2012-08-04 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, rugpjūčio 4 d., 2012 m. Nr. 181 (1380)

diena.lt

TAIKIKLYJE PREMJERINĖ „X FAKTORIA US“ TE

2,50 Lt

RASA

NET 38

2012 m. rugp jūčio

4 d.

PROGRA MOS

KULINARIJA

+

Bazilikais kvepianti virtuvė

SAVAITĖS HOROSKOP AS IR KRYŽIAŽ ODIS

TV HEROJA I

MOTINOS IR SŪNAUS KO MEDIJOS

Atšiaurus gyvenimas

už poliarinio rato

KINO FO TELIS Kaip JA su va V preziden

24p.

Šiandien priedas tas mpyrais kovojo

PORTRETAS

Prancū­zų pėdsakais Vilniuje Na­mas, nuo ku­rio pra­si­de­da Did­žio­ ji gatvė, ne tik šian­ dien, bet ir vi­sais lai­ kais bu­vo Vil­niaus prancūzų kultū­ ros ži­di­nys. Ka­dai­ se čia gy­ven­ta gar­ sių pro­fe­so­rių, gy­ dy­tojų, pe­da­gogų, ra­šy­tojų. Nes­to­ko­ja fran­ko­filų dėme­sio šie na­mai ir šian­dien.

Tiražas 35 120

Di­de­liais mo­kes­čiais skųstis ne­reikėtų. Lie­tu­ vo­je mo­kes­čiai di­de­li tik tam tik­ro­se sri­ty­se.

Eko­no­mis­tas Ro­mas ­ La­zut­ka

8p.

miestas

Ga­le­ri­joms ten­ka pa­ro­dy­ti iš­monę Karš­tuo­ju se­zo­nu dau­giau lan­ ky­tojų pri­si­vi­lio­ja tos sos­tinės ga­le­ri­jos, ku­rios, be pa­rodų, pa­ si­ūlo įvai­rių ren­gi­nių, kūry­bi­nių dirb­tu­vių, kitų pra­mogų.

4p.

Menas ir pramogos

Knygų per­so­na­žai krauna turtus

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Su­lau­kia šimtų įžy­my­bių

Ne pir­mus me­tus Fran­ko-Stend­ha-­ lio na­muo­se įsikū­ru­sia­me Prancūzų ins­ti­tu­te be­si­dar­buo­jan­ti In­ga Stu­rytė sa­vo dar­bo­vietės ki­taip nei prancūzų kultū­ros sklai­dos cent­ru Vil­niu­je pa­va­din­ti ne­ga­li. Mo­te­ris ne­sus­to­da­ma var­di­ja lie­tu­vio au­siai ne vi­sa­da įpras­tas, bet šim­tus kartų girdė­tas pa­var­des: Phi­lip­pe’as Po­ky­čiai: I.Stu­rytė ne­ma­žai lai­ko pra­leid­žia Prancūzų ins­ti­tu­to me­dia­te­ko­je, įsikū­ru­sio­je bu­vu­sia­me J.Fran­ Gen­ty, Ru­we­nas Ogie­nas, ko bu­te.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Geor­ges’as Rous­se’as.

2

Lie­tu­va: Išei­ti į laisvę pir­ma lai­ko no­ri šim­tai nu­teistųjų

šiandien Pasaulis

Kas kal­tas dėl did­žiau­sios In­di­ jos is­to­ri­jo­je elekt­ros tie­ki­mo sis­ te­mos ava­ri­jos? Šią sa­vaitę net du kar­tus be­veik 670 mln. indų skendė­jo vi­siš­ko­je tam­so­je. 12p.

Šeštadienis Med­kir­tys, var­go­ni­nin­kas, gry­bau­to­jas – į to­kius dar­bus per va­sa­ros ato­sto­gas žmo­ nos tėvynė­je įsi­kin­ko Ita­li­jos Par­mos uni­ ver­si­te­to kal­ bo­ty­ros pro­fe­ so­rius, lie­tu­vių kal­bos ty­rinė­ to­jas Gui­do Mi­che­li­ni.

19p.

7p.

Sportas

Pa­ku­ten­ti ner­vus ame­ri­kie­čiams ar ra­miai ruoš­tis le­mia­mai A grupės dvi­ko­vai su Tu­ni­su? To­kią di­lemą prie­š šian­dienos mačą sprendė Lie­ tu­vos rink­tinės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęstu­tis Kemzū­ra.

17p.

Jei ne­skai­to­te knygų, galbūt jus su­do­mins Ha­rio Po­te­rio vib­ruo­ jan­ti šluo­ta ar Os­ca­ro Wil­de’o tau­relės? Ne? O kaip Er­nes­to He­ ming­way ka­vos sta­liu­kas? 29p.

VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti

skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus:  skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas,  laisvo tiroksino (ft4) nustatymas,  laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas,  antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.

Rūpinkitės savo sveikata!

Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.

Pasiūlymas galioja iki 2012-08-31 Programos kaina ne poliklinikos pacientams

TV diena

Po­li­ti­kas, TV laidų vedė­jas, šou pa­ sau­lio ryk­lys, avan­tiū­ris­tas, akiplė­ša, sėkmės džen­tel­me­nas, dau­gia­metė ete­rio pikt­žolė, šo­ki­ruo­ti mėgstąs po­kštau­to­jas – taip api­būdi­na­mo Arū­no Va­lins­ko po­rtretą dar ke­liais at­spal­viais pa­pil­do „TV die­na“.

69 Lt

2

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

miestas

Prancū­zų pėdsaka „Vi­siš­kai ne­se­niai pas 1 mus sve­čia­vo­si gar­sus šian­die­nos fi­lo­so­fas R.Ogie­nas, sa­

Likimas: su iš Rusijos besitraukiančia Napoleono kariuomene į Vilnių

atvyko ir Stend­ha­lis. Litografija Iš J.K.Vilčinskio Vilniaus albumo (1846 m.).

vo fo­tog­ra­fijų pa­rodą yra pri­statęs G.Rous­se’as. Apie TSRS nuo­traukų al­bumą iš­leidęs fo­tog­ra­fas Frédéri­ cas Chau­bi­nas sa­vo dar­bus taip pat eks­po­na­vo Vil­niu­je – „Vartų“ ga­le­ ri­jo­je. Kas­met vyks­tan­čio­se Fran­ ko­fo­ni­jos die­no­se lan­ko­si daug gal ne­la­bai ži­nomų Lie­tu­vo­je, bet tik­ rai ta­len­tingų mu­zikų“, – dėstė I.Stu­rytė.

Anot pa­šne­kovės, džiu­gu ma­ty­ ti, kad vil­nie­čiai do­mi­si prancū­ zų kultū­ra, o tarp šio na­mo sie­nų vyks­ta tik­rai dėme­sio vertų ren­ gi­nių.

Tar­na­vo Na­po­leo­no ka­riuo­menė­je

„Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad per pa­sta­ ruo­sius de­šimt metų Did­žio­sios g.

1 na­me pa­bu­vo­jo dau­giau prancūzų ir Prancū­zi­jos mylė­tojų, nei jų čia bu­vo iki tol – per ke­lis šim­tus me­ tų, kiek sto­vi šis na­mas?“ – pa­si­ tei­ra­vo­me I.Stu­rytės. „Ko ge­ro, ne. Reikėtų ge­ro­kai pa­skai­čiuo­ti, pa­sėdėti ar­chy­vuo­ se, bet, ma­nau, šis pa­sta­tas ne dėl pa­starąjį de­šimt­metį čia vei­kian­čio ins­ti­tu­to va­di­na­mas prancūzų na­ mu. Jo is­to­ri­ja kur kas se­nesnė“, – teigė pa­šne­kovė.

Pa­sak I.Stu­rytės, pa­tys prancū­zai jau se­no­kai šį namą va­di­na Stend­ ha­lio na­mu – gar­saus XIX a. pran­ cūzų ra­šy­to­jo rea­lis­to gar­bei. Ra­šy­ to­jo, ku­ris 1812 m. lankė­si Vil­niu­je kaip Na­po­leo­no ka­riuo­menės ka­ rys, gar­bei ant na­mo pa­ka­bin­ta at­ mi­ni­mo len­telė prancūzų ir lie­tu­ vių kal­bo­mis. „Ši len­telė ati­deng­ta 2000 m. ir skir­ta Hen­ri Bey­le’iui (Stend­ha­ liui), nes būtent šia­me na­me Na­ po­leo­no ka­riuo­me­nei trau­kian­tis iš Ru­si­jos bu­vo įsikūręs ra­šy­to­jas.

Tie­sa, Lie­tu­vo­je jis bu­vo du kar­tus – 1812 m. rugpjūtį ir gruodį, ta­ čiau kur jis bu­vo ap­si­stojęs va­sarą, neži­no­ma“, – dėstė pa­šne­kovė.

Pri­pa­ži­ni­mas: Did­žiosios gatvės 1-asis na­mas vi­sais lai­kais ne­sto­ko­jo įžy­m

Gydė tėvas ir sūnus

Pa­gerbė sa­vo bu­vi­mu

Is­to­ri­ja: kie­me­lis, ku­ria­me XIX a. veikė I.Weis­so stu­di­ja, da­bar yra tie­

siog pui­ki poil­sio vie­ta.

Iš Stend­ha­lio laiš­ko 1812 m. gruod­žio 6 ir 7 d. Na­po­leo­no ar­m i­jos in­ten­dan­tas Hen­r i Bey­le’is (Stend­ha­lis), būda­mas Vil­niu­je, laiš­ke sa­vo se­se­riai Po­li­nai rašė: „Vis­ko ne­ te­kau, li­kau tik kaip sto­viu. O gra­žiau­

sia, kad vi­sai su­ly­sau. Iš­kentė­jau daug skaus­mo ir ne­pa­ty­riau jo­kių džiaugs­ mų, bet tai jau praei­ty­je. Da­bar esu pa­ si­ruošęs viską pra­dėti iš nau­jo, to­liau tar­nau­da­mas Jo Di­de­ny­bei.“

Kodėl ant na­mo at­si­ra­do len­telė būtent Stend­ha­liui, iki šiol nie­kas tiks­liai pa­sa­ky­ti ne­ga­li. Gar­sus ra­ šy­to­jas per sa­vo vieš­nagę Lie­tu­vo­je Vil­niu­je pra­lei­do vos ke­lias die­nas, spėjo iš čia iš­siųs­ti laišką se­se­riai ir pa­si­rūpin­ti pro­vi­zi­jos li­ku­čių sau­ gu­mu. „Ka­riuo­menė­je jis ne ka­ria­vo, o bu­vo in­ten­dan­tas – rūpi­no­si tie­ki­ mu. Ir ta­me na­me turbūt ap­si­sto­ jo todėl, kad ten bu­vo įsikū­ru­si ka­ riuo­menės in­ten­dantū­ra ir iž­das.

Be to, jis tuo­met dar ne­bu­vo toks gar­sus ra­šy­to­jas ir nie­kas jo ne­ži­ no­jo. Ir da­bar tiks­liai neži­no­ma, ku­ria­me konk­re­čiai bu­te bu­vo pa­ts Stenh­da­lis. Į šį klau­simą turėtų at­ sa­ky­ti jo gy­ve­ni­mo ar Vil­niaus is­ to­ri­jos ty­rinė­to­jai“, – pa­sa­ko­jo I.Stu­rytė.

Be sa­vo trum­pos vieš­nagės Lie­tu­ vos sos­tinė­je, dau­giau sa­vo vei­klos pėdsakų Stend­ha­lis Vil­niu­je ne­pa­ li­ko. Bent jau pa­ly­gin­ti su ki­tu gar­ siu šio na­mo gy­ven­to­ju – Jo­sep­hu Fran­ku. „Ne vi­si tai ži­no, bet šis na­mas va­di­na­mas ne tik Stend­ha­lio, bet ir Fran­ko na­mu. Nors Fran­kui – gar­ siam gy­dy­to­jui – čia jo­kios at­mi­ ni­mo len­tos nėra“, – tvir­ti­no pa­ šne­kovė.

Gy­dy­to­jai Fran­kai, tėvas ir sūnus, na­me Did­žio­jo­je gatvė­je ap­si­gy­ve­ no kur kas anks­čiau nei Stend­ha­lis ir bu­vo čia to­li gra­žu ne sve­čiai. „Jo­han­nas Pe­te­ris Fran­kas į Vil­ nių at­vy­ko 1804 m., pa­kvies­tas dėsty­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Ta­ čiau jau po metų iš­vy­ko į Sankt Pe­ter­burgą ir te­nai ta­po Me­di­ci­ nos ir chi­rur­gi­jos aka­de­mi­jos va­do­ vu. Did­žio­jo­je gatvė­je li­ko gy­ven­ ti jo sūnus Jo­sep­has. Šio nuo­pel­nai Vil­niui yra tie­siog ne­įkai­no­ja­mi“, – pa­sa­ko­jo I.Stu­rytė.

Anot pa­šne­kovės, su Prancū­zi­ ja šie žmonės tie­sio­giai ne­su­siję, bet mo­te­ris lin­ku­si juos ver­tin­ ti kaip Prancū­zi­jos kultū­ros puo­ selė­to­jus. „Jie ne­bu­vo prancū­zai, ta­čiau kaip vi­si to me­to švie­suo­liai kalbė­jo, rašė prancū­ziš­kai ir, ži­no­ ma, mies­te pla­ti­no prancūzų kul­ tūrą. Be­je, vyks­tant 1812 m. ka­rui J.Fran­kas la­bai sie­lo­jo­si, kad jo na­ me ap­si­gy­ve­no ka­riai“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

Pa­rašė knygą apie Vil­nių

Svar­biau­sias J.Fran­ko nuo­pel­nas mies­tui, su ku­riuo šian­dien ga­li su­si­pa­žin­ti kiek­vie­nas vil­nie­tis, – jo pa­ra­šy­ti „At­si­mi­ni­mai apie Vil­ nių“. Da­lis šių at­si­mi­nimų, skirtų būtent Vil­niui, 2001 m. iš prancū­

zų kal­bos bu­vo iš­vers­ta į lie­tu­vių.

Taip pat moks­li­nin­kas daug nu­ veikė mies­tui kaip me­di­kas. Ši­taip sūnus tęsė Lie­tu­vos sos­tinė­je tėvo pra­dėtus dar­bus. „Pir­miau­sia, Jo­zep­has va­do­va­vo tėvo įkur­tai Te­ra­pi­jos kli­ni­kai. 1805 m. šia­me pa­sta­te, J.Fran­ko na­muo­ se, bu­vo įkur­ta Vil­niaus me­di­ci­nos drau­gi­ja. Taip pat J.Fran­kas įkū­ rė Vak­ci­na­ci­jos ir mo­ti­nystės ins­ti­ tutą“, – tęsė pa­sa­ko­jimą I.Stu­rytė.

Be me­di­ko veik­los, Fran­kas mies­ te už­siėmė ir lab­da­ra – or­ga­ni­za­vo ne­tur­tingų li­go­nių gy­dymą. „Drau­ge su žmo­na Chris­ti­ ne Ger­har­di, ku­ri bu­vo gar­si ope­ ros so­listė, Jo­sep­has reng­da­vo lab­ da­rin­gus kon­cer­tus. O ka­dan­gi jis bu­vo pa­žįsta­mas su to­kiais gar­ siais to me­to kom­po­zi­to­riais kaip Wolf­gan­gas Ama­deus Mo­zar­tas, Jo­sep­has Hayd­nas, Fe­ren­cas Lisz­ tas, Vil­niu­je bu­vo ren­gia­mi gar­ siau­sių to me­to kūri­nių pa­sta­ty­ mai. Kaip an­tai sce­no­je skambė­jo J.Hayd­no ora­to­ri­ja „Pa­sau­lio su­ kūri­mas“, ku­rio­je dvi par­ti­jos bu­ vo pa­ra­šy­tos spe­cia­liai Chris­ti­ne bal­sui“, – var­di­jo Prancūzų ins­ti­ tu­to dar­buo­to­ja. Įrengė pro­fe­so­rių namą

Vi­siš­kai ki­taip nei Stenh­da­lio at­ ve­ju, yra ži­no­ma, ku­ria­me bu­te

3

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

miestas

kais Vilniuje

Hen­ri Bey­le’as (Stend­ha­lis)

J.P.Sart­re’as įver­ti­no ci­ga­re­tes „Pri­ma“ And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Prancūzų kultū­ros ir me­no at­sto­ vai ne­pa­mirš­da­vo ap­lan­ky­ti Lie­ tu­vos bei Vil­niaus ir so­viet­me­čiu.

1965 m. Lie­tu­vo­je pen­kias die­nas lankė­si gar­sus prancūzų ra­šy­to­ jas eg­zis­ten­cia­lis­tas, pub­li­cis­ tas ir dra­ma­tur­gas Jea­nas Pau­lis Sart­re’as.

Vie­nas gar­siau­sių Prancū­z i­jos ra­ šy­tojų rea­l istų. Gimė 1783 m. Gre­ nob­l io mies­te. Būda­mas 16-os ap­ si­g y­ve­no Pa­r y­ž iu­je. Tar­na­vo Na­ po­leo­no ar­m i­jo­je ir su ja per­si­kėlė į Egiptą, da­ly­va­vo žy­g y­j e į Mas­ kvą. Ke­l iau­d a­mas į žygį ap­l ankė ir Vil­n ių.

Stend­ha­l io kūry­ba pa­gal to me­ to stan­dar­t us bu­vo šo­k i­r uo­jan­t i.

Jo kny­go­se nuo­dėmin­g i bu­vo vi­ si: jau­nos ne­kal­tos mer­gaitės, šei­ mų mo­t i­nos ir ne­t gi aba­tai. Ži­no­ miau­si jo kūri­niai – pamf­letų rin­k i­ nys „Ra­si­nas ir Šeks­py­ras“, ro­ma­ nas „Rau­do­na ir juo­da“, „Lus­je­nas Le­ve­nas“.

Nors Stenh­da­l is nie­ka­da ne­bu­vo vedęs, ta­čiau, kaip ga­l i­ma su­pras­ ti, tik­rai domė­jo­si dai­l io­sios ly­t ies at­stovė­m is. Mirė Stend­ha­l is nual­ pęs Pa­r y­ž iu­je, kaip ma­no­ma, nuo si­fi ­lio su­keltų komp­li­ka­cijų.

Le­vas Kar­sa­vi­nas

m ­ ių gy­ven­tojų. Dau­gu­ma jų skleidė prancūzų kultūrą. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

gy­ve­no J.Fran­kas. O is­to­ri­ja be­si­ do­min­tys žmonės iki šiol už­su­ka ap­žiūrė­ti pa­tal­pos, ku­r būta gar­ saus pro­fe­so­riaus. „De­ja, len­tos jam nėra. Nors ge­ rai ži­no­ma, kad jis gy­ve­no ant­ra­me aukš­te ir jam pri­klausė da­lis pir­mo aukš­to“, – pa­pa­sa­ko­jo I.Stu­rytė.

J.Fran­kas neat­si­tik­ti­nai ap­si­gy­ ve­no šia­me na­me. 1804 m. visą šį pa­statą įsi­gi­jo Vil­niaus uni­ver­si­ te­tas, įrengė 10 butų ir nu­sprendė juo­se ap­gy­ven­din­ti iš už­sie­nio dirb­ti at­vyks­tan­čius pro­fe­so­rius. „Be J.Fran­ko, čia gy­ve­no to­kios gar­se­nybės kaip Vil­niaus uni­ver­ si­te­to pro­fe­so­rius, me­di­kas ir fi­lo­ so­fas And­rius Snia­dec­kis. Rai­žy­bos ka­ted­ros va­do­vas Izi­do­rius Weis­ sas čia ne tik gy­ve­no, bet kie­me­ly­ je bu­vo įrengęs sa­vo stu­diją. Bu­vo čia ir kitų ži­nomų veikėjų, o pir­ ma­me aukš­te, kaip ir da­bar, veikė kny­gynė­lis“, – dėstė ins­ti­tu­to dar­ buo­to­ja.

Oks­fordą iš­keitė į Lie­tuvą

Dar vie­nas at­mi­ni­mo len­ta pa­gerb­ tas na­mo gy­ven­to­jas – Le­vas Kar­ sa­vi­nas. Šio gar­saus is­to­ri­ko ir fi­lo­ so­fo at­mi­nimą sa­vi­na­si ne tik ru­sai, bet ir prancū­zai. Pir­miau­sia todėl, kad į Vil­nių 1940 m. L.Kar­sa­vi­nas gy­ven­ti at­vy­ko iš Kau­no, o į Kauną dar 1927 m. – iš Prancū­zi­jos.

„Ži­no­ma, L.Kar­sa­vi­nas – ru­ sas, gimė ir užau­go būtent Ru­si­ jo­je. Nuo 1909 m. pro­fe­so­ria­vo Sankt Pe­ter­bur­go Is­to­ri­jos ir fi­lo­ lo­gi­jos ins­ti­tu­te. Ta­čiau po re­vo­ liu­ci­jos bu­vo išt­rem­tas ir ap­si­sto­ jo Prancū­zi­jo­je. 1927 m. jis ga­vo kvie­timą dirb­ti Ang­li­jo­je, Oks­for­ do uni­ver­si­te­te. Ta­čiau pa­na­šiu lai­ ku į jį kreipė­si tuo­me­tis Lie­tu­vos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, o praei­ty­je – L.Kar­sa­vi­no bend­ra­moks­lis Au­ gus­ti­nas Vol­de­ma­ras“, – pa­sa­ko­ jo I.Stu­rytė.

Il­gai ne­dve­jo­da­mas L.Kar­sa­vi­nas nu­sprendė vyk­ti į Lie­tuvą ir jau po metų – 1928-ai­siais – ėmė dėsty­ti Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to Hu­ ma­ni­ta­ri­nių mokslų fa­kul­te­te. „Iš pra­džių jis dėstė ru­siš­kai, ta­čiau jau po metų iš­mo­ko lie­tu­vių kal­ bos ir ėmėsi mo­ky­ti sa­vo stu­den­tus būtent ja“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

1940 m. Lie­tu­vai su­si­grąži­ nus Vil­nių, L.Kar­sa­vi­nas su ki­ tais dėsty­to­jais per­si­kėlė į sos­tinę ir ap­si­gy­ve­no ka­dai­se pro­fesū­rai skir­ta­me na­me. „Gy­ve­no jis ne vi­sai Did­žio­jo­je g.

1, bet ta­me pa­čia­me pa­statų komp­ lek­se – Švar­co gatvė­je, nors len­telę už­ka­bi­no ant Did­žio­sios gatvės.

Ji, ko ge­ro, la­biau ma­to­ma, čia dau­giau žmo­nių praei­na“, – dėstė I.Stu­rytė.

Su gy­ve­ni­mo drau­ge Si­mo­ne de Beau­voir at­vy­ku­sią įžy­mybę ke­ lionė­je po Lie­tuvą lydė­jo ra­šy­to­ jai Eduar­das Mie­že­lai­tis bei My­ ko­las Sluc­kis ir gar­sus fo­tog­ra­fas An­ta­nas Sut­kus.

– J.P.Sat­re’as bu­vo iš tų, ku­rie ne­pri­si­leis­da­vo fo­tog­rafų iš ša­lies. Kaip jums pa­vy­ko ras­ ti bendrą kalbą? – pa­si­tei­ra­vo­ me A.Sut­kaus.

– Ke­lionė­je mes daug bend­ra­vo­ me, dis­ku­ta­vo­me. Aš už­da­viau jam dau­gybę klau­simų apie ame­ ri­kie­čių, prancūzų li­te­ratūrą, ra­ šy­to­jus. Ir ga­liau­siai jis manęs pa­klausė – o jūs pa­ts ką ra­šo­te, pro­zą ar poe­ziją, nes pa­manė, kad aš, taip be­si­do­min­tis li­te­ratū­ra, pa­ts esu ra­šy­to­jas. Tuo­met pa­sa­ kiau, kad esu fo­tog­ra­fas, o jis tik ran­kom su­plo­jo, sa­ko: „Vieš­pa­tie, aš gi ne­pri­si­leid­žiu jo­kių fo­tog­rafų iš ša­lies.“ Bu­vo tik vie­nas fo­tog­ ra­fas, ku­riam jis leis­da­vo sa­ve fo­ tog­ra­fuo­ti.

Ta­čiau trauk­tis ne­bu­vo kur, ir ra­šy­to­jas lei­do jį fo­tog­ra­fuo­ti to­ liau. Vėliau aš jam nu­siun­čiau nuo­trau­kas į Prancū­ziją, ir jam pa­ ti­ko. Kai J.P.Sart­re’as mirė, nuo­ trau­kos ati­te­ko kaž­ko­kiai agentū­ rai ir jos im­tos pla­tin­ti su sve­ti­mo au­to­riaus pa­var­de. Te­ko ne­ma­žai pa­ko­vo­ti, kol po 1991 m. ma­no au­ to­rystė į jas bu­vo grąžin­ta.

– Kokį įspūdį jums pa­li­ko šis žmo­gus?

– Man bu­vo 26 me­tai, o jis bu­vo jau vi­siš­kai su­brendęs žmo­gus, ir ma­ne la­bai nu­ste­bi­no jo pa­pras­ tu­mas, tai, kaip jis lais­vai, nuo­ šird­žiai bend­rau­ja su ap­lin­ki­niais ir su ma­ni­mi. Jau vien tai, kad lei­ do man lais­vai su juo dis­ku­tuo­ti, daug ką pa­ro­do.

– Ar Lie­tu­vo­je bu­vo pa­ten­kin­ti vi­si sve­čio iš už­sie­nio no­rai?

– J.P.Sart­re’as la­bai daug rūkė, ir štai vie­nu me­tu jam baigė­si ci­ga­ retės, o jis rūkė pa­čias stip­riau­sias ci­ga­re­tes, be filt­ro. Pra­sidė­jo paieš­ kos ir var­gais ne­ga­lais iš vie­no mi­ nist­ro ga­vo­me bloką ame­ri­kie­tiškų ci­ga­re­čių „L&M“. Ra­šy­to­jas iš­sit­ raukė vieną ci­ga­retę, už­sirūkė ir sa­ko: „Ne, ši­tos žolės aš tik­rai nerū­ky­siu.“ Tuo­met pa­bandė vie­tinę „Pri­ mą“ ir per visą ke­lionę tik ją terūkė.

– Kas ra­šy­to­jui la­biau­siai pa­ ti­ko Lie­tu­vo­je?

– Ne­rin­ga. Jis sakė, kad pirmą­ kart yra vie­to­je, kur de­be­sys plau­ kia tie­siai po jo ko­jo­mis. Ir iš tie­ sų, kai už­li­pi ant Did­žio­sios ko­pos, kar­tais būna, kad de­be­sys plau­kia že­miau. O dar jis sakė, kad to­kios pa­sa­kiš­kai gra­žios vie­tos vien Die­ vas su­kur­ti ne­galė­jo, čia neap­siei­ ta ir be vel­nio.

5

dienas J.P.Sart­re’as ir S.de Beau­voir praleido Lietuvoje 1965 m.

Kultū­ros is­to­r i­kas, fi­lo­so­fas. Gimė 1882 m. Sankt Pe­ter­bur­ge.

Nuo 1909 iki 1916 m. su per­t rau­ka dir­bo Is­to­ri­jos ir fi­lo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to vi­suo­tinės is­to­ri­jos dėsty­to­ju.

1921–1922 m. bu­vo to pa­ties ins­ti­tu­ to rek­to­rius.

1922 m. išt­rem­tas ir iš­vy­ko į Ber­lyną.

1926 m. per­si­kėlė gy­ven­ti į Pa­ry­žių.

1928–1940 m. – Vy­t au­to Did­ž io­ jo uni­ver­si­te­to, 1940–1946 m. Vil­ niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, šio uni­ver­si­te­to Vi­suo­tinės is­to­ri­jos ka­ ted­ros vedė­jas.

1944–1949 m. – Vil­niaus dailės mu­ zie­jaus di­rek­to­rius, Vil­niaus dailės ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius.

1949 m. suim­tas ir išt­rem­tas į Ko­mi­ jos au­to­no­minės res­pub­li­kos Abe­ zės la­gerį. Mirė 1952 m.

L.Kar­sa­vi­nas pa­rašė per 20 fi­lo­so­fi­ nių vei­kalų, poe­ti­nių kūri­nių; iš­li­ko „So­netų vai­ni­kas“, „Ter­ci­nos“. Kūri­ niuo­se poe­ti­ne for­ma išdėstė es­mi­ nius fi­lo­so­fi­jos tei­g i­n ius. Tar­pu­ka­ rio ir po­ka­rio Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se bu­vo nau­do­ja­mi L.Kar­sa­vi­no pa­ra­ šy­ti is­to­ri­jos va­dovė­liai.

Draugystė: viešėdamas Lietuvoje J.P.Sart­re’as susibičiuliavo su gar-

siu fotografu A.Sutkumi (nuotr.).

Tomo Raginos nuotr.

4

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

miestas Dar­bi­nin­kai ­ su­ka­si spė­riai Ga­riū­nų til­to re­konst­ruk­ci­jos ir Pi­ lai­tės pro­spek­to ap­link­ke­lio tie­si­mo dar­bus ke­ti­na­ma baig­ti anks­čiau, nei bu­vo pla­nuo­ta. Rugp­jū­čio 19 d. nu­ma­ty­tas Ga­riū­nų til­to ban­dy­mas, eis­mas Ga­riū­nų gat­ve ir til­tu bus at­ naujintas jau rug­sė­jo 1 d., Pi­lai­tės pro­spek­to ap­link­ke­lis abiem kryp­ti­ mis – nuo rugp­jū­čio 23 d.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Re­kor­di­nis mė­nuo Ke­lei­vių srau­tas Tarp­tau­ti­nia­me Vil­niaus oro uos­te (TVOU) va­sa­ ros mė­ne­siais re­gu­lia­riai au­ga. Šių me­tų lie­pos re­zul­ta­tai – ge­riau­si oro uos­to veik­los is­to­ri­jo­je.

Praė­ju­sį mė­ne­sį ap­tar­nau­ta 236 tūkst. ke­lei­vių – 26,98 pro­c. dau­ giau nei 2011 m. tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu. Lie­pos 20 d. pa­ge­rin­tas bir­že­lį pa­siek­tas per vie­ną die­ną ap­tar­ nau­tų ke­lei­vių skai­čiaus re­kor­das: iš Vil­niaus oro uos­to iš­vy­ko 4647, at­vy­ko 5020 žmo­nių – iš vi­so ap­ tar­nau­ti 9667 ke­lei­viai. „Svar­bu pabrėžti, kad re­kor­di­nį lie­pos mė­ne­sį vie­no­du tem­pu dau­ gė­jo tiek re­gu­lia­rių­jų, tiek už­sa­ko­ mų­jų skry­džių. Tai lė­mė daugiau skry­džių krypčių, o prie už­sa­ko­mų­ jų skry­džių au­gi­mo pri­si­dė­jo ir per Vil­nių ke­liau­jan­tys tran­zi­ti­nių ke­ lei­vių srau­tai“, – oro uos­to veik­los re­zul­ta­tus ko­men­ta­vo TVOU ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius To­mas Vaiš­vi­la. Šią va­sa­rą pra­dė­jus skrai­din­ti į Tel Avi­vą, Reik­ja­vi­ką, Sta­van­ge­rį, Ber­ge­ ną, Karls­rū­hę šio­mis kryp­ti­mis vy­ ko daug ke­lei­vių, ir tai lei­džia ti­kė­ tis dar di­des­nio jų po­pu­lia­ru­mo ki­tą va­sa­rą. Vie­na spar­čiau­siai po­pu­lia­ rė­jan­čių kryp­čių vis dar yra Mask­ va, nuo jos ne­daug at­si­lie­ka Ta­li­nas: abie­jų kryp­čių ke­lei­vių skai­čius lie­pą au­go dau­giau nei dvi­gu­bai.

Iš Vil­niaus oro uos­to ke­tu­ris kar­ tus per sa­vai­tę su skry­džių bend­ ro­vės „Tran­sae­ro“ lėk­tu­vais ga­li­ma pa­siek­ti Mask­vos Do­mo­de­do­vo oro uos­tą, į Še­re­met­je­vo oro uos­tą kas­ dien skrai­do „Ae­rof­lot“, į Vnu­ko­vo du kar­tus per die­ną – „Utair Avia­ tion“.

Taip pat pa­ste­bi­mas di­de­lis ke­ liau­jan­čių Os­lo kryp­ti­mi skai­čiaus au­gi­mas – net 76 pro­c., Ki­je­vo ir Lon­do­no kryp­ti­mi – 48 pro­c., Var­šu­vos – 45 pro­c., Frank­fur­ to – 26 pro­c. Dau­giau­sia ke­lei­vių šių me­tų lie­pą per­ve­žė bend­ro­vės „Wizz Air“, „Rya­nair“, „Lut­han­ sa“, „Small Pla­net Air­li­nes“, „SAS Scan­di­na­vian Air­li­nes“ ir kt.

Bir­že­lį ir lie­pą pa­siek­tas vi­du­ti­ nis 25 pro­c. ke­lei­vių skai­čiaus au­ gi­mas.

VD inf.

25 proc.

keleivių skaičiaus augimas pasiektas birželį ir liepą.

Va­sa­rą dau­giau lan­ ky­to­jų pri­si­vi­lio­ja tos sos­ti­nės ga­le­ri­ jos, ku­rios, be pa­ro­ dų, pa­siū­lo įvai­rių ren­gi­nių, kū­ry­bi­ nių dirb­tu­vių. Kai ku­rių ga­le­ri­jų va­do­ vų tei­gi­mu, šil­ti orai ne ati­ma, o tik pri­ trau­kia lan­ky­to­jų.

Ra­my­bė: Na­cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­jos dar­buo­to­jai džiau­gia­si ga­li­my­be va­sa­rą paa­tos­to­gau­ti. Dau­giau

žmo­nių su­trau­kia ne­bent re­ti ren­gi­niai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ga­le­ri­jų (ne)tuš­tė­ji­mo me­tas Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Prik­lau­so nuo ren­gi­nių

Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras (ŠMC) šią va­sa­rą su­lau­kė kiek dau­giau lan­ky­to­jų nei praei­tą. „Šią va­sa­rą tu­ri­me ypač daug įvai­rių ren­gi­nių, kar­tais bū­da­ vo net po pen­kis per sa­vai­tę. Šiek tiek ne­ri­ma­vo­me, ar su­lauk­si­me lan­ky­to­jų, bet atei­na tik­rai ne­ma­ žai žmo­nių“, – sa­kė ŠMC at­sto­vė ži­niask­lai­dai Re­na­ta Du­bins­kai­ tė. Šiuo me­tu ŠMC eks­po­nuo­ja­ ma pa­ro­da „Lie­tu­vos dai­lė 2012: 18 pa­ro­dų“, ku­rią ap­lan­ky­ti ga­li­ ma iki rugp­jū­čio 12-osios.

Na­cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­jos ad­mi­nist­ra­to­rė Vil­ma Kor­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad va­sa­ra – vie­nin­te­ lis lai­kas, kai mu­zie­ji­nin­kai ga­ li paa­tos­to­gau­ti. „Mies­tas bū­na iš­tuš­tė­jęs, net šti­liu pa­va­din­čiau, dėl to ir ren­gi­nių la­bai ne­daug va­ sa­rą tu­ri­me“, – sa­kė V.Kor­lie­nė.

Iki rug­sė­jo 2-osios ga­le­ri­jo­je eks­ po­nuo­ja­ma vie­no gar­siau­sių XX a. Len­ki­jos avan­gar­do me­ni­nin­ kų ir teat­ro re­for­ma­to­riaus pa­ro­ da „Ta­deus­zas Kan­to­ras. Ta­py­ba.

Teat­ras“. „Lan­ky­to­jų skai­čius la­biau pri­ klau­so nuo vyk­do­mų pro­jek­tų, tarp­tau­ti­nių pa­ro­dų, ne tik nuo se­ zo­no“, – sa­kė Lie­tu­vos dai­lės mu­ zie­jaus, ku­rio pa­da­li­nys yra Na­ cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja, Ry­šių su vi­suo­me­ne cent­ro vy­res­nio­ji me­ to­di­nin­kė Ži­vi­lė Kru­pic­kai­tė. Ga­ le­ri­jos ka­sos dar­buo­to­jos tei­gi­mu, va­sa­rą lan­ko­si ge­ro­kai dau­giau už­ sie­nie­čių nei lie­tu­vių.

Dau­giau nei žie­mą

Ne­se­niai dvie­jų sa­vai­čių ato­sto­ gas pra­dė­ju­sios „Ar­kos“ dai­lės ga­le­ri­jos di­rek­to­rė Do­vi­lė Tom­ku­ tė-Ve­lec­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad ga­ le­ri­ja va­sa­rą lan­ky­to­jų su­lau­kia

ne­tgi dau­giau nei šal­tuo­ju me­tų se­zo­nu. „Lan­ky­to­jų skai­čius la­bai pri­klau­so nuo pa­ro­dų. Pir­miau­sia pa­pras­tai atei­na me­ni­nin­kai, da­ly­ viai, spe­cia­lis­tai, tuo­met – tu­ris­ tų, jau­ni­mo. Ypač daug lan­ky­to­ jų tu­ri­me sa­vait­ga­liais. Konk­re­čių skai­čių pa­sa­ky­ti ne­ga­lė­čiau, bet va­sa­rą lan­ky­to­jų tu­ri­me net dau­ giau nei ru­de­nį“, – ten­den­ci­ją nu­ ro­dė D.Tom­ku­tė-Ve­lec­kie­nė.

bai di­de­lis“, – pa­sa­ko­jo D.Tom­ku­ tė-Ve­lec­kie­nė.

Per­si­ke­lia į pa­jū­rį

Kai ku­rios ga­le­ri­jos va­sa­rą vi­sai uždaromas. Sa­vic­ko ga­le­ri­jos va­ do­vas Rai­mon­das Sa­vic­kas sa­kė, kad pa­tir­tis pa­dik­ta­vo ki­to­kią pra­ kti­ką: Vil­niu­je esan­ti ga­le­ri­ja va­sa­ rą ne­vei­kia, o veik­los se­zo­ną pra­de­ da nuo rug­sė­jo. Va­sa­rą ati­da­ro­mos ga­le­ri­jos Ni­do­je ir Pa­lan­go­je. „Pa­lan­go­je dir­ba­me jau 12 me­ tų, juk vi­si žmo­nės va­sa­rą yra ten.

Pas­ta­rai­siais me­tais pa­ste­bė­ji­ me už­sie­nio sve­čių pa­gau­sė­ji­mą, ypač pa­dau­gė­jo lan­ky­to­jų iš Ru­si­

jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos. Ni­do­je pa­pras­tai atei­na daug vo­kie­čių“, – pa­sa­ko­jo R.Sa­vic­kas.

Sa­vic­ko ga­le­ri­ja su­da­ro ga­li­my­ bę žiū­ro­vams ap­si­lan­ky­ti ir Tra­ kuo­se, bet dėl to rei­kia su­si­tar­ti iš anks­to. „Neap­žio­ja­me vi­sų vie­tų, to­dėl rei­kia su­de­rin­ti iš anks­to. Ta­čiau ši pra­kti­ka ne­la­bai vei­kia. Ga­le­ri­ja vis­gi tu­ri dirb­ti nuo­la­tos, tu­ri bū­ ti re­gu­lia­rus dar­bo lai­kas, at­si­ras­ ti tra­di­ci­ja. Žiū­ro­vą rei­kia pri­si­jau­ kin­ti ir pri­pra­tin­ti. Ki­tur žmo­nės at­va­žiuo­ja jau daug me­tų iš ei­lės, ži­no, kur ir ką ga­li­ma ras­ti“, – aiš­ ki­no dai­li­nin­kas.

Lan­ky­to­jų skai­čius

Re­na­ta Du­bins­kai­tė:

Šiek tiek ne­ri­ma­vo­ me, ar su­lauk­si­me lan­ky­to­jų, bet atei­ na tik­rai ne­ma­žai žmo­nių.

Ga­le­ri­jos „Ar­ka“ di­rek­to­rės ma­ ny­mu, di­des­nio lan­ky­to­jų srau­to prie­žas­tis yra tai, kad šil­tuo­ju me­ tu dau­giau žmo­nių mie­lai vaikš­ti­ nė­ja gat­vė­mis. Taip pat atei­na ša­lia ga­le­ri­jos esan­čio po­pu­lia­raus ba­ ro klien­tų. „Pas­ta­ra­sis ren­gi­nys, ku­riuo už­bai­gė­me se­zo­ną, bu­vo bend­ ra lie­tu­vių ir bal­ta­ru­sių pa­ro­da „Šak­nys“, o po ato­sto­gų se­zo­ną pra­dė­si­me tarp­tau­ti­ne ke­ra­mi­kos bie­na­le. Ši pa­ro­da la­bai įdo­mi, su­ si­do­mė­ji­mas ja vi­suo­met bū­na la­

Iš viso lankytojų

Iš jų – užsieniečių

2011 m. bir­že­lį ir lie­pą: Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­ja Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­jus Rad­vi­lų rū­mų mu­zie­jus Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja

11 366 8642 712 7388

641 560 54 514

2012 m. bir­že­lį ir lie­pą: Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­ja Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­jus Rad­vi­lų rū­mų mu­zie­jus Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja

13 413 7628 1541 3757

612 448 99 426

Trau­ka: ŠMC lan­ky­to­jų sty­giu­mi ne­si­skun­džia ir va­sa­rą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Su­čiu­po tep­lio­to­jus Vil­niaus po­li­ci­jos pa­tru­liai An­ta­ kal­nio ra­jo­ne ket­vir­ta­die­nio nak­ tį su­lai­kė sie­nas ter­lio­jan­čius jau­ nuo­lius.

