olimpiada 2012 Paskutinis V.Aleknos disko skrydis?
Specialus
Londonas: sporto vilčių sostinė
priedas
2012 m. liepos 20 d.
Olimpinių startų tvarkaraštis
Turinys 18
16
58
36
4 5 6 9 12
Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva! Tegu pergalės įkvepia ir suvienija V.Alekna po paskutinio metimo ašaros nesigėdys Žaidynės iškiliausių šalies olimpiečių akimis Olimpinėse viršūnėse – nuo 1952-ųjų Helsinkio iki 2008-ųjų Pekino 16 Arenos drieksis per visą Didžiąją Britaniją 18 Mūšis dėl ketvirtojo medalio 20 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 24 Lengvoji atletika 36 Buriavimas 39 Dviračių sportas, trekas 40 Dviračių sportas, plentas 41 Dviračių sportas, Bmx 42 Šiuolaikinė penkiakovė
olimpiada 2012
43 Šaudymas 44 Baidarių ir kanojų irklavimas 46 Irklavimas 48 Plaukimas 50 Boksas 51 Dziudo 52 Graikų-romėnų imtynės 54 Gimnastika 56 Diena po dienos: Lietuvos olimpiečių startai Londone 58 Xxx olimpiados mega žvaigždės 62 Talismanai: nuo sentimentų Mišai iki visiškų nesusipratimų 64 Apdovanojimai išsiskirs dydžiu ir svoriu
64
■■Redaktorius Arūnas Andriuškevičius ■■Žur altis Romas Poderys, Mantas Stankevičius, Jurgis Švedas Rednak otrai: iusMarius ArūnasBagdonas, Andriuškevičius ■■Fo tog a: Gediminas Bartuška (viršelio nuotr.), Evaldas Butkevičius, Žur narla isfitjai: Marius Bagdonas, Romas Poderys
Vytautas mas Ra gina, AFP, BFL, Ališauskas, „Reuters“, „Scanpix“ Fo tografijLiaudanskis, a: „Scanpix“ To (viršelio nuotr.), Algirdas Gediminas Bartuška, Valdas Malinauskas, Artūras Morozovas,
■■Di zainerėPetrikas, Dalia Šalnienė Vytautas Alfredas Pliadis, Tomas Ragina, Mantas Stankevičius, Tomas Tumalovičius, AFP, BFL, „Reuters“, „Scanpix“ ■■Kal Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė bos redak torės:Mozūra, Dizai neriai: Tomas Dalia Šalnienė ■■Tech ninre ė re dak rė Vilija Dalia Jokūbaitienė, Šalnienė Kalbos dak torto ės: Daiva Miliuvienė ■■Ti ražnas 000 Tech inė45re daktorė Dalia Šalnienė ■■Re ja: 000 Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faks. (8 37) 423 404. Tirdaak žasci46 ■■Reklamos (8 37) Tel. 302(8230, 46)250. 397Faksas 711, (8(85)37) 261423 3654. Redakcija:pardavimo Kęstučio g. skyrius: 86, 44296tel. Kaunas. 37)(8302 404. ■■Platinimo tel.skyrius: (8 37) 302tel.242, (8 46) (8 5)397 261711, 1688. Reklamos tarnyba: pardavimo (8 37) 302397 230,713, (8 46) (8 5) 261 3654. ■■Lei dėjas UAB „Dienatel. Me(8 dia37) News“ Platinimo tarnyba: 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688. ■■Spaus o UAB „Diena Media Print“ LeidėjdasinUAB „Die na Me dia News“ ■■Žur naldas tinam as suMedia dienraš čiais „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vilniaus diena“. Spaus inopla UAB „Diena Print“
Žurnalas platinamas su dienraščiais „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vilniaus diena“.
4
olimpiada 2012
Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva! Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos Prezidentė
Olimpinės žaidynės – tai ne tik daugelio sportininkų svajonė, bet ir džiaugsmo, įtampos bei atkaklumo dienos, kai visa tauta susivienija linkėdama saviškiams sėkmės. Džiugu, kad šiemet Lietuvai olimpiadoje atstovaus gausi sportininkų delegacija. Tikiu, kad kiekvienas jos narys drąsiai neš mūsų šalies vėliavą įkvepiančių pergalių link. Kilkite į olimpines aukštumas. Siekite pergalių. Kovokite garbingai ir įrodykite sau ir pasauliui, kad esate geriausi! Sveikinu Jus – olimpinės svajonės vėliavnešius, leisiančius vieningai Lietuvai būti kartu! Kiekvienas sportininkas, kovojantis už Lietuvą, yra Lietuvos pasididžiavimas ir garbė. Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva!
olimpiada 2012
Tegul pergalės įkvepia ir suvienija Dr. Artūras Poviliūnas LTOK prezidentas
Mielas skait ytojau, Lietuvos tautinio olimpinio komi teto (LTOK) išplėstiniame posė dyje pat virtinta, kad XXX olim piados žaidynėse Londone daly vaus 63 mūsų šalies atletai. Tai – geras rezultatas Lietu vai. Vien patekti į olimpines žai dynes yra garbinga, nes dalyvauti tarp dešimties tūkstančių geriau sių pasaulio atletų 26 sporto ša kų 302 rungt yse – didelis laimė jimas. Vis dėlto Lietuvos sportininkai į Londoną vyksta ne tik dalyvauti. Mes dažnai labai supaprastintai ir sutrumpintai perteikiame olimpi nių žaidynių atgaiv intojo, pran cūzų genijaus barono Pierre’o de Coubertino mintį – svarbu ne lai mėti, bet dalyvauti. Iš tiesų P. de
Coubertinas sakė, kad olimpinė se žaidynėse svarbu ne laimėti, bet dalyvauti ir kovoti dėl pergalės. Taigi – kovoti dėl pergalės ir yra pagrindinė sakinio dalis! Vie niems pergalė – tai olimpinis me dalis, kitiems – patekimas į ge riausiųjų aštuonetuką, tretiems – aplenkti kiek galima daugiau var žov ų ar pasiekti geriausią savo as meninį rezultatą. Labai gražiai, sveikindama ge riausius mūsų šalies sportinin kus, yra pasakiusi Prezidentė Da lia Grybauskaitė: „Iškovota tei sė dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse yra jūsų galimybė iš vi sų jėg ų ir visos širdies siekti svarių pergalių Lietuvos garbei. Teg ul jos tampa šalį įkvepiančiu ir vienijan čiu įvykiu, nes kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva.“ Be jokios abejonės, mūsų olim piečiai padar ys viską, kad patei
sintų didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą, viltis ir linkėjimus, kuriuos sudėję į valst ybės vėliavą, iškilmingai perdavė olimpinei de legacijai. Mes labai daug tik imės iš mū sų vėl iavnešio, du kart us olimpi nio čempiono disko met iko Vir gil ijaus Aleknos, šių met ų pa saul io čempionės bur iuot ojos Gint ar ės Scheidt, ger iausių pa star ųjų met ų Liet uvos sport i nink ių – dvirat in inkės Simo nos Krup eck ait ės ir penk iako vin inkės Lauros Asad ausk ai tės. Vilt ingai nut eik ia ir mūsų jaun imas: kanojin ink as Jevge nijus Šukl inas, penk iakov in in kas Just inas Kinder is, boksin in kai Evald as Petrausk as ir Egid i jus Kaval iausk as. Visi suspaudę kumšč ius sirgsime už Liet uvos vyr ų krepšin io rinkt inę. Netrukus sužinosime, ar mūsų
linkėjimai ir vilt ys išsipildys. Patek imas į olimpines žaidy nes yra did žiulis ir atleto trener io laimėjimas, nes tai – pat s reikš ming iausias pasaulio sporto fo rumas. Olimpinio čempiono, kaip ir ša lies prezidento, vardas yra visiems laikams rašomas be žodelio eks. Į olimpiados žaidynių progra mą gali būti įtrauktos tik tos spor to šakos, kurias vyrai masiškai kultiv uoja ne mažiau kaip sept y niasdešimt penkiose keturių že mynų šalyse, o moter ys – ne ma žiau kaip keturiose dešimt yse tri jų žemynų šalių. Sutikite, kad įveikti atrankos barjerus ir po to laimėti meda lį – labai sunkus uždav inys. Ne paisant to, Lietuva laukia meda lių. Aš tikiu, kad mūsų olimpiečiai nenuv ils. Palinkėkime jiems sėkmės!
5
6
olimpiada 2012
V.Ale meti
Olimpiniai V.Aleknos metimai Metai 1996 m. 2000 m. 2004 m. 2008 m.
Miestas
Rezultatas
Vieta
Atlanta (JAV) Sidnėjus (Australija) Atėnai (Graikija) Pekinas (Kinija)
65,30 m 69,30 m 69,89 m 67,79 m
5-oji 1-oji 1-oji 3-ioji
olimpiada 2012
lekna po paskutinio timo ašaros nesigėdys Londono olimpinės žaidynės disko me tikui Virgilijui Aleknai – jau penktosios. Keturiasdešimtmetis atletas, sportinių trofėjų kolekcijoje tu rintis du olimpinius aukso ir vieną bronzos medalį, tikisi skambiu akordu vai nikuoti savo olimpinę karjerą.
Mantas Stankevičius
– Virgilijau, dalyvausite penktose olimpinėse žaidynėse. Ką tai jums reišk ia? – Jos man bus kaip ir visos anks tesnės, galbūt ypatingos tik tuo, kad paskutinės mano karjeroje. Įsimintiniausia – pirmoji olim piada. 1996-aisiais Atlantoje bu vau debiutantas, viskas buvo nau ja, o dabar negalėčiau pasakyti, kad mano emocinė būsena prieš žaidynes kažkuo išsiskirtų. Dide lio jaudulio nejaučiu. Dažniausiai prisimenu 2000-ųjų Sidnėjų, kur iškovojau pirmąjį olimpinį auk so medalį. Nepamirštu ir Atėnų olimpinių žaidynių. – Sakoma, kad olimpiada – svar biausias startas sportininko karje roje. Ar tam pritartumėte? – Sportininkai visada rimtai ruo šiasi varž yboms – ir olimpinėms žaidynėms, ir Europos čempiona tui ar šalies pirmenybėms. Perga lės troškimas, noras gerai pasiro dyti visais atvejais – vienodas. – Ši olimpiada jums bus išskirti nė, nes esate Lietuvos delegacijos vėliavnešys. – Iš tiesų, šios pareigos – ypač svarbios. Nešti šalies vėliavą olim pinių žaidynių atidar ymo parade – kiekv ieno sportininko svajonė. Suprantu, kad ne visiems tai lem ta, todėl džiaugiuosi man suteik tu pasitikėjimu. – Kas įstrigo jūsų atmintin iš gyve nimo olimpiniuose kaimeliuose? – Deja, nė vienose olimpinėse žaidynėse man neteko būti nuo jų pradžios iki uždar ymo – vi
sada atv ykdavau tik į savo rung ties varž ybas ir po jų dažniau siai išv ykdavau. Todėl apie gyve nimą olimpiniame miestelyje ne galėčiau daug papasakoti. Ma nau, kad viskas ten – kasdieniš ka. Vieni sportininkai atvažiuo ja anksčiau ir išvažiuoja, kai ki tiems tik prasideda varž ybos, ki ti po savo pasirodymo lieka ir dvi savaites turi nemažai laisvo laiko, todėl gali pag yventi linksmiau. Juk įdomu sutikti įvairių žmonių, savo srities profesionalų. Įsivaiz duokime: 10 tūkstančių aukš čiausio lygio sportininkų iš viso pasaulio nedidelėje teritorijoje! Neeilinis susibūrimas.
– Ar olimpinis kaimelis yra vieta, kur visi užsikrečia olimpine dvasia? – Jeigu sportininkas atv yksta iki savo starto likus kelioms die noms, jis būna susikaupęs, daž niau nori pabūti tylumoje, ra mybėje. Pasilikus ilgiau, yra vi sos galimybės pasinerti į olimpi nį šurmulį, bet aš nesu jo patyręs. Juolab, kad sporto metai nesibai gia olimpinėmis žaidynėmis. Jos – sezono viršūnė, bet ir po olim piados vyksta daug svarbių tur nyr ų, atsipalaiduoti nėra kada. – Kok ie jūsų planai po žaidynių? – Dar nesu apsisprendęs, ar iš kart po varž ybų vyksiu į namus, ar grįšiu kartu su visa rinktine. Šiemet manęs lauks dar keli star tai, reikės jiems pasirengti. – Kok ių sporto šak ų varž ybas dažniausiai stebite būdamas olimpiadoje? – Pirmiausia tas, kuriose dalyvau ja lietuv iai. Visi visada nekantriai
laukdavome ir šįkart lauksime krepšininkų pasirodymo. – Londone turėtų startuoti dvi de šimtys Lietuvos lengvaatlečių. Ar galėtų būti dar daugiau? – Manau, neveltui mūsų koman da gausi – juk per olimpines žai dynes Lietuvos lengvaatlečiai yra iškovoję visų spalv ų meda lius. Yra gilios tradicijos, patir tis. Džiugu. Be to, olimpiniai at rankos normatyvai – labai aukš ti, nėra paprasta juos įvykdyti. Savame kieme jaučiame konku rencijos stoką, todėl tarptautinės varž ybos, tarp jų – ir olimpiados, yra galimybė įrodyti, ko iš tikr ų jų esame verti. – Pamėgink ite spėti: kurie mū sų olimpiečiai iš Londono parveš olimpinį medalį? – Esu prastas orakulas ( juokiasi). Neturiu tokios patirties, todėl ne spėliosiu. – O jūsų olimpiniai siek iai? – Nemanau, kad verta apie tai kalbėti. Juk kiekv ienas sportinin kas nori pasirodyti kuo geriau. Aš – ne išimtis. Tai bus paskutinės mano olimpinės žaidynės, todėl noriu pasiekti gerą rezultatą. – Nesigėdysite ašaros, jeigu perga lės neišlaikysite po paskutinio me timo? – O ko jos gėdytis? Netgi savotiš kai džiaugiuosi, kad pagaliau vi sa tai baigsis ir pradėsiu gyventi taip, kaip ir visi normalūs žmo nės. Profesionalusis sportas, jei atletas siekia aukščiausių rezul tatų, reikalauja didelio pasiauko jimo.
7
Lietuvos tautinio oLimpinio komiteto generaLinis rÄ—mÄ—jas
olimpiada 2012 Žaidynės iškiliausių šalies olimpiečių akimis
Turime teisę tikėtis nudžiuginti Lietuvą
Gintautas Umaras – iki šiol vienintelis Lietuvos sportininkas, vienoje olimpiadoje iškovojęs net du aukso medalius. 1988 m. Seule legendinis šalies dviratininkas laimėjo indiv idua laus persekiojimo lenkt ynes, o su Sov ietų Sąjungos rinktine trium favo ir komandinio persekiojimo rungt yje.
– Ar, praėjus 24 metams, suvir pa širdis prisimenant tuos įvyk ius Pietų Korėjoje? – pak lausėme ša lies dviračių legendos. – Olimpiada – toks dalykas, kad širdis stebint šį renginį turbūt virpės visuomet. Svarbiausi spor to įvykiai kvapą gniaužė jau ir prieš 40 metų, kai dar buvau jau nas. Pasakysiu, kad to virpulio ir jaudulio iki 1988-ųjų starto buvo netgi daugiau. – Seule iškovoti du aukso medaliai jums buvo planuoti? – Kad mes turime labai geras ga limybes triumf uoti olimpiadoje, parodė jau 1987 m. Vienoje vy kęs pasaulio čempionatas. Tuo met visa persek iojimo lenkt y nių prizininkų pakyla buvo su dar yta vien tik iš Sov ietų Sąjun gos sportininkų: pirmoje vieto je – aš, antroje – Viačeslavas Je kimovas, trečioje – Artūras Kas putis. Pagal tuometes taisykles į olimpiadą galėjo patekti tik vie nas vienos šalies sportininkas. Taig i, galite įsivaizduoti, kok ie buvo lūkesčiai. Privalėjome par vežti aukso medalį. Komandinė je rungt yje irg i buvome vieni iš lyderių. Vienoje taip pat buvome
laimėję aukso medalį, taig i ir lū kesčiai buvo atitinkami. – Individualių persek iojimo lenk tynių finale pranokote australą Deaną Woodsą. Ar ši pergalė bu vo sunk i? – Pergalės visuomet būna lengvos, pralaimėjimai – sunkūs (šypsosi). – Ar su tais Seule triumfavusios komandos nariais V.Jek imovu ir A.Kaspučiu vis dar palaikote ry šius (ketvirtasis komandos nar ys Dmitrijus Neliubinas 2005 m. bu vo nužudytas – aut. past.)? – Žinoma, visi tos kartos Lietu vos dviratininkai turime gražią tradiciją, kuri tęsiasi jau 15 metų. Kiekv ienais metais bent kartą vi si susirenkame Klaipėdoje, nuva žiuojame beveik po 50 km. Tokį mūsų didelį būrį kurią nors vasa ros dieną gali išv ysti poilsiautojai ant Palangos tilto. Taigi, su Artū ru pasimatome gana dažnai. Via česlavo nebuvau matęs daug ybę metų ir šiemet Taipėjaus oro uos te, laukdamas savo skrydžio, ne tikėtai jį sutikau. Jis buvo atskri dęs su savo komanda į lenktynes, o aš į parodą. Abu džiaugėmės šiuo maloniu atsitiktinumu. – Savo kolekcijoje turite ir visų tri jų prabų planetos čempionatų me dalius. Ar psichologiškai nusiteik ti olimpinėms žaidynėms, kurios vyksta tik kas ketverius metus, yra sudėtingiau?
– Olimpiniai medaliai, žinoma, kad yra svarbesni, kadangi juos ir iškovoti yra sunkiau, ir sąlygos tai padar yti yra kiek sudėtingesnės. Įtampa jaučiama tikrai didesnė, o ir klaidos kaina – milžiniška. Kaip jau minėjau, į Seulą vykau puikiai suprasdamas, kad visi iš manęs tikisi tik aukso. Tai taip pat pridė jo papildomus psichologinius ant pečius. Našta buvo tokia, kad ir Šventąjį Raštą prieš naktį tekda vo paskaityti (šypsosi). – Per tuos metus nenutolote nuo dviračių sporto. Jei reikėtų paly ginti tą laikotarpį ir dabartinius laikus, ar konkurencija tarp esa mų dviratininkų yra didesnė? – Taip. Pati atranka į olimpi nes žaidynes yra gerokai pakeis ta. Anksčiau į svarbiausią sporto renginį viena šalis galėdavo dele guoti tik vieną atstovą. Dabar si tuacija yra gerokai pasikeitusi: dabar olimpiados dalyv iai atren kami pagal sportinius rezultatus, reitingus. Manau, kad ši tvarka yra daug teisingesnė. – Iki šiol jūs – vienintelis mūsų ša lies atstovas, kuris vienoje olim piadoje sugebėjo pelnyti net du aukso medalius. Ar įsivaizduojate, kad netolimoje ateityje šis pasiek i mas galėtų būti pakartotas? – Labai to linkiu. Mes, kaip vi suomenė, turėtume palaikyti ge riausius savo žmones ne tik spor te, bet ir mene, moksle, versle bei
kitose srityse. To mums, lietu viams, ir linkėčiau pirmiausia. Tikrai turime galimybių ir priva lome jomis naudotis. – Ko tikitės iš mūsų šalies dviratinin kų Londono olimpinėse žaidynėse? – Nenorėčiau mūsų sportininkų apkrauti papildoma našta, nes pats esu tai kažkada patyręs. Lin kiu viso ko geriausio. Visos dvira tininkų šeimos vardu galiu pasa kyti tik tiek, kad turime teisę ti kėtis šiemet nudžiuginti Lietuvą. – Esate nemažai prisidėjęs atku riant Lietuvos tautinį olimpinį ko mitetą. Kaip manote, ar per tuos visus nepriklausomos Lietuvos metus mūsų šalies dviratininkai buvo pakankamai matomi tarp tautinėje arenoje? – Daug ybę metų turime visą bū rį čempionų. Net bijau vardyti, kad ko nors nepraleisčiau. Turime olimpinių prizininkų, planetos čempionų. Manau, kad esti gra žios dviračių sporto tradicijos.
