lietuva
5p. Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus bus minimas dar po penkerių metų, bet pasirengimas jau pradėtas.
ekonomika
8p.
pasaulis
Stilingoji K.Middleton – tarp geriausiai besirengiančių garsenybių.
15p.
Izraelio turistus atakavęs teroristas tebėra mįslė Bulgarijos teisėsaugai.
Būsto ieškančių gyventojų akys vis dažniau krypsta į individualius namus užmiestyje.
24p.
Ketvirtadienis rugpjūčio 2, 2012 Nr. 179 (19738) Kaunodiena.lt 2 Lt
Brolių funikulierių klasta
Vienuolyne nakvoja ne tik vienuoliai Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Greta Kauno pilies stūksantis Šv.Jurgio kankinio bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamb lis atsikratė nykstančios vertybės įvaizdžio. Dabar galima saugiai žengti į vidų, o vienuolyne netgi apsistoti. Eksponuojamos kriptos
Vienas seniausių gotikos pamink lų Kaune – Šv.Jurgio kankinio baž nyčia, 2009 m. pavasarį sulaukusi restauratorių, atsitiesia. Pirmiau sia panaikintos spragos, kurios kė lė grėsmę šventovei. Molinėmis čerpėmis uždengtas stogas, sutvirtintos konstrukcijos. Senąsias, jau sutrešusias medines šventovės duris pakeitė tokios pat, bet naujos.
4
Dienos citata „Antrajame etape dažniau siai lieka tos vietos, kurių atsisako jaunuoliai, gavę pakvietimus studijuoti už sienio universitetuose“, – Nuvylė: architektas A.Kančas, norėjęs svečiui iš užsienio parodyti unikalų Kauno technikos paveldą, tegalėjo apgailestauti – funikulierius neveikė. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Per patį turizmo sezono piką Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai išleido darbuo tojus atostogų ir paskelbė: atsiprašome, nedirbame. Alibi teisiškai nepriekaištin gas: vyksta techninė apžiūra.
Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Architektas Algimantas Kančas, vaikščiodadmas po Kauną su sve čiu iš užsienio, suglumo. Žalia kalnio funikulierius, kurį kaip iš skirtinį miesto techninio paveldo objektą, tebefunkcionuojantį iki
Diplomas už disidentišką kūrinį Ką tik 90-ąjį jubiliejų pažymėjęs tautodailininkas, garbės kraštotyrininkas kaunietis Leonas Juozo nis nustebina jaunatviška energi ja, plačiu pomėgių spektru, bet ir įspūdingų darbų gausa. Tarp jų – ir paveikslas, vaizduojantis seno sios Lietuvos valdovus. Išvydęs šį darbą ne vienas atpažins prieš ke lis dešimtmečius slapta daugintą ir platintą tautinės istorijos liudy toją. Neįtikima, tačiau už šį sovie tų ideologijai priešišką paveiks lą L.Juozonis buvo apdovanotas Maskvoje vykusioje dailininkų mė gėjų parodoje.16p.
pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui orga nizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.
šių dienų, architektas norėjo pa rodyti bičiuliui, deja, nefunkcio navo. Nei pakilti vagonėliu į kalną, nei apžiūrėti autentiško vidaus in terjero nepavyko. Į „Kauno dienos“ redakciją pa skambinęs kaunietis dviratininkas Vilius Maldeikis kalbėjo nervingai.
2
6p. Pirkite ðeðtad
jame rasite ku á bilietà viena VDU Kauno Bo
dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu
ÁËJIMASbotanikos sodà
! S A M A NEMOK
o Á VDU Kaun
2
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
18
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,31
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
29
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Sekmadienia net prie Stalin
Pagaliau: nuo liepos 9-osios dienos uždarytas objektas duris atvėrė tik vakar.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Brolių funikulierių klasta „Gal žinote, kodėl nevei 1 kia Žaliakalnio funikulie rius?“ – paklausė jis. „Parodos gat
vė remontuojama, Žemaičių gatve pakilti dviračiu į kalną labai sun ku. Vienintelė išeitis mums, dvi ratininkams, buvo funikulierius, bet jis jau trečia savaitė neveikia!“ – piktai kalbėjo dviratininkas.
Kodėl techninę eks pertizę reikia at likti tada, kai fu nikulierius galėtų pradžiuginti dau giausia miesto sve čių? Žaliakalnio gyventojai, Prisikė limo bažnyčios lankytojai, kurie mėgsta kilti į kalną funikulieriu mi, turbūt paaiškintų, kad neįvyko nieko naujo – tradiciją liepos mė nesį atostogauti Žaliakalnio funi kulierius puoselėja jau ne pirmus metus. Būtent liepą, per patį turisti nio sezono įkarštį, atliekama Ža liakalnio funikulieriaus techninė ekspertizė. Ekspertų įkarštis
Žaliakalnio funikulierius buvo už darytas liepos 9-ąją, o vėl veikti pradėjo vakar, rugpjūčio 1-ąją. Ne per seniausiai kapitališkai suremontuotą unikalią Kauno su
sisiekimo priemonę per patį vasa ros ir turizmo sezono įkarštį tikri no ekspertai. Savivaldybės bendrovės „Kauno liftai“, kuriai priklauso Žaliakalnio funikulierius, technikos direktorius Virginijus Markveldas, paklaustas, gal kartais finikulierių ištiko rim ti gedimai, „Kauno dieną“ ir kau niečius patikino, kad nieko blogo neįvyko, tiesiog atliekama kasme tė funikulieriaus ekspertizė. „Kartą per metus privalu atlikti bandymus, ekspertai įvertina funi kulieriaus būklę. Jau trečius metus iš eilės ši ekspertizė yra atliekama būtent liepos mėnesį“, – paaiški no V.Markveldas. Pats turistų pikas
Kauno turizmo informacijos cent ro darbuotoja Ernesta Vainytė sa kė, kad įpusėjus birželiui Kau ne pastebimas akivaizdus turistų srautų gausėjimas. Liepą galima vadinti pačiu piku. Rugpjūtį, paly ginti su kitais metų mėnesiais, tu ristų iš užsienio šalių ir ekskursijų iš kitų miestų Kaune irgi daug. Kodėl techninę ekspertizę rei kia atlikti tada, kai funikulierius – reikalingiausias, kai jis galė tų pradžiuginti daugiausia mies to svečių? „Kauno liftų“ technikos direktorius šio fenomeno nepaaiš kino. V.Markveldas tik pabrėžė, kad kasmetei atestacijai yra ruošiama si iš anksto. Tuo laikotarpiu, pa sidžiaugė „Kauno liftų“ atstovas, darbuotojai turi puikią galimybę liepą atostogauti.
Pasiteisinimas yra
„Ekspertai funikulierių apžiūrė jo – viskas yra gerai, jokių techni nių nesklandumų nėra. Galėsime eksploatuoti funikulierių“, – apie techninės ekspertizės rezultatus informavo V.Markveldas. Ekspertizė galioja 12 mėnesių, todėl per paskutinį termino mė nesį, pasak „Kauno liftų“ atstovo, privalu atlikti naują techninę ap žiūrą. „Jeigu aš ekspertizę nukelsiu vė lesniam laikui, pavyzdžiui rugsė jui, privalėsiu uždaryti funikulie rių gerokai ilgesniam laikui – tada funikulierius neveiks visą rugpjū tį, nes ekspertizės terminas jau bus pasibaigęs, be to, kol bus atlieka ma nauja ekspertizė, terminas dar prasitęs“, – teisinosi technikos di rektorius. Atostogaus rugpjūtį
Paskutinėmis liepos dienomis už darytas ir Aleksoto funikulierius. Jį prižiūri kita savivaldybės bendrovė – „Autrolis“. Algirdas Širvinskas, „Autrolio“ keleivių vežimo tarnybos vadovas, paaiškino, kad Aleksoto funiku lierius ims veikti ne anksčiau kaip rugpjūčio 27 d. Iki to laiko perso nalui – atostogos. „Skaičiavome turistų srautus, žiūrėjome, kada jų būna mažiau siai, todėl ir pasirinkome tokią datą“, – apie vasarą, o ne, pa vyzdžiui, spalį rastą esą geriausią galimybę techninei apžiūrai už daryti funikulierių kalbėjo A.Šir vinskas.
Vieni populiariausių Kaune objektų Kauno funikulieriai jau skaičiuo
ja septynis dešimtmečius ir nenus toja tarnauti pagal paskirtį – vežti ke leivius. Tai – Aleksoto ir Žaliakalnio simboliai.
tokių transporto priemonių. Jie yra įtraukti į kultūros paminklų registrą ir paskelbti technikos paminklais. Tai be galo unikali pramoga ir susisieki mo priemonė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
kietijos firma AEG 1931 m. Funikulie riaus kelio ilgis yra 142 metrai, pasvi rimo kampas – 25,9 laipsnio, kelionės trukmė – 1,5 minutės. Vienu vagonu gali pasikelti 35 žmonės.
Pastaruoju metu juos iš naujo atran
Aleksoto funikulierius buvo pasta
da vis daugiau žmonių – turistams ir miesto svečiams tai didelė ir dažnai netikėta atrakcija. Funikulieriumi ga lima ne tik pasikelti, bet ir apžiūrėti vi sus mechanizmus, juos fotografuoti. Turistus stebina funikulieriaus veiki mo principas ir visi iki šiol išlikę origi nalūs mechanizmai.
tytas Šveicarijos firmos 1935 m. Šio fu nikulieriaus kelio ilgis yra 132,9 m. Po linkio kampas – 18 laipsnių. Vagonė liai talpina šiek tiek mažiau – 25 žmo nes. Funikulierius sujungia senąją miesto dalį su Aleksoto kalnu, nuo kurio atsiveria nuostabi Kauno cent ro ir Senamiesčio panorama.
Žaliakalnio funikulierių įrengė Vo
Vagonai dabar restauruoti taip,
kaip atrodė tarpukariu: geltonos spal vos išorė, vidus iškaltas ąžuolu, me diniai suoliukai. Žaliakalnio funiku lieriaus darbuotojai apsirengę auten tiškais drabužiais. Keleiviai gali pasi klausyti tarpukario muzikos. Kauno funikulieriai priskiriami prie
seniausiai pasaulyje egzistuojančių
Kas suskaičiuos, kiek papildomų iš laidų patiria mies tiečiai, kasdien su kdami ratus, nes Pa rodos gatvė uždary ta? Vis dėlto remon tuoti jos neskuba ma – darbininkų čia neišvysi nei nakti mis, nei sekmadie niais.
Ramybė: viena judriausių Kauno gat
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
to ne tik naktimis, bet ir sekmadie niais.
Svečias iš JAV apstulbo
Terminas – metai
„Remontui uždaryta tokia svar bi miesto gatvė ir nedirbama nak timis?!“ - nuostabos negalėjo su laikyti iš Los Andželo (JAV) į Kauną atvykęs lietuvis Algis Gulbinas, kuris pats verčiasi statybomis. Pasak jo, JAV naktį įjungia mas apšvietimas, darbai nesusto ja kiaurą parą, kad eismo nepato gumus žmonės justų kiek įmanoma trumpiau. Svečiui, kadaise gyvenusiam Kaune, nesuprantama, kodėl rei kėjo išrausti visą Parodos gatvę. Pa sak A.Gulbino, remontuojant gatves Amerikoje, tvarkoma viena gatvės pusė, o kita eismas leidžiamas. Išgirdęs, kad viena svarbiausių gatvių miesto susisiekimo siste moje bus tvarkoma metus, jis ne galėjo patikėti. Parodos gatvę tvarkančios bend rovės „Fegda“ darbuotojų nesima
Dėl darbo spartos šioje gatvėje sa vivaldybės Miesto tvarkymo sky riaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patarė bendrauti su rangovu. Su tartyje su „Fegda“ numatyta, kad visi darbai turi būti užbaigti kitų metų birželį.
Vytautas Kubilius:
Naktimis? Negirdėjau, kad naktimis užsieny je dirbtų. Tačiau rangovas yra žadėjęs, kad viešajam transportui bus leidžia ma važiuoti jau artėjantį rugsė jį. Kada galės važiuoti ir lengvieji automobiliai, A.Pakalniškis tei gė nežinantis, bet tikisi, kad taip pat rudenį. „Bus dar ne viskas už
Olimpinės Kauno v Vilija Žukaitytė Londono olimpinėse žaidynėse pa sirodymus pradėjus Lietuvos krep šinio rinktinei, Kauno savivaldy bės vadovai nusprendė pasiūlyti kauniečiams rungtynes stebėti di džiojoje salėje. Visgi šia galimybe miestiečiai nepasinaudojo. Rung tynes stebėjo valdininkai.
Ar sav ivaldyb ės pran eš im as, kad kauniečiai kviečiami į salę, kurioje posėdžiauja miesto po litikai, stebėti olimpinės lietu vių krepšinio rinktinės kovų, nė ra būdas sutrumpinti tarnautojų darbo dieną? Lietuvos krepšininkai antrąsias rungtynes su Nigerijos rinktine pradėjo žaisti 16.30 val. Lietuvos laiku. Savivaldybės salėje nebu vo nė vieno miestiečio. Televizijos transliaciją stebėjo keletas savival dybės darbuotojų, tarybos narių.
Užkalb int i „Kaun o dien os“ rungtynių stebėtojai tikino, kad nuo darbo dienos nugnybtą lai ką jie kompensuos arba jau kom pensavo. „Šiandien pietavau trumpiau, to dėl be jokios baimės atėjau palaiky ti krepšininkų“, – sakė tarybos sek retorius Mindaugas Šivickas. Mero patarėjai taip pat tvirti no, kad su miesto vadovu suderino darbo grafikus ir pažadėjo kitą die ną ilgiau užsibūti darbe. Administracijos direktorius Dai nius Ratkelis pabrėžė, kad stebė ti krepšinio rungtynes darbuotojai galės tik tuo atveju, jeigu suside rins su tiesioginiu vadovu ir ati dirbs praleistą laiką. Didžiojoje salėje esančiuose dviejuose ekranuose bus trans liuojamos visos darbo dienomis vyksiančios olimpinių žaidynių A grupės rungtynės, kuriose žais Lietuvos rinktinė.
3
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
ais nedirbom no!
Labas vakaras, ačiū – tai viskas, ką mo ku lietu viškai.
Žvaigždė: dainininkas, turintis milijonus gerbėjų, Kaune koncertavo pirmą kartą.
„Žalgirio“ arena plojo Stingui Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Antradienio vakarą „Žalgirio“ are noje koncertavęs Stingas žiūro vams ir spaudė ašarą, ir demons tavo savo humoro jausmą.
tvių metams uždaryta, bet darbas vyksta tik darbo valandomis.
Konc ert u „Žalg ir io“ aren o je dainininkas užbaigė savo tris mėnesius trukusį turą „Back to Bass Tour“, skirtą solinės karje
ros 25-mečiui. Kelionei į Kauną Stingas pasirinko privatų lėktu vą. Juo Kauno oro uoste nusilei do iki koncerto likus beveik trims valandoms. Prieš koncertą jis užkulisiuose spėjo smagiai pabendrauti su ke liais gerbėjais, tarp jų ir su vers lininku Vladimiru Romanovu, krepšininkais Darjušu ir Kšyš tofu Lavrinovičiais. Pirmą kartą Kaune viešėjęs atlikėjas sausa
kimšos salės buvo sutiktas kur tinančiomis ovacijomis. „Labas vakaras, Lietuva“, – pasisvei kino atlikėjas. „Labas vakaras, ačiū – tai viskas, ką moku lie tuviškai“, – kiek vėliau prisipa žino Stingas ir padėkojo, tik jau angliškai, į jo koncertą susirin kusiai publikai. „Ačiū, kad atėjo te“, – nuo scenos sakė atlikėjas, o jo žodžius palydėdavo vis nau ja ovacijų banga.
Tomo Raginos nuotr.
baigta, tvarkys šaligatvius ir kita“, – komentavo savivaldybės atsto vas. „Naktinis darbas yra branges nis“, – svarstė A.Pakalniškis, pa klaustas, ar darbai nepaspartėtų, jei būtų dirbama ne vien oficialio mis darbo valandomis. Dirbti naktimis? Gal juokaujate?
Įmonės „Fegda“ projektų vado vas Vytautas Kubilius teigė nega lįs atsakyti, kada bus atnaujintas eismas Parodos gatve. „Tikėkimės, kad rudenį. Neži nau. Yra daug problemų. Kokių? Telefonu paskambinate ir kažko norite“, – nenoriai kalbėjo „Feg dos“ atstovas. Išgirdęs klausimą, kodėl nedir bama naktimis bei savaitgaliais, įmonės atstovas nustebo: „Nak timis? Negirdėjau, kad naktimis užsienyje dirbtų.“ „Šeštadieniais mes dirbame, o sekmadieniais net prie Stalino ne dirbome“, – rėžė V.Kubilius. Pa
sak jo, viršvalandžius būtų galima dirbti tada, jei būtų būtinybė.
68 pergalės prieš fašizmą metai
Vairuotojams – aplinkiniai keliai
Vilija Žukaitytė
Parodos gatvės remonto darbams skirta apie 7,5 mln. litų. A.Pakal niškio žiniomis, šiuo metu po būsi mu nauju asfaltu klojami nauji in žineriniai tinklai. Gatvę dengs naujo tipo asfaltbe tonis, atsiras nauji šaligatviai, ku rie bus skirti ne tiek pėstiesiems, bet ir dviratininkams. Pačioje gatvėje atskiros juostos dviratininkai neturės. „Atsižvel giant į gatvės plotį, bus paliktos keturios eismo juostos“, – pridū rė pašnekovas. Šiuo metu Kaune dėl remonto uždaryti Panemunės tiltas, A.Juozapavičiaus prospek tas, dalis Radvilėnų plento. Taigi vairuotojai ir kitose miesto vieto se priversti sukti milžiniškus ratus. Vis dėlto praktika dirbti švenčių dienomis, sekmadieniais ar tam siuoju paros metu, kad procesas paspartėtų, Kaune nepopuliari.
valdininkų aistros
Sirgaliai: savivaldybės salėje rungtynes žiūrintys aistruoliai tikino, kad
darbas nenukentės.
Artūro Morozovo nuotr.
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Aukštųjų Šančių karių kapinėse vakar buvo paminėti istoriniai įvykiai. Jau 68 metus Kaunas gali švęsti laisvę nuo hitlerinės fašisti nės valdžios. Atminti šios dienos prie karių memorialo rinkosi ka ro veteranai, Šančių bendruome nės nariai.
Prieš 68 metus, 1944 m. rugpjū čio 1 d., Kaunas buvo išvaduotas nuo Hitlerio armijos. „Mes negalime pamiršti, kiek mums kainavo ši laisvė. Amži no poilsio šiose kapinėse atgu lė 5056 kariai, dar 53 kapai – ne žinomų kareivių. Čia palaidota 15 Sovietų Sąjungos didvyrių“, – pa sakojo Kauno karo veteranų, ko vojusių Antrajame pasauliniame kare, pirmininkė Virginija Žido nienė. Įnirtinga kova dėl laisvės Kaune užvirė liepos 29 d. Šiaulių korpu so kariai, kovęsi mūšio priešaky je, stengėsi miestui padaryti kuo mažesnę žalą. Įnirtingiausia kova,
Tradicija: karo veteranai kasmet susirenka prie memorialo pagerb
ti žuvusiųjų.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
kuri baigėsi pergalė, įvyko liepos 31 d. santakoje. „Kol bus gyvų žmonių, kurie at simena visiems mums skausmin gus įvykius, tol mes kasmet rink simės čia ir minėsime šią datą“, – sakė V.Židonienė. Susirinkę karo veteranai tylos minute pagerbė žuvusiuosius. „Tie, kurie išgyveno ir liko gyvi po karo, supranta, kodėl taip svar bu bent kartą per metus susirink ti. Kaunas tomis dienomis išgy veno siaubingiausias akimirkas,
tačiau laimėjo. Aš tikiu ir viliuo si, kad ateities kartos prisimins šiuo įvykius“, – į susirinkusiuo sius kreipėsi Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitle rinės koalicijos pusėje, organiza cijos pirmininkas Julius Deksnys. Pasibaigus minėjimui, Aukštų jų Šančių kapinėse esantis karių memorialas buvo nuklotas gėlė mis, vainikais. Lietuvoje iš viso yra 256 karių kapinės, kuriose palaidota apie 80 tūkst. žuvusių karių.
4
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Vienuolyne nakvoja ne tik vienuoliai Apie bažnyčios ir vienuolyno kompleksą Mūrinė Šv.Jurg io kank inio bažny čia pradėta statyti 1471 m., ja naudo josi vienuoliai bernardinai. 1503 m. bažnyčia jau veikė. Aukštas dvišlait is stogas, didel is tūris, netinkuotos mūro sienos pa brėž ia šventovės got ik in į pobū dį. Bažnyčia yra trijų nav ų, 1,4 m stor io sienos paremtos masyv iais kontraforsais. Susigyvenusi: į Šv.Jurgio kankinio ir Bernardinų vienuolyno ansamb
Šv.Jurg io kank in io bažnyč ia ne kartą nukentėjo nuo gaisr ų, kar ų ir buvo perstatyta.
lį architektė A.Prikockienė žengia tarsi į savo namus.
1812 m. Napoleono armija bažnyčią buvo pavertusi miltų sandėliu, so vietmečiu čia buvo įrengtas vaistų sandėlis. 1993 m. ansamblis grąžin tas Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui.
