2012-07-20 Olimpiada 2012

olimpiada 2012 Paskutinis V.Aleknos disko skrydis?

Specialus

Londonas: sporto vilčių sostinė

priedas

2012 m. liepos 20 d.

Olimpinių startų tvarkaraštis

Turinys 18

16

58

36

4 5 6 9 12

Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva!

Tegu per­ga­lės įkve­pia ir su­vie­ni­ja V.Alek­na po pa­sku­ti­nio me­ti­mo aša­ros ne­si­gė­dys Žai­dy­nės iš­ki­liau­sių ša­lies olim­pie­čių aki­mis Olim­pi­nė­se vir­šū­nė­se – nuo 1952-ųjų Hel­sin­kio iki 2008-ųjų Pe­ki­no 16 Arenos drieksis per visą Didžiąją Britaniją 18 Mū­šis dėl ket­vir­to­jo me­da­lio 20 Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė 24 Lengvoji atletika 36 Bu­ria­vi­mas 39 Dvi­ra­čių spor­tas, tre­kas 40 Dvi­ra­čių spor­tas, plen­tas 41 Dvi­ra­čių spor­tas, Bmx 42 Šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė

olimpiada 2012

43 Šau­dy­mas 44 Bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mas 46 Irk­la­vi­mas 48 Plau­ki­mas 50 Bok­sas 51 Dziu­do 52 Grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės 54 Gimnastika 56 Die­na po die­nos: Lie­tu­vos olim­pie­čių star­tai Lon­do­ne 58 Xxx olim­pia­dos me­ga žvaigž­dės 62 Ta­lis­ma­nai: nuo sen­ti­men­tų Mi­šai iki vi­siš­kų ne­su­sip­ra­ti­mų 64 Ap­do­va­no­ji­mai iš­si­skirs dy­džiu ir svo­riu

64

■■Re­dak­to­rius Arūnas Andriuškevičius ■■Žur­ a­ltis­ Romas Poderys, Mantas Stankevičius, Jurgis Švedas Re­dnak­ o­trai: iusMarius ArūnasBagdonas, Andriuškevičius ■■Fo­ tog­ a: Gediminas Bartuška (viršelio nuotr.), Evaldas Butkevičius, Žur­ na­rla­ is­fit­jai: Marius Bagdonas, Romas Poderys

Vytautas mas Ra­ gi­na, AFP, BFL, Ališauskas, „Reuters“, „Scanpix“ Fo­ tog­ra­fi­jLiaudanskis, a: „Scanpix“ To­ (viršelio nuotr.), Algirdas Gediminas Bartuška, Valdas Malinauskas, Artūras Morozovas,

■■Di­ zai­nerėPetrikas, Dalia Šalnienė Vytautas Alfredas Pliadis, To­mas Ra­gi­na, Mantas Stankevičius, Tomas Tumalovičius, AFP, BFL, „Reuters“, „Scanpix“ ■■Kal­ Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė bos re­dak­ to­rės:Mozūra, Di­zai­ neriai: Tomas Dalia Šalnienė ■■Tech­ ni­nre­ ė re­ dak­ rė Vilija Dalia Jokūbaitienė, Šalnienė Kal­bos dak­ to­rto­ ės: Daiva Miliuvienė ■■Ti­ ra­žnas 000 Tech­ i­nė45re­ dak­to­rė Dalia Šalnienė ■■Re­ ja: 000 Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faks. (8 37) 423 404.

Ti­rda­ak­ žasci­46 ■■Reklamos (8 37) Tel. 302(8230, 46)250.

397Faksas 711, (8(85)37) 261423 3654.

Re­dak­ci­ja:pardavimo Kęstučio g. skyrius: 86, 44296tel.

Kaunas.

37)(8302 404.

■■Platinimo tel.skyrius: (8 37) 302tel.242, (8 46) (8 5)397 261711, 1688.

Reklamos tarnyba: pardavimo (8 37) 302397 230,713, (8 46) (8 5) 261 3654.

■■Lei­ dė­jas UAB „Die­natel.

Me­(8 dia37) News“ Platinimo tarnyba: 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688.

■■Spaus­ o UAB „Diena Media Print“ Lei­dė­jdasi­nUAB „Die­ na Me­ dia News“ ■■Žur­ na­ldas ti­na­m as suMedia dien­raš­ čiais „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“, „Vil­niaus die­na“.

Spaus­ i­nopla­ UAB „Diena Print“

Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“, „Vil­niaus die­na“.

4

olimpiada 2012

Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva!

Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentė

Olimpinės žaidynės – tai ne tik daugelio sportininkų svajonė, bet ir džiaugsmo, įtampos bei atkaklumo dienos, kai visa tauta susivienija linkėdama saviškiams sėkmės.

Džiugu, kad šiemet Lietuvai olimpiadoje atstovaus gausi sportininkų delegacija. Tikiu, kad kiekvienas jos narys drąsiai neš mūsų šalies vėliavą įkvepiančių pergalių link.

Kilkite į olimpines aukštumas. Siekite pergalių. Kovokite garbingai ir įrodykite sau ir pasauliui, kad esate geriausi!

Sveikinu Jus – olimpinės svajonės vėliavnešius, leisiančius vieningai Lietuvai būti kartu! Kiekvienas sportininkas, kovojantis už Lietuvą, yra Lietuvos pasididžiavimas ir garbė.

Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva!

olimpiada 2012

Tegul per­ga­lės įkve­pia ir su­vie­ni­ja Dr. Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas LTOK pre­zi­den­tas

Mie­las skai­t y­to­jau, Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­ te­to (LTOK) iš­plės­ti­nia­me po­sė­ dy­je pa­t vir­tin­ta, kad XXX olim­ pia­dos žai­dy­nė­se Lon­do­ne da­ly­ vaus 63 mū­sų ša­lies at­le­tai.

Tai – ge­ras re­zul­ta­tas Lie­tu­ vai. Vien pa­te­kti į olim­pi­nes žai­ dy­nes yra garbinga, nes da­ly­va­uti tarp de­šim­ties tūks­tan­čių ge­riau­ sių pa­sau­lio at­le­tų 26 spor­to ša­ kų 302 rung­t y­se – di­de­lis lai­mė­ ji­mas.

Vis dėl­to Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai į Lon­do­ną vyks­ta ne tik da­ly­vau­ti.

Mes daž­nai la­bai su­pap­ras­tin­tai ir su­trum­pin­tai per­tei­kia­me olim­pi­ nių žai­dy­nių at­gai­v in­to­jo, pran­ cū­zų ge­ni­jaus ba­ro­no Pier­re’o de Cou­ber­ti­no mintį – svar­bu ne lai­ mė­ti, bet da­ly­vau­ti. Iš tie­sų P. de

Cou­ber­ti­nas sa­kė, kad olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se svar­bu ne lai­mė­ti, bet da­ly­vau­ti ir ko­vo­ti dėl per­ga­lės.

Tai­gi – ko­vo­ti dėl per­ga­lės ir yra pa­grin­di­nė sa­ki­nio da­lis! Vie­ niems per­ga­lė – tai olim­pi­nis me­ da­lis, ki­tiems – pa­te­ki­mas į ge­ riau­sių­jų aš­tuo­ne­tu­ką, tre­tiems – ap­lenk­ti kiek ga­li­ma dau­giau var­ žo­v ų ar pa­siek­ti ge­riau­sią sa­vo as­ me­ni­nį re­zul­ta­tą.

La­bai gra­žiai, svei­kin­da­ma ge­ riau­sius mū­sų ša­lies spor­ti­nin­ kus, yra pa­sa­kiu­si Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė: „Iš­ko­vo­ta tei­ sė da­ly­vau­ti Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se yra jū­sų ga­li­my­bė iš vi­ sų jė­g ų ir vi­sos šir­dies siek­ti sva­rių per­ga­lių Lie­tu­vos gar­bei. Te­g ul jos tam­pa ša­lį įkve­pian­čiu ir vie­ni­jan­ čiu įvy­kiu, nes kai lai­mi­te Jū­s – lai­mi vi­sa Lie­tu­va.“ Be jo­kios abe­jo­nės, mū­sų olim­ pie­čiai pa­da­r ys vis­ką, kad pa­tei­

sin­tų di­džiu­lį Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, vil­tis ir lin­kė­ji­mus, ku­riuos su­dė­ję į vals­t y­bės vė­lia­vą, iš­kil­min­gai per­da­vė olim­pi­nei de­ le­ga­ci­jai.

Mes la­bai daug ti­k i­mės iš mū­ sų vė­l iav­ne­šio, du kar­t us olim­pi­ nio čem­pio­no dis­ko me­t i­ko Vir­ gi­l i­jaus Alek­nos, šių me­t ų pa­ sau­l io čem­pio­nės bu­r iuo­t o­jos Gin­t a­r ės Scheidt, ge­r iau­sių pa­ sta­r ų­jų me­t ų Lie­t u­vos spor­t i­ nin­k ių – dvi­ra­t i­n in­kės Si­mo­ nos Kru­p ec­k ai­t ės ir pen­k ia­ko­ vi­n in­kės Lau­ros Asa­d aus­k ai­ tės. Vil­t in­gai nu­t ei­k ia ir mū­sų jau­n i­mas: ka­no­ji­n in­k as Jev­ge­ ni­jus Šuk­l i­nas, pen­k ia­ko­v i­n in­ kas Jus­t i­nas Kin­de­r is, bok­si­n in­ kai Eval­d as Pet­raus­k as ir Egi­d i­ jus Ka­va­l iaus­k as. Vi­si su­spau­dę kumš­č ius sirg­si­me už Lie­t u­vos vy­r ų krep­ši­n io rink­t i­nę.

Netru­kus su­ži­no­si­me, ar mū­sų

lin­kė­ji­mai ir vil­t ys iš­si­pil­dys.

Pa­te­k i­mas į olim­pi­nes žai­dy­ nes yra di­d žiu­lis ir at­le­to tre­ne­r io lai­mė­ji­mas, nes tai – pa­t s reikš­ min­g iau­sias pa­sau­lio spor­to fo­ ru­mas.

Olim­pi­nio čem­pio­no, kaip ir ša­ lies pre­zi­den­to, var­das yra vi­siems lai­kams ra­šo­mas be žo­de­lio eks. Į olim­pia­dos žai­dy­nių pro­gra­ mą ga­li bū­ti įtrauk­tos tik tos spor­ to ša­kos, ku­rias vy­rai ma­siš­kai kul­ti­v uo­ja ne ma­žiau kaip sep­t y­ nias­de­šimt pen­kio­se ke­tu­rių že­ my­nų ša­ly­se, o mo­te­r ys – ne ma­ žiau kaip ke­tu­rio­se de­šim­t y­se tri­ jų že­my­nų ša­lių.

Su­ti­ki­te, kad įveik­ti at­ran­kos bar­je­rus ir po to lai­mė­ti me­da­ lį – la­bai sun­kus už­da­v i­nys. Ne­ pai­sant to, Lie­tu­va lau­kia me­da­ lių. Aš ti­kiu, kad mū­sų olim­pie­čiai ne­nu­v ils.

Pa­lin­kė­ki­me jiems sėk­mės!

5

6

olimpiada 2012

V.Ale me­ti

Olim­pi­niai V.Alek­nos me­ti­mai Metai 1996 m.

2000 m.

2004 m.

2008 m.

Miestas

Rezultatas

Vieta

At­lan­ta (JAV) Sid­nė­jus (Aust­ra­li­ja) Atė­nai (Grai­ki­ja) Pe­ki­nas (Ki­ni­ja)

65,30 m 69,30 m 69,89 m 67,79 m

5-oji 1-oji 1-oji 3-io­ji

olimpiada 2012

lek­na po pa­sku­ti­nio ti­mo aša­ros ne­si­gė­dys Lon­do­no olim­pi­nės žai­dy­nės dis­ko me­ ti­kui Vir­gi­li­jui Alek­nai – jau penk­to­sios.

Ke­tu­rias­de­šimt­me­tis at­le­tas, spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je tu­ rin­tis du olim­pi­­nius auk­so ir vie­ną bron­zos me­da­lį, ti­ki­si skam­biu akor­du vai­ ni­kuo­ti sa­vo olim­pi­nę kar­je­rą.

Mantas Stankevičius

– Vir­gi­li­jau, da­ly­vau­si­te penk­to­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ką tai jums reiš­k ia?

– Jos man bus kaip ir vi­sos anks­ tes­nės, gal­būt ypa­tin­gos tik tuo, kad pa­sku­ti­nės ma­no kar­je­ro­je. Įsi­min­ti­niau­sia – pir­mo­ji olim­ pia­da. 1996-ai­siais At­lan­to­je bu­ vau de­biu­tan­tas, vis­kas bu­vo nau­ ja, o da­bar ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ma­no emo­ci­nė bū­se­na prieš žai­dy­nes kaž­kuo iš­si­skir­tų. Di­de­ lio jau­du­lio ne­jau­čiu. Daž­niau­siai pri­si­me­nu 2000-ųjų Sid­nė­jų, kur iš­ko­vo­jau pir­mą­jį olim­pi­nį auk­ so me­da­lį. Ne­pa­mirš­tu ir Atė­nų olim­pi­nių žai­dy­nių.

– Sa­ko­ma, kad olim­pia­da – svar­ biau­sias star­tas spor­ti­nin­ko kar­je­ ro­je. Ar tam pri­tar­tu­mė­te?

– Spor­ti­nin­kai vi­sa­da rim­tai ruo­ šia­si var­ž y­boms – ir olim­pi­nėms žai­dy­nėms, ir Eu­ro­pos čem­pio­na­ tui ar ša­lies pir­me­ny­bėms. Per­ga­ lės troš­ki­mas, no­ras ge­rai pa­si­ro­ dy­ti vi­sais at­ve­jais – vie­no­das.

– Ši olim­pia­da jums bus iš­skir­ti­ nė, nes esa­te Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos vė­liav­ne­šys.

– Iš tie­sų, šios pa­rei­gos – ypač svar­bios. Neš­ti ša­lies vė­lia­vą olim­ pi­nių žai­dy­nių ati­da­r y­mo pa­ra­de – kiek­v ie­no spor­ti­nin­ko sva­jo­nė.

Sup­ran­tu, kad ne vi­siems tai lem­ ta, to­dėl džiau­giuo­si man su­teik­ tu pa­si­ti­kė­ji­mu.

– Kas įstri­go jū­sų at­min­tin iš gy­ve­ ni­mo olim­pi­niuo­se kai­me­liuo­se?

– De­ja, nė vie­no­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se man ne­te­ko bū­ti nuo jų pra­džios iki už­da­r y­mo – vi­

sa­da at­v yk­da­vau tik į sa­vo rung­ ties var­ž y­bas ir po jų daž­niau­ siai iš­v yk­da­vau. To­dėl apie gy­ve­ ni­mą olim­pi­nia­me mies­te­ly­je ne­ ga­lė­čiau daug pa­pa­sa­ko­ti. Ma­ nau, kad vis­kas ten – kas­die­niš­ ka. Vie­ni spor­ti­nin­kai at­va­žiuo­ ja anks­čiau ir iš­va­žiuo­ja, kai ki­ tiems tik pra­si­de­da var­ž y­bos, ki­ ti po sa­vo pa­si­ro­dy­mo lie­ka ir dvi sa­vai­tes tu­ri ne­ma­žai lais­vo lai­ko, to­dėl ga­li pa­g y­ven­ti links­miau.

Juk įdo­mu su­tik­ti įvai­rių žmo­nių, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų. Įsi­vaiz­ duo­ki­me: 10 tūks­tan­čių aukš­ čiau­sio ly­gio spor­ti­nin­kų iš vi­so pa­sau­lio ne­di­de­lė­je te­ri­to­ri­jo­je!

Neei­li­nis su­si­bū­ri­mas.

– Ar olim­pi­nis kai­me­lis yra vie­ta, kur vi­si už­si­kre­čia olim­pi­ne dva­sia?

– Jei­gu spor­ti­nin­kas at­v yks­ta iki sa­vo star­to li­kus ke­lioms die­ noms, jis bū­na su­si­kau­pęs, daž­ niau no­ri pa­bū­ti ty­lu­mo­je, ra­ my­bė­je. Pa­si­li­kus il­giau, yra vi­ sos ga­li­my­bės pa­si­ner­ti į olim­pi­ nį šur­mu­lį, bet aš ne­su jo pa­ty­ręs.

Juo­lab, kad spor­to me­tai ne­si­bai­ gia olim­pi­nė­mis žai­dy­nė­mis. Jos – se­zo­no vir­šū­nė, bet ir po olim­ pia­dos vyks­ta daug svar­bių tur­ ny­r ų, at­si­pa­lai­duo­ti nė­ra ka­da.

– Ko­k ie jū­sų pla­nai po žai­dy­nių?

– Dar ne­su ap­si­spren­dęs, ar iš­ kart po var­ž y­bų vyk­siu į na­mus, ar grį­šiu kar­tu su vi­sa rink­ti­ne. Šie­met ma­nęs lauks dar ke­li star­ tai, rei­kės jiems pa­si­reng­ti.

– Ko­k ių spor­to ša­k ų var­ž y­bas daž­niau­siai ste­bi­te bū­da­mas olim­pia­do­je?

– Pir­miau­sia tas, ku­rio­se da­ly­vau­ ja lie­tu­v iai. Vi­si vi­sa­da ne­kant­riai

lauk­da­vo­me ir šį­kart lauk­si­me krep­ši­nin­kų pa­si­ro­dy­mo.

– Lon­do­ne tu­rė­tų star­tuo­ti dvi de­ šim­tys Lie­tu­vos leng­vaat­le­čių. Ar ga­lė­tų bū­ti dar dau­giau?

– Ma­nau, ne­vel­tui mū­sų ko­man­ da gau­si – juk per olim­pi­nes žai­ dy­nes Lie­tu­vos leng­vaat­le­čiai yra iš­ko­vo­ję vi­sų spal­v ų me­da­ lius. Yra gi­lios tra­di­ci­jos, pa­tir­ tis. Džiu­gu. Be to, olim­pi­niai at­ ran­kos nor­ma­ty­vai – la­bai aukš­ ti, nė­ra pa­pras­ta juos įvyk­dy­ti.

Sa­va­me kie­me jau­čia­me kon­ku­ ren­ci­jos sto­ką, to­dėl tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos, tarp jų – ir olim­pia­dos, yra ga­li­my­bė įro­dy­ti, ko iš tik­r ų­ jų esa­me ver­ti.

– Pa­mė­gin­k i­te spė­ti: kurie mū­ sų olim­pie­čiai iš Lon­do­no par­veš olim­pi­nį me­da­lį?

– Esu pra­stas ora­ku­las ( juo­kia­si).

Ne­tu­riu to­kios pa­tir­ties, to­dėl ne­ spė­lio­siu.

– O jū­sų olim­pi­niai sie­k iai?

– Ne­ma­nau, kad ver­ta apie tai kal­bė­ti. Juk kiek­v ie­nas spor­ti­nin­ kas no­ri pa­si­ro­dy­ti kuo ge­riau. Aš – ne išim­tis. Tai bus pa­sku­ti­nės ma­no olim­pi­nės žai­dy­nės, to­dėl no­riu pa­siek­ti ge­rą re­zul­ta­tą.

– Ne­si­gė­dy­si­te aša­ros, jei­gu perga­ lės neišlaikysite po pa­sku­ti­nio me­ ti­mo?

– O ko jos gė­dy­tis? Net­gi sa­vo­tiš­ kai džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau vi­ sa tai baig­sis ir pra­dė­siu gy­ven­ti taip, kaip ir vi­si nor­ma­lūs žmo­ nės. Pro­fe­sio­na­lu­sis spor­tas, jei at­le­tas sie­kia aukš­čiau­sių re­zul­ ta­tų, rei­ka­lau­ja di­de­lio pa­siau­ko­ ji­mo.

7

Lietuvos tautinio oLimpinio komiteto generaLinis rÄ—mÄ—jas

olimpiada 2012 Žai­dy­nės iš­ki­liau­sių ša­lies olim­pie­čių aki­mis

Tu­ri­me tei­sę ti­kė­tis nu­džiu­gin­ti Lie­tu­vą

Gin­tau­tas Uma­ras – iki šiol vie­nin­te­lis Lie­tu­vos spor­ti­nin­kas, vie­no­je olim­pia­do­je iš­ko­vo­jęs net du auk­so me­da­lius.

1988 m. Seu­le le­gen­di­nis ša­lies dvi­ra­ti­nin­kas lai­mė­jo in­di­v i­dua­ laus per­se­kio­ji­mo lenk­t y­nes, o su So­v ie­tų Są­jun­gos rink­ti­ne trium­ fa­vo ir ko­man­di­nio per­se­kio­ji­mo rung­t y­je.

– Ar, praė­jus 24 me­tams, su­vir­ pa šir­dis pri­si­me­nant tuos įvy­k ius Pie­tų Ko­rė­jo­je? – pa­k lau­sė­me ša­ lies dvi­ra­čių le­gen­dos.

– Olim­pia­da – toks da­ly­kas, kad šir­dis ste­bint šį ren­gi­nį tur­būt vir­pės vi­suo­met. Svar­biau­si spor­ to įvy­kiai kva­pą gniau­žė jau ir prieš 40 me­tų, kai dar bu­vau jau­ nas. Pa­sa­ky­siu, kad to vir­pu­lio ir jau­du­lio iki 1988-ųjų star­to bu­vo ne­tgi dau­giau.

– Seu­le iš­ko­vo­ti du auk­so me­da­liai jums bu­vo pla­nuo­ti?

– Kad mes tu­ri­me la­bai ge­ras ga­ li­my­bes trium­f uo­ti olim­pia­do­je, pa­ro­dė jau 1987 m. Vie­no­je vy­ kęs pa­sau­lio čem­pio­na­tas. Tuo­ met vi­sa per­se­k io­ji­mo lenk­t y­ nių pri­zi­nin­kų pa­ky­la bu­vo su­ da­r y­ta vien tik iš So­v ie­tų Są­jun­ gos spor­ti­nin­kų: pir­mo­je vie­to­ je – aš, ant­ro­je – Via­čes­la­vas Je­ ki­mo­vas, tre­čio­je – Ar­tū­ras Kas­ pu­tis. Pa­gal tuo­me­tes tai­syk­les į olim­pia­dą ga­lė­jo pa­tek­ti tik vie­ nas vie­nos ša­lies spor­ti­nin­kas.

Tai­g i, ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, ko­k ie bu­vo lū­kes­čiai. Pri­va­lė­jo­me par­ vež­ti auk­so me­da­lį. Ko­man­di­nė­ je rung­t y­je ir­g i bu­vo­me vie­ni iš ly­de­rių. Vie­no­je taip pat bu­vo­me

lai­mė­ję auk­so me­da­lį, tai­g i ir lū­ kes­čiai bu­vo ati­tin­ka­mi.

– In­di­vi­dua­lių per­se­k io­ji­mo lenk­ ty­nių fi­na­le pra­no­ko­te aust­ra­lą Dea­ną Wood­są. Ar ši per­ga­lė bu­ vo sun­k i?

– Per­ga­lės vi­suo­met bū­na leng­vos, pra­lai­mė­ji­mai – sun­kūs (šyp­so­si).

– Ar su tais Seu­le trium­fa­vu­sios ko­man­dos na­riais V.Je­k i­mo­vu ir A.Kas­pu­čiu vis dar pa­lai­ko­te ry­ šius (ket­vir­ta­sis ko­man­dos na­r ys Dmit­ri­jus Ne­liu­bi­nas 2005 m. bu­ vo nu­žu­dy­tas – aut. pa­st.)?

– Ži­no­ma, vi­si tos kar­tos Lie­tu­ vos dvi­ra­ti­nin­kai tu­ri­me gra­žią tra­di­ci­ją, ku­ri tę­sia­si jau 15 me­tų.

Kiek­v ie­nais me­tais bent kar­tą vi­ si su­si­ren­ka­me Klai­pė­do­je, nu­va­ žiuo­ja­me be­veik po 50 km. To­kį mū­sų di­de­lį bū­rį ku­rią nors va­sa­ ros die­ną ga­li iš­v ys­ti poil­siau­to­jai ant Pa­lan­gos til­to. Tai­gi, su Ar­tū­ ru pa­si­ma­to­me ga­na daž­nai. Via­ čes­la­vo ne­bu­vau ma­tęs dau­g y­bę me­tų ir šie­met Tai­pė­jaus oro uos­ te, lauk­da­mas sa­vo skry­džio, ne­ ti­kė­tai jį su­ti­kau. Jis bu­vo at­skri­ dęs su sa­vo ko­man­da į lenk­ty­nes, o aš į pa­ro­dą. Abu džiau­gė­mės šiuo ma­lo­niu at­si­tik­ti­nu­mu.

– Sa­vo ko­lek­ci­jo­je tu­ri­te ir vi­sų tri­ jų pra­bų pla­ne­tos čem­pio­na­tų me­ da­lius. Ar psi­cho­lo­giš­kai nu­si­teik­ ti olim­pi­nėms žai­dy­nėms, ku­rios vyks­ta tik kas ket­ve­rius me­tus, yra su­dė­tin­giau?

