2012-08-08 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

treÄ?iADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 8, 2012

184 (19 485)

12

RUBRIKA A?2š6.162;6@ ?B 4=7�š6< %

namai

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

Sportinius regi

Ak­ty­vĹŤs klai­pÄ—­die­Ä?iai uŞ­si­mo­jo at­kur­ti svei­ka­tin­gu­mo tra­sÄ… Smil­ty­nÄ—­je.

Miestas 3p.

Ar ne­taps Kon­go De­mok­ra­ti­nÄ— Res­pub­li­ka ant­rÄ…­ja Ruan­da?

Pasaulis 10p.

Olim­pi­nÄ—ms Ĺžai­dy­nÄ—ms – ÄŻspō­din­gi spor­to ob­jek­tai.

nius papildo ol impiadai staty ti

ď Ž Darna: QcV

_N Ă˜VĂş a_R XĂ– ]_\ WRX aN cb `V O_V aĂş OR[Q _\ cĂ›  5\] XV[` ._ PUV aRPa`• Obc\ ]N YN[XVNV Ă&#x;cR_ aV[ a N “ b V\ `aN a V [V\ N_ PUV aRX aĂ­ _Ă– ORV QV gNV [Ă– Ă&#x;Z\[Ă› WNb ` ]Ă›W\ ]RY[faV N]Q\cN[\WVZĂş

ď Ž Centras: \YVZ

]V [VN Z `aN af aV Ă&#x;cNV_Ă­` `]\_ R ]N_ XR f_N \YVZ ]V [V` XNV ZR YV` QN YV` N_R [Ăş aN a\ \O WRX aNV Ă˜VNb [R ZN NV `]\_ a\ N XĂş Na `a\ c Ăş cN_ \ `V b ]N_ ?\OR_a\ 1NĂ˜XNb` S X\ _V O \a\QVR[N Ya Ob

Ăş ]N [Nb Q\ WN Z `V [R` `V[ `V QR_ P\Z QR V V_ `R [VNb gRR[ P\Z R N_ PUV aRPa P\ bX Y\[Q\[ P\Z [b\ a_

Ne vien sportinin kĹł pasirodymai daugiau kaip mi suĹžavÄ—s lijonÄ… ĹžmoniĹł, turinÄ?iĹł galimybÄ™ savo aki mis stebÄ—ti Lon dono olimpines Ĺžaidynes. Jie taip pat gali Ä?iupinÄ—ti ir naujausiÄ… ar chitektĹŤrÄ….

ď Ž Vertinimai:

9\[ Q\ [\ N_ PUV aRX aú  GN UN 5N QVQ ._ PUV aRPa`• ]_\ WRX a

Kita vertus, ĹĄiam objektui pirmiausia buvo keliami funkci SolidĹžiai iĹĄspren niai reikalavimai: dÄ— uĹžduotÄŻ parĹŤpinti neprieLondono olimpi dionas, velodro nÄ—s ĹžaidynÄ—s bu mas (dviraÄ?iĹł tre- kaiĹĄtingÄ… erdvÄ™ 26 sporto ĹĄa vo kas) ir van milĹžiniĹĄkas iĹĄĹĄĹŤ kĹł atstovams, sutal dens kis pinti ir nenuvil organizatoriams, ne tik renginio „Aquatics“. sporto ĹĄakĹł centras deĹĄimÄ?iĹł ti tĹŤkstanÄ?iĹł ĹžiĹŤ bet ir architekrovĹł. Be tams bei statybi Pasibaigus olim ninkams. Speciapiadai bei paro- to, milĹžiniĹĄkas statinys turÄ—jo liai olimpiadai limpinÄ—ms Ĺžai bĹŤbu dynÄ—ms, 80 tĹŤkst. ti pritaikytas olimpiniam vienas naujas spor vo surÄ™stas ne ĹžiĹŤrovĹł tal atidarymo spektakliui. pinantis olimpi nis staiĹĄkilo sportinin to kompleksas, dionas, pla Tris deĹĄimtme nuo kams aptarnau Ä?ius gyvuojanti tas ilgalaikiam jama, bus pritaiky- ti kom skirti pastatai, panija ÄŻrengta tĹŤkstan naudojimui. Juo Ä?iai kad 2017 naujĹł butĹł. lab daugiau kaip „Populous“ sukĹŤrÄ— m. Londone pla tĹŤkstantÄŻ nuojama jĹł – Tai, kas paprastai surengti Pasau per 80 stadionĹł pastatĹł, iĹĄ miestuose trunlio lengvosios at ir 70 ka 25–30 metĹł, leare ti nĹł. kos Ne Ä?empionatÄ…. Iki paisant tokios DidĹžiosios Britanipatirties, ÄŻmonÄ— tol stadio- in jos sostinÄ—je ÄŻvy terneto svetainÄ— ko vos per deĹĄimt- nas tarnaus ne tik sportui, je skelbia, jog dibet ir dĹžiuoja metÄŻ – suplanuo si gavusi galimy tas ir pastatytas kitiems renginiams. bÄ™ didĹžiausias per pro jekOlim tuo pinÄŻ stadionÄ…, ku ti olimpinÄŻ stadio pastarÄ…jÄŻ ĹĄimtmeriame vynÄ… Londone. tÄŻ Londono rajo ko ÄŻspĹŤdinga Ĺžai nas. Ir tai nebus dyniĹł atidarymo tik ceremoni laikinas, vien Simpatijas uĹžka ja, projektavo spor riavo paprastu tarptau- Itin skirtas miestelis, to renginiams tinÄ— architek mu sÄ—kmin tĹł ja ne vien sportinis me kunkuliuos lous“. Stadio kompanija „Popu- riniu ÄŻvar gu architektĹŤriniu kĹŤdijamas naujasis, gyve no architektĹŤrÄ… medĹžiu kai Pagrindiniais nau nimas. kurie kritikai va dina gera. Vis dÄ—l- dekoruotas olimpinio parko sta jais architektĹŤriniais objek tinys to tokios svarbos tais olimpinia objektui esÄ… stin- – velodromas. DviraÄ?iĹł trekÄ… me parke ÄŻvardijami projektavo britĹł kom trys nauji spor- ga kibirkĹĄties, kaĹžko, kas privers panija „Hopkins to kompleksai tĹł Architects“. – olimpinis sta- kiekvienÄ… pirmÄ… kartÄ… pama Pastatas giriamas, Ä?iusÄŻ- yra pa jÄŻ iĹĄtarti: „Oho!“ nes prastas, harmo ningas, elegantiĹĄkas, koky biĹĄkas. Objektas jau

Ĺ iandien priedas ď Ž Pagrindinis:

\YVZ ]V [Ă&#x; `aN QV\ [Ă– ]_\ WRX aN c\ aN_] [V WN  =\ ]b Y\b`•“ XNV XN` ]_V XV N XNQ WV` TN aNb aV [Ă› N_ PUV aRX aĂş X\Z ]N YĂ› W\ OĂ­ aV RSRX aV[ TR` [V`

Per ĹĄven­tÄ™ – be van­dens Dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł gy­ven­to­jai tam­pa ne­Şi­nia kur pra­puo­ lu­siĹł kai­my­nĹł ÄŻkai­ tais. DÄ—l bu­te ÄŻvy­ ku­sios vamz­dy­no ava­ri­jos da­lis Kau­ no gat­vÄ—s 47-ojo na­ mo gy­ven­to­jĹł li­ko be van­dens. Ne­Şi­ nia kur pra­puo­lu­ sio bĹŤs­to sa­vi­nin­ ko ne­pa­vy­ko su­ ras­ti nei ad­mi­nist­ra­to­riui, nei po­li­ci­ jai. Pa­tek­ti ÄŻ bu­tÄ… ga­ li­ma tik ga­vus teis­ mo spren­di­mÄ….

b\ a\ cN[ QR[` `]\_ a\ N Xú PR[a _\  .^bN aVP`• V \ _Û ]N a V[ XN [R cV `VRZ` \ cV QNb` R` aR aV XN cN QV [N ZN `abY OV [NZN

Kaina 1,30 Lt

„Jo­kiĹł ste­buk­lĹł ta­me kvar­ta­le ne­bus.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ur­ba­nis­ti­nÄ—s plÄ—t­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas apie jau tre­Ä?iÄ… kar­tÄ… ren­gia­mÄ… Smel­tÄ—s kvar­ta­lo de­ta­lų­jÄŻ pla­nÄ….

2p.

Ant­ro­ji vÄ—t­ra bu­vo Ĺžiau­res­nÄ— Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— Nors ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ praō­ŞÄ™s ĹĄkva­las Ĺža­lo­jo Ĺžmo­nes, me­di­kai dĹžiau­gia­ si, kad ťį­kart skau­des­niĹł ne­lai­miĹł iť­veng­ta. Ta­Ä?iau ei­biĹł pir­ma­die­nio vÄ—t­ra pri­krÄ—­tÄ— ge­ro­kai dau­giau nei anks­tes­nio­ji. Pa­ty­rÄ— gal­vos trau­mas

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

At­va­Şia­vo ir at­jun­gÄ—

Ĺ ia­me na­me gy­ve­nan­ti 78 me­ tĹł Ire­na Rui­kie­nÄ— pa­sa­ko­jo, kad penk­ta­ja­me aukť­te esan­Ä?ia­me bu­ te vamz­dis trō­ko ĹĄeť­ta­die­nio va­ ka­rÄ…. „Grį­Şau na­mo ir ma­tau, kad vir­ tu­vÄ—s lu­bos ap­lie­tos. NuÄ—­jau pas kai­my­nus, gy­ve­nan­Ä?ius ket­vir­ta­ja­me aukť­te.

5

objektai

„„Tuť­Ä?ias: ĹĄa­lia bu­to, ku­ria­me ÄŻvy­ko ava­ri­ja, gy­ve­nan­ti O.Me­zen­ce­va tvir­ti­no, kad ja­me nie­kas ne­gy­ve­na jau

tre­jus ar ket­ve­rius me­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pir­ma­die­nio va­ka­rÄ… pra­si­dÄ—­jÄ™s ĹĄkva­las dar­bo pa­gau­si­no grei­to­ sios pa­gal­bos me­di­kams. Pir­mo­jo iť­kvie­ti­mo Klai­pÄ—­dos grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba tÄ…­dien su­lau­kÄ— apie 19.30 val. Eki­pa­Şas vy­ko ÄŻ Puo­dĹžiĹł gat­vÄ™ prie S.Da­cho mo­kyk­los, kur nu­ken­tÄ—­jo 28 me­ tĹł vy­ras, kai me­dis uŞ­griu­vo au­to­ mo­bi­lÄŻ. Ne­sun­kiÄ… gal­vos trau­mÄ… pa­ty­rÄ™s klaipÄ—dietis bu­vo nu­veŞ­ tas ÄŻ Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­ te­ti­nÄ™ li­go­ni­nÄ™.

4

2

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 8, 2012

miestas

Ne­dar­bas kyla dėl ab­sol­ven­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vi­sus šiuos me­tus Klai­pė­do­je ma­ žė­jęs ne­dar­bo ly­gis vėl išau­go ir, ma­no­ma, jis di­dės ir to­liau, nes grei­tai baig­sis se­zo­ni­niai dar­bai.

Rugp­jū­čio 1-osios duo­me­ni­mis, ne­dar­bo ly­gis Klai­pė­do­je sie­kė 8 pro­c. Jis – 0,1 pro­c. di­des­nis nei prieš mė­ne­sį. Lie­pą uos­ta­mies­ty­je dar­bo ne­tu­rė­jo 9 tūkst. 31 as­muo. „Pa­di­dė­ji­mą lė­mė tai, kad bir­žo­ je re­gist­ra­vo­si daug ab­sol­ven­tų. Be to, lie­pos pa­bai­go­je su­ma­žė­jo dar­ bo pa­siū­la. Ta­čiau nors ne­dar­bo ly­ gis šiek tiek ir išau­go, Klai­pė­do­je jis yra ma­žiau­sias tarp di­džių­jų ša­lies mies­tų“, – tei­gė Klai­pė­dos te­ri­to­ ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas And­rius Ado­mai­tis. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, ne­dar­bas Klai­ pė­do­je su­ma­žė­jo nuo 9,1 pro­c. iki 8 pro­c. Be­dar­bių Klai­pė­do­je ma­žė­ jo ir vi­sus šiuos me­tus. „Ma­nau, kad rug­sė­jį ne­dar­bas vėl šok­tels, nes baig­sis vie­šų­jų dar­bų se­ zo­nas, ki­ti se­zo­ni­niai dar­bai, ar­tės šil­ dy­mo se­zo­nas ir žmo­nės no­rės tvar­ ky­tis do­ku­men­tus kom­pen­sa­ci­joms gau­ti“, – į atei­tį žvel­gė A.Ado­mai­tis. Lie­pą ma­žiau­sias ne­dar­bas Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je bu­vo Ne­rin­go­je. Jo

ly­gis sie­kė vos 1,8 pro­c. ir, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu mė­ne­siu, su­ma­žė­jo 0,2 pro­c. Dar­bo Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bė­je ne­tu­rė­jo vos 52 as­me­nys. Pa­lan­go­je lie­pą, pa­ly­gin­ti su bir­ že­liu, ne­dar­bas su­ma­žė­jo nuo 6,1 iki 5,7 pro­c. „Prie­žas­tis, ko­dėl ku­ ror­tuo­se su­ma­žė­jo ne­dar­bo ly­gis, aki­vaiz­di – juk va­sa­ra“, – įvar­di­jo A.Ado­mai­tis. Di­džiau­sias ne­dar­bo ly­gis Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je yra Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Jis sie­kia 13,1 pro­c.

Be­dar­bių skai­čius ap­skri­ty­je* Klai­pė­dos mies­te – 9031 Klai­pė­dos ra­jo­ne – 2691 Ne­rin­go­je – 52 Kre­tin­go­je ir ra­jo­ne – 1864 Pa­lan­go­je – 605 Skuo­de ir ra­jo­ne – 1452 Ši­lu­tė­je ir ra­jo­ne – 3991

*rugpjūčio 1 die­nos duo­me­nys

Žinomame res­to­ra­ne rado ta­ra­ko­nų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­tik­rą at­li­kę ins­pek­to­riai res­to­ra­ ne „Či­li kai­mas“ ap­ti­ko ta­ra­ko­nų ir ki­tų pa­žei­di­mų. Įs­tai­gos veik­la lai­ ki­nai su­stab­dy­ta. At­nau­jin­ti ją bus lei­džia­ma pa­ša­li­nus pa­žei­di­mus.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba pa­tik­rą res­to­ ra­ne „Či­li kai­mas“, ku­ris įsi­kū­ręs vie­na­me di­džiau­sių uos­ta­mies­čio pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­rų, at­li­ko už­va­kar. Pa­tik­rin­ti įstai­gą nu­spręs­ ta ga­vus var­to­to­jo skun­dą. Šis tar­ ny­bai pra­ne­šė, kad pa­ste­bė­jo ant res­to­ra­no grin­dų, sta­lų vaikš­tan­ čius ta­ra­ko­nus. Ins­pek­to­riai pa­tik­ ri­no įstai­gą. Pra­ne­ša­ma, kad pa­ tik­ros me­tu res­to­ra­no ba­re laks­tė ta­ra­ko­nai. Nus­ta­ty­ta, kad me­di­niai ba­ro pa­vir­šiai bu­vo su­si­dė­vė­ję. Įs­tai­gos vir­tu­vė­je, ku­ri yra ant­ ra­me pa­sta­to aukš­te, ins­pek­to­riai ken­kė­jų pėd­sa­kų ne­pas­te­bė­jo, bet nu­sta­tė ki­tų pa­žei­di­mų. Ga­my­bos pa­tal­pų grin­dys, sie­nos bu­vo ne­ šva­rios, įren­gi­niai ne­va­ly­ti. Neš­va­ rūs bu­vo ir šal­dy­tu­vų vi­di­niai pa­ vir­šiai. Kai ku­rių šal­dy­mo įren­gi­nių tar­pi­nės gu­mos – su­ply­šu­sios. Ins­pek­to­riai už­fik­sa­vo, kad ža­lia mė­sa ir jos pus­ga­mi­niai šal­dy­tu­vuo­ se bu­vo lai­ko­mi ša­lia pa­ga­min­tų pro­ duk­tų. Dėl to ga­li­ma kryž­mi­nė tar­ša. At­siž­vel­gus į pa­tik­ros re­zul­ta­tus, res­to­ra­no veik­la bu­vo su­stab­dy­ ta. Įmo­nei nu­ro­dy­ta at­lik­ti pa­tal­ pų va­ly­mą, de­zin­fek­ci­ją, de­zin­sek­ ci­ją ir iš­tai­sy­ti ki­tus pa­tik­ros ak­te nu­ro­dy­tus trū­ku­mus. At­nau­jin­

ti veik­lą res­to­ra­nui bus lei­džia­ma pa­ša­li­nus pa­žei­di­mus. Bend­ro­vės „Či­li Hol­dings“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius Ma­sio­nis tvir­ti­no, kad tai pir­mas toks at­ve­jis įmo­nės is­to­ri­jo­je. Jo tei­gi­mu, Vals­ ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­ba šios gru­pės res­to­ra­nus pri­ski­ ria prie su­ma­žin­tos ri­zi­kos įmo­nių gru­pių. Toks sta­tu­sas už­si­tar­nau­ tas per il­gus me­tus. Pa­sak D.Ma­sio­nio, „Či­li Hol­ dings“ yra įdieg­ta ir pe­rio­diš­kai bei pla­nin­gai vyk­do­ma ken­kė­jų kont­ ro­lės pro­gra­ma, ku­rią įgy­ven­di­ na spe­cia­li­zuo­ta ken­kė­jų nai­ki­ni­ mo įmo­nė. „Vi­suo­se res­to­ra­nuo­se ken­kė­jų kont­ro­lė vyk­do­ma pe­rio­ diš­kai ir pla­nin­gai“, – pa­brė­žė ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. D.Ma­sio­nis pa­sa­ko­jo, kad mi­ nė­to res­to­ra­no „Či­li kai­mas“ dar­ buo­to­jai penk­ta­die­nį pa­tys pa­ste­ bė­jo ken­kė­jus ir už­da­rė res­to­ra­ną, kol ne­bus pa­ša­lin­ti pa­žei­di­mai. „Bu­vo iš­kvies­ta ken­kė­jų nai­ki­ ni­mo tar­ny­ba. Ji penk­ta­die­nį dir­bo res­to­ra­ne ir už­tik­ri­no, kad įstai­gos pa­tal­pos šva­rios. Pa­pil­do­ma de­ zin­fek­ci­ja bu­vo at­lik­ta pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį. Be to, iš­kvies­ta va­ly­mo tar­ny­ba už­tik­ri­no pa­tal­pų šva­rą“, – ko­men­ta­vo D.Ma­sio­nis. Anot jo, tre­čia­die­nį lau­kia­ma ap­ si­lan­kant Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų. „Ins­pek­to­riams įver­ti­nus, kad nea­ti­ti­ki­mai yra pa­ša­lin­ti, res­to­ ra­nas iš­kart bus ati­da­ry­tas. Sa­vo res­to­ra­nuo­se pa­pil­do­mai su­griež­ tin­si­me ko­ky­bės kont­ro­lę“, – pa­ brė­žė ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Kąs­nis: Smel­ta­lės upe­lio pa­kran­tė­je na­mus sva­jo­jo sta­ty­tis ne vie­nas, ta­čiau kran­tai iš­sau­go­ti vi­siems.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Smel­tės kvar­ta­le – nau­ji pla­nai ir in­te­re­sai Smel­ta­lės pa­kran­tė­je pri­va­čių na­mų ne­ be­bus. Per sep­ty­ne­rius me­tus ga­ra­žų ir ma­žų­jų lai­vų bend­ri­jai „Smil­te­lė“ pa­vy­ ko at­ko­vo­ti kran­ti­nes val­ti­nin­kams, ku­rie ti­ki­na, jog upė ir to­liau bus priei­na­ ma vi­siems. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Tu­rė­jo iš­dyg­ti na­mai

Il­gą lai­ką be­veik 54 ha Smel­tės gy­ ve­na­ma­sis kvar­ta­las Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu bu­vo įtrauk­tas į uos­to re­ zer­vi­nių te­ri­to­ri­jų zo­ną. Di­rek­ci­ ja atei­ty­je plė­to­ti ko­kios nors uos­to veik­los šio­je vie­to­je ne­ke­ti­no. Jai esą tas kvar­ta­las ne­rei­ka­lin­gas, ta­čiau ne­bu­vo reg­la­men­to, kaip šią te­ri­ to­ri­ją iš­brauk­ti iš re­zer­vi­nių są­ra­šo. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus di­rek­ ci­ja pla­na­vo pa­reng­ti šios te­ri­to­ ri­jos de­ta­lų­jį pla­ną ir juo re­mian­ tis iš­brauk­ti kvar­ta­lą iš re­zer­vi­nių te­ri­to­ri­jų. Ta­čiau to pa­da­ry­ti ne­ pa­vy­ko iki šiol. Esą nuo­la­tos at­si­ ras­da­vo dau­gy­bė vi­so­kių in­te­re­sų. Vie­ni gy­ven­to­jai no­rė­jo pra­si­plės­ ti tu­ri­mus skly­pus, ki­ti – pa­keis­ti te­ri­to­ri­jos sta­tu­są. Il­gai bu­vo gin­ či­ja­ma­si su čia esan­čia val­čių prie­ plau­kos bend­ri­ja. Kvar­ta­lo de­ta­lu­sis pla­nas bu­ vo reng­tas du kar­tus. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, tai esą kai­na­vo be­veik 300 tūkst. li­tų biu­dže­to lė­šų. Pa­gal šį di­rek­ci­jos pla­ną neap­ gy­ven­ta Smel­tės kvar­ta­lo te­ri­to­ri­ja bu­vo iš­skirs­ty­ta skly­pais, o bend­ ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“ už ES pi­ ni­gus kvar­ta­le įren­gė ka­na­li­za­ci­jos ir van­den­tie­kio sis­te­mą. Aš­tuo­ni van­den­tie­kio įva­dai įreng­ti prie pat Smel­ta­lės upe­lio. Ki­taip ta­riant, bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad pa­lei upės kran­tą kaž­ka­da sto­ vės gy­ve­na­mie­ji na­mai. Val­ti­nin­kai at­si­ko­vo­jo te­ri­to­ri­ją