Menas: vienuolyno skliautuose aptiktos freskos sovietmečiu apgadin
Paslauga: vienuolyno svečių namuose vienu metu gali nakvoti 40 žmo
Įėjus vidun šviesu – ati 1 dengti trys prieš tai da linai buvę užmūryti arkos formos
Todėl gotikinės šventovės viduje matomas barokas, vienuolyne pa pildomai svečiavosi tarpukaris, so vietmetis, o dabar jau galima ma tyti ir šiandienos ženklų. Tarpukariu vienuolyne veikė Kunigų seminarija. Stingant pa talpų, dviejų aukštų vienuolyno pastatai įgijo ir trečiąjį. Antstatus suprojektavo žinomas to meto ar chitektas Feliksas Vizbaras. Sov ietm eč iu vid in iam e vie nuolyn o kiem elyje pridygo pa pild om ų pries tat ų, pakeit im ų padaryta ir vidaus išplanavime. Tuomet vienuolyne veikė aukš tesn ioj i med ic in os mok ykl a. A.Prikockienė apgailestauja, kad sovietmečiu buvo beatodairiškai naikinamos vertybės, pavyzdžiui, skliautuotos, freskomis puoštos lubos. „Stengėmės maksimaliai išsau goti visų laikotarpių vertingas sa
tos, bet, tikimasi, bus restauruotos.
langai. Netolimoje ateityje, visuo menininkų iniciatyva, viename iš langų turėtų sušvisti vitražas. Bažnyčioje šiuo metu galima apžiūrėti neįprastą, tačiau įdomią ekspoziciją: pradėjus restauravi mo darbus, presbiterijos zonoje, po grindimis, buvo atrastos aštuo nios kriptos, kuriose buvo laidoja mi turtingi miestiečiai. Ateityje kriptas uždengs grin dys, bet laikinai čia įrengtas meta linis takas, leidžiantis prieiti prie jų arčiau ir pajusti XVII a. alsavimą.
kas įveikė pirmąjį etapą. „Atsiž velgiant į skirtų lėšų kiekį, dar bų atlikta labai daug“, – komen tavo restauravimo ir projektavimo darbų autorė architektė Asta Pri kockienė. Jai talkino kolegos And rius Kenstavičius, Justas Prikockis, Marius Ščerbinskas bei Mažvydas Zajankauskas.
Asta Prikockienė:
Svečių namai įreng ti ne tose patalpose, kurios tikrai yra ver tingos.
Didieji darbai – ateityje
Tai bene visi didieji darbai, atlikti Šv.Jurgio kankinio bažnyčioje. Likę užmūryti langai, sienos, grindys, altoriai, fasadai dar turės palaukti restauratorių bei statybininkų. ES ir Lietuvos valstybės finan suojamas projektas „Kauno ber nardinų vienuolyno ir Šv.Jurgio kankinio bažnyčios pastatų komp lekso sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“ kol
Nesaugojo tik sovietmečio
„Man dirbti buvo lengviau, nei naujam žmogui, nes aš šiame ob jekte dirbu nuo 1984 m. Dalis anks čiau atliktų tyrimų man jau buvo žinomi“, – žengdama tarsi į savo namus prisipažino A.Prikockienė. Gotikinis bažnyčios ir vienuo lyno ansamblis išgyveno daugy bę periodų, patyrė daug pokyčių.
nių, priimami ir pavieniai svečiai.
vybes, išskyrus sovietmetį“, – re ziumavo architektė. Priestatai vidiniame kiemelyje nugriauti, o atrastos freskos, vilia masi, ateityje bus restauruotos. Jau apgyvendina svečius
Trijų aukštų su mansarda vienuo lyne yra apie 3 tūkst. kv. m bend ro ploto. Joje nuspręsta įrengti sve čių namus. Šiuolaikiniame svečių namų in terjere sumaniai įkomponuotos se nosios, stogą laikančios sijos. Kam bariai šiek tiek primena vienuolių celes. Baldai santūrūs, spalvos bū dingos vienuolių aprangai – tam siai ruda, smėlinė, balta. „Vienas iš būdų išlaikyti pastatą jo nesugriovus – suteikti jam funkci ją. Svečių namai įrengti ne tose pa talpose, kurios tikrai yra vertingos, kurios yra XVI a. Pirmas ir antras aukštai šimtu procentų lieka vie
Prie bažnyčios pietinės pusės šlie jasi mūrinis XVI a. vienuolyno pa statas. Jo korpusai su bažnyčia su daro stač iakampį uždarą kiemą. Korpusų pirmąjį aukštą iš kiemo pusės juosia kor idor ius, kur is su buvusia primūryta prie bažnyčios galer ija sudaręs vient isą apėjimą. Tai įprast inė got ikos vienuolynų plano schema.
nuolynui. Kambariai įrengti pasto gėje, kuri nebuvo naudojama. Sve čių namai uždirbs pastatui kažkiek pinigų“, – pagrindė architektė. Tarpukariu statytame antsta te išlikę nemažai tarpukario de talių. Pavyzdžiui, mediniai lan gai nenauji, o restauruoti senieji, išlikusios senosios langų ranke nėlės. Medinės grindys konferencijų salėje – taip pat originalios. Puši nės lentos itin plačios ir storos – 3 cm. Jas restauravus ir nudažius, jos puikiausiai atitinka šiuolaiki nio interjero reikalavimus. Tarpu kario laikų laiptinė su šiam laiko tarpiui būdinga turėklų apdaila nė kiek nepakitusi. A.Prikockienė tikisi, kad bent po kelerių metų bus gautas papil domas finansavimas ir bus atnau jintos likusios architektūrinio an samblio dalys.
Palikimas: prie bažnyčios sienos priglausto vienuolyno statyba prasidėjo nuo nedidelio vienuoliams pado
vanoto namo, dabartinio pastato viduje yra likę ir eksponuojami jo likučiai.
Artūro Morozovo nuotr.
5
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
lietuva
Pasirengimas truks kelerius metus Lietuva jau pradeda rengtis valstybės atkū rimo šimtmečiui, nors šis jubiliejus bus mi nimas tik po daugiau kaip penkerių metų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas priėmė nutarimą
Pavasarį priimtu Seimo nutarimu 2018-ieji paskelbti Lietuvos vals tybės atkūrimo šimtmečio metais. „1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbtas nepriklauso mos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas žymi išskirtinį Lietuvos is torijos įvykį ir pradeda Lietuvos kaip nepriklausomos ir demokra tinės valstybės istoriją“, – teigia ma nutarime. Jame visos valdžios institucijos raginamos 2012–2018 m. ypatingą dėmesį skirti „visuomenės valsty binei savivokai ir pilietinei atsako mybei ugdyti“. Vyriausybei iki šių metų spalio pasiūlyta parengti specialios vals tybės atkūrimo šimtmečio minė jimo programos metmenis ir su daryti koordinacinę programos įgyvendinimo grupę. Vyriausybė ir savivaldybės ragi namos užtikrinti deramą minėjimo programos finansavimą. Pasiūlymų dar negausu
Jau iki šių metų rugsėjo 10 d. valstybės ir savivaldos institu cijos, įstaigos, kūrybinės sąjun gos, visuomeninės organizacijos ir bendruomenės paragintos teik ti pasiūlymus atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo programai parengti.
Nors iki nustatyto termino li ko vos kelios savaitės, pasiūlymai teikiami vangiai. „Atostogų metas, – skėstelėjo rankomis Seimo kan celiarijos Komunikacijos departa mento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Sin kevičiūtė. – Dabar tik kartkartė mis paskambina pasiteirauti dėl to, kokio pobūdžio projektai galė tų sudominti programos rengėjus. Tikimės, kad po atostogų pasiūly mų jau turėsime, jie galbūt pasipils prieš pat laikotarpio pabaigą.“
Neatmetama, kad iki 2018 m. bus ap sispręsta perlaidoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus. Be to, anot jos, nors prelimina ri minėjimo programa turėtų būti parengta dar šiemet, iki 2018-ųjų bus koreguojama ir tikslinama, at sižvelgiant į projektų įgyvendini mo galimybes. Ne per anksti
Pasak I.Sinkevičiūtės, prieš pen kerius metus pradėti rengtis 2018aisiais vyksiančiam minėjimui ne per anksti: „Kai kurie minėji
Pasiūlymas: apie tai, kad jau dabar reikia pradėti ruoštis 2018-ųjų iškilmėms, pirma prabilo Seimo pirmi
ninkė I.Degutienė.
mo programos projektai bus ilga laikiai, pavyzdžiui, kokios knygos galėtų būti parengtos iki to laiko, kokios istorinės studijos atliktos, kokie paminklai galėtų atsirasti ir taip toliau.“ Dar neaišku, kiek šalies biudže tui kainuos atkurtos Lietuvos vals tybės šimtmečio minėjimas ir pasi rengimas jam. „Apie tai dar anksti kalbėti. Tik kai bus aiški programa, kai bus patvirtinti projektai, bus galima matyti bent preliminarius skaičius“, – kalbėjo specialistė. Kita vertus, anot jos, į prelimina rią programą bus įrašyti tik tie ilga laikiai pasirengimo minėjimui pro
jektai, kuriems įgyvendinti atsiras atitinkamas finansavimas. Apie tai, kad jau dabar reikėtų rengtis 2018ųjų iškilmėms, yra kalbėjusi ir Sei mo pirmininkė Irena Degutienė, kurios iniciatyva buvo priimtas Seimo nutarimas šiuo klausimu. Perlaidosime palaikus?
Neatmetama, kad iki 2018 m. bus apsispręsta perlaidoti buvusio Lietuvos Tarybos nario, pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietu vos prezidento Antano Smetonos palaikus. Sov ietams okupav us Liet u vą 1940 m. į užsienį pasitraukęs
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
A.Smetona 1944 m. sausio 9 d. žuvo per gaisrą savo sūnaus bute Jungtinių Amerikos Valstijų Kliv lando mieste. Buvęs Lietuvos va dovas pirmiausia buvo palaidotas Klivlando „Knollwood Cemete ry Mausoleum“. Tačiau 1975 m. jo palaikai perkelti į „All Souls“ ka pines Čerdono miestelyje. Iki šiol A.Smetonos šeima ir ar timieji prieštaravo, kad prezidento palaikai būtų perkelti į Lietuvą. Tačiau politikai turi slaptos vil ties, kad per artimiausius kelerius metus iki atkurtos valstybės šimt mečio dėl A.Smetonos perlaidoji mo bus susitarta.
Praras imunitetą Prezidentė Dalia Grybauskaitė ke tina patenkinti generalinio proku roro Dariaus Valio prašymą panai kinti Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo Vytauto Butvilo tei sinę neliečiamybę.
„Dar negavome to prašymo. Jį iš nagrinėsiu, kitą savaitę priimsiu sprendimą, bet, kiek žinau medžia gą ir kiek esu informuota dar anks čiau, matyt, sprendimas bus teigia mas“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė D.Grybauskaitė. Anot Genera linės prokuratūros, teisėjas V.Butvi las Radviliškio savivaldybės tarybos nario prašė paveikti vietos seniūną, siekdamas savavališkai įrengti kelią į daugiabučio namo kiemą. Seniū nijos darbuotojai kelią į daugiabu čio namo kiemą įrengė. Radviliškio rajono Šeduvos se niūnijos seniūnui konservatoriui Kostui Dočkui ir Radviliškio rajo no tarybos nariui konservatoriui Aloyzui Juodžiui jau pareikšti įta rimai dėl piktnaudžiavimo. Prieš tai teisėjas V.Butvilas civi linėje byloje priėmė bendrovės, ku rios akcininkas yra A.Juodis, intere sams palankų neteisėtą sprendimą. KD, BNS inf.
-25
Tik KAUNE, Raudondvario pl. 131 Rugpjūčio 3–4 d.
VISOMS PREKĖMS
%
Nuolaidos nesumuojamos ir netaikomos akcinėms ir užsakomosioms prekėms, cukrui, alkoholiui, tabako gaminiams, loterijos bilietams, tel. papildymo kortelėms, paslaugoms.
6
Ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
Nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Agurkų sezonu gelbsti olimpiada Stasys Gudavičius
L
iepos pabaiga ir rugpjūtis apie politiką rašantiems žurnal istams yra sun kiausias metų laikas. Dėl masinių atostogų naujienų srau tas gerokai išsenka. Žurnalistams neretai tenka imtis gana silpnų ar ba pritemptų temų, kuriomis būtų galima užpildyti laikraščius, tele vizijos žinių minutes ar naujienų portalų puslapius. Toks metų laikotarpis žurnalistų vadinamas įvairiai – agurkų sezo nu, vasaros skyle, kvailuoju arba tuščiuoju periodu. Lietuvos pol itikoje dabar – aki vaizdus agurkų sezonas. Televizi jos ir radijo žinios neretai pradeda mos naujienomis iš kitų pasaulio kraštų. Laikraščių puslapių, skir tų Lietuvos aktualijoms, sumažė ja, juose dažnai spausdinami in terviu su neatostogaujančiais pa reigūnais, senų temų priminimai, anonsai apie būsimą politinį sezo ną, prognozės ir kartais kokio nors visuomeninio reiškinio analizės.
Ne visada rinkėjas ga li atskirti, kas yra tik rai svari politinė žinia, o kas – tik nuožmios kampanijos padiktuo tas kompromatas. Atostogauja visas Seimas, dides nė dalis Vyriausybės su premjeru priešakyje, dauguma miestų me rų. Prezidentė atostogų neturi, bet dalyvauja daugiausia šventiniuo se renginiuose, taip pat daug „dir ba su dokumentais ir posėdžiauja su patarėjais“. Šįmet naujienų srautą agurkų se zonu gelbėja tik Londone vyks tančios olimpinės žaidynės. Rū tos Meilutytės auksiniai grybšniai vandens sporto stadione leido ži niasklaidai prasinešti, todėl, atro dytų, jau viską žinome apie čem pionę, jos plaukimo karjerą, pomė gius, charakterio savybes, tėvus, artimuosius, gimines, draugus.
Olimpiada baigsis rugpjūčio vidu ryje. Tad iki to laiko žinių neturė tume pristigti. Politikai irgi prisitaiko prie tokio olimpinio grafiko. Vienas per kitą jie naudojosi galimybe pasveikin ti R.Meilutytę, pasidžiaugti jos sėk me, pakomentuoti situaciją mūsų plaukimo sektoriuje, paaimanuoti dėl baseinų stygiaus. Galima net neabejoti, kad analo giškai politikai pasinaudos ir ki tais lietuvių sportininkų pasieki mais. Kita vert us, pasibaig us olimpi nėms žaidynėms politinis gyveni mas Lietuvoje turėtų kiek pagyvė ti, nepaisant netgi to, kad atostogų sezonas dar nesibaigs iki pat rug sėjo. Juk artėja spalis, kai bus renka mas naujos kadencijos Seimas. Rink imų kampanija jau vyksta, nors ir kiek vangokai. Maždaug po savaitės Vyriausioji rinkimų komisija pradės oficialiai regist ruoti kandidatus į naująjį parla mentą. Rugsėjį, kai dabartinis Sei mas susirinks į paskutinę savo se siją, registracija bus baigta ir rinki mų kampanija išeis į finišo tiesę – mėnesį iki balsavimo vyks inten syvi agitacija. Sezonas prieš rink imus neretai palydimas informaciniais karais, tai yra kompromituojančių nau jienų apie politinius konkurentus pateikimu žiniasklaidai, viešųjų ryšių kampanijomis, per kurias pasitaiko ir vadinamųjų juodųjų technologijų. Todėl ir šiemet galima tikėtis to kio pobūdžio naujienų pliūpsnio. Ne visada rinkėjas gali atskirti, kas yra tikrai svari politinė žinia, o kas – tik nuožmios kampanijos padik tuotas kompromatas, siekiant ap juodinti konkurentus ir taip išpeš ti kuo daugiau balsų spalį. Bet tokio pobūdžio žinios papras tai būna aktualios tik iki rinkimų. Kai tik jie pasibaigia, visi politikai staiga viską užmiršta, puola daly tis gautą valdžią ir nė neprisime na, kaip vos prieš kelias savaites dėl visų pasaulio nuodėmių kriti kavo oponentus. Tad šįkart agurkų sezono pabaiga, regis, gali turėti specifinį – ne van deningų žalių daržovių, bet aitrų artėjančių rinkimų – kvapą. Šio sezono vaisius ragausime vėlyvą rudenį, kai pamatysime, kokį Sei mą išrinkome, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
„Shutterstock“ nuotr.
Rytojaus studentams – antras etapas Kristina Ciparytė
L
iepos 31 d. 17 val. baigėsi pirmasis stojimo į aukštą sias mokyklas etapas. Nuo liep os 28 d. iki rugpj ūč io 2 d. vyksta antrasis priėmimo eta pas. Į prašymų paraiškas, kurias reikia pildyti internetu, negalima įrašyti naujų specialybių – galima keisti tik jų eiliškumą. Pasibaigus antrajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui, nepa tekusiesiems į pageidaujamą spe cialybę liks dar vienas šansas: nuo rugpjūčio 7 d. iki 9 d. bus galima pretenduoti į paskutines likusias vietas. Lietuvos aukštųjų mokyklų aso ciacijos bendrajam priėmimui or ganizuoti (LAMABPO) duomeni mis, po pirmojo etapo liko 3250 laisvų vietų: 1089 universitetuose ir 2161 kolegijose. Šias vietas žada ma paskirstyti antrajame pagrindi nio priėmimo etape. Universitetuose daugiausia lais vų vietų liko technologijos mokslų ir socialinių mokslų srityse. Kole gijose daugiausia laisvų vietų liko taip pat technologijos mokslų stu dijų srityje bei verslo ir vadybos krypčių grupėje. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti valstybės lėšomis buvo pakviesti 15872 asmenys, dar 132 pakviesti studijuoti tikslinėse vie tose. Palyginti su 2011 m., šiemet siekiančiųjų studijuoti socialinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo, išaugo bio
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Kelias: antrasis abiturientų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas – dar vienas žingsnis išsvajotųjų studijų link.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
medicinos ir technologijos moks lų populiarumas. Nemažai laisvų vietų norintie siems studijuoti Lietuvoje palie ka jaunuoliai, pakviesti studijuoti į užsienio universitetus. LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas atsako į dažniausiai užduo damus klausimus, pasibaigus pir majam priėmimo į aukštąsias mo kyklas etapui.
Po pirmojo etapo apie 20–30 proc. su tarčių į valstybės fi nansuojamas ir apie 50 proc. sutarčių į ne finansuojamas vietas liko nepasirašytos. Jeigu per pirmąjį priėmimą gavau pakvietimą į valstybės finansuo jamą vietą ir pasirašiau sutartį su universitetu, ar galiu bandyti lai mę antrajame etape? – Jei studentas gavo pakvietimą į valstybės finansuojamą vietą ir pa sirašė sutartį, kandidatuoti antraja me etape į valstybinę vietą jau nebe gali, nes to neleidžia sistema. Tokiu atveju galima dalyvauti tik papildo mame trečiajame etape. Jeigu pirmajame etape gavau pa kvietimą į valstybės finansuoja mą vietą, bet sutarties nepasira šiau, ar galiu eiti į antrąjį etapą? – Jeigu stojantysis įstojo į valstybinę
242
Prenumeratos skyrius: 302
vietą, pasirinktą pirmuoju ar antruo ju numeriu, bet sutarties nepasirašė, vis vien į antrą etapą jis neprileidžia mas. Tai numato ministro įsakymas. Tokiu atveju taip pat galima dalyvau ti tik papildomame trečiajame etape. Taip yra dėl to, kad studentas, gavęs tai, ko norėjo, – pirmu ar antru nu meriu parašytą finansuojamą studi jų vietą, neitų į kitus etapus, kadangi galbūt kitas žmogus yra aiškiau apsi sprendęs šiuo klausimu, nors jam taip gerai nepasisekė pirmajame etape. Jeigu pirmajame etape įstojau į valstybės nefinansuojamą vietą, ar galiu dalyvauti antrajame? – Jeigu per pirmąjį etapą studen tas įstojo į valstybės nefinansuoja mą vietą, tuomet net pasirašęs su tartį su universitetu gali bandyti eiti į antrąjį etapą. Įstojęs į norimą spe cialybę, per antrąjį etapą studentas tiesiog nutraukia sutartį, kurią pa sirašė prieš tai. Kadangi valstybės nefinansuojamos vietos dažniausiai rašomos trečiuoju ar ketvirtuoju nu meriu, studentas turi teisę kandida tuoti į geresnę vietą. Ar tiesa, kad antrajame etape lie ka tik mažiau paklausios specia lybės, o geriausios vietos jau bū na užpildytos pirmajame etape? – Netiesa. Antrajame etape dažniau siai lieka tos vietos, kurių atsisako jaunuoliai, gavę pakvietimus stu dijuoti užsienio universitetuose. Tai aukštų siekių turintys žmonės, todėl dažniausiai jų pasirinktos specialy bės – paklausios ir jų mokomasi ge riausiose aukštosiose mokyklose.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Alga galėtų dar padidėti Minimali mėnesio alga (MMA) galėtų dar labiau didėti, jei būtų su sitarta su darbdaviais, kaip teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vizitas: Prezidentė D.Grybaus
kaitė Klaipėdoje ne tik pasveikino uostamiestį Jūros šventės proga, bet ir pakomentavo kai kurias ak tualijas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Visada maniau ir sakiau, kad jau galima pradėti po truputį kelti ir minimalųjį atlyginimą. Bet, be jo kios abejonės, turi būti sutari mas su darbdaviais, nes tai tiesio giai liečia ir juos“, – lankydamasi Klaipėdoje žurnalistams sakė Pre zidentė. Anot jos, MMA padidinimas gali būti ypač skausmingas smulkiajam verslui. „Bet mūsų minimalusis atlyginimas yra vienas mažiau sių regione, kone mažiausias, to dėl manau, kad ir pramonininkai, ir verslas turėtų suprasti, jog at sargus vartojimo skatinimas taip pat yra būtinas ekonomikai. Taigi laipsniškai didinti dar reiks“, – tei gė D.Grybauskaitė. Nuo vakar MMA padidėjo 50 li tų, iki 850 litų. Svarstoma galimybė nuo 2013 m. pradžios MMA didin ti iki 900 litų, nors jau pasigirdo svarstymų ir apie 1000 litų ribą. Viešėdama Klaipėdoje Preziden tė komentavo Lietuvos santykius su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Paklausta apie Lietuvos pareigū nų laimėjimu vadinamą Stokholmo arbitražo sprendimą, valstybės va dovė atsakė: „Mes tokio sprendimo tikėjomės, nes manome, kad esa me teisūs. Ir iš viso manau, kad ge riausia ne kariauti, o tartis ir kal bėti, ką visada Lietuvos Vyriausybė ir siūlė „Gazprom“.“
Vertindami arbitražo sprendi mą, Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad „Gazprom“ nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Vyriausybė būtų įpa reigota atsisakyti savo inicijuoto „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Kalbėdama apie Klaipėdoje pla nuojamą statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, Preziden tė pabrėžė, kad tai nebus pavojin gas objektas ir atneš naudos uos tamiesčiui. „Pirmiausia nemanau, kad tai pavojingas objektas. Jau yra pateikti poveikio aplinkai vertini mo dokumentai, jokio pavojaus čia nėra. Tai švarus objektas, moder nus, palyginti nedidelis, nes tai bus tik laivas“, – sakė ji. D.Grybauskaitės teigimu, Klaipė dai terminalas turėtų būti didžiulis pasididžiavimas. „Tai bus didžiulė nauda ir naujos darbo vietos. No rėčiau, kad Klaipėda didžiuotųsi, o ne manytų, kad yra kokia nors au ka“, – kalbėjo Prezidentė. Lietuvos Vyriausybė tikisi iki 2014 m. pabaigos įrengti suskys tintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris leistų Lietuvai gauti dujas iš kitų šaltinių nei Rusijos dujų kon cernas „Gazprom“. Valstybės vadovė taip pat pa sveikino Klaipėdą 760-mečio ir vakar prasidėjusios Jūros šventės proga. KD, BNS inf.
