TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės Kaltinimai Lietuvos darbo biržos direktoriui V.Šlekaičiui atsisuka prieš pačius kaltintojus. Lietuva 5p.
Trečiadienis, liepos 11 d., 2012 m. Nr. 160 (1359)
Beveik kas dešim tai paskolą banke imančiai įmonei suteikiama valstybės garantija. Ekonomika 8p.
diena.lt
Ispanai pasipiktinę tuo, kad Europa skiria milijardus šalies bankams paremti, o žmonės priversti taupyti. Pasaulis 9p.
Seimo norą pasigražinti stabdo savivaldybė Negyvu ežiu pra vardžiuojamas fon tanas, apžėlusios ir išgriuvusios Nepriklausomybės aikštės trinkelės – taip kitąmet Lietu vos Seimas gali pa sitikti svarbiausius ES asmenis. Pats Seimas tvarkyti teritorijos negali, nes ji – savivaldybės, o šios atstovai sprendimų priimti visai neskuba.
1,30 Lt
Taip, aš emocingas, toks mano charakteris. Buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas
4p.
Miestas
3p.
Šiukšlinti įprasta, tvarkytis – ne Po ilgojo savaitgalio Balžio ežero pa krantės virto vieša šiukšliaviete. Vie tiniai tvirtina, kad sąvartynas čia at siranda vos sušilus orams, tačiau tuo nepasirūpina nei savivaldybė, nei seniūnija. O samdyti paežerės tvark ytojai teisinasi po savaitga lio linksmybių nebespėjantys vežti poilsiautojų bet kur išmestų atliekų.
Menas
13p.
D.Katkaus opera vers šypsotis
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Reprezentacinė vieta
Lietuva nuo 2013 m. liepos 1 d. pusmetį pirmininkaus ES Tary bai. Birželio 27 d. posėdžiavęs Sei mo Europos reikalų komitetas nu sprendė, kad visi pirmininkavimo renginiai vyktų Par lamento rūmuose.
2
Planai: apie Nepriklausomybės aikštės ir fontano sutvarkymą prisimenama kasmet, rezultatai – nuliniai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
2
TrečiADIENIS, liepos 11, 2012
miestas Menas ar chuliganizmas? Nors daugelis sostinės grafičių pie šėjų į gatves išeina tik naktimis, pasi rodo, tai galima daryti ir legaliai. Ma tydama, kad su „tapybos“ ant miesto sienų problema susitvarkyti beveik neįmanoma, Vilniaus savivaldybė šiais metais pateikė sąrašą vietų, ku riose galima piešti grafičius ir nebūti nubaustiems. Vienas tokių objektų – požeminė perėja prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro. Menas tai ar ter lionė – palikta vertinti miestiečiams. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Seimo norą pasigražinti stabdo
Tik tuomet komitetas 1 nutarė kreiptis į sos tinės valdžią, kad būtų sutvarky
tas ruožas nuo Tarptautinio Vil niaus oro uosto iki miesto centro ir Seimo prieigos. Jau kelerius metus neveikiantis ir miesto gėda vadinamas prie Seimo esantis fontanas – Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, todėl Sei mo kanceliarija net norėdama ne galėtų jo susitvarkyti. „Seimas ir miesto centras vis dėlto yra mūsų valstybės veidro dis, turime parodyti savo kultūrą, etiką. Jeigu visur bus apleista, juo labiau prie Seimo rūmų... Terito rija būtų sutvarkyta daugeliui de šimtmečių į priekį, tai nėra vienai, pastarajai, Seimo kadencijai“, – sakė Seimo Europos reikalų komi teto pirmininko pavaduotojas Vy das Gedvilas. Reaguoti neskuba
Rūpindamasi miesto įvaizdžiu ir norėdama užsienio svečiams suda ryti teigiamą įspūdį apie Lietuvos sostinę, Seimo kanceliarija į savi valdybę vis kreipiasi pavėluotai – kai miesto biudžetas jau būna pa tvirtintas. Turint omenyje tai, kad reikėtų paskelbti tvarkymo darbų konkursą, kurio rezultatus vėliau galima ginčyti teisme, viltis, jog aikštė bus sutvarkyta, menksta. „Taip, dabar reikėtų, kad miesto valdžia sureaguotų tuoj pat, tuomet dar tikrai spėtume iki pirmininka vimo. Žinoma, buvo galima kreip tis ir anksčiau...“ – ir paties parla mento kaltę pripažino V.Gedvilas. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriui sunkiai sekėsi atsakyti į dienraščio klausimus, ar bus reaguota į prašymą sutvarky ti minėtas teritorijas. Viešųjų ry šių tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė sa kė, kad klausimai iš vieno viceme ro keliaudavo vis pas kitą. Duosite pinigų – darysime
Vilniaus miesto savivaldybės Mies to ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža atsakė paprastai: pinigų nėra.
„Kelias nuo oro uosto iki miesto centro bus tvarkomas kaip ir kas met – kosmetiškai, be jokių di delių išlaidų, nes savivaldybės fi nansinė padėtis šiandien neleidžia daryti kapitalinių remontų. Tai bus gatvės lopymas, kelio ženklinimas, eismo saugumo užtikrinimas – tiek transportui, tiek pėstiesiems. Tikimės labai didelės paramos iš Vyriausybės, nes tai yra ne tik Vil niaus renginys, bet ir visos ES bei visos Lietuvos Respublikos, – teigė V.Pauža. – Dėl Nepriklausomybės aikštės ir fontano situacija yra ly giai tokia pati – pinigų dabar nė ra. Jeigu Vyriausybė prie to prisi dėtų ir skirtų lėšų, be abejo, mes labai stengtumės sutvarkyti. Jeigu pinigų nebus, tai, manau, nieko ir nepradėsime.“ Amžina tema
Seimo prieigas norėta sutvarkyti ir anksčiau, tačiau miesto biudže te tam vis nenumatyta lėšų. 2007-ųjų lapkritį į tuometį Vil niaus merą Juozą Imbrasą dėl Nep riklausomybės aikštės ir Seimo rū mų prieigų atnaujinimo kreipėsi tuo metu Seimo pirmininko parei gas ėjęs Viktoras Muntianas. Tada pagrindinis noro susitvarkyti ar gumentas buvo tas, kad 2009-ai siais Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine. Skaičiuota, kad tam gali prireikti 30–40 mln. li tų, tačiau kreiptasi jau patvirtinus 2008 m. biudžetą. Techniškai nusidėvėjęs fon tanas apgadintas ir per 2009 m. sausį vykusias riaušes. Tai tuomet teigė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. 2011 m. gegužę Seimo kancle ris Jonas Milerius su Artūru Zuo ku svarstė, kaip būtų galima reno vuoti Seimo fontaną. Skaičiuota, kad sutvarkyti Nepriklausomybės aikštę ir suremontuoti fontaną kai nuotų kelis milijonus litų. Šių metų gegužę Seimo kancelia rija vėl prisiminė fontano sutvar kymo idėją. Tuomet Vilniaus sa vivaldybė teigė, kad toks remontas kainuotų apie 6 mln. litų, bet lėšų biudžete tam ir vėl nenumatyta.
Europos reikalų komiteto sprendimai Nuspręsta rag int i Vyr iausybę kuo anksč iau išspręst i sus is iek imo su Liet uva oro erdve klausimą, tinka mai panaudot i lėšas, skirtas VIP sa lei Tarptautiniame Vilniaus oro uos te, siekti, kad atl ikti darbai turėtų iš liekamąją vertę. Viln iaus miesto sav iv aldybės pra šom a sut vark yt i miesto infr ast ruktūrą, ypač ruožą nuo Tarpt au
tin io Viln iaus oro uosto iki miesto centro. Vilniaus savivaldybės prašoma kuo skubiau apsispręsti dėl Nepriklauso mybės aikštės teritorijos ir joje esan čio fontano rekonstrukcijos. Atkreiptas dėmesys į sost inės taksi paslaugų kokybę ir į tai, kad reikėtų sudaryti galimybę už taksi paslaugas atsiskaityti banko kortele.
Gėda: Europos reikalų komitetas nerimauja, kokį vaizdą pamatys svečiai iš užsienio Lietuvai pirmininkaujant ES.
3
TrečiADIENIS, liepos 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Menas ar chuliganizmas?
Tramdyti šiukšlintojų jau šaukiasi policiją Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
savivaldybė
.
Balžio (Šilo) ežero pakrantės atši lus orams vėl virsta vieša šiukš liaviete. Padėtimi skundžiasi poil siautojai, tačiau tvarkytojai tik skėsčioja rankomis: patys šiukšli nate, ponai. Vargina amžinos problemos
Vilniečių pamėgtos Balžio ežero pa krantės ir vėl kenčia nuo nevalyvų poilsiautojų. Ir nors pakrantės nuo lat tvarkomos, o savivaldybė šiems darbams kasmet skiria dešimtis tūkstančius litų, situacija negerėja. Ne kartą prie Šilo ežero atsigai vinti važiuojanti vilnietė Banga Grigaliūnaitė įsitikinusi, kad viską lemia gaivus jo vanduo ir jį supan čios gamtos grožis. „Balžio ežeras gerai žinomas vilniečiams ir miesto svečiams. Gaivus ežero vanduo su traukia gausybę poilsiautojų, ypač šventinėmis dienomis. Ežero pa krantės palankios poilsiautojams, nes yra smėlio ir žolės. Čia kepami šašlykai, geriama, valgoma be sai ko ir, žinoma, šiukšlinama“, – tvir tino moteris. B.Grigaliūnaitė sakė nežinanti, kaip išspręsti problemą, jei esą net Antakalnio seniūnija į tai nekreipia dėmesio.
„Jeigu prisiminsime praėjusį sa vaitgalį, jis buvo siaubingas. Iš vežėme 5,5 t šiukšlių, o dažniausiai po savaitgalio būna išgabenama apie 2–3 t. Pats penktadienį va kare buvau nuvažiavęs į paežerę ir jau tuomet buvo siaubinga: bananų žievės, alaus skardinės, pakuotės, plastikinių indų likučiai“, – pasa kojo R.Vasiliauskas. Anot įmonės atstovo, šiukšlės prie ežero renkamos tris kartus per savaitę – pirmadienį, trečia dienį ir penktadienį. Be to, prie Ši lo ežero pastatyti net septyni kon teineriai, į kuriuos žmonės turėtų mesti šiukšles. „Iki konteinerio 10 metrų, ta čiau niekas nesivargina tenai nuei ti. Meta šiukšles ten pat, kur ir sė di. Prie Šilo ežero žmonės meta į mažytes dar nuo tarybinių la kų likusias šiukšliadėžes, bet ir į tas nepataiko. Todėl kaipmat for muojasi sąvartynai“, – piktinosi „Atsakingų sprendimų“ vadovas.
Norėtų samdyti policininkus
R.Vasiliauskas teigė tiek netekęs vilties savo kovoje su nevalyvais poilsiautojais, kad yra pasirengęs mokėti policijai už paplūdimio ap saugą. „Svarstome ir tokį variantą. Juk už šiukšlinimą yra numaty tos baudos. Jeigu stovės policinin kas, gal bent tai privers žmones su simąstyti ir nueiti tuos kelis metrus iki konteinerio“, – teigė pašnekovas. Anot įmonės vadovo, prie ma žesnių ežerų, kur automobiliais at vyksta mažiau poilsiautojų, situa cija kur kas geresnė. „Kur mažesni, mažiau žinomi ežerai, kaip antai Verkių regioni niame parke, ten ir žmonės tvarkin gesni renkasi. Jie bent jau šiukšles sukrauna į maišus ir palieka. Mes iš sivežame ir paliekame tuščius mai šus kitam kartui. O šičia, prie Šilo, tai neįmanoma, šiukšlės mėtosi prie ežero, į konteinerius maišų prikrau na aplinkinių sodų gyventojai“, – apibendrino pašnekovas.
Prižiūri šešias poilsiavietes
Vilniaus savivaldybė dienraščio žurnalistus informavo Šilo ir dar penkioms poilsiavietėms tvarky ti kasmet skirianti per 96 tūkst. li tų. Iš viso už šiuos pinigus Vilniaus miesto ir Nemenčinės urėdijų teri torijoje prižiūrima per 200 ha eže rų pakrančių. „Miestas skiria pinigų Antavilių, Kardelio, Balžio, Juodžio, Tapelių, Kairėnų poilsiavietėms tvarky ti. Nors tai nėra oficialūs paplūdi miai ir miestas jų neprivalo tvar kyti, nuo seno susiklostė tokia tradicija. Juk čia važiuoja vilnie čiai, šie ežerai yra arti miesto“, – teigė Vilniaus savivaldybės Viešų jų ryšių skyriaus specialistė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė. Pastatė septynis konteinerius
Šiuo metu laimėjusios konkursą ir jau antrus metus iš eilės Šilo eže ro pakrantes prižiūrinčios įmo nės „Atsakingi sprendimai“ di rektorius Remigijus Vasiliauskas, paklaustas apie šiukšlinimo pro blemą, tik skėstelėjo rankomis.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Poilsis: prie Balžio ežero atvykę gamtos pramogų mėgėjai šiukšles
meta ten pat, kur ilsisi.
Bangos Grigaliūnaitės nuotr.
4
TrečiADIENIS, liepos 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas nenoriai teisme prisimena dvejų metų senumo įvy kius, kurie išsirutu liojo į baudžiamąją bylą tuomečiam Vilniaus merui Viliui Navickui.
Nori tapti Europos jaunimo sostine 2015-aisiais Europos jaunimo sos tine siekia tapti Vilnius. Ar tai pavyks padaryti, paaiškės lapkritį.
Procesas: buvęs Vilniaus meras V.Navickas kaltinamas vertęs savival
dybės administracijos kontrolierių priimti konservatoriams palankius sprendimus. Gedimino Bartuškos nuotr.