– Olim­pi­niai me­da­liai, ži­no­ma, kad yra svar­bes­ni, ka­dan­gi juos ir iš­ko­vo­ti yra sun­kiau, ir są­ly­gos tai pa­da­r y­ti yra kiek su­dė­tin­ges­nės. Įtam­pa jau­čia­ma tik­rai di­des­nė, o ir klai­dos kai­na – mil­ži­niš­ka. Kaip jau mi­nė­jau, į Seu­lą vy­kau pui­kiai su­pras­da­mas, kad vi­si iš ma­nęs ti­ki­si tik auk­so. Tai taip pat pri­dė­ jo pa­pil­do­mus psi­cho­lo­gi­nius ant­ pe­čius. Naš­ta bu­vo to­kia, kad ir Šven­tąjį Raš­tą prieš nak­tį tek­da­ vo pa­skai­ty­ti (šyp­so­si).

– Per tuos me­tus ne­nu­to­lo­te nuo dvi­ra­čių spor­to. Jei rei­kė­tų pa­ly­ gin­ti tą lai­ko­tar­pį ir da­bar­ti­nius lai­kus, ar kon­ku­ren­ci­ja tarp esa­ mų dvi­ra­ti­nin­kų yra di­des­nė?

– Taip. Pa­ti at­ran­ka į olim­pi­ nes žai­dy­nes yra ge­ro­kai pa­keis­ ta. Anks­čiau į svar­biau­sią spor­to ren­gi­nį vie­na ša­lis ga­lė­da­vo de­le­ guo­ti tik vie­ną at­sto­vą. Da­bar si­ tua­ci­ja yra ge­ro­kai pa­si­kei­tu­si: da­bar olim­pia­dos da­ly­v iai at­ren­ ka­mi pa­gal spor­ti­nius re­zul­ta­tus, rei­tin­gus. Ma­nau, kad ši tvar­ka yra daug tei­sin­ges­nė.

– Iki šiol jūs – vie­nin­te­lis mū­sų ša­ lies at­sto­vas, ku­ris vie­no­je olim­ pia­do­je su­ge­bė­jo pel­ny­ti net du auk­so me­da­lius. Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je šis pa­sie­k i­ mas ga­lė­tų bū­ti pa­kar­to­tas?

– La­bai to lin­kiu. Mes, kaip vi­ suo­me­nė, tu­rė­tu­me pa­lai­ky­ti ge­ riau­sius sa­vo žmo­nes ne tik spor­ te, bet ir me­ne, moks­le, vers­le bei

ki­to­se sri­ty­se. To mums, lie­tu­ viams, ir lin­kė­čiau pir­miau­sia.

Tik­rai tu­ri­me ga­li­my­bių ir pri­va­ lo­me jo­mis nau­do­tis.

– Ko ti­ki­tės iš mū­sų ša­lies dvi­ra­ti­nin­ kų Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se?

– Ne­no­rė­čiau mū­sų spor­ti­nin­kų ap­krau­ti pa­pil­do­ma naš­ta, nes pa­ts esu tai kaž­ka­da pa­ty­ręs. Lin­ kiu vi­so ko ge­riau­sio. Vi­sos dvi­ra­ ti­nin­kų šei­mos var­du ga­liu pa­sa­ ky­ti tik tiek, kad tu­ri­me tei­sę ti­ kė­tis šie­met nu­džiu­gin­ti Lie­tu­vą.

– Esa­te ne­ma­žai pri­si­dė­jęs at­ku­ riant Lie­tu­vos tau­ti­nį olim­pi­nį ko­ mi­te­tą. Kaip ma­no­te, ar per tuos vi­sus ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos me­tus mū­sų ša­lies dvi­ra­ti­nin­kai bu­vo pa­kan­ka­mai ma­to­mi tarp­ tau­ti­nė­je are­no­je?

– Dau­g y­bę me­tų tu­ri­me vi­są bū­ rį čem­pio­nų. Net bi­jau var­dy­ti, kad ko nors ne­pra­leis­čiau. Tu­ri­me olim­pi­nių pri­zi­nin­kų, pla­ne­tos čem­pio­nų. Ma­nau, kad esti gra­ žios dvi­ra­čių spor­to tra­di­ci­jos.

9

10

olimpiada 2012 Žai­dy­nės iš­ki­liau­sių ša­lies olim­pie­čių aki­mis

Le­gen­di­nis Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ ši­nin­kas Mo­des­tas Pau­laus­kas sa­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je tu­ri du olim­pi­nius me­da­ lius. 1968 m. Mek­si­ke iš­ko­vo­tą bron­zą po ket­verių me­tų Miun­ che­ne vy­ku­sio­se žai­dy­nė­se So­vie­tų Są­jun­gos krep­ši­nin­ kai iš­kei­tė į auk­są.

Krep­ši­nin­kas sa­vo aki­mis re­gė­ jo be­ne gar­siau­sias tris se­kun­ des krep­ši­nio is­to­ri­jo­je. 1972 m.

Miun­che­no olim­pi­nių žai­dy­nių fi­ na­le So­v ie­tų Są­jun­gos krep­ši­nin­ kai įvei­kė iki tol krep­ši­ny­je ka­ra­ lia­v u­sius JAV krep­ši­nin­kus. Ame­ ri­kie­čiams pir­mau­jant 50:49 ir li­ kus trims se­kun­dėms Alek­sand­ ras Be­lo­vas ga­vo Iva­no Je­deš­kos per­da­v i­mą per vi­są aikš­tę ir, su­ klai­di­nęs du var­žo­v us, pel­nė du taš­kus – 51:49. Ame­ri­kie­čiai pa­ reiš­kė pro­tes­tą, ne­da­ly­va­vo ap­do­ va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jo­je.

– Da­ly­va­vo­te dvie­jo­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ku­rios iš jų pa­li­ko di­ des­nį įspū­dį: ar 1968-ųjų Mek­si­ kas, ku­ria­me vis­kas bu­vo nau­ja, ar po ket­ve­rių me­tų Miun­che­nas ir ten vy­ku­si fi­na­li­nė dra­ma? – pa­ klau­sė­me olim­pi­nio čem­pio­no.

– Kiek­v ie­na olim­pia­da tu­ri sa­vo at­spal­v į. Ma­nęs daž­nai klau­sia, ku­ris me­da­lis yra svar­biau­sias, ta­čiau į šį klau­si­mą at­sa­ky­mo ne­

1972-ųjų fi­na­las pri­si­me­na­mas iki šiol lis klos­tė­si sun­kiai, žai­dė­me gal­ vo­da­mi, kad vis vien jį lai­mė­si­me.

Ga­liau­siai išė­jo taip, kaip išė­jo...

– Olim­pi­nis auk­so me­da­lis jū­sų na­muo­se ra­do gar­bin­gą vie­tą?

– Vi­si ma­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­ na­tuo­se iš­ko­vo­ti ap­do­va­no­ji­mai gra­žiai su­ka­bin­ti vie­no­je vie­to­ je. Ten pat – ir man la­bai svar­bus 1962-ai­siais pir­mą kar­tą iš­ko­vo­ tas Lie­tu­vos čem­pio­no me­da­lis.

tu­riu. Į Mek­si­ką vy­kau dar ga­na jau­nas – vis­kas bu­vo įdo­mu, nau­ ja. Miun­che­nas – vi­sai kas ki­ta.

Ten vy­kau jau tu­rė­da­mas daug dau­giau pa­tir­ties. Pri­si­mi­ni­mai iš šių šven­čių iš­li­ko kuo pui­kiau­si – gra­žus olim­pi­nis kai­me­lis, daug spor­ti­nin­kų, ma­lo­nus šven­tiš­kas šur­mu­lys. Olim­pia­dą prii­man­ tys mies­tai pa­si­puo­šę ir pa­si­ren­gę šven­tei, vi­si mies­tie­čiai ir sve­čiai gy­ve­na tik spor­ti­ne nuo­tai­ka.

– Or­ga­ni­za­ci­ne pra­sme vo­k ie­čiai stip­riai len­kė mek­si­k ie­čius?

– No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad pa­sta­ rie­ji olim­pia­dai bu­vo pa­si­ren­gę tik­rai ge­rai. Aiš­ku, Miun­che­no olim­pi­nis sta­dio­nas at­ro­dė tik­rai įspū­din­gai ir kar­tu la­bai mo­der­ niai. Vo­kiš­ka tvar­ka, punk­tua­lu­ mas tik­rai nie­ko ne­bes­te­bi­na – tai aiš­kiai bu­vo jun­ta­ma ir 1972-ai­ siais. Vi­sos to­kius ren­gi­nius or­ga­ ni­zuo­jan­čios ša­lys pa­pras­tai bū­na pui­kiai pa­si­ren­gu­sios, ne išim­tis bu­vo ir Mek­si­ka.

– Ar Miun­che­no olim­pia­dos fi­na­ lo pa­sku­ti­nės trys se­kun­dės – ryš­ kiau­sias jū­sų spor­ti­nės kar­je­ros epi­zo­das?

– To­kios dra­mos pa­tir­ti man dar nie­ka­da ne­bu­vo te­kę. Triukš­mo po mū­sų per­ga­lės ki­lo la­bai daug.

Ame­ri­kie­čiai dar iki šiol nie­kaip ne­ga­li su­si­tai­ky­ti su tuo pra­lai­ mė­ji­mu. Po Miun­che­no fi­na­lo praė­jo ly­giai 40 me­tų. Ta pro­ga šie­met man net skam­bi­no spor­ to žur­na­lis­tai iš JAV ir pra­šė pri­ si­min­ti tas var­ž y­bas ir le­mia­mas tris se­kun­des.

– Su ame­ri­k ie­čiais ga­lė­jo­te su­si­ kau­ti ir 1968-ųjų fi­na­le, ta­čiau ne­ti­kė­tai pus­fi­na­ly­je vie­nu taš­ku pra­lai­mė­jo­te Ju­gos­la­vi­jai. Kas nu­ ti­ko?

– Pa­sa­ky­siu at­v i­rai – neį­ver­ti­no­ me var­žo­v ų. Vi­są pa­si­ren­gia­mą­jį eta­pą ir olim­pia­dos me­tus ruo­šė­ mės tik fi­na­lui prieš ame­ri­kie­čius.

Gal­vo­jo­me, kad ki­tus var­žo­v us nu­ga­lė­si­me ne­sun­kiai. Pus­fi­na­

– Su sa­vo bend­ra­žy­giais iš tuo­me­ tės So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­nės pa­ lai­ko­te ry­šį?

– Kiek­v ie­no ru­dens pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sa­vait­ga­lį Sankt Pe­ter­ bur­ge ren­gia­mas Alek­sand­ro Be­ lo­vo ir Vla­di­mi­ro Kond­ra­ši­no at­ mi­ni­mo tur­ny­ras. Į jį kvie­čia­mi vi­si dar gy­v i 1972-ųjų olim­pi­niai čem­pio­nai. Sten­gia­mės šios pro­ gos ne­pra­leis­ti.

– Ar psi­cho­lo­gi­niu po­žiū­riu olim­ pi­nių žai­dy­nių tur­ny­ras yra sun­ kes­nės var­žy­bos nei bet ku­rios ki­ tos?

– Ma­ny­čiau, kad ne. Į kiek­v ie­nas rim­tas var­ž y­bas, ar tai bū­tų Eu­ ro­pos, ar pa­sau­lio čem­pio­na­tas, va­žiuo­ji nu­si­tei­kęs šim­tu pro­cen­ tu ir kon­cent­ruo­jie­si tik toms var­ žy­boms. Šie­met mū­sų vy­rai jau ko­vo­jo olim­pi­nės at­ran­kos var­ž y­ bo­se. Net nea­be­jo­ju, kad nie­kas iš anks­to ne­gal­vo­jo apie olim­pia­ dą. Vi­sų dė­me­sys ir kon­cent­ra­ci­ja bu­vo su­telk­ta tik į Ve­ne­sue­los įvy­ kius. Aiš­ku, olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se šur­mu­lys jau­čia­mas di­des­nis, daug ki­tų ša­lių spor­ti­nin­kų.

olimpiada 2012

Didžiausią įspūdį paliko Pe­ki­nas

4

olimpinėse žaidynėse dalyvavo A.Zad­nep­ rovs­kis.

And­re­jus Zad­nep­rovs­kis – vie­nas iš ne­dau­ ge­lio Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų, da­ly­va­vęs net ke­tu­rio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. 1996-ai­siais Atė­nuo­se si­dab­rą, o prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne bron­zą iš­ko­vo­jęs pen­kia­ko­vi­nin­kas ne­pra­leis ir šių me­tų olim­pia­dos – Lon­ do­ne star­tuos jo žmo­na Lau­ra Asa­daus­kai­tė.

– Da­ly­va­vo­te ke­tu­rio­se olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se, ku­rios vy­ko skir­tin­ guo­se ke­tu­riuo­se že­my­nuo­se. At­ lan­ta, Sid­nė­jus, Atė­nai ar Pe­k i­nas – kas pa­li­ko di­džiau­sią įspū­dį? – pa­k lau­sė­me 2010-ai­siais pro­fe­sio­ na­lo kar­je­rą bai­gu­sio at­le­to.

– Kiek­v ie­nos žai­dy­nės yra iš­skir­ ti­nės ir tik­rai il­gam iš­liks at­min­ ty­je. 1996-ai­siais į At­lan­tą vy­ kau dar bū­da­mas vi­siš­kai jau­nas.

Jau­nam spor­ti­nin­kui dar nie­kas ne­kė­lė aukš­tų tiks­lų, o ir man pa­ čiam tai bu­vo dau­giau šven­tė, ku­ rio­je la­bai ma­lo­nu da­ly­vau­ti ir at­ sto­vau­ti sa­vo ša­liai. Įga­v us pa­tir­ ties vis­kas pa­si­kei­čia. Ki­to­se tri­ jo­se olim­pia­do­se jau tiek aš pa­ts, tiek spor­to va­do­vai ti­kė­jo­si kuo aukš­tes­nių pa­sie­ki­mų. Ži­no­ma, kad gi­liau­siai at­min­tin įstrigs Atė­nų si­dab­ras ir Pe­ki­no bron­za.

– Ku­ris me­da­lis jums kai­na­vo dau­ giau pa­stan­g ų?

– Ki­ni­jo­je man bu­vo daug sun­ kiau. Olim­pia­do­je star­ta­vau bū­

da­mas trau­muo­tas, tad tas ap­ do­va­no­ji­mas tik­rai pra­džiu­g i­no ir bu­vo kiek ne­ti­kė­tas. Per ket­ ve­rius me­tus užau­go nau­ja spor­ ti­nin­kų kar­ta, at­si­ra­do daug pa­ jė­g ių at­le­tų, su ku­riais ko­vo­ti, ypač fi­zi­nė­se rung­t y­se, bu­vo la­ bai sun­ku. Bu­vo tik­rai ne­leng­va, ta­čiau pa­v y­ko grįž­ti aukš­tai pa­ kel­ta gal­va.

– Abie­jo­se pa­sta­ro­sio­se olim­pia­ do­se trium­fa­vo ru­sas And­re­jus Moi­se­je­vas. Ar su­tik­tu­mė­te, kad šis spor­ti­nin­kas tais me­tais bu­vo vi­sa gal­va aukš­tes­nis už sa­vo var­ žo­vus?

– And­re­jus bu­vo tik­ras ly­de­ris.

Tai pa­ro­do ir jo re­zul­ta­tai tarp­ tau­ti­nė­je are­no­je, ir rei­tin­gas.

Ki­ta ver­tus, mū­sų spor­to ša­ko­je neį­vei­kia­mų var­žo­v ų tik­rai nė­ra.

Fech­ta­v i­mas ir jo­ji­mas – spe­ci­fi­ nės rung­tys. La­bai daug kas pri­ klau­so nuo sėk­mės jo­se. Fi­zi­nė­se rung­ty­se A.Moi­se­je­vas bu­vo la­ bai pa­jė­gus. Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­

se jam ge­rai se­kė­si fech­tuo­tis. Ne­ pa­sa­ky­čiau, kad ru­sas įspū­din­ gai jo­da­vo, ta­čiau su­rink­tų taš­kų jam už­tek­da­vo, kad bū­tų iš­ko­vo­ tas auk­sas.

– Olim­pi­nės žai­dy­nės vyks­ta tik kas ket­ve­rius me­tus. Ar psi­cho­lo­ gi­nis spau­di­mas šio­se var­žy­bo­se yra di­des­nis nei Eu­ro­pos ar pa­sau­ lio čem­pio­na­tuo­se, ka­dan­gi su­k ly­ dus pro­gos pa­si­tai­sy­ti teks lauk­ti la­bai il­gai?

– Kiek­v ie­nam spor­ti­nin­kui tur­ būt skir­tin­gai. Man as­me­niš­kai tas jau­du­liu­kas prieš olim­pi­nį star­t ą bū­da­vo daug di­des­nis nei prieš bet ku­r ias ki­t as var­ž y­bas.

At­mos­fe­ra olim­pi­nia­me kai­me­ ly­je, var­ž y­bų mas­t as, žur­na­lis­ tų dė­me­sys – vi­sa tai le­mia, kad nu­si­teik­ti tam­pa tik­rai sun­k iau.

La­bai daug kas pri­k lau­so nuo spor­ti­nin­ko psi­cho­lo­g i­nio pa­si­ ren­g i­mo. Vie­niems vi­sas tas šur­ mu­lys išei­na į nau­dą, ki­ti per­de­ ga. Vyk­da­mas į pir­mą­ją olim­

pia­dą to ne­ž i­no­jau, ta­čiau vė­liau vis­kas bu­vo leng­v iau. Tam ruo­ šie­si ne vie­ną sa­vai­t ę, o ket­ve­r ius me­t us, tad ki­to­se olim­pia­do­se psi­cho­lo­g iš­kai jau bu­vau pa­si­ ren­gęs.

– Ku­rios olim­pia­dos or­ga­ni­za­to­ rius no­rė­tu­mė­te pa­gir­ti la­biau­ siai?

– Pir­ma­sis olim­pi­nis star­tas tur­ būt vi­siems įstrin­ga il­gam. Ame­ ri­kie­čiai ir aust­ra­lai vis­ką bu­vo suor­ga­ni­za­vę tik­rai ge­rai ir ko­ ky­biš­kai. Atė­nuo­se bu­vo šio­kių to­kių ne­sklan­du­mų, ta­čiau toks jau grai­kų men­ta­li­te­tas – ši tau­ ta vi­sais lai­kais pa­si­ž y­mė­jo neap­ dai­ru­mu ir iš­si­blaš­ky­mu. O apie Pe­ki­ną ap­skri­tai nė­ra ką kal­bė­ti.

Ki­nai jau bu­vo pa­si­ren­gę vis­kam dar prieš Atė­nų olim­pi­nes žai­dy­ nes. Su to­kia dar­bo jė­ga ir pa­jė­go­ mis nie­ko dau­giau ne­bu­vo ga­li­ma ir ti­kė­tis. Ki­ni­ja olim­pi­nes žai­dy­ nes su­ren­gė pui­kiai.

Kalbėjosi Marius Bagdonas

11

12

olimpiada 2012

Olim­pi­nė­se vir­šū­nė­se -

nuo 1952-ųjų Hel­sin­kio iki 2008-ųjų Pe­ki­no Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se yra iš­ko­vo­ję vi­sų spal­vų me­da­lių, o kai ku­rie ant pri­zi­nin­kų pa­ky­los ko­pė po ke­lis kar­tus.

Pir­mą­kart olim­pi­niai me­da­liai lie­tu­v iams bu­vo įteik­ti 1952-ai­ siais Hel­sin­ky­je – vi­ce­čem­pio­nais ta­po tuo­me­tei SSRS rink­ti­nei at­ sto­va­vę krep­ši­nin­kai Ste­pas Bu­ tau­tas, Ka­zys Pet­ke­v i­čius ir Jus­ti­ nas La­g u­na­v i­čius.

Auk­sas su­švi­to 1968-ai­siais Mek­si­ke, kai bok­so tur­ny­re trium­ fa­vo Da­nas Poz­nia­kas.

Lie­tu­vos bok­si­nin­kas ket­v irt­ fi­na­ly­je eli­mi­na­vo vo­kie­tį Jür­ge­ ną Schle­ge­lį, o pus­fi­na­ly­je – bul­ ga­rą Geor­gi­jų Stan­ko­vą. Fi­na­le lau­kė akis­ta­ta su 1960-ųjų olim­ pia­dos bron­zos me­da­lio lai­mė­to­ju ru­mu­nu Io­nu Mo­nea, bet jis, su­si­ žei­dęs pus­fi­na­ly­je, at­si­sa­kė le­mia­ mos ko­vos su D.Poz­nia­ku.

Mek­si­ko rin­gas bu­vo sėk­min­ gas ir sun­kias­vo­riui Jo­nui Če­pu­

liui, ku­ris tik fi­na­le nu­si­lei­do le­ gen­di­niam ame­ri­kie­čiui Geor­ge’ui Fo­re­ma­nui.

Du­kart olim­pi­niais čem­pio­ nais yra ta­pę ke­tu­ri Lie­tu­vos at­ le­tai: ran­ki­nin­kė Al­do­na Če­sai­t y­ tė-Ne­nė­nie­nė, krep­ši­nin­kė An­ge­lė Rup­šie­nė, dvi­ra­ti­nin­kas Gin­tau­ tas Uma­ras ir leng­vaat­le­tis Vir­gi­ li­jus Alek­na.

G.Uma­ras – kol kas vie­nin­te­lis lie­tu­v is, per vie­nas žai­dy­nes iš­ko­ vo­jęs du auk­so me­da­lius.

1988-ai­siais Seu­lo olim­pia­dos in­di­v i­dua­lių per­se­kio­ji­mo lenk­t y­ nių pus­fi­na­ly­je G.Uma­ras leng­vai nu­ga­lė­jo bri­tą Co­li­ną Stur­ge­są, o fi­na­le pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti aust­ ra­lą Dea­ną Wood­są. Ko­man­di­ nių per­se­kio­ji­mo lenk­t y­nių fi­na­le SSRS eki­pa (G.Uma­ras, Via­čes­la­

vas Je­ki­mo­vas, Dmit­ri­jus Ne­liu­bi­ nas ir Ar­tū­ras Kas­pu­tis) pra­no­ko anuo­me­tės Vo­kie­ti­jos De­mok­ra­ ti­nės Res­pub­li­kos (VDR) ket­ver­ tuką.

Pir­ma­sis ne­prik­lau­so­mos Lie­ tu­vos olim­pi­nis čem­pio­nas – leng­ vaat­le­tis Ro­mas Ubar­tas.

1992-ai­siais Bar­se­lo­no­je R.Ubar­­ tas nu­me­tė dis­ką 65,12 m ir ap­len­ kė pa­sau­lio re­kor­do au­to­rių vo­kie­ tį Jür­ge­ną Schul­tą –64,94 m. Tre­ čią­ją vie­tą užė­mė ku­bie­tis Ro­ber­to Moya – 64,12 m. „Per­ga­lė Bar­se­lo­no­je – bran­ giau­sia, jos sie­kiau vi­są gy­ve­ni­mą.

Tuo­met jau­čiau di­džiu­lę at­sa­ko­ my­bę. Įvyk­džiau tai, ko iš ma­nęs lau­kė“, – yra pa­sa­kęs R.Ubar­tas.

Išs­kir­ti­nio dra­ma­tiz­ mo le­mia­muo­se ma­čuo­se­

šie­nė ir Vi­da Be­se­lie­nė (krep­ši­nis), Al­do­na Če­sai­t y­tė-Ne­nė­nie­nė ir Si­ gi­ta Ma­žei­kai­tė-Stre­čen (ran­ki­nis), Re­mi­gi­jus Va­liu­lis (leng­vo­ji at­le­ti­ ka), Ro­ber­tas Žul­pa ir Li­na Ka­čiu­šy­tė (plau­ki­mas).

ras (dvi­ra­čių spor­tas, tre­kas, 4 km as­me­ni­nės lenk­ty­nės bei 4 km ko­ man­di­nės lenk­ty­nės) ir Ar­tū­ras Kas­ pu­tis (dvi­ra­čių spor­tas, tre­kas).

Lie­tu­vos bok­si­nin­kas ket­virt­fi­na­ ly­je eli­mi­ na­vo vo­kie­tį ..

Jur­ge­ną Schle­ge­lį, o pus­fi­na­ly­ je - bul­ga­rą Geor­gi­jų Stan­ko­vą.

Auk­sas Prizininkai

1968 m. Mek­si­kas: Da­nas Poz­ nia­kas (bok­sas), Va­si­li­jus Ma­tu­še­vas (tink­li­nis).

1972 m. Miun­che­nas: Mo­des­tas Pau­laus­kas (krep­ši­nis), Vla­dis­la­vas Če­siū­nas (bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­ mas).

1976 m. Mon­rea­lis: An­ge­lė Rup­ šie­nė (krep­ši­nis), Al­do­na Če­sai­ty­tėNe­nė­nie­nė (ran­ki­nis).

1980 m. Mask­va: An­ge­lė Rup­

1988 m. Seu­las: Ar­v y­das Sa­bo­nis, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius, Ri­mas Kur­ti­ nai­tis ir Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis (krep­ ši­nis), Ar­v y­das Ja­no­nis ir Ar­mi­nas Nar­be­ko­vas (fut­bo­las), Val­de­ma­ras No­vic­kis (ran­ki­nis), Gin­tau­tas Uma­

1992 m. Bar­se­lo­na: Ro­mas Ubar­ tas (leng­vo­ji at­le­ti­ka).