Pastangos: amerikiečiai nustatė, kad Lietuvoje užtikrinama religi
nė laisvė.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pagyrė Lietuvą Naują ataskaitą paskelbęs JAV valst ybės departam entas tei giamai įvertino Lietuvos val džios pastangas užtikrinti reli ginę laisvę.
„Konstitucija ir kiti įstatymai, vykdoma politika užtikrina religi nę laisvę, o praktikoje Vyriausybė gerbia religinę laisvę. Vyriausybė žengė žingsnius, kad pagerintų ir apsaugotų teisę į religinę laisvę“, – rašoma ataskaitoje. Dokumente apžvelgiamas tei sinis religinių bendruomenių reglamentavimas, valdžios ir vi suomenės požiūris. JAV pabrėžė, kad pernai Vyriausybė ir pilietinė visuomenė daug prisidėjo saugo dama žydų paveldą, nors visuo menėje ir pasitaikė antisemitiz mo apraiškų. Vertindamas padėtį visoje Eu ropoje, JAV valstybės departa mentas pastebėjo, kad didėjant etninei, rasinei ir religinei įvai
rovei, kai kur daugėja ksenofobi jos, antisemitizmo ir netoleranci jos islamui. Amerikiečiai pabrėžia, kad kai kuriose Europos valstybėse, tarp jų Belgijoje ir Prancūzijoje, priim ti teisės aktai dėl aprangos pavei kia musulmonus. Kritiškai įver tinta ir Vengrija, kurioje priimtas naujas įstatymas, numatantis, kad parlamentas turi balsavimu pripažinti religines organizaci jas. Šiemet įsigaliojus įstatymui, pripažintų religinių organizacijų sumažėjo nuo 300 iki 32. Išskirdamas pasaulines ten dencijas, JAV valstybės depar tamentas perspėja, kad religinei laisvei daug kur yra iškilęs pavo jus. Daug kritikos sulaukė Kinija dėl veiksmų prieš Tibeto budis tus, ypač blogai taip pat įvertin tos Šiaurės Korėja, Mianmaras, Eritrėja, Iranas, Saudo Arabija, Sudanas ir Uzbekistanas. KD, BNS inf.
8
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3832 DB svaras sterlingų 1 4,3956 JAV doleris 1 2,8046 Kanados doleris 1 2,7999 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,3882 Norvegijos krona 10 4,6539 Rusijos rublis 100 8,6603 Šveicarijos frankas 1 2,8732
–0,34 %
–0,7801 % –0,5723 % –0,3022 % –0,3488 % +0,0060 % +0,0095 % –0,0172 % –0,9448 % –0,0244 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,60
2,37
„Vakoil“
4,89
4,57
2,39
Didžiosios Britanijos teismas kitų me tų sausį spręs, ar buvusius bankrutuo jančio banko „Snoras“ akcininkus Rai mondą Baranauską ir Vladimirą Anto novą išduoti Lietuvai. Posėdis vyks ne šių metų gruodį, kaip buvo planuota, o 2013 m. sausio 21 d. Buvusiems „Snoro“ akcininkams pareikšti įtarimai dėl maž daug 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavinimo.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,44 %
Sausį spręs, ar išduoti
Degalų kainos pokytis
0,00 %
88,55 dol. už 1 brl. 105,76 dol. už 1 brl.
3,6 mln.
registruotų elektroninės bankininkystės klientų turi Lietuvos komerciniai bankai.
Daugiabučius išmaino į namus
Butų pasiūla didžiuosiuose šalies miestuose sparčiai lenkia paklausą. Tačiau gyventojai, užuot įsigiję butą mieste, vis dažniau dairosi į individualius namus užmiestyje. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Verslo centrai pustuščiai
Pirmą šių metų pusmetį nekilno jamojo turto (NT) rinka gyvuoja atostogų režimu, kaip teigia bend rovės „Inreal valdymas“ Konsul tacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Anot jo, beveik visuose Lietuvos didmiesčių NT sektoriuose junta mas sulėtėjimas, jis neturėtų stai giai sumažėti ir rudenį. Komercinio NT rinkoje pirmą šių metų pusmetį aktyvesnis buvo tik verslo centrų sektorius. A.Anta navičiaus teigimu, per šį laikotarpį buvo statomi aštuoni verslo centrai ir visi jie – Vilniuje. „Kaun e ir Klaipėd oje versl o centrų rinkoje stagnacija tęsia si jau kelerius metus. Investuoja ma vien Vilniuje, nors ir sostinė je situacija keičiasi: pasiūla auga gana sparčiai, o rinkos situacija ir išoriniai veiksniai rodo, kad dau giau ploto artimiausiu metu nela bai reikės. Pusė patalpų tuščios“, – sakė jis. Kaune ir Klaipėdoje nauji plė tros projektai nevykdomi, todėl manoma, kad laisvų patalpų plo tai šiuose miestuose iki metų pa baigos mažės. O Vilniuje tikimasi, kad laisvų patalpų padaugės. Šios tendencijos, kaip pabrėžė A.Anta navičius, Kaune ir Klaipėdoje lems stabilias kainas. Teigiama, kad kainos pradės stabilizuotis ir Vil niuje: „Kadangi pasiūla sostinė je išaugusi, didėja ir konkurenci ja rinkoje. Net pavieniais atvejais matome, jog patalpų nuomoto jai kainas sumažina, kad surastų nuomininką.“
Investuoti nesiryžta
Stabtelėjimas juntamas ir preky bos centrų rinkoje. Nors, kaip teigė A.Antanavičius, auganti mažme ninė prekyba leidžia tikėtis rinkos atsigavimo, tačiau jau antrą ket virtį iš eilės laisvų patalpų preky bos centruose daugėja. Tai lemia didžiųjų prekybos centrų vykdo ma nuomininkų rotacija, kai silp nesni iškeičiami į stipresnius. „Be to, statistika rodo, kad jau kelerius metus didžiuosiuose ša lies miestuose nesikuria nauji pre kybos centrai. Pagrindinė proble ma yra tai, kad prekybos centruose dažniausiai prekiaujama ne būti niausiomis prekėmis. O tai reiškia, kad ekonomikos sunkmečiu jo pa darinius pirmoji pajunta prekybos centrų rinka. Puikiai tai suprasda mi ir matydami išorinius ekonomi kos rodiklius investuotojai nesiima investuoti į didelius projektus“, – aiškino A.Antanavičius.
Arnoldas Antanavičius:
Butų ir individualių namų kainų skirtu mas nelabai didelis, o nuosavi namai asoci juojasi su aukštesne gyvenimo kokybe. Skolintis palanku
Vakaruose optimistinės nuotaikos išblėsusios, ir tai byloja Lietuvos verslo lūkesčiai, tad ir savo finansi nių galimybių vertinimas yra pra stesnis, kaip patvirtino banko „Fi nasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta
Medaiskytė. Kita vertus, ji pabrėžė, kad tokia padėtis, kai žmonės ma žiau vartoja, lemia žemas būsto pa skolų palūkanų normas, kurios tu rėtų išsilaikyti bent vienus metus. „Tačiau Lietuvos kredito rinkai tai smarkiai neatsilieps, nes kre dituodami naujus objektus bankai bus atsargesni, o ūkio subjektai sa vo galimybes imti paskolas vertins kritiškai“, – sakė R.Medaiskytė. Jeigu bankas kreditą būsto pirkėjui suteiktų, dabar, anot jos, imti būsto paskolą yra palankus metas. Vis dėlto A.Antanavičius pa brėžė, kad NT mažiau įsigyjama su būsto paskolomis. Anot jo, žmo nės finansinių įsipareigojimų dar vengia, todėl mieliau būstą įsigy ja savomis lėšomis: „Jei skolinasi, tai labai nedaug. Dažniausiai vie ną turtą keičia kitu.“ Būstų daugiau, nei reikia
Gyventojams savo finansines ga limybes vertinant atsargiai, būsto paklausa šalyje pasiūlos nepaveja. Būsto rinkoje optimistinių nuo taikų pasigendama, tačiau jau ke letą ketvirčių NT rinkos dalyvius stebina vis aktyvėjantis individua lių namų sektorius. A.Antanavičiaus teigimu, butų rinkoje pastebimas paklausos smu kimas. Anot jo, pirmą šių metų pus metį, palyginti su praėjusių metų lai kotarpiu, sandorių šalyje sumažėjo 1,8 proc.: „Atrodo, kad žmonės kei čia savo prioritetus ir vis dažniau renkasi individualius namus. Juo la biau kad butų ir individualių namų kainų skirtumas nelabai didelis, o nuosavi namai asocijuojasi su aukš tesne gyvenimo kokybe.“ A.Anta navičius prognozavo, kad indivi dualių namų sektorius ir toliau augs.
Pasirinkimas: butų pasiūla naujos statybos namuose šių metų pirmą
pusmetį auga žaibiškai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pastebima, kad pasiūlos augimas naujos statybos daugiabučių sek toriuje pirmą šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, yra žaibiškas, kaip sakė A.Antanavi čius. Anot jo, pasiūla paklausą vir šija du tris kartus – per šį pusmetį iš viso sudaryta vos 800 butų pir kimo–pardavimo sandorių. Jis neslėpė, kad tolesnis tokio masto butų pasiūlos augimas pa kenktų rinkai, nes parduoti NT tap tų sudėtinga: „Jeigu pasiūla didėja, natūralu, kad parduoti likusius lais vus ne tokius patrauklius butus bus sunkiau. Tuomet natūraliai išky la pinigų srautų problema. Juk ob jektai paprastai statomi padedant bankams. Jeigu nėra pardavimo, grąžinti kreditą, sumokėti mokes čius ir atlyginimus tampa kur kas sudėtingiau. Todėl manau, kad ne tokie sėkmingi projektai gali netgi nutraukti veiklą, bankrutuoti.“
dalyvių elgesį, šiais metais nebu vo, kaip pabrėžė advokatų kon toros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerė ir advokatė Aušra Mudė naitė. Tačiau teigiamų postūmių esama – pirmą šių metų pusmetį ir toliau buvo tobulinami įstaty mai, sprendžiamos jų spragos. „Pirmą šių metų pusmetį Vy riausybė inicijuoja taikos sutarčių sudarymą dėl keliolikos NT ob jektų statybos šalies pajūryje. Po litinė galia pakeitė nuostatą – ji mano, kad vertinant viešąjį inte resą reikia ne vien atitikti forma lias sąlygas, bet ir žiūrėti į ekono minius argumentus, pavyzdžiui, kad sunaikinti milijonų vertas in vesticijas nėra pats racionaliausias sprendimas“, – sakė A.Mudėnaitė. Taip pat, kaip pabrėžė advokatė, aiškėja valstybinės žemės nuomos ir naudojimo reikalavimai: „Žaidi mo taisyklės aiškėja, nors nebūti nai tampa liberalesnės, o tai labai gerai, nes rinkos žaidėjai turi aiš kesnę teisinę atspirtį priimti vers lo sprendimus.“
Tobulina įstatymus
Teisinėje srityje esminių poky čių, iš esmės pakeitusių NT rinkos
9
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
sportas
Trečiasis barjeras – su akiniuotu T.Parkeriu Atsitiesti po pirmojo niukso sugebėję Lie tuvos krepšininkai džiaugiasi, jog viskas prasideda iš naujo. Šiandien olimpinia me krepšinio turnyre Kęstučio Kemzūros auklėtiniai stos į ypatingos svarbos dvi kovą su Prancūzija.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
stokojo Kauno „Žalgirio“ gynėjas Mantas Kalnietis.
Pergalė – jau praeitis
Žvaigždės akis į akį
Olimpinio turnyro antrajame ma če 72:53 Nigeriją įveikę lietuviai pakilo į 3-iąją A grupės vietą, ta čiau euforijos rinktinės stovyklo je nesijaučia. „Grįžome į normalią padėtį, bet laukia labai sunkios rungtynės su prancūzais“, – pažymėjo naciona linės komandos strategas Kęstutis Kemzūra. Puikiai antroje rungtynių su ni geriečiais dalyje į žaidimą įsiliejęs Antanas Kavaliauskas savo šan so greičiausiai sulauks ir šiandien – treneris pagyrė puolėją už sėk mingą olimpinį debiutą. „Džiaugiuosi Antanu. Mums la bai svarbu, kad kiekvienose rung tynėse atsirastų žaidėjas, galin tis komandai suteikti postūmį“, – kalbėjo K.Kemzūra. „Psichologiškai jaučiamės ge riau. Mūsų šansai neblogi, ta čiau grupėje norėtume užimti kuo aukštesnę vietą. Mačas su pran cūzais bus labai sunkus ir svarbus. Sieksime pergalės“, – ryžto ne
Tony Parkerio vedami Europos vi cečempionai, gavę į kailį nuo ame rikiečių 71:98, atsigriebė įveikę Ar gentinos komandą – 71:64. Su apsauginiais akiniais žai džiantis T.Parkeris iniciatyvos ėmėsi tuomet, kai to labiausiai reikėjo. 4-ojo kėlinio viduryje bū tent San Antonijaus „Spurs“ lyde ris pelnė 6 taškus iš eilės ir po šios atkarpos Pietų Amerikos atstovai jau neatsitiesė.
Mantas Kalnietis:
Mūsų šansai neblo gi, tačiau grupėje no rėtume užimti kuo aukštesnę vietą. Prancūzijos rinktinės strategas Vincentas Collet stropiai atliko namų darbus. 102 taškus į lietuvių krepšį įmetę argentiniečiai šįsyk sugebėjo pelnyti vos 64 taškus.
Įtampa: K.Kemzūros nuomone, mačas su prancūzais bus labai sunkus.
„Tai buvo ypatingos rungtynės, – po mačo pripažino T.Parkeris. – Ma nu (Emanuelis Ginobilis – aut. past.) yra vienas iš geriausių mano draugų. Mes žaidžiame taip ilgai kartu, kad kovoti skirtingose barikadų pusėse buvo iš tiesų labai keista.“ Į Londoną V.Collet atsivežė aš tuonis krepšininkus, kurie pernai Lietuvoje iškovojo Senojo žemy no sidabrą. Iš rinktinės branduo lį sudarančių lyderių šiemet tet rūksta tik Joachimo Noah, tačiau rinktinės marškinėlius vėl apsivil ko Ronny Turriafas.
Amerikiečiai smaginosi
JAV rinktinė 110:63 sutriuškino Tuniso reprezentacinę ekipą. Nors afrikiečiai sėkmingai pradėjo su sitikimą ir netgi pirmavo, Mike’o Krzyzewskio auklėtiniai be vargo perėmė iniciatyvą. „Tiksl as buvo lab ai pap ras tas – kaip įman om a lyg iau pa skirstyt i laik ą vis iems rinkt in ės krepšininkams“, – sakė M.Krzy zewsk is. Net pralaimėję 47 taškų skir tumu, Tuniso krepšininkai geros nuotaikos neprarado – po rungty
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
nių Mohamedas Hadidane’as nu siavė savo sportinį batelį ir, priėjęs prie NBA žvaigždės Kobe Bryanto, paprašė ant jo pasirašyti.
Kas, kada? Šiandien 11 val. Prancūzija–Lietu va, 13.15 val. Australija–Kinija, 15.30 val. Argentina–Tunisas, 18.45 val. Brazilija–Rusija, 22 val. Ispanija–Di džioji Britanija, rugpjūčio 3 d. 0.15 val. JAV–Nigerija.
Rezultatai Argentina–Prancūzija 64:71 (12:19, 17:13, 24:23, 11:16). E.Ginobil is 26 taš kai, L.Scola 16, P.Prigionis 7 (8 rezul tatyv ūs perdavimai)/T.Parkeris 17, N.Batumas 14, N.De Colo 11. JAV–Tunisas 110:63 (21:15, 25:18, 39:14, 25:16). C.Anthony ir K.Lo ve’as po 16, K.Durantas 13/M.Benas Romdhane’as 22 , M.Hadidane’as 11, M.Kechr idas 9. Didžioji Britanija–Brazilija 62:67 (11:4, 16:23, 16:21, 19:19). P.MensahBonsu (13 atkovot ų kamuol ių) ir N.Reik ingas po 13, L.Dengas 12/T. Splitter is 21, M.Huertas 13, M.Vieira ir A.Varejao po 8.
A grupė Komanda
1. JAV 2. Argentina 3. Lietuva 4. Nigerija 5. Prancūzija 6. Tunisas
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 1 1 1 1 0
0 1 1 1 1 2
208:134 166:150 151:155 113:128 142:162 119:170
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 2 0 0 0
0 0 0 2 2 2
168:129 179:151 142:133 141:157 137:162 135:170
B grupė Komanda
1. Rusija 2. Ispanija 3. Brazilija 4. Australija 5. D.Britanija 6. Kinija
Taika: JAV ekipos žvaigždė L.Jamesas po rungtynių draugiškai šnek
telėjo su tunisiečiu M.Kechridu.
Virtuozas: T.Parkeris rado spragų net tankiausiose argentiniečių gy
nybos užtvarose.
AFP nuotr.
10
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
sportas
Irkluotojus įkvėpė olimp Lietuvos irkluoto jai Saulius Ritteris ir Rolandas Maš činskas šiandien bandys pakarto ti plaukikės Rūtos Meilutytės žygdar bį – iškovoti olimpi nį medalį. Susitarė: kinės ir korėjietės nepaisė teisėjų įspėjimų.
„Reuters“ nuotr.
Žiūrovai nušvilpė azijiečių gudrybes Olimpiniame moterų badmintono turnyre įsiplieskė skandalas: Ki nijos sportininkės tyčia pralaimė jo varžovėms iš Pietų Korėjos.
Pasaulinė badmintono federaci ja (WBF) nesportiniu elgesiu ap kaltino ir diskvalifikavo kines Yu Yang ir Wang Xiaoli bei Pietų Ko rėjos atstoves Jung Kyung-Eun ir Kim Ha-Na. Teigiama, kad Kinijos badmin tonininkės dvejetų A grupėje ty čia nusileido korėjietėms 14:21, 11:21, bet kartu su jomis pateko į kitą etapą. Sirgaliai, matydami, kad kinės daro vien ą po kitos abs urd iš kas klaid as, nuš vilp ė olimp ie tes. Žaidėjos nepaisė ir teisėjų įspėjimo baigti akivaizdžią vai dybą. Po varžybų korėjietės at sisakė ką nors komentuoti, o Ki nijos sportininkės pareiškė, kad pralaimėjo, nes varžovės buvo „labai stiprios“.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
WBF taip pat diskvalifikavo Pietų Korėjos žaidėjas Ha JungEun ir Kim Min-Jung bei Indo nezijos badmintonininkes Mei lianą Juahari ir Greysia Polii. Teisėjai kelis kartus stabdė šių duetų žaidimą ir įspėjo sportinin kes, kad reikia kovoti garbingai. Galiausiai dvikova buvo nutrauk ta, bet, atsižvelgus į indonezie čių protestą, vėl atnaujinta. Re zultatu 18:21, 21:14, 21:12 laimėjo korėjietės ir kartu su Indonezijos olimpietėmis iš C grupės pateko į atkrintamąsias varžybas. Apie priešolimpinius azijiečių suokalbius yra kalbėjęs ir Lie tuvos badmintono rinktinės ir Kęstučio Navicko treneris Juo zas Špelveris, teigęs, esą lietuvio konkurentai keistomis pergalė mis ir pralaimėjimais vieni ki tiems dovanojo reitingo taškus, kad į olimpiadą patektų daugiau Azijos šalių atstovų.
