: virðeliai kartoniniai, o nugarëlë – odos. Áriðimas rankø darbo, labai meniðkas savo paprastumu: knygà malonu paimti á rankas ir skaityti, joks mûsø dienø áriðimas jam neprilygs. Naujasis þodyno savininkas Justinas Senkovskis ranka áraðë trûkstamà tituliná lapà ir du paskutinius þodyno lapus. Tekstai transkribuoti tiksliai, matyt, naudotasi kitu geriau iðlikusiu egzemplioriumi. Titulinis lapas transkribuotas kitoje prieðlapio pusëje, nes áriðant tam nepalikta atskiro tuðèio lapo. Transkripcijos darytos Vilniuje 1866 m. balandþio 2 dienà. Jas suraðë naujasis knygos savininkas Justinas Senkovskis, apie tai byloja áraðas knygos gale: „Scripsi id año 1866 M. aprili 2 die Vilna J. Sæk.“. Kaip raðo savo dovanojimo áraðe Ignotas Sudimtas ir Justinas Senkovskis, visa tai vyko 1865–1866 metais Vilniaus diecezinëje kunigø seminarijoje, kuri buvo ásteigta 1582 m. ir veikë iki 1944 m. Tai graþus seminaristø draugystës pavyzdys, liudijantis to meto jaunø þmoniø susidomëjimà gimtàja kalba, prasmingai parodyta pagarba Vilniaus universiteto profesoriui Konstantinui Sirvydui.

tai ádomu

10 mokslo hipoteziø. Kas tiesa, o kas – tik mitas? 1. Garveþiai

XIX bei XX amþiais, daugëjant mokslo iðradimø, atsirado ir su jais susijusiø spëjimø – kas laukia ateityje vieno ar kito sukurto „stebuklo“. Buvo iðkelta ðimtai hipoteziø, atsirado ir ðimtai skeptikø, bandanèiø paneigti naujoviø naudà. Pateikiame ádomiausius praëjusio amþiaus spëjimus, kuriuos komentuoja Vilniaus universiteto Mokslo reikalø prorektorius profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus.

Rimti mokslininkai árodinëjo, kad karvës, matydamos garveþius, nebeduos pieno ir nebesidaugins, o garveþiui pasiekus didesná nei 20 km/val. greitá vagonuose dings oras ir keleiviai paprasèiausiai uþdus. Komentaras. Spëjimas nepasitvirtino, o kartu galima manyti, kad ðie pseudomokslininkai nebuvo itin rimto elgesio ir labai iðsimokslinæ.

2. Kosminës raketos Kildamos nuo Þemës raketos atmosferoje darys skyles, pro kurias á Þemæ sklis radiacija bei dalelës ið kosmoso. Komentaras. Ið dalies tai tiesa, nes mokslininkai yra pateikæ hipoteziø apie raketø sukeltus virðutiniø atmosferos sluoksniø dinamikos pakitimus, taip pat terðiant atmosferà maþëja ozono sluoksnis, ir dël to trumpabangë ultravioletinë spinduliuotë lengviau pasiekia Þemës pavirðiø (bet tai neþymus poveikis lyginant su kitais þmoniø veiklos poveikiais tam sluoksniui). Kitoms dalelëms ir spinduliuotei ðie atmosferos trikdymai realios átakos nedaro.

3. Mikrobangø krosnelë

Paðildytos deðrelës spinduliuoja skrandyje, o spinduliai, kurie paklius á maistà ruoðiant já mikrobangø krosnelëje, kaupsis þmogaus organizme ir sukels vëþinius susirgimus. Komentaras. Ðis teiginys nëra patvirtintas, nors atskiros frazës tezës teisingos: tikrai paðildyta deðrelë spinduliuoja daugiau negu nepaðildyta (kaip ir kiekvienas kûnas), taèiau mikrobangos, kurias sugeria maistas, já tik ðildo. Mikrobangø daþniai nesukelia papildomø biocheminiø reakcijø, kurios lemtø vëþinius susirgimus. Manyèiau, kad agurkai yra pavojingesni negu mikrobangos, nes esu tikras, kad visi sergantys vëþiu yra valgæ agurkø, ir ne visi sergantys vëþiu yra valgæ maisto, pagaminto mikrobangø krosnelëse.

4. Robotai Buvo teigiama, kad protingos maðinos sugebës iðsilaisvinti nuo þmoniø priklausomybës, vëliau visai atsikratys jais ir ims valdyti pasaulá. Kûrëjai bus priversti vergauti robotams. Komentaras. Kol kas teiginys nepasitvirtino, nes dar nëra sukurtas dirbtinis intelektas, taèiau kartais ir dabartinës maðinos bei informacinës technologijos paverèia þmones vergais. Ar dabartinis jaunas þmogus ásivaizduoja intelektinæ veiklà be interneto?

5. Skiepai

Skiepø pavojus gyvybei – labiausiai paplitusi baimës rûðis: pirmoji vakcina buvo pasiûlyta 1796 metais, o 1990-aisiais Rusijoje ið baimës masiðkai buvo atsisakoma skiepytis. Komentaras. Skiepai suteikia galimybæ ið dviejø blogybiø pasirinkti maþesnæ. Be to, skiepai skiepams nelygûs. Daþniausiai skiepø poveikis yra teigiamas, o jei masiðkai buvo atsisakoma skiepytis, tai, matyt, ne mokslininkams rekomenduojant.

6. Aplinkos uþterðtumas Labiausiai uþterðtumo buvo baiminamasi tada, kai buvo teigiama, jog 2020 metais pramonës ir buitinëmis atliekomis aplinka bus uþterðta taip, kad þmonës ims mirti nuo deguonies trûkumo ir nuodingø atliekø garø.

Komentaras. Vargu ar kas galëtø paneigti, kad Þemëje nëra vietø, kuriose aplinka uþterðta tiek, kad tose vietose gyventi pavojinga gyvybei. O visuomenës baimës labiausiai iðauga tada, kai yra suinteresuotø jas skatinti. Pavyzdþiui, branduolinës energetikos baimë labai iðaugo, kai buvo atrasti dideli dujø klodai.