Suklastojo buvusį merą kompromituojantį įrašą? Pradėjo nagrinėti V.Navicko bylą
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas vakar pradėjo nagrinė ti buvusio Vilniaus mero – kon servatoriaus V.Navicko, įtariamo piktnaudžiavimu tarnyba, – bylą. Buvęs Vilniaus miesto savival dybės kontrolierius Š.Skučas, į kurio veiklą, kaip įtariama, kišo si V.Navickas, byloje bus apklaus tas kaip liudytojas. Jis atvyko į po sėdį. Įtariama, kad V.Navickas vertė Š.Skučą pakeisti Kontrolės ir audito tarnybos atliktas bendrovių Vilniaus šilumos tinklų ir Vilniaus vystymo kompanijos audito ataskaitas. Į vieną interneto portalą buvo įkel tas slapta padarytas įrašas, kuria me girdėti V.Navicko žodžiai – tuo metis meras neva grasina Š.Skučui. Diktofoną davė patarėjas
Š.Skučas teigė, kad dėl savo kabi nete padaryto įrašo buvo apklaus tas policijos komisariate. „Dėl įrašo – turiu pasakyti, kad jis nėra vien tisas, didelė dalis nepateikta, kas buvo įrašyta. Aš į portalą įrašo ne teikiau, jį pateikė žmogus, apie kurį buvo kalbama“, – sakė liudyto jas, turėdamas galvoje buvusį mero patarėją Arūną Totoraitį. Š.Skučas teigė, kad jis pats asmeniškai nie ko neteikė prokuratūrai, tačiau darė garso įrašą bijodamas dėl galimo spaudimo vaikams, taip pat tam at
vejui, jeigu būtų ateistas iš pareigų. Taigi įrašą daręs sau – gynybai. Dik tofoną jam esą davė A.Totoraitis. Š.Skučo teigimu, dalis įrašo buvo ištrinta, tačiau A.Totoraitis esą su žurnalistais galėjo įrašą atkurti. Tiki teisėsauga
Buvęs meras jam pateiktų kaltinimų teisme nepripažino, tačiau sutiko duoti parodymus. „Kai kurie asme niniai dalykai pervesti į politinį lyg menį. Ugnį, vandenį ir varines triūbas ir čia reikės pereiti. Aš tikiu teismais ir teisėtvarka. Aš manau, kad mora linę naštą pasitraukdamas iš darbo nunešiau, o teisinę dar pernešiu“, – žurnalistams sakė V.Navickas. Š.Skučas nesutiko su sostinės mero reikalavimais, todėl V.Navic kas jį esą vertė atsistatydinti. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybės taryba atleido kontrolierių iš pa reigų. Teismas Š.Skučą grąžino į pareigas, tačiau procesas dėl grąži nimo į darbą vyksta iki šiol. Kaltinamajame akte tvirtinama, kad slapta darytuose pokalbių įra šuose užfiksuota, jog V.Navickas savivaldybės administracijos kont rolierių vertė priimti konservato riams palankius sprendimus. Išklausė įrašą
Nagrinėjant bylą šis įrašas buvo išklausytas. „Tu viską darai, kad
Tėvynės sąjunga praloštų rinki mus, ar tu supranti?“ – įraše girdė ti V.Navicko priekaištai Š.Skučui. V.Navickas teigė, kad jie tiesiog kalbėjosi apie politiką. „Mes šnekė jomės, dalijomės patirtimi, politi koje susigaudyti nėra paprasta“, – įrašuose kalbėjo kaltinamasis. „Taip, aš emocingas, toks mano charakteris, tas pokalbis nėra ori ginalus. Aš pokalbį traktuoju kaip tarp partijos kolegų. Pokalbis su montuotas, iškarpytas“, – gynėsi buvęs meras. Tęs liudytojų apklausą
V.Navickas teigė, kad nelabai buvo patenkintas Š.Skučo darbu, nes šis kartais jame nebūdavo. Buvo kalbų, kad Š.Skučas darbo metu būdavo matomas mieste kavinėse. Kaltinamasis mano tapęs bu vusio patarėjo A.Totoraičio auka. „Aš klausausi tavęs, tai tu kažko kia lopeta. Tu truputį kitų žmo nių paklausyk. Tai gerai, kad tu turi savo supratimą, tačiau tu su savo supratimu privačioj konto roj daryk ką nori“, – įraše skam ba V.Navicko balsas. Kitame posėdyje teismas keti na apklausti A.Totoraitį, Vilniaus miesto tarybos narę Larisą Dmit rijevą ir buvusią Š.Skučo pavaduo toją Astą Aranauskienę. VD, BNS inf.
Lietuvos sostinė drauge su dar trimis žemyno miestais pateko į finalinį 2015-ųjų Europos jau nimo sostinės atrankos konkur so etapą. Pranešama, kad Vilnius konkur se aplenkė aštuonis varžovus, tarp kurių buvo Švedijos Geteborgas, Ispanijos La Lagūna, Gruzijos sos tinė Tbilisis ir kiti. Vilniaus varžo vais finale liko Bulgarijos kurortas Varna, Rumunijos Klužo-Napokos miestas bei Rusijos Ivanovas.
Europos jaunimo sostinės rinkimus nuo 2009 m. inici juoja Europos jau nimo forumas.
Europos jaunimo sostinės titu las suteikiamas vieniems metams. Tuo metu miestas turi galimybę pristatyti su jaunimu susijusias kultūrines, socialines, politines iniciatyvas ar veiklas.
Jeigu Vilnius laimėtų atranką, per 2015-uosius Lietuvos sos tinėje, kaip pranešime nurodo savivaldybė, „būtų įgyvendinti įvairios tematikos tarptautiniai ir vietiniai renginiai, skirti jauni mo klausimams“. „Europos jaunimo sostinės ini ciatyva siekiama įgyvendinti nau jas idėjas ir projektus, skatinan čius jaunų žmonių dalyvavimą“, – rašoma pranešime spaudai. Artimiausiu metu konkurso fi nalininkai dalyvaus antrame at rankos etape, kuriam pasibaigus per lapkritį Slovėnijoje vyksian čią apdovanojimų ceremoniją ofi cialiai paaiškės, kas 2015 m. taps Europos jaunimo sostine. Europos jaunimo sostinės rin kimus nuo 2009 m. inicijuoja Eu ropos jaunimo forumas. Pirmąja Europos jaunimo sostine tapo Ro terdamas Nyderlanduose, 2010 m. šis titulas atiteko Italijos Turi nui, 2011-aisiais – Belgijos Ant verpenui. Šiemet jaunimo sostinė yra Portugalijos Braga. Kitąmet Europos jaunimo sos tinės titulą turės Slovėnijos Ma riboras, o 2014-aisiais – Saloni kai Graikijoje. VD inf.
Keturis centrus jungia į vieną Nuo naujų mokslo metų keturi moksleivių laisvalaikio organiza vimo centrai sostinėje pertvarko mi į vieną instituciją.
Dabar vietoj Vilniuje veikiančių Lietuvos jaunimo turizmo cent ro, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro, Lietuvos mokinių ir stu dentų sporto centro bei Lietuvos mokinių informavimo ir tech ninės kūrybos centro (LMITKC) bus įsteigta viena neformaliojo ugdymo įstaiga. Ji vadinsis Lietu vos mokinių neformaliojo švieti mo centras. Naujojo centro būstinė bus da bartinėse LMITKC patalpose – daugiaaukščiame pastate sostinė je, Žirmūnuose, greta Šilo tilto. Švietimo ir mokslo ministeri ja pranešė, kad naujojoje įstaigo je liks 113 darbuotojų etatų vietoj dabar esančių 194. „Šiai pertvarkai, kaip ir prieš porą metų vykdytai ministerijos ir jai pavaldžių institucijų reorgani zacijai, kruopščiai pasirengta. Tai nebus vien perteklinių darbo vietų mažinimas – darbo grupė prieš tai išanalizavo šių centrų funkci jas ir pateikė savo išvadas dėl op timizavimo“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste ponavičius. Pasak jo, centrų bazę bus ga lima efektyviau išnaudoti įvai rioms edukacinėms programoms, naujoms moksleivių laisvalaikio veikloms ir idėjoms. Be to, su mažės tas pačias funkcijas atlie kančių finansų ir ūkio skyrių dar buotojų vadovų. Prieš pustrečių metų reorgani zavus Švietimo plėtotės centrą,
Mokytojų kompetencijos centrą ir Pedagogų profesinės rai dos centrą, buvo įsteigtas Ugdy mo plėtotės centras. Iš buvusių 185 darbuotojų trijose pavaldžio se įstaigose liko 103 etatai. VD, BNS inf.
Pertvark a: gret a
Šil o tilto Žirmūnuose stovintis LMITKC taps naujosios neformaliojo ug dymo įstaigos būstine.
Jono Karolio (LMITKC) nuotr.
5
trečiadienis, liepos 11, 2012
lietuva
Kaltinimai atsisuko prieš kaltintojus Kaltinimus į postą prieš metus grąžintam Darbo biržos direktoriui svaidžiusiems dešiniesiems prokurorai išaiškino, kad dėl to kaltas ne direktorius, o pačios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) klerkai.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Grėsė grotos
Išvaryti nepatinkantį veikėją ne taip paprasta. O jei neturi ilga metės administravimo patirties – tuo labiau. Tai dabar suprato SADM vedliai, iš prokurorų sulau kę skambaus antausio. Prieš daugiau nei metus minis terijos vadovai ir naujai paskirtas Darbo biržos direktorius, ištiki mas dešiniųjų sąjungininkas Min daugas Petras Balašaitis, svaidėsi siaubingais įtarimais savo pirmta kui Vidui Šlekaičiui. „Apskaičiavome buvusio Lietu vos darbo biržos direktoriaus ne teisėtais veiksmais pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą Užimtu mo fondui padarytą žalą. Lietuvos darbo biržos skaičiavimais, ji siekia daugiau nei 1,6 mln. litų“, – prieš metus trimitavo tuometis Darbo biržos direktorius M.P.Balašaitis. Vilniaus prokurorai nedelsdami pradėjo tyrimą, nes galbūt pada rytas nusikaltimas ir suma – ne maža. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V.Šlekaičiui įstatymas žadėjo net grotas. Patys mušė, patys kalti
Tačiau beveik po metų viskas apsi vertė aukštyn kojomis. Darbo biržai vėl vadovauja V.Šlekaitis, nes teis
mas panaikino tuomečio ministro Rimanto Jono Dagio įsakymą. Ma ža to, konservatorių kontroliuoja ma SADM sulaukė ir dar vieno pro kurorų kirčio. Pasirodo, dėl galbūt iššvaistytų lėšų kalti patys ministe rijos klerkai, turėję prižiūrėti, kaip leidžiami pinigai, bet to nedarę. Vilniaus apygardos prokuroras Giedrius Tarasevičius tyrimą dėl V.Šlekaičio nutraukė ir priminė, kad dėl galimo pinigų iššvaistymo kalta pati ministerija. „Ministerijai, kaip kontroliuo janč iai jos pavald um e esanč ią Lietuvos darbo biržą, turėjo būti žinoma, kokiomis sąlygomis pa sirašytos sutartys su bendrove, nes būtent šių sutarčių pagrin du buvo vykdomas finansavimas. Be to, Darbo birža buvo įsiparei gojusi teikti ministerijai ataskai tas apie pagal projektą įvykdytas veiklas, patirtas išlaidas, patei kiant jas įrodančių dokumentų sąrašą. Taigi, yra pagrindo išva dai, kad situacija, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, iš dalies su sidarė ir dėl nepakankamos mi nisterijos kontrolės“, – nutarime dėstė prokuroras. Jis pridūrė, kad V.Šlekaitis ne tik nešvaistė lėšų, bet dar ir „ėmė si priemonių situacijos teisiniam įvertinimui ir išvengimui pasek mių, galinčių atsirasti dėl SADM valstybės sekretoriaus potvarkio“.
Išsisuko: prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš dešiniųjų iš posto išguitą, tačiau pernai į Darbo bir
žos vadovus grįžusį V.Šlekaitį.
Komentarų nebeturi
Darbo biržos direktoriaus pava duotoju dabar dirbantis M.P.Ba lašaitis ankstesnių kaltinimų savo tiesioginiam viršininkui V.Šlekai čiui, matyt, nebenori. „Ne man komentuoti prokurorų sprendimus. Situaciją mačiau vie naip, teisėsauga matė kitaip. Teisė sauga šiuo atveju geresnė specia listė“, – muistėsi M.P.Balašaitis. „Ką reiškia – ar atsiimu savo žo džius? Aš nesu teisėsaugos specia listas. Įtarimai buvo perduoti pro kurorams. Ne aš teisėjas. Pasitikiu teisėsauga. Ir daugiau būtų neetiš ka komentuoti“, – nukirto jis. Santykių su tiesioginiu savo vir šininku, kurį anksčiau įtarė galbūt neteisėtai panaudojus 1,6 mln. li tų, jis taip pat nekomentavo: „Čia tas pats, jei klaustumėte, kaip ma no santykiai šeimoje. Ar galiu ne komentuoti?“ Su Darbo biržos vadovu V.Šle
Dar kartą pakvietė popiežių Prezidentė Dalia Grybauskaitė per naują Lietuvos diplomatinę atsto vę Vatikane pakartojo oficialiojo Vilniaus kvietimą popiežiui Bene diktui XVI jam patogiu laiku apsi lankyti Lietuvoje.
Vakar Prezidentė įteikė skiriamuo sius raštus Lietuvos nepaprasta jai ir įgaliotajai ambasadorei prie Šventojo Sosto Irenai Vaišvilaitei.
Buvusi prezidento Valdo Adam kaus patarėja I.Vaišvilaitė pa staruoju metu ėjo Europos hu manitarinio universiteto (EHU) administracijos ir infrastruktūros reikalų prorektoriaus pareigas. Meno istorijos ir Bažnyčios is torijos daktaro laipsnius turin ti I.Vaišvilaitė moka italų, anglų, prancūzų, lenkų, čekų, rusų kalbas. Iki šiol Lietuvos atstovybei Vatika
ne vadovavo Vytautas Ališauskas. 1993 m. rugsėjį Lietuvoje pirmą ir kol kas paskutinį kartą lankėsi Katalikų bažnyčios vadovas – tuo metis popiežius Jonas Paulius II. Neoficialiomis žiniomis, Vati kanas jau kurį laiką ieško galimy bių per artimiausius dvejus trejus metus organizuoti popiežiaus Be nedikto XVI vizitą į Lietuvą. VD inf.