„Dalyvauti olimpiados finale, ma nau, yra kiekvieno sportininko svajonė“, – sakė S.Ritteris. – Sauliau, ar finalas Londone – tavo ir Rolando šio sezono vir šūnė? – paklausėme irkluotojo. – Prieš olimpines žaidynes tokio gero rezultato nesitikėjome. Nebū tume nusiminę nepatekę į finalą. Norėjome gerai pakovoti su varžo vais. Pavyko sėkmingai irkluoti – ir techniniu, ir fiziniu požiūriu. – Ar su Rolandu pasikalbate apie tikslus lemiamam startui? – Stengiamės apie tai negalvoti. Finalo dieną reikės ypač susikaup
Išbandymas: olimpiados debiutantai S.Ritteris (dešinėje) ir R.Maščinskas
dijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos.
ti. Jeigu tai pavyks, rezultatas bus geras. – Kas svarbiausia irkluojant dviese? – Pirmiausia – techninis sinchro niškumas, bet jis neįmanomas be tam tikro nusiteikimo, abipusio su pratimo.
– Kaip jaučiatės irkluotojų kai melyje? Mindaugas Griškonis pasakojo, kad labai daug apsau gos pareigūnų. Tai netrukdo? – Šunimis pjudo (juokiasi). Jeigu rimtai – niekas netrukdo. Apsau ga turi būti, nors, kol įveikiame vi sus patikrinimo užkardus, šiek tiek užtrunka kelionė iki treniruočių ir
Jaunoji plaukikė prabilo Lietuvos olimpiečiams Londono arenos vakar suteikė ir džiugios, ir karčios didžiojo sporto patirties.
KD inf.
Plauks ir 50 metrų
Olimpinei čempionei Rūtai Mei lutytei nepavyko įveikti atrankos barjero plaukiant 100 m laisvuo ju stiliumi. Lietuvė nuotolį nuplaukė per 56,33 sek. ir 4-ojoje grupėje buvo penktoji, o bendroje įskaitoje tarp 48 dalyvių – 29-ojoje pozicijoje, kurią pasidalijo su Singapūro at stove Mylene Ong. Iki pusfinalio šešioliktuko R.Meilutytei pritrū ko net 1,9 sek. Lietuvos plaukikė po varžybų sakė, kad yra patenkinta rezultatu, nors šiai rungčiai specialiai nesi rengė, be to, pradėjo jausti nuo vargį, kuris atsirado ir dėl prasto miego. Rytoj Rūta dalyvaus 50 m plauki mo laisvuoju stiliumi atrankos var žybose. Į finalą neprasibrovė Giedrius Titenis, plaukimo 200 m krūti ne pusfinalyje užėmęs 11-ąją vie tą – 2 min. 9,95 sek. Iki laimingų jų aštuntuko anykštėnui pritrūko 0,64 sek. Vakar vakare pusfinalyje kovo jo Vytautas Janušaitis. Jis 200 m kompleksinio plaukimo atrankos varžybose tarp 36 dalyvių pasiekė 14-ąjį rezultatą – 1 min. 59,84 sek. J.Bernoto siurprizai
Olimpinių žaidynių debiutantas Juozas Bernotas banglenčių RS:X
Nesėkmė: K.Baužai (mėlynas kimono) nepavyko įveikti tituluotojo I.Iliad
varžybų bendrojoje įskaitoje paki lo į 8-ąją vietą. Trečiąjį plaukimą lietuvis bai gė tryliktas, o ketvirtąjį – aštuntas ir turi 43 baudos taškus. Lyderio pozicijoje – olandas Dorianas van Rijsselberge’as (6 baudos taškai),
2-ojoje vietoje – lenkas Przemys lawas Miarczynskis (15), o trečias – britas Nickas Dempsey (18). Pekino žaidynių vicečempio nė Gintarė Scheidt „Laser Radi al“ jachtų klasės bendrojoje įskai toje su 37 baudos taškais (netto)
11
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
pinė čempionė Varžovai grumiasi
ne vien krepšinio aikštėje Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kaune vykstančiame Europos ve teranų krepšinio čempionate aist ros kunkuliuoja ne tik sporto salė se, bet ir už jų ribų. Tikrino žaidėjų pasus
šiandien finale kovos su varžovais iš Argentinos, Slovėnijos, Naujosios Zelan Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
varžybų vietos. Gyvename po vie ną, sąlygos puikios. Džiaugiuosi, kad įsikūrėme ne pagrindiniame olimpiniame kaimelyje. Ten turbūt daugiau šurmulio negu čia. – Ką veikiate laisvalaikiu? – Pas ižvalgom e po apyl inkes, per televizorių stebime kitų mū
sų sportininkų pasirodymus. La bai džiaug iam ės R.Meil ut yt ės pergale. Jos triumfas – paskata ir mums. Svarstėme: jeigu penkioli kametė gali taip varžytis su suau gusiomis ir daugiau patirties su kaupusiomis plaukikėmis, kodėl mes negalime mesti iššūkio irkla vimo grandams?
apie nuovargį
Šiomis dienomis Tarptautinės krepšinio veteranų organizacijos (FIMBA) vadovams teko svarsty ti ne vieną dalyvių skundą. Tris pergales 55 metų grupė je iškovoję ir šiandien pusfinalyje su švedais kovosiantys Moldovos veteranai buvo priversti rodyti sa vo pasus. Varžovams kilo įtarimų, kad kai kurie šios komandos krep šininkai yra gerokai jaunesni, nei leidžia reglamentas. Oponentų įtarimai nepasitvirtino – neįkliu vo nė vienas moldavas. „Tokių nesusipratimų pasitaiko kiekvienose veteranų varžybose. Kažkam pasirodo, kad varžovas per jaunas ar per stiprus, – sakė Europos čempionato organiza cinio komiteto vadovas Anatoli jus Čupkovas. – Visus protestus sprendžia ne pirmenybių organi zacinis komitetas, bet FIMBA at stovai. Kaune kol kas jokių rimtų incidentų neužfiksuota.“ Kitame šios amžiaus grupės pusfinalyje Kauno „Žalgirio“ ve teranai, kurių gretose yra Serge jus Jovaiša, Vitoldas Masalskis ir Mindaugas Arlauskas, susitiks su Vilniaus „Salilitos“ krepšinin kais. Chuliganų išpuolis
pro atstovas Pavlosas Kontide sas (12), australas Tomas Slingsby (13) ir kroatas Tončis Stipanovi čius (19). 2011-ųjų Europos čempionas Mindaugas Griškonis nepateko į irklavimo varžybų pusfinalį ir ko vos dėl 7–12 vietų. Vakar 1-ojoje pusfinalio grupė je lietuvis vienviete 2000 m įveikė per 7 min. 31,72 sek., aplenkęs tik olimpinį čempioną 36-erių nor vegą Olafą Tufte’ą – 7 min. 35,31 sek. Dziudo imtynių turnyre Karolis Bauža (svorio kategorija iki 90 kg) nugalėjo prancūzą Romainą Buffe tą, bet antrąją dvikovą pralaimėjo Graikijai atstovaujančiam pasau lio ir Europos čempionui gruzinui Iliasui Iliadžiui ir baigė pasirody mą olimpiadoje.
Antradienio vakarą čempionato dalyviai buvo susitikę „Combo“ klube. Nuotaikingo vakaro me tu FIMBA vadovai paskelbė atei nančių pasaulio ir Europos čem pionatų šeimininkus. Kitąmet veteranų planetos pir menybės vyks Salonikuose (Grai kija), o estafetę iš lietuvių perims
Naujovė: tradicinio krepšinio mėgėjai išmėgino jėgas ir trikrepšio tur
nyre.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
čekai – 2014-ųjų metų Europos čempionatas vyks Ostravoje. „Svečiai džiaugiasi, kad čem pionatas Kaune vyksta sklandžiai. Apmaudu, kad pakilias nuotaikas apkartino nemalonus inciden tas. Ukrainiečiams keliaujant iš „Combo“ į viešbutį, juos užpuolė chuliganai, pavogė vieno krepši ninko dokumentus“, – apgailes tavo A.Čupkovas.
Mūsiškių varžovais bus Latvi jos senjorai, 65:53 įveikę suomių HNMKY. „Latvijos komandą neblogai pa žįstu. Manau, kad mums latviai – įveikiami varžovai. Vis dėlto ve teranų krepšinyje visko būna“, – įvykiams užbėgti už akių neno rėjo A.Čupkovas.
Anatolijus Čupkovas:
Visus protestus sprendžia ne pirme nybių organizacinis komitetas, bet FIMBA atstovai. Šiandien dėl vietos finale kovos ir 65 metų grupėje rungtyniau janti „Žalgirio“ komanda, kurios garbę gina ir pats A.Čupkovas.
AFP nuotr.
yra 6-ojoje vietoje. Tebepirmau ja airė Annalise Murphy (12), belgė Evi Van Acker (14) ir olandė Marit Bouwmeester (19). Rokas Milevičius „Laser“ jachtų bendrojoje įskaitoje – 37-asis (net to 182 baudos taškai). Pirmauja Ki
Vakar aikštelėje prie Lietuvos kū no kultūros akademijos (LKKA) įvyko šeimų trikrepšio turnyras. 2002-ais iais nauj ą krepš i nio variantą sukūręs Sankt Pe terburgo profesorius Anatolijus Nesmejanovas pristatė savo iš radimą. „Trikrepšis labai panašus į di dįjį krepšinį, bet emocingesnis. Tinkamas ir mažiems vaikams, ir suaugusiesiems. Kurdamas šį žai dimą norėjau palengvinti žemų ir mažiau patyrusių krepšinio entu ziastų dalią“, – yra sakęs A.Nes mejanovas.
M.Phelpsas – ant medalių kalno miausia Michaelas su Nathanu Adrianu, Cullenu Jonesu ir Rya nu Lochte pelnė sidabrą estafe tėje 4 po 100 m laisvuoju stiliumi – 3 min. 10,38 sek. Po to M.Phelp sas 200 m peteliške nuplaukė per 1 min. 53,01 sek. ir nusileido tik
Asmeninėse dviračių lenktynėse laikui dalyvavęs Ramūnas Navar dauskas tarp 37 dalyvių užėmė 21ąją vietą. Lietuvis 49 km nuvažiavo per 55 min. 12,32 sek. Aukso medalį iško vojo britas Bradley Wigginsas – 50 min. 39,54 sek. Moterų varžybose, kuriose Lie tuva dėl Rasos Leleivytės dopingo skandalo prarado vietą, triumfavo amerikietė Kristin Armstrong – ji apgynė prieš ketverius metus Pe kine iškovotą olimpinės čempio nės titulą, 29 km nuvažiavusi per 37 min. 34,82 sek.
Trofėjus: 15-ąjį aukso medalį M.Phelpsas iškovojo estafečių varžy
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovui Chadui le Closui – 1 min. 52,96 sek. Galiausiai Michaelas su R.Lochte, Conoru Dwyeru ir Ric ky Berensu laimėjo estafetę 4 po 200 m laisvuoju stiliumi – 6 min. 59,70 sek. Tad dabar M.Phelpso sąskai toje – 19 olimpinių medalių: 15 aukso bei po 2 sidabro ir bron zos. JAV plaukikas pagerino bu vusios Sovietų Sąjungos gimnas tės Larisos Latyninos rekordą – ji 1956–1964 m. iškovojo 9 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos apdovano jimus. 2004-aisiais Atėnų olimpiado je M.Phelpsas pelnė 8 medalius (6 aukso ir 2 bronzos), 2008-aisiais Pekino žaidynėse – taip pat 8 (vi sus – aukso). Londone tituluočiau sias pasaulio sportininkas dalyvaus dar trijų rungčių varžybose. „Sveikinu JAV plaukiką, bet ma nau, kad moterims sportininkėms dar negreitai pavyks pagerinti ma no rekordą“, – sakė L.Latynina.
KD inf.
„Reuters“ nuotr.
KD inf.
JAV plaukikas Michaelas Phelp sas tapo daugiausia olimpinių medalių per visą žaidynių istori ją iškovojusiu sportininku.
Įspūdingą savo trofėjų kolekci ją jis jau papildė ir Londone. Pir
Išsidalijo medalius
džio.
Žaidė trikrepšį
bose.
12
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
14p.
Mažėjo turto areštų.
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė
turtas
Finansų krizės analizė: neiš Pasaulinė finansų krizė, besitęsianti jau daugiau nei ketverius metus, nesprendžiama. Daromos visos įmanomos klaidos. Ja ponija turi ilgametės patirties, kaip tvarkytis su vadinamąja mo kėjimų balanso recesija, tačiau ekonomikos istorijos vadovėliai nepopuliarūs tarp Europos biurokratų.
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Jau išgyventa anksčiau
Japonija buvo bene pirmoji valsty bė, kuri gavo pamoką, kad būtent mokėjimų balanso elementų val dymas yra pati svarbiausia prie monė ekonominės politikos stra tegijoje. Šalis buvo pirmoji, kuri išgyveno naująją ligą – mokėjimų balanso recesiją. Pirmiausia, tai sukėlė didžiulę paniką tarp vals tybės žmonių ir valstybės institu cijų. Visos vadovėlinės ir anksčiau naudotos teorinės krizės valdy mo priemonės neveikė. Palūkanų normos siekė nulį procentų, ta čiau skolinimasis nevyko. Turto, ypač nekilnojamojo ir finansinio, kainos krito rekordiškai. Vyko ly
giai toks pat nesuvaldomas ekono mikos griuvimas, kokį dabar mato me Europoje ir JAV. Tuo metu Japonijoje iš princi po pasikeitė ekonomikos dalyvių elgsena. Ekonomikos vadovėliuo se buvo teigiama, kad įmonės vei kia turėdamos tikslą uždirbti kuo daugiau pelno. Krizė privertė Ja ponijos įmones pagrindinį tikslą pakeisti į skolos mažinimą ir tau pymą. Taip atsitiko todėl, kad di džiąją dalį turto ir aktyvų įmonės buvo įsigijusios už skolintas lėšas, o to turto vertė smarkiai sumažėjo. Bet paskolų dydžiai liko tokie pa tys. Tai yra analogiška dabartinės finansų krizės situacija. Japonijos 1990–1995 m. krizė turėjo visus analogiškus šiandienės krizės simptomus: privatusis sek
Apie prarastą Japonijos dešimtmetį Japon ijos turto kainų burbulas pū tėsi nuo 1986 iki 1991 m. – tuo met u nek ilnojamojo turto ir akcijų kainos smark iai kilo. Ši Japon ijos ekonom ikos griūt is ne buvo staig us sprog imas, o greičiau laipsniškas ilgo laikotarpio nuosmu kis, kur is baigėsi 2003 m. pabaigoje, kai vertybinių popierių kainos pasie kė dugną. Vėl iau įsisiūbavus pasau linei krizei 2008 m. Japon ijos birž ų akcijos pal ietė dar žemesnę ribą. Dėl šių priežasčių 1990–2000 m. Japoni
jos istor ijoje ekonom ist ų vad inam i prarastu dešimtmečiu. Japonijos nekilnojamojo turto kai nų burbulas nesustabdomai pūtėsi 7–8 metus, tačiau šio burbulo sprogi mo padariniai buvo justi daugiau nei 15 metų. Šis kainų burbulas yra vie nas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. Didžiausi nekilnojamojo turto kainų pokyčiai fiksuoti Japonijos sostinėje Tokiju je. Dirbtinai sukeltos kainos burbului sprogus nukrito dešimtis kartų.
torius (gyventojai ir verslas) buvo prasiskolinęs, nekilnojamojo tur to kainos buvo neadekvačiai aukš tos (nes jas pakėlė skolintų lėšų in vestavimas į nekilnojamąjį turtą), centrinio banko ypač žemos re zervų palūkanos neskatino eko nomikos dalyvių skolintis. Ir nors tuo metu Japonijos produkcija bu vo labai paklausi visame pasaulyje, – ypač automobiliai ir elektroni kos prekės, – tai nelengvino krizės sprendimo.
4,8 trln. eurų
per 1990–2005 m. pasiskolino Japonija, kad išgelbėtų ekonomiką.
Mokėjimų balanso recesija
Tuo metu buvo pastebėtas mokėji mų balanso krizės simptomas, ku rį labai gerai yra išstudijavęs vie nas garsiausių ekonominės minties mokslininkų Hymanas Philipas Minsky. Esmė tai, kad pinigų sis temą kontroliuoja finansų rinka, paprastai tariant, bankai. O ban kai taip pat turi balansus ir kiek vienas indėlis turi būti paskolin tas, priešingu atveju bankas patiria nuostolį, nes indėlis yra jo įsiparei gojimas, už kurį reikia mokėti pa lūkanas ir jį administruoti. Pap rastai žmonės savo didžiąją dalį pajamų išleidžia, o kitą taupo. Su taupyti pinigai retai laikomi koji nėje, dažniausiai jie saugomi kaip indėlis arba kaip investicinės prie monės. Kol yra pakankama paskolų paklausa, tol ekonomika yra svei ka ir taupymas tampa paskolomis, kurios kuria darbo vietas, vietos prekių bei paslaugų ir investicijų į finansų priemones paklausą. Mokėjimų balanso krizė pasi reiškia stipriu paskolų paklausos sumažėjimu. Tai reiškia, kad su taupyti pinigai nedirba, t. y. jie guli banke nenaudojami, o tai to liau skatina krizę plėstis, nes ma žėja pinigų ekonomikoje, ir tiesio giai veikia visų ekonomikos dalyvių (įmonių, žmonių) pajamas. Žmonės ima uždirbti mažiau pinigų, nes įmonės parduoda mažiau produk cijos, nes žmonės mažiau vartoja, nes skolinimasis sustojęs. Uždaras ratas. Būtent dėl tokio mirties ra to prasidėjo JAV didžioji depresi ja 1929–1932 m. Per ją šalies BVP krito 46 proc., nedarbas pasiekė 25 proc. Toks pat nedarbo lygis, beje, jau Ispanijoje.
Pavyzdys: Japonijos 1990–1995 m. krizė turėjo visus analogiškus šiandi
Pamokos iš Tekančios Saulės šalies
Japonijos valdžia nusprendė, kad, neveikiant vadovėliniams mode liams ir teorijoms, reikia ieškoti alternatyvų. Logika buvo papras ta – jei privatusis sektorius nesi skolina ir jokios monetarinės priemonės (žemos palūka nos, pinigų spausdinimas) neveikia, tuomet valst yb ė t u r i sko lin tis ir pati in
vestuoti pinigus, kad sukurtų pa klausą ir gaivintų ekonomiką. Japo nija per 1990–2005 m. pasiskolino ir į ekonomiką investavo daugiau nei 460 trln. jenų (4,8 trln. eurų). To rezultatas – privatusis sektorius sugebė jo grąžinti sko las, o BVP au go. Ir tai vyko nep a i s a n t n e k i l n o jamojo ir fin ans i nio tur to kainų
13
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
turtas Pasitikėjimas nusilpo
Euro kursas smunka
Nenori bendros valiutos
Verslo ir vartotojų pasitikė jimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Eu ropos Komisija, liepą, paly ginti su birželiu, smuko maž daug 2 proc., iki 87,9 proc. Indeksas liepą smuko ket virtą mėnesį iš eilės, ir nusi leido žemiausiai per 35 mė nesius.
Vakar Azijoje euro kursas smu ko kitų valiutų atžvilgiu. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, ant radienį Niujorke siekęs 1,2302 JAV dolerio, trečiadienį Tokiju je smuko iki 1,2284 JAV dolerio. O jenos atžvilgiu sumažėjo nuo 96,12 iki 95,84 jenos. JAV dole rio kursas jenos atžvilgiu smuko nuo 78,13 iki 77,99 jenos.
Apklausa parodė, jog 51 proc. vokiečių įsitikinę, kad labiau siai ekonomiškai išsivysčiusiai Europos šaliai būtų geriausia nebepriklausyti 17 narių turin čiai euro zonai. 29 proc. res pondentų teigė, kad šaliai at sisakyti euro nebūtų naudin ga. 71 proc. vokiečių nori, kad Graikija paliktų euro zoną.