7. Mobilusis telefonas Mobilieji telefonai spinduliuoja ir taip paþeidþia smegenis, kurios ilgainiui ima skystëti. Paradoksalu, taèiau mobiliøjø telefonø baimë nesustabdë jø plitimo po visà pasaulá. Komentaras. Radijo bangø poveikis biologiniams audiniams nëra patikimai nustatytas, taèiau pripaþástama, kad joms susigeriant smegenø audinyje bei tai, kad jos gali indukuoti elektrinius signalus, verèia telefonø gamintojus siekti, kad telefono spinduliuotës poveikis vartotojui bûtø kuo maþesnis. Teiginio gàsdinantys argumentai nëra teisingi ir nëra sugalvoti mokslininkø.

8. Asbestas Smulkiausios jo dalelës, pakliuvusios á plauèius, sukelia vëþá. Asbestas plaèiausiai iðgaunamas Kanadoje ir buvusioje Tarybø Sàjungoje. Kai dël ðios þinios kilo isterija, kurià sàmoningai sukëlë konkurentai, Kanados asbesto pramonë patyrë bankrotà. Tarybø Sàjungoje darbai tebevyko. Tuose miestuose, kur buvo iðgaunamas asbestas, vëþiniø susirgimø yra nekà daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Komentaras. Yra duomenø, kad asbesto dariniai, ypaè jo dulkës, yra pavojingos sveikatai, jame yra kancerogeniniø medþiagø. Yra duomenø, kurie patvirtina, kad vëþiniø susirgimø asbestu uþterðtose vietose daugiau. Faktas, kad asbesto plaukeliai sutrikdo làsteliø veiklà tiek mechaniðkai, tiek chemiðkai, todël jau prieð maþdaug 30 metø jis pripaþintas sveikatai pavojinga medþiaga ir yra keièiamas saugesnëmis. Taèiau, kol nëra aiðki vëþiniø susirgimø kilmë (mechanizmas), negalima kaltinti tik asbestà, o ne visà poveikiø kompleksà. Svarbiausia, suvokta, kad kenkia ne asbestas, o jo plauðeliai, ir ieðkoma bûdø, kaip maþinti jø iðsiskyrimà á aplinkà. Dûlëjantys ðiferio stogai yra kenksmingi, bet nemaþiau kenksmingos yra ir automobilio stabdþiø kaladëlës.

9. Ozono skylës Inertinës dujos (freonai), naudojami ðaldytuvø ir dezodorantø gamyboje, pakliuvæ á atmosferà, naikina ozono sluoksná. Ozonas saugo Þemæ nuo praþûtingø ultravioletiniø spinduliø. Ozono sluoksnio plonëjimas padidins vëþiniø susirgimø bei kitø mirtinø ligø skaièiø. Komentaras. Freonø iðsiskyrimas á atmosferà ðiuo metu gerokai sumaþintas. Ozono sluoksnio dinamika ir jà sàlygojanèios prieþastys nëra pakankamai iðtirtos.

10. Visuotinis atðilimas Á atmosferà iðmetamas anglies dioksidas sukuria „ðiltnamio efektà“, dël kurio klimatas Þemëje gerokai atðils. Ims tirpti ledynai ir vandens lygis vandenyne pakils 1 metru.

Komentaras. Klimatas Þemëje jau dabar gerokai atðilo, ðiaurinë Þemës poliarinë kepurë jau ryðkiai sumaþëjo, klimatas atðils dar labiau. Dël vandens lygio: teko girdëti vertinimø, kad vidutinis vandens lygis pakils 60 cm. Ateitis parodys, kiek pakils, taèiau Baltijos regiono þemës pluta kasmet pakyla maþdaug 3 milimetrus, todël dar anksti kalbëti apie tai, kas bus. Be to, „ðiltnamio efekto“ tyrinëtojai teigia, kad vietomis klimatas gali ir atvësti, jei susidarys per daug stori debesys ar pasikeis jûros sroviø kryptys.

Pagal http://www.inauka.ru/cgi/lenta.cgi?id=323 parengë Ona MACKONYTË

alumnai

Geras tyrimas visada pigiau nei klaidingas sprendimas Doc. dr. Mindaugas DEGUTIS daugiau kaip prieð deðimt metø su kolegomis ásteigë rinkos ir vieðosios nuomonës tyrimø kompanijà, kuri ðiuo metu vadinasi „TNS-Gallup“ ir priklauso antrai pagal dydá pasaulyje rinkos tyrimø grupei TNS. Filosofijos fakulteto absolventas dabar yra ðios kompanijos tyrimø direktorius bei valdybos narys, ESOMAR (European Society for Opinion and Marketing Research) atstovas Lietuvoje, nuo 2004 m. Europos Komisijos uþsakymu rengia Komisijos atliekamo „Eurobarometro“ tyrimo Lietuvos ataskaitas. Glaudus M. Deguèio ryðys su Vilniaus universitetu – deðimt metø docentas dirbo moksliniu darbuotoju VU Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institute: dëstë socialiniø tyrimø metodologijos kursus bakalauro ir magistro programø studentams, ir dabar dalyvauja ávairiuose bendruose moksliniuose projektuose. 38

Nuotrauka ið asmeninio albumo

Kam reikalingi sociologiniai tyrimai ir kodël jie atliekami? Plaèiàja prasme sociologiniai tyrimai kaip mokslo ðaka visø pirma yra skirti paèioms ávairiausioms visuomenës problemoms tyrinëti. Sunku bûtø ginèytis dël jø reikalingumo, nes suprasti visuomenëje vykstanèius procesus yra bûtina siekiant vienokios ar kitokios átakos jiems. Ar galima valdyti emigracijos ar imigracijos procesus, jei neþinome jø prieþasèiø? Ar galima sëkmingai kovoti su nusikalstamu elgesiu, jei nesuvokiame deviacijos prigimties? Tokiø klausimø yra begalë, ir visi jie pateisina sociologiniø tyrimø reikalingumà. Siauràja – vieðosios nuomonës ir rinkos tyrimø – prasme sociologija taip pat yra neabejotinai reikalingas uþsiëmimas. Daþnas sprendimas versle yra vertas ðimtø tûkstanèiø ar net milijonø litø. Priimti toká sprendimà nepatikrinus, kaip á tai reaguos rinka, gali kainuoti labai daug. Neteisingas sprendimas gali suþlugdyti ilgai kurtà prekës þenklà ar paleisti pinigus vëjais. Todël geras tyrimas yra visada pigiau nei klaidingas sprendimas.

