2012-07-19 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

12

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

www.kl.lt

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YVaN : N RVXVR[Ă›

turtas

82AC6?A.1 62;6@ 962= <@ &

Europos

lyderiai lo ĹĄia

Pirmą kar tą tingą poli per dvejus metus Eu tinį mant spre kompromisą ir su ropos lyderiams priė maŞinus ndimus, vi mus ryŞVokietijos ekonomi sas diktatą priika yra didŞiau pasaulis sutri ko – kas lau sia pasau kia ES, ku lyje? rios

va banqu

Karolis Ur

Vers­li­nin­kas R.Ar­bu­ťaus­kas: „Ne­dar­bas tÄ—­ra tik mi­tas“.

Klai­pÄ—­dos vers­las 9p.

Da­mas­kÄ… pa­sie­kÄ™ ir mi­nist­rÄ… nu­Şu­dÄ™ su­ki­lÄ—­liai jau re­gi re­Şi­mo pa­bai­gÄ….

Visas pasaulis sutriko – kas laukia ES?

bonas Ty ri mĹł national“instituto „Social Dy na mics ekonomi niĹł ty ri mĹł In vadovaster-

e iĹĄ ES ek onomiko s

BĹŤtina ap sau

goti visus NaujĹł tai Naujas pa syk saulio mo ja ir tampa biau nei bet liĹł poreikis iĹĄaugo delis Per krizÄ™ ne to la- gero kada. Ma ge mikos kai iĹĄsiplÄ— kie reikĹĄmingi, bet Ĺžieji gavystÄ—s, riausiai iĹĄryĹĄkÄ—ja tÄ— eko slap ap- tybÄ—s, dalyviai – maĹžo ekono- tumai ir atskirtis, nominiai skirsios valsekonominiĹł ti susitarimai ir ki tos Ĺžmo maĹžieji verslai ir o sindikatĹł jos. Nuo „maĹžieji“ grindinis ĹĄio deĹĄimt tai ir yra panÄ—s (verti pat ĹĄios kri machinaci- – nÄ— nant pagal meÄ?io iĹĄĹĄĹŤ buvo aptik ra apsaugo zÄ—s pradĹžios pajamas) kis. tos didĹžiau ti ir yra ta tine je ďŹ nansi pÄ™ pasku- Europos dilema nÄ—s pirami sios istorijo- nÄ—s ekonominÄ—s mity bos grandi- Europoje poli dÄ—s (Bernar Madoffo), dalimi, t. tiniai ne y. grobiu rei do desniam. sutarimai bet kam di- ir nacionaliniĹł nipuliavimas tingĹł agentĹŤrĹł intere maaukĹĄÄ?iau suteikiant nius reitin visko apma sĹł kÄ—limas gus, tarpban investicita ieĹĄkoti kanĹł nor kompromi Şėjo, pradÄ—Ĺ iandien mos LIBOR kiniĹł palĹŤfakto nesu sĹł. DÄ—l vie skandalas falsiďŹ kavi viena ta no ri mĹł dinebÄ—ra – mo („Barclays“ euras nori dĹžiausiÄ… jei ES neidentiďŹ bei kiti dar iĹĄ grÄ—sm kuo tos sÄ…lygos likti, turi bĹŤti suda ir tĹł. Atrodo, ti bankai) ir daug lianÄ?iĹł probl Ä™ kerykibus vykdo ir aiĹĄki strategija, rimas dÄ—l kad socialinis susi emĹł kaip ma to lesnÄ— integ yra rekor taďŹ y. judÄ—jimas racija, nebeveikia. nansĹł ÄŻstaigĹł veik dinis los kalinÄ—s ir bendros bankinÄ—s, t. darbas, ypaÄ? nevisuotinis. Ir ĹĄis suvokimas ďŹ spo jau TaÄ?iau di litinÄ—s sÄ…jungos link. DÄ—l perne dĹžiausia minÄ—se valst probleproblema nustatant manipuliuo lyg dideliĹł galimy ybÄ—se. kyla gaires ir biĹł ap tegijos ÄŻgy dymĹł, kad ti esama sistema ir vendinimÄ…. raĹĄant straÄŻroto cionaliniai Tuomet navejĹł tikrai kiĹł pasinaudojimo in atbĹŤ kiÄ… formÄ…. teresai vÄ—l ÄŻgauna VisiĹĄ naujos ďŹ nan na, netyla kalbos aiĹĄdÄ—l vÄ— ir ka ďŹ nansinÄ—s siste Norint su saulio eko sinÄ—s ir apskritai mos laispa- niz smarkus ekonomi privalomas kurti bankĹł sÄ…jun mas nis jos. Visuo nomikos konstruk gÄ… centra me ci- kalin perĹžengÄ— visas ri darvi- ĹžiĹŤros organas ir lizuotas prieton Vudso nei reikia naujos bas. Reigi kapita Brelo konferenci bendra in kokia buvo dÄ—liĹł ď Ž jos – tokios, apribojimai, kad srautĹł judÄ—jimo draudimo sistema, JudÄ—jim po ku rÄ… ne ri Ant ÄŻsi bĹŤ tur visas vedu rojo tĹł to burbulai as: `baN_VNZ karo, kai pa ir skatina puÄ?iami indÄ—linin sias valstybes ir jĹł eusaulio lyde pasaulinio botas N XNQ [\_V[a V Y mas ko ir nuspren bankĹł da kus uĹžtikrin riai susirinskolinima NVXfaV 2@ V_ Rb_ mas suve sis. BĹŤtina neĹža- Ispanijo tĹł, kad in dÄ— sukur tyti nes taisyk re Ă– ab_V OĂ­aV YNVX\ les, padÄ—sian ti palankes- tini pasaulinÄŻ susitarimÄ… prista- ir indÄ— je yra tiek pat saugus, dÄ—lis dideliĹł vals numas, ypaÄ? skau ZN`V OR[Q_Ăş ON lis mo naudo paskirsty du ty Ä?ias tolygiau ti ti bendrÄ… dÄ—l ska- rinimo Vokietijoje. Be ĹĄio kiek Ä?iau ďŹ skali biĹł politikams. Ta- mines ir greiÄ?iau [XV[Ă›` SV`XNYV[Ă› valiu nÄ— unija vi ti sociali iĹĄteklius ir suma uĹž rezulta sianÄ?ias ` V_ ]\YVaV[Ă›` `Ă– leistĹł pra nÄ™ Ĺžin- va tÄ…, kuruojamÄ… TarprezervinÄ™ kĹł rin si bandymai gelbÄ— tik- ti ĹĄiÄ… integ tÄ™s- didĹžiau reformas. Ĺ ian tĹł duoliutos fon kas proble ra ti sprendimai nelygybÄ™. Ĺ ie priim tautinio Wb[T\` `Ă–YfTĂş do. Dides dien viena minÄ—se vals ban- sas tinkamascijos dalÄŻ ir sukurti ti nuosekliai siÄ… grÄ—smÄ™ se yra nÄ— pasauli vi- ble dikalaus tybÄ—prielai perÄ—jo ra- ekonominÄ— integ kelian nÄ— papil tik pinigĹł ĹĄvaisty mĹł eko racija at aiĹĄkes mas, nes euroobligacijoms, das bendroms ypaÄ? yra rekordinis Ä?iĹł prodomai ÄŻlie link ir per nominio liberaliz ti pi o tai le iĹĄ ne Ĺžen pro mo pia nio ir kur kas labiau ves prie je iĹĄima mo nusigink tinos socia gÄ— ribas, kurios mi kaip in nigai Ispanijo- mÄ… sprÄ™stĹł didĹžiausiÄ… galĹł ga- reikia bleminÄ—se valsty darbas, ap Ä?iuobÄ—se. Tam dÄ—liai ir iĹĄ bĹŤ- be linei lygy intelek ES proble– nuolat prasmiĹĄkai lavimo. Dabar jam atgal ÄŻ VokietijÄ…, veĹžami bei ir tva ekonominiam deriĹł bend tinio visĹł Europos brangstan kylanÄ?ias palĹŤkanas riam OlandijÄ… iĹĄleidĹžiami saugiomis augimui lyradarbia bei kitas tÄŻ skolini ti. Taip at ir sukur pinigai, laiko uĹžtikrin- kurie galÄ—tĹł bĹŤti pa si ti palankias vimo, siekiant naudoti skurs- kia „gelbÄ—jimo“ mas valstybes. To- valstybÄ—ms. Ilgai mÄ… atskiroms ES tanÄ?iĹł ir neiĹĄ eurĹł niekuodĹŤrÄ—me Ä?ia – trilijo dar niui ji bo jÄ—gos mo silavinusiĹł bend bĹŤtĹł ir ÄŻdar nai kelti, Ĺžiausiai trum logika – maŞų ĹĄa priemoniĹł, neparemtĹł ďŹ nansi ma- cent ras Europos iĹždas, sukurtas gas. Nors binimo visoje ES judÄ—paregiĹĄka. niĹł mo taip pat kaip apsau liĹł lygiui kuris leistĹł ralizuotai sÄ…lytrumpai ver nÄ— nuo atei bangas ir sukÄ—lusiĹł spekulia ginÄ— priekontro nacio tÄ—tĹł nÄ—s sÄ…jun cijos uĹž Bendras gos ekono liuoti ďŹ skali- ti, nalinius interesus pamirĹĄti TaÄ?iau tam ties kriziĹł. minuojan tikrinusiĹł tolesnÄŻ iĹž das mikas ir su kad visos ir uĹžtikrinti veikian Ä?iĹł bankĹł do- pastan reikia ne ES Ä?ius kur- mo konglome ÄŻsitvirtini ĹžmoniĹĄkĹł FiskalinÄ— sÄ…junga gĹł ir suge derni ÄŻdar mastu bĹŤtĹł sukurta bilizacinius prevencinius bei mÄ…. ratĹł ĹĄalÄŻ sunkiai ÄŻgy dinama, bi sta- lan asmeninius bÄ—jimo nustumti me kios sÄ…lygos nimo aplinka ir paÄŻ suteikia nes ji Europos Ko venPaskutinÄ—, chanizmus. ir naciona teresus. Ĺ a mi bet li ga politinÄ—, sijai be nius inkuriam Eu limybÄ™ ve pilieÄ?iui gau liĹł skirtu Breton Vud sÄ…junga ne sudÄ— biĹł biu tuoti ropos mai vis ma ti Şė- ti juos dĹžetĹł projektus ir valsty- instituci tingiausia, nes dabar yra tĹł bĹŤti vals darbÄ…. Tai netgi tu so sistema rÄ—tybi ÄŻparei ja – Europos tinÄ— ma koreguoti. kiekvieno niu mastu skatinaParlamen Tai, kad pra go- kuri bĹŤtĹł at je ĹĄalyje. tas, sakin Breton Vud ran- lizuo Tik taip so sistema tos funkci ga uĹž ĹĄios centra- iĹĄsprÄ™sta jaunimo ti nÄ— fi nan buvo tarp ir kitĹł gyven bus jos perÄ—mi nedarbo pro dar nÄ—ra sĹł, tau- biau mÄ…, vis tojĹł blema. ÄŻga siĹł per Bre sĹł sistema, fik suotĹł va liutos Kalbama, liĹł, kad ga vusi pakankamai ton Vudso kur- jÄ… ÄŻsigalÄ—jusi jog ES tu ÄŻkurtĹł or gakonferen lÄ— sau li nio po Antro gani ci- nigĹł ri pati sau ti visos ES tĹł efektyviai perim- sukurti naujÄ… ka ro. 1944 jo pa- ti politikos. nis rekonst zacijĹł buvo Tarp m. suda ry po bei DidĹžio padÄ—tĹł pro jÄŻ MarĹĄalo planÄ…, Esminis tau- – uĹž rukcijos ta JAV Ä?iau tai neiĹĄ litines funkcijas. sios Brita jos princi kad tik rinti, kad bleminÄ—ms ir plÄ—t ros kas (viena Tanijos ir pa ta vi sĹł 44 vengiama pas ban- mo iĹĄ pen kiĹł ĹĄa lies va valsty si ra ĹĄyparlamen valstybiĹł ir bendras t. y. padÄ—tĹł savo liutos kei kursas ne Pasau lio ir Tarptau tas, delegatĹł. viduje su bÄ—ms, sÄ… jun gi nin tiban ko nukryptĹł rovÄ™ tinio valiu dienius klau sprendĹžiantis kiĹł cijĹł). proc. nuo daugiau tos fondo kas- rite ir pakeisti naciona kurti gepasaulinio nei 1 Ĺ ios orga Buvo kuria simus, institulinius tus bei iĹĄanks tis teisÄ—s nizacijos aukso ver ma taisyk ti 1946 m., pradÄ—jo veik- so. Sistema Ĺžlugo aktus ir ku vienodinan- Ir tÄ—s kurliĹł sistema, titucijos ir tines nuo priopa kan ka 1971 nau rian kias procedĹŤ m. insja mo nus tis palansis MarĹĄa ÄŻstatymi JAV panai mam skai aukso kon liĹł rati fi ka ros tarptau nansĹł sis kilo planas nes. Ä?iui ĹĄavertavimo rai ne vus tinei fiintegracijai, nes bazes tolesnei temai regu rius galimy ÄŻ JAV doleBreton Vud susitarimÄ…. liuoti. Vie ES dini papildomas pinigĹł – tikbÄ™. Breton na svarso sis te funkcionuo yra bĹŤtinas efekty mas. Tai Vudso sis padÄ—jo spausma ÄŻpa rei kiekvienÄ… su viai nis janÄ?ios eko tema gojo (ypaÄ? jÄ… su kĹŤ rusioms ĹĄalÄŻ lai ky ekonomikos dÄ—tingas strategijungos pa valstybÄ—ms tis tam tik rametras. nominÄ—s sÄ…- pla plÄ—tros ir ros pi- konfl JAV) kontroliuoti navimas augimo tarptauti iktus ir siek nius ieĹĄkoti bĹŤ visos ES mastu. BĹŤ ti bendrĹł Viena ÄŻdar dĹł, ti tikslĹł. bi bes kilti kon kaip sukurti gali na Ĺ˝inoma, be nimo sistema myti investici kurencingumui, di si, privalo ĹĄiĹł institucijĹł kĹŤri dinjas ÄŻ mo- pa ma ÄŻgyven dÄ—ti prisitai specialybiĹł keitimÄ…, dinti kitas ky es- rin kos sÄ…lygĹł, ti prie pasikeitusiĹł galĹł gale – ÄŻgyven-

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 11p.

167 (19 468)

Gro­buo­nis ťie­pia dan­tis

 @UbaaR_`a\

PX• [b\a_

Kaina 1,30 Lt

„Net­var­ko­mos duo­bÄ—s tu­ri ten­den­ci­jÄ… di­dÄ—­ti.“ Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— dar kar­tÄ… ÄŻvar­di­jo vi­siems Ĺži­no­mÄ… tie­sÄ….

5p.

Jō­ri­nin­ko rin­ki­mai Ĺža­da int­ri­gÄ… Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ ren­gia­mi tra­di­ci­niai Me­tĹł jō­ri­nin­ko rin­ki­ mai spar­Ä?iai ar­tÄ—­ja kul­mi­na­ci­jos link. Jau ne­tru­kus, ju­bi­lie­ji­nÄ—s mies­to ĹĄven­tÄ—s iť­va­ka­rÄ—­se, paaiť­ kÄ—s, ku­ris kan­di­da­tas ĹĄie­met pel­ nÄ— di­dĹžiau­siÄ… mies­tie­Ä?iĹł pa­lan­ ku­mÄ…. „„ Spaudimas: ĹĄÄŻ strategiĹĄkai vertingÄ… „MG Baltic“ pri­klau­siu­sÄŻ skly­pÄ… Vil­niaus pa­krať­ty­je uĹž neį­vyk­do­mus kre­di­to­ri­nius ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus pe­rÄ—­mÄ—

ĹŞkio ban­kas. D.Mockus jam ÄŻprastais metodais siekia ĹĄÄŻ turtÄ… susigrÄ…Ĺžinti.

Skan­da­lin­guo­se pri­va­ti­za­vi­muo­se links­ niuo­tas kon­cer­nas „MG Bal­tic“ ir jo sa­vi­nin­ kas Da­rius Moc­kus vÄ—l grieĹžia dan­timis. Jis lie­ja pa­gie­ŞÄ… ant ĹŞkio ban­ko, pasitelkda­ mas ĹĄan­ta­ŞÄ…, spau­di­mÄ… ir gra­si­ni­mus.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

Au­gus­tas Ado­mo­nis Ly­di mįs­lin­gos mir­tys

„MG Bal­t ic“ sa­v i­n in­ko Da­r iaus Moc­kaus ap­l in­ko­je jau dau­g y­b Ä™ me­tĹł fik­suo­ja­mi keis­ti ne­lai­min­ gi at­si­ti­ki­mai. Dau­gu­ma jĹł – fa­ ta­liť­ki. Dau­giau nei prieĹĄ de­ťimt­ me­tÄŻ sa­vo bu­te pa­slap­tin­gai mi­rÄ—

vers­l i­n in­kas, fi­l o­so­fo Ro­m ual­ do Gri­go sō­nus Ar­vy­das Gri­gas, ku­r ÄŻ lai­k Ä… va­d in­tas tuo­m et al­ ko­h o­l iu in­ten­sy­v iai pre­k iau­jan­ Ä?io D.Moc­kaus su­k ur­tos im­p e­ ri­jos sme­ge­ni­mis ir idÄ—­jĹł tres­tu. A.Gri­gas at­si­kÄ—­lÄ™s nuÄ—­jo ÄŻ vo­niÄ… praus­t is ir stai­ga kri­to ne­gy­vas.

7

Ket­vir­tÄ… kar­tÄ… vyks­tan­Ä?iuo­se Me­ tĹł jō­ri­nin­ko rin­ki­muo­se ĹĄiam gar­ biam ti­tu­lui klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­siō­lÄ— 18 kan­di­da­tĹł. Pa­sak „Klai­pÄ—­dos“ rin­ ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ—s Mi­la­nos Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ—s, ÄŻ sÄ…­ra­ťÄ… pa­te­ko tie pre­ten­den­tai, ku­riĹł nuo­pel­nai jō­ rai, mies­tui bei Ä?ia gy­ve­nan­tiems Ĺžmo­nÄ—ms bu­vo ar­gu­men­tuo­tai iť­ dÄ—s­ty­ti. „Nuo lie­pos 13 die­nos pra­si­dÄ—­jÄ™s bal­sa­vi­mo eta­pas tÄ™­sis iki lie­pos 30-osios.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ„, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 5 p.

4

2

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

miestas

Po mau­dy­nių jū­ro­je – iš­ti­nu­si ran­ka Iš­si­mau­džiu­sią jū­ro­je klai­pė­die­tę už­klu­po svei­ka­tos ne­ga­la­vi­ mai. Gy­dy­to­ja įta­rė me­dū­zas. Ta­čiau spe­cia­lis­tai spė­ja, kad bė­ dų ga­lė­jo pri­da­ry­ti ir ne­šva­ri jū­ra. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Įta­rė įgė­li­mą

Nuo įpras­tų mau­dy­nių klai­pė­die­ tės Leo­no­ros Ubar­tie­nės neat­bai­dė nei ap­niu­kęs dan­gus, nei ne­šva­rus van­duo – 85 me­tų mo­te­ris be­veik kas­dien va­sa­rą mau­do­si jū­ro­je. Tą­kart L.Ubar­tie­nė mau­dy­nėms pa­si­rin­ko mo­te­rų pa­plū­di­mį tarp Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Meln­ra­gės. Vė­jas ne­bu­vo ma­lo­nus, tad mau­ dė­si ne­to­li kran­to. Van­de­ny­je ne­ju­tu­si jo­kio dis­ kom­for­to, tik iš­li­pu­si į kran­tą mo­ te­ris pa­ste­bė­jo, kad vie­na ran­ ka – ge­ro­kai pa­rau­du­si ir su­ti­nu­si. Rau­do­nos dė­mės taip pat at­si­ra­do ant pil­vo ir nu­ga­ros. Grį­žu­si na­mo sen­jo­ra sau ban­dė pa­dė­ti komp­re­sais, ta­čiau kai ry­te pa­ma­tė dar la­biau iš­ti­nu­sią ran­ką, krei­pė­si į šei­mos gy­dy­to­ją. Gy­dy­to­ja įta­rė, kad grei­čiau­siai klai­pė­die­tės ran­ka pa­rau­do ir iš­ti­ no dėl me­dū­zos įgė­li­mo. Pa­cien­tei ji sky­rė vais­tų nuo aler­gi­jos. L.Ubar­tie­nei me­di­ka­men­tai ne itin gel­bė­jo, o ant ran­kos iš­ki­lu­sias pūs­le­les pa­kei­tė at­si­vė­ru­si žaiz­da. „Nes­kau­da, bet stip­riai niež­ti“, – mau­dy­nių pa­sek­mes api­bū­di­no mo­te­ris.

Ak­ty­viai gy­ve­nan­ti L.Ubar­tie­ nė ti­ki­no, kad per 86 me­tus jai taip nu­ti­ko pir­mą kar­tą. Nors va­sa­rą jū­ro­je ji mau­do­si be­veik kiek­vie­ną va­ka­rą bet ko­kiu oru.

Spe­cia­lis­tas sua­be­jo­ jo, ar šiuo me­tu jū­ro­je jau esa­ma tiek daug me­dū­zų, kad jos ga­lė­ jo taip su­gel­ti mo­te­rį.

Me­dū­zų se­zo­nas ne­pra­si­dė­jo

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­ tas Ri­man­tas Gied­rai­tis sua­be­jo­jo, ar šiuo me­tu jū­ro­je jau esa­ma tiek daug me­dū­zų, kad jos ga­lė­jo taip su­gel­ti mo­te­rį. Me­dū­zos daž­niau­ siai at­si­ran­da rugp­jū­čio pa­bai­go­je – rug­sė­jo mė­ne­siais, ypač Smil­ty­ nės, Ni­dos pa­plū­di­miuo­se. Be to, me­dū­zos daž­niau plau­ kio­ja dug­ne. Aukš­čiau pa­ky­la, kai jų at­si­ran­da ge­ro­kai dau­giau. Daž­ niau me­dū­zos ge­lia į pa­dus, ko­jas, kar­tais į ran­ką. „Žmo­gaus or­ga­niz­mas ne­nus­ pė­ja­mas, tad į me­dū­zos įgė­li­mą

ga­li įvai­riai rea­guo­ti: nu­dil­gin­ti, pa­raus­ti. Bet jei žmo­gus nė­ra aler­ giš­kas, ga­li pa­jaus­ti tik tvink­te­lė­ji­ mą“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tas. R.Gied­rai­tis spė­jo, kad mo­ters or­ga­niz­mas taip grei­čiau­siai su­ rea­ga­vo į dumb­lius. Ei­nant per juos van­de­ny­je dau­giau­sia lie­čia­si ran­ kos, pil­vas. Kal­ti dumb­liai

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­ tas spė­jo, kad grei­čiau­siai mo­te­riai aler­gi­nę reak­ci­ją su­kė­lė jū­ros van­ duo, ku­ris šiuo me­tu žy­di. Žy­dė­ji­mą su­ke­lia be­si­dau­gi­nan­ tys dumb­liai, ku­rių uos­ta­mies­ čio pa­plū­di­miuo­se ypač pa­dau­gė­ ja su­ši­lus orams ir pu­čiant va­ka­rų vė­jui. Šį pro­ce­są taip pat suak­ty­vi­ na poil­siau­to­jų po­mė­gis gam­ti­nius rei­ka­lus at­lik­ti jū­ro­je. „Jei mik­ro­bio­lo­gi­nė tar­ša pa­di­ din­ta, pa­plū­di­my­je tu­ri bū­ti skel­ bia­ma in­for­ma­ci­ja, kad mau­dy­tis ne­re­ko­men­duo­ja­ma“, – at­krei­pė dė­me­sį spe­cia­lis­tas. R.Gied­rai­čio tei­gi­mu, dumb­ liai nė­ra pa­vo­jin­gi svei­ka­tai, ta­čiau aler­giš­kam žmo­gui ga­li iš­pro­vo­ kuo­ti aler­gi­nę reak­ci­ją. Ji pa­si­reiš­ kia odos bė­ri­mu, nie­žė­ji­mu, rau­do­ na­vi­mu, ti­ni­mu pri­klau­so­mai nuo aler­gi­nės reak­ci­jos for­mos.