Jau ieškoma galimy bių surengti Bene dikto XVI vizitą į Lie tuvą. Per ceremoniją valstybės vadovė teigė, kad Lietuvą ir Vatikaną sieja ilgi istoriniai ir diplomatiniai ryšiai, todėl svarbu toliau stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su šia šalimi. „Prisimindama 2010 m. Vatika ne įvykusį vizitą, Prezidentė dar kart perdavė kvietimą popiežiui Benediktui XVI apsilankyti Lietu voje jam patogiu laiku“, – teigia ma Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime spaudai.
Ambasadorė: Prezidentė D.Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus
naujai Lietuvos diplomatinei atstovei prie Šventojo Sosto I.Vaišvilaitei.
Džojos Gundos Barysaitės (prezidentūra) nuotr.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
kaičiu susisiekti nepavyko. Darbo biržos Komunikacijos skyriaus at stovė maloniai paaiškino, kad va dovas teismo ir prokurorų sprendi mų greičiausiai nekomentuos. Gavo beveik trečdalį milijono
Į Darbo biržos vadovus pernai rudenį teismo sprendimu sugrąžintas V.Šle kaitis iš valstybės gavo beveik treč dalio milijono litų kompensaciją. SADM patvirtino, kad, vykdyda ma Lietuvos vyriausiojo administ racinio teismo nutartį, V.Šlekaičiui už „priverstinai nedirbtą laikotar pį“ pervedė 283,5 tūkst. litų. Savo sprendime dėl V.Šleikaičio grąžinimo į Lietuvos darbo biržos vadovus teismas nurodė, kad iš moka turi būti apskaičiuota nuo 2009 m. kovo 31 d., kai jis nusto jo eiti šias pareigas. Iš Darbo biržos vadovo parei gų V.Šlekaitis tuomečio minist ro R.J.Dagio atleistas beveik po 18
metų darbo. Atleidimo pagrindas buvo tarnybinė nuobauda už tai, kad Darbo birža buvo įsigijusi tris automobilius pažeisdama Vyriau sybės nutarimą, nes pirko branges nius nei 60 tūkst. litų vertės. Bet pernai rudenį teismas priė mė sprendimą, kad V.Šlekaitis turi būti grąžintas į darbą.
283,5 tūkst. litų kompensaciją iš valsty bės biudžeto „už privers tinę pravaikštą“ gavo pernai į Darbo biržos vadovus sugrąžintas V.Šlekaitis.
LRT tarybos vadovas nepasikeitė Lietuvos nacionalinio radijo ir te levizijos (LRT) taryba nusprendė, kad jai toliau turi pirmininkauti Dainius Radzevičius (nuotr.).
Dešimt tarybos narių vakar pa sisakė už tai, kad D.Radzevičiaus prašymas atstatydinti jį iš pareigų nebūtų patenkintas. Pats D.Ra dzevičius nebalsavo – svarstant šį klausimą jis nusišalino, tary bos narys Žygintas Pečiulis su silaikė. D.Radzevičius rinkti naują LRT tarybos vadovą pasiūlė, kai Vil niaus miesto 2-asis apylinkės teismas jį pripažino apšmeižus „Respublikos“ leidinių grupės vadovą Vitą Tomkų. D.Radzevi čiui skirta 2,6 tūkst. litų bauda. Be to, LRT tarybos vadovas tu rės sumokėti leidėjui 10 tūkst. li tų neturtinės žalos. „Nesijaučiu kaltas, dėl ko buvau nuteistas. Tikrai skųsiu sprendi mą“, – pabrėžė D.Radzevičius. Siūlydamas rinkti naują LRT vadovą D.Radzevičius teigė sie kiąs apsaugoti LRT nuo spekulia cijų, ypač rinkimų laikotarpiu.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
D.Radzevičius LRT tarybai va dovauja nuo 2010 m. gegužės. Pagal Lietuvos nacionalinio ra dijo ir televizijos įstatymą tarybos narys gali būti atšauktas iš pa reigų tuo atveju, jei yra įsiteisė jęs apkaltinamasis teismo nuo sprendis. D.Radzevičiaus atveju nuosprendis dar neįsiteisėjęs. VD, BNS inf.
6
TrečiADIENIS, liepos 11, 2012
nuomonės
Šilumos perdavimo tinklai – valstybės įmonei
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P Ar viena Prezidentė nugalės „juos“?
Justinas Argustas
R
ytoj Prez identė Dal ia Grybauskaitė suk vie tus i žurn al ist us api bendr ins dar vienus prabėgusius kadencijos metus. Prieš trejus met us į S.Dauk anto rūmus įsikrausč ius i Prez identė pas kelbė: „Ims iuos i veiksmų ir sieks iu real ių perm ainų, kad būtų atk urt as žmon ių pas it ikė jimas teismais, teisės augos ins tit uc ij om is bei operat yv inėm is tarnyb om is.“
Prezidentės atsakomybės siekiant „daugiau teisingumo“ nereikia pervertinti. Sul ig kiekv ien ais met ais pre zidentūra skelbia apie tai, kaip D.Grybauskaitė teisėjų mant ijas nuvelka vis didesn iam skaičiui net ikėl ių, kad vyksta teismų pir mininkų rotacija. Maža to – kiek vieną kandidatą į teisėjus ji tikri na asmen iškai. Svar u ir tai, kad net gi D.Grybauskaitės paskirtas general in is prok uroras – „nesi steminis“. Čia pat reikšm ingai pridur iama: neį manoma visko pakeist i taip greitai, kaip norėtųsi, – juk niekas Prez identei nepadeda. „Ji tik vie na, o jų – daug.“ Tačiau realybė dar tol ima nuo ideal ios. Gyventojų pas it ikėj i mas teisės augos inst it ucijom is per pas tar uos ius trejus met us smark iai smigo žemyn. Ir tebes minga tol iau. Valdo Adamkaus trečiųjų kaden cijos metų pabaigoje, jei tikėtume apk laus om is, teismais nep as i tikėjo du trečdal iai šalies gyven tojų, prokuratūra – maždaug pu sė. D.Grybauskaitės treč iaisiais valdymo metais teismais nebe tik i jau 70 proc., prokurorais – ly giai tiek pat. Bet neg alėt ume teigt i, kad dėl pas it ikėj im o teisės aug a, iš da lies kur uoj am a prez id ent o, grimzd im o kalt a vien Klon io gatvės „dram a“. Prez identės pas ir ink im ai irg i galėjo turėt i tam įtakos. Keistai šnair uota į Naujosios Akmenės prok urorą Dar ių Valį, ūmai ta
pusį visos Liet uvos prok uratū ros vedl iu. Ypač prieš tar ingai vertinama D.Valio inicijuota pro kuratūros reforma. Bet Prez identė D.Valį iki šiol tik gyrė, jos pastabų generalinis pro kuroras dar nesulaukė. Gal ima suprast i, kad valst ybės vadovė džiaug iasi savo pasirink imu. Kita vertus, pastaruoju metu ne girdėt i kok io nors garsesn io pa gir iamojo žodž io, skirto Genera linei prokuratūrai. Gal tai reišk ia, kad net ruk us išg irsime ir krit iš kesnį Prez identės žodį? Gal jau rytoj, trečiųjų jos kadencijos me tinių proga? Vis dėlto Prez identės ats ako mybės siek iant „daug iau teisin gumo“ nereikia pervertinti. Lietu vos valstybės vadovas šioje srity je nei tur i, nei gali būti visagal is. Bėda ta, kad didž ioji tautos dalis lig šiol taip ir nesuvokė, jog teisin gumo vykdymas – visai ne prezi dentūros, ne D.Grybauskaitės rei kalas. Kur trauk ia „tiesos“ išs iilg us ių „violet in ių mald in inkų“, šiaip vi suomen in inkų suburtos savo gyven imu nepatenk intų taut ie čių ordos? Kažkodėl pirm iausia prie prez identūros. Praš yt i tei singumo. Bet S.Daukanto aikštės rūmai – visai ne ta vieta, kur reiktų pra šyti, juoba reikalauti teisingumo. Nes, jei dar kas nors skaito Lietu vos Konst ituciją, valdž ios mūsų šalyje – atskirtos. Ir teising umą vykdo tik teismai. Tačiau akivaizdu, kad teismai ir kitos teisėsaugos institucijos pri valo dirbt i skaidriai, profesiona liai, objektyviai, atsižvelgdamos į įstatymo dvasią ir raidę. Beje, ir tie patys įstatymai turi būti demok ratiški, priimti skaidriai, atsižvel giant į visuotinai priimtas teisės normas, į visuomenės lūkesčius. Viso to, deja, Lietuvoje išties dar stinga. Tik nereikia turėti iliuzijų, kad pa dėtį gali pakeisti vien Prezidentė. Anaiptol. Kad ir kaip būtų para doksalu, nemenka atsakomybės už geresnį teisėsaugos darbą da lis tenka ir visuomenei. Ji turi at sak ingai rinkt is pol it ik us, kur ie priimtų atit inkamus įstat ymus, priverčiančius teisėsaugą dirbt i profesionaliau. Kol dal is tautos manys, kad tei sybę ir teisingumą įkūnija tik Pre zidentė, nepasikeis niekas. Matyt, Konstitucijos skaityti taip ir neiš mokome. Nebent mums jau ne bepat inka esama demokrat iška santvarka. Šalia yra valstybė, kurioje teisin gumą vykdo tik prezidentas. Pa tiktų?
remjeras Andrius Kubilius kartoja, kad šilumos ūky je, ypač Vilniaus, nėra jokios konkurencijos. Pasak Vyriau sybės vadovo, stengiamasi padėtį ši lumos ūkyje įvertinti sistemiškai ir jį reformuoti. „Viena didžiausių problemų, kurią matome šilumos reikaluose, yra tai, kad, skirtingai nei kitose energetikos srityse, šilumos reikaluose sukurta la bai mažai erdvės konkurencijai. Ypač kai kuriose savivaldybėse, įskaitant ir Vilniaus miestą, jokios konkurencijos beveik ir nėra“, – interviu Lietuvos radijui sakė ministras pirmininkas. „Situacija šilumos reikaluose vi sų mūsų netenkina. Pastaruoju metu tikrai dedama daug pastangų – ir Pre zidentė, ir Seimo nariai inicijavo naujų įstatymų pataisų, kuriomis siekiama tą situaciją keisti. Bet, matyt, reikia dar didesnių pastangų ir labiau sis teminio požiūrio į visą šilumos ūkio problematiką“, – pridūrė premjeras. Jo teigimu, sudarius galimybes at sirasti konkurencijai, tikimasi dau
giau skaidrumo ir mažesnių šilumos tiekimo kainų vartotojams. „Atsk ird am i perd av im o tink lus nuo šilumos gamybos, galėtu me galvoti apie šių perdavimo tin klų bendrą valstybinį valdymą. Tai būtų galima padaryti tam specia liai įsteigiant įmonę ir tikintis, kad tai ne tik sudarys galimybę atsiras ti gerokai intensyvesnei konkuren cijai šilumos gamybos srityje, bet taip pat sudarys galimybę ir kainų reguliuotojai Kainų komisijai efek tyv iau įgyvend int i šil um os ūkio reg ul iav im o nuos tatas“, – teigė A.Kubilius. Planuojama, kad šilumos reforma, kurios gairėms Vyriausybė jau pri tarė, gali paliesti didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius. Čia numatoma atskirti šilumos gamybą nuo tieki mo. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas posėdyje šiandien. Tikimasi, kad tai gali atpiginti ši lumos energiją vartotojams. VD, BNS inf.
Monopolis: premjeras A.Kubilius
teigia, kad „šilumos reikaluose su kurta labai mažai erdvės konku rencijai“. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nejaudina neigiamas interneto poveikis vaikams
P
alyginti su kitais europiečiais, nedaug tėvų Lietuvoje jaudi nasi dėl to, ką jų vaikai gali pamatyti internete, ar dėl to, kad su jų atžalomis virtualioje erdvė je gali susisiekti nepažįstami asme nys. Tai rodo naujas tyrimas. Projekte „Europos Sąjungos vai kai internete“, kuris finansuojamas iš Europos Komisijos Saugesnio in terneto programos, buvo klausia ma, dėl ko labiausiai jaudinasi tėvai.
Per tyrimą buvo pateikiami varian tai, pavyzdžiui, kaip „vaikams seka si mokykloje“, „kad vaikai gali būti sužeisti kelyje“. Rinkdamiesi iš pateiktų variantų, tik 9 proc. apklaustų lietuvių tėvų sakė, kad jaudinasi, jog internete su jų vaikais gali susisiekti nepažįsta mi asmenys. 7 proc. sakė besijau dinantys, kad jų atžalos interne te gali pamatyti netinkamo turinio dalykų.
Šio projekto partneris Lietuvoje yra Mykolo Romerio universitetas. Estijoje 13 proc. tėvų sakė, kad jau dinasi, jog vaikai pamatys netinkamų dalykų, 16 proc. nerimavo dėl inter nete esančių nepažįstamųjų. Lenkijo je rezultatas buvo atitinkamai 21 ir 24 proc. ES vidurkis pagal šiuos kriteri jus siekė atitinkamai 32 ir 33 proc. Atliekant tyrimą 25 ES šalyse buvo apklausta po 1 tūkst. vaikų ir jų tėvų. VD, BNS inf.
7
proc.
apklaustų lie tuvių jaudinasi, kad jų atžalos internete gali pamatyti netin kamo turinio dalykų. Tyrimas: tai, ką vaikai gali išvysti internete, tėvus Lietuvoje jaudina mažiau nei tai, kaip
atžaloms sekasi mokykloje.