9
10
olimpiada 2012 Žaidynės iškiliausių šalies olimpiečių akimis
Legendinis Kauno „Žalgirio“ krep šininkas Modestas Paulauskas savo trofėjų kolekcijoje turi du olimpinius meda lius. 1968 m. Meksike iškovotą bronzą po ketverių metų Miun chene vykusiose žaidynėse Sovietų Sąjungos krepšinin kai iškeitė į auksą.
Krepšininkas savo akimis regė jo bene garsiausias tris sekun des krepšinio istorijoje. 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių fi nale Sov ietų Sąjungos krepšinin kai įveikė iki tol krepšinyje kara liav usius JAV krepšininkus. Ame rikiečiams pirmaujant 50:49 ir li kus trims sekundėms Aleksand ras Belovas gavo Ivano Jedeškos perdav imą per visą aikštę ir, su klaidinęs du varžov us, pelnė du taškus – 51:49. Amerikiečiai pa reiškė protestą, nedalyvavo apdo vanojimų ceremonijoje.
– Dalyvavote dviejose olimpinėse žaidynėse. Kurios iš jų paliko di desnį įspūdį: ar 1968-ųjų Meksi kas, kuriame viskas buvo nauja, ar po ketverių metų Miunchenas ir ten vykusi finalinė drama? – pa klausėme olimpinio čempiono. – Kiekv iena olimpiada turi savo atspalv į. Manęs dažnai klausia, kuris medalis yra svarbiausias, tačiau į šį klausimą atsakymo ne
1972-ųjų finalas prisimenamas iki šiol lis klostėsi sunkiai, žaidėme gal vodami, kad vis vien jį laimėsime. Galiausiai išėjo taip, kaip išėjo... – Olimpinis aukso medalis jūsų namuose rado garbingą vietą? – Visi mano olimpinėse žaidynė se, Europos ir pasaulio čempio natuose iškovoti apdovanojimai gražiai sukabinti vienoje vieto je. Ten pat – ir man labai svarbus 1962-aisiais pirmą kartą iškovo tas Lietuvos čempiono medalis.
turiu. Į Meksiką vykau dar gana jaunas – viskas buvo įdomu, nau ja. Miunchenas – visai kas kita. Ten vykau jau turėdamas daug daugiau patirties. Prisiminimai iš šių švenčių išliko kuo puikiausi – gražus olimpinis kaimelis, daug sportininkų, malonus šventiškas šurmulys. Olimpiadą priiman tys miestai pasipuošę ir pasirengę šventei, visi miestiečiai ir svečiai gyvena tik sportine nuotaika. – Organizacine prasme vok iečiai stipriai lenkė meksik iečius? – Norėčiau pasakyti, kad pasta rieji olimpiadai buvo pasirengę tikrai gerai. Aišku, Miuncheno olimpinis stadionas atrodė tikrai įspūdingai ir kartu labai moder niai. Vokiška tvarka, punktualu mas tikrai nieko nebestebina – tai aiškiai buvo juntama ir 1972-ai siais. Visos tokius renginius orga nizuojančios šalys paprastai būna puikiai pasirengusios, ne išimtis buvo ir Meksika.
– Ar Miuncheno olimpiados fina lo paskutinės trys sekundės – ryš kiausias jūsų sportinės karjeros epizodas? – Tokios dramos patirti man dar niekada nebuvo tekę. Triukšmo po mūsų pergalės kilo labai daug. Amerikiečiai dar iki šiol niekaip negali susitaikyti su tuo pralai mėjimu. Po Miuncheno finalo praėjo lygiai 40 metų. Ta proga šiemet man net skambino spor to žurnalistai iš JAV ir prašė pri siminti tas varž ybas ir lemiamas tris sekundes. – Su amerik iečiais galėjote susi kauti ir 1968-ųjų finale, tačiau netikėtai pusfinalyje vienu tašku pralaimėjote Jugoslavijai. Kas nu tiko? – Pasakysiu atv irai – neįvertino me varžov ų. Visą pasirengiamąjį etapą ir olimpiados metus ruošė mės tik finalui prieš amerikiečius. Galvojome, kad kitus varžov us nugalėsime nesunkiai. Pusfina
– Su savo bendražygiais iš tuome tės Sovietų Sąjungos rinktinės pa laikote ryšį? – Kiekv ieno rudens paskutinį rugsėjo savaitgalį Sankt Peter burge rengiamas Aleksandro Be lovo ir Vladimiro Kondrašino at minimo turnyras. Į jį kviečiami visi dar gyv i 1972-ųjų olimpiniai čempionai. Stengiamės šios pro gos nepraleisti. – Ar psichologiniu požiūriu olim pinių žaidynių turnyras yra sun kesnės varžybos nei bet kurios ki tos? – Manyčiau, kad ne. Į kiekv ienas rimtas varž ybas, ar tai būtų Eu ropos, ar pasaulio čempionatas, važiuoji nusiteikęs šimtu procen tu ir koncentruojiesi tik toms var žyboms. Šiemet mūsų vyrai jau kovojo olimpinės atrankos varž y bose. Net neabejoju, kad niekas iš anksto negalvojo apie olimpia dą. Visų dėmesys ir koncentracija buvo sutelkta tik į Venesuelos įvy kius. Aišku, olimpinėse žaidynė se šurmulys jaučiamas didesnis, daug kitų šalių sportininkų.
olimpiada 2012
Didžiausią įspūdį paliko Pekinas
4
olimpinėse žaidynėse dalyvavo A.Zadnep rovskis.
Andrejus Zadneprovskis – vienas iš nedau gelio Lietuvos sportininkų, dalyvavęs net keturiose olimpinėse žaidynėse. 1996-aisiais Atėnuose sidabrą, o prieš ketverius metus Pekine bronzą iškovojęs penkiakovininkas nepraleis ir šių metų olimpiados – Lon done startuos jo žmona Laura Asadauskaitė.
– Dalyvavote keturiose olimpinė se žaidynėse, kurios vyko skirtin guose keturiuose žemynuose. At lanta, Sidnėjus, Atėnai ar Pek inas – kas paliko didžiausią įspūdį? – pak lausėme 2010-aisiais profesio nalo karjerą baigusio atleto. – Kiekv ienos žaidynės yra išskir tinės ir tikrai ilgam išliks atmin tyje. 1996-aisiais į Atlantą vy kau dar būdamas visiškai jaunas. Jaunam sportininkui dar niekas nekėlė aukštų tikslų, o ir man pa čiam tai buvo daugiau šventė, ku rioje labai malonu dalyvauti ir at stovauti savo šaliai. Įgav us patir ties viskas pasikeičia. Kitose tri jose olimpiadose jau tiek aš pats, tiek sporto vadovai tikėjosi kuo aukštesnių pasiekimų. Žinoma, kad giliausiai atmintin įstrigs Atėnų sidabras ir Pekino bronza. – Kuris medalis jums kainavo dau giau pastang ų? – Kinijoje man buvo daug sun kiau. Olimpiadoje startavau bū
damas traumuotas, tad tas ap dovanojimas tikrai pradžiug ino ir buvo kiek netikėtas. Per ket verius metus užaugo nauja spor tininkų karta, atsirado daug pa jėg ių atletų, su kuriais kovoti, ypač fizinėse rungt yse, buvo la bai sunku. Buvo tikrai nelengva, tačiau pav yko grįžti aukštai pa kelta galva. – Abiejose pastarosiose olimpia dose triumfavo rusas Andrejus Moisejevas. Ar sutiktumėte, kad šis sportininkas tais metais buvo visa galva aukštesnis už savo var žovus? – Andrejus buvo tikras lyderis. Tai parodo ir jo rezultatai tarp tautinėje arenoje, ir reitingas. Kita vertus, mūsų sporto šakoje neįveikiamų varžov ų tikrai nėra. Fechtav imas ir jojimas – specifi nės rungtys. Labai daug kas pri klauso nuo sėkmės jose. Fizinėse rungtyse A.Moisejevas buvo la bai pajėgus. Olimpinėse žaidynė
se jam gerai sekėsi fechtuotis. Ne pasakyčiau, kad rusas įspūdin gai jodavo, tačiau surinktų taškų jam užtekdavo, kad būtų iškovo tas auksas. – Olimpinės žaidynės vyksta tik kas ketverius metus. Ar psicholo ginis spaudimas šiose varžybose yra didesnis nei Europos ar pasau lio čempionatuose, kadangi suk ly dus progos pasitaisyti teks laukti labai ilgai? – Kiekv ienam sportininkui tur būt skirtingai. Man asmeniškai tas jauduliukas prieš olimpinį start ą būdavo daug didesnis nei prieš bet kur ias kit as varž ybas. Atmosfera olimpiniame kaime lyje, varž ybų mast as, žurnalis tų dėmesys – visa tai lemia, kad nusiteikti tampa tikrai sunk iau. Labai daug kas prik lauso nuo sportininko psicholog inio pasi reng imo. Vieniems visas tas šur mulys išeina į naudą, kiti perde ga. Vykdamas į pirmąją olim
piadą to než inojau, tačiau vėliau viskas buvo lengv iau. Tam ruo šiesi ne vieną savait ę, o ketver ius met us, tad kitose olimpiadose psicholog iškai jau buvau pasi rengęs. – Kurios olimpiados organizato rius norėtumėte pagirti labiau siai? – Pirmasis olimpinis startas tur būt visiems įstringa ilgam. Ame rikiečiai ir australai viską buvo suorganizavę tikrai gerai ir ko kybiškai. Atėnuose buvo šiokių tokių nesklandumų, tačiau toks jau graikų mentalitetas – ši tau ta visais laikais pasiž ymėjo neap dairumu ir išsiblaškymu. O apie Pekiną apskritai nėra ką kalbėti. Kinai jau buvo pasirengę viskam dar prieš Atėnų olimpines žaidy nes. Su tokia darbo jėga ir pajėgo mis nieko daugiau nebuvo galima ir tikėtis. Kinija olimpines žaidy nes surengė puikiai. Kalbėjosi Marius Bagdonas
11
12
olimpiada 2012
Olimpinėse viršūnėse -
nuo 1952-ųjų Helsinkio iki 2008-ųjų Pekino Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse yra iškovoję visų spalvų medalių, o kai kurie ant prizininkų pakylos kopė po kelis kartus. Pirmąkart olimpiniai medaliai lietuv iams buvo įteikti 1952-ai siais Helsinkyje – vicečempionais tapo tuometei SSRS rinktinei at stovavę krepšininkai Stepas Bu tautas, Kazys Petkev ičius ir Justi nas Lag unav ičius. Auksas sušvito 1968-aisiais Meksike, kai bokso turnyre trium favo Danas Pozniakas. Lietuvos boksininkas ketv irt finalyje eliminavo vokietį Jürge ną Schlegelį, o pusfinalyje – bul garą Georgijų Stankovą. Finale laukė akistata su 1960-ųjų olim piados bronzos medalio laimėtoju rumunu Ionu Monea, bet jis, susi žeidęs pusfinalyje, atsisakė lemia mos kovos su D.Pozniaku. Meksiko ringas buvo sėkmin gas ir sunkiasvoriui Jonui Čepu
liui, kuris tik finale nusileido le gendiniam amerikiečiui George’ui Foremanui. Dukart olimpiniais čempio nais yra tapę keturi Lietuvos at letai: rankininkė Aldona Česait y tė-Nenėnienė, krepšininkė Angelė Rupšienė, dviratininkas Gintau tas Umaras ir lengvaatletis Virgi lijus Alekna. G.Umaras – kol kas vienintelis lietuv is, per vienas žaidynes iško vojęs du aukso medalius. 1988-aisiais Seulo olimpiados indiv idualių persekiojimo lenkt y nių pusfinalyje G.Umaras lengvai nugalėjo britą Coliną Sturgesą, o finale privertė kapituliuoti aust ralą Deaną Woodsą. Komandi nių persekiojimo lenkt ynių finale SSRS ekipa (G.Umaras, Viačesla
vas Jekimovas, Dmitrijus Neliubi nas ir Artūras Kasputis) pranoko anuometės Vokietijos Demokra tinės Respublikos (VDR) ketver tuką. Pirmasis nepriklausomos Lie tuvos olimpinis čempionas – leng vaatletis Romas Ubartas. 1992-aisiais Barselonoje R.Ubar tas numetė diską 65,12 m ir aplen kė pasaulio rekordo autorių vokie tį Jürgeną Schultą –64,94 m. Tre čiąją vietą užėmė kubietis Roberto Moya – 64,12 m. „Pergalė Barselonoje – bran giausia, jos siekiau visą gyvenimą. Tuomet jaučiau didžiulę atsako mybę. Įvykdžiau tai, ko iš manęs laukė“, – yra pasakęs R.Ubartas. Išskirtinio dramatiz mo lemiamuose mačuose
šienė ir Vida Beselienė (krepšinis), Aldona Česait ytė-Nenėnienė ir Si gita Mažeikaitė-Strečen (rankinis), Remigijus Valiulis (lengvoji atleti ka), Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė (plaukimas).
ras (dviračių sportas, trekas, 4 km asmeninės lenktynės bei 4 km ko mandinės lenktynės) ir Artūras Kas putis (dviračių sportas, trekas).
Lietuvos boksininkas ketvirtfina lyje elimi navo vokietį .. Jurgeną Schlegelį, o pusfinaly je - bulgarą Georgijų Stankovą.
Auksas Prizininkai
1968 m. Meksikas: Danas Poz niakas (boksas), Vasilijus Matuševas (tinklinis). 1972 m. Miunchenas: Modestas Paulauskas (krepšinis), Vladislavas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavi mas). 1976 m. Monrealis: Angelė Rup šienė (krepšinis), Aldona ČesaitytėNenėnienė (rankinis). 1980 m. Maskva: Angelė Rup
1988 m. Seulas: Arv ydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurti naitis ir Šarūnas Marčiulionis (krep šinis), Arv ydas Janonis ir Arminas Narbekovas (futbolas), Valdemaras Novickis (rankinis), Gintautas Uma
1992 m. Barselona: Romas Ubar tas (lengvoji atletika). 2000 m. Sidnėjus: Virgilijus Alek na (lengvoji atletika), Daina Gudzine vičiūtė (šaudymas). 2004 m. Atėnai: Virgilijus Alekna (lengvoji atletika). ■■ Boksas:
D.Pozniaka
olimpiada 2012
13
Sidabras Prizininkai
1952 m. Helsinkis: Justinas La gunavičius, Kazys Petkevičius, Ste pas Butautas (krepšinis). 1956 m. Melburnas: Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius ir Algir das Lauritėnas (krepšinis), Antanas Mikėnas (lengvoji atletika). 1960 m. Roma: Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius (irklavi mas). 1964 m. Tokijas: Ričardas Ta mulis (boksas). 1968 m. Meksikas: Stasys Ša parnis (šiuolaikinė penkiakovė), Jo nas Čepulis (boksas). 1972 m. Miunchenas: Nijolė Sa baitė (lengvoji atletika). 1976 m. Monrealis: Klavdija Ko ženkova ir Vytautas Butkus (irkla vimas). 1980 m. Maskva: Valdemaras Novickis (rankinis). 1988 m. Seulas: Romas Ubar tas ir Laimutė Baikauskaitė (leng voji atletika), Raimundas Mažuolis (plaukimas). 2004 m. Atėnai: Andrejus Zad neprovskis (šiuolaikinė penkiako vė), Austra Skujytė (lengvoji atle tika). 2008 m. Pekinas: Gintarė Volun gevičiūtė (buriavimas), Edvinas Krun golcas (šiuolaikinė penkiakovė).
■■ Dviračiai:
s – pirmasis šalies olimpinis čempionas.
G.Umaras 1988 m. Seule dukart iškovojo aukščiausius apdovanojimus.
14
olimpiada 2012
■■Barselona:
R.Ubartas – pirmas nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas.
dalyvavo krepšininkas Mo destas Paulauskas ir ranki ninkas Valdemaras Nov ickis. 1972-aisiais Miunchene SSRS krepšinio rinktinė su M.Paulaus ku garsiajame „3 sekundžių“ fina le 51:50 palaužė amerikiečius, ku rie po tos nesėkmės iki šiol neat siėmė olimpinių sidabro medalių. 1980-aisiais Maskvoje V.Nov ic
■■Krepšinis:
A.Rupšienė – dukart olimpinė čempionė.
1988 m. Seulas: Vitalija Tuomaitė (krepšinis), Laima Zilpor ytė (dviračių sportas, plentas).
Šarūnas Marčiulionis (krepšinis).
Parengė Romas Poderys
Prizininkai
1956 m. Melburnas: Romualdas Murauskas (boksas).
1968 m. Meksikas: Modestas Paulauskas (krepšinis), Vytautas Briedis, Antanas Bagdonavičius, Zig mas Jukna ir Juozas Jagelavičius (irklavimas). 1976 m. Monrealis: Arv ydas Juo zaitis (plaukimas), Leonora Kamins kaitė ir Genovaitė Ramoškienė (irk lavimas). 1972 m. SSRS krepšinio rinktinė su M.Paulausku finale palaužė amerikiečius.
ar vėliau sulaukia atpildo, patvirti no ir 2004-ųjų Atėnų olimpiados vyrų disko metimo varžybos. Greičiau nei per parą buvo iš siaiškinta, kad finalą laimėjęs vengras Robertas Fazekasas var tojo dopingą, todėl buvo diskva lifikuotas, o čempionu paskelbtas V.Alekna.
Bronza
1960 m. Roma: Birutė Kalėdienė (lengvoji atletika).
■■Miunchenas:
kio atstovaujama SSRS rankinio komanda dvikovą dėl aukso po dviejų pratęsimų 22:23 pralaimė jo VDR rankininkams, nors, likus žaisti 2 sekundes, galėjo dar kartą išlyginti rezultatą, bet baltarusio Aleksandro Karžakev ičiaus meti mas tikslo nepasiekė. Tai, kad pamynusieji garbingos sportinės kovos principus anksčiau
1980 m. Maskva: Sergejus Jovai ša (krepšinis), Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus (irklavimas).
1992 m. Barselona: Gintaras Ei nikis, Romanas Brazdauskis, Valde maras Chomičius, Darius Dimavičius, Sergejus Jovaiša, Gintaras Krapikas, Šarūnas Marčiulionis, Alv ydas Pazd razdis, Arūnas Visockas, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Arv y das Sabonis (krepšinis). 1996 m. Atlanta: Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Eurelijus Žu kauskas, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Arv ydas Sabonis, Min daugas Žukauskas, Rytis Vaišvila, Darius Lukminas, Tomas Pačėsas,
2000 m. Sidnėjus: Gintaras Eini kis, Dainius Adomaitis, Andrius Gied raitis, Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Marčiulionis, Tomas Masiulis, Darius Maskoliūnas, Darius Songaila, Min daugas Timinskas, Ramūnas Šiš kauskas, Saulius Štombergas, Eu relijus Žukauskas (krepšinis), Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja (irklavimas), Diana Žiliūtė (dviračių sportas, plentas). 2008 m. Pekinas: Virgilijus Alek na (lengvoji atletika), Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė).
16
olimpiada 2012
Arenos drieksis per vi 80
tūkst. žiūrovų telpa Olimpiniame stadione.
Olimpinis stadionas Vieta: Olimpinio parko pietinė dalis. Sporto šaka: lengvoji atletika. Telpa: 80 tūkst. žiūrovų.
Krepšinio arena Vieta: Olimpinio parko šiaurė. Sporto šakos: krepšinis, rankinis. Telpa: 12 tūkst. žiūrovų.
„Riverbank“ arena Vieta: Olimpinis parkas. Sporto šaka: žolės riedulys. Telpa: 15 tūkst. žiūrovų.
„aquatics“ centras Vieta: Olimpinis parkas. Sporto šakos: šuoliai į vandenį, plaukimas, sinchroninis plaukimas, vandensv ydis, šiuolaikinė penkiakovė. Telpa: 17,5 tūkst., per vandensv y džio varžybas – 5 tūkst. žiūrovų.
Vandensvydžio arena O2 arena Vieta: Rytų Londonas, prie moder niojo Londono verslo centro – „Cana ryWharf“. Sporto šakos: meninė ir sportinė gimnastika, krepšinis. Telpa: 20 tūkst. žiūrovų.