Ri­zi­ka: dumb­liai van­de­ny­je pa­vo­jin­gi tik aler­giš­kam žmo­gui.

Spe­cia­lis­tui jau yra te­kę su­lauk­ti nu­si­skun­di­mų, kad poil­siau­to­jus po mau­dy­nių to­kio­je jū­ro­je iš­be­ria. Ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mas

Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­ tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos Klai­pė­ dos sky­riaus ve­dė­ja Ra­min­ta Mit­ ku­vie­nė sa­kė, kad pa­sku­ti­nį kar­tą jū­ros van­dens mė­gi­niai paim­ti šį ant­ra­die­nį. Ta­čiau ty­ri­mo re­zul­ta­ tai paaiš­kės tik sa­vai­tės pa­bai­go­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prieš tai ty­ri­mai bu­vo paim­ti bir­ že­lio 17 die­ną Pir­mo­sios Smil­ty­nės, Ant­ro­sios Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­ plū­di­miuo­se. Jie at­lie­ka­mi Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mu. Bir­že­lio mė­ne­sį at­lik­tų ty­ri­mų re­ zul­ta­tai pa­ro­dė, kad mau­dyk­lų mik­ ro­bio­lo­gi­nės tar­šos ro­dik­liai ne­vir­ ši­ja hi­gie­nos nor­mo­se nu­sta­ty­tų van­dens ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mų. Šį ant­ra­die­nį kar­tu su van­dens mė­ gi­niais paim­ti ir smė­lio mė­gi­niai.

3

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

miestas Nėš­čio­sioms – mu­zi­kos te­ra­pi­ja

Pa­vyz­din­giau­sias dau­gia­bu­tis

Rink­sis vai­kai

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras bū­si­mas ma­mas kvie­čia į re­ lak­sa­ci­nės mu­zi­kos va­lan­dė­ les Li­go­ni­nės gat­vė­je 16 įsi­kū­ ru­sio­je stu­di­jo­je. Ne­mo­ka­mi už­siė­mi­mai, ku­rių pra­džia 12 val., vyks kiek­vie­ną ant­ra­die­nį nuo lie­pos 31 iki rugp­jū­čio 28 die­nos. Bū­ti­na išanks­ti­nė re­ gist­ra­ci­ja.

Pa­vyz­din­giau­siai su­tvar­ky­ to dau­gia­bu­čio kon­kur­so lau­ rea­tu ta­po bend­ri­jos „Bri­gan­ti­ na“ Deb­re­ce­no gat­vė­je na­mas. Tai paaiš­kė­jo su­su­ma­vus tre­ čią­kart su­reng­to kon­kur­so re­ zul­ta­tus. Var­žy­tis dėl šio ti­tu­ lo šie­met pa­no­ro 14-os uos­ta­ mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų gy­ ven­to­jai.

Klai­pė­do­je pir­mą­kart ren­gia­ ma Se­na­mies­čio kie­mo vai­ kų šven­tė. Rugp­jū­čio 15-ąją 15 val. skve­re­ly­je prie „Me­ri­dia­no“ lau­kia­mi vi­si, ku­rie uos­ta­mies­ ty­je gi­mė 5-ąjį ir 6-ąjį de­šimt­ me­čiais. To lai­ko mies­to jau­ ni­mas sės prie bend­rų sta­lų, da­ly­sis pri­si­mi­ni­mais ir links­ min­sis.

Dėl tra­sų re­mon­to – eis­mo trik­džiai Jau ke­lin­tą die­ ną eismas Liepo­ jos gatve nebėra toks sklandus kaip anksčiau. Dėl šilu­ mos trasų remonto viena kelio juosta ri­ bojamas eismas.

Ka­zi­li­nės. Pa­lan­gos kur­hau­zo res­tau­ ra­ci­jos dar­bai ve­ja vie­nas ki­tą. Va­kar virš pa­sta­to iš­ki­lo ka­zi­li­nių vai­ni­kas, skel­bian­tis sto­go den­gi­mo pra­džią. Is­ to­ri­nio sta­ti­nio res­tau­ra­ci­jos tem­pai len­kia ofi­cia­lų gra­fi­ką. Nuo star­to praė­ jus pu­sant­ro mė­ne­sio, baig­ti vi­si pa­sta­ to mū­ro dar­bai, įreng­tos tar­paukš­ti­nės per­dan­gos, ko­lo­nos, su­rem­tos geg­nės, at­lik­ta di­džio­ji da­lis tin­ko dar­bų bei de­ ko­ro ele­men­tų. Dar šį mė­ne­sį pla­nuo­ja­ ma Kur­hau­zo sto­gą už­deng­ti plė­ve­le. Pir­mo­jo res­tau­ra­ci­jos eta­po me­tu šie­ met bus re­konst­ruo­ta pa­sta­to išo­rė. Šie dar­bai kai­nuos 1,8 mln. li­tų. Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 9 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Ade­lė Ro­jie­nė (g.1919 m.), Jo­nas Nag­lis (g.1921 m.), Ka­zi­mie­ ra Knys­tau­tie­nė (g.1926 m.), Pet­ro­nė­lė Grikš­tai­tė (g.1935 m.), Ser­go Kse­no­fon­ to­vas (g.1936 m), Vla­das Do­bi­las (g.1946 m.), Via­čes­la­vas Acu­ta (g.1946 m.), Ana­ to­li­jus Poz­nia­ko­vas (g.1954 m.), Juo­zas Moc­kus (g.1968 m.).

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Šiaurinėje mies­to da­ly­je pra­dė­ tas dar so­viet­me­čiu sta­ty­tos ši­lu­ mos tra­sos, ku­ria tie­kia­ma ši­lu­ma šiau­ri­nei Klai­pė­dos mies­to da­liai, at­nau­ji­ni­mas. Lie­po­jos gat­vė­je įmo­nė „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“ ėmė­si re­no­vuo­ti dvi ma­gist­ra­li­nės ši­lu­mos tra­sos at­ kar­pas. Vie­nu eta­pu bus pa­keis­ta 480 m vamz­dy­no, ant­ruo­ju – 250 m. Ka­dan­gi šios tra­sos nu­ties­tos prieš 20–30 me­tų, jų būk­lė bu­vo ga­na pra­sta. Vien Lie­po­jos gat­vė­je esan­čios tra­sos re­no­va­ci­jai bus iš­leis­ta apie 1,3 mln. li­tų, nes rei­kės pa­klo­ti itin ge­ros ko­ky­bės, di­de­lio skers­

Dienos telegrafas

At­nau­jins: „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Lie­po­jos gat­vė­je re­konst­ruo­ja prieš 20–30 me­tų ties­tas ši­lu­mos tra­sas.

mens vamz­džius. Šiuo me­tu ši­lu­ mos tra­sos yra re­konst­ruo­ja­mos ir Nai­ku­pės gat­vė­je. Net­ru­kus pra­ si­dės tra­sų re­mon­to dar­bai Ši­lu­tės plen­to ir Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­to san­kry­žo­je. Šie­met Klai­pė­do­je bus re­no­ vuo­ja­ma ir dau­giau ši­lu­mos tra­ sų. Iš vi­so šie dar­bai at­sieis 0,5

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mln. li­tų. Uos­ta­mies­ty­je yra apie 210 km cent­ra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ ki­mo tink­lų. Treč­da­lis jų jau at­ nau­jin­ti. Anot įmo­nės „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“, se­niau­si ir blo­giau­sios būk­ lės ši­lu­mos tink­lai yra se­na­mies­ty­ je – tiek į šiau­rę, tiek į pie­tus nuo Da­nės.

730

– tiek metrų šilumos trasų bus pakeista šiaurinėje miesto dalyje.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Hen­ri­kas Va­si­liaus­kas, Mi­chai­las Gor­ ba­čio­vas, Dmit­ri­jus Le­vi­nas, Leo­ni­das Ma­ly­še­vas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ana­to­li­jus Poz­nia­ko­vas, Ma­ri­ja­na An­ ta­na­vi­čie­nė, Bro­nis­lo­vas Ma­li­šaus­kas, Pra­nas And­ri­jaus­kas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 ber­niu­kai bei 7 mer­gai­tės, tarp ku­rių – dvy­nu­kių po­ra.

Ne­no­rintieji dirb­ti gali likti be pa­šal­pos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ap­si­spren­ dė, kad so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­ nan­tys žmo­nės už jas tu­rės ati­dirb­ ti – ne­mo­ka­mos dar­bo jė­gos lau­kia ne­ma­žai įstai­gų.

Šie­met ge­gu­žę so­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, ku­ riuo pa­tvir­ti­no Tel­ki­mo vi­suo­me­ nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti tvar­ kos ap­ra­šą. Net­ru­kus po šio tei­sės ak­to įsi­ ga­lio­ji­mo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­ je bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri spren­dė, ar uos­ta­mies­ty­je tiks­lin­ ga vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai telk­ti so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­nan­ čius klai­pė­die­čius. „To­kios ne­mo­ka­mos dar­bo jė­ gos pa­gei­dau­ja dau­ge­lis švie­ti­mo įstai­gų, dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­ nist­ra­to­rių, įstai­gų, tei­kian­čių so­ cia­li­nes pa­slau­gas. Įs­tai­gų at­sto­vai

tvir­ti­no, kad žmo­nės ga­lė­tų pri­žiū­ rė­ti ap­lin­ką, jiems bū­tų ras­ta ir ki­ to­kio dar­bo. To­dėl da­bar ren­gia­me tvar­kos ap­ra­šą, kaip klai­pė­die­čius telk­ti vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­ lai“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­ to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Ma­no­ma, kad toks tvar­kos ap­ ra­šas bus pa­tvir­tin­tas rug­sė­jį vyk­ sian­čia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je ir jau spa­lį ar lapk­ri­tį bė­džiai tu­rės ati­dirb­ti už gau­na­mas pa­šal­pas. „Vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai bus pa­si­tel­kia­mi tik dar­bin­gi as­ me­nys, ku­rie ne­dir­ba ir so­cia­li­nes iš­mo­kas ga­vo il­giau nei pu­sę me­ tų. Skai­čiuo­ja­me, kad to­kių žmo­nių ga­lė­tų bū­ti apie 300 ar 400, nors so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­na apie 7 tūkst. klai­pė­die­čių“, – skai­čius var­di­jo A.Dau­jo­tie­nė. Dirb­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus rei­kės dar­bin­giems žmo­ nėms, ku­rie gau­na so­cia­li­nes pa­ šal­pas, kom­pen­sa­ci­jas šil­dy­mui ir van­de­niui, vien­kar­ti­nes pa­šal­

Vil­tis: ma­no­ma, jog įsi­ga­lio­jus tvar­kai, kad už pa­šal­pas rei­kės ati­dirb­ti, su­ma­žės jų ga­vė­jų, ku­rie pi­ni­gus

įpras­tai iš­lei­džia svai­ga­lams.

pas sko­loms pa­deng­ti. Nu­ma­ty­ta, kad vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los truk­mė per mė­ne­sį ne­ga­li vir­šy­ ti 40 va­lan­dų. Jei žmo­gus ne­su­tiks dirb­ti, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ rius tu­rės tei­sę jam ne­skir­ti pa­šal­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pos, lai­ki­nai jos ne­mo­kė­ti ar pa­ra­ mą skir­ti mais­tu. Kai ku­rių pro­fsą­jun­gų at­sto­vai yra pa­reiš­kę, jog rei­ka­la­vi­mas ati­dirb­ti už gau­na­mas pa­šal­pas prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, nes pri­vers­ti­nis dar­

bas Lie­tu­vo­je yra drau­džia­mas. „Čia joks pri­vers­ti­nis dar­bas, o vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­la už gau­na­mą pa­ra­mą, nes pi­ni­gai juk yra vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų“, – aiš­ki­no A.Dau­jo­tie­nė.

4

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

miestas

Lyp­kių kai­mo šmėk­la te­bek­la­jo­ja Lyp­kiai šian­dien at­ ro­do tar­si po bran­ duo­li­nio spro­gi­mo. Ta­čiau ap­leis­tą kai­ mą Klai­pė­dos lais­vo­ jo­je eko­no­mi­nė­je zo­ no­je tvar­ky­ti del­sia­ ma, nes per me­tus taip ir ne­baig­ti že­mės nuo­sa­vy­bės tvar­ky­ mo for­ma­lu­mai.

Ap­leis­tas: kaž­ka­da 30 so­dy­bų kai­mas su vi­sais ūki­niais pa­sta­tais ir

so­dais šian­dien pri­me­na ka­ro nu­siaub­tą zo­ną.

Gy­vas­tis: prie vie­nin­te­lio na­me­lio dar ma­ty­ti, kad čia gy­ve­na žmo­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Iš Lyp­kių kai­mo, il­gai­niui ap­sup­to Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos, žmo­nės teo­riš­kai iš­kel­din­ ti prieš me­tus.

Gy­ven­to­jams pri­ klau­siu­sių 56 hek­ ta­rų biu­rok­ra­tai dar neį­for­mi­no nau­jam šio tur­to val­dy­to­jui – vals­ty­ bei ar sa­vi­val­dy­bei.

Vis dėl­to ne­to­lie­se iki šiol ga­no­ si kar­vė, vaikš­ti­nė­ja viš­tų pul­kas. Tai – pa­sku­ti­nės Lyp­kių gy­ven­to­

Pa­si­li­ko: net ir iš­si­kė­lus vi­siems kai­my­nams, L.Ta­ro­zie­nė te­be­gy­ve­

Kiau­ry­mės: bu­vu­sio kai­mo gat­vė­se ty­ko pa­vo­jai, nes pa­vog­ti vi­si me­

jos Liud­mi­los Ta­ro­zie­nės ūkis. Kai­ my­nams iš­si­kė­lus, ji li­ko ap­leis­to­ je gy­ven­vie­tė­je. Kai­mas pa­kliu­vo į pra­mo­nės plėt­ ros zo­ną. Ta­čiau mo­te­ris ne­tu­ri jo­kių būs­to nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tų, to­dėl jai ne­prik­lau­sė kom­pen­sa­ci­ja už vi­ suo­me­nės reik­mėms paim­tą tur­tą. 23 Lyp­kių gy­ven­to­jams bu­vo iš­

mon­da Gru­žie­nė. Ta­čiau L.Ta­ro­ zie­nė Lyp­kiuo­se tik­riau­siai dar ku­ rį lai­ką už­si­bus. Gy­ven­to­jams pri­klau­siu­sių 56 hek­ta­rų biu­rok­ra­tai dar neį­for­mi­ no nau­jam šio tur­to val­dy­to­jui – vals­ty­bei ar sa­vi­val­dy­bei. Esą tik ta­da bus ga­li­ma spręs­ti tos te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mo ir iš­va­ ly­mo klau­si­mą.

na Lyp­kiuo­se.

mo­kė­ta 18 mln. li­tų ir žmo­nės iš­si­ kraus­tė. L.Ta­ro­zie­nė li­ko ir gy­ve­na, kol kas nors ne­siims bu­vu­sio kai­mo šluo­ti nuo že­mės pa­vir­šiaus. „Sta­ti­niai nė­ra įre­gist­ruo­ti, neį­ for­min­tos ir nuo­sa­vy­bės tei­sės. Mū­sų įkal­bė­ta mo­te­ris pa­da­vė pra­ šy­mą so­cia­li­niam būs­tui gau­ti“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­

Jū­ri­nin­ko rin­ki­mai ža­da int­ri­gą 1

Kan­di­da­tų ne­ma­žai, o tirps­tant bal­sa­vi­mo lai­ kui rin­ki­mai vis la­biau int­ri­guo­ja – ku­ri pa­var­dė bus įra­šy­ta į nau­ ją Me­tų jū­ri­nin­ko is­to­ri­jos pus­la­ pį, – šyp­so­jo­si M.Ma­či­jaus­kie­nė. – Tad ra­gi­na­me klai­pė­die­čius bū­ti pi­lie­tiš­kus ir ak­ty­viai bal­suo­ti už, jų ma­ny­mu, la­biau­siai ver­tą Me­tų jū­ri­nin­ko ti­tu­lo.“ Il­ga­me­tis Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­ jun­gos va­do­vas jū­ri­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža pri­si­pa­ži­no ste­bįs šie­me­ čių rin­ki­mų ei­gą, be abe­jo, jau spė­ jo su­si­pa­žin­ti ir su pa­siū­ly­tų kan­ di­da­tų są­ra­šu. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas pri­si­pa­ži­no ga­lin­tis tik svei­kin­ti ini­cia­ty­vą, ku­ ri pri­si­de­da prie mies­to var­do gar­ si­ni­mo. Paš­ne­ko­vas ap­gai­les­ta­vo, jog net aukš­čiau­sios val­džios at­sto­vai ne­ re­tai ne­su­si­gau­do, ko­kios reikš­mės ša­liai tu­ri jū­ri­nin­ko pro­fe­si­ja ir ap­ skri­tai jū­ri­nis vers­las. „Klai­pė­da – vie­nin­te­lis Lie­ tu­vos uos­ta­mies­tis, jū­ri­nė ša­ lies sos­ti­nė ir šį iš­skir­ti­nu­mą, uni­ka­lu­mą bū­ti­na pa­brėž­ti. Kuo dau­giau bus to­kių jū­ri­nių ren­gi­ nių, kuo dau­giau te­le­vi­zi­jos lai­ dų, straips­nių, tuo la­biau stip­rės mū­sų, kaip jū­ri­nės vals­ty­bės, sta­

De­di­ka­ci­ja: anot P.Be­kė­žos, jū­ri­nin­kai nė­ra le­pi­na­mi dė­me­siu, tad to­

kie ren­gi­niai kaip Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ki­mai – pui­ki pro­ga pa­gerb­ti, įver­ tin­ti šios pro­fe­si­jos at­sto­vus. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bal­sa­vi­mo tvar­ka Iš dien­raš­čio iš­kirp­tą ir už­pil­dy­tą la­pe­lį rei­kė­tų siųs­ti ad­re­su: Me­tų jū­ri­nin­ kas, „Klai­pė­dos“ dien­raš­čio re­dak­ci­ja, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, 92118 Klai­pė­da ar­ba įmes­ti į spe­cia­lią­sias ur­nas re­dak­ci­jo­je bei „Ak­ro­po­ly­je“ (Tai­ kos pr. 61) esan­čia­me sky­riu­je, taip pat aš­tuo­niuo­se di­džiuo­siuo­se „Iki“ pre­ ky­bos cent­ruo­se.

tu­sas, – įsi­ti­ki­nęs P.Be­kė­ža. – Juo la­biau kad Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ki­ mai sim­bo­liš­kai su­tam­pa su Jū­ros

šven­te, o šie­met – ir su mies­to ju­bi­lie­ju­mi. Ma­nau, kad tai la­bai gra­ži są­sa­ja.“

ta­li­niai ka­na­li­za­ci­jos ir van­den­tie­kio šu­li­nių dang­čiai.

„Su sa­vi­val­dy­be kal­bė­jo­me apie su­tvar­ky­mą. Bet at­lie­kų tvar­ky­ to­jai pa­si­žiū­rė­jo, kad di­džio­ji da­ lis šiukš­lių – sta­ty­bi­nis lau­žas, į są­var­ty­nus priim­ti jo ne­la­bai ga­li. To­dėl kol kas jo­kių veiks­mų ne­da­ ro­me“, – ne­slė­pė Klai­pė­dos LEZ‘o val­dy­mo bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Rai­mon­ das Ba­kas.

5

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ

Vė­luo­ja: J.Ja­no­nio gat­vę re­konst­ruo­jan­tys dar­bi­nin­kai šiek tiek at­si­lie­ka nuo nu­ma­ty­to dar­bų gra­fi­ko. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­mon­tuos dar dvi gat­ves Uos­ta­mies­ty­je ne­tru­kus pra­si­dės dar dvie­jų gat­vių re­mon­to dar­bai, dėl ku­rių bus ko­re­guo­ja­mas eis­mas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau ki­tą sa­vai­tę dar­bi­nin­kų tech­ ni­ka at­rie­dės į Jo­niš­kės gat­vę, nes pra­si­dės jos re­konst­ruk­ci­jos I eta­ po dar­bai. Gat­vę re­konst­ruos kon­ kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė „Žem­ka­ sa“. Šia­me eta­pe bus re­konst­ruo­ta Jo­niš­kės gat­vės da­lis nuo Kel­miš­ kės gat­vės iki ka­pi­nių. „Kol kas dar de­ri­na­ma, ar eis­ mas re­mon­tuo­ja­mu gat­vės ruo­žu bus ap­ri­bo­tas, ar vi­siš­kai už­da­ry­ tas. Įva­ža į ka­pi­nes bus at­vi­ra, tad vi­si no­rin­tie­ji ga­lės lan­ky­ti sa­vo ar­ ti­mų­jų ka­pus. Su pri­va­čių na­mų, į ku­riuos įva­žos yra iš re­konst­ruo­ ja­mo gat­vės ruo­žo, dar ta­ria­ma­si, kaip elg­tis, kad gy­ven­to­jai ne­pa­ jaus­tų dis­kom­for­to“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir

eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Ri­čar­das Zul­cas. Re­konst­ruo­ja­mo­je gat­vė­je bus pa­klo­ta ne tik nau­ja dan­ga, bet ir nu­ties­ta lie­taus nuo­te­kų sis­te­ma, įreng­tas gat­vės ap­švie­ti­mas. Dar­ bai kai­nuos 9 mln. 211 tūkst. li­tų, o jų pa­bai­ga nu­ma­to­ma po me­tų. Po ke­lių sa­vai­čių, jei ne­bus skun­ dų dėl vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­rų, tu­rė­tų pra­si­dė­ti ir Ši­lu­tės plen­to kai­rio­sios nuo cent­ro va­žiuo­ja­mo­ sios da­lies iš­ti­si­nės as­fal­to dan­gos lie­ji­mo dar­bai. As­fal­tuo­ja­mas bus ruo­žas nuo Vin­gio iki Smil­te­lės gat­vės. Bend­ro­vė, ku­ri pre­ten­duo­ ja lai­mė­ti kon­kur­są at­lik­ti šiuo dar­ bus, pa­si­siū­lė Ši­lu­tės plen­to ruo­žą išas­fal­tuo­ti už 475 tūkst. li­tų. „Dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti rugp­ jū­tį ir jie už­truks maž­daug mė­ne­ sį. Aiš­ku, eis­mas bus ri­bo­ja­mas,

bet sche­mos dar ne­su­de­rin­tos“, – tei­gė Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Šiuo me­ tu Klai­pė­do­je re­konst­ruo­ja­mos ir J.Ja­no­nio bei Mi­ni­jos gat­vės. Anot R.Zul­co, J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bai sa­vai­tę at­si­ lie­ka nuo nu­ma­ty­to gra­fi­ko. „Prie­ žas­tys – ob­jek­ty­vios. Ka­sant grun­tą bu­vo ras­ta van­dens tink­lų pro­ble­mų ir da­bar ieš­ko­ma tech­ni­nių spren­di­ mų, kaip juos pa­ša­lin­ti. Ta­čiau ti­ki­ mės, kad gat­vės re­konst­ruk­ci­ja bus baig­ta ki­tų me­tų ge­gu­žę, kaip ir nu­ ma­ty­ta“, – tei­gė R.Zul­cas. Dar­bų ver­tė – 4 mln. 84 tūkst. li­tų. Mi­ni­jos gat­vės re­mon­tuo­ja­ma­ me ruo­že tarp Smil­te­lės ir Kal­nu­ pės gat­vės dar­bi­nin­kai taip pat tu­ rė­jo šiek tiek pri­stab­dy­ti tem­pą, nes bu­vo at­kas­tos se­no­sios Smel­tės ka­ pi­nės. Ta­čiau, anot R.Zul­co, tar­pi­ nė ar­cheo­lo­gų iš­va­da dėl at­kas­tų ka­pi­nių lei­džia tęs­ti dar­bus. Juos nu­ma­to­ma baig­ti spa­lį. Po re­konst­ ruk­ci­jos Klai­pė­do­je at­si­ras nau­ja re­gu­liuo­ja­ma Mi­ni­jos ir Kal­nu­pės gat­vių san­kry­ža. Re­konst­ruk­ci­ja kai­nuos 6 mln. 168 tūkst. li­tų.