2000 m. Sid­nė­jus: Vir­gi­li­jus Alek­ na (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Dai­na Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tė (šau­dy­mas).

2004 m. Atė­nai: Vir­gi­li­jus Alek­na (leng­vo­ji at­le­ti­ka).

■■ Boksas:

D.Pozniaka

olimpiada 2012

13

Si­dab­ras Prizininkai

1952 m. Hel­sin­kis: Jus­ti­nas La­ gu­na­vi­čius, Ka­zys Pet­ke­vi­čius, Ste­ pas Bu­tau­tas (krep­ši­nis).

1956 m. Mel­bur­nas: Sta­nis­lo­vas Ston­kus, Ka­zys Pet­ke­vi­čius ir Al­gir­ das Lau­ri­tė­nas (krep­ši­nis), An­ta­nas Mi­kė­nas (leng­vo­ji at­le­ti­ka).

1960 m. Roma: Zig­mas Juk­na ir An­ta­nas Bag­do­na­vi­čius (irk­la­vi­ mas).

1964 m. To­ki­jas: Ri­čar­das Ta­ mu­lis (bok­sas).

1968 m. Mek­si­kas: Sta­sys Ša­ par­nis (šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė), Jo­ nas Če­pu­lis (bok­sas).

1972 m. Miun­che­nas: Ni­jo­lė Sa­ bai­tė (leng­vo­ji at­le­ti­ka).

1976 m. Mon­rea­lis: Klav­di­ja Ko­ žen­ko­va ir Vy­tau­tas But­kus (irk­la­ vi­mas).

1980 m. Mask­va: Val­de­ma­ras No­vic­kis (ran­ki­nis).

1988 m. Seu­las: Ro­mas Ubar­ tas ir Lai­mu­tė Bai­kaus­kai­tė (leng­ vo­ji at­le­ti­ka), Rai­mun­das Ma­žuo­lis (plau­ki­mas).

2004 m. Atė­nai: And­re­jus Zad­ nep­rovs­kis (šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­ vė), Aust­ra Sku­jy­tė (leng­vo­ji at­le­ ti­ka).

2008 m. Pe­ki­nas: Gin­ta­rė Vo­lun­ ge­vi­čiū­tė (bu­ria­vi­mas), Ed­vi­nas Krun­ gol­cas (šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė).

■■ Dviračiai:

s – pirmasis šalies olimpinis čempionas.

G.Uma­ras 1988 m. Seule dukart iškovojo aukščiausius apdovanojimus.

14

olimpiada 2012

■■Barselona:

R.Ubartas – pirmas nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas.

da­ly­va­vo krep­ši­nin­kas Mo­ des­tas Pau­laus­kas ir ran­ki­ nin­kas Val­de­ma­ras No­v ic­kis.

1972-ai­siais Miun­che­ne SSRS krep­ši­nio rink­ti­nė su M.Pau­laus­ ku gar­sia­ja­me „3 se­kun­džių“ fi­na­ le 51:50 pa­lau­žė ame­ri­kie­čius, ku­ rie po tos ne­sėk­mės iki šiol neat­ siė­mė olim­pi­nių si­dab­ro me­da­lių.

1980-ai­siais Mask­vo­je V.No­v ic­

■■Krepšinis:

A.Rupšienė – dukart olimpinė čempionė.

1988 m. Seu­las: Vi­ta­li­ja Tuo­mai­tė (krep­ši­nis), Lai­ma Zil­po­r y­tė (dvi­ra­čių spor­tas, plen­tas).

Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis (krep­ši­nis).

Parengė Romas Poderys

Prizininkai

1956 m. Mel­bur­nas: Ro­mual­das Mu­raus­kas (bok­sas).

1968 m. Mek­si­kas: Mo­des­tas Pau­laus­kas (krep­ši­nis), Vy­tau­tas Brie­dis, An­ta­nas Bag­do­na­vi­čius, Zig­ mas Juk­na ir Juo­zas Ja­ge­la­vi­čius (irk­la­vi­mas).

1976 m. Mon­rea­lis: Ar­v y­das Juo­ zai­tis (plau­ki­mas), Leo­no­ra Ka­mins­ kai­tė ir Ge­no­vai­tė Ra­moš­kie­nė (irk­ la­vi­mas).

1972 m. SSRS krep­ši­nio rink­ti­nė su M.Pau­laus­ku finale palaužė amerikiečius.

ar vė­liau su­lau­kia at­pil­do, pa­tvir­ti­ no ir 2004-ųjų Atė­nų olim­pia­dos vy­rų dis­ko me­ti­mo var­žy­bos.

Grei­čiau nei per pa­rą bu­vo iš­ siaiš­kin­ta, kad fi­na­lą lai­mė­jęs veng­ras Ro­ber­tas Fa­ze­ka­sas var­ to­jo do­pin­gą, to­dėl bu­vo disk­va­ li­fi­kuo­tas, o čem­pio­nu pa­skelb­tas V.Alek­na.

Bron­za

1960 m. Ro­ma: Bi­ru­tė Ka­lė­die­nė (leng­vo­ji at­le­ti­ka).

■■Miunchenas:

kio at­sto­vau­ja­ma SSRS ran­ki­nio ko­man­da dvi­ko­vą dėl auk­so po dvie­jų pra­tę­si­mų 22:23 pra­lai­mė­ jo VDR ran­ki­nin­kams, nors, li­kus žais­ti 2 se­kun­des, ga­lė­jo dar kar­tą iš­ly­gin­ti re­zul­ta­tą, bet bal­ta­ru­sio Alek­sand­ro Kar­ža­ke­v i­čiaus me­ti­ mas tiks­lo ne­pa­sie­kė.

Tai, kad pa­my­nu­sie­ji gar­bin­gos spor­ti­nės ko­vos prin­ci­pus anks­čiau

1980 m. Mask­va: Ser­ge­jus Jo­vai­ ša (krep­ši­nis), Jo­nas Nar­mon­tas ir Jo­nas Pins­kus (irk­la­vi­mas).

1992 m. Bar­se­lo­na: Gin­ta­ras Ei­ ni­kis, Ro­ma­nas Braz­daus­kis, Val­de­ ma­ras Cho­mi­čius, Da­rius Di­ma­vi­čius, Ser­ge­jus Jo­vai­ša, Gin­ta­ras Kra­pi­kas, Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, Al­v y­das Pazd­ raz­dis, Arū­nas Vi­soc­kas, Ar­tū­ras Kar­ni­šo­vas, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, Ar­v y­ das Sa­bo­nis (krep­ši­nis).

1996 m. At­lan­ta: Gin­ta­ras Ei­ni­kis, Sau­lius Štom­ber­gas, Eu­re­li­jus Žu­ kaus­kas, Ar­tū­ras Kar­ni­šo­vas, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, Ar­v y­das Sa­bo­nis, Min­ dau­gas Žu­kaus­kas, Ry­tis Vaiš­vi­la, Da­rius Luk­mi­nas, To­mas Pa­čė­sas,

2000 m. Sid­nė­jus: Gin­ta­ras Ei­ni­ kis, Dai­nius Ado­mai­tis, And­rius Gied­ rai­tis, Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, Kęs­tu­tis Mar­čiu­lio­nis, To­mas Ma­siu­lis, Da­rius Mas­ko­liū­nas, Da­rius Son­gai­la, Min­ dau­gas Ti­mins­kas, Ra­mū­nas Šiš­ kaus­kas, Sau­lius Štom­ber­gas, Eu­ re­li­jus Žu­kaus­kas (krep­ši­nis), Bi­ru­tė Ša­kic­kie­nė ir Kris­ti­na Pop­lavs­ka­ja (irk­la­vi­mas), Dia­na Ži­liū­tė (dvi­ra­čių spor­tas, plen­tas).

2008 m. Pe­ki­nas: Vir­gi­li­jus Alek­ na (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Min­dau­gas Miz­gai­tis (grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės), And­re­jus Zad­nep­rovs­kis (šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė).

16

olimpiada 2012

Arenos drieksis per vi 80

tūkst. žiūrovų telpa Olimpiniame stadione.

Olim­pi­nis sta­dio­nas Vie­ta: Olim­pi­nio par­ko pie­ti­nė da­lis.

Spor­to ša­ka: leng­vo­ji at­le­ti­ka.

Tel­pa: 80 tūkst. žiū­ro­vų.

Krep­ši­nio are­na Vie­ta: Olim­pi­nio par­ko šiau­rė.

Spor­to ša­kos: krep­ši­nis, ran­ki­nis.

Tel­pa: 12 tūkst. žiū­ro­vų.

„Ri­ver­bank“ are­na Vie­ta: Olim­pi­nis par­kas.

Spor­to ša­ka: žo­lės rie­du­lys.

Tel­pa: 15 tūkst. žiū­ro­vų.

„aquatics“ cent­ras Vie­ta: Olim­pi­nis par­kas.

Spor­to ša­kos: šuo­liai į van­de­nį, plau­ki­mas, sinch­ro­ni­nis plau­ki­mas, van­dens­v y­dis, šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė.

Tel­pa: 17,5 tūkst., per van­dens­v y­ džio var­žy­bas – 5 tūkst. žiū­ro­vų.

Vandensvydžio arena O2 are­na Vie­ta: Ry­tų Lon­do­nas, prie mo­der­ nio­jo Lon­do­no vers­lo cent­ro – „Ca­na­ ryW­harf“.

Spor­to ša­kos: me­ni­nė ir spor­ti­nė gim­nas­ti­ka, krep­ši­nis.

Tel­pa: 20 tūkst. žiū­ro­vų.

Ve­lod­ro­mas Vie­ta: Olim­pi­nio par­ko šiau­rės va­ karai.

Spor­to ša­kos: dvi­ra­čių tre­kas, BMX. Tel­pa: 6 tūkst. žiū­ro­vų.

Vie­ta: Olim­pi­nis par­kas.

Spor­to ša­ka: van­dens­v y­dis.

Tel­pa: 5 tūkst. žiū­ro­vų.

„Wemb­ley“ are­na Vie­ta: Šiau­rės va­ka­rų Lon­do­nas.

Spor­to ša­kos: bad­min­to­nas, ritmi­ nė gim­nas­ti­ka.

Tel­pa: 6 tūkst. žiū­ro­vų.

Ka­ra­liš­ka­sis kri­ke­to aikš­ty­nas Vie­ta: Šiau­rės va­ka­rų Lon­do­nas, ne­to­li Re­gen­to par­ko.

Spor­to ša­ka: šau­dy­mas iš lan­ko.

Tel­pa: 6,5 tūkst. žiū­ro­vų.

„Earls­Court“ are­na Vie­ta: Va­ka­rų Lon­do­nas, ne­to­li Is­to­ ri­jos ir moks­lo mu­zie­jaus.

Spor­to ša­ka: tink­li­nis.

Tel­pa: 15 tūkst. žiū­ro­vų

„Hor­se­Guards Pa­ra­de“ pa­plū­di­mys Vie­ta: Lon­do­no cent­ras, ša­lia gar­ sio­sios Dau­nin­go gat­vės ir Ba­kin­ga­mo rū­mų.

Spor­to ša­ka: pa­plū­di­mio tink­li­nis.

Tel­pa: 15 tūkst. žiū­ro­vų.

Ang­li­jos te­ni­so klu­bas Vie­ta: Vimbl­do­nas.

Spor­to ša­ka: lau­ko te­ni­sas.

Tel­pa: 30 tūkst. žiū­ro­vų.

Vei­mu­to įlan­ka ir Port­lan­do uos­tas Vie­ta: Dor­se­to gra­f ys­tė, pie­ti­nė Ang­li­jos pa­kran­tė.

Spor­to ša­ka: bu­ria­vi­mas.

Tel­pa: sė­di­mų vie­tų nė­ra.

Ka­ra­liš­ko­sios ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nės Vie­ta: Piet­r y­čių Lon­do­nas.

Spor­to ša­kos: šau­dy­mas, šau­dy­ mas iš lan­ko.

Tel­pa: 7,5 tūkst. žiū­ro­vų.

„Lee Val­ley W­hi­te­Wa­ter Cent­re“ Vie­ta: 30 km į šiau­rę nuo Olim­pi­nio par­ko.

Spor­to ša­ka: bai­da­rės ir ka­no­jos.

Tel­pa: iki 12 tūkst. žiū­ro­vų.

Haid Par­kas Vie­ta: Va­ka­rų Lon­do­nas.

Spor­to ša­kos: triat­lo­nas, marato­ nas, 10 km at­vi­ra­sis plau­ki­mas.

Tel­pa: 3 tūkst. žiū­ro­vų.

Ran­ki­nio are­na Vie­ta: Olim­pi­nio par­ko va­ka­ri­nė da­lis.

Spor­to ša­kos: ran­ki­nis, šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė.

Tel­pa: 7 tūkst. žiū­ro­vų.

„Had­leigh ­Farm“ Vie­ta: Ry­tų Lon­do­nas, Esek­sas.

Spor­to ša­ka: kal­nų dvi­ra­čiai.

Tel­pa: 3 tūkst. žiū­ro­vų.

Grin­vi­čo par­kas Vie­ta: Piet­r y­čių Lon­do­nas, pie­ti­nis Tem­zės kran­tas.

Spor­to ša­kos: jo­ji­mas, šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė.

Tel­pa: 23 tūkst. žiū­ro­vų.

„Ex­CeL“ are­na Vie­ta: ša­lia Lon­do­no mies­to oro uos­to, ry­ti­nė­je mies­to da­ly­je.

Spor­to ša­kos: bok­sas, fech­ta­vi­ma­ sis, dziu­do, sta­lo te­ni­sas, taek­von­do, sun­kio­ji at­le­ti­ka, im­ty­nės.

Tel­pa: 6–10 tūkst. žiū­ro­vų.

„Eton Dor­ney“ irk­la­vi­mo ba­zė Vie­ta: prie Vin­dzo­ro pi­lies, 25 my­lios į va­ka­rus nuo Lon­do­no.

Var­žy­bos: irk­la­vi­mas, kanojos.

Tel­pa: iki 30 tūkst. žiū­ro­vų.

olimpiada 2012

visą didžiąją britaniją „wembley“ arena Badmintonas, ritminė gimnastika

karališkasis „excel“ arena Boksas, fechtavimas, kriketo dziudo, stalo tenisas, aikštynas taekvondo, sunkioji Šaudymas atletika, imtynės iš lanko

„wembley“ stadionas Futbolas

„hampden park“ „St.james park“ stadionas stadionas Futbolas Futbolas „Lee valley white water center“ Kanojų slalomas

olimpinis parkas

haid parkas Triatlonas, maratonas, plaukimas „Earls court“ arena Tinklinis

O2 arena Meninė ir sportinė gimnastika, krepšinis

„old trafford“ stadionas Futbolas „hadleigh farm“ Kalnų dviračiai

vimbldonas Lauko tenisas Hampton Court palace Dviračių plentas Molas Maratonas, sportinis ėjimas, dviračių plentas

„Horse guards“ parade Paplūdimio tinklinis

karališkosios artilerijos kareivinės Šaudymas, šaudymas iš lanko Grinvičo parkas Jojimas, šiuolaikinė penkiakovė

Koventri miesto stadionas Futbolas londonas

„Milenium“ stadionas Futbolas

veimuto įlanka „eton ir portlando dorney“ uostas Irklavimas, Buriavimas kanojos

krepšinio arena Krepšinis, rankinis

„aquatics“ centras Nardymas, plaukimas, sinchroninis plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė

BMX trasa BMX dviračiai velodromas Dviračių trekas „eton manor“ paraolimpinė arena

Vandensvydžio arena Vandensvydis

olimpinis kaimelis

Li upė

„riverbank“ arena Žolės riedulys Apšilimo aikštė Tarptautinio transliuotojo centras

Spaudos centras

Rankinio arena Rankinis, šiuolaikinė penkiakovė

olimpinis stadionas Lengvoji atletika

Apšilimo aikštė

17

18

olimpiada 2012

Šeš­to­ji olim­pia­da iš ei­lės. Dar ne­ bu­vo nė kar­to, kad mū­sų ša­lies krep­ši­ nin­kai ne­da­ly­vau­tų olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se. Lon­do­nas taip pat ne­bus išim­tis.

Mū­šis dėl ket­v

Ma­rius Bag­do­nas Sėk­min­gai olim­pi­nę at­ran­ką Ve­ ne­sue­los sos­ti­nė­je Ka­ra­ka­se įvei­ ku­sių Kęs­tu­čio Kem­zū­ros auk­lė­ ti­nių Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­ nė­je lau­kia rim­tas iš­šū­kis, ta­čiau prie per­ga­lių pri­pra­tin­ta tau­ta ti­ ki­si, kad mū­siš­kiams pa­v yks ket­ vir­tą kar­tą už­kop­ti ant pri­zi­nin­ kų pa­ky­los.

Per pen­kis pa­si­ro­dy­mus olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se mū­siš­kiams me­ da­lius pa­v y­ko iš­ko­vo­ti tris sy­kius.

1992 m. Bar­se­lo­no­je, 1996 m. At­ lan­to­je ir 200o m. Sid­nė­ju­je Lie­tu­ vos tris­pal­vė pui­kiai de­rė­jo bron­ zi­nių me­da­lių fo­ne ir tik 2004-ai­ siais Atė­nuo­se bei prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne mū­siš­kiams kiek ne­pa­si­se­kė – pra­lai­mė­ta ma­ža­ja­ me fi­na­le.

Tai­gi, že­miau nei ket­v ir­tąja vie­ ta Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė dar nie­ka­da ne­bu­vo nu­kri­tu­si. 1992 ir 1996 m. ant tre­čio­jo pri­zi­nin­kų pa­ky­los laip­te­lio rink­ti­nę at­ve­dęs, o da­bar jau ša­lies krep­ši­nio fe­de­ ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­to pa­rei­gas ei­nan­tis Ar­v y­das Sa­bo­nis – tie­sus

■■Kelias:

naujoji Lietuvos krepšininkų karta žengia A.Sabonio ir jo bendražygių pramintais takais.

ir la­ko­niš­kas. „No­rė­tu­me, kad šios gra­žios tra­di­ci­jos bū­tų pra­tęs­tos ir Lon­do­ne“, – kal­bė­jo krep­ši­nio le­ gen­da.

Mū­sų rink­ti­nė ko­vas Lon­do­ne pra­dės A gru­pė­je, kur jos var­žo­ vės bus Jung­ti­nių Vals­ti­jų, Ar­gen­ ti­nos, Pran­cū­zi­jos, Tu­ni­so ir Ni­ge­ ri­jos rink­ti­nės.

No­rė­tu­me, kad šios gra­žios tra­di­ ci­jos bū­tų pra­tęs­ tos ir Lon­do­ne.

Nuo 2009-ųjų prie Lie­tu­ vos rink­ti­nės vai­ro sto­v in­čiam K.Kem­zū­rai ko­vos Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je bus kol kas svar­biau­sias kar­je­ros iš­šū­kis. Tre­ne­rio su­tar­ tis su LKF bai­gia­si šių me­tų spa­lio 1 d., to­dėl ga­li­ma teig­ti, kad nuo mū­sų ko­man­dos re­zul­ta­tų di­džią­

ja da­li­mi pri­k lau­sys ir šio spe­cia­ lis­to atei­tis. „Pag­rin­di­nės ko­vos dėl auk­ so fa­vo­ri­tės – Jung­ti­nių Vals­ti­ jų ir Is­pa­ni­jos rink­ti­nės. Su ame­ ri­kie­čiais žai­si­me vie­no­je gru­pė­je ir tai gal­būt nė­ra blo­gai. Ki­tos dvi ko­man­dos Ar­gen­ti­na ir Pran­cū­ zi­ja – taip pat la­bai aukš­to ka­lib­ ro. Ne­nuvertinu ir Tu­ni­so. Ši ko­ man­da lai­mė­jo Af­ri­kos čem­pio­ na­tą ir ga­vo tie­sio­gi­nį ke­lia­la­pį į olim­pia­dą. Bū­tent šis fak­tas pa­ sa­ko la­bai daug. Pas­ku­ti­nė gru­pės ko­man­da Ni­ge­ri­ja, su ku­ria tu­rė­ jo­me daug var­go ir ku­riai nu­si­lei­ do­me Ka­ra­ka­se. Ni­ge­ri­ja ta­po at­ ran­kos tur­ny­ro staig­me­na, ta­čiau ta jos sėk­mė ne­bu­vo at­si­tik­ti­nė – tai la­bai at­le­tiš­ka ko­man­da ir sa­vo jė­gą af­ri­kie­čiai įro­dė ne tik lai­mė­ da­mi prieš mus, bet ir prieš ki­tas ko­man­das“, – bū­si­mus sa­vo var­žo­ vus ver­ti­no rink­ti­nės stra­te­gas.

Tre­ne­rio tei­gi­mu, svar­biau­sia

išei­ti iš gru­pės ir kuo ge­riau pa­ si­reng­ti ket­v irt­fi­na­liui. Bū­tent šis tur­ny­ro eta­pas yra es­mi­nis. „Už­ duo­tis gru­pė­je – su­žais­ti kuo ge­ riau ir užim­ti kuo aukš­tes­nę vie­ tą. O to­liau ma­t y­si­me. Vi­suo­se to­ kiuo­se tur­ny­ruo­se ket­v irt­fi­na­lio bar­je­ras yra kri­ti­nis. Rei­kia ruoš­ tis ir kon­cent­ruo­tis bū­tent toms rung­t y­nėms. Lai­mė­ti ket­v irt­fi­na­ lio dvi­ko­vą yra svar­biau­sia“, – tei­ gė K.Kem­zū­ra.

Nea­ki­vaiz­džiai tre­ne­riui pri­ta­ ria ir Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­ dau­gas Bal­čiū­nas. „Gal­būt net ge­ riau bū­ti su stip­riau­sio­mis ko­man­ do­mis vie­no­je gru­pė­je, kad ne­su­ si­tik­tu­me su jo­mis ket­v irt­fi­na­ly­je. Šio tur­ny­ro nea­be­jo­ti­ni fa­vo­ri­tai yra ame­ri­kie­čiai, to­dėl ver­ti­nant bur­tus mums pa­ran­ku su jais pra­ dė­ti var­ž y­bas, o ne su­si­tik­ti le­mia­ mo­je tur­ny­ro sta­di­jo­je“, – yra įsi­ti­ ki­nęs vie­nas LKF va­do­v ų.

olimpiada 2012

19

t­vir­to­jo me­da­lio A gru­pė

B gru­pė

Perg. Pral. Vieta

Perg. Pral. Vieta

Ar­gen­ ti­na

Aust­ra­ li­ja

Pran­ cū­zi­ja

Bra­zi­ li­ja

Lie­tu­va

Ki­ni­ja

Ni­ge­ ri­ja

D.Bri­ta­ ni­ja

Tu­ni­sas

Ru­si­ja

JAV

Is­pa­ ni­ja Paaiškinimai: Perg. – pergalės, Pral. – pralaimėjimai.

Ket­virt­fi­na­liai B2 2012 08 08 16:00

Pusfinaliai

A3 2012 08 10 19:00 A1

Finalas

2012 08 08 18:15 B4

2012 08 12 17:00 A2 2012 08 08 22:00 B3 2012 08 10 23:00

dėl 3-ios vietos

B1 2012 08 09 00:15 A4

2012 08 12 13:00

20

olimpiada 2012

KREP­ŠI­NIS

Lie­tu­vos vy­rų krep Pir­mo­sios tarp­tau­ti­nės rung­ty­nės: 1925 m. su Lat­vi­ja (pra­lai­mė­ta 20:41), pa­sku­ti­nės tarp­tau­ti­nės rung­ty­nės: 2012 m. su Do­mi­ni­kos Res­pub­li­ka (lai­mė­tos 109:83).

Pir­ma­sis rink­ti­nės va­do­vas – Leo­nas Ra­kic­kas, da­bar­ti­nis vy­riau­sia­sis tre­ne­ris – Kęs­tu­tis Kem­zū­ra.

Tro­fė­jai: 1992 m., 1996 m. ir 2000 m. olim­pi­nių žai­ dy­nių bron­zos me­da­liai, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­to bron­zos me­da­liai, 1937 m., 1939 m., 2003 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tų auk­so me­da­liai, 1995 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­to si­dab­ro me­da­liai, 2007 m. Eu­ro­pos čem­pio­ na­to bron­zos me­da­liai.

■■Sėkmė:

kelialapį į Londono olimpines žaidynes Lietuvos krepšininkai iškovojo atrankos turnyre Venesueloje.

Ša­rū­nas Pau­lius Ja­si­ke­vi­čius 193 Jan­kū­nas Spor­tuo­ja nuo 1982 m.

Po­zi­ci­ja – gynėjas/įžaidėjas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Fe­lik­sas Mit­ke­vi­čius.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 1997 m.

Kar­je­ra: 1994 m. Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­nas, 1996 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­nas, 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pi­nės žai­dy­nės – 3-io­ji vie­ta, 2003 m. Eu­ro­pos čem­pio­nas, 2003 m. Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas, 2004 m.

Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas, 2005 m. Eu­ro­ly­gos čem­pio­ nas, 2007 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Me­ri­lan­do uni­ver­si­te­tą (JAV).

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, duk­ra Ai­la, sū­nus Ša­rū­nas.

cm ūgis.

92 kg svoris.