šmoktos Japonijos pamokos
Vienintelis būdas spręs ti mokėjimų balanso krizę yra valstybinė intervencija, kai valdžia sa vo ekonomi kos naudai at sveria susida riusį nenorą skolintis pe rimdama besi skolinančiojo vaid menį. enės krizės simptomus, tačiau Japonijos pamokos likęs pasaulis neišmoko.
burbulo sprogimo, kuris kainas su menkino 87 proc., skaičiuojant nuo aukščiausio taško. Japonijos patirtis aiškiai paro do, kad fiskalinės priemonės, ku rių imamasi tik prasidedant mokė jimų balanso krizei, kai privatusis sektorius nebesiskolina ir taupo, kad grąžintų ankstesnes paskolas, yra ypač efektyvios. Ir dabartiniai Europos bei JAV pasiūlymai spręs ti krizę spausdinant pinigus ir lai kant palūkanas arti nulio ribos yra neveiksmingi. Vienintelis būdas spręsti mokėjimų balanso krizę yra valstybinė intervencija, kai valdžia
savo ekonomikos naudai atsveria susidariusį nenorą skolintis pe rimdama besiskolinančiojo vaid menį. Europos klaidos
Pasaulyje ekonomiškai stipriau sios ES ir JAV yra padariusios pir mus žingsnius krizei spręsti, ta čiau toliau eiti nesiryžta. Europa yra užstrigusi ties valstybiniais interesais ir pamiršta pagrindinę ES idėją – integraciją ir stiprią vi daus ekonomiką. Stipriosios Eu ropos šalys Vokietija ir Olandija nesutinka su visos ES mastu pla
„Shutterstock“ nuotr.
nuojamomis išlaidomis, nes tai esą pažeistų jų valstybių gyventojų in teresus. Tai ir yra didžiausias pa radoksas – norėjimas priklausyti stipriausiam pasaulyje ekonomi niam vienetui, kuris turėtų vien tisą ekonominę ir politinę strate giją, tačiau savo valstybės interesų iškėlimas aukščiau visos ES. ES yra unikali dėl to, kad ji yra la bai jauna ekonominė konstrukcija. Tam, kad ji priartėtų prie JAV mo delio, t. y. prie Jungtinių Europos valstijų, reikia žengti labai daug in tegracinių žingsnių. Jei ES valsty bės būtų turėjusios atskiras valiu
tas ir nebūtų buvę euro, ši krizė tikrai nebūtų buvusi tokia didelė, nes kiek viena šalis būtų ga lėjusi panaudoti mo kėjimų balanso krizei spręsti tinkančias priemones. Šiandien matome, kaip iš probleminių valstybių – Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Graikijos – indėliai išvežami į saugesnių valstybių bankus. Tai sukelia ti pinę mokėjimų balanso krizę tose šalyse, nes jų įsipareigojimai lie ka, tačiau bankai neturi kur pi nigų paskolinti. Prieš penkerius
metus pinigų srautas tekėjo vi sai kita kryptimi. Tada Vokietijos ir Olandijos bankai, norėdami už dirbti daugiau pinigų ir atitinka mai didesnį pelną investuotojams bei priedus banko vadovybei, ypač dideles sumas skolindavo Graiki jai, Ispanijai ir kitoms valstybėms bei jų bankams. O šie pinigai bu vo panaudoti paprastai – inves tuota į nekilnojamąjį turtą, inf rastruktūros projektus ir statybos sektorių. Tai išpūtė kainų burbulą ir jis netruko sprogti. Tuomet pi nigų kryptis pasikeitė. Ir šis krypties pasikeitimas nebū tų nieko bloga, jei ES būtų integruo ta ir veiktų efektyviai siekdama sta bilumo visos Europos mastu. Tokiu atveju Vokietijos ir Olandijos bankai, matydami grįžtančius pinigų srau tus, juos skolintų savoms valsty bėms (pirmiausia šios turėtų norėti skolintis), o jos investuotų į ekono miką – kurtų darbo vietas, parengtų naujus projektus ir skatintų inves ticijas. Tačiau labiausiai ES lyderiai sunerimę dėl Mastrichto kriterijų ir užuot ieškoję krizės sprendimo įgy vendina taupymo programas, kurios tik sukuria didesnį pagreitį krizei plėtotis. Nors, verta paminėti, Vo kietija neatitinka Mastrichto krite rijų jau bene 10 metų. Vizija
Nors dabar vykstantys svarbūs Eu ropos ir JAV centrinių bankų po sėdžiai gali sukurti iliuziją, kad sprendimai jau pakeliui, pastangų reikia įdėti kur kas daugiau. Integ racija neįvyksta per vieną minutę, ir ES tikrai netaps Jungtinėmis Eu ropos valstijomis per kelis mėne sius. Tam turi būti numatytas bent 10 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų daroma milžiniška ekonominė intervencija visos ES mastu – tokia, kokią matėme Ja ponijoje prieš 20 metų. Taip pradėtume judėti link tik ros fed erac in ės są jungos, atsakingos už visus iki vieno savo na rius, neišskiriant nė vie nos šalies kaip lygesnės. Per šį pereinamąjį laiko tarpį būtų atkurta eko nom in ė pus iausv yra, probleminių valstybių ūkis atsigautų, nedar bas sumažėtų iki valdomo dydžio (dabartiniai 25 proc. Ispanijoje ir 23 proc. Graikijoje yra ne tik ne valdomas dydis, tai – katastrofa), o visa ES galėtų nuosekliai sukurti efektyviai veikiantį ekonomikos valdymo mechanizmą. Šiandie nis taupymo kelias yra pražūtin gas ir jis atves ne tik į euro bei ES žlugimą, tačiau gali parklupdyti visą pasaulio ekonomiką.
14
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
turtas Parduoda „Snoro lizingą“
Mažiau naujų automobilių
Siūlo keisti investavimą
Artimiausiu metu prasidės bankrutuojančio banko „Sno ras“ grupei priklausančios iš perkamosios nuomos bendro vės „Snoro lizingas“ pardavi mo procesas. Akcijų pirkėjas ir sandorio vertė neatskleidžia mi. Anksčiau prognozuota, kad už „Snoro lizingą“ turėtų pavykti gauti 10–15 mln. litų.
Lietuvoje šių metų sausį– liepą registruoti 8138 nau ji lengvieji automobiliai – 6 proc. mažiau nei tais pačiais mėnesiais pernai, kai buvo registruota 8612 naujų auto mobilių. Tik asmeninės pa skirties naujų lengvųjų auto mobilių šiemet liepą regist ruotas 1501.
Pasaulio banko ekspertai ra gina Lietuvos banką keisti in vestavimo strategiją ir inves ticijas nukreipti ilgesniam lai kotarpiui. Kitu atveju, anot Pasaulio banko ekspertų, ne keičiant užsienio atsargų val dymo krypties, mažės gali mybių gauti didesnę investi cijų grąžą.
Kaune mažėjo turto areštų Lietuvoje daugėja areštuoto įmonių tur to, ypač statybos ir maitinimo įstaigų. Iš didžiųjų miestų geriausios tendencijos Kaune, kur šiemet turto areštų sumažėjo. Per septynis šių metų mėnesius 4158 įmonėms buvo registruoti 7098 turto areštai. Per tą patį praė jusių metų laikotarpį 4310 įmonių patyrė 7061 turto areštą. Trečda liui įmonių šiemet turtas areštuo tas pirmą kartą. Turto arešto nau jokų daugiausia tarp prekybininkų – 406, statybininkų – 188, trans portininkų – 162. Tokius duome nis pateikė rizikos vertinimo įmo nė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos tvar komo Turto areštų aktų registro įrašų analizę. „Turto areštų skaičiaus augimą daugiausia nulėmė areštų gausė jimas statybos ir maitinimo įmo nėse. Ypač padaugėjo turto areštų infrastruktūros objektų statybos įmonėse – šiais metais turto areštų turėjo 17 proc. šios šakos įmonių“, – teigė bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduoto jas Romualdas Trumpa. Pasak jo, daugiausia turto valdy mo suvaržymų vienai įmonei teko statybos srityje – 2,38 arešto, ir že
mės ūkyje – 2,16, taip pat finansų bei vandens ūkio ir atliekų tvarky mo sektoriuose – 2,00 ir 1,97. Kreditų biuro „Creditinfo Lie tuva“ duomenimis, per liepos mė nesį įregistruota 1011 įmonių turto areštų, tai 75 atvejais daugiau nei birželį. „Turto areštų statistikoje vis la biau ryškėja neigiamos tendenci jos. Nors tik kas dešimta įmonė lie pą turėjo įregistruotą turto areštą, areštuoto turto suma jau pasiekė 1,7 mlrd. litų, o per visus praėjusius metus iš viso buvo areštuota 2 mlrd. litų vertės turto“, – teigė Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė. R.Trumpos teigimu, areštuoto turto sumai augti daugiausia įta kos turėjo kilusios pretenzijos že mės ūkio ir finansų įmonėms. Teigiama, kad prasčiausios tur to areštų tendencijos yra Visagino savivaldybėje, kur areštuoto įmo nių turto per metus padaugėjo nuo 3,7 proc. iki 9,1 proc. Antroje vie toje – Šiaulių rajonas, kur tokių
Valstybės netiesiogiai kontro liuojama elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ta po šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ akcininke.
Suvaržymas: auga areštuojamo įmonių turto skaičius ir suma.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
įmonių dalis pakilo nuo 3,7 proc. iki 7,3 proc. Iš didžiųjų miestų savivaldy bių prastesnė padėtis yra Klaipė doje (7,5 proc. įmonių patyrė turto areštų) ir Vilniuje (6,3 proc.). Ge riau atrodo Kaunas, kur turto areš tų patyrusių įmonių sumažėjo nuo 5,1 proc. iki 4,2 proc. BNS, KD inf.
1,7
mlrd. litų
siekia šiemet areštuoto turto suma.
Baigiamas projektas „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“
Baigiamas trejus metus trukęs projektas „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“, kurios tikslas buvo skatinti šeimai palankių darbo vietų kūrimą, didinti vaikų, neįgaliųjų ir ligotų asmenų priežiūros paslaugų prieinamumą ir lankstumą bei padėti darbingiems asmenims derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Siekiant padėti darbingiems asmenims sugrįžti į darbo rinką, buvo sudarytos sąlygos jiems tobulinti savo socialinius įgūdžius bei lankyti kompiuterinio raštingumo ir anglų kalbos kursus. Konsultacijų ir kursų metu, tikslinės grupės asmenų šeimos narius saugojo auklės ar slaugės. Projekto metu paslaugas
jau gavo 129 nedirbančios šeimos auginančios vaikus ar slaugančios neįgaliuosius bei senyvo amžiaus šeimos narius. 33 asmenys, iš baigusių anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo kursus bei gavusių asmeninių konsultacijų, sėkmingai įsidarbino. Mažas pajamas gaunantiems dirbantiems projekto dalyviams, turintiems sunkumų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, jų darbo metu irgi buvo teikiamos vaikų priežiūros, socialinės globos ar priežiūros paslaugos. Projekto paslaugomis jau pasinaudojo 96 šeimos auginančios vaikus, globojančios sunkius ligonius ar prižiūrinčios senyvo amžiaus šeimos narius. Skatinant šeimai palankių darbo vietų kūrimą, projekto metu jau
Įsilieja į valdymą
buvo suorganizuoti mokymai darbdaviams bei darbuotojų atstovams apie šeimai palankios darbo vietos kūrimą Kaune, Kauno rajone, Jonavoje, Raseiniuose, Kėdainiuose bei Kaišiadoryse. Bendrai šiuose mokymuose dalyvavo daugiau nei pusantro šimto suinteresuotų asmenų. Dvidešimčiai darbdavių bei darbuotojų atstovų buvo teikiamos individualios konsultacijos šeimai palankios darbo vietos kūrimo klausimais. Projektą vykdė Viešoji įstaiga „Privati slaugos tarnyba“ kartu su partneriais–Kauno apskrities moterų krizių centru ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija. Visi trys projekto partneriai yra kiekvienas savo srities specialistai. Viešoji įstaiga „Privati slaugos tarnyba“ teikia aukštos kokybės slaugos ir socialinės priežiūros paslaugas klientų bei slaugos namuose Kauno mieste. Kauno apskrities moterų krizių centras turi sukaupęs ilgametę patirtį dirbdamas, ben-
dradarbiaudamas su Vietos valdžios bei policijos atstovais, ginant moterų interesus bei bendraujant su žiniasklaida, viešai keliant skaudžias moterų problemas. Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija formuoja, gina ir gerina smulkaus ir vidutinio verslo išorines ir vidines verslo sąlygas, dalyvaudama darančių įtaką verslo aplinkai reglamentų svarstyme, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veikloje, diskusijose bei nuomonės formavime apie smulkų ir vidutinį verslą. Visi projektą vykdę partneriai ir toliau konsultuos buvusius projekto dalyvius bei kitus tikslinės grupės asmenis šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo bei palankios darbo vietos kūrimo klausimais. Visą informaciją apie projektą, projekto metu vykusių mokymų medžiagą darbuotojams ir darbdaviams, nuotraukas iš renginių, kontaktus galima rasti projekto internetiniame puslapyje www.geradirbti.lt. Užs. 123321
„Nord Pool Spot“ išplatintame pranešime teigiama, jog trečia dienį „Litgrid“ ir Estijos elekt ros perdavimo sistemos opera torė „Elering“ įsigijo po 2 proc. „Nord Pool Spot“ akcijų. San dorio detalės neskelbiamos. „Dalinė „Nord Pool Spot“ nuosavybė Baltijos elektros per davimo sistemos operatoriams yra strateginė investicija. Tai leis dalyvauti sprendimų priė mimo procese, užtikrinant, kad atitinkamų Baltijos šalių įmo nių interesai yra apsvarstyti ir suderinti. Be to, tai leis Balti jos šalių įmonėms prisidėti prie „Nord Pool Spot“ korporatyvi nės veiklos, vystant regionines ir Europos energijos rinkas“, – rašoma „Nord Pool Spot“ pra nešime. Šiemet sausį „Litgrid“, Lat vijos „Augstsprieguma tīkls“, Estijos „Elering“ ir „Nord Po ol Spot“ pasirašytame ketini mų protokole trijų Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai išreiškė ketinimą prisidėti prie „Nord Pool Spot“ akcinio kapi talo ir valdymo. Kaip teigiama „Nord Pool Spot“ pranešime, „Augstsprieguma tīkls“ 2 proc. biržos akcijų paketą ketina įsi gyti vėliau. Kol kas Lietuva yra izoliuo ta biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona. Latvijai ta pus „Nord Pool Spot“ pre kybos zona 2013 m., o 2015aisiais pastačius elektros jung tį „NordBalt“ (Lietuva–Švedi ja), Lietuva galės visapusiškai išnaudoti bendros „Nord Pool Spot“ elektros rinkos teikiamas galimybes. Didžiausia pasaulyje elektros birža „Nord Pool Spot“ veik lą Lietuvoje pradėjo birželio 18 d. Iki tol Lietuvoje veikė vietinė elektros birža, kurią valdė Lie tuvos elektros energijos rinkos operatorė „BaltPool“. „Nord Pool Spot“ platfor moje elektros energija prekiau ja 350 įmonių iš 20 šalių. Ener gijos biržą valdo Šiaurės šalių skirstomųjų sistemų operato riai „Fingrid“, „Energinet.dk“, „Statnett“ ir „Svenska Kraf tnät“. Skandinavijos šalyse bir žoje nuperkama apie 70 proc. viso šalių suvartojamo elektros kiekio. BNS, KD inf.
15
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
pasaulis Atnaujino tiekimą
Pakeitė lytį
Apšaudo naikintuvais
Indijos inžinieriai vakar at naujino elektros tiekimą po dvi dienas trukusių milžiniš ko masto tinklų gedimų, dėl kurių be šviesos buvo likusi pusė šalies. Smulkusis vers las ir didžiosios įmonės paty rė milijardinių nuostolių, o In dijos reputacija smuko užsie nio investuotojų akyse.
Holivudo režisierius Larry Wachowski viešai atskleidė, kad dabar yra moteris, rek lamuodamas savo naująjį fil mą „Debesų atlasas“, kuria me vaidina aktorius Tomas Hanksas. 47 metų kino kūrė jui buvo atlikta lyties keitimo operacija, po kurios pasirinko moterišką vardą Lana.
Sirijos kariškiai pasinaudo jo reaktyviniais naikintuvais Alepo miestui apšaudyti, kaip trečiadienį agentūrai AFP pra nešė Jungtinių Tautų stebėji mo misijos Sirijoje atstovė. JT stebėtojai dislokuoti Sirijoje stebėti, kaip laikomasi paliau bų, kurių iš tikrųjų niekada ir nebuvo laikomasi.
Vilkino laidotuves Pakuočių gamybos įrangos milži nę „Tetra Pak“ įkūrusios šeimos paveldėtojas Hansas Kristianas Rausingas trečiadienį prisipaži no vilkinęs žmonos laidotuves, kai jos yrantis kūnas buvo rastas uždengtas šiukšlių maišais jųd viejų viloje Londone.
Mįslė: sprogdintojo tapatybė iki šiol nenustatyta, nors įtariama, kad jis galėjo būti Švedijos arba Didžiosios
Britanijos pilietis. „Scanpix“ nuotr.
Teroristas paliko sunkų galvosūkį
49 metų milijonierius H.K.Rau singas tai pareiškė Aizelvorto karūnos teisme Londone. Vyras pripažino, kad neužtikrino pri valomo ir oraus palaidojimo sa vo velionei žmonai Evai, gimusiai Jungtinėse Valstijose. Jis taip pat prisipažino vaira vęs automobilį, kai buvo apsvai gęs nuo narkotikų. H.K.Rausingas buvo suimtas praeitą mėnesį įtariant, kad jis nu žudė savo 48 metų žmoną, kai bir
želio 9 d. policija rado jos palaikus prabangiuose šeimos namuose. Pareigūnai apieškojo sutuokti nių namą prabangiame Londono Čelsio rajone, kai H.K.Rausingas buvo sulaikytas įtariant, jog vai ravo neblaivus. Sutuoktiniai Rausingai neslė pė daugelį metų stengęsi įveik ti priklausomybę nuo narkotikų, taip pat garsėjo kaip dosnūs lab daringų narkomanų reabilitacijos įstaigų rėmėjai. 86 metų H.K.Rausingo tėvas Hansas išplėtė savo tėvo įkurtą „Tetra Pak“ bendrovę ir pavertė ją milijardų dolerių vertės vers lu, kuris sukėlė revoliuciją mais to ir gėrimų pakuočių srityje, ta čiau vėliau pardavė bendrovės akcijas. BNS inf.
Bulgarijos policija vakar paskelbė vyro, kuris įtariamas praeitą mėnesį susisprogdinęs turistus iš Izraelio vežančiame autobuse Juodosios jūros Burgaso kurorte ir užmušęs šešis žmones, fo torobotu padarytą nuotrauką. Šviesus jaunuolis
Kompiuteriu sudarytame atvaizde matomas jaunas vyras šviesia oda, šviesiomis akimis, aukšta kakta ir trumpais kaštoniniais plaukais. Naudodami šiuolaikines techno logijas ir metodus ekspertai iš tu rimų duomenų atkūrė mirtininko sprogdintojo veidą. Bulgarijos gyventojai raginami su sisiekti su vidaus reikalų ministeri ja, jeigu ką nors žino apie šioje nuo traukoje matomą vyrą. Tyrėjams kol kas nesiseka nustatyti įtariamo sprogdintojo tapatybės. Po liepos 18 d. įvykdyto išpuolio buvo rasta tik jo galva ir galūnės, todėl įtariama, kad sprogmenys tikriausiai buvo pritvir tinti jam prie liemens.
Pareigūnai nesuge bėjo rasti sprogdin tojo pirštų atspaudų ir DNR atitikmenų jokiose tarptautinė se duomenų bazėse. Kita užpuoliko palaikus tyrusi patologė Galina Mileva anksčiau nurodė, kad užpuolikas buvo nuo 25 iki 30 su trupučiu metų. Jo oda buvo šviesi, tačiau vyras galėjo bū ti arabų kilmės. Kalbėjo rusiškai
Per sprogdinimą Burgaso oro uos te, kuris buvo pirmoji tokio pobū
džio ataka Bulgarijoje, žuvo penki izraeliečiai turistai ir bulgaras vai ruotojas, dar apie 30 žmonių buvo sužeista. Izraelis dėl šios atakos kaltina Iraną ir Libane įsitvirtinusius jo „teroristinius tarpininkus“ – isla mistų grupuotę „Hezbollah“, ta čiau Teheranas paneigė bet kokias sąsajas su šiuo incidentu. Užsienio žiniasklaida skelbė, kad sprogdintojas galėjo būti Švedijos arba Didžiosios Britanijos pilietis ir gerai mokėjo rusų kalbą. Dar daugiau painiavos įnešė sprogimo vietoje rastas padirbtas JAV Mičigano valstijos vairuotojo pažymėjimas, kuris, kaip įtariama, priklausė teroristui. BNS, BBC inf.
Tapatybė nežinoma
Pareigūnai nesugebėjo rasti sprog dintojo pirštų atspaudų ir DNR atitikmenų jokiose tarptautinėse duomenų bazėse. Praeitą savaitę Bulgarijos tink lalapis bivol.bg paskelbė pirmą sias įtariamojo galvos nuotraukas po jo žūties. Šiose nuotraukose matomas vei das smarkiai sudarkytas, tačiau vienas iš autopsiją atlikusių pato logų Kosijus Jankovas patvirtino, kad nuotraukos autentiškos. K.Jankovas dienraščiui „24 Čas sa“ sakė, kad vyro akių spalva buvo tarp rudos ir žalios.
Įkaltis: sprogimo vietoje rastas padirbtas JAV Mičigano valstijos vai
ruotojo pažymėjimas, kurį, kaip įtariama, turėjo sprogdintojas.