1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Kie­mams lo­py­ti – pa­pil­do­mi li­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­čiams – ge­ra ži­nia. Val­di­ nin­kai ra­do pa­pil­do­mus 300 tūkst. li­tų, už ku­riuos dar šie­met bus tvar­ ko­mi dau­gia­bu­čių na­mų kie­mai.

Šie­met kie­mų duo­bių lo­py­mui mies­to biu­dže­te bu­vo nu­ma­ty­ti vos 135 tūkst. li­tų, ku­rie jau iš­leis­ti. Už šiuos pi­ni­gus už­lo­py­tos duo­bės Da­nės, Lie­pų, Ni­dos, Sau­sio 15-o­ sios gat­vių, Tai­kos pro­spek­to dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės tei­gi­mu, da­lį Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ ci­jos pi­ni­gų bus ga­li­ma pa­nau­do­ti mies­to tvar­kos prie­žiū­rai – gat­vių va­ly­mui ir ke­lio ženk­lų at­nau­ji­ni­ mui, tad šiems dar­bams skir­tus pi­ ni­gus iš mies­to biu­dže­to bus ga­li­ ma „per­mes­ti“ dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų duo­bių lo­py­mui. „Taip pa­vyk­tų dar šie­met skir­ti 300 tūkst. li­tų kie­mų tvar­ky­mui, ta­čiau šiems pi­ni­gų srau­tams tu­

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

Duo­bės: ne­ma­žai Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų yra ap­verk­ti­nos būk­lės.

ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba“, – tei­gė I.Ša­ka­lie­nė. Už pa­pil­do­mus pi­ni­ gus bū­tų re­mon­tuo­ja­mi Nai­ku­pės, Nau­ja­kie­mio, Spor­ti­nin­kų, Švy­ tu­rio, Mo­gi­lio­vo, Deb­re­ce­no gat­ vių dau­gia­bu­čių na­mų kie­mai, ku­ rių būk­lė pra­sčiau­sia. 2006 me­tais bu­vo su­da­ry­tas są­ ra­šas kie­mų, ku­riuos bū­ti­na lo­py­ ti. „Pa­gal tą są­ra­šą vis dar ir dir­ba­ me. Da­bar li­ko tiek kie­mų, ku­riems

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

su­tvar­ky­ti lė­šų po­rei­kis yra 1 mln. 200 tūkst. li­tų. Net­var­ko­mos duo­ bės tu­ri ten­den­ci­ją di­dė­ti, to­dėl joms lo­py­ti rei­kia ir dau­giau pi­ni­ gų“, – aiš­ki­no I.Ša­ka­lie­nė. 2006 me­tais kie­mų duo­bių lo­py­ mui bu­vo skir­ta re­kor­diš­kai di­de­lė su­ma – per 3 mln. li­tų. Ta­čiau po to kas­met pi­ni­gų vis ma­žė­jo ir vi­du­ ti­niš­kai ski­ria­ma šiek tiek dau­giau nei 100 tūkst. li­tų.

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

nuomonės

Tur­gus: už­da­ry­ti ar pa­lik­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

T

Prio­ri­te­tas dviem die­noms

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

K

aip at­ro­dy­t ų, jei su­si­ sie­k i­mo mi­nist­ras pa­ skelb­t ų, kad dvi die­ nas per me­t us ga­l i­ ma drą­siai va­ž i­nė­t i be vai­ruo­to­ jo pa­ž y­mė­ji­mo, nes tai pa­ska­tin­ tų gy­ven­to­jų no­rą mo­k y­t is vai­ ruo­ti? Ab­sur­diš­ka min­tis, bet tik­ riau­siai ne vi­siems, nes ap­lin­kos mi­nist­ras Ge­di­mi­nas Kaz­laus­kas iš es­mės taip ir pa­siel­gė. Jo įsa­ky­ mu pa­keis­to­se Mė­gė­jiš­kos žūk­lės tai­syk­lė­se at­si­ra­do punk­tas, nu­ ma­tan­t is, kad lie­pos 6 d. ir rugp­ jū­čio 15 d. žve­jo­t i ir už­siim­t i po­ van­de­ni­ne me­d žiok­le ga­li­ma be lei­di­mo.

Mū­sų ša­ly­je ir taip kiek­vie­na die­na yra die­na, kai ga­li­ma žve­ jo­ti be lei­di­mo. Kam to rei­kia, ma­tyt, vie­nas G.Kaz­ laus­kas te­ž i­no. Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ja skel­bia, kad taip sie­k ia­ma po­ pu­l ia­r in­t i mė­gė­jų žūk­lę. Ta­č iau toks ar­g u­men­t as neį­t i­k i­na, nes už­ten­ka pa­ž iū­rė­ti, kiek žve­jų tu­pi pa­kran­tė­se ir kiek su­ren­ka­ma lė­ šų už žūk­lės lei­di­mus. Aki­vaiz­du, jog di­de­lė da­lis žve­jų lei­di­mo nie­ ka­da ne­pir­ko. Lie­tu­vo­je par­duo­ta apie 80 tūkst. žūk­lės lei­di­mų, o vers­li­nin­kai sa­ ko, kad iš to, kiek jie par­duo­da įvai­r ios įran­gos, ga­l i­ma da­r y­t i iš­ va­dą, jog yra apie 170 tūkst. meš­ ke­rio­to­jų. Be to, mū­sų ša­ly­je ir taip kiek­vie­ na die­na yra die­na, kai ga­li­ma žve­ jo­ti be lei­di­mo. Juk va­sa­rą vyk­da­ mi pail­sė­ti prie eže­ro dau­ge­lis įsi­ me­ta ir meš­ke­rę. Ar nors vie­nas toks se­zo­n i­n is žve­jys pa­si­r ū­pi­na lei­di­mu? Var­gu. Ki­ta ver­t us, o kam to rei­k ia? Juk kiek­vie­nas žve­jys mė­gė­jas pa­liu­ dys, kad kup­ri­nė­je ieš­ko­ti lei­di­mo ten­ka la­bai re­tai. Yra ne­ma­žai to­ kių, ku­r iems to da­r y­t i ne­te­ko nė kar­to per 20 me­tų. Ypač gro­tes­k iš­kai šis G.Kaz­laus­ ko po­pu­l iz­mo pro­ver­ž is at­ro­dė tiems, ku­r ie ste­bė­jo Sei­me to­m is

die­no­mis vy­ku­sias dis­ku­si­jas dėl Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mo pa­tai­ sų. Kai G.Kaz­laus­kas aiš­k i­no no­ rįs po­pu­lia­rin­ti mė­gė­jų žūk­lę, Sei­ mas, ypač tuo­me­t is Ap­l in­kos ko­ mi­te­to pir­m i­n in­kas Jo­nas Ši­mė­ nas, ro­dos, sten­gė­si pa­da­r y­t i vis­ ką, kad mė­gė­jų žūk­lė Lie­t u­vo­je tap­t ų tik tuš­čiu lai­ko švais­t y­mu be vil­ties su­gau­ti ko­k ią žu­v į. Sei­mui už­te­ko pro­to ne­pri­t ar­t i, kad žve­jai vers­li­nin­kai tink­lus ga­ lė­t ų mir­k y­t i ir ma­žes­n iuo­se nei 500 ha eže­r uo­se, bet dau­g y­b ė žve­jams mė­gė­jams ne­p a­lan­k ių nuo­sta­t ų įsta­ty­mo pa­tai­so­se, ku­ rias Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė ve­ta­vo ir prie ku­rių par­la­men­ta­ rai grįš ru­de­n į, li­ko. Ypač daug aist­r ų kė­lė ir vis dar ke­lia pa­tai­sa, pa­gal ku­rią iš žve­jų bū­re­lių bū­tų atim­ti jų nuo­mo­ja­mi van­dens tel­k i­n ių plo­tai. Nie­kam ne pa­slap­t is, kad toks J.Ši­mė­no siū­ly­mas bu­vo nu­tai­k y­tas konk­ re­čiai prieš da­l į Mer­k io upės iš­si­ nuo­mo­ju­sį žve­jų klu­bą „Mer­k ys“. Ko­dėl? To­dėl, kad šio klu­bo na­ riai ne kar­tą ašt­r iai kri­t i­ka­vo J.Ši­ mė­ną ir žve­jus vers­li­nin­kus, pro­ te­g uo­jan­č ius jo pa­siū­ly­mus bei su­ma­ny­mus už­tvenk­t i ir hid­roe­ lekt­r i­nė­m is ap­sta­t y­t i ko­ne vi­sas Lie­tu­vos upes. „Mer­k io“ klu­bas sa­vo pri­ž iū­r i­mą upės ruo­žą nuo­lat žu­vi­na, pri­ž iū­ ri ir sam­do sau­gos tar­ny­bą, ku­rios dar­buo­to­jai vai­ko bra­ko­n ie­r ius. Tie­sa, už žve­jy­bą šia­me upės ruo­ že rei­k ia mo­kė­ti dau­g iau nei vals­ ty­bės pri­ž iū­ri­muo­se van­dens tel­ ki­n iuo­se. To­k ia ne­va ne­ly­g y­bė ir pik­ti­na J.Ši­mė­ną. Jis klau­sia, ko­dėl žve­jų klu­bas ne­ga­lė­tų to pa­ties da­ ry­t i vi­suo­me­n i­n iais pa­g rin­dais? At­sa­ky­mas – ga­lė­tų, ta­čiau to ne­ lei­d žia Lie­t u­vos įsta­t y­mai. Ko­ kiu pa­g rin­du ga­l i im­t is veiks­mų prieš bra­ko­n ie­r iau­jan­t į as­me­n į, jei ne­si tur­to šei­m i­n in­kas? Ži­no­ ma, ga­l i­ma skam­bin­t i gam­to­sau­ gi­nin­kams, bet apie tai, ko­k ia ti­k i­ my­bė jų su­lauk­ti? Ir tai ne gam­tos ins­pek­to­r ių kal­tė – ne­t u­rė­da­mas ben­zi­no prie kiek­vie­nos upės ne­ pri­laks­t y­si. Tai su­pra­to ir D.Gry­ baus­kai­tė, kai ve­t uo­da­ma įsta­t y­ mą pa­reiš­kė, kad val­di­nin­kai pri­ žiū­rė­ti van­de­nų ne­su­ge­bės. Ką gi, gin­čų ka­t i­las ver­da, dū­mai rūks­t a, tik žve­j ams mė­gė­j ams nuo to nei šil­ta, nei šal­ta. Nes jiems svar­biau­sia, kad ga­lų ga­le bū­tų už­ tik­rin­ta vie­na vie­nin­te­lė Mė­gė­jiš­ kos žūk­lės įsta­ty­mo nuo­sta­ta. Bū­ tent, kad mū­sų ša­ly­je prio­r i­te­tas yra mė­gė­jų, o ne vers­li­nė žūk­lė.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Ko­kį mies­to veidą ku­ria Se­na­sis tur­gus? Juk šio­je vie­to­je ap­ si­lan­ko už­sie­nie­čiai, tu­ris­tai ir ki­ti at­vy­kė­ liai, ku­rie ki­to­se ša­ly­ se for­muo­ja Klai­pė­ dos įvaizdį.

Fak­tas tas, jog klai­pė­die­čiai nuo se­ no skun­džia­si, kad ši vie­ta yra kont­ ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių pla­ti­ni­mo liz­ das. Mies­tie­čiai taip pat skun­džia­si, jog po dar­bo va­lan­dų se­no­jo­je tur­ga­ vie­tė­je ima ka­ra­liau­ti nar­ko­ma­nai bei gir­tuok­liai, ir ši vie­ta tam­pa pa­vo­jin­ ga kri­mi­na­li­niu po­žiū­riu. Dar vie­nas – svar­biau­sias ar­gu­men­ tas. Ko­kį mies­to veidą ku­ria Se­na­sis tur­ gus? Juk šio­je vie­to­je ap­si­lan­ko už­sie­ nie­čiai, tu­ris­tai ir ki­ti at­vy­kė­liai, ku­rie ki­to­se ša­ly­se for­muo­ja Klai­pė­dos įvaiz­ dį. Ar pa­ma­tę tai, ko mes jau ne­be­pas­te­ bi­me, jie tik­rai bus su­ža­vė­ti? Pa­vyz­džiui, sa­va­dar­bę sar­go bū­de­lę prie įva­žos į tur­ ga­vie­tę iš Ga­li­nio Py­li­mo gat­vės? At­sa­ky­mas tik­rai bus ne tur­gaus nau­dai. Pa­ga­liau la­bai svar­bu ir tai, ko­kią nau­dą mies­tui duo­da ši sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vė? Klai­pė­die­čiai rea­lios pa­dė­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

– Kas ta­ve įpra­ti­no kar­to­ti, kad tur­gus yra blo­gis?

Andriaus Deltuvos karikatūra

ties tik­rai ne­ži­no, o jei su­ži­no­tų, ka­žin ar la­bai ap­si­džiaug­tų. Prak­ti­ka by­lo­ja, kad sa­vi­val­dy­bės įmo­nės pa­pras­tai dir­ba nuo­sto­lin­gai, nes jo­se vy­rau­ja ne ko­mer­ci­nis, o la­ biau į ko­rup­ci­ją lin­kęs kon­for­mis­ti­ nis veik­los mo­de­lis, ku­rio pri­gim­tis sa­vai­me ne­lei­džia ti­kė­tis pel­no. Daž­ niau­siai taip jau bū­na, kad pri­va­ti­zuo­ tos vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bės įmo­ nės, pe­rė­ju­sios į pri­va­čias ran­kas, iš kar­to tam­pa pel­nin­gos. Tai gal­būt bū­tų vie­nas spren­di­mų, ta­čiau jį tu­rė­tų lem­ti bend­ra tur­ga­ vie­tės te­ri­to­ri­jos pa­skir­ties ir atei­ties vi­zi­ja. Jei mies­to val­džia ryž­tų­si ra­di­ ka­liam šios vie­tos pa­kei­ti­mui, tai sa­vi­ val­dy­bės įmo­nė ap­skri­tai tap­tų ne­be­ rei­ka­lin­ga ir tu­rė­tų bū­ti nai­ki­na­ma. Vis dėl­to ma­ny­ti­na, kad šio­je vie­to­je rea­li­zuo­tas rim­tas ko­mer­ci­nis pro­jek­ tas at­neš­tų mies­tui dau­giau nau­dos, nei jos gau­na­ma da­bar, tu­rint ome­ny­ je, ko­kios in­ves­ti­ci­jos čia bū­tų įdieg­ tos ir ko­kie mo­kes­čiai bū­tų gau­na­mi į mies­to biu­dže­tą, jei pa­ga­liau bū­tų ryž­ta­si ra­di­ka­liems pa­si­kei­ti­mams. Ko­kie ar­gu­men­tai bū­tų už tur­gų? Sup­ran­ta­ma, kai ku­riems ša­lia gy­ve­ nan­tiems žmo­nėms čia pa­to­gu ap­si­ pirk­ti. Tai vie­na. Yra su­kur­ta ke­lias­de­ šimt dar­bo vie­tų ir vals­ty­bės biu­dže­tą mel­žia ma­žiau iš­lai­ky­ti­nių. Ko­kių ar­ gu­men­tų ga­li­ma ras­ti dar, nes šių dvie­jų kaž­kaip ma­žo­ka. Dau­giau jų tur­būt ir nė­ra. Gal­būt ir pa­pras­ti klai­ pė­die­čiai, ir spe­cia­lis­tai juos ga­lė­tų iš­ dės­ty­ti vie­šai, jei jų tu­ri.

Sen­ti­men­tai, kad čia vi­sais lai­kais bu­vo tur­gus, taip pat nė­ra pa­kan­ka­ mai pa­grįs­ti is­to­ri­ne tie­sa ir svei­ka nuo­vo­ka. Tur­gaus šio­je vie­to­je nie­ka­ da ne­bu­vo. Jis vo­kie­čių lai­kais drie­kė­si to­je vie­to­je, kur da­bar yra tur­ga­vie­tės ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, prie Pi­lies gat­vės. Ten, kur da­bar sto­vi pre­kys­ta­ liai ir ha­lė, bu­vo dvi gat­vės, ša­lia ku­rių drie­kė­si na­mų komp­lek­sai. Tur­gus čia at­si­ra­do po to, kai plė­ ši­ka­vę Klai­pė­dos iš­va­duo­to­jai su­de­gi­ no tuos pa­sta­tus, kad ki­ti iš­va­duo­to­ jai ži­no­tų, jog juo­se ne­be­li­ko ką plėš­ti. Ta­da tuos vo­kiš­kus na­mus nu­grio­vė ir įkū­rė tur­gų. Tai­gi sen­ti­men­tai čia ne­ la­bai vie­to­je. Ne taip se­niai bu­vo pa­reikš­ta vi­ sai ne­blo­ga min­tis, jog per ar­tė­jan­čius rin­ki­mus bū­tų skel­bia­ma ir nuo­mo­nės, ką da­ry­ti su Se­nuo­ju tur­gu­mi, ap­klau­ sa. Tai de­monst­ra­vo mies­to val­džios ryž­tą im­tis šio klau­si­mo spren­di­mo. Sup­ran­ta­ma, dau­gu­ma mies­tie­ čių bal­suo­tų už tai, kad tur­gus lik­tų. Ta­čiau tai tik nu­kel­tų tur­gaus klau­ si­mo spren­di­mą vė­les­niems lai­kams, nes pro­ble­mos tai tik­rai neišsp­ręs­tų. Klau­si­mas, ar ver­ta apie 20 mln. li­tų kai­nuo­jan­čią te­ri­to­ri­ją lai­ky­ti ne­ži­nia ko­kiam tiks­lui, iš­liks ir kils nuo­la­tos. To­dėl ma­ny­čiau, kad dis­ku­si­jų šiuo klau­si­mu dar bu­vo per ma­žai. Rei­ kia dis­ku­tuo­ti ir nu­spręs­ti, kas ge­ riau mies­tui, nes vi­si mes gy­ve­na­me Klai­pė­do­je ir no­ri­me, kad gim­ta­ja­me mies­te bū­tų kuo gra­žiau ir jau­kiau.

in­ter­ne­tu, gal ži­no­te, kur man rei­ kia skam­bin­ti?

Ne­ži­no vie­šo­jo trans­por­to tvar­kos

Zo­fi­ja

Ne­ma­to švie­so­fo­ro sig­na­lų

No­ri su­si­mo­kė­ti už du­jas ir elekt­rą

Jau įpu­sė­jo lie­pos mė­nuo ir aš vi­ sa­da nuo­šir­džiai ap­mo­ku są­skai­ tas, bet nie­kur ne­gau­nu jo­kio pra­ ne­ši­mo, ar pa­si­kei­tė du­jų ir elekt­ros kai­na. Gir­dė­jau, kad nuo lie­pos kei­ čia­si ta­ri­fai, bet nie­kur ne­ran­du in­ for­ma­ci­jos, kiek da­bar rei­kės mo­ kė­ti. Man 88 me­tai, ne­si­nau­do­ju

Va­kar va­žia­vau Her­kaus Man­to gat­ve ir te­ko la­bai su­lė­tin­ti grei­tį, nes ties san­ kry­ža vos įžiū­rė­jau, koks de­ga švie­so­ fo­ro sig­na­las. Mies­to švie­so­fo­rai yra la­bai mur­zi­ni ir ap­dul­kė­ję. Ypač sun­ku pa­ma­ty­ti, koks sig­na­las, jei iš tos pu­ sės, iš ku­rios at­va­žiuo­ji, švie­čia sau­lė. Ma­nau, kad tai la­bai pa­vo­jin­ga.

Re­gi­man­tas Alio­nis

Įli­pu­si į 9-ojo marš­ru­to au­to­bu­są bu­vau nu­ste­bu­si, kaip jau­ni­mas ga­ li ne­ži­no­ti au­to­bu­suo­se ga­lio­jan­čios, re­gis, ele­men­ta­rios tvar­kos. Įšo­ko jau­na mer­gi­na, stu­den­tė, ma­tyt, ne vie­ti­nė, ir kad blaš­ko­si po tą au­to­bu­ są, ne­sup­ras­da­ma, kur čia tą bi­lie­tė­lį „iš­si­muš­ti“. Ir dar su sa­vo tuo di­de­ liu krep­šiu brau­na­si pro vi­sus. Ga­lė­ tų tie­siog žmo­nių pa­klaus­ti ar­ba pa­ si­do­mė­ti vie­šo­jo trans­por­to tvar­ka. Ele­na Pa­ren­gė Unė Liandz­ber­gy­tė

Arū­nas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

iek daug triukš­mo su­kė­lę gin­ čai, tu­ri ar ne­tu­ri bū­ti pa­čio­ je mies­to šir­dy­je – se­na­mies­ ty­je – tur­ga­vie­tė, iš­si­kvė­pė, o rei­ka­las kaip sto­vė­jo vie­to­je, taip ir te­ bes­to­vi. Tie­sa, ne­to­li Se­no­jo tur­gaus at­si­ra­do keis­ta in­for­ma­ci­nė len­ta apie šio­je vie­to­je ren­gia­mą kaž­ko­kį pro­ jek­tą. Bet tai ir vis­kas. Ma­nau, dis­ku­si­ja tu­rė­tų bū­ ti iš­sa­mes­nė ir la­biau re­zul­ta­ ty­vi. Tu­ri bū­ti aiš­kiai pa­sa­ky­ta: Se­no­jo tur­gaus atei­tis bus to­kia ar­ba ki­to­kia, nes tai, kas vyks­ta da­bar, ne­puo­šia mies­to, ir vi­siems aiš­ku, kad rei­kia aiš­kios kon­cep­ci­ jos, kaip šią vie­tą rei­kia su­tvar­ky­ti. Pir­miau­sia, su­pran­ta­ma, ky­la es­mi­ nis klau­si­mas, ar šio­je vie­to­je tu­ri bū­ti tur­gus, ar rei­kia jį nai­kin­ti?