Ta­čiau upės kran­to pri­va­ti­za­ci­jai ke­lius už­kir­to val­ti­nin­kų bend­ri­ja. Pas­kel­bus Smel­tės kvar­ta­lo de­ta­

lų­jį pla­ną ir val­čių prie­plau­kos su­ tvar­ky­mą, val­ti­nin­kai pra­dė­jo do­ mė­tis prie­plau­kos atei­ti­mi. Čia jie at­ra­do neį­ti­kė­ti­ną da­ly­ką – pa­gal mi­nė­tą pla­ną val­čių uos­te­lio tu­rė­ jo vi­sai ne­lik­ti. Esą bu­vo nu­ma­ty­ti tik pri­va­čių na­mų skly­pai. „Mes per teis­mus at­si­kū­rė­me nuo­sa­vy­bę, hid­ro­tech­ni­nius įren­gi­

Pa­sak bend­ri­jos va­ do­vo, jau yra ne­pa­ ten­kin­tų­jų, kad val­ ti­nin­kų bend­ri­ja įtei­si­no sa­vo tur­tą ir upe­lio pa­kran­tę.

nius, prie­plau­kos kran­ti­nes, pa­sta­ tus. Ats­ki­rai pa­si­tvir­ti­no­me de­ta­ liuo­sius pla­nus. Da­bar, kiek mums ten sky­rė že­mės, už­ten­ka“, – pa­sa­ ko­jo ga­ra­žų ir ma­žų­jų lai­vų bend­ri­ jos „Smil­te­lė“ val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Kęs­tu­tis Ge­lum­baus­kas. Dėl sa­vo tei­sių su­ki­lus val­ti­nin­ kams, Uos­to di­rek­ci­jai vis dėl­to pa­vy­ko pa­siek­ti, kad kvar­ta­las be de­ta­lio­jo pla­no bū­tų iš­brauk­tas iš uos­to re­zer­vi­nių te­ri­to­ri­jų, ir pa­ga­ liau jį per­da­vė mies­tui. Li­ko ne­pa­ten­kin­tų­jų

Ga­ra­žų ir ma­žų­jų lai­vų bend­ri­ ja „Smil­te­l ė“ vei­k ia 42 me­t us. Bend­r i­ja vie­n i­ja 780 val­t i­n in­ kų. Vi­si jie tu­ri val­te­les. Gin­čai dėl te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je šie žmo­ nės lai­ko sa­vo lai­ve­lius, pla­na­vi­ mo vy­ko 7 me­tus. „Kai mes įsi­tei­si­no­me ir pa­sta­ tus, ir hid­ro­tech­ni­nius įren­gi­nius,

bend­ri­ja įgi­jo tur­to dau­giau nei už 20 mln. li­tų. Pa­lei kran­to li­ni­ ją mums pri­klau­so 2,5 m že­mės, jos už­teks. Mes tos že­mės dau­giau ne­ no­ri­me, mums rei­ka­lin­ga prie­plau­ ka“, – ti­ki­no K.Ge­lum­baus­kas. Pa­sak bend­ri­jos va­do­vo, jau yra ne­ pa­ten­kin­tų­jų, kad val­ti­nin­kų bend­ri­ja įtei­si­no sa­vo tur­tą ir upe­lio pa­kran­tę. Esą vie­nas ži­no­mas vei­kė­jas jau pa­ra­ šė skun­dą, kad pa­žeis­tas vie­ša­sis in­ te­re­sas, nes kvar­ta­lo gy­ven­to­jai esą ne­be­ga­li priei­ti prie upės. „Sa­kau, vy­rai, vaikš­čio­ki­te, tas van­duo neužt­ver­tas“, – tvir­ti­no K.Ge­lum­baus­kas. Tre­čias de­ta­lu­sis pla­nas

Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu ren­ gia­mas Smel­tės kvart­ra­lo de­ta­ lu­sis pla­nas, tas pa­ts, ku­rį jau du kar­tus ruo­šė Uos­to di­rek­ci­ja. Da­ bar nau­ja­sis de­ta­lu­sis kvar­ta­lo pla­ nas bus ren­gia­mas sa­vi­val­dy­bės pi­ ni­gais. Tai kai­nuos dau­giau nei 119 tūkst. li­tų. Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Ur­ ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­ kas pri­pa­ži­no, kad Uos­to di­rek­ci­ja kaž­ka­da ren­gė Smel­tės kvar­ta­lo de­ta­lų­jį pla­ną. Ta­čiau esą jo ne­ pa­bai­gė, to­dėl dar­bą pe­rė­mė sa­ vi­val­dy­bė. „Tai­gi di­rek­ci­jai ta te­ri­to­ri­ja ne­ be­rū­pi, nes ne­bė­ra ju­ri­di­nio pa­ grin­do. Da­bar vi­sa tai rei­kia kaž­kaip už­baig­ti“, – tei­gė K.Ma­ci­jaus­kas. Jau įvy­ko kon­kur­sas de­ta­lia­jam pla­nui pa­reng­ti. Pla­nas tu­ri bū­ti baig­tas iki ki­tų me­tų rug­sė­jo. „Jo­kių ste­buk­lų ta­me kvar­ta­le ne­bus. Yra nu­ma­ty­ta su­for­muo­ti nau­jus sky­pus, ap­sau­gi­nius žel­di­ nius“, – ti­ki­no K.Ma­ci­jaus­kas. Kad bran­giai kai­nuo­jan­tys pla­ na­vi­mo dar­bai ir vėl pra­dė­ti nuo nu­lio, pa­tvir­ti­no ir Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo po­sky­rio ve­dė­jas Man­tas Dauk­šys. „Pla­nas tik pra­dė­tas reng­ti, lau­ kia­me esa­mos būk­lės ana­li­zės. Tas pla­nas bu­vo kaž­ka­da reng­tas, bet ne­pat­vir­tin­tas. Mes ne­tu­ri­me tos by­los ir da­ro­me vis­ką iš nau­jo. Ru­ de­nį jau ma­ty­si­me kaž­ko­kią kon­ cep­ci­ją“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

3

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 8, 2012

miestas Sta­ty­bos įsi­bė­gė­ja

Ne­re­gist­ra­vo bu­vei­nės

Dau­gė­ja la­pių

Prieš mė­ne­sį pra­dė­tos Prie­ku­ lės ap­link­ke­lio sta­ty­bos įgau­na pa­grei­tį. Nu­ma­to­ma iš Prie­ku­lės ry­tų pu­sės nu­ties­ti 6,5 km il­gio ke­lią, su­jung­sian­tį ra­jo­ni­nį Drei­ žių–Agluonėnų ir kraš­to Kau­ nas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipė­ da ke­lius. Nau­ja­me ap­link­ke­ly­je iš­kils trys šiuo­lai­ki­niai til­tai. Dar­ bai kai­nuos 30 mln. li­tų.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riai išaiš­ki­no už­sie­nio bend­ro­vę, ku­ri me­tus del­sė re­gist­ruo­ti už­sie­nio bu­vei­ nę Lie­tu­vo­je, siek­da­ma iš­veng­ ti mo­kes­čių. Klai­pė­dos uos­to te­ ri­to­ri­jo­je dir­bu­si Ru­mu­ni­jos įmo­ nė ne­dek­la­ra­vo 2,4 mln. li­tų gau­ tų pa­ja­mų. Jai pri­skai­čiuo­ta su­ mo­kė­ti be­veik 1 mln. li­tų įvai­rių mo­kes­čių.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Ne­rin­go­je vis daž­nes­nė­mis vieš­nio­mis tam­pa la­pės. Nors jų ne­ri­jos miš­kuo­se ma­žė­ja, ta­čiau prie gy­ven­vie­čių la­pių – gau­su. Anot spe­cia­lis­tų, pa­grin­di­nė to­kio reiš­ki­nio prie­ žas­tis ta, kad gy­ven­to­jai jas še­ ria. Žmo­nių pra­šo­ma taip ne­be­ sielg­ti, nes la­pių po­pu­lia­ci­ja prie gy­ven­vie­čių tik di­dės.

No­ri at­kur­ti svei­ka­tin­gu­mo tra­są

Ini­cia­ty­vūs jau­ni klai­pė­die­čiai už­si­ mo­jo at­kur­ti Smil­ty­ nė­je bu­vu­sią, ta­čiau su­ny­ku­sią svei­ka­tin­ gu­mo tra­są. Nors iš uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės jie ne­pra­ šo nė li­to, ta­čiau iš­ kart bu­vo įspė­ti, jog teks įveik­ti daug biu­ rok­ra­ti­nių kliū­čių.

Pla­nai: jei pa­vyks, tai vie­nas ta­kas Smil­ty­nė­je, ve­dan­tis jū­ros link, taps svei­ka­tin­gu­mo tra­sa.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Nė­ra nie­ko ma­lo­niau, kaip iš­girs­ti ra­cio­na­lių ir kū­ry­biš­kų pa­siū­ly­mų, o juos įgy­ven­din­ti dar ža­da­ma sa­vo lė­šo­mis. Su­ma­ny­mas tik­rai gra­žus ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės pri­ta­ri­ mą jūs tik­rai tu­ri­te“, – tei­gė to­ kios idė­jos au­to­rių, vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Mes ga­li­me“ va­do­ vą And­rių Ig­nat­je­vą va­kar priė­męs Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas. A.Ig­nat­je­vas pa­sa­ko­jo, kad 200 met­rų miš­ko ruo­že, ve­dan­čia­me prie jū­ros Smil­ty­nė­je, bū­tų pa­

Lė­š os. Bal­t i­j os pro­s pek­to re­konst­ ruk­c i­j ai bus skir­t a 17–20 mln. li­t ų iš ES 2007–2013 me­t ų biu­d že­to. Su­s i­ sie­k i­mo mi­n ist­ras Eli­g i­j us Ma­s iu­l is pa­si­ra­šė ati­t in­ka­mą įsa­k y­mą. Šio­m is lė­š o­m is bus fi­n an­s uo­ja­m i tik pir­m i­ niai vie­nos – Bal­t i­jos pro­s pek­to ir Mi­ ni­jos gat­vės – san­k ry­žos re­konst­r uk­ ci­jos dar­bai. Nu­ma­to­ma įreng­t i vie­no ly­g io san­k ry­žą, ku­r ia bus ga­l i­ma grei­ čiau pa­tek­t i į nau­ją­jį Klai­p ė­dos ke­lei­ vių ir kro­v i­n ių ter­m i­na­l ą. Pa­s ie­k i­m as. Klai­p ė­d os kul­t ū­r os cent­ro Žve­j ų rū­mų miš­r us mė­g ė­ jų cho­r as „Can­t a­re“, va­do­v au­j a­m as Arū­no Damb­raus­ko, grį­žo iš Is­p a­n i­ jos, kur tra­d i­c i­n ia­me, jau 58-ąjį kar­ tą su­reng­t a­me tarp­t au­t i­n ia­me ha­ ba­ne­r ų ir po­l i­fo­n i­nės cho­r i­nės mu­ zi­kos kon­k ur­s e To­rev­j e­c hos mies­te iš­ko­vo­jo tre­č ią vie­t ą po­l i­fo­n i­nės mu­ zi­kos ka­te­go­r i­jo­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kai tra­sa bū­tų įreng­ ta, or­ga­ni­za­ci­ja ją pa­do­va­no­tų Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bei, kad ją pri­žiū­rė­tų. sta­ty­ta įvai­rių įren­gi­nių vai­kams, jau­niems ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, kad jie ga­lė­tų ir pa­pra­ mo­gau­ti, ir pa­spor­tuo­ti. Or­ga­ni­za­ci­ja iš sa­vi­val­dy­bės esą ne­pra­šo nė li­to – pa­gal­bos at­ku­ riant to­kią svei­ka­tin­gu­mo tra­są bus ieš­ko­ma pas rė­mė­jus, mies­tą

la­biau­siai ter­šian­čias įmo­nes. Kai tra­sa bū­tų įreng­ta, or­ga­ni­za­ci­ja ją pa­do­va­no­tų Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bei, kad ją pri­žiū­rė­tų. „Esa­me įgy­ven­di­nę jau ne vie­ ną pro­jek­tą, tad ži­no­me, jog pi­ni­ gai yra pa­sku­ti­nė­je vie­to­je“, – ti­ ki­no A.Ig­nat­je­vas. A.Šul­cas šiek tiek pri­ge­s i­n o jau­n i­m o ini­c ia­ty­v ą teig­d a­m as, kad teks įveik­ti ne­ma­žai biu­rok­ ra­tiz­mo. „Smil­ty­nė yra Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke, tai ir pa­ jū­rio zo­na, ku­riai ga­lio­ja ap­sau­ ga, to­dėl to­kį pro­jek­tą rei­kės su­ de­rin­ti su dau­ge­liu ži­ny­bų. Tai­gi

pir­miau­sia siū­lau pa­reng­ti pre­ li­mi­na­rų pro­jek­tą, o ta­da jau su­ kvie­si­me vi­sas ži­ny­bas ir žiū­rė­ si­me, kaip elg­tis to­liau“, – tei­gė A.Šul­cas. Jis taip pat pa­siū­lė pa­gal­vo­ti, ar nė­ra tiks­lin­giau to­kią svei­ka­tin­gu­ mo tra­są įreng­ti Klai­pė­dos poil­sio par­ke, ku­ris taip pat ta­po klai­pė­ die­čių trau­kos vie­ta. Ga­liau­siai su­tar­ta, kad vi­suo­ me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Mes ga­li­ me“ pa­rengs pre­l i­m i­n a­r ų svei­ ka­t in­g u­m o tra­s os pro­j ek­t ą ir tuo­met, pa­de­dant uos­ta­mies­čio val­džiai, bus žen­gia­mi to­li­mes­ni žings­niai.

Mies­to šva­rin­to­jams truk­do au­to­mo­bi­liai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai skun­džia­si pra­stai va­lo­mo­mis pa­ke­lė­mis. Kai ku­rio­se gat­vė­se nuo­lat pri­si­kau­pia šiukš­ lių, dul­kių, o vis dar te­be­gu­lin­tys tuo­pų pū­kai aki­vaiz­džiai by­lo­ja, kad va­ly­ta čia bu­vo se­niai.

Rū­pes­tis: klai­pė­die­čiai pik­ti­no­si, kad ne­tin­ka­mai iš­va­lo­mos pa­ke­lės.

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Net­var­kin­go­mis pa­ke­lė­mis ypač pik­ti­no­si Reik­ja­vi­ko gat­vės gy­ ven­to­jai. Anot jų, vie­nas gat­vės ruo­žas – nuo vai­kų lop­še­lių-dar­že­lių iki Reik­ja­vi­ko ir Smil­te­lės gat­vių san­ kry­žos – esą ne­va­ly­tas nuo pa­va­ sa­rio. „Vi­sur va­lo, o šio ke­lių šim­tų met­rų ruo­žo – ne. Kaip taip ga­li bū­ti? Juk čia mies­tas. Jau net smir­ di tos pa­ke­lės. Ką pa­gal­vo­tų is­lan­ dai, jei pa­ma­ty­tų to­kią ne­tvar­ką Reik­ja­vi­ko var­du pa­va­din­to­je gat­ vė­je“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas. Me­cha­ni­zuo­to gat­vių va­ly­mo pa­ slau­gą tei­kian­čios įmo­nės „Va­ka­rų

šva­ra“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Ba­go­ čius aiš­ki­no, jog šiukš­lių pa­ke­lė­se dau­giau pri­si­kau­pia dėl to, kad jos re­čiau va­lo­mos. Anks­čiau tai bu­vo da­ro­ma du kar­tus, da­bar – kar­tą per sa­vai­tę. „Tiek tik­rai per ma­žai. Šiukš­lių pri­si­kau­pia grei­tai. Du kar­tai bu­ vo pa­ts tas. Ta­čiau nie­ko ne­pa­da­ ry­si. Fi­nan­si­nė pa­dė­tis sun­ki. Sa­ vi­val­dy­bė tau­po pi­ni­gus“, – sa­kė G.Ba­go­čius. Pa­sak va­do­vo, ge­rai iš­va­ly­ti pa­ ke­les truk­do ir kelk­raš­čiuo­se su­ sta­ty­ti au­to­mo­bi­liai. Ši pro­ble­ma ypač ak­tua­li ne­di­de­lė­se gat­ve­lė­se, to­kio­se kaip Reik­ja­vi­ko, Žar­di­nin­ kų, Ban­du­žių. „Ten­ka au­to­mo­bi­lius ap­va­žiuo­ ti, o šiukš­lės lie­ka. Neį­ma­no­ma prie jų priei­ti. Ma­ši­nos to­kio­se gat­ve­lė­se sto­vi die­ną nak­tį. Yra ir to­kių, ku­rios ne­pa­ju­di­na­mos mė­ ne­sius. Ži­no­ma, rei­kia su­pras­ti ir žmo­nes. Jie ne­tu­ri kur dė­ti ma­ši­ nų“, – si­tua­ci­ją ban­dė pa­tei­sin­ti G.Ba­go­čius.

Kal­v ys­tė. Nuo penk­t a­d ie­n io iki sek­ ma­d ie­n io Klai­p ė­do­j e vyks šeš­t a­s is tarp­t au­t i­n is kal­v ys­tės ple­ne­ras „Ke­ tu­r i vė­jai“. Ja­me da­ly­vaus kal­v iai ne tik iš Lie­t u­vos, bet ir Lat­v i­jos, Ru­si­jos, Če­k i­jos. Kaip dir­b a kal­v iai, ga­l i­my­b ę tu­rės pa­s i­ž iū­rė­t i ir klai­p ė­d ie­č iai. Jų dirb­t u­vės bus įkur­tos Krui­z i­n ių lai­ vų ter­m i­na­le. Sta­t y­b os. At­s iž­vel­g iant į gy­ven­to­j ų ir ku­ror­to sve­č ių pa­gei­da­v i­mus, nu­ tar­t a pa­vė­l in­t i Ne­r in­g os pir­m i­n ės svei­k a­tos prie­ž iū­ros cent­ro re­konst­ ruk­c i­j os dar­bų lai­k ą. Pra­dė­jus grio­ vi­mo dar­bus, į sa­v i­val­dy­b ę krei­p ė­s i žmo­nės, pa­s i­pik­t i­nę ke­l ia­mu triukš­ mu. At­siž­vel­g iant į tai nu­spręs­ta, kad dar­b ai triukš­m ą ke­l ian­č iais me­c ha­ ni­n iais įran­k iais bus vyk­do­m i kiek­ vie­n ą dar­b o die­n ą nuo 10 iki 18 val. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 8 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Jo­ nas Alek­n a­v i­č ius (g. 1925 m.), An­to­ ni­n a Mar­t y­nen­ko (g. 1930 m.), Jus­t i­ na Si­ma­n aus­k y­tė (g. 1932 m.), Ge­n a­ dij Kuz­m in (g. 1932 m.), Sta­n is­l a­v a Jo­n aus­k ie­nė (g. 1939 m.), Ni­n a Ma­ te­vo­s ian (g. 1947 m.), Al­m a Mi­l ie­nė (g. 1960 m.), Dei­v i­d as Ta­ra­s en­ko (g. 1994 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Dei­vi­das Ta­ra­sen­ko, Kęs­tu­tis Jo­naus­ kas, An­to­n i­na Mar­t y­nen­ko, Va­s a Pa­ lat­n i­ko­va, Sta­n is­la­va Jo­naus­k ie­nė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­g ai­tės ir 3 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 57 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i pil­vo skaus­mais. Įvai­r ius ne­ga­la­v i­mus pa­ ty­rė vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Me­di­ kai į pa­gal­bą sku­bė­jo vie­šo­se vie­to­se gu­l in­t iems ne­blai­v iems as­me­n ims.

4

trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012

miestas

Įvei­kė: ko­mu­na­li­nin­kai vi­są ant­ra­die­nį tvar­kė su­lau­žy­tų me­džių pri­vers­tas vietas.

Nu­lū­žo: pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų ta­ke va­kar dar gu­lė­jo už­kar­dos.

Ant­ro­ji vėt­ra bu­vo žiau­res­nė 1

Me­di­kų pa­gal­bos pri­ rei­kė ir poil­siau­to­jams Šlai­to gat­vė­je, kur kem­pin­ge nu­ ken­tė­jo tė­vas su ket­ve­rių me­tų duk­ra. Juos pa­la­pi­nė­je pri­spau­ dė už­griu­vęs me­dis. Abu dėl gal­ vos ir ran­kos trau­mų bu­vo pri­sta­ ty­ti į li­go­ni­nę. P.Li­dei­kio gat­vė­je ant ge­le­žin­ke­ lio til­to nu­griu­vęs me­dis pri­spau­ dė au­to­mo­bi­lio ke­lei­vius. Gel­bė­ to­jams iš au­to­mo­bi­lio iš­va­da­vus žmo­nes, šiems me­di­kų pa­gal­bos ne­pri­rei­kė. Grei­tą­ją pa­gal­bą dėl su­tri­ku­sio šir­dies rit­mo kvie­tė 63 me­tų klai­ pė­die­tė. Mo­te­ris stip­riai iš­si­gan­do vos pra­si­dė­jus škva­lui. Nors šir­ dies rit­mas ne­bu­vo su­tri­kęs, ji dėl skaus­mų krū­ti­nės plo­te vis tiek nu­ vež­ta į li­go­ni­nę. Nu­ken­tė­jo sep­tyn­me­tė

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­sas Ja­nu­šo­nis pa­sa­ko­jo, kad pir­ma­die­ nio va­ka­rą dėl škva­lo pa­tir­tų trau­ mų at­vež­ti trys 28, 29 ir 39 me­tų vy­rai. Dviem diag­no­zuo­tos kirs­ti­nės gal­vos žaiz­dos, o ki­tam – su­mu­ši­ mai. Po ap­žiū­ros bei at­lik­tų ty­ri­mų jie iš­leis­ti gy­dy­tis am­bu­la­to­riš­kai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės duo­me­ni­mis, dau­giau ža­los pri­da­rė prieš ge­rą sa­vai­tę praū­žu­ si aud­ra. Tuo­met nu­ken­tė­jo dau­ giau žmo­nių, o jų pa­tir­ti su­ža­lo­ji­ mai bu­vo ge­ro­kai sun­kes­ni. „Šį pir­ma­die­nį at­ve­žė tris nu­ ken­tė­ju­siuo­sius, o praė­ju­sį kar­tą – 15“, – pa­ly­gi­no li­go­ni­nės va­do­vas.

