2012-07-19 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

12

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

www.kl.lt

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YVaN : N RVXVR[Ă›

turtas

82AC6?A.1 62;6@ 962= <@ &

Europos

lyderiai lo ĹĄia

Pirmą kar tą tingą poli per dvejus metus Eu tinį mant spre kompromisą ir su ropos lyderiams priė maŞinus ndimus, vi mus ryŞVokietijos ekonomi sas diktatą priika yra didŞiau pasaulis sutri ko – kas lau sia pasau kia ES, ku lyje? rios

va banqu

Karolis Ur

Vers­li­nin­kas R.Ar­bu­ťaus­kas: „Ne­dar­bas tÄ—­ra tik mi­tas“.

Klai­pÄ—­dos vers­las 9p.

Da­mas­kÄ… pa­sie­kÄ™ ir mi­nist­rÄ… nu­Şu­dÄ™ su­ki­lÄ—­liai jau re­gi re­Şi­mo pa­bai­gÄ….

Visas pasaulis sutriko – kas laukia ES?

bonas Ty ri mĹł national“instituto „Social Dy na mics ekonomi niĹł ty ri mĹł In vadovaster-

e iĹĄ ES ek onomiko s

BĹŤtina ap sau

goti visus NaujĹł tai Naujas pa syk saulio mo ja ir tampa biau nei bet liĹł poreikis iĹĄaugo delis Per krizÄ™ ne to la- gero kada. Ma ge mikos kai iĹĄsiplÄ— kie reikĹĄmingi, bet Ĺžieji gavystÄ—s, riausiai iĹĄryĹĄkÄ—ja tÄ— eko slap ap- tybÄ—s, dalyviai – maĹžo ekono- tumai ir atskirtis, nominiai skirsios valsekonominiĹł ti susitarimai ir ki tos Ĺžmo maĹžieji verslai ir o sindikatĹł jos. Nuo „maĹžieji“ grindinis ĹĄio deĹĄimt tai ir yra panÄ—s (verti pat ĹĄios kri machinaci- – nÄ— nant pagal meÄ?io iĹĄĹĄĹŤ buvo aptik ra apsaugo zÄ—s pradĹžios pajamas) kis. tos didĹžiau ti ir yra ta tine je ďŹ nansi pÄ™ pasku- Europos dilema nÄ—s pirami sios istorijo- nÄ—s ekonominÄ—s mity bos grandi- Europoje poli dÄ—s (Bernar Madoffo), dalimi, t. tiniai ne y. grobiu rei do desniam. sutarimai bet kam di- ir nacionaliniĹł nipuliavimas tingĹł agentĹŤrĹł intere maaukĹĄÄ?iau suteikiant nius reitin visko apma sĹł kÄ—limas gus, tarpban investicita ieĹĄkoti kanĹł nor kompromi Şėjo, pradÄ—Ĺ iandien mos LIBOR kiniĹł palĹŤfakto nesu sĹł. DÄ—l vie skandalas falsiďŹ kavi viena ta no ri mĹł dinebÄ—ra – mo („Barclays“ euras nori dĹžiausiÄ… jei ES neidentiďŹ bei kiti dar iĹĄ grÄ—sm kuo tos sÄ…lygos likti, turi bĹŤti suda ir tĹł. Atrodo, ti bankai) ir daug lianÄ?iĹł probl Ä™ kerykibus vykdo ir aiĹĄki strategija, rimas dÄ—l kad socialinis susi emĹł kaip ma to lesnÄ— integ yra rekor taďŹ y. judÄ—jimas racija, nebeveikia. nansĹł ÄŻstaigĹł veik dinis los kalinÄ—s ir bendros bankinÄ—s, t. darbas, ypaÄ? nevisuotinis. Ir ĹĄis suvokimas ďŹ spo jau TaÄ?iau di litinÄ—s sÄ…jungos link. DÄ—l perne dĹžiausia minÄ—se valst probleproblema nustatant manipuliuo lyg dideliĹł galimy ybÄ—se. kyla gaires ir biĹł ap tegijos ÄŻgy dymĹł, kad ti esama sistema ir vendinimÄ…. raĹĄant straÄŻroto cionaliniai Tuomet navejĹł tikrai kiĹł pasinaudojimo in atbĹŤ kiÄ… formÄ…. teresai vÄ—l ÄŻgauna VisiĹĄ naujos ďŹ nan na, netyla kalbos aiĹĄdÄ—l vÄ— ir ka ďŹ nansinÄ—s siste Norint su saulio eko sinÄ—s ir apskritai mos laispa- niz smarkus ekonomi privalomas kurti bankĹł sÄ…jun mas nis jos. Visuo nomikos konstruk gÄ… centra me ci- kalin perĹžengÄ— visas ri darvi- ĹžiĹŤros organas ir lizuotas prieton Vudso nei reikia naujos bas. Reigi kapita Brelo konferenci bendra in kokia buvo dÄ—liĹł ď Ž jos – tokios, apribojimai, kad srautĹł judÄ—jimo draudimo sistema, JudÄ—jim po ku rÄ… ne ri Ant ÄŻsi bĹŤ tur visas vedu rojo tĹł to burbulai as: `baN_VNZ karo, kai pa ir skatina puÄ?iami indÄ—linin sias valstybes ir jĹł eusaulio lyde pasaulinio botas N XNQ [\_V[a V Y mas ko ir nuspren bankĹł da kus uĹžtikrin riai susirinskolinima NVXfaV 2@ V_ Rb_ mas suve sis. BĹŤtina neĹža- Ispanijo tĹł, kad in dÄ— sukur tyti nes taisyk re Ă– ab_V OĂ­aV YNVX\ les, padÄ—sian ti palankes- tini pasaulinÄŻ susitarimÄ… prista- ir indÄ— je yra tiek pat saugus, dÄ—lis dideliĹł vals numas, ypaÄ? skau ZN`V OR[Q_Ăş ON lis mo naudo paskirsty du ty Ä?ias tolygiau ti ti bendrÄ… dÄ—l ska- rinimo Vokietijoje. Be ĹĄio kiek Ä?iau ďŹ skali biĹł politikams. Ta- mines ir greiÄ?iau [XV[Ă›` SV`XNYV[Ă› valiu nÄ— unija vi ti sociali iĹĄteklius ir suma uĹž rezulta sianÄ?ias ` V_ ]\YVaV[Ă›` `Ă– leistĹł pra nÄ™ Ĺžin- va tÄ…, kuruojamÄ… TarprezervinÄ™ kĹł rin si bandymai gelbÄ— tik- ti ĹĄiÄ… integ tÄ™s- didĹžiau reformas. Ĺ ian tĹł duoliutos fon kas proble ra ti sprendimai nelygybÄ™. Ĺ ie priim tautinio Wb[T\` `Ă–YfTĂş do. Dides dien viena minÄ—se vals ban- sas tinkamascijos dalÄŻ ir sukurti ti nuosekliai siÄ… grÄ—smÄ™ se yra nÄ— pasauli vi- ble dikalaus tybÄ—prielai perÄ—jo ra- ekonominÄ— integ kelian nÄ— papil tik pinigĹł ĹĄvaisty mĹł eko racija at aiĹĄkes mas, nes euroobligacijoms, das bendroms ypaÄ? yra rekordinis Ä?iĹł prodomai ÄŻlie link ir per nominio liberaliz ti pi o tai le iĹĄ ne Ĺžen pro mo pia nio ir kur kas labiau ves prie je iĹĄima mo nusigink tinos socia gÄ— ribas, kurios mi kaip in nigai Ispanijo- mÄ… sprÄ™stĹł didĹžiausiÄ… galĹł ga- reikia bleminÄ—se valsty darbas, ap Ä?iuobÄ—se. Tam dÄ—liai ir iĹĄ bĹŤ- be linei lygy intelek ES proble– nuolat prasmiĹĄkai lavimo. Dabar jam atgal ÄŻ VokietijÄ…, veĹžami bei ir tva ekonominiam deriĹł bend tinio visĹł Europos brangstan kylanÄ?ias palĹŤkanas riam OlandijÄ… iĹĄleidĹžiami saugiomis augimui lyradarbia bei kitas tÄŻ skolini ti. Taip at ir sukur pinigai, laiko uĹžtikrin- kurie galÄ—tĹł bĹŤti pa si ti palankias vimo, siekiant naudoti skurs- kia „gelbÄ—jimo“ mas valstybes. To- valstybÄ—ms. Ilgai mÄ… atskiroms ES tanÄ?iĹł ir neiĹĄ eurĹł niekuodĹŤrÄ—me Ä?ia – trilijo dar niui ji bo jÄ—gos mo silavinusiĹł bend bĹŤtĹł ir ÄŻdar nai kelti, Ĺžiausiai trum logika – maŞų ĹĄa priemoniĹł, neparemtĹł ďŹ nansi ma- cent ras Europos iĹždas, sukurtas gas. Nors binimo visoje ES judÄ—paregiĹĄka. niĹł mo taip pat kaip apsau liĹł lygiui kuris leistĹł ralizuotai sÄ…lytrumpai ver nÄ— nuo atei bangas ir sukÄ—lusiĹł spekulia ginÄ— priekontro nacio tÄ—tĹł nÄ—s sÄ…jun cijos uĹž Bendras gos ekono liuoti ďŹ skali- ti, nalinius interesus pamirĹĄti TaÄ?iau tam ties kriziĹł. minuojan tikrinusiĹł tolesnÄŻ iĹž das mikas ir su kad visos ir uĹžtikrinti veikian Ä?iĹł bankĹł do- pastan reikia ne ES Ä?ius kur- mo konglome ÄŻsitvirtini ĹžmoniĹĄkĹł FiskalinÄ— sÄ…junga gĹł ir suge derni ÄŻdar mastu bĹŤtĹł sukurta bilizacinius prevencinius bei mÄ…. ratĹł ĹĄalÄŻ sunkiai ÄŻgy dinama, bi sta- lan asmeninius bÄ—jimo nustumti me kios sÄ…lygos nimo aplinka ir paÄŻ suteikia nes ji Europos Ko venPaskutinÄ—, chanizmus. ir naciona teresus. Ĺ a mi bet li ga politinÄ—, sijai be nius inkuriam Eu limybÄ™ ve pilieÄ?iui gau liĹł skirtu Breton Vud sÄ…junga ne sudÄ— biĹł biu tuoti ropos mai vis ma ti Şė- ti juos dĹžetĹł projektus ir valsty- instituci tingiausia, nes dabar yra tĹł bĹŤti vals darbÄ…. Tai netgi tu so sistema rÄ—tybi ÄŻparei ja – Europos tinÄ— ma koreguoti. kiekvieno niu mastu skatinaParlamen Tai, kad pra go- kuri bĹŤtĹł at je ĹĄalyje. tas, sakin Breton Vud ran- lizuo Tik taip so sistema tos funkci ga uĹž ĹĄios centra- iĹĄsprÄ™sta jaunimo ti nÄ— fi nan buvo tarp ir kitĹł gyven bus jos perÄ—mi nedarbo pro dar nÄ—ra sĹł, tau- biau mÄ…, vis tojĹł blema. ÄŻga siĹł per Bre sĹł sistema, fik suotĹł va liutos Kalbama, liĹł, kad ga vusi pakankamai ton Vudso kur- jÄ… ÄŻsigalÄ—jusi jog ES tu ÄŻkurtĹł or gakonferen lÄ— sau li nio po Antro gani ci- nigĹł ri pati sau ti visos ES tĹł efektyviai perim- sukurti naujÄ… ka ro. 1944 jo pa- ti politikos. nis rekonst zacijĹł buvo Tarp m. suda ry po bei DidĹžio padÄ—tĹł pro jÄŻ MarĹĄalo planÄ…, Esminis tau- – uĹž rukcijos ta JAV Ä?iau tai neiĹĄ litines funkcijas. sios Brita jos princi kad tik rinti, kad bleminÄ—ms ir plÄ—t ros kas (viena Tanijos ir pa ta vi sĹł 44 vengiama pas ban- mo iĹĄ pen kiĹł ĹĄa lies va valsty si ra ĹĄyparlamen valstybiĹł ir bendras t. y. padÄ—tĹł savo liutos kei kursas ne Pasau lio ir Tarptau tas, delegatĹł. viduje su bÄ—ms, sÄ… jun gi nin tiban ko nukryptĹł rovÄ™ tinio valiu dienius klau sprendĹžiantis kiĹł cijĹł). proc. nuo daugiau tos fondo kas- rite ir pakeisti naciona kurti gepasaulinio nei 1 Ĺ ios orga Buvo kuria simus, institulinius tus bei iĹĄanks tis teisÄ—s nizacijos aukso ver ma taisyk ti 1946 m., pradÄ—jo veik- so. Sistema Ĺžlugo aktus ir ku vienodinan- Ir tÄ—s kurliĹł sistema, titucijos ir tines nuo priopa kan ka 1971 nau rian kias procedĹŤ m. insja mo nus tis palansis MarĹĄa ÄŻstatymi JAV panai mam skai aukso kon liĹł rati fi ka ros tarptau nansĹł sis kilo planas nes. Ä?iui ĹĄavertavimo rai ne vus tinei fiintegracijai, nes bazes tolesnei temai regu rius galimy ÄŻ JAV doleBreton Vud susitarimÄ…. liuoti. Vie ES dini papildomas pinigĹł – tikbÄ™. Breton na svarso sis te funkcionuo yra bĹŤtinas efekty mas. Tai Vudso sis padÄ—jo spausma ÄŻpa rei kiekvienÄ… su viai nis janÄ?ios eko tema gojo (ypaÄ? jÄ… su kĹŤ rusioms ĹĄalÄŻ lai ky ekonomikos dÄ—tingas strategijungos pa valstybÄ—ms tis tam tik rametras. nominÄ—s sÄ…- pla plÄ—tros ir ros pi- konfl JAV) kontroliuoti navimas augimo tarptauti iktus ir siek nius ieĹĄkoti bĹŤ visos ES mastu. BĹŤ ti bendrĹł Viena ÄŻdar dĹł, ti tikslĹł. bi bes kilti kon kaip sukurti gali na Ĺ˝inoma, be nimo sistema myti investici kurencingumui, di si, privalo ĹĄiĹł institucijĹł kĹŤri dinjas ÄŻ mo- pa ma ÄŻgyven dÄ—ti prisitai specialybiĹł keitimÄ…, dinti kitas ky es- rin kos sÄ…lygĹł, ti prie pasikeitusiĹł galĹł gale – ÄŻgyven-

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 11p.

167 (19 468)

Gro­buo­nis ťie­pia dan­tis

 @UbaaR_`a\

PX• [b\a_

Kaina 1,30 Lt

„Net­var­ko­mos duo­bÄ—s tu­ri ten­den­ci­jÄ… di­dÄ—­ti.“ Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— dar kar­tÄ… ÄŻvar­di­jo vi­siems Ĺži­no­mÄ… tie­sÄ….

5p.

Jō­ri­nin­ko rin­ki­mai Ĺža­da int­ri­gÄ… Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ ren­gia­mi tra­di­ci­niai Me­tĹł jō­ri­nin­ko rin­ki­ mai spar­Ä?iai ar­tÄ—­ja kul­mi­na­ci­jos link. Jau ne­tru­kus, ju­bi­lie­ji­nÄ—s mies­to ĹĄven­tÄ—s iť­va­ka­rÄ—­se, paaiť­ kÄ—s, ku­ris kan­di­da­tas ĹĄie­met pel­ nÄ— di­dĹžiau­siÄ… mies­tie­Ä?iĹł pa­lan­ ku­mÄ…. „„ Spaudimas: ĹĄÄŻ strategiĹĄkai vertingÄ… „MG Baltic“ pri­klau­siu­sÄŻ skly­pÄ… Vil­niaus pa­krať­ty­je uĹž neį­vyk­do­mus kre­di­to­ri­nius ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus pe­rÄ—­mÄ—

ĹŞkio ban­kas. D.Mockus jam ÄŻprastais metodais siekia ĹĄÄŻ turtÄ… susigrÄ…Ĺžinti.

Skan­da­lin­guo­se pri­va­ti­za­vi­muo­se links­ niuo­tas kon­cer­nas „MG Bal­tic“ ir jo sa­vi­nin­ kas Da­rius Moc­kus vÄ—l grieĹžia dan­timis. Jis lie­ja pa­gie­ŞÄ… ant ĹŞkio ban­ko, pasitelkda­ mas ĹĄan­ta­ŞÄ…, spau­di­mÄ… ir gra­si­ni­mus.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

Au­gus­tas Ado­mo­nis Ly­di mįs­lin­gos mir­tys

„MG Bal­t ic“ sa­v i­n in­ko Da­r iaus Moc­kaus ap­l in­ko­je jau dau­g y­b Ä™ me­tĹł fik­suo­ja­mi keis­ti ne­lai­min­ gi at­si­ti­ki­mai. Dau­gu­ma jĹł – fa­ ta­liť­ki. Dau­giau nei prieĹĄ de­ťimt­ me­tÄŻ sa­vo bu­te pa­slap­tin­gai mi­rÄ—

vers­l i­n in­kas, fi­l o­so­fo Ro­m ual­ do Gri­go sō­nus Ar­vy­das Gri­gas, ku­r ÄŻ lai­k Ä… va­d in­tas tuo­m et al­ ko­h o­l iu in­ten­sy­v iai pre­k iau­jan­ Ä?io D.Moc­kaus su­k ur­tos im­p e­ ri­jos sme­ge­ni­mis ir idÄ—­jĹł tres­tu. A.Gri­gas at­si­kÄ—­lÄ™s nuÄ—­jo ÄŻ vo­niÄ… praus­t is ir stai­ga kri­to ne­gy­vas.

7

Ket­vir­tÄ… kar­tÄ… vyks­tan­Ä?iuo­se Me­ tĹł jō­ri­nin­ko rin­ki­muo­se ĹĄiam gar­ biam ti­tu­lui klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­siō­lÄ— 18 kan­di­da­tĹł. Pa­sak „Klai­pÄ—­dos“ rin­ ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ—s Mi­la­nos Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ—s, ÄŻ sÄ…­ra­ťÄ… pa­te­ko tie pre­ten­den­tai, ku­riĹł nuo­pel­nai jō­ rai, mies­tui bei Ä?ia gy­ve­nan­tiems Ĺžmo­nÄ—ms bu­vo ar­gu­men­tuo­tai iť­ dÄ—s­ty­ti. „Nuo lie­pos 13 die­nos pra­si­dÄ—­jÄ™s bal­sa­vi­mo eta­pas tÄ™­sis iki lie­pos 30-osios.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ„, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 5 p.

4

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.
2012-07-19 Klaipeda by Diena Media News - Issuu