Ðiandien reta didesnë kompanija iðsiverèia be sociologiniø tyrimø. Palankius rezultatus daþnai panaudoja kurdamos ávaizdá ir prisistatydamos visuomenei. Tad sociologiniai tyrimai – mada ar bûtinybë? Daþniausiai tai, kokius tyrimø rezultatus pamato visuomenë, tëra ledkalnio virðûnë. Be abejo, pastaraisiais metais verslas ypaè susidomëjo vieðaisiais ryðiais ir kiekvienà sau palankø faktà bando tiems ryðiams panaudoti. Jei tyrimas daromas tik ðiuo tikslu, galbût ir galima bûtø áþvelgti mados aspektà. Taèiau 99 procentai visø tyrimø turi visai kità paskirtá, bûtent padëti priimti sprendimus, ávertinti atliktus veiksmus ar planuoti ateities strategijà. Todël ðiuo poþiûriu tyrimai yra bûtinybë.

Ar sociologø pateikti atsakymai visada tenkina politikø ar verslininkø lûkesèius? Ðiuo poþiûriu, matyt, tarp verslo bei politikos srièiø ir yra didþiausias skirtumas. Politikai tyrimø rezultatus visø pir-

ma siekia panaudoti vieðiesiems ryðiams. Tad bet kokia nepalanki nuomonë priimama labai skaudþiai. O versle, nors vieðieji ryðiai taip pat yra svarbus aspektas, tyrimai atliekami visø pirma tam, kad bûtø galima priimti sprendimus, keisti, tobulinti savo kompanijos veiklà. Tad versle neigiama tyrimø informacija, atskleidþianti problemas, daþnai yra net vertingesnë uþ palankius skaièius.

Ar visuomenë gali pasitikëti sociologiniais tyrimais, ar jø rezultatai atspindi realià padëtá? Manau, kad pakankamai tiksliai Lietuvoje ir pasaulyje prognozuojami rinkimø rezultatai ar rinkos tendencijos – geriausias árodymas, kad tyrimais galima pasitikëti. Vieðosios nuomonës tyrimas yra gana sudëtingas mokslinis procesas, kuriame reikia daug ágûdþiø, pradedant klausimyno kûrimu, respondentø atranka, paèiu apklausos procesu ir baigiant duomenø analize. Kiekviename etape yra daug subtilybiø ir galimos klaidos. Kiekviename etape reikalinga nuolatinë kokybës kontrolë. Tam ir reikalingos profesionalios tyrimø kompanijos, sugebanèios sukurti efektyviai veikianèià apklausø sistemà. Abejonës dël sociologiniø tyrimø patikimumo daþniausiai kyla tada, kai tø tyrimø rezultatai yra kam nors nepalankûs. Jeigu tyrimai „neuþkabintø“ niekieno interesø, manau, ir abejoniø dël jø patikimumo nekiltø. Visuomenë tiek pat maþai þino, tarkime, apie biotechnologiniø, kalbotyros arba archeologiniø tyrimø virtuvæ, taèiau abejoniø dël jø patikimumo kyla retam. Þiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodo nemaþai „pasidaryk pats“ tipo tyrimø, atliekamø tai internetu, tai telefonu keliuose miestuose, kurie bandomi pateikti kaip rimti vieðosios nuomonës tyrimai. Tai taip pat gali klaidinti visuomenæ. Net ir man daþnai trûksta metodologinës informacijos, kad galëèiau ávertinti, ar ðie tyrimai yra patikimi.

Kokie gebëjimai reikalingi Jûsø darbe, kokios þinios reikalingos rinkos tyrimø specialistui? Èia perðasi kito sociologo – P. Bergerio – mintis, kad sociologas visø pirma

turi bûti smalsus. Jei tai, kas nëra akivaizdu, kas paslëpta uþ uþrakto, nekelia noro iðsiaiðkinti ir iðtirti, geriau sociologijos nesirinkti. Kalbant rimèiau, bene svarbiausias gebëjimas yra sugalvoti, kaip áveikti tà uþraktà, surasti tyrimo bûdà, klausimus, indikatorius, instrumentà problemai iðspræsti. Kruopðtumas, teksto ar matematinës analizës sugebëjimai, gebëjimas bendrauti su þmonëmis, ásigilinti á visiðkai skirtingas sritis ar problemas – visa tai bûtina rinkotyros specialistui. Dirbant rinkos tyrimø srityje, reikalingos ir rinkodaros þinios bei geras tyrimø metodologijos supratimas. Bendraujant su verslu svarbûs ir gebëjimai konsultuoti, pateikti áþvalgas, grástas skaièiais ar kitais tyrimo duomenimis. Uþsiimantis tyrimais gauna labai daug ádomios patirties. Beveik kiekvienas projektas yra nauja sritis arba nauja problema, kurià spræsdamas ágyji naujos patirties. Neseniai spaudoje teko skaityti uþsienio ekspertø vertinimus – rinkos tyrimø specialisto profesija yra tarp deðimties geriausiø profesijø. Sunku bûtø prieðtarauti ðiam teiginiui.

Kaip Jums ðiandien atrodo Filosofijos fakultetas, jo mokslo ir studijø lygis? Ásikëlæs á istorines savo patalpas Vilniaus senamiestyje, Filosofijos fakultetas ágavo dar daugiau tradicinës Universiteto dvasios. Jame puikios auditorijos ir áranga. Taèiau svarbiausia, kad èia tebedirba nuostabûs þmonës, gebantys uþdegti studentus þiniø troðkimu. Ðiandienos Filosofijos fakultetas yra iðsaugojæs vienà didþiausiø savo privalumø – platø akiratá. Taip pat per 17 metø jis iðugdë daugybæ mokslininkø, kurie gilina þinias ir atlieka tyrimus specializuotose srityse. O tai reiðkia, kad studijos paremtos ne tik teorine medþiaga ar uþsienio mokslininkø darbais, bet ir tyrimø, atliktø Lietuvoje, patirtimi. Neabejotina ir tai, kad ðiandienos sociologijos studentai ágyja gerokai daugiau praktiniø ágûdþiø, reikalingø tolesnëje profesinëje veikloje. Universitetas ir jo þmonës gali duoti labai daug, tereikia norëti tai paimti ir sugebëti priimti. Kalbino Liana BINKAUSKIENË