1.24 val. pa­skam­bi­nęs An­ta­kal­ nio gat­vės gy­ven­to­jas po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad ma­to ke­tu­ris as­me­ nis, purš­kian­čius da­žais ant 45ojo na­mo sie­nų. Į įvy­kio vie­tą at­ vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­kė ke­tu­ris gra­fi­čių pie­šė­jus – tris jau­nuo­lius ir mer­gi­ną. Jie pa­rei­ gū­nams įkliu­vo su įkal­čiais, nes

vi­sus sa­vo me­no kū­ri­nius fo­tog­ ra­fa­vo. Pas su­lai­ky­tuo­sius ras­tas fo­toa­pa­ra­tas, pen­ki ba­lio­nė­liai su da­žais ir ba­lio­nė­lių ant­ga­liai.

Pa­sak po­li­ci­jos, vi­si su­lai­ky­tie­ ji bu­vo pri­sta­ty­ti į Vil­niaus mies­to 1-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mo. Jau­nuo­ liams gre­sia vie­šie­ji dar­bai ar­ba bau­da, ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mas, ar­ba areš­tas, ar­ba iki dve­jų me­tų ne­lais­vės.

VD, BNS inf.

Kal­bos: įvai­rių ka­den­ci­jų mies­to va­do­vai jau ne kar­tą ti­ki­no, kad tuoj bus ga­li­my­bė e. bi­lie­tą pa­pil­dy­ti ne-­

i­šei­nant iš na­mų, bet to iki šiol nė­ra.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vėl ža­da ga­li­my­bę išnaudoti in­ter­ne­tą

Pla­nuo­ja­ma, kad ru­de­nį elekt­ro­ni­nį vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tą bus ga­li­ma įsi­gy­ti ir in­ter­ne­tu, o iki me­tų pa­bai­gos e. bi­lie­tais bus pra­dė­ta pre­kiau­ti pre­ky­bos cent­ruo­se.

Vil­niaus vie­ša­ja­me trans­por­te nuo rugp­jū­čio 15 d. pra­dės veik­ti e. bi­ lie­tas, da­bar­ti­ų rūšių bi­lie­tus pa­ kei­sian­tis nau­jais. Vien­kar­ti­nius bi­lie­tus keis 30 ir 60 mi­nu­čių e. bi­ lie­tai, ku­riuos pa­žy­mė­ję ke­lei­viai ga­lės per­sės­ti iš vie­nos trans­por­ to prie­mo­nės į ki­tą, ne­žy­mė­da­mi nau­jo bi­lie­to.

Pa­vyz­džiui, 8.05 val. pa­žy­mė­tas 30 mi­nu­čių bi­lie­tas ga­lios iki 8.35 val. Jei­gu ke­lei­vis, įsi­gi­jęs 30 mi­nu­ čių bi­lie­tą, neį­ver­ti­no, kad ke­lio­nė truks il­giau, trans­por­to prie­mo­ nė­je tu­rės ga­li­my­bę pa­žy­mė­ti dar vie­ną bi­lie­tą – 30 ar 60 mi­nu­čių, – pri­klau­so­mai nuo li­ku­sios ke­lio­

nės truk­mės. Ke­lio­nei už­tru­kus ne dėl ke­lei­vio kal­tės, pa­vyz­džiui dėl eis­mo spūs­čių trans­por­tui at­si­li­ kus nuo gra­fi­ko, nau­jo bi­lie­to žy­ mė­ti ne­rei­kės.

Taip pat liks ga­li­my­bė įsi­gy­ti bi­ lie­tą iš trans­por­to prie­mo­nės vai­ ruo­to­jo. Šio bi­lie­to kai­na nuo rugp­ jū­čio 15 d. bus 3,5 li­to ir 1,75 li­to (su 50 pro­c. nuo­lai­da). Toks bi­lie­ tas ga­lios iki pa­sku­ti­nės marš­ru­to sto­te­lės.

Mė­ne­si­nius bi­lie­tus nuo rugp­jū­ čio 15 d. keis 30 die­nų bi­lie­tai ir 30 die­nų bi­lie­tai, ga­lio­jan­tys tik dar­ bo die­no­mis. Skir­tin­gai nei mė­ne­ si­nis bi­lie­tas, ga­lio­jęs nuo pir­mos

iki pa­sku­ti­nės mė­ne­sio die­nos, 30 die­nų bi­lie­tas ga­lios 30 ka­len­do­ri­ nių die­nų nuo tada kai pir­mą kar­ tą jis bus pa­žy­mė­tas. Pa­vyz­džiui, rug­sė­jo 7 d. pir­mą kar­tą pa­žy­mė­ tas bi­lie­tas ga­lios iki spa­lio 6 d. im­ti­nai.

Vi­si nau­jie­ji bi­lie­tai bus skir­ti va­ žiuo­ti tiek au­to­bu­sais, tiek tro­lei­ bu­sais.

Gy­ven­to­jai, įsi­gi­ję mė­ne­sio bi­ lie­tą rugp­jū­čiui, juo, kaip įpras­ta, ga­lės nau­do­tis iki rugp­jū­čio 31 d. Šiems gy­ven­to­jams bi­lie­tą rug­sė­ jui re­ko­men­duo­ja­ma įsi­gy­ti rug­sė­ jo pir­mo­sio­mis die­no­mis.

Įk­vė­pi­mas: jau­nuo­liai ne tik pai­šė ant sie­nos, bet sa­vo kū­ri­nius dar

ir fo­tog­ra­fa­vo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Jau­nuo­lio bu­te pil­na nar­ko­ti­kų Per kra­tą jau­nuo­lio bu­te Vil­niu­je po­li­ci­ja ap­ti­ko nar­ko­ti­kų.

Vil­niaus mies­to 1-ojo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­ riaus ty­rė­jai, at­lik­da­mi iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl vai­ko įtrau­ki­mo į nu­si­ kals­ta­mą vei­ką, at­li­ko kra­tą įta­ria­ mo­jo 22 me­tų S.CH. gy­ve­na­mo­sio­ se pa­tal­po­se. Kaip tei­gia­ma po­li­ci­jos pra­ne­ši­me, įta­ria­mo­jo na­muo­se ras­tos ir paim­tos 102 ža­lios spal­vos

tab­le­tės su lo­go­ti­pu, du mai­še­liai su bal­tos spal­vos mil­te­liais, plas­ti­ ki­nis bal­tos spal­vos in­de­lis su bal­tos spal­vos mil­te­liais, stik­li­nis indas su bal­tos spal­vos mil­te­liais ir elekt­ro­ ni­nės svars­tyk­lės.

Po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą dėl ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­ mis me­džia­go­mis ne­tu­rint tiks­lo jas pla­tin­ti.

VD, BNS inf.

VD inf.

Ver­žia­si į Ve­lo­ma­ra­to­ną Spor­to ren­gi­nio „Ve­lo­ma­ra­to­nas 2012“ da­ly­vių skai­čius spar­čiai au­ga. Li­kus dviem sa­vai­tėms iki ne­mo­ka­mos re­gist­ra­ci­jos pa­bai­ gos, dvi­ra­ti­nin­kų skai­čius per­ko­ pė dau­giau nei 3000.

Po­pu­lia­riau­sio­je mė­gė­jų gru­pė­ je no­rą da­ly­vau­ti jau pa­reiš­kė 2378 dvi­ra­ti­nin­kai, iš jų dau­ge­lis at­sto­

vaus įvai­rioms ko­man­doms. Iš jų net 10 žmo­nių, tu­rin­čių ne­ga­lią, va­žiuos spe­cia­liai jiems pa­ga­min­ tais dvi­ra­čiais.

Or­ga­ni­za­to­riai pri­me­na, kad ren­ gi­nio die­ną dau­giau­sia na­rių su­bū­ ru­siai ir Ve­lo­ma­ra­to­no tra­są įvei­ku­ siai ko­man­dai Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė įteiks spe­cia­lų pri­zą – Vie­nin­giau­sios ko­man­dos

marš­ki­nė­lius. Ne­mo­ka­mai re­gist­ ruo­tis į Ve­lo­ma­ra­to­ną ga­li vi­si iki rugp­jū­čio 18 d.

Nes­pė­ję už­si­re­gist­ruo­ti iki ne­ mo­ka­mos re­gist­ra­ci­jos pa­bai­gos tu­rės ga­li­my­bę re­gist­ruo­tis ir po jos iki rugp­jū­čio 25 d., ta­čiau rei­ kės su­mo­kė­ti 50 li­tų star­to mo­ kes­tį.

VD inf.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

6

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ver­dik­tas: ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ras E.Ma­žei­kis tei­gia, kad spren­di­mas dėl gir­ta­vu­sių

ka­rių bus priim­tas, kai bus gau­ta me­džia­ga iš Af­ga­nis­ta­no.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Af­ga­nis­ta­ne įkliu­vo gir­ti lie­tu­vių ka­riai Af­ga­nis­ta­no sos­ti­nė­je Ka­bu­le ne­blai­vūs įkliu­vo trys Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) ka­riai. Tai jau ne pir­mas kar­tas, kai ka­riai Af­ga­nis­ta­ne pri­čium­pa­mi var­to­jan­tys al­ko­ho­lį.

Pas­ta­ra­sis in­ci­den­tas įvy­ko ge­gu­ žę, ka­riuo­me­nė jo iki šiol ne­vie­ši­ no. Lie­tu­vos ka­riai al­ko­ho­lį var­to­ jo po skry­džio. „Tai bu­vo ne per skry­dį, tai bu­ vo tar­pas tarp skry­džių, kai jie, įta­ria­ma, var­to­jo al­ko­ho­lį“, – sa­ kė KOP va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ras Ed­var­das Ma­žei­kis.

Anot jo, dėl šio įvy­kio Af­ga­nis­ ta­ne atliekamas ty­ri­mas, jis be­veik baig­tas. „Nu­siųs­tas pa­klau­si­mas į Af­ga­ nis­ta­ną ir, kai bus gau­ta me­džia­ga, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos va­ do­vy­bė priims spren­di­mą“, – sa­ kė KOP va­das.

Praė­jus maž­daug sa­vai­tei nuo įvy­kio pi­lo­tai par­skri­do į Lie­tu­ vą. Kiek jie pri­pū­tė į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį, neatsk­lei­džia­ma, kol ne­gau­ta vi­sa me­džia­ga iš Af­ga­ nis­ta­no. Neį­var­di­ja­mos ir ka­rių pa­var­dės.

Ži­no­ma tik tai, kad ka­ro po­li­ci­ja Af­ga­nis­ta­no sos­ti­nė­je Ka­bu­le ap­ ti­ko tris ne­blai­vius Lie­tu­vos KOP ka­rius – pi­lo­tą, in­ži­nie­rių ir bor­ to ope­ra­to­rių.

Prieš pu­sant­rų me­ tų per pa­tik­ri­ni­mą Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­ kuo­to­se lie­tu­vių ka­ rių pa­jė­go­se bu­vo ne­blai­vūs ap­tik­ti ka­pi­to­nas ir du vy­ res­nie­ji lei­te­nan­tai.

Vi­si jie, pa­sak E.Ma­žei­kio, Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nė­je tar­nau­ja maž­ daug po 20 me­tų. Da­bar du įkliu­vę ka­riai ser­ga, vie­nas ato­sto­gau­ja.

E.Ma­žei­kio tei­gi­mu, įvy­kio ty­ ri­mas kiek už­tru­ko, nes jis su­si­jęs su ki­tų ša­lių ka­ro po­li­ci­ja, ku­ri ir už­fik­sa­vo įvy­kį. „Mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ja al­ko­ho­ lio var­to­ji­mo klau­si­mu yra la­bai griež­ta. Pa­var­to­jus al­ko­ho­lio tar­ ny­bos me­tu pa­pras­tai gre­sia bū­ ti at­leis­tam iš tar­ny­bos“, – sa­kė E.Ma­žei­kis.

Pak­laus­tas, kiek lai­ko už­truks ty­ri­mas, jis tei­gė, kad ka­dan­gi įvy­kis nu­ti­ko ki­to­je ša­ly­je, ty­ri­ mui pri­reiks kiek dau­giau lai­ko nei įpras­tai, ta­čiau pus­me­čio ar me­tų esą tik­rai bū­tų per daug.

Al­ko­ho­lis tarp Af­ga­nis­ta­ne tar­ nau­jan­čių ka­rių ne nau­jie­na. Prieš pu­sant­rų me­tų per pa­tik­ri­ni­mą ne­blai­vūs ap­tik­ti ka­pi­to­nas ir du vy­res­nie­ji lei­te­nan­tai. Vy­rai jau ki­tą die­ną bu­vo par­skrai­din­ti na­ mo ir vė­liau at­leis­ti.

VD, BNS inf.

Ne­nus­ta­tė pa­žei­di­mų Pro­ku­ro­rai kons­ta­ta­vo, kad po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai ir ant­sto­lė ne­vir­ ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mų ko­vo pa­bai­go­ je, kai Gar­lia­vo­je ban­dy­ta įvyk­dy­ ti Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės duk­ters per­da­vi­mo mo­ti­nai ope­ra­ci­ją.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra va­kar pra­ ne­šė, kad Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra nu­trau­kė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo vals­ty­bės tar­ nau­to­jų pikt­nau­džia­vi­mo ir tar­ ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo vyk­ dant Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą paim­ti glo­bo­ ti­nę iš Ne­rin­gos Venc­kie­nės.

Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas pa­gal bu­vu­sios Kau­no apy­gar­dos teis­ mo tei­sė­jos N.Venc­kie­nės pa­reiš­ ki­mus, ku­riuo­se tei­gia­ma, kad šių me­tų ko­vo 23 d. jos tė­vų na­muo­

se bu­vo su­ža­lo­ta glo­bo­ti­nė mer­ gai­tė bei te­ta. Pa­sak pro­ku­ro­rų, per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, kad ant­sto­lės So­na­tos Vai­ce­kaus­ kie­nės, po­li­ci­jos ir ap­sau­gos pa­ rei­gū­nų veiks­muo­se ne­bu­vo nei įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo, nei tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo po­žy­mių, to­ dėl pro­ku­ro­rai priė­mė nu­ta­ri­mą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trauk­ti.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra at­krei­pė dė­me­sį, kad nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ga­li bū­ti skun­ džia­mas aukš­tes­nia­jam pro­ku­ro­ rui. N.Venc­kie­nė neat­me­tė, kad taip ir bus pa­da­ry­ta.

Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­ mas praė­ju­sių me­tų gruo­džio 16-ąją nu­spren­dė N.Venc­kie­nės bro­lio Drą­siaus Ke­džio ir jo su­gy­ ven­ti­nės L.Stan­kū­nai­tės duk­rą,

ku­rią glo­bo­jo N.Venc­kie­nė, per­ duo­ti mo­ti­nai. Ko­vo 23 d. ban­dy­ ta teis­mo spren­di­mą įvyk­dy­ti, ta­ čiau to pa­da­ry­ti ne­su­ge­bė­ta. Ki­lus su­maiš­čiai N.Venc­kie­nės na­muo­ se mer­gai­tės per­da­vi­mo mo­ti­nai ope­ra­ci­ja nu­trauk­ta.

Teis­mo spren­di­mas mer­gai­tę per­duo­ti jos mo­ti­nai L.Stan­kū­ nai­tei įvyk­dy­tas šių me­tų ge­gu­ žės 17-ąją.

Da­bar jau mi­ręs dvi­gu­ba žmog­ žu­dys­te kal­ti­na­mas D.Ke­dys bu­ vu­sią su­gy­ven­ti­nę L.Stan­kū­nai­ tę kal­ti­no par­da­vi­nė­jus jų duk­rą pe­do­fi­lams. Ta­čiau L.Stan­kū­nai­ tei pe­do­fi­li­jos by­lo­je įta­ri­mai ne­ pa­teik­ti. Dėl šios nu­si­kals­ta­mos vei­kos kal­ti­na­mas vie­nin­te­lis da­ bar jau mi­ręs And­rius Ūsas.

VD inf.

7

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Dė­ko­ju už rek­la­mą

Į lais­vę no­ri beveik 500 nu­teis­tų­jų Įsi­ga­lio­jus nau­jai tvar­kai, išei­ti į lais­vę pir­ma lai­ko iš ke­tu­rio­li­kos ša­lies įka­li­ni­mo įstai­gų sie­kia be­ veik 500 nu­teis­tų­jų.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Ūkio ban­ko in­ves­t i­ci­nės gru­pės pre­z i­den­tas

P

o­nas Ged­vy­das Vai­naus­kas su ma­no nuo­trau­ka, ku­ri jam at­ro­do pa­ti bai­siau­sia, jau api­bė­go vi­sas re­dak­ci­ jas. Už­ki­bo pas sa­vus. Kaip žu­ve­ lė ant kab­liu­ko pa­si­mo­vė ant me­ la­gin­go pra­ne­ši­mo, kad Bos­ni­jos mol­že­mio ga­myk­la „Bi­rač“ su­stab­ dė ga­my­bą.

Ga­myk­la net per kri­zę ne tik ne­ sus­tab­dė ga­my­bos nė vie­nai va­lan­ dai, bet, ma­žin­da­ma pri­klau­so­my­ bę nuo mo­no­po­lis­ti­nio du­jų tie­kė­jo, in­ten­sy­viai dir­ba ener­gi­jos iš­lai­ dų ma­ži­ni­mo sri­ty­je, die­gia nau­jas tech­no­lo­gi­jas, įgy­ven­di­na­ma kie­to­jo ku­ro nau­do­ji­mo ga­my­bo­je pro­jek­tą, kad ši­lu­mi­nė ener­gi­ja bū­tų gau­na­ ma du­ji­nį ir skys­tą­jį ku­rą pa­kei­čiant pi­giau­sios rū­šies ku­ru – ang­li­mi. Ši

Pa­žan­ga: nau­ja ga­myk­los kie­to­jo ku­ro sis­te­ma – efek­ty­viau­sias spren­

di­mas ši­lu­mos ener­gi­jos ga­my­bai.

Ga­myk­los „Bi­rač“ ar­chy­vo nuo­tr.

in­ves­ti­ci­ja at­neš 1,5 mln. eu­rų eko­ no­mi­jos kiek­vie­ną mė­ne­sį.

To­les­nės ga­myk­los „Bi­rač“ in­ ves­ti­ci­jos nu­ma­to­mos į elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bą – esa­mos tur­bi­ nos re­konst­ruk­ci­ją ir nau­jų tur­bi­ nų mon­ta­vi­mą.

Da­bar tam­pa aiš­ku, kas sklei­ džia juo­kin­gus gan­dus apie ma­ne, kad aš ir šioks, ir toks, ir net gink­lų pre­ky­bos ba­ro­nas. Kad ir kaip bū­tų keis­ta, jau pa­si­py­lė pa­siū­ly­mai už­ sa­ky­mams iš įvai­rių ša­lių gy­ny­bos mi­nist­rų.

Šiųmetė „Mi­si­ja Si­bi­ras“ baig­ta Va­kar ry­tą trau­ki­niu į Vil­nių grį­žo pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras’12“ da­ly­ viai, ku­rie lan­kė lie­tu­vių trem­ties vie­tas Ru­si­jo­je, Cha­ka­si­jos res­pub­ li­ko­je.

Sos­ti­nės ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je su­tik­ti eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai sa­kė ten nu­ke­ lia­vę per 2 tūkst. ki­lo­met­rų, su­tvar­ kę aš­tuo­ne­rias ka­pi­nes. Ma­tu­ro kai­ me­ly­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai pa­sta­tė iš Lie­tu­vos at­si­vež­tą tau­to­dai­li­nin­ ko Vid­man­to Za­kar­kos su­kur­tą me­ di­nį 2,5 met­ro aukš­čio kry­žių. „Sut­var­ky­da­vo­me kry­žius, at­kel­ da­vo­me juos nuo že­mės, su­tvir­tin­ da­vo­me, kad jie sto­vė­tų il­giau, nu­ va­ly­da­vo­me sa­ma­nas“, – nu­veik­tus dar­bus var­di­jo vie­nas eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių Pau­lius Auš­kal­nis. „La­biau­siai šir­dį su­vir­pi­no kry­ žiai, ku­riuos mes pa­kė­lė­me, nes iš pra­džių įei­ni į miš­ką ir nie­ko ne­ ma­tai. Kry­žiai gal­būt kur nors gu­ li, bet tu rea­liai net ne­pas­te­bi, kad juos praei­ni. O pa­skui, kai pra­ka­ po­ji vi­są krū­vą ša­kų, tik ta­da ga­li at­ras­ti, kad tai yra ka­pas. Ir kai su­ tvar­kai tą vie­tą, tau už šir­dies grie­ bia. Tų aki­mir­kų, kai praei­ni pro tuos di­džiu­lius dviejų–trijų met­rų kry­žius, ne­ga­li pa­mirš­ti, tai įstrin­ ga gi­liai šir­dy­je“, – įspū­džiais da­ li­jo­si jau­niau­sia eks­pe­di­ci­jos da­ly­ vė Mo­ni­ka Jurk­šai­ty­tė.

P.Auš­kal­nis tei­gė, kad jam di­ džiau­sią įspū­dį pa­da­rė ply­no­je vie­ to­je ant kal­ne­lio bu­vu­sios ka­pi­nės. „Apė­mė la­bai ge­ras jaus­mas, kai at­kė­lė­me ap­sa­ma­no­ju­sius di­džiu­ lius kry­žius ant aukš­to kal­no, kur ap­link tik tai­ga ir uo­dai – dau­giau nie­ko. Tai bu­vo da­le­lė Lie­tu­vos, ku­rią mes ra­do­me už 5 tūkst. ki­lo­ met­rų. Tai su­vie­ni­ja“, – sa­kė jis.

Anot eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių, ke­ le­to ka­pi­nių ne­pa­vy­ko ras­ti, nors į jas ke­lia­vo tu­rė­da­mi tiks­lius orien­ ty­rus. „Iš vi­so ap­lan­kė­me dvy­li­ka ka­pi­nių, de­ja, kai kur kry­žiai bu­vo tiek su­trę­šę ir su­griu­vę, kad jų tie­ siog ne­ga­lė­jo­me at­kel­ti. Tas ka­pi­

nes tie­siog už­re­gist­ra­vo­me. Lan­kė­ mės vie­to­se, kur bu­vo karš­tis, ply­nė ir nie­ko ne­ra­do­me. Ar­ba ka­pi­nių ten ne­bu­vo, ar­ba už­lai­do­ta“, – pa­sa­ko­ jo M.Jurk­šai­ty­tė. Pa­sak P.Auš­kal­ nio, vie­tos gy­ven­to­jai ne­tu­ri tra­di­ ci­jų rū­pin­tis ir kruopš­čiai pri­žiū­rė­ti ar­ti­mų­jų ka­pus. „Iš­va­žiuo­da­mi pa­ li­ko­me gra­žiau­sius ka­pus mies­te­lių ka­pi­nė­se“, – sa­kė vai­ki­nas.

Lie­tu­vių ka­pus eks­pe­di­ci­jos da­ ly­viai iden­ti­fi­kuo­da­vo pa­gal kry­ žius, ant dau­ge­lio jų dar bu­vo ga­li­ma įskai­ty­ti ir lie­tu­viš­kas pa­var­des. Jau­ nuo­liai taip pat bend­ra­vo su bu­vu­ siais trem­ti­niais ir jų pa­li­kuo­ni­mis, vie­tos gy­ven­to­jais. Dau­gu­ma vie­ tos gy­ven­to­jų mi­si­jos da­ly­vius su­ti­ ko ge­ra­no­riš­kai. Anot P.Auš­kal­nio, šie­met ne­bu­vo itin sun­ku ke­liau­ti pės­čio­mis, dau­giau lai­ko ir pa­stan­gų rei­kė­jo skir­ti or­ga­ni­za­ci­niams rei­ka­ lams. Eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių su­ti­ki­mo ce­re­mo­ni­jo­je Vil­niu­je da­ly­va­vo už­

sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Eval­das Ig­na­ta­vi­čius. Sep­tin­tus me­tus ren­ gia­mo pro­jek­to da­ly­viai eks­pe­di­ci­ją pra­dė­jo lie­pos 20 d.

Mo­ni­ka Jurk­šai­ty­tė:

Iš vi­so ap­lan­kė­me dvy­li­ka ka­pi­nių, de­ja, kai kur kry­žiai bu­vo tiek su­trę­šę ir su­griu­ vę, kad jų tie­siog ne­ga­ lė­jo­me at­kel­ti.

Pa­sak pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rių, pastaroji lie­tu­vių eks­pe­di­ci­ja lie­ tu­vių trem­ties vie­to­se Cha­ka­si­jos res­pub­li­ko­je lan­kė­si dau­giau kaip prieš 20 me­tų.

VD, BNS inf.

Sug­rįž­tu­vės: į Vil­nių va­kar grį­žo dvi sa­vai­tes tru­ku­sios „Mi­si­jos Si­bi­

ras’12“ da­ly­viai.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ ni­mis, iki lie­pos 27 d. bu­vo gau­ti 483 nu­teis­tų­jų pra­šy­mai pa­leis­ ti juos į lais­vę anks­čiau. Lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos ap­svars­tė 250 pra­šy­mų.

Pa­ten­kin­ti 158 pra­šy­mai, nu­ spręs­ta 92 nu­teis­tų­jų lyg­ti­nai ne­ pa­leis­ti, kaip pra­ne­šė mi­nis­te­ri­ja.

Ko­mi­si­jų spren­di­mai dėl lyg­ ti­nio pa­lei­di­mo nė­ra ga­lu­ti­niai – juos tu­ri pa­tvir­tin­ti teis­mas. Jo spren­di­mai taip pat dar ga­li bū­ti skun­džia­mi apy­gar­dų teis­mams.

Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­ kės teis­me ket­vir­ta­die­nį svars­ty­ ti pir­mie­ji Ma­ri­jam­po­lės pa­tai­sos na­muo­se vei­kian­čios Lyg­ti­nio pa­ lei­di­mo ko­mi­si­jos spren­di­mai dėl nu­teis­tų­jų pa­lei­di­mo pir­ma lai­ko.

Nag­ri­nė­ti bent še­ši tei­ki­mai dėl Lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos spren­di­mų ir du nu­teis­tų­jų skun­ dai dėl jiems ne­pa­lan­kių ko­mi­si­ jos spren­di­mų. Kol kas nu­spręs­ta pa­tvir­tin­ti spren­di­mus dėl pen­ kių nu­teis­tų­jų pa­lei­di­mo į lais­ vę anks­čiau. Dėl vie­no nu­teis­to­jo pa­lei­di­mo pir­ma lai­ko prieš­ta­rau­ ja pro­ku­ro­ras.

Teis­m as, ga­v ęs ko­m i­s i­jos spren­di­mą, pro­ku­ro­rui pra­ne­ ša apie pa­tvir­ti­ni­mo nag­ri­nė­ji­mo da­tą ir šis ga­li iš­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę dėl ko­mi­si­jos spren­di­mo.

Ar teis­mas pa­tvir­tins ko­mi­si­jos spren­di­mą, ku­riam prieš­ta­rau­ ja pro­ku­ro­ras, kol kas ne­ži­no­ma.

De­šimt nu­teis­tų­jų yra pa­tei­kę pra­

Malonė: lie­pos 1-ąją įsi­ga­lio­jęs

Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas lei­džia da­lį nu­teis­tų­jų pa­leis­ti iš ka­lė­ ji­mų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

šy­mus ne­šio­ti elekt­ro­ni­nes apy­ ran­kes. Pra­šy­mai gau­ti iš Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mų, kur baus­mę at­lie­ka nu­teis­tos mo­te­rys, ir Vil­niaus pa­ tai­sos na­mų. Be to, neo­fic­ ia­lio­mis ži­nio­mis, ne­šio­ti elekt­ro­ni­nę apy­ ran­kę yra pra­šęs vie­nas nu­teis­ta­ sis, ku­ris at­lie­ka baus­mę sos­ti­nės Snie­go gat­vė­je, va­di­na­mo­jo­je pa­ rei­gū­nų ko­lo­ni­jo­je, kur ka­li nu­si­ kal­tę bu­vę pa­rei­gū­nai.

Nuo lie­pos 1-osios įsi­ga­lio­jus nau­jam Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mui, Ka­ lė­ji­mų de­par­ta­men­tas už sa­vo lė­ šas jau yra iš­si­nuo­mo­jęs 100 to­kių apy­ran­kių komp­lek­tų. Jas ga­lės ne­šio­ti lyg­ti­nai į lais­vę pa­leis­ ti as­me­nys, taip pat tie, ku­riems baus­mės vyk­dy­mas ati­dė­tas.

VD, BNS inf.

Pareikšti įtarimai dėl papirkimo Vilniaus apygardos prokuratūra sulaikytam „Čili Holdings“ val­ dybos pirmininkui ir pagrindi­ niam ją valdančios bendrovės „LTk Capital“ akcininkui Tadui Karosui (nuotr.) bei grupei pri­ klausančios įmonės finansinin­ kui pareiškė įtarimus dėl papir­ kimo ir dokumentų klastojimo, juos nuspręsta paleisti už pinigi­ nį užstatą.

Vilniaus apygardos prokuratū­ ros prokuroras Linas Kuprusevi­ čius sakė, kad abiem įtariamie­ siems paskirtas vienodo dydžio piniginis užstatas. Jis turėtų bū­ ti sumokėtas iki pirmadienio.

Pareigūnai nemato būtinybės kreiptis į teismą dėl įtariamųjų suėmimo. „Abu turi darbą, gyvenamą­ ją vietą, neteisti“, – apie kar­ domosios priemonės paskyrimo pasirinkimą sakė prokuroras. Jo teigimu, piniginis užstatas yra viena iš griežtesnių kardomųjų priemonių.

Turimomis žiniomis, T.Karosui ir finansininkui skirtas po 50 tūkst. litų piniginis užstatas. Specialių­ jų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtariamuo­ sius sulaikė ketvirtadienio rytą.

T.Karosas ir finansininkas įta­ riami pasiūlę bankroto admi­ nistratoriui 30 tūkst. litų kyšį.

Pasak STT, vėliau pažadėta pi­ nigų suma per kelis kartus bu­ vo perduota už neteisėtą veiki­ mą sulaikytų asmenų bendrovių naudai.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo papirkimo kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organi­ zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

VD, BNS inf.

8

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

savaitės interviu

Eks­per­tas spė­ja, kad ne­dar­bas ma­žės Mo­kes­čiai Lie­tu­vo­je nė­ra per­ne­lyg di­de­li, ta­čiau rei­kė­tų pa­gal­vo­ti, kaip ap­mo­kes­ tin­ti vi­sas gy­ven­to­jų pa­ja­mas. Tai tvir­ ti­na eko­no­mis­tas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ro­mas La­zut­ka.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Šią sa­vai­tę mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga (MMA) pa­di­dė­jo iki 850 li­ tų. Ar tai ką nors pa­keis?

– Skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės tai tik­rai ne­su­ma­žins. Ne­la­bai ko­kį po­ vei­kį tu­rės to­dėl, kad tai – la­bai ne­ reikš­min­gas dy­dis. San­ty­ki­nė skur­ do ri­ba maž­daug to­kia ir yra – apie 800 li­tų. Bet ži­no­me, kad žmo­nės gy­ve­na šei­mo­je, na­mų ūkiuo­se, to­ dėl tas pa­di­dė­ji­mas bus ne­žy­mus.

– Ar rei­kė­tų dar di­din­ti MMA? – Čia pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus yra kai­nų au­gi­mas. Tuos žmo­nes, ku­ rie gau­na mi­ni­ma­lią al­gą, vals­ty­bė bū­tent ir tu­ri sau­go­ti. To­dėl ji įsi­ki­ ša ir MMA ko­re­guo­ja.

Bet pro­ble­ma tai, kad ket­ve­rius me­tus MMA ne­di­dė­jo. Per tą lai­ ko­tar­pį kai­nos au­go, ir ypač to­kių pre­kių bei pa­slau­gų, ku­rias ren­ka­si žmo­nės, gau­nan­tys mi­ni­ma­lias pa­ ja­mas. Tad šis pa­di­di­ni­mas vė­luo­ja ir tai to­li gra­žu ne­kom­pen­suo­ja pa­ di­dė­ju­sių kai­nų.

– Bet juk nie­kas ne­truk­do tar­ tis su darb­da­viu. Ki­tur MMA juk nu­sta­to net pa­čios pro­fsą­ jun­gos.

– Prob­le­ma ir yra, ko­dėl MMA ko­ re­guo­ja­ma vals­ty­bės? O to­dėl, kad tie, ku­rie dir­ba, ne­su­ge­ba su­sior­ ga­ni­zuo­ti stip­rių pro­fsą­jun­gų. Pa­ vyz­džiui, so­cia­li­niu po­žiū­riu pa­ vyz­din­go­je Da­ni­jo­je val­džia MMA ne­nus­ta­to – tai da­ro pro­fsą­jun­gos.

Ats­ki­rų ša­kų pro­fsą­jun­gos su­si­ta­ria su darb­da­viais. Ir ta MMA skir­tin­ go­se ša­ko­se ga­li skir­tis.

Tai­gi vals­ty­bė čia ne­si­ki­ša. Ki­ ša­ma­si ten, kur pri­pa­žįs­ta­ma, kad rei­kia. Tar­kim, ten, kur dar­bo par­ da­vė­jas stip­rus.

– Bet Lie­tu­vo­je gau­nan­čių MMA pro­cen­tas ne­pap­ras­tai di­de­lis.

Tai ne­liu­di­ja, kad tie vi­si žmo­ nės skurs­ta?

– Tie skai­čiai in­terp­re­tuo­ja­mi įvai­ riai. Apie 20 pro­c. gau­nan­čių MMA su­skai­čiuo­ja­ma su tais, ku­rie dir­ba ne vi­są dar­bo die­ną. Sun­ku kont­ro­ liuo­ti, ar jie taip įfor­min­ti, kad ma­ žiau mo­kė­tų mo­kes­čių.

Lie­tu­vo­je MMA gau­na ne­kva­li­ fi­kuo­ti dar­buo­to­jai. To­kių – apie 2 pro­c. Tie­sa, ne­nor­ma­lu, kad, tar­kim, ieš­ko­mas au­to­mo­bi­lių re­ mon­ti­nin­kas šalt­kal­vis, bet jam te­ siū­lo­ma mi­ni­ma­li al­ga. Ko­dėl po to skun­džia­ma­si, kad dar­buo­to­jo ne­ ran­da, ir sa­ko­ma, kad nė­ra no­rin­ čių dirb­ti?

Tad už­dir­ban­čių MMA yra di­de­lis skai­čius dėl įvai­rių prie­žas­čių.

– Šios Vy­riau­sy­bės po­žiū­rį į ne­ dir­ban­čius ne taip se­niai dar­ syk pri­mi­nė prem­je­ro pa­ta­rė­jas Min­dau­gas Ma­jaus­kas. Jis pa­

sa­kė, kad jau­ni­mas dar­bo vie­tą tu­ri su­si­kur­ti – esą tai ne vals­ ty­bės rū­pes­tis?

– Toks po­žiū­ris šiek tiek ci­niš­kas, bet tie­sos yra. Mū­sų uni­ver­si­te­tai iš­lei­džia daug ga­bių jau­nuo­lių, kai ku­rie jų pa­jė­gūs kur­ti dar­bo vie­tas (jie tai ir da­ro), ta­čiau yra pro­fe­si­jų, kur tai da­ry­ti neį­ma­no­ma. Ką da­ ry­ti vi­rė­jui ar­ba mū­ri­nin­kui? Dirb­ ti at­si­tik­ti­nius dar­bus pa­siė­mus vers­lo liu­di­ji­mą? Vi­siš­kai nu­si­ša­ lin­ti nuo ne­dar­bo pro­ble­mos Vy­ riau­sy­bė ne­ga­li.

Bė­da ta, kad Lie­tu­ vo­je mo­kes­čiai pa­ skirs­ty­ti ne­pro­por­ cin­gai.

And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė va­do­vau­ja­si to­kia eko­no­mi­ne dokt­ ri­na, kad vals­ty­bei į šiuos rei­ka­lus ne­la­bai rei­kė­tų kiš­tis. Esą eko­no­mi­ ka tu­ri paklusti vei­kiant pa­klau­sos ir pa­siū­los dės­niams, – pa­gal tai tu­rė­tų su­si­tvar­ky­ti ir su­si­re­gu­liuo­ ti dar­bo rin­ka. Kaip ir ki­tos rin­kos.

Bet ki­to­se ša­ly­se net de­ši­nie­ji taip kal­bė­ti ne­drįs­ta.

Daug žmo­nių su­pran­ta, kad vals­ ty­bė da­ro ir ga­li da­ry­ti, net pri­va­lo da­ry­ti tam tik­rą įta­ką dar­bo rin­kai ir užim­tu­mui. Pa­vyz­dys – vie­ša­sis sek­to­rius. An­tai Vil­niu­je, sos­ti­nė­ je, per ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­ pį pa­sta­ty­tas tik vie­nas vals­ty­bi­ nis dar­že­lis. Jau­nos šei­mos ne­tu­ri kur pa­lik­ti vai­kų, ne­ga­li dirb­ti. Bet dar­že­lių rei­kia, va­di­na­si, rei­kia ir auk­lė­to­jų – tai bū­tų pa­klau­su. Tad vals­ty­bė ga­li ir tu­ri kur­ti to­kias vie­tas. Ir Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų spręs­ ti šias pro­ble­mas. Tė­vai, užuo­t na­ mie pri­žiū­rė­ję vai­kus, ga­lė­tų na­ šiai dirb­ti ir dėl to bū­tų su­ren­ka­ma dau­giau mo­kes­čių.

Nors di­de­liais mo­kes­čiais skųs­ tis ne­rei­kė­tų. Lie­tu­vo­je mo­kes­čiai di­de­li tik tam tik­ro­se sri­ty­se. Lie­ tu­viui ten­kan­ti mo­kes­čių naš­ta, skai­čiuo­jant nuo bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, yra ma­žiau­sia ES. Bė­da ta, kad mo­kes­čiai pa­skirs­ty­ti ne­ pro­por­cin­gai.

– Esa­te mi­nė­jęs, kad tu­rė­tų bū­ti ap­mo­kes­ti­na­mos vi­sos gy­ven­ to­jų pa­ja­mos. Da­bar taip nė­ra?

– Ne. Ir pa­ja­m os tu­r ė­t ų bū­ ti ap­mo­kes­ti­na­mos pa­gal vie­no­ dą prin­ci­pą. O da­bar tai da­ro­ma pri­k lau­so­m ai nuo pa­ja­m ų for­ mos. Tar­ki­me, as­muo yra įmo­nės sa­vi­nin­kas ir di­rek­to­rius. Jis ga­li sau mo­kė­ti mi­ni­ma­lią al­gą ir pa­ ja­mas pa­siim­ti per di­vi­den­dus, ku­rie ap­mo­kes­ti­na­mi ma­žu ta­ri­ fu. Taip ap­si­sau­go­ma nuo di­de­ lių so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­čių.

O jei esi sam­do­mas dar­buo­to­jas, mo­ki daug.

Pir­mi: pa­sak eko­no­mis­to R.La­zut­kos, lie­tu­viui ten­kan­ti mo­kes­čių naš­ta, skai­čiuo­jant nuo bend­ro­jo vi­daus

pro­duk­to, yra ma­žiau­sia ES.

Va­di­na­mo­ji nak­ti­nė re­for­ma bu­ vo pa­da­ry­ta ne lai­ku, bet jos kryp­ tis bu­vo ge­ra.

– Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad ar­ti­ miau­sius ke­le­tą me­tų in­ter­ven­ ci­jos į mo­kes­čių sis­te­mą da­ry­ti ne­rei­kė­tų. Tai tvir­ti­na ir Pre­zi­ den­tė, ir Vy­riau­sy­bės at­sto­vai.

Apie mo­kes­čių pa­kei­ti­mus, su ne­di­de­lė­mis išim­ti­mis, ne­be­ kal­ba ir opo­zi­ci­jos at­sto­vai. Tad prie nau­jų mo­kes­čių pri­pra­to­ me?

– Yra da­ly­kų, ku­riuos rei­kia tvar­ ky­ti. Štai eko­no­mis­tai mi­ni, kad apie 30 mlrd. li­tų pa­ja­mų per me­tus gau­na­ma dar­bo už­mo­kes­čio for­ma ir ap­mo­kes­ti­na­ma ga­na smar­kiai.

Pa­na­ši su­ma gau­na­ma ki­to­mis for­ mo­mis ir yra be­veik neap­mo­kes­ti­ na­ma. Į tai rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį.

Mū­sų mo­kes­čių ta­ri­fai yra pa­na­šūs kaip ir ki­to­se ša­ly­se, bet mo­kes­čių

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

sis­te­ma – aki­vaiz­džiai sky­lė­ta. Dėl jos sky­lių, kaip mi­nė­jau, mo­kes­čių ga­li­ma veng­ti.

Tai­gi mo­kes­čių sis­te­mą rei­kė­tų to­bu­lin­ti.

– Vie­ni pro­gno­zuo­ja, kad ne­ dar­bas augs, ki­ti – kad ma­žės.

Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė?