Silpnybė: sutuoktiniai Rausingai neslėpė daugelį metų stengęsi
įveikti priklausomybę nuo narkotikų, taip pat garsėjo kaip dosnūs labdaringų narkomanų reabilitacijos įstaigų rėmėjai. „Reuters“ nuotr.
Pažeistas orumas Italijos aukščiausiasis teismas vienoje neįprastoje byloje tarp dviejų pusbrolių antradienį nu sprendė, jog įžeidus pasakymas vyrui, kad jis yra „bekiaušis“ (it. – non hai le palle), yra nusikalti mas, už kurį gali būti skirta bau da, nes tai žeidžia vyro orumą.
Vienas advokatas, vardu Vittorio, paprašė iškelti šią bylą jo pusb roliui Alberto, kuris yra taikos teisėjas, dėl frazės, ištartos per įnirtingą žodžių dvikovą teismo salėje Italijos pietiniame Poten cos mieste. „Neatsižvelgiant į pavartoto pasakymo vulgarumą, jis neabe jotinai yra įžeidžiamas, – teisė jas Maurizio Fumo pareiškė savo nutartyje. – Taip siekiama aukai
priskirti ne vien vyriškumo sty gių, bet ir charakterio silpnumą, ryžto, kompetencijos ir savitvar dos trūkumą – savybių, kurios, teisingai ar klaidingai, tebėra sie jamos su vyriškosios lyties atsto vais.“ Teismas taip pat nustatė, kad įžeidimas, kuris buvo išsakytas darbo vietoje, dalyvaujant tre čiosioms šalims, gali kenkti Vit torio reputacijai. Vittorio advokatas argumenta vo, jog šis pasakymas perša min tį, kad jo klientas „mažiau vertas nei kiti vyrai, nes jis neturi šių at ributų“. Dabar teisėjas turės nuspręsti, kokią baudą Alberto turės sumo kėti Vittorio. BNS inf.
16
Ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
menas ir pramogos
Tautodailininko L.Juozonio g
Darbštuolis: L.Juozonio sukurtų skulptūrų gausa apstulbina kiekvieną buto šeimininko svečią.
„Man atrodo, kad dar turiu parako“, – sako ką tik 90-me tį atšventęs tauto dailininkas Leo nas Juozonis. Nors nuo pirmojo pieši nio prabėgo vos ne šimtmetis, tiesus kaip liepa jubilia tas iki šiol yra akty vus ir kūrybiškas.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Pradžia – jaučio kojos
Naujausi: stogastulpis ir kop
lytstulpis puošia sodybą Šan čiuose.
Žemųjų Šančių pakraštyje, Ed mundo Stašio sodyboje, iš tolo bo luoja neseniai pastatyti stogastul piai ir koplytstulpiai. Viename iš jų įrašyti Jono Aisčio žodžiai: „Gyve nimas tai kaip graži kelionė“. Juos, kaip ir minėtus lietuvių mažosios architektūros objektus, išskobė E.Stašio dėdė L.Juozonis. „Mane, mažą vaikį, piešti mokė tėvo brolis Kazys – auksinių ran kų stalius. Jis ne tik staliaudavo, bet ir droždavo iš medžio briedžio galvas su ragais. Aš jam pavydė jau ir pradėjau jo prašyti pamoky ti mane piešti. Dėdė greitai nupie
šė jautį ir pasiūlė man jį perpiešti. Aš pradėjau piešinį nuo jaučio ko jų. Dėdė nusikvatojo ir paklausė, kodėl pradedu piešti jautį ne nuo galvos, o nuo kojų. Tuomet jau aš jo paklausiau, o ant ko gi jautis sto vės?“ – žvaliai prisiminė piešimo pradžiamokslį L.Juozonis. Kai sovietmečiu didžiojo Lie tuvos knygnešio Jurgio Bielinio anūkas Algirdas paprašė medžio drožėjo pastatyti stogastulpį knyg nešio palaidojimo vietoje – Bir žų r., Suosto bažnytkaimyje, vietos valdžia nedavė tam leidimo. Todėl stogastulpis su trijų knygnešių (Jo no, jo žmonos Onos ir brolio And riaus) kompozicija buvo pastatytas anuomet dar išlikusiame Purviškių vienkiemyje Biržų rajone. J.Bielinio brolį Andrių drožėjas pavaizdavo be kojos. „Tai istorinis faktas, – patikino L.Juozonis. – Knygnešys Andrius, paieškomas caro žandarų, bandė bėgti į Ame riką, tačiau jam dar esant Vokieti joje gangrenavo koja, galiausiai jis buvo išduotas caro žandarams nu kankinti.“ L.Juozonis jaunystėje studijavo architektūrą su būsimu garsiuo ju partizanų vadu Juozu Lukša. Tad dėsninga, kad 1995 m. kūrė jas su bendraminčiais pastate Vei verių Skausmo kalnelyje J.Lukšai ir dviem jo žuvusiems broliams pa minklą. Panašių, kaip J.Bieliniui ir J.Lukšai, paminklų menininkas pastatė Balio Sruogos, Mato Šal čiaus, Adomo Jakšto ir kitų asme nybių gimtinėse. Magiška pažinimo galia
Ilgame gyvenimo kelyje daugybę drožinių, piešinių sukūręs L.Juozo nis neapsiriboja vien kūryba. Sykiu su fizike žmona Liucija bei tremtine,
inžiniere Antanina Garmute L.Juo zoniui yra pavykę rasti medžiagą, kuri džiūdama smarkiai susitraukia. Tą medžiagą L.Juozonis panaudojo gamindamas medalius. Sovietmečio pabaigoje vaikšti nėdamas po Palangą L.Juozonis susidomėjo stulpu, ant kurio už rašas bylojo, kad šioje vietoje įvy ko pirmas lietuviškas vaidinimas lietuvių kalba „Amerika pirtyje“. Kraštotyrininkas buvo girdėjęs kal bant, kad ši vieta netiksli ir nutarė tai išsiaiškinti. Galiausiai Vilniuje suradęs grafo Tiškevičiaus albumą, nustatė, kur stovėjęs prekių sandė lis su įmantriomis kolonomis. Būtent nuo šio pastato prasidėjo Palangos tiltas į jūrą, jame gastro liuodavo grafo pakviesti Varšuvos ir Krokuvos teatrai. Čia 1899-ųjų rugpjūtį ir suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis.
Lietuvoje šis pa veikslas buvo tira žuojamas bei slap ta platinamas tarp tautiškai nusitei kusių lietuvių. Maskvos neapdairumas
Kai 1952–1977 m. L.Juozonis lan kė anuomečiuose Kauno profsą jungų rūmuose vaizduojamojo me no studiją, joje sutiko daug įdomių žmonių, vasaras leisdavo tapy bos seminaruose įvairiose Lietu vos vietovėse. Belankydamas šią studiją, kū rėjas 1974 m. dalyvavo Maskvoje vykusioje dailininkų mėgėjų paro doje „Šlovė darbui“, pateikdamas
paveikslą, kuriame buvo pavaiz duoti visi Lietuvos kunigaikščiai, pradedant karaliumi Mindaugu. Kaip tokios tematikos paveikslas galėjo būti priimtas ir eksponuo tas Maskvoje, kaunietis nesup ranta iki šiol. „Gal jie nesusigaudė lietuviškuose užrašuose? – sam protavo L.Juozonis. – Juk Lietuvo je manęs su tokiu paveikslu niekas į jokią parodą nebūtų įleidęs.“ Lietuvoje šis paveikslas, pačiam kūrėjui nežinant, buvo tiražuoja mas anuomečiame „Žemprojekte“ bei slapta platinamas tarp tautiš kai nusiteikusių lietuvių. Svetimi giminių medžiai
Smalsaujantieji L.Juozonio na muose, visuomet atkreipia dėmesį į įvairia technika atliktus žinomų žmonių (Šatrijos Raganos, Marijos Montessori ir kt.) portretus. Štai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje L.Juozonis užsuko pas miesto centre, Kęstučio gat vėje, gyvenusį Kazį Šimonį ir pa prašė jo papozuoti grafiniam po rtretui – K.Šimonis mielai sutiko, ir dabar galime pamatyti gilios se natvės sulaukusio dailininko po rtretą. Sovietmečiu L.Juozonis inven torizavo žymių Lietuvos žmo nių gimtąsias sodybas, domėjo si tokių šeimų likimu. Atrodo, kad tik iš šio tyrinėtojo užrašų galima sužinoti, pavyzdžiui, apie garsaus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Martyno Jankaus dukros Urtės žygdarbį. Gyvendama Vo kietijoje, susipažino su Heinricho Himmlerio draugu, kuris padėjo 43 lietuvių kaliniams išsigelbėti nuo mirties Štuthofo koncentra cijos stovykloje. Būtent L.Juozo nis su bendraminčiais pirmasis
17
Ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
menas ir pramogos
yvenimas kaip įstabi kelionė Norėčiau, kad Kaune būtų pasta tyta didžiulė daržinė, į ku rią priimtų tokių kaip aš kūrėjų dar bus, nes apie muziejus nė ra ko nė sva joti – juose net akademi ko Algiman to Miškinio kolekcijoms vietos nėra.
Iš darbų suvestinės 20 knygų viršelių autorius, keliolikos knyg ų iliustrator ius (iliustravo, pa vyzd žiui, A.Briedytės-Lag unav ičie nės knygą „Kel ias į krepšin į“, A.Gar mutės „Rug ius po ledu“ ir kt.).
draug išk i šaržai“ ir nepaprastai įdo mų, išsamų savo gyvenimo ir kūry bos aprašymą „Kraštotyr in inko ke lias“ su daugybe jo darbų iliustracijų, įvairios faktinės med žiagos.
Išlieta 15 jo sukurtų bronzinių barel jefų. Padarytos 24 ąžuolinės memo rialinės lentos.
1990 m. pelnė Garbės kraštotyrinin ko vardą, po met ų tapo poeto Jono Aisčio premijos laureatu.
Įvair ia techn ika (aliejum i, tempera, pastele, linoraiž in iais, akvarele, šil kografija) suk urta apie 100 skirt in gos tematikos paveikslų.
Nuo 1972 m. dalyvavo beveik 20 įvai rių parodų.
Sukurta maždaug 200 mažų statulė lių iš įvairių med žiag ų (med žio, mo lio, gintaro, kaulo, akmens ir kt.).
Populiarus: tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę paaiškėjo, kad so
vietmečiu slapta dauginto ir platinto paveikslo „Lietuvos kunigaikš čiai“ autorius yra L.Juozonis.
Parašė ir išleido knygas: „36 įžymių žmon ių gimt inės“ su jų inventor i zacijos planais, biografijom is, „437
Išdrožė ir pas tatė kel ias deš imt is ąžuolinių skulptūr ų įvairiose Lietu vos vietovėse. Kauno Įgulos bažnyčios rūsyje su rado Kristaus statulą (1990 m.), kuri dabar stovi Maironio lietuvių litera tūros muziejaus kiemelyje, parengė jos pamato brėž inius.
kryžiažodis
Artūro Morozovo nuotr.
pradėjo dar sovietmečiu valyti ir tvarkyti Jono Basanavičiaus gim tinę, atstatė su Vytautu Markevi čiumi ir kitais draugais Vinco Pie tario klėtelę, atliko daugybę kitų įžymių žmonių gimtinių atstaty mo darbų. Visapusis kūrėjas apgailestauja, kad nebeturi vilties išleisti antrą jį albumo „Įžymių žmonių gimti nės“ tomą: dabar knygos tokia te ma esą niekam nerūpi. Stulbinantis laisvalaikis
Anot 90-mečio L.Juozonio, pa tys geriausi vaistai nuo kraujagys lių kalkėjimo – sportas. Jubiliatas iki šiol žaidžia stalo tenisą, anks čiau yra dalyvavęs pasaulio lietu vių žaidynėse ir kitose veteranų pirmenybėse, o 2001 m. yra lai mėjęs Lietuvos veteranų stalo te niso čempionatą 75–80 metų žai dėjų grupėje. Ryšk ių pris im in im ų jub il ia tas turi ir iš savo, kaip šachma tininko, gyvenimo. Sovietmečiu simultanuose su garsiąja pasau lio čempione Nona Gaprindašvili kaunietis yra pasiekęs lygiąsias ir laimėjęs partiją prieš garsųjį mūsų šachmatininką Vladą Mikėną. Paklaustas apie artimiausius planus, šyptelėjo: „Norėčiau, kad Kaune būtų pastatyta didžiulė daržinė, į kurią priimtų tokių kaip aš kūrėjų darbus, nes apie muzie jus nėra ko nė svajoti – juose net akademiko Algimanto Miškinio kolekcijoms vietos nėra.“ kas: L.Juozonio tautodailės darbų paroda. kur: Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė). kada: iki rugpjūčio 31 d.
Šią savaitę laimėkite Eknath Easwaran knygą „Proto pergalė“.
Nėra nieko svarbiau, nei gebėti suvokti, ką mes galvojame – kokie mūsų jausmai, troškimai, norai; kaip mes matome pasaulį ir save. Mokėjimas valdyti mintis atveria vilčių horizontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti savo gyvenimą ir charakterį, tarpusavio santykius, išmokti įveikti kasdienio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padėsiančius tapti kūrybingesniems ir gyvenimo kliūtis paversti galimybėmis augti ir tobulėti. Autorius rašo lengvu stiliumi, giliai įžvelgia žmogaus psichologiją. Jis geba patraukliai susieti Rytus ir Vakarus, senovės ir šiandienos pasaulius, susiedamas viską į gyvenimo sistemą, kur vertinamas paprastumas, praktiškumas, užuojauta kitam ir dogmų nepaisymas.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.
18 2
ketvirtaDIENIS, rugpjūčio 2, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19
skelbimai
Parduoda � ������������������������������������������������� 19 Perka � �������������������������������������������������� 19, 20 Įvairūs � ������������������������������������������������ 20, 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia mokytis ���������������������������������20 Kviečia � ������������������������������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingas žmogus išnešioti skrajutes. Tel. 8 604 20 512.
DARBo skelbimai
996596
Siūlo darbą Bendrovei reikalingas sandėlininkas metalo sandėlyje. Reikalavimai: sąžiningumas, tvarkingumas, kruopštumas. Privalumai: galiojantis prikabinėtojo pažymėjimas, kranininko pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 618 05 800. 996251
EUROCASH1 dirbti Kaune ieško apsaugos darbuotojų. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. Privalumai: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 659 38 353; www.eurocash1.lt. 995374
Firmai reikalingi patalpų tvarkytojai (moterys ir vyrai) dirbti brigadoje. Darbas Kauno mieste. Patirtis nebūtina. Apmokome. Atlyginimas iki 1400 Lt. Tel. 313 699, 8 611 26 799. 996960
Ieškau namų ŠEIMININKĖS, kuri tvarkytų namus, aplinką (namų ruošos darbai), lengvai bendraujanti su paaugliais (šeimoje 16 m. vaikas). Yra galimybė gyventi tame pačiame name. Tel. 8 612 50 586. 997339
Ieškome: darbininkų gamyboje, fasavime, sandėlio, apsaugos darbuotojų, vairuotojų, krovėjų, valytojų. Tel. 8 600 37 610. 987172
Įmonė ieško statybos darbininkų. Kontaktinis tel. 8 698 10 662. 990917
Įmonei reikalingas automobilinio bokštelio ZIL vairuotojas. Tel. 8 640 33 003, 8 687 26 408. 992867
Kepyklai Panemunėje reikalingi tešlos paruošėjas ir formuotojas. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 996283
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 993452
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas pamainos meistras. Tel. 8 687 37 323.
Reikalingi „Bobcat“ (būtina C kategorija) ir ekskavatorinio krautuvo operatoriai. Būtina sklypų planiravimo, trinkelių pagrindų ruošimo patirtis. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446. Reikalingi (-os) darbininkai (-ės) dirbti maisto pramonės įmonėje. Darbas 2 pamainomis Kauno r. Tel. 8 624 00 637. 994833
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820. Reikalingos (-i) pardavėjos (-ai) – kasininkės (-ai) ir salės pardavėjos (-ai). Tel. 8 656 08 246. Kepyklai: konditeris (-ė) – kepėjas (-a). Tel. 8 614 10 211. IKI Girstupis.
Statybos įmonei reikalingi plytelių klojėjai, fasado šiltintojai, dažytojai, betonuotojų ir gelžbetonio konstrukcijų montuotojų. Skambinti tel. (8 37) 375 331. 994479
Taksi firmai reikalinga patyrusi operatorė (-ius), neturinti žalingų įpročių, dirbti pamainomis. Pageidautina iš Dainavos mikrorajono. Tel. 8 606 39 767. 996711
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777. 993865
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 16 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800. 996751
Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą (daliniai ADR kroviniai), gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. Skambinti tel. 8 699 59 009. 996442
996408
997539
Naujai atsidariusiam Conrad`s pub Laisvės al. reikalingi barmenai (-ės ). Patrauklus atlyginimas. Tel. 8 614 14 416.
UAB „Lukšių pieninė“ reikalingas eksporto vadybininkas dirbti pardavimo srityje. REIKALAVIMAI: gerai mokėti rusų ir anglų kalbas (raštu ir žodžiu); geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; darbo patirtis pardavimo srityje; puikūs kontaktų užmezgimo, bendravimo ir derybiniai įgūdžiai. Tel. (8 447) 53 704, 8 640 36 760.
Reikalinga siuvėja (-as) dirbti 1 pamaina. Visos socialinės garantijos. Nemokančias apmokysime. Tel. (8 37) 362 955, e. paštas angliskas.stilius@gmail.com. 991541
Reikalingas apdailininkas dėti gipsą, plyteles, dažyti, tapetuoti ir t.t. Tel. 8 646 81 287. 996683
Reikalingas darbuotojas ardyti krovininius automobilius, turintis patirties šioje srityje. Darbas Kauno r., Domeikavoje. Tel. 8 616 16 655, e. paštas buhalterija@ferikas.lt. 996351
Ieško darbo Ieškau slaugytojos darbo (dirbti nuo 14 val. darbo dienomis) Kauno mieste. Galiu slaugyti neįgalų ligonį. Tel. 8 676 95 319. 996491
Paslaugos
995052
UAB „Jargala’’ reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307. 995137
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 996178
Verslininkų įmonė ieško referentės ne visai darbo dienai. Apklausa Gedimino g. 47– 320, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuo 10 val. CV siųsti kavdk1@gmail.com. Tel. 228 554.
996538
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 996621
Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV, 14 nemokamų programų. Keičiu antenas. Tel. 8 674 42 125.
Medikų
996882
Reikalingos valytojos dirbti Kauno miesto centre ir Kauno rajone. Pasiūlysime keletą variantų. Kreiptis tel. 8 656 85 356, info@valymaskaune.lt. 997492
981382
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 991507
996948
UAB „Solotransa“ reikalingas vairuotojas (CE kat.) dirbti Lietuvoje. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 10 705.
996866
988063
987892
989671
Norvegijoje reikalingi: santechnikai, mašinų operatoriai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.
Nuolatiniams pervežimams Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (–18°C) 18 pll, 21 pll ir 33 pll talpos transportą. Tel. 8 656 29 160.
993134
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas šaltkalvis-suvirintojas. Tel. 8 612 12 796, 8 611 44 558.
996769
Reikalinga
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. Dėmesio! Net 36 % nuolaida vėžinių žymenų kraujo tyrimams. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt.
996734
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 997390
994260
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 996819
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 987094
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981330
994946
Profesionalus MASAŽISTAS atliks viso kūno masažą, pagelbės atsiradus problemoms. Taikau klasikinio-energetinio masažo formulę. Tel. 8 611 40 061.
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 984929
996831
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 986194
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 983267
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 990961
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 995195
Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 667 72 222. 994590
Statybos, remonto
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 988690
991574
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Vidaus ir lauko darbai – staliaus, dažymo ir tinkavimo. Meistro konsultacija. Tel. 8 699 54 577. 991784
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 993546
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 988892
Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250. 996212
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 996792
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 992058
AKCIJA! Dengiame plokščius ir šlaitinius stogus, pirmenybė daugiabučiams. Parduodame ruloninę stogų dangą ir ilgaamžę iš Vokietijos. AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 996223
Buitinės technikos remonto
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441.
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
997511
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315. 995142
Aukštos kokybės dažymas, tapetavimas, langų angokraščių apdaila, sienų ir lubų lyginimas, grindų laminatas. Kainos derinamos. Tel. 8 686 47 904. 996584
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985428
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
994003
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 995067
Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177.
980682
Nukelta į 19 p.
193
ketvirtaDIENIS, rugpjĹŤÄ?io 2, 2012
klasifikuoti skelbimai Santechnikas skubiai keiÄ?ia kriaukles, maiĹĄytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinÄ™ technikÄ…, iĹĄvalo kanalizacijÄ…. Tel. 424 099, 8 683 05 242.