atsako ekspertai

Koká apðvietimà ekonomiðkiausia Ar po ir sveikiausia naudoti? dvideðimties metø Lietuvoje dar Atsako VU Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø instituto direkbus þiema, torius habil. dr. Artûras ÞUKAUSKAS, LMA narys ekspertas. ar per Kalëdas sulauksime sniego? Apðvietimo pasirinkimà lemia ðviesos ðaltinio kaina, elektrinis naðumas (eksploatacijos iðlaidos), aptarnavimo iðlaidos ir ðviesos kokybë. Pastaroji labiausiai susijusi su spalvine atgava – ðviesos spektro lemiamu gebëjimu pakartoti apðvieèiamø objektø spalvas, taip pat su spalvine temperatûra (þemos spalvinës temperatûros ðviesos spektre dominuoja raudona komponentë, o aukðtos – mëlyna). Kaitinamosios lempos yra labai pigios, taèiau neekonomiðkos (spindulinis naðumas tesiekia 5–7%), lempos trumpai tarnauja (800–1000 val., dël to jas tenka daþnai keisti), pasiþymi stipria infraraudonàja spinduliuote. Nepaisant paèiø lempuèiø pigumo, visa jø generuojamo ðviesos kiekio vieneto kaina yra didþiausia. Kaitinamøjø lempø privalumas – labai gera spalvinë atgava. Ypaè gera apðvietimo kokybe pasiþymi halogeninës kaitinamosios lemputës, kurios ilgiau tarnauja ir yra aukðtesnës spalvinës temperatûros. Fluorescencinës lempos yra daug naðesnës (iki ~30%), ilgaamþiðkesnës (~20 tûkst. val.) ir dël to, nepaisant aukðtesnës paèiø lempø kainos, generuoja paèià pigiausià baltà ðviesà. Jø pagrindiniai trûkumai – maþesnë spalvø atgava ir utilizavimo problemos (vamzdelio viduje yra gyvsidabrio), mirgëjimas, dël to gyvenamosiose patalpose jø vengiama. Gyvsidabrio lempos yra galingas ir santykinai nebrangus ðviesos ðaltinis, taèiau jø spalvinë atgava labai þema (spektre stinga raudonos komponentës). Aukðto slëgio natrio lemos pasiþymi labai þema spalvine atgava (jø ðviesa yra gelsvai oranþinës spalvos ir apsunkina spalvø skyrimà). Tai yra pigiausios ðviesos ðaltinis.

Ðviestukai (ðviesos diodai) yra naujos kartos kietakûniai apðvietimo prietaisai, kuriø veikimo principas ateityje leis pasiekti 100% spinduliná naðumà ir labai dideles spalvø atgavas. Ðiuo metu moderniausi balti ðviestukai pagal naðumà ir spalvø atgavà prilygsta fluorescencinëms lempoms, taèiau yra ilgaamþiðkesni. Be to, jie yra kompaktiðki, nedûþtantys, naudoja þemà átampà, nemirga, nespinduliuoja nepageidautinose spektro dalyse, neturi kenksmingø medþiagø ir praktiðkai neperdega (50–100 tûkst. val. eksploatacijos trukmë atitinka tik srauto sumaþëjimà iki 70% pradinës vertës). Pagrindinis trûkumas – aukðta ðviestukø kaina. Pasirenkant apðvietimo bûdà, tenka ieðkoti kompromiso tarp kaðtø ir kokybës. Jei kaðtai nëra svarbûs, bendrajam apðvietimui bûste geriausiai tinka kaitinamosios ir halogeninës lempos (pastarosios turi bûti su iðoriniu arba ámontuotu stikliniu filtru, kad maþiau spinduliuotø ultravioletinëje srityje). Taupant elektros energijà dalá jø galima pakeisti kompaktinëmis fluorescencinëmis lempomis arba ðviestukø moduliais. Pastarieji taip pat pasiteisina, kai ðviestuvai árengti sunkiai prieinamose vietose arba norima visiðkai iðvengti infraraudonos ir ultravioletinës spinduliuotës (pavyzdþiui, apðvieèiant meno kûrinius). Kai dël ðviesos stokos kankina depresija, reikia pasirinkti aukðtesnës spalvinës temperatûros ðaltinius, pavyzdþiui, fluorescencines lempas. Negyvenamø pastatø viduje labiausiai tinka fluorescencinës ir metalø halidø lempos. Pastarosios irgi labai tinka vieðoms erdvëms apðviesti. Ten, kur ðviesos kokybë visiðkai nesvarbi ir nereikia skirti spalvø, tinkamiausios yra aukðto slëgio natrio lempos (gatviø apðvietimas).

Atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. habil. dr. Arûnas BUKANTIS.

Pastovioji sniego danga 1971–2000 m. laikotarpiu Lietuvos ðiaurës rytuose vidutiniðkai susidaro gruodþio treèiame deðimtadienyje, o pajûryje – pirmosiomis sausio dienomis, pajûryje iðsilaiko vidutiniðkai 60 dienø, o rytuose – apie 90–100 dienø (pastovia laikoma tokia sniego danga, kuri iðsilaiko ilgiau nei 30 parø su ne didesne nei 3 dienø pertrauka). Sniego danga maksimalø storá (15– 25 cm) pasiekia vasario viduryje. Lietuvoje daþnos þiemos, kai pastovi sniego danga ið viso nesusidaro. Rytuose tokiø þiemø bûna apie 15%, Vidurio Lietuvoje ir Þemaièiø aukðtumoje 20–30%, o Pajûrio þemumoje – net 45%. Ateities klimato pokyèiai daugiausia siejami su vadinamøjø ðiltnamio dujø koncentracijos atmosferoje didëjimu (stiprëja „ðiltnamio efektas“). Klimato modeliavimo rezultatai parodë, jog XXI amþiuje numatomas spartus oro temperatûros augimas, ypaè ðaltuoju metø laikotarpiu. Þiemos mënesiø temperatûra turëtø kilti po 0,3-0,9 °C per deðimtmetá, laukiamas ir krituliø kiekio didëjimas. Kylant temperatûrai iðkris daugiau miðraus fazinio bûvio ir lietaus pavidalo krituliø, maþës maksimalus sniego storis bei dienø su sniegu skaièius. Todël pastovios sniego dangos susidarymo tikimybë per artimiausius 20 metø sumaþës 5–10%.

