2012-07-18 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, liepos 18, 2012

www.kl.lt

166 (19 467) A?2š6.162 ;6@ 962=< @ %

[NZNVXY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`X NVaĂ›

RUBRIKA11

namai

ÄŽkvÄ—pim u tapo N eringos

Kon­cer­no „MG Bal­tic“ sa­vi­nin­kas D.Moc­kus ne­mo­kus, nes ne­su­ge­ba at­si­skai­ty­ti su ĹŞkio ban­ku.

Lietuva 7p.

Pe­ki­nas kerta lan­gÄ… ÄŻ In­di­jos van­de­ny­no re­gio­nÄ….

Se­no me­dinio na­mo re­konst­ruk­ci­ja pa­rei­ka­la­vo ra­di­ka­lių spren­di­mų.

Daugeliui bĹŤtĹł sunku ir ÄŻtar ti, jog ĹĄis Nidos cent re stĹŤksantis na mas tas vos prieĹĄ surÄ™sĹĄimtmeÄ?ius. tris deVietos architek tĹŤros paveldo pa vyzdĹžiu suprojek tuotas statinys atro do tiĹĄkai, taÄ?iau autentik po rekons iĹĄties jos atsisklei trukcidÄ— visu groĹžiu. Lina Bie

l.bieliausk

liaus

kai aite@kl.lt tÄ—

PradŞia – nuo

„dÄ—ĹžutÄ—s“ BuvusiÄ… vai gyvenimui kĹł poilsiavietÄ™ nau jam prikÄ—lusi interjero klaipÄ—die di tÄ— pripaĹžino, zainerÄ— EglÄ— Reka ĹĄienÄ— kad pasta jog pirmiausia no rÄ— to ningai de iĹĄorÄ— ir vidus har josi, rÄ—tĹł. moď Ž Veidas:

EglÄ— Reka

`aNaV[V\

_RX\[`a_

bXPVWN ]

N_RVXNYN Po rekonst c\ _NQVX NYVĂş ]\X rukcijos poilsiavie fĂ˜VĂş aNĂ˜ buvu VNb ZRQ tÄ—s V[bX\ SN tÄ— iĹĄ esmÄ—s. iĹĄplanavimas pa sios si jie, vieni `NQN` XVa\ ZN V sikeiPasak inter tarsi atski jami bendro moty nerÄ—s, vi Nb`VNV jero di ri nedidu vo, – du kai „Projektas iĹĄgriauta, je viskas buvo vi zaiKĹŤ siĹĄkai Ä?ia rÄ—jai bĹŤtĹł sudÄ— bĹŤstai. palik .` ZR [V [ tas ÄŻ mano buvo visiĹĄkai ati tinga api V\ N_ PUf „Vien brai ta tik „dÄ—Ĺžutė“. vyraujan c\ [b\ a_ duo- „SmÄ— brÄ—Ĺžti rankas – tÄŻ jog turÄ—jau pradedant penkis mÄ— Ĺžymas uĹžtruko „Ko gero, interjero stiliĹł. lio juos ko skandina ne apginti, bei sugalvoti pavadini tuo, ro reikĹĄmÄ—s“,ta“, ir kodinÄ—s inter dinti reikÄ— sius, o viskÄ… ÄŻgy kius vanso prie viĹĄ mÄ…, jÄŻ jebai maiĹĄomis. kas su Pro- ci jo ven- biau – pripaĹži Sie ja, kas Ä?ia giant paÄ?ia kon mÄ—nesius. spÄ—ti maĹždaug per no kĹŤrÄ—ja. TaÄ?iau svarsia buvo cep- ant nĹł apmuĹĄalĹł Tai buvo tris konk sekti ne sakojo pa galiausiai bus“, dryĹžiams rina me bet ir be la ĹĄnekovÄ—. – pagalo ÄŻdomusbai ÄŻtemptas, pas reÄ?iu stiliumi, bet kokiu nors lentuÄ?iĹł dĹžio sijos bei me Ä?ia patikino visas ÄŻrengti taip, darbas“, ap di kĹŤrÄ—ja. – jauku, kad Ä?ia bĹŤ patal- IĹĄskirti lingas lini daila. GrieĹžtas tai niĹł numas pato jas tĹł la syklangĹł arkĹł minkĹĄtina iĹĄraiĹĄ tĹł pasijaus gu, kad kiekvienas bai Svarbiausiu – langĹł arkos Tarsi mi kin linkiai, pa ni galÄ—- klai ti kĹŤrybiniu steliniĹł to gi kino kĹŤrÄ— tarsi namuose“, Apie 250 bĹŤstai pÄ—dietei impulsu potÄ—piai. – aiĹĄja. nĹł kv. m plo ta po le pinta Nerin gendomis Pasak Eg to septyniĹł EglÄ— pasi lÄ—s, spal apartamen statinys virto vinei iĹĄraiĹĄ tovÄ—s var gos istorija bei ĹĄios api- buvo skiria jai suteikÄ— dĹžiaugÄ—, jog uĹžsa tĹł namais. do kilmÄ—. mas ypa vie- sys kovai visiĹĄkÄ… lais Vi- ta tingas dÄ— kai „Vo – kiekvie vertus, ir vÄ™, meni aparta ÄŻpareigoja. kuri, ki- ilgÄ…, kiĹĄkas Ĺžodis Nerin do mi men nuojantÄŻ siaurÄ… smÄ— ge tai turi ko lio juostÄ…. reiĹĄkia jiems sirado ir apar suteikti ir loritÄ…, pagal kurÄŻ IĹĄ Ä?ia attamentĹł pavadini digo pavadini mai: „Inmas Sand“ Sand“, „Gold ir panaĹĄiai.

ĹĄienÄ—:

Svarbiau sia buvo sekti ne ko konkreÄ?iu kiu nors bet patal stiliumi, pas ÄŻreng taip, kad ti Ä?ia kiek vienas galÄ— tĹł pasijaus tarsi na ti muose.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

legenda

12

„Čia vyra loritas. Tai vo visiĹĄkai kitoks stovyklos buvo paprastas va kosa me nebuvo ÄŻrengdinukas, kuriame ros net ta ĹĄildymo – prisimi sistema, nÄ— statytas apie kĹŤrÄ—ja. – Nors namas 1980-uo atrodo se sius, iĹĄ iĹĄo no bet kokiu viĹĄkai. Tad ĹĄis ÄŻvaiz rÄ—s at rÄ—tĹł atsiras veju diktavo tai, kas dis ti ir pasta tuto viduje.“

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Kodas:

XVRXcVR[

NZR ZV[

V OĂ­`aR

Xí_ÛW\`

`bZN[f

Zb Q\Z

V[b\WN aN

Z aVX_N`

`]NYcV[V` X\Y\_V

aN` Xb_V

Auk­si­nÄ— ÄŻvaiz­dĹžio kai­na Pa­lan­gos vai­kĹł Ĺžai­ di­mĹł aikť­te­lÄ— – auk­ so ver­tÄ—s. Ĺ is pro­ jek­tas jau spÄ—­jo pa­ gar­sÄ—­ti ne tik bran­ gu­mu, bet ir kad bu­ vo ÄŻgy­ven­din­tas per re­kor­diť­kai trum­pÄ… lai­kÄ…. Kas tai? Nuo­ ĹĄir­dus sie­kis pa­ge­ rin­ti ku­ror­to ÄŻvaiz­ dÄŻ? O gal su­ma­ni po­li­ti­nÄ— vie­ťų­jĹł ry­ ĹĄiĹł ak­ci­ja uĹž mies­to biu­dĹže­to lÄ—­ťas?

` V_ [bYĂ›

ZĂ› N]N_

aNZR[aĂş

]NcNQV[

VZb`

„Vi­sai ne­blo­gus pi­ni­gus gau­si­me.“ Sa­vi­val­dy­bÄ—s tur­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas pa­si­dĹžiau­gÄ—, jog ne­rei­ka­lin­gÄ… du­jo­tie­kÄŻ pa­vyks par­duo­ti uĹž be­veik 150 tĹŤkst. li­tĹł.

2p.

Tik­rin­to­jĹł tai­kik­ly­je – la­bo­ra­to­ri­ja As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­do­je vei­kian­Ä?iÄ… pri­va­Ä?iÄ… me­di­ci­ni­nÄ™ ÄŻstai­gÄ…, ku­rios hi­gie­ nos pa­so ga­lio­ji­mo ter­mi­nas bu­ vo pa­si­bai­gÄ™s dar bir­Şe­lio 1-Ä…jÄ…, su­si­zgrib­ta pa­tik­rin­ti tik po to, kai skun­dai dÄ—l ĹĄios ÄŻstai­gos pa­sie­kÄ— Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jÄ… ir ki­tas ins­ ti­tu­ci­jas. Tik­ri­na pa­si­rink­ti­nai

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Su­si­do­mÄ—­jo opo­zi­ci­ja

To­kie klau­si­mai ky­la ÄŻver­ti­nus mil­Şi­niť­kÄ… Pa­lan­gos vai­kĹł Ĺžai­di­ mĹł aikť­te­lÄ—s kai­nÄ… ir sku­bĹł pro­ jek­to vyk­dy­mÄ…. Ku­ror­to val­dĹžia tam sky­rÄ— dau­giau nei pu­sÄ™ mi­li­ jo­no li­tĹł. O pa­Ä?iÄ… aikť­te­lÄ™ nu­pir­ko ir ÄŻren­gÄ— vos per tris su pu­se mÄ—­ne­sio.

4

„„Auk­si­nÄ—: Pa­lan­go­je jau kuris laikas ne­ty­la kal­bos, kad dau­giau nei 600 tĹŤkst. li­tĹł mokesÄ?iĹł mokÄ—tojams

kai­na­vu­si vai­kĹł Ĺžai­di­mĹł aikť­te­lÄ— yra nu­pirk­ta per bran­giai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

La­bo­ra­to­ri­nius krau­jo ty­ri­mus at­ lie­kan­ti pri­va­ti ÄŻmo­nÄ— „An­tÄ—­ja“ be lei­di­mo – hi­gie­nos pa­so uos­ ta­mies­ty­je dir­bo be­veik pu­sant­ ro mÄ—­ne­sio, nors in­for­ma­ci­ja apie tai, kad nuo bir­Şe­lio 2-osios ÄŻstai­ ga jau jo ne­tu­ri, yra skel­bia­ma Klai­ pÄ—­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ ro tink­la­la­py­je. „Mes ÄŻmo­nÄ™ pa­tik­ri­no­me lie­ pos 12-Ä…jÄ…, nes ga­vo­me skun­dÄ….

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IĹ RINKITE JĹŞRININKÄ„, KURÄŽ BĹŞTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JĹŞRININKU! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 5 p.

2

2

TREČIADIENIS, liepos 18, 2012

miestas

Tik­rin­to­jų tai­kik­ly­je – la­bo­ra­to­ri­ja Naš­ta: vie­na prie­žas­čių, ko­dėl sa­vi­val­dy­bė par­duo­da jai pri­klau­san­tį

du­jo­tie­kį, yra tai, kad ne­tu­ri, kas jį pri­ž iū­rė­tų.

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bė par­duos du­jo­tie­kį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas ne­tru­kus pa­pil­nės be­veik 150 tūkst. li­tų, ku­ riuos pa­vyks už­dirb­ti par­da­vus in­ ži­ne­ri­nius tink­lus.

Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so Smil­te­lės gat­vė­je esan­tis 1,5 km il­gio du­jo­tie­ kis su du­jų re­gu­lia­vi­mo punk­tu. Uos­ta­mies­čio val­džia su­lau­kė bend­ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ pra­ šy­mo šį du­jo­tie­kį jai par­duo­ti. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ar­vy­do Sek­mo­ko praė­ju­siais me­tais pa­si­ ra­šy­ta­me įsa­ky­me nu­ro­dy­ta, kad du­jo­tie­kio tink­lai ga­li bū­ti iš­per­ ka­mi, kai tink­lų par­da­vi­mui ir su­ tar­ties pro­jek­tui pri­ta­ria sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­ba. To­dėl va­kar Tur­to ko­mi­te­to na­ rių ir bu­vo pra­šo­ma to­kio lei­di­ mo. Po­li­ti­kai ne­dve­jo­da­mi su­ti­ko, nes sa­vi­val­dy­bės ir „Lie­tu­vos du­ jų“ at­sto­vai su­ta­rė, kad du­jo­tie­ kį bend­ro­vė nu­pirks už 145 tūkst. 577 li­tus, nors ne­prik­lau­so­mų tur­ to ver­tin­to­jų nu­sta­ty­ta šio ob­jek­to

145

– už tiek tūkstančių litų Klaipėdos savivaldybė parduos jai priklausantį dujotiekį. kai­na bu­vo 136 tūkst. li­tų. „Du­jo­ tie­kis sa­vi­val­dy­bei ne­rei­ka­lin­gas, nes rei­kia už­tik­rin­ti sau­gų ir tin­ ka­mą jo eksp­loa­ta­vi­mą, val­dy­ mą, tu­rė­ti lei­di­mą eksp­loa­tuo­ti to­kius tink­lus, pri­va­lo­ma už­tik­ rin­ti sau­gu­mo, sis­te­mų su­de­ri­ na­mu­mo rei­ka­la­vi­mus. To­kiems dar­bams tik­rai ne­tu­ri­me pa­jė­gų, to­dėl lo­giš­kiau­sia, kad du­jo­tie­kis nuo­sa­vy­bės tei­se ati­tek­tų „Lie­tu­ vos du­joms“, – aiš­ki­no Tur­to sky­ riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ed­var­ das Si­mo­kai­tis. „Vi­sai ne­blo­gus pi­ni­gus gau­si­ me“, – pa­si­džiau­gė Tur­to ko­mi­te­ to na­riai.

Le­ga­lu­mas: nė vie­na kont­ro­liuo­jan­ti tar­ny­ba pu­sant­ro mė­ne­sio ne­pa­si­ge­do šios uostamiestyje esančios

krau­jo ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jos lei­di­mo – hi­gie­nos pa­so. Vakar čia virė darbas.

1

Pir­miau­sia per­žiū­rė­jo­ me do­ku­men­tus ir pa­ ma­tė­me, kad hi­gie­nos pa­so ga­lio­ji­ mo lai­kas yra pa­si­bai­gęs“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ ta Šle­pe­tie­nė. Ve­dė­ja patikslino, kad įstai­gas, ku­rių veik­lai rei­kia to­kių lei­di­mų, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras tik­ ri­na pa­si­rink­ti­nai. „Jei įstai­ga ne­bu­vo anks­čiau baus­ta, ne­bu­vo nu­sta­ty­ta pa­žei­di­ mų, ji yra pri­ski­ria­ma prie ma­žos ri­zi­kos veik­los įmo­nių ir ne­pak­liū­va į tik­ri­na­mų­jų są­ra­šus. Ne­ga­liu pri­ si­pa­žin­ti, kad mes ne­kont­ro­liuo­ ja­me. Paaiš­kė­jo, kad šios įstai­gos sa­vi­nin­kai yra pa­si­kei­tę, o nau­jie­ siems pa­sas ne­bu­vo iš­duo­tas, nes pa­tal­pos nau­do­ja­mos ne pa­gal pa­ skir­tį“, – ti­ki­no A.Šle­pe­tie­nė. Pa­gal nau­jai ga­lio­jan­čią tvar­ ką, nuo šiol žmo­nių gy­dy­mu ga­li­ ma už­siim­ti tik me­di­ci­ni­nės, o ne ko­mer­ci­nės ar ki­tos pa­skir­ties pa­ tal­po­se. „Taip, šių pa­tal­pų pa­skir­tis tu­ri ati­tik­ti žmo­nių svei­ka­tos prie­žiū­ ros veik­lai ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Vals­ty­bi­nė ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­ tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­ba šiai įstai­gai da­vė mė­ne­sį, per ku­rį ji tu­rė­jo su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus ir pri­sta­ty­ti nau­ją hi­gie­nos pa­są“, – sa­kė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tė. Dar­bas ver­da ir be lei­di­mų?

Ta­čiau va­kar la­bo­ra­to­ri­jos du­ris pra­vė­rus „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­ tams, jo­je dar­bas vi­rė. Jo­kios in­ for­ma­ci­jos, kad čia ne­ga­li bū­ti prii­ ma­mas krau­jas ty­ri­mams, ne­bu­vo. Prie­šin­gai, sten­de bu­vo su­ra­šy­ti pri­va­čių pa­slau­gų įkai­niai. Dar­buo­to­jos aiš­ki­no, kad įstai­ gos veik­la su­stab­dy­ta, bet krau­ jo mė­gi­niai iš Klai­pė­dos ty­ri­mams yra ga­be­na­mi į Kau­ną. „Jei mes į dar­bą nea­tei­tu­mėme, juk pra­vaikš­

tas mums įra­šy­tų. Yra nu­ro­dy­ta ei­ ti į dar­bą“, – tei­gė mo­te­rys. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja A.Šle­pe­ tie­nė nu­ste­bo iš­gir­du­si, kad įstai­ ga vei­kia. „Ji ne­tu­ri vyk­dy­ti veik­los. Kai mes ją tik­ri­no­me, dar­buo­to­jų iš tie­sų ne­bu­vo daug. Jei jie prii­ma krau­ją, tai yra bai­su. Kaip su­kont­ ro­liuo­ti? O ką mes ga­li­me pa­da­ry­ ti? Spy­ną ant du­rų už­ka­bin­ti? To­ kiu at­ve­ju Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja į šią įstai­gą tu­rė­tų pa­siųs­ti slap­tą pir­kė­ ją“, – tvir­ti­no A.Šle­pe­tie­nė.

As­ta Šle­pe­tie­nė:

Kaip su­kont­ro­liuo­ ti? O ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti? Spy­ną ant du­rų už­ka­bin­ti?

Ve­dė­ja ti­ki­no, kad įstai­gos va­do­ vams yra duo­da­ma lai­ko su­tvar­ky­ ti do­ku­men­tus. „Jei yra pa­žei­di­mų, už hi­gie­nos nor­mų pa­žei­di­mus grės­tų ad­mi­ nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ir ga­li bū­ti skir­ta bau­da. Mū­sų sky­rius ne­tru­ kus su­ra­šys, ko­kių pa­žei­di­mų pas juos bu­vo ir tik­riau­siai šios įstai­ gos lau­kia san­kci­jos“, – pa­tvir­ti­no A.Šle­pe­tie­nė. Tar­ny­ba su­stab­dė li­cen­ci­ją

Vals­ty­bi­nė ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­ tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­ba raš­ tu pra­ne­šė įmo­nei „An­tė­ja“, kad ši pri­va­lo per mė­ne­sį pa­teik­ti nau­ją lei­di­mą – hi­gie­nos pa­są. „Įs­tai­ga šį trū­ku­mą bu­vo įpa­rei­ go­ta pa­ša­lin­ti iki lie­pos 12-osios ir pa­teik­ti nau­ją lei­di­mą – hi­gie­nos pa­so ko­pi­ją“, – pa­tvir­ti­no Vals­ ty­bi­nės ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­bos at­sto­vė spau­dai Vai­da Bal­čiaus­kie­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„An­tė­ja“ Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­ bai nu­ro­dy­to do­ku­men­to ne­pa­tei­ kė, to­dėl šios tar­ny­bos di­rek­to­riaus lie­pos 13 die­nos įsa­ky­mu su­stab­dy­ tas įstai­gos li­cen­ci­jos ga­lio­ji­mas. Dėl kon­ku­ren­tų – į teis­mą

Pats įmo­nės „An­tė­ja“ va­do­vas Vi­ das Ge­du­tis aiš­ki­no, kad bau­dos jo įstai­gos ne­bau­gi­na, nes tik­rin­to­jai įstai­gą už­griu­vo tą die­ną, kai ji jau ne­vei­kė, ta­čiau nu­ty­lė­jo, kad įstai­ ga hi­gie­nos pa­so ne­tu­ri be­veik pu­ sant­ro mė­ne­sio. „Nė vie­nos die­nos mes ne­dir­bo­ me be li­cen­ci­jos. Šian­dien ga­vo­me Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro pa­ si­ra­šy­tą lei­di­mą – hi­gie­nos pa­są. Mus tik­ri­no lie­pos 12-ąją, kai mū­ sų veik­la jau bu­vo su­stab­dy­ta. Jei aš bū­čiau dir­bęs, jie ma­ne gal ir ga­lė­tų nu­baus­ti. Ne­ži­nau, už ko­kius pa­ žei­di­mus jie mus baus, nes mes juk ne­dir­bo­me“, – tei­gė V.Ge­du­tis. Pa­sak jo, įstai­ga at­lie­ka pro­ce­dū­ ri­nę ir la­bo­ra­to­ri­nę veik­lą. „La­bo­ra­to­ri­niams ty­ri­mams rei­ kia li­cen­ci­jos, jos mes ne­tu­ri­me ir krau­jo ty­ri­mams nei­ma­me. O iš gy­dy­mo įstai­gų su­rink­tus mė­gi­nius ve­ža­me į Kau­ną, kur to­kius ty­ri­mus ga­li­me at­lik­ti. Ši veik­la nė­ra li­cen­ ci­juo­ta“, – ti­ki­no V.Ge­du­tis. Jis pa­brė­žė, kad įvai­rių įstai­gų tik­rin­to­jai la­bo­ra­to­ri­ją už­plū­do po gau­tų skun­dų. „Tai pra­si­dė­jo po to, kai bu­vu­si mū­sų dar­buo­to­ja ėmė­si pa­na­šios veik­los. Ta­čiau dėl šmeiž­to, įvai­rių skun­dų ir ki­tų veiks­mų mes su­ra­ šė­me ieš­ki­nį ir krei­pė­mės į Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­mą dėl ne­są­ ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­nės veik­los“, – sa­kė V.Ge­du­tis. Va­do­vo tei­gi­mu, dėl dau­giau nei pu­sės klien­tų per­vi­lio­ji­mo įstai­ga pa­ty­rė pu­sės mi­li­jo­no li­tų ža­lą. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Sau­gos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­ja Al­ma Mi­ku­ty­tė pa­tvir­ti­no, kad šiai įstai­gai va­kar bu­vo pa­si­ra­šy­tas hi­gie­nos pa­sas.