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KETVIRTADIENIS, liepos 19, 2012

lietuva

Gro­buo­nis šie­pia dan­tis 1

Jo krau­jy­je ras­ta nuo­din­ go eti­leng­li­ko­lio. Ta­čiau taip ir neiš­siaiš­kin­ta, kas nu­nuo­di­jo vie­ną iš al­ko­ho­liu pre­ kiau­jan­čios bend­ro­vės „Mi­ne­ra­li­ niai van­de­nys“ sa­vi­nin­kų. Pask­li­do gan­dai, kad A.Gri­go tu­rė­tų ak­ci­jų do­ku­men­tai pa­slap­tin­gai din­go. Vi­sų žvilgs­niai nu­kry­po į A.Gri­go vers­lo par­tne­rius. Bau­džia­mo­ji by­la bai­gė­si šnipš­ tu, nors ti­riant šią krau­pią mįs­lin­ gą is­to­ri­ją net bu­vo eks­hu­muo­ ti A.Gri­go pa­lai­kai, o jų eks­per­ti­zė bu­vo da­ro­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Uk­rai­no­je. Eks­per­tų iš­va­da: mir­ tis – ne­smur­ti­nė. Tie­sa, išaiš­kė­jo keis­tų ap­lin­ ky­bių: ži­niask­lai­da pa­skel­bė, kad eks­per­ti­zei tal­ki­nu­si la­bo­ran­tė, ra­ du­si krau­jy­je ne tai, ko rei­kia, bu­ vo at­leis­ta iš dar­bo, jai bu­vo iš­kel­ ta by­la. Bū­tent la­bo­ran­tės teis­mo po­ sė­dy­je ir paaiš­kė­jo pri­tren­kia­mas da­ly­kas: kad pro­ku­ra­tū­ra eks­per­ ti­zei į Uk­rai­ną nu­siun­tė vi­siš­kai ne įtar­ti­no­mis ap­lin­ky­bė­mis mi­ru­sio vers­li­nin­ko A.Gri­go, o gy­vo žmo­ gaus – kal­ba­ma, kad A.Gri­go tė­vo, krau­jo mė­gi­nį. Ko­dėl? Kad Uk­rai­ nos eks­per­tai ne­ras­tų kaž­ko, ko ne­ tu­rė­tų ras­ti? Is­to­ri­jos tą­sa – by­la teis­mo ne­ pa­sie­kė.

bū­tų rei­ka­lin­ga by­lai, taip ir ne­ra­ do. Į vie­šu­mą pra­si­skver­bė užuo­ mi­nų, kad kra­ta bu­vo at­lie­ka­ma tik dėl „MG Bal­tic“ in­te­re­sų – esą A.Gu­rec­kis ga­lė­jo sau­go­ti kon­cer­ nui pa­vo­jin­gų do­ku­men­tų. 2006 m. nu­si­šo­vė dar vie­nas bu­ vęs D.Moc­kaus vers­lo par­tne­ris, fir­mos „Sta­tus“ sa­vi­nin­kas Vla­das Bie­liaus­kas. Ko­kia bus ki­ta au­ka?

Nu­si­žu­džiu­sių ar itin keis­to­mis ap­lin­ky­bė­mis mi­ru­sių D.Moc­kaus vers­lo par­tne­rių kru­vi­ną­jį są­ra­šą tę­sia ir keis­tos mo­te­rų mir­tys. 2005 m. kon­cer­no „MG Bal­ tic“ val­do­mos al­ko­ho­lio ga­my­ bos bend­ro­vės „Stumb­ras“ val­ dy­bą pa­pil­dė Da­rius Ža­kai­tis. Jo tė­vo pir­mo­ji žmo­na nu­si­šo­vė, o D.Žakaičio žmo­na neaiš­kio­mis ap­ lin­ky­bė­mis nu­kri­to nuo laip­tų Bel­ gi­jo­je ir už­si­mu­šė.

Nu­si­žu­džiu­sių ar itin keis­to­mis ap­ lin­ky­bė­mis mi­ru­sių D.Moc­kaus vers­lo par­tne­rių kru­vi­ną­ jį są­ra­šą tę­sia ir keis­ tos mo­te­rų mir­tys.

Dvi sa­vi­žu­dy­bės

Teis­mo ne­pa­sie­kė ir ki­ta Lie­tu­ vą su­krė­tu­si by­la, ku­rio­je mi­ni­ma D.Moc­kaus kom­pa­ni­ja: iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas, kas pri­ve­dė iki sa­vi­žu­ dy­bės vers­li­nin­ką An­ta­ną Gu­rec­kį. Jis, kaip ir A.Gri­gas, su gy­ve­ni­mu at­si­svei­ki­no sa­vo na­muo­se. A.Gu­ rec­kis nu­krei­pė į sa­ve pis­to­le­tą. Sa­vo prieš­mir­ti­nia­me raš­te­ly­je bu­vęs D.Moc­kaus vers­lo par­tne­ ris, bend­ro­vės „Mit­ni­ja“ bend­ ra­tur­tis A.Gu­rec­kis pa­ra­šė, kad iš šio pa­sau­lio pa­si­trau­kia bū­tent dėl D.Moc­kaus kom­pa­ni­jos ir ki­ še­ni­nių pro­ku­ro­rų psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro. Kau­nie­tis vers­li­nin­kas A.Gu­rec­ kis bu­vo spau­džia­mas iš vi­sų pu­ sių. Tiek per bau­džia­mą­sias, tiek per ci­vi­li­nes by­las. Teis­me prieš A.Gu­rec­kį bu­vo pa­teik­tas di­džiu­ lis, net 77 mln. li­tų ci­vi­li­nis ieš­ ki­nys – ne­va dėl va­do­vau­jant bend­ro­vei pa­da­ry­tos ža­los. Kai pro­ku­ro­rai at­vy­ko į A.Gu­rec­kio na­ mus da­ry­ti kra­tos, vers­li­nin­kas pa­ siė­mė šau­na­mą­jį gink­lą ir nu­si­šo­vė. Per kra­tą pa­rei­gū­nai nie­ko, kas

Ar šis tra­giš­kas są­ra­šas il­gės? Kas bus ki­tas pa­slap­tin­gai „sa­vai­me“ mi­ręs žmo­gus? Iš­gel­bė­jo nuo bank­ro­to

2007 m. „MG Bal­tic“ Vil­niaus ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to ir plėt­ros cent­ro var­du ga­vo 46 mln. li­tų kre­di­tą. Jį pa­dė­jo gau­ti tuo­me­tis Ūkio ban­ko ste­bė­to­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Liu­ tau­ras Va­ra­na­vi­čius. Tas pa­ts L.Va­ ra­na­vi­čius, ku­ris, bū­da­mas Lie­tu­ vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu, mū­sų ša­ly­je vi­siš­kai nu­ste­ke­no šią spor­to ša­ką, pa­ver­tė ją la­žy­bų vers­ lo prie­dė­liu. Už šį gau­tą kre­di­tą „MG Bal­tic“ už­sta­tė vie­ną iš sa­vo tu­ri­mų skly­ pų – 12 ha že­mės plo­tą šiau­rės ry­tų Vil­niaus da­ly­je, tuo­jau už Per­kūn­ kie­mio ra­jo­no. Tai ver­tin­gas skly­pas, nes per jį pla­nuo­ja­ma ties­ti sos­ti­nės Va­ka­ri­ nį ap­link­ke­lį. Iš Ūkio ban­ko gau­tas kre­di­tas fak­tiš­kai iš­gel­bė­jo „MG Bal­tic“ nuo bank­ro­to, ant ku­rio slenks­čio

šis kon­cer­nas bu­vo at­si­dū­ręs prieš ke­le­rius me­tus.

jek­tus. Va­di­na­si, to skly­po ver­tė nea­be­jo­ti­nai išaugs, kai ke­lias bus nu­ties­tas“, – kal­bė­jo eks­per­tas.

Pe­rė­mė skly­pą

To­les­nė įvy­kių ei­ga pa­ro­dė, kad ne­ są­ži­nin­gas vers­li­nin­kas ban­ko są­ skai­ta pa­nū­do iš­spręs­ti ne tik ei­ na­mą­sias pro­ble­mas. Mi­li­jo­ni­nis kre­di­tas... bu­vo pa­mirš­tas. 2010-ai­siais Vil­niaus ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to ir plėt­ros cent­rui pra­ dė­ta bank­ro­to pro­ce­dū­ra. Ga­li­ma įtar­ti, kad šis bank­ro­tas – dirb­ti­ nis. Juo ban­do­ma pri­deng­ti „MG Bal­tic“ ne­mo­ku­mą, ne­su­ge­bė­ji­mą su­si­do­ro­ti su sa­vo kre­di­to­ri­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais. D.Moc­kus ti­kė­jo­si po Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir plėt­ros cent­ro bank­ro­to tie­siog nu­ra­šy­ti jo var­du paim­tas pa­sko­las, taip pa­si­ sa­vin­da­mas ne vie­ną mi­li­jo­ną. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus pa­sko­los ga­vė­jai ne­su­ge­bė­jo su­mo­ kė­ti nei 5 mln. li­tų pa­lū­ka­nų, nei 2 mln. li­tų dels­pi­ni­gių. Už tai Ūkio ban­kas sa­vo dis­po­ zi­ci­jon pe­rė­mė už­sta­ty­tą že­mės skly­pą.

Ėmė­si gra­si­ni­mų

Sup­ra­tęs, kad pa­si­pel­ny­mo pla­nas grei­čiau­siai ne­beiš­de­gė, D.Moc­ kus ėmė­si ne­re­gė­tos ata­kos prieš jį ne­va nu­skriau­du­sį Ūkio ban­ką. Šio ban­ko dar­buo­to­jai su­si­dū­rė su šan­ ta­žu ir spau­di­mu, o ban­ko sa­vi­nin­ kai ne­tgi su­lau­kė pa­ties „MG Bal­ tic“ pre­zi­den­to gra­si­ni­mų. D.Moc­kui pri­klau­san­čio­se ži­

niask­lai­dos prie­mo­nė­se gau­su in­ si­nua­ci­jų apie Ūkio ban­ką ir jo ak­ ci­nin­ką Vla­di­mi­rą Ro­ma­no­vą. Pas­ta­ra­sis pa­reiš­kė ne­ke­ti­nąs pa­si­ duo­ti kon­cer­no „MG Bal­tic“ spau­ di­mui ir šan­ta­žui. V.Ro­ma­no­vas pa­brė­žė, kad kon­ cer­no „MG Bal­tic“ va­do­vai vi­siš­kai be rei­ka­lo įsi­vaiz­duo­ja esan­tys Lie­ tu­vos ka­ra­liais. „Ne­ma­nau, kad tai, kas pa­vyks­ ta su vals­ty­bės nuo­sa­vy­be, jiems pa­vyks su pri­va­čiu tur­tu“, – ta­rė V.Ro­ma­no­vas.

Diskusijų laikas baigėsi

Bus tie­sia­mas ke­lias

Kol kas žo­le, krū­mais ir me­džiais apau­gęs kal­vo­tas skly­pas Vil­niaus pa­kraš­ty­je nė­ra la­bai pa­trauk­lus ar ver­tin­gas. Ta­čiau jau 2013 m. tu­rė­ tų bū­ti pra­dė­ta ties­ti Vil­niaus va­ka­ ri­nio ap­link­ke­lio tre­čio­ji, pa­sku­ti­ nio­ji, da­lis – nuo Ozo iki Uk­mer­gės gat­vių. Šiuo me­tu įgy­ven­di­na­mas Va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio pro­jek­to ant­ ra­sis eta­pas – nuo L.Asa­na­vi­čiū­tės iki Ozo gat­vių. Tre­čio­jo eta­po dar­bai dar pro­ jek­tuo­ja­mi, bet jau aiš­ku, kad ke­ lias bus tie­sia­mas ir per „MG Bal­ tic“ pri­klau­siu­sį skly­pą, ku­rį už ne­vyk­do­mus kre­di­to­ri­nius įsi­pa­ rei­go­ji­mus pe­rė­mė Ūkio ban­kas. Aki­vaiz­du, kad šį že­mės plo­ tą „MG Bal­tic“ ti­kė­jo­si la­bai pel­ nin­gai par­duo­ti ar­ba pa­ts už­sta­ty­ ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ob­jek­tais, kai ke­lias bus nu­ties­tas. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas Žiul­ja­nas Ga­lec­kas pa­tvir­ti­no, kad skly­pas, per ku­rį bus tie­sia­mas svar­ bus ke­lias, tu­ri ypa­tin­gos ver­tės. „Ta­čiau ne ta skly­po da­lis, per ku­rią bus tie­sia­mas pa­ts ke­lias, o gre­ta esan­tys plo­tai. Svar­bus ke­ lias nea­be­jo­ti­nai pri­de­da ko­mer­ ci­nės ver­tės plo­tams, esan­tiems ša­lia nu­ties­to ke­lio. Juo­se ga­li­ma sta­ty­ti de­ga­li­nes, ka­vi­nes, įvai­rius ki­to­kius ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ob­

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Ūkio ban­ko ak­ci­nin­kas

P

ers­k ai­č iau ži­n iask­l ai­do­j e Da­riaus Moc­kaus ko­men­ta­ rą. Su­t in­k u, kad tre­čia­d ie­n į spau­do­je pa­si­ro­d žiu­sia­me ma­no ko­men­ta­re gal­būt daug kas nė­ra tiks­lu, bet gal­vo­ju, kad la­vo­nų skai­čius ga­l i bū­t i ne ma­žes­nis kaip ke­tu­ri. Jei jūs už­dir­bo­te 6 mln. li­tų pel­no, tai su­mo­kė­ki­te nors pa­lū­ka­nas, o 1 mln. dels­pi­ni­gių ban­kas gal­būt jums at­ leis. Svars­ty­ti ar dis­ku­tuo­ti su ma­ni­mi jū­ sų lai­kas jau praė­jo. Grą­žin­ki­te sko­lą ir nie­kam neį­do­mios jū­sų dis­ku­si­jos. Sup­ran­ta­ma, po to­kių jū­sų san­ty­kių su Ūkio ban­ku, ku­riam ne­grą­ži­no­te sko­los ir per tre­jus me­tus ne­su­mo­kė­ jo­te nė li­to pa­lū­ka­nų, abe­jo­ju, ar nors

vie­nas ban­kas no­rės tu­rė­ti rei­ka­lų su to­kiu „są­ži­nin­gu“ klien­tu. Kad jūs ne­si­krei­pė­te į teis­mą, mes in­ for­muo­ti, nes už jus, ko ge­ro, tai pa­da­ rys pro­ku­ra­tū­ra su K.Be­tin­giu prie­ša­ ky­je ar­ba Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Apie tai mes esa­me in­for­muo­ti nuo ta­da, ka­da jūs no­rė­jo­te pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su Ūkio ban­ko klien­te Vio­le­ta Gu­rec­kie­ne, iš ku­rios ne­pa­vy­ko „iš­muš­ti“ 67 mln. li­ tų ir ku­riai sa­kė­te, kad jūs mums neį­ do­mi, mums ak­tua­lu at­ker­šy­ti Ūkio ban­kui. Kai jūs atė­jo­te pas ma­ne į ka­bi­ ne­tą, pra­šy­da­mas iš­duo­ti Vio­le­tos Gu­ rec­kie­nės są­skai­tos Ūkio ban­ke, aš su­ pra­tau, kad pra­si­len­kė­te su pro­tu. Jū­sų kom­pa­ni­jos nuo­trau­kų ga­le­ri­jo­ je dar trūks­ta vie­no vei­kė­jo – Liu­tau­ ro Va­ra­na­vi­čiaus, ta­da neaiš­ku, var­ gu, ar už­teks vie­nos pa­ros pa­la­to­je. Tei­sin­gai pa­sa­kė­te: lai­kas pa­ro­dys ir žmo­nės vis­ką su­pras.

Su­ta­pi­mai: (iš kairės) D.Moc­kaus kom­pa­ni­jos – „MG Baltic“ viceprezidentų R.Kurlianskio, R.Vingilio, A.Listavičiaus ir valdybos nario R.Raulynaičio vei­dai ir pa­var­dės šmėkš­čio­ja itin

mįs­lin­go­se is­to­ri­jo­se.

„MG Baltic“ interneto svetainės nuotr.

8

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

užribis Su­mu­šė sve­ti­mą vai­ką

Pa­ga­vo va­gi­šių

Apip­lė­šė paaug­lę

Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je gy­ do­mas ke­tur­me­tis, ku­rį su­mu­ šė ne­blai­vus kai­my­nas. Po­li­ci­ jai ta­po ži­no­ma, kad Di­tu­vos so­duo­se vy­ras smur­tu ėmė­ si auk­lė­ti sve­ti­mą vai­ką, kai nu­tvė­rė ber­niu­ką sa­vo braš­ kių lys­vė­je. Klai­pė­dos raj. po­li­ ci­nin­kai aiš­ki­na­si, kaip, kuo ir ko­dėl vy­ras mu­šė vai­ką.

Ant­ra­die­nio nak­tį uos­ta­mies­ ty­je prie Tai­kos pr. 3 na­mo bu­ vo įsi­lauž­ta į au­to­mo­bi­lį „Peu­ geot“. Va­gis su­ga­di­no ma­ši­ nos už­ve­di­mo spy­ne­lę ir ban­ dė jį pa­vog­ti. Dėl šio įvy­kio po­ li­ci­jos pa­tru­liai su­lai­kė 1993 m. gi­mu­sį Deb­re­ce­no g. gy­ ven­to­ją. Įta­ria­ma­sis ap­klaus­ tas po­li­ci­jo­je.

Va­kar apie 16 val. Šiau­lių gat­ vė­je ša­lia vai­kų dar­že­lio „Sa­ ka­lė­lis“ ne­pa­žįs­ta­mas vai­ki­nas iš už nu­ga­ros už­puo­lė 1995 m. gi­mu­sią mer­gai­tę. Jis ran­ ka už­spau­dė paaug­lei bur­ną ir, pa­gra­si­nęs pei­liu, atė­mė mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną. Praei­viai ne­to­li su­lai­kė 1987 m. gi­mu­sį Dmit­ri­jų ir per­da­vė po­li­ci­jai.

Gir­tiems vai­ruo­to­jams pa­žy­mė­ji­mo ne­rei­kia Sulaukė: Londono policija jau turi darbo dėl klastojamų bilietų į varžybas.

Par­duo­da ne­tik­rus bi­lie­tus į var­žy­bas Lon­do­no po­li­ci­ja įspė­ja, kad pla­ti­ na­mi ne­tik­ri bi­lie­tai į Lon­do­no va­ sa­ros olim­pi­nes ir pa­ro­lim­pi­nes var­žy­bas. Ofi­cia­liai skel­bia­mos in­ ter­ne­to sve­tai­nės, ku­rios ga­li­mai pla­ti­na ne­tik­rus bi­lie­tus.

„Mū­sų tiks­las – įspė­ti žmo­nes, kad jais ne­pa­si­nau­do­tų pik­ta­va­liai“, – tei­gė de­tek­ty­vas ins­pek­to­rius Nick Dow­ning. Pa­sak Lon­do­no po­li­ci­jos, vie­nin­te­lis sau­gus ir pa­ti­ki­mas bū­

das įsi­gy­ti bi­lie­tus į va­sa­ros olim­ pi­nes žai­dy­nes yra ofi­cia­li sve­tai­nė www.london2012.com. Lon­do­no po­li­ci­ja jau ke­le­tą sa­ vai­čių aky­lai ste­bi bi­lie­tų par­da­ vi­mus. Pra­dė­tas šių bend­ro­vių veik­los ty­ri­mas, kai ku­rios jų – už­da­ry­tos. Pa­sak pa­rei­gū­nų, nu­ sta­ty­ta apie 50 nu­ken­tė­ju­sių­jų iš dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių, JAV, Ki­ ni­jos, Ka­na­dos, Aust­ra­li­jos. „Klai­pė­dos“ inf.

Įtartinų in­ter­ne­to sve­tai­nių są­ra­šas: www.eu­ro­team.net www.tix­net.com www.olym­pic­tic­ket.in­fo www.eu­ro­team.in­fo www.eu­ro­team­tic­kets.com www.2012tickets.org www.lon­don­sum­mer­ga­mes.net www.lon­don­sum­mer­ga­mes.org www.eu­ro­team.tra­vel

www.world­tic­ket­ser­vi­ce.net www.eu­ros­ports­tic­kets.com www.jet­sets­port.in­fo www.glo­bal­tic­ket­mar­ket.com www.glo­bal­tic­ket­mar­ket.ru www.sport­tic­ke­tex­chan­ge.com www.short­let­tings­lon­don.co.uk www.ci­tyof­lon­don­let­tings.co.uk

Suk­čiams – at­sa­ko­my­bė Uos­ta­mies­čio Or­ga­ni­zuo­to nu­si­ kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro pa­rei­ gū­nai, ti­rian­tys te­le­fo­ni­nių su­kčių nu­si­kal­ti­mus, pri­čiu­po ir ka­li­nių bend­ri­nin­kus lais­vė­je.

Iš­siaiš­kin­ta, kad gau­ją su­bū­rė, jai va­do­va­vo bei veik­lą koor­di­na­vo už gro­tų baus­mes at­lie­kan­tys as­ me­nys. Šie daž­nai sko­lon tiek­da­vo nar­ko­ti­kus juos var­to­jan­tiems nu­ teis­tie­siems ir taip į nu­si­kal­ti­mus įtrauk­da­vo ki­tus ka­li­nius. Nu­si­kal­tė­liai au­koms pri­si­sta­ ty­da­vo Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ bos, pro­ku­ra­tū­ros, Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais bei ban­kų dar­buo­to­jais. Iš­ga­vę pri­si­jun­gi­mo prie elekt­ro­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės sis­te­mų slap­ ta­žo­džius ir ko­dus, jie už­val­dy­da­vo sve­ti­mus pi­ni­gus. Nu­si­kal­ti­muo­se

da­ly­vau­da­vo nu­teis­tų­jų šei­mų na­ riai, gi­mi­nai­čiai, pa­žįs­ta­mi, ku­rie at­lik­da­vo ne­tei­sė­tas ban­ki­nes ope­ ra­ci­jas, iš­gry­nin­da­vo pi­ni­gus ir vyk­ dė ki­tus or­ga­ni­za­to­rių pa­ve­di­mus. Net­ru­kus prieš teis­mą stos 31 me­tų Laz­di­jų ra­jo­no gy­ven­to­ja Ne­rin­ga P. Ji kal­ti­na­ma še­šis kar­ tus pa­dė­ju­si iš­gry­nin­ti ir per­ves­ti į ka­li­nių ar­ti­mų­jų są­skai­tas ap­gau­le už­val­dy­tus pi­ni­gus. Ši mo­te­ris da­ ly­va­vo ap­gau­nant tris klai­pė­die­ čius, tiek pat Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ ven­to­jų ir pa­lan­giš­kį. Įta­ria­mo­ji su­si­tai­kė su nu­ken­tė­ju­ siai­siais ir at­ly­gi­no ar­ba įsi­pa­rei­go­jo at­ly­gin­ti pa­da­ry­tą tur­ti­nę ža­lą. Ty­ri­mas dėl šios or­ga­ni­zuo­tos gru­pės pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų tę­ sia­mas, su­jung­tos 57 by­los, nu­sta­ ty­tas 41 įta­ria­ma­sis. „Klai­pė­dos“ inf.