akademinës istorijos 1960 metais VU buvo ketinama pradëti ruoðti geografus-hidrologus. Tam reikëjo pasikviesti puikø hidrologijos specialistà Antanà Barisà, patirties pasisëmusá Kirgizijoje, Tian Ðanyje. Vilniuje jam reikëjo surasti bûstà, mat mokslininkas ketino kurti ðeimà. Tais laikais GF darbuotojai gyvendavo paèiame fakulteto pastate, ir kolega Eduardas Èirvinskas nusprendë bûsimai ðeimai uþleisti savo vieno didoko kambario butà, sutarë su GF dekanu ir VU rektoriumi. Taèiau viskas pasirodë kiek kebliau... Pasakoja

Kaip studentai profesoriø keptu ðamu gydë

Pasakoja GMF dekanas prof. habil. dr. K. Kilkus: „Daug metø buvau topografinës ir hidrologinës praktikø vadovas. Vienà itin karðtà ir sausà vasarà praleidau prie Nemuno þemiau Merkinës. Studentø grupë – darbðti, draugiðka, didesniø rûpesèiø neturiu, bet likus savaitei iki praktikos pabaigos pradëjo kamuoti skausmai pilve. Galvoju – apsinuodijau, praeis. Praeina diena, antra, treèia, o skausmai nesiliauja. Studentai kaip iðmanydami mane „gydo“. Arbatos, þuvienës – niekas nepadeda. Ir ðtai vienà rytà á palapinæ ákiða galvà prisiekæs þvejys studentas Andrius ir sako: „Dëstytojau, paragaukit kepto ðamo, kà tik pagavau.“ Ðamo niekad gyvenime nebuvau valgæs, taigi paragavau ir tuoj pat pasigailëjau, nes akyse viskas pradëjo temti. Ðitaip „vadovaudamas“ sulaukiau ir praktikos pabaigos, o sugráþæs á Vilniø, tà paèià dienà patekau á Greitosios pagalbos ligoninæ. Diagnozë buvo liûdna: „Gangrenuojanti tulþies pûslë, akmenys – reikia skubiai operuoti.“ Pasakysit – toks èia ir nuotykis... Ir að taip manyèiau, jei ne atmintinë, kurià iðvykdamas á namus gavau ið gydytojo. Sàraðo, kokio maisto turëèiau vengti, pradþioje buvo... ðamas! Pagal „Universitas Vilnensis“

Skysta hidrologø duona Eduardas Èirvinskas: „... kitame atskirame kambaryje buvo ásikûrusi GF Zoologijos katedros patalpø valytoja su dviem paauglëm mergytëmis ir nesveikuojanèiu jau pagyvenusiu vyru. Ðeima neturtinga, labai susispaudusi, be jokiø patogumø ir virtuviø. Vakare, prieð pat mûsø iðsikraustymà, jau pradëjus temti, kartà vos atidarius virtuvës duris á koridoriø, per jas su ið anksto paruoðtais ir prie mûsø durø sukrautais neðuliais bei daiktais ásiverþia visa Ievos Putienës

ðeima. Á mûsø protestus ir praðymus iðeiti – jokio dëmesio. Kà daryti? Stumdytis ir muðtis? Tai ne mûsø bûdui. (...) Iðauðus rytui valytoja Putienë nuskubëjo á Centrinius VU rûmus pas rektoriø V. Kubiliø. Vos atsidariusi jo kabineto duris, iðtiesë abi rankas á prieká ir su aðaromis akyse bei suklupusi ant keliø, grindimis lëtai ðliauþia artyn prie rektoriaus stalo ir praðo malonës. (...) Jis leidþia Putienei pasilikti mûsø bute, o A. Barisui laikinà prieglobstá tuoj pat paþada suteikti kuriame nors studentø bendrabutyje. Tuo metu pats geriausias buvo „Tauro“ studentø bendrabutis, pastatytas prieð karà, jo palëpëje ir apsigyveno Antano Bariso ðeima. Deja, toje vietoje bendrabuèio stogas nebuvo sandarus. Stipriau palijus arba po þiemos tirpstant sniegui ir ledui, nuo lubø á kambará daug kur pradëdavo varvëti ar net tekëti vanduo. Tokiais atvejais GF Hidrologijos ir klimatologijos katedroje iðkilmingai, bet kartu ir su liûdnoka ðypsena veide Antanas pareikðdavo: „Ðtai ir vël ið dangaus gausiai liejasi skysta hidrologø duona – vandenëlis... Savo kambaryje mes visi judame ieðkodami sausesnës vietos. Uþaugæs mûsø sûnelis gal bus þymus keliauninkas?“ Pagal K. Kilkaus ir G. Valiuðkevièiaus knygà „Antano Bariso hidrologija“

Chamas ar akiplëða?

V. Naujiko nuotr.

Studijuodamas Universitete dabar þinomas TV laidø vedëjas ir prodiuseris Arûnas Valinskas lankë kalbininko Arnoldo Piroèkino paskaitas. Kartà dëstytojas ið auditorijos iðpraðë garsiai ðurmuliuojantá studentà ir jam pavymui suðuko: „Chamas!“ Uolus studentas A. Valinskas pakëlë rankà ir pataisë docentà: „Akiplëða.“ A. Piroèkinas sureagavo: „Taip! Kaip, beje, ir jûs.“ Taèiau tai A. Valinsko áskaitai neturëjo jokios átakos, – jà studentas gavo be jokio vargo.

Pagal „TV antenà“

naujos knygos Filosofija Angelas Daugirdas.