3

TREČIADIENIS, liepos 18, 2012

miestas Šven­tins baž­ny­čią

Neš olim­pi­nį deg­lą

Iš­lie­ka ly­de­riu

Lie­pos 22 d., sek­ma­die­nį, 17 val. Tel­šių vys­ku­pas Jo­nas Bo­ru­ta šven­tins Klai­pė­dos šv. Pran­ciš­ kaus Asy­žie­čio vie­nuo­ly­no baž­ ny­čią, de­di­kuo­tą šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio gar­bei, ku­ri do­va­nos Vil­tį Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­ jos cent­ro li­go­niams ir jų ar­ti­ mie­siems bei tar­naus ieš­kan­tie­ siems dva­si­nės pa­gal­bos.

Klai­pė­die­tis Ka­zi­mie­ras Bud­rys ir dar trys lie­tu­viai va­kar iš­skri­ do į Lon­do­ną, kur neš olim­pi­nį deg­lą. Šian­dien Lie­tu­vos at­sto­vai deg­lą neš Aš­for­do mies­te, ne­ to­li Do­ve­rio. Es­ta­fe­tę ga­li­ma tie­ sio­giai ste­bė­ti in­ter­ne­te ad­re­su: ttp://www.london2012.com/ torch-relay/video/live.html. Deg­lo ne­šė­jai į Lie­tu­vą grįš ry­toj.

Klai­pė­dos jū­rų uos­te są­ly­gi­nių kon­tei­ne­rių vie­ne­tų (TEU) kro­ va šie­met sausį–birželį, pa­ly­ gin­ti su per­nai ati­tin­ka­mu lai­ ko­tar­piu, su­ma­žė­jo 13 pro­c. iki 183,2 tūkst. vie­ne­tų. Ta­čiau Uos­to di­rek­ci­jos duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos uos­tas iš­lai­kė ly­de­ rio po­zi­ci­jas tarp Bal­ti­jos ša­lių jū­rų uos­tų.

„Poil­sio par­ko“ tur­tas jau da­li­ja­mas Uos­ta­mies­čio po­li­ti­ kai pra­dė­jo lik­vi­duo­ ja­mai sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vei „Poil­sio par­kas“ pri­klau­siu­ sio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to da­ly­bas.

Dienos telegrafas Kny­gos. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­ sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos In­ka­ro kie­me­ly­je (Her­kaus Man­to g. 25) lie­pos 19 d. (ket­vir­ta­die­nį) 13 val. vyks skai­ty­ mo šven­tė vai­kams. Liu­di­nin­kai. Lie­pos 10 d. tarp 11 ir 15 val. Klai­pė­do­je, Šau­lių g. 4 na­mo kie­me, įvy­ko eis­mo ava­ri­ja, ku­rios me­tu bu­vo ap­ga­din­tas au­to­mo­bi­lis „Mit­su­bis­hi Ec­ lip­se“ (vals­ty­bi­nis nu­me­ris AGD 300). As­me­nys, ma­tę šį eis­mo įvy­k į ar tu­ rin­tys nau­din­gos in­for­ma­ci­jos, pra­šo­ mi at­vyk­ti į Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą (Šer­ mukš­nių g. 10, 102 kab.) ar­ba pa­skam­ bin­ti tel. (8-46) 354440.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nis­lo­vas Ma­li­šaus­kas (g. 1915 m.), Ja­ni­na Ado­mai­tie­nė (g. 1923 m.), Ju­se­na Ba­ta­vi­čie­nė (g. 1926 m.), Ma­ri­ja­ na An­ta­na­vi­čie­nė (g. 1927 m.), Ve­ra Roš­ čiup­ki­na (g. 1937 m.), Liud­mi­la Ne­ve­ro­va (g. 1950 m.), Dmit­ri­jus Le­vi­nas (g. 1951 m.), Hen­ri­kas Va­si­liaus­kas (g. 1952 m.).

Val­di­nin­kų siū­ly­mu pa­sta­tai ir aikš­te­lės tu­rė­tų ati­tek­ti sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai ir kul­tū­ros cent­rui Žve­jų rū­mai.

Uos­ta­mies­čio po­li­ti­ kai bend­ro­vės „Poil­ sio par­kas“ lik­vi­da­ vi­mui pri­ta­rė per­ nai rug­sė­jį.

Di­džiau­sios ver­tės ne­kil­no­ja­ma­ sis tur­tas, ku­ris pri­klau­sė lik­vi­duo­ ja­mai bend­ro­vei „Poil­sio par­kas“, yra Va­sa­ros est­ra­da ir ad­mi­nist­ ra­ci­nės pa­tal­pos su dirb­tu­vė­mis Man­to g. 83.

Šei­mi­nin­kai: dau­giau nei 300 tūkst. li­tų ver­tės Va­sa­ros est­ra­dą siū­lo­ma ati­duo­ti val­dy­ti Žve­jų rū­mams.

Šį pa­sta­tą siū­lo­ma per­duo­ti sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai, nes pa­tal­ pos yra iš­nuo­mo­tos pri­va­čiai bend­ ro­vei, o nuo­mos su­tar­tis ga­lios dar ke­le­rius me­tus. Va­sa­ros est­ra­dą siū­ lo­ma per­duo­ti Žve­jų rū­mams. Jų dar­buo­to­jai esą ga­lė­tų už­tik­rin­ti, kad est­ra­do­je vyk­tų kul­tū­ri­niai ren­gi­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

niai, ji taip pat ga­lė­tų bū­ti nuo­mo­ja­ ma po­pu­lia­rios mu­zi­kos at­li­kė­jų ko­ mer­ci­niams pa­si­ro­dy­mams. Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­to na­ riai ant­ra­die­nį to­kiems siū­ly­mams pri­ta­rė, ta­čiau le­mia­mą žo­dį, kam ati­teks „Poil­sio par­kui“ pri­klau­sęs tur­tas, tu­rės tar­ti mies­to ta­ry­ba.

Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai bend­ro­ vės „Poil­sio par­kas“ lik­vi­da­vi­mui pri­ta­rė per­nai rug­sė­jį. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis – įmo­nė dir­bo nuo­sto­ lin­gai, to­dėl esą jai grė­sė bank­ro­ tas, tad iš­ki­lo grės­mė, kad bend­ro­ vei pri­klau­san­tis tur­tas ga­li ati­tek­ti kre­di­to­riams.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Liud­mi­la Dja­ko­no­va, Gert­rū­da Ta­rei­ lie­nė, Ve­ra Roš­čiup­k i­na, Kle­men­sas Vy­tau­tas Mei­žys. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 19.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­ kvie­ti­mų.

Mies­to ju­bi­lie­jui – kuk­lus šven­ti­nis rū­bas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Jau po dvie­jų sa­vai­čių 760 me­ tų ju­bi­lie­jų mi­nė­sian­ti Klai­pė­da puo­šis kuk­liu šven­ti­niu rū­bu. Dėl skur­do­ko biu­dže­to liks neį­gy­ven­ din­ta be­maž pu­sė šven­tės dai­li­nin­ ko idė­jų.

Vie­no svar­biau­sių me­tų ren­gi­nių pro­ga mies­to puo­šy­bai sa­vi­val­dy­ bė sky­rė 60 tūkst. li­tų. „No­ri­si gar­siai džiaug­tis skai­ čiais, kai tu­ri di­des­nius pa­ra­mos šal­ti­nius. Šie­met ši su­ma ge­ro­ kai ma­žes­nė, – pri­pa­ži­no vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“ di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Moc­kus. – Su­ma­ny­mų bu­vo daug ir spal­vin­ gų, bet tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad kai nė­ra pi­ni­gų, ne vis­kas ga­li bū­ti įgy­ ven­din­ta.“ Mies­to šven­tės dai­li­nin­kas Ana­ to­li­jus Kle­men­co­vas taip pat ap­gai­ les­ta­vo, jog šie­met ne­pa­vyks įreng­ ti skulp­tū­ri­nės gru­pės ir fon­ta­no ant Bir­žos til­to, jau tra­di­ci­ja ta­pu­ sios me­ni­nės ins­ta­lia­ci­jos Tur­gaus

ir Til­tų gat­vių san­kir­to­je bei rea­li­ zuo­ti ki­tų įdo­mių idė­jų. Pa­sak kū­rė­jo, kal­bant apie spal­ vi­nę in­va­zi­ją į se­na­mies­tį, pa­grin­ di­niu ak­cen­tu taps va­di­na­mo­ji rė­ mė­jų kran­ti­nė pa­lei Da­nę tarp Pi­lies ir Bir­žos til­tų, ku­ri plyks­te­lės rau­ do­nais ir gel­to­nais to­nais. Virš Til­ tų gat­vės ple­vens ke­lios ei­lės vė­lia­ vų su Klai­pė­dos her­bo sim­bo­li­ka. „Pa­kan­ka­mai įdo­miai tu­rė­tų „su­skam­bė­ti“ ant Bir­žos til­to eks­ po­nuo­ja­mos vė­jo gau­dyk­lės, ku­rios ple­vė­suos ant 8 m stie­bų. Jos bus ne pa­pras­tos ci­lind­ri­nės, o pu­siau skulp­tū­ri­nės for­mos“, – ko­men­ta­ vo A.Kle­men­co­vas. Ren­gi­nių te­ri­to­ri­jos ri­bas žy­mės tū­ri­nės me­ni­nės kom­po­zi­ci­jos – sim­bo­li­niai var­tai su var­pu. Šven­tės dai­li­nin­kas vi­lia­si, jog iki jos star­to pa­vyks įgy­ven­din­ti ir dar vie­ną su­ma­ny­mą. Pa­ro­dų rū­mų kie­me­ly­je tu­rė­tų at­si­ras­ti di­džiu­lis pa­veiks­las, ku­ria­me žy­mūs Klai­pė­ dos žmo­nės bū­tų įam­žin­ti ap­si­ren­ gę is­to­ri­niais rū­bais. „Tai tu­rė­tų bū­ti sa­vo­tiš­kas is­to­ ri­nis mik­sas, ta­čiau sy­kiu la­bai rea­

60

– tiek tūkst. litų jubiliejinei miesto puošybai skyrė Klaipėdos savivaldybė. lis­ti­nis, ne ka­ri­ka­tū­ri­nis pa­veiks­las. Ga­li­ma bus ša­lia jo at­si­sto­ti ir nu­si­ fo­tog­ra­fuo­ti, pa­vyz­džiui, ša­lia ri­te­ rio Ta­raš­ke­vi­čiaus ar­ba gra­fo Gent­ vi­lo“, – šyp­so­jo­si kū­rė­jas. Pa­sak R.Moc­kaus, šven­ti­niam de­ko­ra­vi­mui Til­tų ir Tur­gaus gat­ vės bus už­da­ry­tos rugp­jū­čio 31 d. 18 val. „Ti­ki­mės, kad per nak­tį jos bus pa­puoš­tos“, – vy­lė­si pa­šne­ ko­vas. Tur­gaus gat­vė­je eis­mas bus ap­ri­ bo­tas iki šven­tės pa­bai­gos. Pa­sak R.Moc­kaus, pa­si­bai­gus šven­tei bent mė­ne­sį dar tu­rė­tų lik­ti pa­puoš­ta Da­nės kran­ti­nė.

Ak­cen­tai: Da­nės kran­ti­nei gy­vy­bės su­teiks ryš­kias­pal­vės de­ko­ra­ci­jos.

A.Kle­men­co­vo vi­zua­li­za­ci­ja

4

trečiadienis, liepos 18, 2012

miestas

Auk­si­nė įvaiz­džio kai­na

Komentaras

„Opo­zi­ci­jai ki­lo klau­si­mų 1 dėl kai­nų, jos aiš­kiai per di­de­lės. Mes – ne vie­nin­te­liai apie

tas kai­nas kal­ba­me“, – pa­ste­bė­jo Pa­lan­gos ta­ry­bos na­rys Ed­mun­das Kra­saus­kas. Ku­ror­to ta­ry­bos po­li­ti­nė ma­žu­ ma jau krei­pė­si į Pa­lan­gos sa­vi­val­ dy­bės kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­ bą, kad iš­siaiš­kin­tų vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės pir­ki­mo rei­ka­lus. „Mes dar ne­si­do­mė­jo­me, nors kal­bos sklin­da, kad tai la­bai bran­ gus pir­ki­nys. Aiš­ku, pa­si­žiū­rė­si­ me, kiek kas kai­na­vo“, – pa­ža­dė­jo Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rė Auš­ra Ke­die­nė.

Li­nas Kont­ri­mas

Ko­mu­n i­ka­ci­jų kon­sul­tan­tas

K

žai­di­mų aikš­te­lę. Jei įvyktų požeminė avarija, statinius tektų išardyti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

iek iš tie­sų nuo­šir­dus po­ li­ti­kų rū­pi­ni­ma­sis žmo­nė­ mis, sun­ku pa­sa­ky­ti. Toks ge­r u­mo se­z o­n iš­k u­m as kas ket­ve­r i me­tai gal bū­t ų ge­rai, jei ne­si­baig­tų iš kar­to po rin­ki­mų. Žmo­ nės iš vi­suo­me­nės at­sto­vų, de­le­guo­ tų į tam tik­rą val­d žios struk­t ū­rą, ti­ ki­si ko­kių nors rea­lių ne­vie­na­die­nių dar­bų, jie lau­kia il­ga­lai­kio ir sta­bi­laus po­žiū­rio. Įreng­ta vai­kų žai­di­mo aikš­ te­lė, su­pran­ta­ma, kad yra ge­rai, bet ly­ gi­nant su kuo ir už ko­kią kai­ną. O gal yra ki­tų ne ma­žiau svar­bių pro­jek­tų, bet ne to­kių po­pu­lis­ti­nių ir to­dėl nu­ stu­mia­mi į šo­ną. Ky­la klau­si­mas, ar tai nė­ra da­ro­ma tik „dėl gra­žaus vei­ de­lio“? To­dėl po­li­ti­kams ver­tė­tų pa­ gal­vo­ti apie abu ši­tuos as­pek­tus – tiek apie gra­žų sa­vo įvaiz­dį, tiek apie aiš­ kius tęs­ti­nius pro­jek­tus, ku­rių re­zul­ta­ tai bū­tų ne vie­nu užmoju pa­da­ry­tas veiks­mas. Jei­gu po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je įsi­vy­rau­tų il­ga­lai­kiš­kes­nio mąs­ty­mo kul­tū­ra, Lie­tu­vo­je at­si­ras­tų dau­g iau po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės.

ji už 600 tūkst. li­tų nu­pirk­tų vai­ kų žai­di­mų aikš­te­lės įren­gi­nius. Už tai ta­ry­ba bend­ro­vę tu­rė­jo at­ leis­ti nuo že­mės nuo­mos mo­kes­ čio, ku­ris sie­kė 700–800 tūkst. li­ tų per me­tus. Po­li­ti­kams pa­si­ro­dė, kad toks san­do­ris neap­si­mo­ka. To­dėl per­ nai spa­lį pa­reiš­kę vers­li­nin­kams apie sa­vo spren­di­mą li­ko be pi­ni­ gų žai­di­mo aikš­te­lei. Vis dėl­to ži­niask­lai­do­je jau bu­ vo pa­skleis­ta in­for­ma­ci­ja, kad toks par­kas Pa­lan­go­je bus. Neiš­ven­gia­ mai rei­kė­jo jį įreng­ti, nes tai ta­po val­dan­čių­jų gar­bės rei­ka­lu. Tad for­muo­da­mi 2012 me­tų biu­ dže­tą, Pa­lan­gos po­li­ti­kai aikš­te­ lei nu­ma­tė rei­kia­mą su­mą iš mies­ to pi­ni­gų.

kam ne­pa­vo­jin­gos, jos yra ša­lia. Tai ne­kei­čia es­mės. Ten yra vis­ kas tvar­kin­gai“, – nu­kir­to Pa­lan­ gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Bro­nius Mar­tin­kus. Nors pri­pa­ži­no, kad nuo vamz­ dy­nų ava­ri­jų ar ki­tų ne­lai­mių nie­ kas nė­ra ap­draus­tas. Fe­ka­li­nių tink­lų ko­mu­ni­ka­ci­jos ten nu­ties­tos prieš ke­le­tą de­šimt­ me­čių. Apie tai, kad ant jų at­si­ras vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė, van­den­

tie­ki­nin­kai su­ži­no­jo, kai įren­gi­mo dar­bai įpu­sė­jo. Jei­gu įvyk­tų ava­ri­ja, įren­gi­nį rei­ kė­tų iš­mon­tuo­ti, su­tvar­ky­ti vamz­ dį ir vėl su­mon­tuo­ti. Kam ki­lo min­tis bū­tent to­je vie­ to­je įreng­ti žai­di­mų aikš­te­lę, nie­ kas ne­bep­ri­si­me­na. To­kių sta­ti­nių dau­giau Pa­lan­go­ je nė­ra. To­je vie­to­je yra in­ži­ne­ri­nių įren­ gi­nių ap­sau­gi­nė zo­na, kur ga­li­ma au­gin­ti tik žo­lę.

Kai­nų skir­tu­mai

Pa­lan­go­je nu­pirk­ti ir su­mon­tuo­ti Ru­si­jos kom­pa­ni­jos „KSIL“ žai­di­ mų aikš­te­lės įren­gi­niai. To­kie pa­tys kaip Klai­pė­do­je skve­re prie Da­nės upės. Tik tie kai­ na­vo 44 tūkst. li­tų. Pa­lan­go­je žai­ di­mų aikš­te­lė – pen­kis kar­tus di­ des­nė. Ta­čiau jos kai­na – di­des­nė 10 kar­tų. Tos pa­čios kom­pa­ni­jos žai­di­mų aikš­te­lės įreng­tos ir Ma­žei­kiuo­ se. Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir re­mon­to sky­riaus ve­ dė­jas Arū­nas Knys­tau­tas pa­tvir­ti­

Pra­nas Ma­dza­jus:

Mes pa­ra­šė­me sa­vi­ val­dy­bei raš­tą, kad ne­pri­sii­ma­me nei ma­te­ria­li­nės, nei ki­to­kios at­sa­ko­my­ bės dėl ant vamz­dy­ no pa­sta­ty­tų lai­ki­ nų sta­ti­nių.

no, kad Ma­žei­kių mies­te yra 6 to­ kios aikš­te­lės, jų įren­gi­mas kai­na­vo apie 200 tūkst. li­tų. Per pu­sę ma­ žiau nei Pa­lan­go­je. „Pa­lan­gos ob­jek­to nė­ra su kuo ly­gin­ti. Mū­sų įren­gi­niai ne ko­ kio ga­ra­žo meist­re­lio dro­ži­niai, ku­riuos po mė­ne­sio rei­kės vėl per­da­žy­ti“, – ti­ki­no bend­ro­vės „KSIL pa­sau­lis“ at­sto­vė Ne­rin­ ga Rai­žie­nė. Pa­si­do­mė­jus įren­gi­nių kai­no­mis, paaiš­kė­jo, kad pa­ti di­džiau­sia – 1,5 m aukš­čio čiuo­žyk­la kai­nuo­ja 3,6 tūkst. li­tų. Di­des­nis komp­lek­sas, ku­rį su­da­ ro lai­ve­lis, lai­py­nės, čiuo­žyk­la, sū­ py­nės, kai­nuo­ja nuo 6 tūkst. iki 60 tūkst. li­tų. Ko­dėl Pa­lan­gos žai­di­mų aikš­te­lė to­kia bran­gi? Gan­dus sklei­džia kon­ku­ren­tai?

Kiek ga­li kai­nuo­ti me­dis ir plas­ ti­kas, iš ku­rio pa­ga­min­ti žai­di­mų aikš­te­lės įren­gi­niai, klau­sė ku­ror­ to vers­li­nin­kai. Sta­ty­bi­nin­kų tei­gi­mu, už pu­ sę mi­li­jo­no li­tų, ku­rie in­ves­tuo­ti į žai­di­mų aikš­te­lę, ga­li­ma pa­sta­ty­ti ir vi­siš­kai įreng­ti 200 kv. m plo­to gy­ve­na­mą­jį na­mą. Ta­čiau pa­lan­giš­kiai ne­nu­si­ lei­džia. „Čia nor­ma­lios kai­nos. Bu­vo toks vie­nas pi­lie­tis, ku­ris triukš­mą kė­ lė, bet kai pa­ma­tė, kaip at­ro­do ta

Vamz­dy­nai: val­di­nin­kai, ne­pai­sę in­ži­ne­ri­nių tink­lų ap­sau­gi­nių zo­nų, ant nuo­te­kų vamz­dy­nų pa­sta­tė vai­kų

aikš­te­lė, nu­ti­lo“, – tei­gė bend­ro­ vės „Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nis ūkis“ di­rek­to­rius Kons­tan­ti­nas Skie­rus. Esą dau­giau­sia kal­ba tie, ku­riems ne­pa­vy­ko da­ly­vau­ti pro­jek­te. Šie­met ko­vą sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius sa­vo įsa­ ky­mu bend­ro­vę „Pa­lan­gos ko­mu­ na­li­nis ūkis“ įga­lio­jo nu­pirk­ti ir su­mon­tuo­ti vai­kų žai­di­mo aikš­te­ lės įren­gi­nius. Or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­są pa­ves­ta sa­vi­val­dy­bės įmo­nei „Pa­lan­gos ko­ mu­na­li­nis ūkis“, o ne sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų pir­ki­mų sky­riui. Esą taip for­ma­lu­mai bu­vo su­tvar­ky­ti bent mė­ne­siu anks­čiau. Bend­ro­vė pa­skel­bė kon­kur­są, ja­ me da­ly­va­vo trys įmo­nės. Lai­mė­ to­ja pa­siū­lė pir­ki­nį už 465 tūkst., ant­rie­ji – 490 tūkst., tre­ti – už 526 tūkst. li­tų. Pa­si­rink­ti ma­žiau­ sią kai­ną pa­siū­lę vers­li­nin­kai. Kuo sku­biau pa­sta­ty­ti

Vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę bu­vo už­si­ brėž­ta įreng­ti bir­že­lio 1 die­nai. Tuo­met ko­mu­na­li­nin­kai ne­slė­pė, kad šiai da­tai dar­bų baig­ti ne­spės. Esą ge­riau­siu at­ve­ju ati­da­ry­mą ga­ li­ma or­ga­ni­zuo­ti lie­pos 1 die­ną. Sa­vi­val­dy­bės ši die­na ne­ten­ki­ no. Komp­ro­mi­sas pa­siek­tas – vai­ kų žai­di­mų aikš­te­lė ati­da­ry­ta bir­ že­lio 16 die­ną. Per aikš­te­lės ati­da­ry­mą Pa­lan­ gos me­ras Ša­rū­nas Vait­kus pa­brė­ žė, jog „di­džiau­sias ša­lies ku­ror­tas itin lau­kia at­vyks­tant šei­mų su vai­ kais, tad nau­ja­sis par­kas taps nuo poil­sio Pa­lan­go­je neat­sie­ja­ma lais­ va­lai­kio pra­lei­di­mo vie­ta“. „To­dėl sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba kar­tu su ad­mi­nist­ra­ci­ja į Vai­kų par­ką nu­ spren­dė in­ves­tuo­ti ne­ma­žai lė­šų – 465 tūkst. li­tų kai­na­vo įren­gi­niai, su­tvar­ky­ti bei pri­tai­ky­ti ap­lin­ką at­ siė­jo dar 178 tūkst. li­tų“, – ra­šo­ma sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je. Mai­nai ne­ti­ko

Per­nai sa­vi­val­dy­bė de­rė­jo­si su kom­pa­ni­ja „Or­len Lie­tu­va“, kad

Iš­ki­lo ant vamz­dy­no

Pas­ky­rę pi­ni­gus, mies­to va­do­vai ran­go­vams pirš­tu pa­ro­dė, kur tą aikš­te­lę įreng­ti. Paaiš­kė­jo, kad sū­ py­nės, čiuo­žyk­los ir lai­py­nės at­si­ dū­rė ant in­ži­ne­ri­nių ko­mu­ni­ka­ci­ jų tra­sos. Van­den­tie­ki­nin­kams yra ži­no­ma, kad vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė Pa­lan­ go­je įreng­ta ant fe­ka­li­nių nuo­te­kų vamz­dy­no. „Mes pa­ra­šė­me sa­vi­val­dy­bei raš­ tą, kad ne­pri­sii­ma­me nei ma­te­ria­ li­nės, nei ki­to­kios at­sa­ko­my­bės dėl ant vamz­dy­no pa­sta­ty­tų lai­ki­ nų sta­ti­nių“, – pa­tvir­ti­no bend­ro­ vės „Pa­lan­gos van­de­nys“ di­rek­to­ rius Pra­nas Ma­dza­jus. O lai­ki­ni sta­ti­niai esą ant ko­mu­ ni­ka­ci­jų sto­vė­ti ga­li. Ta­čiau vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės lai­vui rei­kė­jo iš­ kas­ti gi­lų pa­ma­tą, jį iš­be­to­nuo­ti. „Jie yra įvar­dy­ti kaip lai­ki­ni sta­ ti­niai. To­dėl mes ir pa­ra­šė­me raš­ tą, kad kra­to­mės at­sa­ko­my­bės, jei įvyk­tų koks ge­di­mas“, – tei­gė P.Ma­dza­jus. Jo­kio at­sa­ky­mo dėl šio įspė­ji­mo „Pa­lan­gos van­de­nys“ iš sa­vi­val­dy­ bės iki šiol ne­ga­vo. „Vis­kas ten yra ge­rai ir gra­žiai. Tos li­ni­jos nie­kam ne­ken­kia ir nie­

5

TREČIADIENIS, liepos 18, 2012

miestas

Po šven­tės – nuo­skau­da Juodk­ran­tiš­kei Pa­ ma­rio žve­jų šven­ tės links­my­bes sa­ vait­ga­lį ap­kar­ti­no rei­ka­la­vi­mas už jos vai­ko pie­ši­nį su­si­mo­kė­ti, nors pi­ ni­gų ma­žų­jų pie­ši­ mui nu­ma­ty­ta skir­ti iš Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bės biu­dže­to.

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ

Emo­ci­jos: nors Pa­ma­rio žve­jų šven­tė dau­ge­liui su­tei­kė ma­lo­nių emo­

ci­jų, kai ku­riems da­ly­viams ji ap­kar­to.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­rei­ka­la­vo 30 li­tų

„Ma­nau, kad tai yra aukš­čiau­sio ly­gio afe­riz­mas. Ke­tur­me­tis sū­nus iki šiol klau­sia, kur yra sa­vait­ga­lį jo nu­pieš­tas pie­ši­nys, o aš juk ne­ga­liu jam pa­sa­ky­ti, kad man akip­lė­šiš­ kai to pie­ši­nio nea­ti­da­vė nei dy­kai, nei už pi­ni­gus“, – po in­ci­den­to vis dar ne­ga­lė­jo at­si­gau­ti juodk­ran­tiš­ kė Dia­na. Ji su­si­vi­lio­jo vie­na šven­tės at­rak­ ci­jų – eb­ru tech­ni­ka. Vai­kai bu­vo kvie­čia­mi pieš­ti ant van­dens, pa­ skui jų pie­ši­niai per­ke­lia­mi ant po­ pie­riaus ir iš­džio­vi­na­mi. „Kai su sū­nu­mi pra­dė­jo­me pieš­ ti, dar kar­tą pa­klau­siau, ar už tai ne­rei­kės mo­kė­ti. Mo­te­ris, bu­vu­si ša­lia, pa­ti­ki­no, kad jo­kio mo­kes­ čio im­ti ne­ga­li­ma, nes pro­jek­tui 5 tūkst. sky­rė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė. Ta­čiau kai pie­ši­nio atė­jau pa­siim­ ti, iš ma­nęs pa­rei­ka­la­vo, kad už jį su­si­mo­kė­čiau 30 li­tų“, – pik­ti­no­ si mo­te­ris. Kai ji pra­dė­jo aiš­kin­tis, ko­dėl rei­ kia mo­kė­ti ir ko­dėl nie­kas apie tai neįs­pė­jo iš anks­to, jai esą bu­vo pa­ sa­ky­ta, kad pie­ši­nio dėl sa­vo įžū­lu­ mo ne­be­gaus net už pi­ni­gus. „Kaip taip ga­li­ma elg­tis su vai­ku? Juk jam

tas pie­ši­nys svar­bus. Ki­ti tė­ve­liai, no­rė­da­mi įsi­gy­ti sa­vo vai­kų pie­ši­ nius, ir mo­kė­jo po tuos 30 li­tų“, – tvir­ti­no Dia­na. Su­ta­rė, kad ne­mo­ka­mai

Pa­ma­rio žve­jų šven­tė­je pro­jek­ tą pieš­ti eb­ru tech­ni­ka įgy­ven­ di­no Kau­no vie­šo­ji įstai­ga „Me­ da Pro­ject“.

Akip­lė­šiš­kai to pie­ši­nio nea­ti­da­vė nei dy­kai, nei už pi­ni­gus. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­ tis tei­gė, jog su pro­jek­to or­ga­ni­za­ to­riais bu­vo su­tar­ta, kad šven­tė­ je jie neim­tų pi­ni­gų iš pie­šian­čių vai­kų ir jų tė­vų. „Pro­jek­tas bu­vo gra­žiai pri­sta­ ty­tas, ta­čiau kai su­lau­kė­me pi­lie­ tės pra­ne­ši­mo, kad už pie­ši­nius rei­kė­jo su­si­mo­kė­ti, pa­si­da­rė la­bai ne­ma­lo­nu“, – sa­vo emo­ci­jų ne­slė­ pė N.Lend­rai­tis. Jis tei­gė, kad tik sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ko­mi­te­tai yra pri­ta­rę šiam pro­jek­tui skir­ti 5 tūkst. li­tų. Ta­čiau

Sand­ros Vaiš­vi­lai­tės nuo­tr.

v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ras klai­pė­die­čiams pa­siū­lys įvai­res­nių už­siė­mi­mų, ta­čiau už juos teks su­si­mo­kė­ti.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­ dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rės Ni­jo­lės Lau­ži­kie­nės, prieš ke­le­rius me­tus mies­to ta­ry­ba bu­ vo pa­tvir­ti­nu­si Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­re vyks­tan­čių už­siė­mi­mų kai­nas, ta­čiau jos bu­ vo tai­ko­mos gru­pėms, o ne pa­vie­ niams žmo­nėms. „To­kia pra­kti­ka ne­la­bai pa­si­ tvir­ti­no. Į cent­rą atei­na kur kas dau­giau žmo­nių, ku­rie įvai­riuo­se edu­ka­ci­niuo­se už­siė­mi­muo­se no­ rė­tų da­ly­vau­ti in­di­vi­dua­liai. To­ dėl ir rei­kia per­žiū­rė­ti kai­nas, be to, ple­čia­mas ir pa­slau­gų spekt­

ras“, – tei­gė N.Lau­ži­kie­nė. Jos žo­džiais, už­siė­mi­mai tu­rė­tų at­ si­p irk­t i, kad įstai­ga ne­pa­t ir­t ų nuo­sto­lių, to­dėl nu­sta­tant nau­ jas kai­nas įver­tin­tos bū­si­mos iš­ lai­dos. „Kai­nos tik­rai yra įkan­da­mos, lan­ky­to­jai ne­tu­rė­tų nu­ken­tė­ti“, – pa­brė­žė N.Lau­ži­kie­nė. Prog­no­zuo­ja­ma, jog per me­tus to­kiuo­se edu­ka­ci­niuo­se už­siė­

mi­muo­se ga­lė­tų da­ly­vau­ti apie 3 tūkst. žmo­nių. So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­ riai va­kar pri­ta­rė nau­joms Klai­pė­ dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro tei­kia­mų pa­slau­gų kai­noms ir iš­ reiš­kė pa­gei­da­vi­mą, kad nau­jų už­ siė­mi­mų klai­pė­die­čiams siū­ly­tų ir ki­tos kul­tū­ros įstai­gos. Kai­nas dar tu­rės pa­tvir­tin­ti mies­to ta­ry­ba.

Teks­ti­lės kū­ry­bi­niai už­siė­mi­mai – 6 Lt Ke­ra­mi­kos (mo­lis, ke­ra­mi­kos de­ko­ras,

Gra­fi­kos kū­ry­bi­niai už­siė­mi­mai – 6 Lt

plas­ti­li­nas, mo­de­li­nas) kū­ry­bi­niai už­siė­ mi­mai – 5 Lt

Pie­ši­mo (spal­vo­tais pieš­tu­kais) kū­ry­bi­

niai už­siė­mi­mai – 4 Lt

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.

5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai.

Įs­tai­gos „Me­da Pro­ject“ įkū­rė­ja ir va­do­vė Eg­lė Ver­ši­ni­nie­nė die­va­go­ jo­si, kad jo­kie pi­ni­gai iš tė­vų už jų vai­kų pie­ši­nius ne­bu­vo ren­ka­mi. „Ta mo­te­ris, ku­ri skun­džia­si, yra šaukš­tas de­gu­to me­daus sta­ti­ nė­je. Pro­jek­tas bu­vo toks gra­žus, o jai vis­kas neį­ti­ko, ji už­si­puo­lė mū­ sų dar­buo­to­jus, jog rei­kia lauk­ti ei­ lės pieš­ti, šau­kė, pul­di­nė­jo, to­dėl ir da­bar vis­ką ke­lia į vie­šu­mą“, – pa­ brė­žė pa­šne­ko­vė. Jos tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bė pi­ni­gų pa­ža­dė­jo skir­ti tik pie­ši­mo prie­ mo­nėms. „Mes pie­ši­nių ne­par­da­vi­nė­jo­me, nes juos iš­sau­go­si­me ir su­reng­si­me pa­ro­dą. Tu­ri­me pla­nų Juodk­ran­tė­je pa­sta­ty­ti ke­lis stik­li­nius suo­le­lius ir juos pa­puoš­ti vai­kų pie­ši­niais. Aiš­ku, tė­vai, ku­rie la­bai pa­gei­da­vo at­gau­ti sa­vo vai­kų pie­ši­nius, ga­lė­ jo juos pa­siim­ti. Ta­čiau po 30 li­tų ne­rin­ko­me. Sto­vė­jo au­kų dė­žu­tė, kas no­rė­jo, tas au­ko­jo“, – tvir­ti­no E.Ver­ši­ni­nie­nė. Mo­te­ris tei­gė, kad jos įstai­ga yra pa­ra­mos ga­vė­ja, už­sii­ma so­cia­li­ne veik­la, o ne vers­lu.

Kon­cer­tas – 10 Lt

už­siė­mi­mai – 5 Lt

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

Rin­ko ne pi­ni­gus, o au­kas

Ki­no fil­mo per­žiū­ra – 6 Lt

Pie­ši­mo (san­gvi­nu, ang­li­mi) kū­ry­bi­niai

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo.

Nu­ma­to­mos už­siė­mi­mų kai­nos as­me­niui

Ta­py­bos kū­ry­bi­niai už­siė­mi­mai – 6 Lt

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

le­mia­mą žo­dį tu­rės tar­ti šį ket­vir­ ta­die­nį po­sė­džiau­sian­ti mies­to ta­ ry­ba.

Už­siė­mi­mai – nau­jo­mis kai­no­mis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

Ke­ra­mi­kos (gip­so lie­ji­niai) kū­ry­bi­niai

už­siė­mi­mai – 4 Lt *Pastaba: vai­k ams iki 7 me­t ų, moks­lei­v iams, stu­ den­t ams, pen­s i­n in­k ams, neį­ga­l ie­s iems, pa­tei­k us įro­dan­t į do­k u­men­t ą, tai­ko­ma 50 pro­c . nuo­lai­da.

6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

trečiadienis, liepos 18, 2012

nuomonės

Prieš ne­va­ly­vu­mą – bau­do­mis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ką duos pa­ta­ria­ma­sis re­fe­ren­du­mas?

Stasys Gudavičius

V

al­dan­t ie­ji, nors ir pa­ si­sa­kė prieš re­fe­ren­ du­mą dėl nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bų, vis dėl­to, re­g is, ne­si­bai­m i­ na vi­suo­ti­nio pi­l ie­čių bal­sa­vi­mo šiuo klau­si­mu. Užuot vaikš­čio­jęs su­s iė­męs už gal­vos, prem­je­ras And­r ius Ku­bi­l ius kaip tik ra­mus it bam­bu­k ų ap­si­r i­ju­si pan­da. Ko­dėl? Pir­m iau­s ia, pui­k iai su­vo­k ia­ma, kad re­fe­ren­du­mas dėl bran­duo­ li­nės ener­ge­t i­kos tė­ra kon­sul­ta­ ci­nis. Tai­g i, net jei­gu rin­kė­jai spa­ lio vi­du­ry­je pa­si­sa­kys prieš nau­ją ato­mi­nę elekt­r i­nę, tai dar ne­reiš­

Pa­ta­ria­ma­sis re­fe­ren­ du­mas lie­ka pa­ta­ria­ ma­sis. Jo re­zul­ta­tai nė­ra įpa­rei­go­jan­tys Sei­mo, Vy­riau­sy­bės ir ki­tų val­džios ins­ti­ tu­ci­jų. kia, kad į šį tau­tos pa­ta­r i­mą val­ džia tu­rės bū­ti­nai at­si­ž velg­ti. Pa­t a­r ia­ma­s is re­fe­ren­du­mas lie­ ka pa­ta­ria­ma­sis. Jo re­zul­ta­tai nė­ ra įpa­rei­go­jan­t ys Sei­mo, Vy­r iau­ sy­bės ir ki­t ų val­d žios ins­t i­t u­ci­jų. Ga­vę nei­g ia­mą rin­kė­jų at­sa­ky­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės val­dan­tie­ ji vis tiek ga­lės tęs­ti šį pro­jek­tą. Ant­ra, re­fe­ren­du­mas ga­l i ir neį­ vyk­t i. To­k ia ti­k i­my­b ė vi­s ai ne­ men­ka. Pa­gal įsta­ty­mą kon­sul­ta­ ci­n is re­fe­ren­du­mas skel­bia­mas įvy­kęs, jei­g u ja­me da­ly­vau­ja ne ma­ž iau kaip pu­sė vi­sų ša­ly­je įre­ gist­ruo­tų rin­kė­jų. Prak­t i­ka ro­do, kad Lie­tu­vos žmo­ nės itin ne­no­riai ei­na į rin­ki­mus ir re­fe­ren­du­mus. Pu­sė į bal­sa­vi­mus fak­t iš­kai jau ne­be­su­si­ren­ka. O jei tą die­ną dar ir oras pra­stas pa­si­tai­ ko, tai var­gu ar ir treč­da­lio rin­kė­jų be­su­lauk­si. To­dėl ga­li­ma spė­ti, kad lie­tin­go­jo ru­dens se­zo­nu vyk­sian­tys Sei­mo rin­k i­mai ir re­fe­ren­du­mas dėl ato­ mi­nės elekt­ri­nės ga­li bū­ti pa­skelb­ tas neį­vy­kęs, nes rin­kė­jų ak­ty­vu­ mas bus per men­kas.

Bus gai­la iš­leis­tų pi­ni­g ų. Skai­čiuo­ ja­ma, kad re­fe­ren­du­mo or­ga­ni­za­ vi­mas tą pa­čią die­ną, kaip ir rin­k i­ mai, vals­ty­bės biu­d že­tui kai­nuos iki 4 mln. li­t ų. Tad ar mes ga­l i­me sau leis­t i iš­š vais­t y­t i mi­l i­jo­nus, nors re­zul­ta­tas ga­li bū­ti nu­li­nis? Ki­t a ver­t us, elekt­r i­nės sta­t y­b a nea­be­jo­t i­nai yra svar­bus tau­tos, vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­n i­ mo klau­si­mas, ku­r į de­ra kel­t i vi­ sų pi­l ie­čių re­fe­ren­du­mui. Ta­čiau tuo­met klau­si­mas toks – ka­da to­ kį „ato­mi­nį klau­si­mą“ kel­ti? Ar tuo­ met, kai tik gims­ta idė­ja dėl nau­jos ato­m i­nės elekt­r i­nės? Ar tuo­met, kai su­si­ta­r ia­ma dėl pro­jek­to įgy­ ven­d i­n i­mo prin­ci­pų ir fi­nan­sa­v i­ mo? Ar tuo­met, kai pa­si­ren­g ia­ma pa­t į pro­jek­tą įgy­ven­din­ti? Sup­ran­ta­ma, kiek­v ie­nas is­to­r i­jos tarps­nis tu­ri sa­v ų ap­lin­ky­bių. An­ tai prieš 4–5 me­tus da­bar opo­zi­ci­ jo­je esan­tys so­cial­de­mok­ra­tai vi­ su smar­ku­mu kal­bė­jo apie bū­ti­ny­ bę sta­t y­t i ato­m i­nę elekt­r i­nę, nes tik ji už­tik­rin­sian­ti Lie­tu­vos ener­ ge­t i­nę ne­prik­lau­so­my­bę. Bet da­ bar opo­z i­ci­ja prieš elekt­r i­nę sto­ ja­si pies­t u, nes ne­va „ap­l in­k y­bės pa­si­kei­tė“. Nes įvy­ko Fu­k u­ši­mos ava­r i­ja, ir Vo­k ie­t i­ja at­si­sa­kė ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos. Ir taip to­liau ir pa­na­šiai... Jei­g u re­fe­ren­du­mas dėl elekt­r i­ nės atei­ties bū­tų bu­vęs su­reng­tas prieš ke­le­r ius me­t us, so­c ial­de­ mok­ra­tai bū­t ų bu­vę už ją. Da­bar jie jau prieš. O kaip bus dar po ke­ le­rių me­tų? Ar tik ne­bus vėl už? Tur­būt to­dėl da­bar so­cial­de­mok­ ra­tai yra kiek su­tri­kę – Sei­mui pa­ skel­bus apie pa­ta­r ia­mą­jį re­fe­ren­ du­mą jie ne­be­ž i­no, kaip agi­t uos žmo­nes: už ar prieš vi­suo­t i­n iam bal­sa­vi­mui pa­teik­tą klau­si­mą. Be­je, de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad ar­tė­jan­tis re­fe­ren­du­mas tu­ri vie­ną neįp­ras­tą ypa­t y­bę – pir­mą kar­tą per pa­sta­r uo­sius 22 ne­prik­lau­so­ my­bės me­tus vi­suo­ti­niam bal­sa­vi­ mui tei­k ia­mas klau­si­mas, į ku­r į jo ini­cia­to­r iai pa­gei­dau­t ų nei­g ia­mo at­sa­k y­mo. Juk re­fe­ren­du­me rei­ kės at­sa­ky­ti, ar „pri­ta­riu, kad bū­tų sta­to­ma nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­nė“. Ini­cia­to­riai pa­si­sa­ko prieš, va­di­na­ si, ra­g ins žmo­nes at­sa­ky­ti „ne“. Iki šiol vi­si re­fe­ren­du­mai bu­vo ren­gia­mi ti­kin­tis tei­gia­mo at­sa­ky­ mo. Žmo­nės jau įpra­to re­fe­ren­du­ muo­se bal­suo­t i „už“. Ga­l i at­si­t ik­t i taip, kad ir šį­kart ne­ma­žai rin­kė­jų neį­sis­kai­tys į pa­teik­tą for­mu­luo­tę ir pa­ž y­mės at­sa­ky­mą „taip“. Tur­būt dar ir to­dėl prem­je­ras ne­liū­ di dėl pa­skelb­to­jo re­fe­ren­du­mo.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

tės, ir jo­kios sar­ma­tos. Apie tai, kad jų sklei­džia­ma smar­vė ner­vi­na ir pri­ver­ čia jaus­tis ne­jau­kiai ša­lia esan­čius ki­tus tau­tie­čius, to­kie vei­kė­jai net ne­gal­vo­ ja, nes to dvo­ko jie pa­pras­čiau­siai ne­be­ jau­čia. Dau­ge­lis jų, re­gis, apie de­zo­do­ ran­tą iš­vis tur­būt nie­ko nė­ra gir­dė­ję.

Ap­si­lei­dęs pi­lie­tis yra nu­si­kal­tė­lis. Už tai tu­ rė­tų bū­ti tai­ko­mos griež­tos ad­mi­nist­ra­ ci­nės nuo­bau­dos.

Bjau­riau­sia, kad pra­smir­dę vaikš­ to ne tik va­di­na­mie­ji dar­bo liau­dies at­sto­vai, bet ir in­te­li­gen­tais sa­ve va­ di­nan­tys ti­pai. Tai­gi vi­siš­kai ne­be­su­ vo­kia­ma, ko­kių prie­mo­nių rei­kia im­ tis, kad si­tua­ci­ja pa­si­keis­tų. Dar vie­na hi­gie­nos pro­ble­ma – ne­ si­sku­tę vy­rai. Jei jau au­gi­na tas sa­ vo barz­das, te­gul, ži­no­ma, au­gi­na­si,

jų rei­ka­las, ta­čiau ir jas rei­kia pri­si­ žiū­rė­ti. Bai­siau­sia, kai ren­gi­niuo­se ma­tai tris ar net dau­giau die­nų ne­ si­sku­tu­sius ti­pus, į ku­riuos la­bai ne­ ma­lo­nu žiū­rė­ti. Ko­dėl, pa­vyz­džiui, į Klai­pė­dą at­vy­ kę vo­kie­čiai ga­li bū­ti to­kie tvar­kin­gi, kad iš­kart pa­trau­kia dė­me­sį? Mū­siš­ kiams vy­rams la­bai ati­džiai rei­kė­ tų pa­si­mo­ky­ti iš už­sie­nie­čių pa­pras­ čiau­sios hi­gie­nos įgū­džių. Lie­tu­vos pi­lie­tį nuo at­vy­kė­lių vi­zua­liai at­skir­ si jau iš to­lo – ne­tvar­kin­gi, ne­si­sku­tę, daž­niau­siai vaikš­to be ko­ji­nių, di­die­ji ko­jų pirš­tai iš­lin­dę iš san­da­lų. Bai­su. Ma­no nuo­mo­ne, smir­dan­tis ir ap­si­lei­dęs pi­lie­tis yra nu­si­kal­tė­lis. Už tai tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos griež­ tos ad­mi­nist­ra­ci­nės nuo­bau­dos. Pa­ vyz­džiui, jei Ja­po­ni­jo­je į met­ro įlip­ si pri­si­val­gęs čes­na­kų, gau­si bau­dą. O pas mus žmo­nės vaikš­to ap­li­pę iš­ ma­to­mis, ir nie­kas nie­ko, vi­siems ge­ rai. To­kia pa­dė­tis tik­rai tu­rė­tų keis­ tis, esa­me ES vals­ty­bė, to­dėl vien tai jau įpa­rei­go­ja pa­si­temp­ti. Al­do­na Ka­mins­kai­tė

Andriaus Deltuvos karikatūra

karštas telefonas

Gand­rai iš­pe­rė­jo daug jau­nik­lių

397 728

telefonas@kl.lt

Ver­čia pirk­ti dau­giau, nei rei­kia

Man pri­rei­kė vie­nos ba­te­ri­jos laik­ro­ džiui. Nuė­jau į par­duo­tu­vę ir ap­žiū­ rė­jau vi­są len­ty­ną, kur to­kie daik­tai par­duo­da­mi. Bet ra­dau vi­sur su­pa­ kuo­tus ele­men­tus po du, ke­tu­ris ar dar dau­giau. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl ne­ ga­li­ma nu­si­pirk­ti vie­nos ba­te­ri­jos, ko­dėl bū­ti­nai tu­riu im­ti vi­są pa­kuo­ tę, jei man tiek daug ne­rei­kia. Pa­na­ šu, jog tai pre­ky­bi­nin­kų pra­ma­nas, kad žmo­nės pirk­tų kuo dau­giau ir iš­ leis­tų kuo dau­giau pi­ni­gų. Jo­nas

Nus­te­bau, kad šie­met gand­ra­liz­džiuo­se tiek daug gand­riu­kų. Kiek ma­čiau liz­ dų, vi­suo­se ne ma­žiau kaip po du ma­ žy­lius, o kai ku­riuo­se ir ke­tu­ris su­skai­ čia­vau. Ir mė­ly­nių miš­kuo­se gau­sy­bė. Va­sa­ra šie­met la­bai gra­ži – vi­dur­va­sa­ ris, o žo­lė ža­lia kaip ge­gu­žę. Ge­ri me­ tai. Nors ato­sto­gau­to­jai ko­ne­vei­kia orą. O man at­ro­do, rei­kia iš­mok­ti džiaug­tis gam­tos do­va­no­mis, ne­bū­ti­na vien pil­ vus iš­ver­tus prie jū­ros gu­lė­ti. Al­bi­nas

Gat­vių tvar­ky­to­jai – lyg die­vai

Mi­ni­jos gat­vės pa­bai­go­je tie­sia­ma nau­ja ke­lio dan­ga. Ke­lio dar­bi­nin­kai čia zu­ja kaip bi­tės, bet au­to­mo­bi­lių eis­mas čia nė­ra už­draus­tas, tik grei­

tis ri­bo­ja­mas. Ta­čiau ke­li­nin­kai jau­ čia­si lyg vi­sa­tei­siai die­vai: ne­si­sau­ go ma­ši­nų, lė­tai vaikš­to, ne­si­žval­go. Toks jų el­ge­sys pik­ti­na. Jei jau eis­mas neužd­raus­tas, žmo­nės ga­lė­tų la­biau sau­go­tis ma­ši­nų. Vy­tau­tas

Kai dvo­kia, ne­ma­lo­nu

Šiukš­li­nin­kai in­for­muo­ja, kad su­rin­ ko tiek mo­kes­čių, kad ne­be­ži­no, kur dė­ti pel­no. Ogi šiukš­lių kon­tei­ne­rius plau­ti rei­kia. Dvo­kia! Juk va­sa­ra, la­ bai daug grei­tai gen­dan­čių at­lie­kų iš­me­ta­ma. Pel­ną ver­tė­tų in­ves­tuo­ti į mū­sų vi­sų gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­ mą. Ne­ma­lo­nu, kai smar­vė sklin­da. Si­bi­lė Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

D

až­nai gir­di­me skun­džian­ tis, kad kai ku­rie mū­sų vi­ suo­me­nės at­sto­vai yra ne itin va­ly­vi. Rei­kia pri­pa­žin­ ti, kad tai yra tie­sa. Ši­tas įpro­tis ne­ pri­si­žiū­rė­ti sa­vęs iš tie­sų yra la­bai opi pro­ble­ma, apie ku­rią ne tik gė­di­ja­ma­ si kal­bė­ti, bet ir ap­si­me­ta­ma, kad jos ap­skri­tai nė­ra. O rea­li pa­dė­tis yra dau­giau nei tra­ giš­ka. Kur be­nuei­si, į par­duo­tu­vę, ku­rią nors val­diš­ką įstai­gą ar į teis­ mą, vi­sur su­tik­si žmo­nių, nuo ku­rių iš to­lo smir­da kaip nuo šeš­kų. Mū­ sų pi­lie­čiai ne tik nuo so­viet­me­čio įpra­to ne­si­praus­ti sa­vai­tė­mis, bet ir ne­kei­čia rū­bų. Re­tas san­tech­ni­kas, atė­jęs į na­mus pa­re­mon­tuo­ti čiau­ po, ne­pris­mar­di­na vi­so bu­to taip, kad pa­skui dvo­kia kaip tvar­te. Taip yra to­dėl, kad žmo­nės ne­ plau­na ko­ji­nių, ne­kei­čia apa­ti­nių rū­ bų ir vaikš­to tar­si ap­mu­si­ję. Tai bu­vo tam tik­ra pra­sme su­pran­ta­ma prieš pen­kias­de­šimt me­tų, kai žmo­nės gy­ve­no „ba­ra­kuo­se“ be pa­to­gu­mų. Ta­čiau da­bar be­veik kiek­vie­na šei­ma tu­ri bu­tą, ku­ria­me yra šil­tas ir šal­ tas van­duo, yra įreng­tos skal­bi­mo ma­ši­nos, nė­ra jo­kio var­go – įme­ tei dra­bu­žį ir jis aki­mirks­niu bū­ na iš­skalb­tas. Tai­gi bu­vi­mas vie­šu­mo­je be­vil­ tiš­kai pa­smir­dus yra aki­vaiz­dus ap­ si­lei­di­mas ir tin­gi­nys­tė. Keis­čiau­sia, kad žmo­nės ne­jau­čia jo­kio gė­dos jaus­mo, vaikš­to po mies­tą kaip lau­ko iš­vie­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TRečiADIENIS, liepos 18, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Klimpsta vis giliau Re­mian­tis fak­tais ga­li­ma da­ry­ti iš­vadą, kad kon­cer­nas „MG Bal­ tic“ ne­m o­k us ir ne­su­g e­b a at­si­ skai­ty­ti su Ūkio ban­ku.

Nuo 2007 m., kai su bu­vu­sio Ūkio ban­ko stebė­tojų ta­ry­bos pir­mi­nin­ ko Liu­tau­ro Va­ra­na­vi­čiaus pa­gal­ba ga­vo 46 mln. litų kre­ditą Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir plėtros cent­ ro var­du, kon­cer­nas „MG Bal­tic“ užs­tatė sa­vo turtą – 12 ha žemės. Prak­tiš­kai šiuo kre­di­tu kon­cer­ nas bu­vo iš­gelbė­tas nuo bank­ro­to. Ta­čiau pa­sko­los gavė­jai ne­su­gebė­ jo su­mokė­ti nei 5 mln. litų palū­kanų, nei 2 mln. litų dels­pi­ni­gių. Už tai ban­kas per­ėmė iš jų užs­ta­tytą žemę, bet jo dar­buo­to­jai su­si­dūrė su šan­ta­ žu ir spau­di­mu, o ban­ko sa­vi­nin­kai su­laukė pa­ties „MG Bal­tic“ pre­zi­ den­to Da­riaus Moc­kaus gra­si­nimų. „Klaipėdos“ inf.

Įkai­tai: lie­tu­vių ir lenkų san­ty­kius daž­nai kont­ro­liuo­ja ne po­li­ti­kai, bet ste­reo­ti­pai.

Komentaras Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Ūkio ban­ko ak­ci­n in­kas

M

an at­ro­d o, kad ši­t ie vy­r u­k ai įsi­v aiz­d uo­ ja, jog jie yra Lie­t u­ vos ka­r a­l iai ir jiems ga­l i­m a elg­t is su vers­l i­n in­k ais ir jų tur­t u, kaip ir su vals­t ybės pa­reigū­ nais bei vals­t ybės tur­t u. Ta­č iau kas pa­v yks­t a su vals­t ybės nuo­s a­ vy­b e, ne­m a­n au, kad jiems pa­v yks su pri­va­č iu tur­t u. Anks­č iau aš gal­ vo­j au: keis­t a, kodėl jų veik­lo­j e at­s i­ ran­d a la­vonų – tas pa­s i­korė, tas nu­ si­š ovė, tas bu­vo nu­nuo­dy­t as, ano žmo­n a nu­k ri­to nuo laiptų. Bet da­ bar man ta­p o aiš­k u, kad čia natū­ ralūs pro­ce­s ai jų veik­lo­j e – psi­c hiš­ kai ne­s veikų žmo­n ių ne­s vei­kos am­bi­c i­j os.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vis len­kui – vis dar vals­tie­tis

Va­kar pri­sta­ty­tas spe­cia­lus ty­ri­mas tik pa­ tvir­ti­no se­nai ži­nomą tiesą: lie­tu­viai ir Lie­ tu­vos len­kai neišbrenda iš ste­reo­tipų. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ša­lia gy­ven­ti ne­no­ri

Lie­tu­vių ir mūsų ša­ly­je gy­ve­nan­ čių lenkų san­ty­kiai – ne to­kie blo­gi, ta­čiau koją ki­ša ne be po­li­tikų kal­ tės su­si­for­mavę prie­ta­rai ir ste­reo­ ti­pai. Ne­se­niai at­lik­tas spe­cia­lus Lie­tu­vos lenkų ir Len­ki­jos įvaizd­žio Lie­tu­vos vi­suo­menė­je ty­ri­mas tai tik pa­tvir­ti­na. Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­rimų cent­ ro moks­li­nin­kai be­veik po va­landą šnekė­jo­si su de­šim­ti­mis Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių lenkų – darė pa­gi­lin­tus struktū­ruo­tus in­ter­viu. Ty­ri­mo iš­ va­dos nė kiek ne­ste­bi­na. „Dau­gu­ ma Lie­tu­vos lenkų ta­pa­ti­na­si su Lie­tu­va ir kur kas re­čiau su Len­ki­ ja, Bal­ti­jos re­gio­nu ir Eu­ro­pa. Per 10 metų šios nuo­sta­tos ne­pa­ki­to“, – tai tik vie­na ty­ri­mo iš­vadų. Ta­čiau lie­tu­vių nuo­monė apie len­ kus la­biau nei­gia­ma. Į vald­žią at­ėjus de­ši­nie­siems lie­tu­vių nuo­monė apie len­kus tik blogė­jo. Be­veik 7 pro­c. lie­ tu­vių 2006-ai­siais ne­norė­jo gy­ven­ti lenkų kai­my­nystė­je. Da­bar šis skai­ čius, pa­sak tyrėjų, sie­kia jau 13 pro­c. Bent 58 pro­c. lie­tu­vių tei­gia, kad su len­kais ne­bend­rau­ja. Lai­ko skun­dikų tau­ta

„Len­kas yra po­nas ir pa­kėlęs no­ sį“, „len­kas yra pi­jo­kas, tin­gi­nys, gal su­ktas“, „visų Lie­tu­vos bėdų kal­ti­nin­kas – Jo­gai­la“, „len­kas yra ka­ta­li­kas, tai kaž­kaip lai­ko­si de­šimt įsa­kymų...“, „len­kai yra skun­di­kai,

skund­žia­si Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, vi­sur skund­žia­si, kad pa­žeid­žia­mos tei­ sės“; „len­kai sa­ko „Wil­no nas­ze“, o, ma­tyt, lie­tu­viai bi­jo, kad jie at­ ims tą „Wil­no“, – štai to­kius ste­ reo­ti­pus, pa­pli­tu­sius tarp lie­tu­vių, tyrė­jams var­di­jo Lie­tu­vos len­kai. Tie­sa, lie­tu­viai len­kus taip pat lai­ko ir at­vi­rais, ir darbš­čiais, ir drąses­niais, kai rei­kia už sa­ve pa­ ko­vo­ti. Tarp lie­tu­vių pa­pli­tu­sius ste­reo­ti­pus, is­to­ri­nius prie­ta­rus ap­klaus­ti len­kai, anot tyrėjų, nu­ rodė itin tiks­liai. Apk­laus­tie­ji api­būdi­no ir lie­ tu­vius. La­biau­siai pa­plitęs at­sa­ ky­mas apie lie­tuvį – „vals­tie­tis“. Lie­tu­viai lenkų api­būdi­na­mi vi­ saip: „už­sis­pyrę bend­ra­pi­lie­čiai, ku­rių ne­įma­no­ma per­kalbė­ti, įti­ kin­ti ir pan.“. „Lie­tu­viai to­kie už­sis­pyrę, bu­ kai už­sis­pyrę... kaip že­mai­čiai. Pro­vin­cia­lu­mas, tok­sai lie­tu­viš­kas pro­vin­cia­lu­mas gal yra. Kad bi­jo išei­ti į ko­kius nors pla­tes­nius van­ de­nis, sa­vo ši­tam dar­že tik krapš­ to­si ir bi­jo pa­kelt galvą“, – klišė­mis kalbė­jo vie­na ap­klaustųjų. Kir­čiai ži­niask­lai­dai

Tyrė­jai iš­va­do­se pa­brėžia, kad as­ me­ni­niu ly­giu žmo­giš­kie­ji Lie­tu­vos lenkų ir lie­tu­vių san­ty­kiai su­vo­ kia­mi kaip ga­na ge­ri: ar­ti­mi, šil­ti, drau­giš­ki. Ta­čiau na­cio­na­li­niu ly­ giu kai­mynų san­ty­kiai su­vo­kia­mi per po­li­ti­kos pri­zmę. „Jau­čia­ma lenkų disk­ri­mi­na­ci­ ja dėl gim­to­sios kal­bos, įsi­dar­bi­ni­

mo, pa­vard­žių ir vie­to­vard­žių ra­šy­ mo lenkų kal­ba, žemės grąži­ni­mo ir veik­los fi­nan­sa­vi­mo“, – ty­ri­mo iš­va­do­se tei­gia Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­rimų cent­ro moks­li­nin­kai. Jie pri­du­ria, kad Len­ki­jos ir Lie­ tu­vos vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­ vimą le­mia neiš­ven­gia­ma kai­my­ nystė, bend­ra is­to­rinė pa­tir­tis ir jos veikė­jai. Bet taip pat Len­ki­jos pa­trauk­lu­mas ap­si­pir­ki­mo, tu­riz­ mo, eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo ir švie­ti­mo sri­ty­se. Moks­li­nin­kai da­ro iš­vadą, kad san­ty­kiai su Lie­tu­vos len­kais pa­ gerėtų, jei pa­si­keistų val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Bent tai įvar­di­ja­ma kaip „bend­ra­d ar­b ia­v i­m o veiks­m in­ gumą“ ga­lin­tys lem­ti veiks­niai. Padėtį keis­ti, anot tyrėjų, galė­ tų ir „neiš­ven­gia­mos kai­my­nystės su­vo­ki­mas, įsik­lau­sy­mas į tau­ti­nių ma­žumų pro­ble­mas bei sie­kius ir jų pa­lai­ky­mas“. Tyrė­jai ne­pra­lei­do pro­gos pa­ mo­ky­ti ir ži­niask­lai­dos: „Ji galėtų pa­dėti at­si­kra­ty­ti esamų ir ne­kur­ti naujų ste­reo­tipų apie tau­ti­nes ma­ žu­mas. Kol kas abe­jo­ja­ma ži­niask­ lai­do­je pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos ob­ jek­ty­vu­mu.“ Ta­čiau vis­o to prie­žastis, nu­ro­ dyta iš­vadų pa­bai­go­je, – neišp­ru­ simas.

58 pro­c.

lie­tu­vių tei­gia, kad su len­kais ne­bend­rau­ja.

Liūd­na: aiškė­ja, kad spau­di­mas ir šan­ta­žas – tai kon­cer­no „MG Bal­

tic“ pre­zi­den­to D.Moc­kaus, ne­su­si­mo­kan­čio sko­los, įpras­ti me­to­dai.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

„Ža­lie­siems“ gre­sia bau­da Jus­ti­nas Ar­gus­tas Ne tik ne­su­rin­ko pa­rašų, bet ir pra­d an­g i­n o pusę tūkstan­č io pa­r ašų rin­k i­m o lapų. Taip pa­ sielgę Li­no Bal­sio va­do­vau­ja­mi „ža­lie­ji“ ga­li su­lauk­ti tūkstan­ti­ nių baudų.

Kur din­go be­veik 500 re­fe­ren­ du­mo ini­cia­ty­vai pa­rem­ti skir­ tų pa­rašų rin­ki­mo lapų? Riš­liai į šį klau­simą kol kas ne­ga­li at­sa­ky­ ti nei pa­ra­šus rinkę L.Bal­sio „ža­ lie­ji“, nei rin­kimų prie­vaiz­dai. Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­mi­si­ja (VRK), ko­vo pa­bai­go­je „ža­lie­siems“ iš­da­vu­si 5 tūkst. lapų gy­ven­tojų pa­ ra­šams rink­ti, da­lies jų ne­su­laukė li­gi šiol. O VRK va­do­vau­jan­čio Ze­ no­no Vai­gaus­ko kant­rybė jau sen­ ka: rin­kimų pri­žiūrė­to­jai lauks dar sa­vaitę. Jei la­pai per tą laiką ne­bus grąžin­ti, „ža­liuo­sius“ baus. „Mes dar su jais drau­gau­ja­me. Lin­ki­me jiems, kad grąžintų. To­ kių da­lykų pa­si­tai­ko. Ta­čiau įsta­ ty­mas nu­ma­to, kad la­pus rei­kia grąžin­ti. Pa­lauk­sim dar ko­kią sa­ vaitėlę. Il­giau tik­rai ne“, – va­kar kalbė­jo Z.Vai­gaus­kas. Nuo 500 iki 2 tūkst. litų – to­kią baudą pra­ra­dus pa­rašų rin­kimų la­pus užt­rau­kia Ad­mi­nist­ra­ci­ nių teisės pa­žei­dimų ko­dek­sas. Pa­rašų rin­ki­mo la­puo­se nu­ro­

do­mas rinkė­jo ad­re­sas, as­mens do­ku­men­to nu­me­ris ir ki­ti as­ me­ni­niai duo­me­nys. Negrą­ži­ nus lapų šie duo­me­nys ga­li būti pa­nau­do­ti vėliau. „Įsi­vaiz­duo­ ki­te, jei tie la­pai pa­tektų ko­mer­ cinės rek­la­mos fir­mai. Ar­ba ga­li kil­ti pa­gundų pa­var­des ir duo­ me­nis per­ra­šy­ti į ki­tus la­pus“, – kodėl la­pus rei­kia grąžin­ti, aiš­ki­ no Z.Vai­gaus­kas. „Lapų ieš­ko­me. Ži­nau, kad yra at­sa­ko­mybė. Jei žmonės, ku­rie pa­ėmė la­pus, neat­si­ras, ką pa­da­ ry­si, už­sit­rauk­si­me (baudą – red. pa­st.)“, – va­kar ra­miai kalbė­jo Ža­lio­sios po­li­ti­kos ins­ti­tu­to pre­ zi­den­tas L.Bal­sys. Jis pa­sa­ko­ jo, kad la­pus iš re­fe­ren­du­mo or­ ga­ni­za­to­rių ėmė vi­si, kas norė­jo. „Atė­jo sa­va­no­riai, pa­si­rašė, kad pa­ėmė, ir išė­jo rink­ti. Vie­nus iš jų ra­do­me, kitų – ne. Gal ato­sto­ gau­ti iš­va­žia­vo, ar kas“. Koją esą pa­ki­šo tai, kad „ža­lie­ ji“ – ne par­tinė or­ga­ni­za­ci­ja, tad or­ga­ni­zuo­ti ir koor­di­nuo­ti pa­rašų rin­kimą jiems kur kas sun­kiau nei par­ti­joms. „Va­kar man, pa­vyzd­ žiui, vie­nas žmo­gus at­nešė pen­kis la­pus. Ar la­pai tuš­ti? La­bai įvai­ riai: vie­ni už­pil­dy­ti vi­sai, ki­ti – per pusę, tre­ti tuš­ti. Yra vi­saip“, – pa­sa­ko­jo L.Bal­sys. Or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad pa­rašų rin­kimų la­pus at­gau­ti pa­vyks.

8

trečiadienis, liepos 18, 2012

užribis

Sa­vi­žu­džiai už­mi­nė mįs­lių Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dar du sa­vi­žu­džiai šo­ki­ra­vo klai­ pė­die­čius. Vie­nas jų gy­ve­ni­mą bai­gė vie­šo­je vie­to­je, ki­tas ap­tik­ tas bu­te, ta­čiau kai ku­rios ap­lin­ky­ bės ver­tė su­kti gal­vą, ar vai­ki­nas nu­trau­kė gy­vy­bę pa­ts.

Už­va­kar apie pu­sę šeš­tos va­ka­ re Šiau­lių gat­vės ra­jo­ne, par­ke­ly­je gre­ta tven­ki­nių, žmo­nės ap­ti­ko pa­ ka­ruok­lį. Vaiz­das iš­gąs­di­no vai­kus ir su­krė­tė suau­gu­siuo­sius. Ve­lio­nis ne­tu­rė­jo jo­kio do­ku­ men­to, to­dėl iki šiol nė­ra ži­no­

ma jo as­me­ny­bė. Vy­ras ga­lė­jo bū­ ti apie 60 me­tų, apie 180 cm ūgio, pra­ži­lęs, vil­kė­jo mė­ly­na me­džia­gi­ ne striu­ke, mū­vė­jo ru­do­mis kel­nė­ mis, avė­jo ru­dais ba­tais. Tą pa­čią die­ną Ged­mi­nų gat­vė­ je iš­nuo­mo­ta­me bu­te ras­tas 20me­čio klai­pė­die­čio kū­nas. Jo bur­ na bu­vo už­kli­juo­ta lip­nia juos­ta, ja ap­suk­tos ir jau­nuo­lio ran­kos, juos­ tos ri­ti­nys ne­nup­jau­tas. Be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad vai­ki­ nas nu­si­žu­dė, tuo įsi­ti­ki­nę ir jo tė­ vai. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti. Le­mia­mą žo­dį šio­je by­lo­je tars teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai.

Au­ka nu­dū­rė plė­ši­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­ke­liui į na­mus nak­tį už­pul­tas dvie­jų plė­ši­kų jū­rei­vis nuo jų ap­si­ gy­nė pei­liu. Vie­nas už­puo­li­kų, su­ žeis­tas į šir­dį, mi­rė.

Pir­mą­ją sa­vai­tės die­ną uos­ta­mies­ čio po­li­ci­jos Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gū­nai iš­ narp­lio­jo jau­no klai­pė­die­čio žū­ties ap­lin­ky­bes. Paaiš­kė­jo, kad žu­vu­ sy­sis – ne au­ka, o nu­si­kal­tė­lis, nuo ku­rio gin­da­ma­sis už­pul­tas žmo­gus pa­nau­do­jo pei­lį. Įvy­kiai klos­tė­si penk­ta­die­nio nak­tį. Apie pir­mą va­lan­dą ne­to­li ba­ro „Plius mi­nus“ au­to­mo­bi­ly­je sė­dė­jo mer­gi­na, jos 29 me­tų drau­ gas And­rius bei jo bi­čiu­lis Gle­bas. Vė­liau mer­gi­na pa­sa­ko­jo, kad vai­ki­nai stai­ga iš­li­po iš ma­ši­nos ir kaž­kur nuė­jo, ji ma­ši­no­je li­ko vie­na. Praė­jo vi­sai ne­daug lai­ko, kai mer­gi­nos te­le­fo­nas su­skam­bo, pa­ si­gir­do su­si­jau­di­nu­sio Gle­bo bal­ sas. Jis pra­ne­šė, kad And­rius su­ žeis­tas ir bū­ti­na iš­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Me­di­kai su­žeis­tą 29 me­tų vai­ ki­ną ap­ti­ko Štur­ma­nų gat­vė­je prie 20 na­mo. Kons­ta­tuo­ta, kad And­riui tris­kart dur­ta į krū­ti­nę, pei­lis su­ žei­dė šir­dį.

Penk­tą ry­to li­go­ni­nė­je jau­nas vy­ ras mi­rė. Pa­rei­gū­nai pra­dė­jo žmog­ žu­dys­tės ty­ri­mą ir pir­ma­die­nį šio­je is­to­ri­jo­je su­dė­lio­jo pa­sku­ti­niuo­sius taš­kus. Paaiš­kė­jo, kad And­rius ir Gle­bas ty­ko­jo au­kų. Jie ir anks­čiau bu­vo įtar­ti pa­na­šiai lauk­da­vę prie nak­tį vei­kian­čių pa­si­links­mi­ni­mo vie­tų žmo­nių, ku­riuos ga­lė­tų api­plėš­ti. Tą­nakt jų dė­me­sį pa­trau­kė švie­ siai ap­si­ren­gęs pu­sam­žis vy­ ras. Štur­ma­nų gat­vė­je abu vai­ki­ nai puo­lė žmo­gų muš­ti, ke­tin­da­mi atim­ti mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną ir pi­ni­gi­nę. Vė­liau šie daik­tai ras­ti nu­mes­ti ne­to­li muš­ty­nių vie­tos. Pra­džio­je 1964 me­tais gi­męs jū­ ri­nin­kas ban­dė ap­si­gin­ti kumš­čiais, bet kai su­pra­to, kad dvie­jų jau­nų, fi­ziš­kai stip­rių už­puo­li­kų neį­veiks, iš­si­trau­kė ki­še­nė­je tu­rė­tą pei­lį. Su­ ža­lo­ji­mas bu­vo mir­ti­nas. Nu­si­kal­ti­mą ty­rę pa­rei­gū­nai nea­ be­jo­ja, kad jū­ri­nin­ko veiks­mai bus įver­tin­ti kaip bū­ti­no­ji gin­tis. Žmo­ gus bu­vo žiau­riai su­muš­tas, į ap­ klau­są ko­mi­sa­ria­te jis atė­jo su­ti­nęs ir iš­mar­gin­tas krau­jos­ru­vų nuo pa­ tir­tų smū­gių. Po už­puo­li­mo jis pa­ts krei­pė­si į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ir pa­pra­šė pa­dė­ti už­blo­kuo­ti pra­ras­tas ban­ko kor­te­les. Ta­čiau su­lau­kęs pa­rei­gū­ nų pa­gal­bos ofi­cia­laus skun­do dėl už­puo­li­mo ne­pa­tei­kė.

Ne­le­ga­lai: sau­lė­to­mis die­no­mis Pa­lan­gos pa­plū­di­miuo­se gau­su jau­nuo­lių ir paaug­lių, poil­siau­to­jams par­

da­vi­nė­jan­čių alkoholinius gėrimus ir če­bu­re­kus.

„Klaipėdos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Svai­ga­lų vers­le – vai­kai Šil­tą va­sa­ros die­ną pa­plū­di­miuo­se jau ga­ li­ma ne­le­ga­liai nu­si­pirk­ti ne tik če­bu­re­ kų ar alaus, bet ir deg­ti­nės. Iš­ne­šio­ja­mo­ji pre­ky­ba mais­tu čia ta­po prie­dan­ga nu­si­ kals­ta­mam al­ko­ho­lio pla­ti­ni­mo vers­lui, į ku­rį įtrau­kia­mi ir ne­pil­na­me­čiai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Idea­li sche­ma

Sche­ma pa­pras­ta: sau­lė­tą ry­tą prie ke­lių į Pa­lan­gos pa­plū­di­mius bū­ riuo­ja­si vai­ki­nu­kai su tuš­čio­mis kup­ri­nė­mis. Prie paaug­lių pri­va­ žiuo­ja au­to­mo­bi­liai, jų sa­vi­nin­kai ati­da­ro ba­ga­ži­nes ir iš­da­li­ja al­ko­ ho­lį, ku­rį tie jau­nuo­liai vė­liau par­ da­vi­nė­ja plia­žuo­se. Pre­ky­ba če­bu­ re­kais čia – tik prie­dan­ga. „Jie ne­šio­ja­si al­ko­ho­lį kup­ri­nė­ se ar­ba spe­cia­liuo­se krep­šiuo­se. Sa­vo pre­kes siū­lo gar­siai šauk­da­ mi „Šal­tas alus“. Ti­kė­ti­na, kad jie ne­tu­ri jo­kių lei­di­mų to­kiai veik­lai“, – svars­tė ku­ror­to vie­nas sve­čias. At­vy­kė­lis ste­bė­jo­si, kad pa­rei­ gū­nai to ne­pas­te­bė­jo, nes ne­le­ga­ lios pre­ky­bos mas­tas esą yra di­de­lis ir tų pre­kiau­to­jų kiek­vie­ną sau­lė­tą die­ną la­bai daug. Pre­ky­bai al­ko­ho­liu Pa­lan­gos sa­ vi­val­dy­bė lei­di­mus iš­da­vė tik pa­ plū­di­mio ka­vi­nėms. Ne­ly­gi kon­ku­ren­ci­ja

Vers­li­nin­kai ne­sle­pia, kad mo­kes­ čių ins­pek­to­riai kont­ro­liuo­ja tuos, ku­rie le­ga­liai pre­kiau­ja, tik­ri­na jų li­cen­ci­jas, o ne­le­ga­lus su­gau­dy­ ti esą sun­ku, nes šie nuo tik­rin­to­ jų sprun­ka. Bū­tent to­dėl ne­le­ga­liai pre­ky­bai pa­plū­di­miuo­se šie­met pa­si­telk­ ti jau­ni žmo­nės. Jie dir­ba ne už itin di­de­lę al­gą.

Šie­met bu­vo su­kur­tas Pa­lan­ gos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius, ku­ris tu­ri pa­ža­bo­ti to­kią ne­tvar­ką. Ta­čiau vers­li­nin­kai tei­gia, kad veik­los re­zul­ta­tų kol kas ne­ma­ty­ti.

Nuo­lat ste­bi­mos vi­ sos Pa­lan­go­je, taip pat ir pa­plū­di­my­je mais­to pro­duk­tais ir gė­ri­mais pre­kiau­ jan­čios įmo­nės bei fi­zi­niai as­me­nys.

„To­kie pre­kei­viai da­ro ža­lą le­ga­ liems vers­li­nin­kams. Mes mo­ka­ me di­de­lius mo­kes­čius, kiek­vie­na sau­lė­ta die­na – tar­si pa­lai­ma, skai­ čiuo­ja­me, ar at­si­pirks in­ves­ti­ci­jos, o čia pel­ną iš po no­sies nu­si­ne­ša ne­le­ga­lūs pre­kiau­to­jai“, – pik­ti­ no­si ku­ror­to vers­lo at­sto­vai. Vers­li­nin­kai krei­pė­si į mies­ to ta­ry­bos na­rius, Rink­lia­vų sky­ rių, kur jiems pa­tvir­ti­no, kad lei­ di­mų iš­ne­šio­ja­ma­jai pre­ky­bai nė­ra iš­duo­ta. „Al­ko­ho­lis ne­ga­li bū­ti iš­ne­šio­ ja­mas, juo la­biau tai ne­ga­li da­ry­ ti fi­zi­niai as­me­nys, tai li­cen­ci­juo­ta veik­la ir tai ga­li vyk­dy­ti tik ju­ri­di­ niai as­me­nys“, – tvir­ti­no Pa­lan­ gos sa­vi­val­dy­bės Rink­lia­vų sky­

riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ža­ne­ta Žul­ku­vie­nė. Ins­pek­to­riai ste­bi?

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė pa­tvir­ti­no, kad ins­ pek­ci­jai ši si­tua­ci­ja ži­no­ma. Nuo­lat ste­bi­mos vi­sos Pa­lan­go­je, taip pat ir pa­plū­di­my­je mais­to pro­ duk­tais ir gė­ri­mais pre­kiau­jan­čios įmo­nės bei fi­zi­niai as­me­nys. „Per­nai Pa­lan­go­je išaiš­ki­no­me įmo­nę, ku­rio­je dir­bo ne­le­ga­lūs dar­ buo­to­jai, tarp ku­rių bu­vo ir ne­pil­ na­me­tis. Jie Pa­lan­gos ir Šven­to­sios pa­plū­di­miuo­se pre­kia­vo al­ko­ho­li­ niais gė­ri­mais bei abe­jo­ti­nos ko­ky­ bės mais­to pro­duk­tais“, – ko­men­ ta­vo E.Ci­bie­nė. Šie­met įgy­ven­di­na­mas pro­jek­ tas „Ku­ror­ti­nis se­zo­nas“. Spe­cia­ lia ap­ran­ga vil­kin­tys mo­kes­čių ins­ pek­to­riai nuo­lat lan­ko­si plia­žuo­se ir ope­ra­ty­viai rea­guo­ja į da­ro­mus pa­žei­di­mus, bend­ra­dar­biau­ja ir kei­čia­si in­for­ma­ci­ja su sa­vi­val­ dy­bių Vie­šo­sios tvar­kos sky­riais, Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bo­mis, po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tais, Vals­ty­bi­ne dar­bo ins­pek­ci­ja ir ki­tais. Gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas Pet­ras Kei­nys tvir­ti­no, kad fi­ziš­kai ne­bes­ pė­ja vai­ky­ti ne­le­ga­lių pre­kei­vių. „Esa­me su­lai­kę ne vie­ną ir nu­bau­ dę. Su­ren­ka­me me­džia­gą ir ati­duo­ da­me po­li­ci­jai“, – tei­gė P.Kei­nys. Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to vir­ši­nin­kas Al­vy­das Kat­kaus­kas ne­slė­pė, kad si­tua­ci­ja dėl ne­le­ga­lių pre­kiau­to­jų – su­dė­tin­ga. Dau­gu­ma pre­ki­jų – ne­pil­na­me­čiai ir jie pa­tys to­kios veik­los neįs­tei­gė. „Yra ma­ni­ pu­lia­ci­jos vai­kais. Vai­ky­tis po pa­ plū­di­mį tą vai­ką nė­ra leng­va, to­dėl nu­fo­tog­ra­fuo­ja­me ir to­liau tę­sia­ me ty­ri­mą. Nus­ta­ty­si­me ini­cia­to­ rius, jiems gre­sia bau­džia­mo­ji at­ sa­ko­my­bė“, – tei­gė A.Kat­kaus­kas.

Su­čiu­po be­si­sma­gi­nu­sį iš­kry­pė­lį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­to­li „Stud­len­do“ gy­ven­to­jai su­ lai­kė ir per­da­vė po­li­ci­jai ne­pa­do­ riais veiks­mais ne kar­tą šo­ki­ra­vu­ sį jau­ną klai­pė­die­tį. Ty­ri­mas: po nak­ties įvy­kių pa­rei­gū­nai neužt­ru­ko aiš­kin­da­mie­si, kaip

jau­nas klai­pė­die­tis bu­vo mir­ti­nai trau­muo­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už­va­kar po pie­tų ne­to­li Her­ kaus Man­to gat­vės 84-uo­ju nu­

me­riu pa­žy­mė­to pre­ky­bos cent­ ro „Stud­len­das“, ar­čiau Įgu­los gat­vės, krū­muo­se mo­te­ris pa­ ma­tė vie­šai be­si­mas­tur­buo­jan­ tį vai­ki­ną. Šį iš­kry­pė­lį to­je pa­čio­je vie­to­je ji pa­ste­bė­jo ne pir­mą kar­tą. Pa­rė­ju­si na­mo klai­pė­die­tė apie tai pa­pa­sa­ko­jo su­tuok­ti­ niui.

Net­ru­kus vy­ras su­čiu­po eks­hi­bi­ cio­nis­tą ir iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Smil­te­lės gat­vė­je gy­ve­nan­tis 20me­tis ne­nei­gė ne­pa­do­riai el­gę­sis, ta­čiau riš­liai paaiš­kin­ti sa­vo poel­ gio ne­su­ge­bė­jo. Nak­tį jis pra­lei­do Klai­pė­dos po­ li­ci­jos areš­ti­nė­je. Va­kar ke­tin­ta jį ofi­cia­liai ap­klaus­ ti ir tei­siš­kai įver­tin­ti jo veiks­mus.

9

TrečiADIENIS, liepos 18, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,04 %

–0,71 %

38 vietą

iš 141-os uži­ma Lie­tu­va pa­sau­lio ino­va­cijų in­dek­se.

+0,65 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Ne­per­ka naujų ­ au­to­mo­bi­lių

€

Naujų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas per pus­ metį iš Bal­ti­jos ša­lių smu­ko vie­nin­telė­je Lie­tu­vo­je. Naujų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je sausį–birželį, pa­ly­gin­ti su tuo pat lai­ku per­nai, su­men­ko 6,4 pro­c., iki 6202, Lat­vi­jo­je au­go 7,5 pro­c., iki 5462, o did­žiau­sia rin­ka iš­li­ko Es­ti­joje, kur par­ da­vi­mas šok­telė­jo 18,9 pro­c., iki 8923, kaip pa­skelbė Eu­ro­pos au­to­mo­bi­lių ga­ min­tojų aso­cia­ci­ja (ACEA).

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3772 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3878 JAV do­le­ris 1 2,8065 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7658 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9602 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2662 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6200 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6689 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8753

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,0326 % –0,1115 % –0,6302 % –0,5895 % –0,0242 % +0,3923 % –0,0065 % +0,1710 % +0,0244 %

Lauks įro­dymų ir fi­nan­sa­vi­mo To­les­nis Ig­na­li­nos ato­minės elekt­rinės (AE) už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mas – vo­kie­čių ran­ko­se. Lie­tu­va Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai (EK) iš­siuntė planą, kaip spręs elekt­rinės ku­ro kon­tei­ne­rių pro­blemą.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,532

2,37

„Apoil“

4,81

4,51

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

89,04 dol. už 1 brl. 104,51 dol. už 1 brl.

Liepto galas

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Iš­siuntė veiksmų planą

Praė­ju­sią sa­vaitę Lie­tu­vo­je viešė­ ju­si Eu­ro­pos Par­la­men­to de­le­ga­ ci­ja per­spėjo, kad, iki lie­pos 17 d. ne­ra­dus su­ta­ri­mo, ES ga­li įšal­dy­ti Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo darbų fi­ nan­sa­vimą.

Žil­vi­nas Jurk­šus:

Su­tar­ta, jog Vo­kie­ti­ jos bend­rovė GNS iki lapk­ri­čio tu­ri įro­dy­ ti, kad jos pa­ga­min­ti kon­tei­ne­riai tin­ka­mi nau­do­ti.

Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r imų va­do­vas

būtų iš nau­jo ser­ti­fik ­ uo­ti“, – BNS sakė Ig­na­li­nos AE va­do­vas. Anot jo, bend­ro­vei GNS pa­ga­mi­ nus kon­tei­ne­rius, ku­rie nea­ti­tin­ka pro­jek­to sąlygos, yra dvi išei­tys – juos ga­min­ti iš nau­jo ar­ba įro­dy­ ti, kad jau pa­ga­min­ti kon­tei­ne­riai ati­tin­ka vi­sus sau­gos rei­ka­la­vi­ mus ir ga­li būti nau­do­ja­mi. Todėl Ig­na­li­nos AE ad­mi­nist­ra­ci­ja su­ti­ko iki lapk­ri­čio lauk­ti, kol ga­min­to­ ja GNS pa­teiks do­ku­men­tus, ku­rie liu­dys, jog „Cons­tor RBMK1500“ ti­po kon­tei­ne­riai, net ir esant tech­no­lo­gi­nių nu­kry­pimų, ne­ prieš­ta­rau­ja pro­jek­to tech­ninėms sąly­goms ir vi­siš­kai ati­tin­ka sau­ gu­mo rei­ka­la­vi­mus. Ž.Jurk­šaus tei­gi­mu, iki lapk­ri­čio dar­bai ne­sus­tos – dar rei­kia baig­ti sau­gyk­los sta­tybą, dar­bus ba­seinų salė­se ir kt. Anot jo, tiks­las yra abu Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo pro­jek­tus baig­ti iki 2013 m. gruod­žio – ši da­ ta bus įra­šy­ta pa­tiks­lin­to­je pro­jek­ to įgy­ven­di­ni­mo pro­gra­mo­je, ku­ rią nu­ma­to­ma pa­si­ra­šy­ti rugsė­jo ir spa­lio mėne­siais.

E

Prieš­ta­rin­ga si­tua­ci­ja

Lie­tu­va tei­gia pir­ma­dienį EK iš­ siun­tu­si veiksmų planą, kaip bus išspręs­tos Ig­na­li­nos AE pa­nau­do­to ku­ro kon­tei­ne­rių ga­my­bos ir ser­ ti­fi­ka­vi­mo tech­ninės pro­ble­mos. Pla­nas su­de­rin­tas su Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo ran­go­vais – bend­ro­vių „Nu­kem“ ir GNS kon­sor­ciu­mu, ir da­bar lau­kia­ma EK at­sa­ky­mo. „Kaip mūsų bu­vo pra­šy­ta, EK pa­ teikė­me su­de­rintą veiksmų ar prie­ mo­nių planą – kaip bus išspręs­ti tie tech­ni­niai klau­si­mai, ku­rie bu­ vo iš­kel­ti. Da­bar lau­kia­me at­sa­ky­ mo“, – sakė Ig­na­li­nos AE ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Žil­vi­nas Jurk­šus. Davė ke­tu­ris mėne­sius

Ž.Jurk­šaus tei­gi­mu, su­tar­ta, jog pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­ go­ji­mo kon­tei­ne­rius ga­mi­nan­ti Vo­ kie­ti­jos bend­rovė GNS iki lapk­ri­ čio tu­ri įro­dy­ti, kad jos pa­ga­min­ti kon­tei­ne­riai tin­ka­mi nau­do­ti. „Jie mums tu­ri at­si­ųsti visą moks­liš­ kai pa­grįstą do­ku­men­ta­ciją, kad jų kon­tei­ne­riai yra ge­ri. Jei bus įro­ dy­ta, kad jie tin­ka­mi, mes ne­ma­ to­me jo­kių pro­blemų. Tie­siog no­ ri­me įro­dymų ir kad kon­tei­ne­riai

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, GNS pa­ si­ūlė pa­teik­ti ke­lių de­šim­čių mi­li­ jonų eurų vertės ban­ko ga­ran­tiją, ku­rią Lie­tu­va gautų tuo at­ve­ju, jei­gu kon­tei­ne­rių ga­min­to­jai ne­ pa­vyktų įvyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­ go­jimų. Kol kas neaiš­ku, kaip tokį spren­dimą ver­tins Vals­ty­binė ato­ minės ener­gi­jos sau­gos ins­pek­ci­ ja (VA­TE­SI), ku­ri anks­čiau rei­ka­la­ vo, kad vi­sa ran­govų Ig­na­li­nos AE ob­jek­tams tie­kia­ma įran­ga ati­tiktų pro­jek­to tech­ni­nes sąly­gas ar­ba būtų įro­dy­ta, kad tech­ni­nių sąlygų nu­kry­pi­mai joms ne­prieš­ta­rau­ja. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas ne­se­niai pa­reiškė, kad Lie­tu­va ne­nu­si­leis mi­li­jar­dinės vertės už­da­ry­mo pro­jek­tus Ig­na­li­ nos AE įgy­ven­di­nan­čiai ran­go­vei – rusų ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos „Nu­kem“ – ir ne­leis nau­do­ti ne­ser­ti­fi­kuotų kon­tei­ne­rių. Ž.Jurk­šus teigė, kad bend­ro­vių „Nu­kem“ ir GNS kon­sor­ciu­mas iki šiol pa­ga­mi­no 150 iš 200 rei­ka­lingų kon­tei­ne­rių, iš jų ke­tu­ri jau at­vež­ti į Vi­sa­giną. Kon­tei­ne­riai nea­ti­tin­ka tech­ni­nių pro­jek­to sąlygų ir ne­tu­ri rei­ka­lingų ser­ti­fi­katų. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Konf­lik­tas: iš­ki­lus grėsmei, kad bus įšal­dy­tas Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo

fi­nan­sa­vi­mas, Lie­tu­va su­ti­ko priim­ti ne pa­gal pro­jektą pa­ga­min­tus pa­ nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­go­ji­mo kon­tei­ne­rius, jei­gu bus pa­grįstas jų sau­gu­mas. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Nėra su­si­ta­ri­mo – nėra ir pra­smės Praė­ju­s ią sa­vaitę Lie­t u­vo­je lankė­s i EK Ener­g e­t i­kos ge­ne­r a­l i­n io di­rek­ to­r a­to bran­duo­l inės ener­g e­t i­kos pa­d a­l i­n io di­rek­to­r ius Pe­te­r is Fa­ ros­s as. Jis anks­č iau yra pa­reiškęs, kad, Ig­na­l i­nos AE ne­s u­ge­b ant su­s i­ tar­t i su lai­k i­no­sios pa­nau­do­to bran­ duo­l i­n io ku­ro sau­g yk­los (B1) sta­t y­ bos ran­go­v ais, kaip išspręs­t i kon­ tei­ne­r ių ir jų kėli­mo kra­no tin­k a­ mu­mo klau­s i­mus, taip pat ne­s u­s i­ ta­r iant dėl pa­nau­do­to ku­ro duome­

nų, ne­ten­ka pra­smės to­les­n is Ig­na­l i­ nos AE už­da­r y­mo pro­jektų įgy­ven­ di­n i­mas, taip pat kietųjų bran­duo­l i­ nių at­l iekų per­d ir­bi­mo ir sau­go­ji­mo komp­lek­so (B2/3/4) sta­t y­b a. Praė­j u­s ių metų pa­b ai­g o­j e Ig­n a­l i­ nos AE ir Ener­g e­t i­k os mi­n is­t e­r i­ ja su­t i­ko pa­d eng­t i su­s i­d a­r iusį kie­ tų jų bran­d uo­l i­n ių at­l iekų per­d ir­ bi­m o ir sau­g o­j i­m o komp­l ek­s o fi­ nan­s a­v i­m o de­f i­c itą, sie­k usį 78 mln. eurų.

u­ro zo­na, kaip pro­gno­ zuo­ja­ma, neaugs, o gal net ir trauk­sis. Jung­tinės Vals­ti­jos džiau­gia­si at­si­ gau­nan­čia eko­no­mi­ka, bet itin sun­kiai do­ro­ja­si su ne­mažė­jan­ čiu ne­dar­bu. Pa­sau­lio eko­no­miš­ kai be­si­vys­tan­čių ša­lių ket­ver­tas BRIK (Bra­zi­li­ja, Ru­si­ja, In­di­ja ir Ki­ni­ja) „at­si­kratė“ Ru­si­jos ir li­ ko tri­se. Ru­si­jos au­gi­mas ne­ga­li būti ver­ti­na­mas ob­jek­ty­viai, nes ša­lies eko­no­mi­ka pa­rem­ta nau­ din­go­sio­mis iš­ka­se­no­mis, ku­rių kai­nos krin­ta ir, kaip pro­gno­zuo­ ja­ma, ne­nus­tos mažė­ti. O li­ku­si tri­julė su­ma­ži­no au­gi­mo pro­gno­ zes ir net iš cent­rinės vald­žios ka­bi­netų pla­nuo­ja­ma Ki­ni­jos eko­no­mi­ka lėti­na tempą. Did­žiau­sias pa­sau­lio skaus­ mas iš­lie­ka Eu­ro­pa. Pie­ti­nių ir kitų pe­ri­fe­ri­nių vals­ty­bių ban­ kai yra pa­tekę į ap­gailė­tiną si­ tua­ciją, indė­li­ninkų bėgi­mas ta­ po vie­šu fe­no­me­nu, ku­ris įgau­na vis aiš­kesnę eko­no­minės ka­tast­ ro­fos formą. Ir nors lai­ko iki eu­ ro tra­ge­di­jos li­ko ne­daug, Eu­ro­ pos ly­de­riai vis tiek ne­su­ge­ba su­si­vie­ny­ti ir priim­ti vi­sai ES nau­dingų spren­dimų. Keis­ta, kad Vo­kie­ti­ja vis dar ne­su­ge­ba nu­si­leis­ti ir su­tik­ti su komp­ro­ mi­sais, nes juk eu­ro zonos iši­ri­ mas la­biau­siai pa­kenktų būtent šios ša­lies eks­por­tui. Tai­gi ei­linė kryž­kelė ir na­cio­ na­linės am­bi­ci­jos ne­leid­žia ES, ku­rios eko­no­mi­ka yra did­žiau­sia pa­sau­ly­je, at­si­ties­ti. Nors prie­š po­rą sa­vai­čių bu­vo priim­ti ypač svarbūs komp­ro­mi­sai ir ES ly­ de­riai su­ti­ko pa­leng­vin­ti gelbė­ ji­mo sąly­gas pro­ble­minėms ša­ lims, to ne­ga­na. Pradė­ti dar­bai ne­tu­ri jo­kios pra­smės, jei ne­tu­ ri tęsti­nu­mo. Vie­nin­te­lis ke­lias, ku­ris leistų iš­veng­ti ka­tast­ro­fos, – to­lesnė eko­no­minė ir fis­ka­linė Se­no­jo že­my­no kon­so­li­da­ci­ja, vald­žios cent­ra­li­za­vi­mas. Būtent – kon­cent­ruo­ta bankų ir vals­ty­ bių biud­žetų prie­žiū­ra, vi­sos ES mas­tu tai­ko­ma indė­lių drau­di­ mo sis­te­ma ir il­gai­niui bend­ras ES biud­že­tas. Prie­šin­gu at­ve­ju – įsis­markė­jan­tis po­li­ti­nis ir eko­no­ mi­nis chao­sas, pi­nigų švais­ty­mas palū­ka­noms ir, galų ga­le, kra­chas.

10

TrečiADIENIS, liepos 18, 2012

pasaulis Nau­jas ­ ka­ro va­das

Skau­di ­ ne­tek­tis

H.Clin­ton ­ ne­įsi­žeidė

Šiaurės Korė­jo­je pa­skir­tas nau­jas ar­mi­jos vi­ce­mar­ša­ las. Ti­tu­las su­teik­tas Hyon Yong-cho­lui. Apie šį as­menį ži­nių ne­daug. 2010-ųjų rug­ sėjį jis ta­po ge­ne­ro­lu drau­ ge su dar pen­kiais žmonė­ mis, iš jų – nau­juo­ju ly­de­riu Kim Jong-unu ir jo te­ta Kim Kyong-hui.

Jo­nas Lor­das, le­gen­dinės bri­ tų ro­ko grupės „Deep Purp­ le“ kla­vi­ši­nin­kas ir gar­siau­sio jos hi­to „Smo­ke On The Wa­ ter“ bend­raau­to­ris, pra­laimė­ jo kovą su vėžiu. Mu­zi­kan­tas, ku­riam bu­vo 71-i, mirė pir­ma­ dienį Lon­do­no kli­ni­ko­je. Nuo pra­ėju­sių metų jis grūmėsi su ka­sos vėžiu.

JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ ry Clin­ton at­lei­do egip­tie­čiams, ku­rie ap­mėtė jos kor­težą po­mi­ do­rais ir skan­da­vo „Mo­ni­ka!“. Taip H.Clin­ton jie pri­minė sek­ sua­linį skan­dalą, į kurį su Bal­ tųjų rūmų dar­buo­to­ja Mo­ni­ca Le­wins­ky bu­vo įsivėlęs jos vy­ ras Bil­las Clin­to­nas, tuo­me­tis Jung­ti­nių Vals­tijų pre­zi­den­tas.

Į pa­saulį žengs per Pa­kis­taną

veng­ti dar­bi­ninkų gro­bi­mo, kad Ki­ni­ja ne­nut­rauktų pro­jek­to.

Ki­ni­jos in­ves­ti­ci­jos pa­sau­ly­je au­ga su­lig kiek­vie­nais me­tais. An­tai Pa­kis­ta­ne ki­ nų pa­stan­go­mis at­ nau­ji­na­mas aukš­ čiau­siai virš jūros ly­gio esan­tis greit­ ke­lis.

Ke­lią už­vertė nuo­šliau­ža

Sta­to Šil­ko ke­lią

Kaip ra­šo vo­kie­čių savaitraštis „Der Spie­gel“ – „ki­nai ži­no, kad trum­ pa­laikės in­ves­ti­ci­jos anks­čiau ar vėliau at­neš il­ga­laikį pelną“. Va­do­vau­da­mie­si šia nuo­sta­ta ki­ nų dar­bi­nin­kai plu­ša Pa­kis­taną ir Ki­niją jun­gian­čia­me ke­ly­je. Jis va­ di­na­mas Ka­ra­ko­ra­mo ke­liu ir yra Šil­ko ke­lio da­lis. Tie­sa, dar­bas – ne iš lengvųjų, nes ke­lias yra aukš­tai kal­nuo­se. Su­si­du­ria­ma su dau­gy­ be sun­kumų, vie­nas jų – ne­pa­ke­ lia­mas karš­tis dieną ir šal­tis naktį, taip pat nuo­šliau­žos. „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tai, ap­si­ lankę kal­nuo­ta­me Pa­kis­ta­no re­gio­ ne, iš­vy­do ke­lis vie­na­me ke­lio ruo­že dir­ban­čius pa­kis­ta­nie­čius ir ki­nus. Dar­bi­nin­kai stebė­jo, kaip jų bo­ sas Li dir­ba gel­to­nu eks­ka­va­to­riu­ mi. Net­ru­kus Li su­sto­jo, o eks­ka­ va­to­rių pa­statė vi­sai ša­lia be­veik ki­lo­met­ro gy­lio įdu­bos. Iš­šokęs iš ma­ši­nos jis surėkė: „Štai kaip tai da­ro­ma. Yra klau­simų?“ Ka­ra­ko­ra­mo ke­lio il­gis – 1,3 tūkst. ki­lo­metrų. Jis sta­ty­tas pra­ėju­sio am­

Sta­ty­bos: kinų sta­ty­bi­nin­kai iš­si­juosę plu­ša Pa­kis­ta­ne – sta­to ke­lią, su­jung­siantį abi ša­lis.

žiaus 6–7 de­šimt­me­čiais. Šiuo ke­liu nuo Kaš­ga­ro mies­to uigūrų au­to­no­ mi­nia­me re­gio­ne, Ki­ni­jos va­ka­ruo­ se, ga­li­ma nu­kak­ti iki pat Pa­kis­ta­no sos­tinės Is­la­ma­ba­do. Kol kas tai siau­ras žvy­ruo­tas kal­ nų ke­liu­kas, ta­čiau ki­nai sie­kia pa­ vers­ti jį mo­der­niu greit­ke­liu, kai kur – net ke­tu­rių juostų. Šio ke­lio da­lis Ki­ni­jo­je – jau baig­ ta, ta­čiau Pa­kis­ta­ne lau­kia dar daug dar­bo. O ir sąly­gos čia pra­stesnės. In­di­ja reiš­kia ne­rimą

Fa­za­las ur Reh­ma­nas, Stra­te­gi­nių stu­dijų Is­la­ma­ba­de ins­ti­tu­to Ki­ ni­jos eks­per­tas, pa­brėžė, kad ki­ nų in­te­re­sas – pre­ky­ba. „Pe­ki­nui

Kai baig­si­me, ke­lionė iš Is­la­ma­ba­do iki Ki­ni­jos ir Pa­kis­ta­no sie­nos truks jau ne 30 va­landų, kaip anks­čiau, o 20.

šis ke­lias svar­bus, nes ki­nai galės dau­giau eks­por­tuo­ti į Pa­kis­taną, o ta­da – į pa­saulį per Pa­kis­ta­no Ka­ ra­čio uostą“, – sakė eks­per­tas. Ma­ža to, ša­lia greit­ke­lio ki­nai jau pla­nuo­ja ties­ti ir du­jo­tiekį, ku­ris,

AFP nuo­tr.

jei vis­kas bus ge­rai, turėtų driek­ tis iki pat Ira­no. Tie­sa, In­di­ja, Ki­ni­jos ir Pa­kis­ta­ no prie­ši­ninkė re­gio­ne, iš­reiškė sa­ vo su­si­rūpi­nimą dėl glaud­žių Pe­ki­ no ir Is­la­ma­ba­do san­ty­kių. Pa­sak De­lio, pa­statę greit­kelį ki­nai bus pa­jėgūs trans­por­tuo­ti juo ka­rinę tech­niką iki In­di­jos van­de­ny­no. Ta­čiau in­ži­nie­rius Li sakė, kad įta­ ri­mai dėl pro­jek­to ne­pagrįs­ti. „Mus vi­suo­met kas nors kal­ti­na, kad tu­ri­ me piktų kėslų“, – juokė­si ki­nas. Sau­gu­mas sta­ty­bos re­gio­ne ge­ ro­kai su­stip­rin­tas. Kinų dar­bi­nin­ kus pri­žiū­ri gau­sios Pa­kis­ta­no po­ li­ci­jos pa­jėgos ir ka­riuo­menė. Anot Pa­kis­ta­no pa­reigūnų, no­ri­ma iš­

Ki­nai koor­di­nuo­ja sta­ty­bas, ta­ čiau šia­me pro­jek­te dir­ba ir pa­kis­ ta­nie­čių dar­bi­ninkų. Jų yra apie 15 tūkst., o kinų – 20 tūkst. Pe­ki­nas vi­siš­kai fi­nan­suo­ja pro­ jektą, todėl ke­lias juo­kais va­di­na­ mas kinų do­va­na pa­kis­ta­nie­čiams. Tie­sa, neiš­veng­ta ir ne­lai­mių. Pa­sak ofi­cia­lių duo­menų, sta­ty­bo­se žu­vo 800 pa­kis­ta­nie­čių ir 82 ki­nai. Vie­ni smar­kiai nu­kentė­jo sprog­di­ nant uo­las, ki­ti nu­garmė­jo į gi­lius tar­pek­lius. Skai­čiuo­ja­ma, kad pro­jek­tas Ki­ ni­jai kai­nuos apie 400 mln. do­le­ rių. Ta­čiau Li nea­be­jo­ja pro­jek­to nau­da: „Kai baig­si­me, ke­lionė iš Is­la­ma­ba­do iki Ki­ni­jos ir Pa­kis­ta­ no sie­nos truks jau ne 30 va­landų, kaip anks­čiau, o dau­giau­sia 20.“ Nors bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad dar­ bus sta­ty­bi­nin­kai baigs jau ki­tais me­tais, to­kias vil­tis pa­lai­do­jo di­ delė nuo­šliau­ža. Ji už­vertė ke­ lis kai­mus ir užt­venkė vieną kalnų upę. Jos vie­to­je at­si­ra­do eže­ras, jis pa­va­din­tas Ata­ba­du. Pa­sak in­ži­nie­riaus Li, 22 ki­lo­ met­rai ke­lio at­si­dūrė po van­de­niu. „Da­bar vi­si, ku­rie no­ri nu­si­gau­ ti iš Pa­kis­ta­no į In­diją, tu­ri vež­tis valtį“, – sakė Li ir pri­dūrė, kad ki­ to sau­su­mos ke­lio nėra. Tie­sa, Ki­ni­jos in­ži­nie­riai su­gal­ vo­jo, kad ežerą ap­lenks iš­kas­da­mi tu­nelį. Pa­sak Li, tai sta­ty­bi­nin­kams reiš­kia dar ma­žiau­siai ke­le­rius me­ tus sun­kaus dar­bo. Vis­gi sta­ty­bos ne­turėtų truk­ti il­gai, nes ki­nai tu­ri ge­ros tech­ni­kos, o rei­ka­lin­gas med­žia­gas, pa­vyzd­žiui, ply­tas tu­ne­lio sta­ty­bai, pa­si­ga­mi­na čia pat. Pa­kis­ta­no sta­ty­bi­nin­kai džiau­ gia­si kinų in­te­re­su jų ša­ly­je. Jie ne tik tu­ri dar­bo, bet ir kau­pia pa­tirtį. „Der Spie­gel“ inf.

Persijos įlan­ko­je ne­sau­gu net žve­jams JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ ry Clin­ton pa­reiškė, kad Ame­ri­ka pa­nau­dos vi­sas ga­lios prie­mo­nes, kad ne­leistų Ira­nui pa­si­ga­min­ti bran­duo­li­nių ginklų. De­ja, šį kartą kliu­vo ne Ira­nui, o indų žve­jams.

Gra­si­nimą Te­he­ra­nui Jung­ti­nių Vals­tijų dip­lo­ma­ti­jos va­dovė išrė­ žė viešė­da­ma Je­ru­zalė­je. „Pa­nau­do­si­me vi­sus Ame­ri­kos ga­lios ele­men­tus, kad ne­leis­tu­me Ira­nui įsi­gy­ti bran­duo­li­nio gink­ lo“, – tvir­ti­no H.Clin­ton. Kar­tu ji ap­kal­ti­no Iraną pa­tei­kiant ne­tin­ka­ mus dar­bui pa­si­ūly­mus sa­vo de­ry­ bo­se su įta­kingų pa­sau­lio vals­ty­bių gru­pe, va­di­namą­ja P5+1.

„La­bai aiš­kiai pa­sa­kiau, kad Ira­ no pa­si­ūly­mai, ku­riuos iki šiol matė­me P5+1 de­ry­bo­se, nėra pra­ džia“, – pa­brėžė ji. Tie­sa, Per­si­jos įlan­ko­je ame­ri­ kie­čių ga­lios prie­mo­nes pir­mie­ siems te­ko iš­ban­dy­ti indų žve­jams. Ne­to­li Du­ba­jaus ma­žy­tis indų žve­ jy­bos lai­vas bu­vo ap­šau­dy­tas iš čia dis­lo­kuo­to JAV ka­ri­nio lai­vo „USNS Rap­pa­han­nock“. Pra­neš­ta, kad žu­ vo vie­nas in­das, dar trys su­žeis­ti. JAV pa­reigū­nai tei­si­no­si, kad lai­ ve­lis ne­paisė per­spėji­mo ne­siar­tin­ ti prie ka­ri­nio lai­vo, į kurį bu­vo pi­ la­mi de­ga­lai. „Nuo 2000-ųjų la­bai ne­ri­mau­ ja­me dėl mažų laivų“, – sakė vie­

nas pa­reigū­nas Va­šing­to­ne. Jis pa­ minė­jo me­tus, kai bu­vo įvyk­dy­tas kru­vi­nas mir­ti­nin­ko iš­puo­lis prie­š JAV es­kad­rinį mi­ni­ninką „USS Co­ le“ Ade­no uos­te Je­me­ne. JAV ka­ri­nis jūrų lai­vy­nas di­di­ na sa­vo pa­jėgas naf­tos tur­tin­ga­me re­gio­ne, kur didė­ja įtam­pa dėl Ira­ no prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mos bran­ duo­linės pro­gra­mos. Te­he­ra­nas yra per­spėjęs, kad ga­li už­da­ry­ti Ormū­ zo sąsiaurį Per­si­jos įlan­kos pie­tuo­ se, jei­gu pa­jus smarkų tarp­tau­ti­nių san­kcijų po­veikį. In­ci­den­tas su­kėlė nei­giamą In­ di­jos reak­ciją. Ša­lies Už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas Sye­das Ak­ba­r ud­d i­n as pa­ra­g i­n o Jung­t i­

Pa­reng­tis: pri­siar­tinę prie ame­ri­kie­čių ka­ro lai­vo Per­si­jos įlan­ko­je in­

dų žve­jai bu­vo ap­šau­dy­ti.

nius Arabų Emy­ra­tus iš­tir­ti in­ ci­dentą. Ana­li­ti­kai sa­ko, kad Va­šing­to­ nas norės su­ma­žin­ti bet ko­kią ga­ limą dip­lo­ma­tinę žalą sa­vo san­ty­ kiams su In­di­ja. Šią šalį JAV sie­kia

AFP nuo­tr.

pa­vers­ti pa­grin­di­ne sa­vo sąjun­ gi­nin­ke Azi­jo­je, kad būtų su­da­ ry­ta at­sva­ra Ki­ni­jos įta­kai, o JAV įmonėms at­si­vertų nau­ja eks­por­ to rin­ka. BNS inf.

11

TREČIADIENIS, liepos 18, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Įk­vė­pi­mu ta­po Ne­rin­gos le­gen­da Dau­ge­liui bū­tų sun­ ku ir įtar­ti, jog šis Ni­ dos cent­re stūk­ san­tis na­mas su­ręs­ tas vos prieš tris de­ šimt­me­čius. Vie­tos ar­chi­tek­tū­ros pa­ vel­do pa­vyz­džiu su­pro­jek­tuo­tas sta­ ti­nys at­ro­do au­ten­ tiš­kai, ta­čiau iš­ties tik po re­konst­ruk­ci­ jos at­si­sklei­dė vi­su gro­žiu. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pra­džia – nuo „dė­žu­tės“

Bu­vu­sią vai­kų poil­sia­vie­tę nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kė­lu­si klai­pė­die­tė in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Eg­lė Re­ka­šie­nė pri­pa­ži­no, jog pir­miau­sia no­rė­jo­si, kad pa­sta­to išo­rė ir vi­dus har­mo­ nin­gai de­rė­tų.

Veidas: statinio rekonstrukcija pareikalavo radikalių pokyčių, tačiau medinuko fasadas kito mažiausiai.

Po re­konst­ruk­ci­jos bu­vu­sios poil­sia­vie­tės iš­pla­na­vi­mas pa­si­kei­ tė iš es­mės. Pa­sak in­ter­je­ro di­zai­ ne­rės, vi­du­je vis­kas bu­vo vi­siš­kai iš­griau­ta, pa­lik­ta tik „dė­žu­tė“. „Vien brai­žy­mas už­tru­ko ko­kius pen­kis mė­ne­sius, o vis­ką įgy­ven­ din­ti rei­kė­jo spė­ti maž­daug per tris mė­ne­sius. Tai bu­vo la­bai įtemp­tas, bet ir be ga­lo įdo­mus dar­bas“, – pa­ti­ki­no kū­rė­ja.

Eg­lė Re­ka­šie­nė:

Svar­biau­sia bu­vo sek­ti ne ko­kiu nors konk­re­čiu sti­liu­mi, bet pa­tal­pas įreng­ti taip, kad čia kiek­vie­ nas ga­lė­tų pa­si­jaus­ti tar­si na­muo­se. „Čia vy­ra­vo vi­siš­kai ki­toks ko­ lo­ri­tas. Tai bu­vo pa­pras­tas va­sa­ros sto­vyk­los me­di­nu­kas, ku­ria­me net ne­bu­vo įreng­ta šil­dy­mo sis­te­ma, – pri­si­mi­nė kū­rė­ja. – Nors na­mas sta­ty­tas apie 1980-uo­sius, iš išo­rės at­ro­do se­no­viš­kai. Tad šis įvaiz­dis bet ko­kiu at­ve­ju dik­ta­vo tai, kas tu­ rė­tų at­si­ras­ti ir pa­sta­to vi­du­je.“

Tar­si mi­ni būs­tai

Apie 250 kv. m plo­to sta­ti­nys vir­to sep­ty­nių apar­ta­men­tų na­mais. Vi­

si jie, vie­ni­ja­mi bend­ro mo­ty­vo, – tar­si at­ski­ri ne­di­du­kai būs­tai. Kū­rė­jai bū­tų su­dė­tin­ga api­brėž­ti čia vy­rau­jan­tį in­ter­je­ro sti­lių. „Ko ge­ro, skan­di­na­viš­kas su Pro­ van­so prie­mai­šo­mis. Ta­čiau svar­ biau­sia bu­vo sek­ti ne ko­kiu nors konk­re­čiu sti­liu­mi, bet vi­sas pa­tal­ pas įreng­ti taip, kad čia bū­tų la­bai jau­ku, pa­to­gu, kad kiek­vie­nas ga­lė­ tų pa­si­jaus­ti tar­si na­muo­se“, – aiš­ ki­no kū­rė­ja. Eg­lė pa­si­džiau­gė, jog už­sa­ko­vai jai su­tei­kė vi­siš­ką lais­vę, ku­ri, ki­ ta ver­tus, ir įpa­rei­go­ja.

„Pro­jek­tas bu­vo vi­siš­kai ati­duo­ tas į ma­no ran­kas – pra­de­dant tuo, jog tu­rė­jau su­gal­vo­ti pa­va­di­ni­mą, jį ap­gin­ti, bei bai­giant pa­čia kon­cep­ ci­ja, kas čia ga­liau­siai bus“, – pa­ sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Išs­kir­ti­nu­mas – lan­gų ar­kos

Svar­biau­siu kū­ry­bi­niu im­pul­su klai­pė­die­tei ta­po le­gen­do­mis api­ pin­ta Ne­rin­gos is­to­ri­ja bei šios vie­ to­vės var­do kil­mė. „Vo­kiš­kas žo­dis Ne­rin­ge reiš­kia il­gą, siau­rą smė­lio juos­tą. Iš čia at­ si­ra­do ir apar­ta­men­tų pa­va­di­ni­mas

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Smė­lio juos­ta“, ir ko­di­nės in­ter­je­ ro reikš­mės“, – pri­pa­ži­no kū­rė­ja. Sie­nų ap­mu­ša­lų dry­žiams čia ant­ri­na me­džio si­jos bei me­di­nių len­tu­čių ap­dai­la. Griež­tas tai­syk­ lin­gas li­ni­jas minkš­ti­na iš­raiš­kin­gi lan­gų ar­kų lin­kiai, pa­ste­li­nių to­nų po­tė­piai. Pa­sak Eg­lės, spal­vi­nei iš­raiš­kai bu­vo ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­ sys – kiek­vie­ni apar­ta­men­tai tu­ri do­mi­nuo­jan­tį ko­lo­ri­tą, pa­gal ku­rį jiems su­teik­ti ir pa­va­di­ni­mai: „In­ di­go Sand“, „Gold Sand“ ir pa­na­šiai.

12

Kodas: kiekviename mini būste, kūrėjos sumanymu, dominuoja tam tikras spalvinis koloritas, kuris ir nulėmė apartamentų pavadinimus.

12

TREČIADIENIS, liepos 18, 2012

rubrika

Pa­to­gu: ma­žiau­siame apar­ta­men­te, ku­rio plo­tas sie­kia vos 18 kv. m, įreng­ta ir ne­di­du­kė vir­tu­vė­lė, ir mie­ga­ma­sis, ir vo­nios kam­ba­rys.

Įk­vė­pi­mu ta­po Ne­rin­gos le­gen­da

Tau­pu: šlai­ti­nio sto­go ir grin­dų su­si­kir­ti­mo kam­pe su­mon­tuo­tos ne­di­

de­lės ni­šos įvai­riems maž­mo­žiams su­si­dė­ti.

Konst­ruk­ci­ja: kom­pak­tiš­kai prie sta­lo pri­lim­pan­čios kė­dės neu­ži­ma daug vie­tos.

Eg­lė pri­pa­ži­no, kad nors 11 di­de­li ar­ki­niai lan­gai, šlai­ti­niai sto­gai su­tei­kia ža­ve­sio, ta­ čiau pro­jek­tuo­jant ir įren­giant erd­vę tai tam­pa ne­ma­žu gal­vos skaus­mu. „Te­ko pa­varg­ti ir meist­rams, kad ga­lė­tų su­kal­ti len­te­les“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė.

Įk­vėp­tų stu­den­tus

Ženk­lai: le­gen­da apie mil­ži­nės Ne­rin­gos iš smė­lio su­pil­tą Kur­šių ne­ri­

ją įam­žin­ta ant laip­ti­nės sie­nos.

Idė­jos: apar­ta­men­tų na­muo­se ne­ma­žai se­nų bal­dų, ku­rie bu­vo iš­mo­

nin­gai res­tau­ruo­ti.

Kū­rė­jai ne ma­žes­niu iš­šū­kiu ta­po ir už­duo­tis iš­min­tin­gai iš­nau­do­ti kom­pak­tiš­ką erd­vę. Apar­ta­men­tų plo­tas sie­kia nuo 18 iki 32 kv. m, o kiek­vie­nas jų tu­ rė­jo tap­ti mi­ni bu­tu su vir­tu­vė­le bei mie­ga­mo­jo ir vo­nios kam­ba­riu. „Tiks­las – kuo ra­cio­na­liau iš­nau­ do­ti kiek­vie­ną erd­vės cen­ti­met­rą. Tad rei­kė­jo ge­rai ap­skai­čiuo­ti vi­ sus at­stu­mus nuo kiek­vie­nų du­rų ir kiek­vie­no kam­po. Ne­ma­žą da­ lį bal­dų meist­ra­vo­me pa­gal in­di­ vi­dua­lius es­ki­zus – fak­tiš­kai vi­sos lo­vos pa­ga­min­tos, nes ne­stan­dar­ ti­nėms pa­tal­poms rei­kė­jo ne­stan­ dar­ti­nių spren­di­mų“, – kal­bė­jo in­ ter­je­ro di­zai­ne­rė. Kaip šmaikš­ta­vo Eg­lė, ankš­tai gy­ven­ti pri­pra­tę stu­den­tai čia tik­ rai ga­lė­tų pa­si­sem­ti ver­tin­gų idė­jų ir įkvė­pi­mo. „Stu­den­tai ga­li pa­si­mo­ky­ti, kaip įsi­reng­ti 30 kv. m gy­ve­na­mo­jo plo­ to. Ir dar ja­me gy­ven­ti tri­se“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė.

Ra­cio­na­lu­mas: ni­ša po laip­tais – taip pat nau­din­gas plo­tas, čia įreng­

tas ne­di­du­kas vo­nios kam­ba­rys.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

13

trečiadienis, liepos 18, 2012

sportas Sporto telegrafas Akcija. Kauno „Žalgirio“ klubo gerbėjai nuo šiandien galės pratęsti savo abonementus naujajam 2012–2013 metų sezonui. Šią vasarą tai padaryti jie galės visose Bilietai.lt kasose bei internetu. Artėjančio sezono abonementai sirgalius vilios ne tik aukščiausio lygio krepšinio kovomis, bet ir patraukliausia kaina „Žalgirio“ istorijoje. Antrus metus iš eilės tris titulus iškovoję „Žalgirio“ krepšininkai tikisi, kad ir naujajame sezone abonementus įsigiję sirgaliai bus pagrindinė juos į priekį vedanti jėga. Šiemet pigiausias abonementas kainuos 179 Lt, o praėjusio sezono abonementų savininkai dar sulauks ir 15 proc. nuolaidos. Su „Žalgirio“ abonementu bus galima stebėti Eurolygos reguliaraus sezono, Vieningosios lygos (iki pusfinalio) ir visas Lietuvos krepšinio lygos rungtynes „Žalgirio“ arenoje. Žalgiriečiams patekus į Eurolygos „Top 16“ etapą, abonementų turėtojai galės juos prasitęsti su 30 proc. nuolaida. Krepšinis. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinės treneriai apsisprendė dėl žaidėjų dvyliktuko, kuris gins šalies garbę rytoj Panevėžyje prasidedančiame Europos čempionate. Vyriausiasis strategas Gintaras Razutis į rinktinę pakvietė du Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinius Mantą Montvilą (193 cm) ir Aidą Einikį (191 cm). Čempionatas liepos 19–29 d. vyks Lietuvoje ir Latvijoje. Pirmojo etapo rungtynės bus žaidžiamos Panevėžyje ir Ventspilyje. Lietuvos rinktinė pirmojo etapo C grupėje kovos su Serbijos, Slovėnijos ir Vokietijos komandomis. Visos lietuvių rungtynės prasidės 18 val. 10 min. Lemiamos kovos vyks Vilniuje. Duetas. Gintaras Krapikas dirbs vienos pajėgiausių Rusijos ekipų Kazanės „Uniks“ trenerio asistentu. 51-erių specialistas talkins buvusiam Kauno „Žalgirio“ strategui Aco Petrovičiui. Praėjusį sezoną G.Krapikas A.Petrovičiui talkino Mariupolio „Azovmaš“ komandoje, o kai serbas dėl asmeninių priežasčių paliko klubą, lietuvis tapo vyriausiuoju Ukrainos ekipos treneriu.

Trauma atėmė iš R.Javtoko bilietą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitonui Robertui Javtokui medikų tyrimai buvo negailestingi – jam nustatytas stresinis pėdos lūžis. Todėl vidurio puolėjas negalės padėti komandai Londono vasaros žaidynėse. Jį pakeis 27-erių Antanas Kavaliauskas. Skubiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų vykęs Rygos VEF puolėjas dar nežinojo gydytojų verdikto. 32-ejų R.Javtoką dar atrankos turnyre Venesueloje ėmė kankinti stiprūs čiurnos skausmai, dėl kurių jis negalėjo žaisti visa jėga paskutinėse turnyro dvikovose. „Gausybė tyrimų parodė, kad Robertas patyrė stresinį pėdos lūžį, – sakė vienas Lietuvos rinktinės gydytojų Vytenis Trumpickas. – Jam bus reikalingas specialus įtvaras, su kuriuo žaidėjas turės būti tris savaites. Po to krepšininko lauks pusantro mėnesio reabilitacija.“ Anot V.Trumpicko, jeigu R.Javtokas nepaisytų rekomendacijų ir toliau bandytų sportuoti, didžiulė tikimybė, kad lūžtų pėda. „Tokiu atveju krepšininkas iš rikiuotės iškristų mažiausiai pusei metų, o gal ir visam sezonui, – niūriai prognozavo medikas. – Net šiuo metu puolėjas negali sportuoti dėl milžiniško skausmo darant bet kokį pratimą. Skausmas toks stiprus, kad Venesueloje negalėjome jo numalšinti nei įvairiais vaistais, nei kitais metodais. O jeigu Robertas sako, kad jam skauda, tai, patikėkite, tas skausmas yra didžiulis.“ R.Javtokas rinktinėje debiutavo 2001 metais. Nuo 2004 m. Atėnų olimpiados iki 2012 m. olimpinio atrankos turnyro nepraleido nė vienos Lietuvos rinktinės vasaros.

„Didžiulė netektis, – nusivylimo neslėpė rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. – Sunku išreikšti, kaip mums jo trūks, ir ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Dabar teks kitiems pasitempti – tiek aukštaūgiai, tiek visi likę turės padaryti ne tik savo darbą, tačiau dar truputi daugiau.” Pats krepšininkas po Kaune išgirstos blogos žinios dar grįžo į Palangą atsisveikinti su komandos draugais. „Žiauriai liūdna, ką čia daugiau pasakysi, – atsiduso R.Javtokas. – Tiek dirbau, atidaviau jėgų, kad patektume į olimpiadą, o dabar teks ją praleisti.“ Sužinojęs, kad neteko galimybės dalyvauti trečiosiose olimpinėse žaidynėse iš eilės, R.Javtokas neprarado optimizmo: „Nieko, išsigydysiu ir pradėsiu ruoštis 2016ųjų Rio de Žaneiro žaidynėms“. Žinodamas apie riziką netekti savo pagrindinio vidurio puolėjo, K.Kemzūra dar praėjusią savaitę susisiekė su JAV esančiu A.Kavaliausku, kuris dalyvavo visose rinktinės pasiruošimo atrankos turnyrui stovyklose. Pirmadienį į Lietuvą atskridęs žaidėjas dalyvavo vakarinėje rinktinės treniruotėje Klaipėdoje. Šiandien rinktinė baigs stovyklą pajūryje ir persikels į Kauną. Šeštadienį išskris į Maskvą, kur sekmadienį žais draugiškąsias rungtynes su Rusijos komanda.

Sugrįžtuvės: visose šios vasaros Lietuvos rinktinės stovyklose dalyvavu-

siam A.Kavaliauskui rinktinės derinių nereikės mokytis – jis juos žino.

Išlydėti komandą į olimpinį Londoną aistruoliai galės Vilniuje liepos 24 dieną. Tądien mūsų krepšininkai sužais paskutinę kontrolinę dvikovą su Islandija. Po rinktinės stovyklos Hjustone užatlantėje likęs A.Kavaliauskas leido dienas pas žmonos gimines Dalase.

Tomo Tumalovičiaus nuotr.

„Kai paskambino K.Kemzūra, iš pradžių dvejojau: važiuoti ar nevažiuoti, tačiau žmonos paskatintas greitai apsisprendžiau“, – sakė šiais metais Latvijos čempiono titulą laimėjęs 208 cm puolėjas. Rinktinės kapitonu vasaros žaidynėse bus Linas Kleiza. „Klaipėdos“ inf.

Šalies čempionate – lengvaatlečių pergalės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kaune vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate sėkmingai rungtyniavę klaipėdiečiai iškovojo keturis aukso medalius.

Greitakojė: iš Amerikos grįžusi E.Staišiūnaitė Klaipėdai iškovojo daug

taškų, o sau – pirmąjį medalį.

Kaip ir tikėtasi, nė mažiausių vilčių varžovėms nepaliko sprinterė Lina Grinčikaitė, finale 100 m nuskuodusi per 11,77 sek. Tai jau šeštasis mūsų bėgikės aukso medalis šalies pirmenybėse. Vicečempionės vardą, bet bronzos žetoną iškovojo trečią vietą užėmusi Živilė Brokoriūtė – 12,17 sek. Mat tarp dviejų klaipėdiečių įsispraudė bėgikė iš Rusijos Tatjana Šušina – 12,16 sek. Nugalėtojo vardą apgynė trečius metus paeiliui čempionu tapęs Rimantas Martišauskas. Laikinojoje sostinėje nustūmęs rutulį 18 m 44 cm, klaipėdietis pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą ir asmeninį bei miesto rekordą. Jį aplenkti siekęs komandos draugas Šarūnas Banevičius užėmė antrą vietą – 17 m 67 cm.

Dvi uostamiesčio lengvaatletės džiaugėsi pirmaisiais aukso medaliais. Europos čempionate olimpinį normatyvą įvykdžiusi ir kelialapį į Londoną iškovojusi Eglė Staišiūnaitė Kaune taip pat rungtyniavo puikiai. 400 m per barjerus ji nubėgo per 57,39 sek. Pirmu šalies pirmenybių aukso medaliu trofėjų kampelį papuošė Sandra Mišeikytė. Jos sviestas kūjis nulėkė 46 m. Artimiausia varžovė Jūratė Domeikaitė iš Marijampolės atsiliko daugiau nei 5 m – 40 m 79 cm. Pirmoje miestų grupėje nugalėjo šeimininkai, pelnę 48 878 taškus. Sostinės lengvaatlečių sąskaitoje 47 851 taškas. Antroje miestų grupėje pirmavo Klaipėda – 26 303 taškai. Antrą vietą užėmę šiauliečiai surinko 20 509 taškus. Treti, kiek nelauktai, buvo alytiškiai (9 783), aplenkę panevėžiečius. L.Grinčikaitei ir E.Staišiūnaitei tai buvo paskutinė jėgų patikra prieš liepos 27 dieną prasidėsiančias olimpines žaidynes.

Klaipėdiečiai medalininkai Čempionai Lina Grinčikaitė (100 m – 11,77 sek.) Rimantas Martišauskas (rutulys – 18 m

44 cm) Eglė Staišiūnaitė (400 m per barjerus –

57,39 sek.) Sandra Mišeikytė (kūjis – 46 m)

Vicečempionai Šarūnas Banevičius (rutulys – 17 m 67 cm) Linas Bružas (400 m – 48,94 sek.) Artūras Janauskas (400 m per barjerus

– 54,83 sek.) Mantas Norvilas (200 m – 22,17 sek.)

Bronzos medalininkai Živilė Brokoriūtė (100 m – 12,17 sek.) Aušra Jurgauskaitė (1500 m – 4 min.

52,81 sek.) Gytė Norgilienė (5000 m – 17 min. 55,37 sek.) Artūras Janauskas (110 m per barjerus

– 14,91 sek.) Aleksas Abromavičius (diskas – 56 m

15 cm)

19

trečiadienis, liepos 18, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertais ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet tai laikina būsena, verčiau nekreipkite į tai dėmesio. Jautis (04 21–05 20). Jausitės prislėgtas. Susiginčijęs netikėtai galite pratrūkti pykčiu. Pasistenkite valdyti emocijas. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Gali būti, kad sulauksite intriguojamo darbo pasiūlymo. Jums puikiai seksis vadovauti komandai, jūsų pavaldiniai gerbs jus ir pasitikės jumis. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad jums niekada nepavyks pasiekti tikslų, kuriuos išsikėlėte. Deja, kol kas išsvajotos aukštumos jums tikrai nepasiekiamos. Bet nenusiminkite: dabar laikas kaupti patirtį, o sėkmė jūsų laukia ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų tolesnį gyvenimą. Palankus laikas greitai gali pasisukti netikėta kryptimi, tad būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate linkęs visas nesėkmes hiperbolizuoti. Būsite kūrybingas ir lengvai rasite sritį, kur galėtumėte tai pritaikyti. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Teks pasukti galvą norint teisingai pasirinkti – jūsų komandos sėkmė ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Galimi skaudūs įžeidimai. Tačiau nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Ožiaragis (12 22–01 20). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, per juos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Pravers gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas. Vandenis (01 21–02 19). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų atkaklumo, kurio, laimei, jums nestinga. Laikas žengti į priekį ir nesitenkinti tuo, kas jau pasiekta. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkęs vaizduotę rasite įdomių būdų pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet vis dėlto pritars jums. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d.

Žvejų rūmuose – trijų šalių draugystės vakaras Vakar iš koncertinės kelionės po Rusijos Federacijos miestus sugrįžusi Klaipėdos žvejų rūmų ansamblio „Žilvinas“ moterų vokalinė grupė šiandien koncertuos klaipėdiečiams.

„Žilvino“ moterų vokalinė grupė (vadovė Judita Kiaulakytė) visą savaitę dalyvavo tarptautinio ortodoksų muzikos festivalio „Dvasinės muzikos akademija“ renginiuose. Klaipėdietės festivalyje atliko bendrą programą, paruoštą kartu su Zalcburgo (Austrija) miesto choru „Salzburger Volksliedsingkreis“

(vadovas – buvęs klaipėdietis Arūnas Pečiulis). Be šeimininkų kolektyvų, „Dvasinės muzikos akademijoje“ dalyvavo Bulgarijos, Gruzijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Ukrainos chorai. Sakralinės muzikos koncertai vyko Sankt Peterburge, Novgorode, Valaamo saloje, Petropavlovske ir kituose miestuose. Pakeliui į namus austrų ir lietuvių artistai dar giedojo Rygoje (Latvija), Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Simbolinis klaipėdiečių „Žilvino“ vokalinės grupės ir austrų choro „Salzburger Volksliedsing-

kreis“ bendros kelionės uždarymas įvyks liepos 18 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). Juose rengiamas draugystės vakaras-koncertas, kuriame abu kolektyvai žiūrovams pateiks programą, atliktą festivalyje Rusijoje, ir kitus kūrinius. Koncerte dalyvaus Klaipėdos ukrainiečių tradicinės kultūros ir folkloro klubo ansamblis „Prosvit“ (vadovė Irena Petrulionienė). Šis uostamiesčio kultūros centro Žvejų rūmai renginys skiriamas Klaipėdos 760 metų jubiliejui. „Klaipėdos“ inf.

Ansamblietės: „Žilvinas“ neįsivaizduojamas be moterų vokalinės grupės.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis vyraus vėsoki su trumpais lietumis orai. Šiandien trumpas lietus prognozuojamas visoje šalyje. Temperatūra bus 16–18 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį taip pat laukia trumpi lietūs. Naktį bus 11–14 laipsnių, dieną 18– 20 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 18 d.

+16

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+17

Utena

+16

5.07 21.42 16.35

200-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 166 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +20 Brazilija +25 Briuselis +24 Dublinas +18 Kairas +38 Keiptaunas +21 Kopenhaga +18

kokteilis Ie­vų ro­ju­je siū­lė kny­gas „Kok­tei­lis“, pra­dė­jęs re­por­ta­ž ų cik­lą iš mo­te­r ų pa­plū­di­mio, gau­na vis pi­kan­ tiš­kes­nių ži­nių iš tos te­ri­to­ri­jos, į ku­rią be­veik vi­si vy­rai ne­drįs­ta įženg­ti. „Aną­d ien ty­so­jau, de­g i­nau­si mo­te­r ų te­r i­to­r i­jos ko­p o­se, skai­č iau laik­raš­ tį, klau­siau­si mu­z i­kos, – sa­vo nuo­t y­ kį pa­sa­ko­jo Dai­va. – Gu­lė­da­ma iš­g ir­ dau šur­mu­l į, ku­r į su­kė­lė da­mos. Jos bu­vo ap­spi­tu­sios vai­k i­nu­ką, ku­r is iš­ drį­so nuo­goms mo­te­r ims siū­ly­ti pirk­ ti kny­gas.“ Po įvy­kio Dai­va min­ty­se svars­tė, ar tas jau­nuo­lis ap­si­me­tė kvai­le­liu, ne­va no­ rin­čiu įsiū­ly­t i pre­kę, o iš tik­r ų­jų pa­si­ žval­gy­t i po ie­vų ro­jų, ar tik­rai jis no­rė­ jo už­si­dirb­ti.

Londonas +20 Madridas +35 Maskva +21 Minskas +19 Niujorkas +35 Oslas +20 Paryžius +26 Pekinas +30

Praha +22 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +15 Talinas +18 Tel Avivas +36 Tokijas +31 Varšuva +20

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+17

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Arnoldas, Eimantė, Ervinas, Fridrikas, Kamilius, Tautvilas

liepos 18-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

16

15

15

9

15

17

17

15

5

15

17

16

15

9

rytoj

penktadienį

1536 m. Ang­l i­jo­je pri­pa­ žin­ta po­pie­žiaus val­džia. 1610 m. Tos­ka­no­je mi­ rė ita­lų dai­li­nin­kas, vie­ nas žy­m iau­sių ba­ro­ko meist­r ų Mi­c he­l an­ge­lo Me­r i­s i da Ca­ra­vag­g io. Gi­mė 1517 m. Mi­la­ne. 1811 m. gi­mė ang­lų ra­šy­ to­jas Wil­lia­mas Ma­ke­pea­ ce’as Thac­ke­ray’us, kny­ gų „Sno­bų kny­ga“ ir „Tuš­ ty­bės mu­gė“ au­to­rius. 1872 m. Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je įves­tas slap­tas bal­ sa­vi­mas.

1918 m. gi­mė bū­si­ma­sis PAR pre­z i­den­t as, 1993 m. No­be­lio tai­kos pre­mi­ jos lau­rea­tas Nel­so­nas Man­de­la. 1925 m. bu­vo iš­leis­t as Adol­fo Hit­le­r io vei­ka­las „Mein Kampf“, ku­r is ta­po fa­šiz­mo bib­li­ja Vo­kie­ti­jo­je. 1972 m. Egip­to vy­riau­sy­ bė pa­rei­ka­la­vo at­šauk­ti iš ša­lies so­vie­tų ka­ri­nius pa­ta­rė­jus. 1991 m. Ju­gos­la­vi­jos va­ do­vy­bė nu­ta­rė iš­ves­ti vy­ riau­sy­bės da­li­nius iš at­si­ ski­rian­čios Slo­vė­ni­jos.

1994 m. nuo te­ro­r is­t ų bom­b os Bue­nos Ai­r ių (Ar­gen­ti­na) žy­dų bend­ ruo­me­nės cent­re žu­vo 95 as­me­nys. 1998 m. ma­ž iau­s iai 1 200 žmo­n ių žu­vo, Pa­ pua ir Nau­jo­sios Gvi­nė­ jos šiau­rės va­ka­r ų pa­ kran­tę už­l ie­jus ga­l in­gai po­tvy­nio ban­gai. 2008 m. į Pa­lan­gą par­ vež­t i prieš ne­pil­ną sa­ vai­tę Var­š u­vo­je mi­r u­ sio gra­fo Alf­re­do Tiš­ke­ vi­čiaus pa­lai­kai.

U.Thur­man pa­gim­dė duk­te­rį

Mar­gu­my­nas: mo­te­rų pa­plū­di­my­

je var­to­si įvai­raus gro­žio da­mos.

Pa­ta­ri­mas vy­rams Da­na nu­ta­rė vel­tui pa­tar­ti vy­rams, ieš­ kan­t iems žmo­nos. „Vy­rai, jei no­r i­te iš­si­r ink­ti mo­te­r į, ku­ri ati­t ik­tų vi­sus jū­sų kri­te­r i­jus, pir­miau­ sia pa­si­t i­k i­te sa­vo tai­k i­n į, išei­nan­t į iš pir­t ies, – mo­kė ji. – Po to kaip nors pa­ si­sten­k i­te pa­ma­ty­ti ją vi­siš­kai nuo­gą. Ta­da ne­l ik­tų jo­k ių klau­si­mų – ves­ti ar ne­ves­t i. Nes mes, mo­te­rys, kol pa­gau­ na­me vy­rą, oi kaip ap­gau­di­nė­ja­me. O kai jau jis ve­da, ne­be­tu­r i kur ding­ti.“

Tin­ka­mai mai­tin­ki­tės Mo­te­r ims, no­r in­čioms at­si­k ra­ty­t i ne­ pa­gei­dau­ja­mo ce­liu­li­to, re­ko­men­duo­ ja­ma at­si­sa­k y­t i ka­vos, ga­z uo­t ų gė­r i­ mų, ašt­raus mais­to, ma­ž in­t i su­var­to­ ja­mos drus­kos ir prie­sko­nių kie­k į. Į sa­vo ra­cio­ną rei­kė­t ų įtrauk­t i dau­ giau vi­ta­m i­nų ir mi­ne­ra­lų. Dau­g iau val­g y­k i­te švie­ž ių vai­sių ir dar­žo­v ių, pa­v yz­d žiui, žie­d i­n ių ko­pūs­t ų, po­m i­ do­r ų, vyš­nių, cit­ri­nų, ši­lauo­g ių, žir­nių ir bro­ko­l ių. Jau se­niai įro­dy­ta, kad ni­ko­ti­nas – vie­ na ce­liu­li­to at­si­ra­di­mo prie­žas­čių. To­ dėl sie­k iant at­si­kra­ty­ti ce­liu­li­to rei­k ia liau­tis rū­ky­ti ar bent jau su­ma­žin­ti su­ rū­ko­mų ci­ga­re­čių kie­k į.

Lai­ko­mi ked­ro dė­žu­tė­se Be­je, į ge­rą ci­ga­rą pa­ten­ka ma­ž iau­siai pen­kios ta­ba­ko rū­šys. Kad neiš­si­va­dė­ tų, ci­ga­rai lai­ko­mi ked­ro dė­ž u­tė­se.

Links­mie­ji tirš­čiai Pa­si­ma­ta­vu­si ne ma­žiau kaip 20 skry­ bė­lai­čių pir­kė­ja sa­ko: – Imu ši­tą. Kiek kai­nuos? – Nie­ko, po­nia. Jūs su ja atė­jo­te. Čes­ka (397 719; ar ži­no­jo­te, kad dramb­liai ne­ tu­ri pra­kai­to liau­kų ir jie ne­pra­kai­tuo­ja?)

Motinystė: aktorė U.Thur­man

nuo šiol trijų vaikų mama.

Uma Thur­man, kul­ti­nių fil­mų „Nu­ žu­dy­ti Bi­lą“ (Kill Bill) ir „Bul­va­ri­nis skai­ta­las“ (Pulp Fic­tion) žvaigž­dė, pa­gim­dė sa­vo tre­čią vai­ką – mer­gai­ tę, pa­tvir­ti­no ak­to­rės va­dy­bi­nin­kas.

„Ma­ma ir kū­di­kis jau­čia­si ge­rai!“ – sa­ko­ma Ja­so­no Wein­ber­go pra­ ne­ši­me. Ja­me dau­giau jo­kių de­ta­lių ne­pa­tei­kia­ma, bet apie įžy­my­bes ra­ šan­tis lei­di­nys „Us Week­ly“ nu­ro­dė, kad mer­gy­tė gi­mė sek­ma­die­nį. Tai pir­ma­sis U.Thur­man ir jos par­tne­rio, fi­nan­si­nin­ko Ar­pa­do Bus­so­no bend­ras vai­kas. U.Thur­man dar tu­ri 14-me­tę duk­te­rį Mayą ir 10-me­tį sū­nų Le­ vo­ną, ku­rių tė­vas yra bu­vęs ak­to­ rės vy­ras, taip pat ak­to­rius Et­ha­ nas Haw­ke’as. A.Bus­so­nas su sa­vo bu­vu­sia su­ža­dė­ti­ne ma­ne­ke­ne El­ le Macp­her­son yra su­si­lau­kęs dvie­ jų sū­nų – Flyn­no, ku­riam da­bar 14 me­tų, ir Cy, ku­ris yra pen­ke­riais me­tais jau­nes­nis už bro­lį. 42 me­tų U.Thur­man ir 49 me­tų A.Bus­so­nas su per­trau­ko­mis su­si­ti­ ki­nė­jo nuo 2007-ųjų, bu­vo trum­pam su­si­ža­dė­ję. Anks­čiau šiais me­tais po­ra at­nau­ji­no san­ty­kius, o va­sa­rį U.Thur­man pa­skel­bė, kad lau­kia­si. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.