Gat­vė­mis va­ži­nė­ja po­ten­cia­lūs žmog­ žu­džiai, ku­riuos su­ draus­min­ti nė­ra ga­ li­my­bės. Tai kons­ ta­tuo­ja nuo­lat gir­ tus vai­ruo­jan­čius as­me­nis pa­var­gę baus­ti pa­rei­gū­nai. Fak­tas: ne­pai­sant mūsų šalyje taikomų griež­tų san­kci­jų, prie vai­ro vis

dar sė­da dau­gy­bė gir­tų vai­ruo­to­jų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Įk­liu­vo ne pir­mą kar­tą

Ant­ra­die­nį apie 14 val. Kre­tin­go­ je esan­čio­je Klai­pė­dos gat­vė­je po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai at­krei­pė dė­me­ sį į keis­tai va­žiuo­jan­tį „Volks­wa­gen Trans­por­ter“, to­dėl au­to­mo­bi­lį su­ stab­dė. Paaiš­kė­jo, kad prie vai­ro sė­dė­jo vi­ siš­kai gir­tas 34 me­tų vie­tos gy­ven­ to­jas Vi­lius. Jis į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 3,04 pro­mi­lės al­ko­ho­lio. Vy­ras pri­si­pa­ži­no ne­ge­rai pa­siel­ gęs, at­gai­la­vo ir su­ti­ko, kad nu­si­ žen­gė tai­syk­lėms. Vi­lius Kre­tin­gos po­li­ci­nin­kams – ge­rai pa­žįs­ta­mas as­muo, nes gir­ tas prie vai­ro nu­tve­ria­mas ne pir­mą ir ne ant­rą kar­tą. Prieš ke­le­tą me­tų jis ne tik su­mo­kė­jo ne­men­ką bau­ dą, bet ir ke­le­riems me­tams pra­ra­do vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Ta­da jis gir­ tas vai­ra­vo ir bu­vo nu­tver­tas ne vie­ ną, o ke­le­tą­syk. Prieš tai vy­ras taip pat ne kar­tą bu­vo baus­tas už vai­ra­ vi­mą esant ne­blai­viam. Ko ne­tu­ri, nea­tims

Drau­di­mo vai­ruo­ti lai­kas jau bai­gė­ si, ta­čiau Vi­lius neį­vyk­dė rei­ka­la­ vi­mų lan­ky­ti kur­sus apie al­ko­ho­lio ža­lą bei neiš­lai­kė eg­za­mi­nų nau­jam vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mui gau­ti. Ana­li­zuo­da­mas kre­tin­giš­kio pa­ žei­di­mą, šio ra­jo­no Vie­šo­sios po­ li­ci­jos vir­ši­nin­kas Al­gir­das Bud­gi­ nas tei­gė, kad Vi­liui grei­čiau­siai bus skir­ta bau­da, ku­ri ga­li siek­ti nuo 4 iki 5 tūkst. li­tų ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas nuo 20 iki 30 pa­rų. Šį sy­kį jo ma­ši­na ne­bus kon­fis­ kuo­ta, nes pa­sta­rą­jį kar­tą už ana­lo­ giš­ką nu­si­žen­gi­mą jis bu­vo nu­baus­ tas anks­čiau nei 2008 me­tų sau­sio 1-ąją, kai įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mas, nu­ma­tan­tis to­kią ga­li­my­ bę. Ta­čiau vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo

iš šio vy­ro neį­ma­no­ma atim­ti, nes neį­ma­no­ma iš žmo­gaus atim­ti to, ko jis ne­tu­ri. „Gai­la, bet įsta­ty­mas ne­nu­ma­to ga­li­my­bės to­kiam žmo­gui ap­skri­tai atim­ti tei­sę vai­ruo­ti iki gy­vos gal­ vos. To­kie da­bar yra įsta­ty­mai, ku­ rių mums pri­va­lu lai­ky­tis“, – tei­gė A.Bud­gi­nas.

Al­gir­das Bud­gi­nas:

Fi­zi­nės baus­mės ne­ nu­ma­ty­tos, o daž­nai at­ro­do, kad ki­to­kių ar­gu­men­tų to­kie žmo­nės ne­sup­ran­ta.

Ne­gai­li kon­fis­kuo­ja­mų ma­ši­nų

Kre­tin­go­je yra vie­nas nuo­lat gir­tas vai­ruo­jan­tis vy­ras. Kar­tą jis net bu­ vo ka­li­na­mas už tai, kad ta­po ava­ri­ jos kal­ti­nin­ku. Ko ge­ro, šia­me Že­mai­ti­jos ra­jo­ ne ne­bė­ra po­li­ci­nin­ko, ku­ris ne­pa­ ži­no­tų ši­to žmo­gaus ir ne­si­steng­ tų jo dar kar­tą nu­tver­ti ne­blai­vaus prie vai­ro. Pa­na­šu, kad jam tai nė mo­tais. Jis jau ne­pa­me­na, ka­da yra tu­rė­jęs vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Ne­gąs­di­na jo ir trans­por­to prie­mo­nės kon­fis­ka­vi­ mas. Įsi­gi­jęs už ke­lis šim­tus li­tų bet ko­kią ma­ši­ną jis ne­bi­jo ja ri­zi­kuo­ti. Pra­ra­dęs vie­ną, ne­tru­kus nu­si­per­ka ki­tą ir vėl va­ži­nė­ja gir­tas. „Kaip pa­siek­ti, kad gir­tuok­liai ne­ va­ži­nė­tų? Fi­zi­nės baus­mės – ne­nu­ ma­ty­tos, o daž­nai at­ro­do, kad ki­ to­kių ar­gu­men­tų to­kie žmo­nės ne­sup­ran­ta. Be­lie­ka lauk­ti, kol toks vai­ruo­to­jas nu­si­suks spran­dą ar­ ba su­ža­los ar, ne­duok die­ve, su­va­ ži­nės ki­tą žmo­gų ir vėl sės už gro­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų. Bet tai yra vi­siš­kai ne­lo­giš­ka ir bai­su, ta­čiau vei­kia to­kie įsta­ty­mai, – pik­ti­no­si pa­rei­gū­nas. – Kaž­ko­kia to­kių pik­ty­bi­nių pa­žei­dė­jų kont­ro­lė tu­ri bū­ti. Mes sten­gia­mės juos ste­ bė­ti per di­di­na­mą­jį stik­lą. Ne kar­tą ta­rė­mės su se­niū­nais, se­niū­nai­čiais ir bend­ruo­me­nės na­riais, pra­šy­da­mi pra­neš­ti, kai ma­to ne­blai­vius sė­dan­ čius prie vai­ro. Apie to­kius as­me­nis nuo­lat in­for­muo­ja­me apy­lin­kių ins­ pek­to­rius.“ Pa­rei­gū­nas pa­ste­bė­jo, kad žmo­ nė­se vis dar gy­va bai­mė tap­ti skun­ di­ku, ta­čiau vis daž­niau su­pran­ta­ ma, jog gir­tas vai­ruo­to­jas – pa­vo­jus gy­vy­bei. Ke­lių po­li­ci­nin­kai pa­ste­bi, kad pro­ble­ma yra opi ir net skau­di, ta­ čiau kol kas po­li­ti­kai ran­da svar­bes­ nių dar­bų, nei ko­dek­so griež­ti­ni­mas gir­tų vai­ruo­to­jų at­žvil­giu. Įk­liu­vo ir ser­žan­tas

Ant­ra­die­nį Kre­tin­gos ra­jo­ne, ke­ly­je Šiauliai–Palanga, ties Ru­bu­lių kai­ mu po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ban­dė su­ stab­dy­ti ke­tur­ra­tį mo­to­cik­lą „Ya­ma­ ha Griz­ly“, ku­ris ne­bu­vo pa­žy­mė­tas vals­ty­bi­niais nu­me­riais. Kiek pa­va­žia­vęs mo­to­cik­las nu­va­ žia­vo nuo ke­lio ir su­sto­jo. Ke­tur­ra­ tį vai­ra­vo ne­blai­vus neu­ni­for­muo­tas 38 me­tų Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų Lo­gis­ti­kos sky­riaus lai­vų įran­gos re­mon­to ko­man­dos tech­ni­kas vy­ res­ny­sis ser­žan­tas S.K. Al­ko­ho­lio ma­tuok­lis pa­ro­dė 1,02 pro­mi­lės. „Griež­tos pi­ni­gi­nės bau­dos bei ki­tos san­kci­jos vis dar ne­pa­kan­ka­ mai efek­ty­vios ko­vo­je su gir­tais vai­ ruo­to­jais. To­kios iš­va­dos per­ša­si ži­ nant ava­ri­jų sta­tis­ti­ką. Šie­met vien Klai­pė­do­je ne pir­mą kar­tą, o pa­kar­ to­ti­nai nu­tver­ta 14 ne­blai­vių vai­ ruo­to­jų“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis.

9

KETVIRTADIENIS, liepos 19, 2012

klaipėdos verslas Įdar­bins jau­ni­mą

Smu­ko pel­nas

Au­go par­da­vi­mai

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, pa­ gal ku­rį ES lė­šo­mis bus fi­nan­ suo­ja­mas pro­jek­tas jau­ni­mo ne­ dar­bo pro­ble­moms spręs­ti. Pa­ nau­do­jant tam skir­tas lė­šas, nuo š. m. rugp­jū­čio 1 d. iki 2013 m. rug­sė­jo 1 d. nu­ma­ty­ta įdar­ bin­ti 3–5 tūkst. jau­nų dar­bi­nės pa­tir­ties ne­tu­rin­čių žmo­nių.

Ūkio mi­nis­te­ri­ja skel­bia, kad vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį už­dir­ bo 102 mln. li­tų pel­no. Ta­čiau dėl 9 pro­c. ma­žes­nės kro­vos pir­mą­jį ket­vir­tį Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ro­dik­liai su­pras­tė­jo. Vals­ty­bės įmo­nės gry­na­sis pel­nas smu­ ko nuo 28 iki 20 mln. li­tų.

„Klai­pė­dos me­die­nos“ par­da­ vi­mai per­nai išau­go 10 pro­c. iki 187 mln. li­tų, pel­nas – 91 pro­c. iki 7 mln. li­tų. Bend­ro­ vės in­ves­ti­ci­jos 2011 m. sie­kė be­veik 46 mln. li­tų. Tei­gia­ma, kad 2011 m. įmo­nės vers­lo są­ ly­gos bu­vo su­dė­tin­ges­nės nei 2010-ai­siais, nes stip­riai bran­ go ža­lia­vos ir de­ga­lai.

Van­dens pra­mo­gų vers­lo su­bti­ly­bės As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­die­tis Rus­la­nas Ro­kas Ar­bu­ šaus­kas įsi­gi­jo pen­kias jach­tas ir jau tre­čią se­zo­ną ver­čia­si pra­mo­ gi­nių lai­vų nuo­ma. Vers­li­nin­ku ta­ pęs pro­fe­sio­na­lus bu­riuo­to­jas ti­ki­ na, kad pa­sau­li­nė­je rin­ko­je jach­tos ka­pi­to­nu įsi­dar­bin­ti la­bai ne­leng­ va, o Lie­tu­vo­je ški­pe­rių trūks­ta. Ni­ša: ti­ki­ma­si, kad Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las į uos­ta­mies­tį pri­trauks nau­ją kel­tų li­ni­ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ter­mi­na­lo fi­ni­šo tie­sio­ji Šian­dien Klai­pė­dos uos­te sta­to­mo ke­lei­ vių ir kro­vi­nių jū­ri­nio ter­mi­na­lo pa­ma­tuo­ se bus įbe­to­nuo­ta at­mi­ni­mo kap­su­lė. Pir­mų­jų ke­lei­vių ti­ki­ma­si su­lauk­ti jau ki­tų me­tų va­sa­rą. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nuo vi­zi­jos iki rea­ly­bės

Šio pro­jek­to vi­zi­ja at­si­ra­do 2004 me­tų pa­bai­go­je. Po to vy­ko de­ta­lio­jo pla­no ren­gi­mas, pro­jek­ta­vi­mo dar­ bai, vis­kas už­tru­ko il­giau nei pla­ nuo­ta. Pro­ce­są ap­sun­ki­no ir tai, kad iš uos­to re­zer­vi­nės te­ri­to­ri­jos rei­kė­ jo iš­kel­din­ti ke­lias­de­šimt šei­mų. „Pro­ce­se bu­vo sun­kiau­sia de­rin­ti pro­jek­to rei­ka­lus val­džios pa­si­kei­ ti­mo lai­ko­tar­piu, trū­ko tam tik­ro su­pra­tin­gu­mo, kad toks ter­mi­na­las uos­te bū­ti­nas“, – pri­si­mi­nė Klai­ pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­ lo va­do­vas Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas. Esą, kai pa­vy­ko val­džiai tai įro­ dy­ti, pro­ce­sas pa­ju­dė­jo. „O iki tol vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo vi­so­kių spe­ku­lia­ci­jų: bus tas ter­mi­ na­las ar ne­bus. Mes vis­ką da­ro­me, sta­ty­bos lei­di­mai gau­ti, dar­bai jau vyks­ta“, – tvir­ti­no B.Pet­raus­kas. Su­si­tel­kė tik sta­ty­boms

Vi­sa ki­ta bend­ro­vės veik­la šiuo me­tu nu­trauk­ta. Pa­sak B.Pet­raus­ ko, pa­sku­ti­nį lai­vą bend­ro­vė pa­ kro­vė pir­ma­die­nį. „Mes at­si­sa­kė­me va­ly­ti iš lai­vų su­rink­tus nuo­te­kų van­de­nis, nes šiuo me­tu kaip tik griau­na­me va­ ly­mo įren­gi­nius“, – tvir­ti­no B.Pet­ raus­kas. Pir­miau­sia bu­vo griau­na­mi se­ni sta­ti­niai, at­lie­ka­mi in­ži­ne­ri­niai že­ mės dar­bai. Da­bar jau ky­la ter­mi­ na­lo pa­sta­tas, san­dė­lis ir ki­ti nu­ ma­ty­ti sta­ti­niai.

„Atė­jo­me į fi­ni­šo tie­sią­ją, svar­ biau­sias klau­si­mas yra dėl Bal­ti­jos pro­spek­to žie­di­nės san­kry­žos“, – ti­ki­no B.Pet­raus­kas.

ma­no E.Ma­siu­lis. Šian­dien Klai­ pė­do­je dir­ba tik vie­na kel­tų li­ni­ja „DFDS Sea­ways“. Tei­gia­ma, kad Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­ je kel­tų pa­slau­go­mis la­bai in­ten­sy­ viai nau­do­ja­ma­si ir kai­my­ni­niuo­se uos­tuo­se ga­be­na­ma kur kas dau­ giau žmo­nių nei Klai­pė­do­je. „La­bai svar­bu, kad ter­mi­na­ lo ope­ra­to­riai kuo grei­čiau su­si­ tar­tų su al­ter­na­ty­vio­mis kel­tų li­

Kai­nuos 200 mi­li­jo­nų li­tų

Per me­tus maž­daug 20 ha plo­te ope­ra­to­rius pla­nuo­ja įreng­ti vi­siš­ kai nau­ją ter­mi­na­lą, ku­ris bus pa­ jė­gus ap­tar­nau­ti apie 5 mln. to­nų kro­vi­nių ir apie 1 mln. ke­lei­vių per me­tus. Ter­mi­na­lo pa­sta­to su ke­lei­ vių ga­le­ri­ja ir lau­ki­mo sa­lė­mis plo­ tas sieks be­veik 5 tūkst. kv. m. Ter­mi­na­lo kran­ti­nių sta­ty­bas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos už­sa­ky­mu jau ant­ri me­ tai vyk­do bend­ro­vė „Lat­vi­jas til­ti“. Kran­ti­nėms įreng­ti nau­do­ja­mos vals­ty­bės ir ES pi­ni­gi­nės lė­šos. Taip pat jau pra­de­da­mas pri­va­ žiuo­ja­mų­jų ke­lių tie­si­mas, spren­ džia­mas įva­žos į ter­mi­na­lą san­ kry­žos re­konst­ruk­ci­jos klau­si­mas. Ter­mi­na­lo sta­ty­bai, be pri­va­žiuo­ja­ mų­jų ke­lių ir san­kry­žų re­konst­ruk­ ci­jos, bus skir­ta apie 200 mln. li­tų vals­ty­bės, ES ir pri­va­čių lė­šų. Ar pri­trauks nau­jas li­ni­jas?

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Eli­gi­jaus Ma­ siu­lio tei­gi­mu, Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las uos­te – ypa­ tin­gas įvy­kis, nes po dau­ge­lio me­ tų pa­si­ren­gia­mų­jų dar­bų pa­ga­liau pra­dė­ta sta­ty­ti ant­že­mi­nė ter­mi­ na­lo da­lis. „Svar­biau­sias da­ly­kas yra už­tik­ rin­ti, kad nau­jai pa­sta­ty­tas ter­mi­ na­las, kal­bant apie ke­lei­vių ve­ži­mą, pri­trauk­tų nau­jas kel­tų li­ni­jas“, –

Eli­gi­jus Ma­siu­lis:

Jei į ši­tas kran­ti­nes per­si­kels kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“, to­ kios in­ves­ti­ci­jos ne­ pa­tei­sin­čiau.

ni­jo­mis, nes jei į ši­tas kran­ti­nes per­si­kels kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ ways“, to­kios in­ves­ti­ci­jos ne­pa­ tei­sin­čiau“, – tvir­ti­no su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras. Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo va­do­vas B.Pet­raus­kas ma­no, kad ko­mer­ci­nius klau­si­ mus svars­ty­ti dar anks­ti. Esą da­ bar svar­biau­si – dar­bai sta­ty­bų aikš­te­lė­je. „Vi­sos kel­tų li­ni­jos, dir­ban­čios Bal­ti­jos jū­ro­je, ži­no apie mū­sų ter­ mi­na­lo sta­ty­bą ir ste­bi pro­ce­sus, vyks­tan­čius pas mus. Prieš sta­ty­ bos pa­bai­gą, kai liks 3–4 mė­ne­siai, kal­bė­si­me apie konk­re­čias li­ni­jas“, – tei­gė B.Pet­raus­kas.

Lie­tu­viš­ki do­ku­men­tai ne­tin­ka

Pa­sau­li­nė­je rin­ko­je – jach­tos ka­pi­ to­nas po­pu­lia­ri spe­cia­ly­bė. Ta­čiau lie­tu­viš­ki bu­riuo­to­jų do­ku­men­tai už mū­sų ša­lies ri­bų tar­si ne­ga­lio­ja. „Pa­sau­ly­je yra ke­lios kom­pa­ni­ jos, ku­rios iš­da­vi­nė­ja ški­pe­rių li­ cen­ci­jas ir iš to da­ro vers­lą. Su to­ mis li­cen­ci­jo­mis dar­bą už­sie­ny­je gau­ti leng­viau. Lie­tu­vos bu­riuo­to­jų są­jun­gos iš­duo­da­mi do­ku­men­tai – le­ga­lūs, ga­lio­jan­tys, bet jų tarp­tau­ ti­niuo­se van­de­ny­se ne­pri­pa­žįs­ta“, – pa­sa­ko­jo pa­ts už­sie­ny­je ka­pi­to­no duo­ną iš­ban­dęs R.R.Ar­bu­šaus­kas. Lie­tu­viš­ki do­ku­men­tai ver­ti­na­mi kaip tre­čio­jo pa­sau­lio po­pie­riai, to­ dėl su jais dar­bą gau­ti sun­ku. „Kiek ste­bė­jau pa­sau­li­nę rin­ką, plauk­ti no­rin­čių­jų dau­giau nei yra jach­tų. Nes jach­tų ka­pi­to­nai už­dir­ ba ne tiek jau daug. Ir tai nė­ra sva­ jo­nių dar­bas“, – tvir­ti­no R.R.Ar­bu­ šaus­kas. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je va­dy­bi­ nin­kai esą už­dir­ba dau­giau nei ški­ pe­riai. Jach­tų ka­pi­to­nų al­ga – 2–3 tūkst. sva­rų ster­lin­gų per mė­ne­sį. Va­dy­bi­nin­ko at­ly­gi­ni­mas di­des­nis du su pu­se kar­to. Di­de­lių jach­tų, va­di­na­mų­jų „Su­per J“, ka­pi­to­nai už­dir­ba daug, 10–30 tūkst. eu­rų ar­ba JAV do­le­rių per mė­ne­sį. „Bet no­rint pa­siek­ti tą ly­gį, tu­ri stum­tis al­kū­nė­mis tarp ki­tų, nes rei­ kia la­bai daug iš­ma­ny­ti, tu­rė­ti daug pa­tir­ties ir daug tarp­tau­ti­nių dip­lo­ mų. Su mū­sų vie­ti­niais pa­žy­mė­ji­ mais apie to­kį dar­bą sva­jo­ti nė­ra ko“, – pa­ste­bė­jo R.R.Ar­bu­šaus­kas. Skai­čiuo­ja sve­ti­mus pi­ni­gus

Prie­šin­ga si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je. Čia jach­tų ka­pi­to­nų trūks­ta. Jiems pas mus ne­ga­ran­tuo­ja­mas nuo­la­ti­nis dar­bas ir kas­die­nis už­dar­bis, nes tai se­zo­ni­nis už­siė­mi­mas. „Tu­riu pen­kis lai­vus, jei juos vie­ nu me­tu kas iš­si­nuo­mo­tų, ka­pi­to­nų ne­ga­lė­čiau ras­ti“, – tei­gė R.R.Ar­ bu­šaus­kas. Jo tei­gi­mu, stul­bi­na kit­kas. Esą kai žmo­gui siū­lai dar­bą, jis at­si­sa­ko, nors ir be­dar­bis, bet tu­ri ka­pi­to­no li­ cen­ci­ją ir ga­li plau­kio­ti su jach­ta. „Jis pra­de­da skai­čiuo­ti ma­no pi­ni­gus, ko­dėl aš iš klien­tų pai­ mu dau­giau, ne­gu duo­du jam. Bet

Ški­pe­ris: bu­riuo­to­jo R.R.Ar­bu­šaus­

ko van­dens ho­bis išau­go į vers­lą.

jis ne­skai­čia­vo, kiek in­ves­ta­vau į lai­vus, kad tu­rė­jau su­ras­ti klien­ tą, su­mo­kė­ti mo­kes­čius. Rin­ka yra se­zo­ni­nė, atei­na kon­ku­ren­tai, tad rei­kės dar dau­giau ka­pi­to­nų, o jų nė­ra daug“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no R.R.Ar­bu­šaus­kas. Jū­ri­nės vals­ty­bės iliu­zi­ja

Pa­sak bu­riuo­to­jo, van­dens pra­mo­ gos pas mus nė­ra la­bai po­pu­lia­rios, nes žmo­nės jū­rai jau­čia bai­mę. „Žmo­gus per pu­sant­ro mi­li­jo­no me­tų įpra­to vaikš­čio­ti ly­giu ne­ju­ dan­čiu pa­vir­šiu­mi ir jam ta ju­dan­ti erd­vė tie­siog fi­zio­lo­giš­kai ne­tin­ka, čia jau nie­ko ne­pa­da­ry­si“, – fi­lo­so­ fa­vo bu­riuo­to­jas. R.R.Ar­bu­šaus­kas ne­slė­pė, kad net esant ne itin po­pu­lia­riai van­ dens pra­mo­gų rin­kai, jach­tų ka­pi­ to­nų per ma­žai. „Trūks­ta to­kių, ku­riais ga­lė­čiau pa­si­ti­kė­ti, ku­rie bū­tų pa­si­ruo­ šę plauk­ti vi­sa­da, kai rei­kia. Ne­ dar­bas Lie­tu­vo­je – mi­tas. Žmo­nių yra, bet trūks­ta no­rin­čių­jų dirb­ ti, nes jiems ge­riau gau­ti be­dar­ bio pa­šal­pą“, – įsi­ti­ki­nęs R.R.Ar­ bu­šaus­kas. Bu­ria­vi­mas Lie­tu­vo­je nė­ra la­bai po­pu­lia­rus, tam čia esą nė­ra to­kio po­rei­kio, koks yra Šve­di­jo­je, Olan­ di­jo­je, Da­ni­jo­je. O šis po­rei­kis tik­ riau­siai at­si­ras tik Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ne. „Pa­sak is­to­ri­ko Alf­re­do Bumb­laus­ ko, kai že­mai­čiai iš­sker­dė kur­šius, ta­da ir už­kir­to Lie­tu­vai ke­lią į jū­ri­nę vals­ty­bę. Tai ne prie­kaiš­tas kam nors, tie­siog aš taip su­pran­tu rea­ly­bę“, – ne­slė­pė R.R.Ar­bu­šaus­kas.