„Shutterstock“ nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiadienis, liepos 11, 2012
lietuva
Pirmoji milijoninė kompensacija – jau šiemet Vyriausybės skirtos kompensacijos holokaustą išgyvenusius Lietuvos žydus turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos – to tiki si Lietuvos žydų bendruomenė. Ją vakar aplankė premjeras Andrius Kubilius. „Aš manau, kad iki metų galo“, – po susitikimo su Vyriausybės va dovu sakė bendruomenės pirmi ninkas Simonas Alperavičius. Pasak jo, kompensacijas galė tų gauti apie tūkstantį žydų tauty bės asmenų, kurie Antrojo pasauli nio karo metais gyveno Lietuvoje ir nukentėjo nuo totalitarinių sovietų ir nacių režimų. Pagal pernai priimtą Geros va lios kompensacijos už žydų religi nių bendruomenių nekilnojamą jį turtą įstatymą šiemet biudžete tam numatyti 3 mln. litų, ir dalis šių lėšų jau pervesta specialiai pa skirtam fondui. Pirmas fondo valdybos posėdis numatytas liepos 19 d. „Dalis jau perversta, bet labai su dėtinga procedūra išaiškinti visus, kurie buvo persekiojami šitų tero ristinių režimų – ir sovietų, ir na cių“, – sakė S.Alperavičius. „Bet mums labai nepat inka, kai prad ed a dėt i lyg yb ės ženk
lą tarp nacių ir sovietų. Aišku, ir tie, ir tie blogi, bet lyginti jų ne galima. Sovietai naikino visus, o naciai naikino tik žydus“, – pri dūrė jis. Pernai Seimo priimtas įstaty mas numato 2013–2023 m. išmo kėti 128 mln. litų kompensaciją žy dų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, moks lo tikslams Lietuvoje. S.Alperavičius po valandą truku sio susitikimo su premjeru Lietu vos žydų bendruomenės patalpose Vilniaus centre sakė, kad bend ruomenė pasitiki A.Kubiliumi, o jų nuomonė daugeliu žydams svarbių klausimų sutampa. „Pakalbėjome labai svarbiais klausimais – apie fondą, apie holo kaustą, apie antisemitizmą, ir man patinka, kad mes suradome bendrą kalbą ir suprantame vienas kitą“, – teigė bendruomenės vadovas. Premjeras patikino, kad kom pensacija bus pervedama, kaip
numatyta įstatyme, o Vyriausy bė rūpinsis litvakų paveldu Lie tuvoje. „Šiemet pervedame tris milijo nus pagal pirmą programą, kitais metais numatyta, kaip įstatymas sako, perversti dešimtadalį nuo 125 mln. – tai yra 12,5 mln.“, – sa kė Vyriausybės vadovas. Pasak jo, sus it ik im e kalb ėta apie naujas patalpas žydų gim nazijai, litvakų paveldą, švietimo klausimus. VD, BNS inf.
128 mln. litų
ketinama išmokė ti Lietuvos žydams iki 2013 m.
Nepritarimas: žydai nesutinka dėl sovietų ir nacių režimų lyginimo. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
8
trečiadienis, liepos 11, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,79
4,51
2,38
„Vakoil“
4,75
4,45
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
85,24 dol. už 1 brl. 99,05 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3223 DB svaras sterlingų 1 4,3545 JAV doleris 1 2,8074 Kanados doleris 1 2,7525 Latvijos latas 1 4,9609 Lenkijos zlotas 10 8,1884 Norvegijos krona 10 4,6140 Rusijos rublis 100 8,5153 Šveicarijos frankas 1 2,8751
+1,08 %
OMX Tallinn
+0,13 %
Didėja eksportas
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
+0,41 %
pokytis
–0,0090 % +0,0689 % –0,0071 % –0,1052 % +0,0363 % +0,6082 % +0,5119 % +0,0870 % +0,0244 %
Lietuvos eksportas sausio–gegužės mė nesiais siekė 29,228 mlrd. litų – 7,8 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laiku. Lie tuva šiemet daugiausia eksportavo į Rusi ją (18,7 proc.), Latviją (10,5 proc.), Vokie tiją (8,5 proc.), Estiją (7,1 proc.). Lietuviš kos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (11,6 proc.), Jungtinę Karalys tę (10,2 proc.), Nyderlandus (9,6 proc.) ir Latviją (9,3 proc.).
0,1 proc.
defliacija Lietuvoje užfiksuota birželį.
Verslui reikia daugiau nei garantijų Naujasis bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas Audrius Zabotka valstybės verslo garantijų sistemo je anaiptol ne naujokas, jo planuose – įgyvendinti pažangias verslo finansavimo priemones. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
– Bendrovėje dirbate beveik nuo pirmųjų jos įsteigimo me tų. Kaip per dešimt metų kei tėsi valstybės garantijų poli tika? – Valstybės garantijos per de šimt metų sulaukė pripažinimo tiek kalbant apie kredito įstaigas, tiek smulkųjį verslą. Ypač tai įrodo pastarieji treji metai, kai Lietuvos verslą palaužė ekonominis sunk met is. INVEGA parodė gebanti lanksčiai ir operatyviai reaguoti į pasikeitusius verslo finansavimo poreikius, inicijuoti efektyvias ES lėšomis finansuotas finansų inži nerijos priemones, atrinkti tinka mus finansinius tarpininkus, laiku užtikrinti priemonių įgyvendinimą ir finansavimo išteklių pasiūlą Lie tuvos verslui. Turėdama valstybės garantijas ne viena nauja, finansinės istori jos neturinti smulkiojo verslo įmo nė gali gauti paskolą verslui pradė ti. Apie 30 proc. bendrovės INVEGA garantijų suteikta būtent už mažiau nei trejus metus veikiančių įmonių paskolas. Nors visai neseniai kre dito įstaigos net nesileisdavo į kal bas, kai į jas kreipdavosi būtent to kios įmonės.
– Jūsų vertinimu, kokią naudą verslui duoda valstybės sutei kiamos garantijos? – Teikd am a valst yb ės garant i jas INV EGA smulk ioj o versl o at stovams suteikia galimybę prieiti prie reikal ingo fin ansav im o, pa lengv in a pas kol ų versl ui gav i mo našt ą, nes garant ij os ats to ja dal į kred it o įstaig ų praš om o užs tat o. Taigi gavus garantiją, įmonėms lengviau pradėti ar plėsti savo verslą, o tai skatina ir naujų dar bo vietų kūrimą. Reikia paminė ti ir tai, kad, be garantijų, INVEGA įmonėms kompensuoja ir dalį jų sumokėtų palūkanų – tai itin pa lengvina šiandienes verslo sąly gas. – Kokių ūkio šakų verslui šiuo metu ypač reikalingos valsty bės garantijos? – Įvertinus naujausius duomenis, garantijos pasiskirsto gana toly giai tiek už besiverčiančių gamyba (35,27 proc.), tiek prekyba (30,82 proc.) ar paslaugas (29,79 proc.) teikiančių įmonių paskolas. Bendrovės INVEGA statisti ka rodo, kad daugiausia garantijų suteikta už statybos, maisto pra monės, viešbučių ir visuomeninio maitinimo, didmeninės prekybos
sektoriuose dirbančių įmonių pas kolas. – Kokia dalis įmonių Lietuvo je yra pasinaudojusi bendrovės INVEGA garantijomis? – Jeigu Lietuvoje šiuo metu veikian čių įmonių skaičių palygintume su mūsų išduotų garantijų skaičiumi, matytume, kad bendrovės INVEGA garantijomis pasinaudojo beveik 4 proc. visų įmonių. Jeigu palygintume bendrovės IN VEGA garantijų portfelį ir 2011 m. visų bankų išduotų paskolų dy dį, matytume, kad bankų suteik tų naujų paskolų suma nefinan sinėms korporacijoms per 2011 m. siekė apie 2,8 mlrd. litų. Bendrovės INVEGA garantuotų paskolų suma per 2011 m. buvo beveik 250 mln. li tų, tai sudaro 9 proc. visų išduotų paskolų. Mums šie skaičiai išties reikšmingi. – Kokie jūsų tolesni planai va dovaujant bendrovei INVEGA? – Šiuo metu INVEGA jau nebėra vien garantijų institucija. INVEGA įgyvendina ne vieną finansų inžine rijos priemonę, kurios susijusios su smulkiojo ir vidutinio verslo kredi tavimu, tačiau augančio Lietuvos verslo, ypač naujai besisteigiančių įmonių, ambicingiems augimo pla
Požiūris: pasak naujojo bendrovės INVEGA direktoriaus A.Zabotkos,
valstybės garantijų politika turi eiti koja kojon su verslo poreikiais.
INVEGA archyvo nuotr.
nams finansuoti tai nėra geriausia finansavimo priemonė. Todėl jau buvo priimtas spren dimas įgyvendinti mano prista tytą rizikos kapitalo investavimo į įmones finansų inžinerijos prie monę CID. Dirbdamas bendrovės INVEGA vadovu šios priemonės, o ateityje ir daugiau investicijas į įmonių kapitalą skatinančių prie monių, įgyvendinimą laikyčiau sa vo veiklos prioritetu.
9
proc.
visų pernai verslui išduotų bankų pas kolų buvo suteiktos valstybės garantijos.
Europarlamentarai krečia Ignaliną Nors vėluojantys darbai ir išleis ti pinigai pykdo Briuselį, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad europarlamentarai objekty viai įvertins problemas dėl Igna linos atominės elektrinės (AE) už darymo.
Nuo vakar aštuoni europarlamen tarai Lietuvoje domisi, kaip mū sų šalis panaudojo Ignalinos AE uždaryti skirtas lėšas. Ignalinos AE uždaryti ES yra skyrusi 1,588 mlrd. eurų 1999–2011 m. ir dar 1,37 mlrd. eurų iki 2013 m. pabai gos. Europos Komisija naujame ES biudžete nuo 2014 m. Ignali nos AE uždaryti iš ES siūlo skirti 210 mln. eurų. Lietuva prašo tris kartus didesnės sumos – 770 mln. eurų, tačiau su tokiu prašymu Briuselis sutikti nenori. Didesnės ES finansinės paramos iš naujo ES
biudžeto prašančios Lietuvos Vy riausybės vadovas pabrėžė, kad AE uždarymas yra ne vien Lietu vos, bet visos ES atsakomybė, nes dėl to sutarta pasirašant Lietuvos stojimo į ES sutartį. „Iš europarlamentarų delega cijos tikiuosi objektyvaus situa cijos įvertinimo. Labai gerai, kad atvažiuoja europarlamentarų de legacija, nes Ignalinos AE užda rymas yra visų pirma ES įsiparei gojimas, kuris yra fiksuotas ES ir Lietuvos sutartyje“, – sakė A.Ku bilius. Pasak jo, tokios elektrinės uždarymas yra unikalus proce sas, niekas Europoje neturi tokios elektrinės uždarymo patirties, to dėl esą susiduriama su įvairiais iš šūkiais, taip pat su tinkamu tokio proceso finansavimu. „Mūsų netenkina ta situacija, kokią matome dabar. Esame daug
ir kritiškai diskutavę ir su pagrin diniais rangovais, kurie įgyvendino uždarymo projektus, turiu omeny je bendrovę „Nukem“. Darbai vė luoja ir brangsta, todėl mums kar tu su ES institucijomis reikia rasti pačius efektyviausius sprendimus, kaip toliau šį labai svarbų visai ES projektą galėtume efektyviai įgy vendinti“, – sakė premjeras. Europos reikalų komiteto (ERK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad europarlamentarai nori patikrinti ir įsitikinti, ar Ignalinos AE uždaryti lėšos naudotos dera mai. „Jeigu įsitikins, kad mes nieko nepažeidėme ir tos lėšos naudotos tinkamai, toliau bus sprendžiamas klausimas dėl uždarymo finansavi mo 2014–2020 m.“, – sakė parla mentaras. Pasak jo, ERK yra konstatavęs, kad Lietuva lėšų, skirtų Ignalinos
AE uždaryti, nenaudojo nepagrįs tai, netikslingai ir ne pagal paskirtį. „Iš esmės juodų skylių nėra. ES lei do dalį lėšų investuoti į Elektrėnų elektrinę, į Visagino katilinės sta tybą, kad, uždarius AE, būtų už tikrintas miesto šildymas, taip pat regiono problemoms, iškilusioms uždarius AE, spręsti. Problema yra susiklosčiusi padėtis tarp „Nu kem“ bei subrangovo ir konteine riai, neatitinkantys techninių rei kalavimų“, – sakė parlamentaras. EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacija Lietuvoje lankysis liepos 10–12 d. Paskutinę vizito dieną Ig nalinos AE uždarymo finansavimo klausimai bus aptarti Seime su par lamentinių Europos reikalų, Užsie nio reikalų, Ekonomikos ir Audito komitetų, Atominės energetikos komisijos nariais. BNS, VD inf.
9
TRečiADIENIS, liepos 11, 2012
pasaulis Iranas – būtinas
Pavyko išsisukti
Skelbia pasveikęs
Tarptautinis pasiuntinys Ko fi Annanas (nuotr.) pareiškė, kad Iranas turi būti kruvi nos krizės jo artimoje sąjun gininkėje Sirijoje „sprendimo dalis“. Irano atstovai pareiškė, kad Sirijos žmonės turės pa tys nuspręsti, koks bus prezi dento Basharo al Assado liki mas, 2014 m. rinkimuose.
Izraelio teismas išteisino bu vusį premjerą 66 metų Ehudą Olmertą, kuriam pateikta rim tų kaltinimų korupcijos byloje, privertusioje jį pasitraukti iš posto. Tačiau E.Olmertas bu vo pripažintas kaltu dėl leng vesnio nusikaltimo ir kol kas neaišku, ar dėl to jam gali būti skirta kalėjimo bausmė.
Venesuelos prezidentas Hu go Chávezas paskelbė, kad vi siškai išsigydė nuo vėžio ir da bar yra pasirengęs tęsti rin kimų kampaniją. Nepaisyda mi H.Chávezo optimizmo gy dytojai negali visiškai patvir tinti, kad jis pagijo. Tai gali bū ti žinoma mažiausiai po dve jų metų.
Bausmė žudikui Etninės žudynės, žmogžudystės, kankinimai, prievartavimai, luošinimas, vaikų verbavimas į armiją. Thomas Lubanga, Kon go Demokratinės Respublikos (KDR) karo vadas, už šiuos nu sikaltimus kalės 14 metų.
Taupys: ispanai žada dar labiau taupyti, kad įvykdytų visus jiems keliamus ES reikalavimus.
„Reuters“ nuotr.