Tą­kart iš 15 nu­ken­tė­ju­sių­jų trys bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ti. Vie­nai bu­vo vos sep­ty­ne­ri. Pap­lū­di­my­je stip­rus vė­jas pa­ kel­tą gul­tą su me­ta­li­niais stry­pais tren­kė į mer­gai­tę. Ji pa­ty­rė sun­kius kau­ko­lės lū­žius, stip­rų sme­ge­nų su­mu­ši­mą, šlau­ni­kau­lio lū­žį. Tė­vų į li­go­ni­nę at­vež­ta mer­gai­ tė bu­vo sku­biai ope­ruo­ta. Jos būk­ lė iki šiol iš­lie­ka sun­ki. Sep­tyn­me­tė šiuo me­tu gy­do­ma In­ten­sy­vio­sios

Pre­li­mi­na­riais duo­ me­ni­mis, pir­ma­ die­nio va­ka­rą Klai­ pė­do­je ura­ga­ni­nis vė­jas iš­ver­tė 120 me­ džių ir du ap­švie­ti­ mo stul­pus.

te­ra­pi­jos ir rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Ni­do­je už­griu­vus me­džiui mo­ te­riai bu­vo trū­kęs žar­ny­nas. Ki­ta mo­te­ris dėl pa­tir­tos trau­mos bu­vo gy­do­ma Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Pa­me­tė nu­me­rius

Pap­ra­šy­ta pa­ly­gin­ti pa­sta­rų­jų dvie­ jų škva­lų pa­sek­mes Klai­pė­dos grei­ to­sios me­di­ci­nos sto­ties vy­riau­ sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Damb­raus­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad šią sa­vai­tę me­di­kų dar­bą ap­sun­ki­no liū­ties pa­da­ri­niai. Dėl pa­tvi­nu­sių gat­vių ir nu­vers­ tų me­džių bu­vo sun­ku nu­va­žiuo­ti į

Iš­ver­tė: klai­kiau­si vaiz­dai lan­ky­to­jų lau­kė vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nė­se.

iš­kvie­ti­mo vie­tą. Si­tua­ci­ją ge­ro­kai ap­sun­ki­no ir pa­tvi­nu­si Bi­jū­nų gat­ vė, kur įsi­kū­ru­si Grei­to­sios me­di­ ci­nos pa­gal­bos sto­tis. Dėl lie­taus ap­sem­tų gat­vių nu­ ken­tė­jo du grei­to­sios pa­gal­bos au­ to­mo­bi­liai. Vie­nam jų van­duo nu­ pluk­dė vals­ty­bi­nius nu­me­rius, ku­riuos vė­liau grą­ži­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Me­dis įka­li­no žmo­gų

Dėl praū­žu­sio škva­lo uos­ta­mies­čio ug­nia­ge­siai nuo pir­ma­die­nio va­ka­ ro vien Klai­pė­do­je su­lau­kė 40 pa­ gal­bos pra­šy­mų. Kre­tin­gos gat­vė­je prie 27-ojo na­ mo me­dis už­griu­vo tris au­to­mo­ bi­lius. Kur­šių gat­vė­je gre­ta 2-ojo na­mo ant ma­ši­nos griu­vęs me­dis įka­li­no žmo­gų. Sti­chi­jos siau­tė­ji­mo me­tu mies­te ap­ga­din­ti aš­tuo­ni au­to­mo­bi­liai. Bu­rių gat­vė­je Meln­ra­gė­je ant gat­vės nu­vir­to 12 me­džių. Kre­tin­ go­je dėl sti­chi­jos ug­nia­ge­siai gel­ bė­to­jai kvies­ti še­šis, Ne­rin­go­je – du, Gargž­duo­se – aš­tuo­nis kar­tus. Nak­tį Klai­pė­do­je gel­bė­to­jai ke­ lias va­lan­das iš ei­lės dir­bo be ato­ kvė­pio, kliū­tis nuo gat­vių ša­li­no 27 ug­nia­ge­siai, į įvy­kio vie­tas sku­bė­jo 6 gais­ri­nės ma­ši­nos. Gel­bė­to­jai dar­bo ne­sto­ko­jo ir va­ kar. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je jiems dar te­ko pjaus­ty­ti ir pa­ša­lin­ti nuo ke­lių sep­ty­nis me­džius. Vir­to ir ap­švie­ti­mo stul­pai

Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je vie­na ka­vi­ nė ne­te­ko sto­go, o Smil­ty­nė­je vie­ną ka­vi­nę vė­jo gū­sis nu­šla­vė nuo že­

mės pa­vir­šiaus. Žmo­nės šį­kart pa­ jū­ry­je ne­nu­ken­tė­jo, nes juos iš­vai­ kė pra­pliu­pęs lie­tus. Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai vi­są die­ną skai­čia­vo nuo­sto­lius ir tiks­ les­nius duo­me­nis ža­dė­jo pa­teik­ ti šian­dien. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, pir­ ma­die­nio va­ka­rą Klai­pė­do­je ura­ga­ ni­nis vė­jas iš­ver­tė 120 me­džių ir du ap­švie­ti­mo stul­pus. Siau­bin­gi vaiz­dai va­kar bu­vo poil­sio par­ke, vo­kie­čių ka­rių ka­ pi­nė­se, dvi­ra­čių ta­ke, ve­dan­čia­me nuo Va­sa­ros est­ra­dos Gi­ru­lių link. Sti­chi­ja stip­riai nu­nio­ko­jo ir Gi­ ru­lių pa­plū­di­mį. Lie­pos 29 die­ną praū­žu­si aud­ra Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bei pa­da­rė ža­los už 20 tūkst. li­ tų, o rugp­jū­čio 6-ąją vėt­ros pa­da­ ry­ti nuo­sto­liai ga­li bū­ti tris kar­tus di­des­ni. Dėl aud­ros Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je elekt­ros tie­ki­mas bu­vo su­tri­kęs apie 3 tūkst. var­to­to­jų. Ant­ra­die­ nio po­pie­tę be elekt­ros dar bu­vo li­kę 40 Gargž­dų apy­lin­kių gy­ven­ to­jų, 20 ne­to­li Klai­pė­dos gy­ve­nan­ čių šei­mų, Kre­tin­gos ra­jo­ne elekt­ ros ne­tu­rė­jo 290 var­to­to­jų. Ko­dėl tvi­no gat­vės?

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ va­ do­vas Leo­nas Ma­kū­nas ti­ki­no, kad vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ko­dėl pir­ma­die­nį pa­tvi­no gat­vės ir aikš­ tės, – tech­ni­nė. Dau­ge­ly­je uos­ta­mies­čio vie­tų lie­taus nuo­te­kų sis­te­mos yra per­ krau­tos, jų dia­met­rai yra per ma­ ži, kad spė­tų su­ger­ti stip­res­nio lie­ taus van­de­nis.

Bu­vo at­lik­tas pa­vir­ši­nių nuo­te­ kų spe­cia­lu­sis pla­nas, ta­da bu­vo nu­sta­ty­ta apie 20 vie­tų, kur gat­vės tvins­ta. Tarp jų yra Mo­kyk­los gat­ vė, Ši­lu­tės plen­tas ties „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, Žve­jų gat­vė bei Teat­ro aikš­tė. Pa­sak L.Ma­kū­no, rei­kė­tų apie 3 mln. li­tų šiai pro­ble­mai pa­ša­lin­ti. Ke­lio­se vie­to­se „ne­su­sit­var­kė“ siurb­li­nės, nes jų pa­jė­gu­mas taip pat yra per men­kas. Tarp to­kių – Her­kaus Man­to gat­vės via­du­kas, Meln­ra­gė ir Tau­ra­lau­kis. Siurb­li­nės pa­pras­tai ga­li iš­pum­puo­ti tris­kart dau­giau van­dens nei įpras­tą die­ną. Pir­ma­die­nį va­ka­re dan­gus jo iš­py­lė kur kas dau­giau. Dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl tvins­ta gat­vės, – stip­rus vė­jas nu­dras­ko nuo me­džių la­pus, o šie už­kem­ša nu­te­kė­ji­mo gro­te­les. Jau pir­ma­die­nio va­ka­rą ava­ri­nės tar­ ny­bos dar­buo­to­jai sku­bė­jo grai­ by­ti nuo gro­te­lių ša­kų ir la­pų są­ na­šas. „Kad škva­las bus, teo­riš­kai ži­ no­jo­me, bet pra­ktiš­kai ne­si­ti­kė­jo­ me, kad jis bus toks stip­rus. Škva­lo pra­džio­je su­tri­ko vi­sos ry­šių sis­te­ mos. Apie va­lan­dą ne­ma­tė­me, kas kur vyks­ta“, – tei­gė L.Ma­kū­nas. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ va­ do­vas ti­ki­no, kad iš anks­to pa­si­ ruoš­ti to­kiai sti­chi­jai var­gu ar įma­ no­ma. „Gro­te­lių va­ly­mas nė­ra mū­ sų funk­ci­ja, bet kai gat­vės tvins­ta, ava­ri­nės tar­ny­bos at­lie­ka šį dar­bą. Lai­mė, kad škva­las įvy­ko iki 20 va­ lan­dos ir mū­sų ava­ri­nė tar­ny­ba dar dir­bo“, – tvir­ti­no L.Ma­kū­nas.

Su­lau­žė: vė­jo smū­gių neat­lai­kė ir be­to­ni­niai ap­švie­ti­mo stul­pai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012

miestas

Per šven­tę – be van­dens 1

Bu­tas dar la­biau bu­vo api­pil­tas: ir sie­nos, ir lu­ bos, ir grin­dys“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė. At­vy­ku­si ava­ri­nė tar­ny­ba už­su­ ko tie­ki­mo sklen­dę, be van­dens li­ ko pen­kių bu­tų gy­ven­to­jai. Ava­ri­nės tar­ny­bos dar­buo­to­ jai ne­ga­lė­jo pa­tek­ti į bu­tą, ku­ria­ me įvy­ko ava­ri­ja. Tad da­liai Kau­no gat­vės 47-ojo na­mo gy­ven­to­jų be van­dens te­ko vers­tis ir va­kar. „Trečia pa­ra taip gy­ve­na­me. Neaiš­ku, kiek dar teks. Bu­vau pas na­mo ad­mi­nist­ra­to­rių, sa­vi­nin­ko jiems ne­pa­vy­ko ras­ti. Dar­buo­to­jai tvir­ti­no, kad be van­dens gy­ven­ ti ga­li tek­ti ir sa­vai­tę. Apie ap­lie­ tas lu­bas jau ne­kal­bu. Svar­biau­sia, kad van­duo at­si­ras­tų“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Mo­te­ris tvir­ti­no, jog su ki­tais ta­me pa­čia­me aukš­te įsi­kū­ru­siais kai­my­nais bend­rau­jan­ti.

Po­li­ci­ja sa­vi­nin­ko ne­ra­do

Min­dau­gas Ge­nys:

Kas bus, jei iš­lau­ši­ me du­ris, o at­si­ra­dęs gy­ven­to­jas pa­sa­kys, kad bu­te lai­kė mi­li­ jo­ną, ku­ris din­go?

Par­si­ne­ša ki­bi­ru

I.Rui­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad van­dens į sa­vo bu­tą ji par­si­ne­ša ki­bi­ru iš kai­ my­nės. Ta­čiau, anot klai­pė­die­tės, nuo­lat vaikš­čio­ti ir pra­ši­nė­ti nė­ ra ma­lo­nu. „Keis­čiau­sia, kad ki­ti į tą pa­čią bė­dą pa­puo­lę kai­my­nai nie­ko ne­ da­ro. Gal to­dėl, kad du iš ke­tu­rių bu­tų yra nuo­mo­ja­mi. Aš vie­nin­te­ lė čia gy­ve­nu 40 me­tų“, – svars­ tė mo­te­ris. Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad bu­te, ku­ria­me įvy­ko ava­ri­ja, nie­kas ne­gy­ ve­na jau tre­jus ar ket­ve­rius me­tus. „Anks­čiau šia­me bu­te gy­ve­no vai­ki­nas ir mer­gi­na. O da­bar ne­su gir­dė­ju­si, kad kas du­ris vars­ty­tų“, – pa­sa­ko­jo ša­lia mįs­lin­go­jo bu­to gy­ve­nan­ti Ol­ga Me­zen­ce­va.

Al­bi­nas Stru­my­la

Klai­pė­dos ap­skri­t ies vy­r iau­sio­jo po­l i­ci­jos ko­m i­sa­r ia­to at­sto­vas

P

Dė­žu­tė – pil­na laiš­kų

Tai, kad il­gą lai­ką nie­kas ne­bu­vo bu­ te, ku­ria­me įvy­ko ava­ri­ja, by­lo­ja ir per­pil­dy­ta pa­što dė­žu­tė. Jo­je ne tik rek­la­mi­niai buk­le­tai, bet ir są­skai­ tos, laiš­kai. Paš­to dė­žu­tė pra­ver­ta. „Prieš ku­rį lai­ką iš jos vis­kas kri­ to. Pri­si­me­nu, su­rin­kau, su­dė­jau į mai­še­lį ir pa­ka­bi­nau ant bu­to du­ rų ran­ke­nos. Po kiek lai­ko mai­še­lis din­go. Gal kas bu­vo atė­jęs ir paė­ mė?“ – svars­tė I.Rui­kie­nė. Anot mo­ters, kal­ba­ma, kad bu­ to, ku­ria­me įvy­ko ava­ri­ja, sa­vi­nin­ kas tu­ri sko­lų. „Neį­si­vaiz­duo­ju, kur jis yra. Gal iš­vy­ko į už­sie­nį ir ten gy­ve­na, o gal jo gy­vo jau ne­bė­ra“, – kal­bė­jo be van­dens gy­ve­nan­ti klai­pė­die­tė. I.Rui­kie­nė tvir­ti­no, kad dėl šio bu­to pro­ble­mų ky­la ir žie­mą. Ka­ dan­gi nie­kas neį­si­lei­džia, ne­ga­li­ ma iš­leis­ti oro iš sis­te­mos, ne­to­ly­ giai šy­la ra­dia­to­riai. „Prob­le­mos ky­la dėl vie­no bu­ to“, – pa­ste­bė­jo klai­pė­die­tė. Į Kau­no gat­vės 47-ąjį na­mą at­vy­ ku­si ir van­de­nį už­su­ku­si ava­ri­nė tar­ny­ba vi­są in­for­ma­ci­ją apie įvy­kį per­da­vė na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Vėt­run­gės būs­tas“ dar­ buo­to­jams. „Pir­miau­sia bu­to, ku­ria­me įvy­ ko ava­ri­ja, sa­vi­nin­ko kon­tak­tų ieš­ ko­jo­me sa­vo duo­me­nų ba­zė­se, ta­ čiau ras­ti ne­pa­vy­ko. Ta­da pra­šė­me pa­gal­bos kai­my­nų, bet ir­gi ne­sėk­ min­gai. Nie­kas ne­ži­no­jo, kaip su­si­ siek­ti su sa­vi­nin­ku“, – ko­men­ta­vo įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“, ku­riai pri­klau­so bend­ro­vė „Vėt­run­gės būs­tas“, Klai­pė­dos re­gio­no va­do­ vas Min­dau­gas Ge­nys. Su­ras­ti sa­vi­nin­ką bu­vo pra­šo­ ma po­li­ci­jos. Ta­čiau, anot M.Ge­ nio, to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko ir pa­rei­ gū­nams. „Yra tik nu­ro­dy­ta, kam pri­klau­so bu­tas. Dau­giau po­li­ci­ja nie­kuo ne­ ga­li pa­dė­ti. Pra­šė­me at­si­liep­ti sa­ vi­nin­ko ir per ra­di­jo sto­tį, ka­bi­no­ me skel­bi­mus laip­ti­nė­je, bet nie­kas ne­pa­dė­jo“, – aiš­ki­no va­do­vas.

a­si­tai­ko at­ve­jų, kai dau­g ia­ bu­čių na­mų ad­m i­n ist­ra­to­ riai krei­pia­si į po­l i­ci­ją, kad pa­dė­tu­me su­ras­t i bu­to, ku­ ria­me įvy­ko ava­r i­ja, šei­m i­n in­k us. Tik­r i­na­me duo­me­nų ba­zę. Jei žmo­ gus iš­v y­kęs į už­sie­n į, ta­da ieš­ko­me ar­t i­mų­jų. Ne­re­tai tai pa­vyks­ta pa­da­ ry­ti, nors ten­ka ir pa­varg­ti. Iš­vy­kę bu­ to sa­vi­nin­kai daž­niau­siai bū­na pa­l i­ kę kam nors rak­tus. Šie at­va­ž iuo­ja ir at­ra­k i­na. Lauž­t i du­r ų po­l i­ci­jos pa­rei­ gū­nai ne­sku­ba. Prie­šin­g u at­ve­ju ga­ li kil­t i pro­ble­mų. Pri­va­čią nuo­sa­v y­ bę juk sau­go įsta­t y­mas. Pa­rei­g ū­nai jų tu­r i lai­k y­t is. Dar ga­l i tek­t i ir at­ly­ gin­t i nuo­sto­l ius už iš­lauž­tas du­r is. To­k ių at­ve­jų yra bu­vę. Lauž­t i du­r is ga­l i­ma ne­bent kai duo­tas kra­tos or­ de­r is. Įvy­k us van­den­t ie­k io ava­r i­jai, pir­m iau­sia sten­g ia­mės su­ras­t i šei­ mi­nin­kus.

Ne­pa­to­gu­mai: I.Rui­kie­nė be van­dens gy­ve­na nuo šeš­ta­die­nio va­ka­ro.

Mo­te­riai jo ten­ka at­si­neš­ti iš kai­my­nų.

Na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kad anks­čiau ta­me bu­ te bu­vo re­gist­ruo­ta ir mo­te­ris. Jos kon­tak­tai bu­vo su­ras­ti. Ta­čiau pa­ skam­bi­nus paaiš­kė­jo, kad mo­te­ris jau tre­jus me­tus gy­ve­na už­sie­ny­je. Ji tvir­ti­no nie­ko ne­ži­nan­ti apie bu­tą. „Si­tua­ci­ja tik­rai ne­pa­vy­dė­ti­na. Neaiš­ku, kur kreip­tis ir kaip su­ras­ti sa­vi­nin­ką“, – ne­slė­pė va­do­vas. M.Ge­nio tei­gi­mu, ne­pa­vykus jo su­ras­ti, liko vie­nin­te­lis bū­das pa­ tek­ti į bu­tą – kreip­tis į teis­mą ir pra­šy­ti lei­di­mo. Dokumentai jam vakar jau buvo paruošti. Va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad to­kiais at­ve­jais pa­ pras­tai ga­li­mos dvi baig­tys. Bū­na, kad teis­mas nu­spren­džia ieš­ko­ti bu­to sa­vi­nin­ko. Tuo­met pro­ce­sas už­trun­ka la­bai il­gai. Ekst­ra at­ve­jais ski­ria­mos ke­tu­ rios die­nos sa­vi­nin­kui su­ras­ti, o ta­da prii­ma­mos lai­ki­no­sios prie­ mo­nės ir lei­džia­ma pa­tek­ti į bu­tą, ku­ria­me įvy­ko ava­ri­ja. Tuo­met trū­ kęs vamz­dis su­re­mon­tuo­ja­mas. Be teis­mo – nė iš vie­tos

Bu­tui skir­tas areš­tas

Pa­sak M.Ge­nio, iš­siaiš­kin­ta tik tiek, kad bu­tas areš­tuo­tas. Pa­gal­ bos kreiptasi į ant­sto­lius. Viltasi, kad gal jiems pa­si­seks su­ras­ti sa­vi­ nin­ko kon­tak­tus. Tačiau to padary­ ti nepavyko ir antstoliams.