10

ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3851 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3992 JAV do­le­ris 1 2,8097 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7758 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9588 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2896 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6258 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6808 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

+0,77 %

pokytis

+0,2339 % +0,2598 % +0,1140 % +0,3616 % –0,0282 % +0,2831 % +0,1255 % +0,1373 % –0,0174 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,83

4,54

2,38

„Apoil“

4,81

4,51

2,38

Valstybės valdomos įmonės pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 102 mln. litų grynojo pelno, arba 23 proc. mažiau nei pernai sausį–kovą – tada jis siekė 132,749 mln. litų. Teigiama, kad pelno sumažėjimą lėmė prastesni transporto sektoriaus įmonių veiklos rezultatai dėl mažesnių krovinių srautų, mažesnis medienos pardavimo mastas ir ūgtelėjusios įmonių veiklos sąnaudos.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,36 %

Uždirbo mažiau pelno

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,63 %

89,04 dol. už 1 brl. 104,01 dol. už 1 brl.

1,182 mlrd. litų

pirmą pusmetį siekia „Sodros“ deficitas.

Ant­ri na­mai už­sie­ny­je ne­pak­lau­sūs Sun­kiai iš­ga­lin­tys įsi­gy­ti na­mus ša­ly­je, gy­ven­to­jai apie ant­rą­jį būs­tą už­sie­ny­je ga­li tik pa­sva­jo­ti. Pas­te­bė­ju­sios pa­klau­sos stag­ na­ci­ją, agen­tū­ros lio­vė­si siū­ly­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą (NT) sve­tur.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Su­si­do­mė­ji­mas iš­ga­ra­vo

Net ir krin­tan­čios NT už­sie­ny­je kai­nos lie­tu­vių in­ves­tuo­ti į ant­rą­ jį būs­tą sve­tur ne­gun­do. Pa­vie­nės NT agen­tū­ros, tar­pi­nin­ka­vu­sios ieš­kant būs­to už­sie­ny­je, šian­dien sa­ko šių ob­jek­tų pa­klau­sos ne­ma­ tan­čios. To­dėl agen­tū­ros jau ku­rį lai­ką NT siū­lo tik vie­tos rin­ko­je ir pa­siū­los po­ky­čių ar­ti­miau­siu me­ tu ne­ža­da. NT agen­tū­rų at­sto­vai pa­sa­ko­jo, kad iki kri­zės ant­ro­jo būs­to už­sie­ ny­je pa­klau­sa šiek tiek au­go. Ta­čiau sta­bi­lus jo po­rei­kis taip ir ne­su­si­ for­ma­vo. Ša­lį už­klu­pu­si kri­zė dar la­biau pa­ko­re­ga­vo gy­ven­to­jų ga­li­ my­bes. Sun­kiai be­ga­lė­da­mi įpirk­ti būs­tą Lie­tu­vo­je, jie į už­sie­nio rin­ kas iš­vis lio­vė­si dai­rę­si. Prieš ke­ tverius–šešerius me­tus tar­pi­nin­ ka­vu­si per­kant būs­tą už­sie­ny­je, NT agen­tū­ra „Eta­pas Group“ šiuo me­ tu ob­jek­tų sve­tur ne­siū­lo. „Žmo­nės ne­ga­li įpirk­ti pir­mo­jo būs­to, tad po­rei­kis įsi­gy­ti ant­rą­jį tiek Lie­tu­vos ku­ror­ti­nė­se zo­no­se, tiek už­sie­ny­je pra­ny­ko. Po­ky­čiai pa­ste­bė­ti pra­si­dė­jus sunk­me­čiui“, – sa­kė bend­ro­vės „Eta­pas Group“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Do­na­tas Miš­ki­nis. Į rin­kas pa­tek­ti sun­ku

NT agen­tū­ros „Apex Real Es­ta­te“ di­rek­to­rius Ri­čar­das Kle­vic­kas pa­ tvir­ti­no, kad jau po­rą me­tų ša­lies gy­ven­to­jai ne­si­do­mi NT nei Pran­ cū­zi­jo­je, nei Egip­te. Jis spė­lio­jo, kad taip nu­ti­ko dėl ga­na su­dė­tin­ gos gy­ven­to­jų fi­nan­si­nės pa­dė­ties. „Šiuo me­tu NT ob­jek­tų už­sie­ny­je ne­siū­lo­me. Ta­čiau kon­tak­tų su vie­ tos agen­tū­ro­mis, jau pu­sant­rų me­ tų ne­nau­do­ja­mų, dar tu­ri­me. Tad ob­jek­tų ieš­ko­tu­me tik esant už­sa­ ky­mui“, – sa­kė R.Kle­vic­kas. Ki­ta ver­tus, jis ne­slė­pė, kad ir anks­čiau ant­ro­jo būs­to pa­siū­la Pran­cū­zi­jo­je bu­vo men­ka. Juo­lab kad su­si­sie­ki­mas su Pran­cū­zi­jos mies­tu Ni­ca, ku­ria­me NT pre­kiau­ ta dau­giau­sia, – pra­stas. „Tie­sio­gi­nių skry­džių į šį mies­tą nė­ra, o su per­sė­di­mais skris­ti ir su­ dė­tin­ga, ir ga­na bran­gu – tuo me­ tu skry­dis kai­nuo­da­vo ma­žiau­siai 800 li­tų. O au­to­mo­bi­liu va­žiuo­ti – to­li“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Ta­čiau siū­ly­ti NT ki­to­se, ge­riau pa­sie­kia­ mo­se ša­ly­se R.Kle­vic­kas sa­kė ne­

ke­ti­nąs. Jis pa­ti­ki­no, kad įsi­lie­ti į nau­ją rin­ką nė­ra pa­pras­ta. No­rint per­pras­ti ša­lies eko­no­mi­nę pa­dė­ tį ir vie­tos tei­sę – tur­to re­gist­ra­vi­ mą, pir­ki­mą, mo­kes­čius ir pan., – sve­ti­mo­je rin­ko­je rei­kia pa­bū­ti il­gą lai­ką ir bend­ra­dar­biau­ti su vie­tos tei­si­nin­kais. „Rei­kia ne­ma­žo įdir­bio. Ne­ma­ nau, kad to­kios in­ves­ti­ci­jos Lie­ tu­vo­je ga­li at­si­pirk­ti. Lie­tu­va nė­ra tin­ka­ma rin­ka: ša­ly­je yra tik vie­nas ki­tas žmo­gus, ga­lin­tis sau leis­ti NT už­sie­ny­je. Ar­ba sau leis­ti ga­li, ta­ čiau ma­no, kad jam pa­pras­čiau tie­ siog nu­vyk­ti į už­sie­nį ato­sto­gų“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

Ri­čar­das Kle­vic­kas:

Lie­tu­vo­je yra tik vie­ nas ki­tas žmo­gus, ga­lin­tis sau leis­ti NT už­sie­ny­je.

su­skirs­ty­ti į du ti­pus. Vie­ni būs­tą už­sie­ny­je ver­ti­na kaip in­ves­ti­ci­ją ir jį nuo­mo­ja tu­ris­tams, ki­ti jį per­ ka sa­vo reik­mėms. Anot R.Kle­vic­ ko, prieš po­rą me­tų gy­ven­to­jai už­ sie­ny­je daž­niau­siai dai­ry­da­vo­si 2 ar 3 kam­ba­rių bu­tų, kai­na­vu­sių vi­du­ ti­niš­kai 200 tūkst. eu­rų. Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau būs­to kai­nos Pa­lan­go­je prieš ketverius–šešerius me­tus bu­vo la­bai pa­na­šios į kai­nas Tur­ki­jo­je, kaip pa­sa­ko­jo D.Miš­ki­nis. Nors va­sa­ros se­zo­nas šio­je už­sie­nio ša­ly­je, ki­taip nei Lie­tu­vo­je, – ga­ran­ tuo­tas. Taip pat bend­ro­vė pre­kia­ vo NT Is­pa­ni­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je, ta­ čiau Is­pa­ni­jo­je kai­nos bu­vo ge­ro­kai aukš­tes­nės, o Bul­ga­ri­jo­je pir­kė­jus at­bai­dy­da­vo trum­pes­nis se­zo­nas, pra­sčiau iš­vys­ty­ta tu­riz­mo inf­rast­ ruk­tū­ra ir iš­pūs­tos NT kai­nos. „Tur­ki­jos Ala­ni­jos ku­ror­te būs­ to kai­nos svy­ruo­da­vo nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. eu­rų, Is­pa­ni­jos Ali­ kan­tės re­gio­ne būs­tas kai­nuo­da­vo dau­giau kaip 100 tūkst. eu­rų“, – sa­kė D.Miš­ki­nis. Anot jo, di­džio­ji dau­gu­ma klien­tų ant­rą­jį būs­tą įsi­ gy­da­vo Tur­ki­jo­je.

Dėl pa­klau­sos ne­si­skun­džia

Nors ša­lies NT agen­tū­ros guo­džia­ si ne­pa­kan­ka­ma pa­klau­sa, už­sie­ nio agen­tū­ros su­si­do­mė­ji­mo sty­ giaus ne­jau­čia. Tur­ki­jos ku­ror­te Ala­ni­jo­je esan­čios NT agen­tū­ros „Pri­ma Real Es­ta­te“ par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kas Ene­sas Al­tun­da­lis pa­ti­ki­no, kad ša­lies NT rin­ka Lie­ tu­vos pir­kė­jų ne­sto­ko­ja: „Rin­ka pa­lan­ki nuo 2005 m. iki šiol. Bet aš ti­kiu, kad pir­kė­jų kiek­vie­nais me­ tais tik dau­gės.“ E.Al­tun­da­lis pa­sa­ko­jo, kad lie­ tu­viai pa­pras­tai su­si­do­mi ga­li­my­be įsi­gy­ti apar­ta­men­tus mies­te. Anot jo, iš esa­mų klien­tų ma­ty­ti, kad pir­kė­jams svar­bu gra­žus iš apar­ ta­men­tų at­si­ve­rian­tis vaiz­das, taip pat ne­di­de­lis at­stu­mas iki mies­to ir pa­plū­di­mio bei apy­lin­kė­se esan­čios par­duo­tu­vės. Paš­ne­ko­vas iš Tur­ki­jos pa­ti­ki­no, kad žmo­nės no­riai do­mi­si NT Tur­ ki­jo­je bei jį per­ka ir tai daž­nai da­ ro pa­de­da­mi agen­tū­rų: „Mes su jo­ mis pa­si­ra­šo­me la­bai su­dė­tin­gas ir svar­bias su­tar­tis. To­dėl klien­tų pi­ ni­gai ir tei­sės yra sau­gios. Pir­kė­jai tai ži­no, to­dėl daž­nai tur­tą per­ka per agen­tū­ras.“

Ren­ka­si Lat­vi­jos pa­jū­rį

Būs­tų kai­nos – lie­tu­viš­kos

In­ves­tuo­ja sa­vo­mis lė­šo­mis

D.Miš­ki­nis pa­sa­ko­jo, kad NT ob­ jek­tų už­sie­ny­je pir­kė­jus ga­li­ma

Kol būs­to pa­klau­sa pie­ti­nė­se ša­ly­se smun­ka, kai­my­nė­se Lat­vi­jo­je, Es­ ti­jo­je ir Len­ki­jo­je ji iš­li­ko, kaip tei­gė NT agen­tū­ros „Ober-Haus“ ge­ne­ ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Re­mi­gi­jus Ple­te­ras. „Es­ti­jo­je ir Len­ki­jo­je su­si­do­mė­ ji­mo nė­ra, bet vis la­biau do­mi­ma­si Lat­vi­jos pa­kraš­čiu, pa­jū­riu, esan­ čiu ar­čiau Lie­tu­vos. Ka­dan­gi Lie­ tu­vos pa­jū­ry­je jau ta­po ankš­ta, lie­ tu­viai ran­da vie­tos už ša­lies sie­nų: Pa­pė­je, Lie­po­jo­je, kar­tais Jūr­ma­lo­ je“, – sa­kė jis. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad Lat­vi­ jo­je, kaip ir ki­to­se ša­ly­se, įsi­gy­ja­ mo ant­ro­jo būs­to pa­skir­tis iš­lie­ka to­kia pa­ti. Anot jo, tai yra in­ves­ti­ ci­ja, būs­tas as­me­ni­niam nau­do­ji­ mui ar­ba vis­kas kar­tu: „Bū­din­ga ta pa­ti lais­va­lai­kio būs­to in­ves­ti­ci­jos funk­ci­ja – žmo­nės būs­tą nuo­mo­ja ar­ba au­gi­na tur­to ver­tę.“ Anot jo, NT kai­nos ša­ly­se kai­ my­nėse pa­sta­ruo­ju me­tu po tru­pu­ tį au­ga. Vis dėl­to Lat­vi­jos pa­jū­ry­je, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, ati­tin­ka­mos būk­lės būs­tą ga­li­ma įsi­gy­ti pi­giau nei prie jū­ros Lie­tu­vo­je. Būs­to kai­nos vi­so­je Eu­ro­po­je, kaip tei­gė D.Miš­ki­nis, šiuo me­tu ne­

Pir­ki­nys: įsi­gy­da­mi ant­rą­jį būs­tą už­sie­ny­je gy­ven­to­jai at­si­žvel­gia ne

tik į jo kai­ną, bet ir su­si­sie­ki­mą su ša­li­mi ar vaiz­dą pro bal­ko­ną.

smar­kiai nu­kri­tu­sios. Ta­čiau tuo gun­dy­ti klien­tų ne­sku­ba­ma. Anot jo, ar­ti­miau­siu me­tu siū­ly­ti NT ob­jek­tų už­sie­ny­je bend­ro­vė ne­si­ ren­gia, nes gy­ven­to­jai in­ves­ti­ci­jas į NT sunk­me­čiu ver­ti­na skep­tiš­kai, o Eu­ro­po­je ypač tei­gia­mų eko­no­ mi­kos at­si­ga­vi­mo ženk­lų ne­ma­ty­ ti. D.Miš­ki­nio tei­gi­mu, daž­niau­siai gy­ven­to­jai NT už­sie­ny­je įsi­gy­da­vo nuo­sa­vo­mis, o ne ban­kų sko­lin­to­ mis lė­šo­mis. Be to, ban­kai ir pa­tys nė­ra lin­kę kre­di­tuo­ti sve­tur per­ ka­mo būs­to. DNB ban­ko at­sto­vo spau­dai And­riaus Vil­kan­co tei­gi­mu, ban­ kas pa­sko­lų įsi­gy­ti būs­tui už­sie­ny­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

je ne­tei­kia. Kre­di­tuo­ti klien­tų NT už­sie­ny­je ban­kas ne­sii­ma dėl At­sa­ kin­go sko­li­ni­mo tai­syk­lių. Nors ir to­kios pa­klau­sos, anot jo, nė­ra. „Anks­čiau klien­tas ga­lė­da­vo pirk­ti būs­tą sve­tur, o įkeis­ti jau tu­ ri­mą būs­tą Lie­tu­vo­je. Ta­čiau At­ sa­kin­go sko­li­ni­mo tai­syk­lės nu­ ma­to, kad su­tei­kiant pa­sko­lą tu­ri bū­ti įkei­čia­mas per­ka­mas būs­tas. Už­sie­nio ša­ly­se esan­tį būs­tą įkeis­ ti su­dė­tin­ga“, – sa­kė A.Vil­kan­cas. Anot jo, įkeis­ti sve­tur esan­tį tur­tą įma­no­ma, ta­čiau kon­sul­ta­ci­jos, jo įver­ti­ni­mas ir do­ku­men­tų pa­ren­gi­ mas kai­nuo­tų ke­lias de­šim­tis tūks­ tan­čių li­tų.

11

kETVIRTADIENIS, liepos 19, 2012

pasaulis Spro­go ­ au­to­bu­sas

Aukš­čiau­sias laips­nis

Bul­ga­ri­jo­je ša­lia Bur­ga­so oro uos­to va­kar spro­go au­to­bu­sas, ku­riuo va­žia­vo tu­ris­tai iš Iz­rae­lio. Žu­vo ma­žiau­siai pen­ki žmonės. Te­ro­ro ak­to ver­si­jos pa­reigū­nai kel­ti ne­ skubė­jo, bet Iz­rae­lio ži­niask­lai­da šių me­ tų pra­džio­je rašė, kad Tel Avi­vas bai­mi­na­ si te­ro­ro aktų prie­š sa­vo pi­lie­čius Bul­ga­ri­ jo­je. Laik­raš­čiai tuo­met skelbė, kad iš­puo­ lius ke­ti­na su­reng­ti šiitų te­ro­ris­tų or­ga­ni­ za­ci­ja „Hez­bol­lah“.

Šiaurės Korė­jos ly­de­ris Kim Jong-unas, prie­š ke­letą dienų at­leidęs ar­mi­jos va­ dą Ri Yong-ho, va­kar ga­vo aukš­čiau­sią ka­ rinį laipsnį – mar­ša­lo. Apž­val­gi­nin­kai tei­ gia, kad ši­taip nau­ja­sis ko­mu­nis­tinės vals­ tybės ly­de­ris stip­ri­na ka­riuo­menės kont­ rolę ir vald­žią ša­ly­je. Anks­čiau mar­ša­lo laips­nis pri­klausė Kim Jong-uno tėvui Kim Jong-ilui, ku­ris šių metų va­sarį po mir­ties bu­vo paaukš­tin­tas iki ge­ne­ra­li­si­mo.

22

ben­zin­ve­žius, priklausančius NATO, ta­li­bai su­sprog­di­no Af­ga­nis­ta­no šiaurė­je.

Kar­tais iš skir­tingų Da­mas­ko ra­jonų pa­si­ girs­ta spro­ gi­mai. Da­ bar tan­kai štur­muo­ja Kabū­no ra­joną.

Mūšiai: Si­ri­jos sos­tinė Da­mas­kas, kur iki šiol bu­vo ra­mu, vir­to ka­ro zo­na.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Konf­lik­tas pa­siekė le­miamą fazę

Si­ri­jos maiš­ti­nin­ kai skel­bia sos­tinė­ je Da­mas­ke pra­dėję le­miamą puo­limą: mies­te už­virė nuo­žmūs mūšiai, iš­ki­lo ba­ri­ka­dos, nu­žu­ dy­ti du vy­riau­sybės na­riai.

Žu­vo pre­zi­den­to svai­nis

Da­mas­ko cent­re esan­čio­je sau­gu­ mo būstinė­je va­kar su­si­sprog­di­ nus mir­ti­nin­kui žu­vo gy­ny­bos mi­ nist­ras ge­ne­ro­las Daou­das Raj­ha ir jo pa­va­duo­to­jas, pre­zi­den­to Bas­ha­ ro al As­sa­do svai­nis As­se­fas Shaw­ ka­tas. Pas­ta­ra­sis bu­vo vedęs ša­lies va­do­vo se­serį Bushrą. Spro­gi­mas nu­griaudė­jo tuo me­ tu, kai pa­sta­te vy­ko aukš­čiau­sio ly­gio pa­reigūnų po­sėdis. Įta­ria­ ma, kad sprog­din­to­jas dir­bo ku­rio nors B.al As­sa­do ap­lin­kos žmo­nių ap­sau­gi­nin­ku. Per iš­puolį taip pat bu­vo su­žeis­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo va­das His­ha­mas Ikh­tia­ras bei vi­daus rei­ kalų mi­nist­ras Mo­ham­ma­das Ib­ ra­hi­mas al Shaa­ras.

Vald­žia ne­pajė­gi gin­tis?

Apž­val­gi­nin­kai tei­gia, kad šis įvy­ kis ga­li tap­ti svar­biu po­sūkiu ko­vo­je su B.al As­sa­do re­ži­mu. Fak­tas, kad sprog­din­to­jas su­gebė­jo sėkmin­gai nu­si­tai­ky­ti į aukš­tus Si­ri­jos pa­ reigū­nus ir pa­tek­ti į sau­gu­mo būs­ tinę, pa­kurstė abe­jo­nių, ar vald­žia vis dar pa­jėgi ap­si­gin­ti. Įkvėpti su­ kilė­liai ti­ki, kad konf­lik­tas pa­siekė le­miamą fazę ir kad per­galė – jau ne už kalnų. Ta­č iau Si­r i­jos vals­ty­b inė te­ le­vi­zi­ja pa­skelbė, kad va­ka­rykš­ tis iš­puo­lis tik dar la­biau įkvėps šalį ko­vo­ti su „te­ro­ris­tais ir nu­ si­kals­ta­mo­mis gau­jo­mis“. Te­le­ vi­zi­ja taip pat pra­nešė, kad nu­žu­ dy­to gy­ny­bos mi­nist­ro pa­rei­gas per­ėmė ka­riuo­menės šta­bo vir­ši­

Iš Vil­niaus skambė­jo ra­gi­ni­mai Spro­gi­mai Si­ri­jos sos­tinė­je, per ku­riuos žu­vo gy­ny­bos mi­nist­ ras, pa­tvir­ti­na būti­nybę Jung­ti­ nių Tautų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bai priim­ti ryž­tingą re­zo­liu­ciją. Tai va­kar Vil­niu­je pa­reiškė britų už­ sie­nio rei­kalų sek­re­to­rius Wil­lia­ mas Ha­gue’as (nuotr.).

