PIRMAS miesto dienraĹĄtis
PENKTADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 3, 2012
www.kl.lt
180 (19 481)
=2;8A.162;6 @ ?B4=7�š6<
9
pramogĹł
?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;
Roko opera â&#x20AC;&#x201C;
RaÂgiÂnaÂma tirÂti, ar miÂnistÂro G.SteÂpoÂnaÂviÂÄ?iaus paÂvalÂdiÂniai neÂĹĄvaisÂtÄ&#x2014; biuÂdĹžeÂto piÂniÂgĹł.
Lietuva 5p.
D.CaÂmeÂroÂnas su V.PuÂtiÂnu paÂsiÂĹĄneÂkÄ&#x2014;Âjo apie SiÂriÂjÄ&#x2026; ir dziuÂdo.
Pasaulis 12p.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?ius TeatÂro aikĹĄÂtÄ&#x2014;Âje dĹžiuÂgins â&#x20AC;&#x17E;EgÂlÄ&#x2014; ĹžalÂÄ?iĹł kaÂraÂlieÂnÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;.
Ĺ iandien Klai pÄ&#x2014;dos Teatro aikĹĄ tÄ&#x2014;je skambÄ&#x2014;s jau nunimo pajÄ&#x2014;gĹł subran dinta dovana uos tamiesÄ?io 760-ajam gim dieniui â&#x20AC;&#x201C; atnau tajinta roko ope ra â&#x20AC;&#x17E;EglÄ&#x2014; ĹžalÄ?iĹł kara lienÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;.
KlaipÄ&#x2014;dietiĹĄ kas
Linas Ĺ virinas:
JĹŤros ĹĄven tÄ&#x2014; yra puiki dingstis vi sai pristatyti ryĹĄ Lietuvai kiausias klaipÄ&#x2014;dieÄ?iĹł kĹŤrybines inicia ty biausiai pa vas, lavykusius projektus.
ď Ž EglÄ&#x2014;: ]N
T_V[ QV [Ă&#x; cNVQ ZR [Ă&#x; Na [Nb WV[ a\ WR _\ X\ \]R _\
ĹĄventÄ&#x2014;s didĹžiau WR `b XĂ _Ă&#x203A; Q VN g\ c\ XN YV` a sios scenos Ă&#x203A; ? CNV Ă&#x2DC;VĂ a tapti erdve turÄ&#x2014;tĹł visiĹĄ Ă&#x203A; PR[a _R klaipÄ&#x2014;dietiĹĄ kai pasikeitu kiems centamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s L.Ĺ vi ak- baigÄ&#x2014; studijas, si â&#x20AC;&#x201C; dauguma jĹł tur tino rinas. no tapo ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł profe me- liniais roko operÄ&#x2026; naujais vizuaPasikeitÄ&#x2014; at sprendimais. siteto MenĹł muzika liko sionalais, o daliai jĹł likÄ&#x2014; fakulteto Cho tiesiog pomÄ&#x2014; Operos kĹŤ Pirmoji roko jai reograďŹ jos katedros rybinÄ&#x2014;je ko gis. DainĹł auto stu je ĹĄiuosyk mandoÄ?iĹł karalienÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; operos â&#x20AC;&#x17E;EglÄ&#x2014; Ĺžaltai. Trys EglÄ&#x2014;s dentai ir absolvenâ&#x20AC;&#x201C; be lÄ&#x2014;s partijos rÄ&#x2014; ir pirmoji Egtys ĹžmoniĹł. veik trys deĹĄimsĹŤneliai â&#x20AC;&#x201C; Klai at sumanyta uos versija 2008-aisiais vaikĹł laisva va pagrindi likÄ&#x2014;ja K.MuravjopÄ&#x2014;dos tamiesÄ?io mu laikio centro jaunosios Klai Scenoje pasirodys nÄŻ vaidmenÄŻ studijoje â&#x20AC;&#x17E;Grockâ&#x20AC;&#x153;. zikos atstovai. Jaunieji kĹŤ pÄ&#x2014;dos dĹžiaz patikÄ&#x2014;Anot muzikos Jos ugdytinÄ&#x2014; jo profesionaliai dĹžia rÄ&#x2014;jai tikisi, menÄ&#x2014;s, studijos â&#x20AC;&#x17E;Grockâ&#x20AC;&#x153;, Kristina Muravjo zo vokalistei Stepono JanuĹĄkos mo kad jau ir tarptautiniĹł kurioje prieĹĄ kinÄ&#x2014;s, Klai- treÄ?iÄ&#x2026;syk naujai prista pÄ&#x2014;dos univer S.NÄ&#x2014;ries eilÄ&#x2014;ms va paraĹĄÄ&#x2014; muzikÄ&#x2026; ketverius me tomas projektas turÄ&#x2014;s siteto MenĹł KlaipÄ&#x2014;dos uni konkursĹł laureatei, mÄ&#x2014; roko ope tus ir kar gitu nenutrĹŤksta to fakul su drauge ver Gintare Pau ReĹžisĹŤros ka ros mÄ&#x2026; tÄ&#x2026; tytojai Raimon siteto vokalo dÄ&#x2014;slikaite subĹŤ tedros studen te- â&#x20AC;&#x17E;DidĹžiausias no do ir muzikos idÄ&#x2014;ja, vadovo, barakto rÄ&#x2014; bi ras â&#x20AC;&#x201C; kad apie sÄ&#x2026;. bendram pro pedagogo Li jektui. Ĺ is, pir Ä?iulius rengia naujÄ&#x2026; dai VaiÄ?iĹŤtei, kuri no riaus ir reĹžisieriaus Va tai, roko operÄ&#x2026; suĹži no Ĺ virino, kartÄ&#x2026; per kĹŤrinio aran notĹł visa Lie ĹĄiÄ&#x2026; pristatytas lenti- nes Masalskio ug miausia me ĹžuotÄ&#x2122;. kaip koncer tuva, ji iĹĄties verta dytiniai, â&#x20AC;&#x17E;Grockâ&#x20AC;&#x153; ĹĄventÄ&#x2014;, kurios tus vykstanti JĹŤros tas, mu tĹł iĹĄaugo ÄŻ mu zikos studi publikos in po soâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; terelies publikos dienomis visas ĹĄazikinÄŻ spektak me- Komandoje â&#x20AC;&#x201C; 30 re nininkÄ&#x2014;s. Eg jos jaunosios dairis buvo at dÄ&#x2014;mesys nu ĹžmoniĹł lÄŻ, ku- Ro Ä?iĹŤtÄ&#x2014;. Koman ĹžisierÄ&#x2014; L.LinkevilÄ&#x2014;s liktas kryps uostamiestÄŻ, ko da atvira pro KlaipÄ&#x2014;dos mu tÄ&#x2014;vo partijÄ&#x2026; atliks yra puiki dings ta ÄŻ festivalyje Klai JaunĹłjĹł talentĹł nÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; operos â&#x20AC;&#x17E;EglÄ&#x2014; ĹžalÄ?iĹł ka bei renginiĹł diuseriĹł zikinio teat sai Lietuvai ra pÄ&#x2014; re lietis dos Ĺži visie or vals rÄ&#x2014; tas ro ga nizatoriĹł pa me muzikinia â&#x20AC;&#x201C; solis- mams tybinia- ve KÄ&#x2122;stutis Ne pristatyti ryĹĄ siĹŤlyvulis. nanti ir ÄŻ Lie PrancĹŤzijoje gykĹŤrybines me teatre. bendradar iniciatyvas, kiausias instrumenti LyriĹĄkos Stilingais na biauti. naujinti pro tuvÄ&#x2026; specialiai atnÄ&#x2014;s labiausiai pavykusius Verta dÄ&#x2014;me jek ti dramatiĹĄka dainos, nesenstanklai buĹžiais roko tĹŤraliĹł audiniĹł drasio LinkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, to sugrÄŻĹžusi Lina nius projektus. pÄ&#x2014;dieÄ?iĹł muzikimeilÄ&#x2014;s istori Roko operos daini natviĹĄkas at kuriai pirma papuo nin likÄ&#x2014;jĹł verĹžlu ja, jau- kĹŤrinio sce sis ĹĄio lyje operos muzikantĹł an sveÄ?iĹł sveiki â&#x20AC;&#x17E;Visai ĹĄaliai ĹžinomĹł ninis pasta mas tÄ&#x2026;syk samb- zyâ&#x20AC;&#x153;, ĹĄÄ&#x2014; aprangos parduotuvÄ&#x2014; kes suĹžavÄ&#x2014;jo ne nimai yra sva gros Klai tymas tapo sÄ&#x2014;kmin vienÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;YzrĹŤs ir ĹĄokÄ&#x2014;jĹł kostiu kalingi. TaÄ?iau MenĹł fakul pÄ&#x2014;dos universiteto gu mams me Dabar esu tikras, kad reitiekÄ&#x2014; ÄŻmonÄ&#x2014; teto magist jĹł baigiamuo reĹžisĹŤros studiJĹŤros tis dÄ&#x2014;l projekto atlikÄ&#x2014;jĹł su â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ilko teksti dĹžiagÄ&#x2026; ran â&#x20AC;&#x17E;Grockâ&#x20AC;&#x153; mu ju darbu. dÄ&#x2014;suprantamĹł lÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. zikos studijos tai bei NaujÄ&#x2026;jÄŻ sceni prieĹžasÄ?iĹł yra choreografÄ&#x2014; Kauno Spektaklio AĹĄtuoniĹł nÄŻ nariai. ra ĹĄokio teatro ĹĄokÄ&#x2014; lienÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; varian â&#x20AC;&#x17E;EglÄ&#x2014;s ĹžalÄ?iĹł kaâ&#x20AC;&#x17E;Auraâ&#x20AC;&#x153; ĹĄokÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos mu jĹł komandÄ&#x2026; sudaro ja IndrÄ&#x2014; Pui tÄ&#x2026; kĹŤrybi manda pub ĹĄytÄ&#x2014; prazi likai pristatys nÄ&#x2014; kotrupÄ&#x2014;s nariai kinio teatro baleto Ä?io 3 rugpjĹŤbei KlaipÄ&#x2014;dos univer- aikĹĄ d. 20.30 val. KlaipÄ&#x2014;dos Teatro tÄ&#x2014;je.
Ĺ iandien priedas
UosÂtaÂmiesÂÄ?io saÂvi valÂdyÂbÄ&#x2014;s valÂdiÂnin kai dar karÂtÄ&#x2026; priÂbloĹĄÂ kÄ&#x2014; saÂvo abeÂjinÂgu mu. VaiÂkĹł ĹžaiÂdiÂmĹł aikĹĄÂteÂlÄ&#x2014;Âje iĹĄauÂguÂsio ir paÂvoÂjinÂgai paÂsvi ruÂsio meÂdĹžio klau siÂmÄ&#x2026; jie sprenÂdÄ&#x2014; tol, kol ĹĄis iĹĄÂvirÂto su viÂsoÂmis ĹĄakÂniÂmis ir tik atÂsiÂtikÂtiÂnuÂmo dÄ&#x2014; ka pavyko iĹĄveng ti traÂgeÂdiÂjos. Mat ĹĄio je vieÂtoÂje nuoÂlat Ĺžai dĹžia dvieÂjĹł dauÂgia buÂÄ?iĹł naÂmĹł gyÂven toÂjĹł atÂĹžaÂlos.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;ViÂsos proÂbleÂmos kyÂla dÄ&#x2014;l alÂkoÂhoÂlio.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos greiÂtoÂsios paÂgalÂbos stoÂties vyÂriauÂsioÂjo gyÂdyÂtoÂjo paÂvaÂduoÂtoÂja NiÂjoÂlÄ&#x2014; DambÂrausÂkieÂnÄ&#x2014; paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjo, kad JĹŤÂros ĹĄvenÂtÄ&#x2014;s meÂtu ĹžmoÂnÄ&#x2014;s dauÂgiauÂsia kreiÂpiaÂsi dÄ&#x2014;l trauÂmĹł, kuÂrias paÂtiÂria neÂblaiÂvĹŤs.
3p.
SveiÂkinÂtoÂjai priÂveÂĹžÄ&#x2014; doÂvaÂnĹł VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
Per KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos juÂbiÂlieÂjaus iĹĄÂkilÂmes atÂvyÂkÄ&#x2122; sveÂÄ?iai atÂveÂĹžÄ&#x2014; ÄŻvaiÂriauÂsiĹł doÂvaÂnĹł. MiesÂto vaÂdoÂvams teks ieĹĄÂ koÂti vieÂtos, kur jas eksÂpoÂnuoÂti.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
Ĺ aÂkoÂmis rÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;Âsi ÄŻ naÂmÄ&#x2026;
4
akcentas
Specialiai ĹĄia pro rybinÄ&#x2014; koman ga susibĹŤrusi kĹŤkeletÄ&#x2026; metĹł da pristatys prieĹĄ gimusÄŻ ir kÄ&#x2026; naujintÄ&#x2026; kĹŤ tik atrinÄŻ pagal to pa vadinimo lie tuviĹł literatĹŤ ties paros kla kÄ&#x2014;s SalomÄ&#x2014;jos NÄ&#x2014;ries poemÄ&#x2026;. siKĹŤrybinÄ&#x2014;s pajÄ&#x2014;gos tiki si, jog ĹĄi iniciatyva, pelniusi JĹŤ ros ĹĄventÄ&#x2122; rengianÄ?ios VĹĄÄŽ tÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; pritarimÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos ĹĄveniĹĄjudinti ÄŻpro ir palaikymÄ&#x2026;, padÄ&#x2014;s tÄŻ minÄ&#x2014;ti daĹžnai didĹžiÄ&#x2026;sias ĹĄventes per televizi ĹžuojanÄ?iĹł jÄ&#x2026; ĹĄmÄ&#x2014;vei liekant vieti dĹł draugijoje, paniĹł kĹŤrÄ&#x2014;jĹł potencialÄ&#x2026; antroje vieto je.
AbeÂjinÂguÂmas â&#x20AC;&#x201C; lyg sieÂna
Nuo paÂvaÂsaÂrio akÂtyÂviai dirbÂti pra dÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s PreÂkyÂbos uosÂto raÂjoÂno se niĹŤÂnaiÂtis RusÂlaÂnas SchneiÂdeÂrat suÂlauÂkÄ&#x2014; suÂsiÂrĹŤÂpiÂnuÂsiĹł gyÂvenÂtoÂjĹł skamÂbuÂÄ?io. Ĺ˝moÂnÄ&#x2014;s neÂĹžiÂnoÂjo, kÄ&#x2026; daÂryÂti, kad bĹŤÂtĹł iĹĄÂveng ta neÂlaiÂmÄ&#x2014;s.
gidas
jaunimo do vana miestu i
Â&#x201E;Â&#x201E;PasÂtanÂgos: seÂniĹŤÂnaiÂÄ?io R.SchneiÂdeÂrat noÂras paÂdÄ&#x2014;Âti PuÂĹĄyÂno gatÂvÄ&#x2014;s gyÂvenÂtoÂjams neÂpaÂsiÂseÂkÄ&#x2014;, proÂbleÂmÄ&#x2026; iĹĄÂ
sprenÂdÄ&#x2014; ne valÂdiÂninÂkai, o atĹŤÂĹžuÂsi vÄ&#x2014;tÂra.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
BeÂne ÄŻspĹŤÂdinÂgiauÂsiÄ&#x2026; doÂvaÂnÄ&#x2026; ÄŻtei kÄ&#x2014; NeÂrinÂgos meÂras AnÂtaÂnas Vin kus. Jis KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂrui VyÂtauÂtui GrubÂliausÂkui paÂdoÂvaÂnoÂjo diÂdĹžiu lÄŻ GraÂĹžiÂnos ViÂtarÂtaiÂtÄ&#x2014;s paÂveiksÂlÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;NeÂrinÂgaâ&#x20AC;&#x153;. JÄŻ A.VinÂkus po ilÂgĹł ieĹĄÂkoÂjiÂmĹł iĹĄÂ rinÂko paÂts. SkuoÂdo raÂjoÂno saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s at stoÂvai paÂdoÂvaÂnoÂjo kalÂviĹł nuÂkal tÄ&#x2026; diÂdĹžiuÂlÄ&#x2122; meÂtaÂliÂnÄ&#x2122; ĹžuÂvÄŻ, o RuÂsi jos geÂneÂraÂliÂnis konÂsuÂlas LieÂtuÂvoÂje AnaÂtoÂliÂjus KrotÂkoÂvas ÄŻtei kÄ&#x2014; diÂdĹžiuÂlÄ&#x2122; vaÂzÄ&#x2026;, iĹĄÂdaiÂlin tÄ&#x2026; ruÂsiĹĄÂku koÂloÂriÂtu.