Komentarai

M.Ge­nys pa­brė­žė, kad be teis­mo spren­di­mo nie­kas ne­ga­li pa­tek­ti į bu­tą, net jei ja­me įvy­ko ava­ri­ja. Anot jo, prieš de­šimt me­tų bu­ vo at­ve­jų, kai iš­skir­ti­niais at­ve­jais na­mų val­dų dar­buo­to­jai į bu­tus pa­tek­da­vo be sa­vi­nin­ko. Vis­ką fik­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

suo­da­vo ant­sto­lis. Ta­čiau bu­vo ne vie­nas at­ve­jis, kai po to­kio pa­te­ki­ mo į bu­tą at­si­ra­dę sa­vi­nin­kai im­ da­vo prie­kaiš­tau­ti, jog din­go bran­ gus tur­tas. „Su­vo­kė­me, kad tei­siš­kai ne­ga­ li­me ei­ti į bu­tą be sa­vi­nin­ko. Kas bus, jei iš­lau­ši­me du­ris, o at­si­ra­ dęs gy­ven­to­jas pa­sa­kys, kad bu­te lai­kė mi­li­jo­ną, ku­ris din­go. Anks­ čiau to­kiais at­ve­jais vi­sa­da at­si­ ras­da­vo ste­buk­lin­gi tur­tai“, – pri­ si­mi­nė va­do­vas. Par­ve­žė rak­tus iš Bal­ta­ru­si­jos

M.Ge­nys pa­sa­ko­jo, kad su pa­na­ šio­mis si­tua­ci­jo­mis ten­ka su­si­dur­ ti bent kar­tą per mė­ne­sį. Per me­tus to­kių at­ve­jų bū­na apie 20. „Tu­ri­me 25 tūkst. klien­tų. 20 to­ kių si­tua­ci­jų per me­tus, at­ro­dy­tų, nė­ra daug. Ta­čiau vi­sos jos yra su­ dė­tin­gos. Be to, ki­ti gy­ven­to­jai la­ biau­siai pik­ti­na­si, kai ava­ri­ja įvyks­ ta bu­te, ku­rio sa­vi­nin­kas yra ne­ži­nia kur“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. Pa­sak M.Ge­nio, būs­tų, ku­rių sa­ vi­nin­kai iš­vy­kę ir il­gą lai­ką bū­ na ap­si­sto­ję už­sie­ny­je, yra iš­ties daug. „Da­bar juk emig­ra­ci­jos pi­kas. Pu­sė žmo­nių iš­va­žia­vę į už­sie­nį“, – tei­gė va­do­vas. Į už­sie­nį iš­vyk­ti pla­nuo­jan­ tiems klai­pė­die­čiams jis pa­ta­

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

P

a­gal mies­to ta­r y­bos pa­tvir­ tin­tas tai­syk­les pa­tal­pų sa­ vi­nin­kas pri­va­lo įsi­leis­ti pa­ tik­r in­t i vamz­dy­nų. Jei to ne­pai­so­ma, dau­g ia­bu­čio na­mo ad­ mi­nist­ra­to­r ius ga­l i kreip­t is į sa­vi­val­ dy­bę. Bu­to sa­vi­nin­kui bus su­ra­šy­tas pro­to­ko­las ir skir­ta bau­da. Pir­mą kar­ tą už šį pa­žei­d i­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 100 iki 1 tūkst. li­tų. Už pa­kar­to­ti­nį – nuo 500 iki 2 tūkst. li­tų. Nu­baus­tų to­kių klai­pė­die­čių nė­ra. Jei žmo­gus neį­si­lei­džia pa­tik­rin­ti vamz­ dy­nų, o žmo­nės il­gą lai­ką gy­ve­na be van­dens, pro­ble­ma vis tiek tu­r i bū­ ti spren­džia­ma. Į pa­gal­bą rei­kia pa­si­ telk­ti ir po­li­ci­ją.

rė rak­tus nuo bu­to pa­lik­ti gi­mi­ nai­čiams, o kai­my­nams pa­sa­ky­ti sa­vo kon­tak­tus, kad bū­tų ga­li­ma su­si­siek­ti. „Tuo­met pro­ble­mų kil­tų ma­ žiau. Yra bu­vę at­ve­jų, kai gy­ven­to­ jui te­ko grįž­ti iš Bal­ta­ru­si­jos. Ar­ba iš Ang­li­jos gi­mi­nai­čiams te­ko par­ siųs­ti rak­tus, kad na­mo pri­žiū­rė­to­ jai ga­lė­tų pa­tek­ti į bu­tą“, – pri­si­ mi­nė M.Ge­nys.

6

trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012

nuomonės

Se­ni me­džiai tu­ri bū­ti iš­kirs­ti

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ku­ris auk­sas la­biau ži­ba? Violeta Juodelienė

L

ie­t u­vos na­c io­n a­l i­n ių kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ jų ko­m i­si­ja pa­skel­bė iki rug­sė­jo 1-osios lau­k ian­ ti pre­ten­den­t ų į šį ap­do­va­no­ji­mą pa­var­d žių. Dėl si­t ua­ci­jų, kai mū­ sų vi­sų pi­n i­g us kaž­kas pa­skirs­to konk­re­t iems as­me­n ims, Lie­t u­vo­ je mėgs­ta­ma aist­rin­gai dis­ku­tuo­ti. Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­ mi­jos šiuo at­ž vil­giu – išim­tis. Kon­ teks­tas iš anks­to pa­smer­kia bet ko­ kią ki­to­k ią nuo­mo­nę, abe­jo­nę dėl to, ar pi­ni­gai skirs­to­mi tin­ka­mai. Ko­k ios dis­k u­si­jos? Gi kal­ba­ma ne šiaip apie bet ką, apie kul­tū­rą! Sri­ tį, ku­r i yra po­duk­ros vie­to­je. Pre­ mi­jos dy­d is „800 ba­z i­n ių so­cia­l i­

Nė vie­na po­ten­cia­ li ba­le­to žvaigž­dė, gi­ mu­sie­ji bū­ti me­nu­ chi­nais ar sau­ko­mis ne­su­lau­kia tiek vals­ ty­bės pa­ra­mos, kiek spor­ti­nin­kai. nių iš­mo­k ų“ tik skam­ba ypač iš­ di­d žiai: tai vi­so la­bo ket­v ir­ta­da­l is su­mos, ski­r ia­mos spor­t i­n in­kams už olim­pi­n į auk­są! Ga­lų ga­le ir su­ tei­kia­ma ji tik sy­k į ir ne bet kam – te­bū­n ie ji sa­vo­t iš­ka kom­pen­sa­ci­ ja nu­si­pel­niu­siam kū­rė­jui už vi­sa, ko jis ne­ga­vo iš vals­ty­bės, pa­ska­ta vi­siems ku­rian­tie­siems. Vi­sus šiuos ar­gu­men­tus sun­ku pa­ neig­ti. Ir vis dėl­to iš­drįs­ki­me pa­dis­ ku­tuo­ti. Šie­met ypač aki­vaiz­d i pa­ra­le­lė tarp pre­m i­jos už olim­pi­n į auk­s ą ir „už reikš­m in­g iau­sius pa­sta­r ų­jų sep­ty­ne­rių me­tų dar­bus kul­tū­ros ir me­no sri­ty­je ar­ba už il­ga­me­tį kū­ rė­jo in­dė­l į į kul­t ū­rą ir me­ną“ – bū­ tent taip for­mu­luo­ja­ma są­ly­ga na­ cio­na­li­nei pre­mi­jai gau­ti. Spor­ti­nin­kai, ku­rie dėl ap­verk­ti­nos pa­si­ren­gi­mo ba­zės ne tik emig­ruo­ ja, už sa­vo pi­n i­g us sam­do ge­r us tre­ne­r ius, kad gim­t i­nei at­sto­vau­ tų aukš­čiau­siu ly­g iu, yra ver­t i di­ džiau­sios pa­gar­bos. Klau­si­mų ky­la ne tiek dėl jiems ski­ria­mų pre­mi­jų,

kiek dėl kul­t ū­ros at­sto­v ų nuo­pel­ nų pi­ni­gi­nės iš­raiš­kos. Kad nu­plauk­t ų, nu­va­ž iuo­t ų, nu­ bėg­tų grei­čiau už ki­tus, spor­ti­nin­ kai tre­n i­r uo­ja­si pa­pras­tai kur kas dau­g iau nei sep­t y­ne­r ius me­t us. Tik ar jų iš­lie­tas pra­kai­tas ir paau­ ko­ta svei­ka­ta yra la­biau ver­t in­ga nei be­m ie­gės aukš­č iau­s io ly­g io me­ni­nin­ko nak­tys? Olim­pi­n iais me­tais, kai džiau­g ia­ mės kad ir ne­gau­siais, bet vis dėl­ to bran­g iais ap­do­va­no­ji­mais Lon­ do­ne, toks klau­si­mas kai kam ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­ko­rek­tiš­kas, nors toks anaip­tol nė­ra. Tai tik kvie­ti­mas pa­ mąs­ty­ti, ar tik­rai pa­sie­ki­mai kul­tū­ ros sri­ty­se ga­li bū­ti ma­ž iau ver­tin­ gi nei spor­to lai­mė­ji­mai. O gal mums pa­g rin­d i­n is pa­sie­k i­ mų ver­t i­n i­mų kri­te­r i­jus vis dar yra pa­s au­l i­n is kon­teks­t as, svar­ biau­sia var­ž y­t is ir ap­lenk­t i es­tus, ame­r i­k ie­čius ar ru­sus? To­k iu at­ ve­ju me­nas pa­smerk­tas pra­lai­mė­ ti spor­tui. Kad ir ko­kia ap­verk­ti­na bū­tų spor­ ti­n in­k ų ren­g i­mo ba­zė, nė vie­na po­ten­cia­l i ba­le­to žvaigž­dė, gi­mu­ sie­ji bū­t i me­nu­chi­nais ar sau­ko­ mis ne­su­lau­k ia tiek vals­ty­bės pa­ ra­mos, kiek spor­ti­nin­kai. Da­ly­va­vi­ mas kon­kur­suo­se, tai­gi ir ga­li­my­bė lai­mė­t i olim­pi­n iam auk­sui svo­r iu pri­lygs­tan­t į ap­do­va­no­ji­mą ba­le­to ar pia­n is­t ų kon­k ur­se, pir­m iau­sia yra ma­žo­jo me­nu­chi­no – tiks­l iau, jo tė­vų ki­še­nės – rei­ka­las. Gal vals­ty­bė bent su­tei­kia ga­li­my­ bę aukš­čiau­sio ly­gio mu­zi­kan­tams gro­ti aukš­čiau­sio ly­gio inst­ru­men­ tais? Anaip­tol. Pri­si­l ies­t i prie Hec­ ke­lio fa­go­to ar Stra­di­va­ri­jaus jie ga­ li tik pri­va­čių rė­mė­jų dė­ka. Ar pa­s ta­r ų­jų yra daug, ga­l i­ma spręs­ti pa­gal me­no (ne)po­pu­lia­ru­ mą. Kiek re­por­ta­ž ų iš pres­t i­ž i­n ių me­no fes­ti­va­lių, bie­na­lių pa­sta­rai­ siais me­tais ma­tė­me na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo ete­ry­je? Šio­je ka­te­go­ ri­jo­je ly­g i­na­mas su spor­tu me­nas yra ab­so­liu­tus aut­sai­de­ris. Sup­ran­ta­ma, spor­to aukš­tu­mų mū­ sų at­le­tai sie­k ia ne dėl pi­n i­g ų. Ly­ giai kaip ir tik­r i me­n i­n in­kai dir­ba ne tam, kad gau­tų na­cio­na­li­nę pre­ mi­ją. Ta­čiau ko­dėl vals­ty­bė spor­ti­ nin­k ui lei­d žia už­si­d irb­t i ne­r i­bo­tą skai­čių me­da­lių, o kul­tū­ros ir me­ no vei­kė­jai na­cio­na­li­nę pre­mi­ją ga­ li gau­ti tik kar­tą gy­ve­ni­me? Ar tam, kad nu­sto­tų kū­rę ir už­leis­tų vie­tą ki­t iems? Tai gal tuo­met la­biau są­ ži­nin­ga bū­tų iš­da­ly­ti dau­giau ma­ žes­nių pre­mi­jų, ne­ri­bo­jant ga­li­my­ bės už­si­dirb­ti ją nors ir kas­met.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Pa­vo­jus: kai ku­riuos me­džius vėt­ra iš­ro­vė su šak­ni­mis.

P

raū­žus jau ant­ram škva­lui, vėl iš­ky­la klau­si­mas dėl me­džių, ku­rie au­ga mies­te. Tiks­liau, ne au­ga, o trū­ni­ja. Ir tų trū­ ni­jan­čių au­ga­lų Klai­pė­do­je šim­tai, jei ne tūks­tan­čiai. Tai jau yra vi­siš­kai aiš­ku, nes vos praū­žus stip­res­niam vė­jui, žmo­nės tik per plau­ką iš­ven­ gia žū­ties, su­lau­žo­mos ma­ši­nos, pa­ da­ro­ma ki­ta di­de­lė ža­la, ku­ri kas­kart ver­ti­na­ma šim­tais tūks­tan­čių li­tų. Kas at­ly­gins šią ža­lą? Ir ko­dėl ji ap­ skri­tai at­si­ran­da? Ma­no nuo­mo­ne, kal­tas val­di­nin­kų ne­dė­me­sin­gu­mas ir ap­lai­du­mas. Jau da­bar aiš­ku, kad se­nų me­džių Klai­ pė­do­je yra per daug ir jie ke­lia nuo­ la­ti­nį pa­vo­jų gy­ven­to­jams. Ne­jau­gi su­si­mąs­ty­si­me tik ta­da, kai koks nors nu­griu­vęs pu­vė­kas ką nors už­muš? Rei­ka­las čia vi­siš­kai aiš­kus. Dau­ gu­mos me­džių sa­vi­nin­kas yra sa­vi­ val­dy­bė. Va­di­na­si, ji ir at­sa­ko už sa­ vo tur­tą. Jei tas ne­pri­žiū­ri­mas tur­tas kam nors at­ne­ša nuo­sto­lių, tu­ri at­

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Pap­lūs vi­sa Klai­pė­da

Jei to­kios bai­sios aud­ros, kaip pra­ siau­tu­si pir­ma­die­nio va­ka­rą, ims kar­to­tis daž­niau, aki­vaiz­du, kad pa­ plūs vi­sa Klai­pė­da. Ma­nau, mū­sų val­džiai rei­kė­tų rim­tai su­si­rū­pin­ ti mies­to ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ma. Ga­ liu tik įsi­vaiz­duo­ti, kaip po tos aud­ros at­ro­dė ap­sem­to­se gat­vė­se bu­vu­sių dau­gia­bu­čių rū­siai. Užuo­jau­ta žmo­ nėms, pa­ty­ru­siems nuo­sto­lių. Ana­to­li­jus

Pa­si­ge­do pa­puo­ši­mų

Nors kai ku­rie klai­pė­die­čiai bur­ no­ja Jū­ros šven­tę, man ji pa­tin­ka. Kiek­vie­nais me­tais jos lau­kiu ir su ne­kant­ru­mu no­riu pa­žiū­rė­ti, kaip šie­met šven­tiš­kai pa­si­puoš mies­tas. Jau ta­po tra­di­ci­ja, kad dau­ge­lį me­tų

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Algydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

sa­ky­ti to tur­to sa­vi­nin­kė. Ki­taip ta­ riant, sa­vi­val­dy­bė. Ši sa­vo ruož­tu reg­re­so tvar­ka ga­li pri­si­teis­ti pa­tir­ tų nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mą iš ap­lai­džiai dir­ban­čių val­di­nin­kų, areš­tuo­jant jų tu­ri­mą tur­tą ir lė­šas.

Sa­vi­val­dy­bė reg­re­so tvar­ka ga­li pri­si­teis­ ti pa­tir­tų nuo­sto­lių at­ ly­gi­ni­mą iš ap­lai­džiai dir­ban­čių val­di­nin­kų, areš­tuo­jant jų tu­ri­mą tur­tą ir lė­šas. Tik taip pa­siek­si­me konk­re­čių re­ zul­ta­tų, nes da­bar val­di­nin­kai neat­ sa­ko už sa­vo priim­tus spren­di­mus, ir tai yra vi­siš­kas ab­sur­das. Jau dvi praū­žu­sios aud­ros pa­ro­dė, kad mies­te – di­de­lė ne­tvar­ka, nes pa­ vo­jin­gai pa­svi­rę ar su­pu­vę me­džiai yra per šven­tę at­va­žiuo­ja gi­mi­nai­čiai iš Kau­no ir Bir­žų, su ku­riais šiaip re­ to­kai ma­to­mės. Ta­čiau šie­met ne tik ma­no sve­čiai, bet ir pa­ti pa­ste­bė­jau, jog šven­ti­nis Klai­pė­dos rū­bas bu­vo ge­ro­kai kuk­les­nis. Ne­ži­nau, ko pri­ trū­ko – iš­mo­nės ar pi­ni­gų, bet tik­rai iš mies­to pa­puo­ši­mo šie­met ti­kė­jo­ mės dau­giau. Tuo la­biau kad Klai­pė­ da šven­tė sa­vo ju­bi­lie­jų. Ire­na

Ne­rei­kia bū­ti nai­viems

Skai­ty­to­ja Vir­gi­ni­ja „Karš­ta­me te­le­ fo­ne“ pik­ti­no­si, kad per Jū­ros šven­ tę pre­ky­bi­nin­kai lu­pi­ka­vo – esą ma­žą bu­te­liu­ką van­dens par­da­vi­nė­jo po 3 li­tus. Ži­no­te, yra toks po­sa­kis – kvai­ lą ir baž­ny­čio­je mu­ša. Se­na­mies­ty­je ap­stu mais­to par­duo­tu­vių, kur tą pa­ tį bu­te­liu­ką van­dens bu­vo ga­li­ma įsi­ gy­ti už kiek dau­giau nei 1 li­tą, tie­siog rei­kė­jo anks­čiau pa­gal­vo­ti apie sa­vo vai­kus. Juk kai atei­na­te į res­to­ra­ną ar į ba­rą, ne­si­pik­ti­na­te, kad už gė­ri­mus

ne­ker­ta­mi. Tam prie­ši­na­si, kaip mi­ nė­ta, už nie­ką neat­sa­kan­tys val­di­nin­ kai. Dau­ge­lis klai­pė­die­čių pui­kiai pri­ si­me­na sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­ją, prieš ke­le­tą me­tų pa­si­prie­ši­nu­sią tuo­pų iš­ kir­ti­mui Pi­lies gat­vė­je. Šio pir­ma­die­ nio va­ka­ro įvy­kiai, kai vie­na tų tuo­pų nu­griu­vo tie­siai ant va­žiuo­ja­mo­sios da­lies, by­lo­ja, kad toks tar­nau­to­jos už­si­spy­ri­mas bu­vo nu­si­kals­ta­mas. Tūks­tan­čiai vai­ruo­to­jų per škva­lą gai­šo bran­gų lai­ką ma­ši­nų spūs­ty­se, tuš­čiai de­gi­no bran­gų ben­zi­ną tik dėl to, kad kaž­ko­kia val­di­nin­kė ne­no­rė­jo, kad tuo­pos bū­tų iš­kirs­tos. O jei­gu tas me­dis bū­tų nu­vir­tęs ant au­to­bu­so su vai­kais? Ką tuo­met ta po­nia pa­sa­ky­tų? Gė­da, tik­ra gė­da, kad yra toks ap­ si­lei­di­mas mies­te. Pa­vo­jin­gas ap­ si­lei­di­mas. Su­pu­vę me­džiai pri­va­lo bū­ti iš­kirs­ti, nes jie kė­si­na­si į žmo­ gaus gy­vy­bę ir svei­ka­tą. Šį fak­tą rei­ kia priim­ti be­są­ly­giš­kai ir mies­te įves­ti tvar­ką. S.M.

rei­kia mo­kė­ti ge­ro­kai bran­giau nei par­duo­tu­vė­se. Tas pa­ts ir mu­gė­je – ne­rei­kia bū­ti nai­viems, žmo­nės čia su­va­žia­vo pre­kiau­ti, kad už­si­dirb­tų. Tai­gi jū­sų tei­sė rink­tis, ką, kur ir už kiek pirk­ti, bruk­te nie­kas ne­bru­ko. Vy­tas

At­sa­ko­my­bė – Sei­mo na­riams

Pa­pik­ti­no sei­mū­nų kal­bos ir veiks­ mai dėl pla­nuo­ja­mo re­fe­ren­du­mo dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad priim­ ti spren­di­mą šiuo klau­si­mu tu­rė­ tų pa­tys Sei­mo na­riai. Juk tam juos tau­ta ir iš­rin­ko, kad priim­tų vals­ty­ bei svar­bius spren­di­mus. O jie da­ bar no­ri per­mes­ti at­sa­ko­my­bę ant pa­pras­tų Lie­tu­vos žmo­nių pe­čių. Jei­gu kar­tais pro­jek­tas dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės ne­pa­sit­vir­tin­tų, Sei­ mo na­riai pa­si­tei­sin­tų, kad taip nu­ spren­dė tau­ta. Al­ber­tas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 8, 2012

lietuva

Knygnešio anūkė ragina nenutautėti Visą vasarą gimtojoje šalyje viešinti garsi išeivijos veikėja JAV gyvenanti Angelė Barkauskaitė-Nelsienė atstovauja šeimai, kurios narių širdys jau antrą šimtmetį plaka Lietuvos ritmu. Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt

Klausimas kaip vėliava

„Gyvenime svarbiausia – aistra. Ji daro stebuklus, – įsitikinusi A.Barkauskaitė-Nelsienė. – Akivaizdus to pavyzdys – Rūtos Meilutytės plaukimas olimpiadoje. Ji plaukė taip, kad braukiančių džiaugsmo ašaras tautiečių širdys plaktų vienu ritmu, kuris vadinasi Lietuva ir lietuvis“. Šiuos žodžius kartojant aš girdėjau nuo vaikystės, sėdėdama ant tėvelio ar ant jo artimo draugo – buvusio Lietuvos premjero, kunigo Mykolo Krupavičiaus – kelių. Pastarasis, kai 1944 m. palikome rusų okupuojamą Lietuvą ir ilgainiui atsidūrėme JAV, Čikagoje jis vis klausdavo manęs: „Na, Angeliuke, tai kada eisi vaduoti Lietuvėlės?“ Tuomet manęs šis klausimas nedomino, tačiau vėliau jis iškilo mano atmintyje kaip vėliava, kurią nešiau, iki Lietuva atgavo nepriklausomybę. Ir dabar ją, tą vėliavą, nešu, nes man rūpi Tėvynės reikalai, atvedę jau nežinau kelintą kartą į Lietuvą ir į čia vykstantį Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimą.“

Man skaudu, kad Lietuvą palieka jauni, kūrybingi žmonės. Jei padėtis nesikeis, Lietuvą užplūs kitataučiai.

Ne vieną dešimtmetį užsienyje aktyviai įvairiais lygiais gynusi Tėvynės laisvės bylą, dabar A.Barkauskaitė-Nelsienė susirūpinusi tautiškumui, lietuvių tapatybei ir Lietuvos saugumui kylančiomis grėsmėmis. 18 šeimos narių

„Kaip galima liepos 6-ąją, švenčiant Valstybės dieną, tuoj po tautinės giesmės į sceną išleisti kniaukti britiškas kates?! Turiu galvoje populiariąją ištrauką iš Andrew Lloydo Webberio miuziklo „Katės“. Kitoje šalyje tai būtų skandalinga. Tik ne Lietuvoje", – atsiduso A.BarkauskaitėNelsienė, nemažai laiko praleidusi Seime kaip JAV lietuvių ir Pasaulio lietuvių bendruomenių (PLB) narė, dabar vadovaujanti PLB Seimo Kontrolės komisijai. „Aš pasisakau prieš mišrias ir vienos lyties asmenų santuokas, kurios silpnina tautą ir tautiškumą, patriotizmą. Nepritariu ir kosmopolitizmui. Esu laiminga, kad visos trys mano dukros ištekėjusios už lietuvių. Turiu dešimt anūkų – nuo kelerių iki 21 metų. Jie kalba lietuviškai. Pernai su vyru atsivežėme 16 savo šeimos narių – tris dukras su vyrais ir dešimt jų vaikų. Kelio-

nė visiems paliko didžiulį įspūdį“, – su šypsena veide prisiminė buvusią kelionę A.Barkauskaitė-Nelsienė, šį kartą atvykusi į Lietuvą su vyru Romu ir anūku Tomu Narbutu.

dėtis nesikeis, Lietuvą užplūs kitataučiai, – įsitikinusi pašnekovė. – Ir šalies valdžia tam jau rengiasi – lietuvių asmens dokumentuose nebeliko grafos „tautybė“. Taigi, pati Lietuva, sekdama Europos pėdomis, siekia ištrinti iš mūsų sąmonės tautiškumą, lietuvio tapatybės požymius. Ar mes, lietuviai, to siekėme, susigrąžindami nepriklausomybę? Labai abejoju. Todėl drįstu raginti Lietuvos žmones, visuomenines organizacijas ne tik nepamesti Lietuvos iš akių ir širdies, bet ir būti aktyvesnius, drąsesnius, vieningesnius.“

Bloga nuo radijo

Prasidėjo PLB Seimas

Pabrėžusi, kad lietuvybę, tautiškumą puoselėti pirmiausia turi šeima – svarbiausia visuomenės ląstelė, – A.Nelsienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje lietuvybė ne puoselėjama, o tiesiog ignoruojama. „Per dieną pasiklausius radijo negera darosi nuo anglų kalba atliekamų dainų. Tačiau pastebiu ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, unikalias moksleivių dainų ir šokių šventes. Stebiuosi ir tuo, kaip noriai jaunimas važiuoja į Sibirą, į savo tautos tremties ir lagerių vietas, tvarko išlikusius kapus – tai ugdo jų patriotiškus jausmus, skatina domėtis savo tautos istorija. Beje, Sibire amžino poilsio atgulė ir mano seneliai Guogos, išauginę 10 vaikų“, – pasakojo pašnekovė. „Panašiai elgiasi ir užsienyje gyvenantys lietuviai – jie siunčia savo vaikus į vietos šeštadienines lietuvių mokyklas, tautinių šokių ir kitus būrelius, jaunimo organizacijas ar tobulinti kalbos įgūdžių į Lietuvą. Ne vienas toks vaikas vėliau susieja savo likimą su Lietuva. Štai ir mano keli anūkai jau pareiškė norą gyventi senelių gimtojoje šalyje“, – džiaugėsi ji. Toks glaudus ryšys su Lietuva A.Barkauskaitės-Nelsienės šeimoje neatsitiktinis. Štai jos senelis iš tėvo, Ciprijono Barkausko, pusės buvo žinomas knygnešys. Svarbūs politikės darbai

Anot A.Barkauskaitės-Nelsienės, Lietuvos reikalai, gyvenant JAV, jai rūpėjo nuo jaunystės. Tam visiškai pritarė jos vyras lietuvis Romas, jis jaunos žmonos entuziazmą rėmė finansiškai. „Gyvenau mintimi, kaip padėti Lietuvai išsilaisvinti, atsistoti ant kojų, pasijusti savo krašto šeimininkei. Šių tikslų siekiau su bendraminčiais tautiečiais įvairiais būdais per JAV lietuvių bendruomenę ir Baltų laisvės lygą (BAFL), užmegzdama ryšius su JAV vyriausybėmis, kongresmenais ir sovietmečio pogrindžio atstovais Lietuvoje“, – pasakojo A.Barkauskaitė-Nelsienė. 1981 m. įsteigus BAFL, suaktyvėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos savanoriško įsiliejimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo politika. Beje, A.Barkauskaitė-Nelsienė net dvi kadencijas vadovavo BAFL, o šiuo metu yra aktyvi šios lygos pirmininko pavaduotoja. Įvertino ir JAV, ir Lietuva

Pašnekovė labai didžiuojasi savo pačios iškelta ir įgyvendinta idėja – Baltijos valstybių rėmėjų sambūriu JAV Kongrese. Šiam sambūriui vadovauja A.Barkauskaitės-Nelsienės įkalbėtas lietuvių kilmės

Nepritaria: A.Barkauskaitei-Nelsienei nerimą ypač kelia tai, kad nau-

juose Lietuvos gyventojų asmens dokumentuose neberašoma žmogaus tautybė. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

JAV kongresmenas Jonas Šimkus, o ponia Angelė tapo JAV Kongreso, BAFL ir baltiškosios visuomenės veiklos koordinatore JAV. „Mano vyras Romas nemėgsta reklamuotis, tačiau jis, kaip verslininkas, taip pat negaili nei savo laiko, nei pinigų ieškodamas būdų, kaip galėtų mažinti nedarbą ir emigraciją Lietuvoje. Romas įsteigė Lietuvoje įvairių firmų, kuriose dirba ne viena dešimtis lietuvių. Panašiai galėtų elgtis ir kiti lietuviai

verslininkai, gyvenantys užsienyje, tačiau juos stabdo nelanksti mokesčių sistema Lietuvoje“, – įsitikinusi A.Barkauskaitė-Nelsienė. Nepameskime Lietuvos

Per viešnagę Lietuvoje ji atkreipė dėmesį ir į čia gyvenančių žmonių didžiulį nusivylimą dėl teisingumo stokos, klestinčios korupcijos ir valdžios abejingumo. „Man skaudu, kad Lietuvą palieka jauni, kūrybingi žmonės. Jei pa-

Vilniuje, parlamento rūmuose, vakar pradėjo posėdžiauti 14-asis PLB Seimas. Iki penktadienio vyksiančiuose jo posėdžiuose dalyvauja PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Penktadienį PLB Seimas rinks naują organizacijos vadovybę. Šešerius metus prie PLB valdybos vairo stovėjusi teisininkė Regina Narušienė teigė neketinanti vėl kandidatuoti į bendruomenės vadovus. PLB taip pat planuoja diskusijas dėl jos rengiamo Konstitucijos pataisos projekto, kuriuo būtų įteisinama dviguba pilietybė. PLB Seimas šaukiamas kas treji metai.

8

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 8, 2012

lietuva

Dar vie­na ga­li­my­bė: pa­pil­do­mas priė­mi­mas Po pa­grin­di­nio priė­ mi­mo į stu­di­jas ant­ ro­jo eta­po nau­jie­ ji pir­ma­kur­siai su­ sku­bo pa­si­ra­šy­ ti stu­di­jų su­tar­tis. Ki­ti, rugp­jū­čio 5 d. pra­si­dė­jus pa­pil­do­ mam priė­mi­mui į aukš­tą­sias mo­kyk­ las, lau­kia nau­jos ga­ li­my­bės. Apie stu­ di­jų pro­gra­mas ir li­ ku­sias lais­vas vie­tas pa­sa­ko­jo uni­ver­si­ te­tų ir ko­le­gi­jų at­sto­vai. At­sa­ko­my­bė: aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vai pa­ta­ria prieš ren­kan­tis spe­cia­ly­bę įver­tin­ti, ar ji tik­rai ta, su ku­ria no­rė­sis sie­ti sa­vo atei­tį. „Shutterstock“ nuotr.

Jolanta Adomaitytė Tikisi padidinti vietų skaičių

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­ je po ant­ro­jo sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų tu­ro li­ko 58 lais­vos vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mos vie­tos. Ant­ra­ja­me eta­pe stu­di­jų su­tar­tis pa­si­ra­šė 199 stu­den­tai: 162 į vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mas, še­ši į vals­ ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mas vie­tas su sti­pen­di­jo­mis ir 31 į vals­ty­bės ne­fi­ nan­suo­ja­mas vie­tas. „Ti­ki­mės, kad per pa­pil­do­mą priė­mi­mą ga­lė­si­me pa­di­din­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čių, tad pla­nuo­ja­me tu­ rė­ti apie 900 vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­ mų stu­den­tų ir apie 600 vals­ty­bės ne­fin ­ an­suo­ja­mų“, – sa­kė Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja stra­te­gi­nei plėt­ rai Ni­jo­lė Gal­di­kie­nė. Di­džio­ji dalis į vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mas vie­tas yra už­si­re­gist­ra­ vę į bio­me­di­ci­nos moks­lų sri­ties – bur­nos hi­gie­nos, odon­to­lo­gi­nės prie­žiū­ros, ki­ne­zi­te­ra­pi­jos stu­di­

jų pro­gra­mas; tech­no­lo­gi­jos moks­ lų sri­ties – au­to­mo­bi­lių tech­ni­nio eksp­loa­ta­vi­mo, me­cha­ni­kos in­ži­ne­ ri­jos, in­for­ma­ti­kos, mais­to tech­no­ lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mas; so­cia­li­nių moks­lų sri­ties – fi­nan­sų, lo­gis­ti­kos va­dy­bos, bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos, tu­riz­mo stu­di­jų pro­gra­mas. Pa­sak N.Gal­di­kie­nės, šiais me­ tais po­pu­lia­riau­sios stu­di­jų pro­ gra­mos yra ir per­spek­ty­viau­sios. „Bū­si­mi au­to­mo­bi­lių tech­ni­nio eksp­loa­ta­vi­mo, me­cha­ni­kos in­ži­ ne­ri­jos, mais­to tech­no­lo­gi­jos, gro­ žio te­ra­pi­jos, bend­ro­sios pra­kti­ kos slau­gos, lo­gis­ti­kos va­dy­bos, fi­nan­sų ir bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos stu­di­jų pro­gra­mų ab­sol­ven­tai ga­ li ti­kė­tis bū­ti lau­kia­mi dar­bo rin­ ko­je. Sau­su­mos trans­por­to tech­ no­lo­gi­jų stu­di­jų pro­gra­ma nė­ra tarp po­pu­lia­riau­sių, bet ji, kar­tu su lo­gis­ti­kos va­dy­ba, tu­rė­tų bū­ti vie­nos per­spek­ty­viau­sių pro­gra­ mų atei­ty­je“, – tei­gė ko­le­gi­jos di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja stra­te­gi­ nei plėt­rai.

STUDIJUOK VILNIAUS UNIVERSITETE KAUNE! Kolegijų absolventams – pokoleginių studijų (2 m.) ir papildomųjų studijų (1 m.) programos Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ĩ Ekonomika, ĩ Vadyba ir verslo administravimas.

Abiturientams – pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programos* Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ĩ Audiovizualinis vertimas, ĩ Anglų ir rusų kalbos, ĩ Ekonomika (Finansai, Verslo ir viešojo sektoriaus ekonomika), ĩ Kultūros vadyba, ĩ Lietuvių filologija ir reklama, ĩ Vadyba ir verslo administravimas (Komercija, Verslo organizavimas), ĩ Verslo informatika (Elektroninio verslo informacinės sistemos, Verslo intelektikos sistemos), ĩ Verslo informatika (Finansų informatika).

*Studijos – nuolatinės (4 m.), organizuojamos pasirenkant dieninį, vakarinį ar sesijinį tvarkaraštį. Daugiau informacijos: VU KHF Priėmimo komisijoje, Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas. Tel. (8 37) 201 501, e. paštas infostudijos@vukhf.lt, Skype vukhf_priemimas, www.khf.vu.lt

Pa­si­rin­ki­mas atei­čiai

Po ant­ro­jo sto­ja­mų­jų eg­za­mi­ nų eta­po paaiš­kė­jo, kad Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te (KU) stu­di­juos be­veik tūks­tan­tis pir­ma­kur­sių. Per pa­ grin­di­nio priė­mi­mo ant­rą­jį eta­pą į KU bu­vo pa­kvies­ti 114 sto­jan­čių­jų (41 į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­ tas ir 73 į vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­ mas vie­tas). Di­džio­ji da­lis kvies­tų­ jų su­da­rė su­tar­tis. „Pa­pil­do­ma­me priė­mi­me sto­ jan­tie­ji ga­lės teik­ti pa­gei­da­vi­mus užim­ti li­ku­sias lais­vas vie­tas. Pab­ rėž­ti­na, kad šia­me eta­pe sto­jan­tie­ ji ga­lės keis­ti ne tik anks­tes­nių pa­ gei­da­vi­mų prio­ri­te­tus, bet rink­tis ir ki­tas pa­gei­dau­ti­nas stu­di­jų pro­ gra­mas“, – sa­kė KU Moks­lo ir stu­ di­jų pro­rek­to­rė doc. dr. In­ga Dai­ li­die­nė. Ant­ra­ja­me eta­pe pa­gal pa­si­rin­ ki­mą po­pu­lia­riau­sios iš­li­ko so­cia­ li­nių moks­lų stu­di­jos. Dau­giau­ sia pa­gei­da­vi­mų su­lau­kė vie­ša­sis ad­mi­nist­ra­vi­mas, rek­rea­ci­ja ir tu­ riz­mas, ki­ne­zi­te­ra­pi­ja, psi­cho­lo­ gi­ja, po­li­ti­kos moks­lai, žur­na­lis­ ti­ka, va­dy­ba, eko­no­mi­ka. Dau­giau pa­kvie­ti­mų ne­mo­ka­mai stu­di­juo­ ti su­lauk­ta į tech­no­lo­gi­jos ir fi­zi­nių moks­lų sri­čių pro­gra­mas. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, šie­met sto­ jan­tie­ji daž­niau rin­ko­si tech­no­lo­ gi­nių ir bio­me­di­ci­nos moks­lų stu­ di­jų sri­ties spe­cia­ly­bes. „Pa­tar­tu­me spe­cia­ly­bę rink­tis vi­sų pir­ma at­si­žvel­giant į sa­vo ge­ bė­ji­mus ir mo­ty­va­ci­ją bei no­rą pa­ gal šią spe­cia­ly­bę dirb­ti atei­ty­je. Juk po­pu­lia­ri spe­cia­ly­bė ne vi­suo­ met yra per­spek­ty­vi. Po­pu­lia­rios spe­cia­ly­bės pa­si­rin­ki­mas le­mia ne tik ma­žes­nę ti­ki­my­bę pa­tek­ti į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą, bet ir atei­ty­je gau­ti dar­bo vie­tą pa­gal įgy­tą spe­cia­ly­bę“, – pa­ta­rė I.Dai­ li­die­nė. Jau tu­ri pa­tir­ties

Kau­no ko­le­gi­jo­je per šių me­tų ant­ rą­jį stu­den­tų priė­mi­mo eta­pą stu­ di­jų su­tar­čių pa­si­ra­šy­ta net dau­ giau nei 2011-ai­siais. Iš 45 stu­di­jų

pro­gra­mų nė­ra nė vie­nos, ku­rios ne­si­rin­ko sto­jan­tie­ji, ma­žiau­siai pa­klau­sios bu­vo stu­di­jų pro­gra­ mos re­gio­nuo­se – Tau­ra­gė­je, Kė­ dai­niuo­se, Drus­ki­nin­kuo­se. „Šie­met nu­ste­bi­no fak­tas, kad 67 pro­c. išau­go sto­jan­č ių­j ų, jau tu­r in­č ių uni­ver­s i­te­t i­n į iš­s i­l a­v i­ ni­m ą, skai­č ius. Aki­vaiz­d u, kad da­lis sto­jan­čių­jų jau yra iš­ban­dę jė­gas dar­bo rin­ko­je ir ieš­ko pra­ ktiš­kų, šiuo­lai­kiš­kų stu­di­jų, nors ki­še­nė­se tu­ri uni­ver­si­te­tų dip­lo­ mus“, – ten­d en­c i­j ą pa­s te­b ė­j o Kau­no ko­le­gi­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas ko­mu­ni­ka­ci­jai, priė­ mi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas An­ ta­nas Vai­de­lys.

Pa­pil­do­ma­me priė­ mi­me sto­jan­tie­ji ga­ lės teik­ti pa­gei­da­vi­ mus užim­ti li­ku­sias lais­vas vie­tas.

15 pro­c. dau­giau pra­šy­mų stu­di­ juo­ti su­lau­kė tech­no­lo­gi­jų sri­ties stu­di­jų pro­gra­mos, ku­rios prieš ke­le­rius me­tus ma­žai do­mi­no sto­ jan­čiuo­sius: pa­dau­gė­jo pa­gei­da­vi­ mų stu­di­juo­ti kom­piu­te­ri­nių tink­lų ad­mi­nist­ra­vi­mą, bal­dų ir me­die­nos dir­bi­nių ga­my­bą, mais­to tech­no­lo­ gi­ją, žel­di­nius ir jų di­zai­ną bei ki­tas stu­di­jų pro­gra­mas. „Vi­sos stu­di­jų pro­gra­mos yra per­spek­ty­vios, jei stu­di­juo­jan­tys yra mo­ty­vuo­ti, o stu­di­jų re­zul­ta­tai yra ge­ri. 2012 m. vyk­do­mas priė­mi­ mas į nau­jas stu­di­jų pro­gra­mas – įvaiz­džio di­zai­ną, fo­tog­ra­fij­ ą, spor­ to va­dy­bą. Jau ke­le­tą me­tų iš ei­lės abi­tu­rien­tai mie­lai ren­ka­si bio­me­ di­ci­nos sri­ties stu­di­jų pro­gra­mas: dan­tų tech­no­lo­gi­ją, bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gą, kos­me­to­lo­gi­ją ir pa­na­šiai. Šie­met pra­šy­mų stu­di­ juo­ti su me­di­ci­na su­si­ju­sias spe­ cia­ly­bes skai­čius išau­go 27 pro­c.“, – pa­sa­ko­jo A.Vai­de­lys.

Star­tas į kar­je­rą

Pa­sak Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­ si­te­to stu­di­jų pro­rek­to­riaus Pra­no Ži­liu­ko, uni­ver­si­te­tas, nors sa­vo pa­va­di­ni­me tu­ri žo­dį „tech­no­lo­ gi­jos“, yra tik­ra Al­ma Ma­ter ir siū­ lo pla­tų pro­gra­mų spekt­rą: eko­no­ mi­ką, va­dy­bą, fi­nan­sus, rin­ko­da­rą, žmo­nių iš­tek­lių va­dy­bą ir dau­ge­ lį ki­tų. Tad stu­den­tai tu­ri ga­li­my­ bę įgy­ti gre­tu­ti­nės stu­di­jų kryp­ties iš­si­la­vi­ni­mą ir tap­ti pla­taus pro­fi­lio spe­cia­lis­tais. „Vi­si so­cia­li­nių moks­lų stu­den­ tai, jei tik tu­ri no­ro ir am­bi­ci­jų, ga­li pa­si­nau­do­ti pui­kiai iš­vys­ty­ta vers­ lu­mo ska­ti­ni­mo bei ug­dy­mo sis­te­ ma ir pa­nau­do­ti sa­vo ži­nias kar­tu su „tech­no­lo­giš­kai­siais“ ko­le­go­ mis“, – aiš­ki­no P.Ži­liu­kas. „Drą­siai tei­gia­me, kad mū­ sų uni­ver­si­te­tas – star­tas į ga­ran­ tuo­tą kar­je­rą, bet ne tik to­dėl, kad nau­jau­sia­me pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų rei­tin­ge Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ ver­si­te­tas pa­ten­ka tarp tūks­tan­čio ge­riau­sių pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų (617 vie­ta). Šį fak­tą pa­tvir­ti­na ir nuo­ la­ti­nė Ino­va­ci­jų cent­ro veik­la bei spar­čiai ky­lan­tis „San­ta­kos slė­nis“ – tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ati­tin­ kan­tis na­cio­na­li­nis at­vi­ros priei­gos moks­li­nių ty­ri­mų ir eks­pe­ri­men­ti­ nės plėt­ros (MTEP) cent­ras, ku­ria­ me bus su­telk­tos ypač per­spek­ty­ vių kryp­čių – dar­nio­sios che­mi­jos ir bio­far­ma­ci­jos, atei­ties ener­ge­ ti­kos, me­chat­ro­ni­kos, in­for­ma­ci­ nių ir ko­mu­ni­ka­ci­nių tech­no­lo­gi­jų moks­lo ir stu­di­jų – po­ten­cia­las“, – sa­kė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­ te­to stu­di­jų pro­rek­to­rius. Kar­je­ros cent­re uni­ver­si­te­tas ga­ran­tuo­ja su­si­ti­ki­mą su bū­si­mu darb­da­viu: di­džiuo­ja­si to­kiais par­tne­riais, kaip „Ache­ma“, „Lie­tu­vos ener­gi­ja“, „Elin­ta“, LES­TO ir ki­ti. „O vi­sa ki­ta pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus. Ta­čiau vis iš­girs­ta­mos mū­sų ab­sol­ven­tų sėk­mės is­to­ri­ jos lei­džia pa­kar­to­ti: uni­ver­si­te­tas – star­tas į ga­ran­tuo­tą kar­je­rą“, – tei­gė uni­ver­si­te­to stu­di­jų pro­rek­ to­rius P.Ži­liu­kas.

9

trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012

OMX Vilnius

–0,28 %

260,8 mln . litų

– iš vi­so to­kios ver­tės tau­ py­mo lakš­tų yra iš­pla­ti­ nu­si Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja nuo 2009 m.

OMX Riga

+0,67 %

ekonomika

OMX Tallinn

–0,47 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Vers­las ma­ži­na sko­las

€

Pra­dels­tos vers­lo sko­los per lie­pą su­ ma­žė­jo 2,5 mln. li­tų, iki 5,3 mlrd. Ne­pai­ sant to, tvir­tų mo­ku­mo pa­ge­rė­ji­mo po­ žy­mių vis dar nė­ra, o ar­ti­miau­siu me­tu pro­gno­zuo­ja­mas ne­di­de­lis sko­lų au­gi­ mas, kaip sa­ko kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­ fo“ at­sto­vai. Lai­ku ne­pa­deng­tų sko­lų tu­ rė­jo maž­daug kas ant­ra Lie­tu­vos įmo­nė – maž­daug 33 tūkst. bend­ro­vių, vi­du­ti­ nė sko­la sie­kia 60 tūkst. li­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3652 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3413 JAV do­le­ris 1 2,7864 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7843 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9585 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,5328 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6785 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7962 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8738

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,5558 % –0,3489 % –0,1648 % –0,1220 % +0,0222 % +0,5183 % +0,4164 % +0,7052 % +0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,96

4,63

2,37

„Apoil“

4,89

4,59

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,76 dol. už 1 brl. 110,47 dol. už 1 brl.

Ma­žos pa­lū­ka­nų nor­mos jau ne vie­ nus me­tus džiu­gi­ na pa­sko­las su kin­ ta­mo­sio­mis pa­lū­ ka­nų nor­mo­mis tu­ rin­čius ban­kų klien­ tus. Pa­sak ana­li­ti­kų, to­kia si­tua­ci­ja ga­li truk­ti dar bent po­rą me­tų.

Fi­nan­sai: kin­ta­moms pa­lū­ka­nų nor­moms krin­tant, pa­sko­lų įmo­kos ma­žė­ja, gy­ven­to­jams lie­ka dau­giau pi­ni­gų tau­py­ti ar var­to­ti. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ge­riau­sias lai­kas grą­žin­ti pa­sko­las Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Pasiekė žemiausią tašką

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, šiuo me­tu Lie­tu­vos gy­ven­to­jai iš ban­ kų būs­tui įsi­gy­ti ir var­to­ti iš vi­ so yra pa­si­sko­li­nę 6,9 mlrd. li­tų ir 18,7 mlrd. eu­rų. Už pa­sko­las li­ tais bir­že­lio pa­bai­go­je vi­du­ti­niš­ kai mo­kė­tos 5,47 pro­c. sie­kian­ čios pa­lū­ka­nos, už pa­sko­las eu­rais – 3,49 pro­c. Dar prieš me­tus li­tais paim­tų pasko­lų pa­lū­ka­nos sie­kė 6,11 pro­c., eu­rais – 3,93 pro­c. Šiuo me­tu tiek li­tais, tiek eu­rais paim­tų pa­sko­lų pa­lū­ka­nos yra že­miau­sio ly­gio nuo jų ste­bė­ji­mo pra­džios 2004 m. spa­ lį Lie­tu­vos ban­ke. Per šį lai­ko­tar­pį di­džiau­sios pa­ lū­ka­nos už pa­sko­las li­tais sie­kė 2009 m. rugp­jū­tį (9,51 pro­c.), už pa­sko­las eu­rais – 2008 m. spa­lį (6,13 pro­c.). Min­dau­gas Vai­čiu­lis, Lie­tu­vos ban­ko Ban­ki­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­rius, sa­kė, kad tarp­ban­ki­ nės pa­lū­ka­nų nor­mos pa­sko­loms li­tais (VI­LI­BOR) ir pa­sko­loms eu­ rais (EU­RI­BOR) šiuo me­tu sie­kia že­miau­sius taš­kus. „Tai reiš­kia, kad pa­sko­los, su­ sie­tos su kin­ta­mo­sio­mis pa­lū­ka­ no­mis, yra pi­giau­sios. Aiš­ku, di­ de­lę da­lį pa­lū­ka­nų le­mia ir ban­ko mar­ža. Prieš kri­zę mar­ža bu­vo la­ bai ma­ža, šiuo me­tu ji yra išau­gu­si, ta­čiau ga­lu­ti­nė pi­ni­gų kai­na ban­kų klien­tams vis tiek yra že­miau­sio ly­gio“, – tei­gė M.Vai­čiu­lis.

Pa­lū­ka­nos dar kris

Pa­sak „Dans­ke“ ban­ko Fi­nan­sų mak­le­rio sky­riaus va­do­vo Kęs­tu­ čio Ce­lie­šiaus, nors pa­lū­ka­nų nor­ mos ma­žė­ja ir tai džiu­gi­na esa­mus ban­kų klien­tus, vis dėl­to tai yra ne­ ri­mo dėl atei­ties at­spin­dys. „Eu­ro­ pos cent­ri­nis ban­kas (ECB), ma­žin­ da­mas ba­zi­nes pa­lū­ka­nų nor­mas, šie­met ne kar­tą ban­dė ska­tin­ ti eko­no­mi­ką, ta­čiau kar­tu tai yra pri­pa­ži­ni­mas, kad eko­no­mi­ka sto­ja. Žmo­nių iš­lai­dos grą­ži­nant pa­sko­las ma­žė­ja, ta­čiau pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mo per­spek­ty­vos iš­lie­ka nei­gia­mos. Šį džiaugs­mą pa­va­din­čiau dvip­ras­ miu“, – sa­kė K.Ce­lie­šius. Pa­sak pa­šne­ko­vo, di­de­lė da­ lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tu­ri pa­sko­ las eu­rais (EU­RI­BOR) su 6 mė­ne­ sių truk­mės kin­ta­mą­ja pa­lū­ka­nų nor­ma, ku­ri la­bai ar­ti­ma ECB nu­ sta­ty­tai ba­zi­nei pa­lū­ka­nų nor­mai. Šiuo me­tu ji yra 0,75 pro­c., 6 mė­ ne­sių truk­mės tarp­ban­ki­nė pa­lū­ ka­nų nor­ma EU­RI­BOR šiuo me­tu sie­kia 0,658 pro­c. Fi­nan­sų rin­kos ti­kė­jo­si, kad praė­ju­sią sa­vai­tę per ECB su­si­rin­ ki­mą bus priim­tas spren­di­mas su­ ma­žin­ti ba­zi­nę pa­lū­ka­nų nor­mą nuo 0,75 iki 0,5 pro­c., ta­čiau tai ne­ bu­vo pa­da­ry­ta. K.Ce­lie­šiaus pa­ste­ bė­ji­mu, iki ECB su­si­rin­ki­mo tarp­ ban­ki­nė pa­lū­ka­nų nor­ma eu­rais kas­dien šiek tiek ma­žė­jo, o ECB ne­nusp­ren­dus keis­ti ba­zi­nės nor­ mos, EU­RI­BOR sta­bi­li­za­vo­si ir šiuo me­tu iš­lie­ka pa­na­šaus ly­gio. „Ti­ki­ma­si, kad ba­zi­nių pa­lū­ka­nų ma­ži­ni­mas yra vie­na svar­bių pi­ni­

gų po­li­ti­kos prie­mo­nių, ku­rių ga­ li im­tis ECB. Fi­nan­sų rin­kos ti­ki­si, kad iki me­tų pa­bai­gos ECB ba­zi­nes pa­lū­ka­nų nor­mas su­ma­žins iki 0,5 pro­c. To­dėl šiuo me­tu ga­li­ma la­ biau ti­kė­tis EU­RI­BOR ma­žė­ji­mo nei di­dė­ji­mo“, – tei­gė M.Vai­čiu­lis. Pa­sak jo, prie­žas­tis la­bai pa­pras­ta – eu­ro zo­nos vals­ty­bių sko­lų kri­zė vis dar įkarš­ty­je.

Kęs­tu­tis Ce­lie­šius:

Žmo­nių iš­lai­dos grą­ži­ nant pa­sko­las ma­žė­ja, ta­čiau pa­ja­mų pa­di­ dė­ji­mo per­spek­ty­vos iš­lie­ka nei­gia­mos.

Juntamas litų perteklius

Pas­ko­lų li­tais kai­na taip pat ma­žė­ ja. Šiuo me­tu 6 mė­ne­sių truk­mės tarp­ban­ki­nė pa­lū­ka­nų nor­ma VI­ LI­BOR sie­kia 1,37 pro­c. „Pas­ko­lų li­tais pa­lū­ka­nų ma­žė­ji­mas taip pat su­si­jęs su pa­sko­lų eu­rais pa­lū­ka­ nų ma­žė­ji­mu. VI­LI­BOR yra di­des­ nis už EU­RI­BOR, nes yra įskai­čiuo­ ta di­des­nė ri­zi­kos pre­mi­ja, su­si­ju­si su ga­li­mu va­liu­tos kur­so pa­si­kei­ ti­mu, fi­nan­sų sis­te­mos mo­ku­mu. Ar­ti­miau­siu me­tu tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nos li­tais la­bai ar­ti­mai seks tarp­ban­ki­nes pa­lū­ka­nas eu­rais ir bus pa­na­šios“, – sa­kė Nerijus Ma­ čiu­lis, ban­ko „Swed­bank“ vy­riau­ sia­sis eko­no­mis­tas.

Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko Ban­ki­ nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus M.Vai­čiu­lio, šiuo me­tu jo­kio ri­zi­kos prie­do, su­si­ju­sio su va­liu­tos ri­zi­ka, nė­ra, o tarp­ban­ki­nis lik­vi­du­mas taip pat ne­di­de­lis. „In­dė­liai ban­ kuo­se au­ga, po „Sno­ro“ griū­ties in­dė­liams pa­si­skirs­čius tarp­ban­ki­ nė­je rin­ko­je, jun­ta­mas li­tų per­tek­ lius, o tai le­mia ma­žes­nes pa­sko­lų li­tais pa­lū­ka­nas“, – sa­kė jis. To­dėl, ban­kams ne­tu­rint kam pa­sko­lin­ti tu­ri­mą li­tų per­tek­lių, ti­kė­ti­na, kad pa­lū­ka­nos li­tais dar ma­žės. Portfelis nesipučia

N.Ma­čiu­lio tei­gi­mu, fi­nan­sų rin­ koms šiuo me­tu la­biau nei ba­zi­ nių pa­lū­ka­nų ma­ži­ni­mo rei­kia ki­ to­kių prie­mo­nių, ku­rios pa­dė­tų iš­ju­din­ti sko­li­ni­mą ir sko­li­ni­mą­ si Eu­ro­po­je. „Nors tiek ba­zi­nės pa­lū­ka­nos, tiek tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nos, tiek ap­skri­tai ga­li­my­bės pa­si­sko­lin­ti yra pa­lan­kios, ta­čiau be­veik jo­kio­je ES vals­ty­bė­je pa­sko­lų po­rtfe­lis neau­ ga, di­dė­ja la­bai ne­smar­kiai ar­ba net trau­kia­si. Ban­kai su­si­du­ria su mo­ ku­mo lik­vi­du­mo pro­ble­ma, sten­

gia­si di­din­ti ka­pi­ta­lo pa­kan­ka­mu­ mo ro­dik­lius ma­žin­da­mi pa­sko­lų po­rtfe­lius“, – dės­tė N.Ma­čiu­lis. Pa­sak jo, ne­svar­bu, ar iki me­tų pa­bai­gos ba­zi­nė pa­lū­ka­nų nor­ma su­ma­žės iki 0,5 pro­c., ar ki­tais me­ tais kris dar la­biau. „Pa­lū­ka­nos jau yra is­to­riš­kai že­miau­sio ly­gio. Nors ne­sko­li­na ban­kai, bet sko­lin­tis ne­ no­ri ir jų klien­tai. Ma­to­me, kad gy­ ven­to­jų ir įmo­nių no­rą sko­lin­tis le­mia vi­sai ne pa­lū­ka­nų dy­dis, o pa­ si­ti­kė­ji­mas eko­no­mi­ne si­tua­ci­ja, sa­ vo fi­nan­si­ne pa­dė­ti­mi“, – sa­kė jis. Pa­sak N.Ma­čiu­lio, tiems, ku­ rie yra pa­si­sko­li­nę anks­čiau ir tu­ri kin­ta­mą­sias pa­lū­ka­nų nor­mas, yra tei­gia­mos ten­den­ci­jos, nes ti­kė­ti­ na, kad ECB nu­sta­to­mos ba­zi­nės pa­lū­ka­nų nor­mos že­mo ly­gio dar liks bent dve­jus me­tus. „Iki 2013 m. ba­zi­nė pa­lū­ka­ nų nor­ma tu­rė­tų iš­lik­ti že­ma, 2014 m. jau gal­būt tu­rė­tų įvyk­ ti ko­kių nors po­ky­čių ir eu­ro zo­na su­si­tvar­kys su pro­ble­mo­mis, to­dėl ir ba­zi­nės pa­lū­ka­nų nor­mos pra­ dės kil­ti“, – tei­gė „Dans­ke“ ban­ ko Fi­nan­sų mak­le­rio sky­riaus va­ do­vas K.Ce­lie­šius.

Tarp­ban­ki­nių pa­lū­ka­nų nor­mų li­tais ir eu­rais po­ky­čiai

2011 m. sau­sis 2011 m. lie­pa 2012 m. sau­sis 2012 m. lie­pa

VILIBOR*

1,99

EURIBOR**

1,22

2,01

2,03

1,55

1,79

1,61

0,93

* Tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nų nor­mos li­tais, 6 mė­ne­sių truk­mės ** Tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nų nor­mos eu­rais, 6 mė­ne­sių truk­mės

10

trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012

pasaulis Žy­dų ­ pa­si­pik­ti­ni­mas

Ne­vy­kęs ­ star­tas

„Ket­vir­ta­sis rei­chas“

Ru­mu­ni­jos žy­dai iš­reiš­kė ne­ pa­si­ten­ki­ni­mą dėl spren­di­mo įtrauk­ti į vy­riau­sy­bę 39 me­tų se­na­to­rių Da­ną Şo­vą, ku­ris nei­ gė ša­lies va­do­vo Io­no An­to­nes­ cu at­sa­ko­my­bę už ho­lo­kaus­ tą. D.Şo­va anks­čiau yra pa­reiš­ kęs, kad „Ru­mu­ni­jos te­ri­to­ri­jo­ je mar­ša­lo An­to­nes­cu dė­ka ne­ nu­ken­tė­jo nė vie­nas žy­das“.

Ne­sėk­min­gas ra­ke­tos ne­šė­jos star­tas su­žlug­dė pla­nus iš­kel­ ti į or­bi­tą mi­li­jo­nus do­le­rių kai­ na­vu­sius du ry­šių pa­ly­do­vus – In­do­ne­zi­jos „Te­le­kom 3“ ir Ru­ si­jos „Eksp­ress MD-2“. Jie bu­ vo skir­ti ry­šiams abie­jo­se ša­ly­ se pa­ge­rin­ti. In­ci­den­tas pa­pil­dė vir­ti­nę ne­sėk­mių, per­se­kio­jan­ čių Ru­si­jos kos­mo­so pro­gra­mą.

Ita­li­jos dien­raš­tis „Il Gior­na­le“ iš­spaus­di­no straips­nį pa­va­di­ ni­mu „Ket­vir­ta­sis Rei­chas“. Ja­me pub­li­kuo­ja­ma Vo­kie­ti­ jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel fo­tog­ra­fi­ja, ku­rio­je ji lai­ko iš­ kė­lu­si ran­ką. Straips­ny­je Vo­ kie­ti­jos kanc­le­rė kal­ti­na­ma ne­lei­du­si Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­kui pa­gel­bė­ti Ita­li­jai.

Ar ­virs KDR ant­rą­ja Ruan­da? Kol pa­sau­lio akys nu­kreip­tos į Si­ri­ją, Vi­du­rio Af­ri­ko­je, re­gis, bręs­ta rim­ta kri­zė. Ry­ti­nė­je Kon­go De­mok­ra­ti­nės Res­pub­li­kos (KDR) da­ly­je gy­ve­nan­tys žmo­nės kas­dien ma­to žu­dy­nes, prie­ var­ta­vi­mus ir plė­ši­mus. Ar tai kam nors rū­pi? Pa­dė­tis grės­min­ga

Tarp­tau­ti­nės pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­ jos „Ox­fam“ at­sto­vai tvir­ti­na, kad nuo konf­lik­tų ry­ti­nė­je KDR da­ly­ je pra­džios šių me­tų ba­lan­dį pa­lik­ ti sa­vo gy­ve­na­mas vie­tas bu­vo pri­ vers­ti apie pu­sė mi­li­jo­no žmo­nių. „Ox­fam“ pri­dū­rė, kad mi­li­jo­ nai KDR gy­ven­to­jų at­si­dū­rė vie­tos su­ki­lė­lių, va­di­na­mų M23, kont­ro­ liuo­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je, to­dėl re­gio­ ne pa­dau­gė­jo prie­var­ta­vi­mų, plė­ši­ mų ir žu­dy­nių. KDR va­do­vas Jo­sep­has Ka­bi­la ir Jung­ti­nės Tau­tos (JT) kal­ti­na kai­ my­nę Ruan­dą, kad ši re­mia tut­sių et­ni­nės gru­pės do­mi­nuo­ja­mas M23 su­ki­lė­lių pa­jė­gas. Ruan­da kal­ti­ni­

Kas ko­vo­ja KDR? Ar­mi­jos: FARDC – KDR re­gu­lia­rio­ji ka­riuo­

me­nė. Mo­nus­co – JT taik­da­rių pa­jė­gos.

Už­sie­nio su­ki­lė­liai KDR: FDLR (Ruan­dos iš­lais­vi­ni­mo de­

mok­ra­ti­nės pa­jė­gos). Tarp jų yra as­ me­nų, ku­rie tie­sio­giai at­sa­kin­gi už ge­no­ci­dą Ruan­do­je. FNL (Na­cio­na­li­nės iš­lais­vi­ni­mo

pa­jė­gos) – Bu­run­džio su­ki­lė­liai, ku­ rie ak­ty­viau­si Pie­tų Ki­vu pro­vin­ci­ jo­je. ADF (Su­vie­ny­tos de­mok­ra­ti­nės

pa­jė­gos) – Ugan­dos re­mia­mi Šiau­ rės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je vei­kian­tys su­ki­lė­liai. Kon­go su­ki­lė­liai: M23 su­for­muo­ta iš ka­rių, ku­rie bu­

vo CNDP su­ki­lė­lių gru­pės na­riai. JT tvir­ti­na, kad šiuos su­ki­lė­lius pa­lai­ ko Ruan­dos vy­riau­sy­bė. Pa­jė­goms va­do­vau­ja ge­ne­ro­las B.Nta­gan­da ir pul­ki­nin­kas Sul­ta­nas Ma­ken­ga. FDC („Kon­go gy­ny­bos fron­tas“)

ko­vo­ja su FDLR su­ki­lė­ liais. APCLS (Pat­r io­t i­n is

lais­vo ir su­ve­re­naus Kon­go al­jan­sas) ak­ ty­viai vei­kia Ma­si­ si re­gio­ne, į va­ka­ rus nuo Go­mos mies­to. FRPI (Itu­rio

pa­trio­ti­nės pa­ si­p rie­š i­n i­m o pa­jė­gos) ak­ty­ viai vei­kia Itu­rio pro­vin­ci­jo­je ne­to­li Ugan­dos sie­nos.

mus ka­te­go­riš­kai nei­gia ir tvir­ti­na, kad KDR re­ži­mas re­mia hu­tų su­ki­ lė­lius re­gio­ne. M23 su­ki­lė­liams KDR va­do­vau­ja bu­vęs ge­ne­ro­las Bos­co Nta­gan­da, dar va­di­na­mas Ter­mi­na­to­riu­mi. Šis as­muo kal­ti­na­mas pa­lai­kan­tis ry­šius su Ruan­dos vy­riau­sy­be, o JT jo ieš­ko dėl ka­ro nu­si­kal­ti­mų. B.Nta­gan­da yra tut­sių kil­mės, kaip ir dau­ge­lis aukš­čiau­sių Ruan­ dos pa­rei­gū­nų. Šie bai­mi­na­si, kad ry­ti­nė­je KDR da­ly­je, ku­ri ri­bo­ja­si su Ruan­da, neį­si­vy­rau­tų hu­tų ka­ ri­nės gru­puo­tės, to­dėl re­mia M23. Bręs­ta et­ni­nis konf­lik­tas?

Ry­ti­nė­je KDR da­ly­je ko­vos tę­sia­si nuo 1994 m. Tais me­tais tūks­tan­ čiai hu­tų įsi­ver­žė į KDR iš kai­my­ nės Ruan­dos. Ge­no­ci­do me­tais hu­tų ra­di­ka­lų ini­cia­ty­va bu­vo iš­žu­dy­ta nuo pu­ sės iki mi­li­jo­no tut­sių ir nuo­sai­kių hu­tų. Ta­čiau tut­siai per­si­gru­pa­vo ir at­ko­vo­jo Ruan­dą, to­dėl hu­tai, tarp ku­rių bu­vo ir ge­no­ci­do or­ga­ni­za­ to­rių, bai­min­da­mie­si tut­sių kerš­ to pa­si­trau­kė į KDR. Hu­tai KDR su­for­ma­vo va­di­na­ mą­ją FDLR su­ki­lė­lių or­ga­ni­za­ci­ją, o ko­vo­ti su šia gru­pe bu­vo su­bur­ ta dau­giau­sia tut­sių do­mi­nuo­ja­ma CNDP or­ga­ni­za­ci­ja, iš ku­rios ir ki­ lo M23. Po ge­no­ci­do ma­žy­tės Ruan­dos vy­riau­sy­bės pa­jė­gos net du kar­tus bu­vo įsi­ver­žu­sios į di­džio­sios kai­ my­nės KDR te­ri­to­ri­ją. Ruan­da ar­gu­men­ta­vo, jog sie­kia už­tik­rin­ti, kad hu­tų maiš­ti­nin­kai ne­siim­tų veiks­mų prieš tut­sius. La­biau­siai ken­čia žmo­nės

Ko­vos tę­sia­si, re­zul­ta­tų nė­ra, o ken­čia pa­pras­ti vie­tos gy­ven­to­jai. „Aš vis­ką pra­ra­dau“, – BBC žur­ na­lis­tams pa­sa­ko­jo 65 me­tų ūki­ nin­kas Mi­che­las. Pa­sak jo, pa­sta­rie­ji ke­li mė­ne­siai re­gio­ne – bai­sūs. Kai mū­šiai pa­ sie­kė Bu­na­ga­nos mies­tą, ku­ria­ me gy­ve­no Mi­che­las, ūki­nin­kas pa­bė­go kur sau­giau. Kai grį­žo, jo ūkis bu­vo su­griau­tas. Mi­che­las sa­kė, kad nie­kuo ne­pa­si­ti­ki – nei su­ki­lė­liais, nei KDR ar­mi­ja: „Vi­si jie ka­ riai, tiek jums ga­liu pa­sa­ky­ ti.“ Ko­dėl tu­rin­tys už­tik­rin­ti tvar­ką sa­vo ša­lies te­ri­to­ri­jo­ je KDR ka­riai el­gia­si kaip su­ ki­lė­liai?

Bu­na­ga­nos mies­te BBC žur­na­lis­tai pa­kal­bi­no du bu­vu­sius KDR ar­mi­jos ka­rius Jus­ti­ną Pa­py ir Joh­ną Mu­sin­ gu­zi. Abu vy­rai ką tik de­zer­ty­ra­vo ir gal­būt pri­si­jungs prie M23. „Ko­vė­mės krū­my­nuo­se ke­tu­ rias die­nas, ta­čiau ne­tu­rė­jo­me nė tru­pi­nė­lio val­gy­ti, – pa­sa­ko­jo vy­ rai. – Mū­sų vy­rai ko­vė­si net ži­no­ da­mi, kad ne­gaus pa­val­gy­ti. Ta­čiau KDR ne­lai­mės ka­ro, jei taip bus to­ liau.“ M23 pa­jė­gos – ne­gau­sios, ta­čiau Bu­na­ga­nos mies­tą su­ki­lė­liai lai­ko ap­su­pę, nors čia dis­lo­kuo­tos JT pa­ jė­gos. Vie­tos gy­ven­to­jai, ku­rie pa­ bė­go iš ap­sup­ties į ne­to­li Ugan­dos pa­sie­nio esan­čią pa­bė­gė­lių sto­vyk­ lą, pa­sa­ko­jo, kad Bu­na­ga­na da­bar – pra­ga­ras že­mė­je.

Ko­vė­mės kaž­ko­ kiuo­se krū­my­nuo­se ke­tu­rias die­nas, ta­ čiau ne­tu­rė­jo­me nė tru­pi­nė­lio val­gy­ti. „Mes pa­ma­tė­me su­ki­lė­lius, ku­ rie lei­do­si nuo kal­no, – pri­si­mi­nė Noel­le, su vy­ru ir tri­mis vai­kais į sto­vyk­lą at­vy­ku­si praė­ju­sią sa­vai­ tę. – No­rė­jo­me lik­ti sa­vo kai­me, ta­čiau jie pa­sa­kė, kad vi­si vy­rai ir tie, kas ga­li kau­tis, tu­ri ei­ti ko­vo­ti. Vai­kai – taip pat. Tuo­met kai ku­ rios kai­me­lio mo­te­rys bu­vo iš­prie­ var­tau­tos prieš pat mū­sų akis. To­ dėl mes nu­ta­rė­me bėg­ti.“ Dau­ge­lis vie­ti­nių bai­mi­na­si, kad re­gio­ne ne­kil­tų et­ni­nis konf­lik­tas, kaip Ruan­do­je. An­toi­ne’as, KDR gy­ve­nan­tis tut­ sis, pa­sa­ko­jo, kad ne­se­niai su drau­ gais bu­vo už­pul­tas ne­to­li Go­mos – di­džiau­sio re­gio­no mies­to, kont­ ro­liuo­ja­mo vy­riau­sy­bės – uni­ver­ si­te­to. Va­žiuo­da­mi mo­to­cik­lais ke­li as­ me­nys mė­tė į juos ak­me­nis ir šau­ kė: „Grįž­kit at­gal į Ruan­dą.“ Vy­ras ma­no, kad iš­puo­lis bu­vo et­ni­nis, nes dau­ge­lis tut­sių kil­mės vie­tos žmo­nių kal­ti­na­mi ry­šiais su M23 su­ki­lė­liais. „Po­li­ci­ja at­vy­ko, ta­čiau ne­vai­ kė už­puo­li­kų. Jie pa­pras­čiau­siai su­rin­ko vi­sus žmo­nes, ku­rie bu­vo už­pul­ti, ir nu­ga­be­no prie Ruan­dos sie­nos“, – pa­sa­ko­jo jau­nuo­lis. BBC inf.

Ka­ras: tūks­tan­čiai KDR ry­ti­nės da­lies gy­ven­to­jų kas­dien pa­lie­ka tė­vy­nę

ir žings­niuo­ja į kai­my­nes Ruan­dą bei Ugan­dą, kad iš­veng­tų mir­ties.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ne­ra­mu­mų re­gio­ne chro­no­lo­gi­ja 1994 m. balandis–birželis. Ruan­dos

ge­no­ci­das. 1994 m. bir­že­lis. Pau­lo Ka­ga­me va­do­

vau­ja­mi tut­sių maiš­ti­nin­kai iš­va­rė hu­ tus iš Ruan­dos. Dau­ge­lis hu­tų pa­si­trau­ kė į tuo­me­tį Zai­rą (KDR). Tuo pat me­tu Ruan­dos ar­mi­ja įsi­ver­žė į KDR, siek­da­ ma su­nai­kin­ti hu­tų maiš­ti­nin­kus. 1997 m. Lau­rent’as Ka­bi­la, re­mia­

mas Ruan­dos, pe­rė­mė val­džią KDR. 1998 m. Ruan­da ap­kal­ti­no L.Ka­bi­

lą, kad šis ne­sii­ma veiks­mų prieš hu­ tų maiš­ti­nin­kus, ir ban­dė jį nu­vers­ti. Tai tarp ša­lių su­kė­lė ka­ri­nį konf­lik­tą, jis tru­ko pen­ke­rius me­tus. 2009 m. Ruan­da ir KDR pa­si­ra­šė 2003 m. ka­ras ofi­cia­liai bai­gė­si, ta­ tai­kos su­si­ta­ri­mą, ir CNDP pa­jė­gos in­ čiau hu­tų ir tut­sių maiš­ti­nin­kai tę­sė teg­ruo­tos į KDR ka­riuo­me­nę. ko­vas ry­ti­nė­je KDR da­ly­je. 2012 m. per maiš­tą KDR ar­mi­jos 2008 m. tut­sių va­do­vau­ja­mi CNDP

gre­to­se bu­vęs CNDP va­das ge­ne­ro­ su­ki­lė­liai įžen­gė į Šiau­rės Ki­vu pro­ las B.Nta­gan­da su­bū­rė M23 su­ki­lė­lių vin­ci­jos sos­ti­nę Go­mą. Mies­tą bu­vo pa­jė­gas, ku­rios da­bar ko­vo­ja su KDR pri­vers­ti pa­lik­ti 250 tūkst. žmo­nių. pa­jė­go­mis.

11

trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012

sportas Turėsime dar vieną medalį

S.Krupeckaitė liko tuščiomis

16 val. – krepšinio ketvirtfinalis

Lietuvos boksininkas Evaldas Petrauskas, rungtyniaujantis svorio iki 60 kg grupėje, pateko į olimpinių žaidynių pusfinalį. Kartu užsitikrino ir medalį. Ketvirtfinalyje lietuvis įveikė italą Domenico Valentino. Penktadienį šilutiškio varžovu bus 27-erių Soonchulas Hanas iš Pietų Korėjos.

29-erių dviratininkė Simona Krupeckaitė suklupo vasaros žaidynių dviračių sprinto rungties ketvirtfinalyje. Šiame etape ji varžėsi su 21-erių vokiete Kristina Vogel. Tačiau lietuvė nusileido gerokai jaunesnei varžovei. Vėliau S.Krupeckaitė laimėjo paguodos varžybas, po kurių užėmė penktąją vietą.

Šiandien vasaros žaidynėse svarbiausias rungtynes žais Lietuvos krepšininkai. Dėl patekimo į pusfinalį jie 16 val. susitiks su Rusijos komanda. Tai bus pirmosios rungtynės rytoj. Vėliau žais prancūzai ir ispanai (18.15 val.), brazilai ir argentiniečiai (22 val.) bei amerikiečiai ir australai (00.15 val.).

Irklavimo regata pagyvino šventę Tradicinę, jau 20-ąjį kartą surengtą, Jūros šventės aštuonviečių valčių irklavimo regatą laimėjo Klaipėdos irklavimo centro komanda. Varžybos sulaukė didelio miestelėnų ir svečių dėmesio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

c.kavarza@kl.lt

Tarp vyrų ekipų geriausiai rungtyniavo pirmąją vietą užėmę Gediminas Krikščionaitis, Irmantas Brazas, Valdas Varašinskas, Petras ir Mantas Lekniai, Martynas Šimas, Karolis Bertašius ir vairininkas Deivis Stulpinas. Moterų aštuonviečių kovą laimėjo Vilniaus ir Klaipėdos irkluotojų komanda „Jūra“: Vaida Arbočiūtė, Gabrielė Albertavičiūtė, Indrė Skirutytė, Jolita Buškutė, Julija Lėbaitė, Neda Janonytė, Justė Urbutytė,

Raimonda Kasparavičiūtė ir vairininkė Vida Stačkutė. Jūros šventės organizatoriai atsisakė prisidėti prie sporto renginio. Visa organizacinė, finansinė našta gulė ant miesto Irklavimo centro vadovų pečių. Centro prezidentas Liudvikas Mileška pasidžiaugė, kad pavyko ne tik išsaugoti tradiciją, bet ir surengti puikią irklavimo šventę. Danės upėje kovojo šešios vyrų ir dvi dailiosios lyties atstovių įgulos, pasivadinusios skambiais pavadinimais – „Jūra“, „Banga“, „Nep-

tūnas“, „Piratai“, „Uotas“, „Ryklys“, „Ungurys“ ir „Ešerys“. Pagal varžybų sistemą prie 250 m distancijos starto linijos vyrų grupėje stojo po du ekipažus. Pralaimėjusieji pasitraukdavo iš regatos, o laimėtojai tęsdavo kovą dėl nugalėtojų vardo. Anot L.Mileškos, artimiausiu metu Klaipėdos irkluotojų laukia Lietuvos čempionatas, rugpjūčio 24-26 dienomis vyksiantis Trakuose. Rugsėjo mėnesį mūsų sportininkams teks varžytis tarptautinėse regatose Lenkijoje ir Rusijoje.

Dalyvavę irklavimo klubai (IK) Vilniaus IK „Gloria“ Prienų IK Trakų IK „Academia remigum“ Klaipėdos IK Klaipėdos IK „Gigas“

Lietuvos paplūdimio regbio čempionato medaliai buvo išdalyti Baltijos jūros pakrantėje Pirmojoje Melnragėje.

Vyrų pirmenybėse lengvą pergalę šventė Šiaulių „Vairo“ regbininkai. Jie finale įveikė Plungės „Perkūną“. Bronzos medaliai atiteko Kauno „Ąžuolo“ žaidėjams. Klaipėdos „Kuršių-Viesu-

Pergalė: Klaipėdos regbininkės – šalies paplūdimio regbio čempionės

su treneriu D.Streckiu.

lo“ ekipa tenkinosi kuklia penkta vieta. Užtat moterų varžybose klaipėdietės buvo tikros šeimininkės. Uostamiesčio „Viesulo“ žaidėjos visas varžoves įveikė įtikinamais skirtumais. Sidabrą iškovojo Marijampolės „Sūduvio“ ekipa, bronzą – Vilniaus VRA. „Labai džiaugiuosi merginų užsispyrimu ir noru nugalėti, – kone devintam danguje iš laimės buvo čempionių treneris Donatas Streckis. – Pagaliau pastangos, išlietas prakaitas treniruotėse davė vaisių.“ Pergalingai kovojo ir Klaipėdos „Kuršių“ senjorai. Jie įveikė visus varžovus, o lemiamoje kovoje ant menčių patiesė Šiaulių „Vairo“ regbininkus. Rungtynės dėl bronzos buvo tarptautinės – susitiko Kauno „Ąžuolas“ ir svečiai iš Kaliningrado. Stipresni buvo lietuviai. Jaunių iki 18 metų pirmenybes, kuriose varžėsi 10 komandų, laimėjo Šiaulių „Baltrex“ jaunieji sportininkai. Saulės miesto atstovai finale palaužė alytiškius. Dėl 3-iosios vietos susirėmė Klaipėdos „Viesulo“ ir „Šiaulių“

Burtai. Vakar ištraukti Lietuvos futbolo taurės 3-iojo etapo burtai, kurie suskirstė šešiolika komandų į aštuonias poras. Šiame etape kovos ir dvi Klaipėdos komandos, kurioms teks žaisti varžovų aikštėse. Lietuvos 2-osios lygos Vakarų zonos „Jambo“ futbolininkai vyks į Suvalkijos sostinę, kur jų lauks Marijampolės apskrities pirmenybėse žaidžianti „Ipūkio“ vienuolikė, o Klaipėdos Sekmadienio lygoje žaidžiančią „Saremą“ sostinėje priims šalies 1-ojoje lygoje rungtyniaujanti „Granito“ komanda. Į kovą dėl taurės stojęs „Palangos“ klubas Radviliškyje žais su „Lokomotyvu“.

Klaipėdos IK „Dangės yriai“ Klaipėdos irklavimo centras

Regbio medalių dalybos paplūdimyje Česlovas Kavarza

Panika. Septyni Kamerūno olimpinės rinktinės sportininkai išvyko iš Londono. Manoma, kad septyni sportininkai, įskaitant penkis boksininkus, nusprendė dėl ekonominių priežasčių apsistoti kitoje Europos valstybėje. Pasak Kamerūno olimpinės delegacijos, pirmoji dingo atsarginė moterų futbolo rinktinės vartininkė Drusille Ngako. Kiek anksčiau dingo ir olimpinio deglo nešėjas iš Kamerūno. Medalis. Pirmą medalį vasaros žaidynėse iškovojo Estijos sportininkai. Sidabro žetoną pelnė imtynininkas Heiki Nabi, svorio iki 120 kg grupės finale pralaimėjęs čempiono titulą apgynusiam 29-erių kubiečiui Mijainui Lopezui Nunezui.

Renginys: Jūros šventės metu rengiamos irkluotojų varžybos sulaukia nemažo smalsuolių dėmesio.

Česlovas Kavarza

Sporto telegrafas

ekipos. Pajėgesni buvo šiauliečiai, klaipėdiečiams teko tik stebėti, kaip medaliais apdovanojami varžovai.

Stiprinasi. Londono „Arsenal“ klubas paskelbė, kad įsigijo „Malaga“ komandos saugą Sančio Cazorlosą. Už 27-erių futbolininką bus sumokėta beveik 19 mln. eurų. Vienu geriausių Ispanijos saugų praėjusį sezoną pripažintas S.Cazorla per 38 mačus įmušė devynis įvarčius. Anglijos ekipa taip pat tikisi artimiausiu metu sukirsti rankomis su Nuri Sahinu. Turkijos rinktinės atakų organizatorius bus pasiskolintas iš Madrido „Real“.

12

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 8, 2012

rubrika

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

namai

Spor­ti­nius re­gi­nius pa­pil­do

Dar­na: dvi­ra­čių tre­ką pro­jek­ta­vu­si b

Cent­ras: olim­pi­nia­me par­ke yra olim­pi­nis kai­me­lis, da­lis are­nų, ta­čiau ne­ma­žai spor­to ša­kų at­sto­vų var­žo­si už par­ko ri­bų, pa­nau­do­ja­mi ir se­niau

sta­ty­ti įvairūs spor­to ob­jek­tai.

Roberto Dačkaus (fotodiena.lt), bu­si­nes­sin­si­der.com, de­zeen.com, e-ar­chi­tect.co.uk, london2012.com nuo­tr.

Ne vien spor­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mai su­ža­vės dau­giau kaip mi­li­jo­ną žmo­nių, tu­rin­čių ga­ li­my­bę sa­vo aki­mis ste­bė­ti Lon­do­no olim­ pi­nes žai­dy­nes. Jie taip pat ga­li čiu­pi­nė­ti ir nau­jau­sią ar­chi­tek­tū­rą. So­li­džiai iš­spren­dė už­duo­tį

Pag­rin­di­nis: olim­pi­nį sta­dio­ną pro­jek­ta­vo tarp­tau­ti­nė ar­chi­tek­tų kom­pa­

ni­ja „Po­pu­lous“– kai kas pri­ki­ša, kad jis ga­lė­jo bū­ti efek­tin­ges­nis.

Lon­do­no olim­pi­nės žai­dy­nės bu­vo mil­ži­niš­kas iš­šū­kis ne tik ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams, bet ir ar­chi­tek­ tams bei sta­ty­bi­nin­kams. Spe­cia­ liai olim­pia­dai bu­vo suręstas ne vie­nas nau­jas spor­to komp­lek­sas, iš­ki­lo spor­ti­nin­kams ap­tar­nau­ti skir­ti pa­sta­tai, įreng­ta tūks­tan­čiai nau­jų bu­tų. Tai, kas papras­tai mies­tuo­se trun­ ka 25–30 me­tų, Didžiosios Britani­ jos sos­ti­nė­je įvy­ko vos per de­šimt­ me­tį – su­pla­nuo­tas ir pa­sta­ty­tas di­džiau­sias per pa­sta­rą­jį šimt­me­ tį Lon­do­no ra­jo­nas. Ir tai ne­bus tik lai­ki­nas, vien spor­to ren­gi­niams skir­tas mies­te­lis, ja­me kun­ku­liuos ne vien spor­ti­nis gy­ve­ni­mas. Pag­rin­di­niais nau­jais ar­chi­tek­ tū­ri­niais ob­jek­tais olim­pi­nia­me par­ke įvar­di­ja­mi trys nau­ji spor­ to komp­lek­sai – olim­pi­nis sta­

dio­nas, ve­lod­ro­mas (dvi­ra­čių tre­ kas) ir van­dens spor­to ša­kų cent­ras „Aqua­tics“. Pa­si­bai­gus olim­pia­dai bei pa­ro­ lim­pi­nėms žai­dy­nėms, 80 tūkst. žiū­ro­vų tal­pi­nan­tis olim­pi­nis sta­ dio­nas, pla­nuo­ja­ma, bus pri­tai­ky­ tas il­ga­lai­kiam nau­do­ji­mui. Juo­lab kad 2017 m. Lon­do­ne pla­nuo­ja­ma su­reng­ti Pa­sau­lio leng­vo­sios at­le­ ti­kos čem­pio­na­tą. Iki tol sta­dio­ nas tar­naus ne tik spor­tui, bet ir ki­tiems ren­gi­niams. Olim­pi­nį sta­dio­ną, ku­ria­me vy­ ko įspū­din­ga žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja, pro­jek­ta­vo tarp­tau­ ti­nė ar­chi­tek­tų kom­pa­ni­ja „Po­pu­ lous“. Sta­dio­no ar­chi­tek­tū­rą kai ku­rie kri­ti­kai va­di­na ge­ra. Vis dėl­ to to­kios svar­bos ob­jek­tui esą stin­ ga ki­birkš­ties, kaž­ko, kas pri­vers­tų kiek­vie­ną pir­mą kar­tą pa­ma­čiu­sį­ jį iš­tar­ti: „Oho!“

Vertinimai: Lon­do­no ar­chi­tek­tų „Z

Ki­ta ver­tus, šiam ob­jek­tui pir­ miau­sia bu­vo ke­lia­mi funk­ci­niai rei­ka­la­vi­mai: pa­rū­pin­ti ne­prie­ kaiš­tin­gą erd­vę 26 spor­to ša­kų at­ sto­vams, su­tal­pin­ti ir ne­nu­vil­ti de­šimčių tūks­tan­čių žiū­ro­vų. Be to, mil­ži­niš­kas sta­ti­nys tu­rė­jo bū­ ti pri­tai­ky­tas olim­pi­niam ati­da­ry­ mo spek­tak­liui. Tris de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­ ti kom­pa­ni­ja „Po­pu­lous“ su­kū­rė dau­giau kaip tūks­tan­tį pa­sta­tų, iš jų – per 80 sta­dio­nų ir 70 are­nų. Ne­pai­sant to­kios pa­tir­ties, įmo­nė in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia, jog di­ džiuo­ja­si ga­vu­si ga­li­my­bę pro­jek­ tuo­ti olim­pi­nį sta­dio­ną Lon­do­ne. Sim­pa­ti­jas už­ka­ria­vo pa­pras­tu­mu

Itin sėk­min­gu ar­chi­tek­tū­ri­niu kū­ ri­niu įvar­di­ja­mas nau­ja­sis, me­džiu de­ko­ruo­tas olim­pi­nio par­ko sta­ti­nys – ve­lod­ro­mas. Dvi­ra­čių tre­ką pro­ jek­ta­vo bri­tų kom­pa­ni­ja „Hop­kins Ar­chi­tects“. Pas­ta­tas gi­ria­mas, nes yra pa­pras­tas, har­mo­nin­gas, ele­ gan­tiš­kas, ko­ky­biš­kas. Ob­jek­tas jau

13

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 8, 2012

rubrika namai

Apgyvendino: olim­pi­nia­me kai­me­ly­je spor­ti­nin­kams pa­siū­ly­ti ergonomiški ir jaukūs 1–5 kam­ba­rių bu­tai, ateityje jie bus nuomojami londoniečiams.

olim­pia­dai sta­ty­ti ob­jek­tai

bri­tų bend­ro­vė „Hop­kins Ar­chi­tects“ buvo palankiai įver­tin­ta – už šio sta­ti­nio ar­chi­tek­tū­rą bei di­zai­ną įmonė jau spėjo pelnyti apdovanojimų.