Gi­mė: 1976 m. ko­vo 5 d.

Kau­ne.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: mu­zi­ka, gol­fas, poil­sis su šei­ma.

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Po­zi­ci­ja – puo­lė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Ro­mual­das Bru­nec­kas.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2004 m.

Kar­je­ra: 2003 m. pa­sau­lio jau­nių vi­ce­čem­pio­nas, 2004 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2004 m. LKL čem­pio­nas, 2005 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas, 2005 m. BBL ir LKL čem­pio­nas, 2007 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. LKL čem­pio­nas, 2008 m. BBL ir LKL čem­pio­nas, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. BBL čem­pio­nas, 2011 m. BBL ir LKL čem­pio­nas, 2012 m.

BBL ir LKL čem­pio­nas.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Šei­mi­nė aukš­ta­sis, bai­gęs pa­dė­tis: Vy­tau­to Di­džio­jo ve­dęs, sū­nūs Ma­tas uni­ver­si­te­tą. ir Ado­mas.

205 107 cm ūgis.

kg svoris.

Gi­mė: 1984 m. ba­lan­džio 29 d.

Kau­ne.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: poil­sis su šei­ma, žve­jy­ba, fut­bo­las.

olimpiada 2012

21

ep­ši­nio rink­ti­nė

An­ta­nas Ka­va­liaus­kas208

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Po­zi­ci­ja – vi­du­rio puo­lė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Gin­ta­ras Ra­zu­tis.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2012 m.

Kar­je­ra: 2005 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas, 2007 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­dos čem­pio­nas, 2012 m. Lat­vi­jos čem­pio­nas.

cm ūgis.

114

kg svoris.

Gi­mė: 1984 m. rug­sė­jo 19 d. Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Tek­sa­so uni­ver­si­te­tą (JAV).

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, duk­ra Alai­na.

Ri­man­tas To­mas De­li­nin­kai­tis 190 Kau­kė­nas Spor­tuo­ja nuo 1993 m.

Po­zi­ci­ja – ata­kuo­jan­tis gy­nė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Po­vi­las Je­fi­šo­vas.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2005 m.

Kar­je­ra: 2005 m. ULEB tau­rės lai­mė­to­jas, 2005 m. BBL ir LKL vi­ce­čem­pio­nas, 2006 m. BBL ir LKL čem­pio­nas, 2007 m. LKL vi­ce­čem­pio­nas, 2007 m.

BBL čem­pio­nas, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. LKL ir BBL čem­pio­nas, 2012 m.

BBL ir LKL čem­pio­nas.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, duk­ra Ari­ja­na.

cm ūgis.

80 kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1982 m.

Po­zi­ci­ja – ata­kuo­jan­tis gy­nė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Gin­tau­tas Re­gi­na.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2000 m.

Kar­je­ra: 2002 m. LKL ir NEBL čem­pio­nas, 2007 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2007, 2009, 2011 ir 2012 m. Ita­li­jos čem­pio­nas.

Gi­mė: 1982 m. bir­že­lio 11 d.

Klai­pė­do­je.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: žve­jy­ba.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: mu­zi­ka.

192 95 cm ūgis.

kg svoris.

Gi­mė: 1977 m. ba­lan­džio 11 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Se­ton Hal­lo uni­ver­si­te­tą (JAV).

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, duk­ros Tia, Va­nes­sa, Em­ma.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: mu­zi­ka, kom­piu­te­riai, poil­sis su šei­ma.

22

olimpiada 2012

Li­nas Klei­za

Man­tas 203 Kal­nie­tis cm ūgis.

Spor­tuo­ja nuo 1993 m.

Po­zi­ci­ja – puo­lė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Ra­mū­nas Bu­tau­tas.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2004 m.

Kar­je­ra: 2003 m. pa­sau­lio jau­nių vi­ce­čem­pio­nas, 2004 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Mi­sū­rio uni­ver­si­te­to (JAV) stu­den­tas.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Dei­vi­das Dul­kys Spor­tuo­ja nuo 1996 m.

Po­zi­ci­ja – ata­kuo­jan­tis gy­nė­jas.

Pir­mie­ji tre­ne­riai – Alius Rau­lu­še­vi­čius, Kęs­tu­tis Šer­nius.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2012 m.

Kar­je­ra: 2012 m. NCAA ACC kon­fe­ren­ci­jos čem­pio­nas.

108 kg svoris.

Gi­mė: 1985 m. sau­sio 3 d. Kau­ne.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: poil­sis su drau­gais, fut­bo­las, mu­zi­ka.

Kar­je­ra: 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo vi­ce­čem­pio­nas, 2007 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­dos čem­pio­nas, 2007 m. LKL čem­pio­nas, 2008 m. BBL ir LKL čem­ pio­nas, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. BBL čem­pio­nas, 2011 m. LKL ir BBL čem­ pio­nas, 2012 m. BBL ir LKL čem­pio­nas.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, duk­ra Gre­tė.

Mar­ty­nas 198 Po­cius cm ūgis.

87

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Po­zi­ci­ja – ata­kuo­jan­tis gy­nė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Džiu­gas Nu­tau­tas.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2008 m.

Kar­je­ra: 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ ji vie­ta, 2010 m. BBL čem­pio­nas, 2011 m. BBL ir LKL čem­pio­nas, 2012 m. Is­pa­ni­jos vi­ce­čem­pio­nas.

Gi­mė: 1988 m. ko­vo 21 d. Ši­lu­tė­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ke­lio­nės, mu­zi­ka.

cm ūgis.

Spor­tuo­ja nuo 1993 m.

Po­zi­ci­ja – gynėjas/įžaidėjas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Ro­lan­das Rad­vi­la.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2006 m.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą.

195 92 kg svoris.

Gi­mė: 1986 m. rug­sė­jo 6 d.

Kau­ne.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: kom­piu­te­riai.

196 89 cm ūgis.

kg svoris.

Gi­mė: 1986 m. ba­lan­džio 28 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Dju­ko uni­ver­si­te­tą (JAV).

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, ki­no fil­mai, F-1.

olimpiada 2012

Jo­nas Ma­čiu­lis Spor­tuo­ja nuo 1993 m.

Po­zi­ci­ja – puo­lė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Ro­mual­das Pet­ro­nis.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2006 m.

Karjera: 2003 m. pa­sau­lio jau­nių vi­ce­čem­pio­nas, 2004 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas, 2007 m. Eu­ro­ pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio stu­ den­tų uni­ver­sia­dos čem­pio­nas, 2008 m. BBL ir LKL čem­pio­nas, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to stu­den­tas.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, duk­ra Ka­mi­lė.

23

Jo­nas 198 Va­lan­čiū­nas 213 cm ūgis.

98

kg svoris.

Gi­mė: 1985 m. va­sa­rio 10 d.

Kau­ne.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: kom­piu­te­riai.

cm ūgis.

Spor­tuo­ja nuo 2002 m.

Po­zi­ci­ja – vi­du­rio puo­lė­jas.

Pir­moji tre­ne­rė – Si­nil­ga Bar­ta­še­vi­čiū­tė.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2011 m.

111

Kar­je­ra: 2008 m. Eu­ro­pos jau­nu­čių čem­pio­nas, 2009 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo vi­ce­čem­pio­nas, 2010 m.

Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­nas, 2010 m. LKL čem­pio­ nas, 2011 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

kg svoris.

Gi­mė: 1992 m. ge­gu­žės 6 d.

Ute­no­je.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: žve­jy­ba, ak­ty­vus poil­sis gam­to­je, au­to­mo­bi­liai.

Pastaba: rinktinės dvyliktuko sudėtis galėjo keistis iki liepos 20 d., rezerve buvo Simas Jasaitis, Renaldas Seibutis.

Da­rius Son­gai­la Spor­tuo­ja nuo 1987 m.

Po­zi­ci­ja – puo­lė­jas.

Pir­ma­sis tre­ne­ris – Gin­tau­tas Ži­bū­da.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je de­biu­ta­vo 2000 m.

Kar­je­ra: 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pi­nės žai­dy­nės – 3-io­ji vie­ta, 2003 m. Eu­ro­pos čem­pio­nas, 2007 m. Eu­ ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Veik Fo­res­to uni­ver­si­te­tą (JAV).

rink­ti­nė olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se

206 113 cm ūgis.

kg svoris.

Gi­mė: 1978 m. va­sa­rio 14 d.

Ma­ri­jam­po­lė­je.

Šei­mi­nė Lais­va­lai­kio pa­dė­tis: po­mė­giai: iš­si­sky­ręs, žve­jy­ba, me­džiok­lė, duk­ra Mei­lė. šau­dy­mas iš lan­ko.

1992 m. Bar­se­lo­na – 3-io­ji vie­ ta: Ar­v y­das Sa­bo­nis, Ša­rū­nas Mar­ čiu­lio­nis, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, Ser­ge­jus Jo­vai­ša, Ar­tū­ras Kar­ni­šo­vas, Gin­ta­ras Ei­ni­kis, Arū­nas Vi­soc­kas, Da­rius Di­ma­vi­čius, Ro­ma­nas Braz­daus­kis, Gin­ta­ras Kra­pi­kas, Al­v y­das Pazd­raz­dis, vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas.

1996 m. At­lan­ta – 3-io­ji vie­ta: Ar­ vy­das Sa­bo­nis, Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, Ar­tū­ras Kar­ni­šo­vas, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, Sau­lius Štom­ber­gas, Gin­ta­ras Ei­ni­kis, Da­rius Luk­mi­nas, Ry­tis Vaiš­vi­la, To­ mas Pa­čė­sas, Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas, And­rius Jur­kū­nas, Min­dau­gas Žu­ kaus­kas, vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas.

2000 m. Sid­nė­jus – 3-io­ji vie­ta: Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, Sau­lius Štom­ ber­gas, Min­dau­gas Ti­mins­kas, Gin­ ta­ras Ei­ni­kis, Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas, Da­rius Son­gai­la, Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas,

To­mas Ma­siu­lis, Dai­nius Ado­mai­tis, Da­rius Mas­ko­liū­nas, And­rius Gied­rai­ tis, Kęs­tu­tis Mar­ciu­lio­nis, vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas.

2004 m. Atė­nai – 4-oji vie­ta: Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, Ar­v y­das Ma­ ci­jaus­kas, Sau­lius Štom­ber­gas, Ra­ mū­nas Šiš­kaus­kas, Da­rius Son­gai­la, Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas, Kšyš­to­fas Lav­ ri­no­vi­čius, Dai­nius Ša­len­ga, Ro­ber­tas Jav­to­kas, Min­dau­gas Žu­kaus­kas, Do­ na­tas Sla­ni­na, Vi­das Gi­ne­vi­čius, vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka.

2008 m. Pe­ki­nas – 4-oji vie­ ta: Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas, Ri­man­tas Kau­kė­nas, Si­mas Ja­sai­tis, Kšyš­to­fas Lav­ri­no­ vi­čius, Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius, Li­nas Klei­za, Ro­ber­tas Jav­to­kas, Jo­nas Ma­čiu­lis, Min­dau­gas Lu­kaus­kis, Ma­ rius Pre­ke­vi­čius, Ma­ri­jo­nas Pet­ra­vi­ čius, vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ra­mū­nas Bu­tau­tas.

24 olimpiada 2012

LENGVOJI ATLETIKA

199 135 cm ūgis.

kg svoris.

Virgilijus Alekna

Sportuoja nuo 1987 m.

Rungtis – disko metimas.

Geriausias rezultatas – 73,88 m.

Buvę treneriai – Algis Mykolaitis, Gintautas Simanynas, Rimantas Kalibatas, dabartinis treneris – Zigmantas Živatkauskas.

Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionas (69,30 m), 2001 m. pasaulio čempionatas – 2-oji vieta (69,40 m), 2002 m. Europos čempionatas – 2-oji vieta (66,62 m), 2003 m. pasaulio čempio­nas (69,69 m), 2003 m. „Grand Prix“ varžybų Monte Karle nugalėtojas (68,30 m.), 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių čempionas (69,89 m), 2005 m. pasaulio čempionas (70,17 m), 2006 m. Europos čempionas (68,67 m), 2007 m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta (65,24 m), 2008 m. PekiStartų tvarkaraštis – 56, 57 p.

sias Gerialutatas rezu

73,88

m

no olimpinės žaidynės – 3-ioji vieta (67,79 m), 2008 m.

Liudviko Daneko atminimo varžybų Čekijoje nugalėtojas (71,25 m), 2009 m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta (66,36 m), 2010 m. Europos čempionatas – 5-oji vieta (64,64 m), 2011 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieta (64,09 m), „Deimantinės lygos“ varžybos Ciuriche – 2-oji vieta (66,69 m), 2011 m. „Deimantinės lygos“ serijos varžybų nugalėtojas, 2012 m. tarptautinės varžybos Lilyje – 1-oji vieta (69,04 m).

Gi­mė: 1972 m. vasario 13 d.

Terpeikiuose, Kupiškio r.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: vedęs, sūnūs Martynas ir Mykolas, dukra Gabrielė.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: aktyvus poilsis su šeima gamtoje.

olimpiada 2012

Rasa Drazdauskaitė

Remalda Kergytė

174 61

173 56

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 1992 m.

Rungtis – maratonas.

Geriausias rezultatas – 2 val. 29 min. 47 sek.

Buvusi trenerė – Vida Povilaitienė, dabartinis treneris – Česlovas Kundrotas.

Karjera: 2001 m. Europos jaunimo čempionatas, 1500 m – 5-oji vieta (4 min. 13,33 sek.), 2002 m. Europos čempionatas, 1500 m – 25-oji vieta (4 min. 16,80 sek.), 2006 m. tarptautinės varžybos Vokietijoje, 1500 m – 8-oji vieta (4 min. 13,44 sek.), 2007 m. Europos taurės varžybos, 3000 m – 1-oji vieta (9 min. 25,74 sek.), 2007 m. Frankfurto maratonas – 10-oji vieta (2 val. 37 min. 18 sek.), 2008 m. Hamburgo maratonas – 6-oji vieta (2 val.

31 min. 59 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 37-oji vieta (2 val. 35 min. 09 sek.), 2009 m.

Belgrado maratonas – 2-oji vieta (2 val. 34 min. 59 sek.), 2009 m. Frankfurto maratonas – 5-oji vieta (2 val. 30 min. 29 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 15-oji vieta (2 val. 38 min. 55 sek.), 2010 m. Atėnų maratonas – 1-oji vieta (2 val. 31 min.

06 sek.), 2011 m. Turino maratonas – 2-oji vieta (2 val. 29 min. 47 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

25

Gi­mė: 1981 m. kovo 20 d. Šiauliuose.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Šiaulių universiteto edukologijos studijas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: netekėjusi.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: tinklinis, kino filmai, kelionės, būti gamtoje su draugais.

kg svoris.

Sportuoja nuo 2001 m.

Rungtis – maratonas.

Geriausias rezultatas – 2 val. 35 min. 20 sek.

Buvusi trenerė – Dalia Pranckuvienė, dabartinis treneris – Dainius Šaučikovas.

Karjera: 2008 m. Diuseldorfo maratonas – 8-oji vieta (2 val. 40 min. 55 sek.), 2008 m. „Morgenpost“ maratonas Drezdene – 1-oji vieta (2 val. 38 min. 48 sek.), 2009 m. pasaulio studentų universiada, pusė maratono – 13-oji vieta (1 val. 18 min.

37 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 52-oji vieta (2 val. 45 min. 28 sek.), 2010 m. Diuseldorfo maratonas – 8-oji vieta (2 val. 39 min. 10 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 34-oji vieta (2 val.

55 min. 12 sek.), 2011 m. Diuseldorfo maratonas – 7-oji vieta (2 val. 49 min. 22 sek.), 2012 m. Hanoverio maratonas – 8-oji vieta (2 val. 35 min. 20 sek).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1985 m. rugpjūčio 25 d.

Telšiuose.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Šiaulių universitetą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: netekėjusi.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: tenisas, plaukimas, knygos.

26

olimpiada 2012

LENGVOJI ATLETIKA

Diana Lobačevskė

Airinė Palšytė

175 61

186 62

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 2004 m.

Rungtis – šuoliai į aukštį.

Geriausias rezultatas – 1,96 m.

Trenerė – Tatjana Krasauskienė.

Sportuoja nuo 1994 m.

Rungtis – maratonas.

Geriausias rezultatas – 2 val. 28 min. 03 sek.

Buvęs treneris – Juozapas Garalevičius, pastaruoju metu treniruojasi savarankiškai.

Karjera: 2000 m. Lietuvos čempionatas, 10 000 m – 2-oji vieta (34 min. 29,19 sek.), 2008 m. Vilniaus maratonas – 1-oji vieta (2 val. 35 min. 41 sek.), 2008 m. Lesterio maratonas – 1-oji vieta (2 val. 43 min. 29 sek.), 2009 m. Londono maratonas – 15-oji vieta (2 val. 38 min. 26 sek.), 2009 m. Venecijos maratonas – 9-oji vieta (2 val. 35 min. 06 sek.), 2010 m. Vilniaus maratonas, pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 14 min. 10 sek.), 2010 m. Italijos maratonas Karpyje – 2-oji vieta (2 val. 28 min. 03 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 25-oji vieta (2 val. 36 min. 05 sek.), 2011 m.

Beiruto maratonas – 4-oji vieta (2 val. 34 min. 16 sek.), 2012 m. Druskininkų pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 16 min. 03 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Gi­mė: 1980 m. rugpjūčio 7 d.

Vilniuje.

Karjera: 2009 m. pasaulio jaunių čempionatas – 4-oji vieta (1,82 m), 2010 m. Europos čempionatas – 18-oji vieta (1,90 m), 2010 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (1,89 m), 2011 m. Europos jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (1,91 m), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 2-oji vieta (1,96 m).

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vilniaus edukologijos universiteto studentė.

sias Gerialutatas rezu

1,96

Šei­mi­nė pa­dė­tis: išsiskyrusi, dukra Daisy.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: knygos.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

m

Gi­mė: 1992 m. liepos 13 d.

Kaune.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vilniaus universiteto studentė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: netekėjusi.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: muzika, kelionės, knygos, kino filmai, parodos.

olimpiada 2012

Rytis Sakalauskas

Kristina Saltanovič

185 83

164 53

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 2003 m.

Rungtis – 100 m bėgimas.

Geriausias rezultatas – 10,14 sek.

Buvęs treneris – Vytautas Šmidtas, dabartiniai treneriai – Aleksas ir Jūratė Stanislovaičiai.

Karjera: 2006 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta (10,8 sek.), 2006 m. Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas – 4-oji vieta (10,38 sek.), 2008 m. pasaulio studentų universiada – 5-oji vieta (10,41 sek.), 2010 m. „Deimantinės lygos“ varžybos Briuselyje – 2-oji vieta (10,24 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 24-oji vieta (10,42 sek.), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 2-oji vieta (10,14 sek.), 2012 m. Baltijos šalių mačas – 1-oji vieta (10,15 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

27

Gi­mė: 1987 m. birželio 27 d.

Alytuje.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: nevedęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: knygos, kelionės, žvejyba, krepšinis, futbolas, tinklinis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 1987 m.

Rungtis – 20 km sportinis ėjimas.

Geriausias rezultatas – 1 val. 30 min. 44 sek.

Buvę treneriai – Vytautas Papas, Vytautas Barauskas, dabartiniai treneriai – Juzefas Romankovas, Luisas Diasas, Kastytis Pavilonis.

Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 16-oji vieta (1 val. 34 min. 24 sek.), 2001 m. tarptautinės varžybos Portugalijoje – 3-ioji vieta (1 val. 35 min.

34 sek.), 2002 m Europos čempionatas – 7-oji vieta (1 val. 30 min. 44 sek.), 2003 m. pasaulio čempionatas – 14-oji vieta (1 val. 32 min. 13 sek.), 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 19-oji vieta (1 val. 32 min. 22 sek.), 2005 m. pasaulio čempionatas – 12-oji vieta (1 val. 31 min. 23 sek.), 2006 m. „Grand Prix" varžybos Portugalijoje – 5-oji vieta (1 val. 31 min. 17 sek.), 2008 m. pasaulio taurės varžybos Čeboksaruose – 17oji vieta (1 val. 31 min. 21 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 19-oji vieta (1 val. 31 min. 05 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta (1 val. 31 min. 23 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 7-oji vieta (1 val. 31 min. 40 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta (1 val. 31 min. 40 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1975 m. vasario 20 d.

Vilniuje.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Lietuvos edukologijos universiteto magistrantūrą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ištekėjusi, dukra Erika.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: knygos, kulinarija.

28

olimpiada 2012

LENGVOJI ATLETIKA

Zinaida Sendriūtė

Austra Skujytė

188 94

188 82

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 1994 m.

Rungtis – maratonas.

Geriausias rezultatas – 2 val. 28 min. 03 sek.

Buvęs treneris – Juozapas Garalevičius, pastaruoju metu treniruojasi savarankiškai.

Karjera: 2000 m. Lietuvos čempionatas, 10 000 m – 2-oji vieta (34 min. 29,19 sek.), 2008 m. Vilniaus maratonas – 1-oji vieta (2 val. 35 min. 41 sek.), 2008 m. Lesterio maratonas – 1-oji vieta (2 val. 43 min. 29 sek.), 2009 m. Londono maratonas – 15-oji vieta (2 val. 38 min. 26 sek.), 2009 m. Venecijos maratonas – 9-oji vieta (2 val. 35 min. 06 sek.), 2010 m. Vilniaus maratonas, pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 14 min. 10 sek.), 2010 m. Italijos maratonas Karpyje – 2-oji vieta (2 val. 28 min. 03 sek.), 2011 m. pasaulio čempionatas – 25-oji vieta (2 val. 36 min. 05 sek.), 2011 m.

Beiruto maratonas – 4-oji vieta (2 val. 34 min. 16 sek.), 2012 m. Druskininkų pusės maratono varžybos – 1-oji vieta (1 val. 16 min. 03 sek.).

Sportuoja nuo 1995 m.

Rungtis – septynkovė.

Geriausias rezultatas – 6493 taškai.

Buvęs treneris – Vytautas Klemka, dabartiniai treneriai – Aleksas Stanislovaitis, Rimantas Plungė, Indrė Jakubaitytė.

Gi­mė: 1984 m. gruodžio 20 d.

Klaišiuose, Skuodo r.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: netekėjusi.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: knygos.

Karjera: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – Gi­mė: 12-oji vieta (6034 tšk.), 2001 m. pasaulio čempiona1979 m. tas – 6-oji vieta (6112 tšk.), 2002 m. Europos čemrugpjūčio 12 d. pionatas – 4-oji vieta (6275 tšk.), 2003 m. pasaulio Biržuose. čempionatas – 10-oji vieta (6077 tšk.), 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 2-oji vieta (6485 tšk.), 2005 Iš­si­la­vi­ni­mas: m. pasaulio čempionatas – 4-oji vieta (6360 tšk.), aukštasis, 2005 m. tarptautinės dešimtkovės varžybos JAV baigė – 1-oji vieta (8366 tšk., pasaulio rekordas), 2006 m.

Oklahomos tarptautinės dešimtkovės varžybos JAV – 1-oji vieta valstijos (JAV) (8091 tšk.), 2007 m. pasaulio čempionatas – 6-oji vieuniversiteto ta (6380 tšk.), 2008 m. pasaulio uždarų patalpų čemmagistranpionatas, penkiakovė – 5-oji vieta (4655 tšk.), 2008 tūrą. m. „Hypo Meeting“ varžybos Austrijoje – 10-oji vieta (6235 tšk.), 2009 m. pasaulio čempionatas, rutulio Šei­mi­nė stūmimas – 17-oji vieta (17,86 m), 2010 m. Europos pa­dė­tis: čempionatas, rutulio stūmimas – 12-oji vieta (17,72 netekėjusi. m), 2011 m. pasaulio čempionatas – 8-oji vieta (6297 tšk.), 2012 m. pasaulio uždarų patalpų čempionatas, Lais­va­lai­kio penkiakovė – 3-ioji vieta (4802 tšk.), 2012 m. „Hypo po­mė­giai: Meeting“ varžybos Austrijoje – 4-oji vieta (6493 tšk.). knygos, kino filmai, Startų tvarkaraštis – 56, 57 p. rankdarbiai.

olimpiada 2012

Tadas Šuškevičius

Brigita VirbalytėDimšienė

176 65

164 50

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 1995 m.

Rungtis – 50 km sportinis ėjimas.

Geriausias rezultatas – 3 val. 52 min. 31 sek.

Treneriai – Juzefas Romanovas, Kastytis Pavilonis.

Karjera: 2006 m. pasaulio taurės varžybos Italijoje, 20 km – 20-oji vieta (1 val. 28 min. 05 sek.), 2006 m. Lietuvos čempionatas, 20 km – 1-oji vieta (1 val. 26 min. 48 sek.), 2006 m. Ukrainos čempionatas – 5-oji vieta (4 val. 05 min. 17 sek.), 2007 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje, 20 km – 6-oji vieta (1 val. 26 min. 26 sek.), 2007 m. Lietuvos ir Švedijos čempionatai Stokholme – 1-oji vieta (3 val. 57 min. 48 sek.), 2008 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje – 4-oji vieta (3 val. 54 min. 37 sek.), 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 32-oji vieta (4 val. 02 min. 45 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 17-oji vieta (3 val. 54 min. 29 sek.), 2010 m.

Europos čempionatas – 9-oji vieta (3 val. 52 min.

31 sek.), 2011 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta (4 val. 00 min. 54 sek.), 2012 m. pasaulio taurės varžybos Saranske – 43-ioji vieta (4 val. 06 min.

29 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

29

kg svoris.

Sportuoja nuo 1998 m.

Rungtis – 20 km sportinis ėjimas.

Geriausias rezultatas – 1 val. 31 min. 08 sek.

Buvęs treneris – Vaidas Gumauskas, dabartiniai treneriai – Kastytis Pavilonis, Juzefas Romankovas.

Gi­mė: 1985 m. gegužės 22 d.

Vilniuje.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, baigė Lietuvos edukologijos universitetą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: nevedęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: muzika, kinas.

Karjera: 2008 m. pasaulio taurės varžybos Čeboksaruose – 32-oji vieta (1 val. 35 min. 10 sek.), 2009 m. pasaulio čempionatas – 24-oji vieta (1 val. 36 min. 28 sek.), 2010 m. Europos čempionatas – 24-oji vieta (1 val. 36 min. 28 sek.), 2010 m.

Europos taurės varžybos Lugane – 3-ioji vieta (1 val. 32 min. 08 sek.), 2011 m. tarptautinės varžybos Lugane – 9-oji vieta (1 val. 33 min. 24 sek.), 2012 m. tarptautinės varžybos Lugane – 6-oji vieta (1 val. 31 min. 08 sek.).

usiass Gerialt ata rezu

1 31 08 val.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

min.

sek.

Gi­mė: 1985 m. vasario 1 d.

Alytuje.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ištekėjusi.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: knygos, kinas.

30

olimpiada 2012

LENGVOJI ATLETIKA

Ind­rė Ja­ku­bai­ty­tė

Marius Žiūkas

176 73

185 69

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1991 m.

Rung­tis – ie­ties me­ti­mas.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 63,65 m.

Bu­vęs tre­ne­ris – Me­dar­das Ur­mu­le­vi­čius, da­bar­ti­nė tre­ne­rė – Te­re­sė Nek­ro­šai­tė.

Kar­je­ra: 2001 m. tarp­tau­ti­nės var­žy­bos Vents­pi­ ly­je – 2-oji vie­ta (54,12 m), 2002 m. Lie­tu­vos čem­ pio­nė (52,50 m), 2003 m. tarp­tau­ti­nių Ry­gos tau­rės var­žy­bų nu­ga­lė­to­ja (56,73 m), 2004 m. at­vi­ra­sis Slo­va­ki­jos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta (59,26 m), 2005 m. Gus­ta­vo Su­les at­mi­ni­mo var­žy­bos – 1-oji vie­ta (60,59 m), 2005 m. Pri­mo Ne­bio­lo at­mi­ni­mo var­žy­bos – 3-io­ji vie­ta (58,25 m), 2006 m. Pri­mo Ne­bio­lo at­mi­ni­mo var­žy­bos – 5-oji vie­ta (56,78), 2006 m. tarp­tau­ti­nės var­žy­bos Pran­cū­zi­jo­je – 1-oji vie­ta (57,53 m), 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 25-oji vie­ta (56,16 m), 2007 m. Lie­tu­vos čem­pio­ na­tas – 1-oji vie­ta (60,46 m), 2008 m. „Per­mit Mee­ ting“ var­žy­bos Kau­ne – 3-io­ji vie­ta (59,59 m), 2009 m. Lat­vi­jos tau­rės var­žy­bos – 1-oji vie­ta (59,31 m), 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 24-oji vie­ta (55,86 m), 2010 m. Ja­nus­zo Ku­so­cins­kio at­mi­ni­mo var­žy­ bos – 1-oji vie­ta (56,22 m), 2011 m. pa­sau­lio čem­ pio­na­tas – 22-oji vie­ta (56,92 m), 2011 m. Eu­ro­pos ko­man­dų čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta (58,86 m).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Sportuoja nuo 1997 m.

Rungtis – 20 km sportinis ėjimas.

Geriausias rezultatas – 1 val. 22 min. 25 sek.

Treneriai – Gražina Goštautaitė, Kastytis Pavilonis.

Gi­mė: 1976 m. sau­sio 24 d.

Ra­sei­niuo­se.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos ma­gist­rė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: netekėjusi.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: kny­gos, ki­no fil­mai, ke­lio­ nės, ak­ty­vus poil­sis gam­to­je.

Karjera: 2006 m. tarptautinės varžybos Čekijoje – 16-oji vieta (1 val. 28 min. 43 sek.), 2007 m.

Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas – 9-oji vieta (1 val. 28 min. 35 sek.), 2008 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje – 3-ioji vieta (1 val. 23 min.

55 sek.), 2009 m. tarptautinės varžybos Alytuje – 5-oji vieta (1 val. 26 min. 17 sek.), 2011 m. tarptautinės varžybos Naumburge – 4-oji vieta (1 val. 22 min. 31 sek.), 2012 m. tarptautinės varžybos Lugane – 17-oji vieta (1 val. 22 min. 25 sek.).

usiass Gerialt ata rezu

1 22 25 val.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

min.

sek.

Gi­mė: 1985 m. birželio 29 d.

Birštone.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, Vilniaus universiteto ekonomikos magistras. Šei­mi­nė pa­dė­tis: nevedęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: skaitymas.

olimpiada 2012

Da­rius Draud­vi­la

Li­na Grin­či­kai­tė

187 90

167 63

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Gi­mė: 1983 m. ko­vo 29 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Kan­za­so vals­ti­jos (JAV) uni­ver­si­te­tą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2001 m.

Rung­tis – 100 m bė­gi­mas.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 11,31 sek.

Tre­ne­ris – Ed­mun­das Nor­vi­las.

Spor­tuo­ja nuo 1993 m.

Rung­tis – de­šimt­ko­vė.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 8 032 taš­kai.

Bu­vęs tre­ne­ris – Alf­re­das Star­ke­vi­čius, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Pat­ric­kas C.Wil­so­nas, Val­das Pet­ke­vi­čius.

Kar­je­ra: 2000 m. Bal­ti­jos ša­lių dau­gia­ko­vi­nin­kų ma­čas Lat­vi­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. JAV uni­ver­ si­te­tų var­ž y­bos Sak­ra­men­te – 2-oji vie­ta (7 722 tšk.), 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 6-oji vie­ta (8 032 tšk.), 2011 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos Če­ki­jo­je – 9-oji vie­ta (7 734 tšk.).

31

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: žve­jy­ba, gol­fas.

Kar­je­ra: 2003 m Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nis fes­ti­va­lis – 1-oji vie­ta (11,95 sek.), 2004 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta (11,71 sek.), 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta (11,69 sek.), 2006 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­ tas – 6-oji vie­ta (11,49 sek.), 2007 m. Eu­ro­pos tau­ rės var­ž y­bos Da­ni­jo­je, 200 m – 2-oji vie­ta (23,57 sek.), 2008 m. Pri­mo Ne­bio­lo at­mi­ni­mo var­ž y­bos – 3-io­ji vie­ta (11,36 sek.), 2008 m. „Per­mit Mee­ting“ var­ž y­bos Kau­ne – 1-oji vie­ta (11,37 sek.), 2008 m.

Eu­ro­pos tau­rės var­ž y­bos Por­tu­ga­li­jo­je – 3-io­ji vie­ta (11,45 sek.), 200 m – 1-oji vie­ta (23,33 sek.), 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 14-oji vie­ta (11,50 sek.), 2009 m. Eu­ro­pos iki 23 m. čem­pio­ na­tas – 1-oji vie­ta (11,37 sek.), 2009 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da – 1-oji vie­ta (11,31 sek.), 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 32-oji vie­ta (11,35 sek.), 2011 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da – 3-io­ji vie­ ta (11,44 sek.), 2012 m. Bal­ti­jos ša­lių ma­čas – 1-oji vie­ta (11,47 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1987 m. ge­gu­žės 3 d.

Klai­pė­do­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ba­ka­lau­ro stu­di­jas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­no fil­mai, mu­zi­ka, kny­gos, ak­ ty­vus poil­sis gam­to­je.

32

olimpiada 2012

LENGVOJI ATLETIKA

Neringa Aidietytė

Rai­vy­das Sta­nys

177 61

194 80

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Sportuoja nuo 1994 m.

Rungtis – 20 km sportinis ėjimas.

Geriausias rezultatas – 1 val. 33 min. 05 sek.

Buvęs treneris – Juozapas Garalevičius, dabartiniai treneriai – Juzefas Romankovas, Kastytis Pavilonis.

Karjera: 2006 m. Lietuvos čempionatas – 4-oji vieta (1 val. 35 min. 50 sek.), 2007 m. Europos sportinio ėjimo taurės varžybos – 22-oji vieta (1 val. 33 min. 54 sek.), 2008 m. pasaulio taurės var­ žybos – 32-oji vieta (1 val. 35 min. 13 sek.), 2009 m. Europos lengvosios atletikos varžybos Luga­ ne – 9-oji vieta (1 val. 34 min. 53 sek.), 2010 m. Eu­ ropos čempionatas – 15-oji vieta (1 val. 37 min.

32 sek.), „Permit Meeting“ varžybos Londone – 2-oji vieta (1 val. 36 min. 37 sek.), 2011 m. Didžio­ sios Britanijos čempionatas – 2-oji vieta (1 val. 34 min. 01 sek.), 2011 m. tarptautinės varžybos Lu­ gane – 11-oji vieta (1 val. 34 min. 28 sek.), 2012 m. „Lugano Trophy“ varžybos – 47-oji vieta (1 val. 33 min. 05 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1983 m. birželio 5 d.

Vilniuje.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukštasis, Lietuvos edukologijos universiteto sporto magistrė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: netekėjusi.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: knygos, kino filmai, muzika.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2000 m.

Rung­tis – šuo­liai į aukš­tį.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 2,28 m.

Bu­vęs tre­ne­ris – Ri­man­tas Gai­dys, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Aud­ro­nė Ga­ve­ly­tė, Al­gir­das Ba­ra­naus­kas.

Kar­je­ra: 2006 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­na­ tas – 8-oji vie­ta (2,10 m), 2007 m. Lie­tu­vos tau­rės var­ž y­bos – 1-oji vie­ta (2,14 m), 2008 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta (2,22 m), 2009 m. Eu­ro­ pos jau­ni­mo iki 23 m. čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta (2,21 m), 2010 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos Pran­cū­ zi­jo­je – 4-oji vie­ta (2,14 m), 2011 m. pa­sau­lio čem­ pio­na­tas – 20-oji vie­ta (2,20 m), 2011 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da – 5-oji vie­ta (2,24 m), 2011 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos Pran­cū­zi­jo­je – 1-oji vie­ta (2,28 m), 2012 m. Cez­mi Oro at­mi­ni­mo var­ž y­bos Stam­bu­le – 1-oji vie­ta (2,24 m).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1987 m. va­sa­rio 3 d.

Ro­kiš­ky­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: žve­jy­ba.

olimpiada 2012

Eg­lė Stai­šiū­nai­tė

So­na­ta Ta­mo­šai­ty­tė

176 63

172 58

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2000 m.

Rung­tis – 400 m bar­je­ri­nis bė­gi­mas.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 56,58 sek.

Tre­ne­ris – Do­na­tas Sen­kus.

usiass Gerialt ata rezu

56,58

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2000 m.

Rung­tis – 100 m bar­je­ri­nis bė­gi­mas.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 13,10 sek.

Tre­ne­rė – Ni­na Ged­gau­die­nė.

Kar­je­ra: 2011 m. NCAA čem­pio­na­tas (JAV) – 4-oji vie­ta (58,37 sek.), 2012 m. Eu­ro­pos čem­pio­ na­tas – 15-oji vie­ta (58,76 sek.).

sek.

33

Gi­mė: 1988 m. rug­sė­jo 30 d.

Klai­pė­do­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Mi­ne­so­tos uni­ver­si­te­tą (JAV). Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: dai­na­vi­mas, mu­zi­ka.

Kar­je­ra: 2008 m. Eu­ro­pos tau­rės var­ž y­bos – 7-oji vie­ta (13,92 sek.), 2009 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo iki 23 metų čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta (13,36 sek.), 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 31-oji vie­ta (13,44 sek.), 2009 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da – 2-oji vie­ta (13,10 sek.), 2010 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­ bos Pran­cū­zi­jo­je – 2-oji vie­ta (13,30 sek.), 2011 m.

Eu­ro­pos ko­man­dų čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta (13,17 sek.), 2011 m. „Dei­man­ti­nės ly­gos“ var­ž y­bos Lo­ za­no­je – 3-io­ji vie­ta (13,57 sek.), 2012 m. pa­sau­lio už­da­rų­pa­tal­pų čem­pio­na­tas, 60 m b/b – 4-oji vie­ ta (8,03 sek.), 2012 m. Bal­ti­jos ša­lių ma­čas – 1-oji vie­ta (13,24 sek.).

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1987 m. bir­že­lio 28 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: kny­gos, ki­nas, ak­ty­vus poil­sis su šei­ma ar drau­gais.

34 olimpiada 2012

LENGVOJI ATLETIKA

BAD­MIN­TO­NAS

Po­vi­las My­ko­lai­tis

Ak­vi­lė Sta­pu­šai­ty­tė

187 81

169 59

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Rung­tis – šuo­liai į to­lį.

Ge­riau­sias re­zul­ta­tas – 8,15 m.

Bu­vu­si tre­ne­rė – Onu­tė Ži­vi­lai­tė, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Ro­mual­das Pet­ruš­ke­vi­čius.

Gi­mė: 1983 m. va­sa­rio 23 d.

Ma­ri­jam­po­ lė­je.

Kar­je­ra: 2006 m. tarp­tau­ti­nės Ry­gos tau­rės var­ž y­bos – 2-oji vie­ta (7,87 m), 2008 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta (7,86 m), 2009 m. Eu­ro­ pos ko­man­dų čem­pio­na­tas Slo­va­ki­jo­je – 1-oji vie­ ta (7,89 m), 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 13-oji vie­ta (7,94 m), 2011 m. Eu­ro­pos ko­man­dų čem­pio­ na­tas – 1-oji vie­ta (8,03 m), 2011 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos Pa­r y­žiu­je – 2-oji vie­ta (8,04 m).

sias Gerialutatas rezu

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

8,15

m

Iš­si­la­vi­ni­mas: Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos ma­gist­ran­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: kny­gos, žve­jy­ba, me­džiok­lė, tink­li­nis, le­do ri­tu­lys. .

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1995 m.

Bu­vęs tre­ne­ris – Jo­nas Ši­le­ris.

Da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Juo­zas Špel­ve­ris.

Kar­je­ra: 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­ tas – 17-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 17-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nių žai­dy­nių at­ran­kos tur­ny­ras Es­ti­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2008 m.

Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 17–32 vie­tos, 2009 m. ab­so­liu­ti Lie­tu­vos čem­pio­nė, 2010 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. Lie­tu­vos čem­ pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Švei­ca­ri­jo­je – 5–8 vie­tos, 2011 m. olim­ pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Is­lan­di­jo­je – 2-oji vie­ta, 2012 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas Kau­ne – 1-oji vie­ta, 2012 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Pran­cū­zi­jo­ je – 3–4 vie­tos.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1986 m. ko­vo 25 d.

Tau­ra­gė­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­nas, mu­zi­ka, kny­gos, bend­ra­vi­mas su drau­gais.

36

olimpiada 2012

BU­RIA­VI­MAS

Gin­ta­rė Scheidt Spor­tuo­ja nuo 1991 m.

Lai­vų kla­sė – „La­ser Ra­dial“.

Buvęs tre­ne­ris – Rai­mon­das Koms­kis, rink­ti­nės tre­ne­ris – Li­nas Ei­du­ke­vi­čius.

Kar­je­ra: 2005 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2005 m. Eu­ro­pos tau­rės var­ž y­bos – 1-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Vo­kie­ti­ jo­je – 1-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. olim­pi­nė sa­vai­tė Is­pa­ni­jo­je – 2-oji vie­ta, 2007 m. tarp­tau­ti­nė re­ga­ta JAV – 2-oji ir 3-io­ji vie­tos, 2008 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 4-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 2-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ ro­pos čem­pio­na­tas – 11-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Is­pa­ni­jo­je – 4-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta.

171 65 cm ūgis.

kg svoris.

Komentaras Linas Tamkvaitis, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius

Savo komandoje turime pasaulio čempionę, tad lūkesčiai tikrai yra nemaži. Oficialiai planuojama 1-8 vieta, slapta viliamės, kad Gintarė Scheidt gali pasipuošti medaliu. Nudžiugino mūsų jaunieji – Rokas Milevičius ir Juozas Bernotas. Abu sportininkai jau subrendę didžiosioms varžyboms, tad jų toks pasirodymas tikrai nenustebino. Jau prieš ketverius metus, kad patektų į olimpines žaidynes, abiems jiems pritrūko vos vieno žingsnelio.

Malonu, kad buriavimo sportas šalyje stipriai progresuoja. Trijų savo šalies atstovų olimpiadoje dar neturėjome niekada. Bendrame kitų sporto šakų kontekste mūsų trys pozicijos tikrai kelia pasididžiavimo jausmą.

Jei būtų sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės, Londone galėjome turėti ir dar vieną kitą sportininką.

Auga nemažai perspektyvaus jaunimo, tad viliamės, kad po ketverių metų Rio deŽaneire Lietuvos vėliava buriavimo sporto varžybose plazdės lygiai taip pat aukštai.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1982 m. lapk­ri­čio 12 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: iš­te­kė­ju­si, sū­nus Eri­kas.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: bur­len­tės, mu­zi­ka, kny­gos, rank­dar­biai, plau­kio­ji­mas, sli­di­nė­ji­mas.

olimpiada 2012

Ro­kas Mi­le­vi­čius

37

Juo­zas Ber­no­tas

188 83

186 80

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

kg svoris.

Gi­mė: 1986 m. gruo­džio 10 d.

Kau­ne.

Spor­tuo­ja nuo 1995 m.

Lai­vų kla­sė – „La­ser.

Buvęs tre­ne­ris – Rai­mun­das Koms­kis, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Li­nas Grab­nic­kas.

Kar­je­ra: 2008 m Ky­lio re­ga­ta – 70-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Is­pa­ni­jo­je – 54-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 88-oji vie­ta, 2011 m. tarp­tau­ti­nė re­ga­ta Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je – 37-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Olan­di­jo­je – 47-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio čem­pio­ na­tas – 42-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ žy­bos Is­pa­ni­jo­je – 44-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Pran­cū­zi­jo­je – 50-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: kal­nų dvi­ra­čiai, krui­zi­nės jach­tos, ak­ty­vus poil­sis gam­to­je.

Spor­tuo­ja nuo 1999 m.

Lai­vų kla­sė – bur­len­tė RS:X. Buvęs tre­ne­ris – Ri­man­tas Vil­kas, rink­ti­nės tre­ne­ris – Gin­tau­tas Ber­no­tas.

Kar­je­ra: 2007 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 11-oji vie­ta, 2008 m. Ky­lio re­ga­ta – 33-io­ji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 56-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Pran­cū­zi­jo­je – 55-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Olan­di­jo­ je – 56-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 37-oji vie­ta, 2011 m. Ky­lio re­ga­ta – 8-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Olan­di­jo­je – 7-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 34-oji vie­ta, 2012 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 32-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Pran­cū­zi­jo­je – 17-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1989 m. ba­lan­džio 23 d. Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: ekst­re­ma­lus spor­tas.

olimpiada 2012

39

DVI­RA­ČIŲ SPOR­TAS, TRE­KAS

Si­mo­na Kru­pec­kai­tė Spor­tuo­ja nuo 1995 m.

Rung­tys – dvi­ra­čių tre­ko sprin­tas, kei­ri­nas.

Buvęs tre­ne­ris – Al­vy­das Sur­gau­tas, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Dmit­ri­jus Leo­pol­das.

Kar­je­ra: 2001 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas, 500 m hi­tas – 6-oji vie­ta, 2002 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Ru­si­jo­je – 11-oji vie­ta, 2002 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Ko­lum­bi­jo­je, sprin­tas – 10-oji vie­ta, 2003 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 m.) čem­pio­na­tas, sprin­tas – 2-oji vie­ta, 500 m – 2-oji vie­ta, 2003 m. pa­ sau­lio čem­pio­na­tas – 15-oji vie­ta, 2004 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 500 m – 3-io­ji vie­ta, 2004 m. Atė­nų olim­pi­nės žai­dy­nės, 500 m lai­kui – 4-oji vie­ta, sprin­ tas – 8-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 500 m lai­kui – 8-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 500 m lai­kui – 5-oji vie­ta, sprin­tas – 5-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 500 m lai­kui – 4-oji vie­ta, sprin­tas – 5-oji vie­ta, 2008 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 500 m lai­kui – 2-oji vie­ta, sprin­tas – 2-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės, sprin­tas – 8-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 500 m – 1-oji vie­ta, sprin­tas ir ko­man­di­nis sprin­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, kei­ri­nas – 1-oji vie­ta, 500 m – 2-oji vie­ta, sprin­tas ir ko­man­di­nis sprin­tas – 3-io­ji vie­ ta, 2010 m. Eu­ro­pos tau­rė Ru­si­jo­je, ko­man­di­nis sprin­ tas – 2-oji vie­ta, sprin­tas – 1-oji vie­ta, kei­ri­nas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, kei­ri­nas – 2-oji vie­ta, sprin­tas – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Ki­ni­jo­je, ko­man­di­nis sprin­tas – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, sprin­tas – 2-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Ki­ni­jo­je, kei­ri­nas ir ko­man­di­nis sprin­tas – 2-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, sprin­tas – 2-oji vie­ta.

170 70 cm ūgis.

kg svoris.

Gi­mė: 1982 m. gruo­džio 13 d.

Ute­no­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: iš­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: siu­vi­nė­ji­mas.

Komentaras Antanas Jakimavičius, Lietuvos treko rinktinės treneris Tikrai esame nusivylę, kad Lon- gerai pasiruošę, tikrai galėjome išdone startuos tik viena mūsų kovoti bilietus į olimpiadą ir sprinto atstovė – Simona Krupeckaitė. dueto, ir komandinių persekiojimo Labai tikėjomės, kad draugiją jai lenktynių, ir daugiakovės rungolimpinėse žaidynėse palaikys ir tynėse, tačiau teko nusivilti. Vis Gintarė Gaivenytė, ir Aušrinė Tre- dėlto, jei Simona Londone startuos baitė. Apmaudu, kad Melburne vy- sėkmingai, visas ankstesnes nekusiame pasaulio čempionate mus sėkmės pamiršime. O iš Simonos persekiojo nesėkmės. Buvome tikimės tikrai daug.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

40 olimpiada 2012

DVI­RA­ČIŲ SPOR­TAS, PLEN­TAS

Ra­mū­nas Na­var­daus­kas

Ra­sa Le­lei­vy­tė

190 78

170 54

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2002 m.

Rung­tis – dvi­ra­čių lenk­t y­nės plen­te.

Buvęs tre­ne­ris – Kęs­tu­tis Če­sai­tis, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Vac­lo­vas Šiugž­di­nis, Kęs­tu­tis Če­sai­tis.

Kar­je­ra: 2007 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2007 m. „Ron­de van de Pro­vin­cie Ant­wer­ pen“ – 3-io­ji vie­ta, 2009 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­ tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 m.) čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta, 2010 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 2-oji ir 3-io­ji vie­tos, 2011 m. „Tour de Fran­ce“ – 157-oji vie­ta, 2012 m. „Gi­ro d’Ita­lia“ 4-asis eta­pas – 1-oji vie­ta, ga­lu­ti­nė įskai­ta – 137oji vie­ta.

Spor­tuo­ja nuo 2001 m.

Rung­tis – dvi­ra­čių plento lenk­t y­nės.

Buvęs ir da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Ge­di­mi­nas Kas­ta­naus­kas.

Gi­mė: 1988 m. sau­sio 30 d.

Grimz­dų kai­me, Ši­la­lės r.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­nas, li­te­ra­tū­ra.

Kar­je­ra: 2005 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­ na­tas – 1-oji vie­ta, 2007 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 metų) čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta; 2007 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, gru­pi­nės lenk­t y­nės – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 metų) čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2009 m. Lie­tu­vos čem­ pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 metų) čem­pio­na­tas – 4-oji vie­ta, 2010 m. „Tour of Qa­tar“ – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2011 m. Lie­tu­vos čem­ pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­ tas – 9-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1988 m. lie­pos 22 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: gry­ba­vi­mas, žve­jy­ba, poil­sis gam­to­je.

olimpiada 2012

41

DVI­RA­ČIŲ SPOR­TAS, BMX

Ge­di­mi­nas Bag­do­nas

Vil­ma Rim­šai­tė

185 79

169 74

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1996 m.

Bu­vęs tre­ne­ris – Kęs­tu­tis Nor­vai­ša, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Vac­lo­vas Šiugž­di­nis.

Kar­je­ra: 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 m.) tre­ko čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 m.) tre­ko čem­pio­na­tas, in­di­vi­dua­ lios per­se­kio­ji­mo lenk­t y­nės – 2-oji vie­ta, ko­man­ di­nės per­se­kio­ji­mo lenk­t y­nės – 3-io­ji vie­ta, 2006 ir 2009 m. Lie­tu­vos plen­to lenk­t y­nių vi­ce­čem­pio­nas, 2007, 2011 ir 2012 m. Lie­tu­vos plen­to lenk­t y­nių čem­pio­nas, 2012 m. tarp­tau­ti­nių lenk­t y­nių Bel­gi­ jo­je, Ai­ri­jo­je ir Olan­di­jo­je nu­ga­lė­to­jas ir pri­zi­nin­kas.

Spor­tuo­ja nuo 1990 m.

Rung­tis – ma­žų­jų dvi­ra­čių kro­sas (BMX).

Buvęs ir da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Al­ber­tas Rim­ša.

Gi­mė: 1985 m. gruo­džio 26 d.

Rad­vi­liš­ky­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: žve­jy­ba.

Kar­je­ra: 1997 m. pa­sau­lio jau­nu­čių (iki 14 m.) kro­so čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 1999 m. pa­sau­lio BMX kro­ so čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2001 m. ko­man­di­nės Eu­ro­pos BMX var­žy­bos – 2-oji vie­ta (su „Webco– Mentos“ eki­pa), 2003 m. pa­sau­lio BMX čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2003 m. Eu­ro­pos BMX čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2005 m Eu­ro­pos BMX krui­ze­rių čem­pio­ na­tas (nuo 19 m. am­žiaus gru­pė) – 1-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio BMX krui­ze­rių čem­pio­na­tas (nuo 19 m. am­žiaus gr.) – 4-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos už­da­ rų pa­tal­pų BMX čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2006 m.

Eu­ro­pos BMX čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2006 m. pa­ sau­lio BMX čem­pio­na­tas – 15-oji vie­ta, 2007 m. Pie­tų Ame­ri­kos BMX čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2008 m.

Pa­na­me­ri­kos žai­dy­nės – 2-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio BMX čem­pio­na­tas, krui­ze­rių kla­sė – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 6-oji vie­ta, 2011 m. pa­ sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1983 m. va­sa­rio 24 d. Šiau­liuo­se.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Šiau­lių uni­ver­si­te­tą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: fo­tog­ra­fi­ ja, ke­lio­nės, ki­nas, val­gio ga­mi­ni­mas, su­si­ti­ki­mai su drau­gais.

42 olimpiada 2012

ŠIUO­LAI­KI­NĖ PEN­KIA­KO­VĖ

Lau­ra Jus­ti­nas Asa­daus­kai­tė- Kin­de­ris Zad­nep­rovs­kie­nė

184 82

160 48

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Buvusi tre­ne­rė – Ire­na Ju­re­vič, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Jev­ge­ni­jus Klio­so­vas, And­re­jus Zad­nep­rovs­kis.

Kar­je­ra: 2004 m. pa­sau­lio ka­riš­kių čem­pio­ na­tas Veng­ri­jo­je – 6-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 4-oji vie­ta, 2006 m. pa­ sau­lio ka­riš­kių čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 14-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2008 m.

Pe­ki­no va­sa­ros olim­pi­nės žai­dy­nės – 15-oji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2009 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2011 m. pa­ sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bų fi­na­las – 2-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Veng­ri­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bų fi­na­las – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1984 m. va­sa­rio 28 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: bai­gė My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tą, ma­gist­ran­tė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: iš­te­kė­ju­si, duk­ra Ad­ria­na.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­no fil­mai, vai­ko prie­žiū­ra.

Spor­tuo­ja nuo 1996 m.

Buvusi tre­ne­rė – Žid­rū­nė Bud­rie­nė, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Ju­ri­jus Mosk­vi­čio­vas, Egi­di­jus Tin­džiu­lis.

Kar­je­ra: 2004 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­ na­tas – 6-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 10-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ ro­pos čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 6-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Egip­te – 2-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, es­ta­fe­tė – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­ sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 4-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Ita­li­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bų fi­na­las – 6-oji vie­ta.

Gi­mė: 1987 m. ge­gu­žės 24 d.

Pa­ne­vė­žy­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: žve­jy­ba.

olimpiada 2012

43

ŠAU­DY­MAS

Gin­ta­rė Venč­kaus­kai­tė

Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė

170 54

178 75

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

kg svoris.

Gi­mė: 1992 m. lapk­ri­čio 4 d.

Klai­pė­do­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis.

Spor­tuo­ja nuo 2009 m.

Bu­vęs tre­ne­ris – Vid­man­tas Vai­čai­tis, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Hen­ri­kas Eis­mon­tas.

Kar­je­ra: 2010 m. pir­mo­sios jau­ni­mo olim­pi­nės žai­dy­nės – 6-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­ na­tas – 37-oji vie­ta, 2011 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­ tas – 1-oji vie­ta, 2012 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bų eta­pas Bu­da­peš­te – 19-oji vie­ta.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: sli­di­nė­ji­mas, ekst­re­ma­lus spor­tas.

Komentaras Viktoras Majauskas, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Malonu, jog šioje olimpiadoje tu- kelialapio ir Edvinui Krungolcui, tarėsime tris savo atstovus: Justi- čiau nesupratome, kas nutiko. Sporną Kinderį, Laurą Asadauskaitę tininkui tikrai netrūko kovingumo, jo ir Gintarę Venčkauskaitę. Pirmųjų kūnas sportiškas, tačiau šiemet jam dviejų kelialapiai nekelia nuostabos, nepavyko pasiekti gerų rezultatų. o štai Gintarės pakvietimas į Lon- Kalbant apie lūkesčius, pasakysiu doną mus labai maloniai nustebino, trumpai – jeigu nesitikėtume menes pasaulio taurės finale ši sporti- dalių, nematytume prasmės vykti į ninkė buvo tik 26-a. Labai tikėjomės olimpines žaidynes.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Spor­tuo­ja nuo 1978 m.

Pra­ti­mas – 75 tai­ki­niai tran­šė­ji­nė­je aikš­te­lė­je.

Bu­vę tre­ne­riai – Vy­tau­tas Pu­ze­ras, Leo­nas Mo­lo­to­kas, Vy­tau­tas Blons­kis, pa­sta­ruo­ju me­tu tre­ni­ruo­ja­si sa­va­ran­kiš­kai.

Kar­je­ra: 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pia­dos čem­ pio­nė, 2001 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta, 2002 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2003 m. Kip­ro „Grand Prix“ – 2-oji vie­ta, 2004 m.

Atė­nų olim­pi­nės žai­dy­nės – 14-oji vie­ta, 2004 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bos Atė­nuo­se – 11-oji vie­ta, 2005 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta, 2006 m. „Grand Prix“ var­ž y­bos Lah­t y­je – 2-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 6-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio tau­rės var­ž y­bų eta­pas Ma­ri­bo­re – 6-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 5-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 15-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 12-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1965 m. gruo­džio 23 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­tą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: iš­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: žve­jy­ba, gry­ba­vi­mas, mais­to ga­mi­ni­mas.

44 olimpiada 2012

BAI­DA­RIŲ IR KA­NO­JŲ IRK­LA­VI­MAS

Egi­di­jus Bal­čiū­nas

Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas

188 90

196 109

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1987 m.

Rung­tis – K1, 200 m.

Buvęs tre­ne­ris – Be­nius Jan­ke­vi­čius, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Ro­mual­das Pet­ru­ka­ne­ cas, Ser­ge­jus So­ro­ki­nas.

Kar­je­ra: 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pi­nės žai­dy­nės, K2 500 m – 11-oji vie­ta, 2001 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K2 500 m – 2-oji vie­ta, 200 m – 1-oji vie­ta, 2002 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, K2 500 m – 5-oji vie­ta, K2 200 m – 4-oji vie­ta, 2002 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K2 500 m – 8-oji vie­ta, K2 200 m – 1-oji vie­ta, 2003 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K2 500 m – 3-io­ji vie­ta, K2 200 m – 1-oji vie­ta, 2004 m. Atė­nų olim­pi­nės žai­dy­nės, K2 500 m – 7-oji vie­ta, 2004 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, K2 500 m – 2-oji vie­ta, K2 200 m – 1-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K2 500 m – 3-io­ji vie­ta, K2 200 m – 2-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K2 200 m – 2-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­ pos čem­pio­na­tas, K2 500 m – 5-oji vie­ta, K2 200 m – 2-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K2 500 m – 4-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės, K2 500 m – 11-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, K1 500 m – 9-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­ tas, K1 200 m – 8-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­ pio­na­tas, K1 200 m – 13-oji vie­ta, 2012 m. olim­pi­nės at­ran­kos var­žy­bos, K1 200 m – 2-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1997 m.

Rung­tis – C1, 200 m.

Buvęs tre­ne­ris – Va­si­li­jus Su­cho­ru­ko­vas, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Va­si­li­jus Su­cho­ru­ko­vas, Egi­di­jus Gus­tas.

Gi­mė: 1975 m. ge­gu­žės 7 d.

Ma­ri­jam­po­ lė­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, sū­nus Džiu­gas.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: pa­tin­ka meist­rau­ti, kal­nų sli­di­nė­ji­mas.

Kar­je­ra: 2002 m. Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­na­tas, C2 1000 m – 3-io­ji vie­ta, 2003 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­na­tas, C1 ir C2 500 m – 4-oji vie­ta, 2004 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, C1 500 m – 8-oji vie­ta, C1 200 m – 5-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, C1 200 m – 7-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, C1 200 m – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­ na­tas, C1 200 m – 3-io­ji vie­ta, C1 500 m – 6-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, C1 200 m – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, C1 500 m – 6-oji vie­ta, C1 200 m – 1-oji vie­ta, 2008 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas, C1 500 m – 1-oji vie­ta, 2008 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da, C1 1000 m – 1-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, C1 200 m – 3-io­ji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, C1 500 m – 2-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, C1 200 m – 6-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­ da, C1 500 m – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­ na­tas, C1 200 m – 5-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1985 m. lapk­ri­čio 23 d.

Gla­zo­ve (Ru­si­ja).

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ma­gist­ran­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ru­siš­ka­sis bi­liar­das, akus­ti­nė gi­ta­ra, bok­sas.

46 olimpiada 2012

IRK­LA­VI­MAS

Min­dau­gas Griš­ko­nis

Ro­lan­das Maš­čins­kas

190 92

199 96

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

kg svoris.

Gi­mė: 1986 m. sau­sio 17 d.

Vil­niu­je.

Spor­tuo­ja nuo 1999 m.

Rung­tis – M1x.

Buvusi tre­ne­rė – In­ga Do­mar­kai­tė, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Al­fon­sas Mik­šys.

Kar­je­ra: 2005 m. tarp­tau­ti­nė Hiu­ge­lio re­ga­ta, jau­ ni­mo gru­pė – 1-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2007 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio jau­ni­mo iki 23 metų čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 8-oji vie­ta, 2008 m. pa­sau­ lio jau­ni­mo iki 23 metų čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2009 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas – 4-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to ba­ka­lau­ro stu­ di­jas, yra My­ ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ma­gist­ro stu­ di­jų stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: skai­ty­ti, sli­di­nė­ti, va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu, lan­ ky­tis pir­ty­je.

Spor­tuo­ja nuo 2006 m.

Rung­tis – M2x.

Buvęs tre­ne­ris – Pet­ras Al­ber­ta­vi­čius, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Vla­dis­la­vas So­ko­lins­kis.

Kar­je­ra: 2010 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pir­mo­sios jau­ni­mo olim­pi­nės žai­dy­nės, M1x, 1000 m – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 10-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas, M1x – 3-io­ji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1992 m. rugp­jū­čio 7 d.

Striel­čiuo­se, Prie­nų r.

Iš­si­la­vi­ni­mas: My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­ to vie­šo­sios po­li­ti­kos ir va­dy­bos pir­mo­kur­so stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: kny­gos, kom­ piu­te­ri­niai žai­di­mai.

olimpiada 2012

Sau­lius Rit­te­ris

Do­na­ta Viš­tar­tai­tė

202 105

170 65

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2002 m.

Rung­tis – M2x.

Buvę tre­ne­riai – Al­do­na Ta­mu­le­vi­čie­nė, Vy­tau­tas Mi­lius, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Vla­dis­la­vas So­ko­lins­kis.

Kar­je­ra: 2009 m. pa­sau­lio jau­ni­mo iki 23 metų čem­pio­na­tas, M4x – 13-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 10-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

47

Gi­mė: 1988 m. rugp­jū­čio 23 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to vie­šo­jo ad­ mi­nist­ra­vi­mo spe­cia­ly­bės stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: dvi­ra­čiai, sli­di­nė­ji­mas.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2004 m.

Rung­tis – W1x.

Buvusi tre­ne­rė – Ni­jo­lė Sa­vic­ky­tė, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Al­gir­das Are­lis, Ni­jo­lė Sa­vic­ky­tė.

Kar­je­ra: 2008 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas, W2x – 9-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio jau­ni­mo iki 23 metų čem­pio­na­tas, W1x – 4-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­ pos čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio jau­ ni­mo iki 23 metų čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1989 m. bir­že­lio 11 d. Ši­la­lė­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos ki­ne­zi­te­ra­pi­jos spe­cia­ly­bės stu­den­tė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­nas, kny­gos, gam­ta.

48 olimpiada 2012

PLAU­KI­MAS

Gied­rius Ti­te­nis

Rū­ta Mei­lu­ty­tė

193 85

172 64

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2000 m.

Rung­tys – plau­ki­mas 100 m ir 200 krū­ti­ne.

Buvęs ir da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Žil­vi­nas Ov­siu­kas.

Spor­tuo­ja nuo 2003 m.

Rung­tis – plau­ki­mas 100 m krū­ti­ne.

Buvęs tre­ne­ris – Gied­rius Mar­ti­nio­nis, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Jo­nat­ha­nas Rud­das.

Kar­je­ra: 2005 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nis fes­ti­va­lis, 200 m krū­ti­ne – 3-io­ji vie­ta, 100 m krū­ti­ ne – 6-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­ na­tas, 200 m krū­ti­ne – 3-io­ji vie­ta, 50 m pe­te­liš­ke – 9-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 100 m krū­ti­ne – 12-oji vie­ta, 2007 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas, 100 m krū­ti­ne – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, 100 m krū­ti­ne – 25-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės, 100 m krū­ti­ne – 12-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­ tas, 200 m krū­ti­ne – 3-io­ji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da, 200 m krū­ti­ne – 3-io­ji vie­ta, 100 m krū­ti­ne ir 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 4-osios vie­tos, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, 4 po 100 m komb. es­ta­fe­tė – 9-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, 200 m ir 100 m krū­ti­ne – 6-osios vie­tos, 2011 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da, 100 m ir 200 m krū­ti­ne – 1-osios vie­tos.

Kar­je­ra: 2011 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­ nis fes­ti­va­lis, 100 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 2-oji vie­ta, 100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 3-io­ji vie­ta, 2012 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­ bos Pran­cū­zi­jo­je, 100 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 50 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 2012 m. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos čem­pio­na­tas, 100 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1989 m. lie­pos 21 d.

Anykš­čiuo­se.

Gi­mė: 1997 m. ko­vo 19 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­den­tas.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Pli­mu­to (D.Bri­ta­ni­ ja) ko­le­gi­jos moks­lei­vė.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: au­to­mo­bi­liai, kny­gos, gam­ta.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­no fil­mai, bend­ra­vi­mas su drau­gais.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

olimpiada 2012

Vy­tau­tas Ja­nu­šai­tis

Min­dau­gas Sa­daus­kas

185 78

193 92

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1991 m.

Rung­tis – plau­ki­mas 200 m komp­lek­si­niu bū­du.

Buvęs ir da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Ra­mo­jus Ka­ly­tis.

Spor­tuo­ja nuo 1997 m.

Rung­tis – plau­ki­mas 100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi.

Buvusi ir da­bar­ti­nė tre­ne­rė – Žid­rū­nė Bud­rie­nė.

Kar­je­ra: 2004 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2004 m. Atė­nų olim­pi­nės žai­dy­nės – 7-oji vie­ta, 2004 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ ne – 3-io­ji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 6-oji vie­ta, 2005 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ne, 200 m kompl. bū­du – 2-oji vie­ta, 100 m kompl. bū­du – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ne – 2-oji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­ na­tas – 7-oji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ne – 2-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­ tas 25 m ba­sei­ne – 2-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ne – 2-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ne – 5-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 10-oji vie­ta, 2012 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta.

Kar­je­ra: 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas 25 m ba­sei­ne, es­ta­fe­tė 4 po 50 m lais­vu sti­liu­mi – 8-oji vie­ta, 2010 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 29-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da, 100 m lais­vuo­ ju sti­liu­mi – 8-oji vie­ta, 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 10-oji vie­ta, 2012 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos JAV – 7-oji vie­ta, 2012 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 15-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

49

Gi­mė: 1981 m. spa­lio 13 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: kny­gos, ki­no fil­mai, mu­zi­ka, spor­tas.

Gi­mė: 1990 m. bir­že­lio 14 d.

Pa­ne­vė­žy­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Pie­tų me­to­dis­tų uni­ver­si­te­to (JAV) stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: kom­piu­te­riai.

50

olimpiada 2012

BOK­SAS

Egi­di­jus Ka­va­liaus­kas

Eval­das Pet­raus­kas

167 72

164 63

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 2000 m.

Svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 69 kg.

Buvęs ir da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Ju­ri­jus Ko­ly­če­vas.

Kar­je­ra: 2005 m. Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­nas – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. tarp­tau­ti­nis Al­gir­do Šo­ci­ko tur­ny­ras – 1-oji vie­ta, 2008 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Ita­li­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Grai­ki­jo­je – 2-oji vie­ta, 2008 m.

Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 17–28 vie­tos, 2008 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 9-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2010 m. tarp­tau­ti­nis Al­ gir­do Šo­ci­ko tur­ny­ras – 1-oji vie­ta, 2010 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2011 m. tarp­tau­ti­nis Fe­lik­ so Stam­mo tur­ny­ras – 1-oji vie­ta, 2011 m. tarp­tau­ ti­nis tur­ny­ras „Grand Prix Us­ti nad La­bem“ – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta.

Gi­mė: 1988 m. bir­že­lio 29 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gęs Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: fut­bo­las.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1999 m.

Svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 60 kg.

Buvęs tre­ne­ris – Vin­cas Mu­raus­kas, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Vla­di­mi­ras Ba­je­vas.

Kar­je­ra: 2009 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­ tas – 2-oji vie­ta, 2010 m. 1-osios jau­ni­mo va­sa­ros olim­pi­nės žai­dy­nės – 1-oji vie­ta, 2011 m. tarp­tau­ ti­nis Al­gir­do Šo­ci­ko tur­ny­ras – 1-oji vie­ta, 2011 m. tarp­tau­ti­nis Fe­lik­so Stam­mo tur­ny­ras – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2012 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Tur­ki­jo­je – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1992 m. ko­vo 19 d. Ši­lu­tė­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vil­niaus Ozo vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­vis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, au­gi­na duk­rą Gus­tę.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: fut­bo­las, žai­di­mai.

Komentaras Darius Šalūga, Bokso federacijos prezidentas Londone turėsime du sportinin- tekti į penketuką. Evaldas galbūt turi kus ir tikimės, kad bent vienas kiek geresnes galimybes pasipuošti iš jų taps medalininku. Tokie yra medaliu, tačiau abu mūsų sportininmūsų iškelti tikslai ir lūkesčiai. Apie kai yra labai panašaus pajėgumo, tad aukščiausios prabos apdovanojimą nustebinti gali ir Egidijus. Tiek vienas, kol kas galvoti dar nesiryžtame, visgi tiek kitas pasirengę labai gerai. Abielabai daug kas priklausys nuo įvairių jų fizinė ir psichologinė formos yra aplinkybių. Evaldas Kavaliauskas ti- puikios, tad viliamės, kad Londone krai yra pajėgus užimti 3-5 vietą, Egi- jokių nesklandumų nekils. dijus Kavaliauskas taip pat galėtų pa- Du boksininkų kelialapiai Lietuvai

– puikus pasiekimas. Dėl to tikrai džiaugiamės. Įvertinus resursus ir mūsų sporto šakai skiriamą finansavimą, du sportininkai svarbiausiose planetos varžybose – labai geras rezultatas. Mūsų kaimynai lenkai, kitos Baltijos ir Skandinavijos šalys jau eilę metų olimpinėse žaidynėse neturi nei vieno sportininko, tad mūsų du atstovai – labai geras įvertinimas.

Kalbant apie po ketverių metų vyksiančias Rio deŽaneiro olimpines žaidynes, viliamės, kad prastesnių rezultatų tikrai nebus ir aukštai iškeltą kartelę išlaikysime toliau. Resursų tikrai turime – yra nemažai jaunų talentingų boksininkų, su kuriais dirba puikūs specialistai. Tai patvirtina tas faktas, kad kiekvienoje olimpiadoje turime 1-2 sportininkus.

olimpiada 2012

51

DZIU­DO

Ma­rius Paš­ke­vi­čius

Ka­ro­lis Bau­ža

198 115

182 90

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1989 m.

Svo­rio ka­te­go­ri­ja – per 100 kg.

Buvę tre­ne­riai – Ri­mas Le­nar­ta­vi­čius, Ze­no­nas Ven­ce­vi­čius, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Pet­ras Vin­ciū­nas.

Kar­je­ra: 1998 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2000 m. tarp­tau­ti­nis tur­ny­ras Bul­ga­ri­jo­ je – 1-oji vie­ta, 2000 m. Sid­nė­jaus va­sa­ros olim­pi­nės žai­dy­nės – 16–20 vie­tos, 2003 m. Eu­ro­pos čem­pio­ na­tas – 9-oji vie­ta, 2004 m. tarp­tau­ti­nis tur­ny­ras Če­ ki­jo­je – 7-oji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Aust­ri­jo­je – 5-oji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Len­ki­jo­ je – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Če­ki­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Is­pa­ ni­jo­je – 7-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Es­ti­jo­je – 1-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­ bos Ang­li­jo­je – 2-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Azer­bai­dža­ne – 5-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Bra­zi­li­jo­je – 5-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1979 m. spa­lio 31 d. Šven­tu­pė­je, Uk­mer­gės r.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos ma­gist­ro stu­di­jas.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 90 kg.

Buvusi tre­ne­rė – Dia­na Ar­laus­kie­nė, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Pet­ras Vin­ciū­nas.

Kar­je­ra: 2003 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nis fes­ti­va­lis – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­da – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Pran­cū­zi­jo­je – 7-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 23 m.) čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­ pos čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio tau­ rės var­žy­bos Če­ki­jo­je – 2-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Azer­bai­dža­ne – 3-io­ji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio tau­rės var­žy­bos Ang­li­jo­je – 3-io­ji vie­ta.

Šei­mi­nė pa­dė­tis: ve­dęs, sū­nūs Ado­mas ir Mar­ty­nas.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: li­te­ra­tū­ra, gam­ta.

Gi­mė: 1987 m. ba­lan­džio 24 d.

Jur­bar­ke.

Iš­si­la­vi­ni­mas: aukš­ta­sis, bai­gė Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ją. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: li­te­ra­tū­ra, muzika.

52

olimpiada 2012

GRAI­KŲ-RO­MĖ­NŲ IM­TY­NĖS

Alek­sand­ras Ka­za­ke­vi­čius

Ed­ga­ras Venc­kai­tis

176 79

171 70

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1998 m.

Svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 74 kg.

Buvęs tre­ne­ris – Re­mi­gi­jus Gus­tas, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Gri­go­ri­jus Ka­zovs­kis, Rus­la­nas Var­ta­no­vas.

Kar­je­ra: 2003 m. Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­na­tas – 1-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 13-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 7-oji vie­ta, 2006 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio ka­riš­kių čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2007 m. „Grand Prix“ var­žy­bos Slo­vė­ni­jo­je – 1-oji vie­ta, 2008 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Ser­bi­jo­ je – 2-oji vie­ta, 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės – 15-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 14-oji vie­ta, 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas - 12-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 12-oji vie­ta, 2011 m. tarp­tau­ti­nis tur­ny­ras Ang­li­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2012 m.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tas Belg­ra­de – 3-io­ji vie­ta, 2012 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Suo­mi­jo­je – 1-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1986 m. birželio 12 d., Vil­niuje.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to spor­to ir svei­ ka­tos fa­kul­te­to stu­den­tas. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: au­to­mo­bi­liai, ki­no fil­mai.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1994 m.

Svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 66 kg.

Buvęs tre­ne­ris – Jo­nas Sa­bu­tis, da­bar­ti­niai tre­ne­riai – Gri­go­ri­jus Ka­zovs­kis, Rus­la­nas Var­ta­no­vas.

Kar­je­ra: 2004 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Ser­bi­jo­je – 7-oji vie­ta, 2005 m. pa­sau­lio ka­riš­kių čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2006 m. pa­sau­lio stu­den­ tų čem­pio­na­tas – 2-oji vie­ta, 2006 m. tarp­tau­ti­nis tur­ny­ras Pran­cū­zi­jo­je – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2007 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas – 3-io­ji vie­ta, 2008 m. Lie­tu­vos čem­pio­nas, 2008 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Ser­bi­jo­je – 5-oji vie­ta, 2009 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 17-oji vie­ta, 2010 m., pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 12-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 8-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 14-oji vie­ta, 2012 m. olim­pi­ nės at­ran­kos tur­ny­ras Bul­ga­ri­jo­je – 2-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1983 m. rug­sė­jo 4 d.