2
2
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 3, 2012
miestas
Merui išrinko naują sekretorę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su savo būsimąja sekretore susipažins tik pirmąją jos darbo dieną. Vykusiame konkurse šiai vietai užimti uostamiesčio vadovas neturėjo galimybės pasikalbėti su jo dalyviais. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Konkursas mero sekretorės vietai užimti buvo surengtas miesto ju biliejaus dieną, kai V.Grubliaus kas buvo priverstas dalyvauti dau gybėje renginių, lydėti Klaipėdoje viešėjusią šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Visos trys konkurse dalyvavusios pretendentės, anot miesto tarybos sekretorės Vaidos Žvikienės, bu vo merginos iki 30 metų, turinčios patirties valstybės tarnyboje. Paklausta, kodėl, jos nuomone, konkursas sudomino tiek mažai pretendenčių, V.Žvikienė svarstė, kad daugelį galėjo išgąsdinti atsa kingos pareigos ir keliami reikala vimai. „Mero sekretorė ne tik turi atsi liepti telefonu, bet ir mokėti reng ti miesto tarybos sprendimų pro jektus. Be to, buvo reikalaujama, kad pretendentai mokėtų anglų ir rusų kalbas, o pastarąja susikalbė ti gali retas jaunas žmogus“, – tei gė V.Žvikienė. Konkurse dalyvėms reikėjo lai kyti egzaminą raštu – spręsti tes tą, sudarytą iš klausimų apie tei sės aktus. Dar vienas išbandymas – pokalbis su komisija. Nors konkurso nugalėtoja yra ži noma, jos pavardės V.Žvikienė neį
Vaida Žvikienė:
Mero sekretorė ne tik turi atsiliepti te lefonu.
vardijo, nes skelbti laimėtojos ne galima, kol nesibaigė konkurso rezultatų apskundimo terminas. Jis baigsis kitą pirmadienį. Miesto tarybos sekretorės tei gimu, išrinkta mero sekretorė yra kompetentinga, nes jos atotrūkis nuo kitų dalyvių buvo akivaizdus. Naujoji mero sekretorė per mė nesį turėtų uždirbti apie 2 tūkst. li tų neatskaičius mokesčių. V.Grubliauskas be nuolatinės sekretorės liko maždaug prieš pu santro mėnesio, kai į Viešosios tvarkos skyrių perėjo dirbti mero pagalbininkė Daiva Breivytė.
Nustebino: Neringos meras A.Vinkus (kairėje) uostamiesčio vadovui V.Grubliauskui įteikė įspūdingą paveikslą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sveikintojai privežė dovanų Dovanų, suvenyrų ne 1 gailėjo ir svečiai iš už sienio. Delegacija iš Manhaimo
atvežė gražią knygą, svečiai iš Zas nico padovanojo paveikslą su isto riniais šio miesto vaizdais. Čerep ovec o del egac ija įtei kė Prisikėlimo soboro graviūrą, Gdynės – stiklinį burlaivį, nu spalv int ą nac ion al in ėm is lenk ų spalvomis, Kudži – stalinį laik
rodį, papuoštą Lietuvos ir Japo nijos vėliavomis. „Karlskronos delegacijos do vanos dar net nespėjau išpakuo ti, tačiau pagal svorį galima spėti, kad bus stiklinė vaza. Tai ir visos apčiuopiamos dovanos. Sveikinto jų buvo labai daug, tačiau kiti įteikė suvenyrų, susijusių su jų miestais, ir gėlių“, – gautas dovanas išvardi jo V.Grubliauskas.
Paklaustas, kur jas laikys, nes mero kabinete vietos lyg ir nėra, uostamiesčio vadovas juokavo, jog teks gerai pasukti galvą. „Matyt, teks pagalvoti apie dar vienos sekcijos įsigijimą“, – sakė V.Grubliauskas. Klaipėdai įvairių delegacijų at vežtos dovanos viešai eksponuoja mos savivaldybėje, spintelėse prie pagrindinės posėdžių salės.
Kambarių viešbučiuose mažėja Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šventinėmis nuotaikomis gyve nančioje Klaipėdoje – turistų pikas. Atvykusiems paskutinę minutę ga li tekti pakratyti pinigines. Miesto viešbučiuose kol kas neužimti tik brangiausi kambariai.
Klaipėdos turizmo ir kultūros in formacijos centro direktorė Ro mena Savickienė pasakojo, kad turizmo sezonas uostamiesty je prasideda nuo gegužės ir tęsiasi iki rugsėjo. Daugiausia turistų at vyksta liepą ir rugpjūtį. „Tai akivaizdžiai jaučiasi. Tu ristų skaičius minėtais mėnesiais nepriklauso nuo šventės. Žino ma, yra svečių, kurie atvyko spe cialiai į renginius. Tačiau pasakyti, kiek lankosi šiaip, o kiek atvyko tik į šventę, sudėtinga“, – sakė R.Sa vickienė. Uostamiesčio viešbučiuose vie tų dar yra. Vakar juose buvo likę maždaug šimtas laisvų kambarių. R.Savickienė įspėjo, kad sudėtin giau vietą rasti pigiausiuose vieš bučiuose. Direktorė pabrėžė, kad laisvų kambarių mieste yra ir daugiau. Domėtasi tik situacija viešbučiuo se. Nebuvo skaičiuotos laisvos vie tos Jaunimo nakvynės namuose, kempinguose, poilsio namuose. „Atvykusieji vietą tikrai suras“, – tvirtino R.Savickienė.
Srautai: daugiausia turistų į uostamiestį atvyksta liepą, rugpjūtį. Redakcijos archyvo nuotr.
3
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 3, 2012
miestas Pradėjo kloti šaligatvius
Atidarė parodas
Pasirašė sutartį
Ant J.Janonio gatvės šaligat vių pradėta kloti trinkeles. Tei giama, jog darbai vyksta sklan džiai. Numatoma, kad vienos pusės šaligatviai bus pakloti per savaitę. Kitą savaitę į J.Janonio gatvę bus atvežti važiuojamo sios dalies grindinio akmenys. Jų klojimas kur kas sudėtinges nis nei šaligatvio trinkelių.
I.Simonaitytės bibliotekoje va kar atidaryta paroda „O jūra su pasi laivais...“. Parodą inicijavę Lietuvos jūrų muziejaus specia listai lankytojams pristatė ne tik unikalius laivų modelius, bet su pažindino ir su jų kūrėju Vikto ru Šildknechtu. Dar viena paro da „Dangės uostas iš praeities“ atidaryta Turgaus gatvėje.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Zasnico me ras Dieter Holz Mažosios Lie tuvos istorijos muziejuje pasira šė miestų partnerių bendradar biavimo sutartį. Joje numatyta ir toliau plėtoti keltų liniją Zas nicas–Klaipėda, tęsti bendra darbiavimą tarp uostamiesčio ir Riugeno žemės.
Jūros šventei telkiamos pajėgos
Darbas: greitosios pagalbos medikai budės masinių renginių ir didžiausiose žmonių susibūrimo vietose.
Specialiosios tarnybos kaupiasi Jūros šven tei. Renginių metu dirbs kur kas didesnės nei įprastai medikų, policijos pareigūnų, gelbėtojų, miesto tvarkytojų pajėgos.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Per Jūros šventę dirbs 10 greitosios medicinos pagalbos brigadų. Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pava duotoja Nijolė Dambrauskienė pa sakojo, kad masinių renginių vieto se nuolat budės greitosios pagalbos automobiliai. Šventės metu jie įsikurs Teatro aikštėje, Kruizinių laivų termina le, aikštelėse prie burlaivio „Me ridianas“ ir Klaipėdos muzikinio teatro. „Daug iam et ė pat irt is rod o, kad per Jūros šventę be papildo mų pajėgų nepavyksta išsivers ti. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl traumų. Esame pasiruošę juos aptarnauti. Kita problema – ap sinuodijimas alkoholiu. Daugelis bėdų kyla būtent dėl jo“, – tvirti no N.Dambrauskienė. Savaitgalį dirbs ir visi uosta miesčio policijos pareigūnai. Į pa galbą jiems iš Vilniaus atvyksta ir 20 Viešojo saugumo tarnybos pa reigūnų.
Andrius Leliuga:
Naudojame visas sa vo turimas pajėgas, sulaukėme pagalbos iš Vilniaus. Vakarais vien viešąją tvarką pri žiūrės po 40 pareigūnų. Didelis dėmesys bus kreipiamas ne tik į ją, bet ir į eismo saugumą. Jį taip pat padės prižiūrėti pajėgos iš Vilniaus – Lietuvos kelių polici jos tarnyba į Klaipėdą atsiuntė ke lis ekipažus. Šie pradėjo dirbti ketvirtadienį ir spėjo sučiupti be vairuotojo pažy
mėjimo po Klaipėdą laksčiusį mo tociklininką. Dirbs ir Kriminalinės policijos pareigūnai. „Naudojame visas savo turi mas pajėgas, sulaukėme pagalbos iš Vilniaus“, – teigė Klaipėdos ap skrities policijos komisariato Vie šosios tvarkos biuro viršininkas Andrius Leliuga. Gelbėtojai užtikrins ne tik sau gumą paplūdimiuose, bet ir pa truliuos Danėje. Upėje jie pradės budėti šiandien. Rytais patru liuos po vieną katerį, po pietų – du. Gelbėtojai Danėje budės nuo 10 iki 24 val. Daugiau gelbėtojų poilsiautojų saugumą užtikrins ir paplūdimyje. Kiekviename poste dirbs po vieną papildomą žmogų. Gelbėtojų tei gimu, nemažai problemų kyla dėl nuo tiltų šokinėjančių jaunuolių. Papildomas pajėgas teko pasi telkti ir miesto tvarkytojams. „Dirbsime visi – apie 80 žmonių. Darbuotojai pasiskirstę pamaino mis. Daugiausia darbo yra po ren ginių – reikia iškuopti miestą. Šva rą palaikyti būtina ir dieną. Esame pasiruošę“, – teigė mieste tvarką prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas. Klaipėdos savivaldybės Mies to tvarkymo skyriaus vedėja Ire na Šakalienė tvirtino, kad šiukšlės bus išvežtos operatyviai. Dirbs vi si trys vežėjai. „Turime patirtį organizuojant šventę. Tikiuosi, kad problemų ne kils“, – vylėsi I.Šakalienė.
Vytauto Petriko nuotr.
Atmintinė Jūros šventės dalyviams Specialistai į Jūros šventę atvy
kusiems poilsiautojams pirmiau sia patarė saikingai vaišintis alko holiu. Būt ent dėl svaig iųj ų gėr im ų
įvyksta traumos, apsinuodijimai. Vyresnio amžiaus žmonėms ei
nant į masinius renginius pataria ma gerai įvertinti savo sveikatos būklę. Paprastai vietose, kur yra triukš
mas, žmonių spūstys, neišvengia ma alpimų, kraujotakos sutrikimų, pakilusio kraujospūdžio.
Dienos telegrafas Renginiai. Penktadienį netrūks Jūros šven tės rengin ių. Nuo 9 val. Danės gatvėje– Šiaurės rage šurmuliuos šventinė mugė. Nuo 12 iki 17 val. Pilies uoste prie pasuka mo tiltelio vyks tarptautinė istorinių laivų ekspozicija „Dangės flotilė“. Nuo 15 val. pi liavietėje kursis istorinės rekonstrukcijos klubų stovykla. 17 val. Lietuvos aukštojo je jūreivystės mokykloje bus atidaryta jūrei vio Nikolaj Smelij paroda „Ex libris marinus“. Nuo 17 iki 24 val. „Memelio miesto“ teritorijo je šurmuliuos tarptautinis gatvės cirko festi valis „Stebuklų šalis“. 17 val. Atgimimo aikš tėje – miesto gimtadieniui skirtas teatrali zuotas spektaklis „Kariatidės“. 17.30 val. pa grindinėmis uostamiesčio gatvėmis žygiuos šventinė eisena. Nuo 18 iki 21 val. Manto ir Liepų gatvių sankryžoje bei Tiltų gatvėje prie senojo turgaus vyks teatriniai žaidimai „Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste“. 18.30 val. ant pakylos prie „Tilto galerijos“ vyks Gliu kų teatro ugnies judesio spektaklis „Taka“. 19 val. Kruizinių laivų terminale bus pa skelbtas Jūros šventės atidarymas, Atgimi mo aikštėje vyks ansamblio „Žilvinas“ kon certas, aikštėje prie burlaivio „Meridianas“ – „Orkestrų audros“. 19.30 val. ant pakylos prie „Tilto galerijos“ vyks pantomimos teatro „A“ spektaklis „Dryžuotas reisas“. Nuo 19 iki 21 val. Jono kalnelio saloje vyks teatralizuotas „Linksmųjų vėjų salos“ atidarymas. Nuo 20 iki 22 val. – tarptautinis istorinių laivų pa radas „Dangės flotilė“. 20 val. „Švyturio“ are noje vyks Laimos Vaikulės koncertas (ren ginys mokamas). Nuo 20 iki 23 val. Atgi mimo aikštėje vyks šokių vakaras „Šoka me salsą“. 20.30 val. ant pakylos prie „Til to galerijos“ – teatro „Be durų“ etninės ma žumos teatralizuotas koncertas „Sara ir Ro mas“, 21.30 val. – žonglieriaus ir šiuolaiki nio cirko trupės „Antigravitacija“ narių pasi rodymas „Sapnas“. Nuo 21 iki 22.30 val. Jo no kalnelio saloje Manto Jankavičiaus kon certas „Čiuožkim kartu“, nuo 22.30 iki 23 val. – ugnies riterių pasirodymas. Nuo 21.30 iki 23 val. Kruizinių laivų terminale koncertuos grupė „Rondo“ ir Kauno rajono Božolė cho ras. Nuo 20.30 iki 21.30 val. Teatro aikštėje vyks roko opera „Eglė žalčių karalienė“, nuo 22 iki 23.30 val. – grupės „Pikaso“ koncer tas. 22 val. parke prie Klaipėdos koncer tų salės vyks Klaipėdos kamerinio orkest ro, jaunųjų džiazo žvaigždžių ir vokalistės Giedrės Kilčiauskienės koncertas „Nostal giškoji Bossa Nova“.
Atsargiai rekomenduojama elg
tis pajūryje. Svarbu atkreipti dė mesį į kabančią vėliavą – raudona nurodo, kad jūroje maudytis drau džiama. Jaunimui rekomenduojama ne
šokinėti nuo miesto centre esan čių tiltų, nes galima susižeisti. To kie atv ej ai Jūr os švent ės met u dažni.
Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metri kacijos skyriuje užregistruotos 7 klaipė diečių mirtys. Mirė Ona Skeivienė (g. 1915 m.), Petronelė Bytautienė (g. 1917 m.), Biru tė Noreikienė (g. 1933 m.), Adelė Daukin tienė (g. 1934 m.), Elzbieta Švanytė (g. 1941 m.), Vladas Trakys (g. 1952 m.), Feliksas Šlei nius (g. 1975 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Fe liksas Šleinius, Adelė Daukintienė.
Jūros šventės dalyviams pata
riam a saug ot is kiš env ag ių. Vie nas tokių įvykių užfiksuotas va kar. Rek om end uoj am a nep al ik ti daiktų matomose vietose auto mobiliuose.
Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Ol ga Pinčiuk. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 4 mergaitės ir 6 ber niukai.
4
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 3, 2012
MIESTAS
Abejingumas – lyg siena Tarp gret im ų Puš y 1 no gatvės 10-ojo ir 10A penkiaaukščių augęs medis pasta
ruoju metu buvo pasviręs ir šako mis įsirėmęs į vieno jų sieną. Kaskart papūtus stipresniam vė jui, tapdavo akivaizdu, kad medis ilgai taip neišstovės ir vieną dieną vis tiek nugrius arba ant pėsčiųjų tako, arba ant šalia esančios auto mobilių aikštelės. Tačiau į savivaldybę atėjęs se niūnaitis išgirdo patikinimą, kad medis stovės tiek pat, kiek jau sto vėjo, ir niekas jo nepjaus. Tik ši valdžios atstovų progno zė neišsipildė, – atūžus pastarajai audrai medis iškart nuvirto ant au tomobilių aikštelės. Prašymą tik užvizavo
„Nuo geg už ės 1-osios, kai ta pau sen iūn aič iu, sul auk iu la bai daug skamb uč ių ir įvair iau sių prašymų. Vienas jų – padėti spręst i pasvir us io med žio pro blem ą, – pasakojo R.Schneid e rat. – Žmon ės kalb ėjo apie bai mę dėl vaikų, mat nežinia, kada ir kas jį pasod in o ten, kur ma žas būd am as pats esu tup in ėj ęs vaikų žaidimo aikštelėje. Iki šiol mažieji ten nuolat zuja“. Seniūnaitis numatyta forma pa rašė argumentuotą prašymą sku biai nupjauti medį, nes jis kelia pavojų, ir birželio 26 dieną pats nunešė į savivaldybę. Raštas čia buvo užvizuotas, o tai reiškia oficialiai priimtas. „Stovės, kiek stovėjo“
„Praėjo pora savaičių, bet jokio at sakymo nesulaukiau. Maniau, kad žinia apie pavojų gyventojams ir prašymas sureaguoti iškart pa veiks valdininkus. Nusprendžiau pats nueiti į savivaldybę ir gyvai pasikalbėti su valdininkais“, – pa sakojo R.Schneiderat. Vyras pasibeldė į Aplinkos ko kybės skyriaus vyriausiosios spe cialistės Linos Gečaitės kabinetą. Tiesa, ji ten dirba ne viena. „Atėjau klausti, kodėl medis ne nupjautas. Aiškinau, kad bet ku rią dieną jis gali griūti. Specialistė pareiškė, kad tas medis dar sto vės tiek metų, kiek stovėjo iki šiol. Tuos žodžius girdėjo ir L.Gečaitės
Sėkmė: vienas namo gyventojas, pamatęs, kad kyla labai stiprus vėjas,
spėjo išvairuoti savo automobilį iš aikštelės ir taip jį išsaugojo.
bendradarbės. Aš pasijutau, lyg būčiau su šlapiu skuduru per vei dą gavęs“, – įspūdžiais po vizito dalijosi R.Schneiderat.
Antrajame namo aukšte gyve nantis vyras per langą pamatė kieme siautėjančią stichiją ir spėjo pavažiuoti savo mašina į kitą vie
Nutarė: grėsmės nėra
Ruslanas Schneiderat:
Liepos 26 dieną seniūnaitį pasiekė oficialus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudvi ko Dūdos pasirašytas raštas. Dokumentu informuojama, kad miesto tvarkymo skyrius biudžeto lėšomis gyvenamųjų namų kiemų teritorijoje šalina tik audrų išvers tus ar nulaužtus medžius, kelian čius grėsmę žmonių saugumui. „Minėtas medis nėra avarinės būklės (audrų paveiktas)“, – rašė valdininkai. Perskaitęs šį atsakymą, seniū naitis nustėro. „Nesuprantu logikos: medis pa sviręs ir šakomis atsirėmęs į namo sieną. Negi savivaldybėje dirban tiems žmonėms atrodo, kad jis tai padarė iš liūdesio ar nuobodulio? Akivaizdu, kad jį paveikė stichija, juk ir gyventojai apie tai kalbėjo, jis visą laiką toks nebuvo“, – piktino si R.Schneiderat. Po to, kai valdininkai konstata vo, kad medis nėra avarinės būklės, praėjo trys dienos, o liepos 29-ąją kilo škvalas ir jį išvertė su šakni mis. Galingas augalas nugriuvo skersai aikštelės, kur anksčiau yra buvusi vaikų žaidimo aikštelė, ir užvirto ant automobilių stovėji mo vietų.
Nesuprantu logikos, medis pasviręs ir šakomis atsirėmęs į namo sieną. Negi savivaldybėje dir bantiems žmonėms atrodo, kad jis tai pa darė iš liūdesio ar nuobodulio?
tą. Jeigu tądien jo nebūtų buvę na mie, automobilis būtų virtęs me talo laužu. Medis kieme guli iki šiandien. Ant jo ir dabar rizikuodami laipio ja kiemo vaikai. Sprendžia iš akies
Vyriausioji specialistė L.Gečai tė pasakojo, kad užtenka gyven tojų raštu parašyto prašymo, ir sa vivaldybės rūpesčiu nupjaunami medžiai, kurie akivaizdžiai nebe gyvens. Vald in ink ė vard ijo, kad daž niausiai tai būna nulaužti ar nu
Atrakcija: dabar ant medžio, kuris stovėjo gąsdinančiai pasviręs, kaba
rojasi kiemo vaikai.
džiūvę medžiai, pavojingi žmo nėms. „Yra apl inkos min istro nus tatyt i kriter ijai, kur iais va dovaudamiesi sprendžiame, kurį augalą pjauti, o kurį palikti. Daž niausiai tai būna išgraužti para zitų, apnikti grybinių ligų, apėję vabzdžiais, sergantys ir pavojin gai pasvirę medžiai. Vertinama faktų visuma, – pasakojo L.Ge čaitė. – Sveiko ir gražaus medžio niekada neleisime kirsti, jį gali ma tiktai genėti. Kai medis senas ir kelia pavojų žmonėms ar maši noms, leidžiame kirsti.“ Valdininkė apibendrintai teigė per metus gaunanti apie 300 pra šymų kirsti medžius, bet vienu raš tu kartais siekiama atsikratyti ne vieno, o kelių ar net šimtų augalų. Kalbėdama apie konkretų atve jį Pušyno gatvėje L.Gečaitė tvirti no, kad gyventojai turėjo kreiptis į bendrovę „Vitės valdos“, ir tikino pati apžiūrėjusi medį. „Mes neturime aparatūros, ga linčios nustatyti, kiek medis dar stovės“, – aiškino valdininkė. Ji ne kartą kartojo, kad gyvento jai turėjo kreiptis į namo administ ratorių, o šis – atnešti į savivaldybę prašymą leisti pašalinti medį. Tuo pagrindu būtų buvęs išduotas lei dimas kirsti ar genėti. Įžvelgė norą apjuodinti
Bandymas aiškintis, kodėl val dininkė siūlo ilgą susirašinėjimą užuot realiai išsprendus proble
Vytauto Petriko nuotr.
mą, L.Gečaitę supykdė. Ji tiki no, kad Aplinkos kokybės skyrius neorganizuoja medžių pjovimo ar genėjimo, o tik išduoda leidimus tai daryti. „Aš žinau, kad visi žurnalistai yra nusistatę prieš savivaldybę. Jūs ty čia formuojate neigiamą nuomonę apie savivaldybę, tokia yra žurna listų politika. Seniūnaičiui sakiau, kad nė vienas mūsų negalime žino ti, kiek medis stovės. Tam reika linga įranga, bet mes jos neturime. Mes išduodame leidimus tvarky tis aplinką, tik jie turi laikytis pro cedūrų. Nieko čia sudėtingo nėra, jiems buvo paaiškinta, kad jie tu ri kreiptis į namo administratorių, bet jie to nepadarė. Jie tiesiog ne pabaigė atlikti procedūros“, – tvir tino L.Gečaitė. Kiek laiko užtrunka atsakinėji mas į raštus, administratorių ir sa vivaldybės tarpusavio susirašinėji mas, valdininkė teigė nesekanti ir neprivalanti to žinoti. Užtat gyvenimas parodė, kad mėnesio gaišatis, kol žmonės gavo formalų atsakymą, tik per plauką nesibaigė nelaime. Bendrovės „Vitės valdos“ vado vas Jevgenijus Sakovskis teigė, kad nėra skirtumo, kas kreipėsi į savi valdybę dėl konkretaus augalo. „Tai buvo savivaldybės terito rijoje augęs medis, kėlęs gyven tojams pavojų. Todėl visiškai ne svarbu, kas kreipėsi į savivaldybę“, – įsitikinęs J.Sakovskis.
Klaipėdoje – vandentiekininkų iš Rusijos vizitas Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Įmonę „Klaipėdos vanduo“ apžiū rėję kolegos iš Astrachanės do mėjosi uostamiestyje veikiančia modernizuota geriamo vandens ir nuotekų šalinimo sistema ir ke tina panašiai modernizuoti savo įmonę.
„Svečiai apžiūrėjo mūsų įmonės dispečerinę, 3-iąją vandenvietę, nuotekų valyklą. Parodėme tai, ką turime geriausio“, – sakė įmonės vadovas Leonas Makūnas. Pusę milijono gyventojų skai čiuojant is Rus ijos Fed erac ijos miestas yra įsikūręs aukštutinėje Volgos upės deltos dalyje ir geria mą vandenį išgauna iš upės.
„Jūsų įmonė, kaip ir mes, pri klauso vietos savivaldai. Taigi at vykome pasižiūrėti, kaip sėk mingai dirba tokio tipo įmonė Lietuvoje, ir sau suformuluoti pa grindinius klausimus, ko mes no rime iš mūsų tinklų moderniza cijos. Tikimės išsivežti žinių apie naujoves, kurios yra taikomos pas jus“, – sakė įmonės „Astrvodoka nal“ generalinis direktorius Igor Lubenko. Astrachanei geriamą vandenį tiekianti įmonė ruošiasi 2013–2017 metų tinklų modernizacijai. „Mes pastebėjome, kad pas jus yra tokios pat technologijos, kaip ir pas mus, tačiau Klaipėdoje nuo tekų nukenksminimui nenaudo jamas chloras. Čia technologi jos taip efektyviai veikia, kad šio
chemikalo net nereikia. O mūsų įmon ėje chloras iki šiol naud o jam as net kel iuose nuotek ų su tvark ym o etap uose“, – aišk in o I.Lubenko. Įmon ės „Astrvod okan al“ at stov ų grup ė Klaip ėd oje apž iū rėjo jau veik ianč ias mod ern ias sistem as ir tik in o, kad did žiau sią įspūdį paliko įmonėje „Klai pėdos vanduo“ įdiegta viso pro ceso automatizacija. „Tam tikruose padaliniuose pas mus dirba 70 žmonių, kai jūsų įmo nėje – du ar trys. Tai tikrai įspūdin ga. Juk modernizuotas procesas yra kur kas efektyvesnis ir kokybiškes nis“, – pastebėjo I.Lubenko. Svečiai iš Rusijos įvertino ir uos tamiesčio geriamo vandens koky bę. Jie tikino, kad ji yra puiki.
Vizitas: pusei milijono žmonių geriamą vandenį tiekiančios Astracha
nės įmonės atstovus nustebino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ mo derni sistema. Vytauto Petriko nuotr.
5
penktADIENIS, rugpjūčio 3, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Galės tikrinti mokinio daiktus Spręsdami konfliktines ar pavo jingas situacijas mokytojai turėtų turėti galimybę panaudoti pagrįs tus fizinius veiksmus prieš moks leivius. Tai numatoma parengta me rekomendacijų mokykloms projekte.
Įpareigojimas: ŠMM turės nubausti milijoninius pažeidimus padariusius asmenis.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Valdininkai švaistė turtą? Valstybės kontrolė prokurorams perdavė medžiagą dėl gali mo piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir tarnybos pareigų neatlikimo Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bei jai paval džiose įstaigose. Be to, Valstybės kontrolės spren dim u ŠMM įpareigota atl ik ti tarnybinius patikrinimus ir per valstybinį auditą nustatytus pa žeid im us pad ar ius ius asm en is patraukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Valstybės kontrolė pranešė at likusi 2011 m. ŠMM finansinį au ditą. „Nustatėme, kad ministerija ir jai pavaldžios įstaigos daugiau sia pažeidimų padarė vykdydamos investicinius projektus ir pasirašy damos sutartis, nes nesilaikė Vie šųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias su teiktas paslaugas negavo pajamų“, – sakė valstybės kontrolierė Gied rė Švedienė. Auditoriai nustatė, kad ŠMM nevalstybinėms religinėms mo kykloms ir Vilkaviškio vyskupijos kultūros centrui asignavimus pro gramoms vykdyti skyrė nesivado vaudama teisės aktais, todėl ap skaitos dokumentuose 3,943 mln. litų nurodyta ne pagal jų ekono minę paskirtį. Taip pat klaidingai suplanavo ir skyrė 5,342 mln. li tų savivaldybių administracijoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms finansuoti. Kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos klaidingai į apskaitą įtrau
kė bibliotekų fondus, todėl valsty bės turto balansinė vertė netiksli. Auditoriai teigia, jog ŠMM nepa kankamai kontroliavo, kad paval džios įstaigos tinkamai tvarkytų apskaitą, nes nustatyta pasikar tojančių klaidų įvairiose apskai tos srityse.
Giedrė Švedienė:
Ministerija nesilai kė Viešųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias suteiktas paslaugas negavo pa jamų.
Nustatyta, kad ministerija pa darė reikšmingų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Nuo 2008 m. vykdydama investicinį projektą kompiuterinei įrangai įsigyti ji su darė sutartį su bendrove „Aideta“ ir numatė sumokėti 200 tūkst. li tų avansą, nors pirkimo dokumen tuose jis nebuvo nurodytas. „Ai detai“ bankrutavus, ministerija
laiku nesikreipė į draudimo bend rovę dėl nuostolių atlyginimo, to dėl valstybei padaryta minėto dy džio žala. Taip pat nustatyta, kad ministe rijai pavaldi Nacionalinė M.K.Čiur lionio menų mokykla valstybės turtą valdė, naudojo ir juo dispo navo neefektyviai ir neraciona liai – savo įsteigtoms keturioms viešosioms įstaigoms patalpas iš nuomojo neskelbdama konkur so, neskaičiavo mokesčių už ko munalines paslaugas, klaidingai apskaičiavo nuompinigius, leido neatlygintinai naudotis mokyklai priklausančiu turtu, kurį viešo sios įstaigos nuomojo tretiesiems asmenims. Dėl neteisėtos veiklos ir neracionalaus turto naudojimo pernai mokykla negavo 570 tūkst. litų, kuriuos turėjo pervesti į vals tybės biudžetą. Atlikus auditą nustatytas ir vie nas galimas viešųjų bei privačiųjų interesų derinimo pažeidimas. ŠMM pranešė ištaisiusi dauge lį Valstybės kontrolės audito iš vadose nurodytų trūkumų, o kai kuriuos auditorių priekaištus pa vadino nepagrįstais. Be to, Valsty bės kontrolės prašoma patikslinti audito išvadas.
Pagal jį, mokyklos darbuotojas, siekdamas užtikrinti bendruo menės narių ir aplinkinių saugu mą, gali taikyti šias poveikio prie mones: pakeisti mokinio ugdymo vietą, iškviesti mokyklos vadovą, organizuoti mokinio daiktų pa tikrinimą ir panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus. „Pagrįsti fiziniai veiksmai gali varijuoti nuo stovėjimo tarp mo kinių gresiant potencialiam atvi ram jų konfliktui, stovėjimo prieš mokinį, siekiant užkirsti kelią pa vojingam mokinio elgesiui (pa vyzdžiui, siekiant atitverti kelią prie lango, jei mokinys grasina iššokti, ar pan.), vedimo paėmus už rankos iki mokinio sulaikymo, fiziškai apribojant mokinio veiks mus“, – rašoma projekte. Pagal jį mokinys galėtų bū ti sulaikytas tik ekstremaliais at vejais, pavyzdžiui, kai siekiama nutraukti mokinių muštynes, jei gu nėra kitų galimybių jų išskir ti nepanaudojant fizinės jėgos ir panašiais atvejais. Dokumente sakoma, kad pa grįstais fiziniais veiksmais būtų laikomi su fiziniu kontaktu susi ję mokyklos darbuotojo veiksmai
mokinio atžvilgiu, „kurių gali bū ti imamasi, siekiant nutraukti ar ba užkirsti kelią mokinio elgesiui, keliančiam realų pavojų jo paties ir (ar) aplinkinių gyvybei, svei katai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui“. Fiziniai veiksmai būtų laikomi nepagrįstais, jeigu būtų naudoja mi kaip bausmė. Siūloma leisti pedagogams pa tikrinti mokinio daiktus. Tai ga lėtų būti daroma, jeigu kyla pa grįstų įtarimų, kad mokinys gali turėti draudžiamų daiktų. Tačiau tam būtų privalu gauti moksleivio leidimą, negalima daiktų apžiū rėti jam nedalyvaujant. Paaiškė jus, kad mokinys turi draudžiamų daiktų, apie tai nedelsiant būtų informuojami mokinio tėvai, glo bėjai, jeigu reikia – ir policija. Numatyta, kad, mokiniui ne sutikus parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daik tų turėjimo nedelsiant turi bū ti pranešama tėvams, jie kviečia mi į mokyklą, o šiems neatvykus pranešama policijai. Toks rekomendacijų projek tas mokykloms parengtas pir mą kartą. Projektas bus pateiktas svarstyti mokykloms, pedagogų profesinėms organizacijoms, so cialiniams partneriams. Projektas parengtas remian tis Didžiosios Britanijos peda gogų patirtimi ir analogišku tei sės aktu. „Klaipėdos“, BNS inf.
„Klaipėdos“ inf.
Siūlo branginti alkoholį Nuo kitų metų 2 proc. siūloma pa didinti viso alkoholio akcizo tari fus, o surinktomis lėšomis ketina ma finansuoti alkoholio prevenci jos priemones.
Tokias Alkoholio kontrolės įsta tymo pataisas Seime užregistra vo Sveikatos reikalų komiteto pir mininkas konservatorius Antanas Matulas. Etilo alkoholio akcizą siūloma padidinti nuo 4416 litų iki 4504 litų už hektolitrą. Alaus akcizą parlamentaras siūlo kelti nuo 8,5 lito iki 8,7 lito, o silp nesniems negu 8,5 proc. vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams akcizas būtų padidintas nuo 58 litų iki 59 litų už hektolitrą. Nuo 198 litų iki 202 litų už hek tolitrą siūloma padidinti ir vyno iš šviežių vynuogių bei kitų fermen tuotų gėrimų akcizą.
Tarpinių produktų, kurių fakti nė tūrinė alkoholio koncentraci ja procentais yra ne didesnė kaip 15 proc., akcizą siūloma padidinti nuo 216 litų iki 220 litų už hektolit rą produkto, o jeigu didesnis stip rumas – nuo 304 litų iki 310 litų už hektolitrą produkto. Sveikatos reikalų komiteto vado vas taip pat siūlo sukurti Valstybi nį sveikatingumo fondą, iš kurio būtų finansuojamos visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės ir kuris leistų mažinti išlaidas, susi jusias su lėtinių neinfekcinių ligų padariniais. Pasak A.Matulo, to kio fondo kūrimas ir formavimas nebūtų precedentas Lietuvoje, nes tokiu principu sudaryti ir formuo jami Kūno kultūros ir sporto rėmi mo bei Kultūros rėmimo fondai. A.Matulo teigimu, akcizus padi dinus 2 proc., vartotojai tokio pa
didėjimo realiai nepajustų, o išau gusios pajamos į biudžetą galėtų būti skirtos fondui, neatimant jų iš kitų ūkio šakų. Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, 2011 m. vie nas šalies gyventojas suvartojo vi dutiniškai 11,9 litro alkoholio – 1 litru daugiau nei 2010 m. „Klaipėdos“, BNS inf.
11,9 litro
alkoholio pernai suvarto jo vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas.
Griežčiau: pagal siūlomas rekomendacijas kasmet rugsėjį į mokyk
lą atėję moksleiviai galės būti lengviau kontroliuojami mokytojų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
6
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kandidato vojažas po pasaulį Valentinas Berž iūnas
J
ei iki šiol pasaulyje vis dar vykt ų Šaltasis karas, res publ ikonas Mittas Rom ney net urėt ų sau lyg ių. Kaip koks Ronaldas Reaganas. Tiesa, R.Reagano retor ika buvo gerok ai skamb esnė, o M.Rom ney negal i sau leisti Rusiją pava dinti blog io imper ija. Bet tai – ne bėda. Vis dėlto ir neaišk u, kodėl res publ ikonas Rus iją vad ina geo pol it ine JAV priešin inke. Ar jam iš tiesų taip atrodo? Ar tai – ban dymas įgelti Barackui Obamai ir vadinamajai demokratų „perkro vimo“ pol itikai? O gal bandymas vėl sužavėt i kai kur iuos Ryt ų ir Vidur io Europos politikus?
M.Romney nieko nau ja ar juolab viltinga lenkams nei pasakė, nei pažadėjo. Ties a, vis i respubl ikonai prieš rink imus žarstos i pan aš iom is „skambiomis“ deklaracijomis. Kažkodėl jiems atrodo, kad Šalto jo karo retorika užsienio politiko je – tinkamiausias ginklas paverg ti širdis. Sunk u kalb ėt i apie M.Romney ir jo komandos mot yv us, tačiau bent jau iš šono atrodo, kad jo pa žiūros – senstelėjusios. O gal, jei tiksl iau, – ne laiku ir ne vietoje. Kita vertus, viena – ką sakai prieš rinkimus, kita – ką iš tiesų veiki Bal tuos iuose rūmuose. Trad ic iškai Amerikos užsienio politikos gairės nekinta sulig nauju prezidentu. Kad ir kaip ten būtų, JAV turi pri sitaik yt i prie kit ų šal ių užsien io pol it ikos. Nenuostabu, kad Len kijoje M.Romney nebuvo sutiktas kaip koks pranašas, paskelbęs ži nią, kurios Lenk ija taip „laukė“. Kai kur iems Lenk ijos, o ir kitų re giono šal ių konkret iems veikė jams Rusijos demonizavimas iki šiol lieka vienas svarbiausių už siėmimų, kai kalbama apie užsie nio pol itiką. Jiems M.Romney kalbos patinka ir jie to neslepia. Tai, suprantama, jų reikalas.
O kitiems, pragmatiškesnio tono, Rusija – tiesiog valstybė kaimynė. Žinoma, su savo interesais, vid i nėm is subtilyb ėm is, tač iau ne „priešas“, o „part ner is“ – gal sun kokas, tačiau partneris. Toks par tneris, kaip tos pačios JAV, Vok ie tija, Prancūzija ar Jungtinė Kara lystė. Kad ir kaip būt ų, šis pasvarst y mas – ne apie Lenk ijos užsien io pol it iką. M.Romney nieko nau ja ar juolab vilt inga lenkams nei pasakė, nei pažadėjo. Todėl ir šis vizitas – ne itin įdomus. Jei M.Romney tapt ų JAV prez i dentu, galbūt Varšuva galėtų tikė tis ko nors mainais (naikintuvų ar „Patriotų“) į „strateginę“ draugystę ar panašiai. Kas žino... Kitoj e stotelėj e, į kur ią užs u ko prieš Lenk iją, – Jer uzalėje – M.Romney irg i nepasakė nieko nauja, ko nebūt ų kalbėję kit i bu vę kandidatai į JAV vadovus. Niekam ne paslaptis, kad per rin kimų kampan iją svarbios ne tik idėjos, bet ir finansinė rink imų kampanijos situacija. Taip, Jeruzalę M.Romney pavadi no Izraelio sostine. Ar tai reišk ia, jog M.Romney ket ina dar yt i vis ką, kad šis jo pažadas Izraeliui iš sipildytų? Vargu... Oficial iai, jei taps JAV prez iden tu, respublikonas, kaip ir kiti JAV prez identai, mat yt, tol iau dekla ruos savo simbol inę paramą ir palest in iečiams bei tol iau rems vad inamąsias Izrael io ir Palest i nos taikos „derybas“. Tad palesti niečiams nėra ko pykt i, kad ir šį kartą tapo reklaminės akcijos au komis. Galiausiai – juok inga, tačiau dau giausia dėmesio M.Romney su laukė net ne Lenk ijoje ar Jeruza lėje, o Did žiojoje Britanijoje. Pareiškęs, kad britai nepasiruošė olimpinėms žaidynėms, M.Rom ney sulaukė kandaus atsako. „Girdėjote, yra vienas vyr ukas, vardu Mitt as Romney, nor int is suž inot i, ar mes pas ir uoš ę. Ar mes pasir uoš ę?“ – sušuko Lon dono meras Bor isas Johnsonas kreipdamasis į 60 tūkst. žmonių, susirinkusių į Londono Haid par ke olimpiados atidarymo išvaka rėse surengtą koncertą. Britų premjeras Davidas Camero nas į respublikono „įžvalgas“ taip pat reagavo su šypsena: „Mes ren giame olimpines žaidynes vie name judriausių, aktyviausių, la biausiai klestinčių miestų pasau lyje. Žinoma, olimpines žaidynes būt ų lengv iau surengt i visiška me užkampyje.“
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Lietuvos nuostata – aukso vidurys
Balsas: „Manau, kad tai pati ciniškiausia apgaulė jau ne kartą ir taip apgautų Lietuvos žmonių“, – naujos elektri
nės statybos projektą vertina V.Romanovas. Vaidoto Grigo, Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vladimiras Romanovas
P
olitiniais tikslais visos par tijos pasinaudojo, apgavo ir paliko likimo valiai Visaginą, kurio atominės energetikos specialistai aprūpino pigia elektros energija ne tik Lietuvą, bet ir kaimy nus, atnešė nemažai naudos šaliai. Vėliau visos partijos, pataikau damos užsienio interesams, pašali no Visagino atominę elektrinę kaip Vakarų energetinės rinkos konku rentę. Manau, kad tai pati ciniškiausia apgaulė jau ne kartą ir taip apgautų visos Lietuvos žmonių. Laikas, kada buvo galima koo peruotis su kaimynais kovojant už energetinę rinką, nusikalstamai praleistas. Baltarusija ir Kaliningra do sritis jau nusprendė statyti savo atomines elektrines. Lietuvos AE bus paprasčiausiai nerentabili ir nekon kurencinga. Patys Visagino gyventojai juokiasi iš viską žadančių politikų ir šito pro jekto. Net jeigu būtų galima paleisti sustabdytą reaktorių ir neskaičiuoti investicijų, elektros savikaina vis tiek būtų didesnė, nei perkant rinkoje. O jeigu už milžiniškus pinigus ja ponai pastatys naują, bet labiausiai
pasenusios konstrukcijos atominę elektrinę, tai jos pagaminta elektros energija bus pati brangiausia Euro poje. Kam ji bus reikalinga – mįslė. Manau, kad šitą projektą stumia nusikaltėliai, kurie nebijo nei Dievo, nei velnio. Jie ir toliau naikina Lietu vą pagal tik jiems žinomą planą, bijo, kad nepasikartotų istorija, kai kar tu su kaimynais buvo sutriuškintas Teutonų ordinas ir Žemaitija išplėš ta iš kryžiuočių letenų.
Manau, kad šitą pro jektą stumia nusikal tėliai, kurie nebijo nei Dievo, nei velnio.
Štai ko bijo Vakarai – stiprios ir nepriklausomos valstybės, bendra darbiaujančios su Rytų kaimynais, todėl ją nepaliaujamai engia ir kuria neapykantos atmosferą. Mūsų politikai, pataikaudami Va karų valiai, atlieka provokatorių vaidmenį, kad tik Lietuva nesikoo peruotų su Rytų kaimynais. Tuo bū du jie pasmerkė Lietuvą priverstinai pasišalinti iš atominės energetikos
šalių grupės, į kurią grįžti bus neį manoma. Štai kodėl mus visus tuos me tus gąsdino Rusija iškrypėliai, ku riuos pasamdė tie, kas nemato atei tyje Baltijos šalių kaip savarankiškų valstybių. Todėl sunaikino visą pra monę ir žemės ūkį, todėl ir žmonės palieka tėvynę, kad savoje šalyje jų vaikai nebūtų svetimi. Strateginė Lietuvos nuostata tu ri būti aukso vidurys – neutrali, pa laikyti draugiškus santykius su Va karais ir Rytais. Politika kaip šuneliui čiaudint skalyti ant dramblio mums kainuoja labai brangiai. Dalyvaujant atominės energijos gamyboje reikia kooperuotis arba su Baltarusija, ar ba su Rusija – kito kelio nėra. Politiniai triukai su pažadais ap gautiems ir apvogtiems Visagino gy ventojams juokingi, kaip juokingi ir patys tie politikai. Ar ne geriau pa sakyti žmonėms tiesą, kol jie dar ne prarado savo kvalifikacijos ir gali su sirasti darbą kitur? Ar mes galvojame apie tokius specialistus ir iš tikrųjų norime juos išsaugoti, kuriuos vėliau surinkti Lietuva bus nepajėgi. Šiandien reikia parengti investici jų ir aukštųjų technologijų gamybos programą ir sukurti lengvatas šiam kraštui.
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Platinimo tarnyba: 397 706 397 725
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
397 770
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
užribis Siaučia kišenvagiai
Apvogė kapinėse
Partrenkė dviratininkę
Mieste prasidėję šventiniai renginiai, traukiantys klaipė diečių dėmesį, domina ir ki šenvagius. Į policiją kreipėsi Danės g. vykstančioje preky bininkų mugėje buvusi klaipė dietė, kuri pranešė, kad iš ran kinės dingo piniginė su doku mentais, banko kortelėmis ir 20 litų.
Į policiją kreipėsi 71-erių klai pėdietė, kuri pranešė, jog bu vo apvogta kapinėse. Mote ris aiškino, kad tvarkė arti mųjų kapus Joniškės kapinė se, o trumpam palikusi ran kinę, jos neteko. Klaipėdietė įtaria, kad ją pavogė kapinėse buvęs kažkoks vyriškis. Žala – 410 litų.
Klaipėdoje, Minijos g. ir Bal tijos pr. sankryžoje, auto mobilis „Audi A8“ partren kė per gatvę pėsčiųjų perė ja važiavusią dviratininkę. 36 metų dviratininkė E.Z., Rambyno g. gyventoja, dėl sužalojimų gydoma ligoni nėje. Įvykį tiria uostamies čio policija.
Paplūdimiuose – poilsiautojų ašaros Pajūrio paplūdimiuose vėl neišvengta aukų. Palangoje dėl sveikatos sutriki mų mirė vyras. Gelbėtojams teko padė ti ir perspėjančių ženklų nepaisiusioms bei skęsti pradėjusioms poilsiautojams. O tai, kad tenka ieškoti pasimetusių vaikų ir suaugusiųjų, tapo kasdienybe. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Jūros taip ir nepasiekė
70 metų poilsiautojas mirė užva kar Palangos paplūdimyje už sve čių namų „Guboja“. Kurorto gel bėtojų vadovas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad vyras laiką leido su žmona ir draugais. Poilsiautojas pasijuto blogai. Kartu su draugu jis ėjo atsigaivinti į jūrą, tačiau jos nepasiekė, pakeliui prie vandens susmuko. Padėti su negalavusiam poilsiautojui susku bo kiti paplūdimio lankytojai. Į nelaimės vietą atskubėjo gelbė tojai. Pasak J.Pirožniko, gelbėtojai bandė gaivinti vyrą, bet šis buvo be gyvybės ženklų. Po įvykio velionio žmona pasakojo, kad mirusysis tu rėjo širdies problemų. „Nuolat informuojame, kad svei katos problemų turintys žmonės ne būtų ilgai saulėje. Geriau likti pa vėsyje. Pasijutus blogai, jūra tikrai neišgelbės“, – įspėjo J.Pirožnikas. Vokietės pakliuvo į duobę
Klaipėdos gelbėtojai užvakar apie 17 val. neįgaliesiems skirtame plia že į pagalbą skubėjo 15–16 metų vokietėms, kurios pakliuvo į duo bę. Šalia paauglių buvo jų mama. Gelbėtojai pasakojo, kad mer ginos maudėsi vietoje, kur buvo duobė, pažymėta specialiu ženklu.
Srautas: vyraujant saulėtiems orams, paplūdimiuose netrūksta žmonių.
Jonas Pirožnikas:
Nuolat informuojame, kad sveikatos proble mų turintys žmonės nebūtų ilgai saulėje. Geriau likti pavėsyje. Poilsiautojos jo nepaisė. Merginos maudėsi tol, kol po kojomis nebe juto dugno. Tada jos kabinosi viena į kitą ir ėmė skęsti. Netoliese buvę gelbėtojai išgelbėjo paaugles. Pliaže budintys medikai joms su teikė pirmąją pagalbą. Klaipėdos skęstančiųjų gelbėji mo tarnybos vyriausiasis specia listas Aleksandras Siakki pasako jo, kad poilsiautojai ypač dažnai nepaiso maudytis draudžiančių ar duobes žyminčių ženklų.
„Ant duobes žyminčio ženklo yra užrašas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Keisčiausia, kad įvykį matę kiti poilsiautojai vis tiek lindo į jūrą toje pačioje vietoje“, – stebė josi A.Siakki. 23 metų klaipėdietis buvo išgel bėtas ir Giruliuose. Esant dide liam bangavimui, jis negalėjo grįžti į krantą. Gelbėtojų teigimu, vaiki nas buvo šiek tiek išgėręs. Penkiametė rasta už kilometro
Gelbėtojams vėl paplūdimiuose teko ieškoti pasimetusių vaikų ir suau gusiųjų. Į juos užvakar vakare Giru liuose kreipėsi moteris. Poilsiauto ja pasakojo, kad niekur neranda savo penkerių metų dukters. Gelbėtojai apie dingusią maža metę per garsiakalbius paskelbė visuose pliažuose. A.Siakki pasakojo, kad mergaitė surasta neįgaliųjų paplūdimyje – už kilometro nuo vietos, kur laiką leido su mama. Po 10 minučių nuo paskel bimo apie dingusią mergaitę į gelbė tojų postą ją atvedė poilsiautojai.
Mergaitės mama buvo labai išsi gandusi. Ji bijojo, kad dukrelei ne būtų nutikę kas blogo. „Tėvai pa plūdimyje labai neprižiūri vaikų. Jie nepaiso gelbėtojų įspėjimų, kad toks elgesys gali baigtis skaudžia nelaime“, – įspėjo A.Siakki. Prieš kelias dienas netoli kran to besimaudydamas vienas vaikas taip pat pakliuvo į duobę. Visa lai mė, kad tuo metu pro šalį ėjo gel bėtojas ir jį ištraukė. Mažametis sveikatos problemų išvengė. Užvakar penkiametis buvo pa siklydęs ir Palangos paplūdimyje. Dėl dingusio vaiko moteris kreipėsi į gelbėtojus. Neilgai trukus į postą mažametį atvedė poilsiautojai. Pliaže pametė žmoną
Palangos paplūdimyje dėl savo žmo nos plaukus teko rautis ir vienam poilsiautojui. Moteris kažko supyko ant vyro ir nuėjo į kitą pusę. Poilsiautojas savo antrosios pu sės nesulaukė apie dvi valandas. Vyras labai nerimavo dėl žmo nos. Nelaimėlis kreipėsi į gelbėto
Vytauto Liaudanskio nuotr.
jus. Šie per garsiakalbius paskelbė, kad moters ieško jos sutuoktinis. Paaiškėjo, kad ji mėgavosi saulės voniomis moterų pliaže. Panaši situacija užfiksuota ir Pir mosios Melnragės paplūdimyje. Į gel bėtojus kreipėsi moteris, kuri pasa kojo, kad vyras prieš pusvalandį išėjo maudytis ir iki šiol negrįžta. Poilsiau toja nerimavo, kad sutuoktinis galėjo nuskęsti. Gelbėtojai ėmė ieškoti din gusiojo. Jie patruliavo vandenyje, ta čiau vyro rasti nepavyko. Visgi po kiek laiko dingusysis at sirado. Paaiškėjo, kad po maudynių jis nuėjo ieškoti tualeto ir sutiko kompaniją, prie kurios prisijungė. A.Siakki tvirtino, jog panašūs atvejai vasarą pliaže nutinka daž nai. Būna, kad poilsiautojai nuei na maudytis, o po to, nieko neįs pėję, eina į kavinę išgerti alaus ar užtrunka sutikę pažįstamus. „Artimieji jaudinasi, galvoja apie blogiausia, o žmogus ramiau siai sėdi kavinėje ir gurkšnoja alų ar laiką leidžia su kita kompanija“, – sakė A.Siakki.
Poilsiautojus mausto sukčiai Palangoje ketinantys atostogauti poilsiautojai iš kitų miestų papuo lė į internetu menamus butus nuo mojančių sukčių pinkles.
Niša: internete pasipylė neva patalpas poilsiautojams siūlančiųjų
skelbimai, tačiau atvykėliai lieka ir be pinigų, ir be nakvynės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nauja sukčiavimo rūšis ėmė plisti prasidėjus atostogų sezonui. Internete paskelbus apie Palan goje ar kitur pajūryje nuomojamą butą ar kambarį iš juo susidomė jusio poilsiautojo prašoma per vesti dalį pinigų avansu, kurį ga vę sukčiai išnyksta. Vien tik liepą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate užregistruoti trys tokių apgavysčių atvejai.
28-erių vilnietė O. J. trečiadie nį policijai pranešė, kad interneto svetainėje www.skelbiu.lt radusi skelbimą apie Palangoje nuomo jamą butą, nepažįstamam asme niui į jo nurodytą sąskaitą perve dė 240 litų rezervacijos mokestį. Vėliau su skelbėju susisiekti ne bebuvo galima, internete jo skelbi mo nebeliko. Sostinės policija siūlo poilsiau ti prie jūros besirengiantiems gy ventojams atsižvelgti į galimą ri ziką ir, rezervuojant gyvenamąjį plotą, elgtis apgalvotai, nebūti itin patikliems. Padėti turėtų įprastas
žmogiškas apdairumas ir mokėji mas tartis – jei prašyti užstato ar avanso už rezervuojamą gyvenamąjį plotą yra įprasta, taip pat natūralu ir prašyti daugiau informacijos, gali mybės patikrinti duomenis bei kitų saugumo garantijų ir tiems, kas sa vus pinigus patiki kitam asmeniui. Beje, gyventojai jau įprato saugo tis automobilius neva parduodan čių sukčių pinklių. Pastarieji taip pat prašo užstato dar prieš sando rį, o vėliau dingsta su pinigais. Nukentėjusiesiems nuo šių su kčių siūloma kreiptis į policiją. „Klaipėdos“ inf.
8
penktaDIENIS, rugpjūčio 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4092 DB svaras sterlingų 1 4,3838 JAV doleris 1 2,8194 Kanados doleris 1 2,8046 Latvijos latas 1 4,9568 Lenkijos zlotas 10 8,4154 Norvegijos krona 10 4,6797 Rusijos rublis 100 8,6810 Šveicarijos frankas 1 2,8739
pokytis
+0,7685 % –0,2685 % +0,5277 % +0,1679 % –0,0464 % +0,3243 % +0,5544 % +0,2390 % +0,0244 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,92
4,61
2,37
„Apoil“
4,89
4,57
2,38
„Brent“ nafta
+1,30 %
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai ketvirtadienio rytą su laikė „Čili Holdings“ valdybos pirmininką bei pagrindinį ją valdančios bendrovės „LTk Ca pital“ akcininką Tadą Karosą (nuotr.) ir gru pei priklausančios įmonės finansininką. Jie įtariami bankroto administratoriui pasiū lę 30 tūkst. litų kyšį. Pasak STT, pinigų suma per kelis kartus buvo perduota už neteisėtą veikimą sulaikytų asmenų bendrovių naudai.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,99 %
Sulaikė duodant kyšį
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,30 %
89,12 dol. už 1 brl. 106,89 dol. už 1 brl.
Apie duonos brangimą – puse lūpų Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tačiau didžiulė pasaulinė pa klausa kelia supirkimo kainas. Kai ku rie miltų ir miltinių produktų tiekėjai par duotuvėms jau pranešė, kad ruošiasi branginti produkciją. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Gelbėsim pasaulį
Prasidėjusios javapjūtės pradžia ūkininkus džiugina. Atrodo, der lius geras ir jo bus daug. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad ūkininkai šiemet turėtų prikul ti rekordinį grūdų derlių – apie 4 mln. tonų. Tačiau duonos valgytojų rekor dinis grūdų kiekis neturėtų džiu ginti, nes didesnis derlius duonos neatpigins. Grūdų kainas lemia ne vidaus vartojimo, o pasaulinės tendencijos. Sausra siaubia JAV, Rusijos, Uk rainos ir Kazachstano pasėlius. Teigiama, kad JAV, kurios yra di džiausios pasaulio grūdų ekspor tuotojos, užklupo didžiausia saus ra per pastaruosius 50 metų. Jau paskelbtos prognozės teigia, kad amerikiečiai praras iki 30 proc. vi so grūdinių kultūrų derliaus. Sausra skaudžiai palietė ir Ru siją, ji savo prognozes prikulti 94 mln. tonų javų jau sumažino iki 85 mln. tonų. Neturėtų, bet brangsta
Į pasaulines tendencijas kiekvie ną dieną reaguojama ir Lietuvoje. Šiuo metu už toną aukščiausios rūšies kviečių supirkėjai ūkinin kams moka 810–850 litų, už pir mos rūšies rugius – 590–690 litų. Šiuo metu už toną kviečių moka ma maždaug 100 litų daugiau nei javapjūtės išvakarėse liepos pa baigoje. Pernai tokiu pat metu kainos buvo gerokai mažesnės: už toną kviečių pernai rugpjūčio pradžioje mokėta 650–700 litų, už rugius – 540–610 litų. Lietu vos agrarinės ekonomikos insti
tuto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys atkreipė dėmesį, kad galutinė miltinių pro duktų kaina vartotojui mažiausiai priklauso nuo žemdirbių, t. y. grū dų supirkimo kainų. „Paprastai žemdirbio dalis duo nos kainoje sudaro 15–18 proc., todėl net kylant grūdų supirkimo kainai duona neturėtų brangti. Ir pernai tam tikru laikotarpiu grūdai buvo superkami šiuo metu esan čiomis kainomis. Taigi dėl grūdų brangimo duonos kaina neturė tų labai kilti“, – teigė pašnekovas. Tačiau, A.Gapšio įsitikinimu, grū dų supirkimo kainų pakilimo pre tekstu šiemet brangindami milti nius produktus pasinaudos kepėjai ir prekybininkai. „Yra buvę atvejų, kai mažmeninė duonos kaina pabrango greičiau, nei buvo pradėti supirkti grūdai. Užtenka tik diskusijų, kad grūdų kainos auga, – tiek malūnai, tiek kepėjai iškart pradeda kelti pro dukcijos kainas. Nors neretai rea laus pagrindo didinti kainas net nėra“, – patikino A.Gapšys. Paklaustas, dėl kokių priežasčių praėjusią savaitę Lietuvoje juoda duona pabrango beveik 4 proc., A.Gapšys neatmetė galimybės, kad dėl javapjūtės pradžioje suki lusių grūdų supirkimo kainų. Išvadų dar nedaro
Bendrovės „Vilniaus duona“ rin kodaros vadovas Edvinas Abru kaitis sakė, kad dar per anksti rea guoti į pasaulines tendencijas. „Šiuo metu dar nedarome iš vad ų. Grūd ų sup irk im o kai na šiek tiek kyla, tačiau dabarti nis pokytis dar nenulemia mūsų sprendimo keisti kainodarą. Jei gu pokyčiai bus reikšmingi ir mes
204
mln. litų
gyventojų pajamų mokesčio permokų šiemet grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija.
Reklamos įstatymą numatyta griežtinti
Marija Bartkevičiūtė
NORDIA BAUBLYS & PARTN ERS
V
Globalu: pasaulinės grūdų derliaus sumažėjimo ir supirkimo kainų
padidėjimo tendencijos turėtų atsiliepti ir lietuviškos duonos kainai.
Albertas Gapšys:
Užtenka tik diskusi jų, kad grūdų kainos auga, – tiek malūnai, tiek kepėjai iškart pradeda kelti pro dukcijos kainas. turėsime žaliavą pradėti pirk ti daug brangiau, tuomet būsime priversti peržiūrėti ir kainoda rą. Šiuo metu tokio poreikio nė ra“, – sakė E.Abrukaitis. Pasak jo, duonos ir jos produktų kaina ga lutiniam vartotojui svyruoja dėl konkurencinės aplinkos, o ne dėl grūdų kainos. Grūdų perdirbėjai kol kas taip pat kylančias grūdų supirkimo kainas tik stebi. Kaip sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vyk domoji direktorė Dalia Stasiūnie nė, sezono metu grūdų kainos gali ir kilti, ir kristi, o galiausiai stabi lizuosis ir neviršys praėjusių metų kainos vidurkio. „Sunku progno
„Shutterstock“ nuotr.
zuoti, bet ilgametė patirtis kužda, kad taip gali būti“, – sakė ji. Tiekėjai jau užsimena
Tačiau kai kurie tiekėjai prekybi ninkus jau informavo, kad miltų, duonos ir kitos miltinės produk cijos kainos padidės. Kaip sakė prekybos tinklo „Nor fa“ atstovas spaudai Darius Ry liškis, tiekėjai jau pranešė, kad produkcija brangs, tačiau dar ne sukonkretino, kiek ir kada. „Apie kainų pokyčius turime žinoti iš anksto, kad galėtume jiems pa siruošti. Todėl jeigu mums duo ną tieks ir brangesnę, tai dar ne reiškia, kad ji pabrangs galutiniam vartotojui. Gali būti, kad „Norfa“ kompensuos kainų padidėjimą“, – sakė D.Ryliškis. Prekybos tinklai „Maxima“ ir „Rimi“ dar nėra gavę oficialių pra nešimų dėl kainų pokyčių. „Kol kas girdėti tik spėlionės apie būsimą si tuaciją. Tačiau kadangi derlius šiuo metu tik pradedamas imti, galutinė situacija turėtų išaiškėti per kelias savaites“, – sakė Olga Malaškevi čienė, bendrovės „Maxima LT“ at stovė ryšiams su visuomene.
isai neseniai įregistruo tos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo patai sos. Pabrėžtina, kad įsta tymo projekte numatyti ir konkre tizuoti išorinės reklamos įrengimo reikalavimai. Jame gerokai plačiau aprašyti draudimai įrengiant išori nę reklamą, leidimo (ne)išdavimo tvarka ir sąlygos, taip pat numatyti leidimo panaikinimo atvejai. Toks detalizavimas vertintinas teigia mai, nes aiškumas naudingas tiek verslui, tiek prižiūrinčioms insti tucijoms. Be kita ko, įstatymo projekte aiš kiau apibrėžiama reklamos prie žiūros institucijų kompetencija, t. y. aiškiai nurodyta, kurios insti tucijos prižiūri, kaip įgyvendinami konkretūs įstatymo reikalavimai. Be abejonės, toks priežiūros įstai gų atribojimas gali lemti geresnę specializaciją ir supratimą, tačiau neatmetama tikimybė, kad tarp institucijų kils nesusipratimų. Nemažai padaryta pakeitimų skirsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus. Būtent esminis pakeitimas yra tai, kad praplėstos atsakomybės taiky mo ribos. Galiojančioje redakcijoje numa tyta, jog nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų bauda taikoma už klaidinan čios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, o šiuo atve ju bauda numatyta ir už kitų įsta tymo normų nesilaikymą. Pab rėžtina, kad 120 tūkst. bauda buvo taikoma, jei pažeidimai dėl klaidi nančios ar lyginamosios reklamos padaryti sunkinančiomis aplinky bėmis. įsigaliojus naujam įstaty mui tokio dydžio baudą bus gali ma taikyti, jei pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo dienos. Pabrėžtina, kad baudų sugriež tinimas gali padėti pažeidimų pre vencijai, bet turint omenyje, kad skiriama paprastai įstatymo nusta tytų sankcijų vidurkis, baudų pa didinimas kartais gali reikšti realių baudų padidinimą ir verslo sužlug dymą.
9
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Roko opera – jaunimo dovana miestui Šiandien Klaipėdos Teatro aikštėje nu skambės jaunimo pajėgų subrandinta dovana uostamies čio 760-ajam gimta dieniui – atnaujin ta roko opera „Eglė žalčių karalienė“.
Klaipėdietiškas akcentas
Specialiai šia proga susibūrusi kū rybinė komanda pristatys prieš keletą metų gimusį ir ką tik at naujintą kūrinį pagal to paties pa vadinimo lietuvių literatūros klasi kės Salomėjos Nėries poemą. Kūrybinės pajėgos tikisi, jog ši iniciatyva, pelniusi Jūros šventę rengiančios VšĮ „Klaipėdos šven tės“ pritarimą ir palaikymą, padės išjudinti įprotį didžiąsias šventes minėti dažnai per televiziją šmė žuojančių veidų draugijoje, pa liekant vietinių kūrėjų potencialą antroje vietoje.
Linas Švirinas:
Jūros šventė yra puiki dingstis visai Lietuvai pristatyti ryškiausias klaipėdiečių kūry bines iniciatyvas, la biausiai pavykusius projektus. Anot muzikos studijos „Grock“, kurioje prieš ketverius metus gi mė roko operos idėja, vadovo, bar do ir muzikos pedagogo Lino Šviri no, kartą per metus vykstanti Jūros šventė, kurios dienomis visas ša lies publikos dėmesys nukrypsta į uostamiestį, yra puiki dingstis vi sai Lietuvai pristatyti ryškiausias kūrybines iniciatyvas, labiausiai pavykusius klaipėdiečių muziki nius projektus. „Visai šaliai žinomų svečių sveikinimai yra svarūs ir rei kalingi. Tačiau esu tikras, kad Jūros
Eglė: pagrindinį vaidmenį atnaujintoje roko operoje sukūrė džiazo vokalistė R.Vaičiūtė (centre).
šventės didžiausios scenos turėtų tapti erdve klaipėdietiškiems ak centams“, – įsitikinęs L.Švirinas. Pasikeitė atlikėjai
Pirmoji roko operos „Eglė žal čių karalienė“ versija 2008-aisiais sumanyta uostamiesčio muzikos studijoje „Grock“. Jos ugdytinė Kristina Muravjova parašė muziką S.Nėries eilėms ir kartu su drauge Gintare Paulikaite subūrė bičiulius bendram projektui. Šis, pirmiausia pristatytas kaip koncertas, po me tų išaugo į muzikinį spektaklį, ku ris buvo atliktas Jaunųjų talentų festivalyje Klaipėdos valstybinia me muzikiniame teatre. Lyriškos instrumentinės dainos, nesenstan ti dramatiška meilės istorija, jau natviškas atlikėjų veržlumas tąsyk sužavėjo ne vieną. Dabar projekto atlikėjų sudė tis dėl suprantamų priežasčių yra
visiškai pasikeitusi – dauguma jų baigė studijas, tapo įvairių me no sričių profesionalais, o daliai jų muzika liko tiesiog pomėgis. Dainų autorė ir pirmoji Eg lės partijos atlikėja K.Muravjo va pagrindinį vaidmenį patikė jo profesionaliai džiazo vokalistei ir tarptautinių konkursų laureatei, Klaipėdos universiteto vokalo dės tytojai Raimondai Vaičiūtei, kuri rengia naują kūrinio aranžuotę. Komandoje – 30 žmonių
Roko operos „Eglė žalčių karalie nė“ režisierė – Prancūzijoje gy venanti ir į Lietuvą specialiai at naujinti projekto sugrįžusi Lina Linkevičiūtė, kuriai pirmasis šio kūrinio sceninis pastatymas ta po sėkmingu režisūros studi jų baigiamuoju darbu. Spektaklio choreografė Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja Indrė Puišytė pra
turtino roko operą naujais vizua liniais sprendimais. Operos kūrybinėje komando je šiuosyk – beveik trys dešim tys žmonių. Scenoje pasirodys jaunosios Klaipėdos džiazmenės, Stepono Januškos mokinės, Klai pėdos universiteto Menų fakulte to Režisūros katedros studentai, aktoriaus ir režisieriaus Valenti no Masalskio ugdytiniai, „Grock“ muzikos studijos jaunosios dai nininkės. Eglės tėvo partiją atliks Klaipėdos muzikinio teatro solis tas Kęstutis Nevulis. Verta dėmesio
Roko operos muzikantų ansamb lyje gros Klaipėdos universiteto Menų fakulteto magistrantai bei „Grock“ muzikos studijos nariai. Aštuonių šokėjų komandą sudaro Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupės nariai bei Klaipėdos univer
siteto Menų fakulteto Choreografi jos katedros studentai ir absolven tai. Trys Eglės sūneliai – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro atstovai. Jaunieji kūrėjai tikisi, kad jau trečiąsyk naujai pristatomas pro jektas turės nenutrūkstamą tąsą. „Didžiausias noras – kad apie šią roko operą sužinotų visa Lietuva, nes ji išties verta publikos intere so“, – sakė režisierė L.Linkevi čiūtė. Komanda atvira prodiuserių bei renginių organizatorių pasiūly mams bendradarbiauti. Stilingais natūralių audinių dra bužiais roko operos dainininkes papuošė aprangos parduotuvė „Yz zy“, šokėjų kostiumams medžiagą tiekė įmonė „Šilko tekstilė“. Naująjį sceninį „Eglės žalčių ka ralienės“ variantą kūrybinė ko manda publikai pristatys rugpjū čio 3 d. 20.30 val. Klaipėdos Teatro aikštėje.
10
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
pramogų gidas Pilies teatro „Kariatidės“ – aikštėje
Premjerinis Klaipėdos Pilies teatro gatvės spektaklis „Kariati dės“ jau spėjo pabuvoti festivaliuose Raudonės pilyje, Kalining rade ir Gdanske. Pagaliau jį galės pamatyti ir klaipėdiečiai. Grai kų mitais apie kariatides, deivę Atėnę, Atlantus ir mirties perso nifikaciją Tanatą pagrįstą vaidinimą režisavo A.Vizgirda, muzi ką sukūrė G.Puskunigis ir G.Kizevičius, kostiumus – A.Zinčiukai tė, choreografiją – A.Peštenis. Spektaklyje skamba graikų poetų Sapho ir Archilocho tekstai, jame dalyvauja mimas A.Mažonas ir operos solistė L.Ramelienė. KUR? Klaipėdos Atgimimo aikštėje. KADA? Rugpjūčio 3 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Klaipėdos dailininkai sveikina uostamiestį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose šiandien atidaroma Lietuvos dai lininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus narių apžvalginė dailės paroda „Vakarų vėjai“. Šiemet ji dedikuojama Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui.
„Vakarų vėjai“ jau tampa gražia tra dicija, kurią, anot menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės, „skatina natūralus poreikis pamatyti daili ninkų bendruomenės kūrybos vi sumą“. Rengiama kas dvejus metus (nuo 2006-ųjų) ji pristato didžiau sios Vakarų Lietuvos regiono dai lininkų organizacijos, vienijančios per 100 narių ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Telšių, Palangos, Priekulės, Gargždų, Neringos, Tauragės ir ki tų miestų, naujausius kūrinius. Šiemet parodoje dalyvauja daugiau nei 30 menininkų, atstovaujančių skirtingiems dailės žanrams – tapy bai, mažajai plastikai, skulptūrai, gra fikai, taikomiesiems menams. Ekspo zicijoje dominuoja tapyba ir taikomoji dailė, 2010–2012 m. kūriniai. Didžiąją parodos dalį sudaro Klaipėdos vardą jau seniai repre
zentuojančių kūrėjų darbai, gerai pažįstami dailės gerbėjams savo autoriniu stiliumi ir pamėgtais mo tyvais. Tačiau greta pristatoma ir naujų LDS Klaipėdos skyriaus na rių kūryba, ieškanti savitos eksp resijos, aktualios tematikos, atvi ro dialogo. Tokiu būdu, anot K.Jokubavi čienės, „paroda suteikia galimy bę suvokti Vakarų Lietuvos dailės diskursą, jos pokyčius ir (ar) sta bilų nekitimą“. Būtent todėl, kaip teigė LDS Klaipėdos skyriaus pir mininkas skulptorius Arūnas Sa kalauskas, jos nesiekiama įspraus ti į kuratorinius rėmus: „Tebūnie tiesiog „Vakarų vėjai“. Būkime to kie, kokius mus subrandino Vaka rų Lietuvos žemė, aplinka bei at mosfera.“ Vernisažas – rugpjūčio 3 d. 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Di džioji Vandens g. 2). Parodos ati darymo dieną 15 val. rengiama eks kursija po parodą, kurios metu jos autoriai plačiau papasakos apie kū rinius bei visą ekspoziciją. Ekskur sijai registruotis tel. 313 691 arba el.p. virginija@kulturpolis.lt. Pa roda veiks iki rugpjūčio 26 d.
Dermė: „Viduramžių pasiuntinių“ brolijos narių ugnies ir pirotechnikos šou – tai tradiciniai ugnies meno ele
Šiandien pakeliui į pajūrį – ties kelto perkėla Šiaurės rage „Švytu rio menų doko“ vasaros terasoje „Memelio miesto“ teritorijoje – įsikurs „Stebuklų šalis“. Jos įstatymai – gera nuotaika bei kvapą gniaužiančios staigmenos, o šeimininkai – garsiausiose pasau lio scenose laukiami cirko artistai iš Prancūzijos, Ispanijos, Olan dijos, Švedijos, Izraelio, Australijos bei Lietuvos.
Praėjusį savaitgalį atidaryta „Švytu rio menų doko“ vasaros terasa – jau ki vieta neįpareigojančios atmosfe ros, originalaus peizažo ir gryno oro mėgėjams. Pagrindinis tarptautinio gatvės cirko festivalio veiksmas virs dviejose – Krano bei Laivo – sceno se, kurias bus patogu stebėti iš am fiteatrų. Atsigaivinti ir aptarti įspū džių kvies vasaros kavinė. Festivalis šiandien 17 val. star tuos vakariniais atlikėjų pasiro dymais, kuriuos maždaug 1.15 val. vainikuos „Viduramžių pasiunti nių“ ugnies ir pirotechnikos šou. Rytoj cirko artistai svečių lauks nuo vidurdienio iki vakaro, o užburian ti nuotaika vyraus ne tik scenose – netikėtumų „Stebuklų šalyje“ gali ma tikėtis kiekviename žingsnyje. Ugnies bei fejerverkų šou šeštadie nį vyks apytikriai iki 00.55 val. Viduramžių pasiuntinių šou specialiai „Vakarų vėjų“ parodai nutapė po paveikslą.
Rytoj festivalis ant vandens „Muzikuojantis keltas“ prisijungs prie Jūros šventės ir publiką kviečia į romantišką dviejų valan dų muzikinę kelionę po marias su Inga Valinskiene ir Andriumi Butkum. Jubiliejiniais Klaipėdai metais iš čia kilę populiarūs at likėjai džiaugiasi galėdami atiduoti duoklę gimtajam miestui. Duetas klausytojus pamalonins vasaros karščiu bei aistra dvel kiančiomis dainomis. „Džiaugiuosi, kad mano miestas nori ir moka švęsti. Smagu ir tai, kad pati jau antrus metus tampu Jū ros šventės dalele“, – sakė I.Valinskienė. KUR? „Muzikuojančiame kelte“ / „Nida“ (Danės g. 1). KADA? Rugpjūčio 4 d. 20 val. KAINA? 69 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
„Stebuklų šalyje“
Linksmins gatvės cirkas
Tapyba: Klaipėdos dailininkai Algirdas Taurinskas ir Petras Lukošius
Dainuos „Muzikuojančiame kelte“
Ugnies šou – vienas iš „Viduram žių pasiuntinių“ brolijos „arkliu
kų“. 2004-aisiais įkurta brolija vienija vėlyvųjų viduramžių Lie tuvos ir Vakarų Europos istorijos gerbėjus. Pagrindinis organizaci jos siekis – tiksli XIV–XV a. šar vų, ginklų bei kostiumų rekonst rukcija, taip pat amatų, šokių ir karybos atkūrimas. Tad veikloje neapsieinama be istorikų konsul tacijų. „Viduramžių pasiuntinių“ šou – tai ugnies kamuoliai ir fejer verkai, padangę nušviečiantys žie žirbų raštai, šokiai su degančiomis vėduoklėmis, grandinėmis ir kito kiu netikėtu rekvizitu. Šis įspūdingas reginys – tinka mas finalas turiningai „Stebuklų šalies“ programai, kurią parengė gatvės cirko meno propaguotojai. Lietuvai festivalyje atstovaus ir patikėti stebuklais vers iliuzijos meno propaguotojas Mantas Wi zard, skinantis pergales tarptau tiniuose iliuzionistų konkursuo se; žemės traukos dėsnius neigs gatvės cirko „Le Artist“ įkūrė jo Viačeslavo Mickevičiaus triu
kai su vienračiu; pokštus visoje festivalio teritorijoje žada „Ska ni magija“. Stebins užsienio artistai
Itin gausios festivalyje dalyvau siančių užsienio cirko artistų pa jėgos. Komandos „ThisSideUp“ akro batai iš Australijos pristatys kvapą gniaužiantį šou „Controlled Falling Project“ („Kontroliuojamas kriti mas“), kuriame stulbinami fiziniai įgūdžiai ir tobulai surepetuoti triu kai dera su įtampa ir tempu. Olan dų akrobatų „Bencha Theater“ braižas – kitoks, tačiau už poezi jos ir lengvumo slypi ilgos treni ruotės ir repeticijos. „Theater Rue Pietonne“ (Vokie tija / Prancūzija) su niekuo nesu lyginamiems gatvės spektakliams kurti pasitelkė origami meną: į gofruotus vamzdžius įlipus ak toriams, jie pavirsta besirangan čiomis būtybėmis. O gatvės cirko trupės „Las Cossas Nostra“ iš Is
11
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
pramogų gidas Festivalis pristatys „Moterų dainas“
XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzi kinis rugpjūtis pajūryje“ rytoj kviečia į Nidą. Ten solinę progra mą „Moterų dainos“ pristatys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė (mecosopranas). Koncerte pirmąkart Lietuvoje ji atliks žymiausius įvairių laikmečių mote rų kompozitorių vokalinius kūrinius. Akompanuojant Ingai Mak navičienei, skambės C.Schumann, F.Mendelssohn, N.Boulan ger, C.Chaminade, I.Colbran, L.Lehmann, A.Schindler Mahler, L.Reichardt, B.Strozzi, P.Viardot ir kitų moterų dainos. KUR? Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43). KADA? Rugpjūčio 4 d. 19 val. KAINA? 25 Lt.
Po atviru dangumi – marinistinis kinas
Uostamiesčiui minint 760 metų jubiliejų, rugpjūtį jame bus rodo ma lietuviškų filmų retrospektyva, kurioje Klaipėda taps kelionės kryptimi, išsivadavimo, ilgesio bei jūrinės lemties miestu. Klai pėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvė se po atviru dangumi tris rugpjūčio trečiadienių vakarus miestie čiai galės pamatyti po vieną vaidybinį filmą. Retrospektyvą pra dės „Ilga kelionė prie jūros“ (1976, rež. A.Araminas), tęs „Aš esu“ (1990, rež. R.Lileikis, S.Motiejūnas) ir užbaigs „Paskutinė atosto gų diena“ (1964, rež. A.Žebriūnas). KUR? KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Rugpjūčio 8, 22, 29 d. 22 val. KAINA? Nemokamai.
– tapyba ugnimi
Žvaigždė: ketvirtąją dešimtį įpusėjęs M.Galkinas gali džiaugtis jau 18
metų neblėstančiu pasisekimu estrados scenoje.
Vakaras su M.Galkinu Kitą savaitę Palangoje savo pasi rodymą surengs vienas žymiau sių Rusijos humoristų, charizma tiškasis estrados virtuozas Maksi mas Galkinas. Palangoje svečiuojasi vasaromis
ementai ir modernūs sceniniai sprendimai drauge.
panijos nariai Amelija ir Kikis per savo komedinius spektaklius at skleidžia ne tik skirtingiausių cir ko žanrų patirtį, bet ir vyrišką bei moterišką žavesį. Rokenrolo klasikų įkvėptas ak robatas, klounas, šokėjas iš Izrae lio Asaf‘n Roll kiekvieną savo pasi rodymo aikštelę paverčia per roko koncertą šėlstančiu stadionu, o po puliariausias Švedijos gatvės cir kas – akrobatų-žonglierių duetas „Magmanus“ – publiką įtraukia į interaktyvų improvizacijų kupiną
Bilietas suteiks tei sę prireikus palik ti renginio teritoriją ir vėl sugrįžti į „Ste buklų šalį“ stebėti pasirodymų. pasirodymą. Žaismė ir improviza cija – „lengvoji“ jų šou atributika, mat „Magmanus“ pasirodymų pa grindas yra aukščiausio lygio cir ko įgūdžiai. Bilietai į renginį – „Tiketoje“ (www.tiketa.lt). Galima rinktis pa traukliausią variantą iš bilietų, ga liojančių penktadienį, šeštadienį (kaina – 17 Lt) arba abi dienas (22 Lt). Bilietas suteiks teisę prireikus palikti renginio teritoriją ir vėl su grįžti į „Stebuklų šalį“ stebėti pa sirodymų.
„Viduramžių pasiuntinių“ nuotr.
Aštrialiežuvio artisto pasirodymai Palangoje jau išties yra tapę gera pajūrio vasaros kultūrinio gyveni mo tradicija – kiekvienąsyk bilie tai išgraibstomi akimirksniu, atli kėjui publika atneša ne tik daugybę gėlių, bet ir teikia įvairias dovanas – paveikslus, šakočius, trauktinių butelaičius bei rankų darbo suve nyrus. Pats M.Galkinas jau puikiai pa žįsta Palangą ir šiemet nori laiky tis savo tradicijų – pietaus ir vaka rieniaus viename itin pamėgtame kurorto restorane, kurio valgiaraštį žino atmintinai, apsistos viešbuty je „Vanagupė“, aplankys Botanikos parką ir būtinai išsimaudys jūroje. Be kita ko, rašė disertaciją
Savo talento dėka Rusijoje ir už jos ribų M.Galkinas dažnai apibūdina mas epitetais „žavus“, „talentin gas“, „nepakartojamas“... Būsimoji rusų estrados žvaigždė gimė 1976 m. Maskvoje, generolo bei matematikės šeimoje. Maksimo vaikystė prabėgo kariniame mies telyje, 30 km nuo Ulan Ude miesto. Jau tada atsiskleidė aktoriniai su gebėjimai – jis dažnai vaidino mo kyklos spektakliuose, parodijavo kitus mokinius ir mokytojus. 1993 m. Maksimas įstojo į Rusi jos humanitarinių mokslų univer sitetą, lingvistikos fakultetą, kurį baigė 1998 m. Paskui įstojo į aspi rantūrą, kur rašė disertaciją tema „Originalaus ir versto tekstų stilis tinių sistemų santykis“, bet 2009 m. aspirantūrą paliko dėl nesuta rimų su moksliniu vadovu. Savo estradinę karjerą M.Galki nas pradėjo kaip laidos „KVN“ da
lyvis. Dabar joje kai kada dalyvauja kaip vertintojas. Jo pirmasis aktorinis debiutas įvyko 1994 m. Profesionali M.Gal kino karjera prasidėjo Boriso Bru novo „Estrados teatre“, kuriame jaunąjį artistą pastebėjo rusų hu moro grandas Michailas Zador novas ir pasiūlė gastroliuoti kar tu. 2001-aisiais M.Galkinas buvo įvertintas „Triumf“ ir „Zolotoj Os tap“ premijomis, vėliau tapo tele vizijos žaidimo „Kas nori tapti mi lijonieriumi?“ vedėju. Garsiausia Rusijos pora
M.Galkinas tapo žinomas dėl kitų žmonių pamėgdžiojimų ir parodijų bei duetų su garsia dainininkė Ala Pugačiova. Nedviprasmiškų apkalbų šlei fas daug metų lydėjo jo draugystę su šia Rusijos estrados primadona. Tačiau būtent jos dėka jaunas ta lentas pradėjo dainininko karjerą, kartu įrašęs dainą „Bud ili nibud“. 2004–2006 m. M.Galkinas vedė populiarų muzikos festivalį „Nau jos dainos apie svarbiausia“, vėliau jau kartu su A.Pugačiova – televi zijos šou „Dvi žvaigždės“, o nuo 2009 m. – įžymybių pramoginių šokių konkursą „Šokiai su žvaigž dėmis“. 2010-aisiais vienoje ru sų televizijoje pasirodė laida „Kas nori tapti Maksimu Galkinu?“, ku rioje humoristas tapo pagrindiniu veikėju. Iki šiol tituluotas vienu geidžia miausių Rusijos jaunikių pernai gruodį M.Galkinas vedė savo il gametę draugę A.Pugačiovą. Še šerius metus statyta gotikinio sti liaus pilis Pamaskvėje pagaliau baigta, įkurtuvės atšvęstos ir da bar joje šeimininkauja turbūt gar siausia Rusijos pora. M.Galkino humoro šou Palangos vasaros estradoje – rugpjūčio 11 d. 20 val. Bilietai – po 83–203 Lt, juos platina „Bilietų pasaulis“.
12
penktADIENIS, rugpjūčio 3, 2012
pasaulis
8
žmones mirtinai subadė peiliu ginkluotas paauglys Kinijos Liaoningo provincijoje.
Suėmė teroristus
Naujos sankcijos
Ispanijos policija pietiniame Kadiso mies te suėmė tris įtariamus tarptautinio tero ristų tinklo „Al Qaeda“ narius – du čečė nus ir vieną Turkijos pilietį. Jie areštuoja mi turėjo sprogmenų ir nuodų. Manoma, kad šie trys vyrai buvo mokyti „Al Qae dos“ stovykloje Pakistane ir buvo sprog menų bei nuodų gamybos ekspertai. Ma noma, kad jie planavo įvykdyti išpuolį ku rioje nors kitoje Europos šalyje.
JAV Kongresas trečiadienį pritarė naujoms sankcijoms Iranui, kad būtų baudžiami bankai, draudimo bendrovės ir vežėjai, padedantys Teheranui parduoti naftą. Jei gu prezidentas šį įstatymą pasirašys, jis papildys sankcijas prekybai nafta, kurios buvo priimtos gruodį ir privertė Japoniją, Pietų Korėją, Indiją ir kitas šalis mažiau pirkti naftos iš Irano. Dėl sankcijų jis kasdien netenka 133 mln. dolerių.
Londonas šaltai pasitiko V.Putiną Pirmas per septynerius metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į Londoną sulaukė kritiškos reakcijos. Abejingos neliko ir muzikos žvaigždės. Prašo sąžiningo teismo
Jarvis Cockeris iš grupės „Pulp“, Pete’as Townshendas, Martha Wainwright, Neilas Tennantas iš „Pet Shop Boys“ ir dar aštuoni ži nomi Didžiosios Britanijos muzi kantai per laikraštį „The Times“ kreipėsi į Rusijos vadovą su ragi nimu jį užtikrinti sąžiningą teismą trims merginoms iš pankų grupės „Pussy Riot“.
Garis Kasparovas: Jeigu V.Putinui būtų pasakę, kad jam teks stebėti olimpiadą na muose, tai būtų buvu si tikra pergalė prieš olimpinę veidmai nystę.
Nadežda Tolokonikova, Mari ja Aliochina ir Jekaterina Samuce vič Maskvoje teisiamos už tai, kad vasario pabaigoje atėjo į sostinės Kristaus Išganytojo katedrą ir, už sidėjusios kaukes, surengė „pank pamaldas“ su daina „Dievo Moti na, Putiną išvaryk“. Akcijos vaizdo siužetas buvo įdėtas į internetą ir sukėlė daug atgarsių visuomenėje. „Mes labai susirūpinę dėl to, kaip su jomis („Pussy Riot“ dalyvėmis – red. past.) elgiamasi po arešto ir vykstant teismui, – rašo britų mu zikantai laiške V.Putinui. – Turėti kitokią nuomonę yra teisė bet ku
rioje demokratiškoje šalyje, ir sep tynerių metų kalėjimo bausmė yra neproporcingai didelė tokiam, mūsų nuomone, absurdiškam kaltinimui, kaip „chuliganizmas religinės nea pykantos motyvais“. Esame ypač susirūpinę dėl pastarųjų prane šimų, kad merginos negauna mais to, o teisme laikomos narve. Tvir tai tikime, kad menininko vaidmuo yra vykdyti teisėtą politinį protestą ir kovoti už žodžio laisvę.“ Be muzikantų, pasirašiusių šį laišką, pasipiktinimą reiškė ir ki ti žinomi atlikėjai. Stingas kalti nimus pavadino pasišlykštėtinais, o grupės „Red Hot Chili Peppers“ solistas Anthony Kiedis per kon certą Maskvoje užsidėjo marškinė lius su užrašu „Pussy Riot“. Dvejopi standartai?
V.Putino vizito proga „The Times“ išspausdino ir šachmatų čempiono bei Rusijos opozicijos veikėjo Ga rio Kasparovo straipsnį, kuriame jis ragina Tarptautinį olimpinį ko mitetą suplėšyti Rusijos preziden to bilietą į olimpiadą. G.Kasparovas piktinasi dvejopais ES standartais: Baltarusijos prezi dentas Aliaksandras Lukašenka nebuvo įleistas į Londoną, o V.Pu tinas priimamas išskėstomis ran komis. „ES uždraudė A.Lukašen kai atvykti į Londoną dėl rinkimų rezultatų klastojimo, smurto prieš demonstrantus, opozicijos lyderių areštų. Šis pažeidimų sąrašas iki skausmo pažįstamas tiems, kurie stebi V.Putino vyriausybės veiks mus pastaraisiais mėnesiais“, – ra šo G.Kasparovas.
Sirgalius: V.Putino (kairėje) palaikomas dziudo imtynininkas Tagiras Chaibulajevas vakar iškovojo aukso medalį.
„Jeigu V.Putinui būtų pasakę, kad jam teks stebėti olimpiadą na muose, tai būtų buvusi tikra pergalė prieš olimpinę veidmainystę“, – reziumuoja autorius. Dziudo ir Sirija
Pastarąjį kartą V.Putinas Didžiojo je Britanijoje lankėsi 2005-aisiais, kai čia buvo surengtas Didžio jo aštuoneto viršūnių susitikimas. Dviejų šalių santykiai gerokai pa šlijo po to, kai Londone 2006 m. buvo nunuodytas buvęs KGB agen tas Aleksandras Litvinenka. Mask va atsisakė išduoti Andrejų Lugo vojų, kurį britų teisėsauga laiko pagrindiniu įtariamuoju. Šis V.Pu tino vizitas į Londoną yra neoficia
AFP nuotr.
lus, jis atvyko kaip sporto gerbėjas. Dziudo juodąjį diržą turintis Rusi jos prezidentas kartu su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Came ronu ketino stebėti šios sporto ša kos finalines kovas. Bet diplomatiniai šaltiniai pra nešė, kad dviejų šalių vadovai taip pat aptars padėtį pilietinio karo draskomoje Sirijoje ir kitas tarp tautines problemas. Prieš dvi savaites Rusija ir Kini ja vetavo Jungtinių Tautų (JT) re zoliuciją, kuria buvo siekiama nu traukti kraujo liejimąsi Sirijoje. JT humanitarinės pagalbos koordina torė Valerie Amos tvirtino, kad kol nėra rezoliucijos, neįmanoma pa siekti paliaubų ir sukurti saugumo
koridoriaus, gyvybiškai reikalingo taikiems Sirijos gyventojams. V.Putinas lankosi Londone tuo metu, kai ir pačioje Rusijoje susi klostė sudėtinga padėtis. Po jo per galės kovą vykusiuose prezidento rinkimuose šalyje nuvilnijo masiniai protestai – didžiausi nuo 1990 m. Valdžia į juos reagavo griežtai, kai kurie opozicijos aktyvistai atsidūrė už grotų. Vienas ryškiausių opozi cijos lyderių tinklaraštininkas ir ko votojas su korupcija Aleksejus Na valnas apkaltintas turto švaistymu stambiu mastu, jam uždrausta iš vykti iš šalies. Baudžiamasis kodek sas už šį nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. BBC, „The Independent“ inf.
Rado straipsnį dar vienam opozicionieriui Rusijos tyrimų komitetas, pateikęs kelis baudžiamuosius kaltinimus prezidento Vladimiro Putino kri tikui Aleksejui Navalnui, įstaty mo pažeidimu įtarė kitą protestų gatvėse dalyvį – Valstybės Dūmos deputatą Genadijų Gudkovą.
Rezultatas: dalyvavimas mitin
guose G.Gudkovui iš pradžių kai navo verslą, o dabar jis gali ne tekti ir laisvės. „Reuters“ nuotr.
Po keliasdešimties gegužės 6 d. demonstracijos dalyvių areštų, Dūmos pastangų įstatymais apri boti piliečių aktyvumą, kaltinimų A.Navalnui ir daug atgarsių pasau lyje sukėlusio pankų grupės „Pus sy Riot“ dalyvių teismo Kremliaus oponentai ėmė kalbėti, kad vald
žia pasirinko politinių represijų kursą. G.Gudkovui taikomas Rusijos baudžiamojo kodekso 289-asis straipsnis numato laisvės atėmimą iki dvejų metų už „neteisėtą daly vavimą verslo veikloje“. Tyrimų komiteto tinklalapyje tei giama, kad deputatas dalyvavo vers lo veikloje Bulgarijos teritorijoje, kartu būdamas Rusijos tarpparla mentinio bendradarbiavimo su Bul garijos Respublika koordinatoriumi. Birželį opozicinės „Teisingosios Rusijos“ frakcijos Dūmoje narys ir Valstybės Dūmos saugumo komi
teto pirmininko pavaduotojas, bu vęs Valstybės saugumo komiteto karininkas komentavo tyrimo pra džią ir kaltinimus pavadino politi nių motyvų padiktuotu melu. „Vis akivaizdesnis darosi valdžios kursas susidoroti su visais savo po litiniais oponentais“, – G.Gudkovo savo tinklaraštyje parašytus žod žius cituoja „Echo Moskvy“. G.Gudkovo sūnus Dmitrijus taip pat įeina į „Teisingosios Rusijos“ frakciją Dūmoje ir yra aktyvus pro testo akcijų gatvėse dalyvis. Birželį Gudkovai pareiškė, kad už kapeikas parduoda 20 metų turėtą
šeimos verslą – apsaugos susivie nijimą „Oskord“, ir teigė, kad tai daryti priversti dėl politinio spau dimo, o darbo neteks keli tūkstan čiai darbuotojų. Liepą deputatai iš parlamen te vyraujančios V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ leido pradėti deputato komunisto Vladimiro Besonovo baudžiamąjį persekio jimą už susikirtimą su policinin kais per mitingą Rostove prie Do no maždaug prieš metus. Tyrėjai sako, kad G.Gudkovo ga li laukti toks pat likimas. BNS inf.
13
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
sportas
Nesėkmės priežastis – ne vien T.Parkeris
Noras: komandą į priekį vedęs kapitonas L.Kleiza po pralaimėjimo paprašė, kad ir kiti Lietuvos rinktinės
krepšininkai kitose rungtynėse atiduotų visas jėgas.
Po įkvepiančio revanšo Nigerijai – vėl nesėkmė: du kėlinius pagirtinai kovoję Lietuvos krepšininkai vakar Londono olimpinėse žaidynėse kapituliavo prieš Prancūzijos rinktinę – 74:82. Nors prieš dvikovą Lietuvos komandos strategai ir žaidėjai vienu balsu tvirtino, kad svarbiausias uždavinys – sulaikyti Tony Parkerį, bet San Antonijaus „Spurs“ virtuozas vis vien buvo rezultatyviausias. Per kiekvieną prancūzų ataką kamuolys bent 15 sekundžių būdavo T.Parkerio rankose, tačiau likusio laiko šiam krepšininkui pakakdavo – arba jis pats taikliai atakuodavo lietuvių krepšį, arba sukur-
davo puikių progų savo komandos draugams. Pralaimėjimas prancūzams praktiškai reiškia, kad lietuviai A grupėje vargu ar pakils aukščiau 4-osios vietos. „Žaidėme neblogai, bet ne visas 40 minučių, o rungtyniaujant su tokiais varžovais kaip Prancūzijos krepšininkai reikia kautis iki paskutinės akimirkos. Antrąją mačo dalį jie žaidė agresyviai, pralaimėjome kovą dėl kamuolio ir leidome
jiems atitrūkti“, – nesėkmės priežastis vardijo Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra. Treneris pripažino, kad nepavyko išspręsti T.Parkerio problemos. „Turėjome šansą, bet jo neišnaudojome. Reikia išnagrinėti klaidas, suprasti, ką galėjome padaryti geriau. Kiekvienas iš mūsų privalo pasižiūrėti į save ir pagalvoti, ar atidavė viską, ką galėjo atiduoti“, – apmaudo neslėpė rinktinės lyderis Linas Kleiza.
Azartas: Lietuvos krepšinio legenda A.Sabonis emocingai reagavo į
permainingą žaidimą.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Rungtynių statistika
Rezultatai Australija–Kinija 81:61 (21:22, 28:11, 12:19, 20:9). P.Millsas 20 taškų, D.Andersenas 17, J.Inglesas 12/W.Shipengas 21, Y.Jianlianis 13 (12 atkovotų kamuolių), Ch.Jianghua 10.
Lietuva–Prancūzija
74:82 (21:25, 22:14, 9:20, 22:23) 2012 08 02, Londono krepšinio arena
Lietuva:
Šarūnui Jasikevičiui tai buvo jau 98-osios rungtynės nacionalinėje komandoje. 36-erių krepšininkas aplenkė Saulių Štombergą, kuris šaliai atstovavo 97 mačuose. Daugiau rungtynių rinktinėje už Šarą yra sužaidęs tik Gintaras Einikis – 106. Rytoj mūsiškiai susitiks su JAV krepšininkais. „Klaipėdos“ inf.
M.Pocius 18 taškų, L.Kleiza 17 (7 atkovoti kamuoliai), S.Jasaitis 11, M.Kalnietis 6 (0/5 tritaškių), A.Kavaliauskas 5, J.Mačiulis, R.Seibutis, D.Songaila ir J.Valančiūnas po 4, R.Kaukėnas ir Š.Jasikevičius (5 rezultatyvūs perdavimai, 4 klaidos) po 2.
Prancūzija: T.Parkeris 27, N.Batumas 21, B.Diawas 10 (8 rezultatyvūs perdavimai), N.De Colo ir M. Gelabale’is po 8, R.Turiafas 6 (10 atkovotų kamuolių), K.Seraphinas 2.
Sprinterė L.Grinčikaitė pažadėjo nenuvilti Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šiandien 21.05 val. (Lietuvos laiku) Londono vasaros žaidynių olimpiniame stadione prie starto linijos stos greičiausia Lietuvos moteris – Lina Grinčikaitė. Antrojoje olimpiadoje bėgsianti klaipėdietė gins šalies garbę 100 m rungtyje.
Sprinto rungties atrankos varžybos vyks tos pačios dienos rytą. Lietuvei jose nereikės prakaituoti, kaip ir didelis būrys kitų lengvaatlečių ji iš karto pateko į pirmąjį etapą. Pusfinalio varžybos vyks rytoj 21.35 val. Atrodo, prestižinę lengvosios atletikos rungtį sporto mėgėjams teks stebėti be didesnių vilčių – L.Grinčikaitei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iškėlė užduotį patekti į 16-uką. „Ruošėmės, o kaip pasiruošėme, bus matyti žaidynėse“, – sakė bėgikės treneris Edmundas Norvilas. – Linos savijauta gera, tikiuosi, ji įvykdys iškeltą užduotį.“
Prieš ketverius metus Pekino (Kinija) olimpiadoje sprinterė pateko į pusfinalį, galutinėje įskaitoje užėmė 14-ą vietą. „Nors užsibrėžėme būti tarp 9-osios ir 16-osios vietų, būtume laimingi, jei pakartotume praėjusių žaidynių pasiekimą, – kuklinosi ketvirtadienį į Didžiąją Britaniją išskrisiantis E.Norvilas. – Papulti į pusfinalį būtų fantastika.“ Tačiau treneris paliko vilties aistruoliams. „Gal Lina sugalvos kovoti dėl medalio, – šypsojosi jis. – Kai ji supyksta, tai visko gali būti.“ Pirmiau nei treneris į olimpines žaidynes išvykusi L.Grinčikaitė prieš kelionę nejautė jaudulio. „Kraunu lagaminą. Londone teks būti daugiau nei savaitę. Neprošal ir vakarinę suknelę įsidėti, gal prireiks“, – juokavo sportininkė. Šių metų Europos čempionato bronzos medalininkės kelionė ir varžybos nebaugina. „Bus sunku, nes olimpiadoje dalyvaus visos pajėgiausios planetos bėgikės, tačiau stengsiuosi patekti į pusfinalį. Tai būtų nuos-
tabu. O kad galiu laimėti medalį, treneris pajuokavo“, – šypsojosi L.Grinčikaitė. Olimpietė prisipažino, kad nežino, kodėl jos ir trenerio išvykimo dienos – skirtingos. „Kadangi nuskrisiu anksčiau, teks Londone surengti savotiškas trenerio sutiktuves“, – šmaikštavo olimpietė. Šių metų L.Grinčikaitės startai teikia vilties, jog lietuvė gali užimti aukštą vietą. Birželio mėnesį Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse 25-erių sportininkė pasiekė didžiausią pergalę savo sportinėje karjeroje – užėmė trečiąją vietą. 100 m distanciją įveikusi per 11,32 sek., mūsų šalies atstovė iškovojo bronzos medalį. Bėgikė pagerino asmeninį sezono rezultatą ir vos akimirką pralaimėjo čempionei bulgarei Ivet Lalovai (11,28 sek.). Mūsų sportininkė buvo arti sidabro medalio. Tik fotofinišas jį skyrė ukrainietei Olesiai Povh, kurios rezultatas buvo toks pat, kaip ir L.Grinčikaitės.
Viltis: L.Grinčikaitė dažnai pranoksta lūkesčius.
14
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
sportas
K.Maksvytis sugrįžo į savo kraštą Mažvydas Laurinaitis
S
kynęs pergales su Lietuvos jaunųjų krepšininkų rinktine, tačiau vyrų krepšinyje tik pradedantis kelią „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis jau turi užsibrėžęs tikslą – nuvesti Klaipėdos ekipa ant Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato prizininkų pakylos. Kovos dėl medalių
– Kodėl pasirinkote uostamiesčio komandą? – Dėl aukštų tikslų. Vienas jų – kovoti dėl medalių nacionaliniame čempionate. Pasirinkau ekipą, kurioje tobulėsiu kaip treneris. Apsisprendimą lėmė ir klubas, turintis tikslus ir į viską žiūrintis rimtai. – Esate kilęs iš Kretingos rajono, ar Klaipėdoje jausitės kaip namie? – Šiame mieste gyvena giminės, čia praleista daug laiko. Tai lyg sugrįžau į savo kraštą.
Pradžia: praėjusį sezoną Vilniaus „Sakalus“ treniravusiam K.Maksvyčiui
tai buvo pirmasis išbandymas ugdant vyrus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
– Komanda žais ir Vieningoje lygoje (VL). Ar tikitės būti konkurencingi šiose pirmenybėse? – Žinoma, bus sunku. Teko kalbėti su klubo valdybos nariais, pagrindi-
nis mūsų tikslas – patekti tarp keturių geriausių LKL komandų. Tikslas VL – garbingai atstovauti Klaipėdai. Stengsimės kovoti su kiekvienu varžovu, bet lengva nebus. – „Neptūną“ papildė keli pajėgūs krepšininkai. Galbūt komandą sustiprinsite žaidėjais iš jaunimo rinktinės, su kuria neseniai iškovojote Europos čempionato auksą? – Tikiuosi. Šiuo metu vyksta derybos, gal vieną žaidėją ir turėsime iš šios rinktinės. Tai turėtų greitai paaiškėti. Sieks užsirekomenduoti
– Vieningoje lygoje žaisite su komandomis, kurias treniruoja patyrę ir garsūs Europos specialistai. – Tai vertinu, kaip puikią galimybę patikrinti savo žinias ir gebėjimus. Tai buvo vienas motyvų, lėmusių mano pasirinkimą dirbti čia. Pasirašydamas sutartį nežinojau, kad būsime priimti į lygą, bet tikėjau, kad joje žaisime. – Sunkiau dirbti su jaunimu ar su vyrais? – Sunku pasakyti. Darbas – panašus, šiek tiek skiriasi bendravimas.
Kartais klube lengviau, nes krepšininkai gauna atlyginimus ir žaidimas jiems yra lyg darbas. Rinktinėse – kitaip. Čia žaidėjai kovoja dėl tėvynės garbės, juos laimėti skatina aistra, azartas, patriotiškumas. – Turbūt neatsisakytumėte treniruoti Lietuvos nacionalinę vyrų rinktinę? – Žinoma, kad ne. Su jaunimu sekėsi, kiekviena pergalė suteikė didesnio pasitikėjimo. Suprantama, vyrų krepšinis skiriasi. Trumpas atokvėpis
– Šiuo metu ilsitės. Kaip leidžiate laiką? – Įvairiai. Prieš keletą savaičių su jaunimo rinktinės treneriais ilsėjomės prie ežero. Vėliau grįžau į gimtuosius Darbėnus. Būnu su artimaisiais, lankome draugus. – Per atostogas pabėgate nuo minčių apie krepšinį? – Nelabai. Reikia rūpintis „Neptūno“ komplektavimu. Iš viso turiu tris savaites poilsio, to užteks. – Kada pradėsite su uostamiesčio klubu rengtis sezonui? – Rugpjūčio 13-ąją rinksimės į pirmąją treniruočių stovyklą.
„Neptūne“ – D.Gailius Į gimtąją Klaipėdą sugrįžta 24-erių 200 cm Deividas Gailius. Su lengvojo krašto ir atakuojančio gynėjo pozicijose galinčiu rungtyniauti krepšininku Klaipėdos „Neptūnas“ sudarė vienerių metų sutartį.
D.Gailius 2007-2009 metais vilkėjo „Neptūno“ ekipos marškinėlius, 2009 m. rugpjūčio mėnesį pasirašė dvejų metų sutartį su „Šiauliais“. Nuo 2010 m. liepos mėnesio klaipėdietis atstovavo Italijos Bolonijos „Virtus“ klubui. „Norėjau grįžti į gimtuosius namus. Rungtyniauti tarp saviškių – visuomet smagiau. Be to, komandoje norisi atlikti ne epizodinį, o svarbesnį vaidmenį. Noriu daugiau rungtyniauti, būti naudingas, o ne sėdėti ant suolelio. Mano siekis „Neptūne“ – būti vienam iš
pagrindinių žaidėjų. Šie motyvai ir lėmė, kad atsisveikinau su Italijos klubu“, – sakė D.Gailius. Prieš keletą dienų Klaipėdos klubas sudarė sutartis su dviem legionieriais – 28-erių 183 cm įžaidėju iš JAV Rashaunu Broadusu ir 26 metų 206 cm jamaikiečiu Dane’u Johnsonu. Klaipėdiečiai naujam sezonui pratęsė sutartis su Martynu Mažeika bei Evaldu Dainiu. Dar galiojančias sutartis turi Mindaugas Girdžiūnas, Marius Runkauskas, Raimundas Danys, Mindaugas Stašys ir Modestas Kumpys. „Vyksta intensyvi žaidėjų atranka, peržiūros. Artimiausiomis dienomis turėtume pasirašyti sutartis dar su keliais žaidėjais“, – sakė „Neptūno“ komandos direktorius Osvaldas Kurauskas. „Klaipėdos“ inf.
Sąskaita: „RSC Anderlecht“ žaidėjai (balta apranga) panevėžiečiams įspyrė penkis „sausus“ įvarčius.
AFP nuotr.
Lietuviškasis futboliukas: skaičiuokime viščiukus? „Koks gi tas Lietuvos futbolas? Kaip bandoma įteigti – nykiai buitinis, miręs, skandalingas? Ar vis dėlto pamažu atgimstantis ir vis labiau mylimas?“ – prasidėjus Europos turnyrams pažėrė klausimų vienas mūsų šalies klubas.
Sugrįžtuvės: po trejų metų D.Gailius vėl žais Klaipėdoje.
Anot pareiškimo autorių, „viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis dažniau stengiamasi įpiršti mintis, kad Lietuvos futbolas įdomus tik mažai saujelei mūsų tautiečių, o klubų pasiekimai tik žemina Lietuvos vardą ir garbę. Kuo verta tikėti? Futbolo „ekspertų“ pasisakymais ar šieme-
čiais mūsų šalies klubų pasiekimais tarptautiniuose turnyruose?“ Kokie gi tie pasiekimai? Šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“, elitinės Čempionų lygos 2-ajame kvalifikaciniame etape išvargęs pergalę prieš airių „Shamrock Rovers FC“ (0:0 ir 2:1), jau po pirmųjų 3-iojo etapo rungtynių su belgų „RSC Anderlecht“ gali skaičiuoti savo šio tarptautinio sezono viščiukus – Briuselyje pralaimėta 0:5. „Ekrano“ žaidėjai į „RSC Anderlecht“ vartus smūgiavo tiek, kad vienos rankos pirštų tam rodikliui įvardyti būtų per daug.
Europos lygoje atgimstančio Lietuvos futbolo atstovai finišavo gerokai anksčiau. „Šiauliams“ buvo per stipri Talino „Levadia“ – 0:1 ir 2:1. Marijampolės „Sūduva“, 1-ajame kvalifikaciniame etape stebuklingai eliminavusi Daugpilio „Daugavą“ – 0:1 ir 3:2, 2-ajame etape kapituliavo prieš serbų „Vojvodiną“ – 1:1 ir 0:4. Vilniaus MFD „Žalgiris“ po lygiųjų savo aikštėje 1:1 su austrų „VfB Admira Wacker“ svečiuose buvo be gailesčio sutryptas – 1:5. „Klaipėdos“ inf.
19
penktadienis, rugpjūčio 3, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.
Avinas (03 21–04 20). Energingas laikotarpis, todėl imkitės įgyvendinti seniai numatytus planus. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės, sportuokite, tik nepraraskite saiko. Jautis (04 21–05 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite pastabomis ir nekritikuokite, taip bus geriau ne tik jums, bet ir kitiems. Dvyniai (05 21–06 21). Gali keistis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik nepamirškite, kad rytoj prasidės nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų. Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Būkite ramus, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Liūtas (07 23–08 23). Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Jūsų likimas – jūsų rankose. Tikėtinas malonus susitikimas su seniai matytu draugu ar giminaičiu. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia savo būsena įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Svarstyklės (09 24–10 23). Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, išvykite į gamtą ar poros dienų kelionę į užsienį. Bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite ko nors neįprasta, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Svajosite apie meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, kitaip galite nukrypti nuo teisingo kelio ir sugriauti kieno nors kito planus. Svarbiausia – nesusipainiokite, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į fantazijų pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Aptarinėdamas požiūrius į vertybes, nesutiksite su artimais žmonėmis ar autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Žuvys (02 20–03 20). Viskas užklups vienu metu. Problemų darbe iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami lengvai.
Orai
Savaitės pabaiga Lietuvoje bus šilta, bet numatomas lietus su perkūnija, gali kilti škvalas. Šiandien daug kur trumpai lis, vietomis griaudės per kūnija. Perkūnijos metu vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s. Temperatūra bus 24– 29 laipsniai šilumos. Šeštadienį taip pat numatomas lietus su perkūnija. Naktį bus 15–16, dieną 25–27 laipsniai šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 3 d.
+25
+23
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+27
Šiauliai
Klaipėda
+27
Panevėžys
+25
Utena
+26
5.33 21.16 15.43
216-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 150 dienų. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+27
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +25 Brazilija +25 Briuselis +24 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +19 Kopenhaga +22
kokteilis Gydytojas liepė kirsti lašinius „Aš irg i sirgau vegetar izmu. Sept yne rius metus. Tai tikrai liga, – tvirtino Ire na, panorusi pasisakyti apie vegetariz mą. – Tiek laiko nevalgiau ne tik mėsos, bet ir žuvų, kiaušinių. Ir kas man nuo to buvo? Ogi negalėjau žingsnio žengti, tie ket urgalv iai ar kok ie ten kojų raume nys tiesiog nek lausė manęs. Kai krei piausi į gydytoją, jis greitai nustatė, kad man trūksta cholesterolio. Ir liepė nie ko nelaukiant po truputį valgyti mėsos, lašinių.“ Moteris pastebėjo, kad japonai neserga kraujagyslių ligomis todėl, kad du kar tus per savaitę valgo lašinius.
Klausykite savo prigimties Dar panoręs pasisakyti „Kokteilio“ ger bėjas E sakė, kad blogai, kai savo asme nines ligų panacėjas šiek tiek raštinges ni vegetarai (žmonės daržovės) per vie šas informav imo priemones primeta kaip „sveiką“ gyvenimo būdą – vienin tel į ir pat į teising iausią. „Klausyk itės, žmonės, savo prig imt ies ir kūno balso, o ne badaujančių ir pseu dolevituojančių suvargusios Indijos ar kitokios Azijos šalies „guru“, – kvietė vy riškis. – Prisiminkite Jurgos Ivanauskai tės priešmirtinius patarimus neekspe rimentuot i su ne savo platumų dvasi niais ir kūniškais dalykais. Tai pavojin ga ir nenatūralu.“
Londonas +21 Madridas +34 Maskva +27 Minskas +29 Niujorkas +32 Oslas +20 Paryžius +23 Pekinas +30
Praha +24 Ryga +27 Roma +33 Sidnėjus +20 Talinas +26 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +32
Vėjas
1–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
19
23
19
18
3
19
20
18
16
5
rytoj
sekmadienį
22
Marijampolė
Vilnius
+27
Alytus
22
19
2
1492 m. Christopher Co lumbus iš Palos de Fron tera uosto Ispan ijoje tri mis mažais laivais leido si ieškoti naujų žemių Va karuose bei kelio į Indiją. 1778 m. Milane atidary tas Giuseppe Piermar i ni suprojekt uotas ope ros pastatas „La Scala“. 1922 m. priimtas įstaty mas dėl lito įvedimo. 1940 m. SSRS Aukš čiausioji Tar yba oficia liai įjungė Lietuvą į SSRS sudėtį
Pirmą kartą perėjo Lietuvoje Anksčiau ornitolo gų tik retkarčiais pastebėtas užklys tantis į Lietuvą ko jūkas šią vasarą pir mą kartą čia susisu ko lizdą.
Naujiena: pasirodo, mes nega
lime išnaudoti gyvūnų pramogų tikslams.
Linksmieji tirščiai Du vyrišk iai kalbasi: – Girdėjai, zoolog ijos sodą savaitei už darė. – O kas gi nutiko? – Dramblys numirė. – Gedi? – Ne, ėda. Česka (397 719; jei nebūtų vytintos jautienos – numirčiau iš bado)
2008 m. būdamas 89-erių Maskvoje mirė Rusijos ra šytojas ir disidentas Alek sandras Solženicynas.
Stichija paskatino gimstamumą Stichijos šėlsmas, pasirodo, gali atneš ti ne tik nuostolių, bet ir malonių stai gmenų. Tai patvirtina neįtikimas kū dikių bumas JAV Naujojo Hampšy ro valstijos ligoninėse, praėjus devy niems mėnesiams po smarkių snie go audrų, kurios dviem savaitėms pa liko gyventojus be elektros. Dabar li goninėse gimusių vaikų skaičius dvi gubai viršija įprastas normas. Dėl di delio krūvio gydytojai priversti dirb ti po kelias pamainas. Panaši padėtis kai kuriose ligoninėse buvo susiklos čiusi ir balandį bei gegužę, praėjus de vyniems mėnesiams po pernykštės galingos tropinės audros „Irene“.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Šį pietų kraštų paukštį pastebė jo klaipėdietis biologas Gediminas Gražulevičius. Ornitologą nustebino tai, kad re tas paukštis įsikūrė Klaipėdos rajo ne netoli Šniaukštų kaimo, kur šiuo metu yra kasami smėlio karjerai. „Teritorijoje burzgė sunkiasvo riai mechanizmai, jie kasė ir vežė smėlį, tad šių paukščių dėtis lizde, kuris kraunamas ant žemės, galėjo ir žūti“, – sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas G.Gražu levičius. Reto paukščio lizdą ornitologas stebėjo nuo birželio pabaigos iki liepos paskutinių dienų. „Tai kojūkas, gražus ir retas pie tų kraštų paukštis. Perėjimo metu aptikti jį Lietuvoje – tai ornitologi nė naujiena. Ir tai yra pirmas kar tas mūsų šalyje“, – tikino G.Gra žulevičius. Kojūkai priskirtini tilvikinių paukščių rūšiai, jų snapas ir kojos sudaro didesniąją kūno dalį ir pui kiai tarnauja maisto paieškoms bei gynybai. Lietuvoje šie sparnuočiai bu vo pastebėti tik du kartus – 2008 metais Šilutės rajone esančiuose Kintų žuvininkystės tvenkiniuose
Augustė, Galimantas, Lengvinė, Lidija, Mangirdas, Steponas, Žeimena.
1949 m. įkurta Europos Taryba. 1949 m. susijungus Tarp tautinei krepšinio lygai ir Amerikos krepšinio aso ciacijai, buvo įkurta Tarp tautinė krepšinio asocia cija NBA (Nat ional Bas ketball Association). 1958 m. JAV branduol i nis povandeninis laivas „Nautilus“, vadovaujamas kapitono William Ander son, pirmą kartą laiv y bos istorijoje po dreifuo jančiu ledynu praplaukė Šiaurės ašigalį.
Negalime valgyti gyvūnų O Zetas stojo ginti gamtos. „Gyv ūnai yra jauč ianč ios būt yb ės – jie tur i sav us poreik ius, jausmus, ven gia skausmo, siek ia išlikti gyvi, – tvirti no jis. – Daugelio valstybių įstatymuo se yra oficial iai pripaž inta, kad gyv ū nams net ur i būt i sukel iamas bereika lingas skausmas, o did žioji dal is žmo nių sutinka, kad negalima pateisinti gy vūno išnaudojimo dėl malonumų, pra mog ų ar kitais atvejais, kai to galima iš vengti.“
Vardai
rugpjūčio 3-Iąją
Rytas
18
+28
+26
gismeteo.ru inf., AFP nuotr.
VIKINGŲ LOTO Retenybė: vidutinėse ir žemutinėse platumose – nuo vidutinio klimato iki
Viduržemio jūros, stepių ir dykumų zonų gyvenantis kojūkas pirmą kar tą šią vasarą lizdą susisuko Klaipėdos rajone. Gedimino Gražulevičiaus nuotr.
ir 2011 metais Zarasų rajono Užu kaimio kaimo baloje. Kojūkai gyvena vidutinėse ir že mutinėse platumose – nuo vidu tinio klimato zonų iki Vidurže mio jūros, stepių ir dykumų zonų, o Vakarų Europoje peri Ispanijoje ir Prancūzijoje. „Dabar jie jau peri ir Lietuvo je. Manau, tai dėl šylančio klima to, kuris šių paukščių vadoms kuria priimtinas sąlygas“, – sakė G.Gra žulevičius.
Atvykėlis paukštelis nustebino ornitologą savo charakteriu. Ko jūkai labai aktyviai gynė savo pe rimvietės teritoriją nuo plėšrūnių nendrinių lingių, besėlinančios ar tyn lapės, jie užpuolė net ir strik sintį per smėlio kalvas karjere pil kąjį kiškį. Dar viena pietinių kraštų paukš čių – europinių juodgalvių kiau liukių – perimvietė šiemet birželį pirmą kartą aptikta Rytų Lietu voje.
Nr. 1012 2012 08 01 AUKSO PUODAS – 24 749 864 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 768 135 Lt 06 11 19 21 24 41 Auksinis skaičius 21 Papildomi skaičiai 27 33 6 tarp jų auksinis sk. 24 749 864 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 2 768 135 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk. 432 081 Lt (0 priz. 5 skaičiai 4 614 Lt (11 priz.) 4 skaičius 161 Lt (419 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (7971 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10732 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai Prognozė: Aukso puode – 29 mln. Lt Didysis prizas – 5 mln. Lt