Velodromas Vieta: Olimpinio parko šiaurės va karai. Sporto šakos: dviračių trekas, BMX. Telpa: 6 tūkst. žiūrovų.
Vieta: Olimpinis parkas. Sporto šaka: vandensv ydis. Telpa: 5 tūkst. žiūrovų.
„Wembley“ arena Vieta: Šiaurės vakarų Londonas. Sporto šakos: badmintonas, ritmi nė gimnastika. Telpa: 6 tūkst. žiūrovų.
Karališkasis kriketo aikštynas Vieta: Šiaurės vakarų Londonas, netoli Regento parko. Sporto šaka: šaudymas iš lanko. Telpa: 6,5 tūkst. žiūrovų.
„EarlsCourt“ arena Vieta: Vakarų Londonas, netoli Isto rijos ir mokslo muziejaus. Sporto šaka: tinklinis. Telpa: 15 tūkst. žiūrovų
„HorseGuards Parade“ paplūdimys Vieta: Londono centras, šalia gar siosios Dauningo gatvės ir Bakingamo rūmų. Sporto šaka: paplūdimio tinklinis. Telpa: 15 tūkst. žiūrovų.
Anglijos teniso klubas Vieta: Vimbldonas. Sporto šaka: lauko tenisas. Telpa: 30 tūkst. žiūrovų.
Veimuto įlanka ir Portlando uostas Vieta: Dorseto graf ystė, pietinė Anglijos pakrantė. Sporto šaka: buriavimas. Telpa: sėdimų vietų nėra.
Karališkosios artilerijos kareivinės Vieta: Pietr yčių Londonas. Sporto šakos: šaudymas, šaudy mas iš lanko. Telpa: 7,5 tūkst. žiūrovų.
„Lee Valley WhiteWater Centre“ Vieta: 30 km į šiaurę nuo Olimpinio parko. Sporto šaka: baidarės ir kanojos. Telpa: iki 12 tūkst. žiūrovų.
Haid Parkas Vieta: Vakarų Londonas.
Sporto šakos: triatlonas, marato nas, 10 km atvirasis plaukimas. Telpa: 3 tūkst. žiūrovų.
Rankinio arena Vieta: Olimpinio parko vakarinė dalis. Sporto šakos: rankinis, šiuolaikinė penkiakovė. Telpa: 7 tūkst. žiūrovų.
„Hadleigh Farm“ Vieta: Rytų Londonas, Eseksas. Sporto šaka: kalnų dviračiai. Telpa: 3 tūkst. žiūrovų.
Grinvičo parkas Vieta: Pietr yčių Londonas, pietinis Temzės krantas. Sporto šakos: jojimas, šiuolaikinė penkiakovė. Telpa: 23 tūkst. žiūrovų.
„ExCeL“ arena Vieta: šalia Londono miesto oro uosto, rytinėje miesto dalyje. Sporto šakos: boksas, fechtavima sis, dziudo, stalo tenisas, taekvondo, sunkioji atletika, imtynės. Telpa: 6–10 tūkst. žiūrovų.
„Eton Dorney“ irklavimo bazė Vieta: prie Vindzoro pilies, 25 mylios į vakarus nuo Londono. Varžybos: irklavimas, kanojos. Telpa: iki 30 tūkst. žiūrovų.
olimpiada 2012
visą didžiąją britaniją „wembley“ arena Badmintonas, ritminė gimnastika
karališkasis „excel“ arena Boksas, fechtavimas, kriketo dziudo, stalo tenisas, aikštynas taekvondo, sunkioji Šaudymas atletika, imtynės iš lanko
„wembley“ stadionas Futbolas
„hampden park“ „St.james park“ stadionas stadionas Futbolas Futbolas „Lee valley white water center“ Kanojų slalomas
olimpinis parkas
haid parkas Triatlonas, maratonas, plaukimas „Earls court“ arena Tinklinis
O2 arena Meninė ir sportinė gimnastika, krepšinis
„old trafford“ stadionas Futbolas „hadleigh farm“ Kalnų dviračiai
vimbldonas Lauko tenisas Hampton Court palace Dviračių plentas Molas Maratonas, sportinis ėjimas, dviračių plentas
„Horse guards“ parade Paplūdimio tinklinis
karališkosios artilerijos kareivinės Šaudymas, šaudymas iš lanko Grinvičo parkas Jojimas, šiuolaikinė penkiakovė
Koventri miesto stadionas Futbolas londonas
„Milenium“ stadionas Futbolas
veimuto įlanka „eton ir portlando dorney“ uostas Irklavimas, Buriavimas kanojos
krepšinio arena Krepšinis, rankinis
„aquatics“ centras Nardymas, plaukimas, sinchroninis plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė
BMX trasa BMX dviračiai velodromas Dviračių trekas „eton manor“ paraolimpinė arena
Vandensvydžio arena Vandensvydis
olimpinis kaimelis
Li upė
„riverbank“ arena Žolės riedulys Apšilimo aikštė Tarptautinio transliuotojo centras
Spaudos centras
Rankinio arena Rankinis, šiuolaikinė penkiakovė
olimpinis stadionas Lengvoji atletika
Apšilimo aikštė
17
18
olimpiada 2012
Šeštoji olimpiada iš eilės. Dar ne buvo nė karto, kad mūsų šalies krepši ninkai nedalyvautų olimpinėse žaidy nėse. Londonas taip pat nebus išimtis.
Mūšis dėl ketv
Marius Bagdonas Sėkmingai olimpinę atranką Ve nesuelos sostinėje Karakase įvei kusių Kęstučio Kemzūros auklė tinių Didžiosios Britanijos sosti nėje laukia rimtas iššūkis, tačiau prie pergalių pripratinta tauta ti kisi, kad mūsiškiams pav yks ket virtą kartą užkopti ant prizinin kų pakylos. Per penkis pasirodymus olim pinėse žaidynėse mūsiškiams me dalius pav yko iškovoti tris sykius. 1992 m. Barselonoje, 1996 m. At lantoje ir 200o m. Sidnėjuje Lietu vos trispalvė puikiai derėjo bron zinių medalių fone ir tik 2004-ai siais Atėnuose bei prieš ketverius metus Pekine mūsiškiams kiek nepasisekė – pralaimėta mažaja me finale. Taigi, žemiau nei ketv irtąja vie ta Lietuvos krepšinio rinktinė dar niekada nebuvo nukritusi. 1992 ir 1996 m. ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio rinktinę atvedęs, o dabar jau šalies krepšinio fede racijos (LKF) prezidento pareigas einantis Arv ydas Sabonis – tiesus
■■Kelias:
naujoji Lietuvos krepšininkų karta žengia A.Sabonio ir jo bendražygių pramintais takais.
ir lakoniškas. „Norėtume, kad šios gražios tradicijos būtų pratęstos ir Londone“, – kalbėjo krepšinio le genda. Mūsų rinktinė kovas Londone pradės A grupėje, kur jos varžo vės bus Jungtinių Valstijų, Argen tinos, Prancūzijos, Tuniso ir Nige rijos rinktinės.
Norėtume, kad šios gražios tradi cijos būtų pratęs tos ir Londone. Nuo 2009-ųjų prie Lietu vos rinktinės vairo stov inčiam K.Kemzūrai kovos Didžiojoje Bri tanijoje bus kol kas svarbiausias karjeros iššūkis. Trenerio sutar tis su LKF baigiasi šių metų spalio 1 d., todėl galima teigti, kad nuo mūsų komandos rezultatų didžią
ja dalimi prik lausys ir šio specia listo ateitis. „Pagrindinės kovos dėl auk so favoritės – Jungtinių Valsti jų ir Ispanijos rinktinės. Su ame rikiečiais žaisime vienoje grupėje ir tai galbūt nėra blogai. Kitos dvi komandos Argentina ir Prancū zija – taip pat labai aukšto kalib ro. Nenuvertinu ir Tuniso. Ši ko manda laimėjo Afrikos čempio natą ir gavo tiesioginį kelialapį į olimpiadą. Būtent šis faktas pa sako labai daug. Paskutinė grupės komanda Nigerija, su kuria turė jome daug vargo ir kuriai nusilei dome Karakase. Nigerija tapo at rankos turnyro staigmena, tačiau ta jos sėkmė nebuvo atsitiktinė – tai labai atletiška komanda ir savo jėgą afrikiečiai įrodė ne tik laimė dami prieš mus, bet ir prieš kitas komandas“, – būsimus savo varžo vus vertino rinktinės strategas. Trenerio teigimu, svarbiausia
išeiti iš grupės ir kuo geriau pa sirengti ketv irtfinaliui. Būtent šis turnyro etapas yra esminis. „Už duotis grupėje – sužaisti kuo ge riau ir užimti kuo aukštesnę vie tą. O toliau mat ysime. Visuose to kiuose turnyruose ketv irtfinalio barjeras yra kritinis. Reikia ruoš tis ir koncentruotis būtent toms rungt ynėms. Laimėti ketv irtfina lio dvikovą yra svarbiausia“, – tei gė K.Kemzūra. Neakivaizdžiai treneriui prita ria ir Lietuvos krepšinio federa cijos generalinis sekretorius Min daugas Balčiūnas. „Galbūt net ge riau būti su stipriausiomis koman domis vienoje grupėje, kad nesu sitiktume su jomis ketv irtfinalyje. Šio turnyro neabejotini favoritai yra amerikiečiai, todėl vertinant burtus mums paranku su jais pra dėti varž ybas, o ne susitikti lemia moje turnyro stadijoje“, – yra įsiti kinęs vienas LKF vadov ų.
olimpiada 2012
19
tvirtojo medalio A grupė
B grupė
Perg. Pral. Vieta
Perg. Pral. Vieta
Argen tina
Austra lija
Pran cūzija
Brazi lija
Lietuva
Kinija
Nige rija
D.Brita nija
Tunisas
Rusija
JAV
Ispa nija Paaiškinimai: Perg. – pergalės, Pral. – pralaimėjimai.
Ketvirtfinaliai B2 2012 08 08 16:00
Pusfinaliai
A3 2012 08 10 19:00 A1
Finalas
2012 08 08 18:15 B4
2012 08 12 17:00 A2 2012 08 08 22:00 B3 2012 08 10 23:00
dėl 3-ios vietos
B1 2012 08 09 00:15 A4
2012 08 12 13:00
20
olimpiada 2012
KREPŠINIS
Lietuvos vyrų krep Pirmosios tarptautinės rungtynės: 1925 m. su Latvija (pralaimėta 20:41), paskutinės tarptautinės rungtynės: 2012 m. su Dominikos Respublika (laimėtos 109:83). Pirmasis rinktinės vadovas – Leonas Rakickas, dabartinis vyriausiasis treneris – Kęstutis Kemzūra. Trofėjai: 1992 m., 1996 m. ir 2000 m. olimpinių žai dynių bronzos medaliai, 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medaliai, 1937 m., 1939 m., 2003 m. Europos čempionatų aukso medaliai, 1995 m. Europos čem pionato sidabro medaliai, 2007 m. Europos čempio nato bronzos medaliai.
■■Sėkmė:
kelialapį į Londono olimpines žaidynes Lietuvos krepšininkai iškovojo atrankos turnyre Venesueloje.
Šarūnas Paulius Jasikevičius 193 Jankūnas Sportuoja nuo 1982 m. Pozicija – gynėjas/įžaidėjas. Pirmasis treneris – Feliksas Mitkevičius. Lietuvos rinktinėje debiutavo 1997 m.
Karjera: 1994 m. Europos jaunių čempionas, 1996 m. Europos jaunimo čempionas, 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 3-ioji vieta, 2003 m. Europos čempionas, 2003 m. Eurolygos čempionas, 2004 m. Eurolygos čempionas, 2005 m. Eurolygos čempio nas, 2007 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta.
Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Merilando universitetą (JAV).
Šeiminė padėtis: vedęs, dukra Aila, sūnus Šarūnas.
cm ūgis.
92 kg svoris.
Gimė: 1976 m. kovo 5 d. Kaune. Laisvalaikio pomėgiai: muzika, golfas, poilsis su šeima.
Sportuoja nuo 1994 m. Pozicija – puolėjas. Pirmasis treneris – Romualdas Bruneckas. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2004 m.
Karjera: 2003 m. pasaulio jaunių vicečempionas, 2004 m. Europos jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2004 m. LKL čempionas, 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2005 m. BBL ir LKL čempionas, 2007 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2007 m. LKL čempionas, 2008 m. BBL ir LKL čempionas, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. BBL čempionas, 2011 m. BBL ir LKL čempionas, 2012 m. BBL ir LKL čempionas. Išsilavinimas: Šeiminė aukštasis, baigęs padėtis: Vytauto Didžiojo vedęs, sūnūs Matas universitetą. ir Adomas.
205 107 cm ūgis.
kg svoris.
Gimė: 1984 m. balandžio 29 d. Kaune. Laisvalaikio pomėgiai: poilsis su šeima, žvejyba, futbolas.
olimpiada 2012
21
epšinio rinktinė
Antanas Kavaliauskas208
Sportuoja nuo 1994 m. Pozicija – vidurio puolėjas. Pirmasis treneris – Gintaras Razutis. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2012 m.
Karjera: 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2007 m. pasaulio studentų universiados čempionas, 2012 m. Latvijos čempionas.
cm ūgis.
114
kg svoris.
Gimė: 1984 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Teksaso universitetą (JAV).
Šeiminė padėtis: vedęs, dukra Alaina.
Rimantas Tomas Delininkaitis 190 Kaukėnas Sportuoja nuo 1993 m. Pozicija – atakuojantis gynėjas. Pirmasis treneris – Povilas Jefišovas. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2005 m.
Karjera: 2005 m. ULEB taurės laimėtojas, 2005 m. BBL ir LKL vicečempionas, 2006 m. BBL ir LKL čempionas, 2007 m. LKL vicečempionas, 2007 m. BBL čempionas, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2011 m. LKL ir BBL čempionas, 2012 m. BBL ir LKL čempionas.
Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Klaipėdos universitetą.
Šeiminė padėtis: vedęs, dukra Arijana.
cm ūgis.
80 kg svoris.
Sportuoja nuo 1982 m. Pozicija – atakuojantis gynėjas. Pirmasis treneris – Gintautas Regina. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2000 m. Karjera: 2002 m. LKL ir NEBL čempionas, 2007 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2007, 2009, 2011 ir 2012 m. Italijos čempionas.
Gimė: 1982 m. birželio 11 d. Klaipėdoje. Laisvalaikio pomėgis: žvejyba.
Laisvalaikio pomėgis: muzika.
192 95 cm ūgis.
kg svoris.
Gimė: 1977 m. balandžio 11 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Seton Hallo universitetą (JAV).
Šeiminė padėtis: vedęs, dukros Tia, Vanessa, Emma.
Laisvalaikio pomėgiai: muzika, kompiuteriai, poilsis su šeima.
22
olimpiada 2012
Linas Kleiza
Mantas 203 Kalnietis cm ūgis.
Sportuoja nuo 1993 m. Pozicija – puolėjas. Pirmasis treneris – Ramūnas Butautas. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2004 m. Karjera: 2003 m. pasaulio jaunių vicečempionas, 2004 m. Europos jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2007 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta.
Išsilavinimas: Misūrio universiteto (JAV) studentas.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Deividas Dulkys Sportuoja nuo 1996 m. Pozicija – atakuojantis gynėjas. Pirmieji treneriai – Alius Rauluševičius, Kęstutis Šernius. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2012 m. Karjera: 2012 m. NCAA ACC konferencijos čempionas.
108 kg svoris.
Gimė: 1985 m. sausio 3 d. Kaune.
Laisvalaikio pomėgiai: poilsis su draugais, futbolas, muzika.
Karjera: 2005 m. Europos jaunimo vicečempionas, 2007 m. pasaulio studentų universiados čempionas, 2007 m. LKL čempionas, 2008 m. BBL ir LKL čem pionas, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. BBL čempionas, 2011 m. LKL ir BBL čem pionas, 2012 m. BBL ir LKL čempionas.
Šeiminė padėtis: vedęs, dukra Gretė.
Martynas 198 Pocius cm ūgis.
87
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Pozicija – atakuojantis gynėjas. Pirmasis treneris – Džiugas Nutautas. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2008 m.
Karjera: 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-io ji vieta, 2010 m. BBL čempionas, 2011 m. BBL ir LKL čempionas, 2012 m. Ispanijos vicečempionas.
Gimė: 1988 m. kovo 21 d. Šilutėje. Išsilavinimas: aukštasis. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Laisvalaikio pomėgiai: kelionės, muzika.
cm ūgis.
Sportuoja nuo 1993 m. Pozicija – gynėjas/įžaidėjas. Pirmasis treneris – Rolandas Radvila. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2006 m.
Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą.
195 92 kg svoris.
Gimė: 1986 m. rugsėjo 6 d. Kaune. Laisvalaikio pomėgis: kompiuteriai.
196 89 cm ūgis.
kg svoris.
Gimė: 1986 m. balandžio 28 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Djuko universitetą (JAV).
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Laisvalaikio pomėgiai: informacinės technologijos, kino filmai, F-1.
olimpiada 2012
Jonas Mačiulis Sportuoja nuo 1993 m. Pozicija – puolėjas. Pirmasis treneris – Romualdas Petronis. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2006 m. Karjera: 2003 m. pasaulio jaunių vicečempionas, 2004 m. Europos jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2005 m. Europos jaunimo čempionatas – 2-oji vieta, 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2007 m. Euro pos čempionatas – 3-ioji vieta, 2007 m. pasaulio stu dentų universiados čempionas, 2008 m. BBL ir LKL čempionas, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universiteto studentas.
Šeiminė padėtis: vedęs, dukra Kamilė.
23
Jonas 198 Valančiūnas 213 cm ūgis.
98
kg svoris.
Gimė: 1985 m. vasario 10 d. Kaune. Laisvalaikio pomėgis: kompiuteriai.
cm ūgis.
Sportuoja nuo 2002 m. Pozicija – vidurio puolėjas. Pirmoji trenerė – Sinilga Bartaševičiūtė. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2011 m.
111
Karjera: 2008 m. Europos jaunučių čempionas, 2009 m. Europos jaunimo vicečempionas, 2010 m. Europos jaunimo čempionas, 2010 m. LKL čempio nas, 2011 m. pasaulio jaunimo čempionas.
Išsilavinimas: vidurinis.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
kg svoris.
Gimė: 1992 m. gegužės 6 d. Utenoje. Laisvalaikio pomėgiai: žvejyba, aktyvus poilsis gamtoje, automobiliai.
Pastaba: rinktinės dvyliktuko sudėtis galėjo keistis iki liepos 20 d., rezerve buvo Simas Jasaitis, Renaldas Seibutis.
Darius Songaila Sportuoja nuo 1987 m. Pozicija – puolėjas. Pirmasis treneris – Gintautas Žibūda. Lietuvos rinktinėje debiutavo 2000 m. Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 3-ioji vieta, 2003 m. Europos čempionas, 2007 m. Eu ropos čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta.
Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Veik Foresto universitetą (JAV).
rinktinė olimpinėse žaidynėse
206 113 cm ūgis.
kg svoris.
Gimė: 1978 m. vasario 14 d. Marijampolėje.
Šeiminė Laisvalaikio padėtis: pomėgiai: išsiskyręs, žvejyba, medžioklė, dukra Meilė. šaudymas iš lanko.