Ispanijai tiesiama pagalbos ranka Milijardai Ispanijai. Ar padės jie atvėsinti padėtį euro zonoje? Kol kas – galbūt. Nors ilgalaikėje perspektyvoje apie krizės pabaigą niekas nekalba. Prasti rodikliai
Euro zonos finansų ministrai su sitarė, kad ispanų bankai, atsidūrę ties bedugnės kraštu, gaus dar 30 mlrd. eurų finansinę injekciją, jei to prireiks. Susitarti dėl šio finansų pake to ministrams prireikė devynių va landų derybų. Galiausiai Eurogrupės vadovas Jeanas Claude’as Junc keris pranešė, kad susitarimas dėl Ispanijos oficialiai pasirašytas bus „antroje liepos pusėje“, o paramą šalis gaus mėnesio pabaigoje. Kartu ministrai sutarė, kad Is panijai bus duota daugiau lai ko prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Iki 2014 m. šalis turės su mažinti biudžeto defic itą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai Ispanijos biudžeto defici tas siekė 8,9 proc., o šiemet viršys prognozuotus 6 proc. BVP. Anks čiau Ispanijos vyriausybė buvo įsi
pareigojusi, kad iki 2013 m. deficitą sumažins iki 4,5 proc., o iki 2014 m. – iki 2,8 proc. Pagalbos paketo Madridui pri reikė, nes šalies skolinimosi kaina pastaruoju metu vėl išaugo ir per kopė vadinamuosius pavojingus 7 proc. Į panašią situaciją pateko ir Italija. Tai vėl sukėlė kalbas, kad Roma ir Madridas gali kreiptis pa galbos į ES, kaip tai padarė Graiki ja, Portugalija ir Airija. Tiesa, Ispanijos, kurios ekonomi ka yra ketvirta pagal apimtį euro zo noje, atveju toks pagalbos paketas būtų gerokai didesnis nei Atėnams, Lisabonai ir Dublinui kartu sudėjus.
bar pinigai tiesiogiai pasieks ban kus. „Tai nėra skubi pagalba, tai kelias stabilizacijos link, – po susi tikimo sakė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas. – Rin kos turi suprasti, kad pinigų yra net daugiau, nei jų reikia.“ Tiesa, kol kas neaišku, kaip pi nigai pasieks Ispanijos bankus, nes Europos bankų kontrolės mecha nizmą planuojama įsteigti tik ki tais metais. Tik tada bankai galės tiesiogiai kreiptis pagalbos į Euro pos stabilumo mechanizmą (ESM), nors kai kurios Šiaurės Europos ša lyspriešinosi tokiam planui.
Tai nėra skubi pagalba, tai kelias stabilizacijos link. Gana skeptiškai į pagalbos pa ketą sureagavo ir rinkos, lauku sios ir vokiečių konstitucinio teis mo sprendimo dėl ESM.
Parama bankams
Pagalbos paketas Ispanijai – ne įprastas. Iki šiol euro zonos šalys pervesdavo pinigus tiesiogiai vals tybių skolininkių vyriausybėms, ir tai padidindavo jų skolą; tačiau da
Vadovų inauguracija
Per ministrų susitikimą paskelbta, kad ESM vadovaus vokiečių ekono mistas 61 metų Klausas Reglingas. Šiuo metu jis vadovauja 2010 m.
sukurtam ES finansinės pagalbos fondui. ESM turės patikinti rinkas, kad ES parems silpnesnes savo nares. Fondas turėtų sutartomis sąly gomis teikti paskolas su sunku mais susiduriančioms šalims, be to, ESM galės tiesiogiai rekapita lizuoti bankus nedidindamas šalių nacionalinės skolos. ESM, kuriame yra 500 mlrd. eu rų, turėjo pradėti veikti pirma dienį, bet jo darbo pradžia bu vo atidėta laukiant ratifikavimo iš reikiamo skaičiaus Europos ša lių. Perrinktas toliau vadovauti eu ro zonos finansų ministrų grupei buvo ir Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeris. J.C.Junckeris šiame poste dir ba nuo 2005 m. Tačiau ieškoti jo įpėdinio sekėsi sunkiai. Dėl labiau siai tikėtino naujo kandidato, Vo kietijos finansų ministro Wolfgan go Schäuble, nepritarė Prancūzija. J.C.Junckeris buvo linkęs per duoti postą, bet spaudžiamas pran cūzų sutiko likti dar šešiems mėne siams su sąlyga, kad Liuksemburgo centrinio banko vadovas Yves’as Merschas užimtų laisvą vietą Eu ropos centrinio banko valdyboje. „Reuters“, BBC, BNS inf.
Tarptautinis baudžiamasis teis mas pirmąsyk per dešimtmetį kai yra įsteigtas, paskelbė nuosprendį vienam iš daugelio Afrikos budelių – 51 metų Th.Luban gai. Šio karo nusikaltėlio biog rafija spalvinga. 2002–2003 m., kaip tvirtino prokurorai, Th.Lu banga nesibodėjo į savo pajėgas verbuoti net vaikų, kuriems nė nebuvo sukakę 11 metų. Pasak kaltintojų, sukilėlių va das liepdavo berniukams kovo ti ir vykdyti nusikaltimus, o jau nos merginos tarp sukilėlių buvo prievartaujamos. Pats karo vadas jam mestus kaltinimus neigė. Atvirkščiai – jis pareiškė, jog priešinosi, kad vaikai būtų įtraukti į kovas. Th.Lubanga vykstant teismui nerodė jokių emocijų, nors žmo gaus teisių organizacijų atstovai tvirtina, kad šis asmuo gali bū ti atsakingas už daugiau nei 60 tūkst. žmonių žudynes. Būtent tiek KDR šiaurės rytuose gyve nančių žmonių žuvo per dviejų etninių grupių konfliktą. Teismas karo vadui sky rė švelnesnę bausmę, nei siū lė prokuroras José Luisas Mo reno-Ocampo. Šio manymu, teisinga bausmė Th.Lubangai turėjo siekti 30 metų nelaisvės. „Šiems vaikams buvo nurodyta žudyti ir prievartauti. Tai buvo mokslas, kurį Lubanga suteikė jiems“, – sakė prokuroras. Th.Lubanga laikomas Kongo patriotų sąjungos įkūrėju ir va du. Jis buvo sulaikytas 2005 m. KDR sostinėje Kinšasoje. Į Hagą karo vadas atgabentas 2006-ai siais. Be Th.Lubangos, teisia mi dar du karo vadai – 34-erių Germainas Katanga ir 41-ų Mathieu Ngudjolo Chui, kuris ko vojo prieš Th.Lubangos pajėgas. BBC, AFP inf.
Bausmė: karo vadas Th.Luban
ga gali džiaugtis – jis kalėjime praleis tik 14 metų. „Reuters“ nuotr.
10
trečiadienis, liepos 11, 2012
Sugrįžo: Kauno oro uoste krepšininkus pasitiko ne vien artimieji, bet ir pučiamųjų orkestras.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
sportas
Į Londoną vyks dar labiau sustiprėję Olimpinį kelialapį Venesueloje iškovoję Lietuvos krepšininkai vakar sugrįžo į tė vynę, bet jų atokvėpis bus trumpas – jau šią savaitę komanda susirinks į treniruo čių stovyklą pajūryje. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kaltinimai – juokingi
„Skrydis buvo varginantis, bet džiaugiamės pagaliau sugrįžę na mo, – vos išlipęs iš lėktuvo Kauno oro uoste sakė rinktinės vyriausia sis treneris Kęstutis Kemzūra. – Venesueloje pasiekėme užsibrėžtą tikslą, o visa tai, kas ten vyko, pri siminsime su šypsena.“ Paklaustas apie venesueliečių mestus kaltinimus, kad dėl pasku tinių grupės rungtynių lietuviai susitarė su Nigerija ir, pralaimėję dvikovą, eliminavo šeimininkus, K.Kemzūra nukirto: „Negaliu į li gotus kaltinimus reaguoti rimtai.“ Treneris pabrėžė, kad jį džiugina vis gerėjantis komandos žaidimas. „Kovoti Karakase buvo nelengva, nes dauguma mūsų varžovų iš Pie tų Amerikos jau buvo žaidę keliuo se turnyruose. Jiems tai buvo tarsi pasirengimas atrankos varžyboms, o mes tokios prabangos neturėjo me“, – teigė K.Kemzūra.
surasti varžovų. Su rusais jau tik rai susitarėme“, – kalbėjo K.Kem zūra ir pridūrė, kad per artimiau sias treniruotes suteiks šansą ir dėl traumų Venesueloje komandai ne galėjusiems padėti Simui Jasaičiui bei Renaldui Seibučiui. „Pažiūrėsime, kaip jie jaučiasi. Jei sveikata leis, Simas ir Renaldas prisijungs prie mūsų“, – sakė tre neris. „Kad ir kaip būtų, žinau, kad į Londoną važiuosime dar geriau pasirengę. Ten lengva nebus. Visos 12 komandų – pajėgios. Dar turi me laiko. Netikėtumų visuomet pasitaiko, tačiau stengsimės, kad jų būtų kuo mažiau. Jėgos atsargų dar tikrai turime“, – geros nuotai kos ir optimizmo nestokojo Rober tas Javtokas.
Arvydas Sabonis:
Kai labiausiai reikė jo, vyrai susitelkė ir parodė, kas yra kas.
Vėl – su rusais
Rengdamiesi Londono olimpiadai Lietuvos krepšininkai žais dar vie nas kontrolines rungtynes. Liepos 22-ąją Maskvos prie miestyje Chimkuose numaty ta dvikova su Rusijos ekipa, kuriai birželio 28-ąją Hjustone pralai mėta 68:77. „Šiuo metu nelengva
Kai reikėjo – susitelkė
Su rinktine Venesueloje viešė jęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabo nis džiaugėsi, kad dabartinė krep šininkų karta tęsia jo, Šarūno Mar čiulionio, Rimo Kurtinaičio ir kitų
Optimizmas: K.Kemzūra teigė, kad rinktinės žaidimas vis gerėja.
savo pirmtakų tradiciją ir šeštą jį kartą iš eilės iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. – Prezidente, kokių įspūdžių parsivežėte iš kontrastų ku pino Karakaso? – paklausėme A.Sabonio. – Kai laimi, įspūdis geras, išskyrus visas XX a. juodąsias technologi jas, kurios prieš mus buvo naudo jamos. Mes tą laikotarpį jau seniai pamiršome. Malonu, kad vyrai į tai reagavo profesionaliai – nebuvo nei pykčių, nei irzlumų. – Kaip vertinate Venesuelos krepšinio federacijos teiginius, kad tarp Nigerijos ir Lietuvos buvo suokalbis? – Ką čia daug komentuoti? Krepši nis ten nepopuliarus, jiems visa tai ir paaiškinti sunku. Jei jiems nuo tokių kaltinimų lengviau, tebūnie (juokiasi).
– Ar FIBA į tokius teiginius ne reaguos? – Nežinau, matysime, ar FIBA tuo patikės ir rimtai į tai pažiūrės.
netikėtas. Ši šalis – nuolatinė olim piadų dalyvė. Jei neduok Dieve mes nebūtume iškovoję kelialapio į Lon doną, tai irgi būtų staigmena.
– Kaip vertinate rinktinės pasi rodymą? – Gerai. Kaip kitaip galima vertin ti? Pradžia atrodė kiek liūdnoka. Laiko pasirengti varžyboms bu vo nedaug, atostogų – mažai. Prie viso to prisidėjo traumos, tik dve jos laimėtos draugiškos rungtynės. Kai labiausiai reikėjo, vyrai susitel kė ir parodė, kas yra kas. Olimpinis kelialapis – kišenėje, o tai – svar biausia.
– Karakase kelis kartus per rinktinės treniruotes žengė te ant parketo ir padėjote mūsų aukštaūgiams. Galbūt talkin site mūsų vidurio puolėjams ir toliau? – Kiekvieną kartą per savaitę išbė gu ant parketo. Jei tas mano indėlis padeda, man tikrai nesunku pagel bėti (juokiasi).
– Jau aiškus visas olimpiados dalyvių dvyliktukas. Ar yra ja me staigmenų? – Staigmena ta, kad į turnyrą ne prasibrovė Graikija. Makedonijos sėkmės galbūt mažiau kas tikėjosi, tačiau graikų kluptelėjimas – tikrai
– Kas šios rinktinės stiprybė? – Mūsų stiprybė – mokėjimas susi telkti. Per rungtynes su Puerto Riku vyrai parodė charakterį. Psicholo giškai tai buvo labai sunkios rung tynės, varžovai – olimpinių žai dynių dalyvių pajėgumo. Vis dėlto lemiamomis akimirkomis sugebėjo me tapti kumščiu ir nugalėti.
Olimpinės žaidynės – be Lietuvos sunkiaatlečių Lietuvos sunkiosios atletikos fede racija (LSAF) oficialiai pripažino, kad mūsų šalis gėdingiausiu būdu prarado vieną olimpinį kelialapį – dėl įtarimų, kad atletas vartojo do pingą.
„Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) jau liepos 6-ąją pranešė, kad Lietuvos sunkiaat
leč io Aur im o Didžbal io šlap i mo mėginyje, paimtame per 2012 m. Europos sunkiosios atletikos čempionatą, buvo rasta medžia gų, kurios viršijo leistiną normą. Tad Europos čempionate A.Di džbalio iškovota antroji vieta ir pasiektas rezultatas anuliuojami. Sportininkui laikinai uždrausta da lyvauti varžybose.
LSAF pateikė prašymą ištir ti B mėginį. IWF informavo, kad B mėginio tyrimas bus atliktas tik po Londono olimpinių žaidynių. A.Didžbalis savaime netenka tei sės dalyvauti Londono žaidynėse. Jo pelnyti taškai Europos čempio nate yra anuliuoti, Lietuva prarado vietą olimpiadoje“, – rašoma LSAF pranešime.
„Mano, kaip trenerio, sąžinė šva ri. Ir Aurimo, manau, sąžinė – švari, – vakar sakė Bronislovas Vyšniaus kas, Lietuvos sunkiosios atletikos nacionalinės rinktinės vyriausia sis treneris. – Aurimas yra padorus sportininkas, padorus žmogus. Esu įsitikinęs, kad jis nieko nevartojo.“ B.Vyšniauskas viliasi, kad B mė ginio testas, kuris bus atliktas po
olimpinių žaidynių, bus neigiamas ir tai reabilituos sportininką. Spe cialistas pripažino, kad šis skanda las – didelis smūgis sporto šakai. Pakl austas, ką tol iau veiks A.Didžbalis, B.Vyšniauskas atsa kė: „Tęs karjerą. Jei bus diskvali fikuotas, palauks metus ar dvejus. Duonos jam rasime.“ VD inf.
11
trečiadienis, liepos 11, 2012
sportas
Jaunimo rinktinė vėl tikisi medalių Rytoj Slovėnijoje prasidėsiančiame Euro pos jaunimo (iki 20 metų) vaikinų krep šinio čempionate Lietuvos rinktinei teks verstis be Jono Valančiūno, bet tituluo toji trenerio Kazio Maksvyčio kariauna vėl sieks aukščiausių vietų. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
– Treneri, kaip komanda pasi rengė čempionatui? – paklausė me K.Maksvyčio. – Teko keisti žaidimo stilių, nes ne turime po krepšiu kito tokio žaidė jo kaip J.Valančiūnas. Rūpesčių kėlė mūsų aukštaūgių traumos, tačiau šiuo metu visi žaidėjai sveiki. Dau giau niekas nepasikeitė – lyderiai, išskyrus Joną, esame nusiteikę rim toms kovoms. – Kas pakeis J.Valančiūną? – Parengėme du starto penketo va riantus – su Egidijumi Mockevičiu mi, kuris pernai buvo Jono duble ris, ir komandos naujoku Pauliumi Vaitiekūnu. P.Vaitiekūno rezultatai manęs šiais metais nenustebino. Jis – mano auklėtinis. Labai gerai ži nojau, ką gali šis žaidėjas, tačiau anksčiau jį persekiodavo traumos. Pernai jis buvo tryliktasis žaidėjas, todėl nepateko į rinktinę. Šiemet jis turės visas galimybes atsiskleis ti. Tikiu, kad Paulius bent puolant sugebės pagal galimybes pakeisti J.Valančiūną. – Kaip pasikeitė rinktinės žai dimas? – Mėgstame greitą puolimą. Žino
ma, norint taip žaisti, pirmiausia reikia apsiginti. Anksčiau visos gy nybos schemos buvo paprastesnės, nes po krepšiu turėjome J.Valan čiūną. Jis ištaisydavo visų kitų žai dėjų klaidas. Dabar akcentuojame, kad klaidų būtų kuo mažiau ir ne reikėtų visiems žaidėjams spaustis po krepšiu. Anksčiau gynyboje Jo nas susitvarkydavo vienas, dabar mūsų aukštaūgiams reikės šiokios tokios pagalbos. Esame pasiruo šę visiems įmanomiems išbandy mams. – Ar komanda jau turi naują ly derį? – Pasirengimo laikotarpiu labai stabiliai žaidė Edgaras Ulanovas, Dovydas Redikas, Vytenis Čižaus kas. Šie žaidėjai – mūsų branduo lys. Prie jų derinsis Arnas Butkevi čius, Žygimantas Skučas ir vidurio puolėjas. Mūsų koziriai – atakuo jantys gynėjai ir lengvieji krašto puolėjai. J.Valančiūno taškų dalį privalės surinkti kiti krepšininkai. – Kokių tikslų sieksite šiame Europos čempionate? – Žaidėjai ir mes, treneriai, nu sprendėme, kad nesame eilinė ko manda. Norime sėkmingai užbaigti tai, ką pradėjome. Tikslai nesikei čia: mes neapsiribojame nei stip
Ambicijos: treneris K.Maksvytis nesikuklino – Lietuvos rinktinė irgi
yra viena iš Europos čempionato favoričių.
Titulai: dvidešimtmečiai nusiteikę pratęsti tradiciją – pakartoti 2008,
2010 ir 2011 m. sėkmę.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Koziriai: lietuviai ketina Slovėnijoje žaisti greitą ir agresyvų krepšinį.
riausiųjų aštuntuku, nei ketvertuku – stengsimės užimti pirmąją vietą, jei mažiau pasiseks – tenkinsimės kitos spalvos medaliu. – Kas, jūsų nuomone, pagrindi niai varžybų favoritai? – Dauguma komandų susilpnėju sios. Manau, tarp realiausių pre tendentų į prizines vietas – pran cūzai, serbai. Vokiečiai surinko įdomią komandą. Kita vertus, ir mes vis dar galvojame, kad esame verti būti tarp favoritų. Neparan kiausi varžovai mums – prancūzai ir serbai, nes jie žaidžia vadinamą jį klampinantį krepšinį. Kovodami su tokio stiliaus konkurentais, mes pristingame kantrybės ir tai suke lia papildomų problemų.
Rinktinė
Turnyras
Vytenis Čižauskas (gynėjas, 187 cm) Evaldas Aniulis (gynėjas, 192 cm)
A grupė – Prancūzija, Serbija, Juodkalnija, Vokietija.
Dovydas Redikas (gynėjas, 192 cm)
B grupė – Graikija, Rusija, Estija,
Deividas Pukis (gynėjas, 194 cm) Arnas Butkevičius (gynėjas, 199 cm) Edgaras Ulanovas (puolėjas, 197 cm) Rokas Giedraitis (puolėjas, 198 cm) Tautvydas Sabonis (puolėjas, 202 cm) Rolandas Jakštas (puolėjas, 202 cm) Žygimantas Skučas (puolėjas, 201 cm)
Ukraina. C grupė – Turkija, Latvija, Gruzi ja, Ispanija. D grupė – Slovėnija, Lietuva, Šve
dija, Italija.
Rungtynės
Paulius Vaitiekūnas (vidurio puolė jas, 204 cm)
Liepos 12 d. Lietuva–Švedija.
Egidijus Mockevičius (vidurio puo lėjas, 207 cm).
Liepos 14 d. Lietuva–Slovėnija.
Liepos 13 d. Lietuva–Italija.
12
trečiadienis, liepos 11, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus mok ytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 27 litai.
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. KADA? Rytoj 22.30 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Anykščiuose, Dainuvos slėnyje. KADA? Liepos 12–15 d. KIEK? 50–110 litų.
Naujas skambesys
Gyvenimo medis
Velnias švelnėja
Išskirtinė diena atėjusiems į Vilniaus mokytojų namų kiemelį, kur retai vienas koncertuojantis bardas, teatro ir kino aktorius Kostas Smoriginas dovanos naujausias savo dainas ištikimiausiems klau sytojams. Desertas prie jau pamėgtų ir gerai žinomų kūrinių – dai nos iš naujausios kompaktinės plokštelės „Albumas“.
Filosofinis ir idėjiškai gilus epas apie pasaulio susiformavimą, gy vybės Žemėje atsiradimą ir žmogaus egzistenciją nuo gimimo iki amžinybės – viešumos vengiančio režisieriaus Terrence’o Malicko „Gyvenimo medis“. Kaip ir dauguma menininko filmų, šis nėra lengvai perkandamas, spinduliuoja daugiaprasmiškumu.
Skandalingojo fesfivalio „Velnio akmuo“ veiksmas pirmą kartą atsi skleis trijose scenose, kuriose skambės įvairi alternatyvioji muzi ka – nuo radikalaus metalo iki eksperimentinio ar keisto meninio roko. Ramybės čia tikrai nesulauksite, užtat bus muzikinės dirbtu vės „Grok ir kriok“, absurdo kinas po atviru dangumi.
KUR? Plytinės g. 27. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 100 litų.
KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 16.15 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Žagarės žirgyno hipodrome, Joniškio r. KADA? Liepos 14 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Muzikos rūsyje. KADA? Liepos 14 d. 19 val. KIEK? 5 litai.
Ratuotas iššūkis
Snieguolė be grimo
Žirgai vyšnių šventėje
Gyvas Baltarusijos rokas
Vilniečiai, kurių iš miesto neišvijo vasaros kait ra, Plytinės kartodrome galės išbandyti savo jė gas kartingo turnyre: viename etape dalyvauti galės ne daugiau kaip 8 žmonės. Būtina išanks tinė registracija.
Epinis veiksmo ir nuotykių filmas „Snieguolė ir medžiotojas“ privers naujai pažvelgti į legen dinę brolių Grimmų pasaką „Snieguolė ir sep tyni nykštukai“ bei atskleis naują šios pasakos viziją.
Žirgų mylėtojus kvies susiburti Žagarės vyšnių festivalis. Čia jau antrą kartą programoje tarp konkūrų vyks žirgų lenktynės „Istorijos nesuklastosi“, kuriose pasirodys ir lietuviškieji žemai tukai.
2009-aisiais susikūrusi ir visose Baltijos šalyse gerai žinoma baltarusių roko grupė nostalgišku pavadinimu „Yellow brick road“ atvyksta į Lietu vą parodyti, kad senas geras rokas dar tikrai ne miręs.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Tuk tuk Indija“ (2). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 „Tuk tuk Indija“ (3). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k).
LTV 22.15 val.
7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (7). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.35 Vakaro seansas. Trileris „Tobula žmogžudystė“ (JAV, 1998 m.) (N-14). 0.50 „Trauma“ (7) (N-7). 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.45 7.00 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Hana Montana“ (2, 3).
LNK 14.10 val.
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Ideali porelė“ (JAV, 1997 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ant bangos“ (4). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pagrindinis įkaltis“. 23.00 Veiksmo f. „Amerikos nindzė 2“ (JAV, 1987 m.). 0.50 „Gyvenimas“. 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 19.10 val.
12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 Baimės faktorius (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Užkalnio 5“. 21.25 Kriminalinė drama „Niujorko gaujos“ (JAV, Italija, 2002 m.) (N-14). 0.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.50 „Galileo: norintiems žinoti“. 2.20 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 16.00 val.
14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ (N-7). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ (tęs.) (N-7). 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Vasara su Asta. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Adolfas Hitleris“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 22.45 Vasara su Asta. 23.45 Reporteris. 0.40 Lietuva–Londonas. 0.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Golfo pradžiamokslis. 13.45 Sporto metraštis. 13.55 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 15.30 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Lazio“. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Automoto. 21.45 Sporto metraštis. 21.55, 23.15 Profesionalų boksas. S.Lujanas ir J.Berrio (2010 m.).
lietuvos ryto tv 19.55 val.
13
trečiadienis, liepos 11, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Į Nidą kviečia Th.Mannas Nidoje savaitgalį prasidės tradici nis Thomo Manno festivalis, ku rio temos įkvėpimu šiemet tapo lenkų rašytojo Czesławo Miłoszo antikomunistinė eseistikos kny ga „Pavergtas protas“.
Noras: Kristupo vasaros festivalio meno vadovas D.Katkus viliasi, kad tokie sceniniai kūriniai kaip G.B.Per
golesi opera bus nuolatinis festivalių akcentas.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
D.Katkus: opera privertė juoktis
Apie ideologijos suvedžioto pro to temą susitelks ir keturios – li teratūros, muzikos, dailės ir kino – festivalio programos. Tai vakar pristatydami festivalį žurnalis tams sakė jo organizatoriai. Į festivalį iš Vokietijos atvyks rašytojas, psichologas, Th.Man no vaikaitis Frido Mannas, taip pat rašytojas, 2011 m. Vokietijos knygų premijos laureatas Euge nas Ruge. Per festivalį Th.Manno me morialiniame muziejuje vyks su sitikimai-diskusijos su filosofais: Vilniaus universiteto atstovu Al vydu Jokubaičiu, svečiu iš Len kijos Bogdanu Szlachta ir Euro pos humanitarinio universiteto Vilniuje rektoriumi Anatolijumi Michailovu. Muzikos programą pradės tri jų fortepijono koncertų ciklas – bus pristatytas naujas fortepi
jonas „Petrof“, kurį Th.Manno kultūros centrui padovanojo Vo kietijos užsienio reikalų ministe rija ir ambasada Vilniuje. Festivalio muzikos programos vadovė Vytautė Markeliūnie nė vakar spaudos konferencijo je žurnalistams sakė, kad sekant festivalio tema Cz.Miłoszo kūry ba persmelks ir keletą koncertų. Pasak jos, Lietuvos kompozito rius Šarūnas Nakas festivaliui pa rašė specialų kūrinį, skirtą forte pijonui. Festivalyje dalyvaus ir atlikėjai iš Vokietijos. Kino programoje bus demonst ruojami trys vokiečių režisierių vaidybiniai filmai, taip pat 2011 m. sukurtas Giedrės Žičkytės doku mentinis filmas „Kaip mes žaidė me revoliuciją“. Pasak organizatorių, iki liepos 21 d. truksiančio festivalio ren giniai vyks tradicinėse vietose: Th.Manno memorialiniame mu ziejuje, Nidos evangelikų liutero nų bažnyčioje, Neringos istorijos muziejuje, V. ir K.Mizgirių me nininkų namuose ir Nidos meno kolonijoje. VD inf.
Šiandien Kristupo vasaros festivalis visus kviečia į nuotaikin gą vakarą – komišką Giovanni Battistos Pergolesi operą „Livjeta ir Trakolo“. Maestro Donatas Katkus teigė, kad kurti ją buvo labai linksma, ir operą pavadino festivalio purslu. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Meilės intrigos, komiškos situaci jos, detektyvo užuominos. Visa tai ir dar daugiau operos „Livjeta ir Trakolo“ kūrėjai žada žiūrovams. Ką mano apie šią operą, „Vil niaus dienai“ papasakojo dirigen to vaidmenį joje atliekantis maest ro D.Katkus. – Maestro, gal galite plačiau papasakoti apie šią operą? – Mūsų ir ne tik mūsų festivalio tendencija yra apdovanoti klausy tojus kokia nors maža opera. Ita lijos teatruose buvo statomos di delės, sunkios, tragiškos operos, kurios tęsdavosi labai ilgai, publi kai prablaškyti buvo daromi intar pai. Ir tie intarpai buvo komiškos operos. Paprasti komiški siužetai iš žmogiškų santykių, kurie susi daro netikėtose situacijose. „Livje ta ir Trakolo“ irgi yra iš šios serijos. Tai trumputė operytė, du pagrindi niai atlikėjai – Jurgita Lopetaitė ir Liudas Mikalauskas, mūsų orkest ras, labai svarbi Vytauto Lukošiaus kurta klavišinių partija, o ją režisa vo Marius Jampolskis. Tai yra pir ma jo režisuota opera. „Žvaigždžių duetuose“ jis labai meistriškai jaus davo dainavimo, dainos charakterį, siužetą ir iš jos dar padarydavo tam tikrą siužetą. Šiuo atžvilgiu, saky kime, jis mėgavosi savimi.
– Jūs, kaip festivalio meno va dovas, kaip vertinate šią operą festivalio kontekste? – Ji atrodo labai gerai – todėl, kad suteikia įvairovės, kuri nepapras tai svarbi. Viena vertus, tai yra kla sikinė muzika – G.B.Pergolesi, nors pats pastatymas nėra antikvarinis.
Donatas Katkus:
Italijos teatruose bu vo statomos didelės, sunkios, tragiškos operos, kurios tęsda vosi labai ilgai, publi kai prablaškyti buvo daromi intarpai. Ir tie intarpai buvo komiš kos operos. Jis daugiau šiuolaikiškas. Tad mū sų festivalio kontekste tai yra bū tent tai, kas turi būti. Tarp įvai riausių koncertų turime štai tokį vieną purslą. – Kristupo festivalis nuolat keičiasi, gal ateityje ketinate dar ką nors įdomaus, netikėto pateikti? – Festivalis egzistuoja jau aš tuoniolika metų. Esame statę ir G.B.Pergolesi „Ponią tarnaitę“, ir
daug kitų trumpų operyčių, sceni nių kūrinių. Tik tiek, kad praėju siais metais to nedarėme, užpernai – darėme, šiemet – vėl darome. La bai noriu, kad turėtume tokį nuo latinį dalyką: tai, ko nestato didieji operos teatrai, kuriems tokios ope ros yra lyg ir per smulkios. Tai yra tas sceninis kūrinys, kuris, kaip sa koma, yra kaip pirštu į akį. – Festivalio pobūdis labai pla tus, skirtas įvairiai auditori jai. Kokiam klausytojui skirta ši opera? – Manau, žiūrovui, kuris mėgsta operą, tą dainavimo žanrą, kuris mėgsta baroko muziką, nes orkest ras groja tokia barokine maniera. Kita vertus, sakyčiau, kad ši ope ra yra toks trumpas purslas, kuris tinka absoliučiai visiems. Visi gali patirti malonumą, nes M.Jampols kis padarė tokį smagų dalyką (juo kiasi). – Tai ir dirbti turėjo būti links ma? – Buvo labai smagu, daug juokė mės, ieškojome įvairiausių deta lių. Kas mums pavyko, dabar sun ku spręsti. Bet šitą projektą mes dar tikrai rodysime ne vieną kartą. Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vil niaus g. 30. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 27–62 litai.
Įkvėpimas: Nidoje gyvenusio Th.Manno garbei pavadinto festiva
lio idėjinę liniją šiemet diktuos Cz.Miłoszo antikomunistinė eseisti kos knyga „Pavergtas protas“. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Lietuvių vienybei stiprinti – arbata Vilniuje liepos 17-ąją minima Pa saulio lietuvių vienybės diena. Vilniaus Kirtimų kultūros cent ro iniciatyva organizuojamoje ir jau tradicija tampančioje šven tėje migruojančių tautiečių lau kia įvairios staigmenos, tarp jų – nuotaikingas grupės „Arbata“ koncertas.
„Džiaugiamės, kad jau trečius metus iš eilės vilniečius ir mies to svečius galime pakviesti į nedi delę šventę. Šiandien gyvename visuomenėje, kur trinasi valsty bių ribos, žmonės migruoja, vis daugiau lietuvių gali sutikti bet kuriame pasaulio krašte. Todėl Pasaulio lietuvių vienybės die nos minėjimo tikslas – ne tik pa sveikinti po visą pasaulį išsibars čiusius lietuvius, bet ir priminti, kad savo šaknų saugojimas – ver tybė“, – sakė renginio koordina torė Birutė Masaitytė.
Šiemet Pasaulio lietuvių vie nybės dienai skirti renginiai vyks Tarptautiniame Vilniaus oro uos te, kur bus surengtas nemokamas grupės „Arbata“ koncertas, o vi si, tądien atvykę į Vilnių, pasitikti mažomis dovanėlėmis, ir Vilniaus geležinkelio stotyje. Geležinkelių muziejuje (antrame aukšte) bus eksponuojama specialiai Pasau lio lietuvių vienybės dienai skirta Vyto Rakausko fotografijos dar bų paroda. Antradienį keliaujančių trauki niais bilietų kasose lauks specia lūs šiai dienai skirti atvirukai, o norintys įsiamžinti galės užsukti į stotyje esantį senovinį geležin kelininko namelį ir prieš kamerą perduoti linkėjimus bei sveikini mus savo tautiečiams. Filmuoti sveikinimai bus rodomi per kitų metų Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimą. VD inf.
14
trečiadienis, liepos 11, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
J.Didžiulis Kolumbiją pristatė ir fotografijose Muzikantas Jurgis Didžiulis (nuotr.) nesitenkina vien muzika: pirma dienio vakarą jis pristatė pirmąją savo fotografijų parodą, kurioje – paties muzikanto, žmonos Ericos Jennings ir jųdviejų draugų atrink tos geriausios J.Didžiulio Kolumbi joje padarytos nuotraukos.
Nors toks debiutas ir nustebino daugelį chuliganų „In Culto“ ir J.Didžiulio bei E.Jennings gerbė jų, kolumbietiško kraujo turintis kūrėjas nuo savo pašaukimo labai nenutolo: pietietiškame „Sofa de Pancho“ restoranėlyje eksponuo jamoje parodoje netrūksta muzi kantų portretų. „Man buvo suteikta garbė ap šildyti lapkritį į Vilnių atvažiuo jančio Kolumbijos atlikėjo Juanes koncertą, taigi noriu ne tik prisi dėti prie šio koncerto kaip apšil dantis atlikėjas, bet ir supažindin ti žmones su Kolumbijos kultūra. Pats Juanes per savo atliekamą muziką yra Kolumbijos ambasa dorius, šalies kultūros skleidė jas visame pasaulyje. Jis labai ge rai atspindi ne tik Kolumbijos, bet ir visos Pietų Amerikos išskirti numą. Kolumbija nėra tik narko
tikai. Joje gyvena gražūs žmonės, šalies kraštovaizdį puošia įspū dingi vaizdai, šalis turi turtingą istoriją ir kultūrą. Ši pažintis su šalimi, kurioje augau, truks kelis mėnesius. Ją pradedu nuo fotog rafijų parodos“, – apie artimiau sius planus pasakojo J.Didžiulis.
Jurgis Didžiulis:
Kolumbija nėra tik narkotikai. Joje gy vena gražūs žmo nės, šalies kraš tovaizdį puošia įspūdingi vaizdai, šalis turi turtingą is toriją ir kultūrą.
Anot dainininko, jo atrinktose nuotraukose užfiksuotos įvairios nuotaikos. „Svarbiausia, kad nuo trauka turėtų emocinį užtaisą. Taip, be abejo, nuotrauka turi paklus ti tam tikroms estetikos normoms, tačiau man labai svarbu, kad būtų
emocija. Pastebėjau, kad kai žmo nės apžiūrinėjo mano nuotraukas, sakė, jog viena nuotrauka jiems su kelia vienokią emociją, kita – kito kią, trečia – tiesiog graži. Man tai geriausias įvertinimas“, – pavyku siu bandymu džiaugėsi J.Didžiulis. Naujai atrastu talentu džiau gėsi ir parodoje apsilankę atlikė jo draugai. Jie liko ne tik sužavėti J.Didžiulio darbų, bet ir nustebin ti atlikėjo idėjos surengti parodą – Jurgis apie būsimą parodą drau gams prasitarė likus vos kelioms dienoms iki jos atidarymo. J.Didžiulio žmona E.Jennings prasitarė, kad didžiuojasi savo vyru ir mano, jog paroda – nors ir pirmoji, bet labai vykusi. „Visos fotografijos tokios žavios, kad aš negalėčiau nė vienos išskirti kaip geriausios. Jūs tik įsivaizduokite, kaip sunku buvo jas atrinkti iš gau sybės Jurgio užfiksuotų kadrų“, – sakė E.Jennings. J.Didžiulio žmona taip pat prasitarė mėgstanti fotog rafuoti, tačiau, anot jos, ji nėra to kia profesionalė kaip jos vyras. Beje, restorano sienas papuošė ir Kolumbijoje daryta E.Jennings nuotrauka. „Taip, žinau, ši nuo trauka nėra labai kokybiška, ji „ne
SIŪLO DARBĄ Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 983978
PASLAUGOS Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 981976
Kelionių Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975434
Organizatorių nuotr.
fokuse“, tačiau man ji labai miela ir brangi, todėl labai norėjau, kad ji čia kabėtų“, – apie nuotrauką, ku rioje užfiksavo savo žmoną, kalbė jo J.Didžiulis. Atlikėjas per parodos atidary mą pateikė ir daugiau staigmenų – visus susirinkusius pavaišino savo paties ruoštais tradiciniais Kolumbijos užkandžiais, atliko keletą šalies kultūrą atspindin čių kūrinių. VD inf.
Kur? Restorane „Sofa de Pan cho“, Visų Šventųjų g. 5. Kada? Iki liepos 22 d. Kaina? Nemokamai.
Atsivers Anykščiai
Paskolos Įmonė suteikia paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Tel. 8 656 97 000. 978550
ĮVAIRŪS Dovanoja Nemokamas internetas ieško šeimininko. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt. 977017
UŽUOJAUTA Netekome žymaus gydytojo, mikrochirurgijos pradininko Lietuvoje, docento, habilituoto medicinos mokslų daktaro Mečislovo VITKAUS. Daug unikalių operacijų atlikęs gydytojas buvo mylimas pacientų ir gerbiamas kolegų. Skaudžios netekties valandą nuoširdžiai užjaučiu velionio Mečislovo Vitkaus šeimą ir artimuosius. LR Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys
Vilniečiams ir kitiems didmiesčių gyventojams, vasarą susiruošu siems geriau pažinti Lietuvos gro žybes, neprošal užsukti į Anykš čius: aukščiausios Lietuvoje baž nyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios jau antroje lie pos pusėje bus galima grožėtis miesto ir apylinkių vaizdais.
Ši nauja pramogų vieta turis tams Šv. Mato bažnyčioje bus iškilmingai atverta liepos 19 d. per tradicinę miesto šventę. Į dešiniajame bokšte įreng tą aikštelę lankytojai turės už lipti laiptais. Į 33 metrų aukš tį veda 186 metaliniai laipteliai, kuriuos nesunku įveikti per pu santros minutės. Į viršų užkopę smalsuoliai atsidurs tiesiog po trimis bažnyčios varpais, o ap linkui atsivers Šventosios upės slėnio panorama. Trys didžiosios laiptų aikštelės bei bokšto sienos ateityje bus pa naudotos ekspozicijoms įrengti: čia bus pristatyta bažnyčios isto rija, lankytojai pažvelgs į senųjų Anykščių vaizdus nuotraukose. Aikštelėje bus įrengtas monok lis, kuris leis pasigrožėti ir toles nių apylinkių vaizdais. Kitąmet kelias į šią aikštelę sutrumpės, bažnyčios bokšte įrengus liftą. Užkopti į aikštelę ir pažvelg ti iš viršaus į Anykščius bus ga lima kasdien nuo 10 iki 18 val. nemokamai. Iš anksto sutarus, ekskursijos bus organizuojamos ir naktį. Tokią idėją įkvėpė Mo lėtų etnokosmologijos muziejaus darbuotojai – jie patvirtino, kad aikštelė puikiai tinka dangaus kūnams stebėti giedru oru. VD inf.
37O
OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK
Čia visada rasi PDF versiją
esančio Šatrininkų k.,tel. Šatrininkų ir apželdintojai. Kreiptis (8 5)inspekcijos 231sen., 6179,Vil- jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos 012 teritorijų ir statybos niaus r.planavimo sav., formavimo ir pertvarkymo pro- Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. ab., prie 8 663 52500. tvirtinimas. Revizoriaus atasAplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų d. Te- ataskaita 8 699 99 ir965, 8 612 222. 227. 975124 imo jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB tei- UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo dar- 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 Vilnius, 887, e. paštas A.Juozapavičiaus g. 9, per oriui skyriui, bąeffectivus@gmail.com. šeimos bendrosios prak-į 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo ana- mėnesį 961170 tikos slaugytojams. Informacija tel. 8 618 trečiadienis, liepos 11, pasiūlymą) dienos. ap- pateiktą 687 58 503, +44gavimo 7782012 627 1449. Informaci- pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinki960590 37 721. Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje ad į ja – www.lietuvalondonas.com. 975626 mas Kita 2012 06 10APIE 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendripla- INFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. nkai BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksinforKelmi-į jos nės Pranešame Vežame apie poilsiautojus Vilniaus, Kauno Tel.parduo261 3653, 261 3655, 261 3659 kartojamą išvisuomenės 179, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 ijos mavimo Įvairūs Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. procedūrą dėl parengto žemės sklyskelbimai@vilniausdiena.lt ataskaita tvirtinimas. 2. Revizoriaus atas- už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę orijų 8 699 99 ir965, 8 612 22 227. 75124 po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo kad. Nr. UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8 650 91 975416 nei 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ūros kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. Panerių 5. seniūnijoje, kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., dar253, 699 98 086. 4. 8Įvairūs klausimai. PirmininkoVilniuje, rinkimas. ka per 0101/0164:31), 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo973725 plano. Planavimo pagrindasmažiau – 2012 rak-į detaliojo 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus nei Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, mo kuose administratoriui, UAB „SBS 618 m. pusei balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviNr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), bendrijos narių, pakartotinis susirinki- skl. Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. Dau0590 momas organizatoriaus teisių ir pareigų perdavibus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje prašom (neprivatizuoto sodo) sklyKita Transportas, logistika 75626 giau informacijos tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 (ta patiPlanavimo darbotvarkė). Bendrisutartisvietoje Nr. 042042. tikslas – po MĄ. mopačioje Nr. 147 savininką birželio 8 d. 10 BIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoKonditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus 51 518. jos pirmininkė. nfor- pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 971990 - plano regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininsklypadalyti sklypą, nustatyti dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslauž sprendinius, didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę ;0Nr. ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlie91 teritorijos Vladislavos Salmanovič paveldėtonaudojimo ir tvarkymo režimą. De- iki vo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sunei 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami uje, taliojo matavimus Vilniaus r. sav., 611ka 45kadastrinius 000. jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. plano organizatorius – UAB „4Real“, 473725 sisiekti su darbų vykdytoju 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo976056 012 Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. adresu Vilniaus r., Pagirių kuose administratoriui, UAB „SBS vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 avi- A.Goštauto skl. Nr.bankroto 148 (skl. 4184/0934:0148), Kelionių organizatorius rengėjas – kad. UABg.Nr. „RV architektų stunų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. Legale“, Ukmergės 369A, Vilnius. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. avi- Projekto prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dauskly- 348, Pamėnkalnio g.tel. 28-2, Vilnius. Pareng960926 giau informacijos (8 5) 206 0799, 8 611 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. as – dija“, po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 iaus 51 518. rojo Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 8atyti nin- Kelionių dalyvauti ženklinant riboženkliais Bogusla- UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Lin-l.De-8 Iš/įvo Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoLondoną saugiai, greitai vežame siunSovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom su- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d.Tel. 16Bazeeal“, tinius. Lietuvoje pristatome ikiJaroslavu durų. 8val. 976256 sisiekti su g.darbų vykdytoju 76056 6 A.Vienuolio 6, LT-01104 Vilnius 198. vič, adresu Vilniaus r., Pagirių Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. -stu- 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt eng960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. . A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 5 UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinPasinaudok pasiūlymu ir aplankyk rovilnius@vilnius.krantas.lt, iun- Kelionių organizatorius kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. el. 8 jaus kampelį Šiaurės Vokietijoje su drau- 976256www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius gais ar šeima. Kelto bilietas trivietei Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las kajutei ir automobilio perkėlimui iš/į vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius OZasnicą galbūt,–Jus visada žavėjo Las Vegasas – . Torontas nuo 2382 Lt nuo 300 Lt/asmeniui! Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 šviesų, ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt PAKETOkazino, KAINApasirodymų (3 + AUTOMOBILIS) vilnius@vilnius.krantas.lt, s4 Pamatykite TIK 899 Lt nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Dėmesio: ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Tel.Vegasas (8galioja 5) 231nuo 3314. Faks.Lt(8iki 5) 262 9120 Las 2871 - Akcija kelionėms 08 31. Užsisakykite skrydį iki gegužės2012 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga nuo Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipavilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuouž 2382 Lt -leiskitės Bilietų kiekis specialią kainą kiekvieį nepamirštamą kelionę 2012 10 Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt laiduokite laive Baltijos us? name Monrealis nuo 2874 Lt reise ribotas. 01–2013 03Jus 21 kesčiais. Kviečiame į trumpiausios nakties vaMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. už Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga - Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m. Niujorkas nuo 2226 LtLt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa. karėlį! Kalgaris nuo 3464 nuo 125 Lt - Bilietai ne rezervuojami, o parduodanuo 2526 Lt pildomai. r5uo Vašingtonas Baltijos jūroje kasdieninius bus ir disko, irrūpesčius linksmybės iki ir atsipaKruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. mi Pamirškite iš karto. Bostonas nuo laive 2588 Lt puses Kaina pateikta į abi su oro uostų moVietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! laiduokite Baltijos jūroje! Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. -i Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt . Daugiau informacijos
Įvairūs
15
skelbimai
Įvairūs Karščiausi kelionių pasiūlymai
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
ionių pasiūlymai
elionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius
Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
6
: . 0
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Tel 8-5 262 7777, mob.Duobelėje, 8 616 16 777 Alyvų žydėjimo šventė Latvijoje info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir–Kaprio – 1747 Lt– 175 Lt 5 KELIONĖS AUTOBUSU Graikija, KretaVaršuvoje 99 Lt sala Muziejų naktis (05.19/20) Mažieji Laukystos piratai 370 Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha 577LtLt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377Lt–Lt–577 Bulgarija, Varna – 1099 Lt e Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Holivudo akademija 599 Lt Didingoji Italija irpoilsiu Kaprio salaAdrijos – 1747jūros Lt Portugalija, Algarvė – prie 2239 Lt Šiaurės Italija su Šveicarijos gamtosLtstebuklai – 1397 Lt Mes jėga Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt Ryga–Saremos nuo 1197 Lt 450 sala–Talinas – 377 Lt Žaidimų galaktika 450prie Lt Adrijos jūros Šiaurės Italija su poilsiu STOVYKLOS LIETUVOJE Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija nuo450 1290 Apači indėnai į Lietuvą Lt Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Lt nuo 1197 Lt (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganėnuo – 550 Kroatija 990LtLt o LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Mes šampinjonai nuo600 619 LtLtLt Laimingas žmogus 450 – tai Ltnuo aš! -0 Lt Praha–Viena–Budapeštas Praha-Viena-Budapeštas 627 Ispanija, Brava 822 Lt Aplink pasaulį per nuo 7 dienas 499 Lt Top FunKosta 640 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Malta – 904 Lt(poilsinės) Mano pasaulis 595nuo Lt 822 Lt; Malta IŠ VARŠUVOS Ispanija, Kosta Brava o KitasLt;Hurgada variantas 359 Lt LtLt – 979 Lt; UŽSIENYJE Graikija, Cgalkidikė – 979 – STOVYKLOS 904 Graikija, Chalkidikė Egiptas, nuo 935 2 Dodi kalbos 550 Lt850 Anglų stovykla 1790 Lt Ispanija, Kosta Dorada 999 Kosta Dorada 999LtLt; Ispanija, Bulgarija nuo Lt ––Estijoje STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt1108 Kos sala – 1128 Alikantė – 1108; Graikija, Ispanija, Alikantė – Šri Lanka nuo 3500 Lt i Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 2149 Lt – 1185 Lt;Kroatijoje Turkija, Antalija Graikija, sala Lt Lt; Bulgarija, Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 60 Lt–dienai Burgas 1199 Lt; Kroatija, Rijeka – 1279 Turkija, Antalija – 1185 Lt Tunisas nuo 770 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt Lt; Bulgarija, AVIABILIETAI* Lt; Turkija, Marmaris 1289 . Bulgarija, Burgas – 1199 Lt nuo 500 Lt Baku nuo 1050 Bulgarijoje 1699 LtMaljorka Burgas – 1199 Lt;Lt; Portugalija, Algarvė – ų Kroatija, Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės *kainos į abi puses Kroatijoje 2149 Lt 1899 Lt u Turkija, Marmaris 1289LtLtLt(poilsinės) Kruizas Nilu 2038 Juodkalnijoje 1899 LĖKTUVU IŠnuo VARŠUVOS KELTŲ BILIETAI Bulgarija, Burgas – 1199995 LtEstijoje Anglų kalbos stovykla 1790Lt Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo Egiptas, Hurgada nuo Lt; 2423 Bulgarija AVIABILIETAI* Portugalija, Algarvė – 1899 Marokas 2634–Lt1078 – Ryga–Stokholmas 995 Lt;nuo Turkija Lt;LtŠri Lanka – 6 Talinas–Helsinkis Delis 1870 Lt Lt; Kuba nuo 5853 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 3500 Lt;nuo Kreta –Lt 1170 Tunisas – 770 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt LĖKTUVUHurgada IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilEgiptas, nuo 995 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas 2308 o sinės): Kruizas Nilu Lt; Izraelis – IŠ RYGOS: Bulgarija –– 995 Lt Ltnuo 1440 Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras – 2310 Lt Egiptas 1678 Lt;poilsinė) Marokas 2634 Lt; Lt Tailandas (pažintinė ––nuo 5218 Turkija –nuo 1078 Lt (spec. Klaipėda–Kylis s Lt Bankokas –Lt2409 Lt pasiūlymas) Kuba – 5853 Šri Lanka – 3500 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas –LIETUVOJE 2610 Lt STOVYKLOS IŠ VILNIAUS: Turku–Alando salos–Stokholmas Kreta – 1170į abi Lt puses *kainos Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; 1 Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Tunisas – 770 Lt KELTAI Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; 1 VIZOS Ispanija, Maljorka –jūroje 1499aš! Lt 600 3Lt;–d.TrimiLĖKTUVU VARŠUVOS poilJoninėsIŠžmogus Baltijos (Tallink kruizas) Laimingas – tai(pažintinės Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Turkija, Lt 105 Lt – 889 sinės) tasnuo 520Antalija Lt; Mažieji Laukystos piratai 370 . Kruizas Nilu nuo 1440 Lt 599 Lt; Mes jėga Lt; Ryga–Stokholmas Holivudo akademija 450Talinas–Helsinkis Lt; –Žaidimų Izraelis Egiptasgalaktika nuo 1678 450 Lt Lt; Apači Talinas–Stokholmas indėnai atkeliauja Marokas – 2634 Lt į Lietuvą 450 Lt; AvataVentspilis–Nyneshamnas ro nuotykiai Mes šampinKuba – 5853 kartu Lt 450 Lt; (spec. Klaipėda–Karlshamnas jonai 450 Lt; Aplink pasaulį per 7pasiūlymas) dienas STOVYKLOS LIETUVOJE (spec.595 pasiūlymas) 499Klaipėda–Kylis Lt; Mano pasaulis Lt; Kitas variPasaka nuo 550 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. antas 359 Lt; Dodi 550 Lt pasiūlymas) Top Fun 540 UŽSIENYJE Lt salos–Stokholmas Turku–Alando STOVYKLOS Raganė Lt „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai; VIZOS550 Stovykla Ukrainoje Į Rusiją nuo 260 Energetikas 600 Lt Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt; Bulgarijoje 1699 Lt; Baltarusiją nuo 85 Laimingas žmogus – taiLt aš! 6001899 Lt Lt; AnKroatijoje 2149 Lt; Juodkalnijoje glų kalbos520 stovykla Trimitas Lt Estijoje 1790 Lt
AVIABILIETAI* Delis nuo 1870 Lt; Tokijas – 2229 Lt; Seulas – 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas – 2409 Lt; Puketas – 2610 Lt *kainos į abi puses KELTAI Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt N Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ K O O T 60 Lt dienai FO Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Juodkalnijoje 1899 Lt KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
e j u i n l V A lni u i V Vi S A jeV
S SA R KU
A R SA
Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
T FO
O
N KO
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
A RS
S
A R A KU
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Šiandien, liepos 11 d.
Savaitės viduryje karštus orus keis vėsesni, lis. Šiandien numatomi šilti, daug kur su trumpais lietumis orai. Temperatūra dieną kils iki 26 laipsnių šilumos. Rytoj visoje šalyje numatomas lietus. Naktis bus šilta – laikysis 15–17 laipsnių šiluma. Dieną sušils iki 23 laipsnių.
+22
+22
Telšiai
+23
Šiauliai
+23
Klaipėda
Panevėžys
+23
Utena
+23
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.57 21.50 16.53 0.20 14.35
193-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 173 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+24
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19
Londonas +19 Madridas +32 Maskva +28 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +19 Paryžius +19 Pekinas +31
orai vilniuje Šiandien
Praha +24 Ryga +24 Roma +31 Sidnėjus +19 Talinas +21 Tel Avivas +35 Tokijas +30 Varšuva +26
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+23
Alytus
0–5 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+24
+22
+15
2
+23
+25
+23
+13
3
+18
+21
+19
+11
4
penktadienį
1934 m. Milane gimė madų dizaineris Giorgio Armani.
1890 m. gimė lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas Petras Vaičiūnas. 1937 m. mirė JAV kompozitorius George’as Gershwinas. 1959 m. gimė amerikiečių muzikantas, dainų autorius, grupės „Bon Jovi“ gitaristas Richie Sambora. 1959 m. gimė amerikiečių dainininkė Suzanne Vega. 1974 m. gimė dainininkas Alanas Chošnau.
1974 m. mirė švedų poetas ir prozininkas Päras Lagerkvistas. 1979 m. gimė lietuvių sportinių šokių šokėja Edita Daniūtė. 1987 m. Jungtinės Tautos paskelbė, kad pasaulio gyventojų populiacija perkopė 5 mlrd. ribą. 2002 m. mirė poetas ir literatūros kritikas Bernardas Brazdžionis. 2003 m. mirė lietuvių kalbininkas Kazimieras Gaivenis.
prizas Šią savaitę laimėkite Marcelo Birmajerio knygą „Vienos moters istorija“.
Romanas „Vienos moters istorija“ gimė kaip kino juostos scenarijus. Pagrindinei romano veikėjai Izabelei Masalvi netrukus sukaks keturiasdešimt. Per vieną bendraklasių susitikimą ji vėl susiduria su Eugenijum Turaciu – šis vėliau ją veda, bet, siekdamas užtikrinti jos ištikimybę ir paklusnumą, nevengia pakelti prieš ją rankos. Naivi, nesugebanti apsiginti ir įskaudinta Izabelė pavirsta savo neįtikimo grožio auka. Marcelo Birmajeris gimė 1966 m. Buenos Airėse. Be daugybės romanų, yra parašęs ir kino scenarijų, kurių vienas laimėjo Naujojo Lotynų Amerikos kino festivalio Havanoje prizą ir „Sidabrinį lokį“ Berlyno festivalyje. M.Birmajeris – vienas iš tvirčiausias pozicijas užimančių savo šalies jaunimo literatūros kūrėjų.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Benediktas, Kipras, Pijus, Šarūnė, Vilmantas
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+24
+23
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Trumpiau tariant, galvoje – painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko nauja nesiimkite. Dvyniai (05 21–06 21). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus, išlaikysite šaltą protą. Vėžys (06 22–07 22). Tinkamas laikas apsvarstyti susidariusią situaciją. Bendrausite su autoritetingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės, patirsite stresą. Bet atminkite, kad ši būsena laikina. Mergelė (08 24–09 23). Pasinaudokite kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šios savybės bei gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Prisiminsite jaunystę ir tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali trukdyti tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti. Šios paieškos gali tapti net labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite emocinę įtampą, jausitės nelaimingas. Pasistenkite susigrąžinti džiaugsmą, atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Naujos galimybės darbe gali išprovokuoti konfliktines situacijas, o dėl savo jautrumo ir sąžiningumo galite suklysti. Susikaupkite, būkite stiprus. Be to, šiandien verčiau patylėkite.