Jo tei­gi­mu, „Si­ri­jai gre­sia chao­sas ir žlu­gi­mas, ir dar blo­gesnė si­tua­ ci­ja nei ta bai­si pa­dėtis, ku­ri įsi­ vy­ra­vo pa­sta­rai­siais mėne­siais“. „Ne­tu­riu pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­ jos, bet vi­si to­kie įvy­kiai su­stip­ rin­a ar­gu­men­tus, kad rei­kia stip­ rios ir ryž­tin­gos JT re­zo­liu­ci­jos“, – žur­na­lis­tams sakė W.Ha­gue’as po su­si­ti­ki­mo su Lie­tu­vos už­sie­ nio rei­kalų mi­nist­ru Aud­ro­niu­mi Ažu­ba­liu.

Nuo­la­tinę vietą JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je tu­rin­ti Did­žio­ji Bri­ta­ni­ ja su Va­karų sąjun­gi­nin­kais sie­kia priim­ti san­kci­jas Si­ri­jai nu­ma­

tan­čią re­zo­liu­ciją, bet tam kol kas prie­ši­na­si Ru­si­ja ir Ki­ni­ja. W.Ha­gue’as sakė, kad re­zo­liu­ci­ja turėtų būti priim­ta iki sa­vaitės pa­ bai­gos, nes Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja ne­ no­ri jos ati­dėlio­ti il­ges­niam lai­kui. Jis pa­brėžė, kad šiuo at­ve­ju re­zo­liu­ci­ja ne­sank­cio­nuotų ka­ri­nių veiksmų. Britų dip­lo­ma­ti­jos va­do­ vo tei­gi­mu, re­zo­liu­ci­ja turėtų nu­ ma­ty­ti JT pa­siun­ti­nio Ko­fi An­na­no tai­kos pla­no įgy­ven­di­nimą, lai­ki­ no­sios vy­riau­sybės, į ku­rią įeitų opo­zi­ci­ja, su­kūrimą ir san­kci­jas tiems, kas truk­do tai įvyk­dy­ti. „Tai būtų stip­resnė re­zo­liu­ci­ ja nei kas nors, ką esa­me pri­ėmę iki šiol, bet dar ne­tu­ri­me Ru­si­ jos ir Ki­ni­jos pa­ra­mos“, – kalbė­ jo W.Ha­gue’as. BNS inf.

nin­kas ge­ne­ro­las Fah­das Jas­si­mas al Fu­ray­jus. Prieš­ta­rin­gi pra­ne­ši­mai

Da­mas­kas, kur gy­ve­na daug pre­ zi­den­to B.al As­sa­do ša­li­ninkų, il­ gą laiką bu­vo nu­tolęs nuo tie­sio­ gi­nio konf­lik­to, bet da­bar mūšiai ja­me ver­da jau penktą dieną iš ei­ lės. Į ke­lis ra­jo­nus įves­ti tan­kai, virš mies­to skrai­do sraig­tas­par­ niai, ky­la dūmų stul­pai. Į sos­tinę ve­dan­tys ke­liai va­kar bu­vo užb­ lo­kuo­ti. Lais­vo­ji Si­ri­jos ar­mi­ja pa­skelbė, kad ope­ra­ci­ja, pa­va­din­ta „Da­mas­ ko vul­ka­nu“, yra ge­rai su­pla­nuo­ta ir kad į sos­tinę dar pra­ėju­sią sa­vaitę bu­vo pa­si­ųsta šim­tai ko­vo­tojų. „Kar­tais iš skir­tingų Da­mas­ ko ra­jonų pa­si­girs­ta spro­gi­mai, – va­kar pa­sa­ko­jo su­kilė­lių at­stovė spau­dai Su­san Ah­mad. – Da­bar tan­kai štur­muo­ja Kabū­no ra­joną. Jie ap­šau­do gy­ve­na­muo­sius na­ mus, šau­do į vi­sus ju­dan­čius tai­ ki­nius. Jų tiks­las – suim­ti žmo­nes ir juos nu­šau­ti. Žmonės bėga, jie sten­gia­si ištrūk­ti iš Kabū­no.“ Taip pat bu­vo pra­ne­šimų apie su­si­šau­dymą ir dūmų ka­muo­lius prie par­la­men­to, apie de­gan­čias ka­rei­vi­nes. Bet vald­žia ir su­kilė­liai tei­kia skir­tingą in­for­ma­ciją apie tuos pa­čius įvy­kius, o Va­karų žur­ na­listų veik­la Si­ri­jo­je griež­tai ap­ ri­bo­ta, todėl pa­tik­rin­ti pra­ne­šimų be­veik ne­įma­no­ma. No­ri griežtų san­kcijų

Dip­lo­ma­tinės pa­stan­gos su­stab­dy­ ti smurtą Si­ri­jo­je vis dar ne­duo­da re­zul­tatų. Ko­vos pa­siekė Da­maską tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tautų (JT) va­do­vai ban­do įti­kin­ti Ru­siją ir Ki­

Tai­k i­nys: gy­ny­b os

mi­nist­ras D.Raj­ha žu­vo, kai per aukš­čiau­ sio ly­gio pa­reigūnų po­sėdį nu­ griaudė­jo spro­gi­mas.

niją pri­tar­ti įversti griež­tas san­kci­ jas Si­ri­jos re­ži­mui. Va­karų vals­tybės sie­kia priim­ ti re­zo­liu­ciją, ku­ri pri­verstų Si­ri­jos vy­riau­sybę per 10 dienų ati­trauk­ ti sun­kiąją ka­ro tech­niką iš mies­ tų ir grąžin­ti ka­rei­vius į ka­rei­vi­nes. Prie­šin­gu at­ve­ju JT Sau­gu­mo Ta­ ry­bai būtų tei­kia­ma re­zo­liu­ci­ja dėl san­kcijų. Ru­si­ja blo­kuo­ja re­zo­liu­ciją

At­sa­ky­da­mas į Va­karų prie­kaiš­tus, Ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas va­kar teigė, kad Mask­va ne­si­lai­ko įsi­ka­bi­nu­si Si­ri­ jos re­ži­mo, bet siū­lo­mai JT Sau­gu­ mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­jai ne­pri­ta­ria. Pa­sak S.Lav­ro­vo, san­kci­jos Si­ ri­jos va­do­vy­bei reikštų tie­sio­ginę pa­ramą opo­zi­ci­jai. „Užuot ra­minę opo­zi­ciją, kai ku­rie mūsų par­tne­riai ra­gi­na ją teis­ti sa­vo veiks­mus“, – aiš­ki­no S.Lav­ro­vas. BBC, CNN inf.

12

ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Eu­ro­pos ly­de­riai lo­šia va ban­que Pir­mą kar­tą per dve­jus me­tus Eu­ro­pos ly­de­riams priė­mus ryž­ tin­gą po­li­ti­nį komp­ro­mi­są ir su­ma­ži­nus Vo­kie­ti­jos dik­ta­tą prii­ mant spren­di­mus, vi­sas pa­sau­lis su­tri­ko – kas lau­kia ES, ku­rios eko­no­mi­ka yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je?

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­ na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r i­mų va­do­vas

Nau­jas pa­sau­lio mo­de­lis

Per kri­zę ge­riau­siai iš­ryš­kė­ja ap­ ga­vys­tės, slap­ti su­si­ta­ri­mai ir ki­tos eko­no­mi­nių sin­di­ka­tų ma­chi­na­ci­ jos. Nuo pat šios kri­zės pra­džios bu­vo ap­tik­tos di­džiau­sios is­to­ri­jo­ je fi­nan­si­nės pi­ra­mi­dės (Ber­nar­do Ma­dof­fo), rei­tin­gų agen­tū­rų ma­ ni­pu­lia­vi­mas su­tei­kiant in­ves­ti­ci­ nius rei­tin­gus, tarp­ban­ki­nių pa­lū­ ka­nų nor­mos LI­BOR fal­si­fik ­ a­vi­mo skan­da­las („Barc­lays“ bei ki­ti dar nei­den­ti­fi­kuo­ti ban­kai) ir daug ki­ tų. At­ro­do, kad so­cia­li­nis su­si­ta­ ri­mas dėl fi­nan­sų įstai­gų veik­los ne­be­vei­kia. Ir šis su­vo­ki­mas jau vi­suo­ti­nis. Dėl per­ne­lyg di­de­lių ga­li­my­bių ma­ni­pu­liuo­ti esa­ma sis­te­ma ir įro­ dy­mų, kad to­kių pa­si­nau­do­ji­mo at­ ve­jų tik­rai bū­na, ne­ty­la kal­bos dėl nau­jos fi­nan­si­nės ir ap­skri­tai pa­ sau­lio eko­no­mi­kos konst­ruk­ci­ jos. Vi­suo­me­nei rei­kia nau­jos Bre­ ton Vud­so kon­fe­ren­ci­jos – to­kios, ko­kia bu­vo po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, kai pa­sau­lio ly­de­riai su­si­rin­ ko ir nu­spren­dė su­kur­ti pa­lan­kes­ nes tai­syk­les, pa­dė­sian­čias to­ly­giau pa­skirs­ty­ti iš­tek­lius ir su­ma­žin­ ti so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę. Šie priim­ti spren­di­mai nuo­sek­liai pe­rė­jo ra­ di­ka­laus eko­no­mi­nio li­be­ra­liz­mo link ir per­žen­gė ri­bas, ku­rios bū­ ti­nos so­cia­li­nei ly­gy­bei ir tva­riam eko­no­mi­niam au­gi­mui už­tik­rin­ ti. Taip at­si­dū­rė­me čia – tri­li­jo­nai eu­rų nie­kuo ne­pa­rem­tų fi­nan­si­nių prie­mo­nių, su­kė­lu­sių spe­ku­lia­ci­jos ban­gas ir už­tik­ri­nu­sių to­les­nį do­ mi­nuo­jan­čių ban­kų kong­lo­me­ra­tų įsi­tvir­ti­ni­mą.

Bū­ti­na ap­sau­go­ti vi­sus

Nau­jų tai­syk­lių po­rei­kis išau­go la­ biau nei bet ka­da. Ma­žie­ji eko­no­ mi­kos da­ly­viai – ma­žo­sios vals­ ty­bės, ma­žie­ji vers­lai ir „ma­žie­ji“ žmo­nės (ver­ti­nant pa­gal pa­ja­mas) – nė­ra ap­sau­go­ti ir yra ta­pę pa­sku­ ti­ne eko­no­mi­nės mi­ty­bos gran­di­ nės da­li­mi, t. y. gro­biu bet kam di­ des­niam.

Šiandien viena didžiausią grėsmę keliančių problemų yra rekordinis nedarbas, ypač probleminėse valstybėse. Vi­siš­ka fi­nan­si­nės sis­te­mos lais­ vė ir smar­kus eko­no­mi­nis dar­vi­ niz­mas per­žen­gė vi­sas ri­bas. Rei­ ka­lin­gi ka­pi­ta­lo srau­tų ju­dė­ji­mo ap­ri­bo­ji­mai, kad ne­bū­tų pu­čia­mi tur­to bur­bu­lai ir ska­ti­na­mas ne­ža­ bo­tas sko­li­ni­ma­sis. Bū­ti­na pri­sta­ ty­ti pa­sau­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl ska­ ti­ni­mo nau­do­ti bend­rą re­zer­vi­nę va­liu­tą, ku­ruo­ja­mą Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do. Di­des­nė pa­sau­li­nė eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ja at­ves prie aiš­kes­nio ir kur kas la­biau ap­čiuo­ pia­mo nu­si­gink­la­vi­mo. Da­bar jam be­pras­miš­kai iš­lei­džia­mi pi­ni­gai, ku­rie ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ti skurs­ tan­čių ir neiš­si­la­vi­nu­sių ša­lių ly­giui kel­ti, taip pat kaip ap­sau­gi­nė prie­ mo­nė nuo atei­ties kri­zių. Ta­čiau tam rei­kia ne­žmo­niš­kų pa­stan­gų ir su­ge­bė­ji­mo nu­stum­ti į ša­lį as­me­ni­nius ir na­cio­na­li­nius in­ te­re­sus. Ša­lių skir­tu­mai vis ma­žė­

ja ir tam­pa ne to­kie reikš­min­gi, bet ge­ro­kai iš­si­plė­tė eko­no­mi­niai skir­ tu­mai ir at­skir­tis, o tai ir yra pa­ grin­di­nis šio de­šimt­me­čio iš­šū­kis. Eu­ro­pos di­le­ma

Eu­ro­po­je po­li­ti­niai ne­su­ta­ri­mai ir na­cio­na­li­nių in­te­re­sų kė­li­mas aukš­čiau vis­ko ap­ma­žė­jo, pra­dė­ ta ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų. Dėl vie­no fak­to ne­su­ta­ri­mų ne­bė­ra – jei ES ir eu­ras no­ri iš­lik­ti, tu­ri bū­ti su­da­ry­ tos są­ly­gos ir aiš­ki stra­te­gi­ja, kaip bus vyk­do­ma to­les­nė in­teg­ra­ci­ja, t. y. ju­dė­ji­mas bendros ban­ki­nės, fis­ ka­li­nės ir po­li­ti­nės są­jun­gos link. Ta­čiau di­džiau­sia pro­ble­ma ky­la nu­sta­tant gai­res ir ap­ra­šant stra­ te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mą. Tuo­met na­ cio­na­li­niai in­te­re­sai vėl įgau­na aiš­ kią for­mą. No­rint su­kur­ti ban­kų są­jun­gą pri­va­lo­mas cent­ra­li­zuo­tas prie­ žiū­ros or­ga­nas ir bend­ra in­dė­lių drau­di­mo sis­te­ma, ku­ri vi­sas eu­ rą įsi­ve­du­sias vals­ty­bes ir jų ban­kų in­dė­li­nin­kus už­tik­rin­tų, kad in­dė­lis Is­pa­ni­jo­je yra tiek pat sau­gus, kiek ir in­dė­lis Vo­kie­ti­jo­je. Be šio už­tik­ ri­ni­mo vi­si ban­dy­mai gel­bė­ti ban­ kų rin­kas pro­ble­mi­nė­se vals­ty­bė­ se yra tik pi­ni­gų švais­ty­mas, nes pa­pil­do­mai įlie­ti pi­ni­gai Is­pa­ni­jo­ je iši­ma­mi kaip in­dė­liai ir iš­ve­ža­mi at­gal į Vo­kie­ti­ją, Olan­di­ją bei ki­tas sau­gio­mis lai­ko­mas vals­ty­bes. To­ kia „gel­bė­ji­mo“ lo­gi­ka – ma­žų ma­ žiau­siai trum­pa­re­giš­ka. Bend­ras iž­das

Fis­ka­li­nė są­jun­ga sun­kiai įgy­ven­ di­na­ma, nes ji Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai su­tei­kia ga­li­my­bę ve­tuo­ti vals­ty­ bių biu­dže­tų pro­jek­tus ir įpa­rei­go­ ti juos ko­re­guo­ti. Tai, kad pra­ran­

Bre­ton Vud­so sis­te­ma Bre­ton Vud­so sis­te­ma bu­vo tarp­tau­ ti­nė fi­nan­s ų, fik­suo­t ų va­l iu­tos kur­ sų sis­te­ma, įsi­ga­lė­ju­si po Ant­ro­jo pa­ sau­l i­n io ka­ro. 1944 m. su­da­r y­ta JAV bei Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos ir pa­si­ra­šy­ ta vi­sų 44 vals­t y­bių są­jun­g i­n in­k ių de­le­ga­tų. Bu­vo ku­r ia­ma tai­syk­lių sis­te­ma, ins­ ti­tu­ci­jos ir pro­ce­dū­ros tarp­tau­ti­nei fi­ nan­sų sis­te­mai re­gu­liuo­ti. Vie­na svar­

biau­sių per Bre­ton Vud­so kon­fe­ren­ci­ ją įkur­tų or­ga­ni­za­ci­jų bu­vo Tarp­tau­ ti­n is re­konst­r uk­ci­jos ir plėt­ros ban­ kas (vie­na iš pen­k ių Pa­sau­l io ban­ko ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ins­ti­tu­ ci­jų). Šios or­ga­ni­za­ci­jos pradėjo veik­ ti 1946 m., pa­kan­ka­mam skai­čiui ša­ lių ra­ti­fi ­ka­vus su­si­ta­ri­mą. Bre­ton Vud­s o sis­te­m a įpa­rei­go­j o kiek­vie­ną ša­l į lai­ky­t is tam tik­ros pi­

ni­g ų po­li­ti­kos. Es­mi­nis jos prin­ci­pas – už­t ik­r in­t i, kad ša­l ies va­l iu­tos kei­t i­ mo kur­sas ne­nuk­ryp­tų dau­giau nei 1 pro­c. nuo pa­sau­li­nio auk­so ver­tės kur­ so. Sis­te­ma žlu­go 1971 m. JAV pa­nai­ki­ nus auk­so kon­ver­ta­vi­mo į JAV do­le­ rius ga­li­my­bę. Bre­ton Vud­so sis­te­ma pa­dė­jo ją su­k ū­r u­sioms vals­t y­bėms (ypač JAV) kont­ro­liuo­ti tarp­tau­ti­nius konf­lik­tus ir siek­ti bend­rų tiks­lų.

Judėjimas: sutariama, kad norint išlaikyti ES ir eurą, turi būti laikomasi

da­mas su­ve­re­nu­mas, ypač skau­du di­de­lių vals­ty­bių po­li­ti­kams. Ta­ čiau fis­ka­li­nė uni­ja leis­tų pra­tęs­ ti šią in­teg­ra­ci­jos da­lį ir su­kur­ti vi­ sas tin­ka­mas prie­lai­das bend­roms eu­roob­li­ga­ci­joms, o tai ga­lų ga­ le iš­spręs­tų di­džiau­sią ES pro­ble­ mą – nuo­lat ky­lan­čias pa­lū­ka­nas ir brangs­tan­tį sko­li­ni­mą at­ski­roms ES vals­ty­bėms. Il­gai­niui bū­tų su­kur­tas bend­ras Eu­ro­pos iž­das, ku­ris leis­tų cent­ra­li­zuo­tai kont­ro­liuo­ti fis­ka­li­ nės są­jun­gos eko­no­mi­kas ir su­kur­ ti vei­kian­čius pre­ven­ci­nius bei sta­ bi­li­za­ci­nius me­cha­niz­mus. Pas­ku­ti­nė, po­li­ti­nė, są­jun­ga yra be­ne su­dė­tin­giau­sia, nes da­bar­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja – Eu­ro­pos Par­la­men­tas, ku­ri bū­tų at­sa­kin­ga už šios cent­ra­ li­zuo­tos funk­ci­jos pe­rė­mi­mą, vis dar nė­ra įga­vu­si pa­kan­ka­mai ga­ lių, kad ga­lė­tų efek­ty­viai pe­rim­ ti vi­sos ES po­li­ti­nes funk­ci­jas. Ta­ čiau tai neiš­ven­gia­ma ir bend­ras par­la­men­tas, spren­džian­tis kas­ die­nius klau­si­mus, vie­no­di­nan­ tis tei­sės ak­tus ir ku­rian­tis pa­lan­ kias įsta­ty­mi­nes ba­zes to­les­nei ES in­teg­ra­ci­jai, yra bū­ti­nas efek­ty­viai funk­cio­nuo­jan­čios eko­no­mi­nės są­ jun­gos pa­ra­met­ras. Viena įdar­bi­ni­mo sis­te­ma

Ži­no­ma, be šių ins­ti­tu­ci­jų kū­ri­mo­ si, pri­va­lo­ma įgy­ven­din­ti ki­tas es­

mi­nes ir grei­čiau re­zul­ta­tų duo­ sian­čias re­for­mas. Šian­dien vie­na di­džiau­sią grės­mę ke­lian­čių pro­ ble­mų yra re­kor­di­nis ne­dar­bas, ypač pro­ble­mi­nė­se vals­ty­bė­se. Tam rei­kia in­te­lek­ti­nio vi­sų Eu­ro­pos ly­ de­rių bend­ra­dar­bia­vi­mo, sie­kiant su­kur­ti pa­lan­kias dar­bo jė­gos ju­dė­ ji­mo ir įdar­bi­ni­mo vi­so­je ES są­ly­ gas. Nors trum­pai ver­tė­tų pa­mirš­ti na­cio­na­li­nius in­te­re­sus ir už­tik­rin­ ti, kad vi­sos ES mas­tu bū­tų su­kur­ta mo­der­ni įdar­bi­ni­mo ap­lin­ka ir pa­ lan­kios są­ly­gos bet ku­riam Eu­ro­pos pi­lie­čiui gau­ti dar­bą. Tai ne­tgi tu­rė­ tų bū­ti vals­ty­bi­niu mas­tu ska­ti­na­ ma kiek­vie­no­je ša­ly­je. Tik taip bus iš­spręs­ta jau­ni­mo ir ki­tų gy­ven­to­jų ne­dar­bo pro­ble­ma. Kal­ba­ma, jog ES tu­ri pa­ti sau su­kur­ti nau­ją­jį Mar­ša­lo pla­ną, kad pa­dė­tų pro­ble­mi­nėms vals­ty­bėms, t. y. pa­dė­tų sa­vo vi­du­je su­kur­ti ge­ ro­vę ir pa­keis­ti na­cio­na­li­nius prio­ ri­te­tus bei išanks­ti­nes nuo­mo­nes. Ir nau­ja­sis Mar­ša­lo pla­nas – tik­ rai ne pa­pil­do­mas pi­ni­gų spaus­ di­ni­mas. Tai su­dė­tin­gas stra­te­gi­ nis eko­no­mi­kos plėt­ros ir au­gi­mo pla­na­vi­mas vi­sos ES mas­tu. Bū­ti­na ieš­ko­ti bū­dų, kaip su­kur­ti ga­li­my­ bes kil­ti kon­ku­ren­cin­gu­mui, di­din­ ti in­ves­ti­ci­jas į spe­cia­ly­bių kei­ti­mą, pa­dė­ti pri­si­tai­ky­ti prie pa­si­kei­tu­sių rin­kos są­ly­gų, ga­lų ga­le – įgy­ven­

13

ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012

turtas Giria Lietuvą

Ispanijos rekordas

Italija neviltyje

Griežtos finansinės drausmės besilaikiusi ir lydere pagal ekonomikos augimą ES tapusi Lietuva yra pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Tai trečiadienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as. „Lietuva yra augimo lyderė ES, fiskalinės disciplinos modelis ir pavyzdys“, – sakė jis.

Ispanijos bankų blogųjų paskolų suma gegužę viršijo 155 mlrd. eurų ir buvo didžiausia per 18 metų. Blogojo turto vertė buvo 155,841 mlrd. eurų, arba maždaug 8,95 proc. viso bankų turto, kaip pranešė centrinis bankas. Blogosios paskolos susijusios daugiausia su nekilnojamo turto sektoriumi.