1992 m. Barselona – 3-ioji vie ta: Arv ydas Sabonis, Šarūnas Mar čiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Artūras Karnišovas, Gintaras Einikis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas, Alv ydas Pazdrazdis, vy riausiasis treneris Vladas Garastas. 1996 m. Atlanta – 3-ioji vieta: Ar vydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Saulius Štombergas, Gintaras Einikis, Darius Lukminas, Rytis Vaišvila, To mas Pačėsas, Eurelijus Žukauskas, Andrius Jurkūnas, Mindaugas Žu kauskas, vyriausiasis treneris Vladas Garastas. 2000 m. Sidnėjus – 3-ioji vieta: Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štom bergas, Mindaugas Timinskas, Gin taras Einikis, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas,
Tomas Masiulis, Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas, Andrius Giedrai tis, Kęstutis Marciulionis, vyriausia sis treneris Jonas Kazlauskas. 2004 m. Atėnai – 4-oji vieta: Šarūnas Jasikevičius, Arv ydas Ma cijauskas, Saulius Štombergas, Ra mūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas, Kšyštofas Lav rinovičius, Dainius Šalenga, Robertas Javtokas, Mindaugas Žukauskas, Do natas Slanina, Vidas Ginevičius, vy riausiasis treneris Antanas Sireika. 2008 m. Pekinas – 4-oji vie ta: Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Rimantas Kaukėnas, Simas Jasaitis, Kšyštofas Lavrino vičius, Darjušas Lavrinovičius, Linas Kleiza, Robertas Javtokas, Jonas Mačiulis, Mindaugas Lukauskis, Ma rius Prekevičius, Marijonas Petravi čius, vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas.
24 olimpiada 2012
LENGVOJI ATLETIKA
199 135 cm ūgis.
kg svoris.
Virgilijus Alekna
Sportuoja nuo 1987 m. Rungtis – disko metimas. Geriausias rezultatas – 73,88 m. Buvę treneriai – Algis Mykolaitis, Gintautas Simanynas, Rimantas Kalibatas, dabartinis treneris – Zigmantas Živatkauskas. Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionas (69,30 m), 2001 m. pasaulio čempionatas – 2-oji vieta (69,40 m), 2002 m. Europos čempionatas – 2-oji vieta (66,62 m), 2003 m. pasaulio čempionas (69,69 m), 2003 m. „Grand Prix“ varžybų Monte Karle nugalėtojas (68,30 m.), 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių čempionas (69,89 m), 2005 m. pasaulio čempionas (70,17 m), 2006 m. Europos čempionas (68,67 m), 2007 m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta (65,24 m), 2008 m. PekiStartų tvarkaraštis – 56, 57 p.
sias Gerialutatas rezu
73,88
m
no olimpinės žaidynės – 3-ioji vieta (67,79 m), 2008 m. Liudviko Daneko atminimo varžybų Čekijoje nugalėtojas (71,25 m), 2009 m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta (66,36 m), 2010 m. Europos čempionatas – 5-oji vieta (64,64 m), 2011 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieta (64,09 m), „Deimantinės lygos“ varžybos Ciuriche – 2-oji vieta (66,69 m), 2011 m. „Deimantinės lygos“ serijos varžybų nugalėtojas, 2012 m. tarptautinės varžybos Lilyje – 1-oji vieta (69,04 m).
Gimė: 1972 m. vasario 13 d. Terpeikiuose, Kupiškio r. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: vedęs, sūnūs Martynas ir Mykolas, dukra Gabrielė. Laisvalaikio pomėgis: aktyvus poilsis su šeima gamtoje.
olimpiada 2012
Rasa Drazdauskaitė
Remalda Kergytė
174 61
173 56
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1992 m. Rungtis – maratonas. Geriausias rezultatas – 2 val. 29 min. 47 sek. Buvusi trenerė – Vida Povilaitienė, dabartinis treneris – Česlovas Kundrotas. Karjera: 2001 m. Europos jaunimo čempionatas, 1500 m – 5-oji vieta (4 min. 13,33 sek.), 2002 m. Europos čempionatas, 1500 m – 25-oji vieta (4 min. 16,80 sek.), 2006 m. tarptautinės varžybos Vokietijoje, 1500 m – 8-oji vieta (4 min. 13,44 sek.), 2007 m. Europos taurės varžybos, 3000 m – 1-oji vieta (9 min. 25,74 sek.), 2007 m. Frankfurto maratonas – 10-oji vieta (2 val. 37 min. 18 sek.), 2008 m. Hamburgo maratonas – 6-oji vieta (2 val. 31 min. 59 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 37-oji vieta (2 val. 35 min. 09 sek.), 2009 m. Belgrado maratonas – 2-oji vieta (2 val. 34 min. 59 sek.), 2009 m. Frankfurto maratonas – 5-oji vieta (2 val. 30 min. 29 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 15-oji vieta (2 val. 38 min. 55 sek.), 2010 m. Atėnų maratonas – 1-oji vieta (2 val. 31 min. 06 sek.), 2011 m. Turino maratonas – 2-oji vieta (2 val. 29 min. 47 sek.). Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
25
Gimė: 1981 m. kovo 20 d. Šiauliuose. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Šiaulių universiteto edukologijos studijas. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: tinklinis, kino filmai, kelionės, būti gamtoje su draugais.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2001 m. Rungtis – maratonas. Geriausias rezultatas – 2 val. 35 min. 20 sek. Buvusi trenerė – Dalia Pranckuvienė, dabartinis treneris – Dainius Šaučikovas. Karjera: 2008 m. Diuseldorfo maratonas – 8-oji vieta (2 val. 40 min. 55 sek.), 2008 m. „Morgenpost“ maratonas Drezdene – 1-oji vieta (2 val. 38 min. 48 sek.), 2009 m. pasaulio studentų universiada, pusė maratono – 13-oji vieta (1 val. 18 min. 37 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 52-oji vieta (2 val. 45 min. 28 sek.), 2010 m. Diuseldorfo maratonas – 8-oji vieta (2 val. 39 min. 10 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 34-oji vieta (2 val. 55 min. 12 sek.), 2011 m. Diuseldorfo maratonas – 7-oji vieta (2 val. 49 min. 22 sek.), 2012 m. Hanoverio maratonas – 8-oji vieta (2 val. 35 min. 20 sek).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1985 m. rugpjūčio 25 d. Telšiuose. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Šiaulių universitetą. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: tenisas, plaukimas, knygos.
26
olimpiada 2012
LENGVOJI ATLETIKA
Diana Lobačevskė
Airinė Palšytė
175 61
186 62
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2004 m. Rungtis – šuoliai į aukštį. Geriausias rezultatas – 1,96 m. Trenerė – Tatjana Krasauskienė.
Sportuoja nuo 1994 m. Rungtis – maratonas. Geriausias rezultatas – 2 val. 28 min. 03 sek. Buvęs treneris – Juozapas Garalevičius, pastaruoju metu treniruojasi savarankiškai. Karjera: 2000 m. Lietuvos čempionatas, 10 000 m – 2-oji vieta (34 min. 29,19 sek.), 2008 m. Vilniaus maratonas – 1-oji vieta (2 val. 35 min. 41 sek.), 2008 m. Lesterio maratonas – 1-oji vieta (2 val. 43 min. 29 sek.), 2009 m. Londono maratonas – 15-oji vieta (2 val. 38 min. 26 sek.), 2009 m. Venecijos maratonas – 9-oji vieta (2 val. 35 min. 06 sek.), 2010 m. Vilniaus maratonas, pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 14 min. 10 sek.), 2010 m. Italijos maratonas Karpyje – 2-oji vieta (2 val. 28 min. 03 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 25-oji vieta (2 val. 36 min. 05 sek.), 2011 m. Beiruto maratonas – 4-oji vieta (2 val. 34 min. 16 sek.), 2012 m. Druskininkų pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 16 min. 03 sek.).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Gimė: 1980 m. rugpjūčio 7 d. Vilniuje.
Karjera: 2009 m. pasaulio jaunių čempionatas – 4-oji vieta (1,82 m), 2010 m. Europos čempionatas – 18-oji vieta (1,90 m), 2010 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (1,89 m), 2011 m. Europos jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (1,91 m), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 2-oji vieta (1,96 m).
Išsilavinimas: Vilniaus edukologijos universiteto studentė.
sias Gerialutatas rezu
1,96
Šeiminė padėtis: išsiskyrusi, dukra Daisy. Laisvalaikio pomėgis: knygos.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
m
Gimė: 1992 m. liepos 13 d. Kaune. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto studentė. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: muzika, kelionės, knygos, kino filmai, parodos.
olimpiada 2012
Rytis Sakalauskas
Kristina Saltanovič
185 83
164 53
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2003 m. Rungtis – 100 m bėgimas. Geriausias rezultatas – 10,14 sek. Buvęs treneris – Vytautas Šmidtas, dabartiniai treneriai – Aleksas ir Jūratė Stanislovaičiai. Karjera: 2006 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta (10,8 sek.), 2006 m. Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas – 4-oji vieta (10,38 sek.), 2008 m. pasaulio studentų universiada – 5-oji vieta (10,41 sek.), 2010 m. „Deimantinės lygos“ varžybos Briuselyje – 2-oji vieta (10,24 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 24-oji vieta (10,42 sek.), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 2-oji vieta (10,14 sek.), 2012 m. Baltijos šalių mačas – 1-oji vieta (10,15 sek.).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
27
Gimė: 1987 m. birželio 27 d. Alytuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kelionės, žvejyba, krepšinis, futbolas, tinklinis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1987 m. Rungtis – 20 km sportinis ėjimas. Geriausias rezultatas – 1 val. 30 min. 44 sek. Buvę treneriai – Vytautas Papas, Vytautas Barauskas, dabartiniai treneriai – Juzefas Romankovas, Luisas Diasas, Kastytis Pavilonis. Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 16-oji vieta (1 val. 34 min. 24 sek.), 2001 m. tarptautinės varžybos Portugalijoje – 3-ioji vieta (1 val. 35 min. 34 sek.), 2002 m Europos čempionatas – 7-oji vieta (1 val. 30 min. 44 sek.), 2003 m. pasaulio čempionatas – 14-oji vieta (1 val. 32 min. 13 sek.), 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 19-oji vieta (1 val. 32 min. 22 sek.), 2005 m. pasaulio čempionatas – 12-oji vieta (1 val. 31 min. 23 sek.), 2006 m. „Grand Prix" varžybos Portugalijoje – 5-oji vieta (1 val. 31 min. 17 sek.), 2008 m. pasaulio taurės varžybos Čeboksaruose – 17oji vieta (1 val. 31 min. 21 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 19-oji vieta (1 val. 31 min. 05 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta (1 val. 31 min. 23 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 7-oji vieta (1 val. 31 min. 40 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta (1 val. 31 min. 40 sek.). Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1975 m. vasario 20 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos edukologijos universiteto magistrantūrą. Šeiminė padėtis: ištekėjusi, dukra Erika. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kulinarija.
28
olimpiada 2012
LENGVOJI ATLETIKA
Zinaida Sendriūtė
Austra Skujytė
188 94
188 82
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Rungtis – maratonas. Geriausias rezultatas – 2 val. 28 min. 03 sek. Buvęs treneris – Juozapas Garalevičius, pastaruoju metu treniruojasi savarankiškai. Karjera: 2000 m. Lietuvos čempionatas, 10 000 m – 2-oji vieta (34 min. 29,19 sek.), 2008 m. Vilniaus maratonas – 1-oji vieta (2 val. 35 min. 41 sek.), 2008 m. Lesterio maratonas – 1-oji vieta (2 val. 43 min. 29 sek.), 2009 m. Londono maratonas – 15-oji vieta (2 val. 38 min. 26 sek.), 2009 m. Venecijos maratonas – 9-oji vieta (2 val. 35 min. 06 sek.), 2010 m. Vilniaus maratonas, pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 14 min. 10 sek.), 2010 m. Italijos maratonas Karpyje – 2-oji vieta (2 val. 28 min. 03 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 25-oji vieta (2 val. 36 min. 05 sek.), 2011 m. Beiruto maratonas – 4-oji vieta (2 val. 34 min. 16 sek.), 2012 m. Druskininkų pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 16 min. 03 sek.).
Sportuoja nuo 1995 m. Rungtis – septynkovė. Geriausias rezultatas – 6493 taškai. Buvęs treneris – Vytautas Klemka, dabartiniai treneriai – Aleksas Stanislovaitis, Rimantas Plungė, Indrė Jakubaitytė.
Gimė: 1984 m. gruodžio 20 d. Klaišiuose, Skuodo r. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Laisvalaikio pomėgis: knygos.
Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – Gimė: 12-oji vieta (6034 tšk.), 2001 m. pasaulio čempiona1979 m. tas – 6-oji vieta (6112 tšk.), 2002 m. Europos čemrugpjūčio 12 d. pionatas – 4-oji vieta (6275 tšk.), 2003 m. pasaulio Biržuose. čempionatas – 10-oji vieta (6077 tšk.), 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 2-oji vieta (6485 tšk.), 2005 Išsilavinimas: m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta (6360 tšk.), aukštasis, 2005 m. tarptautinės dešimtkovės varžybos JAV baigė – 1-oji vieta (8366 tšk., pasaulio rekordas), 2006 m. Oklahomos tarptautinės dešimtkovės varžybos JAV – 1-oji vieta valstijos (JAV) (8091 tšk.), 2007 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieuniversiteto ta (6380 tšk.), 2008 m. pasaulio uždarų patalpų čemmagistranpionatas, penkiakovė – 5-oji vieta (4655 tšk.), 2008 tūrą. m. „Hypo Meeting“ varžybos Austrijoje – 10-oji vieta (6235 tšk.), 2009 m. pasaulio čempionatas, rutulio Šeiminė stūmimas – 17-oji vieta (17,86 m), 2010 m. Europos padėtis: čempionatas, rutulio stūmimas – 12-oji vieta (17,72 netekėjusi. m), 2011 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta (6297 tšk.), 2012 m. pasaulio uždarų patalpų čempionatas, Laisvalaikio penkiakovė – 3-ioji vieta (4802 tšk.), 2012 m. „Hypo pomėgiai: Meeting“ varžybos Austrijoje – 4-oji vieta (6493 tšk.). knygos, kino filmai, Startų tvarkaraštis – 56, 57 p. rankdarbiai.
olimpiada 2012
Tadas Šuškevičius
Brigita VirbalytėDimšienė
176 65
164 50
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1995 m. Rungtis – 50 km sportinis ėjimas. Geriausias rezultatas – 3 val. 52 min. 31 sek. Treneriai – Juzefas Romanovas, Kastytis Pavilonis. Karjera: 2006 m. pasaulio taurės varžybos Italijoje, 20 km – 20-oji vieta (1 val. 28 min. 05 sek.), 2006 m. Lietuvos čempionatas, 20 km – 1-oji vieta (1 val. 26 min. 48 sek.), 2006 m. Ukrainos čempionatas – 5-oji vieta (4 val. 05 min. 17 sek.), 2007 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje, 20 km – 6-oji vieta (1 val. 26 min. 26 sek.), 2007 m. Lietuvos ir Švedijos čempionatai Stokholme – 1-oji vieta (3 val. 57 min. 48 sek.), 2008 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje – 4-oji vieta (3 val. 54 min. 37 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 32-oji vieta (4 val. 02 min. 45 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 17-oji vieta (3 val. 54 min. 29 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 9-oji vieta (3 val. 52 min. 31 sek.), 2011 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta (4 val. 00 min. 54 sek.), 2012 m. pasaulio taurės varžybos Saranske – 43-ioji vieta (4 val. 06 min. 29 sek.).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
29
kg svoris.
Sportuoja nuo 1998 m. Rungtis – 20 km sportinis ėjimas. Geriausias rezultatas – 1 val. 31 min. 08 sek. Buvęs treneris – Vaidas Gumauskas, dabartiniai treneriai – Kastytis Pavilonis, Juzefas Romankovas.
Gimė: 1985 m. gegužės 22 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos edukologijos universitetą. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: muzika, kinas.
Karjera: 2008 m. pasaulio taurės varžybos Čeboksaruose – 32-oji vieta (1 val. 35 min. 10 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 24-oji vieta (1 val. 36 min. 28 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 24-oji vieta (1 val. 36 min. 28 sek.), 2010 m. Europos taurės varžybos Lugane – 3-ioji vieta (1 val. 32 min. 08 sek.), 2011 m. tarptautinės varžybos Lugane – 9-oji vieta (1 val. 33 min. 24 sek.), 2012 m. tarptautinės varžybos Lugane – 6-oji vieta (1 val. 31 min. 08 sek.).
usiass Gerialt ata rezu
1 31 08 val.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
min.
sek.
Gimė: 1985 m. vasario 1 d. Alytuje. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentė. Šeiminė padėtis: ištekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kinas.
30
olimpiada 2012
LENGVOJI ATLETIKA
Indrė Jakubaitytė
Marius Žiūkas
176 73
185 69
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1991 m. Rungtis – ieties metimas. Geriausias rezultatas – 63,65 m. Buvęs treneris – Medardas Urmulevičius, dabartinė trenerė – Teresė Nekrošaitė. Karjera: 2001 m. tarptautinės varžybos Ventspi lyje – 2-oji vieta (54,12 m), 2002 m. Lietuvos čem pionė (52,50 m), 2003 m. tarptautinių Rygos taurės varžybų nugalėtoja (56,73 m), 2004 m. atvirasis Slovakijos čempionatas – 1-oji vieta (59,26 m), 2005 m. Gustavo Sules atminimo varžybos – 1-oji vieta (60,59 m), 2005 m. Primo Nebiolo atminimo varžybos – 3-ioji vieta (58,25 m), 2006 m. Primo Nebiolo atminimo varžybos – 5-oji vieta (56,78), 2006 m. tarptautinės varžybos Prancūzijoje – 1-oji vieta (57,53 m), 2007 m. pasaulio čempionatas – 25-oji vieta (56,16 m), 2007 m. Lietuvos čempio natas – 1-oji vieta (60,46 m), 2008 m. „Permit Mee ting“ varžybos Kaune – 3-ioji vieta (59,59 m), 2009 m. Latvijos taurės varžybos – 1-oji vieta (59,31 m), 2009 m. pasaulio čempionatas – 24-oji vieta (55,86 m), 2010 m. Januszo Kusocinskio atminimo varžy bos – 1-oji vieta (56,22 m), 2011 m. pasaulio čem pionatas – 22-oji vieta (56,92 m), 2011 m. Europos komandų čempionatas – 2-oji vieta (58,86 m). Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1997 m. Rungtis – 20 km sportinis ėjimas. Geriausias rezultatas – 1 val. 22 min. 25 sek. Treneriai – Gražina Goštautaitė, Kastytis Pavilonis. Gimė: 1976 m. sausio 24 d. Raseiniuose. Išsilavinimas: aukštasis, Lietuvos kūno kultūros akademijos magistrė. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kino filmai, kelio nės, aktyvus poilsis gamtoje.
Karjera: 2006 m. tarptautinės varžybos Čekijoje – 16-oji vieta (1 val. 28 min. 43 sek.), 2007 m. Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas – 9-oji vieta (1 val. 28 min. 35 sek.), 2008 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje – 3-ioji vieta (1 val. 23 min. 55 sek.), 2009 m. tarptautinės varžybos Alytuje – 5-oji vieta (1 val. 26 min. 17 sek.), 2011 m. tarptautinės varžybos Naumburge – 4-oji vieta (1 val. 22 min. 31 sek.), 2012 m. tarptautinės varžybos Lugane – 17-oji vieta (1 val. 22 min. 25 sek.).
usiass Gerialt ata rezu
1 22 25 val.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
min.
sek.
Gimė: 1985 m. birželio 29 d. Birštone. Išsilavinimas: aukštasis, Vilniaus universiteto ekonomikos magistras. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgis: skaitymas.
olimpiada 2012
Darius Draudvila
Lina Grinčikaitė
187 90
167 63
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Gimė: 1983 m. kovo 29 d. Kaune. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Kanzaso valstijos (JAV) universitetą. Šeiminė padėtis: vedęs.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2001 m. Rungtis – 100 m bėgimas. Geriausias rezultatas – 11,31 sek. Treneris – Edmundas Norvilas.
Sportuoja nuo 1993 m. Rungtis – dešimtkovė. Geriausias rezultatas – 8 032 taškai. Buvęs treneris – Alfredas Starkevičius, dabartiniai treneriai – Patrickas C.Wilsonas, Valdas Petkevičius. Karjera: 2000 m. Baltijos šalių daugiakovininkų mačas Latvijoje – 3-ioji vieta, 2008 m. JAV univer sitetų varž ybos Sakramente – 2-oji vieta (7 722 tšk.), 2010 m. Europos čempionatas – 6-oji vieta (8 032 tšk.), 2011 m. tarptautinės varž ybos Čekijoje – 9-oji vieta (7 734 tšk.).
31
Laisvalaikio pomėgiai: žvejyba, golfas.
Karjera: 2003 m Europos jaunimo olimpinis festivalis – 1-oji vieta (11,95 sek.), 2004 m. pasaulio jaunių čempionatas – 9-oji vieta (11,71 sek.), 2005 m. Europos jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (11,69 sek.), 2006 m. pasaulio jaunimo čempiona tas – 6-oji vieta (11,49 sek.), 2007 m. Europos tau rės varž ybos Danijoje, 200 m – 2-oji vieta (23,57 sek.), 2008 m. Primo Nebiolo atminimo varž ybos – 3-ioji vieta (11,36 sek.), 2008 m. „Permit Meeting“ varž ybos Kaune – 1-oji vieta (11,37 sek.), 2008 m. Europos taurės varž ybos Portugalijoje – 3-ioji vieta (11,45 sek.), 200 m – 1-oji vieta (23,33 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 14-oji vieta (11,50 sek.), 2009 m. Europos iki 23 m. čempio natas – 1-oji vieta (11,37 sek.), 2009 m. pasaulio studentų universiada – 1-oji vieta (11,31 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 32-oji vieta (11,35 sek.), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 3-ioji vie ta (11,44 sek.), 2012 m. Baltijos šalių mačas – 1-oji vieta (11,47 sek.).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1987 m. gegužės 3 d. Klaipėdoje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Klaipėdos universiteto bakalauro studijas. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: kino filmai, muzika, knygos, ak tyvus poilsis gamtoje.
32
olimpiada 2012
LENGVOJI ATLETIKA
Neringa Aidietytė
Raivydas Stanys
177 61
194 80
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Rungtis – 20 km sportinis ėjimas. Geriausias rezultatas – 1 val. 33 min. 05 sek. Buvęs treneris – Juozapas Garalevičius, dabartiniai treneriai – Juzefas Romankovas, Kastytis Pavilonis. Karjera: 2006 m. Lietuvos čempionatas – 4-oji vieta (1 val. 35 min. 50 sek.), 2007 m. Europos sportinio ėjimo taurės varžybos – 22-oji vieta (1 val. 33 min. 54 sek.), 2008 m. pasaulio taurės var žybos – 32-oji vieta (1 val. 35 min. 13 sek.), 2009 m. Europos lengvosios atletikos varžybos Luga ne – 9-oji vieta (1 val. 34 min. 53 sek.), 2010 m. Eu ropos čempionatas – 15-oji vieta (1 val. 37 min. 32 sek.), „Permit Meeting“ varžybos Londone – 2-oji vieta (1 val. 36 min. 37 sek.), 2011 m. Didžio sios Britanijos čempionatas – 2-oji vieta (1 val. 34 min. 01 sek.), 2011 m. tarptautinės varžybos Lu gane – 11-oji vieta (1 val. 34 min. 28 sek.), 2012 m. „Lugano Trophy“ varžybos – 47-oji vieta (1 val. 33 min. 05 sek.). Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1983 m. birželio 5 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, Lietuvos edukologijos universiteto sporto magistrė. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kino filmai, muzika.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2000 m. Rungtis – šuoliai į aukštį. Geriausias rezultatas – 2,28 m. Buvęs treneris – Rimantas Gaidys, dabartiniai treneriai – Audronė Gavelytė, Algirdas Baranauskas. Karjera: 2006 m. pasaulio jaunių čempiona tas – 8-oji vieta (2,10 m), 2007 m. Lietuvos taurės varž ybos – 1-oji vieta (2,14 m), 2008 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta (2,22 m), 2009 m. Euro pos jaunimo iki 23 m. čempionatas – 8-oji vieta (2,21 m), 2010 m. tarptautinės varž ybos Prancū zijoje – 4-oji vieta (2,14 m), 2011 m. pasaulio čem pionatas – 20-oji vieta (2,20 m), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 5-oji vieta (2,24 m), 2011 m. tarptautinės varž ybos Prancūzijoje – 1-oji vieta (2,28 m), 2012 m. Cezmi Oro atminimo varž ybos Stambule – 1-oji vieta (2,24 m).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1987 m. vasario 3 d. Rokiškyje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgis: žvejyba.
olimpiada 2012
Eglė Staišiūnaitė
Sonata Tamošaitytė
176 63
172 58
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2000 m. Rungtis – 400 m barjerinis bėgimas. Geriausias rezultatas – 56,58 sek. Treneris – Donatas Senkus.
usiass Gerialt ata rezu
56,58
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2000 m. Rungtis – 100 m barjerinis bėgimas. Geriausias rezultatas – 13,10 sek. Trenerė – Nina Gedgaudienė.
Karjera: 2011 m. NCAA čempionatas (JAV) – 4-oji vieta (58,37 sek.), 2012 m. Europos čempio natas – 15-oji vieta (58,76 sek.).
sek.
33
Gimė: 1988 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdoje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Minesotos universitetą (JAV). Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: dainavimas, muzika.
Karjera: 2008 m. Europos taurės varž ybos – 7-oji vieta (13,92 sek.), 2009 m. Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas – 5-oji vieta (13,36 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 31-oji vieta (13,44 sek.), 2009 m. pasaulio studentų universiada – 2-oji vieta (13,10 sek.), 2010 m. tarptautinės varž y bos Prancūzijoje – 2-oji vieta (13,30 sek.), 2011 m. Europos komandų čempionatas – 1-oji vieta (13,17 sek.), 2011 m. „Deimantinės lygos“ varž ybos Lo zanoje – 3-ioji vieta (13,57 sek.), 2012 m. pasaulio uždarųpatalpų čempionatas, 60 m b/b – 4-oji vie ta (8,03 sek.), 2012 m. Baltijos šalių mačas – 1-oji vieta (13,24 sek.).
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1987 m. birželio 28 d. Kaune. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kinas, aktyvus poilsis su šeima ar draugais.
34 olimpiada 2012
LENGVOJI ATLETIKA
BADMINTONAS
Povilas Mykolaitis
Akvilė Stapušaitytė
187 81
169 59
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Rungtis – šuoliai į tolį. Geriausias rezultatas – 8,15 m. Buvusi trenerė – Onutė Živilaitė, dabartinis treneris – Romualdas Petruškevičius.
Gimė: 1983 m. vasario 23 d. Marijampo lėje.
Karjera: 2006 m. tarptautinės Rygos taurės varž ybos – 2-oji vieta (7,87 m), 2008 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta (7,86 m), 2009 m. Euro pos komandų čempionatas Slovakijoje – 1-oji vie ta (7,89 m), 2010 m. Europos čempionatas – 13-oji vieta (7,94 m), 2011 m. Europos komandų čempio natas – 1-oji vieta (8,03 m), 2011 m. tarptautinės varž ybos Par yžiuje – 2-oji vieta (8,04 m).
sias Gerialutatas rezu
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
8,15
m
Išsilavinimas: Lietuvos kūno kultūros akademijos magistrantas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, žvejyba, medžioklė, tinklinis, ledo ritulys. .
kg svoris.
Sportuoja nuo 1995 m. Buvęs treneris – Jonas Šileris. Dabartinis treneris – Juozas Špelveris. Karjera: 2005 m. Europos jaunimo čempiona tas – 17-oji vieta, 2006 m. Europos čempionatas – 17-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių atrankos turnyras Estijoje – 3-ioji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 17–32 vietos, 2009 m. absoliuti Lietuvos čempionė, 2010 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2011 m. Lietuvos čem pionatas – 1-oji vieta, 2011 m. olimpinės atrankos turnyras Šveicarijoje – 5–8 vietos, 2011 m. olim pinės atrankos turnyras Islandijoje – 2-oji vieta, 2012 m. Lietuvos čempionatas Kaune – 1-oji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos turnyras Prancūzijo je – 3–4 vietos.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1986 m. kovo 25 d. Tauragėje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Kauno technologijos universitetą. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: kinas, muzika, knygos, bendravimas su draugais.
36
olimpiada 2012
BURIAVIMAS
Gintarė Scheidt Sportuoja nuo 1991 m. Laivų klasė – „Laser Radial“. Buvęs treneris – Raimondas Komskis, rinktinės treneris – Linas Eidukevičius. Karjera: 2005 m. Europos čempionatas – 7-oji vieta, 2005 m. Europos taurės varž ybos – 1-oji vieta, 2005 m. pasaulio taurės varž ybos Vokieti joje – 1-oji vieta, 2006 m. Europos čempionatas – 2-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2007 m. olimpinė savaitė Ispanijoje – 2-oji vieta, 2007 m. tarptautinė regata JAV – 2-oji ir 3-ioji vietos, 2008 m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 2-oji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas – 9-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 5-oji vieta, 2011 m. Eu ropos čempionatas – 11-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybos Ispanijoje – 4-oji vieta, 2012 m. pasaulio čempionatas – 1-oji vieta.
171 65 cm ūgis.
kg svoris.
Komentaras Linas Tamkvaitis, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius
Savo komandoje turime pasaulio čempionę, tad lūkesčiai tikrai yra nemaži. Oficialiai planuojama 1-8 vieta, slapta viliamės, kad Gintarė Scheidt gali pasipuošti medaliu. Nudžiugino mūsų jaunieji – Rokas Milevičius ir Juozas Bernotas. Abu sportininkai jau subrendę didžiosioms varžyboms, tad jų toks pasirodymas tikrai nenustebino. Jau prieš ketverius metus, kad patektų į olimpines žaidynes, abiems jiems pritrūko vos vieno žingsnelio. Malonu, kad buriavimo sportas šalyje stipriai progresuoja. Trijų savo šalies atstovų olimpiadoje dar neturėjome niekada. Bendrame kitų sporto šakų kontekste mūsų trys pozicijos tikrai kelia pasididžiavimo jausmą. Jei būtų sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės, Londone galėjome turėti ir dar vieną kitą sportininką. Auga nemažai perspektyvaus jaunimo, tad viliamės, kad po ketverių metų Rio deŽaneire Lietuvos vėliava buriavimo sporto varžybose plazdės lygiai taip pat aukštai.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1982 m. lapkričio 12 d. Kaune. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: ištekėjusi, sūnus Erikas. Laisvalaikio pomėgiai: burlentės, muzika, knygos, rankdarbiai, plaukiojimas, slidinėjimas.
olimpiada 2012
Rokas Milevičius
37
Juozas Bernotas
188 83
186 80
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
kg svoris.
Gimė: 1986 m. gruodžio 10 d. Kaune. Sportuoja nuo 1995 m. Laivų klasė – „Laser. Buvęs treneris – Raimundas Komskis, dabartinis treneris – Linas Grabnickas. Karjera: 2008 m Kylio regata – 70-oji vieta, 2009 m. pasaulio taurės varž ybos Ispanijoje – 54-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 88-oji vieta, 2011 m. tarptautinė regata Didžiojoje Britanijo je – 37-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varž ybos Olandijoje – 47-oji vieta, 2012 m. pasaulio čempio natas – 42-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės var žybos Ispanijoje – 44-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybos Prancūzijoje – 50-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: kalnų dviračiai, kruizinės jachtos, aktyvus poilsis gamtoje.
Sportuoja nuo 1999 m. Laivų klasė – burlentė RS:X. Buvęs treneris – Rimantas Vilkas, rinktinės treneris – Gintautas Bernotas. Karjera: 2007 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 11-oji vieta, 2008 m. Kylio regata – 33-ioji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 56-oji vieta, 2010 m. pasaulio taurės varž ybos Prancūzijoje – 55-oji vieta, 2010 m. pasaulio taurės varž ybos Olandijo je – 56-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 37-oji vieta, 2011 m. Kylio regata – 8-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varž ybos Olandijoje – 7-oji vieta, 2012 m. pasaulio čempionatas – 34-oji vieta, 2012 m. Europos čempionatas – 32-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybos Prancūzijoje – 17-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1989 m. balandžio 23 d. Kaune. Išsilavinimas: Lietuvos kūno kultūros akademijos studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgis: ekstremalus sportas.
olimpiada 2012
39
DVIRAČIŲ SPORTAS, TREKAS
Simona Krupeckaitė Sportuoja nuo 1995 m. Rungtys – dviračių treko sprintas, keirinas. Buvęs treneris – Alvydas Surgautas, dabartinis treneris – Dmitrijus Leopoldas. Karjera: 2001 m. Europos jaunimo čempionatas, 500 m hitas – 6-oji vieta, 2002 m. pasaulio taurės varžybos Rusijoje – 11-oji vieta, 2002 m. pasaulio taurės varžybos Kolumbijoje, sprintas – 10-oji vieta, 2003 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas, sprintas – 2-oji vieta, 500 m – 2-oji vieta, 2003 m. pa saulio čempionatas – 15-oji vieta, 2004 m. pasaulio čempionatas, 500 m – 3-ioji vieta, 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės, 500 m laikui – 4-oji vieta, sprin tas – 8-oji vieta, 2005 m. pasaulio čempionatas, 500 m laikui – 8-oji vieta, 2006 m. pasaulio čempionatas, 500 m laikui – 5-oji vieta, sprintas – 5-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas, 500 m laikui – 4-oji vieta, sprintas – 5-oji vieta, 2008 m. pasaulio čempionatas, 500 m laikui – 2-oji vieta, sprintas – 2-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės, sprintas – 8-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas, 500 m – 1-oji vieta, sprintas ir komandinis sprintas – 3-ioji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas, keirinas – 1-oji vieta, 500 m – 2-oji vieta, sprintas ir komandinis sprintas – 3-ioji vie ta, 2010 m. Europos taurė Rusijoje, komandinis sprin tas – 2-oji vieta, sprintas – 1-oji vieta, keirinas – 3-ioji vieta, 2010 m. Europos čempionatas, keirinas – 2-oji vieta, sprintas – 3-ioji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžybos Kinijoje, komandinis sprintas – 3-ioji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas, sprintas – 2-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varžybos Kinijoje, keirinas ir komandinis sprintas – 2-oji vieta, 2012 m. pasaulio čempionatas, sprintas – 2-oji vieta.
170 70 cm ūgis.
kg svoris.
Gimė: 1982 m. gruodžio 13 d. Utenoje. Išsilavinimas: vidurinis. Šeiminė padėtis: ištekėjusi. Laisvalaikio pomėgis: siuvinėjimas.
Komentaras Antanas Jakimavičius, Lietuvos treko rinktinės treneris Tikrai esame nusivylę, kad Lon- gerai pasiruošę, tikrai galėjome išdone startuos tik viena mūsų kovoti bilietus į olimpiadą ir sprinto atstovė – Simona Krupeckaitė. dueto, ir komandinių persekiojimo Labai tikėjomės, kad draugiją jai lenktynių, ir daugiakovės rungolimpinėse žaidynėse palaikys ir tynėse, tačiau teko nusivilti. Vis Gintarė Gaivenytė, ir Aušrinė Tre- dėlto, jei Simona Londone startuos baitė. Apmaudu, kad Melburne vy- sėkmingai, visas ankstesnes nekusiame pasaulio čempionate mus sėkmės pamiršime. O iš Simonos persekiojo nesėkmės. Buvome tikimės tikrai daug. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
40 olimpiada 2012
DVIRAČIŲ SPORTAS, PLENTAS
Ramūnas Navardauskas
Rasa Leleivytė
190 78
170 54
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2002 m. Rungtis – dviračių lenkt ynės plente. Buvęs treneris – Kęstutis Česaitis, dabartiniai treneriai – Vaclovas Šiugždinis, Kęstutis Česaitis. Karjera: 2007 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2007 m. „Ronde van de Provincie Antwer pen“ – 3-ioji vieta, 2009 m. Lietuvos čempiona tas – 3-ioji vieta, 2010 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas – 9-oji vieta, 2010 m. Lietuvos čempionatas – 2-oji ir 3-ioji vietos, 2011 m. „Tour de France“ – 157-oji vieta, 2012 m. „Giro d’Italia“ 4-asis etapas – 1-oji vieta, galutinė įskaita – 137oji vieta.
Sportuoja nuo 2001 m. Rungtis – dviračių plento lenkt ynės. Buvęs ir dabartinis treneris – Gediminas Kastanauskas.
Gimė: 1988 m. sausio 30 d. Grimzdų kaime, Šilalės r. Išsilavinimas: vidurinis. Šeiminė padėtis: nevedęs.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Laisvalaikio pomėgiai: kinas, literatūra.
Karjera: 2005 m. pasaulio jaunių čempionatas – 3-ioji vieta, 2006 m. pasaulio jaunių čempio natas – 1-oji vieta, 2007 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatas – 3-ioji vieta; 2007 m. Europos čempionatas, grupinės lenkt ynės – 3-ioji vieta, 2008 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatas – 1-oji vieta, 2009 m. Lietuvos čem pionatas – 1-oji vieta, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatas – 4-oji vieta, 2010 m. „Tour of Qatar“ – 3-ioji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta, 2011 m. Lietuvos čem pionatas – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempiona tas – 9-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1988 m. liepos 22 d. Vilniuje. Išsilavinimas: vidurinis. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: grybavimas, žvejyba, poilsis gamtoje.
olimpiada 2012
41
DVIRAČIŲ SPORTAS, BMX
Gediminas Bagdonas
Vilma Rimšaitė
185 79
169 74
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1996 m. Buvęs treneris – Kęstutis Norvaiša, dabartinis treneris – Vaclovas Šiugždinis. Karjera: 2005 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) treko čempionatas – 3-ioji vieta, 2006 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) treko čempionatas, individua lios persekiojimo lenkt ynės – 2-oji vieta, koman dinės persekiojimo lenkt ynės – 3-ioji vieta, 2006 ir 2009 m. Lietuvos plento lenkt ynių vicečempionas, 2007, 2011 ir 2012 m. Lietuvos plento lenkt ynių čempionas, 2012 m. tarptautinių lenkt ynių Belgi joje, Airijoje ir Olandijoje nugalėtojas ir prizininkas.
Sportuoja nuo 1990 m. Rungtis – mažųjų dviračių krosas (BMX). Buvęs ir dabartinis treneris – Albertas Rimša.
Gimė: 1985 m. gruodžio 26 d. Radviliškyje. Išsilavinimas: vidurinis. Šeiminė padėtis: nevedęs.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Laisvalaikio pomėgis: žvejyba.
Karjera: 1997 m. pasaulio jaunučių (iki 14 m.) kroso čempionatas – 1-oji vieta, 1999 m. pasaulio BMX kro so čempionatas – 2-oji vieta, 2001 m. komandinės Europos BMX varžybos – 2-oji vieta (su „Webco– Mentos“ ekipa), 2003 m. pasaulio BMX čempionatas – 3-ioji vieta, 2003 m. Europos BMX čempionatas – 2-oji vieta, 2005 m Europos BMX kruizerių čempio natas (nuo 19 m. amžiaus grupė) – 1-oji vieta, 2005 m. pasaulio BMX kruizerių čempionatas (nuo 19 m. amžiaus gr.) – 4-oji vieta, 2006 m. Europos užda rų patalpų BMX čempionatas – 5-oji vieta, 2006 m. Europos BMX čempionatas – 7-oji vieta, 2006 m. pa saulio BMX čempionatas – 15-oji vieta, 2007 m. Pietų Amerikos BMX čempionatas – 1-oji vieta, 2008 m. Panamerikos žaidynės – 2-oji vieta, 2009 m. pasaulio BMX čempionatas, kruizerių klasė – 3-ioji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieta, 2011 m. pa saulio studentų universiada – 1-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1983 m. vasario 24 d. Šiauliuose. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Šiaulių universitetą. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: fotografi ja, kelionės, kinas, valgio gaminimas, susitikimai su draugais.
42 olimpiada 2012
ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ
Laura Justinas Asadauskaitė- Kinderis Zadneprovskienė
184 82
160 48
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Buvusi trenerė – Irena Jurevič, dabartiniai treneriai – Jevgenijus Kliosovas, Andrejus Zadneprovskis. Karjera: 2004 m. pasaulio kariškių čempio natas Vengrijoje – 6-oji vieta, 2005 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta, 2005 m. Europos jaunimo čempionatas – 4-oji vieta, 2006 m. pa saulio kariškių čempionatas – 2-oji vieta, 2006 m. pasaulio čempionatas – 14-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2008 m. Pekino vasaros olimpinės žaidynės – 15-oji vieta, 2008 m. Europos čempionatas – 2-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 2-oji vieta, 2009 m. Europos čempionatas – 8-oji vieta, 2011 m. pa saulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2011 m. Europos čempionatas – 5-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varž ybų finalas – 2-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybos Vengrijoje – 3-ioji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybų finalas – 1-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1984 m. vasario 28 d. Vilniuje. Išsilavinimas: baigė Mykolo Romerio universitetą, magistrantė. Šeiminė padėtis: ištekėjusi, dukra Adriana. Laisvalaikio pomėgiai: kino filmai, vaiko priežiūra.