– Kol kas ne­ma­tau prie­žas­čių, ko­dėl si­tua­ci­ja tu­rė­tų blo­gė­ti. Tai lei­džia ma­ny­ti, kad ne­dar­bas palaipsniui tu­rė­tų ma­žė­ti. Da­lis žmo­nių iš­va­ žiuos, bet vis­kas pri­klau­sys nuo gy­ven­to­jų pa­ja­mų au­gi­mo ir drą­sos tas pa­ja­mas leis­ti. O jos nė­ra. Ma­ to­me, kad in­dė­liai to­liau kau­pia­si ban­kuo­se. Aki­vaiz­du: žmo­nės ne­la­ bai pa­si­ti­ki si­tua­ci­ja, nes yra gąs­di­ na­mi, kad bus kri­zė, ir ne­drįs­ta pi­ ni­gų leis­ti.

Jei ne­lei­džia­mi pi­ni­gai, ne­ku­ria­ mos ir dar­bo vie­tos, įmo­nėms ne­ rei­kia dau­giau dar­buo­to­jų, ne­rei­kia

dau­giau pre­kių ar pa­slau­gų. Svar­ bu, kad di­dė­tų vi­daus pa­klau­sa.

Tur­tin­ges­ni da­lį pa­ja­mų iš­lei­džia ne ša­ly­je, tad da­lis pi­ni­gų iš­ke­liau­ ja. O su ma­žas pa­ja­mas gau­nan­ čiais žmo­nė­mis yra prie­šin­gai: kai au­ga jų pa­ja­mos, jos lie­ka ša­ly­je. Ir bū­tent ta di­des­nė MMA pir­miau­ sia nu­plauks mū­sų ša­lies vers­li­ nin­kams.

Daž­nai gir­di­me gąs­di­ni­mų apie ant­rą kri­zės ban­gą, apie ne­sta­bi­ lu­mą eu­ro zo­no­je. Bet, man re­gis, joreikš­mė per­ver­ti­na­ma. Nu­ro­do­ma eks­por­to reikš­mė, bet kol kas prie­ lai­dų ma­ny­ti, kad jis ma­žės, nė­ra.

Tuo la­biau kad šio­je sri­ty­je esa­me pa­ty­rę, mū­sų vers­li­nin­kai su­ge­ba kau­tis to­se rin­ko­se ir pan. Tai­gi pe­ si­mis­ti­nių ženk­lų ma­žai. Tai lei­džia kal­bė­ti apie op­ti­mis­ti­nes pro­gno­ zes, apie ne­dar­bo ma­žė­ji­mą. Kiek jis ma­žės, dau­giau­sia pri­klau­sys nuo vi­daus var­to­ji­mo.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:

261 1688 261 1688

9

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

3,1 proc.

au­go maž­me­ni­nė pre­ky­ba Lie­tu­vo­je per me­tus, kaip pa­skel­bė „Eu­ros­tat“.

Užd­rau­dė ­ kiau­lių im­por­tą Lie­tu­va dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pro­ ver­žio lai­ki­nai už­drau­dė kiau­lių, jų pro­ duk­tų ir pa­ša­rų im­por­tą iš Uk­rai­nos.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ ba in­for­ma­vo, kad ap­ri­bo­ji­mai įve­da­mi, kol bus išaiš­kin­ta vi­ru­so kil­mė. Af­ri­ki­ nio kiau­lių ma­ro ži­di­nys nu­sta­ty­tas Za­ po­ro­žės sri­ty­je, Uk­rai­nos piet­ry­čiuo­se.

Te­ko su­nai­kin­ti vi­sas ten au­gin­tas 198 kiau­les.

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4092 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3838 JAV do­le­ris 1 2,8194 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8046 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9568 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4154 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6797 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6810 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8739

pokytis

+0,7685 % –0,2685 % +0,5277 % +0,1679 % –0,0464 % +0,3243 % +0,5544 % +0,2390 % +0,0244 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,93

4,60

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,85

4,53

2,37

„Va­koil“

4,89

4,57

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,09 dol. už 1 brl.

106,06 dol. už 1 brl.

Jau­nas vers­li­nin­kas Ado­mas Bu­la­vas drą­siai ir už­tik­rin­ tai pla­nuo­ja, kad per atei­nan­čių olim­ pi­nių žai­dy­nių ati­ da­ry­mo ce­re­mo­ni­ ją Bra­zi­li­jo­je lie­tu­vių su­kur­tas švie­sos ins­ta­lia­ci­jas pa­ma­ tys vi­sas pa­sau­lis.

Eks­por­tas: vers­li­nin­kas A.Bu­la­vas ma­no, kad ša­lies rin­ka jų ku­ria­mų švie­sos ins­ta­lia­ci­jų įpirk­ti ne­ga­li, to­dėl ieš­ko už­sa­ko­vų di­des­nė­se už­sie­nio

rin­ko­se.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, asmeninio archyvo nuo­tr.

Švie­sos pa­si­ro­dy­mais aki­na už­sie­nį Li­na Mra­zaus­kai­tė

ti­nia­me klu­be. Po to vis­kas pra­dė­jo la­bai grei­tai ju­dė­ti pir­myn.

Švie­sos ins­ta­lia­ci­jas pa­tal­po­se ir ant pa­sta­tų ku­rian­čios bend­ro­vės „PM Screen Group“ įkū­rė­jas ir va­ do­vas sa­ko, kad vie­tos rin­ka – per ankš­ta. Tre­jus me­tus veik­lą vyk­ dan­ti įmo­nė jau dai­ro­si į tur­tin­ giau­sias už­sie­nio ša­lis, nes ma­no, kad tik jos ga­li pa­dė­ti rea­li­zuo­ti jau­nos ir verž­lios ko­man­dos am­ bi­ci­jas.

– Kaip ver­ti­na­te pir­mą­jį sa­vo pa­si­ro­dy­mą?

– Įdė­jo­me daug dar­bo, ta­čiau pir­ ma­sis dar­bas ne­bu­vo įspū­din­gas.

Jis mums bu­vo svar­bes­nis dėl kon­ tak­tų: su­si­pa­ži­no­me su di­džė­jais, klu­bo sa­vi­nin­kais, ku­rie pa­ma­tė ins­ta­lia­ci­jų prin­ci­pą ir kaip ga­li­ma jas iš­plė­to­ti iki di­des­nio mas­te­lio.

l.mrazauskaite@diena.lt

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ki­lo vers­ lo idė­ja?

– Dar stu­di­juo­da­mas ar­chi­tek­tū­ rą nuo­lat ste­bė­da­vau tech­no­lo­gi­jų nau­jo­ves įvai­rio­se pra­mo­nės sri­ ty­se, o prieš 4–5 me­tus at­si­tik­ti­nai in­ter­ne­te pa­ma­čiau kli­pą apie to­kio ti­po pro­jek­ci­jas Vo­kie­ti­jo­je. Iš­kart su­pra­tau, kad tai ga­li bū­ti rim­tas me­no ir vers­lo mi­ši­nys, ku­ris Lie­ tu­vo­je dar ne­bu­vo ži­no­mas.

Ka­dan­gi nie­ka­da vis­ko vie­nu me­ tu ne­pa­da­ry­si, su­stab­džiau stu­di­ jas ir pra­dė­jau eks­pe­ri­men­tuo­ti – iš pra­džių kū­riau vos ba­tų dy­džio plo­ to ins­ta­lia­ci­jas. Tuo me­tu in­for­ma­ ci­jos apie šias švie­sos tech­no­lo­gi­jas trū­ko, rei­kė­jo vis­ką iš­mok­ti pa­čiam.

Ka­dan­gi mėgs­tu ko­man­di­nį dar­ bą, pa­si­kvie­čiau pri­si­jung­ti ke­le­ tą drau­gų. Su­dė­tin­gas mo­ky­mo­si eta­pas tru­ko vie­nus ar dve­jus me­ tus, kol ga­liau­siai su­lau­kė­me pir­mo pa­siū­ly­mo da­ry­ti ins­ta­lia­ci­ją nak­

– Ar už­mez­gus pa­žin­čių rei­ka­ lai pa­ju­dė­jo spar­čiau?

– Taip. Bend­ra­vi­mas yra es­mi­nis da­ly­kas vys­tant idė­ją, ypač pra­ mo­gų vers­le. To­dėl ten vi­suo­met tu­ ri bū­ti „karš­tas“: vi­sur da­ly­vau­ti, tu­rė­ti di­džiu­lį pa­žįs­ta­mų bū­rį. Ka­ dan­gi man pa­čiam bend­rau­ti su žmo­nė­mis yra ma­lo­nu, sun­ku­mų dėl to nie­ka­da ne­tu­rė­jau ir per ke­ lis mė­ne­sius su­si­pa­ži­nau su svar­ biau­siais žmo­nė­mis šia­me vers­le.

Juo la­biau kad me­ną ver­ti­na dau­ ge­lis, o jo pra­mo­gi­niuo­se ren­gi­niuo­ se la­bai trūks­ta. Į vers­lą įvilk­ta kū­ ry­ba daug kam pa­ti­ko. Įdo­mu, kad pa­čio­je veik­los pra­ džio­je Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se lei­ do­me dan­gaus ži­bin­tus, ant jų už­ ra­šę sa­vo no­rus. Tą­kart pa­no­rė­jau, kad atei­nan­čiais me­tais mū­sų pro­ jek­tus pa­ma­ty­tų 5 tūkst. žmo­nių.

Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet juos tais me­ tais pa­ma­tė apie 150 tūkst. žmo­ nių. Tai­gi vis­kas vys­tė­si la­bai grei­

tai, gal­būt kai ku­rie eta­pai atė­jo net grei­čiau, nei mes jiems su­bren­ do­me.

Bend­ra­vi­mas yra es­ mi­nis da­ly­kas vys­ tant idė­ją, ypač pra­ mo­gų vers­le.

– Ko­kiuo­se ren­gi­niuo­se lie­tu­ viai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su jū­sų ku­ria­mais švie­sos pa­si­ro­dy­ mais?

– Jau tre­čią pro­jek­tą vyk­dė­me at­ li­kė­jo Da­vi­do Guet­tos kon­cer­te – tai bu­vo or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ti­kė­ ji­mo mu­mis ženk­las, nes jie mus pa­si­kvie­tė pa­tys. Tuo­met pa­si­py­lė ir ki­ti pro­jek­tai: or­ga­ni­za­vo­me ke­ lias ins­ta­lia­ci­jas ant Tra­kų pi­lies, o vie­nas di­džiau­sių pro­jek­tų vy­ko bend­ra­dar­biau­jant su „Eu­ro­bas­ket 2011“ ko­man­da, kai per tie­sio­gi­nes trans­lia­ci­jas da­rė­me šou ant Kau­no ro­tu­šės ir pri­si­dė­jo­me prie „Eu­ro­ bas­ket 2011“ bur­tų trau­ki­mo ce­re­ mo­ni­jos. Ją ma­tė vi­sas pa­sau­lis.

– Ar tai bu­vo di­džiau­sias ir įspū­din­giau­sias jū­sų pa­si­ro­dy­ mas per vi­sus veik­los me­tus?

– Ne, vie­nas di­džiau­sio mas­to pa­ si­ro­dy­mų vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo 2011 m. Gru­zi­jo­je, Tbi­li­sy­je, maž­

daug po me­tų veik­los. Or­ga­ni­za­ vo­me Ka­lė­dų eg­lu­tės įžie­bi­mo ce­ re­mo­ni­jos šou. Ja­me da­ly­va­vo tiek žmo­nių, kiek ne­bu­vau ma­tęs net Vin­gio par­ke. Mes su ko­man­da ju­ to­me la­bai ma­lo­nų, žo­džiais ne­nu­ sa­ko­mą jaus­mą.

– Tu­ri­te pa­tir­ties ir Lie­tu­vos, ir už­sie­nio rin­ko­se. Ku­ri rin­ ka jums at­ro­do per­spek­ty­viau­ sia?

– Orien­tuo­ja­mės į už­sie­nio rin­kas, nes su­pra­to­me, kad mū­sų pa­slau­ gos Lie­tu­vos rin­kai neį­kan­da­mos.

Di­džiuo­sius čia vyks­tan­čius ren­gi­ nius ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vie­nos ran­kos pirš­tų, to­kius ren­gi­nius ga­ lin­čias sau leis­ti bend­ro­ves – taip pat. Aiš­ku, dir­ba­me ir su ma­žes­ niais pro­jek­tais, pa­vyz­džiui, da­ly­ vau­ja­me pri­va­čiuo­se va­ka­rė­liuo­se, ruo­šia­me pro­jek­ci­jas pro­duk­tų pri­ sta­ty­mams.

Tie­sa, po to, kai bu­vo­me pri­pa­ žin­ti pro­jek­te „Vers­lauk“, už­mez­gė­ me la­bai ge­rus san­ty­kius su mies­tų sa­vi­val­dy­bė­mis. Su Vil­niaus sa­vi­ val­dy­be jau ruo­šia­me la­bai di­de­les staig­me­nas sos­ti­nės gy­ven­to­jams ir sve­čiams. Iš­duo­ti ga­liu tik tiek, kad bus daug švie­sų ir daug gar­so.

– Tad į ko­kias už­sie­nio rin­kas sie­kia­te įsi­lie­ti?

– Žval­go­mės į tur­tin­gas ša­lis, ku­ rio­se ši sri­tis tu­ri per­spek­ty­vų. Kaip mi­nė­jau, jau or­ga­ni­za­vo­me švie­sos

ins­ta­lia­ci­jas Gru­zi­jo­je, Da­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, su­lau­kė­me Skan­di­na­vi­jos, Kau­ka­zo, Af­ri­kos, Vi­du­rio Eu­ro­ pos ša­lių, net to­li­mo­sios Bra­zi­li­jos su­si­do­mė­ji­mo. Va­do­vau­juo­si to­kiu prin­ci­pu: ne­rei­kia daug par­tne­rių – rei­kia tu­rė­ti ke­le­tą jų, bet ga­lin­ čių pa­dė­ti mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti ga­li­my­bes.

– Lie­tu­vo­je kon­ku­ren­tų šio­ je sri­ty­je ne­daug, o už­sie­ny­je jų ne­trūks­ta. Ar tvir­tai įsi­lie­ti į už­sie­nio rin­kas yra rea­lu?

– Tech­no­lo­gi­niu at­žvil­giu tu­ri­ me par­tne­rių vi­so­je Eu­ro­po­je, ku­ rie mus ap­rū­pi­na rei­kia­ma įran­ga, rei­ka­lui esant. O kū­ry­bi­nio po­ten­ cia­lo ne­trūks­ta, kaip ir di­de­lio no­ ro pa­ro­dy­ti, kur yra vi­siems ne­ži­no­ ma Lie­tu­vė­lė.

At­siž­velg­da­mi į tai ir nė kiek ne­ juo­kau­da­mi svars­to­me apie da­ ly­va­vi­mą 2016-ai­siais olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je Bra­zi­li­jo­je.

– Ar iki tol ža­da­te dar kaip nors nu­ste­bin­ti žmo­nes?

– Iš pra­džių pro­jek­ci­jo­je nau­do­jo­ me 3D ani­ma­ci­jas, bet at­si­žvelg­da­ mi į nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas ir pa­ ma­tę klien­tų po­rei­kį atei­nan­čiuo­se pro­jek­tuo­se pri­sta­ty­si­me tech­no­lo­ gi­jas, kai pa­ti pro­jek­ci­ja bend­rau­ja su žiū­ro­vais. Ga­li bū­ti, kad ir Lie­tu­ vo­je pa­da­ry­si­me to­kio ly­gio pro­jek­ tą. Pa­lai­ky­ki­me tai pa­slap­ty­je.

11

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

iš arčiau

Ja­po­ni­jai pri­si­jau­kin­ti rei­kia lai­ko

Ja­po­ni­ja – tik kant­ riems ir ne­sut­rin­ kan­tiems su­dėtin­ giau­sio­se si­tua­ci­jo­ se. Be­veik de­šimt­ metį čia gy­ve­nan­tis lie­tu­vis Rai­mun­das Vidū­nas tuo įsi­ti­ki­ no sa­vo kai­liu.

me, už ko­kius 500 eurų per mėnesį ga­li­ma ap­si­gy­ven­ti vie­na­me did­žiųjų miestų. Tie­sa, kuk­liai. To­ki­ ju­je – kur kas bran­giau. O Kobė­je, kur da­bar gy­ve­nu, už 400 eurų su­ si­ras­ti kam­barėlį tik­rai ga­li­ma. Na, mo­kant 1000 eurų per mėnesį nuo­ mos ga­li­ma gy­ven­ti la­bai pa­to­giai.

– Di­ser­ta­ciją ap­si­gynė­te Olan­ di­jo­je, tu­ri­te šios ša­lies pi­lie­ tybę. Ar dėl to jau­čiatės ge­rai?

– Nau­do­juo­si tik Olan­di­jos pi­lie­ty­ be. O tas klau­si­mas dėl dvi­gu­bos pi­ lie­tybės man at­ro­do ma­ni­pu­lia­ci­ja.

– Do­mitės Ja­po­ni­jos po­li­ti­ka?

– Šiek tiek. Čia yra dvi pa­grin­dinės par­ti­jos. Vie­na jų valdė iš­ti­sai po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Da­bar at­ėjo nau­ja. Cent­ris­tai, skel­bian­tys, kad jie ar­čiau žmo­nių. O po­li­tinės kam­ pa­ni­jos čia pa­vir­šu­ti­niš­kos. Tar­kim, prie­š rin­ki­mus va­žinė­ja ma­šinėlės, jo­se – kan­di­da­tas su bal­to­mis pirš­ tinė­mis. Jis vi­siems lanks­to­si ir per gar­sia­kalbį pa­sa­ko­ja apie dar­bus.

Sim­bo­liš­ka ir ce­re­mo­niš­ka. Kai ku­ rie ak­ty­vis­tai at­si­sto­ja kur nors sto­ty ir per gar­sia­kalbį sa­vo idė­jas skel­bia.

Bet po­li­ti­ka čia ne taip įtrau­kia.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Lie­tu­vių be­veik ne­su­tin­kan­tis ma­ te­ma­ti­kos mokslų dak­ta­ras Te­kan­ čios Saulės ša­ly­je dėsto stu­den­ tams, nors ja­po­niš­kai kalbė­ti taip ir neiš­mo­ko.

– Pa­pa­sa­ko­k i­te apie sa­vo pirmą­sias die­nas Ja­po­ni­jo­je.

Prad­žia bu­vo leng­va?

– Na, aš – moks­liu­kas, bu­vau vis­ kam pa­si­ryžęs. Taip, bu­vo sun­ko­ ka. Ir gatvė­se su­si­gau­dy­ti dėl pa­ va­di­nimų. Be to, ma­ne šo­ki­ra­vo tai, kad čia la­bai siau­ros ša­lu­tinės gatvės. Neį­si­vaiz­da­vau, kaip ga­li­ ma jo­mis va­žinė­ti. Gy­ven­ti mies­ to gy­ve­ni­mo ne­la­bai ver­žiau­si, tad di­de­lių sun­kumų ne­pa­ty­riau. Nors, pa­vyzd­žiui, pre­ky­bos cent­re ne­mo­ kan­čiam ja­ponų kal­bos gan keb­ lu: ieš­kai alie­jaus, o nu­si­per­ki ac­to, pa­skui juo­kie­si, ko­kios keis­tos ja­ po­niš­kos kep­tuvės... Man pa­gelbė­ jo tai, kad dir­bu uni­ver­si­te­te, ko­le­ gos pa­dėjo ap­si­dai­ry­ti. Žmonės šio­je ša­ly­je gan už­da­ri, kiek­vie­nas pir­miau­sia rūpi­na­si sa­ vo rei­ka­lais. Tad vi­suo­menė, sa­ky­ ki­me, šal­to­ka. Už­sie­nie­čiams įsi­lie­ ti į so­cia­linį gy­ve­nimą, jei jie ne­tu­ri di­de­lių tikslų, sun­ko­ka, bet ga­li­ma gy­ven­ti ne­la­bai ir gi­li­nan­tis į tas so­cia­li­nes rea­li­jas. Ži­no­ma, už­sie­ nie­čiui čia ga­li būti ir šo­kas: ne­sup­ ran­ta­mi už­ra­šai, kal­ba, ta­čiau maž­ daug po še­šių mėne­sių už­sie­nie­čiai su­pran­ta, jiems tai pa­tin­ka ar ne.

– Kobės uni­ver­si­te­te, kur dir­ ba­te ir dėsto­te, dau­giau lie­tu­ vių, kaip su­pran­tu, nėra?

– Iš tiesų jų čia nėra, nors kar­tais su­tin­ku. Ži­nau, kad Kiūšū sa­lo­ je, uni­ver­si­te­te, nuo­lat yra lie­tu­vių

Pa­gal­ba: pa­sak R.Vidū­no, pri­tap­ti Ja­po­ni­jo­je jam pa­dėjo tai, kad šio­je ša­ly­je jis darė aka­de­minę kar­jerą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

grupė. Be­je, vie­nas lie­tu­vis ten ke­ pė ša­ko­čius ir par­da­vinė­jo in­ter­ne­ te. Vi­si ži­no­me: kai gy­ve­ni už­sie­ny­ je, leng­viau­sia bend­rau­ti su ki­tais už­sie­nie­čiais, kad ir ne lie­tu­viais.

– Tarp draugų tu­ri­te ja­ponų?

– Ži­no­ma. Ta­čiau dau­giau­sia – už­ sie­nie­čių. bet ja­ponų kal­ba ge­rai lig šiol ne­kal­bu, nors jau pa­čią pirmą čia at­vy­ki­mo dieną sėdėjau ja­ponų kal­bos kur­suo­se. Ki­taip ne­įma­no­ ma. Už­sie­nie­čių čia ne­ma­žai, su jais ir bend­rau­ju. Nors da­bar, po Fu­ku­ ši­mos tra­ge­di­jos, jų, sa­ky­čiau, ap­ mažėję. Iš­kal­bin­gas pa­vyz­dys: 2003 m., kai at­vy­kau į Fu­koką, ėjau gat­ ve, o moks­lei­viai pirš­tais ba­do ir ban­do sa­ky­ti „hel­lo“.

– Ar sun­ku bu­vo pri­tap­ti?

– Man bu­vo leng­viau, aš da­rau aka­de­minę kar­jerą. Jei tu­ri ry­šių, re­pu­ta­ciją – ne­sun­ku, aka­de­mi­ niai kon­kur­sai at­vi­ri. Už­sie­nie­čiai čia daž­niau­siai dir­ba anglų ar ku­ rios nors ki­tos kal­bos dėsty­to­jais.

Tie­sa, jų už­mo­kes­tis ne­di­de­lis. Bet jei at­vy­kai aka­de­mi­niais rei­ka­lais ir pa­ro­dei ga­bu­mus, ga­li­my­bių čia įsit­vir­tin­ti tik­rai yra.

Kom­pa­ni­ja: Ja­po­ni­jo­je R.Vidū­nas dau­giau­sia bend­rau­ja su ki­tais už­sie­

nie­čiais, bet tarp jo draugų yra ir vie­tos gy­ven­tojų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Jau­niems žmonėms mies­tuo­ se ren­gia­mi va­karė­liai – per sa­ vait­galį did­žiuo­siuo­se mies­tuo­se jų būna įvairių: vie­ni ko­mer­ci­jai, ki­ti dar kam nors. Taip ga­li­ma už­megz­ ti nau­dingų ry­šių. Sąly­gos tam yra.

Aiš­ku, tik rei­kia ži­no­ti šias vi­sas ga­li­my­bes, nes kur nors pro­vin­ci­ jo­je už­sie­nie­čių nėra.

– Kaip pa­si­keitė ši ša­lis po Fu­ ku­ši­mos ka­tast­ro­fos?

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad kas nors iš es­ mės pa­si­keitė. Kad būtų ko­kių karštų dis­ku­sijų dėl Fu­ku­ši­mos, ne­pas­tebė­ jau. Na, ry­tinė­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je kar­tais ap­si­lan­ko koks nors eks­per­ tas, šį tą paaiš­ki­na. Vi­si ži­no­me tai, kad ato­minės reak­to­riaus ku­ro sau­ gyk­lo­je, kur su­dėti pa­nau­do­ti stry­ pai, jų yra kur kas dau­giau, nei bu­ vo Čer­no­byly­je. Jie kol kas van­de­ny­je ir jų ne­ga­li­ma išim­ti. Tas elekt­rinės pa­sta­tas yra ap­griuvęs, tad jei­gu įvyks di­des­nis žemės drebė­ji­mas, aiš­ki­na­ma, kad van­duo iš­tekės ir bus dar vie­nas di­de­lis „bum“. Apie tai irgi pa­kal­ba­ma. Bet tai nėra pa­ grin­dinė te­ma.

Ak­ty­viai dis­ku­tuo­ja­ma Oki­na­ vos, ša­lia Tai­va­no, klau­si­mu – ten yra JAV ka­rinė bazė jau nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro laikų. Prob­le­ma di­ delė: gy­ven­to­jams ne­pa­to­gu, ap­ri­ bo­ji­mai, mer­gi­nos prie­var­tau­ja­mos ir, ži­no­ma, ka­ri­nis eis­mas, lėktu­vai.

Tą bazę ban­do­ma iš­kel­ti.

Dar vie­nas svar­bus klau­si­mas Ja­ po­ni­jai apie tarp­tau­tinį bend­ra­dar­ bia­vimą (Trans Pa­ci­fic In­ter­na­tio­nal su­si­ta­ri­mai – red. pa­st.). Dis­ku­tuo­ ja­ma, Ja­po­ni­ja čia da­ly­vaus ar ne.

Tai toks JAV, Aust­ra­li­jos, In­do­ne­zi­jos ir kitų eko­no­mi­nis su­si­ta­ri­mas. Vie­ na ver­tus, tai būtų kor­po­ra­ci­nis per­ vers­mas ir jos įgytų tei­sių daug rei­ ka­lau­ti, o vals­tybės galėtų joms tik nuo­laid­žiau­ti. Tai būtų smūgis eko­ no­mi­kai. Ta­čiau vie­na da­ro­ma ofi­ cia­liai, o vi­sai kas ki­ta kal­ba­ma. Ofi­ cia­liai apie tai ne­dis­ku­tuo­ja­ma.

Be to, Ja­po­ni­ja vis dar iš­gy­ve­ na ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) krizę, čia taip pat bu­vo di­de­lis NT kai­ nų bur­bu­las. An­tai To­ki­ju­je esan­ čio im­pe­ra­to­riaus dva­ro vertė bu­vo pa­na­ši į vi­sos Ka­li­for­ni­jos vals­ti­ jos, vėliau ji kri­to ke­letą kartų. NT rin­ka lig šiol neat­si­ga­vu­si. Vie­ni gy­ven­to­jai ir bend­rovės įsmu­ko į sko­las, o ki­ti, jiems sko­linę, gau­ na pel­no, kad ir ma­žiau. Nors, kal­ bant apie sko­las, did­žio­ji da­lis Ja­ po­ni­jos skolų – vi­daus. Tai reiš­kia, kad kai ku­rie gy­ve­na iš pro­centų ir sma­giai kont­ro­liuo­ja visą vals­ tybę, o ki­tos bend­rovės tas sko­las tu­ri ati­duo­ti. Ka­dan­gi eko­no­mi­ ka neau­ga, su­si­da­ro už­bur­tas ra­ tas, nes nėra kur plėstis ir sten­gie­ si ati­duo­ti tik sko­las.

Žmonės šio­je ša­ly­je gan už­da­ri, kiek­vie­ nas pir­miau­sia rūpi­ na­si sa­vo rei­ka­lais.

Tad vi­suo­menė, sa­ ky­ki­me, šal­to­ka.

An­tai ne per se­niau­siai pri­va­ti­ zuo­tas Ja­po­ni­jos pa­štas, ku­ris bu­vo ir did­žiau­sias ban­kas. Da­bar pa­što ir ban­ko pa­slau­gos at­skir­tos. Ta­ čiau, at­ro­do, ne­sėkmin­gai. Pas­te­ biu, kad mes žen­gia­me va­karė­ji­mo link­me, o tie pa­tys Va­ka­rai la­bai smar­kiai ju­da lau­ki­nio ka­pi­ta­liz­mo kryp­ti­mi. La­biau ne­gu anks­čiau. Ta pri­va­ti­za­ci­jos karš­tinė – gry­nai po­ li­ti­nis spren­di­mas.

– Lie­tu­viai daž­nai mėgsta ly­ gin­ti. Kaip kai­nos mies­te, kur gy­ve­na­te?

– Tar­ki­me, pa­pras­tas pa­vyz­dys: die­nos pietūs, eko­no­minės, ne vers­ lo klasės, apie 700 jenų, tai apie 25 li­tus. Bet ga­li­ma ras­ti ir pi­giau. Ga­ liu pa­sa­ky­ti ir apie nuo­mą. Tar­ki­

– Ke­ti­na­te Ja­po­ni­jo­je ir to­liau lik­ti?

– Ma­no su­tar­tis su uni­ver­si­te­tu bai­gia­si spalį, kol kas dai­rau­si ga­ li­my­bių. Jei ra­siu, lik­siu. Čia yra pui­ki, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­va, trans­ por­to inf­rast­ruktū­ra, taip pat svei­ ka­tos ap­sau­ga. Tie­sa, gal kiek so­ cia­lis­tinė, bet žmonėms tai pa­to­gu. Čia yra net to­kių darbų kaip, pa­ vyzd­žiui, stovė­ti aikš­telė­je ir nu­ro­ dinė­ti ma­ši­noms, kur va­žiuo­ti, ar au­to­busų sto­telė­je pra­neš­ti, koks au­to­bu­sas at­va­žia­vo. Čia did­žio­sios kor­po­ra­ci­jos ir di­ die­ji fi­nan­si­nin­kai tu­ri gan di­delę įtaką ir rūpi­na­si, kad kuo dau­giau žmo­nių turėtų darbą. To­kia aukš­ta ci­vi­li­za­ci­ja dėl to yra. Žod­žiu, ap­ tar­na­vi­mo pro­ble­mos nėra. Ma­tyt, did­žiau­sias skir­tu­mas tai, kad štai Lie­tu­vo­je vers­las da­ro­mas tik ta­da, jei pel­nas di­de­lis. Čia taip nėra.

– Jei­gu reikėtų pa­ly­gin­ti Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos aka­de­minę ap­linką, koks ten vy­rau­jan­tis po­žiū­ris?

– Ly­gis, žvel­giant iš moks­linės per­ spek­ty­vos, mažė­ja. Kaip ir vi­sur.

Bet la­bai pri­klau­so nuo uni­ver­si­ te­to. Į aukštą­sias įsto­ja ne­ma­žai abitu-rientų, dėsty­mo ly­gis did­ žiuo­siuo­se vals­ty­bi­niuo­se uni­ver­ si­te­tuo­se ne­blo­gas. Ta­čiau iš išo­ rės ga­li pa­si­ro­dy­ti ki­taip. Kai ku­rių vals­ty­bi­nių uni­ver­si­tetų pa­sta­tai ap­leis­ti, at­ro­do ne­kaip. Kai tik at­ vy­kau ir uni­ver­si­te­te vy­ko ja­ponų kal­bos kur­sai, ne­to­li leis­da­vo­ si lėktu­vai, tad dėsty­to­jai tek­da­vo stab­dy­ti įrašą, nes jo ne­girdė­da­ vo­me. Oro uos­tas ten be­veik mies­ to cent­re, be­veik kaip Vil­niu­je. Kal­ bant apie stu­den­tus iš už­sie­nio, ten dau­giau­sia stu­di­juo­ja ki­nai, in­do­ ne­zie­čiai, korė­jie­čiai, fi­li­pi­nie­čiai ir taip to­liau. At­vyks­ta mo­ky­tis kalbų ir kultū­ros. Yra ir ira­nie­čių ar ame­ ri­kie­čių. Dau­gu­ma jų do­mi­si Azi­jos ar Ja­po­ni­jos kultū­ra, kal­ba – ir juos pa­ruo­šia tik­rai „kie­tai“. In­ži­ne­ri­ja ir kor­po­ra­ci­nis val­dy­mas ten tik­rai aukš­to ly­gio. Nors, tie­sa, ja­po­nai kar­tais pa­si­skund­žia, kad jų mo­ky­ mo sis­te­ma orien­tuo­ta į ka­limą, kad nėra kur pa­si­reikš­ti kūry­bin­gu­mui.

12

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

14p.

Parduotas inkstas laimės neatnešė nei donorei, nei recipientui.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Di­dy­sis ap­te­mi­mas: 10 pro­c. pla­ne­tos gy­ven­tojų be elekt­ros Ar būtų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kad vi­so­je ES dingtų elekt­ra? Sun­ku? An­tai In­di­jo­je su­ tri­kus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mui tam­so­je skendė­jo apie 670 mln. žmo­nių.

Ki­lo netvarka

Šios sa­vaitės pra­džio­je dvi die­nas iš eilės did­žiulė­je Šiaurės In­di­jos te­ ri­to­ri­jo­je su­tri­ko elekt­ros tie­ki­mas.

Pa­sau­ly­je ant­ro­je pa­gal gy­ven­tojų skai­čių ša­ly­je ava­ri­ja elekt­ros tink­ luo­se su­kėlė chaosą.

In­di­jos sos­tinė­je De­ly­je su­sto­jo met­ro­po­li­te­no trau­ki­niai, iš­si­jungė švie­so­fo­rai, ne­veikė da­lis par­duo­ tu­vių. La­biau­siai ne­pa­si­sekė tiems in­dams, ku­rie ke­ti­no ava­ri­jos die­ ną vyk­ti trau­ki­niais. Tūkstan­čiai žmo­nių įstri­go sto­ty­se, nes elekt­ ri­niai trau­ki­niai ne­galė­jo pa­judė­ ti iš vie­tos.

Ka­syk­lo­se be elekt­ros įstri­go ir kal­na­ka­siai. Tik oro uos­tai ir li­go­ ninės, tu­rin­čios at­sar­gi­nius ge­ne­ ra­to­rius, veikė įpras­tai. „Po­werg­rid Cor­po­ra­tion of In­dia Ltd.“ ener­ge­ ti­kos bend­rovės at­sto­vui Na­res­hui Ku­ma­rui te­ko kons­ta­tuo­ti: „Šiau­ rės, šiaurės rytų ir rytų tink­lai ne­ vei­kia, ta­čiau mes dir­bam ir grei­tai juos su­tvar­ky­si­me.“ Kodėl įvy­ko ge­di­mas? Prie­žas­tis, kaip tvir­ti­no In­di­jos pa­reigū­nai, gan pa­pras­ta – kai ku­rios ša­lies vals­ti­ jos su­var­to­jo dau­giau ener­gi­jos, nei leid­žia­ma, todėl įvy­ko tinklų per­kro­ va. Bent to­kią ava­ri­jos prie­žastį įvar­ di­jo In­di­jos fe­de­ra­li­nis ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Sus­hil­ku­ma­ras Shin­de.

Do­mi­no efek­tas

Iš pra­džių, kaip sakė ener­ge­ti­kai, di­de­lio ener­gi­jos var­to­ji­mo neat­

laikė šiaurės rytų Im­pa­lo tink­las, jun­gian­tis pen­kias vals­ti­jas. Vėliau, do­mi­no prin­ci­pu, prie šio tink­lo pri­si­jungė va­ka­ri­nis Džai­sal­me­rio, šiau­ri­nis Le­ho ir ša­lies vi­du­rio Bu­ ba­neš­va­ro tink­lai.

Iš vi­so šie tink­lai kar­tu su­dėjus elekt­ra ap­rūpi­na net de­vy­nias šiaurės rytų In­di­jos vals­ti­jas, ku­ rio­se gy­ve­na be­veik pusė In­di­jos gy­ven­tojų. In­di­jos elekt­ros bend­ rovės džiaugė­si tik tuo, kad joms pa­vy­ko sku­biai at­nau­jin­ti elekt­ ros ener­gi­jos tie­kimą – ki­taip nei Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, kur 2003 m. din­gus elekt­rai Ry­tinė­je pa­krantė­ je, re­mon­tas tru­ko ke­lias die­nas.

Kal­ti­ni­mai vie­ni ki­tiems

Į pa­sau­lio ga­lin­giau­sių vals­ty­bių bū­ rį sie­kian­ti įsi­verž­ti In­di­ja iki šiol ne­ su­ge­ba re­for­muo­ti ener­ge­ti­kos sek­ to­riaus. Už tai ša­lies vers­las ne­gailė­jo kri­ti­kos vy­riau­sy­bei. „Vis didė­jan­tis ato­trūkis tarp pa­ga­mi­na­mos ir su­ var­to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos jau se­niai ke­lia su­si­rūpi­nimą“, – kalbė­jo Chand­ra­ji­tas Ba­ner­jee, In­di­jos pra­ monės kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vas.

Jis pri­dūrė, jog vy­riau­sybė tu­ri ak­ty­viau rūpin­tis, kad tiek ang­lys grei­čiau pa­siektų elekt­ri­nes, tiek būtų per­tvar­ky­ta In­di­jos elekt­ros skirs­tomųjų tinklų sis­te­ma.

Fe­de­ra­li­niai pa­reigū­nai dėl ava­ ri­jos ap­kal­ti­no Ha­ri­ja­nos, Pand­ža­ bo ir Utar Pra­de­šo vals­ti­jas, ku­rios su­var­to­jo ne­leis­ti­nai di­delį kie­

kį elekt­ros. Tie­sa, kel­tos įvai­rios ava­ri­jos prie­žas­čių ver­si­jos. Vie­ni tvir­ti­no, kad elekt­ros sty­gius galė­ jo at­si­ras­ti dėl su­mažė­ju­sio hid­roe­ lekt­ri­nių elekt­ros ener­gi­jos ge­ne­ ra­ci­jos pa­jėgu­mo, nes šiau­ri­niuo­se In­di­jos re­gio­nuo­se neišk­ri­to pla­ nuo­tas kie­kis kri­tu­lių. Dar ki­ta ver­ si­ja – van­dens pri­trūkę ša­lies ūki­ nin­kai ėmė var­to­ti dau­giau elekt­ros van­de­niui pum­puo­ti, todėl vir­ši­ jo nor­mas.

Ta­čiau vals­tijų va­do­vai cent­ri­ nei vald­žiai at­rėžė, kad ši kont­ro­ liuo­ja elekt­ros sis­temą ir tu­ri per­ spėti vals­ti­jas, jei kas nors vyks­ta ne pa­gal planą. Ta­čiau tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. „Kal­ti­ni­mai, kad vals­ti­ jos at­sa­kin­gos už ener­ge­tinės sis­te­ mos ko­lapsą, – klai­din­gi. Apsk­ri­tai anks­ti kalbė­ti, nes nie­kas ne­ži­ no, kodėl ki­lo ava­ri­ja“, – pik­ti­no­si Ha­ri­ja­nos vals­ti­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Aji­tas Sha­ra­nas.

Vis didė­jan­tis ato­ trūkis tarp pa­ga­ mi­na­mos ir su­var­ to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos jau se­niai ke­lia su­si­rūpi­nimą.

Pa­sak jo, kai su­tri­ko elekt­ros per­ da­vi­mas, vals­ti­ja net ne­vir­ši­jo leis­ ti­nos nor­mos.

JAV ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai iškė­ lė ver­siją, kad elekt­ros per­da­vi­mo su­tri­ki­mai In­di­jo­je tik­riau­siai ki­lo dėl elekt­ros tinklų val­dy­tojų ap­lai­ du­mo. Pa­sak spe­cia­listų, pro­ble­ma tai, kad dėl stai­gaus In­di­jos vys­ty­ mo­si dau­ge­ly­je ša­lies re­gionų nuo­ lat stin­ga elekt­ros ener­gi­jos.

Elekt­ros su­tri­ki­mas Nau­ja­ja­me De­ly­je skaičiais

370

mln. žmo­nių 8–10 va­landų li­ko be elekt­ros ener­gi­jos su­ge­dus elekt­ros per­da­vi­mo tink­lams.

Dėl elekt­ros trūku­mo sos­tinė­je ne­veikė

6 van­dens va­ly­mo įren­gi­niai.

900 MW bu­vo ener­gi­jos su­var­to­ji­mo

per­vir­šis Šiaurės elekt­ros tink­le, ku­ris iš­si­jungė.

Elekt­ros poreikis per piką – 5000 MW. Pa­čia­me De­ly­je pa­ga­mi­na­mos

elekt­ros kie­kis – 1300–1500 MW. Radž­ga­to elekt­rinė – 46 MW. Ba­dar­pu­ro elekt­rinė – 580 MW. Du­jo­mis va­ro­ma elekt­rinė – 225 MW. Pra­ga­čio elekt­rinė – 280 MW. Ba­va­nos du­jinė elekt­rinė – 208 MW. NDPL – 40 MW. 3500 MW – De­lis gau­na iš Šiaurės tink­lo.

Dėl šios prie­žas­ties fe­de­ra­linė elekt­ros bend­rovė ro­ta­ci­jos prin­ ci­pu pri­va­lo iš­jung­ti elektrą tam tik­ro­je da­ly­je ša­lies te­ri­to­ri­jos, kad tink­luo­se elekt­ros ne­trūktų.

Ta­čiau ne­re­tai vals­ty­binė elekt­ ros bend­rovė tie­siog ne­no­ri at­ jung­ti elekt­ros kai ku­riems ša­lies re­gio­nams, ir tai ga­li su­kel­ti elekt­ ros trūkumą.

Vis dėlto In­di­jos pa­reigū­nai gynė­ si, kad ša­lies elekt­ros ener­gi­jos sis­ te­ma per ava­riją bu­vo tin­ka­mai kont­ro­liuo­ja­ma. Bet Su­rend­ras Rao, buvęs In­di­jos ener­ge­ti­kos sis­te­mos va­do­vas, pa­brėžė: „Tiek vals­tijų, tiek cent­rinė vald­žia tu­ri iš­jung­ ti var­to­to­jams, ku­rie vir­ši­jo leis­tiną su­var­to­ji­mo normą, elektrą. Jei tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta, galė­jo kil­ti pa­na­ šus in­ci­den­tas. Ma­nau, kad vis­kas turės būti nuo­dug­niai iš­tir­ta.“ Ža­la eko­no­mi­kai?

Ži­nia apie did­žiu­lio mas­to elekt­ros ener­gi­jos per­da­vi­mo su­tri­ki­mus In­di­jo­je ap­skrie­jo visą pa­saulį.

Kai ku­rie In­di­jos pa­reigū­nai pa­ brėžė, kad to­kio mas­to ava­ri­ja galė­ jo su­duo­ti skaudų smūgį In­di­jos pa­ti­ki­mu­mui tarp in­ves­tuo­tojų. „Mūsų įvaiz­dis da­bar ge­ro­kai su­ prastė­jo“, – ap­gai­les­ta­vo Na­res­has Chand­ra, buvęs In­di­jos am­ba­sa­ do­rius JAV. Ta­čiau jis pri­dūrė, kad guod­žia tai, jog elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas bu­vo sku­biai at­nau­jin­tas. „Kol kas In­di­ja mo­ko­si ir nė­ ra pa­sie­ku­si aukš­to tech­no­lo­gi­nio iš­si­vys­ty­mo. Ta­čiau pa­sieks“, – vylė­si N.Chand­ra.

Vis dėlto, pa­sak kitų eks­pertų, pro­ble­ma – ne tik iš­si­vys­ty­mas, bet ir vals­tybės ener­ge­tinė po­li­ti­ka. Šiuo me­tu tiek ang­lies, ku­rią de­ gi­nant ga­mi­na­ma did­žio­ji da­lis In­ di­jos elekt­ros ener­gi­jos, at­sar­gas, tiek visą elekt­ros tie­ki­mo sis­temą kont­ro­liuo­ja fe­de­ra­linė vald­žia.

An­tai cent­ra­li­zuo­tai trans­por­tuo­ ti ža­lia­vas did­žiulė­je ša­ly­je užt­run­ ka ir daž­nai elekt­rinės pri­stin­ga ku­ro elekt­rai ga­min­ti. Be to, šio ku­ro nuo­ lat stin­ga, nes ang­lies ga­vy­ba ša­ly­je ma­žai pa­didė­jo, o nau­jos elekt­rinės dygs­ta kaip gry­bai po lie­taus.

Ga­liau­siai vy­riau­sybė ne­no­ri su­ skai­dy­ti elekt­ros sek­to­riaus, nes taip re­gio­nams su­teiktų dau­giau au­to­no­mi­jos.

In­di­jos po­li­ti­kams pa­ran­ku iš­ lai­ky­ti elekt­ros sek­to­rių vals­tybės ran­ko­se, kad galėtų kont­ro­liuo­ti ener­gi­jos kainą ir iš gy­ven­tojų su­ si­rink­ti pa­pil­domų po­pu­lia­ru­mo taškų, nors eks­per­tai įspėjo, kad po­pu­liz­mas ener­ge­ti­ko­je stab­do in­ves­ti­ci­jas ir mo­der­ni­za­ciją.

Chao­sas: mi­li­jo­ninė In­di­jos sos­tinė D

Phil­li­pas F.Sche­we, elekt­ros sis­ temų spe­cia­lis­tas, per­spėjo, kad In­di­jos elekt­ros ener­gi­jos sis­te­ mo­je ga­li kil­ti dar ne vie­nas pa­na­ šus in­ci­den­tas.

O In­di­jos is­to­ri­kas Ra­ma­chand­ ras Gu­has pri­minė, kad ava­ri­jos In­di­jo­je yra daž­nos ne tik elekt­ ros tink­luo­se, ta­čiau ir ge­le­žin­ke­ liuo­se, o tai, pa­sak jo, ro­do, kad vy­ riau­sybė – be­dantė. „In­di­ja turėtų liau­tis vaiz­duo­ti sa­ve kaip did­žiąją pa­sau­lio ga­lią, o su­si­kon­cent­ruo­ti į sa­vo vi­daus pro­ble­mas“, – pik­ti­ no­si is­to­ri­kas.

Shai­lend­ra Tshwant, ap­lin­ko­ sau­gos ak­ty­vistė ir ener­ge­ti­kos kon­sul­tantė, pa­brėžė, kad net at­ si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių pa­nau­do­ ji­mas elekt­ros ga­my­bai In­di­jo­je – vy­riau­sybės ran­ko­se, o tai, pa­sak jos, stab­do pa­žangą. „At­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai, to­kie kaip vėjas, van­duo ir saulė, tu­ri bū­ ti de­cent­ra­li­zuo­ti. Ma­nau, čia glūdi at­sa­ky­mas“, – kalbė­jo ak­ty­vistė.

13

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Vil­tys ­ pa­lai­do­tos?

Tar­ny­bos ­ nu­galė­jo

Mir­ties ­ bausmė

Mask­va ra­gi­na sku­biai ras­ ti Ko­fi An­na­nui, kuris ket­vir­ ta­dienį pa­li­ko Jung­ti­nių Tau­ tų ir Arabų ly­gos spe­cia­lio­jo pa­siun­ti­nio Si­ri­jai po­stą, pa­ mainą. Apž­val­gi­nin­kai per­ spėja, kad šis žings­nis pa­lai­ do­jo pa­sku­ti­nes vil­tis ras­ti taikų pi­lie­ti­nio konf­lik­to Si­ri­ jo­je spren­dimą.

Ru­si­jos mag­na­tas Alek­sand­ ras Le­be­de­vas pa­reiškė, kad nu­sprendė nu­trauk­ti sa­vo vers­lo veiklą. „Vis­kas, aš pa­si­ duo­du – spe­cia­lio­ji tar­ny­ba nu­ galė­jo, – sakė A.Le­be­de­vas. – ­ Jie per­ėjo ir per ma­no as­me­ ninį gy­ve­nimą, ir per ma­no vers­lo par­tne­rius, ir per ma­no po­li­ti­nius įsi­ti­ki­ni­mus.“

Ja­po­ni­jo­je va­kar įvyk­dy­ta mir­ ties bausmė 40-me­čiui ma­ nia­kui, ku­ris išp­rie­var­ta­vo 19-metę stu­dentę ir su­de­gi­ no jos kūną, ir 31 metų va­giui, ku­ris 2007 m. dėl pi­nigų nu­ žudė du gi­mi­nai­čius. Ja­po­ni­ jos vy­riau­sybė mir­ties baus­ mę grąži­no šie­met kovą, po 20 mėne­sių per­trau­kos.

Ang­lių karš­tinė In­di­jo­je Pag­rin­dinė In­di­jos ža­lia­va, nau­ do­ja­ma elekt­ros ener­gi­jos ga­my­ bai, – ang­lys. Ang­lių rei­kia, tad sun­kiau dir­ba ir jas ka­san­tys in­ dai. Ma­ža to, ang­lių pra­monė kaip vėžys nai­ki­na gamtą.

De­lis su­tri­kus elekt­ros tie­ki­mui bu­vo pa­ra­ly­žiuo­ta – tūkstan­čiai žmo­nių ne­galė­jo vyk­ti trau­ki­niais, su­tri­ko eis­mas.­ „Scan­pix“ nuo­tr.

Tie­sa, dau­ge­lis In­di­jos stam­biųjų vers­lo ir pra­monės įmo­nių elekt­ros ener­gi­jos pa­si­ga­mi­na pa­čios.

Nuo­sa­vus ge­ne­ra­to­rius tu­ri ir dau­ge­lis gy­ve­namųjų namų, ypač did­žiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se.

Nors bran­gu iš­lai­ky­ti as­me­ni­nius elekt­ros ga­my­bos šal­ti­nius, jų In­ di­jo­je, re­gis, tik daugės, nes vis dau­giau žmo­nių ne­pa­si­ti­ki vals­ty­ bi­ne ener­ge­ti­kos sis­te­ma. Žmonės iš­si­gandę ir pa­si­pik­tinę

Vy­riau­sybė po ava­ri­jos su­laukė gau­sybės prie­kaištų, nes dau­ge­lis mi­nistrų taip ir ne­galė­jo paaiš­kin­ ti, kas nu­ti­ko sis­te­mo­je.

Ava­ri­ja elekt­ros tink­luo­se in­dams pri­minė ir įsi­senė­ju­sias ener­ge­ti­kos sis­te­mos pro­ble­mas, ypač inf­rast­ruktū­ros su­si­dėvėjimą.

Opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai ne­pra­lei­do pro­gos įgel­ti vy­riau­sy­bei. „Tai – mil­ži­niš­ka klai­da. Tai tiek va­dy­bos, tiek ap­skri­tai po­li­ti­kos ne­sėkmė.

Tai ša­lies ener­ge­ti­kos sek­to­riaus

pa­ra­ly­žius“, – pik­ti­no­si Pra­kas­has Ja­va­de­ka­ras, opo­zi­ci­jo­je esan­čios par­ti­jos „Bha­ra­tiya Ja­na­ta“ na­rys.

In­dai tvir­ti­no, kad elekt­ros tie­ ki­mo su­tri­ki­mai su­kėlė jiems tiek baimę, tiek pa­si­pik­ti­nimą.

49 metų namų šei­mi­ninkė Kir­ ti Shri­vas­ta­va sakė, kad be elekt­ros iš­bu­vo be­veik dvi die­nas. „Ne­bu­vo van­dens, ne­bu­vo elekt­ ros, nie­kas ne­ži­no­jo, ka­da ji at­si­ras.

Si­tua­ci­ja tik­rai bu­vo įtemp­ta. Net par­duo­tuvės ne­veikė. Da­bar be­ lie­ka su­lauk­ti tik nu­si­kaltė­lių ant­ plūdžio“, – pik­ti­no­si indė.

Trau­ki­nių eis­mo su­tri­ki­mas bu­ vo dar vie­nas šal­tas du­šas. In­di­jos ge­le­žin­ke­liai – dau­giau­sia žmo­nių pa­sau­ly­je per­ve­žan­ti trans­por­to sis­te­ma.

62 metų Jas­wan­tas Kau­ras, įstri­ gęs Nau­jo­jo De­lio cent­rinė­je sto­ ty­je, skundė­si, kad elekt­ros su­ tri­ki­mas dieną pa­vertė koš­ma­ru. „Ma­no ki­šenės tuš­čios. Ne­tu­riu ko val­gy­ti, esu al­ka­nas ir pa­vargęs.

Ma­nau, kad vy­riau­sybė at­sa­kin­ga už šią ava­riją“, – sakė se­ny­vo am­ žiaus vy­ras. „Dai­ly Mail“, „New York Ti­mes“, CNBC, „The Ti­mes of In­dia“ inf.

Gu­lam gy­ve­na šiaur­ry­tinė­je In­di­ jo­je. Vi­si jos šei­mos na­riai – ang­ lia­ka­siai, o ir ji dir­ba šia­me vers­le. Ša­lia did­žiulės ka­syk­los, ku­rio­ je plu­ša Gu­lam, jos vy­ras ir bro­ liai, stūkso ne­di­delė tro­belė, ku­ rio­je ji su vy­ru gy­ve­na. Ka­syk­lo­je ang­lys ka­sa­mos žemės pa­vir­šiu­ je. Ap­lin­kui lauką stūkso pa­juodę kal­nai, o per jo vi­durį sru­ve­na už­ terš­tos oran­žinės upės.

Gu­lam tėvas, ang­lia­ka­sys, žu­ vo ka­syk­lo­je. Jos vy­ras ir bro­liai paaug­liai ka­syk­lo­se taip pat kas­ dien ri­zi­kuo­ja gy­vy­be.

Dar­bi­nin­kai kas­dien iš­ka­sa to­ nas ang­lių. Ta­čiau In­di­jos, ku­rio­je gy­ve­na 1,2 mlrd. žmo­nių, po­rei­ kiai kas­dien au­ga. Šiuo me­tu net 70 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos In­di­ja pa­si­ga­mi­na de­gin­da­ma ang­lis.

Ang­lių po­rei­kis ver­čia ka­syk­las veik­ti visą par­ą.

Ang­lių par­davė­jai In­di­jo­je net va­di­na­mi ba­ro­nais. Ne­nuos­ta­bu, kad į šį verslą įsi­sukę ir dau­ge­lis In­di­jos po­li­tikų. Dau­gu­mai jų vi­sai ne­svar­bu, kad ang­lies ka­sy­ba ša­ly­je nai­ki­na miš­kus ir ter­šia dir­ba­mus lau­kus, ką jau kalbė­ti apie oro už­ terš­tumą dėl šio ku­ro de­gi­ni­mo.

In­di­jo­je ang­lių vers­las lei­do su­ si­kur­ti iš­ti­soms im­pe­ri­joms.

An­tai, už švarų van­denį vie­no­ je In­di­jos vals­tijų at­sa­kin­gas mi­ nist­ras Vin­cen­tas Pa­la ir jo šei­ma pra­lo­bo būtent iš ang­lių vers­lo.

Val­di­nin­kas sa­ko „be­si­gai­lin­tis, jog dau­ge­lis upių, ku­rios jo jau­ nystės lai­kais bu­vo šva­rios, da­ bar yra už­terš­tos“.

Ta­čiau tuoj pat pri­dūrė, kad „rei­kia ras­ti pu­siaus­vyrą tarp gam­tos ap­sau­gos ir ang­lies vers­ lo“. Už šį po­žiūrį V.Palą smar­kiai

kri­ti­ka­vo Pat­ri­cia Muk­him, lei­di­ nio „The Shil­long Ti­mes“ re­dak­ torė: „Dau­ge­lis upių valstijoje, iš kur kilęs V.Pa­la, yra už­terš­tos tok­sinė­mis med­žia­go­mis. Ta­čiau jis nič­nie­ko ne­pa­darė. Po­li­ti­ka – tai pi­ni­gai, o ang­lių ba­ro­nai tu­ ri daug pi­nigų, todėl kont­ro­liuo­ ja po­li­tiką.“ Nors In­di­jo­je draud­žia­ma ka­ syk­lo­se dirb­ti ne­pil­na­me­čiams, ka­syk­la, ku­rio­je dir­ba Gu­lam bro­ liai, yra gen­čių kont­ro­liuo­ja­mo­ je te­ri­to­ri­jo­je, todėl tu­ri spe­cialų sta­tusą ad­mi­nist­ra­cinė­je In­di­jos sis­te­mo­je.

Ang­lių par­davė­jai In­di­jo­je net va­di­na­ mi ba­ro­nais. Ne­nuos­ ta­bu, kad į šį verslą įsi­sukę ir dau­ge­lis In­di­jos po­li­tikų. Čia vei­kian­čių ka­syklų sa­vi­nin­ kai ne­pri­va­lo lai­ky­tis bendrų ka­ sy­bos tai­syk­lių.

Kaip sa­ko P.Muk­him, vie­tos po­li­ti­kos ly­de­riai nau­do­ja­si spe­ cia­liu sta­tu­su, kad galėtų plės­ ti ka­sybą.

Ne­lai­mių ka­syk­lo­se pa­si­tai­ko la­bai daž­nai. Gu­lam pa­sa­ko­jo, kad prie­š kurį laiką vie­no­je po­že­mi­ nių ka­syklų van­duo už­lie­jo dar­bi­ nin­kus. Ta­čiau ka­syk­los sa­vi­nin­ kas net pen­kias die­nas ne­pra­nešė apie ne­laimę.

Dau­ge­lis mir­čių ka­syk­lo­se ne­ būna do­ku­men­tuo­ja­mos, o me­di­ ci­ninė pa­gal­ba čia ap­skri­tai neeg­ zis­tuo­ja. „Mes tu­ri­me ei­ti ke­lis ki­lo­met­rus iki ar­ti­miau­sio mies­ to, kad par­si­neš­tu­me van­dens. Čia vi­sur van­duo už­terš­tas, jei mau­dy­ sitės, jums nu­slinks plau­kai ir nu­ degs oda“, – pa­sa­ko­jo Gu­lam. „Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ inf.

JAV šiaurės rytų elekt­ros krizė 2003 m. dėl ava­ri­jos elekt­ros tink­ luo­se be elekt­ros li­ko dau­g iau nei 50 mln. žmo­nių Ka­na­do­je ir Jung­ tinė­se Vals­t i­jo­se. Iš vi­so elekt­ros ne­bu­vo aš­t uo­n io­se JAV vals­t i­jo­ se ir Ka­na­dos On­ta­ri­jo pro­vin­ci­jo­ je. Po ava­ri­jos bu­vo nu­sta­ty­ta, kad did­ž iau­sią elekt­ros tinklų ava­r iją Šiaurės Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je su­kėlė trijų elekt­ros per­da­v i­mo li­n ijų ge­ di­mas Oha­jo vals­t i­jo­je. At­l i­k us ty­ rimą, kas kal­tas dėl elekt­ros tinklų ava­r i­jos, nu­sta­t y­ta, kad in­ci­dentą su­kėlė pro­g ra­minė įran­ga.

Dar­bas: In­di­jos ang­lia­ka­siai kas­met pri­vers­ti iš­kas­ti vis dau­giau šio

ku­ro, nes elekt­ros po­rei­kis ša­ly­je au­ga kaip ant mie­lių. AFP nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Baskų kultūros festivalis Prancū­zi­jos piet­va­ka­riuo­se ­ esan­čia­me Ba­jo­nos mies­te pra­ėjusį sa­vait­galį šur­mu­lia­vo baskų kultū­ros fes­ti­va­lis. 350 tūkst. žmo­nių ke­lias die­nas mėga­vo­si pa­ra­dais, sa­liu­tais, kon­cer­tais, taip pat ko­ri­da, ku­ ri Prancū­zi­jo­je pa­pras­tai neor­ ga­ni­zuo­ja­ma. Kaip at­sa­kas gar­ sia­jai San Fer­mi­no šven­tei su­ gal­vo­tas Ba­jo­nos fes­ti­va­lis ta­ po ne ma­žiau spal­vin­gas. „Scanpix“ nuotr.

Nėra nuo­trau­kos – nėra pro­ble­mos Ši­taip Bal­ta­ru­si­jos tvarką api­ būdi­no de­monst­ran­tai, šią sa­ vaitę su­rengę ak­ci­jas suim­tam fo­ tog­ra­fui ir tink­la­raš­ti­nin­kui An­to­ nui Su­ria­pi­nui pa­lai­ky­ti.

Apie kal­ti­ni­mus ne­pra­ne­ša

20-me­tis vai­ki­nas, suim­ta­sis va­ di­na­mo­jo­je pliu­ši­nio de­san­to by­ lo­je, jau dau­giau nei dvi sa­vai­tes lai­ko­mas tar­dy­mo izo­lia­to­riu­ je. Ko­kie kal­ti­ni­mai jam bu­vo ar ga­li būti pa­teik­ti, ne­pra­ne­ša­ma.

A.Su­ria­pi­nas suim­tas po to, kai in­ter­ne­te pa­skelbė nuo­trau­kas, ku­rio­se – pliu­ši­niai meš­kiu­kai, lie­pos 4 d. iš­mes­ti virš Bal­ta­ru­si­ jos iš Šve­di­jos lėktu­vo.

Jau­nuo­lio tėvas And­re­jus Su­ ria­pi­nas areštą va­di­na ab­sur­diš­ ku: „Kol tai ne­nu­ti­ko ma­no sūnui, net ne­pa­gal­vo­jau, kad mūsų ša­ ly­je ga­li dėtis to­kie da­ly­kai. Būna to­kių at­vejų, kad su­mu­ša žur­na­ lis­tus, bet aš apie tai su­ži­no­jau tik po sūnaus areš­to. Ma­nau, tai yra ab­sur­diš­ka.“ Neo­fi­cia­liais duo­ me­ni­mis, A.Su­ria­pi­nas įta­ria­mas pri­si­dėjęs prie ne­teisė­to Bal­ta­ru­ si­jos sie­nos kir­ti­mo. Už tokį nu­ si­žen­gimą gre­sia kalė­ji­mo baus­ mė iki sep­ty­ne­rių metų.

Ap­lai­du­mas kai­na­vo po­stus

Bal­ta­ru­si­jos vald­žia iš pra­džių neigė pra­ne­ši­mus apie „pliu­šinį de­santą“ ir va­di­no juos pro­vo­ka­ ci­ja. Kai in­for­ma­ci­ja pa­si­tvir­ti­no, pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­ šen­ka pa­gra­si­no at­sa­kin­giems pa­reigū­nams bausmė­mis ir ne­su­ laužė duo­to žod­žio. Lie­pos 31 d. už ne­tin­kamą pa­reigų vyk­dymą iš po­stų pa­ša­lin­ti sie­nos ap­sau­ gos va­do­vas Igo­ris Rač­kovs­kis ir oro pa­jėgų bei oro gy­ny­bos va­das Dmit­ri­jus Pach­mel­ki­nas. Šve­di­jos leng­va­sis lėktu­vas per Lie­tu­vos te­ri­to­riją lie­pos pra­džio­ je ne­kliu­do­mas įskri­do į Bal­ta­ru­ si­jos oro erdvę iki pat sos­tinės

Mins­ko ir nu­metė 876 pliu­ši­ nius meš­kiu­kus su žod­žio laisvę gi­nan­čiais lanks­ti­nu­kais. Vėliau paaiškė­jo, kad šią ak­ciją su­rengė Šve­di­jos viešųjų ry­šių bend­rovė „Stu­dio To­tal“.

Už bend­ri­nin­ka­vimą pa­žeid­ žiant vals­tybės sieną bu­vo su­lai­ ky­tas ne tik A.Su­ria­pi­nas, bet ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tas Ser­ ge­jus Ba­ša­ri­mo­vas, iš ku­rio šve­dai norė­jo iš­si­nuo­mo­ti butą, bet vė­ liau SMS ži­nu­te pa­nai­ki­no už­sa­ kymą. Šiam ir­gi gre­sia sep­ty­ne­ ri me­tai kalė­ji­mo. Už grotų bu­vo at­si­dūru­si ir S.Ba­ša­ri­mo­vo mer­gi­ na Iri­na, bet pa­reigū­nai kitą die­ ną ją pa­lei­do. Švedija vakar pranešė, kad Bal­ tarusija išsiuntė iš šalies švedų ambasadorių dėl jo veiklos žmo­ gaus teisių gynimo srityje.

Ji Iz­rae­ly­je bu­vo var­gin­ga imig­rantė iš Ru­si­jos, jis – pa­ si­tu­rin­tis vo­kie­tis vers­li­nin­kas. Vo­ kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ pa­sa­ ko­ja Ve­ros ir Wal­te­ rio is­to­riją, ku­rio­je su­si­pynė skur­das, skaus­mas, ne­vil­tis ir pre­ky­ba or­ga­nais.

Ne baimė, o juokas

Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai pri­si­pa­ ži­no, kad ne­si­tikė­jo to­kių pa­da­ ri­nių. Lėktuvą pi­lo­tavęs To­mas Ma­zet­ti prie­š te­le­vi­zi­jas ka­me­ras pa­reiškė: „Dik­ta­to­rius ga­li kel­ ti baimę, jo ga­li ne­kęsti, bet kai tik iš jo ima­ma juok­tis, jo die­nos su­skai­čiuo­tos. Tai ir bu­vo mū­ sų tiks­las. Mes grei­tai įsi­ti­ki­no­ me, kad nė vie­nas pro­fe­sio­na­lus pi­lo­tas ne­drįstų įgy­ven­din­ti mū­ sų idė­jos. Į mūsų pa­si­ūly­mus vi­ si at­sa­kinė­jo, kad tai yra vi­siš­kai be­pro­tiš­kas, pa­vo­jin­gas ir ne­įgy­ ven­di­na­mas pla­nas. Todėl nu­ sprendė­me viską at­lik­ti pa­tys.

Už­si­rašė­me į pi­lo­ta­vi­mo pa­mo­ kas, ga­vo­me li­cen­ciją.“ „Stu­dio To­tal“ va­do­vas Pe­ras Crom­wel­las ti­ki­no, kad nie­kas iš vie­tos bal­ta­ru­sių jiems ne­tal­ki­no ir kad pa­tek­ti į Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ riją bu­vo la­bai leng­va, nes in­ter­ ne­te ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ra­do visą rei­ka­lingą in­for­ma­ciją apie Bal­ta­ru­si­jos oro gy­nybą. „Eu­ro­news“, ne­wsru.com inf.

Įtariamasis: „pliušinio desanto“ nuotrauką paskelbęs A.Suriapinas

tardymo izoliatoriuje laikomas jau ilgiau nei dvi savaites. Lenta.ru nuotr.

Mastai: Jungtinių Tautų skaičiavimais, kasmet pasaulyje nelegaliai perso

Par­duo­tas inks­tas lai Bu­vo likę ke­li mėne­siai

Šie žmonės tar­pu­sa­vy­je ne­turė­jo nie­ko bend­ra. Jie pri­klausė skir­tin­ goms kultū­roms, kalbė­jo skir­tin­ go­mis kal­bo­mis ir nie­ka­da ne­bu­vo su­si­tikę. Vie­nin­te­lis juos su­jungęs da­ly­kas bu­vo ne­vil­tis.

2008-ai­s iais 74 metų vers­l i­ nin­kas iš Vo­kie­ti­jos Šiaurės Rei­ no-Vest­fa­li­jos žemės nu­sprendė pa­m in­t i įsta­ty­m us ir mo­ralės nor­mas, kad iš­gelbėtų sa­vo gy­ vybę. Vers­l i­n in­kas bu­vo var­d u Wal­te­ris, nuo 50 metų jį ka­ma­vo aukš­tas krau­jospū­dis. 20 metų jis bu­vo pri­vers­tas var­to­ti stip­rius vais­tus, bet ga­liau­siai nu­si­lpni­no inks­tus, ku­rių funk­ci­ja yra ša­lin­ti tok­si­nus iš krau­jo. Wal­te­riui pri­ reikė dia­lizės.

De­ja, or­ga­niz­mas į šią pro­cedūrą rea­ga­vo la­bai pra­stai, vy­ras kentė­ jo spaz­mus ir skaus­mus. At­si­ra­do ir šir­dies su­tri­kimų, gy­dy­to­jai da­ rė vieną ope­ra­ciją po ki­tos. Sup­ rastė­jo imu­ninė sis­te­ma, taip pat psi­chinė būklė.

Gy­dy­to­jai pa­sakė, jog pa­cien­tas gy­vens tik ke­letą mėne­sių. Wal­ te­ris ži­no­jo, kad eilė­je gau­ti nau­ ją inkstą jis yra vie­nas pa­sku­ti­ nių ir kad lauk­ti tektų bent ke­letą metų. Vers­li­nin­ko šei­mos na­

riai pik­ti­no­si vis la­biau. Vo­kie­ti­ jos gy­dy­to­jai jiems at­rodė lyg dia­ lizės ma­fij­ a, ku­riai rūpi tik kas­met išplėš­ti 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų) už vais­tus ir pro­cedū­ras.

Bet tuo­met Wal­te­rio gi­mi­nai­ čiai per te­le­vi­ziją pa­matė do­ku­ men­tinį filmą apie pre­kybą or­ga­ nais. Žur­na­lis­tai griež­tai kri­ti­ka­vo šią ne­teisėtą veiklą, bet, Wal­te­rio svei­ka­tai kas­dien blogė­jant, fil­me ro­do­mi nu­si­kaltė­liai ėmė at­ro­dy­ti kaip vie­nin­te­liai įma­no­mi gelbė­ to­jai. Vers­li­nin­ko šei­mos na­riai kreipė­si į žur­na­lis­tus ir pa­bandė su­si­siek­ti su or­ganų pre­kei­viais.

Šiandien apie atliktą operaciją moteriai primena ne tik 15 cm randas kairėje pilvo pusėje, bet ir nuolatinis skausmas dešinėje.

Skel­bi­mas: „Ieš­ko­mi do­no­rai“

2008 m. liepą Wal­te­ris išsk­ri­do į Stam­bulą, kur turė­jo su­si­tik­ti su tar­pi­nin­ku. Iš ten vo­kie­tis pro­pe­ le­ri­niu lėktu­vu bu­vo nu­skrai­din­tas

į Ko­sovą. Tuo pa­čiu lėktu­vu skri­ do 50-metė vieš­bu­čio kam­ba­rinė iš Iz­rae­lio Ve­ra Ševd­ko. Mo­te­ris vos prie­š ke­letą mėne­sių bu­vo emig­ra­ vu­si iš Mask­vos, pa­li­ku­si 10-metę dukrą su bu­vu­siu vy­ru.

V.Ševd­ko Iz­rae­ly­je tikė­jo­si ge­ res­nio gy­ve­ni­mo, bet bu­vo įklam­ pin­ta į sko­las. Gy­ve­ni­mas Tel Avi­ ve kai­nuo­ja bran­giai, duk­ra Nas­tia kiek­vieną kartą verk­da­vo į te­le­fo­ no ra­gelį, o kam­ba­rinės at­ly­gi­ni­mo ne­pa­ka­ko nei skryd­žiams na­mo, nei ga­li­my­bei at­si­vež­ti dukrą į Tel Avivą.

Kartą au­to­busų sto­ty­je V.Ševd­ko pa­ėmė ne­mo­kamą ru­sišką laik­raštį ir ja­me pa­matė skel­bimą: „Ieš­ko­mi inkstų do­no­rai.“ Skel­bi­me žadė­tas dos­nus at­ly­gis, ja­me bu­vo nu­ro­dy­ tas te­le­fo­no nu­me­ris. Pas­kam­bi­nus at­si­liepęs vy­ras pa­žadė­jo 10 tūkst. do­le­rių (28 tūkst. litų), ir mo­te­ris su­ti­ko.

Pirmą kartą ji Wal­terį pa­matė Stam­bu­le. Su­si­ti­ki­mas bu­vo trum­ pas. Po to ji vėl pa­matė jį sto­vintį prie­ky­je eilė­je prie mui­tinės. Pa­ sak V.Ševd­ko, vy­ras bu­vo aukš­tas, už ran­kos laikė žmoną. Wal­te­ris ir Ve­ra tar­pu­sa­vy­je ne­kalbė­jo, bet ke­lia­vo ten pat – į kli­niką „Me­di­ cus“, esan­čią Ko­so­vo sos­tinės pa­ kraš­ty­je.

15

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Baskų kultūros festivalis

Per­galėms įkve­pia va­das Pirmą Lon­do­no olim­pia­dos sa­ vaitę Šiaurės Korė­ja tvir­tai laikė­si pa­grin­di­nių vals­ty­bių me­da­li­nin­ kių de­šim­tu­ke. Ko­kia yra šios at­ si­li­ku­sios ko­mu­nis­tinės vals­tybės sėkmės pa­slap­tis?

Pa­ke­lia žmo­nių dva­sią

odinama 10 tūkst. inkstų, o organų mafija varto milijardus.

„Scanpix“ nuotr.

imės neat­nešė Li­ko ran­das ir skaus­mas

Šian­dien apie at­liktą ope­ra­ciją mo­ te­riai pri­me­na ne tik 15 cm ran­das kairė­je pil­vo pusė­je, bet ir nuo­la­ ti­nis skaus­mas de­šinė­je, kur likęs inks­tas at­lie­ka dviejų darbą.

Ji iki šiol pri­si­me­na tą dieną, kai pa­skam­bi­no skel­bi­me nu­ro­dy­tu nu­me­riu ir Tel Avi­vo au­to­busų sto­ ties ka­vinė­je su­si­ti­ko su maž­daug 30-ies metų mėly­na­kiu vy­ru, ku­ris kalbė­jo ru­siš­kai. Jis pa­klausė, ko­kia yra jos krau­jo grupė ir bend­ra svei­ ka­tos būklė.

Ki­ta­me su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo dar dvi mo­te­rys, po­ten­cia­lios do­norės.

Vy­ras rodė joms sa­vo randą ir aiš­ ki­no, kad pui­kiai jau­čia­si su vie­nu inks­tu, taip pat kad dau­gybė žmo­ nių, įkai­tant jo pa­ties mo­čiutę, su vie­nu inks­tu iš­gy­ve­na iki 80 metų.

Bet rea­lybė vi­sai ki­to­kia: or­ga­ nus išim­ti la­bai pa­vo­jin­ga tiek do­ no­rams, tiek re­ci­pien­tams, nes ky­la ŽIV, he­pa­ti­to ir ki­to­kių ligų grės­ mė. Kentė­da­ma skaus­mus V.Ševd­ ko da­bar su­pran­ta, kad par­duo­ti inks­to ne­reikė­jo.

Ati­davė duk­rai pusę gy­ve­ni­mo

Po Ve­ros ir Wal­te­rio san­do­rio pra­ ėjo ket­ve­ri me­tai. Nors apie jį ta­po ži­no­ma teisė­sau­gai, tiek da­ly­viai,

tiek pa­gal­bi­nin­kai li­ko ne­nu­baus­ ti. Wal­te­ris da­bar ser­ga odos vė­ žiu. Su Ve­ros inks­tu jis iš­gy­ve­no ge­ro­kai il­giau, nei jam pro­gno­za­ vo gy­dy­to­jai. Vers­li­nin­kas at­si­sakė bend­ra­dar­biau­ti su teisė­sau­ga, šei­ ma pa­skubė­jo su­nai­kin­ti vi­sus po­ pie­rius ir ki­tus įkal­čius.

V.Ševd­ko, Priš­ti­nos li­go­ninė­ je ga­vu­si voką su 8100 do­le­rių (23 tūkst. litų), at­skrai­di­no dukrą į Tel Avivą. 15-metė Nas­tia ži­no, ką pa­ darė jos mo­ti­na. „Ji ati­davė man pusę gy­ve­ni­mo“, – sakė paauglė, ku­ri da­bar sten­gia­ si ne­var­gin­ti ir ne­jau­din­ti ma­mos, nors tai pa­vyks­ta ne vi­sa­da. Nas­ tia džiau­gia­si nau­ju gy­ve­ni­mu ir užau­gu­si no­ri tap­ti gy­dy­to­ja, kad galėtų rūpin­tis mo­ti­na.

V.Ševd­ko pa­sa­ko­jo, kad, be skaus­mo, daž­nai jau­čia silp­numą.

Or­ganų pre­kei­viai sakė, kad jai te­ reikės nuei­ti į li­go­ninę, kur gy­dy­ to­jai su­teiks visą pa­galbą, rei­ka­ lingą po ope­ra­ci­jos. Bet mo­te­ris to ne­pa­darė, nes me­di­ci­nos pa­slau­ gos kai­nuo­ja bran­giai. 8100 do­le­ rių se­niai ne­bėra. Ve­ra iš­lei­do juos duk­rai, sko­loms su­mokė­ti, dar nu­ si­pir­ko dra­bu­žių iš Ki­ni­jos. Vo­kas iš­tuštė­jo jau po trijų mėne­sių.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Šiaurės Korė­ja į Lon­doną at­ siuntė 56 spor­t i­n in­k us, ku­r ie var­žo­si 11-oje spor­to šakų. Per pirmą olim­pia­dos sa­vaitę auk­ so me­da­lius pelnė trys šios ša­ lies sun­kiaat­le­čiai ir vie­na dziu­ do im­ty­ni­ninkė. Šiaurės Korė­jos at­sto­vai taip pat var­žo­si bok­so, nar­dy­mo, sta­lo te­ni­so, šau­dy­mo iš lan­ko var­žy­bo­se.

Auk­są pelnęs Kim Un-gu­kas, pa­siekęs naują re­kordą sun­kio­sios at­le­ti­kos var­žy­bo­se vyrų svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 62 kg, nuo­pel­nus už per­galę skyrė sa­vo ša­lies ly­de­ riui. „Laimė­jau pir­miau­sia dėl to, kad švie­su­sis Aukš­čiau­sia­sis Va­ das Kim Jong-unas davė man jė­ gos ir drąsos“, – žur­na­lis­tams Lon­do­ne sakė spor­ti­nin­kas.

Dziu­do im­tynė­se svo­rio ka­te­ go­ri­jo­je iki 52 kg trium­fa­vu­si An Kum-ae taip pat tryš­ko dėkin­gu­ mu ša­lies va­do­vui: „Ne­ga­liu bū­ ti lai­min­gesnė ne­gu da­bar, nes ga­ liu skir­ti sa­vo auk­sinį me­dalį mūsų did­žia­jam ly­de­riui Kim Jong-unui.“ To­kia iš­ti­ki­mybė ir pa­si­did­žia­vi­ mas yra kaip tik tai, ko da­bar rei­ kia 28 metų Kim Jong-unui, ku­ ris per­ėmė nu­skur­din­tos 25 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čios vals­tybės vai­ rą iš pra­ėjusį gruodį mi­ru­sio tėvo Kim Jong-ilo. Nuo­la­ti­nis mais­to

sty­gius la­bai iš­var­gi­no tautą, to­ dėl olim­pinė karš­tinė ta­po pui­kia ga­li­my­be pa­kel­ti žmo­nių dva­sią ir lo­ja­lumą.

Svar­biau­sia – iš­ti­ki­mybė

Šiaurės Korė­jo­je olim­pia­dai skir­ta daug dėme­sio, gy­ven­to­jai ren­ka­si žiūrė­ti rung­ty­nių vie­šo­se vie­to­se įreng­tuo­se lau­ko ek­ra­nuo­se. „Ma­ ty­da­ma, kaip lai­mi­me auk­so me­ da­lius, jau­čiuo­si la­bai lai­min­ga, au­ga pa­si­did­žia­vi­mas“, – vals­ty­ bi­nei te­le­vi­zi­jai sakė vie­na mo­te­ris, ku­rios var­das ne­bu­vo pa­teik­tas.

Pra­laimė­ji­mas, ypač did­žiau­siems prie­ šams – Jung­tinėms Vals­ti­joms ar­ba Pietų Korė­jai, ir­gi ga­li turė­ti pa­da­ri­nių.

Seu­lo Šiaurės Korė­jos stu­dijų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lee Wooyoun­gas aiš­ki­no, kad at­le­tai Šiau­ rės Korė­jo­je pri­ski­ria­mi eli­tui, jais rūpi­na­ma­si vals­tybės ly­giu.

Pietų Korė­jo­je gy­ve­nan­tis pa­ bėgėlis iš Pchen­ja­no Bang Gukyeon­gas pri­dūrė, kad at­le­tus at­ ren­ka Ko­mu­nistų par­ti­jos Spor­to ko­mi­te­tas, jie tre­ni­ruo­ja­mi nuo ma­žens ir lan­ko spe­cia­li­zuo­tas mo­ kyk­las, kur yra ge­rai mai­ti­na­mi.

Bang Gu-kyeon­gas pa­ts lankė to­kią spe­cia­li­zuotą mo­kyklą, kur bu­vo mo­ko­mas tek­von­do. Kiek­

vieną sa­vaitę jam tek­da­vo klau­ sy­tis po ke­tu­rias va­lan­das „ideo­ lo­gi­nio la­vi­ni­mo“ pa­mokų, skirtų lo­ja­lu­mui ug­dy­ti. „Jie žaid­žia būda­mi ki­to­kio mąsty­mo, – apie tau­tie­čių spor­ ti­ninkų men­ta­li­tetą pa­sa­ko­jo ki­ tas pa­bėgėlis iš Šiaurės Korė­jos Kim Yo-ha­nas. – Ab­so­liu­ti iš­ti­ ki­mybė sa­vo ša­liai ir sa­vo ly­de­riui yra Šiaurės Korė­jos at­letų spor­ tiš­ku­mo es­mi­nis pa­ma­tas.“ Kim Yo-ha­no tėvas Šiaurės Korė­jo­je bu­vo fut­bo­lo, o mo­ti­na – rit­minės gim­nas­ti­kos tre­nerė.

Gan­dai apie dar­bo sto­vyk­las

Grįžu­sių na­mo Kim Un-gu­ko, An Gum-ae ir kitų auk­so me­da­ lių laimė­tojų lauks dosnūs pi­ni­ gi­niai pri­zai, bu­tai, au­to­mo­bi­liai ir ki­ti prie­dai, to­kie kaip šal­dy­tu­ vai ir te­le­vi­zo­riai. Be to, jie iš kar­to gaus aukštą so­cia­linį sta­tusą, bus ti­tu­luo­ja­mi did­vy­riais ar­ba liau­ dies at­le­tais.

Ta­čiau pra­laimė­ji­mas, ypač did­žiau­siems prie­šams – Jung­ tinėms Vals­ti­joms ir Pietų Korė­ jai, ir­gi ga­li turė­ti pa­da­ri­nių. Gan­ dai, kad na­mo grįžę spor­ti­nin­kai siun­čia­mi tie­siai į dar­bo sto­vyk­ las, lie­ka tik gan­dais, bet, anot Kim Yo-ha­no, pa­pras­tai jie kvie­ čia­mi į po­kal­bius, ku­riuo­se ver­ti­ na sa­vo ir kitų žai­dimą. Jei­gu per tokį po­kalbį at­le­tas bus pri­pa­žin­ tas ne­lo­ja­liu Bran­gia­jam Ly­de­riui, jis ga­li būti pa­ša­lin­tas iš spor­ to or­ga­ni­za­ci­jos ir su­lauk­ti pa­pil­ domų san­kcijų. „ABC News“ inf.

Padė­ka: sun­kiaat­letė Rim Jong-sim ir ki­ti Šiaurės Korė­jos auk­so me­da­lių laimė­to­jai už per­galę dėko­ja

sa­vo did­žia­jam va­dui.

AFP nuo­tr.

16

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

18p.

R.Mei­lu­ty­tė su olim­pia­da at­si­svei­ki­no re­kor­du.

sportas

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

Sužeistos viltys: S.Kru­pec­kai­tė – vis dar be olim­pi­nio me­da­lio Va­kar Lon­do­no olim­pia­do­je star­ta­vo vie­ na di­džiau­sių Lie­tu­vos vil­čių – dvi­ra­čių sporto žvaigž­dė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė.

De­ja, mū­sų olim­pie­tė tarp kei­ri­no rung­ ties pri­zi­nin­kių ne­pa­te­ko.

Var­žo­vės ko­vo­jo al­kū­nė­mis

Lie­tu­vė sėk­min­gai įvei­kė pir­mą­jį kei­ri­no rung­ties eta­pą – be pa­guo­ dos va­žia­vi­mo pra­si­bro­vė į pus­fi­ na­lį, tre­čio­je at­ran­kos gru­pė­je į prie­kį pra­lei­du­si tik 2009-ųjų pa­ sau­lio kei­ri­no čem­pio­nę ki­nę Shu­ ang Guo.

Var­žo­vės, ne­tgi pa­ si­stum­dy­damos al­ kū­nė­mis, už­kir­to ke­lią Si­mo­nai ir ji fi­ ni­ša­vo tik penk­ta.

Iš­kart į pus­fi­na­lį pa­te­ko ir ki­tos pa­grin­di­nės Si­mo­nos kon­ku­ren­tės – 2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­dos ir 2012ųjų pa­sau­lio čem­pio­nė bri­tė Vic­to­ria Pend­le­ton, 2008-ųjų olim­pi­nė vi­ce­ čem­pio­nė ir 2012-ųjų pa­sau­lio kei­ri­ no čem­pio­nė aust­ra­lė An­na Mea­res, vo­kie­tė Kris­ti­na Vo­gel.

Pus­fin ­ a­ly­je su S.Kru­pec­kai­te va­ žia­vo A.Mea­res, K.Vo­gel, taip pat ka­na­die­tė Mo­ni­ka Sul­li­van, Hon­ kon­go at­sto­vė Sze Wai Lee ir olan­ dė Wil­ly Ka­nis. Li­kus dviem ra­tams

iki fi­ni­šo, lie­tu­vė iš­si­ver­žė į ant­rą­ ją po­zi­ci­ją, ta­čiau var­žo­vės, ne­tgi pa­si­stum­dy­damos al­kū­nė­mis, už­ kir­to ke­lią Si­mo­nai ir ji fi­ni­ša­vo tik penk­ta. Į fi­na­lą iš šios gru­pės pa­te­ko A.Mea­res, M.Sul­li­van ir S.Wai Lee, iš ant­ro­sios – V.Pend­le­ton, Sh.Guo ir pran­cū­zė Cla­ra San­chez.

S.Kru­pec­kai­tė, vis dar ne­tu­rin­ ti sa­vo spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­ je olim­pi­nio me­da­lio, va­kar va­ka­re var­žė­si tik dėl 7–12 vie­tų.

Re­kor­dų škva­las

Ko­man­dų sprin­to auk­so me­da­liais džiau­gė­si Vo­kie­ti­jos mo­te­rys ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­rai.

Vo­kie­tės trium­fa­vo po at­ski­ro tei­sė­jų spren­di­mo, nes pir­miau­ sia čem­pio­nė­mis bu­vo pa­skelb­tos du­kart pa­sau­lio re­kor­dą ge­ri­nu­sios ki­nės. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad jos pa­ žei­dė var­žy­bų reg­la­men­tą, to­dėl bu­vo disk­va­li­fi­kuo­tos.

Iš pra­džių bri­tės V.Pend­le­ton ir Jess Var­nish du ra­tus įvei­kė per 32,526 se­k. ir 0,23 sek. pa­ge­ri­no nuo ba­lan­džio mė­ne­sio vo­kie­tėms K.Vo­gel and Mi­riam Wel­te pri­klau­ siu­sį aukš­čiau­sią pla­ne­tos pa­sie­ ki­mą, bet po ke­lių aki­mir­kų ki­nės

Ga­li­my­bė: S.Kru­pec­kai­tė ry­toj mė­gins at­si­grieb­ti sprin­to var­žy­bo­se.

Gong Jin­jie ir Sh.Guo su­gai­šo tre­ ke 32,442 sek.

Tre­čią­syk ki­nės ge­ri­no pa­sau­ lio re­kor­dą fi­na­le, ta­čiau jis bu­vo anu­liuo­tas, o pir­mo­ji vie­ta skir­

Ko­va: Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kė (rau­do­na-gel­to­na ap­ran­ga) pus­fi­na­ly­je bu­vo iš­si­ver­žu­si į ant­rą­ją po­zi­ci­ją.

ta vo­kie­tėms. Bron­zos me­da­liai įteik­ti Aust­ra­li­jos dvi­ra­ti­nin­kėms A.Mea­res and Kaar­le McCul­loch, ku­rios ma­ža­ja­me fi­na­le nu­ga­lė­jo uk­rai­nie­tes.

Ro­ber­to Dač­kaus (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

Auk­sas – bri­tams

Du­syk pa­sau­lio re­kor­dą ge­ri­no ir olim­pi­niais čem­pio­nais ta­pę Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­rai.

Pir­miau­sia Phi­li­pas Hin­de­sas, Ja­so­nas Ken­ny’s ir Chri­sas Hoy’us tris ra­tus įvei­kė per 42,747 sek. ir 0,167 sek. pa­ge­ri­no vo­kie­čiams pri­klau­siu­sį re­kor­dą, po to fi­na­le ta pa­ti tri­ju­lė su­gai­šo jau tik 42,600 sek. ir, nu­ga­lė­ję pran­cū­zus, pel­nė auk­so me­da­lius.

Bron­zos me­da­liai, kaip ir prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne, ati­te­ko Vo­kie­ti­jos sprin­to meist­rams.

Ch.Hoy’us ta­po ti­tu­luo­čiau­siu tre­ko dvi­ra­ti­nin­ku. Jo są­skai­to­je – še­ši me­da­liai, iš jų pen­ki – auk­so.

Dar vie­nas pa­sau­lio re­kor­das kri­to ko­man­di­nė­se per­se­kio­ji­mo lenk­ty­nė­se. Bri­tai Edas Clan­cy’s, Ste­ve­nas Bur­ke’as, Pe­te­ris Ken­ naug­has ir Ge­rain­tas Tho­mas 4 km nu­my­nė per 3 min. 52,499 sek. ir 0,796 sek. pa­ge­ri­no jiems pa­tiems nuo ba­lan­džio pri­klau­siu­sį pa­sie­ ki­mą.

VD inf.

17

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

sportas Ame­ri­kie­tis – per stip­rus

Lie­tu­vės liks ­ B di­vi­zio­ne

Ren­gia­si ­ se­zo­nui

Ne­sėk­min­gai Va­šing­to­ne vyks­tan­čio tarp­tau­ti­nio „CI­ TI Open“ tur­ny­ro aš­tunt­fi­na­ lis su­si­klos­tė Ri­čar­dui Be­ran­ kiui (nuo­tr.). Pa­jė­giau­sias Lie­ tu­vos te­ni­si­nin­kas 3:6, 1:6 pra­lai­mė­jo ame­ri­kie­čiui Mar­ dy Fis­hui (ATP-15). Pir­ma­die­nį R.Be­ran­kis ATP rei­tin­ge pa­kils į 85-ąją vie­tą.

Pra­lai­mė­ji­mu Ma­ke­do­ni­jo­je vyks­tan­čio Eu­ro­pos jau­nių (iki 18 me­tų) mer­gi­nų krep­ši­nio čem­pio­na­to B di­vi­zio­no ket­ virt­fi­na­lio eta­pą bai­gė ir į pus­ fi­na­lį, ku­ria­me bus ko­vo­ja­ma dėl tri­jų ke­lia­la­pių į A di­vi­zio­ ną, ne­pa­te­ko Lie­tu­vos rink­ti­ nė, 62:72 pra­lai­mė­ju­si Ang­li­ jos eki­pai.

Vir­gi­ni­jaus Šeš­kaus (nuo­tr.) ­ tre­ni­ruo­ja­ma LKL bron­zos me­da­lių lai­mė­to­ja Prie­nų „Rū­ du­pio“ eki­pa jau tu­ri su­tar­tis ki­tam se­zo­nui su Gin­ta­ru Ka­ džiu­liu, Ar­nu La­buc­ku, Ge­di­ mi­nu Ore­li­ku, Ar­tū­ru Mi­lak­niu, Pau­liu­mi Iva­naus­ku, Žy­gi­man­ tu Ja­na­vi­čiu­mi, Taut­vy­du Šle­ žu ir Do­man­tu Šeš­ku­mi.

Pa­ku­ten­ti ner­vus ame­ri­kie­čiams ar ra­miai ruoš­tis le­ mia­mai A gru­pės dvi­ko­vai su Tu­ ni­su? To­kią di­le­ mą prieš šian­dien vyk­sian­tį ma­čą su olim­pi­niais čem­ pio­nais spren­dė Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Kęs­tu­tis Kem­ zū­ra.

Pa­žįs­ta­mi: iki šian­die­nos ma­čo K.Kem­zū­ra ir M.Krzy­zews­kis var­žy­bų aikš­tė­je pa­sku­ti­nį kar­tą bu­vo su­si­ti­kę 2010-ai­siais per pa­sau­lio čem­pio­na­tą.

Ame­ri­kie­čių re­kor­dai lie­tu­vių ne­bau­gi­na Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

JAV eki­pa ne­si­tre­ni­ra­vo

Ni­ge­ri­jos ko­man­dą su­triuš­ki­nę ir šūs­nį olim­pi­nių re­kor­dų pa­ge­ri­nę JAV krep­ši­nin­kai lau­kia ki­tos sa­ vo au­kos. Nors „Sva­jo­nių ko­man­ dos“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Mi­ke’as Krzy­zews­kis įsi­ti­ki­nęs, kad leng­vo pa­si­vaikš­čio­ji­mo su lie­tu­viais ne­ bus, olim­pia­dos fa­vo­ri­tai gal­vo­ja tik apie per­ga­lę.

29 pa­tai­ky­ti tri­taš­kiai, 156 per vie­nas rung­ty­nes įmes­ti taš­kai bei per­ga­lė 83 taš­kų skir­tu­mu – to­ kius olim­pi­nių žai­dy­nių re­kor­dus JAV rink­ti­nė pa­sie­kė 156:73 lai­mė­ ju­si rung­ty­nes su Ni­ge­ri­jos eki­pa. „Pa­tai­kė­me fan­tas­tiš­kai. Mū­sų vy­ ru­kai tie­siog ne­ga­lė­jo pra­mes­ti“, – šyp­so­jo­si M.Krzy­zews­kis.

JAV eki­pos stra­te­gas at­šau­kė va­ ka­rykš­tę tre­ni­ruo­tę. Ga­li bū­ti, kad tarp tre­ne­rio ir NBA žvaigž­džių ga­ lio­ja tam tik­ras su­si­ta­ri­mas. Prieš dvi­ko­vą su ni­ge­rie­čiais M.Krzy­ zews­kis ir­gi bu­vo sky­ręs lais­vą die­ ną ir jo krep­ši­nin­kai su­žai­dė lyg iš na­tų.

L.Klei­za ža­dė­jo kau­ty­nes

Vie­nas iš JAV rink­ti­nės re­kor­di­nin­ kų Car­me­lo Ant­ho­ny, per dvi­ko­vą su Ni­ge­ri­ja pel­nęs 37 taš­kus, sa­vo nuo­pel­nų ne­su­reikš­mi­no ir džiau­ gė­si pui­kiai pra­leis­tu lai­ku. „Pa­siek­ti to­kį gra­žų re­kor­dą – pui­kus jaus­mas. Žai­dė­me la­bai aukš­to ly­gio krep­ši­nį“, – kal­bė­jo Niu­jor­ko „Knicks“ žvaigž­dė.

Lie­tu­vos ir JAV rink­ti­nių ke­liai olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se su­si­kirs po aš­tuo­ne­rių me­tų per­trau­kos. Atė­nų

žai­dy­nių gru­pės rung­ty­nė­se mū­ siš­kiai 94:90 įvei­kė ame­ri­kie­čius, ta­čiau ma­če dėl bron­zos stip­res­ni bu­vo var­žo­vai – 104:96.

Car­me­lo Ant­ho­ny:

Ger­bia­me lie­tu­vius, nes žai­džiant su jais leng­vo pa­si­vaikš­čio­ji­ mo nie­ka­da ne­bū­na.

Abie­jo­se ko­man­do­se yra po du krep­ši­nin­kus, ku­rie žai­dė ir prieš aš­tuo­ne­rius me­tus. Su C.Ant­ho­ny ame­ri­kie­čiams tuo­met at­sto­va­vo LeB­ro­nas Ja­me­sas, o lie­tu­vių eki­ pos mo­hi­ka­nai yra Ša­rū­nas Ja­si­ke­ vi­čius ir Da­rius Son­gai­la. „Ger­bia­me lie­tu­vius, nes žai­ džiant su jais leng­vo pa­si­vaikš­čio­ ji­mo nie­ka­da ne­bū­na. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę rim­tai ko­vai“, – pa­gar­ biai pa­reiš­kė C.Ant­ho­ny.

Jis taip pat pri­si­pa­ži­no lau­kian­ tis aki­mir­kos, kai ga­lės akis į akį su­si­tik­ti su bu­vu­siu bend­rak­lu­ biu iš Den­ve­rio „Nug­gets“ Li­nu Klei­za. „Lau­kiu akis­ta­tos su juo, nes ma­čiau, kaip šis žai­dė­jas NBA bren­do ir to­bu­lė­jo. Ma­nau, kad bus įdo­mus su­si­ti­ki­mas“, – sa­kė krep­ ši­nin­kas.

L.Klei­za sa­vo ruoš­tu ža­dė­jo int­ ri­gą. „Sva­jo­nių ko­man­dos, ku­rios ne­ga­lė­tu­me nu­ga­lė­ti, šia­me olim­ pi­nia­me tur­ny­re nė­ra. Mes ne­bi­ jo­me ame­ri­kie­čių, ei­si­me ir kau­si­ mės. Vis­kas yra įma­no­ma, o kaip bus, pa­ma­ty­si­me“, – pa­si­ti­kė­ji­ mo ne­sto­ko­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­ris.

Jis ne­su­reikš­mi­no ir to, kad A gru­pė­je grei­čiau­siai teks ket­vir­to­ji vie­ta. „Kad ir ko­kie var­žo­vai lauk­ tų ket­virt­fi­na­ly­je – is­pa­nai ar ru­ sai, tu­rė­si­me žais­ti, dau­žy­tis, ko­ vo­ti“, – kal­bė­jo puo­lė­jas.

Fa­vo­ri­tai iš­si­gel­bė­jo

Olim­pi­nia­me krep­ši­nio tur­ny­ re la­bai ne­daug trū­ko iki pir­mo­ sios sen­sa­ci­jos – Ru­si­jos rink­ti­nė tik per ste­buk­lą iš­si­gel­bė­jo ma­če su bra­zi­lais.

Su­s i­t i­k i­m o pa­bai­go­je Mar­ce­ lin­ho Huer­tas bu­vo dviem taš­kais iš­ve­d ęs Pie­t ų Ame­r i­kos at­s to­ vus į prie­kį, ta­čiau pa­sku­ti­nė­mis ket­vir­to­jo kė­li­nio se­kun­dė­mis iš aikš­tės de­ši­nio­jo kraš­to Vi­ta­li­ jus Fri­dzo­nas pa­tai­kė tri­taš­kį – 75:74. „Per­ga­lė su­tei­kia la­bai daug pa­ si­ti­kė­ji­mo jė­go­mis. Dar kar­tą įro­ dė­me, kad nie­ka­da ne­pa­si­duo­da­ me“, – kal­bė­jo le­mia­mo me­ti­mo au­to­rius. „Pri­va­lo­me pa­si­mo­ky­

ti iš šio pra­lai­mė­ji­mo. Jie pa­tai­ kė la­bai su­dė­tin­gą me­ti­mą. Tur­ būt V.Fri­dzo­nas ga­lė­tų mes­ti dar de­šimt to­kių me­ti­mų ir dau­giau, ko ge­ro, ne­pa­tai­ky­tų nė kar­to“, – tvir­ti­no M.Huer­tas.

Pa­na­ši dra­ma įvy­ko ir Is­pa­ni­jos bei Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ma­če, ta­čiau sėk­mė vėl­gi ly­dė­jo fa­vo­ri­ tus. Bri­tai tri­taš­kiais ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je pa­nai­ki­no 12 taš­kų de­fi­ ci­tą, ta­čiau is­pa­nai iš­si­gel­bė­jo – 79:78.

Re­zul­ta­tai A gru­pė

Lietuva–Prancūzija 74:82 (21:25, 22:14, 9:20, 22:23). L.Klei­za 17 taš­kų, M.Po­cius 15, S.Ja­sai­tis 11 / T.Par­ke­ris 27, N.Ba­tu­mas 21, B.Dia­was 10.

Argentina–Tunisas 92:69 (14:28, 26:12, 31:16, 21:13). E.Gi­no­bi­l is 24, C.Del­fi ­no 21, L.Sco­la 20 / S.Mej­r is 19, M.El Mab­rou­kas 16.

JAV–Nigerija 156:73 (49:25, 29:20, 41:17, 37:11). C.Ant­ho­ny 37 (10/12 tri­ taš­kių), R.Westb­roo­kas 21, K.Bryan­ tas 16 / I.Dio­gu 27, C.Ogu­chis 11.

B gru­pė Ga­li­my­bė: per rung­ty­nes su Ni­ge­ri­jos eki­pa ame­ri­kie­čiai pa­ge­ri­no net

ke­lis olim­pi­nio krep­ši­nio re­kor­dus.

A gru­pė Šalis

1. JAV 2. Ar­gen­ti­na 3. Pran­cū­zi­ja 4. Lie­tu­va 5. Ni­ge­ri­ja 6. Tu­ni­sas

AFP nuo­tr.

B gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

Šalis

3 2 2 1 1 0

0 1 1 2 2 3

364:207 258:219 224:236 225:237 186:284 188:262

1. Ru­si­ja 2. Is­pa­ni­ja 3. Bra­zi­li­ja 4. Aust­ra­li­ja 5. D.Bri­ta­ni­ja 6. Ki­ni­ja

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 3 2 1 0 0

0 0 1 2 3 3

243:203 258:229 216:208 222:218 215:241 196:251

Australija–Kinija 81:61 (21:22, 28:11, 12:19, 20:9). P.Mill­s as 20, D.An­der­so­nas 17, J.Ing­le­s as 13 / Sh.Wan­gas 21, J.Yi 13, J.Che­nas 10.

Rusija–Brazilija 75:74 (15:20, 25:12, 19:21, 16:21). A.Ki­ri­len­ka 19, T.Moz­ go­vas 18, A.Šve­das 17 / L.Bar­bo­sa 16, L.Tay­lo­ras 12.

Di­džio­ji Britanija–Ispanija 78:79 (15:24, 14:13, 19:23, 30:19). L.Den­ gas 26, J.Free­lan­das 25 / J.Cal­de­ro­ nas 19, P.Ga­so­lis 17, M.Ga­so­lis 12.

18

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

sportas

Auk­si­nė lie­tu­vai­tė Rū­ta Mei­lu­ty­tė bai­ gė pa­si­ro­dy­mą XXX olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se, o ko­vas Lon­ do­ne pra­dė­jo mū­ sų ša­lies leng­vaat­le­ čiai.

Blyks­te­lė­jo: A.Sku­jy­tė lai­mė­jo dau­gia­ko­vi­nin­kių šuo­lių į aukš­tį rung­tį. Alf­re­do Plia­džio (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

Su olim­pia­da at­si­svei­ki­no re­kor­du Sa­vo gru­pė­je – grei­čiau­sia

Va­kar mo­te­rų plau­ki­mo 50 m lais­ vuo­ju sti­liu­mi at­ran­kos var­žy­bo­ se olim­pi­nė čem­pio­nė R.Mei­lu­ ty­tė nuo­to­lį įvei­kė per 25,55 sek., pa­ge­ri­no Lie­tu­vos re­kor­dą (bu­vo 25,67 sek.) ir ta­po 5-osios gru­pės nu­ga­lė­to­ja, ta­čiau tai ne­ga­ran­ta­vo ke­lia­la­pio į pus­fi­na­lį.

Ge­riau­sią re­zul­ta­tą pa­sie­kė olan­ dė Ra­no­mi Kro­mo­wid­jo­jo – 24,51 sek. Ne­daug at­si­li­ko jos ko­man­dos drau­gė Mar­leen Veld­huis – 24,57 sek. ir bri­tė Fran­ces­ca Hal­sall – 24,61 sek. Bend­ro­je įskai­to­je tarp 73 rung­ties da­ly­vių R.Mei­lu­ty­tė su var­žo­ve iš Suo­mi­jos pa­si­da­li­jo 26– 27 vie­tas. Iki še­šio­lik­tu­ko lie­tu­vei pri­trū­ko 0,28 sek.

Vy­rų var­žy­bo­se dar vie­ną olim­ pi­nį me­da­lį – jau 20-ąjį – iš­ko­vo­ jo JAV žvaigž­dė Mi­chae­las Phelp­ sas: jis lai­mė­jo 200 m komp­lek­si­nį plau­ki­mą – 1 min. 54,27 sek. Šios rung­ties pus­fi­na­ly­je ko­vo­jęs Vy­ tau­tas Ja­nu­šai­tis užė­mė 13-ąją vie­tą – 2 min. 00,13 sek.

Vi­sų lai­kų ti­tu­luo­čiau­sią olim­ pie­tį M.Phelp­są te­le­fo­nu pa­svei­

ki­no ir JAV pre­zi­den­tas Ba­ra­cas Oba­ma.

Me­da­lis ne­to­li

Vos vie­nas bar­je­ras nuo olim­ pi­nio me­da­lio ski­ria bok­si­nin­ką Eval­dą Pet­raus­ką. Svo­rio ka­te­go­ ri­jos iki 60 kg aš­tunt­fin ­ a­ly­je lie­ tu­vis 16:12 (6:3, 4:3, 6:6) nu­ga­lė­ jo Eu­ro­pos čem­pio­ną tur­ką Fa­ti­hą Ke­le­są. Ket­virt­fi­na­ly­je pir­ma­die­ nį E.Pet­raus­kas iš­mė­gins jė­gas su 2009-ųjų pa­sau­lio čem­pio­nu bei 2011-ųjų Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nu ita­lu Do­me­ni­co Va­len­ti­no. „Eval­das su juo nie­ka­da ne­bu­vo su­si­ti­kęs rin­ge. Jei mes pri­me­si­me ita­lui sa­vo ko­vos ma­nie­rą, rea­lu lai­mė­ti. Ko­vo­si­me ir siek­si­me per­ ga­lės bei me­da­lio“, – ryž­tin­gai kal­ bė­jo E.Pet­raus­ko tre­ne­ris Vla­di­mi­ ras Ba­je­vas. „Ge­ras prie­ši­nin­kas, ma­čiau, kaip jis ko­vo­ja, bet aš ne­nag­ri­nė­ju var­žo­vų, nes tai di­di­na psi­cho­lo­gi­ nę įtam­pą“, – apie D.Va­len­ti­no sa­ kė E.Pet­raus­kas.

Ne­pa­si­se­kė Egi­di­jui Ka­va­liaus­ kui (iki 69 kg) – jis aš­tunt­fi­na­ly­je

7:11 (2:1, 3:4, 2:6) pra­lai­mė­jo bri­ tui Fred­die Evan­sui.

Bok­so tur­ny­re įsi­plies­kė ir pir­ ma­sis skan­da­las. Uk­rai­nos rink­ti­ nės va­do­vai pa­tei­kė ape­lia­ci­ją dėl Jev­ge­ni­jaus Chit­ro­vo dvi­ko­vos su bri­tu Ant­ho­ny Ogo­go. Su­si­ti­ki­ mas bai­gė­si ly­gio­sio­mis 18:18, bet tei­sė­jai per­ga­lę sky­rė olim­pia­dos šei­mi­nin­kui, nors jis du kar­tus bu­vo nok­dau­ne. Uk­rai­nie­čių pro­ tes­tas Lon­do­ne bu­vo at­mes­tas du kar­tus, to­dėl šios ša­lies na­cio­na­ li­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas pra­dė­jo reng­ti do­ku­men­tus Spor­to ar­bit­ ra­žo teis­mui.

Aš ne­nag­ri­nė­ju var­ žo­vų, nes tai di­di­na psi­cho­lo­gi­nę įtam­ pą.

Aust­ra – aukš­tyn

Pir­mo­ji iš Lie­tu­vos leng­vaat­le­čių star­ta­vo sep­tyn­ko­vi­nin­kė Aust­ ra Sku­jy­tė.

100 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo var­žy­ bo­se lie­tu­vė pa­sie­kė ge­riau­sią sa­ vo re­zul­ta­tą šį se­zo­ną – 14,00 sek. ir su 978 taš­kais tarp 38 da­ly­vių bu­vo 32-ojo­je vie­to­je. As­me­ni­nį re­kor­dą Aust­ra pa­ge­ri­no šuo­lių į aukš­tį sek­to­riu­je – 192 cm (1 132 taš­kai) ir po ant­ro­sios rung­ties su 2 110 taš­kų pa­ki­lo į 4-ąją vie­tą.

Pir­ma­vo bri­tė Jes­si­ca En­nis (2 249), ame­ri­kie­tė Hy­leas Foun­ tain (2 224) ir ki­ta bri­tė Ka­ta­ri­na John­son-Thomp­son (2 146).

Va­ka­re 100 m at­ran­kos bė­gi­mų 2-aja­me eta­pe star­ta­vo Li­na Grin­ či­kai­tė, kva­li­fi­ka­ci­nį nor­ma­ty­vą – 8,10 m – mė­gi­no įveik­ti šuo­li­nin­ kas į to­lį Po­vi­las My­ko­lai­tis, o 63 m dis­ko me­ti­mo nor­ma­ty­vą – Zi­nai­ da Send­riū­tė.

Dziu­do meist­rai su­klu­po

Ne­sėk­mė: M.Paš­ke­vi­čiui ke­lią į ket­virt­fi­na­lį už­kir­to Bra­zi­li­jos im­ty­ni­

nin­kas.

Min­dau­gas Griš­ko­nis irk­la­vi­mo var­žy­bo­se užė­mė aš­tun­tą­ją vie­tą.

Va­kar B fi­na­le (dėl 7–12 vie­tų) 26-

Pergalė: E.Petrauskas privertė kapituliuoti Europos čempioną F.Kelesą

(Turkija).

erių lie­tu­vis vien­vie­te val­ti­mi 2 000 m dis­tan­ci­ją įvei­kė per 7 min. 15,32 sek. ir, 4,15 sek. nu­si­lei­dęs ku­bie­ čiui An­ge­lui Four­nie­rui Rod­ri­gue­ zui, fi­ni­ša­vo ant­ras.

Lie­tu­vos irk­luo­to­jas B fi­na­le ap­ len­kė tre­čio­jo­je po­zi­ci­jo­je li­ku­sį dvie­jų pa­sta­rų­jų olim­pia­dų čem­ pio­ną nor­ve­gą Ola­fą Tuf­te’ą bei Ar­gen­ti­nos, Ki­ni­jos ir Bel­gi­jos at­ sto­vus.

Su olim­pia­da at­si­svei­ki­no abu Lie­tu­vos dziu­do meist­rai – Ka­ro­lis Bau­ža (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 90 kg) ir Ma­rius Paš­ke­vi­čius (+100 kg).

K.Bau­ža aš­tunt­fi­na­ly­je su­klu­po tre­čia­die­nį, o M.Paš­ke­vi­čius – va­ kar. Ma­rius pir­miau­sia aiš­kia per­ sva­ra per 64 sek. nu­ga­lė­jo Va­nua­tu sa­ly­no at­sto­vą Na­za­rio Fai­kai­fo­nu, bet aš­tunt­fi­na­ly­je po pra­tę­si­mo ka­ pi­tu­lia­vo prieš Pa­na­me­ri­kos žai­dy­ nių čem­pio­ną bra­zi­lą Ra­fae­lį Sil­vą. Šian­dien ko­vą tęs bur­len­ti­nin­kas Juo­zas Ber­no­tas. Jis po še­šių plau­

ki­mų vy­rų RS:X kla­sė­je tarp 38 bur­ len­ti­nin­kų su 52 bau­dos taš­kais yra 9-ojo­je vie­to­je.

Bend­ro­jo­je įskai­to­je pir­mau­ ja olan­das Do­ria­nas van Rijs­sel­ ber­ge’as – 6 bau­dos taš­kai. Ant­rą­ ją vie­tą re­ga­to­je su 17 bau­dos taš­kų uži­ma vo­kie­tis To­nis Wil­hel­mas, tre­čio­jo­je po­zi­ci­jo­je – len­kas Prze­ mys­la­was Miarc­zyns­kis (18).

VD inf.

0,012 sekundės

Lietuvos rekordą 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje pagerino R.Meilutytė

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

24p.

19

Šiaurės po­lia­ri­nia­me ra­te nepratusiam už­mig­ti ne­leng­va.

Atos­to­gos – su Ita­li­jos vė­lia­va Med­kir­tys, var­go­ ni­nin­kas, gry­bau­to­ jas – į to­kius dar­bus per va­sa­ros ato­sto­ gas žmo­nos tė­vy­nė­ je įsi­kin­ko Ita­li­jos Par­mos uni­ver­si­te­ to kal­bo­ty­ros pro­ fe­so­rius, lie­tu­vių kal­bos ty­ri­nė­to­jas Gui­do Mi­che­li­ni. Vi­ sus jo ta­len­tus įdė­ miai ste­bi net 17-a žmo­nos gi­mi­nai­čių.

Ta­čiau Gui­do dėl to ne­su­ka gal­vos – į kan­džias pa­sta­bas ga­li pui­kiai at­si­kirs­ti lie­tu­viš­kai.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­tin­ka Lie­tu­vos gam­ta

Į žmo­nos – taip pat Par­mos uni­ ver­si­te­to dės­ty­to­jos – Bi­ru­tės Žin­ džiū­tės-Mi­che­li­ni tė­vy­nę po­ra at­ vyks­ta au­to­mo­bi­liu. Kol pa­sie­kia Lie­tu­vą, du kar­tus sto­ja nak­vo­ti.

Mi­che­li­ni šei­mą so­dy­bo­je ne­to­li La­ba­no­ro, ant La­ka­jos upės kran­ to, su­ra­do­me ne­leng­vai. Kai pa­ga­ liau iš to­lo iš­vy­do­me ple­vė­suo­jant Ita­li­jos ir Lie­tu­vos vė­lia­vas, leng­ viau at­si­kvė­pė­me, – čia!

20

Tiks­las: „Į Lie­tu­vą va­žia­vau dėl moks­lo, o kai moks­lą pa­vy­ko su­jung­ti su ki­tais da­ly­kais, bu­vo ne­blo­gai“, – sa­kė G.Mi­che­li­ni, ta­da net ne­sap­na­

vęs, kad šei­mą su­kurs su lie­tu­ve.

20

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Di­nas­ti­ja: Mi­che­li­ni vai­kai Emi­lis ir Mar­ti­na taip pat stu­di­juo­ja kal­bas.

Ge­di

Atos­to­gos – su Ita­li­jos vė­l Kie­mas bu­vo pil­nas 19 žmo­nių – vi­si ruo­šė­si sės­ti pie­tau­ti. Pat­vo­ry­je gel­to­na­vo

du ne­ma­ži krep­šiai su vo­ve­rai­tė­ mis. Tai – pro­fe­so­riaus ir gi­mi­nai­ čių vė­ly­vo ry­to lai­mi­kis. Ką jau ką, bet lie­tu­viš­kus miš­kus ir gry­bus jis iš­stu­di­ja­vo pui­kiai, – juk į ita­ lų kal­bą iš­ver­tė An­ta­no Ba­ra­naus­ ko „Anykš­čių ši­le­lį“.

G.Mi­che­li­ni pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­ vo­je va­sa­rą jam la­bai pa­tin­ka gam­ ta, – to­kios ža­lu­mos Ita­li­jo­je ne­ra­ si, o dvie­jų mė­ne­sių ato­sto­gos čia ne­nu­si­bos­ta. „Nu­si­bos­tų, jei ne­mo­kė­čiau lie­ tu­viš­kai. Ta­da bū­tų su­dė­tin­ga. O da­bar ga­liu bet kur užei­ti ir su­si­ kal­bė­ti“, – ita­lams bū­din­ga grei­ ta­kal­be ir su ita­liš­ku ak­cen­tu lie­ tu­viš­kus sa­ki­nius bė­rė 61 me­tų G.Mi­che­li­ni.

Su kal­nų dvi­ra­čiu ir že­mė­la­piu jis iš­si­ruo­šia į eks­kur­si­ją miš­ko ke­liu­ kais. Pap­ras­tai nu­va­žiuo­ja apie 30 km. Kar­tą bu­vos be­pak­lys­tąs, ta­ čiau, pa­ma­tęs pir­mą so­dy­bą, už­ su­ko į ją ir iš­siaiš­ki­no, kaip grįž­ ti at­gal. Šal­to­je Bal­ti­jos jū­ro­je Gui­do mau­dė­si ne kar­tą. Ta­čiau Lie­tu­vo­ je jis la­biau mėgs­ta mau­dy­tis upė­ se ir eže­ruo­se. O ap­link La­ka­ją eže­ rų ne­trūks­ta.

Su ma­lo­nu­mu va­lo miš­ką

Dau­giau­sia lai­ko Mi­che­li­ni šei­ ma pra­lei­džia at­sta­ty­to­je apie 90 ha dy­džio B.Žin­džiū­tės-Mi­che­li­ni tė­vų so­dy­bo­je prie Du­by­sos, vi­sai ne­to­li Mai­ro­nio tė­viš­kės.

„Ten at­si­gau­na­me nuo Ita­li­jos karš­čių, at­si­pa­lai­duo­ja­me nuo dar­ bų. Ten ab­so­liu­čiai ty­lu, per du ki­lo­ met­rus ne­tu­ri­me jo­kio kai­my­no. Tik mes, gand­ra­liz­dis ir ret­sy­kiais ko­kia stir­nai­tė at­bė­ga į Du­by­są at­si­ger­ti.

Ten Mai­ro­nio ap­dai­nuo­ti gra­žie­ji Du­by­sos šlai­tai. Tai – ma­no tė­ve­lio gim­ti­nė, iš ku­rios jis bu­vo iš­vež­tas į Si­bi­rą“, – pa­sa­ko­jo Bi­ru­tė.

Nu­si­bos­tų, jei ne­mo­ kė­čiau lie­tu­viš­kai.

Ta­da bū­tų su­dė­tin­ga.

O da­bar ga­liu bet kur užei­ti ir su­si­kal­bė­ti.

Per ato­sto­gas jie ne tik il­si­si – di­džiu­lę so­dy­bą rei­kia pri­žiū­rė­ti, o pie­vas nu­šie­nau­ti. Bet tai ne­ke­lia rū­pes­čių, nes drau­ge va­sa­ro­ja vi­sa Bi­ru­tės gi­mi­nė – se­se­rys Au­re­li­ja ir Ele­na su šei­mo­mis. „Di­džio­ji mū­sų šei­my­na – 17 žmo­nių. Tu­ri­me di­de­lius sta­lus, bet ir tai prie jų sun­kiai tel­pa­me“, – sa­kė Bi­ru­tė, ku­riai per ato­sto­gas ten­ka rū­pin­tis tro­ba, kie­mu, val­gio ga­mi­ni­mu.

O pro­fe­so­rius G.Mi­che­li­ni – ga­ li­ma pa­juo­kau­ti – per ato­sto­gas dir­ba med­kir­čiu. „Ma­ne la­biau­siai do­mi­na ne pie­vos, o miš­kas. Tu­riu mo­to­ri­nį pjūk­lą ir ga­lin­gas žirk­les. La­biau­ siai pa­tin­ka ei­ti per nuo­sa­vą miš­ką, jį va­ly­ti, ati­deng­ti ke­liu­kus, ge­nė­ti

me­džius, ap­kar­py­ti krū­mokš­nius, pa­ša­lin­ti vie­ną ki­tą sau­suo­lį. Tas miš­kas – ne toks men­kas: vie­no­ je vie­to­je yra apie 30, ki­to­je – apie 10 hek­ta­rų. Kai lie­ka di­džiu­liai me­ džiai, la­bai ten gra­žu, ma­lo­nu“, – lie­tu­viš­ku miš­ku ža­vė­jo­si ita­las.

Kai Gui­do va­lo miš­ką, žmo­na tu­ ri ei­ti iš pa­skos – rink­ti smul­kias me­džių ša­kas, su­krau­ti jas į lau­žus ir su­de­gin­ti. Tas dar­bas jai pa­tin­ka. „Esu pa­grin­di­nė ša­kų de­gin­to­ja“, – juo­kė­si Bi­ru­tė. Pas­kui jie ruo­šia mal­kas. Vy­rai jas su­ka­po­ja, su­ve­ža į kie­mą, ta­da su­krau­na į mal­ki­nę.

Var­go­ni­nin­ką iš­lei­do ato­sto­gų

Prieš dvi sa­vai­tes so­dy­bo­je ant Du­ by­sos kran­to vy­ko Bi­ru­tės se­sers sū­naus ves­tu­vės.

Per su­tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją Ši­lu­ vos baž­ny­čio­je var­go­ni­nin­ko pa­rei­ gas ėjo Par­mos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ rius G.Mi­che­li­ni. Baž­ny­čio­je Gui­do var­go­nais pa­gro­jo ke­lis Jo­ha­no Se­ bas­tia­no Ba­cho kū­ri­nius, o ce­re­mo­ ni­jos pa­bai­go­je – Men­del­so­no mar­ šą. Kad šį kū­ri­nį at­lik­tų ce­re­mo­ni­jos pra­džio­je, pa­si­prie­ši­no ku­ni­gas.

Gro­ti var­go­nais – G.Mi­che­li­ni po­mė­gis. Ne­di­de­lė­je Par­mos Šv.

An­ta­no baž­ny­čio­je jis pra­dė­jo var­ go­nuo­ti nuo 18 me­tų. Iš vi­so ten var­go­na­vo apie 20 me­tų.

Vy­rui la­bai pa­ti­ko to­je baž­ny­čio­ je dirb­ti su se­nuo­ju ku­ni­gu. Per mi­ šias jis Gui­do leis­da­vo gro­ti ką no­ri.

Ta­čiau kai atė­jo dirb­ti ki­tas ku­ni­ gas, jį la­bai var­žė – pa­reiš­kė, kad rei­kia ne tiek lais­vai gro­ti, kiek pri­ tar­ti gies­mi­nin­kams.

„Kai žmo­gus var­go­ni­nin­kau­ja, tu­ri at­si­žvelg­ti į ku­ni­go pa­gei­da­vi­ mus, nes baž­ny­čio­je jis yra pa­grin­ di­nis vei­kė­jas, – aiš­ki­no G.Mi­che­li­ni.

– Jau se­niai ne­var­go­ni­nin­kau­ju to­je baž­ny­čio­je, ta­čiau na­muo­se tu­riu pia­ni­ną, par­ti­tū­rų. Na­muo­se gro­ju pia­ni­nu. Ma­ne la­bai do­mi­na ir mu­ zi­kos teo­ri­ja. Daž­nai klau­sau­si mu­zi­ kos še­dev­rų su par­ti­tū­ra ran­ko­se.“ Su­ža­vė­jo lie­tu­vių kal­ba

Pir­mą kar­tą į Lie­tu­vą G.Mi­che­li­ ni at­vy­ko 1975 m. lapk­ri­tį. Prieš me­tus Bo­lo­ni­jos uni­ver­si­te­te bu­vo bai­gęs ly­gi­na­mo­sios kal­bo­ty­ros ir kla­si­ki­nės fi­lo­lo­gi­jos stu­di­jas. Rim­ tų lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tų tarp uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių ta­da ne­bu­ vo, to­dėl jis nu­spren­dė pra­mok­ti lie­tu­vių kal­bos.

G.Mi­che­li­ni pri­si­me­na, kad čia at­va­žiuo­ti ne­bu­vo leng­va, – so­vie­ tų lai­kai, Lie­tu­va bu­vo už ge­le­ži­nės už­dan­gos. Ta­čiau tais lai­kais bu­vo pa­si­ra­šy­ta mai­nų su­tar­tis tarp Ita­ li­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos moks­lų aka­de­mi­jų. „Iš So­vie­tų Są­jun­gos į Ita­li­ją at­ vyk­da­vo la­bai aukš­to ly­gio moks­li­ nin­kų, pro­fe­so­rių. Va­žiuo­ti į Ita­li­ją, pa­bū­ti ten du tris mė­ne­sius jiems bu­vo gy­ve­ni­mo įvy­kis. O iš Ita­li­jos, ži­no­da­mi, koks yra ko­mu­nis­ti­nis re­ži­mas So­vie­tų Są­jun­go­je, aukš­ to ly­gio žmo­nės ne­no­rė­da­vo vyk­ti.

To­dėl lik­da­vo vie­tų jau­niems, ku­rie bu­vo ką tik bai­gę uni­ver­si­te­tus“, – pri­si­mi­nė G.Mi­che­li­ni.

Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad, jei­gu jis no­rė­tų mo­ky­tis Mask­vo­je ar tuo­

me­čia­me Le­ning­ra­de, ne­rei­kė­tų kvie­ti­mų. Jei­gu ki­tur, rei­kia prii­ man­čios ins­ti­tu­ci­jos kvie­ti­mo.

No­rint sta­žuo­tis Lie­tu­vo­je, rei­kė­ jo gau­ti Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ jos laiš­ką.

Per sa­vo dip­lo­mi­nio dar­bo va­do­ vo ry­šius Mask­vo­je Gui­do tą kvie­ ti­mą ga­vo. Lie­tu­vo­je ta­da jis gy­ve­ no aš­tuo­nis mė­ne­sius.

Ko­dėl G.Mi­che­li­ni nu­spren­dė stu­di­juo­ti bū­tent lie­tu­vių kal­bą, ko­dėl ne lat­vių? „To­dėl, kad lie­tu­vių kal­ba in­ doeu­ro­peis­ti­ko­je yra ypač svar­ bi, daug svar­bes­nė už lat­vių. Iš vi­ sų da­bar­ti­nių in­doeu­ro­pie­čių kal­bų lie­tu­vių kal­ba yra pa­ti se­niau­sia.

Daug už­sie­nio kal­bi­nin­kų jos mo­ ko­si“, – aiš­ki­no G.Mi­che­li­ni.

Deš­ros iš­ju­di­no rei­ka­lus

Kai G.Mi­che­li­ni dė­jo pa­stan­gas at­ vyk­ti į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą stu­di­ juo­ti lie­tu­vių kal­bos, net min­tis į gal­vą ne­šo­vė, kad su­kurs šei­mą su lie­tu­ve. „Į Lie­tu­vą va­žia­vau dėl moks­ lo, o kai moks­lą pa­vy­ko su­jung­ti su ki­tais da­ly­kais, bu­vo ne­blo­gai“, – šmaikš­ta­vo Gui­do, žvelg­da­mas į žmo­ną Bi­ru­tę.

Kai juo­du su­si­pa­ži­no, Bi­ru­tė Vil­ niaus uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo lie­tu­ vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą.

Ta­čiau jų drau­gys­tės ir mei­lės is­to­ri­ja ne­si­klos­tė kaip svies­tu pa­ tep­ta. Vė­liau at­vyk­ti į Lie­tu­vą kaip tu­ris­tui Gui­do ne­pa­vyk­da­vo – tu­ rė­jo va­žiuo­ti tik moks­lo tiks­lais.

Ta­čiau pir­miau­sia rei­kė­jo, kad jį

21

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Eks­pe­ri­men­tų su žmo­nė­mis ne­da­rys Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ge­riau­siu ES jau­nuo­ju moks­li­nin­ ku ta­pu­sio mo­ki­nio Po­vi­lo Ka­va­ liaus­ko ran­ko­se – bran­dos ates­ta­ tas su pa­gy­ri­mu ir ke­lio­nės į Lon­ do­no jau­nų­jų moks­li­nin­kų fo­ru­ mą bi­lie­tai. Su­die Lie­tu­vai?

In­for­ma­ci­ja: Ita­li­jos ir Lie­tu­vos vė­lia­vos skel­bia, kad Par­mos uni­ver­si­

te­to pro­fe­so­rius G.Mi­che­li­ni su žmo­na Bi­ru­te ato­sto­gas Lie­tu­vos kai­ me jau pra­dė­jo.

Di­džio­ji mū­sų šei­ my­na – 17 žmo­nių.

Tu­ri­me di­ de­lius sta­ lus, bet ir tai prie jų sun­kiai tel­ pa­me.

i­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

l­ ia­va – kaip moks­li­nin­ką – čia įleis­ tų Mask­va. O Mask­vo­je – kad kas nors at­si­vers­tų jo by­lą. Kad tai įvyk­tų, pa­gel­bė­jo Vil­niaus uni­ver­ si­te­to bib­lio­te­kos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas An­ta­nas Stra­vins­kas, į Mask­vą „kam rei­kia“ nu­ve­žęs dvi pui­kias lie­tu­viš­kas deš­ras.

Ta­da ke­liai į Lie­tu­vą – ir dėl moks­lo, ir dėl mei­lės – G.Mi­che­li­ni at­si­vė­rė leng­viau. „Deš­ros iš­ju­di­no rei­ka­lus“, – po­kšta­vo Gui­do.

Ves­tu­vės bu­vo kaip lai­do­tu­vės

Bi­ru­tė iš­va­žia­vo į Ita­li­ją tik de­vin­ tai­siais jų pa­žin­ties me­tais. „Taip bu­vo. Iš­lauk­ti da­ly­kai pa­ skui lie­ka vi­sam gy­ve­ni­mui, – ma­ no B.Žin­džiū­tė-Mi­che­li­ni. – Mū­sų ves­tu­vės įvy­ko Vil­niu­je. Tais lai­kais be ves­tu­vi­nio žie­do bu­vo neį­ma­no­ ma iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį. O aš dar bu­ vau juo­da­ja­me są­ra­še, nes gi­miau Si­bi­re, ki­lu­si iš trem­ti­nių šei­mos.

Vi­zi­tai į už­sie­nius, moks­li­nė kar­je­ ra man bu­vo ap­ri­bo­ti – tai bu­vo aiš­ kiai pa­sa­ky­ta. Ap­sisp­ren­di­mas iš­ va­žiuo­ti man bu­vo bai­si min­tis.“ Ko­dėl? Ji bi­jo­jo ne­ži­no­my­bės. Ją gąs­di­no net min­tis, kad išeis į gat­ vę, tarp sve­ti­mų žmo­nių, ir ne­su­ tiks nė vie­no pa­žįs­ta­mo vei­do. Jos ma­ma ver­kė ir sa­kė, kad tos ves­tu­ vės jai bus kaip lai­do­tu­vės. Bi­ru­tę gąs­di­no ne at­stu­mas, o ge­le­ži­nė už­ dan­ga – o gal į Lie­tu­vą jau nie­ka­da ne­grįš, nie­ka­da ne­bus čia įleis­ta?

Siu­vė­ja, ku­ri jai siu­vo tau­ti­nius dra­bu­žius, po­ri­no: „Ko­kia lai­mė, kad iš­te­ki ir iš­va­žiuo­ji. Kad taip ma­no duk­te­riai iš čia iš­trū­kus.“

Ar be­grįš į Lie­tu­vą iš ne­tru­kus Lon­do­ne pra­si­dė­sian­čio Jau­nų­jų moks­li­nin­kų fo­ru­mo mu­sių ty­ri­ nė­ji­mu iš­gar­sė­jęs Kau­no Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no gim­na­zi­ jos abi­tu­rien­tas P.Ka­va­liaus­kas?

Ar jo neiš­pai­ki­no per­nai pel­ny­ ta 7 tūkst. eu­rų pre­mi­ja, lai­mė­ta ke­lio­nė į Lon­do­ną, tarp­tau­ti­nį Stok­hol­mo jau­nų­jų moks­li­nin­kų fo­ru­mą, No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­ tų ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jos sa­ vai­tę?

Iš pri­gim­ties esu eks­pe­ri­men­tuo­to­ jas, o toks gy­dy­to­ jas li­go­niams ne­pa­ tik­tų.

Prak­ti­ka: lie­tu­viš­kus gry­bus ir miš­kus Gui­do iš­stu­di­ja­vo pui­kiai, – juk

į ita­lų kal­bą iš­ver­tė A.Ba­ra­naus­ko „Anykš­čių ši­le­lį“.

„Tie da­ly­kai da­bar­ti­niam jau­ni­ mui ne­su­vo­kia­mi – da­bar vis­kas ki­taip. O ma­no vis­kas iš­bi­jo­ta Lie­ tu­vo­je. Nu­va­žia­vu­si į Ita­li­ją vis­ką ra­dau daug gra­žiau, ne­gu įsi­vaiz­ da­vau“, – džiau­gė­si B.Žin­džiū­tėMi­che­li­ni. Šei­ma – kal­bų spe­cia­lis­tai

Mi­che­li­ni šei­ma gy­ve­na Šiau­rės Ita­ li­jo­je, Par­mo­je, – gim­ta­ja­me Gui­ do mies­te. Vy­ras uni­ver­si­te­te dės­ to bend­rą­ją ir ly­gi­na­mą­ją kal­bo­ty­rą, žmo­na – lie­tu­vių kal­bą. Į dar­bą juo­ du daž­niau­siai va­žiuo­ja dvi­ra­čiais. Šei­mo­je kal­ba­ma dviem kal­bo­mis – ita­liš­kai ir lie­tu­viš­kai. „Iš pra­ džių, kol vai­kai bu­vo ma­ži, na­muo­ se dau­giau kal­bė­da­vo­me lie­tu­viš­ kai. Kad jie ži­no­tų, jog na­muo­se yra vie­na kal­ba, o už na­mų du­rų – ki­ta.

Vai­kai ge­rai iš­mo­ko ir vie­ną, ir ki­tą kal­bą“, – džiau­gė­si mo­ti­na.

Mi­che­li­ni vai­kai 26 me­tų Emi­ lis ir 20 me­tų Mar­ti­na stu­di­juo­ ja kal­bas. Mar­ti­nai te­ko lan­ky­ti ir tė­vo pa­skai­tas. „O, jai la­bai pa­ti­ko.

Atė­ju­si į pa­skai­tas klau­sy­da­vo, ką ki­ti stu­den­tai apie ma­ne kal­ba“, – šmaikš­ta­vo Gui­do.

Lais­vu nuo pa­skai­tų lai­ku B.Žin­ džiū­tė-Mi­che­li­ni pa­ren­gė du žo­ dy­nus – lietuvių–italų ir italų–lie­ tuvių kal­bų, pa­ra­šė lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­kos va­do­vė­lį. Taip pat ver­ čia iš lie­tu­vių kal­bos į ita­lų ir iš ita­lų į lie­tu­vių. Nau­jau­sias kū­ri­nys, ku­rį vy­ras ir žmo­na Mi­che­li­ni kar­tu iš­ ver­tė į ita­lų kal­bą, – Lau­ros Sin­ti­ jos Čer­niaus­kai­tės ro­ma­nas „Kvė­ pa­vi­mas į mar­mu­rą“.

Dos­jė Gui­do Mi­che­li­ni gi­mė 1951 m. lie­pos 2 d. Par­mo­je (Ita­li­ja).

„Aš, kaip ir di­džio­ji da­lis jau­ ni­mo, gar­bi­nau už­sie­nį ir ma­ niau, kad tik ten ver­ta mo­ky­tis“, – to­kie bu­vo pir­mie­ji mo­kyk­ lą bai­gu­sio ir ta­pu­sio lais­vo bei ne­prik­lau­so­mo vai­ki­no žo­džiai, bet ne­t ru­k us jis nu­ra­m i­n o: – Apsilankęs ki­tur su­pra­tau, kad ten tik­rai nė­ra ge­riau. Lie­tu­vo­je ga­li­ma gau­ti dau­giau in­for­ma­ ci­jos, ga­li­my­bę dirb­ti la­bo­ra­to­ ri­jo­je, o už­sie­ny­je tai bū­tų daug sun­kiau.“ Va­di­na­si, atė­jus lai­kui rink­tis pro­fe­si­ją Po­vi­las min­ti­mis gy­ve­ na la­bo­ra­to­ri­jo­se?

„Ne­bu­vau tas, ku­ris pelnė šim­ tu­kus, ta­čiau nė­ra eg­za­mi­no, ku­ rį bū­čiau iš­lai­kęs že­miau nei 50 ba­lų“, – at­vi­rai pri­si­pa­ži­no Po­vi­ las, iš bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­ tų pa­ban­džius nu­spė­ti to­les­nį jo gy­ve­ni­mo ke­lią.

Kaip to­les­nę gy­ve­ni­mo sto­te­lę vai­ki­nas įsi­vaiz­duo­ja Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Gam­tos fa­kul­te­tą. Ten jis ke­ti­na stu­di­juo­ti mo­le­ku­li­nę bio­ lo­gi­ją. Ma­no, kad kaip tik šio­je sri­ ty­je bus dau­giau­sia at­ra­di­mų. „Mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos spe­cia­ lis­tas ap­rė­pia vi­sas gam­tos moks­ lų ži­nias, ge­ba jas ana­li­zuo­ti ir su­ pras­ti mo­le­ku­li­niu lyg­me­niu. Tai lyg­muo, nuo ku­rio pra­si­de­da gy­ vy­bė“, – ži­no vaikinas.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad bai­gęs šias stu­di­jas ži­nias ga­lės pri­tai­ky­ ti tir­da­mas an­ti­bio­ti­kams at­spa­ rias bak­te­ri­jas. Bū­tent už ty­ri­mą apie na­mi­nių mu­sių vaid­me­nį pla­ti­nant at­spa­rias bak­te­ri­jų pa­ der­mes Po­vi­las pel­nė ge­riau­sio ES jau­no­jo moks­li­nin­ko mo­ki­nio var­dą. Ši sri­tis jį te­be­do­mi­na. „No­riu su­ži­no­ti, ko­dėl bak­ te­ri­jos tam­pa at­spa­rios, kaip tai pa­ža­bo­ti. No­riu įkur­ti Lie­tu­vo­ je pir­mą­jį moks­li­nį cent­rą, ku­ria­ me bū­tų dir­ba­ma tik in­fek­ci­nių li­gų sri­ty­je, ir at­pa­žin­ti jas ne­tgi la­bai re­tas, pra­dė­ti pa­sau­ly­je dar neat­lie­ka­mus ty­ri­mus, kad dau­ giau su­ži­no­tu­me apie žmo­nėms itin pa­vo­jin­gas žar­ny­no in­fek­ci­jas su­ke­lian­čias bak­te­ri­jas jer­si­ni­jas.

Joms pri­klau­so ir ma­ro su­kė­lė­jas“, – pasakojo jau­nas žmo­gus.

Sug­rį­žęs į praei­tį Po­vi­las ti­ki­no il­gai gal­vo­jęs ir apie me­di­ci­nos stu­di­jas, ta­čiau sa­vęs vil­kin­čio gy­dy­to­jo cha­la­tą neį­si­vaiz­duo­ja. „Iš pri­gim­ties esu eks­pe­ri­men­ tuo­to­jas, o toks gy­dy­to­jas li­go­ niams ne­pa­tik­tų“, – šmaikš­tavo Po­vi­las.

1974 m. bai­gė Bo­lo­ni­jos uni­ver­si­te­ tą (kla­si­ki­nę fi­lo­lo­gi­ją), 1975–1977 m. stu­di­ja­vo Vil­niaus bei Ham­bur­go uni­ver­si­te­tuo­se. 1978–1987 m. dir­bo Mi­la­no ka­ta­li­kiš­ka­ja­me uni­ver­si­te­te.

1986 m. G.Mi­che­li­ni lai­mė­jo vals­ty­bi­ nį or­di­na­ri­nio pro­fe­so­riaus kon­kur­ są. 1987–1994 m. dir­bo Po­ten­cos uni­ ver­si­te­te. Nuo 1994 m. pro­fe­so­riau­ja Par­mos uni­ver­si­te­te, kur dės­to bend­ rą­ją ir ly­gi­na­mą­ją kal­bo­ty­rą.

Au­to­rius daž­nai lan­ko­si Lie­tu­vo­je, plė­to­ja moks­li­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo ry­šius su Klai­pė­dos bei ki­tais Lie­ tu­vos uni­ver­si­te­tais, yra ke­lių Lie­tu­ vo­je lei­džia­mų žur­na­lų re­dakci­nės ko­le­gi­jos na­rys. 1981 m. Vil­niaus uni­ ver­si­te­te ap­gy­nė fi­lo­lo­gi­jos moks­lų kan­di­da­to di­ser­ta­ci­ją, o 1988 m. – fi­lo­ lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją.

Pas­kel­bė per 100 moks­li­nių straips­ nių įvai­riuo­se Ita­li­jos, Lie­tu­vos, Vo­ kie­ti­jos, Len­ki­jos lei­di­niuo­se, pa­ra­ šė ke­le­tą mo­nog­ra­fi­jų ita­lų ir lie­tu­ vių kal­bo­mis. G.Mi­che­li­ni ty­ri­nė­ji­ mai bei se­nų­jų teks­tų pub­li­ka­ci­jos, pa­rem­tos itin kruopš­čia šal­t i­nių ana­li­ze, pa­si­žy­mi ori­gi­na­lio­mis kri­ ti­nė­mis įžval­go­mis, pla­čia eru­di­ci­ja ir ko­rek­tiš­ka moks­li­ne dis­ku­si­ja.

Pag­rin­di­nės ty­ri­nė­ji­mų sri­tys – is­to­ ri­nė gra­ma­ti­ka, bal­tų kal­bų ry­šiai su ki­to­mis in­doeu­ro­pie­čių kal­bo­mis, prū­sų kal­ba, se­nie­ji lie­tu­vių kal­bos pa­mink­lai.

Šlo­vė: pri­pa­ži­ni­mą ES kon­kur­se pel­nęs P.Ka­va­liaus­kas bu­vo pa­gerb­

tas mū­sų ša­lies pre­zi­den­tū­ro­je.

Jus­tės Rut­kaus­kai­tės nuo­tr.

22

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Rū­tos mo­čiu­tė: anū­kė Lie Vos bai­gus auk­su įver­tin­tą dis­tan­ci­ją aša­ rų skli­di­nos Rū­tos Mei­lu­ty­tės akys kaž­ko ieš­ko­jo tri­bū­no­je. Kur ji? Kur ji? Su­ra­do!

78 me­tų ži­la­gal­vė sku­bė­jo že­myn, iš 58 ei­lės pa­čia­me spor­to sa­lės vir­šu­je, ir šau­kė: „Rū­ta, Rū­ta!“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Skry­dis į Lon­do­ną

Net­ru­kus jas sky­rė ke­li met­rai, tu­ rėk­lai ir nie­ko ar­tyn ne­lei­džian­tys griež­ti ap­sau­gi­nin­kai. Čem­pio­ nė nu­švi­to, švys­te­lė­jo ją išau­gi­nu­ siai mo­čiu­tei olim­pi­nę puokš­tę: iš lai­mės ver­kian­čios jų akys ir sie­los bu­vo kar­tu. „Esu lai­min­giau­sia mo­čiu­tė pa­ sau­ly­je, – jau­niau­sios is­to­ri­jo­je 100 m krūtine olim­pi­nės plau­ki­ mo čem­pio­nės R.Mei­lu­ty­tės se­ ne­lė bei ant­ro­ji ar ne­tgi da­bar jau pir­mo­ji jos ma­ma, kaip mer­gi­na va­di­na Al­do­ną Mei­lu­tie­nę, spin­ dė­jo švie­sa. – Tie­sa, aš ly­giai taip pat jau­čiau­si ir prieš olim­pi­nes žai­ dy­nes Lon­do­ne, nes tu­riu tris nuo­ sta­bius anū­kus.“ Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­ je, kur plau­kė tris vai­kus tu­rin­ čio Sau­liaus Mei­lu­čio pa­gran­du­kė pen­kio­li­ka­me­tė Rū­ta, mo­čiu­tė pri­ va­lė­jo bū­ti. „To la­bai rei­kia Rū­tai, ji pra­šė, rū­ pi­no­si, ar jau nu­pir­kau bi­lie­tą, nes bū­ti­nai no­rė­jo, kad tu ma­ty­tum, kaip ji plauks“, – sū­nus Sau­lius aiš­ ki­no ma­mai, ku­ri bu­vo nu­spren­du­si olim­pia­dą ste­bė­ti na­muo­se per te­ le­vi­zo­rių. Mo­čiu­tė Kau­ne ne­bu­vo pra­lei­du­si be­veik nė vie­nų my­li­ mos anū­kės var­žy­bų nuo jos vai­ kys­tės ir kar­je­ros pra­džios. „Ne­bai­su“, – nu­si­juo­kė il­gai ne­ ra­gin­ta ke­liau­ti pas anū­kę ener­gin­ ga ži­la­gal­vė, pa­si­tei­ra­vus apie skry­ dį lėk­tu­vu.

Pas­tarąjį kar­tą ji skri­do prieš ke­ lias­de­šimt me­tų, va­di­na­muo­ju ku­ ku­rūz­ni­ku iš Kau­no į Pa­lan­gą.

Kai sky­rė olim­pi­nė ri­ba

Per Rū­tos skry­dį 50 met­rų il­gio olim­pi­nia­me ba­sei­ne mo­čiu­tei

užė­mė kva­pą ir at­ro­dė, kad iš krū­ ti­nės iš­šoks šir­dis.

Tą va­ka­rą ji šau­kė ir ver­kė iš džiaugs­mo kaip ir di­de­lė da­lis Lie­ tu­vos, kai Rū­ta rea­li­za­vo dau­ge­lio žmo­nių neį­gy­ven­din­tas sva­jo­nes. „Per tą jau­du­lį net la­ga­mi­ną pa­ mir­šau, – tram­dy­da­ma aša­ras nu­ si­juo­kė mo­čiu­tė. – Tai, kad jis ma­ no, ap­sau­gos dar­buo­to­jai at­pa­ži­no iš olim­pi­nės puokš­tės.“ Taip, tą pa­čią, ku­rią Rū­ta ga­vo kar­tu su auk­so me­da­liu ir švys­te­ lė­jo mo­čiu­tei, ku­rios iš džiaugs­mo aša­ro­to­mis aki­mis il­gai ieš­ko­jo tarp ki­tų žiū­ro­vų.

Rū­ta la­bai bi­jo, kad bus par­duo­ta da­lis jos vai­kys­tės – tas že­ mės skly­pas su na­ mu­ku.

Atsk­ri­du­si į Lon­do­ną A.Mei­lu­ tie­nė ke­lio­li­ka me­tų au­gin­tą anū­ kę ma­tė la­bai trum­pai. Ji ir mo­čiu­tė bu­vo tar­si skir­tin­go­se vals­ty­bė­se, jas sky­rė olim­pi­nio kai­me­lio ri­ba ir vis­ką ste­bin­tys ap­sau­gos dar­ buo­to­jai.

Tik ki­tą die­ną, po auk­si­nės Lie­ tu­vai nak­ties, jos ga­lė­jo ap­si­ka­bin­ ti, su­si­ta­ru­sios su­si­tik­ti vie­na­me pre­ky­bos cent­re.

Dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių laik­raš­ čiuo­se, in­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se jau mir­gė­jo R.Mei­lu­ty­tės nuo­trau­kos, to­dėl slėp­da­ma­si nuo ap­lin­ki­nių žvilgs­nių kuk­li, dė­me­sio ne­mėgs­ tan­ti paaug­lė į su­si­ti­ki­mą atė­jo vei­ dą slėp­da­ma po gob­tu­vu. Mo­čiu­ tės ran­ko­se bu­vo ta pa­ti olim­pi­nė puokš­tė. „Kaip tu, kaip ta­vo svei­ka­ta, ar nie­ko ne­trūks­ta, ar tau na­mie ne­

Švie­sa: tris anū­kus užau­gi­nu­si A.Mei­lu­tie­nė spin­du­liuo­ja ge­ru­mu ir lai­me.

liūd­na, mo­čiu­te?“ – nuo­ša­lio­je ka­ vi­nu­kė­je anū­kei rū­pė­jo tik mo­čiu­ tė, o ne jos pa­čios laimėjimai ar ką tik pa­sau­lį su­dre­bi­nęs ti­tu­las.

Ver­ta me­da­lio už mei­lę

A.Mei­lu­tie­nė – dau­giau nei Rū­tos mo­čiu­tė. Mer­gai­tei bu­vo ket­ve­ri, kai 2001 m. ant­rą­ją šv. Ve­ly­kų die­ ną Vil­niu­je jos ma­mą, ei­nan­čią per pe­rė­ją, par­tren­kė au­to­mo­bi­lis. Su­ ža­lo­jo mir­ti­nai.

Al­do­nos sū­nus Sau­lius tam, kad iš­lai­ky­tų šei­mą, tuo me­tu jau sun­

kiai dir­bo JAV. Iš ten at­siųs­da­vo pi­ ni­gų, do­va­nų, dra­bu­žių, į jų ki­še­nes pri­kai­šio­jęs šo­ko­la­du­kų vai­kams ir de­šim­ties pus­la­pių il­gu­mo laiš­kų.

Sau­liaus žmo­na dar­bo rei­ka­lais daž­nai va­žiuo­da­vo į Vil­nių, to­dėl Min­dau­gą, Mar­gi­rį ir Rū­tą au­gi­no mo­čiu­tė. Ji bu­vu­si siu­vė­ja. „Kai mar­ti žu­vo, bu­vo sun­ku, – ne­slė­pė A.Mei­lu­tie­nė. – Vis­ gi žmo­nės iš­gy­ve­na dar sun­kes­ nių aki­mir­kų. Vie­nai au­gin­ti tris vai­kus? Ne, ne­sun­ku. Juk žmo­nės išau­gi­na ir dar dau­giau.“

„Ši mo­čiu­tė taip pat ver­ta me­ da­lio“, – nuo­šir­džiai api­bend­ri­ no ne­to­li Mei­lu­čių na­mų esan­čios ka­vi­nės „Tink­las“ sa­vi­nin­kė, ku­ ri ma­tė, kaip Al­do­na su di­džiau­ sia mei­le tar­si sa­vo vai­kus au­gi­no tris anū­kus.

Spor­t iš­ka ir ak­ty­v i mo­č iu­ tė kiek­vie­ną die­ną kel­da­vo­si 5.45 val. pa­bė­gio­ti. Sug­rį­žu­si ga­min­ da­vo pus­ry­čius ir kel­da­vo anū­ kus, po to ly­dė­da­vo juos į mo­kyk­ lą, pa­si­tik­da­vo, pa­duo­da­vo pie­tus.

Jos vir­tas ko­šes ypač pa­mė­go vy­

Įtam­pa: po auksinio plaukimo

ašarų nevaldė nei R.Meilutytė, nei jos artimieji. „Scanpix“ nuo­tr.

Vai­kys­tė: bū­si­mo­ji čem­pio­nė vi­suo­met bu­vo la­bai ak­ty­vi.

23

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

e­tu­vos neiš­duos Spor­tiš­ka ir ak­ty­vi

„Rū­tos mo­čiu­te!“ – šauk­da­vo kie­ mo ber­niu­kai, pra­šy­da­mi iš­leis­ti Rū­tą su jais pa­žais­ti čia pat esan­ čia­me mo­kyk­los sta­dio­ne fut­bo­lo ar krep­ši­nio. „Jos žai­džia su lė­lė­mis“, – at­sa­ ky­da­vo mo­čiu­tei Rū­ta, kai ši pa­ si­tei­rau­da­vo, ko­dėl ji nei­na į ki­tą pu­sę, dar­že­lio te­ri­to­ri­ją, kur rink­ da­vo­si mer­gai­tės. „Ji su vy­res­niais bro­liais kars­tė­ si per me­džius, dūk­da­vo, bu­vo pil­ na ener­gi­jos“, – šyp­so­jo­si svei­kuo­ liams sim­pa­ti­zuo­jan­ti mo­čiu­tė, ku­ri žie­mą mau­dy­da­vo­si le­di­nia­ me van­de­ny­je.

Pir­mą kar­tą Pa­lan­go­je to­kia­me jū­ros van­de­ny­je iš­si­mau­dė prieš ke­lias­de­šimt me­tų gruo­džio mė­ ne­sį, kai kū­ną bu­čia­vo iš dan­gaus nu­si­lei­du­sios šal­tos snai­gės. „Tie­sa, da­bar ga­liu tik grei­tai ir daug vaikš­čio­ti, – šyp­te­lė­ju­si at­si­ du­so A.Mei­lu­tie­nė, ku­ri sa­vo ta­kais vaikš­to su ėji­mui skir­to­mis laz­do­ mis. – Gy­dy­to­jai siū­lė ope­ra­ci­ją, nes nu­si­dė­vė­jo kremz­lės. Pi­ni­gė­ lių neuž­te­ko, bet ra­dau pui­kų gy­ dy­to­ją ir po jo pa­skir­tos mankš­tos jau ne­jau­čiu skaus­mo ir ope­ra­ci­jos ne­rei­kia.“ No­rė­jo, kad bū­tų krep­ši­nin­kė

Artūro Morozovo nuotr.

riau­sias anū­kas Min­dau­gas. Va­sa­ rą ke­tu­rie­se va­žiuo­da­vo į Pa­lan­ gą. Pa­dė­jo vai­kams kuo tik bu­vo įma­no­ma, o daž­nai – net ir neį­ ma­no­ma.

Bet kar­tu anū­kai dir­bo ir mo­kė­ si bū­ti sa­va­ran­kiš­ki: tvar­kė ap­lin­ką, pjo­vė ir ka­ru­čiais ve­žio­jo žo­lę, pri­ žiū­rė­jo so­de­lį. „Kai rei­kė­da­vo, bu­vau griež­ta, – sa­kė A.Mei­lu­tie­nė. – Bet vai­kų nie­ ka­da ne­mu­šiau, tik pa­gąs­din­da­ma ne­stip­riai plekš­te­lė­da­vau del­nu per už­pa­ka­liu­ką.“

Bū­tent Al­do­na pir­mo­ji nu­ve­dė ener­gin­gą­ją Rū­tą į ba­sei­ną pas pir­ mą­jį tre­ne­rį Gied­rių Mar­ti­nio­nį.

Me­d žiais mėgs­tan­t i kars­ty­ tis mer­gai­tė iš­kart šo­ko į ba­sei­ną.

Plau­ki­mas ją aki­mirks­niu su­ža­vė­ jo. „Ji bu­vo to­kia ma­ža, to­kia už­ si­de­gu­si ir taip no­rė­jo plauk­ti“, – tei­gė G.Mar­ti­nio­nis, ku­ris at­kak­ liai pra­šė, kad mo­čiu­tė leis­tų Rū­tai lan­ky­ti ba­sei­ną.

Vis dėl­to Rū­tos tė­tis ir mo­čiu­tė no­rė­jo, kad mer­gai­tė žais­tų krep­ ši­nį, o ne taš­ky­tų­si chlor­kal­kių pri­ sod­rin­ta­me ba­sei­ne. Iš­gir­dę, kad A.Sa­bo­nio krep­ši­nio mo­kyk­lo­je gar­si krep­ši­nin­kė Li­na Damb­raus­ kai­tė ren­ka mer­gai­čių gru­pę, nu­ve­ dė Rū­tą mo­ky­tis ant­ro­sios lie­tu­vių re­li­gi­jos. „Mo­čiu­te, ką ten veik­ti. Su­si­ren­ ka ma­žės, krep­ši­nio žais­ti ne­mo­ka, sle­pia­si už užuo­lai­dų“, – jau po pir­mų­jų tre­ni­ruo­čių guo­dė­si Rū­ta.

Net­ru­kus jai pa­siū­lė spor­tuo­ti su ber­niu­kais. Pa­ti­ko la­biau, bet vi­sus taš­kus ant „i“ su­dė­lio­jo li­ki­mas ar­ ba Rū­tos trau­ma.

Trau­ma bu­vo lem­tin­ga

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Rū­tos mo­čiu­te, Rū­tos mo­čiu­te!

Rū­ta su­si­lau­žė ko­ją!“ – vie­ną die­ną kaip pei­lis smi­go į šir­dį na­mie be­ si­tvar­kan­čiai Al­do­nai anū­kės drau­ gų šūks­niai.

Ener­gin­ga mo­čiu­tė grei­tai nu­ sku­bė­jo į kie­mą, per­šo­ko per tvo­ rą. „Ji su ber­niu­kais ri­de­no be­si­mė­ čiu­sį be­to­ni­nį ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nio dang­tį. Jis kri­to Rū­tai ant ko­jos ir smar­kiai su­ža­lo­jo pė­dą, – mo­čiu­ tė pri­si­mi­nė, kaip Rū­tą ant pe­čių par­si­ne­šė na­mo, iš­ve­žė į li­go­ni­ nę, kur jai kons­ta­ta­vo pė­dos kau­ lo įtrū­ki­mus. – Rū­te­lė bu­vo liūd­na, nes ko­ja bu­vo su­gip­suo­ta vi­są mė­ ne­sį. Gy­dy­to­jai jai il­gam už­drau­dė šo­ki­nė­ti ir pa­ta­rė lan­ky­ti ne krep­ ši­nį, bet plau­ki­mą. O juk apie tai ji tik ir sva­jo­jo.“

Net­ru­kus Rū­ta ba­sei­ną pra­dė­ jo lan­ky­ti du kar­tus per die­ną: už­ kan­du­si avi­ži­nių dribs­nių ar ko­šės su džio­vin­tais vai­siais anks­ti ry­te ir po pa­mo­kų, į ku­rias ei­da­vo šla­piais plau­kais, krims­da­ma su­muš­ti­nį. „Pail­sėk, mo­čiu­te, aš pa­ti“, – 11– 12 me­tų mer­gai­tė kar­tais ir pa­ti ry­ tais iš­si­vir­da­vo ko­šės.

Ir vi­sa­da pra­šy­da­vo atei­ti į vi­sas var­žy­bas, nors Al­do­na bū­tų ėju­si ir be pra­šy­mų.

Pa­si­tel­kė šven­tą me­lą

„Jei Rū­tą iš­ve­ši, mir­siu, neišt­ver­ siu“, – liūd­nai sa­ky­da­vo Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je įsi­tvir­ti­nu­siam sū­nui Sau­liui, ku­ris grei­tai su­pra­to, kad lau­rus ski­nan­ti duk­ra ta­len­tin­ga.

Tė­vas duk­rai Pli­mu­te su­ra­do plau­ki­mo mo­kyk­lą. Iš pra­džių Rū­ ta la­bai ne­no­rė­jo iš­va­žiuo­ti iš Lie­ tu­vos ir lie­jo daug aša­rų. „Tau bus ge­riau“, – slėp­da­ma aša­ras sa­kė mo­čiu­tė. „Tau bus liūd­na, tu liū­dė­si“, – kūk­čio­jo try­li­ka­me­tė Rū­ta, ku­rios 22-ejų bro­lis Min­dau­gas jau bu­vo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, o Kau­ne gy­ ve­nan­tis tei­sę stu­di­juo­jan­tis, ren­ gi­nius or­ga­ni­zuo­jan­tis 19-me­tis Mar­gi­ris per dar­bus ne vi­sa­da bū­ da­vo na­muo­se. „Ne, juk ži­nai, kad aš links­ma, įsi­jung­siu mu­zi­ką ir šok­siu vie­na, – ver­kian­čia šir­di­mi šyp­so­jo­si ir me­ la­vo mo­čiu­tė Al­do­na. – Aš jau ne­ ga­liu bū­ti at­sa­kin­ga už ta­ve. Au­gi, esi verž­li, to­dėl ta­ve ge­riau pri­žiū­ rės tė­tis.“ Iš­vy­kus Rū­tai, mo­čiu­tė daug daž­niau per­žiū­ri nuo­trau­kas, jos ran­ki­nė­je yra ke­lios anū­kės do­va­ no­tos smulk­me­nos, pie­ši­nu­kai ir už­ra­šy­ti svei­ki­ni­mai, ku­riuos jį lai­ ko vo­ke­liuo­se.

Ke­lio­nė na­mu­ku su ra­tais

„Ji la­bai nuo­šir­di, la­bai rū­pes­tin­ ga, ypač šei­mos na­riams, ir la­bai ge­ros šir­dies vai­kas“, – gy­rė Rū­tą mo­čiu­tė.

Ka­dai­se anū­kė jai pra­si­ta­rė, kad nu­si­pirks na­mu­ką su ra­tais. Per­ nai, kai jos su­si­ti­ko Kar­mė­la­vos oro uos­te, Rū­ta mo­čiu­tei pri­mi­nė, kad tos sva­jo­nės ne­pa­mir­šo: „To­kį na­mu­ką aš nu­si­pirk­siu. Va­žiuo­si­ me pa­žiū­rė­ti pa­sau­lio.“ Ko­dėl Al­do­na ne­vyks­ta gy­ven­ ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją pas Sau­lių ir my­li­mus vai­kus? Taip anū­kus va­ di­na mo­čiu­tė.

Ge­ra­šir­dė mo­te­ris šyp­so­si: Rū­ ta la­bai bi­jo, kad bus par­duo­ta da­ lis jos vai­kys­tės – tas že­mės skly­ pas su na­mu­ku. „Ji la­bai ne­no­ri pra­ras­ti tos gūž­ tos, jai daug pri­si­mi­ni­mų ke­lian­ čio so­do, ku­ria­me vaikš­čio­jo ba­sa, laks­tė kie­me, žai­dė sta­dio­ne, – šyp­so­jo­si mo­čiu­tė. – Jos akys de­ ga, ji la­bai no­ri grįž­ti.“ Kaip tuo­met A.Mei­lu­tie­nė ver­ti­ na bri­tų pa­reiš­ki­mus, kad Pli­mu­to moks­lei­vė tap­tų Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos pi­lie­te? „Rū­tai tai neį­do­mu. Ji ne kar­ tą griež­tai sa­kė, kad yra tik už Lie­ tu­vą, – ryž­tu blyks­te­lė­jo mo­čiu­tės akys, su­si­gniau­žė raukš­lė­ta ran­ka ir truk­te­lė­jo ža­lios spal­vos marš­ki­nė­ lius su Vy­čiu ir už­ra­šu „Lie­tu­va“. – Ji jo­kiu bū­du ne­plauks už Didžiąją Bri­ta­ni­ją ir Lie­tu­vos neiš­duos. Aš tai ži­nau, aš tai ga­ran­tuo­ju.“

Tre­čio­ji olimpinės čempionės ma­ma Da­rius Sė­le­nis Tre­čio­ji ma­ma. Taip ga­li­ma pa­va­ din­ti olim­pi­nį auk­so me­da­lį plau­ ki­mo rung­ty­je iš­ko­vo­ju­sios Rū­tos Mei­lu­ty­tės tė­vo Sau­liaus gy­ve­ni­ mo drau­gę Ra­są Šven­čio­nie­nę.

Tu­ri me­ni­nin­kės gys­le­lę

Ang­lų ir ru­sų kal­bų spe­cia­lis­tė 51 me­tų R.Šven­čio­nie­nė, pa­va­din­ ta tre­čią­ja ma­ma, neį­si­žei­džia.

Ant­rą­ja ma­ma yra nuo vai­kys­tės mer­gai­tę au­gi­nu­si jos mo­čiu­tė Al­do­na. „Su­ta­ria­me pui­kiai, ti­kiuo­si, kad taip pat ma­no ir Rū­ta“, – šil­ tai apie R.Mei­lu­ty­tę, pa­žįs­ta­mą nuo ta­da, kai jai bu­vo 8-eri, kal­ bė­jo R.Šven­čio­nie­nė.

To­kios pat nuo­mo­nės yra ir olim­pi­nės čem­pio­nės mo­čiu­tė Al­do­na Mei­lu­tie­nė.

Ko dar Lie­tu­va ne­ži­no apie Rū­ tą? „Ji tu­ri me­ni­nin­kės gys­le­lę – la­ bai gra­žiai pie­šia. Kai bu­vo de­vy­ ne­rių, lan­kė ke­ra­mi­kos pa­mo­kas ir pa­ga­mi­no daug įdo­mių da­ly­kė­ lių, – šyp­so­jo­si Ra­sa. – Kai ku­rie yra ma­no na­muo­se, bet dau­gu­ ma – pas mo­čiu­tę. Rū­tos pie­ši­niai bu­vo la­bai įdo­mūs. Do­mi­nuo­ja žmo­nės, gy­vū­nai, gam­tos vaiz­ dai. Kiek­vie­nas tu­rė­jo sa­vo is­to­ ri­ją, kiek­vie­no­je de­ta­lė­je ga­li at­ ras­ti ką nors įdo­maus.“ R.Šven­čio­nie­nė ne­sle­pia, kad sun­ku bū­ti ir kar­tu ne­bū­ti ma­ma, ta­čiau bend­rą kal­bą su jos my­li­ mo­jo Sau­liaus duk­ra mo­te­ris ra­ do la­bai leng­vai. „Ir ji, ir bro­liai – la­bai drau­ giš­ki ir ko­mu­ni­ka­bi­lūs, – ti­ki­no R.Šven­čio­nie­nė, o pa­pra­šy­ta iš­ skir­ti tik vie­ną R.Mei­lu­ty­tės sa­ vy­bę, il­gai ne­gal­vo­jo: – Rū­ta la­ bai ge­ros šir­dies.“ Vai­šins sil­ke ir sal­du­my­nais

Ra­sa pa­pa­sa­ko­jo vie­ną epi­zo­dą, ku­ris at­sklei­dė, ko­kia jaut­ri Rū­ tos šir­dis. Kar­tą R.Šven­čio­nie­nė, Sau­lius Mei­lu­tis ir Rū­ta vaikš­čio­

jo Lais­vės alė­ja Kau­ne. Mer­gai­tė stai­ga su­sto­jo pa­ma­čiu­si iš­mal­dos pra­šan­čią ži­la­gal­vę. „Tai – mū­sų mo­čiu­tė“, – aki­ mirks­niu su­si­grau­di­no R.Mei­ lu­ty­tė, pa­gy­ve­nu­sią mo­te­rį su­ ta­pa­ti­nu­si su itin my­li­ma sa­vo mo­čiu­te.

Iš Lon­do­no į Lie­tu­vą grį­šian­ čiai R.Mei­lu­ty­tei Ra­sa su mo­čiu­ te pa­ruoš Rū­tos itin mėgs­ta­mos sil­kės, ko­kį nors sal­du­my­ną, gal­ būt ir Al­do­nos pui­kiai ga­mi­na­mos fir­mi­nės viš­tos krū­ti­nė­lės.

Ra­sa Šven­čio­nie­nė:

Su­ta­ria­me pui­kiai, ti­kiuo­si, kad taip pat ma­no ir Rū­ta.

Po per­ga­lės Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos sos­ti­nė­je, ne­no­rė­da­ma truk­ dy­ti Rū­tos, la­bai lai­min­ga ir su­si­ grau­di­nu­si Ra­sa jai nu­siun­tė SMS ži­nu­tę: „Ver­kiau nuo tos mi­nu­tės, kai įšo­kai į van­de­nį, ir ne­ga­liu su­ sto­ti...“ „Ap­ka­bink ją nuo ma­nęs“, – dar vie­na trum­po­ji Ra­sos ži­nu­tė at­skrie­jo į Sau­liaus mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­ną.

Vie­na su aša­ro­mis

Kaip R.Šven­čio­nie­nė rea­guo­ja į bri­tų pa­reiš­ki­mus, kad Rū­ta – jų, kad tu­rė­tų priim­ti Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos pi­lie­ty­bę? „Oi, jų pi­lie­ty­bės ji nie­ka­da ne­ priims. To ne­bus, – nea­be­jo­jo Ra­ sa. – Ti­kiuo­si, ne, ti­kiu, kad Rū­ta po šios per­ga­lės ne­pa­si­keis ir vi­ sa­da liks to­kia pa­ti.“ Be­je, kur tre­čio­ji Rū­tos ma­ma ste­bė­jo auk­si­nį plau­ki­mą? Sa­vo na­muo­se Kau­ne. Vie­na. „Ne­ga­lė­jau bū­ti Lon­do­ne. Per te­le­vi­zi­ją žiū­rė­jau vie­na, nes bu­ vo per­ne­lyg daug įtam­pos, jau­du­ lio ir aša­rų“, – nuo­šir­džiai pri­si­ pa­ži­no Ra­sa.

Įtam­pa: R.Šven­čio­nie­nė (kairėje) ap­si­ver­kė, vos per auk­si­nį plau­ki­

mą Rū­ta įšo­ko į ba­sei­ną.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

24

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Šiaurės po­lia­ri­nia­me ra­te ne Iš 88 die­nų, tei­sės stu­den­to Jo­kū­bo Va­si­levs­kio pra­leis­tų Šiau­ rės Nor­ve­gi­jo­je, 23 bu­vo sau­lė­tos, o per vi­sas ki­tas py­lė lie­tus.

Ta­čiau vai­ki­nas na­mo ne­sku­ba – čia jau­čia­si tar­si už­bur­tas.

Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ten, kur ly­ja ir ne­su­tems­ta

Jau ant­ra lie­tu­vio J.Va­si­levs­kio va­ sa­ra bė­ga at­šiau­riau­sia­me Eu­ro­pos kam­pe­ly­je – Šiau­rės po­lia­ri­nia­me ra­te, Nor­ve­gi­jo­je. Nors oras čia įšy­ la tik iki de­šim­ties laips­nių ir kas­ dien ly­ja, vai­ki­nas mė­gau­ja­si ty­la, ra­my­be, ato­sto­go­mis, ku­rios jam dar ir pel­nin­gos.

Jei šiau­rė­je ly­ja, tai nuo anks­taus ry­to iki pat su­te­mų. Tie­sa, su­te­mos – ne­tin­ka­mas žo­dis, nes Šiau­rės po­lia­ri­nia­me ra­te ne­tems­ta. Bir­že­lį pra­si­dė­ju­sios po­lia­ri­nės nak­tys tę­ sia­si iki pat vė­ly­vo rugp­jū­čio.

Jo­kū­bas Lie­tu­vo­je krem­ta tei­sės moks­lus. Pa­si­bai­gus pa­skai­toms ir pra­si­dė­jus va­sa­ros ato­sto­goms jau ant­rus me­tus iš ei­lės trau­kia už­ si­dirb­ti į Šiau­rės Nor­ve­gi­ją. Čia 21 me­tų vai­ki­nas dir­ba gel­bė­to­ju lau­ko ba­sei­ne, pri­žiū­ri Ba­lan­ge­no mies­ te­lio ato­sto­gų komp­lek­so ap­lin­ką.

Džiau­gia­si, kad li­ki­mas nu­bloš­kė bū­tent į to­li­mą­jį Ba­lan­ge­ną. „Du skry­džiai lėk­tu­vu, kiek­vie­ nas trun­ka šiek tiek dau­giau nei dvi va­lan­das. Pas­kui ke­lio­nė au­to­bu­su, o ga­lu­ti­nė sto­te­lė pa­sie­kia­ma lai­ vu. Taip iš Lie­tu­vos su­ko­riau 2681 ki­lo­met­rą ir at­vy­kau į sa­vo dar­ bo vie­tą“, – ke­lio­nę į po­lia­ri­nį ra­tą api­bū­di­no Jo­kū­bas.

tau­ty­bių žmo­nes trau­kia iš­skir­ti­nis kraš­to­vaiz­dis ir po­lia­ri­nės nak­tys. „Už de­šim­ties ki­lo­met­rų nuo Ba­ lan­ge­no pūp­so na­cio­na­li­nio Nor­ve­ gi­jos kal­no sta­tu­są tu­rin­ti Ste­tin­ do vir­šū­nė. Ne­pa­tin­gė­ję pa­va­žiuo­ti dar 800 ki­lo­met­rų at­si­du­ria šiau­ riau­sia­me Eu­ro­pos taš­ke – Nord­ ka­pe“, – pa­sa­ko­jo Jo­kū­bas.

Jis ma­tė, kad gam­ta po­lia­ri­nia­ me ra­te ga­na skur­di, o tu­ris­tams di­džiau­sią įspū­dį pa­lie­ka kal­nų vir­ti­nės, fior­dai ir na­tū­ra­lus, žmo­ gaus ran­kos dar ne­pa­lies­tas kraš­ to­vaiz­dis.

Ga­li­ma pa­ma­ny­ ti, kad at­si­dū­rei ne­ gy­ve­na­mo­je sa­lo­je.

Pats daž­nai jau­čiuo­ si lyg įstri­gęs lai­ke.

„Kur pa­žvelg­si, ap­link kal­nai, van­duo ir miš­kai – vi­siš­ka ra­my­ bė. Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad at­si­dū­rei ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Pats daž­nai jau­čiuo­si lyg įstri­gęs lai­ke. Ra­my­ bė, ty­la ir nuo­lat į akis spi­gi­nan­ti die­nos švie­sa su­ku­ria keis­tą jaus­ mą“, – da­li­jo­si įspū­džiais lie­tu­vis.

sias. Mėgs­tu žve­jo­ti, juo­lab kad žve­jy­ba čia vi­sa­da sėk­min­ga. Va­sa­ rą į Ba­lan­ge­ną at­vyks­ta daug žve­ jų iš Ru­si­jos“, – pa­sa­ko­jo vai­ki­nas, ma­tęs, kaip po sėk­min­gos ke­lių va­ lan­dų žve­jy­bos iš tink­lų trau­kia­ma de­šim­tys stam­bių lai­mi­kių.

Nuo­ty­kių mė­gė­jai į Šiau­rės Nor­ ve­gi­ją vyks­ta ir dėl ban­gi­nių sa­fa­ rio. Šiau­rės po­lia­ri­nis ra­tas – vie­ta, kur ga­li­ma pa­ma­ty­ti di­džiau­sių pa­ sau­ly­je dan­ty­tų­jų ban­gi­nių. „Di­de­lis lai­vas anks­ti ry­tą iš­plau­ kia į van­de­ny­ną ir gru­pė smal­suo­ lių lau­kia, kol iš gel­mių iš­nirs jū­ rų ga­liū­nas. Pats ban­gi­nių sa­fa­ry­je ne­da­ly­va­vau, ta­čiau ban­gi­nį te­ko ma­ty­ti. Jei anks­ti ry­tą sė­si­te į lai­vą ir plauk­si­te vie­to­mis, ku­rio­se vyks­ ta sa­fa­ris, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­ tik­si­te į jus spok­san­tį gra­žuo­lį“, – įspū­džiais da­li­jo­si Jo­kū­bas. Šiau­rės Nor­ve­gi­jo­je už­dar­biau­ jan­tis lie­tu­vis lais­va­lai­kį daž­niau­ siai lei­džia su kny­ga. Re­to­mis die­ no­mis, kai ne­ly­ja, skai­to įsi­tai­sęs kal­nų tro­be­lės te­ra­so­je, iš kur at­si­ ve­ria nuo­sta­būs vaiz­dai. „Vie­tos gy­ven­to­jai, taip pat čia at­vyks­tan­tys tu­ris­tai neiš­ran­kūs.

Sū­puo­ja­si kė­dė­je, gurkš­no­ja ar­ba­ tą, žvel­gia į kal­nus, kvė­puo­ja gry­ nu miš­kų oru. Sa­ko, to­kios ato­sto­ gos jiems pa­tin­ka“, – api­bend­ri­no vai­ki­nas.

Vi­lio­ja ban­gi­nių sa­fa­ris Api­ma keis­tas jaus­mas

Ne tik tu­ris­tai ža­vi­si Šiau­rės Nor­ ve­gi­ja. Ša­lies gy­ven­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad kraš­to­vaiz­dis čia pa­ts gra­žiau­ sias. Ir nors vi­du­rva­sa­rį ter­mo­met­ ras ro­do vos 10 laips­nių, ke­liau­to­jų po šį re­gio­ną ap­stu.

Nor­ve­gus, šve­dus, suo­mius, da­ nus, ru­sus, lie­tu­vius, įvai­riau­sių

Jo­kū­bas juo­ka­vo, kad ga­li sa­ve va­ din­ti Ro­bin­zo­nu Kru­zu, ku­riam di­ džiau­sia pra­mo­ga bu­vo pa­si­gau­ ti žu­vų, lai­pio­ti uo­lo­mis ir tie­siog ge­rė­tis gam­ta. „Mies­te­ly­je, ku­ria­me dir­bu, pra­ mo­gų ne per dau­giau­sia. Jau­ni­mas la­biau­siai mėgs­ta kop­ti į kal­nus. Šiau­rė­je šis spor­tas po­pu­lia­riau­

Atos­to­gos: tei­sės stu­den­tas J.Va­si­levs­kis mė­gau­ja­si ra­mia vė­sia nor­

ve­giš­ka va­sa­ra.

Ty­la – ge­ra by­la

„Nor­ve­gai kuk­lūs. Jei­gu ga­li pa­ si­sta­ty­ti tri­jų aukš­tų na­mą, ge­ riau pa­si­sta­tys ne­di­de­lę tro­be­lę kal­nuo­se. Jei­gu ga­li įpirk­ti mer­ se­de­są, pirks ope­lį“, – šyp­so­jo­ si Jo­kū­bas.

Su šiau­rie­čiais vai­ki­nui daug bend­rau­ti ne­te­ko, nes jie už­da­ri,

Uni­ka­lu: gam­ta šiau­rė­je skur­di, bet akį glos­to iš­skir­ti­nis rel­je­fas.

ra­mūs žmo­nės. Jo­kū­bui at­min­tin įstri­go vie­nas žve­jys. At­vy­kęs į Ba­ lan­ge­ną jis ke­tu­rioms die­noms iš­ si­nuo­mo­jo tro­be­lę. Anks­ti ry­tą iš­ plauk­da­vo į jū­rą žve­jo­ti, o su­grį­žęs va­ka­re vir­da­vo žu­vie­nę. Taip kiek­ vie­ną die­ną. „Kas nors pa­sa­ky­tų, kad at­si­ sky­rė­lis, bet jiems, nor­ve­gams, taip įpras­ta. Ty­lą jie ver­ti­na la­ biau už be­ver­tį tauš­kė­ji­mą. Jei­gu bend­rau­ja, tai da­ro la­bai man­da­ giai ir ma­lo­niai. Iš jų ga­li­ma pa­ si­mo­ky­ti pa­gar­bos ki­tam“, – vie­ tos žmo­nes per­pra­to jau­nuo­lis iš Lie­tu­vos.

Sa­mių kal­ba nyks­ta

Jo­kū­bas su­si­ža­vė­jo sa­miais, gy­ve­ nan­čiais dar to­liau į šiau­rę. Jie au­ gi­na el­nius. „Sa­mių gen­tys at­si­ra­do pir­mai­ siais mū­sų eros am­žiais. Tik­ru sa­ miu sa­ve ga­li va­din­ti tas, ku­ris tu­ri sa­mių krau­jo ir mo­ka šne­kė­ti uni­ ka­lia ir, de­ja, la­bai spar­čiai nyks­ tan­čia sa­mių kal­ba“, – ap­gai­les­ tau­da­mas pa­sa­ko­jo Jo­kū­bas.

Jam kar­tą te­ko akis į akį su­si­dur­ ti su el­nių au­gin­to­jais. Tai įvy­ko ta­ da, kai Ba­lan­ge­no mies­te­ly­je vy­ko tra­di­ci­nė sa­mių šven­tė. Nors vi­si Nor­ve­gi­jos sa­miai mo­ka nor­ve­giš­

Gam­ta: fior­dai, kriok­liai, ma­ži mies­te­liai kal­nų pa­pė­dė­se – ti­piš­kas Nor­ve­gi­jos pei­za­žas.

25

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

epratusiam už­mig­ti ne­leng­va Pats ban­ gi­nių sa­ fa­ry­je ne­ da­ly­va­ vau, ta­ čiau ban­ gi­nį te­ko ma­ty­ti.

Milžinas: Šiaurės poliarinis ratas – vieta, kur galima pamatyti dantytųjų banginių

kai, tar­pu­sa­vy­je jie šne­ka sa­va sa­ mių kal­ba. „La­bai įdo­mios tra­di­ci­nės sa­ mių dai­nos joo­jiij­kos, kai de­šimt mi­nu­čių kar­to­ja­mas vie­nas gar­sas.

Tai šiek tiek pri­me­na mū­sų su­tar­ ti­nes“, – pa­ly­gi­no vai­ki­nas.

Pak­laus­tas, ar šiau­rie­čiai ką nors ži­no apie lie­tu­vius, Jo­kū­bas tu­rė­jo ką at­sa­ky­ti. „Čia gy­ve­nan­tys nor­ve­gai ste­bi­si lie­tu­vių va­lia daug ir sun­kiai dirb­ ti, gi­ria mū­sų są­ži­nin­gu­mą. Kol kas blo­guo­ju šiau­rie­čiai mū­sų ne­mi­ni.

Ti­kė­ki­mės, ir ne­mi­nės“, – nu­si­ šyp­so­jo Jo­kū­bas.

2681

km

nukeliavo Jokūbas iki savo darbo vietos poliariniame rate.

Ra­my­bė: Norvegijos šiaurėje lietuvis jautėsi, lyg atsidūręs negyvenamoje saloje.

Pu­sė me­tų – die­na, pu­sė – nak­tis Po­l ia­r i­n is ra­t as, ar­b a po­l ia­ra­t is, dar va­d i­na­mas speig­ra­čiu, yra to­ li­miau­sia vie­ta nuo aši­ga­l io, ku­r io­ je bent kar­tą per me­t us žie­mą sau­ lė ne­pa­k y­la, o kar­tą va­sa­rą ne­nu­ si­lei­d žia. Šiau­rės pus­r u­t u­ly­je tai vyks­ta per va­s a­ros sau­lėg­r į­ž ą, o pie­t ų – per žie­mos sau­lėg­r į­žą. Ties po­l ia­ra­čiu taip nu­t in­ka tik kar­t ą per me­t us, o nuo po­l ia­ra­čio iki aši­ga­l io to­k ių die­nų skai­čius di­dė­ja.

Ties Šiau­rės aši­ga­liu pu­sę me­tų bū­ na die­na, o ki­tą pu­sę – nak­tis (nuo pa­va­sa­rio ly­gia­die­nio iki ru­dens ly­ gia­die­nio bū­na die­na).

Ties Pie­tų aši­ga­liu – at­virkš­čiai – nuo pa­va­sa­rio ly­gia­die­nio iki ru­dens ly­ gia­die­nio bū­na nak­tis. Po­lia­ra­čiai kaip ir ato­grą­žos yra du. Šiau­rės po­lia­ri­nis ra­tas ei­na per Ru­ si­ją, Alias­ką (JAV), Ka­na­dą, Gren­ lan­di­ją, Suo­mi­ją, Nor­ve­g i­ją, Šve­di­ ją ir la­bai ma­žą sa­lą į šiau­rę nuo Is­ lan­di­jos. Is­lan­di­jos šiau­rės kran­tas priei­na la­bai ar­ti prie Šiau­rės po­lia­ ri­nio ra­to.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

26

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Žvėrių drau­gi­jo­je e

Gro­žis: il­ga­kak­lės ži­ra­fos itin grakš­čios.

Raš­tai: zeb­ri­nis ark­lys iš­si­ski­ria sa­vo mar­gu­mu.

Di­dy­bė: plėš­rū­nų sek­to­riu­je laisve mėgaujasi ir, kaip visuomet, tarp žvėrių ka­ra­liau­ja liū­tų šei­my­na.

Ko ge­ro, nuo karš­ čio vi­sai ne­blo­gai slėp­tis gam­to­je su gy­vū­nais. Jei tai ne­ pa­de­da su­ma­žin­ ti oro tem­pe­ra­tū­ ros, bent trum­pam lei­džia ją pa­mirš­ti ir pri­ver­čia pra­kai­ tuo­ti ne nuo kait­ros, bet nuo ekst­re­ma­lių įspū­džių, juo­lab kai lau­ki­niai gy­vū­nai ran­ka pa­sie­kia­mi.

Įpratę: gy­vū­nai sa­fa­rio par­ke nepaiso pro šalį važinėjančių turistų automobilių.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Įdo­miau sa­vo au­to­mo­bi­liu

Vi­sai ne­to­li nuo Lie­tu­vos, Vo­kie­ ti­jos Šiau­rės Rei­no-Vest­fa­li­jos že­ mė­je, Teu­to­bur­go Miš­ke įsi­kū­ręs Štu­kenb­ro­ko sa­fa­rio par­kas. Įkur­ tas prieš 43 me­tus, da­bar jis uži­ma 65 ha plo­tą. Par­ke gy­ve­na be­maž 600 gy­vū­nų. No­rint ap­žiū­rė­ti vi­ są te­ri­to­ri­ją rei­kė­tų skir­ti bent pus­ die­nį, nes čia iš­ties yra ką veik­ti.

Ga­li­ma rink­tis au­to­bu­są, ta­čiau įdo­miau va­žiuo­ti sa­vo au­to­mo­bi­ liu. Nu­si­pir­kus bi­lie­tą, ku­ris vie­ nam žmo­gui kai­nuo­ja 26 eu­rus, pra­va­žiuo­ji du au­to­ma­ti­nius už­ kar­dus ir iš­kart pa­ten­ki į liū­tų ir bal­tų­jų tig­rų ka­ra­li­ją.

Su bi­lie­tais įteik­ta­me buk­le­ te aiš­kiai įspė­ja­ma, kad už sa­vo sau­gu­mą šio­je te­ri­to­ri­jo­je at­sa­ ko pa­tys ra­tuo­ti par­ko lan­ky­to­jai.

Griež­tai drau­džia­ma iš­lip­ti iš au­ to­mo­bi­lio ir net ati­da­ry­ti jo lan­ gą, bet dau­gu­ma smal­suo­lių pa­ sta­ro­jo drau­d i­m o ne­pai­so, nes neat­sis­pi­ria pa­gun­dai nu­fo­tog­

27

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

ekst­re­ma­lių po­jū­čių – per akis

Sau­gu­mas: sa­fa­rio te­ri­to­ri­jo­je ne­lei­džia­ma iš­lip­ti iš au­to­mo­bi­lio.

Lais­vi bal­ tie­ji tig­ rai ir liū­ tai miš­ko ža­lu­mo­ je at­ro­do itin neįp­ ras­tai: pri­ pra­tę prie nuo­la­ti­nių sve­čių jie ne­ven­gia priei­ti prie au­to­mo­ bi­lio ar­ba stab­te­lė­ ja tie­siog prie­šais jį, už­tver­da­ mi ke­lią.

ra­fuo­ti plėš­rū­nus tie­sio­giai, o ne per stik­lą.

Taip pat lei­džia­ma pa­jo­di­nė­ti dramb­ liais ar­ba iš­ban­dy­ti ekst­re­ma­lų spor­tą – kars­ty­tis įvei­kiant kliū­tis.

Dar­buo­to­jai pa­si­ren­gę ap­gin­ti

Lais­vi bal­tie­ji tig­rai ir liū­tai miš­ ko ža­lu­mo­je at­ro­do itin neįp­ras­tai: pri­pra­tę prie nuo­la­ti­nių sve­čių jie ne­ven­gia priei­ti prie au­to­mo­bi­lio ar­ba stab­te­lė­ja tie­siog prie­šais jį, už­tver­da­mi ke­lią.

To­lu­mo­je lū­ku­riuo­ja tar­ny­bi­nis vi­su­rei­gis – par­ko dar­buo­to­jai pa­ si­ren­gę pa­dė­ti, jei gy­vū­nų el­ge­sys im­tų kel­ti pa­vo­jų lan­ky­to­jams.

Par­ko te­ri­to­ri­ja su­skirs­ty­ta į sek­ to­rius. Iš­va­žia­vus iš skir­to­jo plėš­ rū­nams, pa­ten­ka­ma į drau­giš­kes­nių

Loretos Galubauskienės nuotr.

gy­vū­nų drau­gi­ją. Tik spėk dai­ry­tis: kup­ra­nu­ga­riai, dramb­liai, an­ti­lo­ pės, gnu, la­mos, al­pa­kos, zeb­rai, ži­ra­fos ir ki­ti gy­vū­nai bei paukš­ čiai iš­di­džiai vaikš­ti­nė­ja po pie­vą ar­ba čia pat snū­du­riuo­ja. At­ro­do, žiū­rė­tum neat­si­žiū­rė­da­mas, ta­čiau smal­su­mas ve­da to­liau.

nes, nors tai ir ne­sau­gu: kyš­te­lė­jus tarp gro­tų ran­ką, be­ždžio­nė ga­ li įdrėks­ti.

Be­je, pa­tys ma­žiau­sie­ji kvie­čia­mi ne tik ste­bė­ti gy­vū­nus, bet ir pa­ glos­ty­ti spe­cia­lia­me ap­tva­re lai­ko­ mas ma­žas ož­ky­tes ir ožiu­kus. Vai­ kams tai ypač pa­tin­ka.

Trau­ki­nu­ku su be­ždžio­nė­mis

Dau­gu­ma pra­mo­gų – ne­mo­ka­mos

Sa­fa­rį kei­čia Zoo­lo­gi­jos ir pra­mo­gų par­kas. Jame ten­ka vaikš­čio­ti pės­ čio­mis, au­to­mo­bi­lį pa­li­kus sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė­je.

Iš­mo­nin­gai dirb­ti­niais van­dens ka­na­lais ati­tver­to­se te­ri­to­ri­jo­se vaikš­ti­nė­ja liū­tai ir tig­rai, bė­gi­nė­ja ra­ga­no­siai. Snau­džian­čius ge­par­ dus ga­li­ma ste­bė­ti iš vir­šaus, už­li­ pus į me­di­nį bokš­te­lį-pa­ky­lą.

Bež­džio­nėms pri­klau­so at­skir­ ta te­ri­to­ri­ja, į ku­rią ve­ža­ma gro­ tuo­tu trau­ki­nu­ku. Vos įva­žia­vus jos su­šo­ka ant lan­gų gro­tų ir aki­ mis ieš­ko gar­dė­sių. Nors pra­šo­ma ne­kai­šio­ti pirš­tų pro gro­tas, ta­čiau spra­gė­siais nu­sė­tos vi­sos trau­ki­ nu­ko grin­dys. Aki­vaiz­du, kad tė­vai lei­džia vai­kams mai­tin­ti be­ždžio­

Kar­tą su­mo­kė­jus už bi­lie­tą, par­ko te­ri­to­ri­jo­je už dau­gu­mą pra­mo­gų pa­pil­do­mai mo­kė­ti ne­be­rei­kia.

Ga­li kiek no­rė­da­mas su­ktis ka­ ru­se­lė­se, rink­tis įvai­rius at­rak­cio­ nus, pa­vyz­džiui, plaus­tais aukš­tai pa­kil­ti van­dens ka­na­lu ir ne­tru­kus stai­giai tar­si ame­ri­kie­tiš­kais kal­ ne­liais kris­ti že­myn. Siū­lo­ma pa­ plau­kio­ti val­te­le ir pa­si­va­ži­nė­ti bė­ gi­ne ka­rie­ta.

Taip pat lei­džia­ma pa­jo­di­nė­ti dramb­liais ar­ba iš­ban­dy­ti ekst­re­ma­lų spor­tą – kars­ty­tis įvei­kiant kliū­tis.

Vei­kia ti­ras, lo­te­ri­ja, ga­li­ma pa­ si­da­ry­ti trum­pa­lai­kių ta­tui­ruo­čių, sto­vi žai­di­mų au­to­ma­tai.

Ne­pa­mirš­ti ir sma­gu­riai. Par­ke bet ka­da ga­li­ma už­kąs­ti, at­si­ger­ti

Išskirtiniai: reti bal­tie­ji tig­rai stebina didybe.

Ko­pi­ja: vo­kiš­ka­me Ho­li­vu­do par­ke ren­gia­mi įvai­rūs šou ir pa­si­

ro­dy­mai.

ar at­si­gai­vin­ti le­dais lau­ko ka­vi­nė­ se, iš­puoš­to­se gy­vū­nų te­ma­ti­ka, ta­ čiau už tai teks su­mo­kė­ti pa­tiems.

Res­to­ra­nė­ly­je net kvie­čia­ma at­ švęs­ti ypa­tin­gas pro­gas: ne tik gim­ta­die­nius, bet ir ves­tu­ves. Pa­ gei­dau­jan­tie­ms ren­gia­ma ypa­tin­ga va­ka­rie­nė su spe­cia­liai jums skir­ta gy­vū­nų pro­gra­ma.

Vo­kiš­kas mi­ni Ho­li­vu­das

Par­ke or­ga­ni­zuo­ja­mi cir­ko ir teat­ro ar­tis­tų pa­si­ro­dy­mai, kau­bo­jų šou.

Lau­ki­nių Va­ka­rų mies­te­ly­je ne­tgi įreng­ta are­na, skam­biai pa­va­din­ ta Ho­li­vu­du. Šiek tiek „Uni­ver­sal“ ki­no stu­di­ją pri­me­nan­čiuo­se bu­ta­fo­ri­niuo­se na­ me­liuo­se – ir še­ri­fo apar­ta­men­tai, ir ka­lė­ji­mas, ir ban­kas, ir ke­pyk­la. Net iš­kel­ta JAV vė­lia­va. Gre­ta ap­tva­re ga­no­si žir­gai ir zeb­ri­niai ark­liu­kai.

Vis dėl­to kad ir ko­kios vi­lio­jan­ čios par­ko pra­mo­gos bū­tų, įdo­ miau­sia ste­bė­ti gy­vū­nus. To­kia ir bu­vo pir­mi­nė par­ko įkū­ri­mo idė­ja.

Tik vė­liau, par­kui ple­čian­tis ir sie­ kiant pri­trauk­ti dau­giau lan­ky­to­jų, im­ta siū­ly­ti ki­tų pra­mo­gų.

Kait­ra: be­ždžio­nės gaivinasi šal­

to van­dens purs­lais.

28

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Didžiausia sva­jo­nė – plaukiantis būs­tas Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Ka­dai­se iš vie­no Klai­pė­dos me­ ro lū­pų iš­sprū­dę žo­džiai „gy­ven­ si­me kaip Ams­ter­da­me“ vei­kiau ta­po spar­nuo­tą­ja fra­ze, nei įga­ vo rea­lius kon­tū­rus. Kad ir kal­ bant apie vie­ną ryš­kiau­sių Olan­ di­jos sos­ti­nės sim­bo­lių – būs­tus ant van­dens.

Mies­to vei­do ne­puo­šia

Įvai­rios bar­žos, na­mais vir­tę lai­ ve­liu­kai, plū­du­riuo­jan­tys įžy­ miuo­siuo­se Ams­ter­da­mo ka­ na­luo­se, jau ta­po neat­sie­ja­ma Olan­di­jos uos­ta­mies­čio įvaiz­džio da­li­mi. O ko­dėl to­kių mies­tą pa­ gy­vi­nan­čių ele­men­tų ne­ga­lė­tų at­si­ras­ti Klai­pė­do­je? Šis klau­si­mas jau ku­rį lai­ką ne­ duo­da ra­my­bės ir žur­na­lis­tui, aist­rin­gam bu­riuo­to­jui Rus­la­nui Ar­bu­šaus­kui.

Uos­ta­mies­čio jach­tų nuo­mos bend­ro­vei va­do­vau­jan­tis vy­ ras kons­ta­tuo­ja tai, kas aki­vaiz­ du dau­ge­liui: gy­ve­ni­mas Da­nės upė­je ap­mi­ręs. „Pa­žiū­rė­ki­me, ką mes čia, pa­ čia­me mies­to cent­re, tu­ri­me. Te­ neį­si­žei­džia sa­vi­nin­kai, bet kai ku­rie šių lai­vų – var­ga­nos būk­lės.

Ne to­kie čia tu­rė­tų sto­vė­ti, – įsi­ ti­ki­nęs Rus­la­nas. – Mies­tą la­bai pa­gy­vin­tų bar­žos. Ir ne tik jos, bet ir se­nie­ji lai­vai, to­kie kaip „Me­ri­ dia­nas“, ar ma­žes­ni bur­lai­viai, ki­ti lai­ve­liai, ku­riuos bū­tų ga­li­ma įsi­reng­ti ir juose gy­ven­ti. Klai­pė­ die­čiai, mies­to sve­čiai pa­ma­ty­tų, kad čia ver­da gy­ve­ni­mas, kad čia iš­ties yra mies­tas prie van­dens, o ne šiaip mies­tas prie Smil­ty­nės ar Meln­ra­gės pa­plū­di­mių.“ Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, kad ir pa­ts dau­ge­lį me­tų puo­se­lė­ja sva­jo­ nę įsi­kur­ti to­kia­me būs­te ant van­ dens, ir ne­tgi Da­nė­je yra nu­si­žiū­ rė­jęs ne vie­ną tam tin­ka­mą vie­tą.

Ga­li kai­nuo­ti ir mi­li­jo­ną

Rus­la­nas šyp­so­jo­si, kad be­ne di­ džiau­siu įkvė­pi­mu jam ta­po te­le­ vi­zi­jos se­ria­las „Kal­nie­tis“, ku­rio pa­grin­di­nis he­ro­jus gy­ve­no bar­ žo­je. Paš­ne­ko­vas pri­si­mi­nė, jog brė­ži­nių, kaip su­si­mo­de­liuo­ti to­ kius na­mus, jau vai­kys­tė­je bu­ vo ga­li­ma ras­ti spe­cia­li­zuo­tuo­se

ru­siš­kuo­se žur­na­luo­se. Šian­ dien neiš­se­mia­mi in­for­ma­ci­jos aruo­dai be­si­do­min­tiems šia te­ ma priei­na­mi vir­tua­lio­je erd­vė­je.

Pa­sak Rus­la­no, in­ter­ne­te ga­li­ma ras­ti įvai­rių par­duo­da­mų lai­vų, ku­rie pri­tai­ky­ti ar ga­li bū­ti pri­ tai­ko­mi gy­ven­ti ant van­dens. „Olan­di­jo­je la­bai daug to­kių lai­vų, ta­čiau pa­tys pi­giau­si, kai­ nuo­jan­tys apie 10–20 tūkst. eu­ rų, – per pra­sti, ne­pa­to­gūs. Jų il­ gis sie­kia 9 m, plo­tis – vos 2 m.

Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip to­kiuo­se įma­no­ma gy­ven­ti. Ma­no ma­ny­ mu, op­ti­ma­lus il­gis bū­tų 20–24 m, o – plo­tis – 5–6 m“, – ti­ki­no bu­riuo­to­jas.

Rus­la­no nuo­mo­ne, Klai­pė­dai la­bai tik­tų iš­vaiz­džios Tem­zės bu­ri­nės bar­žos. Tie­sa, jų kai­nos pra­si­de­da nuo 100 tūkst. eu­rų. „Ki­ti lai­vai, ku­riuos ga­li­ma pa­ ly­gin­ti su lof­tais, – tin­ka­mi įsi­ reng­ti se­nie­ji žve­jy­bi­niai lai­vai, tra­le­riai. Jie pa­ly­gin­ti ne­bran­gūs, po 40–60 tūkst. eu­rų. Ta­čiau, teo­riš­kai įper­ka­mi, jie pa­rei­ka­lau­ tų la­bai daug re­mon­to iš­lai­dų“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

At­si­ras­tų ir Lie­tu­vo­je

Rus­la­nas nea­be­jo­ja, jog tin­ka­ mų lai­vų ga­li­ma su­si­ras­ti ir Klai­ pė­do­je. „Kad ir le­gen­di­nis lai­vas „Ol­ga“ – ma­nau, jis la­bai tik­tų to­kiam rei­ka­lui“, – tei­gė pa­šne­ ko­vas. „Čia ga­li­ma atves­ti elekt­rą ir van­de­nį, bet klau­si­mas, kiek tai kai­nuo­tų. Gal ge­riau ge­ne­ra­to­ rius? Va­di­na­si, ka­da nors jį tu­rė­si bur­bin­ti, įkrau­ti aku­mu­lia­to­rius ir mai­tin­ti vi­są sis­te­mą. Ži­no­ma, ga­ li nau­do­ti vė­jo ge­ne­ra­to­rius, sau­lės ba­te­ri­jas. Ki­tas klau­si­mas – kaip at­si­kra­ty­ti nuo­te­kų. Mū­sų kli­ma­ to są­ly­go­mis la­bai ak­tua­lu ir šil­dy­ mas. Vi­są lai­vą rei­kė­tų ap­šil­dy­ti iš vi­daus – kaip ir kuo, vėl at­ski­ ras klau­si­mas. Tu­ri bū­ti ne tik šil­ ta, bet ir at­spa­ru van­de­niui ir net žiur­kėms“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas.

Bu­riuo­to­jo ma­ny­mu, Klai­pė­ dos val­džiai pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti skan­di­na­vai. Jo ži­nio­mis, už Ko­ pen­ha­gos, Stok­hol­mo cent­re plū­ du­riuo­jan­čius bur­lai­vius ne­rei­kia mo­kė­ti ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių – ši pri­vi­le­gi­ja su­tei­kia­ma, nes tai tie­siog yra mies­to puoš­me­na.

Kuk­lu­mas: „Ma­no gy­ve­ni­mo tiks­las nė­ra bū­ti žvaigž­de, tie­siog ge­ra kar­tais gir­dė­ti žmo­nes kal­ban­tis, kad

kaž­koks lie­tu­vis Bal­ti­jos jū­ra bai­da­re par­plau­kė iš Ta­li­no į Klai­pė­dą“, – kal­bė­jo Do­man­tas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ma­no ve­no­mis te­ka van­duo“

Dau­giau kaip 600 ki­lo­met­rų Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­te bai­da­re ke­ lia­vęs Do­man­tas Lau­ke­vi­čius jau­čia­si sa­vo tiks­lą pa­sie­kęs, nors gam­ta ir pa­gai­lė­jo jam ge­rų orų.

Unė Liandz­ber­gy­tė Sva­jo­nė gi­mė se­niai

Tai ne pir­mas Do­man­to žy­gis jū­ra – prieš po­rą me­tų jis kar­tu su kom­pa­ nio­nais Ma­riu­mi Nor­vai­ša ir Pau­ liu­mi Pau­lio­niu plau­kė per Bal­ti­ją iš Šve­di­jos. Žy­gis bu­vo de­di­kuo­tas P.Pau­lio­nio tė­vui, bai­da­re per­plau­ ku­siam Bal­ti­ją, ta­čiau žu­vu­siam pa­ ke­liui na­mo prie Klai­pė­dos kran­tų.

Ta­čiau ši sva­jo­nė gi­mė kur kas anks­čiau. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te so­cia­li­nę geog­ra­fi­ją stu­di­ja­vęs Do­man­tas jau se­niai jau­tė ry­šį su gam­ta, ypač su van­dens sti­chi­ja. „Ka­dan­gi gy­ve­nu Rus­nė­je, kar­tais at­ro­do, kad ne krau­jas, o van­duo te­ka ma­no ve­no­mis“, – šyp­so­jo­si Do­man­tas. Min­tis per­plauk­ti Bal­ ti­jos jū­rą ki­lo po to, kai jis su drau­ gu tie­siog sa­vo ma­lo­nu­mui per­ plau­kė ma­rias. „Ta­da pa­ma­niau, o ko­dėl ne­ pa­ban­džius ke­lio­nės jū­ra? Pra­dė­ jau do­mė­tis, ar ka­da nors kas nors yra lei­dę­sis į to­kį žy­gį. Vė­liau iš­ gir­dau, kad anks­čiau lie­tu­viai ban­ dė per­plauk­ti, bet jiems su­truk­dė ne­pa­lan­kios oro są­ly­gos, aš su jais su­si­sie­kiau ir jie priė­mė ma­ne į ko­ man­dą“, – pa­sa­ko­jo bai­da­ri­nin­kas.

Sun­ku­mai sva­jo­nės ne­nu­ga­lė­jo

Įp­ras­ta: na­mais vir­tę lai­vai – dau­ge­lio Va­ka­rų Eu­ro­pos sos­ti­nių at­

ri­bu­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ta­čiau šie­met į jū­ri­nį nuo­ty­ kį D.Lau­ke­vi­čius lei­do­si vie­nas.

Kom­pa­nio­nai, su ku­riais aną­syk per­plau­kė Bal­ti­ją, kar­tu da­ly­vau­ ti at­si­sa­kė. „Gai­la, kad te­ko vis­ką da­ry­ti vie­ nam. Bu­vo at­si­ra­dęs drau­gas To­ mas, ta­čiau atė­jus pa­va­sa­riui at­kri­ to ir jis, nes žy­giui ne­ga­vo­me jo­kio fi­nan­sa­vi­mo, iš­sky­rus spor­to klu­ bo, ku­ria­me spor­tuo­da­vo­me, pa­ra­ mą. Taip pat tre­ni­ra­vo­mės Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos ba­sei­ne, kur at­lik­da­vo­me es­ki­mo­sus (bū­ das, kaip ap­si­ver­tus bai­da­re at­si­ vers­ti at­gal – red. pa­st.)“, – kal­ bėjo pašnekovas.

Do­man­tui sun­ku­mai neat­ro­dė rim­ta prie­žas­tis iš­si­ža­dė­ti sva­jo­ nės. „Ma­no žy­gio tiks­las bu­vo įro­ dy­ti ir pa­ro­dy­ti, kad ga­li­ma ir rei­kia ke­liau­ti, kad sva­jo­nės eg­zis­tuo­ ja ir gims­ta tam, kad mes jas įgy­ ven­din­tu­me, jų ne­ga­li­ma ap­leis­ ti net ta­da, kai at­ro­do per sun­ku.

Jos ir ve­da mus pir­myn. Ma­no as­ me­ni­nė sva­jo­nė yra gar­sin­ti Lie­tu­ vą, sa­vo kraš­tą Klai­pė­dą ir na­mus – Rus­nę. Kad ir kaip kar­tais sun­ku at­ro­do gy­ven­ti mū­sų Lie­tu­vė­lė­je, aš vis tiek ją la­bai my­liu“, – nuo­ šir­džiai pri­si­pa­ži­no vai­ki­nas.

Ma­no žy­gio tiks­las bu­vo pa­ro­dy­ti, kad sva­jo­nės eg­zis­tuo­ja ir gims­ta tam, kad mes jas įgy­ven­din­tu­me.

Va­rik­lis – už­si­spy­ri­mas

Tiems, ku­rie vi­sa­da tvir­tai sto­vi sau­su­mo­je, tur­būt sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti, koks gy­ve­ni­mas yra jū­ro­je, kur nė­ra kas­die­nių rū­pes­čių, ru­ ti­nos, dar­bo. Jū­ro­je ga­li ne tik pa­ ner­ti po van­de­niu, bet ir pa­si­ner­ ti į vie­nat­vę, į sa­ve. Kai nu­sii­ri nuo kran­to, esi pa­ts sa­vo li­ki­mo val­do­ vas. Ma­lo­niau­sias žy­gio mo­men­tas Do­man­tui bu­vo jū­ro­je su­tik­ti ruo­ niai, o di­džiau­sias iš­šū­kis – ne­pa­ lan­kios kryp­ties vė­jas, per­se­kio­jęs jau­nuo­lį il­gą lai­ką. „Svei­ka­ta ir gy­vy­bė yra svar­ biau­sia, vi­si ki­ti že­miš­ki rū­pes­čiai lie­ka kran­te. Ta­da at­si­ran­da už­si­ spy­ri­mas įveik­ti vis­ką, ką esi už­si­ brė­žęs, ar­ba net dar dau­giau. Psi­ cho­lo­giš­kai kar­tais bū­na sun­ku, imi gal­vo­ti, ką vei­kia na­miš­kiai, pa­jun­ti, koks stip­rus yra tar­pu­ sa­vio ry­šys, kam grį­žęs pa­sa­ky­ si ge­rą žo­dį ar at­lik­si ge­rą dar­bą.

Daug mąs­tai, kas tu esi, ką da­rai.

Kar­tais pyks­tie­si su sa­vi­mi, jei ko ne­pa­siė­mei ar neat­li­kai tam tik­ rų dar­bų. La­bai pa­de­da mu­zi­ka – plauk­da­mas vi­sa­da jos klau­siau­si.

Kar­tais, kai la­bai iš­sek­da­vau, im­ da­vau skai­čiuo­ti yrius iki kran­to.

Ta­čiau vi­sa­da bū­da­vo sti­mu­las – min­tis, kad tai da­rau dėl žmo­nių, ku­rie ma­ni­mi ti­ki“, – iš­gy­ve­ni­mais da­li­jo­si Do­man­tas.

Po­pu­lia­ru­mas lai­ki­nas

Ar sal­dus šlo­vės sko­nis, juk pa­sta­ruo­ju me­tu Do­man­tui ne­trūks­ ta ži­niask­lai­dos dė­me­sio? Vai­ki­nas ti­ki­na tam ne­tei­kian­tis per daug reikš­mės, nes po­pu­lia­ru­mas tė­ ra lai­ki­nas da­ly­kas, o jo žy­gio tiks­ las ne­bu­vo su­si­jęs su no­ru iš­gar­sė­ti: „Dė­me­sys tai yra, tai, žiū­rėk, jo jau ne­bė­ra. Nie­ka­da ne­su­reikš­mi­nu sa­ vęs ir ne­sa­kau: „Aš, Do­man­tas, pa­ da­riau tą ir aną.“ Ma­no gy­ve­ni­mo tiks­las nė­ra bū­ti žvaigž­de, tie­siog ge­ra kar­tais gir­dė­ti žmo­nes kal­ ban­tis, kad kaž­koks lie­tu­vis bai­da­ re Bal­ti­jos jū­ra par­plau­kė iš Ta­li­no į Klai­pė­dą. Man as­me­niš­kai už­ten­ ka, kad žmo­nės ži­no, jog yra lie­tu­ vių, ku­rie nu­vei­kia šį tą ge­ra.“ Pak­laus­tas, ko­kių dar am­bi­ci­ jų tu­ri, vai­ki­nas pra­si­ta­rė, kad pla­ nuo­ja ka­da nors pa­trauk­ti Va­ka­rų van­de­nų link, ta­čiau pla­nai ne­ konk­re­tūs ir bus sun­kiai ap­čiuo­ pia­mi iki tol, kol at­si­ras stip­rių rė­ mė­jų.

Iš žy­gio tiek įspū­džių ir emo­ci­ jų par­si­ve­žu­siam vai­ki­nui vi­du­ je kar­tais žyb­te­li min­tis pa­ra­šy­ti kny­gą: „Gal tai bū­tų pa­na­šu į Er­ nes­to He­ming­way „Se­nį ir jū­rą“.

Tai ma­no min­tys, jos lie­ja­si leng­ vai, kai ten­ka pa­čiam vis­ką iš­gy­ ven­ti. Bū­tų la­bai sma­gu, ta­čiau rei­kė­tų li­te­ra­tū­ros ži­no­vų pa­gal­ bos.“ O kol kas, kaip ir dau­gu­ma to­kio am­žiaus žmo­nių, Do­man­ tas sva­jo­ja apie pa­pras­tus že­miš­ kus da­ly­kus – su­si­ras­ti bu­tą nuo­ mai ir įdo­mų dar­bą.

29

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

menas ir pramogos

Ko­mer­ci­jos ži­di­nį kurs­to kny­gos Kny­gos ne­bė­ra vien tik kny­gos, kaip ir jų au­to­riai jau nė­ ra tik au­to­riai. Kad ir kaip bū­tų ne­ma­lo­ nu kons­ta­tuo­ti, Va­ ka­rų pa­sau­ly­je jie vis daž­niau tam­pa pel­nin­gais pre­kės ženk­lais.

Vib­ruo­jan­ti Po­te­rio šluo­ta

Pre­kės ženk­lais jau se­niai ne­sun­kiai ver­čia­mi ir Lie­tu­vo­je ži­no­mi ro­ma­ nų he­ro­jai, pa­vyz­džiui, ko­ne dau­ giau­sia pel­no pa­sta­rų­jų die­nų pre­ ky­bi­nin­kams at­ne­šė Ha­rio Po­te­rio var­das. Tie­sa, šį­kart vers­li­nin­kai per­si­sten­gė, ir vai­kų li­te­ra­tū­ros at­sto­vės Joan­ne Row­ling per­so­na­ žas ėmė da­ly­ti aliu­zi­jas į suau­gu­ sių­jų žai­di­mus. Gar­si žais­lų ga­min­ to­ja „Mat­tel“ pri­sta­tė vib­ruo­jan­tį Po­te­rio šluot­ko­tį, skir­tą, anot rek­ la­mos, įsprau­dus tarp ko­jų leis­tis į leng­vą pa­si­skrai­dy­mą. Tie­sa, šluo­ ta „Nim­bus 2000“ bu­vo žai­biš­kai iš­šluo­ta iš len­ty­nų – ją ga­li­ma įsi­ gy­ti elekt­ro­ni­nė­je par­duo­tu­vė­je „eBay“ už maž­daug 500 JAV do­le­ rių (1400 li­tų).

Tu­ri­te vi­sus ra­šy­to­ jo at­ri­bu­tus, bet kaž­ ko­dėl vis dar neiš­ lei­do­te sa­vo kny­gos?

Gal pa­ts lai­kas įsi­gy­ ti E.He­ming­way’jaus bal­dus?

Vis dėl­to ke­lios de­šim­tys ma­mų ėmė skųs­tis, kad jų duk­ros nau­ją­ ja do­va­na nau­do­ja­si va­lan­dų va­lan­ das, o vie­na ma­ma iš Oha­jo vals­ ti­jos da­li­jo­si to­kia pa­tir­ti­mi: „Kai ma­no dvy­lik­me­tė duk­ra pa­pra­ šė šios do­va­nos, pa­ma­niau, kad ji tam kiek per di­de­lė, bet jai do­va­na pa­ti­ko. Taip pat jos drau­gėms. Ypač spe­cia­lie­ji efek­tai – gar­sai, vib­ra­ci­ ja. Net vy­res­nė­lė (17-me­tė) pa­mė­ go šį pir­ki­nį!“ Žo­džiu, tik­ras pa­ slap­čių kam­ba­rys.

Ang­la­kal­bių ša­lių skai­ty­to­jus jau py­ki­na nuo­lat links­niuo­ja­mo E.L.Ja­me­so ero­ti­nio ro­ma­no pa­ va­di­ni­mas „Fif­ty sha­des of grey“ („Pen­kias­de­šimt pilkš­vų at­spal­ vių“ – angl.), ta­čiau, pa­si­ro­do, tai – ne­be ro­ma­nas, o apa­ti­nių dra­bu­ žių ko­lek­ci­jos pa­va­di­ni­mas. Iš tie­sų pre­ky­bi­nin­kams ne­sun­ku nu­spė­ti, kad jei jums pa­tin­ka au­to­rius, jūs pirk­si­te ir marš­ki­nė­lius, puo­de­ lį ar žy­mek­lį (Hel­sin­kio oro uos­te, pavyzdžiui, vi­sa „in­te­lek­tua­lio­ ji“ at­ri­bu­ti­ka spin­di To­ve Jans­son „mu­mi­nu­kų“ at­vaiz­dais). Bet ką

Patogu: jei rašyti nesiseka, gal pavyktų įsigijus šį metalinį sostą už 90 tūkst. litų?

HBO nuotr.

ma­no­te apie apa­ti­nes kel­nai­tes, du­šo užuo­lai­das, len­tą dva­sioms iš­kvies­ti?

Mū­za – du­šo užuo­lai­da

Žy­maus JAV ra­šy­to­jo Da­ve’o Eg­ ger­so iko­na taip pat ne­tru­ko bū­ti pa­ste­bė­ta JAV pre­kės ženk­lų me­ džio­to­jų. Pa­vyz­džiui, vos už 65 JAV do­le­rius ga­li­ma nu­si­pirk­ti šios li­te­ ra­tū­ros žvaigž­dės du­šo užuo­lai­dą.

Pris­ta­ty­me sa­ko­ma, kad „nie­kas taip ne­sus­tip­rins įspū­džių du­še, kaip užuo­lai­da, D.Eg­ger­sui pa­dik­ ta­vu­si žy­miuo­sius mo­no­lo­gus“.

Dar vie­na be­pro­tiš­ka sen­sa­ci­ja – Geor­ge’as Ray­mon­das Ri­char­ das ir jo ro­ma­nų se­ri­ja „Le­do ir ug­nies dai­na“, pa­vers­ta te­le­vi­zi­jos se­ria­lu „Sos­tų žai­di­mai“. Tiks­liau, 350 sva­rų (apie 160 kg) sve­rian­tis sos­tas, pa­da­ry­tas iš 1000 kar­dų, „paim­tų iš nu­kau­tų prie­šų“. Taip JAV te­le­vi­zi­jos bend­ro­vė HBO ban­ do įti­kin­ti šio se­ria­lo ar kny­gų ger­ bė­jus įsi­gy­ti ka­ra­liaus sos­tą, pa­ga­ min­tą iš stik­lo pluoš­to ir nu­da­žy­tą ran­ko­mis. Nes­var­bu, kad šio ste­ buk­lo kai­na – 30 tūkst. JAV do­le­rių (be­veik 90 tūkst. li­tų), o pri­sta­ty­ mas kai­nuos dar apie 1,8 tūkst. JAV do­le­rių (5 tūkst. li­tų).

Ra­šy­to­jo ir žur­na­lis­to Hun­te­rio S.Thomp­so­no žy­miau­sias kū­ri­nys „Bai­mė ir nea­py­kan­ta Las Ve­ga­se“ da­bar jau su­tin­ka­mas ne tik kny­go­se ir ek­ra­nuo­se. Da­bar ge­rai pa­si­rau­sus in­ter­ne­te ga­li­ma įsi­gy­ti ir „Bai­mės ir nea­py­kan­tos“ sta­lo žai­di­mą. Ja­ me yra vis­ko, kas pa­mi­nė­ta ro­ma­ne: ir sti­mu­lian­tų, ir dep­re­san­tų, in­ha­ lian­tų, ne­nus­ta­ty­tų ha­liu­ci­no­ge­ nų ir net už­duo­tis: „Kol vie­nas žai­ dė­jas iš­jun­gi­nės ir įjun­gi­nės švie­są, pa­ban­dy­ki­te pa­gau­ti tris į jus mė­ to­mus minkš­tus ob­jek­tus.“ Kaina – 3500 JAV do­le­rių (10 tūkst. li­tų).

Paaug­lys­tė jau kū­di­kiams

Net ir ma­žy­liai tu­ri jaus­tis pa­gerb­ ti – vers­lo stra­te­guo­to­jai su­gal­vo­jo Je­ro­me’o Da­vid’o Sa­lin­ge­rio „Ru­ giuo­se prie be­dug­nės“ marš­ki­

Įk­vė­pi­mas: jei ne­pa­dė­jo prieš tai ban­dy­tos prie­mo­nės, gal jau me­tas

pri­pil­dy­ti tau­re­les su O.Wil­de’o ir ki­tų ra­šy­to­jų at­vaiz­dais?

phi­lo­sop­hers­guild.com nuo­tr.

Paš­ne­ko­vas: kai trūks­ta įkvė­pi­ Ste­buk­lai: vib­ruo­jan­ti Ha­rio Po­te­rio šluo­ta gal ir pa­tin­ka vai­kams, bet

tik ne vi­soms jų ma­moms.

nė­lius kū­di­kiams. Mat kam lauk­ti vai­ko ly­ti­nės bran­dos, kol jis, su­si­ dū­ręs su tik­ru gy­ve­ni­mu, įgis to­kių sa­vy­bių, kaip su­sve­ti­mė­ji­mas ir su­ mi­ši­mas? Im­ki­te sa­vo ma­žą­jį Houl­ de­ną Kol­fil­dą ir vež­ki­te į psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nę, įsprau­dę jį į ankš­tus bet nuo­sta­bius, 20 JAV do­le­rių (be­ veik 60 li­tų) ver­tus „Ru­giuo­se prie be­dug­nės“ marš­ki­nė­lius. Jei jums pa­si­seks, vaikas už maiš­ta­vi­mą bus iš­mes­tas iš pa­ruo­šia­mo­sios pra­di­ nu­kų gru­pės.

Jei už­siau­gi­no­te neį­ti­ki­mą barz­ dą, esa­te įni­kęs į al­ko­ho­lį, tre­čią­ kart iš­si­sky­ręs ir tu­ri­te vi­sus „rei­ ka­lin­gus“ ra­šy­to­jui at­ri­bu­tus, bet kaž­ko­dėl vis dar neiš­lei­do­te sa­vo kny­gos, gal pa­ts lai­kas įsi­gy­ti tin­ka­ mus bal­dus? Bū­tent jais li­te­ra­tū­ri­ nių tro­fė­jų ko­lek­ci­ją pa­pil­do bend­ ro­vė „Tho­mas­vil­le“, rek­la­muo­jan­ti

ama­zon.com nuo­tr.

Er­nes­to He­ming­way bal­dų ko­lek­ ci­ją: pra­de­dant ka­vos sta­liu­kais su ra­go ar dramb­lio mo­ty­vais (tai ga­ min­to­jai paaiš­ki­na ra­šy­to­jo po­ mė­giu me­džio­ti – jis net da­ly­va­vo sa­fa­ry­je Af­ri­ko­je), bai­giant E.He­ ming­way ra­šo­muo­ju sta­lu (daik­tai kai­nuo­ja nuo 400 iki 4100 JAV do­ le­rių). Jei tai pa­da­rė­te – ra­miai at­ si­sės­ki­te ir lau­ki­te sa­vo Pu­lit­ze­rio ar No­be­lio ap­do­va­no­ji­mų.

Al­ko­ho­lis – ra­šy­to­jo drau­gas?

Ka­dan­gi, kaip su­pran­ta­ma, li­te­ra­ tū­ri­nė sėk­mė ne­ga­li bū­ti pa­siek­ta be al­ko­ho­lio, pre­ky­bi­nin­kai ra­gi­ na bū­ti­nai įsi­gy­ti ir tau­re­lių se­ri­ją su lor­do By­ro­no, Char­le­so Bau­de­ lai­re’o , W.B.Yeat­so, Do­rot­hy Par­ ker ir Os­ca­ro Wil­de’o at­vaiz­dais tik už 15,5 JAV do­le­rio (apie 45 li­tus).

Jei esa­te la­biau ku­li­na­ri­jos nei al­

mo, ką ra­šy­ti, ga­li pa­dik­tuo­ti net ir D.Eg­ger­so du­šo užuo­lai­da.

fab.com nuo­tr.

ko­ho­lio de­gus­ta­ci­jos mė­gė­jas, jū­ sų ke­pa­miems py­ra­gams bū­ti­nai pri­reiks JAV poe­tės Syl­vios Plath pirš­ti­nių or­kai­tei už 28 JAV do­le­ rius (be­veik 80 li­tų). Ga­liau­siai, jei esa­te „Saulėlydžio“ ger­bė­jas (-a), net jei ir ma­tė­te tik fil­mą, bet ne­ skai­tė­te Step­he­nie Meyer ro­ma­nų apie vam­py­rus, ga­li­te įsi­gy­ti apa­ ti­nes kel­nai­tes su pa­grin­di­nio he­ ro­jaus at­vaiz­du.

De­ja, dau­giau­sia, kuo už­sii­ma Lie­tu­vos rin­ko­da­ri­nin­kai, yra eks­ kur­si­jos Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kai­tės ro­ma­no „Sil­va re­rum“ he­ro­jų ke­ liais po Vil­niaus se­na­mies­tį. Ti­kė­ tis, kad su­lauk­si­me Jur­gos Iva­naus­ kai­tės ry­tie­tiš­kų pa­puo­ša­lų, Si­gi­to Ge­dos ka­vos puo­de­lio ar bent Mai­ ro­nio tau­tiš­kų juos­tų, ma­tyt, ne­ ver­ta.

Pa­rengė Ig­nas Ja­čaus­kas

30

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Va­sa­ros karš­čių iš­var­gin­ti menų gerbė­jai ne­kant­riai lau­kia 11-osios Bal­ ti­jos tarp­tau­ti­nio me­no trie­nalės.

Rugpjū­čio 24 d. Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re (ŠMC) Vil­ niu­je pra­si­dėsian­ti trie­nalė skir­ta ki­nui ir per­for­man­sui.

Siūlo darbą Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braškių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel. lt. Tel. 8 688 15 532.

993318

Laisvų pažiūrų merginoms siūlomas darbas SPA salone užsienyje. Pasiteirauti tel. 8 674 06 754.

998175

Norvegijoje reikalingi: santechnikai, mašinų operatoriai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.

996871

Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 48 753.

997612

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, apdailininkai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

996393

Originalumas: D.Ayas sumanė įgyvendinti naują idėją – dešimtis meno kūrinių perteikti per vieną žmogų.

Organizatorių nuotr.

Me­no ma­dos viršūnė­je – as­kezė Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Ko­kia ji bus ir ko­kio­mis staig­me­ no­mis nu­ste­bins vil­nie­čius, „Vil­ niaus die­nai“ pa­sa­ko­ja ren­gi­nio ku­ra­to­riai Def­ne Ayas (Ro­ter­da­ mas), Ben­ja­mi­nas Coo­kas (Lon­do­ nas), Ie­va Mi­se­vi­čiūtė ir Mi­chae­lis Port­noy (Niu­jor­kas).

– Šie­metės trie­nalės da­ly­vių kūry­ba bus pri­sta­to­ma per vie­ ną žmogų – Min­daugą. Kas yra tas Min­dau­gas? Ir kodėl nu­tar­ ta pa­si­rink­ti tik vieną „auką“?

D.Ayas: – Bie­nalės, trie­nalės ir ki­ tos svar­bios me­no pa­ro­dos pa­sta­ ruo­ju me­tu ypač ple­čia­si. Kiek­vie­ na nau­ja bie­nalė būna vis di­desnė ir bran­gesnė nei anks­tes­nio­ji. Jų or­ ga­ni­za­to­riai vis daž­niau sąmo­nin­ gai su­vo­kia, kad žiū­ro­vams da­ro­si sun­ku to­kias pa­ro­das ap­rėpti.

Bal­ti­jos trie­nalė kurį laiką ėjo pa­na­šiu ke­liu – kiek­vieną kartą pa­ro­da bu­vo vis di­desnė, be­pro­

tiš­kesnė ir la­biau tarp­tau­tinė nei anks­tes­nio­ji. Būtent taip Bal­ti­jos trie­nalė už­sit­vir­ti­no pres­ti­žinę vietą me­no pa­sau­lio žemė­la­py­ je. Ta­čiau da­bar at­ro­do įdo­miau kon­cent­ruo­tis į ką ki­ta: ne į sta­ tis­tiką, o į žmo­gišką pa­tirtį, jei no­ri­te – pa­tį žmo­giš­kumą, tai, kaip šian­die­nos žmo­gus ju­da ir kuo kvėpuo­ja. Be to, as­ke­tiš­ku­ mas – ir mūsų už­duo­tis, ir iš­raiš­ kos prie­monė.

M.Port­noy: – Esa­me tik­ri, kad ir be mil­ži­niškų pa­stangų bei in­ves­ ti­cijų įma­no­ma da­ly­tis idė­jo­mis ir pri­vers­ti jas įgy­ven­din­ti įvai­riau­ siuo­se kon­teks­tuo­se. Neat­si­tik­ti­ nai di­delė da­lis trie­nalės yra skir­ ta so­lo per­for­man­sams ir ki­nui, su­kur­tam re­mian­tis itin in­di­vi­ dua­lia vi­zi­ja. Min­dau­gas ga­li da­ ly­vau­ti dau­gybė­je skir­tingų sce­ na­rijų, įgy­ven­din­ti gau­sybę idėjų.

Net ir pa­ts var­das reiš­kia „dau­gia­ min­tis“, ta­čiau jis toks po­pu­lia­rus, kad ga­li reikš­ti ir tie­siog „kiek­vie­ nas, bet kas“.

– Kaip, jūsų nuo­mo­ne, vi­sa tai at­ro­dys? Kodėl per­for­mansų at­likė­jas pa­va­din­tas būtent Min­dau­gu, o ne Jo­nu?

I.Mi­se­vi­čiūtė: – Nuos­ta­bu, kad šis var­das, būda­mas toks po­pu­lia­ rus, drau­ge nu­ro­do ir vieną konk­ retų as­menį Lie­tu­vos is­to­ri­jos glūdu­mo­se – ka­ra­lių Min­daugą.

Jau vien minė­da­mi šį vardą kal­ ba­me apie vie­tos kon­tekstą, įvai­ rias tra­di­ci­jas, pa­pro­čius, jų at­si­ ra­dimą ir at­si­nau­ji­nimą.

D.Ayas: – Kiek­vieną dieną Min­ daugą re­ži­suos vis ki­tas me­ni­nin­ kas. Žmonės jį galės su­tik­ti kas­kart vis ki­to­je mies­to vie­to­je, pa­ni­rusį į vis ki­to­kią veiklą. Idė­ja pa­nau­do­ ti jį kaip me­diumą, per kurį per­tei­ kia­mi me­ni­ninkų kūri­niai, ar­ti­ma tam tik­rai vai­dy­bos mo­kyk­lai, ku­ rio­je ak­to­rius lai­ko­mas tuš­čiu in­du.

Mes pa­prašė­me, kad me­ni­nin­kai tą indą už­pil­dytų, kad kiek­vie­nas su­ kurtų vis kitą Min­daugą.

M.Port­noy: – Va­ka­rais Min­dau­ gas ilsė­sis, o jo įkūny­tos idė­jos per­si­

kels į ŠMC įrengtą sceną, ku­rio­je kas va­karą pa­si­ro­dys vis ki­tas už­sie­nio me­ni­nin­kas. Šio­je sce­no­je tar­si Min­ dau­go sapnų tik­rovė­je turėtų at­si­ ver­ti dar dau­giau ga­li­my­bių. Sceną pa­va­di­no­me „Cha­riz­ma­te­ri­ja“.

– Ko­kie il­ga­met­ra­žiai bei trum­ pa­met­ra­žiai fil­mai bus ro­do­mi trie­nalė­je?

B.Coo­kas: – Turbūt tiks­liau­ sia juos būtų api­būdin­ti kaip me­ ni­ninkų ku­riamą do­ku­men­tiką.

Aš­tuo­niuo­se pro­gra­mos fil­muo­ se įkūny­tos itin sa­vi­tos kūrėjų vi­ zi­jos, be to, dau­gu­mos filmų dėme­ sio cent­re – as­me­nybė, savęs kūri­mo te­ma. Aš­tuo­nių va­landų trukmės pro­gra­ma bus kar­to­ja­ma ŠMC ki­ no salė­je kiek­vieną trie­nalės dieną.

Taip pat kas­dien bus pri­sta­to­mas ir vis nau­jas britų me­ni­nin­ko Mar­ ko Ae­ria­lio Wal­le­rio fil­mo epi­zo­das.

Me­ni­nin­kas fil­muos trie­nalė­je. Jo dar­bo me­to­das su­sie­ja kiną ir per­ for­mansą, do­ku­men­tiką ir vai­dy­ binį kiną, imp­ro­vi­za­ciją ir sce­na­rijų.

Mindaugas – D.Gu­maus­kas Lai­ma Že­mu­lienė Bal­ti­jos tarp­tau­ti­nio me­no trie­nalė­ je Auk­si­nio sce­nos kry­žiaus lau­rea­ tas Da­rius Gu­maus­kas taps Min­ dau­gu ir pri­sta­tys lie­tu­vių bei už­ sie­nio me­ni­ninkų per­for­man­sus.

– Trie­nalė­je būsi­te per­krikš­ ty­tas – va­di­na­mas Min­dau­gu.

Kaip dėl to jau­čiatės?

– Min­dau­gas – tik per­so­na­žas.

Jau­čiuo­si links­mai, – tai kaip žai­ di­mas. Būna, kad daž­nai sėdi su drau­gais ir ap­si­me­ti kuo nors ki­tu.

– Vie­nam žmo­gui at­lik­ti vi­sus per­for­man­sus – la­bai su­dėtin­ ga ir fi­ziš­kai, ir psi­cho­lo­giš­kai.

Kodėl pri­ėmėte šį pa­si­ūlymą?

– Gal dėl to ir su­ti­kau, nes ne­ži­ nau, kas tai yra, ne­ži­nau, kas tai bus. Ar­ba su­si­mau­siu, ar­ba ne.

Reikės at­lik­ti 10–12 per­for­mansų.

– Ką jums reikės da­ry­ti? Ar maž­daug ži­no­te tų per­for­ mansų tu­rinį?

– Kai ku­riuos blan­kiai ži­nau, pa­ tys me­ni­nin­kai dar ruo­šia­si – tie jų per­for­man­sai dar iki ga­lo neišmąs­ty­ti, ne­su­kur­ti. Lau­kiu, kol jie ap­si­spręs ir at­si­ųs konk­re­ tesnį ap­ra­šymą.

– Šia­me ren­gi­ny­je jūsų re­ži­sie­ riu­mi taps paprastas me­ni­nin­ kas, ku­rio fan­ta­zi­jos ir vi­zi­jos ga­li dar la­biau šo­ki­ruo­ti.

– Bus pa­na­šiai. Teat­ro pa­tir­ties neat­sik­ra­ty­si, bet ne­gal­vo­ju, kad ten ei­nu kaip ak­to­rius. Dau­gelį tų žmo­ nių pa­žįstu, bet man įdo­mu su­si­tik­ti su tais me­ni­nin­kais. Net­gi įdo­miau, ne­gu da­ry­ti per­for­man­sus.

– Turbūt da­bar tu­ri­te daug lais­vo lai­ko: teat­rai ato­sto­gau­ ja, ne­si­fil­muo­ja­te – ne­tu­ri­te ką veik­ti, tad kodėl neiš­band­žius nau­jos sfe­ros?

– Atspė­jo­te, be­veik šim­tu pro­centų.

Va­sa­ros pa­bai­ga ir ru­dens pra­džia pa­pras­tai būna ny­ki. Bai­gia­si pi­ ni­gai. Kam sėdėti bu­te – juk ge­riau ką nors veik­ti.

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų.

Darbas Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. Būtina patirtis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798. (8-17 val.).

998615

PaSlaugoS Greitai ir patikimai pervežame siuntinius ir nedidelius krovinius. Lietuva–Anglija– Lietuva. Tel. 8 617 66 977, 8 611 77 743, +44 783 512 7838, +44 758 851 4042.

992471

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt.

996668

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų.

Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

996146

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

986143

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.

975455

Parduoda baldus Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai gaminame, parduodame prekybos įrangą; vamzdinės konstrukcijos. Geros kainos. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.

988407

Kitas prekes Bankrutavusi UAB „Degrita“, į. k.

125455996, parduoda reikalavimo teisę į ieškinį 2 368 877,00 Lt civilinėje byloje Nr. 2-1196-258/12. Paraiškos priimamos iki 2012 08 13. Administratorius. Tel. 8 601 38 067.

998728

PerKa AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261.

995283

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929907

ĮvairūS dovanoja Geriems žmonėms dovanojame nemokamą internetą. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą.

Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt 977002

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-

Tel. 261tinius.

3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciskelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com.

Kita UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) skelbia daugiabučio namo Šopeno g. 1, Vilniuje, stogo remonto darbų konkursą. Konkurso medžiagą galima gauti iki 2012 08 24 9 val. bendrovės sekretoriate. Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra 2012 08 24 11 val. Adresas Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faks. (8 5) 212 1386, e. paštas vilnius@vites.lt.

998473

Vadovaujantis visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso nuostatomis informuojame, kad parengtas sklypo Žirmūnų g. H1 ir gretimos teritorijos detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-383 „Dėl pavedimo organizuoti sklypo Žirmūnų g. 1H ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą“. Planavimo tikslai: nekeičiant bendrojo plano sprendinių suformuoti kitos paskirties gyvenamosios teritorijos (socialinio būsto) naudojimo būdo, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos pobūdžio sklypą, pakeisti sklypo ribas ir plotą, palikti esamos žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0033:0024) naudojimo būdą ir pobūdį, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Į intensyviam naudojimui

įrengimų želdynų teritoriją patenkančiam žemės sklypui nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį pagal bendrajame plane intensyviam naudojimui nurodytas galimas žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus. Numatomas mažo energijos imlumo daugiabučio gyvenamojo namo projektavimas. Planavimo organizatorius: Vilniaus m.savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius tel. 8 650 25 838 , 211 2445. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 508 kab. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus m. savivaldybėje, prie 215 kab., nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 4 d. Viešas susirinkimas vyks Vilniaus m. savivaldybėje, 215 kab., 2012 m. rugsėjo 4 d. 15 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami planavimo rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, A.Juozapavičiaus g.

9, Vilnius, per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą išsiuntimo dienos.

998419

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952525

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760904

parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

31

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Atėjo laikasjūras?

TIKROMS ATOSTOGOMS! Kas valdo Ne tik Neptūnas!

12 už ypatingą kainą. uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Klaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį!

Ryga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Talinas–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Talinas–Helsinkis

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1747Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt nuo 990 990 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt www.kelioniupasiulyPirkti internetu: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt mai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta – Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt– 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, Chalkidikė Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt nija, Kosta Dorada – 999 Lt; Ispanija, AliIspanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt Kos sala – 1128 Lt; kantė – 1108; Graikija, Graikija, Kos 1128Lt;LtBulgarija, Burgas Turkija, Antalija Kreta nuo 1170sala Lt– –1185 – 1199 Lt; Kroatija, Rijeka Turkija, Antalija Lt – 1279 Lt; Turkija, Tunisas nuo 770 –Lt1185 Marmaris 1289 Lt;–Bulgarija, Bulgarija, Burgas 1199 Lt Burgas – 1199 Lt;VARŠUVOS Portugalija, Algarvė Lt Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt– 1899 IŠ poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Turkija, Marmaris 1289LtLt(poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Lt Lt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS(poilsinės) (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 995 Lt Lt; Izraelis– sinės). Kruizas Nilu nuo 1440 IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Egiptas nuo 1678LtLt; Marokas – 2634 Lt; Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba ––5853 LtLt Turkija 1078 STOVYKLOS LIETUVOJE Šri Lanka – 3500 Lt Pasaka nuo 550 IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Lt; Raganė 550 Lt; Energetikas –600 Egiptas, Hurgada nuo 869 Ltžmogus – tai Tunisas 770Lt;Lt Laimingas Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314.

Faks.

5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314.

Faks.

(8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris Talinas–Marienhamnas–Stokholmas nuo 125nuo Lt 3464 Lt Kopenhaga–Oslas Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos www.krantas.lt kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paRezervacijos mokestis 100 Lt mokamas šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, grapildomai. kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos piniginę.

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 520 Lt Lt aš!

600 Lt; Trimitas Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 įLtLietuvą 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai atkeliauja Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Ltkartu 450 Avataro kartu Mes šampinjonai Lt 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt 450 Mano 595 450 Mes pasaulis šampinjonai Laimingas žmogus –LttaiLtaš! 600 Lt Kitas variantas Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dieKitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE nai; Kryme „Saliut“ 1699 Lt; BulgarijoDodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt jeAnglų 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; Anglų kalbos STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt stovykla Estijoje 1790 Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ AVIABILIETAI 60 Ltinternetu: dienai www. lek.lt Pirkti Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ryga–Stokholmas; *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Juodkalnijoje 1899 LtVentspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec.

KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* lymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlyTalinas–Helsinkis DelisTurku–Alando nuo 1870 Lt salos–Stokholmas mas); Talinas–Stokholmas Tokijas KRUIZAI – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec.

Klaipėda–Kylis (spec.

Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS į Rusiją 260 Lt, Baltarusiją *kainos į abinuo puses nuo 85 Lt KELTAI

VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus šiltas, gali palyti su perkūnija. Šiandien galimas lietus, vietomis su perkūnija.

Temperatūra bus 22–26 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį laikysis 13–15, dieną 25–28 laipsnių temperatūra, kritulių nenumatoma. Pirmadienis bus dar karštesnis, vėl palis su perkūnija.

Šiandien, rugpjūčio 4 d.

+22

+21

Telšiai

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+24

Utena

+23

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.34 21.13 15.39 21.30 8.38

217-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 149 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +23

Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +26 Pekinas +30

orai vilniuje Šiandien

Praha +28 Ryga +21 Roma +34 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24

Vėjas

0–8 m/s

DATOS (rugpjūčio 4 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+22

+27

+22

+13

2

+20

+25

+23

+16

2

+23

+30

+25

+18

4

+21

+24

+21

+14

4

sekmadienį

pirmadienį

+27

+24

1821 m. gimė prancūzų dizaineris Louis Vuittonas.

1859 m. gimė Knutas Hamsunas, norvegų rašytojas, Nobelio premijos laureatas.

1875 m. mirė danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas.

1900 m. gimė Elizabeth Bowes-Lyon, Anglijos karaliaus Jurgio VI žmona, žinoma kaip Karalienė Motina.

1901 m. JAV gimė džiazo atlikėjas Louisas Armstrongas.

1955 m. gimė amerikiečių aktorius Billy Bobas Thorntonas.

antradienį

1961 m. gimė JAV prezidentas Barackas Obama.

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

DATOS (rugpjūčio 5 D.) 1844 m. gimė Ilja Repinas, rusų dailininkas.

1850 m. gimė Guy de Maupassant’as, prancūzų rašytojas.

1895 m. mirė vokiečių filosofas Friedrichas Engelsas, vienas iš komunizmo ideologų.

1930 m. gimė JAV astronautas Neilas Armstrongas, pirmasis pasaulyje išlipęs Mėnulyje.

1962 m. savo namuose Los Andžele rasta negyva kino žvaigždė Marilyn Monroe, perdozavusi miegamųjų piliulių.

1962 m. Jamaikoje gimė Patrickas Ewingas, buvęs NBA krepšininkas.

1992 m. disko metiko Romo Ubarto, Barselonoje iškovojusio pirmą vietą, garbei pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos trispalvė ir sugrotas himnas.

1992 m. mirė Vilius Orvidas, skulptorius, Orvidų sodybos skulptūrų muziejaus įkūrėjas.

NA­SA jau vie­na ko­ja Mar­se JAV ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so agen­tū­ra (NA­SA) pra­ne­šė, kad jos ro­bo­tas „Cu­rio­si­ty“ pa­si­ren­gęs pir­ma­die­nį nu­tūp­ti Mar­se. kia, kad ry­šys rea­liuo­ju lai­ku neį­ ma­no­mas.

Kur­da­ma tū­pi­mo sau­gu­mo sis­ te­mą, NA­SA bu­vo pri­vers­ta at­si­ sa­ky­ti anks­čiau to­kio po­bū­džio ro­b o­t uo­se sėk­m in­gai nau­d o­t ų ap­sau­gi­nių pa­gal­vių, ku­rios su­ minkš­ti­na smū­gį į pla­ne­tos pa­vir­ šių. „Cu­rio­si­ty“ sve­ria be­veik to­ną ir tie­siog yra per sun­kus, kad nu­ tūp­tų ant pa­gal­vių.

To­dėl NA­SA moks­li­nin­kai su­kū­rė spe­cia­lų kra­ną su reak­ty­vi­niais va­rik­liais, ku­ris pa­ki­bęs virš Mar­so nu­leis ro­bo­tą.

„Tai pa­na­šu į klie­de­sius, bet už­ tik­ri­nu jus, kad tai ma­žiau­siai kvai­ las iš vi­sų ga­li­mų me­to­dų, ku­riais ga­li­ma ant Mar­so pa­vir­šiaus nu­ leis­ti to­kio dy­džio apa­ra­tą“, – ti­ki­ no vie­nas „Cu­rio­si­ty“ kū­rė­jų Ada­ mas Steltz­ne­ris.

Skry­džio val­dy­mo cent­ras ati­ džiai ste­bi Mar­so oro są­ly­gas, ku­ rios ga­li pa­veik­ti nu­si­lei­di­mą. Gei­ lo kra­te­ris yra to­je pla­ne­tos da­ly­je, kur da­bar bai­gia­si žie­ma ir pra­si­de­ da pa­va­sa­ris. To­kiu me­ tų lai­ku vė­jai ga­li kel­ti di­de­lius dul­kių de­be­

sis. Smar­ki dul­kių aud­ra šią sa­vai­ tę bu­vo ki­lu­si maž­daug už tūks­ tan­čio ki­lo­met­rų nuo „Cu­rio­si­ty“ tū­pi­mo vie­tos, bet NA­SA spe­cia­lis­ tai ti­ki­si, kad iki pir­ma­die­nio ji iš­ si­sklai­dys.

Pir­mo­sios ne­spal­vo­tos nuo­trau­ kos iš „Cu­rio­si­ty“ tu­rė­tų pa­siek­ti Že­mę jau per ke­lias va­lan­das, vos ro­bo­tas nu­si­leis. Bet NA­SA ne­ si­ruo­šia sku­bė­ti: apa­ra­tą mai­ti­ na plu­to­nio ba­te­ri­jos, ku­rios duo­ da dau­giau ener­gi­jos nei anks­čiau nau­do­tos sau­lės ba­te­ri­jos.

BBC inf.

Vil­tys: „Cu­rio­si­ty“ yra ge­ro­kai pa­žan­ges­nis už anks­tes­nius Mar­so ty­ri­nė­ji­mo apa­ra­tus, to­dėl moks­li­nin­kai

ti­ki­si įdo­mių ir ver­tin­gų at­ra­di­mų.

Šiandien: Domantas, Dominykas, Gerimantas, Irta, Milgedė Rytoj: Felicisimas, Mintarė, Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaidotas, Vilija

įvairenybės

Apa­ra­tas iš Že­mės bu­vo pa­leis­tas praė­ju­sių me­tų spa­lį ir įvei­kęs 560 mln. km be­veik pa­sie­kė sa­vo kos­ mi­nės ke­lio­nės tiks­lą. Kad ga­lė­tų nu­si­leis­ti iš anks­to nu­ma­ty­ta­me kra­te­ry­je pla­ne­tos pu­siau­jo da­ ly­je, ro­bo­tą ga­be­nan­tis erd­vė­lai­ vis tu­ri įskris­ti į at­mos­fe­rą tiks­liai api­brėž­ta­me taš­ke. Ket­vir­ta­die­nį NA­SA moks­li­nin­kai pra­ne­šė, kad, spren­džiant iš tra­jek­to­ri­jos, erd­vė­ lai­vis pa­tai­kys į de­šim­tu­ką. „Mar­so pa­vir­šiu­je ke­ti­na­me nu­ tup­dy­ti ne­di­de­lę kom­pak­tiš­ką ma­ ši­ną, pri­krau­tą įran­gos. Tai ne­ pap­ras­tas žyg­dar­bis, ku­ris įvyks vi­sai ne­tru­kus. Tai įdo­mu, tai drą­ su... Bet tai fan­tas­tiš­ka“, – kal­bė­ jo NASA Mar­so pro­gra­mos va­do­vas Dou­gas McCuis­tio­nas. „Cu­rio­si­ty“, dar ži­no­mas kaip Mar­so moks­li­nė la­bo­ra­to­ri­ja, yra di­džiau­sias ir su­dė­tin­giau­sias ro­ bo­tas ket­vir­to­sios pla­ne­tos ty­ri­ nė­ji­mų is­to­ri­jo­je. Jis ty­ri­nės uo­las Gei­lo kra­te­ry­je ir ieš­kos ka­da nors pla­ne­to­je eg­zis­ta­vu­sios mik­ro­bi­nės gy­vy­bės po­žy­mių.

2,5 mlrd. do­le­rių kai­na­vęs apa­ ra­tas tu­rė­tų au­to­ma­ti­niu re­ži­mu nu­si­leis­ti Mar­se pir­ma­die­nį 5.31 val. Grin­vi­čo lai­ku. Reak­ty­vi­nio ju­dė­ji­mo la­bo­ra­to­ri­jos in­ži­nie­ riams Ka­li­for­ni­jo­je liks tik lauk­ti ir ste­bė­ti. Dėl mil­ži­niš­ko at­stu­mo tarp Že­mės ir Mar­so sig­na­lus jie gaus 13 mi­nu­čių vė­liau. Tai reiš­

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Būsite labai pozityviai nusiteikęs. Savo gera nuotaika užkrėsite ir aplinkinius, dėl to visi darbai eisis kur kas sklandžiau. Tik nepasiduokite per didelei euforijai ir nesišvaistykite pažadais.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks kantrybės bendraujant. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose.

Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Viskas, ką suplanuosite, eisis kaip iš pypkės. Tik neužsnūskite ant laurų ir nenustokite siekti savo tikslų.

Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite įvairiausiems nesklandumams.

Liūtas (07 23–08 23). Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą.

Mergelė (08 24–09 23). Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Vakare laukia malonus romantiškas susitikimas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums gali mesti iššūkį. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena.

Skorpionas (10 24–11 22). Jus vertina dėl jūsų gebėjimo susitvarkyti su sunkiausiomis užduotimis.

Mėgstate iššūkius ir mėgaujatės spręsdamas net pačias kebliausias problemas. Nebijokite imtis iniciatyvos, juk esate gimęs būti lyderiu. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vėliau privers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai įsitempęs ir irzlus. Tokia jūsų nuotaika gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir nesivelkite į ginčus.

Vandenis (01 21–02 19). Paskubėkite susitvarkyti visus svarbius reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis. Kuo daugiau padarysite šiandien, tuo lengviau bus ateityje. Žuvys (02 20–03 20). Draugai prieštaraus jūsų idėjoms ir tai jus labai liūdins bei skaudins. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų santykiams.