Tau­ra­gė­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: vi­du­ri­nis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: li­te­ra­tū­ra, mu­zi­ka, ki­no fil­mai, bend­ra­vi­mas su drau­gais.

54

olimpiada 2012

GIM­NAS­TI­KA

Ro­kas Guš­či­nas

Lau­ra Švil­pai­tė

172 70

154 42

cm ūgis.

cm ūgis.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1997 m.

Rung­tis – dau­gia­ko­vė.

Buvęs tre­ne­ris – Ro­lan­das Zak­šaus­kas, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Vla­dis­lo­vas Bo­go­mo­lo­vas.

Kar­je­ra: 2008 m. tarp­tau­ti­nės var­ž y­bos Vo­ kie­ti­jo­je – 12-oji vie­ta, 2008 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas – 5-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas – 31-oji vie­ta, 2010 m. Eu­ro­pos čem­pio­ na­tas – 11-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas – 78-oji vie­ta, 2011 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tas – 31-oji vie­ta, 2012 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Ang­li­jo­je – 25-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1991 m. sau­sio 6 d.

Kau­ne.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vil­niaus Ozo vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­vis. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­ve­dęs.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: fut­bo­las.

kg svoris.

Spor­tuo­ja nuo 1998 m.

Rung­tis – dau­gia­ko­vė.

Buvę tre­ne­riai – Iri­na Ka­ti­nie­nė, Min­dau­gas Ka­ti­nas, da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Va­si­li­jus Gav­ri­nas.

Kar­je­ra: 2008 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­ tas, dau­gia­ko­vė – 29-oji vie­ta, ly­giag­re­tės – 10-oji vie­ta, 2009 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nis fes­ti­va­ lis, dau­gia­ko­vė – 5-oji vie­ta, buo­mas – 4-oji vie­ta, 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tas, dau­gia­ko­vė – 125-oji vie­ta, 2012 m. olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­ras Ang­li­jo­je, dau­gia­ko­vė – 25-oji vie­ta.

Startų tvarkaraštis – 56, 57 p.

Gi­mė: 1994 m. sau­sio 7 d.

Vil­niu­je.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Vil­niaus Ge­ro­sios Vil­ties vi­du­ri­ nės mo­kyk­los moks­lei­vė. Šei­mi­nė pa­dė­tis: ne­te­kė­ju­si.

Lais­va­lai­kio po­mė­gis: šo­kiai.

56

olimpiada 2012

Die­na po die­nos: Lie­tu­vos ol Lie­pos 27 d., penk­ta­die­nis Žai­dy­nių ati­da­r y­mas (21–1 val.).

Lie­tu­vos olim­pi­nės de­le­ga­ci­jos vė­liav­ne­šys – V.Alek­na.

Lie­pos 28 d., penk­ta­die­nis Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (10.30, 14.30, 20.30 val.).

Dvi­ra­čiai, plen­tas. Vy­rų gru­pi­nės lenk­ty­nės. Ge­di­mi­nas Bag­do­nas, Ra­mū­nas Na­var­daus­kas (12 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. R.Guš­či­nas (13, 17.30, 22 val.).

Irk­la­vi­mas. R.Maš­čins­kas ir S.Rit­te­ris (12.30 val.), M.Griš­ko­nis (14.30 val.), D.Viš­tar­tai­tė (15.20 val.).

Plau­ki­mas. G.Ti­te­nis (14.12 val., pus­fi­na­lis – 22.28 val.).

Lie­pos 29 d., sek­ma­die­nis Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (10.30, 14.30, 20.30 val.).

Bok­sas. E.Pet­raus­kas (15.30 val.), E.Ka­va­liaus­kas (17 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. L.Švil­pai­tė (11.30, 16.45, 22 val.).

Irk­la­vi­mas. Pa­guo­dos plau­ki­mai (jei­gu teks da­ly­vau­ti). R.Maš­čins­kas ir S.Rit­te­ris (11.30 val.), M.Griš­ko­nis (11.50 val.), D.Viš­tar­tai­tė (12.10 val.).

Plau­ki­mas. R.Mei­lu­ty­tė (13.13 val., pus­fi­na­lis – 21.47 val.). G.Ti­te­nis (fi­na­las – 22.07 val.).

Lie­pos 30 d., pir­ma­die­nis Krep­ši­nis, vy­rai. Lie­tu­va–Ar­gen­ti­na (0.15 val.).

Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (10.30, 14.30, 20.30 val.).

Bu­ria­vi­mas. G.Scheidt, R.Mi­le­vi­čius (14 val.).

Plau­ki­mas. R.Mei­lu­ty­tė (fi­na­las – 22.15 val.).

Lie­pos 31 d., ant­ra­die­nis Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (10.30, 14.30, 20.30 val.).

Bu­ria­vi­mas. G.Scheidt, J.Ber­no­tas, R.Mi­le­vi­čius (14 val.).

Irk­la­vi­mas. M.Griš­ko­nis (ket­virt­fi­na­lis – 12.40 val.), D.Viš­tar­tai­tė (ket­virt­fi­na­lis – 13.20 val.), R.Maš­čins­kas ir S.Rit­te­ris (pus­fi­na­lis – 14 val.).

Plau­ki­mas. G.Ti­te­nis (13.14 val., pus­fi­na­lis – 22.17 val.), M.Sadauskas (12 val., pusfinalis – 21.30 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai. Lie­tu­va–Ni­ge­ri­ja (16.30 val.).

Rugp­jū­čio 1 d., tre­čia­die­nis Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (11, 14.30, 19 val.).

Bu­ria­vi­mas. G.Scheidt, J.Ber­no­tas, R.Mi­le­vi­čius (14 val.).

Dvi­ra­čiai, plen­tas. In­di­vi­dua­lios lenk­ty­nės lai­kui: R.Le­lei­vy­tė (14.30 val.), G.Bag­do­nas ar­ba R.Na­var­daus­kas (16.15 val.).

Dziu­do. K.Bau­ža (11.30 val., finalas – 18.10 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. R.Guš­či­nas (fi­na­las – 18.30 val.).

Irk­la­vi­mas. M.Griš­ko­nis (pus­fi­na­lis – 13.20 val.).

Plau­ki­mas. V.Ja­nu­šai­tis (13.43 val., pus­fi­na­lis – 22.30 val.), G.Ti­te­nis (fi­na­las – 21.30 val.), M.Sadauskas (22.17 val.).

Rugp­jū­čio 2 d., ket­vir­ta­die­nis Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (ket­virt­fi­na­lis – 14.30 val.).

Bok­sas. E.Pet­raus­kas (1/16 finalo – 15.30 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. L.Švil­pai­tė (fi­na­las – 18.30 val.).

Irk­la­vi­mas. D.Viš­tar­tai­tė (pus­fi­na­lis – 11.30 val.), R.Maš­čins­kas ir S.Rit­te­ris (B fi­na­las – 11.50 val., A fi­na­las – 13.50 val.).

Plau­ki­mas. V.Ja­nu­šai­tis (fi­na­las – 22.15 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai. Lie­tu­va–Pran­cū­zi­ja (11 val.).

Rugp­jū­čio 3 d., penk­ta­die­nis Bad­min­to­nas. A.Sta­pu­šai­ty­tė (pusfinalis – 11 val.).

Bok­sas. E.Ka­va­liaus­kas (1/16 finalo – 15.30 val.).

Bu­ria­vi­mas. G.Scheidt, R.Mi­le­vi­čius (14 val.).

Dvi­ra­čiai, tre­kas. S.Kru­pec­kai­tė (kei­ri­nas, 18, 20.40 val.).

Dziu­do. M.Paš­ke­vi­čius (11.30 val., finalas – 18.10 val.).

Irk­la­vi­mas. M.Griš­ko­nis (B fi­na­las – 12.42 val., A fi­na­las – 14.30 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. A.Sku­jy­tė (12.50, 13.15, 21, 22.45 val.), L.Grin­či­kai­tė (12.40 ir 21.05 val.), Z.Send­riū­tė (21.10 val.), P.Mykolaitis (21.50 val.).

Rugp­jū­čio 4 d., šeš­ta­die­nis Bu­ria­vi­mas. G.Scheidt, R.Milevičius, J.Bernotas (14 val.).

Irk­la­vi­mas. D.Viš­tar­tai­tė (B fi­na­las – 13 val., A fi­na­las – 14.30 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. R.Sa­ka­laus­kas (12 ir 14.30 val.), A.Sku­jy­tė (12.05, 13.40 ir 22.35 val.), M.Žiū­kas (fi­na­las – 19 val.), Z.Send­ riū­tė (fi­na­las – 21.35 val.), L.Grinčikaitė (pusfinalis – 21.35 val., finalas – 23.55 val.), P.Mykolaitis (finalas – 21.55 val.). Šau­dy­mas. D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė (11.30 val., fi­na­las – 19.30 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai. Lie­tu­va–JAV (16.30 val.).

Badmintonas. A.Stapušaitytė (dėl 3-iosios vietos ir finalas – 15.30 val.).

olimpiada 2012

olim­pie­čių star­tai Lon­do­ne Rugp­jū­čio 5 d., sek­ma­die­nis Bu­ria­vi­mas. J.Ber­no­tas (14 val.).

Dvi­ra­čiai, tre­kas. S.Kru­pec­kai­tė (sprin­tas, 12.58, 18, 19.38 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. L.Švil­pai­tė, R.Guš­či­nas (16 val.).

Grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės. A.Ka­za­ke­vi­čius (15 val., fi­na­las – 20.25 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. D.Lo­ba­čevs­kė, R.Draz­daus­kai­tė, R.Ker­gy­tė (fi­na­las – 13 val.), R.Sa­ka­laus­kas (pus­fi­na­lis – 21.45 val., fi­na­las – 23.50 val.), R.Staišiūnaitė (21 val.), R.Stanys (21.05 val.).

Rugp­jū­čio 6 d., pir­ma­die­nis Bok­sas. E.Pet­raus­kas (ket­virt­fi­na­lis – 22.30 val.).

Bu­ria­vi­mas. G.Scheidt (15 val.), R.Mi­le­vi­čius (16 val.).

Dvi­ra­čiai, tre­kas. S.Kru­pec­kai­tė (sprin­tas, ket­virt­fi­na­lis – 18 val., var­žy­bos dėl 5–8 vie­tų – 20.40 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. L.Švil­pai­tė, R.Guš­či­nas (16 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. V.Alek­na (12 ar­ba 13.25 val.), S.Ta­mo­šai­ty­tė (12.05 val.), E.Staišiūnaitė (pusfinalis – 22.15 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai. Lie­tu­va–Tu­ni­sas (13.15 val.).

Rugp­jū­čio 7 d., ant­ra­die­nis Bok­sas. E.Ka­va­liaus­kas (ket­virt­fi­na­lis – 23.30 val.).

Bu­ria­vi­mas. J.Ber­no­tas (15 val.).

Dvi­ra­čiai, tre­kas. S.Kru­pec­kai­tė (sprin­ tas, pus­fi­na­lis – 18 val., fi­na­las – 19.26 val.).

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka. L.Švil­pai­tė, R.Guš­či­nas (16 val.).

Grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės. E.Venc­kai­tis (15 val., fi­na­las – 20.25 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. I.Ja­ku­bai­ty­tė (12 ar­ba 13.25 val.), S.Ta­mo­šai­ty­tė (pus­fi­na­lis – 21.15 val., fi­na­las – 23 val.), R.Stanys (finalas – 21 val.), V.Alek­na (fi­na­las – 21.45 val.).

Rugp­jū­čio 8 d., tre­čia­die­nis Dvi­ra­čiai, BMX. V.Rim­šai­tė (17 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai.

(Ket­virt­fi­na­lis – 16, 18.15, 22 ir 0.15 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. D.Draudvila (12.10, 13.10, 14.50, 20, 23.30 val.), E.Staišiūnaitė (finalas – 22.45 val.).

Rugp­jū­čio 9 d., ket­vir­ta­die­nis Leng­vo­ji at­le­ti­ka. A.Pal­šy­tė (11.45 val.), I.Ja­ku­bai­ty­tė (fi­na­las – 23 val.), D.Draudvila (11, 11.55, 14.55, 20.30 ir 23.20 val.).

57

Rugp­jū­čio 11 d., šeš­ta­die­nis Bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mas.

E.Bal­čiū­nas (fi­na­las – 11.30 val.), J.Šuk­li­nas (finalas – 11.47 val.).

Leng­vo­ji at­le­ti­ka. T.Šuš­ke­vi­čius (fi­na­las – 11 val.), K.Sal­ta­no­vič, B.Vir­ba­ly­tė, N.Ai­die­ty­tė (fi­na­las – 19 val.), A.Pal­šy­tė (fi­na­las – 21 val.). Šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė.

J.Kin­de­ris (11-21.10 val.).

Rugp­jū­čio 12 d., sek­ma­die­nis Bok­sas. E.Pet­raus­kas (finalas – 15.45 val.), E.Ka­va­liaus­kas (fi­na­las – 16.15 val.). Šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė.

L.Asa­daus­kai­tė-Zad­nep­rovs­kie­nė, G.Venčkauskaitė (10–20 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai. (Rung­ty­nės dėl 3-io­sios vie­tos – 13 val., fi­na­las – 17 val). Žai­dy­nių už­da­r y­mas.

Rugp­jū­čio 10 d., penk­ta­die­nis Bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mas.

E.Bal­čiū­nas (11.30 val., pusfinalis – 13.02 val.), J.Šuk­li­nas (11.51 val., pusfinalis – 13.16 val.).

Bok­sas. E.Pet­raus­kas (pusfinalis – 23 val.), E.Ka­va­liaus­kas (pus­fi­na­lis – 23.30 val.).

Dvi­ra­čiai, BMX. V.Rim­šai­tė (pusfinalis – 17 val., fi­na­las – 18.20 val.).

Krep­ši­nis, vy­rai.

(Pus­fi­na­lis – 19, 23 val.).

Pas­ta­ba: var­žy­bų lai­kas – apy­tiks­lis, or­ga­ni­za­to­riai tu­ri tei­sę jį ­keis­ti.

58

olimpiada 2012

XXX olim­pia­dos me­ga žvaigž­dės

■■Priekyje:

vi­sų lai­kų olim­pi­nių čem­pio­nų ri­kiuo­tė­je M.Phelp­sas di­džiu­le per­sva­ra len­kia tuos at­le­tus, ku­rie dar tę­sia spor­ti­nę kar­je­rą.

M.Phelp­sas: „Nie­kas ne­no­ri pra­lai­mė­ti“

14

kar­tų olim­pi­niu čem­pio­ nu tapo M.Phelp­ sas.

Ti­tu­luo­čiau­sias pa­sau­lio plau­ki­kas ame­ri­ kie­tis Mi­chae­las Phelp­sas ke­ti­na Lon­do­ ne pa­siek­ti re­kor­dą, ku­ris ne­ži­nia ka­da ga­lė­tų bū­ti pa­ge­rin­tas.

8

aukso medalius iškovojo Pekino žaidynėse.

■■Proporcijos:

■■Intriga:

ko­kios spal­vos tro­fė­jais sa­vo ko­ lek­ci­ją pa­pil­dys plau­ki­kas Lon­do­no olim­ pia­doje?

M.Phelp­sas – jau 14 kar­t ų olim­ pi­nis čem­pio­nas. Prieš ket­ve­r ius me­tus Pe­k i­no žai­dy­nė­se jis iš­ko­ vo­jo 8 auk­so me­da­lius ir vi­sų lai­ kų olim­pi­nių čem­pio­nų ri­k iuo­tė­ je di­d žiu­le per­sva­ra len­k ia tuos at­le­tus, ku­r ie dar tę­sia spor­ti­nę kar­je­rą.

Lon­do­no olim­pia­dos int­ri­ga – ko­kios spal­vos tro­fė­jais sa­vo ko­ lek­ci­ją pa­pil­dys šis plau­ki­kas, nu­ spren­dęs da­ly­vau­ti sep­t y­nio­se rung­t y­se: ke­tu­rio­se in­di­v i­dua­lio­ se ir tri­jo­se es­ta­fe­tė­se.

Mi­chae­las su­tver­tas plauk­ti.

„Olim­pia­do­je nie­kas ne­no­ri pra­lai­mė­ti“, – pa­brė­žė M.Phelp­ sas, ke­ti­nąs po 2012-ųjų žai­dy­nių baig­ti spor­ti­nin­ko kar­je­rą, nes ne­ be­tu­ri mo­t y­va­ci­jos. „Kar­to­jau ir kar­to­siu: įma­no­ma pa­siek­ti bet ką, jei to iš tik­r ų­jų la­ bai no­ri. Nė­ra da­ly­kų, ku­rie žmo­ gui neį­vei­kia­mi, – vie­na­me in­ter­ viu sa­kė M.Phelp­sas. – Kaip jau­ čiuo­si bū­da­mas ge­riau­sias? Man tai skam­ba šiek tiek ne­rea­liai. Iš tik­r ų­jų – fan­tas­ti­nė bū­se­na, emo­ ci­jų aud­ros. Be žo­džių...“

Mi­chae­las su­t ver­tas plauk­ti: ūgis – 195 cm, svo­ris – 88 kg, iš­ skės­tų ran­kų il­gis – 204 cm. Vir­ šu­ti­nė jo kū­no da­lis – il­ges­nė nei ko­jos, nu­ga­ra – V for­mos, idea­li ae­ro­di­na­mi­niu po­žiū­riu. Lanks­ tūs są­na­riai, rau­me­nų – tiek, kad dir­ban­tis or­ga­niz­mas neeik­vo­tų de­g uo­nies vel­tui.

Vie­nas JAV plau­ki­mo tre­ne­rių Ed­die’s Ree­se’as apie M.Phelp­są yra pa­sa­kęs: „Pas­ku­ti­nis, ku­ris su­ ge­bė­jo pa­na­šiai su­tram­dy­ti van­ de­nį, bu­vo Mo­zė.“

olimpiada 2012

■■Rekordas:

U.Bol­tui pri­klau­san­tis 100 m bė­gi­mo re­kor­das yra 9,58 sek.

■■Įmanoma:

59

gerbėjai iš bėgiko lau­kia iš ko­jų ver­čian­čių skai­čių.

U.Bol­tas: „No­riu bū­ti gy­va le­gen­da“ Tris­kart olim­pi­nis čem­pio­nas, kol kas grei­čiau­sias pa­sau­lio žmo­gus ja­mai­ kie­tis Usai­nas Bol­tas, ti­ki­si Lon­do­ne pa­ge­ rin­ti pla­ne­tos 100 m bė­gi­mo re­kor­dą, nes no­ri tap­ti gy­va le­gen­da.

■■Vienintelis:

U.Bol­tas – kol kas grei­čiau­sias pa­sau­lio žmo­gus.

U.Bol­tui pri­k lau­san­tis 100 m bė­ gi­mo re­kor­das yra 9,58 sek., 200 m – 19,19 sek. „Ma­nau, kad siek­ti re­kor­dų Lon­do­ne truk­dys ne­pa­lan­k ios oro są­ly­gos. Jei­g u jos bus ge­ros, ti­kė­ ti­ni įspū­din­g i re­zul­ta­tai“, – spė­ lio­jo sprin­te­r io tre­ne­r is Gle­nas Mill­sas.

„Žmo­nės iš ma­nęs lau­kia iš ko­ jų ver­čian­čių skai­čių: 100 m – per 9,4 sek., o 200 m – per 19 sek. Tai nė­ra neį­ma­no­ma. Daug tre­ni­ruo­ juo­si, kad pa­siek­čiau to­kius re­ zul­ta­tus. Jei­g u pa­v yks, tap­siu gy­ va le­gen­da ir vaikš­čio­siu su vi­sais mir­tin­gai­siais. Neb­lo­gai skam­ba, ar­gi ne?“ – kal­bė­jo U.Bol­tas.

60

olimpiada 2012

XXX olim­pia­dos me­ga žvaigž­dės

5

kar­tus K.Bryan­tas tapo NBA čem­pio­nu.

■■Lyderis:

K.Bryan­tas mano, kad šie­me­tė JAV ko­man­da stip­res­nė nei le­gen­di­nė 1992-ųjų „Dream Team“.

K.Bryan­tas: „Olim­pia­da – ypa­tin­gos var­žy­bos“ Pen­kis­kart NBA čem­pio­nas, 2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­dos auk­so me­da­lio lai­mė­to­jas Ko­be Bryan­tas nea­be­jo­ja, kad Lon­do­no žai­dy­nė­se su JAV krep­ši­nio rink­ti­ne jis vėl sto­vės ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los.

Los An­dže­lo „La­kers“ eki­pos ly­de­ ris pa­brė­žė, kad šie­me­tė JAV ko­ man­da ne­tgi stip­res­nė nei le­gen­di­ nė 1992-ųjų „Dream Team“, ku­riai at­sto­va­vo Mi­chae­las Jor­da­nas, Da­ vi­das Ro­bin­so­nas, Ma­gi­cas John­ so­nas, Lar­r y’s Bir­das, Cly­de’as Drex­le­ris, Char­le­sas Bark­ley’s. „Tą­kart jie bu­vo vy­res­ni nei mes da­bar. Be to, da­bar­ti­nė rink­ti­nė – azar­tiš­kes­nė, la­biau iš­troš­ku­ si per­ga­lių. Jei­g u su­si­kau­tu­me su 1992-ųjų „Dream Team“, ma­čas bū­tų sun­kus, bet, ma­nau, mes ją nu­ga­lė­tu­me“, – pa­reiš­kė K.Bryan­ tas, su­kė­lęs di­de­lį vė­ją Bar­se­lo­nos olim­pi­nių čem­pio­nų gre­to­se. „Ko­be ma­ne pra­juo­ki­no. Iš tie­

sų, jo kar­tos žai­dė­jai – at­le­tiš­kes­ ni, bet mes bu­vo­me pro­tin­ges­ni.

Jie mo­kė­si ir te­be­si­mo­ko iš mū­sų.

Ne­ži­nau, ar tiks­lin­ga ly­gin­ti 1992ųjų ir 2012-ųjų rink­ti­nes. Tarp mū­sų bu­vo 11 krep­ši­nio Šlo­vės mu­zie­jaus na­rių. Kai to­kia sta­tis­ ti­ka ga­lės pa­si­gir­ti Ko­be’s ko­man­ da, mie­lai pra­tę­siu dis­ku­si­ją“, – sa­ kė M.Jor­da­nas. „Olim­pia­da – ypa­tin­gos var­ž y­ bos. Aš di­džiuo­juo­si, kad ga­liu ei­ ti Bil­lo Rus­sel­lo ar Jer­r y Wes­to pė­do­mis. Ma­no ir ma­no bend­ra­ žy­gių mi­si­ja – nu­ties­ti ke­lią kar­ tai, ku­ri žengs po mū­sų“, – tei­gė K.Bryan­tas.

Parengė Romas Poderys

■■Siurprizas:

NBA čem­pio­nas K.Bryan­tas JAV prezidentui Barackui Obamai (dešinėje) dovanojo marškinėlius.

1

aukso medalį iškovojo Pekino žaidynėse.

62

olimpiada 2012

Ta­ l is­ m a­ n ai: nuo sen­ti­men­tų Mi­šai iki

vi­siš­kų ne­su­sip­ra­ti­mų

Ar­tė­jant Lon­do­no olim­pi­nėms žai­dy­nėms vis dau­giau sir­ga­lių akių kryps­ta į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nę. Mies­to sve­čius šie­met yra pa­si­ren­gę priim­ti Wen­loc­kas ir Man­de­vil­le – du ofi­cia­lūs 2012-ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių ta­lis­ma­nai.

Ma­rius Bag­do­nas

Vie­naa­kės bū­ty­bės

Šia­me straips­ny­je su­pa­žin­din­si­me sa­vo skai­ty­to­jus su šio­mis dviem iš pir­mo žvilgs­nio keis­to­mis me­ta­lo spal­vos vie­naa­kė­mis bū­ty­bė­mis bei anks­tes­nių olim­pia­dų ta­lis­ma­nais.

Lon­do­no olim­pia­dos ta­lis­ma­ nų var­dai pa­si­rink­ti neat­si­tik­ti­nai.

Kaip tei­gia­ma, Mač Ven­lo­kas (Much Wen­lock) bu­vo kai­mas, ku­ria­me vy­ ko spor­to žai­dy­nės, XIX a. pa­bai­go­ je įkvė­pu­sios šiuo­lai­ki­nių olim­pi­nių žai­dy­nių kū­rė­ją pran­cū­zą Pier­re’ą de Cou­ber­tai­ną. Sto­ke Man­de­vil­le – li­ go­ni­nė, ku­ri lai­ko­ma Pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių gi­mi­mo vie­ta.

Ant Wen­loc­ko ran­kų – pen­kios apy­ran­kės, ati­tin­kan­čios pen­kis olim­pi­nius žie­dus. Man­de­v il­le sa­ vo gal­vos for­ma pri­me­na Pa­ro­lim­ pi­nių žai­dy­nių sim­bo­lį. Ant abie­jų

bū­t y­bių kak­tų de­ga gel­to­ni ži­bin­ tai, ana­lo­giš­ki – ant Lon­do­no tak­ si au­to­mo­bi­lių sto­g ų.

Olim­pia­dos ta­lis­ma­nus su­kū­rė me­ni­nin­kas Mi­chae­las Mor­pur­go.

Ren­kant ta­lis­ma­nus or­ga­ni­za­to­riai dau­giau­siai dė­me­sio sky­rė vai­kų ir šei­mų nuo­mo­nei. Tei­gia­ma, kad vai­ kai ne­la­bai no­rė­jo, kad ta­lis­ma­nai būtų kaž­ko­kie gy­vū­nai. Be to, ta­lis­ ma­nai tu­rė­jo tu­rė­ti sa­vo is­to­ri­ją.

Pra­džia – Gre­nob­ly­je

Pir­ma­sis olim­pi­nis ta­lis­ma­nas at­ si­ra­do 1968 m. žie­mos olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se Gre­nob­ly­je. Tai bu­ vo žmo­ge­liu­kas su sli­dė­mis, var­ du Schussas. Va­sa­ros olim­pia­do­se pir­ma­sis va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­ nių ta­lis­ma­nas at­si­ra­do po ket­ve­ rių me­tų, kai di­džio­ji spor­to fies­ta vy­ko Miun­che­ne. Tai bu­vo šu­niu­ kas – tak­sas Wal­di.

Il­gap­lau­kis tak­sas – pliu­ši­nis žais­las. Nors prieš 40 me­tų įvai­ rias­pal­v is dry­žuo­tas Wal­di tik­rai ne­bu­vo toks po­pu­lia­rus, kaip šią va­sa­rą bus Wen­loc­kas ir Man­de­ vil­le, ke­li šio ta­lis­ma­no va­rian­tai pa­si­ro­dė pre­ky­bo­je.

Pir­ma­sis olim­ pi­nis ta­lis­ma­nas at­si­ra­do 1968 m. žie­mos olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se Gre­nob­ly­je.

Nuo 1972-ųjų olim­pi­niai ta­ lis­ma­nai ku­ria­mi kiek­v ie­noms olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Po ket­ve­ rių me­tų di­džiau­sias spor­to ren­gi­ nys per­si­kė­lė į Ame­ri­ką. Ka­na­do­je vy­ku­sio­se var­ž y­bo­se šei­mi­nin­ka­

vo be­bras Ami. Beb­ras – nuo se­nų lai­kų lai­ko­mas na­cio­na­li­niu Ka­ na­dos gy­v ū­nu, o žo­dis Ami po­pu­ lia­ria Ame­ri­kos in­dė­nų al­gon­ki­nų kal­ba reiš­kia bū­tent be­brą.

Aist­ros dėl Mi­šos

Lie­tu­viams be­ne dau­giau­sia sen­ti­ men­tų, be abe­jo­nės, ke­lia 1980-ųjų Mask­vo­je vy­ku­sių olim­pi­nių žai­dy­ nių sim­bo­lis – meš­kiu­kas Mi­ša.

Vai­kiš­kų kny­g ų iliust­ruotojas Vik­to­ras Či­ži­ko­vas šio meš­kiu­ko įvai­rias ver­si­jas kū­rė be­veik še­šis mė­ne­sius. Ru­da meš­ka, su­si­juo­ su­si dir­žu su olim­pi­nių žie­dų sag­ ti­mi, už­ka­ria­vo vi­so pa­sau­lio sir­ ga­lių sim­pa­ti­jas. Tei­gia­ma, kad vi­sas meš­ki­no var­das bu­vo Mi­ chai­las Po­ta­py­čius Top­t y­gi­nas.

Be­je, bu­ria­v i­mo rung­tis Mask­vos olim­pia­do­je tu­rė­jo sa­vo at­ski­rą ta­ lis­ma­ną – ruo­niu­ką Vig­ri.

olimpiada 2012

63

2

oficialūs 2012-ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių ta­lis­ma­nai Wen­loc­kas ir Man­de­ vil­le.

Olim­pi­niai ta­lis­ma­nai Metai 1972 1976 1980 1984 1988 1992 1996 2000 2004 2008 2012

Įdo­mu, kad ren­kant 2014-ųjų So­čy­je vyk­sian­čių olim­pi­nių žie­ mos žai­dy­nių ta­lis­ma­ną vie­nas iš kan­di­da­tų bu­vo la­bai pa­na­šus į 1980-ųjų Mi­šą. Nea­be­jo­ja­ma, kad ru­sai vis dar jau­čia pa­są­mo­nin­gą sim­pa­ti­ją Mi­šai, ta­čiau toks spren­ di­mas vi­sai ne­pa­ti­ko jo kū­rė­jui. „Šio­je po­lia­ri­nė­je meš­ko­je vis­ kas nu­ko­pi­juo­ta nuo ma­no­sios – akys, no­sis, bur­na, šyp­se­na. Man ne­pa­tin­ka šis api­plė­ši­mas“, – pa­si­ pik­ti­ni­mo ne­slė­pė V.Či­ži­ko­vas.

Pa­si­py­lė kri­ti­ka

1984-ai­siais spor­ti­nin­kus į Los An­dže­lą jau kvie­tė Wal­to Dis­ney kom­pa­ni­jo­je dir­bu­sio C.Ro­ber­to Moore‘o kū­ri­nys – žais­min­gas ere­ lis Sa­mas. Ere­lis nuo se­no – Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų sim­bo­lis ir net vaiz­duo­ja­mas na­cio­na­li­nia­ me ša­lies her­be.

Įs­pū­din­gi ta­lis­ma­no rin­ki­mai bu­vo su­reng­ti 1988-ųjų Seu­lo olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Iš 2 295 pa­raiš­kų pa­si­rink­tas Ki­mo Hyu­ no su­kur­tas tig­ras Ho­do­ri. Tig­ras – ko­rė­jie­čių na­cio­na­li­nis gy­v ū­nas, daž­nas šios ša­lies le­gen­do­se.

Ne­ma­žai aist­r ų su­kė­lė 1992-ųjų Bar­se­lo­nos olim­pi­nių žai­dy­nių ta­ lis­ma­nas Co­bi. Ka­ri­ka­tū­ris­to Ja­ vie­ro Ma­ris­ca­lio kū­ri­nys tu­rė­jo bū­ti pa­na­šus į šu­nį. Vos pa­skel­ bus apie ta­lis­ma­ną, me­ni­nin­ką už­griu­vo kri­ti­kos la­v i­na, ka­dan­gi žmo­nės šia­me per­so­na­že įžvelg­ti šuns nie­kaip ne­su­ge­bė­jo. Vis dėl­to per olim­pi­nes žai­dy­nes Co­bi už­si­ tar­na­vo sir­ga­lių sim­pa­ti­jas ir ta­po ga­na po­pu­lia­riu sim­bo­liu.

Po ket­ve­rių me­tų At­lan­tos olim­ pi­nių žai­dy­nių ren­gė­jai pa­t y­rė dar di­des­nį fias­ko. Iki šiol kal­ba­ ma, kad ta­lis­ma­nas Iz­zy yra vie­

Vardas Wal­di Ami Mi­ša Samas Ho­do­ri Co­bi Iz­zy Ol­lie, Syd ir Mil­lie Phe­vos ir At­he­na Bei­bei, Jing­jing, Huan­huan, Yin­gying ir Ni­ni Wen­loc­kas ir Man­de­vil­le

nas pra­sčiau­sių per vi­są olim­pi­ nių žai­dy­nių is­to­ri­ją. Nie­kas taip ir neatsk­lei­dė, ką šis abst­rak­tus pa­da­rė­lis tu­rė­jo sim­bo­li­zuo­ti. Jo vi­sas var­das Wha­ti­zit (nuo ang­ liš­kos fra­zės „What is it?“), ta­čiau daž­niau nau­do­tas trum­pi­nis Iz­zy.

Lai­kui bė­gant, Iz­zy priau­go svo­ rio ir rau­me­nų, už­siau­gi­no no­sį, o mirk­sė­ti pra­dė­jo žvaigž­dė­to­mis aki­ mis. To­kį Joh­no Rya­no kū­ri­nį dai­li­ nin­kai pa­va­di­no vi­siš­ku ab­sur­du.

Pe­rei­ta prie kie­ky­bės

Il­gą lai­ką olim­pi­nis ta­lis­ma­nas bu­vo vie­nas per­so­na­žas, ta­čiau 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pia­dos or­ ga­ni­za­to­riai taip ir ne­su­si­ta­rė dėl vie­no ge­riau­siai ša­lį rep­re­zen­tuo­ jan­čio per­so­na­žo, tad pir­mą kar­ tą pa­sirink­ti trys gy­v ū­nai: pa­pū­ ga, an­čias­na­pis ir echid­na.

2004 m. Atė­nų olim­pi­nių žai­

Personažas Tak­sų veis­lės šu­niu­kas Be­bras Meš­kiu­kas Ere­lis Tig­ras Šuo Abst­rak­tus pa­da­rė­lis Pa­pū­ga, an­čias­na­pis ir echid­na Bro­liu­kas ir se­su­tė Žu­vis, pan­da, lieps­na, ti­be­tie­tiš­ka an­ti­lo­pė, kregž­dė Vie­naa­kės bū­ty­bės

dy­nių ofi­cia­lūs ta­lis­ma­nai bu­vo se­suo ir bro­lis – Ati­na (Athena) ir Fi­vas (Phevos), pa­va­din­ti pa­gal grai­kų mi­to­lo­gi­jo­je mi­ni­mą Atė­nę (iš­min­ties, stra­te­gi­jos ir ka­ro dei­ vė) ir Apo­lo­ną (švie­sos ir mu­zi­kos die­vą, dar va­di­na­mą Fi­v u). Šiuos per­so­na­žus vaiz­da­vo per se­no­vės grai­kų šven­tę Dai­da­lą nau­do­ja­ mos fi­g ū­ros.

Prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ ne vy­ku­sio­se žai­dy­nė­se sir­ga­lius džiu­gi­no jau net pen­ki vie­tos dai­ li­nin­ko Ha­no Mei­li­no su­kur­ti Fu­ wa fil­mu­ko per­so­na­žai. Jie ofi­cia­ liai bu­vo pri­sta­t y­ti vi­suo­me­nei li­ kus 1 000 die­nų iki olim­pi­nių žai­ dy­nių. Kiek­v ie­nas per­so­na­žas at­ sto­va­vo skir­tin­gam gam­tos ele­ men­tui: Bei­bei – van­de­niui, Jing­ jing – me­džiams, Huan­huan – ug­ niai, Yin­g ying – že­mei, Ni­ni – me­ ta­lui.

64 olimpiada 2012

Me­da­liai – neat­ sie­ja­mas olim­pi­nių žai­dy­nių at­ri­bu­tas. Šiais ap­do­va­no­ji­mais iš­ki­liau­si pla­ne­tos spor­ti­nin­kai ap­do­va­ no­ja­mi nuo pat pir­ mų­jų olim­pi­nių žai­dy­ nių, ku­rios vy­ko 1896 me­tais Atė­nuo­se.

Ap­do­va­no­ji­mai ■■Tradicija:

me­da­liai pri­sta­ty­ti Lon­do­no Tra­fal­ga­ro aikš­tė­je li­kus ly­giai vie­ne­riems me­tams iki olim­pia­dos pra­džios.

iš­si­skirs dy­džiu ir svo­riu Ma­rius Bag­do­nas

Ypa­tin­ga tra­di­ci­ja

Per vi­s ą 30-ies olim­pia­dų is­t o­r i­ją olim­pi­ niai me­d a­l iai bu­vo ap­v a­l ios for­mos. Vie­n in­ te­lė išim­t is – ant­r o­ji 1900 me­t ais Pa­r y­ž iu­ je vy­k u­s i olim­pia­d a, kai pri­z i­n in­k ams bu­ vo įteik­t i sta­č ia­k am­pio for­mos ap­do­v a­no­ ji­m ai.

Pir­mo­sio­se šiuo­lai­k i­nė­se žai­dy­nė­se me­da­ liai bu­vo ski­r ia­m i tik I ir II vie­t ų lai­mė­t o­ jams. Nu­ga­lė­t o­jui ati­t e­ko si­dab­r i­n is me­da­ lis, o II vie­t os lai­mė­t o­jui – bron­zos. Taip pat čem­pio­nui bu­vo už­de­da­mas aly­v ų krū­mo ša­ ke­lių vai­n i­k as, o fi­na­li­n in­k ui – lau­ro la­pų vai­n i­k as. Šiais lai­kais įpras­ta auk­so, si­dab­ro ir bron­ zos me­da­lių kom­bi­na­ci­ja pra­dė­ta teikti nuo tre­čių­jų, 1904 me­tais Sent Lui­se vykusių olim­ pi­nių žai­dy­nių.

Rei­ka­la­vi­mai me­da­liams

Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas yra nu­sta­tęs ke­ le­tą kri­te­ri­jų, į ku­riuos pri­va­lo at­si­žvelg­ti me­da­lių di­zai­ną ku­rian­tis mies­to olim­pi­nių žai­dy­nių or­ga­ ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas. Me­da­lio pa­grin­das tu­ri bū­ti ap­skri­tas. Pa­puoš­ti jį ga­li­ma sti­li­zuo­to­mis gran­di­ nė­lė­mis ar juos­to­mis. Skers­muo – ne ma­žes­nis nei 60 mm, sto­ris – ne plo­nes­nis nei 3 mm.

Auk­so ir si­dab­ro me­da­liai pa­ga­min­ti iš 92,5% gry­nu­mo si­dab­ro, auk­si­nis me­da­lis paauk­suo­ja­mas 6 gra­mais auk­so. Bron­zos me­ da­liai ga­mi­na­mi iš 90% va­rio ir 10% cin­ko ly­ di­nio.

Ant me­da­lio pri­va­lo bū­ti už­ra­šy­ta spor­to ša­ ka, ku­rio­je jis iš­ko­vo­tas.

Di­džiau­si per vi­są is­to­ri­ją

85 mi­li­met­r ų skers­mens ir 7 mi­li­met­r ų sto­rio Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­lių di­zai­ną su­kū­rė Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės me­ni­nin­kas Da­

vi­das Wat­kin­sas. Šie me­da­liai žy­miai di­des­ni nei anks­čiau vy­ku­sių olim­pia­dų. Ap­do­va­no­ji­ mai sve­ria po 400 gra­mų – dau­giau­siai per va­ sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių is­to­ri­ją.

Vie­no­je me­da­lio pu­sė­je vaiz­duo­ja­ma se­no­vės grai­kų per­ga­lės dei­vė Ni­kė, o ki­to­je – 2012-ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių lo­go­ti­pas ir mies­tą bei vi­ są Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją sim­bo­li­zuo­jan­čios Tem­ zės upės mo­t y­vas.

Me­da­liai pri­sta­t y­ti Lon­do­no Tra­fal­ga­ ro aikš­tė­je li­kus ly­giai vie­ne­riems me­tams iki olim­pia­dos pra­džios.

olimpiada 2012

65

Anks­tes­nių olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­liai 1896 m. Atė­nai Skers­muo: 48 mm. Sto­ris: 3,8 mm. Svo­ris: 47 g.

Di­zai­ne­ris: Ju­le­sas-Clémen­tas Chap­lai­nas.

Aver­sas: Dzeu­sas, lai­kan­tis per­ga­lės dei­vės Ni­kės sta­tu­lė­lę.

Re­ver­sas: Ak­ro­po­lis.

1900 m. Pa­r y­žius Iš­ma­ta­vi­mai: 59 x 41 mm. Sto­ris: 3,2 mm. Svo­ ris: 53 g.

Di­zai­ne­ris: Frédérique‘as Ver­no­nas.

Aver­sas: Pa­r y­žiaus fo­ne – lau­ro ša­ke­lę lai­kan­ti per­ga­lės dei­vė Ni­kė.

Re­ver­sas: Ak­ro­po­lio fo­ne pa­vaiz­duo­tas čem­pio­nu ta­pęs at­le­tas, lai­kan­tis lau­ro ša­ke­lę.

1912 m. Stok­hol­mas Skers­muo: 33,4 mm. Sto­ris: 1,5 mm. Svo­ris: 24 g.

Di­zai­ne­ris: Bert­ra­mas Mac­ken­na­las (aver­sas), Eri­kas Lind­ber­gas (re­ver­sas).

Aver­sas: iš dvie­jų mer­gi­nų lau­ro la­pų vai­ni­ką prii­ man­tis at­le­tas.

Re­ver­sas: žai­dy­nių ati­da­r y­mą skel­bian­tis šauk­lys ir žy­maus Šve­di­jos gim­nas­to bei mo­ky­to­jo Peh­ro Hen­ri­ko Lin­go bius­tas.

1920 m. Ant­ver­pe­nas Skers­muo: 59 mm. Sto­ris: 4,4 mm. Svo­ris: 79 g.

Di­zai­ne­ris: Jo­sué Du­po­nas.

Aver­sas: at­le­tas, lai­kan­tis lau­rų la­pų vai­ni­ką ir pal­mės ša­ke­lę.

Re­ver­sas: mi­to­lo­gi­nio Ro­mos ka­rio Sil­vi­jaus Bra­bo sta­tu­la.

1904 m. Sent Lui­sas Skers­muo: 37,8 mm. Sto­ris: 3,5 mm. Svo­ris: 21 g Di­zai­nas: Die­ges & Clust kom­pa­ni­ja.

Aver­sas: Grai­kų šven­tyk­los šo­ne vaiz­duo­ja­mas at­ le­tas, lai­kan­tis lau­ro la­pų vai­ni­ką.

Re­ver­sas: Ni­kė, lai­kan­ti lau­ro la­pų vai­ni­ką ir pal­ mės ša­ke­lę.

1924 m. Pa­r y­žius Skers­muo: 55 mm. Sto­ris: 4,8 mm. Svo­ris: 79 g.

Di­zai­ne­ris: André Ri­vau­das.

Aver­sas: at­le­tas, sa­vo ko­le­gai pa­de­dan­tis at­si­sto­ti.

Re­ver­sas: spor­to rung­čių įran­kiai ir ar­fa – vaiz­ duo­jan­tys olim­pi­nių žai­dy­nių kul­tū­ri­nę dva­sią.

1908 m. Lon­do­nas Skers­muo: 33 mm. Sto­ris: 4,4 mm. Svo­ris: 21 g.

Di­zai­ne­ris: Bert­ra­mas Mac­ken­na­las.

Aver­sas: iš dvie­jų mer­gi­nų lau­ro la­pų vai­ni­ką prii­ man­tis at­le­tas.

Re­ver­sas: žir­gu jo­jan­tis Šven­ta­sis Jur­gis.

1928 m. Ams­ter­da­mas Skers­muo: 55 mm. Sto­ris: 3 mm. Svo­ris: 66 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo pa­va­din­tas pa­veiks­las; per­ga­ lės dei­vė Ni­kė lai­kan­ti lau­ro la­pų vai­ni­ką ir pal­mės ša­ke­lę. Šį di­zai­ną su­kū­rė Flo­ren­ci­jos dai­li­nin­kas G.Cas­sio­li. Jis lai­mė­jo Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­

mi­te­to pa­skelb­ta kon­kur­są. To­kio di­zai­no me­da­ lių aver­sas su ne­di­de­liais pa­ki­ti­mais iš­li­ko iki pat 2004-ųjų olim­pia­dos Atė­nuo­se.

Re­ver­sas: ant žmo­nių ran­kų ne­ša­mas nu­ga­lė­to­ jas. To­ko di­zai­no re­ver­sas nau­do­tas olim­pi­niuo­se me­da­liuo­se iki 1972-ųjų.

1932 m. Los An­dže­las Skers­muo: 55,3 mm. Sto­ris: 5,7 mm. Svo­ris: 96 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li Aver­sas: Trion­fo. Re­ver­sas: Trion­fo.

1936 m. Ber­ly­nas Skers­muo: 55 mm. Sto­ris: 5 mm. Svo­ris: 71 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Trion­fo.

1948 m. Lon­do­nas Skers­muo: 51,4 mm. Sto­ris: 5,1 mm. Svo­ris: 60 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Trion­fo.

1952 m. Hel­sin­kis Skers­muo: 51 mm. Sto­ris: 4,8 mm. Svo­ris: 46,5 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Trion­fo.

1956 m. Mel­bur­nas Skers­muo: 51 mm. Sto­ris: 4,8 mm. Svo­ ris: 46,5 mm.

66

olimpiada 2012

Anks­tes­nių olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­liai Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Trion­fo.

1960 m. Ro­ma Skers­muo: 68 mm. Sto­ris: 6,5 mm. Svo­ris: 211 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Trion­fo.

Ap­link me­da­lį – bron­zi­nė lau­ro ša­ka­lė.

1964 m. To­ki­jas Skers­muo: 60 mm. Sto­ris: 7,5 mm. Svo­ris: 62 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li ir Tos­hi­ka­ka Kos­hi­ba.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Trion­fo.

1972 m. Miun­che­nas Skers­muo: 66 mm. Sto­ris: 6,5 mm. Svo­ris: 102 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li (aver­sas) ir Ger­har­ das Marck­sas (re­ver­sas).

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Le­dos ir Dzeu­so sū­nūs dvy­niai Kas­to­ras ir Po­li­deu­kas.

Ant kraš­to: spor­to ša­kos pa­va­di­ni­mas ir me­da­li­ nin­ko sa­vi­nin­ko var­das bei pa­var­dė.

1976 m. Mon­rea­lis Skers­muo: 60 mm. Sto­ris: 5,8 mm. Svo­ris: 154 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li (aver­sas).

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: sti­li­zuo­tas lau­ro la­pų vai­ni­kas ir Mon­

rea­lio olim­pi­nių žai­dy­nių lo­go­ti­pas.

Ant kraš­to: spor­to ša­kos pa­va­di­ni­mas.

1980 m. Mask­va Skers­muo: 60 mm. Sto­ris: 6,8 mm. Svo­ris: 125 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li (aver­sas) ir Il­ja Pos­ to­lis (re­ver­sas).

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: sti­li­zuo­ta olim­pi­nė ug­nis ir Mask­vos olim­pi­nių žai­dy­nių lo­go­ti­pas.

1984 m. Los An­dže­las Skers­muo: 60 mm. Sto­ris: 7,9 mm. Svo­ris: 141 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: vėl su­grą­žin­tas Trion­fo di­zai­nas (ant žmo­nių ran­kų ne­ša­mas nu­ga­lė­to­jas).

1996 m. At­lan­ta Skers­muo: 70 mm. Sto­ris: 5 mm. Svo­ris: 181 g.

Di­zai­nas: Mal­col­mo Grea­ro di­zai­no kom­pa­ni­ja.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: sti­li­zuo­ta aly­vos ša­ke­lė ir At­lan­tos olim­ pi­nių žai­dy­nių emb­le­ma.

Ant kraš­to: sa­ki­nys „At­lan­ta Com­mit­tee for the Olym­pic Ga­mes“.

2000 m. Sid­nė­jus Skers­muo: 68 mm. Sto­ris: 5 mm. Svo­ris: 180 g.

Di­zai­ne­ris: Woj­cie­chas Piet­ra­ni­kas.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Sid­nė­jaus ope­ros teat­ras, ug­nis ir olim­ pi­niai žie­dai.

Ant kraš­to: spor­to rung­ties pa­va­di­ni­mas.

1988 m. Seu­las Skers­muo: 60 mm. Sto­ris: 7 mm. Svo­ris: 152 g.

Di­zai­ne­ris: Giu­sep­pe Cas­sio­li (aver­sas).

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: tai­kos ba­lan­dis sna­pe lai­kan­tis lau­ro ša­ke­lę. Virš jo – Seu­lo olim­pi­nių žai­d y­nių emb­ le­ma.

2004 m. Atė­nai Skers­muo: 60 mm. Sto­ris: 5 mm. Svo­ris: 135 g.

Di­zai­ne­ris: Ele­na Vot­si.

Aver­sas: Ni­kė sti­li­zuo­to Pa­nat­hi­nai­ko sta­dio­no (ja­ me vy­ko pir­mo­sios olim­pi­nės žai­dy­nės) fo­ne.

Re­ver­sas: Olim­pi­nė ug­nis, pir­mo­sios aš­tuo­nios olim­pi­nės odės ei­lu­tės ir Atė­nų olim­pi­nių žai­dy­nių lo­go­ti­pas.

1992 m. Bar­se­lo­na Skers­muo: 70 mm. Sto­ris: 9,8 mm. Svo­ris: 231 g.

Di­zai­ne­ris: Xa­vie­ras Cor­be­ro.

Aver­sas: Trion­fo.

Re­ver­sas: Bar­se­lo­nos olim­pi­nių žai­d y­nių emb­ le­ma.

2008 m. Pe­ki­nas Skers­muo: 70 mm. Sto­ris: 6 mm. Svo­ris: 200 g.

Di­zai­ne­ris: Xiao Yon­gas.

Aver­sas: Ni­kė sti­li­zuo­to Pa­nat­hi­nai­ko sta­dio­no fo­ne.

Re­ver­sas: Pe­ki­no olim­pi­nių žai­dy­nių lo­go­ti­pas, ant kraš­to – spor­to ša­kos ir rung­ties pa­va­di­ni­mas.

Klientams, turintiems ilgalaikį kreditą, PRARADUS DARBĄ – PALŪKANŲ NESKAIČIUOSIME! DAR MAŽESNĖS VISOS PALŪKANOS

VISADA PADĖS, KAI SĄSKAITA IŠTUŠTĖS!

* visos akcijos sąlygos www.pinigine.lt