Za­ha Ha­did Ar­chi­tects“ pro­jek­tuo­to van­dens spor­to ša­kų cent­ro „Aqua­tics“ išo­rė pa­tin­ka ne vi­siems, o vi­daus es­te­ti­ka va­di­na­ma stul­bi­nama.

spė­jo pel­ny­ti ap­do­va­no­ji­mų už sta­ ti­nio ar­chi­tek­tū­rą ir di­zai­ną. Pro­ jek­to au­to­riai pri­si­pa­žįs­ta, kad idė­jų sė­mė­si dvi­ra­ty­je. Jie sten­gė­si su­kur­ ti itin er­go­no­miš­ką ir efek­ty­viai pa­ nau­do­ja­mą sta­ti­nį. Ve­lod­ro­me, ku­ ris bu­vo sta­to­mas dve­jus me­tus, įreng­ta 5 tūkst. sė­di­mų vie­tų.

Tai, kas papras­tai mies­tuo­se trun­ka 25–30 me­tų, Didžio­ sios Britanijos sos­ ti­nė­je įvy­ko vos per de­šimt­me­tį. Ele­gan­tiš­kas ve­lod­ro­mo fa­sa­das de­ko­ruo­tas ked­ro dai­ly­len­tė­mis. Už­sa­ko­vai kė­lė ne­ma­žai rei­ka­la­vi­ mų tva­ru­mui, me­džia­goms, ta­čiau pro­jek­tuo­to­jai drą­siai dek­la­ruo­ja vir­ši­ję lū­kes­čius. Gar­sių Lon­do­no ar­chi­tek­tų ko­man­da „Za­ha Ha­did Ar­chi­tects“, pro­jek­ta­vu­si nau­ją­jį

van­dens spor­to ša­kų cent­rą „Aqua­ tics“, su­lau­kė įvai­rių ver­ti­ni­mų. Kai kas tei­gia, kad šis ob­jek­tas pro­ble­ mi­nis, esą jo in­ter­je­ras stul­bi­na­mas, bet išo­rė ke­lia nu­si­vy­li­mą. Pas­ta­to „spar­nai“ va­di­na­mi keis­ tais. At­siž­vel­giant į tai, ką ge­ba „Za­ha Ha­did Ar­chi­tects“, van­dens spor­to ša­kų cent­ras ne­pris­ki­ria­mas prie ge­riau­sių kom­pa­ni­jos kū­ri­nių. Vis dėl­to jo vi­dus, ku­ria­me ka­ra­liau­ ja ba­sei­nas, su­lau­kia pa­gy­rų. Au­to­ riai tei­gia, kad sta­ti­nio kon­cep­ci­ją pa­dik­ta­vo ju­dan­tis van­duo, sto­gas at­si­plė­šęs nuo že­mės tar­si ban­ga. Virs gy­ve­na­muo­ju ra­jo­nu

Ne ma­žiau įspū­din­gas tva­ri­nys Lon­ do­no olim­pia­dai – va­di­na­ma­sis olim­pi­nis kai­me­lis. Ja­me ka­ra­liau­ja šiuo­lai­ki­niai dau­giaaukš­čiai na­mai, juos jun­gia sko­nin­gai ap­žel­din­ta ap­ lin­ka, po­že­mi­niai ga­ra­žai, res­to­ra­ nai, me­di­ci­nos įstai­gos, ap­tar­na­vi­ mo cent­rai ir ki­ti rei­ka­lin­gi ob­jek­tai. Olim­pi­nia­me kai­me­ly­je ap­gy­ ven­din­ta apie 17 tūkst. at­le­tų ir

juos ly­din­čių as­me­nų. Spor­ti­nin­ kai da­li­ja­si 1–5 kam­ba­rių bu­tais. Olim­pi­nis kai­me­lis iš­lai­ko tra­di­ci­ nį Lon­do­no na­mų iš­pla­na­vi­mą, kai kie­mas ap­su­pa­mas ke­lių na­mų. Te­ ri­to­ri­ja su­skirs­ty­ta į 11 gy­ve­na­mų­ jų kvar­ta­lų. Sta­ty­ba pra­si­dė­jo 2008 m. ge­gu­žę, o 2012 m. vi­du­ry­je na­ mai pri­pa­žin­ti tin­ka­mais nau­do­ti. Atei­ty­je olim­pi­nis kai­me­lis virs gy­ve­na­muo­ju ra­jo­nu. Tie­sa, skel­ bia­ma, kad žmo­nėms ne­bus leis­ta iš­si­pirk­ti bu­tų, jie bus nuo­mo­ja­mi, kad atei­ty­je ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ ti vie­šoms reik­mėms. Čia bus mo­ ky­mo, me­di­ci­nos, ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties įstai­gų, par­duo­tu­vių. Pa­si­di­džia­vi­mas ar tuš­ty­bė?

Dar vie­nas iš­skir­ti­nis olim­pi­nio par­ko sta­ti­nys – „Ar­ce­lor­M it­tal

Or­bit“ – yra tik­ras dis­ku­si­jų ob­ jek­tas. Tai 115 m aukš­čio konst­ ruk­ci­ja-skulp­tū­ra, ku­rią spe­cia­liai šioms žai­dy­nėms su­kū­rė me­ni­nin­ kas Anis­has Ka­poo­ras ir in­ži­nie­ rius Ce­ci­lis Bal­mon­das. Šia rau­do­nai da­žy­to me­ta­lo konst­ruk­ci­jų ap­raiz­gy­ta skulp­tū­ ra ga­li­ma ne tik gro­žė­tis, bet ir pa­ bū­ti jo­je. Lan­ky­to­jai lif­tu už­ke­lia­ mi į plie­ni­nio bokš­to vir­šų, iš kur at­si­ve­ria Lon­do­no pa­no­ra­ma. Leis­ tis že­myn siū­lo­ma pa­tiems – įvei­ kiant 445 laip­te­lius, ku­rie spi­ra­le ap­su­pę bokš­tą. Di­džią­ją da­lį šio ob­jek­to kai­nos (apie 70 mln. li­tų iš 84 mln. li­tų) ap­mo­kė­jo tur­tin­giau­sias Di­džio­ sios Bri­ta­n i­jos žmo­g us Laksh­ mi Mit­ta­las, plie­no kom­pa­ni­jos „Ar­ce­l or­M it­tal“ va­d o­vas. Nuo

jos ir ki­lęs me­no kū­ri­nio pa­va­di­ ni­mas. Bokš­to au­to­riai ti­ki­na, kad šis ob­jek­tas jun­gia ar­chi­tek­tū­rą, skulp­tū­rą ir in­ži­ne­ri­ją. Kai ku­rie kri­ti­kai bokš­tą va­di­na pa­mink­lu tuš­ty­bei. Pa­ren­gė Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

19

trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tvarkyti nekilnojamojo turto, finansinius ir juridinius reikalus. Pasikliaukite savo jėgomis bei sugebėjimais ir jums bus įveikiamos net sudėtingiausios užduotys. Jautis (04 21–05 20). Bus sunku susikaupti, kils įvairių pagundų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Gerai apmąstykite savo žodžius ir veiksmus, kad neprisidarytumėte sau didelių problemų. Dvyniai (05 21–06 21). Net jei viskas atrodys beviltiška ir gyvenimas nusidažys tamsiausiomis spalvomis, atminkite, kad visa tai vis tiek praeis ir ateis geresnių dienų. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų verslo partnerių ar rėmėjų. Tikėtinas sėkmingas sandoris. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi ir kitais. Liūtas (07 23–08 23). Manote, kad labai gerai pažįstate žmones ir esate puikus psichologas, bet tai nesuteikia jums teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą. Galite tik patarti ir pasidalyti patirtimi. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų siekiai gali prieštarauti jūsų vertybėms. Teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Būsite suirzęs ir savo niūrumu erzinsite kitus. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt klaidingai įvertinote karjeros galimybes ir per aukštai išsikėlėte kartelę. Neverta nusiminti ir pasiduoti. Jums pakaks atkaklumo siekti tikslo. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite nusiteikęs melancholiškai, nuklysite į prisiminimus apie jaunystę ir malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų dėl skirtingo požiūrio į svarbiausius dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Ginčas su viršininku vėliau gali smarkiai pakenkti jūsų karjerai. Ožiaragis (12 22–01 20). Asmeninės problemos gali kliudyti darbo reikalams. Tai tikrai nepatiks jūsų vadovui. Tad darbe pasistenkite atsiriboti nuo visų pašalinių reikalų. O jei nepavyksta, laikas eiti atostogų. Vandenis (01 21–02 19). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, norėsite ginčytis ir prieštarauti. Jei jaučiatės 100 procentų teisus, drąsiai išsakykite savo nuomonę, bet jei yra bent menkiausia abejonė, verčiau patylėkite. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Nesulaikysite savo emocijų, nekontroliuosite elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis prognozuojami vėsoki orai, beveik visoje šalyje trumpai palis. Šiandien oro temperatūra sieks 17–20 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį taip pat numatomas trumpas lietus, oro temperatūra naktį bus 12–16, dieną 18–21 laipsnis.

Šiandien, rugpjūčio 8 d.

+17

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+17

5.42 21.06 15.24

221-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 145 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +25 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +14 Kopenhaga +21

kokteilis 80 pro­cen­tų – prie­kur­čiai? Daug me­tų triukš­mo pro­ble­mo­mis be­ si­do­min­ti Dan­guo­lė tvir­ti­no, jog skai­ ty­to­jai, ku­rie puo­la Ma­ri­jo­ną, kad ji ne­ ga­lė­jo ap­si­kęs­ti po lan­gais skam­bė­ju­ sios gar­sios mu­z i­kos, yra ne­tei­sūs. „Ma­ri­jo­na ak­cen­ta­vo ne triukš­mą, o jo ly­g į, – pra­šė at­k reip­ti dė­me­sį Dan­guo­ lė. – Vie­nas skai­t y­to­jų, ma­t yt, to ne­ sup­ra­to, ir pa­siū­lė mo­te­r iai kel­tis į ki­ tą mies­to ra­jo­ną.“ Mo­te­ris sa­kė, kad tai lai­ki­nas iš­si­gel­bė­ji­ mas. Triukš­ma­da­riai lyg zom­biai pa­sieks ir mie­ga­muo­sius ra­jo­nus. „Bū­tų ge­rai, kad žmo­nės skir­tų triukš­mą nuo ne­žmo­niš­ ko triukš­mo“, – pa­pra­šė Dan­guo­lė. Anot jos, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­ jo­se gar­so ty­ri­nė­to­jai, už­sii­man­tys tuo de­šimt­me­čius, yra pa­klai­kę, kaip žmo­ ni­ja ne­sup­ran­ta, jog be­veik 80 pro­c. jų – yra prie­kur­čiai. „Tie moks­l i­n in­kai su­da­rė są­ra­šą, ku­r is pra­de­da­mas Brit­ney Spears, Emi­ne­mu ir ki­tais at­l i­kė­jais. Jų mu­z i­ka iš­š au­k ia bai­sias krau­ja­g ys­l ių li­gas, su­t rik­do šir­ dies rit­mą, – bai­sė­jo­si skai­ty­to­ja. – Moks­ li­nin­kai su­ne­ri­mę dėl to, kur ri­ta­si žmo­ ni­ja su to­kia ap­kro­va au­sims ir šir­džiai.“

Londonas +22 Madridas +30 Maskva +27 Minskas +31 Niujorkas +28 Oslas +22 Paryžius +23 Pekinas +32

Praha +28 Ryga +26 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +32

Vėjas

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+17

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

18

19

19

18

11

17

19

17

16

8

16

17

18

16

7

rytoj

penktadienį

1815 m. Na­po­leon Bo­na­ par­te iš­vy­ko į Šv. Ele­nos sa­lą, kur trem­ty­je tu­rė­jo pra­leis­t i li­k u­sį sa­vo gy­ ve­ni­mą. 1879 m. gi­mė mek­si­kie­ čių par­t i­za­nas, re­vo­l iu­ cio­n ie­r ius bei ko­vo­to­ jas Emi­lia­no Za­pa­ta, ak­ ty­viai ko­vo­jęs Mek­si­kos re­vo­l iu­ci­jo­je (1910–1920 m.). Bu­vo nu­žu­dy­tas uži­ mant Mek­si­kos mies­tą. 1929 m. Je­ru­za­lė­je gi­mė pa­les­t i­n ie­č ių po­l i­t i­n is vei­kė­jas Ja­si­ras Ara­fa­tas.

1945 m. Jung­t i­n ėms Ame­r i­kos Vals­t i­j oms, So­v ie­t ų Są­jun­g ai, Di­ džia­jai Bri­ta­ni­jai ir Pran­ cū­z i­jai pa­si­ra­šius Lon­ do­no su­tar­t į, bu­vo įtei­ sin­t a Niurn­b er­go teis­ mo veik­la. 1953 m. JAV ir Pie­tų Ko­ rė­ja pa­si­ra­š ė gy­ny­b os su­tar­tį. 1965 m. Sin­ga­pū­ro mies­ tas pa­si­t rau­kė iš Ma­lai­ zi­jos Fe­de­ra­ci­jos ir ta­ po ne­prik­lau­so­ma vals­ ty­be.

Rūta sužavėjo ir Lady Gagą

Gar­so sklei­dė­jams at­jun­gia elekt­rą

Links­mie­ji tirš­čiai Jū­ros šven­tė­je nu­g irs­tas po­kal­bis: – Jūs vie­ni­ša? – Taip, prieš še­še­r ius me­tus ma­ne pa­ li­ko vy­ras. – O iš kur šie ma­ž y­čiai vai­ke­liai? – Vy­ras ret­sy­k iais už­su­ka ma­nęs at­si­ pra­šy­t i. Čes­ka (397 719; leis­tų gar­so sklei­dė­jai Lai­mu­čio Pur­vi­nio dai­nas – klai­pė­die­čiai ne­purkš­tau­tų)

Dėl bučinio – protesto akcija

ti Lietuvoje. Susisieksime ir perduosime kvietimus, tikėdamiesi, kad koncertas smagiai paįvairins Rūtos atostogas“, – sako Lady Gagos koncertus trijose Baltijos šalyse rengiančios agentūros „BDG Music“ atstovai. Laukdama koncertų turo tęsinio, dainininkė nenuobodžiauja – į jos vardinių kvepalų „Fame“ pristatymą Japonijoje susirinko tūkstančiai gerbėjų, kurie eilėje į renginį laukė net 40 valandų. Šiuo metu Lady Gaga atostogauja po įtemptų gastrolių Australijoje ir Azijoje. Koncertų turą dainininkė atnaujins rugpjūčio 14-ąją – pasirodymų seriją Europoje pradės Bulgarijoje. Savaite vėliau ji sveikinsis su dešimtimis tūkstančių žiūrovų Lietuvoje.

Masinio bučiavimosi akcija, surengta sekmadienio vidurdienį, kai katalikų bažnyčioje vyko mišios, buvo pasveikinta plojimais kai kurių maldininkų. 38 metų universiteto dėstytojui Manueliui Berumenui buvo skirtas 12 valandų administracinis areštas dėl viešo aistros demonstravimo, kai ketvirtadienį vaikštinėjo šalia bažnyčios esančioje aikštėje su savo gyvenimo drauge ir jųdviejų ketverių metų sūnumi. „Apkabinau Mayrą ir ją pabučiavau – nieko neįprasta. Tada išgirdome šaukiant vieną moterį: „Čia esama vaikų!“ – tarsi būtume apsinuoginę arba užsiimtume gatvėje kokia nors pornografija“, – M.Berumenas sakė žurnalistams pirmadienį, kai pateikė skundą šalies žmogaus teisių apsaugos agentūrai. Vietos teisėjas dėstytojui ir jo partnerei pateikė kaltinimus dėl dorovės pažeidimų ir skyrė 12 valandų areštą, nors M.Berumenas sakė, kad penki policininkai, reaguodami į pasipiktinusios moters iškvietimą, suėmė tik jį. Gvanachuato valstija, kurios sostinė yra Leonas, laikoma viena iš konservatyviausių Meksikoje. Joje jau ne kartą yra įvykę panašių incidentų dėl numanomų „moralės pažeidimų“.

„Klaipėdos“ inf.

BNS inf.

Atvyks: teigiama, kad ekscentriškoji atlikėja pati nusprendė pakviesti R.Meilutytę į savo koncertą Vilniuje.

Jau po dviejų savaičių Vingio parko estradą Vilniuje sudrebinsianti amerikiečių dainininkė Lady Gaga savo pasirodyme tikisi pamatyti ir sportininkę, kurios vardas dabar – visos Lietuvos lūpose.

mie­liau klau­sy­tų­si žal­mar­gių blio­ vi­mo nei ne­pa­ken­čia­mų gar­sų.

1974 m. JAV pre­z i­den­ tas Ri­chard Ni­xon pa­ skel­bė apie sa­vo at­si­sta­ ty­di­ni­mą. 1990 m. Ira­kas for­ma­l iai už­bai­gė Ku­vei­to anek­si­ją. 1994 m. Iz­rae­lis ir Jor­da­ ni­ja ofi­cia­liai ati­da­rė pir­ mą­jį abi vals­ty­bes jun­ gian­tį ke­lią sau­su­ma. 2000 m. Mask­vos cent­ re esan­čio­je jud­rio­je po­ že­m i­nė­je pe­rė­jo­je, ve­ dan­čio­je į Puš­ki­no aikš­ tę, spro­go bom­ba. Žu­vo ir bu­vo su­žeis­ti žmo­nės.

Įvairaus amžiaus poros susilietė lūpomis prie vienos bažnyčios konservatyviame Meksikos centriniame Leono mieste, protestuodami dėl incidento, kai buvo skirtas areštas vyrui, pabučiavusiam savo gyvenimo draugę.

De­bi­las – ne diag­no­zė, o gy­ve­ni­mo sti­lius.

Prio­ri­te­tas: kai ku­rie klai­pė­die­čiai

Daina, Dainius, Dominykas, Domas, Elidijus, Gustavas, Taulgirdas.

rugpjūčio 8-ąją

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Sa­vo trig­ra­šį į dis­ku­si­ją apie triukš­mą pa­no­ręs įkiš­ti Jau­nuo­lis pa­si­gy­rė, kad da­ly­va­vo įvai­r io­se už­sie­nio fies­to­se. „Po 23–24 val. bet ko­k ia triukš­m in­ga veik­la už­sie­ny­je yra drau­d žia­ma. Ne taip se­niai Lon­do­ne už­si­tę­sus kon­cer­tui tie­siog bu­vo at­jung­ta elekt­ra. Taip tu­rė­ tų bū­ti ir pas mus“, – nu­kir­to vai­ki­nas. „Kol bus ga­jus po­žiū­ris, kad „triukš­mas cent­re bu­vo ir bus. Kur tu­ri vyk­ti šven­ tės...“, tol Klai­pė­da bus kai­mų kai­mas, – rė­žė vie­nas skai­ty­to­jų. O Pen­s i­n in­kas tu­r i sa­vo nuo­mo­nę: „Jo­k ių Jū­ros šven­čių. Lei­d žiu reng­t i kai­mo ka­pe­lų pa­si­ro­dy­mus sek­ma­ die­niais nuo 14 iki 18 val. Dau­g iau – jo­ kio ba­la­ga­no.“

Vardai

Viena populiariausių šio meto atlikėjų į rugpjūčio 21-ąją vyksiantį savo pasaulinio turo „TheBornThisWayBall“ koncertą kviečia Londono olimpinėse žaidynėse aukso medalį laimėjusią plaukikę Rūtą Meilutytę. Olimpinėje 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje triumfavusios moksleivės pasiekimą pastebėjo ne viena muzikos ir sporto pasaulio garsenybė. Socialiniame tinkle „Twitter“ komplimentų penkiolikametei pažėrė futbolo grandai WayneRooney. Robinas

van Persie, neseniai Lietuvoje koncertavusios grupės „RedHotChiliPeppers“ muzikantas Flea ir daugelis kitų žvaigždžių. Atrodo, kad Lady Gagą taip pat sužavėjo penkiolikametės ryžtas, užsispyrimas ir įkvepianti triumfo istorija. Praėjus keletui dienų po ceremonijos, kurioje Rūtai užkabintas aukso medalis, Lady Gagos koncerto Lietuvoje organizatoriai gavo jos vadybininkų laišką, kuriame nurodoma perduoti sportininkei kvietimą apsilankyti koncerte Vilniaus Vingio parke. „Kvietimas – dviem asmenims. Norima kukliai prisidėti prie visų sveikinimų, kurių sulaukė Rūta. Teko girdėti, kad laisvalaikiu Rūta mėgsta klausytis muzikos, be to, po olimpiados ji ketina atostogau-

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.