Sportuoja nuo 1996 m. Buvusi trenerė – Židrūnė Budrienė, dabartiniai treneriai – Jurijus Moskvičiovas, Egidijus Tindžiulis. Karjera: 2004 m. pasaulio jaunimo čempio natas – 6-oji vieta, 2005 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 5-oji vieta, 2006 m. Europos jaunimo čempionatas – 10-oji vieta, 2009 m. Eu ropos čempionatas – 5-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieta, 2010 m. pasaulio taurės varž ybos Egipte – 2-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas, estafetė – 3-ioji vieta, 2010 m. pa saulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 4-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varž ybos Italijoje – 3-ioji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybų finalas – 6-oji vieta.
Gimė: 1987 m. gegužės 24 d. Panevėžyje. Išsilavinimas: Mykolo Romerio universiteto studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Laisvalaikio pomėgis: žvejyba.
olimpiada 2012
43
ŠAUDYMAS
Gintarė Venčkauskaitė
Daina Gudzinevičiūtė
170 54
178 75
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
kg svoris.
Gimė: 1992 m. lapkričio 4 d. Klaipėdoje. Išsilavinimas: vidurinis. Sportuoja nuo 2009 m. Buvęs treneris – Vidmantas Vaičaitis, dabartinis treneris – Henrikas Eismontas. Karjera: 2010 m. pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės – 6-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempio natas – 37-oji vieta, 2011 m. Lietuvos čempiona tas – 1-oji vieta, 2012 m. pasaulio taurės varž ybų etapas Budapešte – 19-oji vieta.
Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: slidinėjimas, ekstremalus sportas.
Komentaras Viktoras Majauskas, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Malonu, jog šioje olimpiadoje tu- kelialapio ir Edvinui Krungolcui, tarėsime tris savo atstovus: Justi- čiau nesupratome, kas nutiko. Sporną Kinderį, Laurą Asadauskaitę tininkui tikrai netrūko kovingumo, jo ir Gintarę Venčkauskaitę. Pirmųjų kūnas sportiškas, tačiau šiemet jam dviejų kelialapiai nekelia nuostabos, nepavyko pasiekti gerų rezultatų. o štai Gintarės pakvietimas į Lon- Kalbant apie lūkesčius, pasakysiu doną mus labai maloniai nustebino, trumpai – jeigu nesitikėtume menes pasaulio taurės finale ši sporti- dalių, nematytume prasmės vykti į ninkė buvo tik 26-a. Labai tikėjomės olimpines žaidynes.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Sportuoja nuo 1978 m. Pratimas – 75 taikiniai tranšėjinėje aikštelėje. Buvę treneriai – Vytautas Puzeras, Leonas Molotokas, Vytautas Blonskis, pastaruoju metu treniruojasi savarankiškai. Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpiados čem pionė, 2001 m. pasaulio čempionatas – 9-oji vieta, 2002 m. pasaulio čempionatas – 2-oji vieta, 2003 m. Kipro „Grand Prix“ – 2-oji vieta, 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 14-oji vieta, 2004 m. pasaulio taurės varž ybos Atėnuose – 11-oji vieta, 2005 m. Europos čempionatas – 2-oji vieta, 2006 m. Europos čempionatas – 9-oji vieta, 2006 m. „Grand Prix“ varž ybos Laht yje – 2-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieta, 2007 m. pasaulio taurės varž ybų etapas Maribore – 6-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 5-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 15-oji vieta, 2009 m. Europos čempionatas – 2-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 12-oji vieta, 2011 m. Europos čempionatas – 9-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Vilniaus universitetą. Šeiminė padėtis: ištekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: žvejyba, grybavimas, maisto gaminimas.
44 olimpiada 2012
BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLAVIMAS
Egidijus Balčiūnas
Jevgenijus Šuklinas
188 90
196 109
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1987 m. Rungtis – K1, 200 m. Buvęs treneris – Benius Jankevičius, dabartiniai treneriai – Romualdas Petrukane cas, Sergejus Sorokinas. Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės, K2 500 m – 11-oji vieta, 2001 m. pasaulio čempionatas, K2 500 m – 2-oji vieta, 200 m – 1-oji vieta, 2002 m. Europos čempionatas, K2 500 m – 5-oji vieta, K2 200 m – 4-oji vieta, 2002 m. pasaulio čempionatas, K2 500 m – 8-oji vieta, K2 200 m – 1-oji vieta, 2003 m. pasaulio čempionatas, K2 500 m – 3-ioji vieta, K2 200 m – 1-oji vieta, 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės, K2 500 m – 7-oji vieta, 2004 m. Europos čempionatas, K2 500 m – 2-oji vieta, K2 200 m – 1-oji vieta, 2005 m. pasaulio čempionatas, K2 500 m – 3-ioji vieta, K2 200 m – 2-oji vieta, 2006 m. pasaulio čempionatas, K2 200 m – 2-oji vieta, 2006 m. Euro pos čempionatas, K2 500 m – 5-oji vieta, K2 200 m – 2-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas, K2 500 m – 4-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės, K2 500 m – 11-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas, K1 500 m – 9-oji vieta, 2010 m. pasaulio čempiona tas, K1 200 m – 8-oji vieta, 2011 m. pasaulio čem pionatas, K1 200 m – 13-oji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos varžybos, K1 200 m – 2-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1997 m. Rungtis – C1, 200 m. Buvęs treneris – Vasilijus Suchorukovas, dabartiniai treneriai – Vasilijus Suchorukovas, Egidijus Gustas. Gimė: 1975 m. gegužės 7 d. Marijampo lėje. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos edukologijos universitetą. Šeiminė padėtis: vedęs, sūnus Džiugas. Laisvalaikio pomėgiai: patinka meistrauti, kalnų slidinėjimas.
Karjera: 2002 m. Europos jaunių čempionatas, C2 1000 m – 3-ioji vieta, 2003 m. pasaulio jaunių čempionatas, C1 ir C2 500 m – 4-oji vieta, 2004 m. Europos čempionatas, C1 500 m – 8-oji vieta, C1 200 m – 5-oji vieta, 2005 m. pasaulio čempionatas, C1 200 m – 7-oji vieta, 2006 m. pasaulio čempionatas, C1 200 m – 3-ioji vieta, 2006 m. Europos čempio natas, C1 200 m – 3-ioji vieta, C1 500 m – 6-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas, C1 200 m – 3-ioji vieta, 2007 m. Europos čempionatas, C1 500 m – 6-oji vieta, C1 200 m – 1-oji vieta, 2008 m. pasaulio jaunimo čempionatas, C1 500 m – 1-oji vieta, 2008 m. pasaulio studentų universiada, C1 1000 m – 1-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas, C1 200 m – 3-ioji vieta, 2009 m. Europos čempionatas, C1 500 m – 2-oji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas, C1 200 m – 6-oji vieta, 2010 m. pasaulio studentų universia da, C1 500 m – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempio natas, C1 200 m – 5-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1985 m. lapkričio 23 d. Glazove (Rusija). Išsilavinimas: aukštasis, Mykolo Romerio universiteto magistrantas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: rusiškasis biliardas, akustinė gitara, boksas.
46 olimpiada 2012
IRKLAVIMAS
Mindaugas Griškonis
Rolandas Maščinskas
190 92
199 96
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
kg svoris.
Gimė: 1986 m. sausio 17 d. Vilniuje.
Sportuoja nuo 1999 m. Rungtis – M1x. Buvusi trenerė – Inga Domarkaitė, dabartinis treneris – Alfonsas Mikšys. Karjera: 2005 m. tarptautinė Hiugelio regata, jau nimo grupė – 1-oji vieta, 2006 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 7-oji vieta, 2007 m. Europos čem pionatas – 2-oji vieta, 2007 m. pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionatas – 2-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 8-oji vieta, 2008 m. pasau lio jaunimo iki 23 metų čempionatas – 2-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 7-oji vieta, 2009 m. Europos čempionatas – 1-oji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta, 2010 m. Europos čem pionatas – 4-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 7-oji vieta, 2011 m. Europos čempionatas – 1-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos edukologijos universiteto bakalauro stu dijas, yra My kolo Romerio universiteto magistro stu dijų studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: skaityti, slidinėti, važinėti dviračiu, lan kytis pirtyje.
Sportuoja nuo 2006 m. Rungtis – M2x. Buvęs treneris – Petras Albertavičius, dabartinis treneris – Vladislavas Sokolinskis. Karjera: 2010 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės, M1x, 1000 m – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 10-oji vieta, 2011 m. Europos čem pionatas – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio jaunimo čempionatas, M1x – 3-ioji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1992 m. rugpjūčio 7 d. Strielčiuose, Prienų r. Išsilavinimas: Mykolo Romerio universite to viešosios politikos ir vadybos pirmokurso studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kom piuteriniai žaidimai.
olimpiada 2012
Saulius Ritteris
Donata Vištartaitė
202 105
170 65
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2002 m. Rungtis – M2x. Buvę treneriai – Aldona Tamulevičienė, Vytautas Milius, dabartinis treneris – Vladislavas Sokolinskis. Karjera: 2009 m. pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionatas, M4x – 13-oji vieta, 2009 m. Europos čempionatas – 8-oji vieta, 2010 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. Europos čem pionatas – 8-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 10-oji vieta, 2011 m. Europos čempionatas – 1-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
47
Gimė: 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Išsilavinimas: Mykolo Romerio universiteto viešojo ad ministravimo specialybės studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: dviračiai, slidinėjimas.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2004 m. Rungtis – W1x. Buvusi trenerė – Nijolė Savickytė, dabartiniai treneriai – Algirdas Arelis, Nijolė Savickytė. Karjera: 2008 m. pasaulio jaunimo čempionatas, W2x – 9-oji vieta, 2009 m. pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionatas, W1x – 4-oji vieta, 2009 m. Euro pos čempionatas – 7-oji vieta, 2010 m. pasaulio jau nimo iki 23 metų čempionatas – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 9-oji vieta, 2011 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2011 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 1-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1989 m. birželio 11 d. Šilalėje. Išsilavinimas: Lietuvos kūno kultūros akademijos kineziterapijos specialybės studentė. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgiai: kinas, knygos, gamta.
48 olimpiada 2012
PLAUKIMAS
Giedrius Titenis
Rūta Meilutytė
193 85
172 64
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2000 m. Rungtys – plaukimas 100 m ir 200 krūtine. Buvęs ir dabartinis treneris – Žilvinas Ovsiukas.
Sportuoja nuo 2003 m. Rungtis – plaukimas 100 m krūtine. Buvęs treneris – Giedrius Martinionis, dabartinis treneris – Jonathanas Ruddas.
Karjera: 2005 m. Europos jaunimo olimpinis festivalis, 200 m krūtine – 3-ioji vieta, 100 m krūti ne – 6-oji vieta, 2006 m. pasaulio jaunių čempio natas, 200 m krūtine – 3-ioji vieta, 50 m peteliške – 9-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas, 100 m krūtine – 12-oji vieta, 2007 m. Europos jaunimo čempionatas, 100 m krūtine – 3-ioji vieta, 2008 m. Europos čempionatas, 100 m krūtine – 25-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės, 100 m krūtine – 12-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempiona tas, 200 m krūtine – 3-ioji vieta, 2009 m. pasaulio studentų universiada, 200 m krūtine – 3-ioji vieta, 100 m krūtine ir 50 m laisvuoju stiliumi – 4-osios vietos, 2010 m. Europos čempionatas, 4 po 100 m komb. estafetė – 9-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas, 200 m ir 100 m krūtine – 6-osios vietos, 2011 m. pasaulio studentų universiada, 100 m ir 200 m krūtine – 1-osios vietos.
Karjera: 2011 m. Europos jaunimo olimpi nis festivalis, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 50 m laisvuoju stiliumi – 2-oji vieta, 100 m laisvuoju stiliumi – 3-ioji vieta, 2012 m. tarptautinės varž y bos Prancūzijoje, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 50 m krūtine – 1-oji vieta, 2012 m. Didžiosios Britanijos čempionatas, 100 m krūtine – 1-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1989 m. liepos 21 d. Anykščiuose.
Gimė: 1997 m. kovo 19 d. Kaune.
Išsilavinimas: Mykolo Romerio universiteto studentas.
Išsilavinimas: Plimuto (D.Britani ja) kolegijos moksleivė.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Laisvalaikio pomėgiai: automobiliai, knygos, gamta.
Laisvalaikio pomėgiai: kino filmai, bendravimas su draugais.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
olimpiada 2012
Vytautas Janušaitis
Mindaugas Sadauskas
185 78
193 92
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1991 m. Rungtis – plaukimas 200 m kompleksiniu būdu. Buvęs ir dabartinis treneris – Ramojus Kalytis.
Sportuoja nuo 1997 m. Rungtis – plaukimas 100 m laisvuoju stiliumi. Buvusi ir dabartinė trenerė – Židrūnė Budrienė.
Karjera: 2004 m. Europos čempionatas – 7-oji vieta, 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 7-oji vieta, 2004 m. Europos čempionatas 25 m basei ne – 3-ioji vieta, 2005 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieta, 2005 m. Europos čempionatas 25 m baseine, 200 m kompl. būdu – 2-oji vieta, 100 m kompl. būdu – 3-ioji vieta, 2006 m. Europos čempionatas – 8-oji vieta, 2006 m. Europos čempionatas 25 m baseine – 2-oji vieta, 2007 m. pasaulio čempio natas – 7-oji vieta, 2008 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2008 m. Europos čempionatas 25 m baseine – 2-oji vieta, 2009 m. Europos čempiona tas 25 m baseine – 2-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas 25 m baseine – 2-oji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas 25 m baseine – 5-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 10-oji vieta, 2012 m. Europos čempionatas – 7-oji vieta.
Karjera: 2009 m. Europos čempionatas 25 m baseine, estafetė 4 po 50 m laisvu stiliumi – 8-oji vieta, 2010 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 29-oji vieta, 2011 m. pasaulio studentų universiada, 100 m laisvuo ju stiliumi – 8-oji vieta, 50 m laisvuoju stiliumi – 10-oji vieta, 2012 m. tarptautinės varž ybos JAV – 7-oji vieta, 2012 m. Europos čempionatas – 15-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
49
Gimė: 1981 m. spalio 13 d. Kaune. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Kauno technologijos universitetą. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: knygos, kino filmai, muzika, sportas.
Gimė: 1990 m. birželio 14 d. Panevėžyje. Išsilavinimas: Pietų metodistų universiteto (JAV) studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Laisvalaikio pomėgis: kompiuteriai.
50
olimpiada 2012
BOKSAS
Egidijus Kavaliauskas
Evaldas Petrauskas
167 72
164 63
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 2000 m. Svorio kategorija – iki 69 kg. Buvęs ir dabartinis treneris – Jurijus Kolyčevas. Karjera: 2005 m. Europos jaunių čempionatas – 3-ioji vieta, 2006 m. Europos jaunių čempionas – 3-ioji vieta, 2007 m. tarptautinis Algirdo Šociko turnyras – 1-oji vieta, 2008 m. olimpinės atrankos turnyras Italijoje – 3-ioji vieta, 2008 m. olimpinės atrankos turnyras Graikijoje – 2-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 17–28 vietos, 2008 m. Europos čempionatas – 9-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 5-oji vieta, 2010 m. tarptautinis Al girdo Šociko turnyras – 1-oji vieta, 2010 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2011 m. tarptautinis Felik so Stammo turnyras – 1-oji vieta, 2011 m. tarptau tinis turnyras „Grand Prix Usti nad Labem“ – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta.
Gimė: 1988 m. birželio 29 d. Kaune. Išsilavinimas: aukštasis, baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgis: futbolas.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1999 m. Svorio kategorija – iki 60 kg. Buvęs treneris – Vincas Murauskas, dabartinis treneris – Vladimiras Bajevas. Karjera: 2009 m. Europos jaunimo čempionatas – 1-oji vieta, 2010 m. pasaulio jaunimo čempiona tas – 2-oji vieta, 2010 m. 1-osios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės – 1-oji vieta, 2011 m. tarptau tinis Algirdo Šociko turnyras – 1-oji vieta, 2011 m. tarptautinis Felikso Stammo turnyras – 3-ioji vieta, 2011 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos turnyras Turkijoje – 1-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1992 m. kovo 19 d. Šilutėje. Išsilavinimas: Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos moksleivis. Šeiminė padėtis: vedęs, augina dukrą Gustę. Laisvalaikio pomėgiai: futbolas, žaidimai.
Komentaras Darius Šalūga, Bokso federacijos prezidentas Londone turėsime du sportinin- tekti į penketuką. Evaldas galbūt turi kus ir tikimės, kad bent vienas kiek geresnes galimybes pasipuošti iš jų taps medalininku. Tokie yra medaliu, tačiau abu mūsų sportininmūsų iškelti tikslai ir lūkesčiai. Apie kai yra labai panašaus pajėgumo, tad aukščiausios prabos apdovanojimą nustebinti gali ir Egidijus. Tiek vienas, kol kas galvoti dar nesiryžtame, visgi tiek kitas pasirengę labai gerai. Abielabai daug kas priklausys nuo įvairių jų fizinė ir psichologinė formos yra aplinkybių. Evaldas Kavaliauskas ti- puikios, tad viliamės, kad Londone krai yra pajėgus užimti 3-5 vietą, Egi- jokių nesklandumų nekils. dijus Kavaliauskas taip pat galėtų pa- Du boksininkų kelialapiai Lietuvai
– puikus pasiekimas. Dėl to tikrai džiaugiamės. Įvertinus resursus ir mūsų sporto šakai skiriamą finansavimą, du sportininkai svarbiausiose planetos varžybose – labai geras rezultatas. Mūsų kaimynai lenkai, kitos Baltijos ir Skandinavijos šalys jau eilę metų olimpinėse žaidynėse neturi nei vieno sportininko, tad mūsų du atstovai – labai geras įvertinimas.
Kalbant apie po ketverių metų vyksiančias Rio deŽaneiro olimpines žaidynes, viliamės, kad prastesnių rezultatų tikrai nebus ir aukštai iškeltą kartelę išlaikysime toliau. Resursų tikrai turime – yra nemažai jaunų talentingų boksininkų, su kuriais dirba puikūs specialistai. Tai patvirtina tas faktas, kad kiekvienoje olimpiadoje turime 1-2 sportininkus.
olimpiada 2012
51
DZIUDO
Marius Paškevičius
Karolis Bauža
198 115
182 90
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1989 m. Svorio kategorija – per 100 kg. Buvę treneriai – Rimas Lenartavičius, Zenonas Vencevičius, dabartinis treneris – Petras Vinciūnas. Karjera: 1998 m. Europos jaunimo čempionatas – 1-oji vieta, 2000 m. tarptautinis turnyras Bulgarijo je – 1-oji vieta, 2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpinės žaidynės – 16–20 vietos, 2003 m. Europos čempio natas – 9-oji vieta, 2004 m. tarptautinis turnyras Če kijoje – 7-oji vieta, 2006 m. pasaulio taurės varžybos Austrijoje – 5-oji vieta, 2008 m. Europos čempionatas – 7-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2009 m. pasaulio taurės varžybos Lenkijo je – 3-ioji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 5-oji vieta, 2010 m. pasaulio taurės varžybos Čekijoje – 3-ioji vieta, 2010 m. pasaulio taurės varžybos Ispa nijoje – 7-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžybos Estijoje – 1-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžy bos Anglijoje – 2-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžybos Azerbaidžane – 5-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžybos Brazilijoje – 5-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1979 m. spalio 31 d. Šventupėje, Ukmergės r. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademijos magistro studijas.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Svorio kategorija – iki 90 kg. Buvusi trenerė – Diana Arlauskienė, dabartinis treneris – Petras Vinciūnas. Karjera: 2003 m. Europos jaunimo olimpinis festivalis – 3-ioji vieta, 2007 m. pasaulio studentų universiada – 3-ioji vieta, 2008 m. pasaulio taurės varžybos Prancūzijoje – 7-oji vieta, 2009 m. Europos čempionatas – 3-ioji vieta, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatas – 1-oji vieta, 2010 m. Euro pos čempionatas – 3-ioji vieta, 2010 m. pasaulio tau rės varžybos Čekijoje – 2-oji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžybos Azerbaidžane – 3-ioji vieta, 2011 m. pasaulio taurės varžybos Anglijoje – 3-ioji vieta.