Italijos centrinis bankas pablogino šalies ekonomikos augimo prognozę nuo –1,5 iki –2 proc. Pasak banko, Italijos atsigavimas priklausys nuo ES susitelkimo ir finansų rinkų normalizavimosi. Bankas taip pat numato, kad nedarbo lygis toliau augs ir kitąmet viršys 11 proc.

iš ES eko­no­mi­kos

ES šalių ekonomikos augimo ir nedarbo rodikliai Šalis

bendrų bankinės, fiskalinės ir politinės sąjungos sąlygų.

din­ti tva­rią edu­ka­ci­nę po­li­ti­ką vi­ sos ES mas­tu. Prie­šin­gu at­ve­ju eu­ro, gal­būt ir vi­sos ES, eks­pe­ri­men­tas žlugs. Pa­leng­va, su di­de­liais skaus­mais ir kon­vul­si­jo­mis, pirš­tų ro­dy­mais, kal­tų paieš­ko­mis ir grei­čiau­siai neiš­ven­gia­mais ka­ri­niais konf­lik­ tais. Vie­ny­bė ar­ba skur­das. Al­ter­ na­ty­vų nė­ra.

Netyla kalbos dėl naujos finansinės ir apskritai pasaulio ekonomikos konstrukcijos. Kur mū­sų Lie­tu­va?

Eko­no­mi­niu po­žiū­riu Bal­ti­jos ša­ lys yra ta­pu­sios kri­zės spren­di­mo pa­vyz­džiu vi­so­je Eu­ro­po­je. 2011 m. Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­ tas (BVP) au­go 5,9 pro­c. ir bu­vo ant­ ras pa­gal au­gi­mo dy­dį vi­so­je ES. Pir­ mie­ji bu­vo es­tai (7,6 pro­c. au­gi­mas), po mū­sų – lat­viai (5,5 pro­c.). Kri­ti­ kos bu­vo ap­stu, ta­čiau iš­ven­gė­me va­liu­tos de­val­va­ci­jos, ku­rios ga­li­ mų pa­da­ri­nių neį­ma­no­ma įver­tin­ti. Ta­čiau, at­si­žvel­giant į tai, kad dau­ giau nei du treč­da­liai pa­sko­lų iš­duo­ ti eu­rais, grei­čiau­siai tai bū­tų bu­vu­si

eko­no­mi­nė ka­tast­ro­fa, ku­ri bū­tų su­ kė­lu­si ne­mo­ku­mo ban­gą ir kur kas di­des­nių so­cia­li­nių pa­da­ri­nių. Nors BVP ro­dik­lis džiu­gi­na, so­ cia­li­nė si­tua­ci­ja ge­ro­kai liūd­nes­nė. Esa­me sep­tin­ti ES pa­gal ne­dar­bą, ku­ris sie­kia net 13,6 pro­c. Mus len­ kia pro­ble­ma­tiš­kiau­sios vals­ty­bės, tokios kaip Is­pa­ni­ja, Grai­ki­ja, Por­ tu­ga­li­ja ir ki­tos. Grei­čiau­siai šis ro­ dik­lis bū­tų ko­ne dvi­gu­bai di­des­nis, jei ne dar vie­na emig­ra­ci­jos ban­ga. Ir čia drįs­tu pa­brėž­ti, kad tai, jog žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę emig­ruo­ ti ir ras­ti pa­ja­mų šal­ti­nį ki­to­je ša­ ly­je, yra ge­ras po­žy­mis. Al­ter­na­ty­ va – skurs­ti bei gy­ven­ti iš pa­šal­pų ir taip to­liau di­din­ti vals­ty­bės biu­ dže­to sky­lę. Mū­sų ša­lies per­spek­ty­va šios Eu­ro­pos kri­zės kon­teks­te yra dve­ jo­pa. Vie­na vertus, mes tu­ri­me ga­ na di­de­lį val­džios apa­ra­tą, vis dar nee­fek­ty­viai pa­skirs­to­mas ES lė­ šas, ku­rias bū­tų ga­li­ma nu­kreip­ ti ener­ge­ti­kos bei ši­lu­mos ūkiams mo­der­ni­zuo­ti bei kon­ku­ren­ci­ jai juo­se ska­tin­ti, taip pat tu­ri­me nuo eks­por­to la­bai pri­klau­san­ čią eko­no­mi­ką. Pas­ta­ra­sis ro­dik­ lis yra vie­na iš silp­nų­jų Lie­tu­vos vie­tų, nes vi­daus rin­ka vis dar ne­ stip­ri (di­de­lis ne­dar­bas, ma­ži at­ ly­gi­ni­mai), o pa­grin­di­nės eks­ por­to par­tne­rės ga­li nu­sto­ti pirk­ti

„Shutterstock“ nuotr.

pro­duk­ci­ją, ir tai su­kel­tų dar vie­ną kri­zės ban­gą. Ta­čiau yra ir ki­ta pu­sė – tu­ri­me to­kius pra­na­šu­mus kaip ke­lias už­ sie­nio kal­bas mo­kan­tis jau­ni­mas, tu­rin­tis aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir pa­ gal pra­gy­ve­ni­mo ly­gį tik­rai ne­rei­ ka­lau­jan­tis tiek eu­rų, kiek, tar­ki­ me, Ai­ri­jos jau­nuo­liai. To­dėl esa­me la­bai pa­trauk­li ša­lis in­te­lek­ti­nėms už­sie­nio in­ves­ti­ci­joms, kai rei­kia in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, fi­nan­ sų ir ki­tų spe­cia­lis­tų, ga­lin­čių dirb­ ti tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je.

Mar­ša­lo pla­nas Tai pa­gal­bos Eu­ro­pai per Šal­tą­jį ka­ rą pro­gra­ma, ku­rią po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro pri­sta­tė JAV ge­ne­ro­ las ir po­li­ti­kas Geor­ge’as C.Mars­hal­ las (1953 m. ap­do­va­no­tas No­be­lio pre­mi­ja). Pla­nas apė­mė 15 Eu­ro­pos vals­ty­bių ir Tur­ki­ją. Mar­ša­lo pla­nas pa­dė­jo at­kur­ti Va­ka­rų vals­ty­bių ūkį. JAV rei­ka­la­vo, kad ša­lys, gau­nan­ čios eko­no­mi­nę pa­ra­mą, bend­ra­ dar­biau­tų per bend­rą or­ga­ni­za­ci­ ją, ku­ri skirs­tys ir ad­mi­nist­ruos pa­ gal­bą. Taip 1948 m. bu­vo įkur­ta Eu­ ro­pos eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­ vi­mo or­ga­ni­za­ci­ja. Jos tiks­las bu­vo cent­ra­li­zuo­ti ir pla­nin­gai re­gu­liuo­ ti eko­no­mi­ką.

BVP augimas (proc.)*

Nedarbas (proc.)**

Estija

7,6

10,9

Lietuva

5,9

13,6

Latvija

5,5

15,3

Lenkija

4,3

9,9

Švedija

3,9

7,3

Slovakija

3,3

13,6

Islandija

3,1

6,4

Vokietija

3

5,6

Austrija

2,7

4

Suomija

2,7

7,5

Rumunija

2,5

7,2

Malta

2,1

5,9

Belgija

1,9

7,2

Bulgarija

1,7

12,1

Čekija

1,7

6,8

Prancūzija

1,7

10

Liuksemburgas

1,6

5,3

Vengrija

1,6

10,7

Norvegija

1,4

3

Nyderlandai

1,2

5

Danija

0,8

7,6

Didžioji Britanija

0,8

8,1

Airija

0,7

14,8

Ispanija

0,8

24,1

Kipras

0,5

10,4

Italija

0,4

10,1

Slovėnija

–0,2

8,1

Portugalija

–1,6

15,1

Graikija

–6,9

22

* 2011 m. ** 2012 m.

14

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

sportas

K.Budrys nešė olimpinę ugnį

Sporto telegrafas Sprendimas. Po paskutinės Lietuvos krepšinio rinktinės treniruotės Klaipėdoje treneriai paskelbė, kad į komandos dvyliktuką, kuris toliau ruošis Londono vasaros žaidynėms, nepateko gynėjai Deividas Dulkys ir

Tomas Delininkaitis. Tiesa, net ir po liepos 20 d., kuomet yra privaloma Tarptautiniam olimpiniam komitetui pateikti galutinį žaidėjų sąrašą, traumų atveju sportininkus galima pakeisti.

Garbė: nusipelnęs sporto entuziastas neišvengė jaudulio – olimpinę ugnį nešė pirmą kartą.

Česlovas Kavarza Garbė nešti Londono žaidynių olimpinę ugnį teko ir klaipėdiečiui Kazimierui Budriui. Šia misija jis pasidalijo su Birute Stankevičiene, Modestu Paulausku ir Antanu Zabuliu.

Lietuvos pasiuntiniams simbolines distancijas teko bėgti Ašfordo mieste. „Jausmas – neapsakomas“, – dienraščiui „Klaipėda“ pasidžiaugė legendinis krepšininkas, olimpinis čempionas M.Paulauskas.

Algirdo Plungės nuotr.

Oras nešti deglą buvo palankus – dangus buvo giedras, pūtė nestiprus vėjas. Vienas iš ugnį lydinčiųjų paprašė K.Budrio, kad klaipėdietis deglą kilstelėtų kiek aukščiau, nei laikė bėgimui prasidėjus.

Kaimynų latvių antausis lietuviams Mažvydas Laurinaitis Triuškinę latvius prieš pirmenybes, Lietuvos 20-mečiai krepšininkai sulaukė netikėto atpildo. Europos jaunimo krepšinio čempionate Latvijos bendraamžiai įveikė mūsiškius 78:75.

Visas varžybas vyko įtempta kova, o likus žaisti kiek daugiau nei minutei mūsų ekipa pirmavo 4 taškų skirtumu. Tačiau penktąją pražangą užsidirbus lyderiui Edgarui Ulanovui, lietuvių žaidimas pakriko ir latviai iškovojo pergalę.

E.Ulanovas spėjo surinkti 15 taškų, 14 pridėjo klaipėdietis Arnas Butkevičius. Po šio pralaimėjimo situacija F grupėje tapo labai paini. Norėdami žengti į kitą etapą lietuviai privalėjo vakar įveikti Turkijos rinktinę ir tikėtis palankių rezultatų kitų komandų dvikovose.

19

ketvirtadienis, liepos 19, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertais ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d.

Avinas (03 21–04 20). Su dėkingumu priimkite tai, kas gera nutiko jūsų gyvenime, net jei jums tai atrodo visai nereikšmingos smulkmenos. Tik nepasiduokite euforijai ir nedalykite pažadų, kurių vėliau nenorėsite ar negalėsite įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, pokalbiai suksis apie malonius dalykus. Juokaudamas netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai įveikti bet kokias kliūtis. Apmąstęs praeities įvykius padarysite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, nebekartokite senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, galėsite padėti jiems patarimais, remdamasis asmenine patirtimi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, o ir vėliau nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus ir drąsiai priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite sėkmingo laiko smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jei pritruks idėjų, galite pasisemti jų iš knygos ar filmo. Svarstyklės (09 24–10 23). Viskas užklups vienu metu, ir ne tik geros naujienos. Problemų dėl karjeros iškils tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais žmonėmis. Geriau būtų atsipalaiduoti. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Vandenis (01 21–02 19). Galite tikėtis naudos iš pavaldinių. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Žuvys (02 20–03 20). Dėl dabartinių idealų gali tekti paaukoti tam tikras savo gyvenimo vertybes. Nespręskite esminių klausimų, nes tam šiuo metu nepalankus laikas.

Orai

Artimiausiomis dienomis sinopti­ kai prognozuoja vėsius ir lietingus orus. Šiandien lis stipriai, gali griau­ dėti perkūnija. Oro temperatūra bus 16–18 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį trumpai, dieną protarpiais pa­ lis. Naktį bus 12–14 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 18–19 laipsnių.

Šiandien, liepos 19 d.

+16

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+18

5.09 21.41 16.32

201-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 165 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +37 Keiptaunas +20 Kopenhaga +18

kokteilis Ore – pa­ra­ko tvai­kas Pa­ka­ko tik dvie­jų itin įdo­mių „Kok­tei­ lio“ re­por­ta­ž ų iš mo­te­rų pa­plū­di­mio, o jau, re­g is, ga­lan­da­mi ka­ro kir­viai. Ga­li pra­si­dė­ti mū­šis. Jis ir įvyk­tų, ko ge­ro, jei vy­rai su mo­te­r i­mis ga­lė­tų gin­ti sa­ vo tie­sas rea­l io­je vie­to­je. Iš pra­džių „Kok­tei­lis“ su­tei­kė pro­gą smū­ gio jė­gą pa­de­monst­ruo­ti An­ta­nui. „Vy­r iš­k is, pa­bu­vo­jęs mo­te­r ų pa­plū­di­ my­je, nuo ten pa­ma­t y­t ų vaiz­dų ga­l i tap­t i im­po­ten­t u ar psi­chi­n iu li­go­n iu. Pa­siž­val­g ius net su­py­k i­na“, – tvo­jo jis. At­sa­ko­ma­sis smū­g is pa­t i­kė­tas neaiš­ kios, ko ge­ro, mo­te­r iš­kos ly­ties skai­ty­ to­jai Joo. „Pa­si­ž iū­rė­k i­te, vy­rai, į sa­vo kū­nus. Pil­ vai nu­ka­rę, pa­tys nu­tu­kę, o pa­gei­dau­ ja­te jau­nų, stang­r ių mo­te­r ų. Nors pa­ tiems dar nė 30 me­tų nė­ra, o at­ro­do­te bai­siai“, – smei­gė klai­pė­die­tė.

Londonas +20 Madridas +38 Maskva +18 Minskas +19 Niujorkas +31 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +33

Praha +23 Ryga +20 Roma +33 Sidnėjus +17 Talinas +19 Tel Avivas +35 Tokijas +25 Varšuva +22

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+18

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

18

17

16

4

16

17

17

16

9

16

17

16

15

7

rytoj

šeštadienį

1545 m. La­man­š o są­ siau­ry­je nu­sken­do ang­ lų ka­ro lai­vas „Ma­ry Ro­ se“: ka­tast­ro­fos au­ko­mis ta­po dau­g iau nei 700 žmo­nių. 1814 m. gi­mė re­vol­ve­rio iš­ra­dė­jas ame­ri­kie­tis Sa­ muel Colt. 1834 m. gi­mė pran­cū­zų ta­py­to­jas imp­re­sio­nis­tas ir skulp­to­rius Ed­gar De­ gas. Mi­rė 1917 m. 1877 m. pir­mą­jį Vimbl­ do­no te­ni­so tur­ny­rą lai­ mė­jo Spen­cer Go­re.

1893 m. gi­mė ru­sų poe­ tas Vla­d i­m i­ras Ma­j a­ kovs­kis. 1900 m. Pa­ry­žiu­je ati­da­ ry­tas pir­ma­sis met­ro. 1952 m. pra­si­dė­jo XV olim­pi­nės žai­dy­nės (vy­ ko iki rugp­jū­čio 3 d.) – Za­ to­pe­ko ir Čiu­ka­ri­no žai­ dy­nės Hel­sin­kis (Suo­mi­ ja). Žai­dy­nė­se da­ly­va­vo re­kor­d i­n is spor­t i­n in­k ų skai­čius: 5 425 (tarp jų 518 mo­te­rų) iš 69 vals­ty­ bių. Pir­mą kar­tą at­vy­ko SSRS spor­ti­nin­kai.

Populiaru: šo­ka ne tik lie­tu­viai, bet ir Pa­lan­go­je poil­siau­jan­tys sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos, Ru­si­jos ar Či­ka­gos.

Pa­lan­ga kvie­čia šok­ti

Nu­ga­lė­ki­te ce­liu­li­tą Gi­lus kvė­pa­v i­mas ga­l i pa­dė­t i pa­š a­ lin­t i tok­si­nų. Yra ke­l ios kvė­pa­v i­mo tech­n i­kos. Pap­ras­čiau­sia jų: įkvėp­k i­ te per vie­ną se­kun­dę, su­lai­ky­k i­te orą ke­tu­r ias se­kun­des ir vė­l iau iš­kvėp­k i­ te per dvi se­kun­des. Pa­tir­tis ro­do, kad ce­l iu­l i­tas dar efek­ty­viau nyks­ta gi­lu­ mi­n į kvė­pa­v i­mą de­r i­nant su tem­pi­ mo pra­t i­mais, dar va­d i­na­mais „bo­ dy flex“ tech­ni­ka. Gi­lu­mi­nis kvė­pa­vi­ mas spar­t i­na krau­jo­ta­ką ir, at­l ie­kant rau­me­nų tem­pi­mo pra­t i­mus, ce­l iu­l i­ tas nyks­ta.

Links­mie­ji tirš­čiai Į ak­ci­nę bend­ro­vę už­su­ko be­dar­bis: – Ieš­kau dar­bo. – Ar mė­gė­jas? – sprag­te­l i sau į pa­gurk­ lį darb­da­vys. – Ką jūs – pro­fe­sio­na­las! Čes­ka (397 719; šei­mo­je vy­ras ir žmo­na tu­ri ly­gias tei­ses. Ypač žmo­na)

1980 m. Mask­vo­je pra­ si­dė­jo olim­pi­nės žai­dy­ nės, ku­r ias, pro­tes­t uo­ da­mos prieš so­vie­tų in­ va­z i­ją Af­ga­nis­ta­ne, boi­ ko­ta­vo dau­g iau nei 45 vals­ty­bės. 1999 m. dėl ne­pap­ras­tai aukš­tos van­de­ni­lio kon­ cent­ra­ci­jos va­rik­ly­je at­ šauk­t as is­to­r i­n is JAV daug­kar­t i­n io kos­m i­n io lai­vo star­tas: pir­mą kar­ tą skry­džiui tu­rė­jo va­do­ vau­ti mo­te­ris – 42 me­tų oro pa­jė­g ų pul­k i­n in­kė Ei­leen Col­lins.

Nuo­šliau­žos nusineša gyvybes

Aky­lu­s is skai­t y­to­jas pa­s te­b ė­jo, jog mo­te­r ų pa­plū­d i­mys – ne ie­v ų, o eks­ hi­bi­cio­nis­čių ro­jus.

kad ga­lė­tų prie jū­ros pa­ro­dy­ti sa­vo gro­žy­bes.

Aurėja, Auksė, Gailigandas, Ksaveras, Mantgailė, Simachas, Vincentas

liepos 19-ąją

Įdo­mi pa­sta­ba

Sce­na: mo­te­rys lau­kia va­sa­ros,

Vardai

„Opa opa opa­pa, ju­da ju­da Pa­lan­ga!“ – ne­ty­la skan­duo­ tė po­pu­lia­riau­sia­ me ša­lies ku­ror­te. Čia kas­dien vyks­ta ne­mo­ka­mos šo­kių pa­mo­kos po at­vi­ru dan­gu­mi.

Moks­li­nin­kai pa­ste­bė­jo, kad dau­ge­ly­ je Pie­tų Azi­jos ša­lių pa­sta­rai­siais me­ tais pa­dau­gė­jo že­mės nuo­šliau­ž ų, ir dėl to kal­ti­na gau­sias liū­tis, seis­mi­nius veiks­nius ir ne­kont­ro­liuo­ja­mą žmo­nių veik­lą: miš­k ų kir­ti­mą, ke­lių tie­si­mą ir že­mės ūkio plo­t us kal­nų šlai­t uo­se. Kar­tu išau­go ir žu­vu­sių bei be pa­sto­ gės li­k u­sių žmo­n ių skai­čius. La­biau­ siai nuo nuo­šliau­ž ų ken­čia Hin­du­ku­ šo ir Hi­ma­la­jų re­g io­nas: In­d i­ja, Ne­pa­ las, Pa­k is­ta­nas, Af­ga­n is­ta­nas, Bang­ la­de­šas. 2009 m. že­mės nuo­šliau­žos šia­me re­g io­ne nu­si­ne­šė 280 žmo­n ių gy­v y­bę, 2010-ai­siais – maž­daug tiek pat. Praė­ju­sį mė­ne­sį Bang­la­de­še per že­mės nuo­šliau­žą žu­vo 110 žmo­nių, o ke­l io­m is die­no­m is anks­čiau Šiau­rės Af­ga­nis­ta­ne – maž­daug 80.

Ju­da: šo­kių pa­mo­kos po at­vi­ru dan­gu­mi ren­gia­mos du kar­tus per die­ną.

Pa­sak vie­nos iš šių pa­mo­kų ini­cia­ to­rės, „Šo­kių aka­de­mi­jos“ va­do­vės Jur­gi­tos Čes­na­vi­čiū­tės, šo­kiai su­ do­mi­na įvai­raus am­žiaus žmo­nes – tiek vai­kus, tiek suau­gu­siuo­sius ir sen­jo­rus. Šo­ka ne tik lie­tu­viai, bet ir Pa­lan­go­je poil­siau­jan­tys sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos, Ru­si­jos ar Či­ka­gos. „Mo­ko­me pa­čių įvai­riau­sių šo­ kių: nuo Lo­ty­nų Ame­ri­kos žings­ ne­lių iki va­ka­rė­lių šo­kių pa­gal klu­ bi­nę mu­zi­ką. Na­cio­na­li­nio šo­kio gerbė­jai ga­li pa­tryp­ti po­lką, o vai­ kams la­biau­siai pa­tin­ka an­čiu­kų

šo­kis ir tem­pe­ra­men­tin­go­ji ma­ ka­re­na. Čia su­si­ren­ka la­bai mar­ga mi­nia“, – pa­sa­ko­jo J.Čes­na­vi­čiū­tė. Ji ne­ga­lė­jo iš­skir­ti vie­no šo­kio, ku­ ris la­biau­siai pa­tik­tų pub­li­kai. Pro­fe­sio­na­li šo­kė­ja pa­ste­bi, kad lie­tu­viai nė­ra drą­sūs šo­kių aikš­te­ lė­je – jau­čia­mas sa­vo­tiš­kas ne­ryž­ tin­gu­mas, ku­rį ir pa­de­da įveik­ti to­ kios pa­mo­kos. „Idė­ja Pa­lan­go­je reng­ti vie­šas šo­ kių pa­mo­kas ma­ne už­de­gė, to­dėl at­ si­sa­kiau anks­tes­nių pla­nų, kad pri­ si­dė­čiau prie šo­kio po­pu­lia­ri­ni­mo

ini­cia­ty­vos. Kaip tik to­kio­mis for­ mo­mis ir to­bu­lė­ja šo­kis, o žmo­nėms tai – ne tik pra­mo­ga, bet ir pro­ga iš­ ban­dy­ti sa­ve ki­to­kia­me amp­lua. Ži­ no­ma, ir vie­ta pa­si­rink­ta ap­gal­vo­tai – po­pu­lia­rus ku­ror­tas, kur nei sau­ lės, nei ge­ros nuo­tai­kos ne­trūks­ta. Net lie­tui ly­jant šo­kė­jai rit­min­gai taš­ko­si ba­lo­se“, – pa­sa­ko­jo šo­kė­ja. Šo­kiai Pa­lan­gos Jū­ra­tės ir Kas­ty­ čio skve­re tę­sis iki lie­pos 27 d. Ne­ mo­ka­mos šo­kių pa­mo­kos vyks­ta du kar­tus per die­ną – 14 ir 20 val. „Klaipėdos“ inf.

BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.