Raðtai: logika, paþinimo teorija, moralës filosofija „Margi raðtai“, 2006

Angelas Daugirdas (Aniol Dowgird) – Apðvietos epochos lietuviø filosofas, Vilniaus universiteto filosofijos ir Vilniaus dvasinës akademijos profesorius. Jo paskaitø klausësi bûsimieji lietuviø kultûros ir visuomenës veikëjai. A. Daugirdas pirmasis Lietuvoje pateikë argumentuotà subjektyvizmo filosofijoje kritikà, gynë paþintiná realizmà, reiðkë genetinio empirizmo, vadinamojo sveiko proto filosofijos idëjas. Ið lenkø kalbos R. Pleèkaièio versti „Raðtai“ apima vertingiausià A. Daugirdo filosofiná palikimà.

Politika, politologija Rûta Þiliukaitë, Ainë Ramonaitë, Laima Nevinskaitë. Neatrasta galia: Lietuvos pilietinës visuomenës þemëlapis. „Versus Aureus“, Pilietinës visuomenës institutas, 2006

Knyga tiems, kurie neabejingi pilietiðkumo jausmo iðsaugojimui. Studijoje bandoma iðsiaiðkinti, kaip áveikti Lietuvos visuomenæ apëmusá bejëgiðkumo jausmà. Be to, pateikiami konkretûs metodai, galintys padëti. Knyga paraðyta remiantis Pilietinës visuomenës instituto eksperèiø tyrimu.

Lietuva globalëjanèiame pasaulyje „Logos“, 2006

Knygoje autoriai nagrinëja lietuviðkos demokratijos, tautinio tapatumo, skirtingø pasaulëþiûrø, religijø, tikëjimø konflikto ir bendradarbiavimo globalizacijos sàlygomis problemas.

Gediminas Vitkus. Diplomatinë aporija: tarptautinë Lietuvos ir Rusijos santykiø normalizacijos perspektyva. „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Monografijoje nagrinëjama, kokia ir kodël Lietuvos diplomatinë taktika Rusijos atþvilgiu pasiteisino labiausiai, kokias priemones ir metodus, siekdama savo tikslø,

Istorija Vladas Drëma. LDK miestai ir miesteliai.

„Versus Aureus“, 2007

Leidinyje publikuojamos iðkilaus LDK kultûros tyrëjo Vlado Drëmos sukauptos archyvinës þinios apie 747 vietoves, miestelius, baþnytkaimius, apie jø baþnyèias, vienuolynus ar dvarus. Nemaþai medþiagos yra papildyta fotografijomis, grafika: brëþiniais, pieðiniais, raiþiniø fragmentais. Tai neiðsenkamas ðaltinis tolesniems tyrinëjimams tiems, kurie domisi LDK ir dabartinës Lietuvos miestais ir miesteliais.

Maþosios Lietuvos kultûros paveldas „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Ði knyga iðleista siekiant iðsaugoti Maþosios Lietuvos kultûros istorijos paveldà. Joje sudëti 2005 m. vykusioje konferencijoje „Maþosios Lietuvos kultûros istorijos paveldas“ pristatyti Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Latvijos bei kitø ðaliø mokslininkø praneðimai. Dauguma jø – iliustruoti.

Jewish Cultural Heritage in Lithuania „Versus Aureus“, 2006

Alfredo Jomanto sudarytoje knygoje jungiama mokslinë analizë, istoriniai faktai ir asmeninë atmintis. Pateikiamas 21 straipsnis apie ávairius þydø kultûros paveldo aspektus. Lietuvoje þydø kultûros kelias ðakojas dviem kryptimis – vienas veda á iðkilusias sinagogas, kapines, á miesteliø turgaus aikðtes su jais supanèiais þydø statiniais, iðtisus buvusius þydø kvartalus. Kita ðaka – visa, kà iðmokome ir gavome ið þydø savo buièiai ir dvasiai. Rusija naudojo Lietuvos ir kitø Baltijos ðaliø atþvilgiu; kuria linkme Rusijos uþsienio politika artimiausiø kaimynø atþvilgiu keitësi per pastaruosius metus. Mëginama atsakyti á klausimà, kaip Lietuvai toliau reikëtø plëtoti santykius su Rusija.

Vytautas Merkys.

Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje. 1798–1918 m. „Versus Aureus“, 2006

120 metø trukusi Vilniaus vyskupijos istorija susijusi ne tik su Baþnyèia, bet ir su Imperijos santykiais, t. y. politika. Taèiau Baþnyèia – ne vien universaliosios katalikybës vertybës, jø sklaida, bet ir katalikø bendruomenë, neatsiejama nuo savo socialinës prigimties, etninës kultûros ir etniðkumo. Knygoje V. Merkys atskleidþia ðias etniðkumo, tautiðkumo ir katalikybës sàsajas. Veikale iðsamiai ir argumentuotai aptariama vyskupijos gyventojø tautinës sudëties raida, etninis katalikø baltarusiø ir tuteiðiø fenomenas, lietuviø katalikø padëtis, vyskupijos dvasininkø veikla, tikybos mokymo kalba mokyklose, katalikø tautinës asimiliacijos modeliai ir bandymai Baþnyèià rusifikuoti.

Algirdas Jakubèionis, Stasys Knezys, Arûnas Streikus.

Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinë okupacija (1940–1941). „Margi raðtai“, 2006

Arvydo Anuðausko sudarytoje knygoje spausdinamos trijø istorikø studijos apie tragiðkus pirmosios sovietinës okupacijos padarinius. A. Jakubèionio darbe aptariama Lietuvos vidaus politinë padëtis okupacijos iðvakarëse. S. Knezys detaliai analizuoja Lietuvos kariuomenës likvidavimo eigà ir parodo represijø prieð karininkus ir karius mastà. A.Streikus savo darbe aptaria religinio gyvenimo þlugdymo peripetijas. Didþiàjà dalá knygos sudaro archyviniai dokumentai.

Arvydas Anuðauskas.

Teroras ir nusikaltimai þmoniðkumui: pirmoji sovietinë okupacija (1940-1941). „Margi raðtai“, 2006

Knygoje spausdinamos trys istorinës studijos, skirtos pirmosios sovietinës okupacijos metu pradëto Lietuvos gyventojø teroro ir genocido mastui nustatyti. Pirmoje studijoje remiantis gausiais archyviniais dokumentais aptariami areðtai ir kitos prievartos formos, antroje – tremtis, o treèioje – kariðkiø ir civiliø gyventojø þudynës.

Asmenybës Atsiminimai apie M. K. Èiurlioná „Aidai“, 2006

Vyginto Broniaus Pðibilskio sudarytame leidinyje atsiminimai apie M. K. Èiurlioná pateikiami chronologine tvarka, stengtasi iðsaugoti autentiðkà atsiminimø pateikëjø kalbà, laikotarpio stiliø, charakterá.

Ekonomikos mokslai Makroekonomika „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Vadovëlyje aptariami svarbûs makroekonomikos klausimai – nacionalinis produktas ir pajamos, visuminë pasiûla ir paklausa, visuminës iðlaidos ir fiskalinë politika. Apibûdinamos verslo ciklo ir visuminës paklauso teorijos, ekonomikos plëtros modeliai. Supaþindinama su bankø sistema, pinigø politika ir kt. Naudingas visiems besidomintiems makroekonomika.

Gamtos mokslai Prisimenant profesoriø Jonà Dagá (1906–1996) „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Jonas Dagys – vienas iðkiliausiø XX a. Lietuvos mokslininkø, palikæs þymæ augalø fiziologijos moksle. Jo darbai buvo vertinami ávairiø ðaliø mokslininkø bei pakylëjo Lietuvos eksperimentinæ botanikà á tarptautiná lygá. Prof. J. Dagys buvo aktyvus moksliniø tyrimø organizatorius Lietuvoje, didelis jo ánaðas tiriant mikroelementø fiziologinæ funkcijà augaluose.

Kæstutis Kilkus, Gintaras Valiuðkevièius.

Antano Bariso hidrologija. „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Monografijoje analizuojama A. Bariso moksliniø idëjø hidrologijoje raida, iðryðkinamas jo indëlis kuriant naujas nuotëkio skaièiavimo ir matavimo metodikas, apta-

Demografija Gindra Kasnauskienë. Demografijos pagrindai

„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Leidinyje plaèiai aptariami kiekybiniai demografinës analizës metodai, pateikiami pasaulio gyventojus apibûdinantys duomenys. Daug dëmesio skiriama Lietuvos demografinei situacijai ir perspektyvoms ávertinti. Siekiama supaþindinti su naujausiomis demografinëmis koncepcijomis, gyventojø skaièiaus bei struktûrø istorinëmis ir ðiuolaikinëmis tendencijomis, demografiniø procesø evoliucija ir jø padariniais.

Chemija Polimerø sintezë ir tyrimas „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Pasaulyje ðiuo metu nëra þmogaus veiklos srities, pramonës ar technikos ðakos, kurioje nebûtø naudojami polimerai ar jø gaminiai. Tad bûtina aukðtosiose mokyklose ruoðiamus chemikus supaþindinti su ðiuolaikinëmis polimerø þiniomis. Jas vadovëlyje pateikia polimerø mokslo specialistai. riama intensyvi pedagoginë veikla. Detaliai nagrinëjami jo pasiûlytieji nauji nuotëkio rodikliai bei tyrimo metodai, kurie vertingi ir ðiandien. Prieduose pateikiami artimai A. Barisà paþinojusiø þmoniø prisiminimai, fotonuotraukos.

Robert Mokrik, Jonas Maþeika. Hidrogeochemija.

„Vilniau universiteto leidykla“, 2006

Pirmasis bendrosios hidrogeochemijos vadovëlis lietuviø kalba. Hidrogeochemija – jauna kompleksiniø tyrimø kryptis, tirianti ávairiausiuose objektuose esanèio skirtingo bûvio gamtinio vandens cheminæ ir izotopinæ sudëtá. Hidrogeochemijos þinios yra svarbios hidrologijai ir hidrogeologijai, geochemijai ir ekologijai, vandens iðtekliø tvarkybai ir aplinkos apsaugai.

Gediminas Motuza.

Magminiø ir metamorfiniø uolienø metrologija. „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Vadovëlyje nagrinëjama magminiø ir

Filologijos mokslai, knygotyra Knygotyra

„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Autoriø kolektyvo parengtas pirmasis Lietuvoje knygos mokslo vadovëlis, kuriame dëstoma knygotyros teorija ir metodologija, knygos kûrybos ir gamybos procesai, jos sklaidos bûdai ir informavimo apie knygà sistema, skaitytojo ir vartotojo santykis su tradicine ir skaitmenine knyga, paveldo reikðmë iðsaugant kultûros tapatumà.

Audronë Kairienë, Mindaugas Strockis. Graikø lyrikai.

„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006

Knygoje apþvelgiamas þymiausiø senovës Graikijos lyrikø gyvenimas ir jø kûrybinis palikimas, cituojami eiliø fragmentai ir nagrinëjamos kalbos ypatybës. Leidinys pravers visiems, besidomintiems Antikos literatûra, istorija bei kultûra.

Groþinë literatûra Tomas Kaèerauskas. Arkada.

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2006

Filosofo, humanitariniø mokslø daktaro T. Kaèerausko (g. 1968) literatûrinis debiutas. Romanà autorius suvokia kaip savo filosofiniø apmàstymø meninæ iðraiðkà. Romane, kaip ir monografijoje „Filosofinë poetika“, já domina tikrovës ir pramano santykis, tik èia jis reiðkiamas meno vaizdais.

metamorfiniø uolienø petrologija. Pateikiamos bendros þinios apie uolienø skirstymà (sistematikà), atskirø uolienø rûðiø ypatybes – cheminæ ir mineralinæ sudëtá, sandarà, susidarymà, paplitimà.

Kitame numeryje skaitykite: Snieguolë Misiûnienë Reklamos skelbimai – ádomûs ir juokingi

Linas Jablonskis Ið VU grafikos kolekcijos Rûta Sargautytë Ar galima iðmatuoti skausmà? Sigitas Podënas Gintaro inkliuzai – praeities klimato atspindys

Fotografijø

konkursas

„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“ Visus Vilniaus universiteto akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, raginame nepamirðti fotoaparato ir Jums mielo suvenyro su VU atributika. Áamþinkite tai egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse. Nuotraukas siøskite „Spectrum“ redakcijai el. paðtu spectrum@cr.vu.lt. Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukos turiná. Þurnale atspausdintø nuotraukø autoriai bus apdovanoti specialiu prizu. Keliaukite, fotografuokite ir siøskite mums. Kuprinë prie Roslino biocentr o, kuriame pirmà biocentro, kartà pasaulyje buvo klonuotas þinduolis – avis Dolë.

Kembridþo universiteto (JK) kiemelyje prie Niutono obels. Ði obelis iðauginta ið sëklos tos obels, kurios obuolys krisdamas trinktelëjo Niutonui á pakauðá. Po ðio nuotykio jis sukûrë Niutono matematinæ fizikos teorijà. Pr of. D.Kirvelis sëdi ir lauProf. kia, gal kada nors ir jam toks obuolys trinktels á pakauðá...

„Spectrum“ redakcija

Doc. Dobilo Kirvelio (GMF) nuotraukos

KRYÞIAÞODIS Vertikaliai: 1. Procesoriaus prekinis þenklas. 2. Á palmæ panaðus medis. 3. Vietnamo piniginio vieneto dongo deðimtoji dalis. 5. Citrinø ir apelsinø þieveliø virðutinis sluoksnis. 6. Cheminis elementas Nr. 30. 7. TSRS valstybës banko bilietas, lygus 10 rubliø. 8. Musulmonø kelionë á Mekà arba Medinà. 10. Baþnytinës vokalinës muzikos forma. 11. Lietuvos dalininkas, kompozitorius, visuomenës ir kultûros veikëjas. 13. Trigalvis ðuo, saugojæs áëjimà á poþemio karalystæ Hadà. 18. Staèiatikiø maldos namai. 19. Romos valstybës veikëjas (100–44 m. pr. m. e.). 20. Raudonai gelsvi daþai. 22. Ðiuolaikinë iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø kultûra. 23. Humoristinë rusø liaudies dainelë. 24. Valstybë Centrinëje Afrikoje. 28. Svirpiantis vabzdys, paplitæs atogràþø klimato juostoje. 31. Pilieèio charakteristika pagal amþiø, iðsilavinimà, turtà. 32. Lietuvos estrados princas. 33. Australijos aborigenø kulto reikmuo. 34. Vidurys.

Atsakykite á klausimus ir suraðykite atsakymus á lentelæ. Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæ apaèioje perskaitysite frazæ – kryþiaþodþio atsakymà. Visi atsakymai prasideda raidëmis „c“ ir „è“. Atsakymà siøskite spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji trys teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.

Horizontaliai: 4. Sûris, gamintas Anglijoje jau nuo XVI a. 8. Didþiausias þinomas Saulës sistemos asteroidas. 9. Þuvis Chimaera monstrosa, paplitusi Atlanto vandenyne ir Vidurþemio jûroje, gebanti keisti kûno spalvà. 11. Prieskoninë darþovë. 12. Antras pagal dydá Ukrainos miestas. 14. Ðimto kareiviø bûrys Senovës Romoje. 15. Stogø dangos medþiaga (dgs.). 16. Vyriðkas galvos apdangalas. 17. Pagrindinis „kario“ ir kai kuriø kitø prieskoniniø miðiniø komponentas ir vienas mëgiamiausiø prieskoniø Rytuose. 18. Ûminë uþkreèiamoji þarnyno liga, sukeliama vibriono. 19. Galva (lotynø k.). 21. Ilgio vienetas, lygus 25,4 mm. 25. Miestas, kuriame ávyko bai-

siausia atominës energetikos katastrofa. 26. Vienas þinomiausiø XX a. aktoriø ir reþisieriø, turëjæs Valkatos pravardæ. 27. Lietuviø raðytojas, satyrinio romano „Frank Kruk“ autorius. 29. Simpatiðkas burundukas ið animacinio serialo vaikams. 30. Drieþas, galintis keisti kûno spalvà. 33. Lietuvos politikas pabuvojæs ir ûkio, ir susisiekimo ministru. 35. Áþûlus padorumo, dorovës nepaisymas, begëdiðkumas. 36. Stuburiniø aðinio skeleto dalis. 37. Reiðkiniø, procesø, darbo operacijø tyrimas. 38. Sibiro tauta, kalbanti viena tiurkø kalbø. 39. Mokslas, tiriantis medþiagø sudëtá, sandarà, savybes ir vienø medþiagø virtimà kitomis. 40. Þinomiausias M. Gorbaèiovo valdymo laikø þudikas maniakas.

Kryþiaþodþio, iðspausdinto praëjusiame „Spectrum“ numeryje, atsakymai: 1. Unirema. 2. Nolivudas. 3. Rokoðas. 4. Mantisë. 5. Archëjus. 6. Tb. 7. Sàstatas. 8. Metopa. 9. Tupajos. 10. Plaèkelnës. 11. Kamþa. 12. Hanza. 13 (V). Sankcija. 13 (H). Stanca. 14. Espada. 15. Akinakas. 16. Lipoma. 17. Kvarèa. 18. Hufa. 19. Perikarditas. 20. Obea. 21. Tupetas. 22. Asemija. 23. Muaras. 24. Marðos. 25. Lamija. 26. Rafidës. 27. Inkaso. 28. Marokenas. 29. Tyras. 30. Labradorai. 31. Edafonas. 32. Tonadilja. 33. Borealis. 34. Balistitas. 35. Lansada. 36. Kodonas. 37. Lornetas. 38. Gastrulë. 39. Jëgeris. 40. Tonaþas. 41. Ambitus. 42. Vadë. 43. Pypkë. 44. Gmina. 45. Musë. 46. Moneta. 47. Iridis. 48. Seksta. 49. Guanas. 50. dl. 51. Biustas. 52. Psalmës. 53. Noksas. Paþymëtuose langeliuose: Juokas yra gera draugystës pradþia, juoku verta jà ir uþbaigti.

Kryþiaþodá, spausdintà „Spectrum“ 2006 m. Nr. 2(5), pirmoji teisingai iðsprendë IF alumnë, magistrantë Milda Mendelevièiûtë. Ji apdovanota S. C. Rowello knyga „Ið viduramþiø ûkø kylanti Lietuva“.

Sudarë Vida LAPINSKAITË

Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 6

Articles inside

Prof. Danutë GAILIENË Prof. Danutë GAILIENË

paroda

8

þvilgsnis

16

IT erdvë