Šeiminė padėtis: vedęs, sūnūs Adomas ir Martynas. Laisvalaikio pomėgiai: literatūra, gamta.
Gimė: 1987 m. balandžio 24 d. Jurbarke. Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šeiminė padėtis: nevedęs.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Laisvalaikio pomėgiai: literatūra, muzika.
52
olimpiada 2012
GRAIKŲ-ROMĖNŲ IMTYNĖS
Aleksandras Kazakevičius
Edgaras Venckaitis
176 79
171 70
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1998 m. Svorio kategorija – iki 74 kg. Buvęs treneris – Remigijus Gustas, dabartiniai treneriai – Grigorijus Kazovskis, Ruslanas Vartanovas. Karjera: 2003 m. Europos jaunių čempionatas – 1-oji vieta, 2005 m. pasaulio čempionatas – 13-oji vieta, 2005 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2006 m. pasaulio čempionatas – 7-oji vieta, 2006 m. Europos jaunimo čempionatas – 3-ioji vieta, 2006 m. pasaulio kariškių čempionatas – 2-oji vieta, 2007 m. „Grand Prix“ varžybos Slovėnijoje – 1-oji vieta, 2008 m. olimpinės atrankos turnyras Serbijo je – 2-oji vieta, 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 15-oji vieta, 2009 m. Europos čempionatas – 14-oji vieta, 2010 m. pasaulio čempionatas - 12-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 12-oji vieta, 2011 m. tarptautinis turnyras Anglijoje – 3-ioji vieta, 2012 m. Europos čempionatas Belgrade – 3-ioji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos turnyras Suomijoje – 1-oji vieta. Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1986 m. birželio 12 d., Vilniuje. Išsilavinimas: Lietuvos edukologijos universiteto sporto ir svei katos fakulteto studentas. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: automobiliai, kino filmai.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1994 m. Svorio kategorija – iki 66 kg. Buvęs treneris – Jonas Sabutis, dabartiniai treneriai – Grigorijus Kazovskis, Ruslanas Vartanovas. Karjera: 2004 m. olimpinės atrankos turnyras Serbijoje – 7-oji vieta, 2005 m. pasaulio kariškių čempionatas – 3-ioji vieta, 2006 m. pasaulio studen tų čempionatas – 2-oji vieta, 2006 m. tarptautinis turnyras Prancūzijoje – 3-ioji vieta, 2007 m. pasaulio čempionatas – 3-ioji vieta, 2007 m. Europos čem pionatas – 3-ioji vieta, 2008 m. Lietuvos čempionas, 2008 m. olimpinės atrankos turnyras Serbijoje – 5-oji vieta, 2009 m. pasaulio čempionatas – 17-oji vieta, 2010 m., pasaulio čempionatas – 12-oji vieta, 2010 m. Europos čempionatas – 8-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 14-oji vieta, 2012 m. olimpi nės atrankos turnyras Bulgarijoje – 2-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1983 m. rugsėjo 4 d. Tauragėje. Išsilavinimas: vidurinis. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgiai: literatūra, muzika, kino filmai, bendravimas su draugais.
54
olimpiada 2012
GIMNASTIKA
Rokas Guščinas
Laura Švilpaitė
172 70
154 42
cm ūgis.
cm ūgis.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1997 m. Rungtis – daugiakovė. Buvęs treneris – Rolandas Zakšauskas, dabartinis treneris – Vladislovas Bogomolovas. Karjera: 2008 m. tarptautinės varž ybos Vo kietijoje – 12-oji vieta, 2008 m. Europos jaunimo čempionatas – 5-oji vieta, 2009 m. Europos čem pionatas – 31-oji vieta, 2010 m. Europos čempio natas – 11-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas – 78-oji vieta, 2011 m. Europos čempionatas – 31-oji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos turnyras Anglijoje – 25-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1991 m. sausio 6 d. Kaune. Išsilavinimas: Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos moksleivis. Šeiminė padėtis: nevedęs. Laisvalaikio pomėgis: futbolas.
kg svoris.
Sportuoja nuo 1998 m. Rungtis – daugiakovė. Buvę treneriai – Irina Katinienė, Mindaugas Katinas, dabartinis treneris – Vasilijus Gavrinas. Karjera: 2008 m. Europos jaunimo čempiona tas, daugiakovė – 29-oji vieta, lygiagretės – 10-oji vieta, 2009 m. Europos jaunimo olimpinis festiva lis, daugiakovė – 5-oji vieta, buomas – 4-oji vieta, 2011 m. pasaulio čempionatas, daugiakovė – 125-oji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos turnyras Anglijoje, daugiakovė – 25-oji vieta.
Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.
Gimė: 1994 m. sausio 7 d. Vilniuje. Išsilavinimas: Vilniaus Gerosios Vilties viduri nės mokyklos moksleivė. Šeiminė padėtis: netekėjusi. Laisvalaikio pomėgis: šokiai.
56
olimpiada 2012
Diena po dienos: Lietuvos ol Liepos 27 d., penktadienis Žaidynių atidar ymas (21–1 val.). Lietuvos olimpinės delegacijos vėliavnešys – V.Alekna.
Liepos 28 d., penktadienis Badmintonas. A.Stapušaitytė (10.30, 14.30, 20.30 val.). Dviračiai, plentas. Vyrų grupinės lenktynės. Gediminas Bagdonas, Ramūnas Navardauskas (12 val.). Sportinė gimnastika. R.Guščinas (13, 17.30, 22 val.). Irklavimas. R.Maščinskas ir S.Ritteris (12.30 val.), M.Griškonis (14.30 val.), D.Vištartaitė (15.20 val.). Plaukimas. G.Titenis (14.12 val., pusfinalis – 22.28 val.).
Liepos 29 d., sekmadienis Badmintonas. A.Stapušaitytė (10.30, 14.30, 20.30 val.). Boksas. E.Petrauskas (15.30 val.), E.Kavaliauskas (17 val.). Sportinė gimnastika. L.Švilpaitė (11.30, 16.45, 22 val.). Irklavimas. Paguodos plaukimai (jeigu teks dalyvauti). R.Maščinskas ir S.Ritteris (11.30 val.), M.Griškonis (11.50 val.), D.Vištartaitė (12.10 val.). Plaukimas. R.Meilutytė (13.13 val., pusfinalis – 21.47 val.). G.Titenis (finalas – 22.07 val.).
Liepos 30 d., pirmadienis Krepšinis, vyrai. Lietuva–Argentina (0.15 val.). Badmintonas. A.Stapušaitytė (10.30, 14.30, 20.30 val.). Buriavimas. G.Scheidt, R.Milevičius (14 val.). Plaukimas. R.Meilutytė (finalas – 22.15 val.).
Liepos 31 d., antradienis Badmintonas. A.Stapušaitytė (10.30, 14.30, 20.30 val.). Buriavimas. G.Scheidt, J.Bernotas, R.Milevičius (14 val.). Irklavimas. M.Griškonis (ketvirtfinalis – 12.40 val.), D.Vištartaitė (ketvirtfinalis – 13.20 val.), R.Maščinskas ir S.Ritteris (pusfinalis – 14 val.). Plaukimas. G.Titenis (13.14 val., pusfinalis – 22.17 val.), M.Sadauskas (12 val., pusfinalis – 21.30 val.). Krepšinis, vyrai. Lietuva–Nigerija (16.30 val.).
Rugpjūčio 1 d., trečiadienis Badmintonas. A.Stapušaitytė (11, 14.30, 19 val.). Buriavimas. G.Scheidt, J.Bernotas, R.Milevičius (14 val.). Dviračiai, plentas. Individualios lenktynės laikui: R.Leleivytė (14.30 val.), G.Bagdonas arba R.Navardauskas (16.15 val.). Dziudo. K.Bauža (11.30 val., finalas – 18.10 val.). Sportinė gimnastika. R.Guščinas (finalas – 18.30 val.). Irklavimas. M.Griškonis (pusfinalis – 13.20 val.). Plaukimas. V.Janušaitis (13.43 val., pusfinalis – 22.30 val.), G.Titenis (finalas – 21.30 val.), M.Sadauskas (22.17 val.).
Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis Badmintonas. A.Stapušaitytė (ketvirtfinalis – 14.30 val.). Boksas. E.Petrauskas (1/16 finalo – 15.30 val.). Sportinė gimnastika. L.Švilpaitė (finalas – 18.30 val.). Irklavimas. D.Vištartaitė (pusfinalis – 11.30 val.), R.Maščinskas ir S.Ritteris (B finalas – 11.50 val., A finalas – 13.50 val.). Plaukimas. V.Janušaitis (finalas – 22.15 val.). Krepšinis, vyrai. Lietuva–Prancūzija (11 val.).
Rugpjūčio 3 d., penktadienis Badmintonas. A.Stapušaitytė (pusfinalis – 11 val.). Boksas. E.Kavaliauskas (1/16 finalo – 15.30 val.). Buriavimas. G.Scheidt, R.Milevičius (14 val.). Dviračiai, trekas. S.Krupeckaitė (keirinas, 18, 20.40 val.). Dziudo. M.Paškevičius (11.30 val., finalas – 18.10 val.). Irklavimas. M.Griškonis (B finalas – 12.42 val., A finalas – 14.30 val.). Lengvoji atletika. A.Skujytė (12.50, 13.15, 21, 22.45 val.), L.Grinčikaitė (12.40 ir 21.05 val.), Z.Sendriūtė (21.10 val.), P.Mykolaitis (21.50 val.).
Rugpjūčio 4 d., šeštadienis Buriavimas. G.Scheidt, R.Milevičius, J.Bernotas (14 val.). Irklavimas. D.Vištartaitė (B finalas – 13 val., A finalas – 14.30 val.). Lengvoji atletika. R.Sakalauskas (12 ir 14.30 val.), A.Skujytė (12.05, 13.40 ir 22.35 val.), M.Žiūkas (finalas – 19 val.), Z.Send riūtė (finalas – 21.35 val.), L.Grinčikaitė (pusfinalis – 21.35 val., finalas – 23.55 val.), P.Mykolaitis (finalas – 21.55 val.). Šaudymas. D.Gudzinevičiūtė (11.30 val., finalas – 19.30 val.). Krepšinis, vyrai. Lietuva–JAV (16.30 val.). Badmintonas. A.Stapušaitytė (dėl 3-iosios vietos ir finalas – 15.30 val.).
olimpiada 2012
olimpiečių startai Londone Rugpjūčio 5 d., sekmadienis Buriavimas. J.Bernotas (14 val.). Dviračiai, trekas. S.Krupeckaitė (sprintas, 12.58, 18, 19.38 val.). Sportinė gimnastika. L.Švilpaitė, R.Guščinas (16 val.). Graikų-romėnų imtynės. A.Kazakevičius (15 val., finalas – 20.25 val.). Lengvoji atletika. D.Lobačevskė, R.Drazdauskaitė, R.Kergytė (finalas – 13 val.), R.Sakalauskas (pusfinalis – 21.45 val., finalas – 23.50 val.), R.Staišiūnaitė (21 val.), R.Stanys (21.05 val.).
Rugpjūčio 6 d., pirmadienis Boksas. E.Petrauskas (ketvirtfinalis – 22.30 val.). Buriavimas. G.Scheidt (15 val.), R.Milevičius (16 val.). Dviračiai, trekas. S.Krupeckaitė (sprintas, ketvirtfinalis – 18 val., varžybos dėl 5–8 vietų – 20.40 val.). Sportinė gimnastika. L.Švilpaitė, R.Guščinas (16 val.). Lengvoji atletika. V.Alekna (12 arba 13.25 val.), S.Tamošaitytė (12.05 val.), E.Staišiūnaitė (pusfinalis – 22.15 val.). Krepšinis, vyrai. Lietuva–Tunisas (13.15 val.).
Rugpjūčio 7 d., antradienis Boksas. E.Kavaliauskas (ketvirtfinalis – 23.30 val.). Buriavimas. J.Bernotas (15 val.). Dviračiai, trekas. S.Krupeckaitė (sprin tas, pusfinalis – 18 val., finalas – 19.26 val.). Sportinė gimnastika. L.Švilpaitė, R.Guščinas (16 val.). Graikų-romėnų imtynės. E.Venckaitis (15 val., finalas – 20.25 val.). Lengvoji atletika. I.Jakubaitytė (12 arba 13.25 val.), S.Tamošaitytė (pusfinalis – 21.15 val., finalas – 23 val.), R.Stanys (finalas – 21 val.), V.Alekna (finalas – 21.45 val.).
Rugpjūčio 8 d., trečiadienis Dviračiai, BMX. V.Rimšaitė (17 val.). Krepšinis, vyrai. (Ketvirtfinalis – 16, 18.15, 22 ir 0.15 val.). Lengvoji atletika. D.Draudvila (12.10, 13.10, 14.50, 20, 23.30 val.), E.Staišiūnaitė (finalas – 22.45 val.).
Rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis Lengvoji atletika. A.Palšytė (11.45 val.), I.Jakubaitytė (finalas – 23 val.), D.Draudvila (11, 11.55, 14.55, 20.30 ir 23.20 val.).
57
Rugpjūčio 11 d., šeštadienis Baidarių ir kanojų irklavimas. E.Balčiūnas (finalas – 11.30 val.), J.Šuklinas (finalas – 11.47 val.). Lengvoji atletika. T.Šuškevičius (finalas – 11 val.), K.Saltanovič, B.Virbalytė, N.Aidietytė (finalas – 19 val.), A.Palšytė (finalas – 21 val.). Šiuolaikinė penkiakovė. J.Kinderis (11-21.10 val.).
Rugpjūčio 12 d., sekmadienis Boksas. E.Petrauskas (finalas – 15.45 val.), E.Kavaliauskas (finalas – 16.15 val.). Šiuolaikinė penkiakovė. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, G.Venčkauskaitė (10–20 val.). Krepšinis, vyrai. (Rungtynės dėl 3-iosios vietos – 13 val., finalas – 17 val). Žaidynių uždar ymas.
Rugpjūčio 10 d., penktadienis Baidarių ir kanojų irklavimas. E.Balčiūnas (11.30 val., pusfinalis – 13.02 val.), J.Šuklinas (11.51 val., pusfinalis – 13.16 val.). Boksas. E.Petrauskas (pusfinalis – 23 val.), E.Kavaliauskas (pusfinalis – 23.30 val.). Dviračiai, BMX. V.Rimšaitė (pusfinalis – 17 val., finalas – 18.20 val.). Krepšinis, vyrai. (Pusfinalis – 19, 23 val.).
Pastaba: varžybų laikas – apytikslis, organizatoriai turi teisę jį keisti.
58
olimpiada 2012
XXX olimpiados mega žvaigždės
■■Priekyje:
visų laikų olimpinių čempionų rikiuotėje M.Phelpsas didžiule persvara lenkia tuos atletus, kurie dar tęsia sportinę karjerą.
M.Phelpsas: „Niekas nenori pralaimėti“
14
kartų olimpiniu čempio nu tapo M.Phelp sas.
Tituluočiausias pasaulio plaukikas ameri kietis Michaelas Phelpsas ketina Londo ne pasiekti rekordą, kuris nežinia kada galėtų būti pagerintas.
8
aukso medalius iškovojo Pekino žaidynėse. ■■Proporcijos:
■■Intriga:
kokios spalvos trofėjais savo ko lekciją papildys plaukikas Londono olim piadoje?
M.Phelpsas – jau 14 kart ų olim pinis čempionas. Prieš ketver ius metus Pek ino žaidynėse jis iško vojo 8 aukso medalius ir visų lai kų olimpinių čempionų rik iuotė je did žiule persvara lenk ia tuos atletus, kur ie dar tęsia sportinę karjerą. Londono olimpiados intriga – kokios spalvos trofėjais savo ko lekciją papildys šis plaukikas, nu sprendęs dalyvauti sept yniose rungt yse: keturiose indiv idualio se ir trijose estafetėse.
Michaelas sutvertas plaukti.
„Olimpiadoje niekas nenori pralaimėti“, – pabrėžė M.Phelp sas, ketinąs po 2012-ųjų žaidynių baigti sportininko karjerą, nes ne beturi mot yvacijos. „Kartojau ir kartosiu: įmanoma pasiekti bet ką, jei to iš tikr ųjų la bai nori. Nėra dalykų, kurie žmo gui neįveikiami, – viename inter viu sakė M.Phelpsas. – Kaip jau čiuosi būdamas geriausias? Man tai skamba šiek tiek nerealiai. Iš tikr ųjų – fantastinė būsena, emo cijų audros. Be žodžių...“
Michaelas sut vertas plaukti: ūgis – 195 cm, svoris – 88 kg, iš skėstų rankų ilgis – 204 cm. Vir šutinė jo kūno dalis – ilgesnė nei kojos, nugara – V formos, ideali aerodinaminiu požiūriu. Lanks tūs sąnariai, raumenų – tiek, kad dirbantis organizmas neeikvotų deg uonies veltui. Vienas JAV plaukimo trenerių Eddie’s Reese’as apie M.Phelpsą yra pasakęs: „Paskutinis, kuris su gebėjo panašiai sutramdyti van denį, buvo Mozė.“
olimpiada 2012
■■Rekordas:
U.Boltui priklausantis 100 m bėgimo rekordas yra 9,58 sek.
■■Įmanoma:
59
gerbėjai iš bėgiko laukia iš kojų verčiančių skaičių.
U.Boltas: „Noriu būti gyva legenda“ Triskart olimpinis čempionas, kol kas greičiausias pasaulio žmogus jamai kietis Usainas Boltas, tikisi Londone page rinti planetos 100 m bėgimo rekordą, nes nori tapti gyva legenda.
■■Vienintelis:
U.Boltas – kol kas greičiausias pasaulio žmogus.
U.Boltui prik lausantis 100 m bė gimo rekordas yra 9,58 sek., 200 m – 19,19 sek. „Manau, kad siekti rekordų Londone trukdys nepalank ios oro sąlygos. Jeig u jos bus geros, tikė tini įspūding i rezultatai“, – spė liojo sprinter io trener is Glenas Millsas.
„Žmonės iš manęs laukia iš ko jų verčiančių skaičių: 100 m – per 9,4 sek., o 200 m – per 19 sek. Tai nėra neįmanoma. Daug treniruo juosi, kad pasiekčiau tokius re zultatus. Jeig u pav yks, tapsiu gy va legenda ir vaikščiosiu su visais mirtingaisiais. Neblogai skamba, argi ne?“ – kalbėjo U.Boltas.
60
olimpiada 2012
XXX olimpiados mega žvaigždės
5
kartus K.Bryantas tapo NBA čempionu.
■■Lyderis:
K.Bryantas mano, kad šiemetė JAV komanda stipresnė nei legendinė 1992-ųjų „Dream Team“.
K.Bryantas: „Olimpiada – ypatingos varžybos“ Penkiskart NBA čempionas, 2008-ųjų Pekino olimpiados aukso medalio laimėtojas Kobe Bryantas neabejoja, kad Londono žaidynėse su JAV krepšinio rinktine jis vėl stovės ant nugalėtojų pakylos.