Paslaugos Statybos, remonto DaĹžau fasadus, sodo namelius, butus, laiptines. Atlieku plastikiniĹł langĹł apdailÄ…. Esu rimtas meistras. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt. 993496
DaĹžau, tapetuoju, glaistau, dedu laminatÄ…. Patirtis 20 metĹł. Pristatau medĹžiagas. Tel. 8 646 06 456. 996334
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 996785
Dengiame ir remontuojame plokĹĄÄ?iuosius stogus ir garaĹžus prilydomÄ…ja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8-22 val. 990757
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 984002
Griovimo darbai. SavivarÄ?iu savikroviu iĹĄveĹžame statybines atliekas. EkskavatoriĹł, buldozeriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 996354
HIDROIZOLIACIJA: pamatĹł, rĹŤsiĹł, baseinĹł, terasĹł. PlokĹĄÄ?iĹłjĹł STOGŲ dengimas, ĹĄiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 996496
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430. 985544
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas ir kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 988920
Klijuoju glazĹŤruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynĹł uĹždengimus, atlieku santechnikos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635. 996511
Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenaĹžo nuotakynas. SavivarÄ?iai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703. 996337
MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenaŞą, vandentiekį. Žemės gręŞimo darbai. Tel. 8 675 47 788. 996685
Nebrangiai ir kokybiĹĄkai daĹžome lauko fasadus, stogus, tvoras. Remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072. 996677
Nebrangiai montuojame gipskartonÄŻ, atliekame kitus vidaus darbus. 15 m. patirtis. Tel. 8 603 19 204. 995588
PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Ďrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567. 991454
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 996512
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 978664
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A. 996067
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 987681
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 995407
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 994267
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 996878
995215
Santechnikos paslaugos: ĹĄildymo, vandentiekio, nuotekĹł, montavimo, katiliniĹł montavimo, suvirinimo darbai. Suteikiame garantijÄ…. Tel. 8 606 13 161. 995140
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 996525
Sienų, grindų apťiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 993803
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 996273
Ĺ ilumÄ… taupantys daĹžai ir tinkas. FasadĹł ir vidaus patalpĹł ĹĄiltinimas naujausiomis technologijomis. www.termofasadai.lt. Tel. 8 663 50 600, e. paĹĄtas info@termofasadai.lt. 996847
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 980783
Tinkuojame kalkiniu cementiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565. 995651
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 994355
Tveriame ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł tvoras. Konsultuojame. Tel. 8 671 94 586, 8 671 94 581. 996199
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990. 975956
VeĹžame savivarÄ?iu savikroviu atsijas, juodĹžemÄŻ, kompostÄ…, ĹĄiukĹĄles, medienÄ… iki 21 kub. EkskavatoriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 996369
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł bei gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 982244
Vidaus įrangos Vidaus ir ťarvuotos durys, laminuotos, faneruotos, medinės – uŞ maŞiausią kainą. Spalvų, raťtų vairovė. Montavimas. Garantija. Tel. 8 616 50 545. 994290
BaldĹžiĹł
Kitos
VERTĖJŲ
993902
Aptraukiame minkĹĄtuosius baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Transportas nemokamai. Pensininkams – 10 % nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475. 993976
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 996094
IĹĄvykstate ir neturite kur palikti savo augintinio? KreipkitÄ—s ÄŻ ĹĄunĹł vieĹĄbutÄŻ, priĹžiĹŤrimÄ… veterinarijos gydytojo. Tel. (8 37) 553 986, 8 612 87 099. 980112
Modernia valymo ÄŻranga „Rainbow“ giluminiu bĹŤdu valome dangÄ…, Ä?iuĹžinius ir minkĹĄtuosius baldus. Tel. 8 604 02 322. 993938
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 991196
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com. 993927
Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodiname didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir priŞiōrime vejas. Ďrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenaŞą. Tel. 8 645 34 444. 989882
Visi apĹželdinimo darbai. ÄŽrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285. 987790
Žolės, krōmų pjovimas trimeriu (1 a kaina nuo 4 Lt). Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 992373
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…, sklypÄ… galima dalyti). Tel. 8 699 83 228. 8,51 a namĹł valdos sklypÄ… SargÄ—nuose, naujame kvartale, prie puĹĄynÄ—lio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923. 994046
Parduodamas tvarkingas 4 kambariĹł butas EiguliĹł mikrorajone (9/1 a., bendras plotas 82 kv. m). Tel. 8 604 19 505. 994059
Parduodu vienÄ… kambarÄŻ dviejĹł kambariĹł bute M.Riomerio g. Tel. 8 604 50 512. 996597
994348
KietĹłjĹł baldĹł gamyba: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, svetainÄ—s komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, Ĺžur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.
Vieno aukťto plytinį namą su mansarda Žaliakalnyje, BirŞų g. (1991 m., bendr. pl. 224 kv. m, 8,21 a Şemės). Tel. 8 677 72 467.
993330
963862
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 985361
BuitinÄ— technika
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
UĹž didĹžiausiÄ… pasiĹŤlytÄ… kainÄ…, bet ne maĹžesnÄ™ kaip 600 000 Lt + PVM, parduodamas BUAB „Rekreacijos Ĺžiedas“ nekilnojamasis turtas – nakvynÄ—s namai, adresas Neries krantinÄ— 16, Kaunas, www.hostel10.lt. PasiĹŤlymus teikti 2 savaites nuo skelbimo paskelbimo SavanoriĹł pr. 262-105, LT-50204 Kaunas, arba e. paĹĄtu m.vingiliene@vvrc.lt. Informacija teikiama tel. 8 698 24 737, (8 37) 229 886.
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10 % nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.
MiĹĄkĹł ĹŤkio paskirties ĹžemÄ—s sklypÄ… 0,8 ha (buvusi sodyba) KazlĹł RĹŤdos sav., netoli JĹŤrÄ—s tvenkinio. Tel. 8 699 98 082. 996642
„AUJAMA“ PASLAUGOS
991597
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
996541
993007
4,5 ha Şemės ōkio paskirties sklypą Babtų sen., 25 km nuo Kauno. 230 m ribojasi su autostrada Kaunas–Klaipėda. 1 aro kaina 260 Lt. Tel. 488 448, 8 616 03 924. 984550
Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 985401
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821567
StatybinÄ—s medĹžiagos Gaminame ÄŻvairiĹł matmenĹł statybinÄ™ medienÄ…, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. RomainiĹł g. 29A, Kaunas. 985650
ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 991856
Maisto prekÄ—s
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
994941
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 997576
Skaldytas berĹžo malkas. 6,5 m kaina 700 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 994790
Supjautos atraiŞos: puťies – 300 Lt; juodalksnio, berŞo, ąŞuolo – 380 Lt. AtraiŞos maiťuose: puťinės – 6 Lt (vnt.); ąŞuolo, berŞo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 993344
Perka „Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 996116
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989157
Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, kopĹŤstus, agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 992946
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 992008
AKCIJA baltarusiťkiems durpių briketams. SaulėgrąŞų lukťtų briketus, medienos pjuvenų briketus. Patiems pasiimant – dar pigiau. Kaunas. Tel. 8 600 25 915. 995565
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens angliĹł. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 984083
Bankrutavusi R.Puidoko ÄŻmonÄ— „Alna“ parduoda ĹžemÄ—s sklypÄ… (18/100 daliĹł 0,4561 ha sklypo, un. Nr. 4400-1115-0097, Raudondvario pl. 169C, Kaunas) ir pastatÄ… – boilerinÄ™ (84,84 kv. m, un. Nr. 1997-1009-5015, Kovo 11-osios g. 80A, Kaunas, su ĹžemÄ—s nuomos teise). Ĺ˝emÄ—s sklypas parduodamas uĹž didĹžiausiÄ… pasiĹŤlytÄ…, bet ne maĹžesnÄ™ nei 18500 Lt + PVM kainÄ…, pastatas parduodamas uĹž didĹžiausiÄ… pasiĹŤlytÄ…, bet ne maĹžesnÄ™ nei 26000 Lt kainÄ…. PasiĹŤlymus raĹĄtu uĹždaruose vokuose bankroto administratorius UAB „SBS Legale“ renka iki 2012 08 31 adresu UkmergÄ—s g. 369A, Vilnius. Informacija tel. 8 609 97 434, (8 5) 206 0799. 996765
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
993402
Malkas (berĹžo 3 m, kaina sutartinÄ—). AtveĹžimas, iĹĄkrovimas nemokamai. Tel. 8 611 38 939. 993248
Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ—mis. AtveĹžame. Tel. 8 631 33 736.
995387
Parduodame Ä…Ĺžuolines, uosines, berĹžines, juodalksnio malkas (rÄ…stais, trinkelÄ—mis, skaldytas). Perkame miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 995327
Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas, atraiĹžas ir pjuvenĹł briketus. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001. 990764
Parduodu ÄŻvairias malkas, medienos atraiĹžas. AtveĹžu ÄŻ vietÄ…. Tel. 8 686 18 627.
995738
Parduodu malkas, turime spygliuoÄ?iĹł ir lapuoÄ?iĹł. VeĹžame skaldytas arba trinkelÄ—mis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 07 508. 987926
Parduodu malkas: uosio, berĹžo, Ä…Ĺžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraiĹžas maiĹĄuose. PerveĹžu krovinius. Tel. 8 630 41 245. 992658
AB superka senus ir nevaĹžiuojanÄ?ius automobilius. Atsiskaito iĹĄ karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989175
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauŞą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ—nĹł g. 8, 9–17 val., tel. 8 686 83 409. 992886
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 992103
BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 994368
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IťsiveŞa patys. IťveŞa senus automobilius. VandŞiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 993631
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 994309
Brangiai superkame visĹł markiĹł lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkveĹžimius. IĹĄsiveĹžame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 990093
Ďmonė perka miťkus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, berŞynus, puťynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iť karto. Tel. 8 688 82 727. 995071
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 992129
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldÄ—jimo, paskolĹł, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.LukĹĄio g. 34, tel. 311 208. 993465
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
ketvirtaDIENIS, rugpjūčio 2, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.
Įvairūs Nuomoja
Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 395 097, 8 600 72 072.
996772
Išnuomoju vieno kambario butą su baldais Kalniečių g. Kaina 280 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 656 93 592.
994044
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
996440
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).
986233
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 996150
992550
Pirksiu trijų arba keturių kambarių butą. Gali būti be remonto. Tel. 395 004, 8 614 21 015.
Gabenimai
994045
„Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 614 86 047.
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
996155
Atvešiu pigiausiai (nuo 1 iki 4 kub. m) žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio ir kt. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 699 91 442, 8 620 35 691.
988599
UAB TORLINA brangiai perka juodųjų (1 t iki 890 Lt) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas (darbo laikas I–V 8–17 val., VI 13 val.). Juodieji metalai – tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051; spalvotieji metalai – tel. (8 37) 441 414, 8 611 44 404.
997560
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 995114
Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.
993658
991951
„Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978729
A.Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. 971365
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270. 992783
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 25 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975409
Paskolos
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127.
Kviečia mokytis
981064
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 08 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 08 22. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.
989024
Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146.
990209
991262
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
Nebrangiai perkraustysiu (yra krovėjai), pervešiu krovinius krovininiu sunkvežimiu „Iveco“. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 996879
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 994892
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 994963
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 994870
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 994400
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 994272
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 994385
Kiti
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Uždaroji akcinė bendrovė „Jungalo statyba“ ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė, kurios buveinė – Draugystės g. 19, Kaune, įmonės kodas 135946029, įmonės registro tvarkytojas – valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, keičia savo pavadinimą į uždarąją akcinę bendrovę „Ad markers“, kuri perima visus uždarosios akcinės bendrovės „Jungalo statyba“ teises ir pareigas.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
996271
Nukelta į 21 p.
213
ketvirtaDIENIS, rugpjūčio 2, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Kiti KAUNO DAINAVOS DARBO RINKOS MOKY MO CENTRO REORGANIZAVIMAS PRIJUN GIANT PRIE KAUNO MAISTO PRAMONĖS IR PREKYBOS MOKYMO CENTRO Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo cen tras (toliau – Kauno DDRMC), viešoji įstai ga, įregistruota Juridinių asmenų registre, juridinio asmens kodas 232749860, buvei nė V.Krėvės pr. 120, Kaune, praneša, kad Kauno DDRMC viešoji istaiga, įregistruo ta Juridinių asmenų registre, juridinio as mens kodas 232749860, buveinė V.Krėvės pr. 120, Kaune, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. re organizuojama prijungimo būdu prie Kau no maisto pramonės ir prekybos mokymo centro (toliau – Kauno MPPMC), juridinio asmens kodas 190804742, kuris tęs savo veiklą ir kuriam pereis visos reorganizuoja mo Kauno DDRMC teisės ir pareigos. Kauno DDRMC po reorganizavimo baigs savo vei klą ir bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Po reorganizavimo pasibaigsiančio Kauno DDRMC turtas, teisės ir pareigos, taip pat teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai viešajai įs taigai Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui. Nuo šio pranešimo paskelbimo dienos per 20 kalendorinių dienų kreditoriai ir suinte resuoti asmenys gali pareikšti savo preten zijas, kreditorinius ir kitus reikalavimus tei sių perėmėjui Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui, Taikos pr. 133, Kaunas. Su reorganizavimo sąlygomis galima susi pažinti Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, Taikos pr. 133, Kaunas.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Kas valdo jūras? Ne tik Neptūnas! 12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms. KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Klaipėda–Kylis
Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“ ĮDOMŪS SAVAITGALIAI IR PRAMOGOS UŽSIENYJE! Visų vaikų svajonė – Disneilendo pramogų parkas Paryžiuje. Tiesioginis skrydis ir 3 nakvynės viešbutyje prie Disneilendo. Kaina 550 Lt (asm.), keliaujant 4 asm. šeimai. Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.
997772
informuoja LIETUVOS RADIJO STOTIES KŪRĖJUI ATMINTI Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje, A.Mickevičiaus g. 19, popietė, skirta Lietuvos radijo stoties kūrėjo Alfonso Jurskio ir jo žmonos Onos atminimui. Rašytojas Laimonas Inis prista tys A.Jurskio knygą „Sudiev, Tėvyne, prie šo pavergtoji...” Dalyvaus dukra Snieguolė Jurskytė, sūnūs, artimieji. Koncertuos solis tė Rita Preikšaitė, smuikininkė Ilona Klusai tė, pianistė Daiva Stulgytė.
Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Ve necija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989051
Naujas privatus darželis Aukštuosiuose Šančiuose, Kaune! Laukiame vaikučių nuo me tukų iki šešerių. Mažos grupės, visas maitinimas, naujos patalpos, erdvus kiemas, meni niai ir sportiniai užsiėmimai, lankstus priežiūros grafikas. Informacija ir registracija tel. 8 656 52 203 ir www.7nykstukai.lt. 992857
Poilsis PALANGOJE (vilos, kotedžai). Nakvynės kaina nuo 30 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 3 (kieme), Kaunas. Tel. 205 898, 8 673 97 498.
993968
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
ŽYGIS, SKIRTAS KOVOTOJAMS UŽ LIETUVOS LAISVę Rugpjūčio 4 d. 9 val. – šiaurietiško ėjimo (apie 8 km) žygis APEIKIM LIETUVĄ, skirtas kovotojams už Lietuvos laisvę. Renkamės Panemunėje, A.Smetonos al. pradžioje, prie pliažo (ėjimo lazdas turėti). Mokysimės pažinti augalus. Pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė. VASARA SU KNYGA
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Zamenhofo g. 9/Kurpių g. 10 Ketvirtadieniais nuo 17.30 val. kviečiame moteris, nukentėjusias nuo smurto, į sa vitarpio pagalbos grupę. Paslaugos nemo kamos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935. Teikiama nemokama psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams iki 18 metų, patyru siems fizinį ir/ar psichologinį smurtą (paty čios, užgauliojimai, nepriežiūra) mokykloje, šeimoje ar gatvėje. Būtina išankstinė regist racija tel. (8 37) 750 935.
Kontrastų miestas Stambulas. Tiesioginis skrydis ir 3 nakvynės 3* viešbutyje Stambulo senamiestyje. Kaina 990 Lt (asm.), keliaujant dviese.
Kviečia
18 val. – šv. Mišios Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje, skirtos Alfonsui Jurskiui ir jo žmonai Onai. Palaikų perlaidojimas šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Karūžiškėse, Lau kuvos parapijoje, prie Medvėgalio kalno.
Iki rugpjūčio 15 d. Žaliakalnio vaikus nuo 7 iki 12 metų amžiaus kviečia VAIKŲ VASA ROS POILSIO DIENOS STOVYKLA „VASARA SU KNYGA”, kuri vyksta V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros” padalinyje. Stovyklą organizuoja biblioteka ir bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra”. Stovykla veiks darbo dienomis 11–17 val.
Klaipėda–Karlshamnas Klaipėda–Zasnicas Ryga–Stokholmas Talinas–Stokholmas Talinas–Helsinkis Stokholmas–Helsinkis Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kopenhaga–Oslas Amsterdamas–Niukastlas www.krantas.lt Užsisakyk keltų bilietus internetu, parašyk savo nuomonę ir laimėk talpią, gražią ir patogią kelioninę „Krantas Travel“ piniginę.
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
22
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
renginiai A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS
Netekties valandą, mirus LSMUL Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos buvusiai darbuotojai Ramunei PUČKOVIENEI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir liūdime kartu. Pulmonologijos ir imunologijos klinikos kolektyvas
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 994718
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.987271
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 994535
V.Putvinskio g. 64
Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienį, 17 val. – Saulės Kisarauskienės darbų parodos SUPLYŠĘ ANTIGONĖS KELIONĖS atidarymas. S.Kisarauskienė (g. 1937, Kaune) priklauso kartai, kurios kūryba formavosi sudėtingu sovietmečio laikotarpiu. Menininkė yra viena iš tų asmenybių, kurios nepakluso ideologiniams sistemos reikalavimams ir ėjo modernistinių ieškojimų keliu. Jos kūrybai būdinga drąsi ir laisva meninė raiška, kupina eksperimentų. Garbingos sukakties progai skirtoje parodoje eksponuojami dailininkės darbai, sukurti 1961–2011 m. Ekspozicijos darbų spektrą sudaro kartono raižiniai, moliotipijos, monotipijos, tapyba ant drobės ir kartono, mišria technika atlikti kūriniai. Technikų įvairovė – vienas iš išskirtinių S.Kisarauskienės kūrybos bruožų. Autorė itin pamėgo gan retai Lietuvos dailėje naudotas moliotipijas. Parodos koncepcijai akstiną davė S.Kisarauskienės kūrinys – grafikos triptikas „Suplyšę Antigonės kelionės” (2003). Antigonė – tarsi pačios dailininkės vidinis autoportretas. Ekspozicijoje apibendrinamas menininkės kūrybinis kelias, kuris yra neatsiejamas nuo jos kaip moters – žmonos, motinos – likimo. Moters tema, vaizdinys dailininkės kūryboje užima žymią vietą ir kartojasi visuose kūrybos laikotarpiuose. Dailininkei įdomios dramatiškos, aistringai su likimu kovojančios antikos tragedijų moterys – Antigonė, Ismenė, Medėja. Menininkės kūriniuose herojės iš pažiūros yra trapios, subtilios, tačiau spinduliuoja vidinę stiprybę ir veržlumą. Kita svarbi grupė S.Kisarauskienės kūryboje yra sakralinės temos darbai. Religinių siužetų įvairovė nėra didelė, autorė mieliau renkasi skirtingas vienos ar kitos pamėgtos temos variacijas. Septintojo dešimtmečio kartono raižiniuose išskirtinai dominuoja siužetas „Prie stalo”. Tai Paskutinės vakarienės interpretacijos, atskleidžiančios savitą dailininkės santykį su sakralia tikrove: Paskutinė vakarienė yra permanentinis įvykis, jos dalyviai yra ne tik Kristus bei apaštalai, bet ir visa žmonija, ir pati autorė bei jos laiko, aplinkos žmonės. Simboliška, kad jubiliejaus proga S.Kisarauskienė ir jos kūryba sugrįžta į gimtąjį miestą. Prieškario Kaune prabėgo dailininkės vaikystės metai, menininkės prisiminimuose išlikę to laikotarpio vaizdiniai turėjo įtakos ir kūrybai. Paroda veiks iki rugsėjo 2 d.
FLUXUS MINISTERIJA Jonavos g. 3
Buvusio „Lituanicos” batų fabriko patalpo se įsikūrusi „Fluxus Ministerija” kviečia lan kytojus ir visus meno gerbėjus nuo vasaros karščių atsigaivinti pastate vyksiančiose naujose parodose. Rugpjūčio 2 d. 18 val. fotomenininkas Benas Navanglauskas pristato savo kūry bos vieno asmens ir kolektyvinių portretų seriją. Menininko portretai kartu atveria ir jaunąjį autorių – per fotoaparato objek tyvo prizmę autorius pasakoja apie savo gyvenimą, aplinką, kasdienes patirtis ir įspūdžius. Kiekviena fotografija yra tarsi ir paties fotografo netiesioginis portretas, žymintis jo įspūdžius ir patirtis. Menininko fotografijose žmonės pulsuoja, atsiduo da dinamikai, nevaržo emocijų ir tampa personažais, pasakojančiais savo istoriją, nemėgstančiais būti rėmuose ir juose ne telpantys. Rugpjūčio 3 d. 18 val. vyks Martos Ivano vos paroda ir performansas. Marta Ivanova – menininkė, radikaliai pasinėrusi į moterį ir pasitelkianti fotografijos, videoprojekci jos ir performanso meną kaip būdą atvirai kalbėti apie jai rūpimas problemas. Ji ak tyviai nagrinėja moterį ir jos kūno išraiškos
AKCIJA
5+1 SKELBIM
AI
būdus, atverdama lytiškumo sampratą per skirtingas gaires, žyminčias to vaidmenį visuomenėje . Marta Ivanova įvairiomis priemonėmis kuria „plonas” tarpines situ acijas tarp švelnumo ir prievartos, įrankio ir įkalčio, užuomazgos ir atomazgos, makiažo ir mėlynės, lėlytės ir Lolitos, mėnulio mo ters ir vienakrūtės medžiotojos, atsidengi mo ir dangstymosi, JOS ir JO. Negana to, „Fluxus Ministerijos” lankytojai turės progą aplankyti ir JAU VEIKIANČIAS PARODAS: fotoreportažą iš Gatvės muzikos dienos Vilniuje, Vilniaus fotoklubo „Foty vas” dvimiesčio parodą „Vilnius–Kaunas”, originalią parodą „Opusas Nr. 2”, Lauros Šerytės parodą „Nexus” bei įspūdingą Sauliaus Vaitiekūno „Requiem orkestrui”. Visas parodas galima aplankyti kasdien 12–22 val. Be parodų, „Fluxus Ministerija” kviečia visus išvargusius nuo vasaros karščių VAKARAIS PAILSĖTI ant „Fluxus Ministeri jos” stogo. Maloniai kviečiame į niekada nemiegantį ir naujai atgimusį „Lituan icos” batų fabriką!
