TODÄ–L, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ—s naujienos
antradienis, liepos 31 d., 2012 m. Nr. 177 (1376)
RinÂkiÂmams parÂtiÂjos ruoÂĹĄiaÂsi paÂdeÂdaÂmos proÂfeÂsioÂnaÂliĹł proÂpa ganÂdiÂninÂkĹł, ir ĹĄiems fiÂnanÂsĹł neÂgaiÂliÂma. LieÂtuÂva 5p.
ResÂpubÂliÂkoÂno M.RomÂney nuoÂmoÂne, ĹĄvenÂtaÂsis JeÂru zaÂlÄ—s miesÂtas – tik IzÂrae lio, o ne karÂtu ir PaÂlesÂti nos auÂtoÂnoÂmiÂjos sosÂtiÂnÄ—. Pasaulis 9p.
diena.lt
1,30 Lt
„NeÂtuÂrÄ—ÂjoÂme joÂkiĹł ĹĄan sĹłâ€œ, – rungÂtyÂnes su Ar genÂtiÂna apiÂbendÂriÂno krepÂĹĄiÂnio rinkÂtiÂnÄ—s tre neÂris K.KemÂzĹŤÂra. SporÂtas 10p.
VesÂtuÂvÄ—s ÄŻgriÂso juoÂdai
Tai forÂmaÂlus atÂsiÂsaÂky mas, o ne proÂbleÂmos sprenÂdiÂmas iĹĄ esÂmÄ—s. SeiÂmo naÂrÄ—  AuÂreÂliÂja  StanÂciÂkieÂnÄ— neÂpaÂtenÂkinÂta teisÂmo  neÂnoÂru imÂtis  ieĹĄÂkiÂnio prieĹĄÂ VyÂriauÂsyÂbÄ™.
5p.
Miestas
2p.
NeÂsuÂsiÂkalÂba dÄ—l raÂdiaÂtoÂriĹł TusÂkuÂlÄ—ÂnĹł g. 56 dauÂgiaÂbuÂtyÂje ieÂtis suÂrÄ—ÂmÄ— naÂmo valÂdĹžia ir eiÂliÂniai gy venÂtoÂjai. Ĺ ie, noÂrÄ—ÂdaÂmi paÂsiÂkeisÂti ra diaÂtoÂrius, atÂsiÂtrenÂkia ÄŻ neÂsuÂsiÂkalÂbÄ—Âji mo sieÂnÄ… ir yra siunÂÄ?iaÂmi paÂsiÂskaiÂty ti ÄŻstaÂtyÂmĹł. GyÂvenÂtoÂjai steÂbiÂsi – juk joÂkiuoÂse ÄŻstaÂtyÂmuoÂse neÂpaÂraÂĹĄyÂta, kad seÂni raÂdiaÂtoÂriai yra gÄ—Âris.
MiesÂtas
„„ĎŞyÂmyÂbÄ—: apÂlinÂkiÂniai gyÂvenÂtoÂjai kalÂtiÂna jaÂpoÂniĹĄÂkÄ… soÂdÄ… – esÄ… jÄŻ ÄŻrenÂgus BoÂtaÂniÂkos soÂdas ir paÂsiÂdaÂrÄ— toks poÂpuÂliaÂrus.
ÄŽsiÂlinksÂmiÂnÄ™ vesÂtuÂviÂninÂkai, paÂdanÂgÄ™ dre biÂnanÂtys feÂjerÂverÂkai ir kurÂtiÂnanÂtis puo tĹł triukĹĄÂmas. SaÂvaitÂgaÂliais VilÂniaus uni verÂsiÂteÂto (VU) BoÂtaÂniÂkos soÂde KaiÂrÄ—ÂnuoÂse ĹŤĹžianÂÄ?ios ĹĄvenÂtÄ—s perÂpilÂdÄ— apÂlinÂkiÂniĹł gy venÂtoÂjĹł kantÂryÂbÄ—s tauÂrÄ™.
AndÂreÂjus Ĺ˝uÂkovsÂkis a.zukovski@diena.lt
KenÂÄ?ia kas saÂvaitÂgaÂlÄŻ
ArÂtiÂmoÂje kaiÂmyÂnysÂtÄ—Âje prie VU Bo taÂniÂkos soÂdo gyÂveÂnanÂti RiÂta S. tvir tiÂno neÂbeÂgaÂlinÂti dauÂgiau kenÂtÄ—Âti. KoÂne kiekÂvieÂnÄ… saÂvaitÂgaÂlÄŻ vyksÂtan tys triukĹĄÂminÂgi vaÂkaÂrÄ—Âliai verÂÄ?ia iĹĄ loÂvĹł vaiÂkus, naÂmiÂniams gyÂvĹŤÂnams tenÂka slÄ—pÂtis paÂkamÂpÄ—Âse.
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
r.grigolyte@diena.lt
TÄ—Âvams, noÂrinÂtiems vaÂsaÂrÄ… praÂdÄ—Â ti leisÂti vaiÂkus ÄŻ darÂĹžeÂlÄŻ, tenÂka nu siÂvilÂti. MaÂŞųÂjĹł vilÂnieÂÄ?iĹł dauÂgeÂlyÂje darÂĹžeÂliĹł lauÂkiaÂma tik nuo ruÂdens.
„„GraÂfiÂkas: vaÂsaÂrÄ… dauÂguÂma aukÂlÄ—ÂtoÂjĹł atoÂstoÂgauÂja, dÄ—l to nauÂjĹł vaiÂkĹł
darÂĹžeÂliai neÂlauÂkia.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Po dveÂjĹł meÂtĹł moÂtiÂnysÂtÄ—s atoÂsto gĹł dirbÂti praÂdÄ—ÂjuÂsi ir vaiÂkÄ… ÄŻ lopÂĹĄe lÄŻ-darÂĹžeÂlÄŻ LazÂdyÂnuoÂse nuo lieÂpos noÂrÄ—ÂjuÂsi vesÂti vilÂnieÂtÄ— DauÂmanÂtÄ— paÂsaÂkoÂjo, kad jai buÂvo paÂsiĹŤÂlyÂta paÂ
Ĺ uÂnis veÂdĹžioÂja, kur paÂpuoÂla
„KiekÂvieÂnÄ… penkÂtaÂdieÂnÄŻ pas mus kaÂras. BaÂliai, feÂjerÂverÂkai. Ĺ uÂnys kauÂkia. O praÄ—ÂjuÂsio saÂvaitÂgaÂlio ba lius buÂvo kaĹžÂkas toÂkio. ViÂdurÂnakÂtÄŻ praÂdÄ—Âjo ĹĄauÂdyÂti iĹĄ diÂdĹžiĹłÂjĹł paÂtran kĹł. BuÂvo toks griausÂmas, kad na mo lanÂgai dreÂbÄ—Âjo. FeÂjerÂverÂkai kai iĹĄÂĹĄauÂdaÂvo, tai apÂlinÂkui nuÂĹĄvisÂdaÂvo kaip dieÂną“, – apie saÂvaitÂgaÂlÄŻ nuai dÄ—ÂjuÂsÄŻ vaÂkaÂrÄ—ÂlÄŻ paÂsa koÂjo moÂteÂris.
2
DarÂĹžeÂliĹł duÂrys vasarÄ… uĹžÂdaÂrytos RĹŤÂta GriÂgoÂlyÂtÄ—
3p.
C Ă 8N_\YV[V XVĂş ]\YVXYV[VXN ddd XN_]\Y Ya 8cVRĂ˜VN V `VaV_aV
siimÂti neÂmoÂkaÂmĹł atoÂstoÂgĹł ar kaip kiÂtaip sprÄ™sÂti saÂvo proÂbleÂmÄ…. „DÄ—l lanÂkyÂmo nuo lieÂpos koÂvo jau nuo meÂtĹł praÂdĹžios. SaÂkÄ— ateiÂti tik rugÂsÄ—ÂjÄŻ, esÄ… nÄ—Âra vieÂtĹł, o nau jĹł gruÂpiĹł suÂdaÂryÂti nieÂkas neÂpla nuoÂja. TaÂÄ?iau juk kiÂti vaiÂkai lan ko darÂĹžeÂlÄŻ, nauÂjos gruÂpÄ—s neÂreiÂkia, tik priÂjungÂti prie jau esaÂmos. Kiek bendÂraÂvau su maÂŞų vaiÂkĹł tuÂrin Ä?iais ĹžmoÂnÄ—Âmis, vaÂsaÂrÄ… viÂsiems tai akÂtuaÂli bÄ—Âda“, – saÂkÄ— DauÂmanÂtÄ—. NeÂtiÂkÄ—Âtai
3
@8F196.B8Âź@ 3B;8067¡ `b ! ;B<9.61. Â&#x201C; A68 B " 9A V_ NaYVXaV Vb\` YNO\_Na\_V[Vb` af_VZb`' ď Ž `XfQYVNbXĂ? `aVZbYVb\WN[Ă&#x2DC;V\ U\_Z\[\ A@5 [b`aNafZN` ď Ž YNV`c\ aV_\X`V[\ 3A! [b`aNafZN` ď Ž YNV`c\ a_VW\QaV_\[V[\ 3A [b`aNafZN` ď Ž N[aVXĂ[Ăş ]_VR `XfQYVNbXĂ&#x203A;` ]R_\X`VQNgĂ? .A=< [b`aNafZN`
?Ă]V[XVaĂ&#x203A;` `Nc\ `cRVXNaN 1Ă&#x203A;Y af_VZ\ X_RV]aV` Ă&#x; ?RTV`a_NaĂ_\` XNO
=N`VĂYfZN` TNYV\WN VXV %
=_\T_NZ\` XNV[N [R ]\YVXYV[VX\` ]NPVR[aNZ`
#& 9a
2
antradienis, liepos 31, 2012
miestas
4p.
Tyrimas: moksleiviai klysta rinkdamiesi profesiją.
Vestuvės įgriso juodai Neką geresnė situacija 1 ir kitais savaitgaliais. „O prasidėjo ši situacija, mano
galva, tuomet, kai atsirado japo niškas sodas. Tas sodas tapo tikru traukos centru, išsireklamavo Bo tanikos sodas ir ėmė čia žmonės plūsti. Vestuvės visokios, krikš tynos. Ankstesniais metais tokių trankių vakarėlių čia nebūdavo“, – tvirtino moteris. Policija bejėgė
Rita S. tvirtino ankstesniais metais labai sugyvendavusi su Botanikos sodu. Moteris atkeliaudavo pirkti čia parduodamų vaiskrūmių, kitų sode auginamų gėrybių. „Man atrodo, didžiausia pro blema čia yra direktorius. Jis yra puikus vadybininkas, bet jam neįdomu, kad sodas turėjo senas tradicijas. Jie atsisako prekybos augalais, pardavimas išvis naiki namas, išnaikinta šermukšnių ko lekcija. Darosi tik reklamą, tik ieš ko, kur pinigų užsidirbti. O juk čia nėra UAB, čia mokslo įstaiga, pri klausanti VU, ir, man atrodo, ne garbinga užsidirbti tokiais bū dais“, – kalbėjo pašnekovė. Moteris teigė kvietusi polici ją. Vis dėlto atvykę pareigūnai tik skėsčiojo rankomis. „Jie sako, kad mes, visi aplinkiniai gyventojai, turime susikooperuoti, rinkti pa rašus ir skųsti triukšmadarius. Ta čiau žmonės čia gyvena daugiau sia privačiuose namuose, tad kaip jūs įsivaizduojate visus apeiti ir su rinkti tuos parašus? Neįmanoma misija“, – piktinosi pašnekovė.
Atsakomybė – puotautojų
VU Botanikos sodo atstovas spau dai Darius Ryliškis pripažino, kad dalis Ritos S. išsakytų argumentų yra teisingi, tačiau nesutiko, kad tai, kas daroma sode, yra blogai.
Kiekvieną penkta dienį pas mus ka ras. Baliai, fejerver kai. Šunys kaukia. O praėjusio savaitga lio balius buvo kaž kas tokio. „Nesutikčiau, kad tos permai nos, kurios vykdomos sode, yra blogai. Atsisakėme prekybos au galais, nes tai buvo pagalbinis verslas, kol sodas nebuvo sutvar kytas. Taip, sodas yra nuomoja mas, bet tai vyksta itin retai. Per nai buvo du tokie atvejai, šiemet – vienas. Žinoma, gali taip nu tikti, kad per renginį bus pa triukšmauta, bet tai jau asmenų ar įmonės, kuri ta sodą išsinuo moja, atsakomybės reikalas. Pa sirašydami sutartį jie įsipareigo ja nepažeisti viešosios tvarkos“, – teigė D.Ryliškis. Botanikos sodo atstovas pasidžiaugė, kad dėl geros reklamos sode nuolat auga lanky tojų skaičius, vyksta daug kultūri nių renginių. „Per pusmetį sulaukėme daug maž 35 tūkst. lankytojų, ir tai 10– 15 proc. daugiau nei per tą pat
laikotarpį pernai. Kas antrą sa vaitgalį vyksta Kristupo vasaros festivalis. Manau, jis tikrai ne trukdo aplinkiniams gyventojams – juk baigiasi pusę devynių vaka ro“, – kalbėjo D.Ryliškis. Sodo atstovas taip pat patikino, kad dėl sodo nuomininkų veiksmų policija nė karto kviesta nebuvo. „Tokio atvejo tikrai nėra buvę“, – teigė pašnekovas. Leidžia ir fejerverkus
D.Ryliškis spėjo, kad gyventojai skundų galėjo turėti dėl sodo te ritorijoje esančio restorano „Au la“ veiklos. „Pas juos dažniau būna ren ginių, bet tai ne Botanikos sodo įstaiga, o privati įmonė“, – gūž telėjo pečiais pašnekovas. Dienraščio kalbinta minėto res torano administratorė, prisista čiusi Egle, taip pat abejojo, kad pas juos vykstančios šventės ga lėtų trukdyti apylinkių gyven tojams. Visgi moteris pripažino, kad šventės neapsieina ir be vi durnakčio fejerverkų. „Juk vestuvės tik vieną kartą gyvenime, tad būna ir fejerverkų. Mes juk – restoranas. Tačiau daž niausiai visas vyksta patalpose, be to, ribojamas triukšmas“, – kal bėjo Eglė. Moteris taip pat pripažino, kad pernai dėl triukšmo buvo sulauk ta pareigūnų vizito. „Tačiau tai buvo vienintelis kar tas. Stengiamės nepažeisti taisyk lių“, – pabrėžė restorano admi nistratorė.
Įvaizdis: atsinaujinęs ir pasikeitęs Botanikos sodas bei jame esanti kavinė traukia vis daugiau lankyto
jų, tačiau kaimynams tai nelabai patinka.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Fontanas baigia išsekti Andrejus Žukovskis Rotušės aikštėje esančiame fonta ne trūksta vandens, ir dėl to fonta nas gali apskritai sugesti. Tačiau fontanus prižiūrintys savivaldy bės valdininkai ramūs ir rimtes nių problemų nemato.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
„Darykite ką nors. Jau penktadie nį kreipiausi į savivaldybę ir pra nešiau, kad Rotušės aikštės fonta ne katastrofiškai trūksta vandens, o ir esamas kažkoks murzinas, pa žaliavęs. Juk jeigu taip tęsis toliau, gali sugesti brangi aparatūra“, – tvirtino į redakciją paskambinęs vilnietis. Anot pašnekovo, miestą turė jęs puošti ir ne vieną šimtą tūks tančių litų kainavęs fontanas visą
savaitgalį juokino užsieniečius. „Fontanas gražus, tačiau jį rei kia prižiūrėti. O dabar juokinga, lyg koks purvas bėga ir vandens nėra. Fontaną prižiūrinti įmonė skundėsi, kad negauna pinigų, todėl gali tik šiukšles ir butelius išrinkti iš fontano“, – dėstė pa šnekovas. Pirmadienio popietę prie Rotu šės aikštėje esančio fontano nuvy kę žurnalistai sutiko fontaną pri žiūrinčios įmonės darbuotojus. Šie tikino, kad įrenginys veikia, o keista vandens spalva – tiekė jo kaltė. „Fontanas veikia, nėra čia ko fo tografuoti. „Vilniaus vandenys“ paleido tokį vandenį, ir viskas“, – tvirtino prisistatyti nenorėjęs darbininkas.
Tuskulėnų g. 56 daugiabutyje ietis surėmė namo val džia ir eiliniai gyven tojai. Šie, norėda mi pasikeisti radia torius, atsitrenkia į nesusikalbėjimo sieną ir yra siunčia mi pasiskaityti įsta tymų. Tik jokiuose įstatymuose nepa rašyta, kad seni ra diatoriai yra gėris.
Aklagatvis: nežinia, kas dėl to kalta s
versti kankintis dėl senų radiatorių.
Mūšis dėl r Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Remontas – ne pirmininko bėda?
Tuskulėnų g. 56 daugiabučio gy ventoja Marina (vardas pakeis tas) apie savo nueitus kryžiaus ke lius gali pasakoti valandų valandas. Moteriai, norinčiai atlikti, atrodo, nesudėtiną remontą – pakeisti ra diatorius, kelią pastojo tas, kuris teoriškai turėtų padėti, – namo pirmininkas. „Kadangi toks dalykas kaip ra diatorių keitimas turi būti atlieka mas iki šildymo sezono pradžios, viską pradėjome dar pavasarį. Ge gužę žodžiu į bendrijos pirminin ką Regimantą Obcarską kreipėmės pagalbos dėl radiatorių keitimo. Pabrėžėme, kad nuo birželio 1 d. mūsų bute bus pradėtas remon tas. Pirmininkas įteikė raštą, ku riame nebuvo aiškiai nurodyta, kokius veiksmus turėtume atlik ti ir kokius dokumentus bei raštus turėtume jam pateikti, norėdami pakeisti radiatorius. Taip pat pir mininkas pabrėžė, jog svarbiausia, kad santechnikai būtų geri, kvalifi kuoti specialistai“, – savo pasako jimą pradėjo moteris. Tačiau suradus santechnikus moters vargai nesibaigė. „Paaiškėjo, kad būtina sudaryti radiatorių keitimo projektą. Norė dama, kad projektas atitiktų visus reikalavimus, paprašiau R.Obcars ko suteikti informacijos apie įmo
nę, į kurią galėtume kreiptis dėl projekto sudarymo. Bendrijos pir mininkas atsisakė padėti, jis ko mentavo, kad čia ne jo bėdos ir kad viską galime surasti internete“, – piktinosi pašnekovė. Delsė pateikti atsakymą
Tolesnis gyventojos bendravimas su pirmininku vyko tik raštu. Be to, kiekvienas atsakymas pirmi ninko stalčiuose užsibūdavo itin il gai, tad Marina įžvelgė R.Obcarsko norą trukdyti keisti radiatorius.
Bendrijos pirminin kas atsisakė padėti, jis komentavo, kad čia ne jo bėdos ir kad viską galime surasti internete.
„Birželio 27 d. raštu kreipėmės į R.Obcarską, su prašymu įteikėme projektą. Pirmininkas atsakymą pa teikti žadėjo per dvi dienas. 2012 m. birželio 29 d. kreipėmės į pirminin ką dėl jo sprendimo, tačiau sulaukė me atsakymo, kad mūsų projektas yra pas teisininkus ir kad atsaky mą jis gaus tik 2012 m. birželio 30 d. 2012 m. liepos 1 d. ryte atvažiavę atsakymo ir projekto, iš pirminin ko gavome jo rašytą atsakymą. Ja
Dilema: Tuskulėnų g. 56 daugiabučio pirmininkas trukdo gyventojams
pasikeisti radiatorius, tačiau neprieštarauja viso namo renovacijai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
3
antradienis, liepos 31, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Darželių durys vasarą uždarytos sužinojusi, kad jos vaikas 1 negalės lankyti darželio, moteris turėjo samdyti auklę.
s, – bendrijos pirmininko ambicijos ar netobuli įstatymai, bet gyventojai pri
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
radiatorių me buvo aiškinama, jog turime nu rodyti demontuojamų radiatorių galią“, – kalbėjo Marina. Dėl radiatorių galios gyventoja vėl kreipėsi į pirmininką ir vėl sulaukė pasiūlymo kreiptis raštu. „Pro ra diatorius jau ėmė tekėti vanduo, o R.Obcarskas iškėlė vos ne sąlygą, kad turi pats ateiti į butą pasižiūrė ti. O kodėl aš jį turiu leisti į butą? Jis nėra specialistas, nėra santech nikas. Tegul ateina specialistas, o ne jis“, – piktinosi Marina. Stumia renovacijos projektą
Marina ėmė įtarti, kad R.Obcars kas trukdo keisti radiatorius, šitaip kerštaudamas už moters nenorą prisidėti prie namo renovacijos. „Esu namo revizorė ir, kai buvo atliekamas patikrinimas, paaiš kėjo, kad pats pirmininkas vykdo buhalterinę apskaitą ir gauna už tai atlyginimą. Namas jam sumoka per mėnesį 550 litų, nors kitur to kios paslaugos dvigubai pigesnės. Mes ne prieš renovaciją, tačiau ne pasitikime tokiu pirmininku ir tu rime nuogąstavimų, kad jis iššvais tys lėšas“, – kalbėjo pašnekovė. Moteris teigė per reviziją paste bėjusi ir daugiau pirmininko nuo dėmių. „Kai dėl renovacijos buvo vykdoma apklausa, gyventojams išdalijo anketas su jau įrašytais as mens kodais. Teiravomės Registrų centre, ir ten mums paaiškino, kad pirmininkas to daryti neturėjo tei sės“, – dėstė Marina. Siūlo skaityti įstatymą
Dienraščio žurnalistų kalbintas na mo pirmininkas iš tiesų pasirodė nelabai kalbus. „Jie perėjo per vi sas įstaigas, buvo seniūnijoje, mi nisterijoje. Aš jiems aiškinau. Ne labai noriu veltis į tuos niuansus, yra įstatymas – skaitykit. Čia teis miniai dalykai“, – aptakiai kalbėjo R.Obcarskas. Vyriškis taip pat pa tikino, kad namo renovacija vyks ir su ja susiję procesai jau yra prasi dėję. „Per tris minutes aš čia jums nepaaiškinsiu. Kaip dauguma nu spręs, taip ir bus. Dabar jau dau giau nei pusė gyventojų sutinka dėl renovacijos“, – dėstė Tuskulėnų g. 56 namo pirmininkas.
Komentaras Mindaugas Steponavičius Teisin inkas
S
u problema, kad pirm in in kas, piktnaud žiaudamas tu rimais įgal iojimais, trukdo kitiems bendrijos nariams ir namo gyventojams įgyvendinti savo teises, susiduriama labai dažnai. Šiuo atveju teisės aktai iš esmės nu mato vienintelę galimybę, kad bend rijos narys ar bet kuris namo bendra turtis, kuriam bendrijos pirmininkas gauto prašymo pagrindu nepateikia dok ument ų, susijusių su bendr ijos veikla, namo priežiūra ir pan., turi tei sę kreipt is į teismą ir reikalaut i, kad teismas įpareigotų pirmininką tokius dokumentus pateikti. Tas pat s gal ioja ir jūsų atveju. Jei gu pirmin inkas piktybiškai atsisako jums pateikti namo projektinę doku mentaciją, jūs galite kreiptis į teismą reikalaudama, kad teismas įpareigo tų pirm in inką tok ią dok umentaciją pateikti. Net neabejoju, jog pirmininkas po sėk mingai pasibaigusio teismo pasimo kys ir nevengs tinkamai vykdyti sa vo pareigų. Tik šiuo atveju matau problemą – gali būti, kad prašomos pateikti dokumen tacijos neturi ir pirmininkas, pvz., do kumentacija neišsaugota ar niekada nebuvo perduoda bendrijai. Tada, net ir turėdamas įpareigojimą, bendrijos pirmininkas objektyviai jo negalės įvykdyti. Kadang i sus idur iu su panaš iom is problemomis kitose bendrijose, teko domėtis, kokiu kitu būdu būtų galima gauti namo šildymo sistemų projekti nę dokumentaciją. Tokia informacija turėtų būti saugo ma „Vilniaus energijos“ archyve, nes ji reikalinga šilumos tiekėjui vykdant šilumos tiek imą, skaičiuojant gal in gumus, reik iamo pat iekt i termofi ka to kiekius ir pan. Gal jums vis dėlto būtų verta paban dyti raštu kreiptis į „Vilniaus energiją“ ir paprašyti, kad tokia informacija bū tų pateikta. Gal taip galėtumėte apeiti pirmininko išsidirbinėjimą ir išvengtumėte krei pimosi į teismą.
Lopšelio-darželio „Giraitė“ di rektorė Arina Petrova aiškino, kad vasarą dauguma auklėtojų atosto gauja, dėl to naujų vaikų įstaiga priimti negali. „Nėra tam sąlygų. Nuo rudens laisvų vietų jau irgi nėra, darže lis perpildytas, ir taip priėmėme daugiau vaikų, nei priklauso. Tie tėvai, kurie atsistojo į eilę dėl vie tos darželyje ir parašė patvirtini mus, kad vaikas eis į darželį, visi pateko“, – pasakojo apie 40 vai kų į mokyklą išleidusio lopšeliodarželio direktorė. Daumantės teigimu, būtent pil dant minėtąjį patvirtinimą jai bu vo neleista įrašyti, kad nori vaiką į darželį leisti nuo liepos. „Gal ir galėjau įrašyti ir tuomet pyktis, bet kas gi norėtų pyktis su valdžia įstaigos, kurią lankys tavo vai kas?“ – sakė vilnietė.
Arina Petrova:
Nuo rudens laisvų vietų jau irgi nėra, darželis perpildytas, ir taip priėmėme dau giau vaikų, nei pri klauso.
Švietimo ir mokslo ministeri jos Bendrojo ugdymo ir profesi
Nusivylimas: daugeliui tėvų galvos skausmas nepraeis ir rudenį, nes
dauguma darželių – sausakimši.
Tomo Raginos nuotr.
nio mokymo departamento Iki mokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialis tė Ilona Grigaravičienė sakė, kad kiekvienas atvejis turi būti spren džiamas atskirai, tačiau iš esmės įstaiga gali elgtis ir taip. „Ikimokyklinių įstaigų steigė jos yra savivaldybių tarybos, jos nustato priėmimo, išbraukimo, apmokestinimo tvarką. Tėtis ar mama rašo pareiškimą, nuo ka da jie norėtų, kad vaikas pradė tų lankyti įstaigą. Galbūt parašė vėlesnį laiką, o nori pradėti lan kyti anksčiau?“ – klausė I.Griga ravičienė. Detal iau paaišk in us sit uac i ją, specialistė atsakė, kad niekas
nežino, kaip viskas buvo iš tik rųjų. „Galbūt dėl to nebuvo galimy bės, kad vasarą kai kurios grupės yra užd arom os, nes ped agogai atos togauja, vaik ų irg i sum a žėja, nes atostogauja tėvai. Bū na suformuotos tam tikros gru pės, plan uojam a iš anksto. Be to, vienas vaikas vis tiek perpil do grupę. Tačiau kiekvienu at veju sprendžiama individualiai, tvarka priklauso ir nuo įstaigos, ir nuo savivaldybės. Tokių atvejų gali būti. Priklauso nuo to, kada buvo parašytas prašymas ir nuo kada lankyti įstaigą įrašytas pa geidavimas“, – sakė I.Grigara vičienė.
Vedžioti šuns – bet kur Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Miesto parkuose vedžioti šunų ne draudžiama. Tačiau vilniečiams vis tiek knieti su augintiniu pasi vaikščioti vienintelėje draudžia moje zonoje Vingio parke. Jie ne tik nepaiso ženklų, bet ir nepasi vargina surinkti ekskrementų.
Kaip teigė „Vilniaus miesto par kų“ direktorius Alvidas Raškaus kas, visuose sostinės parkuose galima vedžioti šunis. Tik vie ninteliame Vingio parke, kur nu statyta aktyvi poilsio zona aplink estradą (žmonės važinėjasi rie dučiais, dviračiais, velomobiliais, žaidžia daug vaikų), yra keli drau džiamieji ženklai. „Visur kitur šunis Vingio parke vedžioti galima, netgi yra įrengta ir speciali šunims skirta aikštelė“, – sakė A.Raškauskas. Turėdami tiek vietos ir erdvės pasivaikščioti su savo augintiniais, žmonės vis tiek eina ten, kur ne galima. Viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai, jei fiksuojamas pažei dimas, baudos protokolą esą išra šo iš karto. Tačiau klausimas, kaip dažnai jie patruliuoja kad ir minė tame Vingio parke? Dienraščio skaitytojų teigimu, po 17 val. parke viešosios tvar kos prižiūrėtojų nematyti, o šunų draudžiamoje zonoje aplink estra dą netrūksta. „Negana to, kad žmonės nepai so draudžiamųjų ženklų, tai ir ži nodami, jog reikia susirinkti šunų
ekskrementus, ne vienas jų juos palieka. O paskui ant tos žolės sėdi žmonės, ta pačia žole bėgioja vaikai“, – gyventojų aplaidumu ir nenoru puoselėti aplinką, kurio je patys leidžia laiką, piktinosi vil nietis Tadas. Iki kelintos valandos patru liuoja viešosios tvarkos sergėto jai ir kiek kartų per dieną jie ten nuvyksta – lieka neaišku. Nes sa vivaldybės atstovai paaiškino tik už ką baudžiami gyventojai, bet ne kada, kuriuo dienos metu tai daroma. „Jeigu šunis gyventojai vedžio ja ten, kur tai nedraudžiama, nie kas jų nebaudžia. Jie gali būti bau
džiami tik tais atvejais, jeigu veda šunį be antsnukio, be pavadėlio arba nesurenka šuns ekskremen tų“, – sakė Viešosios tvarkos sky riaus vedėjo pavaduotojas Andže jus Dinikis. Jo teigimu, nuo šių metų sausio už pažeidimus sostinės parkuo se nubaustas 181 asmuo, 53 iš jų – šią vasarą. Galėtume kaltinti atsakingus už viešąją tvarką asmenis, kad jie dir ba nepakankamai ar kad baudos nėra didelės, dėl to žmonės taip ir elgiasi. Bet juk kalbame apie mąs tančią būtybę, kuri ir be prievaiz do šalia turėtų suvokti: turi šunį – rūpinkis juo ir aplinka.
Ignoruoja: kai kuriems vilniečiams gyvūnų globos taisyklės – nė mo
tais.
Laimučio Brundzos (BFL) nuotr.
4
antrADIENIS, liepos 31, 2012
miestas
Šiemet pradėto vyk dyti projekto „T-kla sė“ tyrimas paro dė, kad tėvai bru ka savo nuomonę vaikams, kur šie tu rėtų stoti. Tačiau pa tys beveik nedaly vaudami mokyklos veikloje nė nežino, kad jų siūlomos pro fesijos neturi nieko bendra su Lietuvos poreikiais.
Informuoja: per susitikimus mokyklose pristatoma projekto „T-klasė“ metodika, nauda, dalijami jau išleisti moksleiviams ir tėvams skirti žurnalai.
Organizatorių nuotr.
Vaikai profesijas renkasi klaidingai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Siekia įtraukti tėvus
Šiais metais, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija bei ES, buvo pradėtas vykdyti projek tas „T-klasė“. Pagrindinis jo tiks las – įtraukti tėvus į mokyklos gy venimą. „Siekis buvo, kad tėvai ne tik iš leistų vaikus į mokyklą ir daugiau nesirūpintų, ką jie ten veikia, kaip yra auklėjami, mokomi, bet ir patys įsijungtų į aktyvų mokyklos gyve nimą“, – sakė projekto viešųjų ryšių koordinatorė Auksė Kontrimienė. Projektas vykdomas 17 mokyk lų visoje Lietuvoje. Anketos buvo surinktos iš 500 mokinių. Tikslas, pašnekovės teigimu, buvo sužino ti vaikų nuomonę apie profesijas: ką jie žino, kaip mano, kurios bus pelningiausios, ir pan. Atsakydami į klausimą apie profesijas mokslei viai nurodė, kad pirmiausia ji turi patikti, antra – turi būti pelninga. O pelningiausia jiems atrodo vers lininko profesija. Toliau – advoka to, bankininko, mediko ir politiko. „Jie išsirinko profesijas, kurios neatrodo perspektyvios, žiūrint į Darbo biržos statistikos lentelę, kur ieškantys darbo pagal profesi ją išsirikiuoja lygiai taip pat: vady bininkai, baigę politinius mokslus, teisininkai. Remdamiesi savo atlik to tyrimo rezultatais galime saky ti, kad mokykloje vyrauja klaidinga nuomonė apie būsimų profesijų rei kalingumą Lietuvai“, – teigė pro jekto viešųjų ryšių koordinatorė. Turi dominti pati veikla
Darbo ir socialinių tyrimų insti tuto vadovo profesoriaus Bogus lavo Gruževskio įsitikinimu, vai kų nuomonė dėl minėtų profesijų yra neteisinga ir net klaidinga. Pa sak jo, ne profesija turėtų domin ti jauną žmogų, o konkreti veikla, kur jis jaustųsi geriausiai. Tyrimo apklausos rezultatai, pasak profe soriaus, parodė Lietuvoje paplitu sius mitus.
„Tiesa, kad advokatai uždirba daug, yra sėkmingų verslininkų, bet nereikia pamiršti, kad yra ir daug bankrutavusių verslininkų, o ne kiekvienas teisininkas gali tap ti advokatu. O politikoje matome pačių įvairiausių profesijų žmo nių, ir profesija toli gražu neuž tikrina sėkmingos karjeros, nes yra daug politikų, kurie tikrai ne verti žmonių pagarbos“, – kalbė jo B.Gruževskis.
Auksė Kontrimienė:
Negalima absoliu tinti profesijos. Rei kėtų absoliutinti sa vo norą sąžiningai vykdyti pareigas. Profesoriaus teigimu, dažnai sėkmingais verslininkais ar poli tikais tampa matematiką, fiziką baigę žmonės. Taigi jo patarimas – renkantis profesiją pirmiausia pasvarstyti, ką apskritai norisi gy venime daryti, kuo užsiimti, inves tuoti į kompetenciją, kad užaugęs vaikas suvoktų, jog jam reikia ži nių ir būti geru savo srities spe cialistu. „Jis paneigia mitą, kad šitos vai kų pasirinktos profesijos būtinai reikalauja atitinkamo išsilavinimo, o tas išsilavinimas užtikrina atitin kamas pajamas. Pasak B.Gruževs kio, negalima absoliutinti profesi
jos. Reikėtų absoliutinti savo norą sąžiningai vykdyti pareigas. Tik suvokus, ką norisi daryti gyveni me, tą norą galima apvilkti profe sijos drabužiais“, – apibendrinda ma sakė A.Kontrimienė. Bendri užsiėmimai
Siekdami įtraukti tėvus į akty vią mokyklos veiklą organizatoriai projekte dalyvaujančiose mokyklo se inicijuoja tokias veiklas: tėvams siūloma vesti pamokas vaikams, kartu dalyvauti būreliuose, kviestis vaikus į savo darbovietes ir supa žindinti su savo profesija. Projekto viešųjų ryšių koordinatorės pasa kojimu, tokių veiklų jau buvo su rengta. Vienoje Vilniaus mokyklų dvi pradinukų mamos suorganiza vo klasėje vilnos vėlimo pamokėlę. Vaikai buvo mokomi daryti įvairius gaminius veliant vilną. Švenčionių mokykloje vieno moksleivio tėtis surengė vaikams fizikos pamoką savo darbovietėje – elektros tink lų įmonėje. „Siekiame uždegti tėvus, kad jie labiau norėtų dalyvauti mokyklos gyvenime, toliau kurtų bendruo menes su vaikais, mokytojais, or ganizuotų tas veiklas. Kad mokyk lose virtų gyvenimas. Kiekvienoje mokykloje darėme pristatymą, ro dėme Vokietijoje kurtą filmą, kaip galima įdomiai mokykloje gyven ti. Vykdavo diskusijos su tėvais. Ir po kiekvienos jų bent vienas ar net keletas tėvų iškart pasiūlydavo ką nors konkrečiai padaryti“, – sėk minga projekto pradžia džiaugėsi A.Kontrimienė. Per vasarą, kai moksleiviai ato stogauja, šios veiklos mokyklose sustojo, tačiau rugsėjį, kaip sakė pašnekovė, viskas vėl įgaus pa greitį. Džiugina mokytojus
Projekto viešųjų ryšių koordina torės teigimu, mokytojai džiau giasi prasidėjusiomis veiklomis. Jie pripažįsta, kad įtraukti tėvus į mokyklos bendruomenės gyve nimą labai sunku. „Ypač didžiuo
siuose miestuose tėvai labai užsiė mę, į susirinkimus užsuka nebent jaunesnių mokinių tėvai. Vyres niųjų tėvai iškviečiami tik jei ko kia nors problema ar ateina pasi klausyti pagiriamųjų žodžių, kaip gerai vaikai mokosi. O didžioji da lis, galima sakyti, vengia mokyk los“, – sakė viena projekto orga nizatorių. Tėvų nuomonių, kaip ir pačių moksleivių, buvo įvairių. Vienus ta mintis sužavėdavo iškart ir jie noriai pasisiūlydavo prisidėti, ki ti buvo labiau skeptiški, neva ką mes pakeisime, kam to reikia. „Pa ti buvau diskusijų su tėvais vado vė, tad sakydavau – jei salėje užsi degė bent trys keturios poros akių, mums šioje mokykloje tą lauželį uždegti pavyko, tik reikia dar tru putį paskatinti, pamesti vieną ki tą idėją ir gyvenimas užsikurs“, – kalbėjo A.Kontrimienė. Jos nuomone, galbūt tikslinga šias projekto veiklas labiau taiky ti jaunesniems moksleiviams, kad šie, dar būdami maži, susipažinę su tėvų profesijomis, galėtų lengviau ateityje spręsti, kas jiems patinka, kuo norėtų tapti užaugę. Viskas – dėl krepšelio
Kalbėdama apie profesinį orienta vimą Lietuvos mokyklose pašne kovė neslėpė, kad yra daug keisti nų dalykų. „Mokytojų teigimu, vadinama sis profiliavimas vyksta, nes daug kolegijų, universitetų rengia kar jeros dienas, verbuoja abiturien tus. Bet tai daroma dėl krepšelio. Ir tai yra toks reklaminis-komerci nis dalykas, nėra tas teisingas pro filiavimas: vaikai, įvertinkite savo žinias, galimybes, ką norite dary ti ir pan. Jie patraukliai piešia savo programas, o jaunam žmogui gali ma įpiršti bet ką“, – sakė A.Kont rimienė. Jos teigimu, suprantama, kad visi kovoja už vietą po saule, tačiau profesinis orientavimas tu rėtų būti atskirtas. „Šiuo atveju man trūksta vals tybinio požiūrio. Turėtų būti for
muojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradar biaujant su Švietimo ir moks lo ministerija, politika. Profesinis orientavimas turėtų būti nukreip tas ir į mokyklas, kad mokinius nuo mažens būtų galima pradė ti orientuoti, ko jie nori“, – tei gė projekto viešųjų ryšių koordi natorė. Pasak jos, projekto tikslas buvo integruoti tėvus, parodyti jiems, kokia yra situacija ir kokią klaidą jie daro bendradarbiaudami su mo kykla, o ne keisti profesinį orien tavimą. Tačiau matydami projekto išvadas jo organizatoriai neatme ta galimybės rengti siūlymus šiais klausimais.
Tyrimo išvados* Pelningiausia profesija: verslininkas, advokatas, bankininkas, medikas, politikas.
Kokias profesijas rekomenduo ja tėvai? 30 proc. vaikų tėvai nepatarinė
ja; 26 proc. – medicinos mokslus; 16 proc. – įvairias profesijas (kuni
go, žurnalisto, ugniagesio, kosmeto logo, kirpėjo ir t. t.); 10 proc. – teisininko; 5 proc. – kurti verslą.
Kokias rinktųsi, jei negalvotų apie uždarbį: gydytojo, sportininko, pedagogo, maisto technologo, aktoriaus, cho reografo / šokėjo, policininko, fo tografo, psichologo, vairuotojo, kir pėjo, dailininko, žurnalisto, progra muotojo. *Tyrime dalyvavo 17 mokyklų Lie tuvoje 5–12 klasių moksleiviai. Anke tos buvo surinktos iš 500 mokinių.
5
antrADIENIS, liepos 31, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Nesiima ieškinio
Artėjantys rinkimai tampa ne tik politi kų, bet ir įvairiau sio plauko konsul tantų reikalu. Di džiosios partijos no riai naudojasi jų pa slaugomis. Vieni po litikai konsultan tams atsiduoda vi siškai, kiti – ne.
Seimo narė Aurelija Stancikie nė teigia skųsianti teismo nutar tį, kuria atsisakyta nagrinėti jos ieškinį prieš Vyriausybę.
Paslaugos: profesionalūs propagandininkai pataria partijoms, kaip užtikrinti efektyvesnę rinkimų kampaniją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pasitelkti propagandos specialistai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vieno neužtenka
Seimo rinkimai gerokai patuštins politikų ir partijų kišenes, nes iš kampanijos uždirbs įvairių sričių konsultantai. Vaizdo klipų gamyba, lankstinukai, reklaminiai šūkiai, plakatai – visa tai partijoms ruošti padeda reklamos bendrovės. Valdantieji konservatoriai į pa galbą pasitelkė bendrovę „VIP Communications“, kuriai va dovauja buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Darius Gude lis. Kiek Andriaus Kubiliaus vado vaujami dešinieji pasiryžę atseikėti už klipus ir kitą vaizdo medžia gą, kol kas neaišku. Tiesa, tai ne vienintelė konservatorių samdo ma profesionalių propagandinin kų bendrovė – taip pat bendra darbiaujama su įmonėmis „Open Agency“, „New Agency“.
„Nėra taip, kad visiškai atsiduo dame į reklamos bendrovės ran kas. Patys irgi galvojame šūkius ir visa kita. Vyksta bendradarbiavi mas“, – pasakojo Mantas Adomė nas, konservatorių rinkimų štabo vadovo pavaduotojas. Samdo ir aktorius
Algirdo Butkevičiaus vadovauja mi opoziciniai socialdemokratai, kaip ir prieš ankstesnius rinkimus, samdo Strateginių komunikacijų centrą. Šiai viešųjų ryšių bendro vei vadovauja buvusi Rolando Pak so ištikima bendražygė Dalia Kut raitė. Reitingų lentelėse pirmaujan ti Darbo partija (DP) taip pat ap sistačiusi įvairiausiais konsultan tais ir patarėjais. Kaip elgtis ir kaip kalbėti, partijos narius moko ir ak toriai, ir režisieriai. Tai patvirtino DP rinkimų štabo vadovas Vytau tas Gapšys. Jis paskelbė, kad parti
ja samdo „geriausius specialistus“. Ruošti pudrą rinkėjams jiems pa deda Lauryno Filipavičiaus bend rovė „Pro Group“. „Darome ir seminarus, kaip kal bėti, apmokome komandą, tačiau juos rengiame ne tik prieš rinki mus, gal tik artėjant rinkimams tų mokymų padaugėja. Beje, kon sultantų turime ir tarp saviškių. Sunku būna tik prieš pirmus rin kimus“, – nurodė vienas DP rin kimų kampanijos strategų V.Gap šys. „Dėlioja visą kampaniją“
Eligijaus Masiulio liberalai taip pat nesnaudžia. Jų rinkimų štabo va dovo Raimundo Imbraso teigimu, Liberalų sąjūdis pasirinko rekla mos agentūrą PHD. „Samdome tik šią agentūrą, daugiau nieko, – pa sakojo R.Imbrasas. – Ta bendrovė koordinuos klipų kūrimą. Jie mums dėlioja visą rinkimų kampaniją: ir
televizijoje, ir radijuje, lauko, ir ki tą reklamą.“
Nėra taip, kad visiš kai atsiduodame į reklamos bendrovės rankas. Rolando Pakso Tvarkos ir teisin gumo partija – taip pat konsultan tų rankose. Skrajutes ir lankstinu kus jai gamina „Garsų pasaulis“, talkina bendrovės „Piar“ specialis tai. Algio Čapliko Liberalų ir centro sąjungai ruoštis rinkimams padeda bendrovė „Mediapool“. Ne vienos partijos atstovai aiški na, kad rinkimų strategijai pakanka ir partijos rinkimų štabo „smegenų“. Juk daugeliui politinės kampanijos dalyvių šie rinkimai – ne pirmi.
„Be abejonės, skųsiu. Tai for malus atsisakymas, o ne pro blemos sprendimas iš esmės“, – pareiškė parlamentarė. Vilniaus apygardos admi nistracinis teismas (VAAT) pra nešė, kad nenagrinės Seimo narės skundo, kuriuo ji prašo panaikinti Vyriausybės šių me tų birželio 6 d. patvirtintą Kur šių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalį, susijusią su Preilos botelio (nuotr.) stati nių įteisinimu. Teismas nutarė, kad šis skun das nepriskirtinas administraci nių teismų kompetencijai. Anot VAAT, ar Vyriausybės aktai ne prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, sprendžia Konsti tucinis Teismas. Bet politikė pabrėžė, kad ji ne prašiusi išaiškinti, ar Vyriausybės nutarimas atitinka Konstituciją, o prašiusi nutarimo dalį pripa žinti negaliojančia. Anot A.Stan cikienės, prieš rašydama ieškinį ji konsultavosi su Konstitucinio Teismo teisėjais ir šie taip pat pripažino, kad tai ne jų teismo kompetencija. Tačiau Seimo na rė neatmetė galimybės surink ti reikiamą skaičių parlamentarų parašų ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Preilos botelio. VAAT sprendimą parlamenta rė gali apskųsti per 7 dienas Lie tuvos vyriausiajam administra ciniam teismui. VD, BNS inf.
Rūpinsis sutartimi dėl elektrinės statybos Energetikos viceministras Žygiman tas Vaičiūnas vadovaus specialiai darbo grupei, kuri nagrinės visus klausimus, susijusius su Koncesijos sutarties su japonų bendrove „Hita chi“ dėl Visagino atominės elektri nės (VAE) statybos parengimu.
Garantija: premjeras A.Kubilius patikino, kad atominės elektrinės sta
tybos prasidės jau 2015-aisiais.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Premjero Andriaus Kubiliaus pa sirašytu potvarkiu sudaryta šešių pareigūnų darbo grupė, kuri „kar tu su VAE projekto dalyviais turi nagrinėti klausimus, susijusius su Koncesijos sutarties projekte nu matytais susitarimais ir kitomis sutarties projekto sąlygomis“. Ši grupė, kurioje dirba premje ro patarėjai, Ministro pirmininko tarnybos, Ūkio, Finansų ir Ener getikos ministerijų valdininkai, taip pat turėtų pateikti „siūlymus dėl bendros pozicijos dėl sutarties projekte numatytų susitarimų są lygų ir prireikus dėl klausimų, su
sijusių su kitomis sutarties projek to sąlygomis“. Darbo grupė taip pat turės nag rinėti kitus klausimus, kurių, kaip teigiama potvarkyje, „tinkamas ir operatyvus sprendimas turi įta kos Koncesijos sutarties projekte numatytų susitarimų parengimui ir VAE projekto dalyvių teigiamo galutinio investavimo sprendimo priėmimui“. Koncesijos sutartis su „Hitachi“ turėtų būti pasirašyta iki šių me tų pabaigos. A.Kubilius neabejoja, kad apie 17 mlrd. litų kainuosianti VAE bus pradėta statyti 2015-aisiais, o baig ta – iki 2022 metų. Premjeras savaitgalį apsilan kė numatomoje atominės elektri nės statybos vietoje. „Aš čia buvau prieš metus. Tada matėm tik žalią tuščią lauką bei vizijas, kaip atro dys VAE. O dabar jau susipažino
me su lietuvių ir amerikiečių atlie kamais geologiniais tyrimais, kurie atitinka aukščiausius tarptautinių tyrimų standartus“, – sakė aikš telę apžiūrėjęs A.Kubilius. „Mums parodė, kaip daromi gręžiniai, kaip atrodo grunto ir uolienų mėginiai. Gręžiniai daromi giliausiai iki 220 metrų, tada siunčiami į tarptauti nes laboratorijas ir pagal patvirtin tas metodikas tiriami. Tiesiog ma tome, kad realūs darbai rengiant VAE projektą yra pradėti, numa toma pamatų duobė bus 25 met rų gylio. Pačios statybos prasi dės 2015 m., bet iki to laiko pradėti svarbiausi pasirengimo darbai“, – kalbėjo premjeras. Pasak jo, prieš kelerius metus yra atlikti tyrimai dėl tektoninių lūžių būsimos elektrinės vietoje, ir tarp tautiniai ekspertai užfiksavo, kad aktyvių lūžių nėra. VD, BNS inf.
6
antrADIENIS, liepos 31, 2012
nuomonės
Religingų lietuvių mąžta
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Kiek dar reikės sukti į dešinę?
Ignas Jačauskas
G
al prieš 15 met ų teko viešėt i dviračių sos tinėj e Amsterd ame (nesvarbu, kad euro piečiai ją dažn iau vad ina kai ko kita sost ine). Tuomet Liet uvoje visi dar sėkmingai važ inėjo ram bynais, erel iukais, školn ikais ir desnom is, pirm ieji vok išk i ar ki tok ie dviračiai tik ėmė rastis. Di džiausią įspūd į Oland ijoje tuo met padarė net ne dviračių gau sa ar net ne tai, kad daug uma jų buvo visiškai nauji ir neprirak in ti (dar ir šiuo met u tai būt ų ne pador us pas iūlym as tipišk am
Kažkodėl visi Lietuvo je supranta, kad krepši nį žaisti futbolo stadio ne nepatogu, o ledo ri tuliui, kaip sako pava dinimas, reikia ne asfal to, o ledo. iš Ryt ų Europos emigrav usiam homo criminalis), o tai, kad jiems važiuoti skirtos atskiros juostos ir šviesofor uose dažn iau įsiž iebia ne žal io žmogel io, bet dviračio kontūrai. Tad atrodė visiškai su prantama, kodėl iš paž iūros 70– 80 met ų senol iai net su kasd ie niais pirk in iais miel iau sėda ant dviračių, o ne god žiai naudojasi jiems teik iamomis viešojo trans porto lengvatom is. Plačiau pasi dairius po Senąjį žemyną, net po sov iet in io bloko šalys ar bent jų didesn ieji miestai jau keler i me tai dvirat iz uot i. Išsk yr us Liet u vą, kur ioje prognozės ir geri keti nimai nutiesti padorius dviračių tak ų tinklus užm irštam i iškart viešai papostr ingav us, kad tur i me tapti žal iuoju miestu ar žalią ja valstybe. Kodėl taip sakau – dalykas pa prastas. Vasarą, kaip ir daugel is, retai atsilaikau pag undai net ir į darbą atvykti dviračiu. Būtų gali ma pasvajot i ir apie tol imesn ius žygius, bet entuziazmas nunyks ta vos pabandžius tradicinį marš rut ą, pav yzd žiui, iš miegamojo
rajono į sostinės centrą: jau po 1,5 km pasitinka pėsčiųjų tiltas, nuo kurio tenka nusileisti tiesiai į gat vę (nėra net šaligatvio, kur į būtų galima nuteplioti bent simbolinė mis dviračių tako žymėmis), tuo met tik intis, kad pavyks išvengti postūm io į nugarą iš pro šal į le kiančio automobil ių srauto, kel tis per ką tik atnaujintą tiltą. Yra ir kita gal imyb ė – važ iuot i tilto „kelkraščiu“, tačiau ten kaip ty čia per vidur į kyšo elektros stul pai, kurių niekaip nepavyktų ap važ iuot i. O visg i bandant tai da ryt i tekt ų suk telėt i vairą į kairę, ne „į dešinę“, kaip dabar įprasta kel iaujant dviračiais, ir nusiteik ti olimpiniam skryd žiui į Ner į. Ži nau, kad panašūs nuotyk iai dvi ratinink ų lauk ia ir Kaune, ir Šiau liuose, Alytuje, Klaipėdoje. Sąra šas begalinis. Gal išskyrus Pane vėž į, kuris, o stebukle, dar soviet mečiu buvo apraizgytas dviračių takais, Druskininkus ir, bent iš da lies, kitus šalies kurortus. Aišku, yra vienas dviračių marš rutas, kuriuo vykti patogu. Ne to dėl, kad keliai geri, bet dėl to, kad nep ageid auj am as kliūt is vis a da gali pašalinti mėlyni ir raudo ni švyturėliai. Apie jį jau užsimi niau: Vilnius–Molėtai–Anykščiai– Kupiškis–Panevėžys–Pasvalys– Biržai–Rokiškis–Zarasai–Visagi nas–Vilnius. Ties a, patog um ai truko tik savaitę ir buvo pritaikyti tik vienai žinomų turistų grupei, kuri, beje, dar ir turi galios spręsti ar bent jau siūlyti, kaip turėtų at rodyt i tie Lietuvos takai. Bet, ka dang i keliautojai tok į žyg į vykdo nebe pirmą ir nebe antrą kartą, o rez ultat ų kol kas nematyt i, opt i mizmu niekas netrykšta. Šiuolaik inės mados verčia mies tų merus taip pat tapti entuzias tingais dvirat in inkais. Než in ia, ar atsitiktinai Vilniaus meras nu lipo nuo dviračio ir stojo ant rie džio, kur iuo braut is per žmon ių min ias senam iest yje ar lenkt y niaut i su automobil iais gatvė se patog iau. Net ir Kauno meras džiūgauja, esą, kadang i dviračių mėgėjų laikinojoje sostinėje dau gėja, „reikės skubiau atnaujint i dviračių tak us“. Vienas ką tik at liktas tyrimas rodo: bent penkta dalis žmonių paliktų automobil į garaže ir imtų dvirat į, jei važ inė jant mieste netekt ų riz ik uot i gy vybe. Kažkodėl visi Lietuvoje su pranta, kad krepšinį žaisti futbolo stadione nepatogu, o ledo rituliui, kaip sako pavadinimas, reikia ne asfalto, o ledo. Dviračiams užtek tų normalių tak ų.
isuomenės nuomonės ap klausos duomenimis, re ligingais save laiko kiek daugiau nei du trečdaliai lietuvių. Tačiau religingų žmonių Lietuvoje po truputį mažėja. Apklausa parodė, kad 69 proc. lie tuvių vadina save religingais žmonė mis. Tik 22 proc. Lietuvos gyventojų sako esantys nereligingi, o įsitikinu sių ateistų šalyje yra vos 1 proc. Per tyrimą buvo klausiama, ar as muo save laiko religingu, nereligin gu žmogumi arba įsitikinusiu ateis tu, nepriklausomai nuo to, ar lanko maldos vietas. Religingais save laikančių per še šerius metus sumažėjo nuo 75 iki 69 proc., nereligingais – padaugėjo nuo
19 iki 22 proc. 2005 m. įsitikinusiais ateistais save vadino 2 proc. apklaus tųjų, pernai gruodį atliekant tyrimą – 1 proc. „Lietuva patenka tarp šalių, ku rių didesnė dalis gyventojų laiko sa ve religingais ir kuriose beveik nė ra ateistų“, – sakė tyrimą Lietuvoje atlikusios bendrovės „Rait“ valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė. Pasaul in is tyr im as, sud arant „Win-Gallup International“ Religin gumo ir ateizmo indeksą, buvo atlik tas 57 valstybėse. Lietuva pagal reli gingų žmonių dalį viršija pasaulinį vidurkį, kuris siekė 59 proc. Kaimynėje Lenkijoje religingais save laikė net 81 proc. apklaustų jų, Rusijoje – 55 proc., Jungtinėse
Amerikos Valstijose – 60 proc. Ki tose Baltijos šalyse tyrimas nebuvo atliktas. Bendrovė „Rait“ pernai gruodį ap klausė 1025 Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų. VD, BNS inf.
69 proc.
lietuvių tvirtina tikintys Dievą.
Tikėjimas: Lietuva patenka tarp šalių, kurių didesnė dalis gyventojų yra religingi.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Šventė pilvui ar dvasiai?
A
nt nosies – graži diena: Žo linė, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Kas ji yra mums, visiems Lietu vos piliečiams, nepriklausomai nuo išpažįstamo tikėjimo? Pirmiausia tai – paskutinė valsty binė šventė vasarą, o šis faktas tau tiečiams, įpratusiems kombinuo ti kas tik įmanoma, net ir dienas, yra labai svarbus. Tai – paskutinė gali mybė racionaliai prisiderinti atosto gas, pailginti jas bent viena diena. Kitiems – laisvadienis, kurį kartais gali prisidurti prie savaitgalio ir nu rūkti iki pajūrio ar į sodybą. Tačiau pramogos ir laisvadieniai – savo keliu, o tikėjimas – savo. Kažin,
kiek praeivių Vilniaus ar Kauno gat vėse sugebėtų paaiškinti tikrąją šios dienos prasmę?
Pramogos ir laisvadie niai – savo keliu, o ti kėjimas – savo. Mes tarsi ir švenčiame katalikiš kas šventes, bet apie jų prasmę ne susimąstome. Mums, XXI a. gyven tojams, tai – tik progos pailsėti prie vandens telkinių, ilgiau pamiegoti, išvakarėse ilgiau pasisvečiuoti pas draugus. Ir taip – su dauguma šven
čių, ne vien Žolinėmis, bet ir su Ve lykomis, Kalėdomis. Įsivaizduoju, kaip sukiltume visi, jei, tarkim, būtų nuspręsta rugpjū čio 15-ąją paversti eiline darbo die na, jau ne valstybine švente. Turbūt sakytume, kad tai pakerta mūsų ti kėjimą. Nors anuomet, kai tikėjimas buvo draudžiamas, man regis, jis bu vo net stipresnis. Laukiu Žolinės ir mąstau, ką tądien veiks dauguma tautiečių. Tą dieną derėtų atsisveikinti su žolynais, su simąstyti apie didžiąsias gamtos do vanas ar pasimelsti. Susimąstyti juk taip paprasta – tereikia paklausti sa vęs, ką reiškia įrašai kalendoriuje. Rasa Vakarienė
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
antrADIENIS, liepos 31, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Kaimai šalia sostinės puošiasi naujais stogais
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4047 DB svaras sterlingų 1 4,4163 JAV doleris 1 2,8123 Kanados doleris 1 2,7976 Latvijos latas 1 4,9582 Lenkijos zlotas 10 8,3426 Norvegijos krona 10 4,6354 Rusijos rublis 100 8,7256 Šveicarijos frankas 1 2,8748
pokytis
+0,5167 % +0,2406 % +0,1531 % +0,4344 % –0,0141 % –0,2189 % –0,7813 % +0,1067 % +0,0104 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,89
4,58
2,37
„Kvistija“
4,82
4,51
2,37
„Vakoil“
4,86
4,55
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
89,57 dol. už 1 brl. 105,82 dol. už 1 brl.
Ūkio augimas išlieka stabilus Lietuvos ūkio augimas antrą šių metų ketvirtį buvo šiek tiek lėtes nis, nei tikėtasi, tačiau niūriame Europos kontekste pasiekė solidų rezultatą.
Džiaugsmas: A.Daublys didžiuojasi turėsiantis puošiantį kaimą stogą.
Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Nemažai Vilniaus rajono gyven tojų jau džiaugiasi gražėjančiais, atnaujintais savo namų stogais, kuriuos dengia už Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ paramos lėšas. Džiugina akį
Viln iaus rajon e Purn ušk ių kai me gyvenančio Leopoldo Tara kevičiaus sodyboje stogo keitimo darbai jau įsibėgėjo. „Nors esu istorijos mokytojas, bet su sūnu mi neskubėdami patys keičiame dangą. Turiu abstraktų mąsty mą, skaitau instrukcijas, o ir sū nus susijęs su statybomis, jis yra vidaus apdailos specialistas. Dar buojantis bendromis jėgomis vi sai neblogai sekasi“, – teigė vy ras. Dengti 180 kv. m stogą L.Tara kevičius sakė pasirinkęs vyšnios spalvos neasbestinį šiferį. „Pagal vojau, kad Lietuvoje žalios spalvos ir gamtoje netrūksta, todėl reikia pagyvinti peizažą ryškesne spalva,
tuo labiau kad saulėtų dienų pas mus ne tiek ir daug, todėl akį tu ri džiuginti šiltos spalvos“, – ma no L.Tarakevičius. Jis su sūnumi jau baigia dengti namą naujuoju neasbestiniu šiferiu. Gražėja aplinka
Varnalaukio kaime 250 kv. m pločio stogą už paramos lėšas kei čiantis Aloyzas Daublys taip pat akcentavo estetinę būtinybę kei čiant dangą. „Mūsų kaime labai daug naujų namų, kurių stogai yra gražūs. Mano jau buvo apkerpėjęs, išblukęs, tad pamaniau: nesu toks bėdžius, kad gadinčiau bendrą kai mo vaizdą senuoju stogu. Kai buvo paskelbta priemonės „Kaimo at naujinimas ir plėtra“ sąlygos, ne dvejodamas parengiau paraišką“, – šypsojosi vyras. Jis darbuojasi savo jėgomis, o jam talkina krikš tasūnis. A.Daublys daugelį savo gyve nimo metų praleido mieste. „Išė jęs pensiją 1997 m. persikėliau gy venti į kaimą. Matyt, kaip ir daugelį mane patraukė žemė. Dabar labai džiaugiuosi čia gyvendamas ir ma tydamas vis gražėjantį kaimą“, – teigė vyras.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Turėjo rūpesčių
Riešės kaimo gyventoja Irena Jure vičiūtė sakė, kad priemonė „Kai mo atnaujinimas ir plėtra“ jai bu vusi tikras išsigelbėjimas. „Mano senajai stogo dangai buvo jau 28 metai. Keliose vietose per lietų sunkėsi vanduo. Bet kuriuo atve ju jau buvau priversta keisti dan gą artimiausiu metu. Džiaugiuosi, kad buvo paskelbta tokia prie monė, ji man padės kokybiškiau atnaujinti stogą, pakeisti lietaus nuotekų sistemą“, – džiaugėsi I.Jurevičiūtė. L.Tarakevičius taip pat minė jo, kad senoji jo namo stogo danga vietomis buvo kiaura, dėl to drėko kambarių lubos. Negana to, žiemą per plyšius pripustydavo į pastogę sniego“, – pasakojo vyras. A.Daublys pridūrė, kad dangą svarbu buvo pakeisti ir dėl sveika tos. „Visada norėjau atsikratyti vė žį galinčio sukelti asbestinio šife rio, kurio dulkės gali negrįžtamai pakenkti sveikatai“, – tvirtino jis. Kiti pašnekovai taip pat minėjo, kad jiems labai svarbu turėti svei katai ir aplinkai nekenkiančią sto go dangą. Jau mokamos kompensacijos
Pagal KPP priemonės „Kaimo at naujinimas ir plėtra“ veiklą „As bestinių stogų dangos keitimas“ buvo pateiktos 8 039 paraiškos, kuriose prašoma daugiau kaip 50 mln. litų. Dėl tinkamumo kriterijų neatitikimo arba pačių pareiškėjų prašymu išregistruotos 263 paraiš kos. Parama šiuo metu patvirtinta 7 721 pareiškėjui. Patvirtinta para mos suma siekia 48,35 mln. litų, o pirmieji asbesto stogą pakeitę ir visus reikiamus dokumentus pa teikę kaimo gyventojai jau džiau giasi ir jiems išmokėta parama – 868,2 tūkst. litų. Kitus paramos gavėjus, kurie jau pateikė mokė jimo prašymus, priklausanti pa rama taip pat pasieks artimiau siu metu. Užs. 992558
Pokyčiai: I.Jurevičiūtė džiaugiasi atsikratysianti daugeliu rūpesčių dėl
senos stogo dangos.
Statistikai suskaičiavo, kad Lie tuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą šių metų pusmetį, pa lyginti su atitinkamu 2011-ųjų lai kotarpiu, padidėjo 3 proc. ir pagal to meto kainas siekė 53,4 mlrd. li tų. Antrą šių metų ketvirtį, paly ginti su 2011 m. balandžio–birželio mėnesiais, Lietuvos BVP padidėjo 2,1 proc. iki 28,053 mlrd. litų.
tuvos ekonomika turėtų atsilaikyti nuo recesijos, tačiau ateinančiais ketvirčiais pokyčiai veikiausiai bus pakankami tik esamai status quo palaikyti“, – teigė R.Medais kytė. SEB banko vyresniosios analiti kės Vilijos Tauraitės teigimu, antrą 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėt ra buvo lėtesnė nei pirmą, tačiau tai nelaikytina ekonomikos nusilpimo signalu ar nedidelės eksporto rinkų paklausos padariniu. „Dabartinia me niūrokame ES ekonomikos au gimo žemėlapyje tai gana solidus rezultatas“, – pabrėžė ji.
Mažesniam Lie tuvos BVP augi mui antrą ket virtį įtakos tu rėjo Mažeikių naftos perdir bimo gamyklos sustabdymas.
„Mes tikėjomės 3 proc. augimo šį ketvirtį, tad naujausi rezultatai kiek nuvylė“, – teigė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Ban cevičius. Banko „Finasta“ vyriau siosios ekonomistės Rūtos Me daiskytės teigimu, antro šių metų ketvirčio BVP rezultatas neatitiko net pačios atsargiausios ekono mistų prognozės. „Ekonomikos augimo lėtėjimas yra neišvengia mas, turint omenyje prastėjančią Vakarų Europos ūkio būklę. Lie
Analitikų teigimu, mažesniam Lietuvos BVP augimui antrą ketvirtį įtakos turėjo Mažeikių naftos perdir bimo gamyklos sustabdymas dėl ka pitalinio remonto. „Neįskaitant rafi nuotų naftos produktų gamybos, kitų pramonės šakų ir eksporto rezultatai išliko tvirti“, – sakė V.Tauraitė. SEB prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,5 proc., DNB – kad 3 proc., „Finasta“ – 2,8 proc., „Swedbank“ – 3,3 proc. BNS, VD inf.
8
antrADIENIS, liepos 31, 2012
sveikata
Itin karštos kelios pastarosios vasa ros, vis labiau šylan tys orai šiemet ir gy dytojų perspėji mai apie didėjan tį sergamumą me lanoma bei kitų for mų odos vėžiu ver čia saugoti odą nuo saulės.
Pavojus: ypač atsargūs saulėkaitoje turi būti šviesiaplaukiai ir mėlynakiai.
„Shutterstock“ nuotr.
Šilti spinduliai grasina odos vėžiu Justė Kiburytė
Kaip tai daryti, pataria gydytojas dermatologas Pragiedrulis Velička ir vaistininkė Zita Janušauskienė. – Skelbiama, kad pastaraisiais metais melanoma ir kitų for mų odos vėžys diagnozuoja mas dvigubai didesniam skai čiui žmonių nei prieš kelerius metus. Kodėl taip yra – pagerė jo diagnostika ar padidėjo ser gamumas? P.V.: – Tai, kad piktybinės odos li gos dažnėja ir jomis serga vis jau nesni žmonės, daugiausia lemia pasikeitę gyvenimo įpročiai ir są lygos. Žmonės gauna per daug ult ravioletinių spindulių, nes lanko si soliariumuose, daugiau keliauja po pasaulį, egzotiškas šalis ir ten mėgaujasi kaitresne saule. Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, todėl ji skir tingai reaguoja ir į saulės spindu lius. Tai, kad odos vėžio atvejų užfik suojama vis daugiau, lemia ir page
Saulės turi vengti Sergantys odos liga – baltme. Šių
ligonių odoje nėra melanino – pig mento, saugančio nuo saulės. Sergantys žvyneline. Nors kai ku
rie ligoniai pastebi, kad saulės spin duliai sumažina ligos pažeistų odos darinių kosmetinį defektą, kitaip ta riant, oda dėl įdegio tampa rusves nė, tolygesnės spalvos. Tie, kuriuos vargina jaunatviniai
spuogai. Dauguma jų su nekantru mu laukia saulės, nes pasideginus pūlingos spuogų viršūnės subliūkš ta, bendrame įdegusios odos fone spuogai ne taip krinta į akis. Tačiau gauti per daug saulės yra žalinga.
rėjusi diagnostika. O ir patys žmo nės turi daugiau informacijos apie piktybinius odos navikus. Prieš 50 ar 100 metų žmonės taip pat sirg davo melanoma, kitų formų odos vėžiu, bet ne visi tai žinodavo. – Ar visi, būdami saulėkaitoje, degindamiesi vienodai rizikuo jame susirgti odos vėžiu? Kaip jo saugotis? P.V.: – Daugiau melanomos ir ki tų odos vėžio formų nustatoma pirmojo ir antrojo odos tipo žmo nėms: mėlynakiams, šviesiaplau kiams, raudonplaukiams, straz danotiems. Kitaip tariant, tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir re tai arba iš viso neįdega. Atsargiau saulėkaitoje rekomen duočiau būti ir tiems asmenims, kurių giminaičiams yra nustatyta piktybinių odos navikų. Riziką su sirgti melanoma ir kitų formų odos vėžiu sumažina apsauginė kosme tika nuo saulės. Z.J.: – Tyrimais įrodyta, kad kos metika, apsauganti odą nuo sau lės, maksimaliai veiksminga tuo met, kai yra naudojama tinkamai, – kai ja tepamasi mažiausiai 15 minučių prieš einant į lauką. Bū tina, kad kremas įsigertų į odą, maždaug per tiek laiko pradeda veikti apsauginės medžiagos. Nuo žalingų saulės spindulių poveikio saugo kosmetikos priemonių su dėtyje esantys specialūs filtrai. Jų būna dviejų rūšių: fizinių ir chemi nių. Pirmieji atspindi saulės šviesą ir ją išsklaido, yra kur kas stabiles ni ir atsparesni išorės veiksniams, beveik nesukelia jokių odos reak cijų. Cheminiai filtrai saulės spindu lius sugeria. Jie ne tokie atsparūs aplinkai, gali tapti alerginių odos reakcijų priežastimi. Tokie filtrai apsauginių kremų nuo saulės ga
myboje naudojami vis rečiau, bet kartais dar pasitaiko. Dėl to ren kantis priemonę labai svarbu ati džiai perskaityti etiketės informa ciją. Geriausia, jei kosmetikos prie monės sudėtyje yra fotostabilių filt rų. Jie apsaugo odą ne tik nuo nu degimo, bet ir nuo UVA bei UVB spindulių, fotosenėjimo. Veikiama saulės energijos šių filtrų apsauga nemažėja.
Daugiau melano mos ir kitų odos vė žio formų nustato ma mėlynakiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams, strazdanotiems.
– Sakoma, kad kremą reikia naudoti dozėmis, kaip vaistus, nes priešingu atveju jis nebus veiksmingas. Ar tai tiesa? Z.J.: – Tai labai svarbu. Pagal tarptautines rekomendacijas nuo saulės odą saugančio kremo kiekis turėtų būti 2 mg/cm2, taigi, norint ištepti visą kūną vidutinio sudėjimo žmogui, reikėtų apie 30 ml kremo. Netinkamai dozuojamos kosmeti kos priemonės efektyvumas siekia vos 20–40 proc. Apsauginę kosmetiką nuo saulės geriausia pirkti vaistinėse dėl pro fesionalios vaistininko konsultaci jos. Kiekvienam pageidaujančiam visada mielai patariame, kaip iš vengti odos nudegimų, kurie labai dažnai gali būti melanomos ar kitų rūšių odos vėžio priežastis, ką da ryti odai nudegus – kaip sušvelnin ti nemalonius pojūčius.
– Tiems, kurių odoje yra pig ment in ių dar in ių, apgam ų, saulėje degintis nevalia? Z.J.: – Vengti saulės nereikia, bet odos darinių apsaugai rekomenduo jami specialūs pleistriukai, pieštu kai, kuriais būtina patepti jų pa viršių. Jei pigmentinių dėmių odoje padaugėja, apgamai kinta, reikia apsilankyti pas gydytoją specialis tą, atlikti išsamius tyrimus. P.V.: – Kiekvieno mūsų odoje ga lima aptikti bent po kelis įvairaus dydžio ir atspalvio apgamus, pig mentinių dėmių. Dauguma jų vi
siškai nepavojingi, bet kai kurie apgamai ar dėmės būna atipiniai, pakitę, ir iš jų gali išsivystyti agre syviausia odos vėžio forma – me lanoma. Odoje esančius pigmenti nius darinius reikia vertinti pagal asimetriją, kraštų nelygumą, spal vos pokyčius, dydį. Jei dariniai pa gal šiuos parametrus kinta, jie pra deda niežėti, šlapiuoti ar kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją derma tologą. Trumpiau tariant, apsi lankyti pas gydytoją patartina vi sais atvejais, kai tik kyla kokių nors abejonių.
Liaudiški patarimai saulės nubučiuotiesiems Norint rasti tinkamą vaistą nuo
saulės nudegusiai odai gydyti, toli ieškoti nereikia. Vienas dažniausiai naudojamų augalų – alavijas, arba alijošius, kurį daugelis augina na muose. Vėsinamąjį ir atpalaiduoja majį poveikį turintys sultingi syvai staigiai numalšina nudegimo sukeltą skausmą. „Yra ne vienas alavijo nau dojimo būdas. Galima išspausti au galo sultis ir šiek tiek praskiedus jas vandeniu tepti ant nudegusios vie tos. Kitas būdas – pasidaryti komp resą iš alavijo nuoviro ir uždėti jį ant perštinčios odos“, – pasakojo garsioji žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Dar vienas gydomasis augalas –
kraujažolė. Šiaurės Amerikos indė nai šį augalą jau nuo seno naudojo sudirgintai odai gydyti, o jo gydomo sios savybės ir šiandien plačiai taiko mos medicinoje. Rekomenduojama pasigaminti kompresą iš kraujažolių nuoviro, tačiau gydytis galima ir ki taip – suvilgius augalą šiltu vandeniu ir uždėjus jį ant skaudamos vietos. Tokiu pačiu principu galima nau
doti ir medetkas, kurios seniai ži nomos kaip puikus vaistas nudegi
mams, įbrėžimams, bėrimams ir ki tiems odos negalavimams gydyti. Gydomąjį kompresą reikia nuolat keisti nauju. Geriausią poveikį turi šaltas kompresas, nes tada jis suge ria karštį ir mažina skausmą. Nudegus odai, žolininkė siūlo ger
ti priešalerginės mikstūros. „Jei ma note, kad gali prasidėti alerginė reak cija, reikėtų pasigaminti arbatos iš mažųjų plūdenų arba lakišių. Tai ne tik pagerins savijautą, bet ir užkirs ke lią galimoms komplikacijoms“, – mo ko žolelių žinovė. Gyd yt oj a
derm at ov en er ol og ė Gondinga Pabrinkienė teigia, kad nusprendus gydytis tradicine medi cina, reikėtų rinktis tik tuos augalus, kurių poveikis yra tikrai žinomas. „Tikrai ne viskas, kas auga miške, tin ka gydytis. Kai kurie augalai turi fo totoksinių medžiagų. Jos, reaguo damos į ultravioletinius spindulius, virsta toksinais. Tokiu atveju gali atsi rasti dar rimtesnių bėdų“, – įspėjo me dikė. Ji taip pat patarė perštinčią odą vilgyti atšaldyta juoda arbata arba uždėti rūgpienio kompresą, kuris sugeria karštį ir ramina.
9
antrADIENIS, liepos 31, 2012
pasaulis Tragedija Lenkijoje
Referendumas žlugo
Mirtina liga
Devyni žmonės Lenkijoje žu vo traukiniui susidūrus su mikroautobusu. Mikroauto busas, vežęs dešimt žmo nių – aštuonias moteris ir du vyrus, įvažiavo į nesaugomą pervažą netoli Lodzės mies to. Įsirėžęs traukinys mik roautobusą nustūmė bėgiais apie 30 m.
Rumunijos premjeras Victoras Ponta, žlugus referendumui dėl šalies prezidento atstatydini mo, pareiškė, kad prezidentas Traianas Băsescu (nuotr.) ne beturės legitimumo, net jeigu liks dirbti savo poste. Preziden tas išvengė apkaltos, nes balsa vusiųjų skaičius nepasiekė 50 proc. registruotų rinkėjų.
Mažiausiai vienas žmogus mi rė nuo pražūtingo Ebolos vi ruso vienoje Ugandos sos tinės ligoninėje. Su šiuo pa cientu bendravusiems gydy tojams ir medicinos darbuo tojams paskelbtas karantinas. Iš viso sostinėje liga nusine šė dviejų žmonių gyvybę. Kita auka mirė Mulago ligoninėje.
M.Romney Jeruzalė – tik Izraelio sostinė Kartą kandidatas į JAV prezidentus Mittas Romney Ru siją pavadino geo politine priešinin ke. Dabar politikas Jeruzalę pavadino Izraelio sostine. Rin kimų triukas? O gal M.Romney užsienio politikos vizija?
Jeruzalės problema Izraelis, okupavęs didelę arabams priklausiusią rytinę šio miesto dalį per 1967 m. vykusį Šešių dienų karą ir vėliau ją aneksavęs, tvirtina, kad visa Jeruzalė turi tapti žydų valsty bės „amžina ir nedalijama sostine“. Tačiau palestiniečiai nori, kad Rytų Jeruzalė taptų jų pažadėtos valsty bės sostine, ir įnirtingai priešinasi bet kokiems Izraelio mėginimams reikšti savo teises į šią miesto da lį. Didžioji dalis tarptautinės bend ruomenės, įskaitant JAV, Jeruzalės oficialiai nepripažįsta Izraelio sos tine dėl tebesitęsiančio konfl ikto su palestiniečiais. Tvirtinama, kad šis klausimas galės būti išspręstas tik per galutines derybas dėl mies to statuso. Deklaravo: kaip ir B.Obama prieš kelerius metus, M.Romney (nuotr.) leido aiškiai suprasti, kad Jeruzalę lai
ko Izraelio sostine.
Nesulaikė liežuvio
„Šalis, kuri tarptautinėje arenoje nuolat pastoja mums kelią, – Ru sija. Žinoma, mes ne priešai, mes nekariaujame, bet nereikėtų abe joti, kad Rusija – mūsų geopoli tinė priešininkė“, – kažkada sakė M.Romney. Taip jis sureagavo į netyčia per įjungtą mikrofoną Seule nugirs tą JAV vadovo Baracko Obamos ir tuomečio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pokalbį dėl priešraketinės gynybos Europoje. M.Romney užkliuvo tai, kad B.Obama, jo galva, nuolaidžiauja Rusijai. Tiesa, tada kandidatui te ko atremti kritikos pliūpsnį – tiek iš B.Obamos administracijos parei gūnų, tiek iš politikos ekspertų. Kai kurie teigė, kad respubliko no kalbos – Šaltojo karo atgyvena. Laimė, tada visi gana greitai pa miršo M.Romney „įžvalgas“. Tačiau praėjusią savaitę M.Rom ney ir vėl prisišnekėjo, ir šį kartą jo žodžius, bent jau palestiniečiai, il gai prisimins.
„Labai jaudinantis įspūdis bū ti Jeruzalėje, Izraelio sostinėje“, – pareiškė M.Romney. Respublikono kalbos kaip rei kiant užrūstino Palestinos vado vus. Juk Jeruzalę savo sostine laiko ne tik Izraelis, bet ir Palestina. Šventojo miesto klausimas – vienas labiausiai ginčijamų per il gametį Izraelio ir palestiniečių konfliktą.
Labai jaudinantis įspūdis būti Jeruza lėje, Izraelio sosti nėje. Vieni sveikina, kiti piktinasi
Žinoma, Izraelio premjerui Benja minui Netanyahu neliko nieko ki ta, tik padėkoti M.Romney už gra žius žodžius. „Noriu padėkoti jums už šiuos labai stiprius palaikymo ir drau gystės su Izraeliu bei Jeruzale žo
džius, kuriuos išgirdome šiandien“, – džiaugėsi Izraelio vyriausybės vadovas. O palestiniečiai reagavo tulžin gai. Palestinos autonomijos at stovai paskelbė, kad M.Romney pareiškimas – žalingas JAV intere sams Artimuosiuose Rytuose. „M.Romney pareiškimai kenkia taikai, saugumui ir stabilumui, – piktinosi palestiniečių vyriausiasis derybininkas Saebas Erakatas. – Net jeigu šis pareiškimas yra rinkimų kampanijos dalis, jis nepriimtinas. Kampanija niekada neturėtų būti vykdoma kenkiant palestiniečiams. M.Romney tokiais pareiškimais gi ria okupaciją, nausėdijų plėtrą ir ekstremizmą šiame regione.“ S.Erakatas pridūrė: „Rytų Je ruzalė yra okupuota. Pagal dviejų valstybių sprendinį, kurį palaiko visas pasaulis, įskaitant JAV ir dau gumą Izraelio žmonių, Rytų Jeru zalė bus Palestinos sostinė, o Va karų Jeruzalė – Izraelio sostinė.“ Tiesa, M.Romney – ne pirmas kandidatas į JAV vadovus, kuris Je
„Reuters“ nuotr.
ruzalę įvardijo būtent kaip Izraelio sostinę. Prieš beveik ketverius metus, 2008 m. rugpjūtį, demokratų kan didatas B.Obama irgi išsakė pana šią poziciją. „Jeruzalė taps Izraelio sostine. Esu sakęs tai anksčiau ir pasakysiu vėl“, – dalijo pažadus B.Obama. Iš Izraelio į Lenkiją
Iš Izraelio M.Romney lėktuvas pasuko į Lenkiją, artimą Vašing tono sąjungininkę Vidurio Euro poje. Savo vizitą respublikonas pradė jo apsilankydamas Lenkijos uos tamiestyje Gdanske, ten jis susiti ko su buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Wałęsa, ne sykį kritikavusiu B.Obamos užsienio politiką, ir ša lies premjeru Donaldu Tusku. Ekspertų nenustebino M.Rom ney vizitas į Lenkiją. Priešiška retorika Rusijos atžvil giu garsėjantis respublikonas ne sy kį kritikavo B.Obamos santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką, nuo
Visos užsienio ambasados yra įsikū rusios Tel Avive, o Jeruzalėje veikia jų konsulatai. 1995 m. JAV Kongre sas priėmė vadinamąjį Jeruzalės ambasados įstatymą, Jeruzalę pri pažįstantį Izraelio sostine ir nuro dantį, kad Amerikos ambasada tu rėtų būti perkelta į šį miestą. Tačiau šiame teisės akte numatyta išlyga, leidžianti prezidentui laikinai ati dėti ambasados perkėlimą dėl „na cionalinio saugumo“ priežasčių. Šia išlyga pasinaudojo JAV prezidentai Billas Clintonas, George’as W.Bushas ir B.Obama, todėl minėtas įstatymas faktiškai niekada neveikė.
kurios nukentėjo JAV interesai Vi durio Europoje. Pasak respubliko no, B.Obamos administracija re gioną paliko likimo valiai. Tiesa, ekspertai teigė, kad M.Romney ga lėtų šiek tiek pakeisti plokštelę. „Romney kalbos, kad Rusi ja – didžiausia JAV geostrateginė problema, šiek tiek kertasi net su amerikiečių požiūriu. Ir lenkai regi pasaulį kiek delikačiau“, – pabrė žė tarptautinių santykių ekspertas Charlesas Kupchanas. BNS, „Voice of America“, „Chicago Sun-Times“ inf.
D.Cheney: sprendimas dėl S.Palin – klaida Vienas įtakingiausių JAV respubli konų partijos narių, buvęs vicepre zidentas Dickas Cheney, pareiškė, kad partijos kandidatas į preziden tus Mittas Romney turėtų gerai pa svarstyti prieš paskirdamas savo kandidatą į viceprezidento postą.
D.Cheney George’o W.Busho val dymo metais buvo laikomas pil kuoju kardinolu administracijoje. Duodamas interviu JAV televizi jai „ABC News“ D.Cheney pabrėžė,
kad M.Romney turėtų pasirinkti la biau patyrusį veikėją nei Sarah Palin, kurią 2008 m. rinkimuose parsirin ko buvęs Baracko Obamos varžovas Johnas McCainas. Pasak D.Cheney, „sprendimas dėl S.Palin – klaida“. „Man patinka gubernatorė S.Pa lin, – sakė D.Cheney. – Tačiau, sprendžiant iš jos biografijos, ji gubernatore išbuvo kiek? Dvejus metus? Nemanau, kad išlaikė eg zaminą <...> dėl pasiruošimo pe rimti prezidento postą.“
Kol kas dabartinis respublikonų kandidatas M.Romney dar nėra pa sirinkęs kandidato į vicepreziden to postą, likus maždaug trims mė nesiams iki šalies vadovo rinkimų. Jeigu M.Romney atsižvelgs į D.Cheney perspėjimą, jis gali nu spręsti nesirinkti partnerių, kurie dėl savo patirties gali sulaukti ne pageidaujamų palyginimų su S.Pa lin, – tokių kaip Naujosios Meksi kos gubernatorė Susana Martinez, Pietų Karolinos gubernatorė Nikki
Haley arba Naujojo Džersio guber natorius Chrisas Christie. Šiuo metu pagrindiniais pre tendentais tapti M.Romney kam panijos porininkais laikomi Ohajo senatorius Robas Portmanas, ku ris galėtų užtikrinti respublikonų kandidato populiarumą šioje per mainingai balsuojančioje valstijo je, taip pat buvęs Minesotos valsti jos gubernatorius Timas Pawlenty, kuris buvo išrinktas du kartus. „ABC News“, BNS inf.
Galia: D.Cheney (nuotr.) dėl savo
įtakos neretai buvo vadinamas G.W.Busho administracijos pil kuoju generolu. AFP nuotr.
10
antradienis, liepos 31, 2012
sportas
Stengsis pergale išsklaidyti svilėsius Statistika Lietuva–Argentina 2012 07 30, Londono krepšinio arena.
79:102
(23:24, 16:27, 22:27, 18:24) Lietuva: L.Kleiza 20 taškų (7 atkovoti kamuoliai), P.Jankūnas 14, D.Songaila 11, J.Mačiulis 7, M.Kalnietis, Š.Jasikevičius ir J.Valančiūnas po 6, M.Pocius 5, R.Kaukėnas 4.
Argentina: L.Scola 32, E.Ginobilis 21 (10 atkovotų ka muolių, 6 rezultatyvūs perdavimai, 4 pe rimti kamuoliai), C.Delfino 20 (6/9 tritaš kių), A.Nocionis 10, P.Prigionis 9 (6 rezulta tyvūs perdavimai), J.P.Gutierrezas 6, L.Gu tierrezas 3, F.Campazzo 1.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 25/50 (50 proc.) ir 25/44 (57 proc.), tritaškiai – 3/10 (30) ir 11/27 (41), baudų metimai – 20/22 (91) ir 19/26 (73), rezultatyvūs perdavimai – 16 ir 21, atkovoti kamuoliai – 36 ir 34, perimti kamuoliai – 2 ir 12, klaidos – 16 ir 7. Patirtis: P.Jankūnas ne kartą suklaidino argentiniečių lyderį L.Scola.
Pirmasis Lietuvos krepšininkų bly nas Londono olim piadoje stipriai pri svilo – mūsiškiai net 23 taškų skirtumu nusileido argenti niečiams.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Žadėjo, bet nesugebėjo
„Neturėjome jokių šansų“, – re zultatu 79:102 pralaimėtą dvikovą apibendrino rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Iki šiol lietuviai olimpines žai dynes pralaimėjimu buvo pradė ję tik sykį. 2000 m. Sidnėjuje Jono Kazlausko vadovaujama komanda 48:50 nusileido Italijos krepšinin kams, tačiau galiausiai pasidabino bronzos medaliais. Nors prieš mačą lietuviai žadėjo vyriausią olimpiados ekipą nuste binti greitu žaidimu, patyrę argenti niečiai diktavo savo sąlygas ir, puikiai skirstę kamuolį, surengė tikrą krep šinio spektaklį bei vieninteliai pirma jame ture perkopė 100 taškų ribą.
„Leidome varžovams dominuo ti ir visiškai jų nesustabdėme gin damiesi. Be to, buvome bejėgiai prieš Luisą Scolą ir Manuelį Gino bilį. Įmetėme beveik 80 taškų, bet neblizgėjome, atrodėme statiškai, kamuolys nejudėjo, nepataikėme iš toli, nors varžovai leisdavo mes ti“, – pralaimėjimo priežastis var dijo K.Kemzūra. Banginiai pakeitė ryklius
„Pagrindinė nesėkmės priežastis – bloga gynyba, ypač prieš derinuką „dviese prieš du“. Puldami taip pat nesužaidėme, kaip galėtume, o to kia jų taktika, kai leido mums mes ti iš toli, tikrai nustebino ir išmušė iš vėžių. Gaila, bet tritaškių nepataikė me“, – rankomis skėsčiojo blankiai rungtyniavęs Šarūnas Jasikevičius. Argent in ieč iai ats irevanš avo už 2010-ųjų pasaulio čempiona to ketvirtfinalį, kuriame lietuviai nušlavė juos 104:85. Š.Jasikevičius šių dviejų Argen tinos rinktinių lyginti nenorėjo. „Šiemetis argentiniečių žaidimas laikosi ant trijų banginių (L.Sco los, M.Ginobilio bei Carloso Delfi no – aut. past.), o anoje komandoje buvo tik aštuoni rykliukai“, – vaiz dingai kalbėjo veteranas. Kiek kitokios nuomonės buvo Linas Kleiza. „Varžovai tikrai jau tė nuoskaudą už 2010-ųjų įvykius ir žaidė labai azartiškai“, – pažy mėjo vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių.
Rezultatai JAV–Prancūzija 98:71 (22:21,
30:15, 26:15, 20:20). K.Durantas 22 taškai (9 atkovoti kamuoliai), K.Lo ve’as 14, K.Bryantas 10/A.Traore 12, T.Parkeris 10. Tunisas–Nigerija 56:60 (7:18,
16:14, 8:13, 25:15). A.Rzigas 18, M.Ben Romdhane’as ir M.Kechridas po 12/A.Aminu 15, I.Diogu 13. Brazilija–Australija 75:71 (19:20,
17:15, 20:14, 19:22). L.Barbosa 16, M.Huertas 15, A.Varejao 12/P.Millsas 18, J.Inglesas 15, D.Andersenas 14. Ispanija–Kinija 97:81
(19:17, 34:24, 16:19, 28:21). P.Gasolis 21, S.Iba ka 17, J.C.Navarro 14/Y.Jianlianis 30, Zh.Wangas 15, J.Chenas 12.
Rusija–Didžioji Britanija 95:75
(24:19, 25:15, 22:24, 24:17). A.Kirilen ka 35, A.Švedas 16 (13 rezultatyvių perdavimų), V.Fridzonas 14/L.Den gas 26, P.Mensah-Bonsu 22, J.Free landas 13.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Žais kitaip
Šiandien A grupės antroje dviko voje mūsiškiai stengsis įveikti Ni geriją, kuriai pralaimėjo Karakase vykusiame olimpiniame atrankos turnyre. Nigeriečiai po permainingos ko vos 60:56 įveikė Tunisą. „Turime nepalūžti ir ruoštis ma čui su Nigerija, kuriame spręsis gyvenimo arba mirties klausimas. Pralaimėti antrąsias rungtynes iš eilės būtų tikrai nesmagu“, – tvir tino Š.Jasikevičius. „Tikiuosi, kad pirmoji skaudi nesėkmė komandą paveiks teigia mai. Mums reikia rodyti charakterį ir didesnį norą. Negalime taip žais ti kaip pirmąjį mačą“, – ryžto ne stokojo ir L.Kleiza.
Problemos: ant Lietuvos rinktinės atsarginių suolelio virė aistros.
Favoritai nesuklupo
A grupės lydere po pirmojo tu ro, kaip ir tikėtasi, tapo Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinė, 98:71 sutriuškinusi prancūzus. „Per pirmąjį kėlinį dėl pražangų buvo daugoka pauzių, o tokiais atve jais sudėtinga įgyti persvarą. Tikiuo si, kad likusius mačus mes taip pat laimėsime 20–30 taškų skirtumu. Žiūrovams tikriausiai bus nuobodo ka, bet nieko nepadarysi – mes sten giamės gerai atlikti savo darbą“, – sa kė NBA žvaigždė Kobe Bryantas. B grupėje staigmenų neužfik suota. Pergales pirmajame ture iš kovojo favoritės – Ispanijos, Rusi jos ir Brazilijos rinktinės.
Dėmesys: po pergalės prieš prancūzus trenerį M.Krzyzewskį ir JAV eki
pos žaidėjus šiltai pasveikino JAV pirmoji ledi M.Obama.
AFP nuotr.
11
antradienis, liepos 31, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Du olimpiniai finalai – jau istorinis įvykis Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentė Ilona Judita Zuozienė tvirtino, kad du mūsų plaukikai Londono olimpiados finaluose – jau istorinis įvykis.
„Tai, ką Londone jau pasiekė Rū ta Meilutytė ir Giedrius Titenis, yra naujas įrašas nepriklausomos Lietuvos plaukimo istorijoje. Iki šiol vienintelis Vytautas Janu šaitis plaukė olimpiados finale – sėkmė jį lydėjo 2004-aisiais Atė nuose“, – sakė LPF vadovė.
Staigmena: R.Meilutytė su geriausiu rezultatu pateko į finalą.
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
Lietuvė greitesnė ir už čempiones
Ilona Judita Zuozienė:
Rūta Meilutytė tebestebina plaukimo pasaulį: užtikrintai lai mėjusi atrankos bei pusfinalio varžybas, vakar 15-metė lietuvė kovojo ir XXX olimpinių žaidynių finale. Apie medalį negalvojo
Pusf in al yj e nauj oj i plauk im o žvaigždutė 100 m krūtine įveikė per 1 min. 05,21 sek. ir, net 0,59 sek. pagerinusi rusei Julijai Jefi movai nuo 2009-ųjų bal and žio priklausiusį Europos rekordą, su ger iaus iu rez ultat u pateko į fi nalą. „Pagal pusfinalius nieko nega lima spręsti. Olimpiadoje pilna staigmenų. Finale plauksiu negai lėdama jėgų. Stengiuosi negalvo ti apie finalą, juolab apie medalį. Bus kova, stengsiuosi padaryti vis ką, ką galiu“, – po pergalės pusfi nalyje portalui sportas.info sakė R.Meilutytė. Antra pusfinalyje buvo 2008ųjų olimpinė ir 2011-ųjų pasau lio čempionė amerikietė Rebecca Soni – 1 min. 05,98 sek., trečiąją vietą užėmė 2009-ųjų pasaulio ir 2010-ųjų Europos čempionė J.Je fimova – 1 min. 06,57 sek. Į finalą taip pat prasibrovė triskart olimpi nė bei septyniskart pasaulio čem pionė australė Leisel Jones, 2010ųjų Europos vicečempionė danė Rikkė Pedersen. Progos pažiūrėti, kaip finale su tituluotomis varžovėmis kovos Rūta, nenorėjo praleisti ir Lietu vos Prezidentė Dalia Grybauskai tė, viena para pratęsusi savo vizi tą Londone.
„Pritrūko jėgų. Pradžia buvo per aštri. Jaučiausi gerai, maniau, kad ištrauksiu iki pabaigos, bet, matyt, per daug norėjau. Vis dėlto aštun toji vieta nėra prastas rezultatas“, – po finalo interviu sportas.info sakė Lietuvos plaukikas. Olimpiniu čempionu tapo Ca meronas van der Burghas iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) – 58,46 sek. Jis 0,12 sek. pagerino austra lui Brentonui Rickardui priklausiu sį pasaulio rekordą. Sidabro me dalis įteiktas australui Christianui Sprengeriui – 58,93 sek., bronzą pelnė amerikietis Brendanas Han senas – 59,49 sek. 2008-ųjų Pekino olimpiadoje G.Titenis užėmė 12-ąją vietą. Varžovai pažįstami
Pergale bokso turnyrą pradėjo dvidešimtmetis Evaldas Petraus kas (svorio kategorija iki 60 kg). Lietuvis 1/16 finalo 20:12 (6:4,
6:4, 8:4) nugalėjo 2008-ųjų Euro pos vicečempioną vengrą Miklošą Vargą. Aštuntfinalyje E.Petraus kas išmėgins jėgas su turku Fatihu Kelesu, kuris šešioliktfin alyje 15:8 (5:4, 6:1, 4:3) įveikė Abdelbakerą Chadį iš Alžyro. Su F.Kelesu mūsų boksinin kas turėjo išmėginti jėgas šiemet Trabzone vykusio olimpinės atran kos turnyro pusfinalyje, bet turkas pasidavė be kovos. Burtų valia tiesiai į svorio kate gorijos iki 69 kg aštuntfinalį pa tekęs Egidijus Kavaliauskas rugp jūčio 3-iąją pirštines surems su Didžiosios Britanijos atstovu Fred die Evansu, kuris šešioliktfinalyje 18:10 (7:5, 5:2, 6:3) nugalėjo Ilyasą Abbadį iš Alžyro. E.Kavaliauskas su F.Evansu bu vo susitikęs pernai pasaulio čem pionato ketvirtfinalyje ir privertė jį kapituliuoti jau 2-aja me raunde.
– Prezidente, o jūs ar nesijau dinote prieš R.Meilutytės fi nalą? – Manau, kad Rūta jaudinosi la biau... Jos jaudulys – vienoks, mū sų – kitoks. Džiugu, kad R.Meilu tytė dalyvavo toje pačioje rungtyje, kaip ir mūsų 1980-ųjų olimpinė čempionė Lina Kačiušytė. – Kai buvo tvirtinama olim pinė rinktinė, apie Rūtos ga limybes kalbėjote atsargiai. Abejojote? – Rūta dar nėra startavusi nei Eu ropos, nei pasaulio čempionatuose. Turint galvoje R.Meilutytės amžių, buvo neramu, kaip ji psichologiš
Žilvinas Ovsiukas Plauk imo trener is
F Pranašumas: E.Petrauskas (kairėje) privertė kapituliuoti 2008-ųjų Eu
ropos vicečempioną M.Vargą.
AFP nuotr.
– Kas, jūsų nuomone, lemia pui kius R.Meilutytės rezultatus? – Plaukimas – sporto šaka, ku rioje gali atsiskleisti ir labai jauni sportininkai, ir vyresnio amžiaus atletai. Rūtos fenomeno paslap tis – talentas ir darbas, motyva cija bei noras siekti tikslo. Manau, kad ji turi ir įgimtų psichologinių sportininkės savybių. – Ne vienas sporto ekspertas yra pabrėžęs, kad R.Meiluty tės rezultatai priklauso ir nuo to, kad ji treniruojasi ne Lie tuvoje. Ar pritariate? – Lietuvoje taip pat stengia mės sudaryti visas sąlygas mūsų plaukikams, tačiau mūsų federa cijos finansinės galimybės ribotos. Lietuva finansiškai prisideda prie R.Meilutytės tobulėjimo – Tauti nis olimpinis komitetas ir federa cija savo lėšomis remia sportinin kės stovyklas, išvykas į varžybas. – Kokio rezultato tikitės iš G.Titenio antrosios rungties? – Aštuntoji vieta olimpinėse žai dynėse – labai didelis pasiekimas. Kai prognozavome Giedriaus re zultatus, svarstėme apie finalą. Jis užduotį jau įvykdė. G.Titenis dar plauks 200 m krūtine, todėl jam linkiu susikaupti ir šiam startui.
Istorija 1992 m. Barselonos olimpiada: R.Mažuolis – 10-oji vieta (50 ir 100 m laisvuoju stiliumi), 1996 m. At lantos olimpiada: D.Grigal ionis – 13-oji vieta (100 m nugara), 2000 m. Sidnėjaus olimpiada: S.Bine vič ius, R.Gimbut is, M.Packev i čius, A.Savickas – 16-oji vieta (es tafetė 4 po 100 m laisv uoju sti lium i), 2004 m. Atėnų olimpia da: V.Janušaitis – 4-oji vieta (200 m kompleks in is plauk im as), 2008 m. Pekino olimpiada: G.Ti tenis – 12-oji vieta (100 m krūtine).
Komentaras
12
Rezultatu nenusivylė
23-ejų Giedrius Titenis plaukimo 100 m krūtine finale užėmė aštun tąją vietą. Trenerio Žilvino Ovsiuko auk lėt in is distanc ijoje krūt in e su gaiš o 1 min. 0,84 sek. Po pir mųjų 50 m lietuvis buvo 3-iojoje pozicijoje.
Rūta įrodė, kad net labai tituluotos var žovės jai nė motais. Ji daro tai, ką gali ir sugeba, o gali labai daug.
kai atlaikys tokio lygio varžybas kaip olimpinės žaidynės. Rūta įro dė, kad net labai tituluotos varžo vės jai nė motais. Ji daro tai, ką gali ir sugeba, o gali labai daug.
inalas yra finalas – G.T ite nis paprasčiausiai perde gė. Gal ima sak yt i, kad jis lem iamam plauk imui pri trūko kantrybės. Tai taktikos klaida, kuri atsiranda, kai sportininkas labai stengiasi. Visi suprantame, kad reikia daryti tai, ką darei ir prieš tai. Prieš finalinį plaukimą mes su Gied rium i kalbėjomės apie jaudul į. Bet kuris žmogus, esant tokiai stresinei sit uacijai, gal i suk lyst i dar ydamas tai, ką jau buvo daręs daugybę kar
tų. Labai lengva nesusivaldyti ir tie siog kažko neatlikti tinkamai. Ar įmanoma sutramdyti sportinį jau dulį? Olimpinės žaidynės – aukščiau sias sportininko karjeros taškas. Per nepriklausomos Lietuvos plaukimo istoriją Giedrius – kol kas yra antrasis žmogus olimpiados finale. Tai – dide lis pasiekimas. Dabar belieka tik susi kaupti ir atlaikyti tekusį krūvį. Mūsų sport in inkai yra kovotojai, o visu tempu dirbt i savaitę tikrai ne lengva. Džiaug iamės jų rez ultatais. Mus įkvepia R.Meilut ytės pasiek i mai. Turime į ją lygiuotis. Lietuvoje yra ne vienas talentingas vaikas, kur is galėt ų žengt i olimpie čių pėdom is. Rūta – viena iš tų vai kų. Kur dingsta Liet uvos talentai? Rūta treniruojasi ne Lietuvoje. Ji už sienyje tur i puik ias sąlygas, o Lie tuvoje talentai prarandam i, nes jie tiesiog net ur i sąlyg ų parodyt i savo galimybių.
12
antradienis, liepos 31, 2012
sportas S.Weemsas žais CSKA
Pralaimėjo finalą
Auksas – turkams
Buvęs Kauno „Žalgirio“ le gionierius amerikietis Son ny Weemsas pasirašė 3 me tų sutartį su Maskvos CSKA klubu. „Žaisdamas „Žalgiry je“ S.Weemsas įrodė, kad yra aukščiausio lygio krepšinin kas. Jis gali tapti ir mūsų eki pos lyderiu“, – sakė CSKA strategas Ettore Messina.
Ričardui Berankiui nepavyko laimėti pirmojo karjeroje ATP serijos teniso turnyro viene tų finalo. JAV vykusių „Far mers Classic“ varžybų lemia moje kovoje lietuvis 0:6, 2:6 nusileido amerikiečiui Samui Querry’iui. R.Berankis pelnė 53 tūkst. dolerių čekį bei 162 ATP reitingo taškus.
Vilniuje pasibaigusio Europos jaunučių (iki 16 metų) vaiki nų krepšinio čempionato auk so medalius iškovojo Turkijos rinktinė, finale 66:61 nugalė jusi Prancūzijos ekipą. Bron zą pelnė serbai 83:69, įveikę italus. Lietuvos jaunučių rink tinė tarp 16 komandų užėmė 11-ąją vietą.
Sėkmė: 65-mečiai žalgiriečiai, kurių gretose yra ir „Žalgirio“ klubo savinin
kas V.Romanovas (su kamuoliu), jau pateko į pusfinalį.
Vaidoto Grigo nuotr.
Koziris: olimpinis čempionas R.Ubartas (geltoni marškinėliai, Nr. 18) sėkmingai kovoja dėl kamuolio.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Šeimininkai diktuoja sąlygas varžovams Kaune įsibėgėjusiame Europos veteranų krepšinio čempionate lietuvių komandos – sunkiai įkandamas riešutas daugumai užsienio ekipų.
Nugalėtojų gretose žaidė ir šio čempionato organizacinio komi teto vadovas Anatolijus Čupkovas bei aktyviai sportinę formą palai kantis „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas. Aikštėje – ir R.Ubartas
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Žalgiriečiai – lyderiai
Kaun o „Žalg ir io“ veteran ai kol kas žengia be pralaimėjimų. Pir mą etap ą be nuos tol ių įveik ė 55-erių ir 65-erių metų amžiaus grupėse rungtyniaujantys žalgi riečiai. 55 metų amžiaus grupėje „Žalgi ris“ 74:45 pranoko Kočevės ekipą iš Slovėnijos ir ketvirtfinalyje su sitiks su Vokietijos krepšininkais. Žalgiriečių gretose šį kartą trūko Prienų „Rūdupio“ trenerių šta
be dirbančio Mindaugo Arlausko, tačiau ir be jo aikštės šeimininkai iškovojo pergalę. Nugalėtojų eki poje išsiskyrė Rašidas Abeljano vas, Vitoldas Masalskis, Vytautas Ribinskas, Liudas Žukaitis ir Ser gejus Jovaiša. Dešimčia metų vyresnių žalgi riečių ekipa 67:32 sutriuškino suo mių HNMKY komandą ir pateko į pusfin alį. Skandinavai neturėjo jo kių šansų – Marijono Zinkevičiaus, Algimanto Riaukos, Juozo Rimkaus bei Jono Kurševičiaus vedama eki pa jau 1-ajame kėlinyje išsiveržė į priekį 11:2.
30–35 metų grupėje konkurencijos neturi praeities krepšinio žvaigž džių perpildyta „Top Sport“ eki pa. Keturis Eurolygos čempionus – Eurelijų Žukauską, Mindaugą Žukauską, Saulių Štombergą bei Tomą Masiulį – savo gretose tu rinti komanda laimėjo jau du susi tikimus iš eilės. 45 metų grupėje sėkmingai rung tyniauja dvi pergales iškovojusi „Patvanka“, tarp penkiasdešimt mečių – Vilniaus „Salilita“, kurio je sėkmingiausiai dėl atšokusių ka muolių (vid. 8,3) kovoja 1992-ųjų olimpinis čempionas disko meti kas Romas Ubartas.
Moterų varžybose puikiai se kasi vilnietėms. 40 metų grupėje konkurencijos kol kas nesulaukia „Svaja“, kuriai atstovauja ir 1997ųjų Europos čempionė Jolanta Vi lutytė. 50 ir 55 metų grupėse neklumpa „Kamanės“ komandos: penkias dešimtmetės jau įveikė čekes ir vokietes, o penkeriais metais vy resnės Vilniaus krepšininkės nu galėjo latves. Žais trikrepšį
„Apsilankiau visose septynio se salėse ir negirdėjau jokių rim tų priekaištų, čempionatas vyksta sklandžiai ir sėkmingai. Netrukus startuos ir trikrepšio turnyras, ku riame galės jėgas išbandyti krepšinį mėgstančios šeimos“, – sakė Euro pos čempionato organizacinio ko miteto vadovas A.Čupkovas. Rytoj prie Lietuvos kūno kul tūros akademijos (LKKA) pats is
Komentaras Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
P
rieš rungt ynes su suom iais buvo nem igo nakt is. Iki vė lumos steb ėj ome Liet uvos ir Arg ent in os krepš in ink ų rungt ynes olimp iadoj e, o po skau daus liet uv ių pral aimėjimo ilg ai ne galėj ome užm igt i. Laimei, Suom ij os kom and a nebuvo lyg iavertė varž o vė „Žalg ir io“ veter an ams, todėl mū sų trener is leido par ungt yn iaut i vi siems žaidėj ams.
torinio žaidimo – trikrepšio – iš radėjas Anatolijus Nesmejanovas mokys žaisti netradicinį krepšinį. Jėgas išmėgins ir praeityje žinomi krepšininkai – V.Masalskis, Virgi nijus Jankauskas, Vaidas Jurgilas, L.Žukaitis, M.Arlauskas, Henrikas Giedraitis.
Lietuvė greitesnė ir už čempiones 11 Pekino olimpinių žaidy nių vicečempionė Gintarė Scheidt Gintarei vėjas palankus
sėkmingai pradėjo buriavimo var žybas Londone. Po dviejų „Laser Radial“ jachtų klasės plaukimų Lietuvos sporti ninkė yra 7-ojoje vietoje. Pirma jame plaukime lietuvę aplenkė tik bendrosios įskaitos lyderė Anna lise Murphy iš Airijos. Antrąjį plaukimą Gintarė baigė 13-oji. Bendrojoje įskaitoje 2-ąją vie tą užima belgė Evi van Acker, tre čia yra Marit Bouwmeester iš Ny derlandų.
Vyrų „Laser“ klasėje startavęs Rokas Milevičius po dviejų plau kimų tarp 49 dalyvių – 38-ojo je vietoje. Abu plaukimus lietuvis baigė 37-asis. Pirm auj a pas aul io čemp io nas austral as Tom as Slingsby’s, antroj oj e vietoj e yra Gvatem a los bur iuotojas Juan as Ign ac io Maegl i Aguero, treč iąj ą poz ic i ją užim a kroatas Tonc i Stipan o vič ius. Į finalą nepateko
Gimnastikos daugiakovės varžy bose Laura Švilpaitė tarp 60-ies
atrankos dalyvių užėmė 50-ąją vietą. Lietuvė daugiakovėje surin ko 50,299 balo. Į finalą pateko 24 sportininkės. L.Švilpaitė nuo 24ąją vietą užėmusios australės Ash leigh Brennan atsiliko 3,933 balo. Aukščiausią – 18-ąją vietą – Lie tuvos gimnastė užėmė atrami nio šuolio (11,933 balo) varžybose. Pratimuose ant lygiagrečių (13,500 balo) Laura buvo 39-oji, laisvuo siuose pratimuose (12,666 balo) – 62-oji, o pratimuose ant buomo (11,900 balo) – 71-oji. VD, LTOK inf.
Startas: po pirmųjų dviejų plaukimų G.Scheidt – 7-ojoje vietoje.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
13
antrADIENIS, liepos 31, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Daugiau erdvės kinui Jau po mėnesio Vilniuje prasidėsianti 11-oji Baltijos tarptauti nio meno trienalė skirta vien kinui ir performansams. Net šimtą jų atliks vienas žmogus. Šiuol aik in iam e men o cent re (ŠMC) vyksiančios 11-osios trienalės kuratoriai – Roterda mo „Witte de With“ meno cent ro direktorė Defne Ayas ir Lon dono LUX direktorius Benjaminas Cookas. D.Ayas kvietimu prie ko mandos prisijungė ir Niujorke gy venantys menininkai Michae las Portnoy bei Ieva Misevičiūtė. Kuratorius aplankė originali min tis – trienalės menininkų kūrybą jie nutarė pristatyti per vieną vie nintelį žmogų.
ŠMC Kino salėje visą trienalės laiką kas dien bus rodoma 8 valandų trukmės fil mų programa „Cine ma of the Self“. Mindaugą (šis vardas reiškia „daugelio minimas, garsus“ arba „daug menantis“, „daugiamintis, išmintingas“) per trienalę kasdien instruktuos, užduotis jam skirs vis kitas menininkas, o publika jį su tikti ir pamatyti galės kasdien vis kitose Vilniaus vietose. Vakarais Mindaugas ilsėsis – jo įkūnytos idėjos persikels į menininkų solo performansų ir kino renginių pro gramą, kuri vyks ŠMC. Rugpjūčio 24 d. renginį atidarys šimtas iškilmingų Mindaugo pasi rodymų, režisuojamų M.Portnoy. Bus pristatytas ir pirmasis iš dvy likos Marko Aerialo Wallerio filmo epizodų, kurį šis britų menininkas filmuos per visą trienalę. „Cha rizmaterijoje“ – ŠMC Didžiosios salės scenoje – atidarymo vakarą bus parodytas šveicarų choreog rafės Alexandros Bachzetsis pro jektas „Kūrinys, šokamas solo“. A.Bachzetsis „Kūrinys, šoka mas solo“ – tai serija mikroper formansų, kurių kiekviename metodiškai kartojamos tam tikros judesio instrukcijos. Jas atlieka dvi vienodai apsirengusios šokėjos, kurios, lyg viena iš kitos mokyda mosis ar vogdamos, keičiasi cho reografijos elementais ir palaips niui juos transformuoja. Kūrinys
Išskirtinumas: parodos kuratoriai nusprendė, kad net 100 meninin
Svečiai iš Serbijos – gitaristų šei ma (tėvas ir du sūnūs), Zoranas, Nikola bei Zeljko Starevičiai, pa sivadinę „Trio Balkan Strings“, žada suplakti kokteilį iš tradici nių melodijų, papildytų molda vų, bulgarų, vengrų, Viduržemio regiono, turkų, čigonų muzi
Jau šį trečiadienį Lietuvos muziejų kelias stabtels Dzūkijoje – Lazdijų krašto ir Birštono muziejuose.
Rytoj 16 val. per akciją „Išmesti ne galima, padovanoti“ vyks Lazdijų krašto muziejui dovanotų ekspo natų parodos atidarymas. Paroda padės atsukti laiką atgal, lankytojai nukeliaus į netolimą praeitį – so vietmetį. Laikus, kai skalbimo ma šina ar spalvotas televizorius buvo prabanga. Laikus, kai keliuose važi nėjo žiguliai, moskvičiai ir volgos. O muziejuje galima susipažin ti su Lazdijų krašto ir miesto is torija, aplankyti poetės Salomėjos Nėries, kuri 1928–1931 m. gyveno Lazdijuose, memorialinę ekspo ziciją. Senojoje gimnazijos klasė je lankytojai supažindinami su se nosiomis mokymo priemonėmis, galima pasėdėti senuosiuose mo kykliniuose suoluose, rašyti žąsies plunksna. Eksponuojamos XIX a. pab.–XX a. pr. Lazdijų krašto mo kyklų ir mokinių nuotraukos. Pa roda skirta garsiausiems Lazdi jų krašto švietėjams, buvusiems „Žiburio“ gimnazijos mokiniams.
Klasėje eksponuojami įvairių lai kotarpių vadovėliai, mokymo pro gramos. Tą pačią dieną, rugpjūčio 1-ąją, renginiai vyks ir kitose Dzūkijos regiono vietose. Lazdijuose įsikū rusiame Laisvės kovų muziejuje 14 val. vyks parodos „Tremtinių takais: praeitis ir dabartis“ atidarymas. Sa vo gyvenimo akimirkas, užfiksuotas juodai baltose, nuo laiko dabar jau pageltusiose fotografijose, tremti niai dovanojo muziejui, iš jų ir pa rengta minėtoji paroda. Per parodos atidarymą bus dar kartą pažvelgta į jų kasdienybę, buitį, liūdesio ar šventines akimirkas, išgirsime pri siminimus iš pačių tremtinių lūpų. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d. 18 val. Jono Kazlausko tėviškė je (Matiešionių k., Birštono sen.) bus minimos kalbininko profeso riaus J.Kazlausko 82-osios gimi mo metinės. Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienį, renginiai persikels į Alytų ir tęsis visoje Dzūkijoje esančiuose me morialinuose bei kituose muzie juose. VD inf.
kų performansų galės atlikti vienas žmogus – Mindaugas. ŠMC nuotr.
prasideda apgaulingai paprastais besikartojančiais judesio prati mais, kurie po truputėlį vis la biau pasiduoda kontroliuojamam taisyklių laužymui. A.Bachzetsis tyrinėjimai yra erotiški, empa tiški, pabrėžtinai neakademiški. Gestai ir žodžiai kuriami, įkūni jami ir galiausiai išlaisvinami nuo savo pirminių prasmių. Lyg veid rodžių kambaryje skirtumas tarp originalo ir imitacijos palengva iš tirpsta vaizdo atspindyje. Trienalė truks iš viso 12 dienų: rugpjūčio 24–rugsėjo 9 d., išsky rus pirmadienius ir antradienius. Atidarymo savaitgalį Mindaugo pasirodymus taip pat režisuos Aslı Çavuşoğlu (Turkija), surengsianti Mindaugo sapno aiškinimą, ir Ti mas Etchellsas (Didžioji Britanija). Sekmadienį vakare scenoje bus ro domas austrų menininkės Ursulos Mayer performansas „Gonda“, kuriame dalyvaus ir šio projekto žvaigždė Valentijnas de Hinghas. vvPo daugiau nei dešimtmečio pertraukos atsidarančioje ŠMC Ki no salėje visą trienalės laiką kas dien bus rodoma 8 valandų truk mės filmų programa „Cinema of the Self“. Joje, be kitų, – ško
tų menininko Luke’o Fowlerio su kurtas filmas „Visos pasidalijusios asmenybės“ – radikaliojo škotų psichiatro Ronaldo Davido Lain go portretas; kanadietės Moyros Davey „Les Goddesses“ apie XVI II a. britų rašytoją Mary Wollsto necraftą; filmas „Apgaulingas pro tas“, kurį sukūrė britų menininkas Edas Atkinsas, suintriguotas An dré Bretono bute likusių daiktų. VD inf
kos elementais, kuriuos skonin gai sujungia džiazo improvizacija ir aukščiausias muzikinis meist riškumas. Jų pasirodymuose at siranda ir tradicinės Rytų muzi kos, džiazo, svingo, net klasikinės muzikos elementų. Tiesa, muzi kantai žada nustebinti ne tik iš raiškingomis melodijomis. Net ir skeptikams jie pateiks staigmeną – kelis kūrinius gros visi trys, ta čiau tik viena gitara. Pelnę daugybę apdovanojimų ir už kūrybą, ir už profesionalų atli kimą, jie sulaukia pagyrų net iš pa čių geriausių: šeimyniniam trio ge
Istorija: viena Lazdijų laisvės kovų muziejaus ekspozicijų – kunigo Jo
no Augustausko tremtyje Irkutsko srityje darytų fotografijų paroda.
KUR? Šiuolaikiniame meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Rugpjūčio 24 d.
Menininkų gausa Tarp kitų trienalės dalyvių yra ir Éricas Baudelaire’as, Neïlas Belou fa, Eglė Budvytytė, Oskaras Dawic kis, Goodiepal, Ragnaras Kjartans sonas, Valentinas Klimašauskas ir Mortenas Norbye Halvorsenas, Erkka Nissinenas, Benjaminas Se roras, Catherine Sullivan ir Farha das Sharmini, Rania Stephan, Ri mas Šapauskas, Marianne Vitale, Claude’as Wampleris, Hu Xiang qianas.
Gros šešiomis rankomis Lietuvą seniai pakerėjo balkaniš kas Emiro Kusturicos ar Gorano Bregovičiaus muzikos skambe sys. Šįkart į Lietuvą atvyksta šei myninis serbų trio – muzikantai virtuoziškumą rodys grodami viena gitara šešiomis rankomis.
Estafetę perims Dzūkijos muziejai
rų žodžių negaili net tokie gitaros virtuozai kaip Johnas McLaughli nas ar garsiausi muzikos apžvalgi ninkai. „Trio Balkan Strings“ atsidavi mas balkanų ir Centrinės Europos muzikai yra įkvepiantis. Šios mu zikos interpretacija gitaromis yra tiesiog nuostabi. Tikrai“, – yra užsiminęs J.McLaughlinas. VD inf.
KADA? Penktadienį 20 val. KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KIEK? 32–82 litai.
Muziejaus archyvo nuotr.
14
antrADIENIS, liepos 31, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kazimiero bažnyčioje, Didžioji g. 34. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 13, 15, 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? Nemokamai.
Subtilūs garsai
Šventvietės paieškos
Meistrų žodis
Tarp vargoninės muzikos virtuozų puikuojasi ir prancūzės Sophie Véronique Cauchefer-Choplin pavardė. Garsi ne tik atlikėjos, bet ir puikios improvizatorės talentu, koncertui Vilniuje ji pasirinko prancūzų kompozitorių opusus, persmelktus švelniai plevenančio jausmingumo. Ir vargonai, pasirodo, gali skambėti subtiliai.
Žilvino Danio eksperimentinės dokumentikos filme pasakojama apie Šiaurės Rytų Lietuvoje esančias protėvių žemes, Kirkiliškių kaimą, dėmesio centre atsiduria ten esanti šventvietė. Etnologai, bioenergetikai padeda iš naujo įkurti Jorės šventės kūrybinę sto vyklą, atgaivinti senojo baltų tikėjimo ritualines formas.
Vilniuje keturias savaites vykstančiuose Vasaros literatūros semi naruose Šiaurės Amerikos ir Europos studentai dalyvaus prozos, poezijos, vaikų ir negrožinės literatūros kūrybinio rašymo dirbtu vėse bei paskaitose. Šįkart – poetų Mariaus Buroko (nuotr.), Euge nijaus Ališankos ir Kerry Shawno Keyso skaitymai.
KUR? Deimantų muziejuje, Vokiečių g. 11. KADA? Iki rugpjūčio 3 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Katedros aikštėje. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 27–62 litai.
KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KADA? Nuo rytojaus. KIEK? 18 litų.
Prabanga – ne yda
Kalnų dviračių pradžiamokslis
Tyras krištolo skambesys
Snieguolė be grimo
Vilniuje Deimantų muziejuje eksponuojama Svetlanos Ovinovos darbų paroda pavadinimu „Prabanga ne yda“. Parodoje rodomi paveikslai, atlikti ypatinga akvarelės technika ant unikalaus senovinio popieriaus.
Kiekvieną trečiadienį visi kalnų dviračių sporto mėgėjai kviečiami į nemokamas pamokėlestreniruotes. Bus užtikrintas fizinis krūvis ir jau patyrusiems dviratininkams, ir tik pradedantiems.
Stiklinė arfa, angelų vargonai?.. Kaip pavadinti tuščias vyno taures, kurias liečiant suskamba visų laikų muzikos šedevrai? Būtent šio instru mento subtilybes atskleis profesionalūs muzi kantai Anna ir Arkadiuszas Szafraniecai.
Epinis veiksmo ir nuotykių filmas „Snieguolė ir medžiotojas“ privers naujai pažvelgti į legendinę brolių Grimmų pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“ ir atskleis naują šios pasakos viziją.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas 9.00 „Ryto suktinis“. 10.00 „Skaičiuojame laiką iki 2012-ųjų Londono olimpinių žaidynių“ (D.Britanija, 2012 m.). 10.30 Olimpinė studija. 10.55, 14.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. 12.45 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. 13.40 Žinios. 14.00, 18.15 Olimpinė studija. 16.00 Olimpinė studija. 16.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Lietuva–Nigerija. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 18.30 Šiandien. 18.50, 20.45 Sportas. Orai. 19.00 Europos vidury. 19.30 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. Kultūra. 20.50 „Londoniada“. 21.55, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Prancūzija–Argentina. Per pertrauką – plaukimas. 23.45 Vakaro žinios. 23.50 Sportas. Orai. 0.00 „Detektyvė King“ (N-7).
LTV 16.30 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (8) (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Realybės šou „Kitas!“ (N-7). 11.20 Veiksmo komedija „Tikras vyras“ (JAV, Vokietija, 2005 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinis trileris „Lūžis“ (JAV, Vokietija, 2007 m.) (N-14). 0.55 „Trauma“ (N-7). 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (8) (N-7).
TV3 7.00 7.30 8.00 8.30
„Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. „Hana Montana“. „Tusono sūnūs“ (1) (JAV, 2010 m.).
LNK 19.15 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Dinotopija“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2002 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Kartą Pietų Amerikoje 2011. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Karinė drama „Smėlynų gyvatės“ (JAV, Kanada, 2009 m.). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 Žmogus prieš gamtą. Negyvenama sala. 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane. 21.25 Komedija „Sukčius“ (Kanada, 2010 m.) (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.45, 0.20 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20, 22.35 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.50 Dok. f. „Anoreksikai berniukai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Plėšrūnai. Keisčiausi pasaulio gyvūnai“ (k).
TV3 21.00 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 11.00 val.
13.45 Skonio reikalas. 15.45 Dok. f. „Paskutinė Göringo paslaptis“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.10 Dok. f. „Paskutinė Göringo paslaptis“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1) (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 22.00 Lietuva tiesiogiai. 0.35 Dok. f. „Paskutinė Göringo paslaptis“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Urawa Red Diamonds“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 14.15 Futbolo dievai. Garrincha. 14.45 Pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionatas. 15.45, 19.15, 21.45 Olimpinės žaidynės. 16.00, 22.00 Sportas LT. 17.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“–Madrido „Real“. 18.30 Automoto. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 20.00 „2010 m. Azijos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių taurė“. 21.15 Futbolo dievai. G.Mülleris. 23.15 Klubų karaliai. „AC Milan“.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
antrADIENIS, liepos 31, 2012
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; Tel. 261 3653, 261 =5>@<028 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 PASLAUGOS 8=5>$6<08; 2><
KeÂraÂmiÂkos fiesÂta LieÂtuÂvos daiÂliÂninÂkĹł sÄ&#x2026;ÂjunÂgos â&#x20AC;&#x17E;Ar kosâ&#x20AC;&#x153; gaÂleÂriÂja renÂgia jau antÂrÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; VilÂniaus keÂraÂmiÂkos bieÂnaÂlÄ&#x2122;, ku ri ĹĄÄŻÂkart ÄŻtrauÂkÄ&#x2014; net JAV ir KaÂna doÂje kuÂrianÂÄ?ius meÂniÂninÂkus.
2-oji VilÂniaus keÂraÂmiÂkos meÂno bieÂnaÂlÄ&#x2014;, ÄŻgaÂvuÂsi paÂgreiÂtÄŻ ruÂde nÄ&#x2014;ÂjanÂÄ?ioÂje sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje, vÄ&#x2014;l kvieÂÄ?ia apÂĹžvelgÂti paÂstaÂrĹłÂjĹł dveÂjĹł meÂtĹł LieÂtuÂvos ir iĹĄ jos kiÂluÂsiĹł uĹžÂsieÂnio keÂraÂmiÂkĹł kĹŤÂryÂbÄ&#x2026;. RenÂgiÂnio dar bĹł atÂranÂkos koÂmiÂsiÂjai teÂko geÂro kai paÂpluÂĹĄÄ&#x2014;Âti: paÂteikÂtĹł kĹŤÂriÂniĹł buÂvo dauÂgiau, neÂgu gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł su tilpÂti LieÂtuÂvos daiÂliÂninÂkĹł sÄ&#x2026;Âjun gos â&#x20AC;&#x17E;ArÂkosâ&#x20AC;&#x153; gaÂleÂriÂjoÂje. VieÂna svarÂbiauÂsiĹł ĹĄiĹł meÂtĹł nauÂjoÂviĹł â&#x20AC;&#x201C; paÂroÂdoÂje saÂvo darÂbus priÂstaÂtys JungÂtiÂnÄ&#x2014;Âse AmeÂriÂkos ValsÂtiÂjoÂse, KaÂnaÂdoÂje gyÂveÂnanÂtys ir dirÂbanÂtys daiÂliÂninÂkai, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; keÂraÂmiÂkos meÂno paÂsauÂlyÂje ge rai ĹžiÂnoÂmas daiÂliÂninÂkas ir peÂda goÂgas RiÂmas VisÂgirÂda. KaÂdaiÂse jo iniÂciaÂtyÂva ÄŻ paÂmaÂĹžu laisÂvÄ&#x2014;ÂjanÂÄ?iÄ&#x2026; LieÂtuÂvÄ&#x2026; atÂvyÂko ĹžiÂnoÂmĹł paÂsauÂlio daiÂliÂninÂkĹł, kĹŤÂruÂsiĹł tuoÂmeÂÄ?iaÂme PaÂneÂvÄ&#x2014;ÂĹžio stikÂlo fabÂriÂke. Taip karÂtu su LieÂtuÂvos keÂraÂmiÂkais bu vo ÄŻkĹŤÂnyÂta TarpÂtauÂtiÂniĹł PaÂneÂvÄ&#x2014; Şio keÂraÂmiÂkos simÂpoÂziuÂmĹł idÄ&#x2014;Âja, o ĹĄio miesÂto DaiÂlÄ&#x2014;s gaÂleÂriÂjos fon duoÂse iki ĹĄiol kauÂpiaÂma uniÂkaÂli keÂraÂmiÂkos kĹŤÂriÂniĹł koÂlekÂciÂja. ÄŽdoÂmus suÂtaÂpiÂmas â&#x20AC;&#x201C; bieÂnaÂlÄ&#x2014; je saÂvo kĹŤÂriÂnius eksÂpoÂnuos dar vieÂnas miÂnÄ&#x2014;ÂtĹł keÂraÂmiÂkos sim poÂziuÂmĹł iniÂciaÂtoÂrius, tuoÂmeÂÄ?io
PaÂneÂvÄ&#x2014;ÂĹžio stikÂlo fabÂriÂko daiÂliÂnin kas AlÂvyÂdas PaÂkarkÂlis, jau seÂno kai gyÂveÂnanÂtis AmeÂriÂkoÂje. DĹžiu gu, kad paÂroÂda suÂdoÂmiÂno ir kiÂtus su LieÂtuÂva suÂsiÂjuÂsius daiÂliÂninÂkus: JAV gyÂveÂnanÂÄ?iÄ&#x2026; keÂraÂmiÂkos stuÂdi jas VilÂniuÂje baiÂguÂsiÄ&#x2026; NoÂrÄ&#x2026; AuĹĄÂ rieÂnÄ&#x2122; bei kaÂnaÂdieÂtÄ&#x2122; Reed Weir, kuÂrios maÂmos â&#x20AC;&#x201C; skulpÂtoÂrÄ&#x2014;s iĹĄ LieÂtuÂvos EleÂnos Ĺ˝ebÂrausÂkaiÂtÄ&#x2014;sWeir â&#x20AC;&#x201C; kĹŤÂriÂniĹł gaÂliÂme paÂmaÂtyÂti ir LieÂtuÂvos DaiÂlÄ&#x2014;s muÂzieÂjaus rin kiÂniuoÂse. KiÂta antÂroÂsios bieÂnaÂlÄ&#x2014;s nauÂjo vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; neÂkonÂkurÂsiÂnÄ&#x2014; atÂranÂkos ko miÂsiÂjos naÂriĹł keÂraÂmiÂkĹł kĹŤÂri niĹł eksÂpoÂziÂciÂja. Ji suÂteiÂkia proÂgÄ&#x2026; ÄŻverÂtinÂti koÂmiÂsiÂjos naÂriĹł kĹŤÂryÂbos poÂtenÂciaÂlÄ&#x2026;. KoÂmiÂsiÂja ne tik â&#x20AC;&#x17E;si joÂjoâ&#x20AC;&#x153; paÂteikÂtus darÂbus, bet ir iĹĄÂ rinks bieÂnaÂlÄ&#x2014;s lauÂreaÂtus. 2010 m. proÂfeÂsioÂnaÂlioÂsios ke raÂmiÂkos puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂtoÂjo proÂfeÂsoÂriaus LiudÂviÂko StroÂlio (1905â&#x20AC;&#x201C;1996 m.) paÂgrinÂdiÂnÄ&#x2014;s preÂmiÂjos lauÂreaÂtu buÂvo priÂpaÂĹžinÂtas keÂraÂmiÂkas iĹĄ Pa neÂvÄ&#x2014;ÂĹžio EgiÂdiÂjus RadÂvensÂkas, to dÄ&#x2014;l jis â&#x20AC;&#x17E;ArÂkosâ&#x20AC;&#x153; gaÂleÂriÂjoÂje priÂstaÂto atÂskiÂrÄ&#x2026; saÂvo kĹŤÂriÂniĹł eksÂpoÂziÂci jÄ&#x2026;. PrieĹĄ dveÂjus meÂtus bieÂnaÂlÄ&#x2014;s dipÂloÂmais apÂdoÂvaÂnoÂti daiÂliÂnin kai saÂvo darÂbus paÂteiÂkÄ&#x2014; taip pat be iĹĄanksÂtiÂnÄ&#x2014;s atÂranÂkos. VD inf.
KUR? GaÂleÂriÂjoÂje â&#x20AC;&#x17E;ArÂkaâ&#x20AC;&#x153;, AuĹĄÂros VarÂtĹł g. 7. KAÂDA? RugpÂjĹŤÂÄ?io 21â&#x20AC;&#x201C;rugsÄ&#x2014;jo 15 d.
Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;
PARDUODA UAB â&#x20AC;&#x17E;Kraustymo komandaâ&#x20AC;? â&#x20AC;&#x201C; profesiona-
lios kraustymo paslaugos ÄŻmonÄ&#x2014;ms ir gyNekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-
,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= tymokomanda.lt. 965753 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
KelioniĹł
VeĹžame keleivius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;, OlandijÄ&#x2026;. Tel. 8 699 01 428, e. paĹĄtas pervezimai. info@gmail.com.
PERKA
986142 %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> ÄŻ PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel.
4; 8 699 99 965, 8 612 22 227.
MaÂrimÂbos virÂtuoÂzÄ&#x2026; priÂtrauÂkÄ&#x2014; drauÂgysÂtÄ&#x2014; PaÂsauÂliÂnio garÂso MekÂsiÂkos maÂrim biÂninÂkas ZeÂfeÂriÂno NanÂdayaÂpa Lie tuÂvai paÂliÂko neÄŻÂkaiÂnoÂjaÂmÄ&#x2026; muÂziÂki nÄŻ paÂvelÂdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; jo garÂbei suÂkurÂtas ma rimÂbiÂninÂkĹł kvarÂteÂtas su maestÂro sĹŤÂnuÂmi jau neÂtruÂkus konÂcerÂtuos fesÂtiÂvaÂlyÂje â&#x20AC;&#x17E;PiaÂno.ltâ&#x20AC;&#x153; VilÂniuÂje.
GarÂsaus LieÂtuÂvos perÂkuÂsiÂnin ko, komÂpoÂziÂtoÂriaus, peÂdaÂgo go SauÂliaus AugÂlio-StaÂneÂviÂÄ?iaus ir Z.NanÂdayaÂpos sĹŤÂnaus JaÂvieÂro NanÂdayaÂpos drauÂgysÂtÄ&#x2014; ÄŻkvÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014; lie tuÂvÄŻ ir mĹŤÂsĹł ĹĄaÂlyÂje suÂburÂti mekÂsi kieÂtiĹĄÂkos maÂrimÂbos anÂsambÂlÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Su Z.NanÂdayaÂpa ir jo ĹĄeiÂmos anÂsambÂliu â&#x20AC;&#x17E;NanÂdayaÂpa maÂrim baâ&#x20AC;&#x153; suÂsiÂpaÂĹžiÂnau 2000 m. BelÂgi joÂje, suÂsiÂĹžaÂvÄ&#x2014;Âjau jĹł muÂziÂkaÂviÂmu ir... suÂmaÂniau ÄŻsiÂgyÂti mekÂsiÂkie tiĹĄÂkÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; maÂrimÂbÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau tai buÂvo neÄŻÂperÂkaÂma idÄ&#x2014;Âja... â&#x20AC;&#x201C; priÂsiÂmeÂna S.AugÂlys-StaÂneÂviÂÄ?ius. â&#x20AC;&#x201C; MiÂrus Z.NanÂdayaÂpai drauÂgysÂtÄ&#x2014; su an sambÂlio naÂriais neÂnutÂrĹŤÂko. YpaÄ? arÂtiÂmai bendÂrauÂju su daÂbarÂtiÂniu anÂsambÂlio â&#x20AC;&#x17E;NanÂdayaÂpa maÂrimÂ
baâ&#x20AC;&#x153; vaÂdoÂvu, garÂsioÂjo maÂrimÂbi ninÂko sĹŤÂnuÂmi JaÂvieÂru. Jis ir pa dÄ&#x2014;Âjo man ÄŻsiÂgyÂti mekÂsiÂkieÂtiĹĄÂkÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; Ä&#x152;iaÂpos maÂrimÂbÄ&#x2026;, suÂteiÂkÄ&#x2014; koÂlek tyÂvui Z.NanÂdayaÂpos garÂbÄ&#x2014;s var dÄ&#x2026;. MĹŤÂsĹł anÂsambÂlio tiksÂlas â&#x20AC;&#x201C; proÂpaÂguoÂti mekÂsiÂkieÂÄ?iĹł liauÂdies muÂziÂkÄ&#x2026;, suÂpaÂĹžinÂdinÂti klauÂsyÂtoÂjus su mekÂsiÂkieÂtiĹĄÂkÄ&#x2026;Âja maÂrimÂba, ku ria groÂjaÂma Ä&#x152;iaÂpos kalÂnĹł reÂgio ne. Tai ypaÂtinÂgo skamÂbeÂsio inst ruÂmenÂtas.â&#x20AC;&#x153; AnÂsambÂlÄŻ suÂdaÂro keÂtuÂri Lie tuÂvos maÂrimÂbiÂninÂkai â&#x20AC;&#x201C; IngÂri da SpaÂlinsÂkaiÂtÄ&#x2014;, ToÂmas KuÂli kausÂkas, MinÂdauÂgas JuĹĄÂkeÂviÂÄ?ius, pats S.AugÂlys-StaÂneÂviÂÄ?ius, taip pat akorÂdeoÂnisÂtas KaÂzys Ston kus. Jiems talÂkins smuiÂkiÂninÂkas iĹĄ MekÂsiÂkos CarÂloÂsas Ă lvaÂreÂzas RoÂmeÂro-GiorÂdiaÂno. VD inf.
KAÂDA? RugpÂjĹŤÂÄ?io 17 d. 19 val. KUR? â&#x20AC;&#x17E;PiaÂno.ltâ&#x20AC;&#x153; konÂcerÂtĹł saÂlÄ&#x2014;Âje, TraÂkĹł g. 9 / 1. Kiek? 33 litai.
KelioniĹł
Nauja ir naudota prekybos ÄŻranga â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;NNPIâ&#x20AC;&#x153;: kokybiĹĄkai montuojame, parduodame prekybos ÄŻrangÄ&#x2026;, suteikiame nuolaidas. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.
ÄŽVAIRĹŞS
988364
Kita Parduodamas BUAB â&#x20AC;&#x17E;Teka investâ&#x20AC;? trumpa-
laikis turtas â&#x20AC;&#x201C; baldĹł gamybos ÄŻrengimai ir 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ atsargos. Tel. 8 602 97 949, e. paĹĄtas vytauB8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> tas@ďŹ nresta.lt. 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 994771 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - ÄŽVAIRĹŞS
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> Kita I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> 688-oji DNSB (ÄŻ. k. 124989641) perleido UAB â&#x20AC;&#x17E;Verslo kubasâ&#x20AC;&#x153; (ÄŻ. k. 301842591) teisÄ&#x2122; ÄŻ Lore@8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 tos BartkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;s (g. 1976 m.) 493,88 Lt skolÄ&#x2026; 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 uĹž komunalines paslaugas. PraĹĄom atsiskaity3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= ti per 3 d. po paskelbimo. Tel. 8 603 58 026. Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA 995228
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIXDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C MÄ&#x201E;. Pradedamas rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, esanB08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: Ä?iĹł Vilniaus m. sav., TrakĹł VokÄ&#x2014;s k., kuriĹł kad. Nr. 0101/0162:1031, 0101/0162:866, B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 0101/0162:859, detalusis planas. 5>@<02890 B4; 50:A Planavimo
pramogĹł objektĹł statybos (K1), susisiekimo ir inĹžineriniĹł tinklĹł koridoriams (I2) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus leistinus ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planavimo organizatoriai: VALENTINA MACKEVIÄ&#x152;, VIDA KASTAUTIENÄ&#x2013;, J.ZABILIAUS IÄŽ, ÄŻ. k.302723056, tel. 8 671 14 216, jurgis@regroup.lt. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Regroup projektavimasâ&#x20AC;?, ÄŻ. k.300622140. Informacija teikiama tel. (8 5) 215 1005, 8 671 85 640, LukiĹĄkiĹł g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Parengto detaliojo plano vieĹĄos ekspozicijos bei svarstymo procedĹŤros vieta ir laikas bus paskelbti papildomai. 994753
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / %0G4 @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
15
skelbimai
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Kas valdo jĹŤras? Ne tik NeptĹŤnas! 12 F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Marienhamnasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas uostĹł mĹŤsĹł rankose ir JĹŤsĹł paslaugoms 9?: !> Kopenhagaâ&#x20AC;&#x201C;Oslas OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ KELTŲ BILIETAI INTERNETU: :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Niukastlas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 www.krantas.lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, UĹžsisakyk keltĹł bilietus internetu, paraKlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O ĹĄyk savo nuomonÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;k talpiÄ&#x2026;, graRygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: ĹžiÄ&#x2026; ir patogiÄ&#x2026; kelioninÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Krantas Travelâ&#x20AC;&#x153; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> piniginÄ&#x2122;. Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis
%
975451
tikslas: vadovaujantis detaliojo teritorijĹł pla-
kioÂji keÂraÂmiÂka, ir net stikÂlo dirÂbiÂniĹł. KaÂroÂlio KaÂvoÂlÄ&#x2014;Âlio (BFL) nuoÂtr.
PASLAUGOS
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> PARDUODA +>:0<4 , + 4; Baldus
navimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł per ' -+ & * , -
- *T , davimo sutartimi Nr. 042105 (registracijos Nr. +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> A615-61-(2.15.1.7-AD4)) tarp planavimo orga6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F nizatoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s, ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A atstovaujamos administracijos direktoriaus, nekeiÄ?iant bendrojo?;0=0A plano sprendiniĹł, 70 34B0;CA8A ,;0=0D8<> keisti ?0 tikslinÄ&#x2122; 8;=80CA ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł paskirtÄŻ ÄŻ kitÄ&#x2026;, nustaty6@8=30A! <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 ti naudojimo bĹŤdÄ&#x2026; (gyvenamĹłjĹł namĹł sta=8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> (G), komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł (K), tybos XA0:F<0A @ inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros (I) objektĹł teritori34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> jos), pobĹŤdÄŻ (vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹł@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ jĹł pastatĹł statybos (G1), prekybos, paslaugĹł ir Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽvaiÂroÂvÄ&#x2014;: ĹĄiĹłÂmeÂtÄ&#x2014;Âje keÂraÂmiÂkos bieÂnaÂlÄ&#x2014;Âje bus priÂstaÂtoÂma ir smulÂ
:9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:
!> nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B www.kelioniupasiulyPirkti internetu: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> mai.lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; =;,945, %C;60@890 =C> B nija, Kosta:=>, :<,/, E !> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas @4B0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt; Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 ?72,<45, ?<2,= E
!> Lt;<:,>45, &4506, E !> Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 24;>,= ?<2,/, 9?: !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt;
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt (?<645, E !> STOVYKLOS LIETUVOJE H<4 !,96, E !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener G ( ! '% <0>, E
!> getikas 600 Lt; Laimingas BĹžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I aĹĄ! 600 Lt; Trimitas B 520 Lt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I MaĹžieji Laukystos piratai B370 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Mes ĹĄampinjonai 450 Lt -060=\ I B Mano pasaulis 595 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Kitas variantas ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B359 Lt STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt die4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo :/4 !> je =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; AnglĹł B kalbos "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Lt stovykla Estijoje 1790 '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B AVIABILIETAI !> /409,4 Pirkti internetu: www. lek.lt <B80 F',74?>D !> ( & (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; ?:/6,7945:50 !>Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ-F60I B>:7>;<0A % # lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly 0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; 6,49:= O ,-4 ;?=0= nuo 85 Lt #
( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>
&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Šią savaitę karščiai iš audros pasitrauks iš Lietuvos. Šiandien nebus karšta, vietomis trumpai palis. Temperatūra sieks 20–25 laipsnius šilumos. Trečiadienį lietaus nenumatoma. Naktį bus 11–14, dieną 20–24 laipsniai šilumos.
Šiandien, liepos 31 d.
+21
+21
Telšiai
+23
Šiauliai
Klaipėda
+24
Panevėžys
+24
Utena
+22
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.27 21.21 15.54 19.56 3.20
213-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 153 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +18
Londonas +20 Madridas +36 Maskva +29 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +26
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+24
+21
+14
3
+23
Alytus
0–6 m/s
+19
+24
+20
+13
3
+26
+22
+17
2
ketvirtadienį 1962 m. gimė amerikiečių aktorius Wesley Snipesas.
1784 m. mirė prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, filosofas Denis Diderot. 1886 m. mirė vengrų kompozitorius Ferencas Lisztas. 1914 m. gimė prancūzų komedinio kino aktorius Louis de Funèsas. 1944 m. gimė aktorė Geraldine Chaplin, žymiojo komiko Charlie Chaplino dukra. 1944 m. žuvo prancūzų pilotas, rašytojas Antoine’as de Saint-Exupéry.
prizas Šią savaitę laimėkite Aleksandros Teresės Veličkienės „Antikos mitologijos žinyną“.
Žinyne autorė supažindina su graikų ir romėnų mitais, siekia aprėpti jų personažų bei įvaizdžių visumą. Leidinys skiriamas visiems, kurie domisi senąja graikų mitologija.
rugpjūčio 7 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Vytautas Jonaitis. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: aerodromas (pirmadienis), tornadas (antradienis), malonus kvapas (trečiadienis), Dievo avinėlis (ketvirtadienis), kaimiška pirtis (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Elena, Ignacas, Ignotas, Ignė, Sanginas, Sangirdė, Vykintė
horoskopai
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
Vilnius
DATOS
Rytas
+20
+24
+23
Praha +26 Ryga +24 Roma +34 Sidnėjus +14 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +26
3
4
5
6
7
8
1953 m. gimė fleitininkas Valentinas Gelgotas. 1963 m. gimė britų elektroninės muzikos atlikėjas Fatboy Slim. 1965 m. gimė britų rašytoja J.K.Rowling, knygų apie Harį Poterį autorė. 1966 m. gimė Valdas Ivanauskas, futbolininkas, treneris. 1991 m. pasienio poste Medininkuose omonininkai žiauriai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tyrinėti, analizuoti, užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį, todėl galite drąsiai padėti draugui išsirinkti naujus baldus, užuolaidas, kitas interjero detales. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas rezultatyvus bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vakarop būsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ateitį ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa dar neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Jums bus suprantamos kitų emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, neatskleiskite savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Kurkite ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai pasirinkti. Žuvys (02 20–03 20). Viskas seksis, lengvai pasieksite viską, ką būsite suplanavęs. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.