Los Andželo „Lakers“ ekipos lyde ris pabrėžė, kad šiemetė JAV ko manda netgi stipresnė nei legendi nė 1992-ųjų „Dream Team“, kuriai atstovavo Michaelas Jordanas, Da vidas Robinsonas, Magicas John sonas, Larr y’s Birdas, Clyde’as Drexleris, Charlesas Barkley’s. „Tąkart jie buvo vyresni nei mes dabar. Be to, dabartinė rinktinė – azartiškesnė, labiau ištrošku si pergalių. Jeig u susikautume su 1992-ųjų „Dream Team“, mačas būtų sunkus, bet, manau, mes ją nugalėtume“, – pareiškė K.Bryan tas, sukėlęs didelį vėją Barselonos olimpinių čempionų gretose. „Kobe mane prajuokino. Iš tie
sų, jo kartos žaidėjai – atletiškes ni, bet mes buvome protingesni. Jie mokėsi ir tebesimoko iš mūsų. Nežinau, ar tikslinga lyginti 1992ųjų ir 2012-ųjų rinktines. Tarp mūsų buvo 11 krepšinio Šlovės muziejaus narių. Kai tokia statis tika galės pasigirti Kobe’s koman da, mielai pratęsiu diskusiją“, – sa kė M.Jordanas. „Olimpiada – ypatingos varž y bos. Aš didžiuojuosi, kad galiu ei ti Billo Russello ar Jerr y Westo pėdomis. Mano ir mano bendra žygių misija – nutiesti kelią kar tai, kuri žengs po mūsų“, – teigė K.Bryantas. Parengė Romas Poderys
■■Siurprizas:
NBA čempionas K.Bryantas JAV prezidentui Barackui Obamai (dešinėje) dovanojo marškinėlius.
1
aukso medalį iškovojo Pekino žaidynėse.
62
olimpiada 2012
Ta l is m a n ai: nuo sentimentų Mišai iki
visiškų nesusipratimų
Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms vis daugiau sirgalių akių krypsta į Didžiosios Britanijos sostinę. Miesto svečius šiemet yra pasirengę priimti Wenlockas ir Mandeville – du oficialūs 2012-ųjų olimpinių žaidynių talismanai.
Marius Bagdonas
Vienaakės būtybės
Šiame straipsnyje supažindinsime savo skaitytojus su šiomis dviem iš pirmo žvilgsnio keistomis metalo spalvos vienaakėmis būtybėmis bei ankstesnių olimpiadų talismanais. Londono olimpiados talisma nų vardai pasirinkti neatsitiktinai. Kaip teigiama, Mač Venlokas (Much Wenlock) buvo kaimas, kuriame vy ko sporto žaidynės, XIX a. pabaigo je įkvėpusios šiuolaikinių olimpinių žaidynių kūrėją prancūzą Pierre’ą de Coubertainą. Stoke Mandeville – li goninė, kuri laikoma Parolimpinių žaidynių gimimo vieta. Ant Wenlocko rankų – penkios apyrankės, atitinkančios penkis olimpinius žiedus. Mandev ille sa vo galvos forma primena Parolim pinių žaidynių simbolį. Ant abiejų
būt ybių kaktų dega geltoni žibin tai, analogiški – ant Londono tak si automobilių stog ų. Olimpiados talismanus sukūrė menininkas Michaelas Morpurgo. Renkant talismanus organizatoriai daugiausiai dėmesio skyrė vaikų ir šeimų nuomonei. Teigiama, kad vai kai nelabai norėjo, kad talismanai būtų kažkokie gyvūnai. Be to, talis manai turėjo turėti savo istoriją.
Pradžia – Grenoblyje
Pirmasis olimpinis talismanas at sirado 1968 m. žiemos olimpinė se žaidynėse Grenoblyje. Tai bu vo žmogeliukas su slidėmis, var du Schussas. Vasaros olimpiadose pirmasis vasaros olimpinių žaidy nių talismanas atsirado po ketve rių metų, kai didžioji sporto fiesta vyko Miunchene. Tai buvo šuniu kas – taksas Waldi.
Ilgaplaukis taksas – pliušinis žaislas. Nors prieš 40 metų įvai riaspalv is dryžuotas Waldi tikrai nebuvo toks populiarus, kaip šią vasarą bus Wenlockas ir Mande ville, keli šio talismano variantai pasirodė prekyboje.
Pirmasis olim pinis talismanas atsirado 1968 m. žiemos olimpi nėse žaidynėse Grenoblyje. Nuo 1972-ųjų olimpiniai ta lismanai kuriami kiekv ienoms olimpinėms žaidynėms. Po ketve rių metų didžiausias sporto rengi nys persikėlė į Ameriką. Kanadoje vykusiose varž ybose šeimininka
vo bebras Ami. Bebras – nuo senų laikų laikomas nacionaliniu Ka nados gyv ūnu, o žodis Ami popu liaria Amerikos indėnų algonkinų kalba reiškia būtent bebrą.
Aistros dėl Mišos
Lietuviams bene daugiausia senti mentų, be abejonės, kelia 1980-ųjų Maskvoje vykusių olimpinių žaidy nių simbolis – meškiukas Miša. Vaikiškų knyg ų iliustruotojas Viktoras Čižikovas šio meškiuko įvairias versijas kūrė beveik šešis mėnesius. Ruda meška, susijuo susi diržu su olimpinių žiedų sag timi, užkariavo viso pasaulio sir galių simpatijas. Teigiama, kad visas meškino vardas buvo Mi chailas Potapyčius Topt yginas. Beje, buriav imo rungtis Maskvos olimpiadoje turėjo savo atskirą ta lismaną – ruoniuką Vigri.
olimpiada 2012
63
2
oficialūs 2012-ųjų olimpinių žaidynių talismanai Wenlockas ir Mande ville.
Olimpiniai talismanai Metai 1972 1976 1980 1984 1988 1992 1996 2000 2004 2008 2012
Įdomu, kad renkant 2014-ųjų Sočyje vyksiančių olimpinių žie mos žaidynių talismaną vienas iš kandidatų buvo labai panašus į 1980-ųjų Mišą. Neabejojama, kad rusai vis dar jaučia pasąmoningą simpatiją Mišai, tačiau toks spren dimas visai nepatiko jo kūrėjui. „Šioje poliarinėje meškoje vis kas nukopijuota nuo manosios – akys, nosis, burna, šypsena. Man nepatinka šis apiplėšimas“, – pasi piktinimo neslėpė V.Čižikovas.
Pasipylė kritika
1984-aisiais sportininkus į Los Andželą jau kvietė Walto Disney kompanijoje dirbusio C.Roberto Moore‘o kūrinys – žaismingas ere lis Samas. Erelis nuo seno – Jung tinių Amerikos Valstijų simbolis ir net vaizduojamas nacionalinia me šalies herbe.
Įspūdingi talismano rinkimai buvo surengti 1988-ųjų Seulo olimpinėms žaidynėms. Iš 2 295 paraiškų pasirinktas Kimo Hyu no sukurtas tigras Hodori. Tigras – korėjiečių nacionalinis gyv ūnas, dažnas šios šalies legendose. Nemažai aistr ų sukėlė 1992-ųjų Barselonos olimpinių žaidynių ta lismanas Cobi. Karikatūristo Ja viero Mariscalio kūrinys turėjo būti panašus į šunį. Vos paskel bus apie talismaną, menininką užgriuvo kritikos lav ina, kadangi žmonės šiame personaže įžvelgti šuns niekaip nesugebėjo. Vis dėlto per olimpines žaidynes Cobi užsi tarnavo sirgalių simpatijas ir tapo gana populiariu simboliu. Po ketverių metų Atlantos olim pinių žaidynių rengėjai pat yrė dar didesnį fiasko. Iki šiol kalba ma, kad talismanas Izzy yra vie
Vardas Waldi Ami Miša Samas Hodori Cobi Izzy Ollie, Syd ir Millie Phevos ir Athena Beibei, Jingjing, Huanhuan, Yingying ir Nini Wenlockas ir Mandeville
nas prasčiausių per visą olimpi nių žaidynių istoriją. Niekas taip ir neatskleidė, ką šis abstraktus padarėlis turėjo simbolizuoti. Jo visas vardas Whatizit (nuo ang liškos frazės „What is it?“), tačiau dažniau naudotas trumpinis Izzy. Laikui bėgant, Izzy priaugo svo rio ir raumenų, užsiaugino nosį, o mirksėti pradėjo žvaigždėtomis aki mis. Tokį Johno Ryano kūrinį daili ninkai pavadino visišku absurdu.
Pereita prie kiekybės
Ilgą laiką olimpinis talismanas buvo vienas personažas, tačiau 2000 m. Sidnėjaus olimpiados or ganizatoriai taip ir nesusitarė dėl vieno geriausiai šalį reprezentuo jančio personažo, tad pirmą kar tą pasirinkti trys gyv ūnai: papū ga, ančiasnapis ir echidna. 2004 m. Atėnų olimpinių žai
Personažas Taksų veislės šuniukas Bebras Meškiukas Erelis Tigras Šuo Abstraktus padarėlis Papūga, ančiasnapis ir echidna Broliukas ir sesutė Žuvis, panda, liepsna, tibetietiška antilopė, kregždė Vienaakės būtybės
dynių oficialūs talismanai buvo sesuo ir brolis – Atina (Athena) ir Fivas (Phevos), pavadinti pagal graikų mitologijoje minimą Atėnę (išminties, strategijos ir karo dei vė) ir Apoloną (šviesos ir muzikos dievą, dar vadinamą Fiv u). Šiuos personažus vaizdavo per senovės graikų šventę Daidalą naudoja mos fig ūros. Prieš ketverius metus Peki ne vykusiose žaidynėse sirgalius džiugino jau net penki vietos dai lininko Hano Meilino sukurti Fu wa filmuko personažai. Jie oficia liai buvo pristat yti visuomenei li kus 1 000 dienų iki olimpinių žai dynių. Kiekv ienas personažas at stovavo skirtingam gamtos ele mentui: Beibei – vandeniui, Jing jing – medžiams, Huanhuan – ug niai, Ying ying – žemei, Nini – me talui.
64 olimpiada 2012
Medaliai – neat siejamas olimpinių žaidynių atributas. Šiais apdovanojimais iškiliausi planetos sportininkai apdova nojami nuo pat pir mųjų olimpinių žaidy nių, kurios vyko 1896 metais Atėnuose.
Apdovanojimai ■■Tradicija:
medaliai pristatyti Londono Trafalgaro aikštėje likus lygiai vieneriems metams iki olimpiados pradžios.
išsiskirs dydžiu ir svoriu Marius Bagdonas
Ypatinga tradicija
Per vis ą 30-ies olimpiadų ist or iją olimpi niai med al iai buvo apv al ios formos. Vien in telė išimt is – antr oji 1900 met ais Par yž iu je vyk us i olimpiad a, kai priz in ink ams bu vo įteikt i stač iak ampio formos apdov ano jim ai. Pirmosiose šiuolaik inėse žaidynėse meda liai buvo skir iam i tik I ir II viet ų laimėt o jams. Nugalėt ojui atit eko sidabr in is meda lis, o II viet os laimėt ojui – bronzos. Taip pat čempionui buvo uždedamas alyv ų krūmo ša kelių vain ik as, o finalin ink ui – lauro lapų vain ik as. Šiais laikais įprasta aukso, sidabro ir bron zos medalių kombinacija pradėta teikti nuo trečiųjų, 1904 metais Sent Luise vykusių olim pinių žaidynių.
Reikalavimai medaliams
Tarptautinis olimpinis komitetas yra nustatęs ke letą kriterijų, į kuriuos privalo atsižvelgti medalių dizainą kuriantis miesto olimpinių žaidynių orga nizacinis komitetas. Medalio pagrindas turi būti apskritas. Papuošti jį galima stilizuotomis grandi nėlėmis ar juostomis. Skersmuo – ne mažesnis nei 60 mm, storis – ne plonesnis nei 3 mm. Aukso ir sidabro medaliai pagaminti iš 92,5% grynumo sidabro, auksinis medalis paauksuojamas 6 gramais aukso. Bronzos me daliai gaminami iš 90% vario ir 10% cinko ly dinio. Ant medalio privalo būti užrašyta sporto ša ka, kurioje jis iškovotas.
Didžiausi per visą istoriją
85 milimetr ų skersmens ir 7 milimetr ų storio Londono olimpinių žaidynių medalių dizainą sukūrė Jungtinės Karalystės menininkas Da
vidas Watkinsas. Šie medaliai žymiai didesni nei anksčiau vykusių olimpiadų. Apdovanoji mai sveria po 400 gramų – daugiausiai per va saros olimpinių žaidynių istoriją. Vienoje medalio pusėje vaizduojama senovės graikų pergalės deivė Nikė, o kitoje – 2012-ųjų olimpinių žaidynių logotipas ir miestą bei vi są Didžiąją Britaniją simbolizuojančios Tem zės upės mot yvas. Medaliai pristat yti Londono Trafalga ro aikštėje likus lygiai vieneriems metams iki olimpiados pradžios.
olimpiada 2012
65
Ankstesnių olimpinių žaidynių medaliai 1896 m. Atėnai Skersmuo: 48 mm. Storis: 3,8 mm. Svoris: 47 g. Dizaineris: Julesas-Clémentas Chaplainas. Aversas: Dzeusas, laikantis pergalės deivės Nikės statulėlę. Reversas: Akropolis.
1900 m. Par yžius Išmatavimai: 59 x 41 mm. Storis: 3,2 mm. Svo ris: 53 g. Dizaineris: Frédérique‘as Vernonas. Aversas: Par yžiaus fone – lauro šakelę laikanti pergalės deivė Nikė. Reversas: Akropolio fone pavaizduotas čempionu tapęs atletas, laikantis lauro šakelę.
1912 m. Stokholmas Skersmuo: 33,4 mm. Storis: 1,5 mm. Svoris: 24 g. Dizaineris: Bertramas Mackennalas (aversas), Erikas Lindbergas (reversas). Aversas: iš dviejų merginų lauro lapų vainiką prii mantis atletas. Reversas: žaidynių atidar ymą skelbiantis šauklys ir žymaus Švedijos gimnasto bei mokytojo Pehro Henriko Lingo biustas.
1920 m. Antverpenas Skersmuo: 59 mm. Storis: 4,4 mm. Svoris: 79 g. Dizaineris: Josué Duponas. Aversas: atletas, laikantis laurų lapų vainiką ir palmės šakelę. Reversas: mitologinio Romos kario Silvijaus Brabo statula.
1904 m. Sent Luisas Skersmuo: 37,8 mm. Storis: 3,5 mm. Svoris: 21 g Dizainas: Dieges & Clust kompanija. Aversas: Graikų šventyklos šone vaizduojamas at letas, laikantis lauro lapų vainiką. Reversas: Nikė, laikanti lauro lapų vainiką ir pal mės šakelę.
1924 m. Par yžius Skersmuo: 55 mm. Storis: 4,8 mm. Svoris: 79 g. Dizaineris: André Rivaudas. Aversas: atletas, savo kolegai padedantis atsistoti. Reversas: sporto rungčių įrankiai ir arfa – vaiz duojantys olimpinių žaidynių kultūrinę dvasią.
1908 m. Londonas Skersmuo: 33 mm. Storis: 4,4 mm. Svoris: 21 g. Dizaineris: Bertramas Mackennalas. Aversas: iš dviejų merginų lauro lapų vainiką prii mantis atletas. Reversas: žirgu jojantis Šventasis Jurgis.
1928 m. Amsterdamas Skersmuo: 55 mm. Storis: 3 mm. Svoris: 66 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo pavadintas paveikslas; perga lės deivė Nikė laikanti lauro lapų vainiką ir palmės šakelę. Šį dizainą sukūrė Florencijos dailininkas G.Cassioli. Jis laimėjo Tarptautinio olimpinio ko
miteto paskelbta konkursą. Tokio dizaino meda lių aversas su nedideliais pakitimais išliko iki pat 2004-ųjų olimpiados Atėnuose. Reversas: ant žmonių rankų nešamas nugalėto jas. Toko dizaino reversas naudotas olimpiniuose medaliuose iki 1972-ųjų. 1932 m. Los Andželas Skersmuo: 55,3 mm. Storis: 5,7 mm. Svoris: 96 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo.
1936 m. Berlynas Skersmuo: 55 mm. Storis: 5 mm. Svoris: 71 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo.
1948 m. Londonas Skersmuo: 51,4 mm. Storis: 5,1 mm. Svoris: 60 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo.
1952 m. Helsinkis Skersmuo: 51 mm. Storis: 4,8 mm. Svoris: 46,5 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo.
1956 m. Melburnas Skersmuo: 51 mm. Storis: 4,8 mm. Svo ris: 46,5 mm.
66
olimpiada 2012
Ankstesnių olimpinių žaidynių medaliai Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo. 1960 m. Roma Skersmuo: 68 mm. Storis: 6,5 mm. Svoris: 211 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo. Aplink medalį – bronzinė lauro šakalė.
1964 m. Tokijas Skersmuo: 60 mm. Storis: 7,5 mm. Svoris: 62 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli ir Toshikaka Koshiba. Aversas: Trionfo. Reversas: Trionfo.
1972 m. Miunchenas Skersmuo: 66 mm. Storis: 6,5 mm. Svoris: 102 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli (aversas) ir Gerhar das Marcksas (reversas). Aversas: Trionfo. Reversas: Ledos ir Dzeuso sūnūs dvyniai Kastoras ir Polideukas. Ant krašto: sporto šakos pavadinimas ir medali ninko savininko vardas bei pavardė.
1976 m. Monrealis Skersmuo: 60 mm. Storis: 5,8 mm. Svoris: 154 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli (aversas). Aversas: Trionfo. Reversas: stilizuotas lauro lapų vainikas ir Mon
realio olimpinių žaidynių logotipas. Ant krašto: sporto šakos pavadinimas. 1980 m. Maskva Skersmuo: 60 mm. Storis: 6,8 mm. Svoris: 125 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli (aversas) ir Ilja Pos tolis (reversas). Aversas: Trionfo. Reversas: stilizuota olimpinė ugnis ir Maskvos olimpinių žaidynių logotipas.
1984 m. Los Andželas Skersmuo: 60 mm. Storis: 7,9 mm. Svoris: 141 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli. Aversas: Trionfo. Reversas: vėl sugrąžintas Trionfo dizainas (ant žmonių rankų nešamas nugalėtojas).
1996 m. Atlanta Skersmuo: 70 mm. Storis: 5 mm. Svoris: 181 g. Dizainas: Malcolmo Grearo dizaino kompanija. Aversas: Trionfo. Reversas: stilizuota alyvos šakelė ir Atlantos olim pinių žaidynių emblema. Ant krašto: sakinys „Atlanta Committee for the Olympic Games“.
2000 m. Sidnėjus Skersmuo: 68 mm. Storis: 5 mm. Svoris: 180 g. Dizaineris: Wojciechas Pietranikas. Aversas: Trionfo. Reversas: Sidnėjaus operos teatras, ugnis ir olim piniai žiedai. Ant krašto: sporto rungties pavadinimas.
1988 m. Seulas Skersmuo: 60 mm. Storis: 7 mm. Svoris: 152 g. Dizaineris: Giuseppe Cassioli (aversas). Aversas: Trionfo. Reversas: taikos balandis snape laikantis lauro šakelę. Virš jo – Seulo olimpinių žaid ynių emb lema.
2004 m. Atėnai Skersmuo: 60 mm. Storis: 5 mm. Svoris: 135 g. Dizaineris: Elena Votsi. Aversas: Nikė stilizuoto Panathinaiko stadiono (ja me vyko pirmosios olimpinės žaidynės) fone. Reversas: Olimpinė ugnis, pirmosios aštuonios olimpinės odės eilutės ir Atėnų olimpinių žaidynių logotipas.
1992 m. Barselona Skersmuo: 70 mm. Storis: 9,8 mm. Svoris: 231 g. Dizaineris: Xavieras Corbero. Aversas: Trionfo. Reversas: Barselonos olimpinių žaid ynių emb lema.
2008 m. Pekinas Skersmuo: 70 mm. Storis: 6 mm. Svoris: 200 g. Dizaineris: Xiao Yongas. Aversas: Nikė stilizuoto Panathinaiko stadiono fone. Reversas: Pekino olimpinių žaidynių logotipas, ant krašto – sporto šakos ir rungties pavadinimas.
Klientams, turintiems ilgalaikį kreditą, PRARADUS DARBĄ – PALŪKANŲ NESKAIČIUOSIME! DAR MAŽESNĖS VISOS PALŪKANOS
VISADA PADĖS, KAI SĄSKAITA IŠTUŠTĖS!
* visos akcijos sąlygos www.pinigine.lt