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Kviečia aplankyti naujas parodas: Mato Raudonio marmuravimo būdu dažy to šilko paroda „PASLAPTINGAS MIŠKAS” (iki rugsėjo 1 d.), Alytaus kraštotyros muziejaus paroda „MŪSŲ PROTĖVIŲ DVASIA” (iki rugpjūčio 25 d.). Kviečia apžiūrėti ekspozicijas: „Kaunas lai ko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų” ir „Miesto gatvė”. Šeštadienis – šeimos diena: šeimų vaikams įėjimas nemokamas!
KAUNO PILIS Pilies g. 17
Rugpjūčio 3 d. 16 val. – Kauno tekstilės dailininkių grupės ESAME parodos „PRAŽYDO, PASKLIDO...” atidarymas. Paroda skirta 150-osioms Maironio gimimo metinėms, šia progaKauno valstybinio dramos teatro aktoriai Jums pristatys programą „Mairo nio sapnas apie Lietuvą, meilę, tikėjimą ir viltį”. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d. Kviečiame apžiūrėti ekspoziciją „Kauno pilies istorijos mozaika”.
XIV tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2012 Nida, Juodkrantė
FESTIVALIO PROGRAMA Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evangelikų liuteronų) bažnyčioje, rug pjūčio 5 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – ketvirta programa „VUNDERKINDAS W.A.MOZARTAS LONDONE”. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA. Solistai: RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas), ANDRIUS PUPLAUSKIS (fagotas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), PAULIUS BIVEINIS (smuikas), RIČARDAS VYTAS (altas), RAIMONDAS JASIUKAITIS (violončelė), BALYS VAITKUS (klavesinas). Programa: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Simfonija Nr. 5 B-dur, KV 22; Tema ir variacijos C-dur „Ah, vous dirai-je, maman”, KV 265; Kvartetas G-dur fleitai, smuikui, altui ir violončelei, KV 285a; Arijos iš operų „Bastjenas ir Bastjenė”, „Mitrida tas, Ponto karalius”, „Lucijus Sula”, „Kara lius piemuo”; Koncertas fagotui ir orkestrui B-dur, KV 191; Divertismentas F-dur, KV 138. Rugpjūčio 7 d., antradienį, 20 val. Juod krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evan gelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 8 d., trečiadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – penkta programa
„XVII–XVIII a. ITALIJOS BAROKO MUZIKA LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMUOSE”. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA. DUO BAROCCO: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas). Solistai: IEVA BAUBLYTĖ (išilginė fleita, arfa, būgne lis), ROBERTAS BEINARIS (obojus), PAULIUS BIVEINIS (smuikas), BALYS VAITKUS (klave sinas). Programa: MUSICA ANTIQUA VILNENSIS (Anonimas, XVII a.) – Šokių siuita; GIOVANNI LEGRENZI – Motetas „Lumi, potete piangere” dviem balsams, styginiams ir basso continuo; DIOMEDES CATO – Kan cona ir šokis išilginei fleitai ir klavesinui iš „Braunsbergo vargonų tabulatūros”; TARQUINIO MERULA – „Folle è ben che si crede” vokalui, arfai ir smuikui; BENEDETTO MARCELLO – Adagio iš Koncerto d-moll obojui, styginiams ir basso continuo, SF 935; GIULIO CACCINI – „Amor ch’attendi” mecosopranui, išilginei fleitai, violonče lei ir būgneliui; ANONIMAS – „Veni de Libano” arfai ir basso continuo; CLAUDIO MONTEVERDI – Madrigalas „Io son pur vezzosetta pastorella” dviem balsams ir basso continuo, SV 121 ir „Zefiro torna” dviem balsams, arfai, fleitai, styginiams ir basso continuo; GIROLAMO FRESCOBALDI – „Bergamasca” iš rinkinio vargonams „Fiori Musicali”; BENEDETTO FERRARI – „Amanti, io vi sòdire” mecosopranui, fleitai, smuikui ir basso continuo; ANDREA FALCONIERI – „La soave melodia” išilginei fleitai ir basso continuo; LUZZASCHO LUZZASCHI – „Deh vieni ormai cor mio” dviem balsams ir bas so continuo; ARCANGELO CORELLI – Con certo grosso g-moll „Fattoe per la Notte di Natale” („Kalėdinis koncertas”) styginiams ir basso continuo, op. 6 Nr. 8; BARBARA STROZZI – „Che si può fare” mecosopranui, arfai ir basso continuo.
Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 55
Rugpjūčio 4 d. 20 val. – festivalio pradžios koncertas. ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas). Klaipėdos kamerinis orkestras, meno vadovas Mindaugas Bačkus. Choras AUKURAS, meno vadovas ir dirigentas Alfredas Vildžiūnas. Diriguoja MODESTAS PITRĖNAS. Programoje – A. Martinaitis. Oratorija „Gailestingumo altorius”. Rugpjūčio 8 d. 20 val. – Bažnytinės muzikos valanda. JURGITA KAZAKEVIČIŪTĖ (vargonai), ALLARAS KAASIKAS (violončelė, Estija). Programoje – J.S.Bachas, G.F.Händelis, W.A.Mozartas, K.Sinkas, A.Pärtas, G.Grigorjeva, J.Naujalis. Palangos gintaro muziejus Vytauto g. 17
Rugpjūčio 6 d. 19 val. – vakaras su Maironiu ant Birutės kalno. GRAŽINA URBONAITĖ (aktorė), PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas). Programoje – poezijos ir muzikos improvizacijos. Sveikatos centras „Energetikas“ Kuršių takas 1, Šventoji
Rugpjūčio 6 d. 17 val. – sakmė jūrai. PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas). Programoje – muzikos improvizacijos.
Keramikos muziejus Rotušės a. 15
Iki rugpjūčio 29 d. veikia jaunųjų dailinin kų keramikos darbų paroda „Nauja ir vėl kitokia...”
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
FLUXUS MINISTERIJA
2, 3 d. 18 val.
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia 5 d. 20 val.
Kino centras „FORUM CINEMAS“ 2 d. 20.30 val.
23
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
kas, kur, kada kinas
TV programa
„CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” 3D – 2 d. 17.40, 19.55, 22.15 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” – 2 d. 12, 14.15, 16.30, 19, 21.15 val. „Tamsos riterio sugrįžimas” – 2 d. 11.45, 15, 18.15, 21.30 val. „Kosmopolis” – 2 d. 21.45 val. „MS1: Kalėjimo griūtis” – 2 d. 19.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras” 3D – 2 d. 22.15 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – 2 d. 17, 20.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (dubliuota lietuviškai) – 2 d. 11.40, 13.40, 15.40 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” (dubliuota lietuviškai) – 2 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val. „Madagaskaras 3” (dubliuota lietuviškai) – 2 d. 11.10, 13.10 val. „Černobylio dienoraščiai” – 2 d. 15.10 val. „FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D (premjera) – 2 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45, 23.05 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ (premjera) – 2 d. 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ (premjera) – 2 d. 11, 14.30, 18, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas 3D (liet. k.) – 2 d. 10.30, 13, 15.30, 17.30, 19.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – 2 d. 11.30, 16.15 val. „Raudonos šviesos“ – 2 d. 18.30, 21 val. „Mielas draugas“ – 2 d. 14.15, 19.15 val. „MS1: Kalėjimo griūtis“ – 2 d. 17, 21.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – 2 d. 17.45, 20.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – 2 d. 12.30 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – 2 d. 10.15, 15.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – 2 d. 13.45 val. „Prometėjas“ 3D – 2 d. 22 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Rio“ (liet. k.) – 2 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Bjaurusis Aš“ (liet. k.) – 2 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt.
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Laisvės al. 54
Rugpjūčio 2 d. 17 val. – „Rizikinga erzinti diedukus” (JAV, veiksmo komedija, T, 2010 m.). 19 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 21 val. – „Blitz” (Didžioji Britanija, 2011 m., T, trileris). Rugpjūčio 3 d. 19 val. – „Subtilumas” (komedija, romantinis, Prancūzija, 2011 m., T). 21 val. – Kino naktys. Du seansai už vieno kainą! Bilieto kaina 12 Lt. „Viena diena” (2011 m., T, romantinis, drama, JAV). „Blitz” ( Didžioji Britanija, T, 2011 m., trileris). Rugpjūčio 4 d. 13 val. – „Vėžliuko Semio nuotykiai” (filmas visai šeimai, nuoty kių, animacija, 2010 m., Belgija). 15 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, reþ. Stephanas Elliottas). 17 val. – „Prisi mink mane” (JAV, romantinis, drama, T). 19 val. – „Subtilumas” (komedija, romanti nis, 2011 m., Prancūzija, T). Rugpjūčio 5 d. 13 val. – „Vėžliuko Semio nuotykiai” (filmas visai šeimai, nuotykių, animacija, 2010 m., Belgija). 15 val. „Sub tilumas” (komedija, romantinis, Pran cūzija, 2011m., T). 17 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 19 val. – „Viena diena” (JAV, ro mantinis, drama, 2011 m., T).
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS
4 d. 13 val.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite. 10.00 „Sportas be sienų“. 10.30, 12.45 Olimpinė studija. 10.55 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Prancūzija– Lietuva. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 13.15 Dok. f. „Sveiki, sugrįžę namo“ (2004 m.). 14.00 Žinios. 14.20 Dok. f. „Olimpiniai prisiminimai“ (2008 m.). 15.15 Olimpinė studija. 15.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Boksas. Aštuntfinaliai. 17.40 Europos vidury. 18.15 Šiandien. 18.35, 20.45 Sportas. Orai. 18.45 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Brazilija–Rusija. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. Kultūra. 20.50 „Londoniada“. Dienos apžvalga. 21.55, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Ispanija– Didžioji Britanija. Per pertrauką – „Vakaro žinios“ ir V.Janušaičio plaukimas. 23.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (3, 4).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2012“. Pirmoji diena (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (5) (N-7). 0.30 „Trauma“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Tusono sūnūs“ (4, 5). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Komedija „Kvaila teorija“ (JAV, 2009 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Kartą Pietų Amerikoje 2011. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Veiksmo f. „Volkeris, Teksaso reindžeris. Išbandymas ugnimi“ (JAV, 2005 m.). 0.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
DATOS (rugpjūčio 2 d.) 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Lietuvos komiko vakaras 2012. 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 Brydės (k). 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Neskubėk gyventi“. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Irklavimas. Finalai (gali dalyvauti R.Maščinskas, S.Ritteris, D.Vištartaitė). Tiesioginė transliacija. 14.40 Dok. f. „Nuskendęs pasaulis“ (2005 m.) (k). 15.30 Būtovės slėpiniai. 16.15 Grynas gyvenimas. 17.00 Žinios (k). 17.15 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 17.30 Durys atsidaro. 18.00 „Neskubėk gyventi“. 18.30 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“ (2008 m.). 20.10 Antonas Čechovas. TV spektaklis „Piršlybos“ (1983 m.). 20.55 Dainuoja Sigutė Trimakaitė. R.Schumano, F.Chopino, J.Brahmso kūriniai. 21.10 „Pasakojimai iš Japonijos“ (6). 21.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. Finalai (gali dalyvauti V.Janušaitis, R.Meilutytė). Tiesioginė transliacija. 23.00 „Prokurorai“. 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.13 Kultūra (k). 0.16 Sportas (k). 0.19 Orai (k). 0.20 „Londoniada“. Dienos apžvalga (k). 1.05 Vakaro autografas.
9.55, 14.30 Teleparduotuvė. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00, 0.15 „Viena už visus“. 17.00, 1.40 „Medikopteris“. 19.00, 0.45 „CSI kriminalistai“. 22.00 Drama „Civilinis ieškinys“ (JAV, 1998 m.). 2.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Detektyvas „Inspektorius Džordžas Džentlis. Tamsumos“ (D.Britanija, 2009 m.) (N-7). 22.50 „Mano puikioji auklė“. 23.20 „Vienuolikta valanda“ (3) (N-7). 0.20 „4400“ (N-7).
10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00, 21.25 „Nemylimi“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 18.00 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 22.25 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.45, 0.55 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20, 22.35 Vasara su Asta. 10.15 Teritorija. 10.50 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 1.10 „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 22.00 Lietuva tiesiogiai. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (3) (N-7). 21.00, 0.10 Reporteris. 21.42, 0.52 Orai. 23.35 Pasaulio krepšinio apžvalga.
Ubagų diena, Porciunkulė, ŠvČ. Mergelės angeliškosios šventė 1870 m. Londone atidarytas pirmasis požeminis geležinkelis „Tower Subway“. 1921 m. mirė italų tenoras Enrico Caruso. 1924 m. Berlyne gimė Stasys Lozoraitis, diplomatas, politikas, teisininkas. 1939 m. gimė teatrologas, kritikas, žurnalistas Egmontas Georgas Jansonas. 1942 m. gimė Čilės rašytoja Isabel Allende. 1982 m. gimė Portugalijos futbolininkas Hélderis Postiga.
horoskopai 9.00 Sigitos virtuvė (k). 9.25 Kad ir kas nutiktų (N-7). 11.05 Kai Lietuvos nebuvo (k). 11.35 Drama „Santuoka“ (N-7). 13.05 Drama „Hercogienė“ (N-7). 14.55 Melomano pusvalandis. 15.25 Nuotykių f. „Tomo vidurnakčio parkas“ (N-7). 17.00 Auto-moto (k). 17.30 Telelaikraštis. 18.00 Apie fotografiją. 18.30 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“. 19.00 Ledo vaikai. 20.00 „Naisių vasara“ (N-7). 21.00 „Daktarės dienoraštis“. 22.45 Drama „Viršūnė“ (N-7). 0.35 Romantinė komedija „Meilė nutinka“ (N-7).
7.00, 18.00 Žinios. Orai. 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30, 18.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“. 18.20 Kauniečių akimis. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 „Tautos ženklai“ (k). 21.00 Detektyvas „Tamsumos“. 22.50 „Mano puikioji auklė“. 23.20 „Vienuolikta valanda“. 0.20 „4400“.
8.00 Drama „Mergina, verta milijono“ (JAV, 2004 m.) (N-14). 10.15 Nuotykių drama „Visi nepastebėti vaikai“ (Italija, Prancūzija, 2005 m.) (N-14). 12.25 Komedija „Palaukit“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 18.00 Romantinė komedija „Man per brangu“ (Prancūzija, 2006 m.) (N-14). 19.50 Kriminalinė komedija „Grynieji“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-14). 21.35 Romantinė komedija „Zuikis beausis“ (Vokietija, 2008 m.) (N-14). 23.40 Drama „Baaderio– Meinhof kompleksas“ (Vokietija, Prancūzija, 2008 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Šonaslydis. 14.15 2010 m. pasaulio standartinių šokių čempionatas. 15.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (birželis). 15.45, 19.15, 22.10 Olimpinės žaidynės. 16.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Kijevo „Budivelnik“. 17.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 20.05 Sporto metraštis. 20.15, 21.15 2010 m. pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionatas. 22.25 Futbolo dievai. Raúlis. 23.15 Kelias į Londoną.
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su svarbiais žmonėmis. Palankus laikas pasirašyti sutartis, ieškoti verslo partnerių ar rėmėjų. Apmąstęs praeities įvykius padarykite išvadas ir nebekartokite senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jūsų poreikiai ir svajonės nesutaps su vertybinėmis nuostatomis. Atrodys, kad nuviliate kitus žmones. Verčiau nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis. Dvyniai (05 21–06 21). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus, rūpintis verslu, pradėti sportuoti. Neiššvaistykite savęs nereikšmingiems dalykams, dabar galite nuveikti svarbių darbų. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam, susižavėti apgaulinga idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia ar kokius įsivaizdavote. Palankus metas kūrybai, mokslams. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Gailėsitės kadaise neteisingai nusprendęs ar ko nors nepadaręs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių elgesys bus jums nepriimtinas, norėsite pamokslauti, auklėti, dėl to galite susipykti ar sugadinti nuotaiką sau ir kitiems. Pasistenkite nekreipti dėmesio į nereikšmingus dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Nesistenkite pakeisti situacijos, net jei ir labai viskas nepatinka. Palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl savo svajonių gali tekti elgtis prieštaraujant savo moraliniams nusistatymams. Nespręskite filosofinių klausimų ir globalių problemų, nes tam šiuo metu jūsų sugebėjimų nepakanka. Vandenis (01 21–02 19). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namuose, pakenkti jūsų santykiams su sutuoktiniu. Prieš ko nors imantis, patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas ne tik bus malonus, bet ir turės didelės įtakos siekiant karjeros.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje dienos ir naktys bus vis šiltesnės. Šiandien be lietaus, temperatūra sieks 24–26 laipsnius šilumos. Penktadienį gali vietomis trumpai palyti, temperatūra naktį bus 14–17, dieną 26–29 laipsniai šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 2 d.
+24
+26
Telšiai
+25
Šiauliai
Klaipėda
+25
Panevėžys
+23
Utena
+25
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.31 21.17 15.46 20.52 6.00
215-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 151 diena. Saulė Liūto ženkle.
+25
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +31 Brazilija +26 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +19 Kopenhaga +23
Londonas +21 Madridas +34 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas +31 Oslas +18 Paryžius +24 Pekinas +30
orai kaune šiandien
Praha +30 Ryga +25 Roma +34 Sidnėjus +19 Talinas +21 Tel Avivas +34 Tokijas +31 Varšuva +31
+25
+26
Vėjas
Marijampolė
0–6 m/s
Vilnius
+25
Alytus
Vardai Alfonsas, Euzebijus, Guoda, Gustavas, Steponas, Tautvydas.
Taifūnas talžo Filipinus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+25
+22
+15
2
+22
+27
+23
+20
3
+20
+21
+20
+20
3
rytoj
poryt
Mažiausiai 14 žmonių Filipinuose nu sinešė tropinė audra „Saola“, sukėlusi potvynius stambiausioje Lusono salo je ir kituose salyno dalyse. Nuo stichi jos nukentėjo 40 tūkst. žmonių, 11 tūkst. buvo evakuoti. Uraganas, kurio greitis siekė 150 km/val., apgadino šimtus na mų, kai kurie rajonai liko be elektros. Pasak sinoptikų, tropinis ciklonas ju da Taivano link, o penktadienį gali pa siekti Šanchajų. Taifūnų sezonas Ra miajame vandenyne tęsiasi nuo birže lio iki spalio. „Saola“ – jau devintas taifū nas šiemet, pavadintas prieš 20 metų atrastos antilopės vardu. rbc.ru inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Stilingiausios pasaulio garsenybės
Svainiai: K.Middleton ir princas Harry – vieni iš stilingiausių pasaulyje.
„Scanpix“ nuotr.
Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai Kate Middleton ir princas Harry užėmė aukščiausias pozicijas geriausiai besirengiančių tarptautinių garsenybių sąraše, ku rį paskelbė žurnalas „Vanity Fair“. Princo Williamo žmona 30 metų Kembridžo kunigaikštienė puikuo sis ant „Vanity Fair“ rugsėjo nume rio viršelio. Naujausioji britų mo narchijos narė sužavėjo mados gerbėjus, dėvėdama tiek dizaine rių sukurtus, tiek paprastus drabu žius per savo pirmuosius oficialių pareigų kupinus metus. K.Midd leton paprastai pati renkasi drabu žius, ypač pasiūtus savo mėgstamų dizainerių Alice Temperley ir Ale xandero McQueeno, taip pat apsi perka parduotuvėse „Topshop“ ir „T.K.Maxx“. Princas Williamas į „Vanity Fair“ sąrašą nepateko, o mados pasaulio stebėtojai svarsto, ar princui Char lesui nevertėtų nusamdyti savo vy resniajam sūnui stilisto. 27-erių princas Harry buvo pri pažintas stilingiausiai besirengian čiu vyru. Antroje vietoje liko ame rikietiškojo futbolo sporto klubo „New England Patriots“ įžaidėjas Tomas Brady, kurio žmona yra su permanekenė Gisele Bundchen. „Vanity Fair“ sąrašas sudaromas pagal daugiau nei 2 tūkst. mados pramonės profesionalų, žurnalis tų balsus. Tarp stilingiausiai besirengian čių moterų „Vanity Fair“ pami nėjo ir aktores Diane Kruger, Fan Bingbing, Leą Seydoux, manekenę Elettrą Wiedemann ir dainininkę Alicią Keys. KD, BNS inf.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt