TODĖL, KAD naujienos trečiadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugpjūčio 8 d., 2012 m. Nr. 184 (1383) Pramonininkų konfede racijos vadovas R.Dar gis tikisi, kad ekonomi ka stabiliai vystysis. Lietuva 5p.
diena.lt
1,30 Lt
Ar netaps Kon go Demokratinė Respublika ant rąja Ruanda? Pasaulis 12p.
Gana mažos pa skolų litais ir eu rais palūkanos dar turėtų kristi. Ekonomika 8p.
Suklastotos sostinės legendos
Mano nuomone, Verkių rūmų šeimininkai turė tų iš esmės peržiūrėti sa vo poziciją ir sudaryti gali mybes žmonėms lankytis. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė
2p.
Miestas
2p.
Muziejų ruošia ypatingai progai Markučiuose įsikūrusiame Litera tūriniame Aleksandro Puškino mu ziejuje – pats darbų įkarštis: keičia mas stogas, restauruojami baldai, tvarkomas namo interjeras. Darbus skubama baigti iki rugsėjo, nes tuo met į Vilniuje vyksiantį 7-ąjį A.Puš kino muziejų suvažiavimą sugužės svečiai iš šalių kaimynių.
Sportas Patiklumas: užsienio turistai tiki tuo, kas jiems rodoma ir pasakojama, tačiau kai kurie kelionių vedliai iš užsienio, užuot pateikę tikrus faktus,
apie Vilnių kuria pasakas.
Didžiulės pastangos įdomiai ir teisingai pristatyti Vilnių užsienio svečiams griau namos akimirksniu: neretai nelegalūs gi dai iš užsienio vis dar sugeba pripasakoti turistams nebūtų dalykų, o svarbiausius faktus „netyčia“ praleisti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Padeda prevencinės akcijos
Vilnius yra vienas tų miestų, ku rių turistai neaplenkia ištisus me tus, ką jau kalbėti apie vasarą. Tai gi, sakysit, gidai turi darbo į valias. Turi, išskyrus atvejus, kai į sostinę atvyksta užsieniečių grupių, ir ne tik iš Lenkijos, bet ir kitų šalių. Tu
ristai vis dažniau renkasi kelionių vedlius iš savo šalies. Šio reiškinio problemos dvi: pirma – tarp užsie niečių gidų yra dirbančių nelega liai, antra – jų pateikiama informa cija ne visada atitinka tiesą. Prieš porą savaičių sostinėje bu vo surengta nelegalaus gidų darbo prevencinė akcija. Ji rengiama jau dešimtmetį kiekvie ną vasarą tris keturis
2
10p.
Kovoti teko ir su teisėju
2
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
miestas
13p.
J.Meko vizualiųjų menų centre – skaitmeninės tapybos paroda.
Audra Vilnių tik pagąsdino Pirmadienio vakarą prasidėjęs smarkus lietus ir vėjas prigąsdino vilniečius, tačiau miestui žalos nepridarė. Kaip informavo miesto ava rinės tarnybos, nebuvo užfiksuota jokių inci dentų. Dėl smarkaus vėjo naktį nuvirto tik vie nas medis L.Giros gatvėje, tačiau toje vietoje gyvenamųjų namų šalia nėra. Užtat fotografai naktį į antradienį turėjo ką veikti – juk praleis ti progą padaryti žaibų nuotraukų būtų neat leistina. Gedimino Bartuškos nuotr.
Suklastotos s Pasiruošimas: vasara muziejuje – remontų metas: ruošiamasi 7-ajam A.Puškino muziejų suvažiavimui.
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Puškino muziejuje – remontas Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Markučiuose įsikūrusiame Lite ratūriniame Aleksandro Puškino muziejuje – pats darbų įkarštis: kei čiamas stogas, restauruojami bal dai, tvarkomas namo interjeras.
Šiuo metu muziejuje baigia mas prieš dvejus metus pradėtas keisti stogas. Pinigus šiam pro jektui skyrė Vilniaus savivaldy bė. A.Puškino muziejaus Marku čiuose vadovė Tatjana Michniova teigė, kad prieš dvejus metus buvo pakeisti du trečdaliai stogo dan gos, o gavus reikiamą finansavi mą, iki rudens turėtų būti pakeis ta ir likusi stogo dalis. „Namui – 160 metų, todėl, no rint palaikyti pastatą, reikalinga nuolatinė priežiūra ir remontas. Du trečdaliai stogo kainavo 200 tūkst. litų, likusiai daliai savival
dybė šiemet skyrė dar 70 tūkst., ir šiemet mes jį pakeisime“, – kal bėjo pašnekovė.
Tatjana Michniova:
Pats parkas nėra saugomas, tad anks čiau netrūkdavo vandalizmo.
Iš pastato išorės taip pat sutvar kyta veranda ir įrengtos vaizdo kameros. Pokyčiai vyksta ir mu ziejaus viduje: pagal senas nuo traukas atkurtos užuolaidos – to kios, kokios jos buvo XIX a. Taip pat pakeistos grindys, dalis radia torių, restauruojami baldai. „Pats parkas nėra saugomas, tad anksčiau netrūkdavo vandalizmo.
Už rėmėjų, tokių kaip Ūkio ban kas, „Fermentas“, kuriems esame labai dėkingi, pinigus įrengėme vaizdo kameras, tuomet galėjo me imtis verandos tvarkymo dar bų. Šiuo metu padaryta tikrai ne mažai“, – džiaugėsi muziejaus direktorė. Darbus skubama užbaigti iki rugsėjo, kai į muziejų sugužės svečiai iš šalių kaimynių. Sody boje, kurioje su šeima XIX a. gy veno garsaus rusų rašytojo A.Puš kino sūnus Grigorijus, bus priimti 7-ojo A.Puškino muziejų suvažia vimo dalyviai. „Šie suvažiavimai vyksta kas met vis kitoje valstybėje, kur yra A.Puškino muziejus. Šiemet sve čiai iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrai nos atvyks pas mus, į Lietuvą. Ko dėl pas mus? Nes Lietuvoje šiemet paskelbti Muziejų metai ir, ma nau, tai labai puiki proga“, – tei gė T.Michniova.
Reta liga pakirto Trakų gyventoją Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai užregistravo retos ligos – tuliaremijos – atve jį. Liga diagnozuota Trakų rajono gyventojui, kuris į medikus krei pėsi dėl padidėjusio limfmazgio kirkšnyje, skausmo ir iki 38 laips nių pakilusios temperatūros.
Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Šiaurės Ameriko je, Kinijoje, Japonijoje, tačiau Lie tuvoje registruojami tik pavieniai šios ligos atvejai. Vilniaus mieste ši liga pastarąjį kartą diagnozuota 2009-aisiais. 2010 m. tuliaremija
Patarimai Lietuvoje vakcina nuo tuliaremijos nenaudojama, tad, norint išvengti ligos, užkrečiamųjų ligų specialis tai rekomenduoja: tinkamai prižiūrėti aplinką, van dens telkinius; dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, būti na naudotis asmeninėmis apsau gos priemonėmis; lupant sumedžiotus gyvūnus, apdorojant skerdieną laikytis as mens higienos reikalavimų, mū vėti gumines pirštines; būnant lauke naudoti krauja siurbius vabzdžius atbaidančias medžiagas.
Simptomai: susirgus temperatūra padidėja iki 38–40 laipsnių, atsi
randa drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas.
buvo nustatyta Lietuvos piliečiui, išvykusiam į Didžiąją Britaniją. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad daž niausiai tuliaremijos sukėlėją per neša smulkieji graužikai, kiškiai, ondatros. Nugaišę gyvūnai užkre čia aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus), o per ją ir sveikus gyvū nus. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra susiformavę keletas gamtinių tuliaremijos židinių – dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, miškuose. Nors ši liga itin reta, reikėtų išlikti budriems, nes ligos sukėlėją taip pat platina er kės, uodai ir kiti vabzdžiai. Ligos sukėlėjas į organizmą pa tenka per odą ar gleivines, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną. Užsikrėsti taip pat ga lima per infekuotą maistą, vandenį
Vytauto Petriko nuotr.
ir įkvėpus dulkių arba vandens ae rozolio, užkrėstų graužikų išskyro mis. Dažniausiai šia liga serga tam tikrų profesijų asmenys: medžio tojai, žvejai, žemės ūkio darbuoto jai ir kt. Tuliaremija sergantis žmo gus aplinkiniams nepavojingas. Ligos požymius lemia tai, kaip infekcija patenka į žmogaus orga nizmą. Ji prasideda nuo tempera tūros padidėjimo iki 38–40 laips nių, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silp numas, pablogėja apetitas. Da liai ligonių atsiranda įvairių rū šių odos bėrimų, sulėtėja širdies veikla, sumažėja kraujospūdis. Po kelių dienų nuo ligos pradžios padidėja kepenys ir blužnis. Laiku pradėjus antibakterinį gydymą, li gos prog-nozė palanki. VD inf.
kartus. Per ją buvo pa 1 tikrinta dvylika gidų, ve dančių ekskursijas anglų, vokiečių, lenkų, ispanų, italų kalbomis. Vie nas vokiškai kalbantis asmuo ne turėjo gido kvalifikaciją liudijan čio pažymėjimo ir buvo įspėtas, kad ekskursiją Vilniaus senamies tyje gali vesti tik gido pažymėjimą turintis asmuo. Savivaldybės Tu rizmo skyriaus vyriausiosios spe cialistės Kristinos Mackevičienės teigimu, tokios akcijos veiksmin gos, nes po jų nelegalių gidų pa prastai sumažėja. „Apie nelegaliai Vilniuje dirban čius gidus informacijos gauname ir iš savų aktyviai dirbančių gidų. Jie eidami pro šalį kartais pastebi to kių atvejų. Dėl to tokios akcijos ir vyksta“, – sakė Vilniaus turizmo informacijos centro (TIC) Projek tų įgyvendinimo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė. Nelegalai dirbantys kenkia
Ji pasakojo, kad neseniai įvesta nauja tvarka, kuria pagal ES direk tyvas suvienodintas gidų darbas. Nuo to laiko užsieniečiai gidai turi teisę vesti ekskursijas Vilniuje, tik jie turi užpildyti specialius doku mentus Valstybiniam turizmo de partamentui. To nedarantys ir ne legaliai dirbantys pridaro žalos. „Jei asmenys dirba nelegaliai, ne sumokami mokesčiai. Antra, tai yra nesąžininga konkurencija profe sionalių gidų atžvilgiu, kurie įdeda daug darbo – baigia specialius dau giau nei pusmetį trunkančius kur sus. Taigi nelegalus darbas kenkia visiems: tiek mums, dirbantiems turizmo srityje, tiek šalies ir mies tų įvaizdžiui, tiek tiems gidams, kurie turi teisę dirbti“, – nelegaliai dirbančių gidų darbo padarinius
Nuostoliai: nelegalūs gidai iš užsien
vardijo pašnekovė. Tačiau, V.Dau barienės teigimu, net jei išgirsta ma, kad gidas teikia klaidingą in formaciją turistams, dar nereiškia, kad jis dirba nelegaliai. Galbūt jam tiesiog trūksta žinių. Vis dėlto, ma tyt, tai dažniausiai yra pažymėjimų neturintys asmenys. Kad ir kaip ten būtų, faktai iškreipiami ir turistams pateikiama melaginga informacija. „Tai kenkia miesto įvaizdžiui, kartais ir visos šalies, nes per eks kursijas pristatomi ir faktai apie šalį“, – didžiausią tokių ekskursi jų minusą įvardijo Projektų įgyven dinimo skyriaus vadovė. Jai prita rė ir Turizmo skyriaus vyriausioji specialistė. „Nelegaliai ekskursijas vedantys gidai iškraipo faktus apie miesto istoriją, pateikia neišsamią, klaidingą informaciją ir sukuria ne
Grožėtis Verkių rū Gausiai žmonių lankomo Verkių rūmų ansamblio kaip kultūros pa minklo statusas kertasi su morale – tuo įsitikinę paveldosaugininkai.
Istorinėse patalpose veikia Bota nikos institutas, kuris teisiškai ne privalo organizuoti ekskursijų po autentiškas rūmų sales, tačiau pa veldosaugininkai mano kitaip. Verkių rūmų ansamblis – popu liari vilniečių poilsio vieta. Čia su tvarkytas parkas, atkurtas dujinis apšvietimas, įrengtos aikštelės Ne ries kraštovaizdžiui apžvelgti. Tačiau Verkių dvaro oficinos ir kiti autentiški pastatai visuome nei uždaryti. Prieš penkerius me tus kultūros paminklo statusą ga vusiuose rūmuose veikia Gamtos
tyrimų centro Botanikos institu tas. Jis neįsileidžia lankytojų, nes esą čia dirba mokslininkai. Priva tiems renginiams galima nuomo tis kitame pastate veikiantį resto raną, kelias sales. Gamtos tyrimų centras teigia, kad jei sulauktų žmonių prašymų, tuomet pasistengtų sudaryti sąly gas lankyti kultūros paveldo ob jektą. „Toks atviras ekskursijų organi zavimas savaime prieštarauja mū sų įstatams, nes mūsų pagrindinė veikla yra fundamentiniai mokslo tiriamieji darbai. Įstatuose nenu matyta, kad mes prisiimtume eks kursijų organizavimo atsakomybę. Visi eksponatai, kurie anksčiau bu vo Verkių rūmuose, jau seniai grą
3
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vairuotojams – vėl nauji nepatogumai Visą rugpjūtį Vilniuje dėl Geleži nio Vilko ir A.Goštauto gatvių re konstrukcijos Geležinio Vilko gat vėje, netoli šios sankryžos, bus ri bojamas eismas.
sostinės legendos
nio ne tik atima duoną iš vietinių, tačiau ir pripasakoja apie Vilnių to, ko nėra.
Kristina Mackevičienė:
Nelegaliai ekskursi jas vedantys gidai iš kraipo faktus apie miesto istoriją, ir su kuria neteisingą Vil niaus miesto vaizdą. teisingą Vilniaus miesto vaizdą“, – sakė K.Mackevičienė. Užsieniečiai taip nesugeba
Nors užsieniečiai gidai nesuda ro daugumos, dažniausiai tai yra su grupe po Baltijos šalis keliau jantys gidai, galima teigti, kad tam
tikru požiūriu jie atima ir duonos kąsnį iš mūsiškių. „Dažnai pasitai ko, pavyzdžiui, kad Latvijos įmonė samdo gidą, kuris keliauja per tris Baltijos šalis. Taip jie galbūt siekia sutaupyti pinigų ir nori, kad vienas atsakingas asmuo keliautų po visą tą teritoriją. Bet, žiūrint iš Vilniaus gidų pusės, žinoma, kad iš jų kaip ir atimamas darbas“, – pripažino V.Daubarienė. Ji pasidžiaugė, kad tokių gidų nedaug – po keliasdešimt kas met, ir jie turi leidimą tik laikinai vesti ekskursijas. Taigi jie privalo nurodyti laikotarpį, kada ves eks kursiją, ir tai nereiškia, kad jas ga li vesti nuolat. Aišku, kiekviena taisyklė turi išimčių. V.Daubarienė patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai gidas už
Stanislavas Mechovičius:
Toks atviras eks kursijų organiza vimas savaime prieštarauja mūsų įstatams. „Mano nuomone, šeiminin kai turėtų iš esmės peržiūrėti sa vo poziciją ir sudaryti galimybes žmonėms lankytis. Reikėtų tie siog visomis pajėgomis daryti įta ką šeimininkams, kad jie suvoktų tą svarbą, kaip reikšminga atverti savo objektą, kuriame tikrai yra ką
VD, BNS inf.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
sienietis labai gerai pažįsta Vilnių ir ekskursiją veda be priekaištų. Taip yra buvę ir su taip dažnai links niuojamais Lenkijos gidais. Vis dėl to TIC skatina, kad būtų samdomi Vilniaus miesto gidai, nes, pašne kovės teigimu, tik jie geriausiai gali pristatyti miestą turistams. „Gidas gidui nelygus. Bet, kal bant apie skaičius ir tendenci jas, tikrai geriausi atsiliepimai ir puikiausiai pristatomas miestas yra mūsų vietinių gidų. Tikriau siai užsieniečiai niekada nesuge bės taip gerai visko perteikti. Nors ir turi žinių, bet jie čia negyvena, nejaučia miesto, nežino, kokios šalies aktualijos. Neturėdami vi so fono, jie tikrai nesugebės taip gerai pristatyti miesto“, – įsitiki nusi TIC atstovė.
ūmais – tik iš išorės žinti Dailės muziejui, tad ten nė ra ypatingų objektų, kuriais būtų galima grožėtis. Galima sakyti, liko tik pastato sienos“, – dės tė Gamtos tyrimų centro direk toriaus pavaduotojas Stanislavas Mechovičius. Visuomenei uždarame rūmų pastate yra išlikusios autentiškos XVIII a. durys, freskomis puoštos lubos. Pasak paveldosauginin kų, atvirumas visuomenei skati namas visame pasaulyje – durys atidaromos net prezidentūrose ir karalių rūmuose. Kultūros paveldo departamen to direktorė teigia, kad ansamblio atvėrimas visuomenei – moralės klausimas, kuris priklauso nuo šeimininkų valios ir noro.
Jis bus ribojamas rugpjūčio 7–31 d., darbo dienomis nuo 9 iki 15 val., kaip pranešė sostinės savivaldybė. Važiuojant Geležinio Vilko gatve nuo Vingio parko link miesto cent ro, prieš Geležinio Vilko ir A.Goš tauto gatvių sankryžą eismas vyks tik antra eismo juosta, nes bus su siaurinta važiuojamoji dalis. Darbų zoną rekomenduojama apvažiuoti Savanorių ir Laisvės
prospektais, T.Narbuto gatve. Eis mo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis Kelių eismo taisyklių ir eis mo reguliuotojų nurodymų. Susisiekimo ministerija Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 20 mln. litų sostinės Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcijai. Iš šios sumos 17,8 mln. litų sudaro ES parama. Už šias lėšas bus rekonstruota 1,1 kilometro ilgio A.Goštauto bei Geležinio Vilko gatvių ruožai ir pa statytas 600 metrų ilgio viadukas, kuris leis vairuotojams iš Geleži nio Vilko gatvės patekti į A.Goš tauto gatvę.
pasižiūrėti ir kuris buvo ilgus me tus atviras visuomenei“, – kalbė jo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Pagrindiniams Verkių dvaro so dybos pastatams būdingas klasi cizmo stilius. Šį architektūrinį an samblį XVII a. sukūrė Marcinas Knakfusas ir Laurynas Stuoka-Gu cevičius, kuris taip pat projektavo Vilniaus rotušę ir arkikatedrą. Verkių dvaro teritorijoje išliko vakarinė ir rytinė oficinos, pavil jonas, arklidė, sargo namelis ir kiti pastatai. Daugelyje jų, pavyzdžiui, vandens bokšte, įrengti Botanikos instituto sandėliai, kai kurios pa talpos pritaikytos moksliniams tyrimams. VD, lrt.lt inf.
Darbai: taikstytis su kliūtimis Geležinio Vilko gatvėje eismo dalyviams
teks iki pat rugsėjo.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
4
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
lietuva
Dar viena galimybė: papildomas priėmimas Po pagrindinio priė mimo į studijas ant rojo etapo naujie ji pirmakursiai su skubo pasirašy ti studijų sutartis. Kiti, rugpjūčio 5 d. prasidėjus papildo mam priėmimui į aukštąsias mokyk las, laukia naujos ga limybės. Apie stu dijų programas ir li kusias laisvas vietas pasakojo universi tetų ir kolegijų atstovai. Atsakomybė: aukštųjų mokyklų atstovai pataria prieš renkantis specialybę įvertinti, ar ji tikrai ta, su kuria norėsis sieti savo ateitį. „Shutterstock“ nuotr.
Jolanta Adomaitytė Tikisi padidinti vietų skaičių
Klaipėdos valstybinėje kolegijo je po antrojo stojamųjų egzaminų turo liko 58 laisvos valstybės finan suojamos vietos. Antrajame etape studijų sutartis pasirašė 199 studentai: 162 į vals tybės finansuojamas, šeši į vals tybės nefinansuojamas vietas su stipendijomis ir 31 į valstybės nefi nansuojamas vietas. „Tikimės, kad per papildomą priėmimą galėsime padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, tad planuojame tu rėti apie 900 valstybės finansuoja mų studentų ir apie 600 valstybės nefin ansuojamų“, – sakė Klaipė dos valstybinės kolegijos direkto riaus pavaduotoja strateginei plėt rai Nijolė Galdikienė. Didžioji dalis į valstybės finan suojamas vietas yra užsiregistra vę į biomedicinos mokslų srities – burnos higienos, odontologinės priežiūros, kineziterapijos studi
jų programas; technologijos moks lų srities – automobilių techninio eksploatavimo, mechanikos inžine rijos, informatikos, maisto techno logijos studijų programas; socialinių mokslų srities – finansų, logistikos vadybos, buhalterinės apskaitos, turizmo studijų programas. Pasak N.Galdikienės, šiais me tais populiariausios studijų pro gramos yra ir perspektyviausios. „Būsimi automobilių techninio eksploatavimo, mechanikos inži nerijos, maisto technologijos, gro žio terapijos, bendrosios prakti kos slaugos, logistikos vadybos, finansų ir buhalterinės apskaitos studijų programų absolventai ga li tikėtis būti laukiami darbo rin koje. Sausumos transporto tech nologijų studijų programa nėra tarp populiariausių, bet ji, kartu su logistikos vadyba, turėtų būti vienos perspektyviausių progra mų ateityje“, – teigė kolegijos di rektoriaus pavaduotoja strategi nei plėtrai.
STUDIJUOK VILNIAUS UNIVERSITETE KAUNE! Kolegijų absolventams – pokoleginių studijų (2 m.) ir papildomųjų studijų (1 m.) programos Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ĩ Ekonomika, ĩ Vadyba ir verslo administravimas.
Abiturientams – pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programos* Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ĩ Audiovizualinis vertimas, ĩ Anglų ir rusų kalbos, ĩ Ekonomika (Finansai, Verslo ir viešojo sektoriaus ekonomika), ĩ Kultūros vadyba, ĩ Lietuvių filologija ir reklama, ĩ Vadyba ir verslo administravimas (Komercija, Verslo organizavimas), ĩ Verslo informatika (Elektroninio verslo informacinės sistemos, Verslo intelektikos sistemos), ĩ Verslo informatika (Finansų informatika).
*Studijos – nuolatinės (4 m.), organizuojamos pasirenkant dieninį, vakarinį ar sesijinį tvarkaraštį. Daugiau informacijos: VU KHF Priėmimo komisijoje, Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas. Tel. (8 37) 201 501, e. paštas infostudijos@vukhf.lt, Skype vukhf_priemimas, www.khf.vu.lt
Pasirinkimas ateičiai
Po antrojo stojamųjų egzami nų etapo paaiškėjo, kad Klaipėdos universitete (KU) studijuos beveik tūkstantis pirmakursių. Per pa grindinio priėmimo antrąjį etapą į KU buvo pakviesti 114 stojančiųjų (41 į valstybės finansuojamas vie tas ir 73 į valstybės nefinansuoja mas vietas). Didžioji dalis kviestų jų sudarė sutartis. „Papildomame priėmime sto jantieji galės teikti pageidavimus užimti likusias laisvas vietas. Pab rėžtina, kad šiame etape stojantie ji galės keisti ne tik ankstesnių pa geidavimų prioritetus, bet rinktis ir kitas pageidautinas studijų pro gramas“, – sakė KU Mokslo ir stu dijų prorektorė doc. dr. Inga Dai lidienė. Antrajame etape pagal pasirin kimą populiariausios išliko socia linių mokslų studijos. Daugiau sia pageidavimų sulaukė viešasis administravimas, rekreacija ir tu rizmas, kineziterapija, psicholo gija, politikos mokslai, žurnalis tika, vadyba, ekonomika. Daugiau pakvietimų nemokamai studijuo ti sulaukta į technologijos ir fizinių mokslų sričių programas. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet sto jantieji dažniau rinkosi technolo ginių ir biomedicinos mokslų stu dijų srities specialybes. „Patartume specialybę rinktis visų pirma atsižvelgiant į savo ge bėjimus ir motyvaciją bei norą pa gal šią specialybę dirbti ateityje. Juk populiari specialybė ne visuo met yra perspektyvi. Populiarios specialybės pasirinkimas lemia ne tik mažesnę tikimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą, bet ir ateityje gauti darbo vietą pagal įgytą specialybę“, – patarė I.Dai lidienė. Jau turi patirties
Kauno kolegijoje per šių metų ant rąjį studentų priėmimo etapą stu dijų sutarčių pasirašyta net dau giau nei 2011-aisiais. Iš 45 studijų
programų nėra nė vienos, kurios nesirinko stojantieji, mažiausiai paklausios buvo studijų progra mos regionuose – Tauragėje, Kė dainiuose, Druskininkuose. „Šiemet nustebino faktas, kad 67 proc. išaugo stojanč iųj ų, jau tur inč ių univers itet in į išs il av i nim ą, skaič ius. Akivaizd u, kad dalis stojančiųjų jau yra išbandę jėgas darbo rinkoje ir ieško pra ktiškų, šiuolaikiškų studijų, nors kišenėse turi universitetų diplo mus“, – tend enc ij ą pas teb ėj o Kauno kolegijos direktoriaus pa vaduotojas komunikacijai, priė mimo komisijos pirmininkas An tanas Vaidelys.
Papildomame priė mime stojantieji ga lės teikti pageidavi mus užimti likusias laisvas vietas. 15 proc. daugiau prašymų studi juoti sulaukė technologijų srities studijų programos, kurios prieš kelerius metus mažai domino sto jančiuosius: padaugėjo pageidavi mų studijuoti kompiuterinių tinklų administravimą, baldų ir medienos dirbinių gamybą, maisto technolo giją, želdinius ir jų dizainą bei kitas studijų programas. „Visos studijų programos yra perspektyvios, jei studijuojantys yra motyvuoti, o studijų rezultatai yra geri. 2012 m. vykdomas priėmi mas į naujas studijų programas – įvaizdžio dizainą, fotografij ą, spor to vadybą. Jau keletą metų iš eilės abiturientai mielai renkasi biome dicinos srities studijų programas: dantų technologiją, bendrosios praktikos slaugą, kosmetologiją ir panašiai. Šiemet prašymų studi juoti su medicina susijusias spe cialybes skaičius išaugo 27 proc.“, – pasakojo A.Vaidelys.
Startas į karjerą
Pasak Kauno technologijos univer siteto studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, universitetas, nors savo pavadinime turi žodį „technolo gijos“, yra tikra Alma Mater ir siū lo platų programų spektrą: ekono miką, vadybą, finansus, rinkodarą, žmonių išteklių vadybą ir dauge lį kitų. Tad studentai turi galimy bę įgyti gretutinės studijų krypties išsilavinimą ir tapti plataus profilio specialistais. „Visi socialinių mokslų studen tai, jei tik turi noro ir ambicijų, gali pasinaudoti puikiai išvystyta vers lumo skatinimo bei ugdymo siste ma ir panaudoti savo žinias kartu su „technologiškaisiais“ kolego mis“, – aiškino P.Žiliukas. „Drąsiai teigiame, kad mū sų universitetas – startas į garan tuotą karjerą, bet ne tik todėl, kad naujausiame pasaulio universitetų reitinge Kauno technologijos uni versitetas patenka tarp tūkstančio geriausių pasaulio universitetų (617 vieta). Šį faktą patvirtina ir nuo latinė Inovacijų centro veikla bei sparčiai kylantis „Santakos slėnis“ – tarptautinius standartus atitin kantis nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimenti nės plėtros (MTEP) centras, kuria me bus sutelktos ypač perspekty vių krypčių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energe tikos, mechatronikos, informaci nių ir komunikacinių technologijų mokslo ir studijų – potencialas“, – sakė Kauno technologijos universi teto studijų prorektorius. Karjeros centre universitetas garantuoja susitikimą su būsimu darbdaviu: didžiuojasi tokiais partneriais, kaip „Achema“, „Lietuvos energija“, „Elinta“, LESTO ir kiti. „O visa kita priklauso nuo paties žmogaus. Tačiau vis išgirstamos mūsų absolventų sėkmės istori jos leidžia pakartoti: universitetas – startas į garantuotą karjerą“, – teigė universiteto studijų prorek torius P.Žiliukas.
5
treÄ?iADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
GirÂta kaÂrÄ— suÂvaÂĹžiÂnÄ—Âjo dviÂraÂtiÂninÂkÄ™ JurÂbarÂko raÂjoÂne pirÂmaÂdieÂnio va kaÂrÄ…, apie 19.22 val., neÂblaiÂvi Lie tuÂvos diÂdĹžioÂjo kuÂniÂgaikĹĄÂÄ?io KÄ™s tuÂÄ?io meÂchaÂniÂzuoÂtoÂjo pÄ—sÂtiÂninÂkĹł baÂtaÂlioÂno vyÂresÂnioÂji eiÂliÂnÄ— LauÂra DikÂĹĄaiÂtÄ— parÂtrenÂkÄ— ir mirÂtiÂnai su ŞaÂloÂjo dviÂraÂtiÂninÂkÄ™.
„„PoÂkalÂbis: nauÂjaÂsis PraÂmoÂniÂninÂkĹł konÂfeÂdeÂraÂciÂjos vaÂdoÂvas R.DarÂgis su PreÂziÂdenÂte D.GryÂbausÂkaiÂte kalÂbÄ—Âjo
apie staÂbiÂlĹł ekoÂnoÂmiÂkos vysÂtyÂmÄ…Âsi.
ToÂmo LukÂĹĄio (BFL) nuoÂtr.
Apie kriÂzÄ™ neÂdisÂkuÂtaÂvo DiÂdĹžiauÂsios LieÂtuÂvos praÂmoÂnÄ—s ÄŻmoÂnÄ—s PreÂziÂdenÂtÄ™ DaÂliÄ… Gry bausÂkaiÂtÄ™ raÂgiÂna siekÂti staÂbiÂluÂmo. Tai vaÂkar suÂsiÂtiÂkÄ™s su valsÂty bÄ—s vaÂdoÂve saÂkÄ— nauÂjaÂsis LieÂtuÂvos praÂmoÂniÂninÂkĹł konÂfeÂdeÂraÂci jos (LPK) preÂziÂdenÂtas RoÂberÂtas DarÂgis. „VersÂlui svarÂbu proÂgnoÂzuoÂjaÂmu mas, tai yra nuoÂsekÂli vysÂtyÂmoÂsi poÂliÂtiÂka“, – saÂkÄ— R.DarÂgis. Anot jo, versÂlas paÂgeiÂdauÂja, kad bĹŤÂtĹł geÂrai nauÂdoÂjaÂma ES paÂraÂma: „Kad bĹŤÂtĹł proÂgnoÂzuoÂjaÂma vals tyÂbÄ—s poÂliÂtiÂka, kad paÂsiÂruoĹĄÂtuÂme greiÂÄ?iau paÂnauÂdoÂti ES paÂraÂmÄ….“ PaÂsak R.DarÂgio, svarÂbu ir aiĹĄÂkes nÄ—s krypÂtys, kuÂrioms LieÂtuÂva no ri paÂraÂmos. LPK vaÂdoÂvas priÂpaÂĹžiÂno su Pre ziÂd enÂte neÂs iÂg inÂÄ? iÂj Ä™s dÄ—l kiÂt Ä…Â met proÂgnoÂzuoÂtos antÂroÂsios kri zÄ—s banÂgos. „Net neÂbuÂvo ginÂÄ?o ta
teÂma, – saÂkÄ— R.DarÂgis. – Yra ke li poÂĹžiĹŤÂriai. VieÂnas daÂlyÂkas yra ÄŻmoÂniĹł vaÂdoÂvĹł poÂĹžiĹŤÂris ir jĹł lĹŤÂ kesÂÄ?iai, o kiÂtas yra ĹĄianÂdieÂnÄ— Eu roÂpos makÂroeÂkoÂnoÂmiÂkos bĹŤkÂlÄ—, banÂkĹł bĹŤkÂlÄ—, PieÂtĹł EuÂroÂpos bĹŤk lÄ—. Tai neiĹĄÂvenÂgiaÂmai tuÂrÄ—s ÄŻtaÂkos ir neÂgaÂliÂma neÂsuÂtikÂti su PreÂziÂden tÄ—s nuoÂmoÂne.“ „ViÂsi tuÂriÂme elgÂtis atÂsaÂkinÂgai. DrausÂminÂgas fiÂnanÂsĹł valÂdyÂmas ir ekoÂnoÂmiÂkos auÂgiÂmo skaÂtiÂniÂmas tuÂri ĹžengÂti koÂja koÂjon. PraÂmoÂniÂnin kams tenÂka rimÂtas vaidÂmuo stip riÂnant ĹĄaÂlies ekoÂnoÂmiÂkÄ…, kuÂriant
nauÂjas darÂbo vieÂtas, ieĹĄÂkant nauÂjĹł rinÂkĹł ir stipÂriÂnant konÂkuÂrenÂcinÂgu mą“, – paÂreiĹĄÂkÄ— ĹĄaÂlies vaÂdoÂvÄ—. Anot D.GryÂbausÂkaiÂtÄ—s, versÂlo sprenÂdiÂmai tuÂri bĹŤÂti orienÂtuoÂti ÄŻ ilÂgaÂlaiÂkÄŻ poÂveiÂkÄŻ ĹŤkiui, o ne ÄŻ trum paÂlaiÂkius tiksÂlus, kuÂrie tamÂpa ypaÄ? akÂtuaÂlĹŤs prieĹĄ rinÂkiÂmus. Apie bĹŤÂsiÂmĹł rinÂkiÂmĹł ÄŻ SeiÂmÄ… re zulÂtaÂtus D.GryÂbausÂkaiÂtÄ— ir R.Dar gis saÂkÄ— neÂkalÂbÄ—ÂjÄ™. RugÂsÄ—ÂjÄŻ LPK orÂgaÂniÂzuos foÂruÂmÄ…, kuÂriaÂme iĹĄÂsaÂkys valsÂtyÂbei svar biauÂsias krypÂtis. VD, BNS inf.
VesÂterÂnas Ĺ iaurÄ—s Lietuvoje PaÂÄ?iaÂme BirÂŞų centÂre kauÂkÄ—Âtas ir ginkÂluoÂtas plÄ—ÂĹĄiÂkas vaÂkar ryÂte api plÄ—ÂĹĄÄ— kreÂdiÂto uniÂjÄ…. Nors ĹĄauÂdyÂta ginkÂlu, ĹžmoÂnÄ—s neÂnuÂkenÂtÄ—Âjo.
ÄŽsibÂroÂvÄ—Âlis, keÂlis karÂtus iĹĄÂĹĄoÂvÄ™s iĹĄ koÂviÂnio pisÂtoÂleÂto, ant grinÂdĹł su gulÂdÄ— kreÂdiÂto uniÂjos darÂbuoÂtoÂjus bei klienÂtÄ…, iĹĄÂplÄ—ÂĹĄÄ— kaÂsos apaÂraÂtÄ… ir paÂgroÂbÄ— piÂniÂgus. PaÂsak PaÂneÂvÄ—ÂĹžio apyÂgarÂdos pro kuÂraÂtĹŤÂros, kol kas paÂtirÂti nuoÂsto liai neÂnusÂtaÂtyÂti, taÂÄ?iau maÂnoÂma, kad kaÂsoÂje gaÂlÄ—Âjo bĹŤÂti dauÂgiau kaip 7 tĹŤkst. liÂtĹł. AtÂvyÂkus sauÂgos tarÂ
nyÂbos „NorÂgauÂda“ darÂbuoÂtoÂjams, plÄ—ÂĹĄiÂkas jau buÂvo spÄ—ÂjÄ™s paÂsprukÂti. BirÂŞų apyÂlinÂkÄ—s proÂkuÂroÂras Rai munÂdas BinÂkis teiÂgÄ—, kad atÂlie kaÂmas ikiÂteisÂmiÂnis tyÂriÂmas dÄ—l plÄ—ÂĹĄiÂmo paÂnauÂdoÂjant ginkÂlÄ…. ÄŽta riaÂmaÂjam greÂsia nuo dveÂjĹł iki de ťimÂties meÂtĹł nelaisÂvÄ—s. Bet ÄŻtaÂria maÂsis dar neÂnusÂtaÂtyÂtas. IkiÂteisÂmiÂnÄŻ tyÂriÂmÄ… atÂlieÂka PaÂne vÄ—ÂĹžio apÂskriÂties vyÂriauÂsioÂjo po liÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto BirÂŞų raÂjoÂno poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto paÂreiÂgĹŤÂnai. LaiÂkiÂnoÂji BirÂŞų poÂliÂciÂjos koÂmiÂsa riaÂto virÂĹĄiÂninÂkÄ— NiÂda GarÂjoÂnieÂ
nÄ— teiÂgÄ—, jog ĹĄauÂdyÂdaÂmas iĹĄ ginkÂlo uĹžÂpuoÂliÂkas sieÂkÄ—, kad bĹŤÂtĹł ÄŻvykÂdyÂti jo reiÂkaÂlaÂviÂmai. „Taip buÂvo iĹĄÂreikĹĄÂ ti reiÂkaÂlaÂviÂmai. ReiÂkaÂlauÂta piÂniÂgĹłâ€œ, – saÂkÄ— N.GarÂjoÂnieÂnÄ—. KreÂdiÂto uniÂja ÄŻsiÂkĹŤÂruÂsi J.JaÂno nio gatÂvÄ—Âje. KauÂkÄ—Âtas ir ginkÂluo tas plÄ—ÂĹĄiÂkas ÄŻÄ—Âjo po 9 val. per ÄŻÄ—Âji mÄ…, per kuÂrÄŻ paÂtenÂka viÂsi klienÂtai. Jis lieÂpÄ— ĹžmoÂnÄ—ms gulÂtis ant grin dĹł. Tuo meÂtu paÂtalÂpoÂje buÂvo vie nos moÂteÂrys. PaÂreiÂgĹŤÂnai ieĹĄÂko ÄŻtaÂriaÂmoÂjo. AiĹĄÂ kiÂnaÂmaÂsi, ar jis tuÂrÄ—Âjo bendÂriÂninÂkĹł. VD, BNS inf.
.ĉ GDU\WL MHL QXVLSLUNXV QDXMĉ SULHGÄ–OÄŹ WHOHYL]RULXV YLV YLHQ QHURGR VNDLWPHQLQLĹŚ SURJUDPĹŚ" 3LUPLDXVLD UHLNĆĄWÇ? ĆłVLWLNLQWL NDG VNDL WPHQLQLV SULHGĆĄOLV ĆłMXQJWDV Ćł HOHNWURV OL]GÄ… 7DGD UHLNWÇ? SDWLNULQWL DU SULH GĆĄOLV JHUDL VXMXQJWDV VX WHOHYL]RULXPL Âą WDP UHLNLD DSĂĽLÇŒUĆĄWL JDOLQĆĄMH WHOHYL]R ULDXV SXVĆĄMH HVDQĂžLDV MXQJWLV 'DĂĽQLDXVLDL QDXGRMDPD 6&$57 MXQJWLV
HDMI jungtis
RCA jungtis
-XQJLDQW VHQHVQLR PRGHOLR WHOHYL]RULXR VH HVDQWĆł 5&$ NDEHOĆł UHLNĆĄWÇ? DWNUHLSWL GĆĄPHVĆł Ćł MXQJĂžLÇ? VSDOYÇ? VXGHULQDPXPÄ… 1DXMDXVLXRVH DXNĂŁĂžLDXVLRV VNLULDPR VLRV JHERV +'79 WHOHYL]RULXRVH ĆłWDL V\WD +'0, NDEHOLR MXQJWLV
SCART jungtis
ƲMXQJXV SULHGĆĄOĆł Ćł HOHNWURV OL]GÄ… UHL NLD ĆłMXQJWL MĆł LU WHOHYL]RULÇ? 3ULHGĆĄOĆł
WHLVLQJDL SULMXQJXV SULH WHOHYL]RULDXV QHWUXNXV WHOHYL]RULDXV HNUDQH WXUĆĄ WÇ? DWVLUDVWL SULHGĆĄOLR PHQLX ODQJDV 1DXGRMDQWLV YDOG\PR SXOWHOLX ĂŁLDPH ODQJH JDOLPD SDVLULQNWL QRULPÄ… PHQLX NDOEÄ… LU WHOHYL]LMRV NDQDOÇ? SDLHĂŁNRV UHĂĽLPÄ… 9DOG\PR SXOWX SDVLULQNXV DX WRPDWLQÄŠ 79 NDQDOÇ? SDLHĂŁNÄ… SXOWHO\MH WHUHLNLD SDVSDXVWL P\JWXNÄ… 2. NDG VXUDVWL NDQDODL EÇŒWÇ? LĂŁVDXJRWL
Daugiau suĹžinosite tel. 8 800 00 150 www.skaitmenine2012.lt
KaÂrÄ— suÂlaiÂkyÂta. ArÂtiÂmiauÂsiu meÂtu ji bus atÂleisÂta iĹĄ tarÂnyÂbos. 1982 m. giÂmuÂsi L.DikÂĹĄaiÂtÄ— dviÂra tiÂninÂkÄ™ parÂtrenÂkÄ— ne tarÂnyÂbos me tu, per saÂvo atoÂstoÂgas. PaÂti L.Dik ťaiÂtÄ— per neÂlaiÂmÄ™ neÂnuÂkenÂtÄ—Âjo. Per neÂlaiÂmÄ™ ĹžuÂvo 62 meÂtĹł B.G. AuÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ „VolksÂwaÂgen Pas sat“ vaiÂraÂvuÂsiai L.DikÂĹĄaiÂtei nuÂsta tyÂtas 3,18 proÂmiÂlÄ—s girÂtuÂmas. KraĹĄÂto apÂsauÂgos miÂnistÂrÄ— RaÂsa JukÂneÂviÂÄ?ieÂnÄ— ir LieÂtuÂvos kaÂriuo meÂnÄ—s vaÂdas geÂneÂroÂlas leiÂteÂnan tas ArÂvyÂdas PoÂcius paÂreiĹĄÂkÄ— uĹžuo jauÂtÄ… ĹžuÂvuÂsios dviÂraÂtiÂninÂkÄ—s ĹĄeiÂmai ir atÂsiÂpraÂĹĄÄ— „dÄ—l itin neatÂsaÂkin go kaÂrÄ—s elÂgeÂsio“. „KraĹĄÂto apÂsau gos miÂnistÂrÄ— ir kaÂriuoÂmeÂnÄ—s vaÂdas dar karÂtÄ… iĹĄÂsaÂko grieĹžÂtÄ… poÂziÂciÂjÄ… dÄ—l alÂkoÂhoÂlio varÂtoÂjiÂmo. AlÂkoÂhoÂlio
„„Iťmes: kraťto apsaugos ministrė
R.JukneviÄ?ienÄ— patikino, kad autoavarijÄ… padariusi kariĹĄkÄ— bus atleista iĹĄ tarnybos.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
varÂtoÂjiÂmas tarÂnyÂboÂje ar vaiÂraÂviÂmas neÂblaiÂviems uĹžÂtrauÂkia paÂÄ?iÄ… grieŞ Ä?iauÂsiÄ… bausÂmÄ™ – atÂleiÂdiÂmÄ… iĹĄ tar nyÂbos“, – praÂneÂĹĄÄ— KraĹĄÂto apÂsauÂgos miÂnisÂteÂriÂja. VD, BNS inf.
6
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
nuomonės
Nustatė pažeidimų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Kuris auksas labiau žiba?
Violeta Juodelienė
L
iet uvos nac ion al in ių kultūros ir meno premi jų komisija paskelbė iki rugsėjo 1-osios lauk ian ti pretendentų į šį apdovanojimą pavard žių. Dėl sit uacijų, kai mūsų visų pi nig us kas nors paskirsto konkre tiems asmenims, Lietuvoje mėgs tama aistringai diskutuoti. Nacio nal inės kult ūros ir meno prem i jos šiuo pož iūr iu – išimt is. Kon tekstas iš anksto pasmerk ia bet kok ią kitok ią nuomonę, abejonę dėl to, ar pinigai skirstomi tinka mai.
Nė viena potenciali ba leto žvaigždė, gimę bū ti menuchinais ar sau komis nesulaukia tiek valstybės paramos kiek sportininkai. Kok ios disk us ijos? Gi kalbama ne apie bet ką – apie kultūrą! Sri tį, kur i pas mus ir šiaip yra po dukros vietoje. Prem ijos dyd is „800 baz in ių social in ių išmok ų“ tik skamba ypač išdid žiai: tai vi so labo ketv irtadal is sumos, ski riamos sport in inkams už olim pin į auksą! Galų gale ir suteik ia ma ji tik syk į ir ne bet kam – tebū nie ji savotiška kompensacija nu sipeln iusiam kūrėjui už visa, ko jis negavo iš valst ybės, paskata visiems kur iantiems. Visus šiuos arg ument us sunk u paneigt i. Ir vis dėlto išd rįsk ime pad isk ut uot i, juolab kad klaust i provokuoja ne vienas faktas. Šiemet ypač akivaizd i prem ijos už olimpin į auks ą paralelė su premija „už reikšmingiausius pastar ųjų sept yner ių met ų darbus kult ūros ir meno srityje arba už ilgamet į kūrėjo indėl į į kult ūrą ir meną“ – būtent taip formuluo jama sąlyga nacional inei premi jai gauti. Sportininkai, kurie dėl apverkti nos pasirengimo bazės Lietuvoje emigruoja, už savo pinigus sam do gerus trenerius, kad gimtinei atstovautų aukščiausiu lygiu, yra verti didžiausios pagarbos. Klausi mų kyla ne tiek dėl jiems skiriamų premijų, kiek dėl kultūros atstovų nuopelnų piniginės išraiškos.
Kad nuplaukt ų, nuvaž iuot ų, nu bėgt ų greič iau už kit us, sport i ninkai treniruojasi paprastai kur kas daug iau nei septynerius me tus. Tik ar jų išl ietas prakaitas ir paaukota sveikata yra kuo nors vert ingesnė nei bem iegės aukš čiausio lyg io menininko naktys, kūr ybinėse kančiose deg inama širdis? Olimpiniais metais, kai džiaug ia mės kad ir negausiais, bet vis dėl to brangiais apdovanojimais Lon done, toks klausimas kai kam ga li pasirodyt i nekorekt iškas, nors toks anaiptol nėra. Tai tik kvieti mas pamąstyti, ar tikrai pasiek i mai kultūros srityje gali būti ma žiau vert ing i (visais pož iūr iais) nei sporto laimėjimai. O gal mums pag rindinis pasiek i mų vert in imų kriter ijus vis dar yra pasaul in is kontekstas, svar biausia varžytis ir aplenkti estus, amerik iečius ar rusus? Tok iu at veju menas pasmerktas pralai mėti sportui. Kad ir kok ia apverkt in a būt ų sport in ink ų reng imo bazė, nė viena potenciali baleto žvaigždė, gimę būti menuchinais ar sauko mis nesulaukia tiek valstybės pa ramos kiek sportininkai. Dalyva vimas konk ursuose, taig i, ir ga limybė laimėt i olimpin iam auk sui svor iu prilygstant į apdova nojimą baleto ar pianistų konkur se, pirmiausia yra mažojo menu chino – tiksliau, jo tėv ų kišenės – reikalas. Gal valst ybė bent suteik ia gal i myb ę aukšč iaus io lyg io muz i kantams grot i aukščiausio lyg io instr ument ais? Anaiptol. Pris i liesti prie Heckelio fagoto ar Stra divar ijaus smuiko jie gal i tik pri vačių rėmėjų dėka. Ar pastar ųjų yra daug, gal ima spręst i iš meno (ne)popul iar u mo. Kiek reportažų (ką jau kalbėti apie tiesiogines transliacijas, spe cialiai komandiruojamus žurna list us) iš prest iž in ių meno fest i val ių, bienal ių pastaraisiais me tais matėme nacional in io trans liuotojo eter yje? Šioje kategor i joje lyg inamas su sportu menas yra absoliutus autsaideris. Žinoma, sporto aukšt umų mū sų atletai siek ia ne dėl pinig ų. Ly giai kaip ir tikri menininkai dirba ne tam, kad kada nors gaut ų na cional inę prem iją. Tačiau kodėl valstybė sportininkui leid žia už sidirbti neribotą skaičių medalių, o kultūros ir meno veikėjai nacio nal inę prem iją gal i gaut i tik kar tą gyvenime? Ar tam, kad nusto tų kūrę ir užleistų vietą kitiems? Tad gal tuomet sąž ining iau būtų išdalyt i daug iau mažesn ių pre mijų, ner ibojant gal imybės užsi dirbti ją nors ir kasmet?
alstybės kontrolė, keliose sostinės aukštosiose mo kyklose atlikusi finansinius (teisėtumo) auditus, nu statė pažeidimų, iš kurių dažniau sias Viešųjų pirkimų įstatymo nuo statų nesilaikymas. Kontrolieriai auditą atliko Vil niaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Lietuvos edukologijos universite tuose, taip pat Vilniaus dailės aka demijoje. Nustatyta, kad Vilniaus universi tetas prekes, paslaugas ir darbus pir ko pasirinkęs netinkamus pirkimo būdus, o prekių ir paslaugų už 721,6 tūkst. litų įsigijo netaikydamas vie šojo pirkimo procedūrų. Be to, nesi laikė kompiuterinės įrangos pirkimo sutarties sąlygų ir šią įrangą įsigijo 13,4 tūkst. litų brangesnę. Lietuvos edukologijos universite tas sudarė autorines sutartis dėl paslaugų pirkimo už 262,6 tūkst. litų, netaikydamas Viešųjų pirkimų įsta tyme numatytų procedūrų, o teisines paslaugas pirko pasirinkęs netinka mą pirkimo būdą. Vilniaus Gedimino technikos uni versitetas, vykdydamas remonto darbų pirkimą, neteisingai nustatė pirkimo vertę ir įvertino tiekėjų pa siūlymus, nepareikalavo pagrįsti neįp rastai mažos kainos, nenurodė visos
Auditas: Vilniaus universitetas už šimtus tūkstančių litų pirko prekių ir pas-
laugų, nesilaikydamas viešojo pirkimo taisyklių.
perkamų darbų apimties ir jiems rei kalingų medžiagų, gaminių bei įrengi nių techninių specifikacijų, nenustatė užsakovo rezervo kainodaros taisyklių ir be viešojo pirkimo įsigijo 26,7 tūkst. litų vertės papildomų darbų. Vilniaus dailės akademija netin kamai vykdė statinių techninę prie žiūrą, nepateikė tinkamų dokumen tų, kokius ir kokios apimties reikėjo atlikti remonto darbus, nepagrindė
Gedimino Bartuškos nuotr.
jiems reikalingų medžiagų ir gami nių kiekio (58,1 tūkst. litų) bei jų nu rašymo (63,9 tūkst. litų). Ši aukštoji mokykla yra viena iš viešosios įstaigos „Senoji Pane munės pilis“ steigėjų ir dalininkių. Tačiau „Senoji Panemunės pilis“ veiklos nevykdo nuo 2010 m., todėl akademija įpareigota spręsti klausi mą dėl jos veiklos tęstinumo. VD, BNS inf.
Kam reikalinga lyčių lygybė?
P
rieš kelerius metus atsilaikė me prieš brukamą lygių gali mybių projektą keistu pava dinimu „Gender Loops“. Šių metų vasarą „Gender Loops“ sugrįžo, bet jau pakeistu ir pagražintu pavadi nimu: Lyčių lygybės ugdymo progra ma darželinukams. Ar gali tokie dalykai vykti normalio je valstybėje? Normalioje, ko gero, ne. Lietuvoje tokie dalykai tikrai vyksta – pats įsitikinau, dalyvaudamas disku sijoje apie minėtą programą. Šiaurės ministrų tarybos biuro at stovė programos paskirtį apibūdino bendrais žodžiais: ji skirta sociali niams gebėjimams ugdyti, skirtin gų lyčių atstovų santykiams gerin ti, kitos lyties asmenų galimybėms išbandyti ir lyčių lygybei plėtoti. Ir patikino, kad programa ne apie ly ties keitimą. Pristatymas paliko daug abejonių ir klausimų, tačiau nė į vieną klausi mą nebuvo aiškaus atsakymo. Pavyzdžiui, ką duoda laisvė ar tei sė pasirinkti lytį? Kas slypi po lyčių lygybės skraiste? Įdomus tarsi užkratas plintantis reiškinys: kalbame tik apie formą, apie išorinius reiškinius, pamiršda
mi esmę. Tebesvarstoma, kokia šei ma galėtų būti, bet niekas nekelia klausimo: kam šeima skirta?
Dabar viskas apsiver tė – yda tapo dorybe. Atrodo, greitai gyven sime išvirkščiame pa saulyje. Taigi, kodėl norima sulyginti lytis? Ką tai duoda, kokie to padariniai? Ogi tokie patys ar bent labai panašūs, kaip ir šeimos išardymas, – mažėja vaikų, traukiasi mūsų ateitis. Lytis yra socialinis-kultūrinis konstruktas, – taip teigia naujoji ideologija. Persakant paprastais žo džiais, išeina, kad lytimi tampama. Tai tik pusė tiesos. Berniuku ar mer gaite gimstama, tačiau tikru vyru ar moterimi tampama. Dar ne taip seniai ir psichologai kalbėjo, kad lytinis tapatumas yra la bai svarbus, o jo neaiškumas sutrikdo asmens raidą. Dabar viskas apsiver tė – yda tapo dorybe. Atrodo, greitai gyvensime išvirkščiame pasaulyje.
Tik tada, kai vyras yra vyras, o moteris yra moteris, visuomenė ga li sėkmingai gyvuoti ir plėstis. Vyro ir moters santykiai yra kultūros pagrindas. Genderinė kultūra, nežinau, kaip ją pavadinti – belyte, vienalyte ar daugialyte, – ko gero, negali eg zistuoti, bent jau ilgai. Tokio pavyz džio žmonijos istorijoje nėra. Ar vaikai, kuriems bus sutrikdytas lytinis tapatumas, norės tapti tėvais ir ar iš viso galės? Kas laukia tokios vi suomenės? Senėjimas ir lėta mirtis. Maskuotė ir klasta, su kuriomis į Lietuvą ir į kitas šalis atnešami iš už sienio finansuojami projektai, prime na legendinį Trojos arklį. Mes, kaip tie Trojos gyventojai, pamatę paliktą medinį arklį, svarstome, kas tai galė tų būti. Bet niekas nesidomi, kas yra jo viduje. Manau, visi supranta, kad mokyti berniukus būti mergaitėmis, o mergaites berniukais yra absurdas, nesąmonė. Bet labai rimtais veidais apie tokią programą kalbame. Jeigu ir toliau vyks diskusijos apie dovanai atvežamus projektus, anks čiau ar vėliau juos priimsime ir įtei sinsime. Sena tiesa: dyki pinigai iš tvirkina žmones. Aleksandras Žarskus
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ l.e.p. VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Alvydas Staniulis VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
iš arčiau
Knygnešio anūkė ragina nenutausti Visą vasarą gimtojoje šalyje viešinti garsi išeivijos veikėja JAV gyvenanti Angelė Barkauskaitė-Nelsienė atstovauja šeimai, kurios narių širdys jau antrą šimtmetį pla ka Lietuvos ritmu. Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt
Klausimas kaip vėliava
„Gyvenime svarbiausia – aistra. Ji daro stebuklus, – įsitikinusi A.Bar kauskaitė-Nelsienė. – Akivaizdus to pavyzdys – Rūtos Meilutytės plaukimas olimpiadoje. Ji plaukė taip, kad braukiančių džiaugsmo ašaras tautiečių širdys plaktų vie nu ritmu, kuris vadinasi Lietuva ir lietuvis. Šiuos žodžius kartojant aš gir dėjau nuo vaikystės, sėdėdama ant tėvelio ar ant jo artimo draugo – buvusio Lietuvos premjero, kunigo Mykolo Krupavičiaus – kelių. Pas tarasis, kai 1944 m. palikome ru sų okupuojamą Lietuvą ir ilgainiui atsidūrėme JAV, Čikagoje, jis vis klausdavo manęs: „Na, Angeliu ke, tai kada eisi vaduoti Lietuvė lės?“ Tuomet manęs šis klausimas nedomino, tačiau vėliau jis iškilo mano atmintyje kaip vėliava, kurią nešiau, iki Lietuva atgavo neprik lausomybę. Ir dabar ją, tą vėliavą, nešu, nes man rūpi Tėvynės reika lai, atvedę jau nežinau kelintą kartą į Lietuvą ir į čia vykstantį Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimą.“ Ne vieną dešimtmetį užsieny je aktyviai įvairiais lygiais gynusi Tėvynės laisvės bylą, dabar A.Bar kauskaitė-Nelsienė susirūpinu si tautiškumui, lietuvių tapatybei ir Lietuvos saugumui kylančiomis grėsmėmis. 18 šeimos narių
„Kaip galima liepos 6-ąją, šven čiant Valstybės dieną prie Kauno pilies, tuoj po „Tautinės giesmės“, kurią giedant daug kas verkė, į sce ną išleisti kniaukti britiškas kates?! Turiu galvoje populiariąją ištrauką iš Andrew Lloydo Webberio miu ziklo „Katės“. Kitoje šalyje tai būtų buvę skandalinga. Tik ne Lietuvo je“, – atsiduso A.BarkauskaitėNelsienė, nemažai laiko praleidusi Seime kaip JAV lietuvių ir Pasaulio lietuvių bendruomenių (PLB) na
rė, dabar vadovaujanti PLB Seimo Kontrolės komisijai. „Aš pasisakau prieš mišrias ir vienos lyties asmenų santuokas, kurios silpnina tautą ir tautiškumą, patriotizmą. Nepritariu ir kosmo politizmui. Esu laiminga, kad vi sos trys mano dukros ištekėjusios už lietuvių. Turiu dešimt anūkų – nuo kelerių iki 21 metų. Jie kal ba lietuviškai. Pernai su vyru atsi vežėme 16 savo šeimos narių – tris dukras su vyrais ir dešimt jų vai kų. Kelionė visiems paliko didžiu lį įspūdį, tik būdavo sunku surasti tiek laisvų vietų, pavyzdžiui, drau ge visiems papietauti restorane“, – su šypsena veide prisiminė buvusią kelionę A.Barkauskaitė-Nelsienė, šį kartą atvykusi į Lietuvą su vyru Romu ir anūku Tomu Narbutu.
Gyvenau mintimi, kaip padėti Lietuvai išsilaisvinti, atsisto ti ant kojų, pasijus ti savo krašto šeimi ninke. Bloga nuo radijo
Pabrėžusi, kad lietuvybę, tautišku mą puoselėti pirmiausia turi šeima – svarbiausia visuomenės ląstelė, – A.Nelsienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje lie tuvybė ne puoselėjama, o tiesiog ignoruojama. „Per dieną pasiklausius šalies valstybinio radijo negera darosi nuo anglų kalba atliekamų dainų – visai nesijaučiu esanti Lietuvo je. Tačiau pastebiu ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, unikalias moksleivių dainų ir šokių šventes. Stebiuosi ir tuo, kaip noriai jaunimas važiuo ja į Sibirą, į savo tautos tremties ir lagerių vietas, tvarko išlikusius ka pus – tai ugdo jų patriotiškus jaus mus, skatina domėtis savo tautos istorija. Beje, Sibire amžino poil
Trauka: šį kartą A.Barkauskaitė-Nelsienė į Lietuvą atvažiavo su anūku Tomu Narbutu ir vyru Romu.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
sio atgulė ir mano seneliai Guo gos, išauginę 10 vaikų“, – pasako jo pašnekovė. „Panašiai elgiasi ir užsienyje gy venantys lietuviai – jie siunčia savo vaikus į vietos šeštadienines lietu vių mokyklas, tautinių šokių ir ki tus būrelius, jaunimo organizacijas ar tobulinti kalbos įgūdžių į Lietu vą. Ne vienas toks vaikas vėliau su sieja savo likimą su Lietuva. Štai ir mano keli anūkai jau pareiškė no rą gyventi senelių gimtojoje šaly je“, – džiaugėsi ji. Toks glaudus ryšys su Lietuva A.Barkauskaitės-Nelsienės šei moje neatsitiktinis. Štai jos senelis iš tėvo, Ciprijono Barkausko, pusės buvo žinomas knygnešys. Ponios Angelės tetėnas Pijus Grajauskas buvo vienas iš Ateitininkų organi zacijos, prisidėjusios prie Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. atga vimo, steigėjų. Beje, A.Barkaus kaitės-Nelsienės dukros, Audra Narbutienė ir Inga Rugienienė, va dovauja jaunučių ateitininkų kuo pai Los Andžele. Svarbūs politikės darbai
Anot A.Barkauskaitės-Nelsienės, Lietuvos reikalai, gyvenant JAV, jai rūpėjo nuo jaunystės. Tam visiškai pritarė jos vyras lietuvis Romas,
Audiencija: 1987-aisiais minint
Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejų, JAV prezidentas Ronaldas Reaganas priėmė jubiliejaus organizacinio komiteto narę A.Barkauskaitę.
Protėviai: Angelės seneliai – knygnešys Juozas Barkauskas su žmo-
na Katarina ir sūnumis Ciprijonu (Angelės tėvas) bei Juozu.
Asmeninio archyvo nuotr.
jis jaunos žmonos entuziazmą rė mė finansiškai. „Gyvenau mintimi, kaip padėti Lietuvai išsilaisvinti, atsistoti ant kojų, pasijusti savo krašto šeimi ninke. Šių tikslų siekiau su bendra minčiais tautiečiais įvairiais būdais per JAV lietuvių bendruomenę ir Baltų laisvės lygą (BAFL), užmegz dama ryšius su JAV vyriausybėmis, kongresmenais ir sovietmečio po grindžio atstovais Lietuvoje“, – pa sakojo A.Barkauskaitė-Nelsienė. 1981 m. įsteigus BAFL, suaktyvė jo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos savanoriško įsiliejimo į So vietų Sąjungą nepripažinimo po litika. Beje, A.Barkauskaitė-Nel sienė net dvi kadencijas vadovavo BAFL, o šiuo metu yra aktyvi šios lygos pirmininko pavaduotoja. Įvertino ir JAV, ir Lietuva
Pašnekovė labai didžiuojasi savo pačios iškelta ir įgyvendinta idėja – Baltijos valstybių rėmėjų sambū riu JAV Kongrese. Šiam sambūriui vadovauja A.Barkauskaitės-Nel sienės įkalbėtas lietuvių kilmės JAV kongresmenas Jonas Šimkus, o ponia Angelė tapo JAV Kongre so, BAFL ir baltiškosios visuome nės veiklos koordinatore JAV. Aktyvi A.Barkauskaitės-Nelsie nės veikla Lietuvos labui buvo pa stebėta tiek JAV, tiek gimtojoje ša lyje, kur jai buvo įteiktas ne vienas aukštas valstybės apdovanojimas. „Mano vyras Romas nemėgsta reklamuotis, tačiau jis, kaip vers lininkas, taip pat negaili nei savo laiko, nei pinigų ieškodamas bū dų, kaip galėtų mažinti nedarbą ir emigraciją Lietuvoje. Romas įstei gė Lietuvoje įvairių firmų, kurio se dirba ne viena dešimtis lietu vių. Panašiai galėtų elgtis ir kiti lietuviai verslininkai, gyvenantys užsienyje, tačiau juos stabdo ne lanksti mokesčių sistema Lietu voje“, – įsitikinusi A.Barkauskai tė-Nelsienė. Nepameskime Lietuvos
Per viešnagę Lietuvoje ji atkreipė dėmesį ir į čia gyvenančių žmonių
didžiulį nusivylimą dėl teisingu mo stokos, klestinčios korupcijos ir valdžios abejingumo svarbiau sioms gyventojų viltims bei no rams mokslo, švietimo ir sveika tos apsaugos srityse. „Man skaudu, kad Lietuvą palieka jauni, kūrybingi žmonės. Priežastys visiems žinomos. Jei padėtis nesikeis, Lietuvą užplūs kitataučiai, – įsitikinusi pašnekovė. – Ir šalies valdžia tam jau rengiasi – lietuvių asmens dokumentuose ne beliko grafos „tautybė“. Taigi, pati Lietuva, sekdama Europos pėdomis, siekia ištrinti iš mūsų sąmonės tau tiškumą, lietuvio tapatybės požy mius. Ar mes, lietuviai, to siekėme, susigrąžindami nepriklausomybę?! Labai abejoju. Todėl drįstu raginti Lietuvos žmones, visuomenines or ganizacijas ne tik nepamesti Lietuvos iš akių ir širdies, bet ir būti aktyves nius, drąsesnius, vieningesnius gi nant tai, dėl ko buvo kovota.“
Prasidėjo PLB Seimas Vilniuje, parlamento rūmuose, va kar pradėjo posėdžiauti 14-asis PLB Seimas. Iki penktadienio vyksiančiuose jo po sėdžiuose dalyvauja PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruome nių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Aptariamos bendruomenės aktuali jos, ateities planai, lietuvių švietimas bei lietuvių žiniasklaida užsienyje, ryšiai su gimtine ir jos institucijomis, dabartinė emigracijos raida, dvigu bos pilietybės klausimai. Penktadienį PLB Seimas rinks nau ją organizacijos vadovybę. Šešerius metus prie PLB valdybos vairo sto vėjusi teisininkė Regina Narušienė teigė neketinanti vėl kandidatuoti į bendruomenės vadovus. PLB taip pat planuoja diskusijas dėl jos rengiamo Konstitucijos pataisos projekto, kuriuo būtų įteisinama dvi guba pilietybė. PLB Seimas šaukiamas kas treji me tai.
8
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,96
4,63
2,37
„Kvistija“
4,87
4,55
2,37
„Vakoil“
4,94
4,61
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
92,76 dol. už 1 brl. 110,47 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3652 DB svaras sterlingų 1 4,3413 JAV doleris 1 2,7864 Kanados doleris 1 2,7843 Latvijos latas 1 4,9585 Lenkijos zlotas 10 8,5328 Norvegijos krona 10 4,6785 Rusijos rublis 100 8,7962 Šveicarijos frankas 1 2,8738
OMX Riga
+0,67 %
OMX Tallinn
–0,47 %
Verslas mažina skolas
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,28 %
pokytis
+0,5558 % –0,3489 % –0,1648 % –0,1220 % +0,0222 % +0,5183 % +0,4164 % +0,7052 % +0,0104 %
Pradelstos verslo skolos per liepą su mažėjo 2,5 mln. litų, iki 5,3 mlrd. Nepai sant to, tvirtų mokumo pagerėjimo po žymių vis dar nėra, o artimiausiu metu prognozuojamas nedidelis skolų augi mas, kaip sako kreditų biuro „Creditin fo“ atstovai. Laiku nepadengtų skolų tu rėjo maždaug kas antra Lietuvos įmonė – maždaug 33 tūkst. bendrovių, viduti nė skola siekia 60 tūkst. litų.
260,8
mln . litų
– iš viso tokios vertės tau pymo lakštų yra išplati nusi Finansų ministerija nuo 2009 m.
Mažos palūkanų normos jau ne vie nus metus džiugi na paskolas su kin tamosiomis palū kanų normomis tu rinčius bankų klien tus. Pasak analitikų, tokia situacija gali trukti dar bent porą metų. Finansai: kintamoms palūkanų normoms krintant, paskolų įmokos mažėja, gyventojams lieka daugiau pinigų taupyti ar vartoti. „Shutterstock“ nuotr.
Geriausias laikas grąžinti paskolas Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Pasiekė žemiausią tašką
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai iš bankų būstui įsigyti ir vartoti iš viso yra pa siskolinę 6,9 mlrd. litų ir 18,7 mlrd. eurų. Už paskolas litais birželio pa baigoje vidutiniškai mokėtos 5,47 proc. siekiančios palūkanos, už pa skolas eurais – 3,49 proc. Dar prieš metus litais paimtų paskolų palū kanos siekė 6,11 proc., eurais – 3,93 proc. Šiuo metu tiek litais, tiek eurais paimtų paskolų palūkanos yra že miausio lygio nuo jų stebėjimo pra džios 2004 m. spalį Lietuvos banke. Per šį laikotarpį didžiausios palūka nos už paskolas litais siekė 2009 m. rugpjūtį (9,51 proc.), už paskolas eu rais – 2008 m. spalį (6,13 proc.). Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius, sakė, kad tarpbanki nės palūkanų normos paskoloms litais (VILIBOR) ir paskoloms eu rais (EURIBOR) šiuo metu siekia
žemiausius taškus. „Tai reiškia, kad paskolos, susietos su kintamosio mis palūkanomis, yra pigiausios“, – teigė M.Vaičiulis.
Kęstutis Celiešius:
Žmonių išlaidos grą žinant paskolas ma žėja, tačiau pajamų padidėjimo per spektyvos išlieka neigiamos.
Palūkanos dar kris
Pasak „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovo Kęstu čio Celiešiaus, nors palūkanų nor mos mažėja ir tai džiugina esamus bankų klientus, vis dėlto tai yra ne rimo dėl ateities atspindys. „Euro pos centrinis bankas (ECB), mažin damas bazines palūkanų normas,
šiemet ne kartą bandė skatin ti ekonomiką, tačiau kartu tai yra pripažinimas, kad ekonomika stoja. Žmonių išlaidos grąžinant paskolas mažėja, tačiau pajamų padidėjimo perspektyvos išlieka neigiamos. Šį džiaugsmą pavadinčiau dvipras miu“, – sakė K.Celiešius. Pasak pašnekovo, didelė da lis Lietuvos gyventojų turi pasko las eurais (EURIBOR) su 6 mėnesių trukmės kintamąja palūkanų nor ma. Šiuo metu ji yra 0,75 proc., 6 mėnesių trukmės tarpbankinė pa lūkanų norma EURIBOR šiuo me tu siekia 0,658 proc. Finansų rinkos tikėjosi, kad praė jusią savaitę per ECB susirinkimą bus priimtas sprendimas suma žinti bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 proc., tačiau tai nebu vo padaryta. „Finansų rinkos tiki si, kad iki metų pabaigos ECB bazi nes palūkanų normas sumažins iki 0,5 proc. Todėl šiuo metu galima la biau tikėtis EURIBOR mažėjimo nei didėjimo“, – teigė M.Vaičiulis. Pa sak jo, priežastis labai paprasta –
euro zonos valstybių skolų krizė vis dar įkarštyje. Juntamas litų perteklius
Paskolų litais kaina taip pat mažė ja. Šiuo metu 6 mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma VI LIBOR siekia 1,37 proc. „Paskolų litais palūkanų mažėji mas taip pat susijęs su paskolų eu rais palūkanų mažėjimu. VILIBOR yra didesnis už EURIBOR, nes yra įskaičiuota didesnė rizikos premi ja, susijusi su galimu valiutos kur so pasikeitimu, finansų sistemos mokumu. Artimiausiu metu tarp bankinės palūkanos litais labai ar timai seks tarpbankines palūkanas eurais ir bus panašios“, – sakė Ne rijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Portfelis nesipučia
„Nors tiek bazinės palūkanos, tiek tarpbankinės palūkanos, tiek ap skritai galimybės pasiskolinti yra palankios, tačiau beveik jokioje ES valstybėje paskolų portfelis neau
ga, didėja labai nesmarkiai arba net traukiasi. Bankai susiduria su mo kumo likvidumo problema, sten giasi didinti kapitalo pakankamu mo rodiklius mažindami paskolų portfelius“, – dėstė N.Mačiulis. Pasak jo, nors neskolina bankai, bet skolintis nenori ir jų klientai. Matome, kad gyventojų ir įmonių norą skolintis lemia visai ne palū kanų dydis, o pasitikėjimas ekono mine situacija, savo finansine pa dėtimi“, – sakė jis. Pasak N.Mačiulio, tiems, ku rie yra pasiskolinę anksčiau ir turi kintamąsias palūkanų normas, yra teigiamos tendencijos, nes tikėti na, kad ECB nustatomos bazinės palūkanų normos žemo lygio dar liks bent dvejus metus. „Iki 2013 m. bazinė palūkanų norma turėtų išlikti žema, 2014 m. jau galbūt turėtų įvykti kokių nors pokyčių ir euro zona susitvarkys su problemomis, todėl ir bazinės pa lūkanų normos pradės kilti“, – tei gė „Danske“ banko Finansų makle rio skyriaus vadovas K.Celiešius.
9
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Sportas
Išbandymas K.Kemzūrai – akistata su istorija
Komentaras
Modestas Paulauskas
Ar trečias kar tas nemeluos? Lietuvos krep šinio rinktinė šiandien olim pinių žaidynių ketvirtfinalyje surems ginklus su Rusijos ko manda, kuriai šiemet yra du kartus pralaimė jusi.
Olimpin is čempionas
T
ik iu, kad ketv irtfi nal is mū sišk iams susik lostys gerai. Daugiau klysti jau neturime teisės, o tokiose situacijose mūsų vyrai paprastai pademonstruoja charakterį. Labai teisingai pasakė Š.Ja sikevičius, kad tai bus tik viena dviko va, 40 minučių, o per jas gali nutikti vis ko. Kad žaisime su rusais, mums turbūt nėra pats blogiausias variantas – akis tatos su jais visuomet prideda papildo mos motyvacijos, o principiniai mū šiai tęsiasi dar nuo Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA laikų. D.Blattui šiemet pavyko įveikti mūsų rinktinę, tačiau neaukštinkime šio specialisto. Mūsų treneris yra K.Kemz ūra ir privalome juo pasitikėti. Iki šiol daugiausia neri mo kėlė stabilumo stoka. Šiemet ne sy kį įrodėme, kad galime žaisti labai ge rai. Buvo nemažai solidžių mačų tiek Venesueloje, tiek Londone, tačiau kar tais kažko vis pritrūkdavo. Jei vyrai su gebės sužaisti taip, kaip gali, demonst ruos komandinę dvasią ir nusiteikimą, tikiu, kad iškovosime pergalę.
Prieš 20 metų
Kaimynai: Lietuvos ir Rusijos krepšininkai turi senų sąskaitų.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Tiki kitokiu scenarijumi
Iki šiol Davido Blatto taktinės schemos buvusiam jo bendražy giui Kęstučiui Kemzūrai buvo neį kandamas galvosūkis. Nuo 2009-ųjų lapkričio, kai Lie tuvos rinktinės šturvalas buvo pati kėtas K.Kemzūrai, jam dar nė sykio nepavyko įveikti 11 metų vyresnio savo bičiulio, su kuriuo kadaise dir bo Sankt Peterburgo „Dinamo“ ir Trevizo „Benetton“ klubuose. Iki šiol D.Blatto treniruojami ru sai laimėjo visas tris dvikovas prieš K.Kemzūros auklėtinius, tačiau vi si trys mačai buvo draugiški. Pernai rugpjūtį komandos susitiko Pane vėžyje ir Rusijos ekipa šventė per galę 88:80. Šiemet birželio 28-ąją Hjustone prieš olimpinės atrankos turnyrą rusai buvo stipresni 77:68, o prieš pat olimpiadą, liepos 22-ąją Chimkuose – 101:79. „Šiemet rusai mus tiesiog su daužė, tačiau olimpiados ketvirt finalyje ir mūsų, ir jų nusiteiki mas bus visiškai kitoks, – kalbėjo K.Kemzūra. – Puikiai pažįstame savo varžovą, o su kai kuriais ru sų komandos krepšininkais dir
A grupė Šalis
1. JAV 2. Prancūzija 3. Argentina 4. Lietuva 5. Nigerija 6. Tunisas
bau, kai treniravau Maskvos srities „Chimki“ ekipą. D.Blattas turi pui kų žaidėjų derinį, tačiau pasisteng sime padaryti viską, kad ketvirtfi naliu mūsų kelias nesibaigtų.“
„Rusijos rinktinė tikriausiai stipresnė už mus, tačiau esu įsiti kinęs, kad galime ją nugalėti, nes gerai pažįstame“, – tvirtino įžai dėjas Šarūnas Jasikevičius.
Andrejus Kirilenka:
Draugai ir varžovai
Jie sugeba sužais ti mačus, kuriuose sprendžiasi viskas. Svarbiausias dviko vas lietuviai žaidžia susikaupę ir labai protingai.
Ar pakartos istoriją?
Nepriklausomos Lietuvos rinktinė dar niekuomet nėra pralaimėjusi olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje, tačiau nuo pat bronzinių 1992-ųjų lietuviai nė karto ketvirtfinalio ne pradėjo užėmę ketvirtąją vietą gru pėje. K.Kemzūra, siekiantis atsistoti greta savo pirmtakų Vlado Garasto, Jono Kazlausko, Antano Sireikos ir Ramūno Butauto, privalo rasti būdą, kaip pramušti ypač galingai Londo ne rungtyniaujančių rusų gynybą.
B grupė Perg.
Pral.
Taškų sant.
Šalis
5 4 3 2 1 0
0 1 2 3 4 5
589:398 376:378 448:424 395:399 338:456 320:411
1. Rusija 2. Brazilija 3. Ispanija 4. Australija 5. D.Britanija 6. Kinija
Perg.
Pral.
Taškų sant.
4 4 3 3 1 0
1 1 2 2 4 5
400:359 402:349 414:394 410:373 380:405 313:439
Rusai Londone kol kas patyrė tik vieną nesėkmę – paskutiniame nieko nelėmusiame B grupės mače 80:82 nusileido australams. Įdėmiai paskutinę lietuvių dvi kovą su Tunisu stebėjęs D.Blattas džiaugėsi, kad jo komandai teks susikauti su K.Kemzūros vadovau jama rinktine. „Kova su senais draugais jau tampa tradicija. Australijos rink tinės treneris Brettas Brownas yra mano labai geras draugas. K.Kem zūra – taip pat mano bičiulis. Drau gai yra draugai, bet pergalė man svarbesnė. Du kartus olimpiadoje aš tos pačios klaidos nedarysiu“, – pareiškė D.Blattas. Rusijos rinktinės puolėjas And rejus Kirilenka siūlė nekreipti dė mesio į faktą, kad šioje olimpiadoje lietuviai sugebėjo įveikti tik dvi Af rikos komandas. „Jie yra iš tų, kurie gali siaubingai blogai žaisti su tokiu priešininku kaip Tunisas, tačiau la bai gerai susigrumti su ypač stip riu oponentu. Jie sugeba sužaisti mačus, kuriuose sprendžiasi vis kas. Svarbiausias dvikovas lietu viai žaidžia susikaupę ir labai pro tingai“, – pažymėjo A.Kirilenka.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Paskutinę B grupės dvikovą Is panijos krepšininkai 82:88 pralai mėjo brazilams ir išvengs galimo pusfinalio su amerikiečiais. Tai sukėlė spekuliacijų, esą ispanai galbūt sąmoningai nusileido Pie tų Amerikos atstovams. „Tokie svaičiojimai yra nepagar ba mums“, – į diskusijas nesileido Ispanijos ekipos vyriausiasis tre neris Sergio Scariolo. „Nesame komanda, kuri ei tų į aikštę pralaimėti“, – gynėsi ir rinktinės lyderis Pau Gasolis.
1992-ųjų metų Barselonos olimpi nėse žaidynėse Liet uvos ir Nep riklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), kurios pagrindą sudarė Ru sijos krepšininkai, rinkt inių kel iai susik irto taip pat rugpjūčio 8-ąją. Tuomet mače dėl bronzos lietuviai šventė pergalę 82:78. Nesulaikomi buvo Lietuvos rinktinės lyderiai – Šarūnas Marčiulionis pelnė 29 taš kus, o Arvydas Sabonis pridėjo 27.
Ketvirtfinalis Liepos 8 d. 16 val. Rusija–Lietuva 18.15 val. Prancūzija–Ispanija 22 val. Argentina–Brazilija Liepos 9 d. 0.15 val. JAV–Australija
Ispanai gudravo?
Jei lietuviai įveiktų rusus, pusfi nalyje susitiktų su ispanais arba prancūzais.
Varžovai: galimas pusfinalio barjeras lietuviams – ispanai arba pran-
cūzai.
„Reuters“ nuotr.
10
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Sportas
Pirmųjų jaunimo olimpinių žaidy nių čempionas bok sininkas Evaldas Petrauskas žino, kas geriausiai pade da įveikti jaudulį ir įtampą prieš svar biausias kovas.
Įkvėpimas: E.Petrauskas prieš dvikovą su italu D.Valentino žiūrėjo animacinį filmuką „Songokas“.
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
Kovotojas įtampą slopina filmukais Mantas Stankevičius Specialiai iš Londono
– Evaldai, kaip vertini visą sa vo olimpinį kelią? – pokalbį su E.Petrausku pradėjome olimpinio kaimelio prieigose. – Ilgai ruošėmės olimpinėms žai dynėms, atranka buvo sunki. Žino jau, kad mano pagrindinis tikslas – Londono žaidynės. Džiaugiausi, kad pavyko į jas prasibrauti. Dabar ga liu pasakyti, kad pats netikėjau, jog olimpinėse žaidynėse kovosiu dėl medalio. Nustebinau pats save, trenerius, šeimą. Esu laimingas. – Medalio kišenėje kol kas ne turi... – Jaučiu jį širdyje! Nugalėjau pa saulio čempioną, įveikiau Euro pos čempioną. Olimpinis medalis – fantastika! Esu jaunimo olimpi nių žaidynių čempionas. Šis titulas man buvo didelis šokas, tačiau su pratau: juo pajėgesni varžovai pa sitaiko, tuo greičiau pats tobulėju. Stiprus varžovas mane motyvuoja ir priverčia atrasti savyje jėgų.
Darau tai, ką suge bu geriausiai: einu į priekį ir priverčiu kapituliuoti konku rentus.
– Tau dar tik dvidešimt. Ar tik pradėjęs boksuotis pagalvoda vai apie olimpines žaidynes? – Į bokso treniruotes mane atsi vedė dvejais metais vyresnis bro lis Arvydas. Jam tada buvo de vyneri, o man – septyneri. Tada apie jokias olimpiadas negalvo jome. Aukštesnį tikslą užsibrė žiau po jaunimo žaidynių. Žarijas dar labiau įpūtė nesėkmė pasaulio čempionate: buvau ne geriausios sportinės formos, pirmosios kovos teko ilgai laukti. Supykau ant sa vęs. Londone viskas buvo kitaip: starto ilgai laukti nereikėjo, spor tinė forma – puiki, neturėjau jokių problemų su svoriu.
– Iš kur semiesi užsispyrimo? – Jaučiu stiprų palaikymą iš tėvų, dukrelės. Ir pats savimi pasitikiu. Mane įveikti sunku, nes gerai gi nuosi, sugebu greitai kontratakuo ti. Darau tai, ką sugebu geriausiai: einu į priekį ir priverčiu kapituliuo ti konkurentus. – Kas tau geriausiai padeda įveikti įtampą prieš varžybas? – Čia, Londone, iš pradžių nesijau dinau, tačiau artėjant kovoms pra dėjau šiek tiek nervintis, nenorėjau net iš kambario išeiti. Netikėtai at radau, kas man padeda prieš var žybas – animaciniai filmukai. Prieš pirmąją kovą žiūrėjau „Halko pla netą“, prieš antrąją – „Ratai 2“, o prieš trečiąją – „Songoką“. Jau ži nau, kad prieš pusfinalį pažiūrėsiu vėlgi „Songoką“. Filmukai mane at palaiduoja, juos žiūrėdamas negal voju apie jokius blogus dalykus. – Kaip jautiesi Londono olim piniame kaimelyje? – Aplinka įdomi. Gyvenu su drau gais – imtynininkais, boksininkais.
Džiaugiuosi, kad jie mane labai stipriai palaiko. Su imtynininkais gyvenu viename bute, tačiau ats kiruose kambariuose. – Ar jau šventėte Aleksandrui Kazakevičiui iškovojus meda lį? – Švęsti dar negalima (juokiasi). Man dar teks kovoti. Kai olimpia da baigsis, reikės atšvęsti.
– Sklando kalbos, kad jau dabar esi sulaukęs ne vieno pasiūly mo boksuotis užsienyje. Ar tai tiesa? – Pasiūlymų yra nemažai, tačiau kol kas niekur nesiruošiu išvažiuo ti. Lietuva – mano tėvynė, norėčiau daugiau pergalių jai iškovoti. Sus pėsiu ir profesionalų ringuose pa siboksuoti, bet pirmiausia galvoju dar bent apie dvi olimpiadas.
Sirgalius: Evaldo kovas stebi ir brolis Arvydas (dešinėje), specialiai at
vykęs į Londoną iš Airijos.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Olimpinis medalis – po 44 metų pertraukos Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Trečiąją pergalę Londono olimpi nių žaidynių bokso turnyre iško vojęs ir mažiausiai bronzos medalį užsitikrinęs dvidešimtmetis Eval das Petrauskas įrašė naują eilutę į Lietuvos bokso istoriją.
Klausimai: ar bausdamas E.Pet
rauską teisėjas H.Zoubidas vyk dė kieno nors užsakymą, ar tik sąžiningai atliko savo pareigą?
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
Svorio kategorijos iki 60 kg ket virtfinalyje šilutiškis 16:14 (6:5, 6:4, 4:5) nugalėjo 2009 m. plane tos čempioną bei 2011-ųjų Europos vicečempioną ir pasaulio pirmeny bių bronzos medalininką 28-erių italą Domenico Valentino ir pate ko į pusfinalį. Dėl kel ial ap io į fin al ą E.Pet rauskas sus ig rums su 27-erių Pietų Korėjos boksininku, 2006ųjų ir 2010-ųjų Azijos žaidynių sidabro ir bronzos medalių lai mėtoju Soon-Chulu Hanu, ku ris ketvirtfinalyje 16:13 (7:5, 6:4,
3:4) įveikė uzbeką Fazlidiną Gaib nazarovą. Kitoje pusfinalio dvikovoje susi tiks 2011 m. pasaulio pirmenybių finalininkai: čempionas ukrainie tis Vasilijus Lomačenka išmėgins jėgas su vicečempionu kubiečiu Yasinieru Toledo Lopezu. Tai, kad E.Petrausko ir D.Valen tino dvikovai teisėjavęs marokietis Hassanas Zoubidas skyrė lietuviui du įspėjimus ir tokiu būdu atėmė keturis taškus, yra rimtas skam butis mūsų boksininkui bei trene riams. Neatsitiktinai per lietuvio ir italo mačą Maroko arbitrą įdėmiai ste bėjo vyriausiasis teisėjas, vienas iš įtakingiausių veikėjų Tarptautinė je bokso mėgėjų asociacijoje (AI BA) Franco Falcinelli – taip pat ita las kaip ir D.Valentino. Be to, H.Zoubidas buvo vienas iš keturių arbitrų, kurie teisėja vo Soon-Chulo Hano ir baltarusio
Vazgeno Safarianso dvikovai še šioliktfinalyje. Mačas baigėsi 13:13, bet į kitą etapą pateko Pietų Korė jos atstovas. Žiūrovai nušvilpė nugalėtoją, kai paaiškėjo, kad trečiasis raun das baigėsi 4:4, nors V.Safarian sas diktavo savo sąlygas. Baltaru siai pareiškė protestą, bet jų balsas aukštybių nepasiekė, nes Tarptau tinei bokso mėgėjų asociacijai (AI BA) vadovauja E.Petrausko varžovo Soon-Chulo Hano netolimas kai mynas – iš Taivano kilęs ChingKuo Wu. Tad vienas iš E.Petrausko tre nerių Vladimiras Bajevas buvo tei sus, pareiškęs, kad atkaklios kovos vyksta ir žaidynių užkulisiuose. Iki Evaldo sėkmės paskutinį kar tą Lietuvos boksininkai olimpinius medalius buvo iškovoję 1968-ai siais – tąkart Mechike auksą pelnė Danas Pozniakas, o sidabrą – Jo nas Čepulis.
E.Petrausko dosjė Gimė 1992 m. kovo 19 d. Šilutė
je. Ūgis – 164 cm, svoris – 63 kg. Iš silavinimas: Vilniaus Ozo viduri nės mokyklos moksleivis. Šeimi nė padėtis: nevedęs, dukra Gustė. Laisvalaikio pomėgiai: futbolas, žaidimai. Sportuoja nuo 1999 m. Pirmasis treneris – Vincas Murauskas, da bartinis treneris – Vladimiras Ba jevas. Karjera: 2009 m. Europos jauni mo čempionatas – 1-oji vieta, 2010 m. pasaulio jaunimo čempiona tas – 2-oji vieta, 2010 m. 1-osios jau nimo vasaros olimpinės žaidynės – 1-oji vieta, 2011 m. tarptautinis Algir do Šociko turnyras – 1-oji vieta, 2011 m. tarptautinis Felikso Stammo tur nyras – 3-ioji vieta, 2011 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2012 m. olimpinės atrankos turnyras Turki joje – 1-oji vieta.
11
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Sportas
S.Krupeckaitė: „Mano pasaulyje – sumaištis“ Vietoj dviejų lauktų olimpinių medalių – 5-oji vieta sprinto varžybose ir 7-oji – kei rino. Simona Krupeckaitė pripažino, kad dėl savo pasirodymo Londono žaidynėse išgyvena prieštaringų emocijų bangas.
Mantas Stankevičius Specialiai iš Londono
– Simona, kokios mintys apniko jus atsisveikinant su olimpiniu treku? – paklausėme olimpietės. – Jausmų labai daug. Sunku pa sakyti, kurie yra stipresni. Jaučiu ir liūdesį, ir linksmumą, ir gailestį. Sumaištis. Patyriau didelį stresą: malonūs įspūdžiai maišosi su nu sivylimu. Gera nuotaika užplūsta tada, kai supranti, kad viskas jau baigėsi, o darbo padaryta tikrai ne mažai. Dima (dviratininkės trene ris ir vyras Dmitrijus Leopoldas – aut. past.) sako, kad minimalus planas įvykdytas su kaupu, o mak simalus mums nepasidavė. Pagal vojus apie tokias sezono užbaigtu ves, kartais net verkti norisi, nors negaliu pasakyti kodėl. Jaučiu emo cijų perteklių. Noro kuo geriau pa sirodyti buvo labai daug, kaupiausi tam, todėl apmaudu. Žinoma, re zultatai nėra prasti, tačiau ketve rius metus nuolat buvau tarp pri zininkių, o dabar nesugebėjau tarp jų įsiterpti. Sunku pralaimėti. Ma nau, kad visada taip būna, kai savo sporto šakoje esi vienas iš lyderių. – Vienas iš populiariausių klau simų pastaruoju metu jums – kokios tokių olimpinių rezulta tų priežastys? Paklausiu kitaip: ar kas nors atsitiko?
Rezultatai nėra prasti, tačiau ket verius metus nuo lat buvau tarp pri zininkių, o dabar nesugebėjau tarp jų įsiterpti. Sunku pralaimėti.
– Ne, viskas buvo labai gerai. Olimpinėms žaidynėms ruošėmės stovyklose, nesklandumų nebuvo. Susitvarkėme visas problemas su dviračiais. Jokio streso. Stengiau si visą spaudimą numesti kuo to liau. Turiu galvoje tai, kad žur nalistai mane į olimpines žaidynes išlydėjo jau užkabinę aukso meda lį. Tuo tikėjau ir pati, todėl dabar yra sunkiau. Puikiai suprantu, kad padariau viską, ką galėjau, tačiau aukščiau bambos neiššoksi. Ma nimi žmonės tikėjo, palaikė, todėl dabar mane kamuoja labai prieš taringi jausmai. – O jūs pati ne per anksti įsikal bėjote, kad Londone viskas bus gerai? – Tikrai ne. Niekada negyvenau posakiu, kad olimpinėse žaidynė se svarbiausia tik dalyvauti. Visur visada važiuoju kovoti dėl medalio. Žinojau, kad čia bus stipri konku rencija. Jeigu sportininkai į olimpi nes žaidynes važiuoja tik dalyvauti, vadinasi, jie paprasčiausiai neturės jose ką veikti. Daugybė žmonių – masažuotojų, sportininkų, trene rių – į žaidynes atvažiuoja tik dėl medalių. Mūsų sporto šakoje nebū na atsitiktinumų, čia šiaip sau ne pasiseka. Būna apmaudu, kai pra laimi dėl savo smegenų neveiklos, dėl per didelio jaudulio, kaip kad aš keirino varžybose. Iš savęs la bai daug tikėjausi. Sau buvau iš sikėlusi kartelę gana aukštai. Ne pavyko. Pervargome. Dima labai išsekęs, nes treneris visada pavargsta la biau negu sportininkas. Vakar nuo įtampos Dimai net kraujas iš nosies prasimušė. Juk smėlio pilį statėme kartu: aš, treneris, olimpinis komi tetas, dviračių federacija. – Iš šalies atrodo, kad nesėkmė keirino rungtyje jus išmušė iš vėžių prieš sprinto lenktynes. – Aš tiesiog nesitikėjau, kad keiri no varžybose užimsiu tokią žemą vietą. Tai, žinoma, išmušė iš vė žių. Tiesiog tris mėnesius kiekvie ną dieną galvojau apie šią rungtį, stačiau smėlio pilį, o per vieną aki mirką ta pilis ėmė ir sugriuvo. Gaila įdėto darbo. Visos pastangos buvo nupūstos it žaibu. Jei galėčiau pa sakyti, kad kažko nepadariau, da bar būtų lengviau. Sprinte jau buvo sunkiau, nes keirino rungtyje gavau gerą antausį nuo savęs pačios. – Ar galima sakyti, kad perde gėte prieš olimpines žaidynes? – Metai buvo tikrai įtempti, startų nemažai. Atrodo, kad jų gausa tu rėjo padėti įgyti daugiau pasitikė jimo savo jėgomis. Pranašumas tas, kad susipažinau su būsimomis var žovėmis, trūkumas – teko nemažai keliauti. Dėl perdegimo – net ne žinau. Suprantu vieną dalyką: la bai sunku išsilaikyti viršūnėje. Kai
Pabaigtuvės: paskutinis S.Krupeckaitės finišas Londono olimpiadoje, lėmęs 5-ąją vietą sprinto varžybose.
esi nulis ir pakyli aukštyn, visi ta vimi džiaugiasi, palaiko ir jautiesi it figūrėlė ant torto viršūnės. O kai stovi ant torto viršūnės ir kas nors duoda per galvą, kad net pasieki patį dugną – sunku. Draugai ma ne palaiko ir supranta. Jie sako, kad penktoji vieta olimpinėse žaidynė se – gerai, o man tai nenormalu. Žinau, kad tai nėra mano vieta, no rėtųsi būti aukščiau. Nereikia pa miršti, kad olimpinės žaidynės – tai visai kitas pasaulis, varžybų lygis jose labai aukštas. Visada sakiau ir sakysiu, kad tokioms žaidynėms ruošiasi ne sportininkas ir ne trene ris. Joms ruošiasi atskiros valstybės – tai yra politika, finansai, moks las. Manau, Lietuva turėtų sėdė ti ir tylėti, kai jos sportininkai dar sugeba užimti tokias aukštas pozi cijas žaidynėse. Mūsų valstybė vi sam šalies sportui skiria tiek pini gų, kiek kitos valstybės duoda pusei sportininko. Tikrai žinau, kad Ru sijos dviračių sporto rinktinės vie nos rungties grupė gauna 7 milijo nus per metus. – Ar jau kalbėjotės su mūsų sporto valdininkais? – Dar nebuvau jų sutikusi, tačiau girdėjau, kad nieko blogo apie ma ne nekalba (šypsosi). Vykau kovoti dėl medalio, Lietuvos tautinis olim pinis komitetas įdėjo nemažai pa stangų, kad turėčiau tai, ką turiu. Jie padarė viską, ką galėjo, tačiau visada norėtųsi daugiau. – Ką pasakytumėte kritikams, teigiantiems, kad tokių gali
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
mybių sportininkės, kaip jūs, rezultatai Londone – nepatei sinamai žemi? – Daug kas net nesuvokia, kiek įdedame pastangų, kad atvažiuo tume į žaidynes. Kainos juk nie kas nežino. Nesupranta, ką mums reiškia pralaimėjimai ir pergalės. Turėdami tokias sąlygas ir gali mybes privalėtume didžiuotis tuo, ką turime. Žmonės jau išlepin ti pergalių. Visi priprato, kad Si mona Krupeckaitė pozuoja su me daliu. Kodėl niekas nesidomi, kaip mes treniruojamės? Kodėl niekas nepasveikina, kai aš per treniruo tę atsistoju su 160 kilogramų ant pečių? Pasišildyti medalio spindu liuose malonu ne vien man. Taip, kyla klausimų, kodėl aš iš pasau lio taurės varžybų atvežiau me dalį, o iš Londono – ne. Tačiau tai – du skirtingi dalykai. Į trekus už sieniečiai atvažiuoja su filmavimo kameromis, išnagrinėję kiekvie ną treko milimetrą ir varžovus. Su Dima pasižiūrėjome, kokias tech nologijas naudoja konkurentai, ir apakome – mes esame lyg akmens amžiuje. Jie kuria sportą, o mes ja me tik dalyvaujame. – Olimpiniame kaimelyje gy venate jau beveik savaitę. Ko kių įspūdžių susikaupė? – Jau nelabai norisi čia būti. Lovos nelabai patogios poilsiui, kamba riai maži, juose karšta. Dienotvar kė paprasta: valgai, miegi ir treni ruojiesi. Smagu, kai sportininkai gali sau leisti linksmintis. Vienin telė mūsų pramoga – stalo futbo
las. Dar spėjau knygą paskaity ti. Mane pradėjo žavėti Švedijos rašytojai, per savaitę perskaičiau „Mergina su drakono tatuiruote“. Ieškosiu dar ko nors panašaus. Švedai turi savo stilių. – Gal skirsite laiko pirkiniams Londone? Ar traukia namai? – O ką namuose veikti? Nejaugi sėdėti? Norisi susitikti ir su drau gais, ir pabėgti nuo žmonių akių. Pirkinių sąrašo Londone dar ne sudarėme. – Ar nemanote, kad olimpinio ciklo pabaiga – gera proga šei mos pagausėjimui? – Metas būtų pats geriausias. Pla nų yra, nors sunku tai planuoti. Reikia pasiruošti emociškai, fiziš kai. Reikia išsivalyti nuo neigiamų emocijų. Reikia noro turėti šeimą. Planuose yra visko, o kaip Dievas duos – žiūrėsime. Jaučiuosi išsi krovusi, manyje – vakuumas, jė gų nėra. Negalėčiau netgi štangos pakelti. Pasivažinėti dviračiu sa vo malonumui gal ir galėčiau, ta čiau mūsų treniruotės tokios, kad kiekvieną dieną iš savęs išsunkia me viską. Nežinau, kada grįšiu į savo rėmus. Viskas priklausys nuo aplinkybių, draugų, Dimos. – Kur praleisite atostogas? – Norėtųsi ir šen, ir ten nuvykti, ta čiau be Dimos niekur nevažiuosiu. Kai tik rasime bendro laisvo laiko, ką nors sugalvosime. Galiu užtik rinti, kad dviratis su mumis nea tostogaus... Paliksiu jį kur nors.
12
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
pasaulis Žydų pasipiktinimas
Nevykęs startas
„Ketvirtasis reichas“
Rumunijos žydai išreiškė ne pasitenkinimą dėl sprendimo įtraukti į vyriausybę 39 metų senatorių Daną Şovą, kuris nei gė šalies vadovo Iono Antones cu atsakomybę už holokaus tą. D.Şova anksčiau yra pareiš kęs, kad „Rumunijos teritorijo je maršalo Antonescu dėka ne nukentėjo nė vienas žydas“.
Nesėkmingas raketos nešėjos startas sužlugdė planus iškel ti į orbitą milijonus dolerių kai navusius du ryšių palydovus – Indonezijos „Telekom 3“ ir Ru sijos „Ekspress MD-2“. Jie bu vo skirti ryšiams abiejose šaly se pagerinti. Incidentas papildė virtinę nesėkmių, persekiojan čių Rusijos kosmoso programą.
Italijos dienraštis „Il Giornale“ išspausdino straipsnį pavadi nimu „Ketvirtasis Reichas“. Jame publikuojama Vokieti jos kanclerės Angelos Merkel fotografija, kurioje ji laiko iš kėlusi ranką. Straipsnyje Vo kietijos kanclerė kaltinama neleidusi Europos centriniam bankui pagelbėti Italijai.
Ar virs KDR antrąja Ruanda? Kol pasaulio akys nukreiptos į Siriją, Vidurio Afrikoje, regis, bręsta rimta krizė. Rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje gyvenantys žmonės kasdien mato žudynes, prie vartavimus ir plėšimus. Ar tai kam nors rūpi? Padėtis grėsminga
Tarptautinės pagalbos organizaci jos „Oxfam“ atstovai tvirtina, kad nuo konfliktų rytinėje KDR daly je pradžios šių metų balandį palik ti savo gyvenamas vietas buvo pri versti apie pusė milijono žmonių. „Oxfam“ pridūrė, kad milijo nai KDR gyventojų atsidūrė vietos sukilėlių, vadinamų M23, kontro liuojamoje teritorijoje, todėl regio ne padaugėjo prievartavimų, plėši mų ir žudynių. KDR vadovas Josephas Kabila ir Jungtinės Tautos (JT) kaltina kai mynę Ruandą, kad ši remia tutsių etninės grupės dominuojamas M23 sukilėlių pajėgas. Ruanda kaltini
Kas kovoja KDR? Armijos: FARDC – KDR reguliarioji kariuo
menė. Monusco – JT taikdarių pajėgos.
Užsienio sukilėliai KDR: FDLR (Ruandos išlaisvinimo de
mokratinės pajėgos). Tarp jų yra as menų, kurie tiesiogiai atsakingi už genocidą Ruandoje. FNL (Nacionalinės išlaisvinimo
pajėgos) – Burundžio sukilėliai, ku rie aktyviausi Pietų Kivu provinci joje. ADF (Suvienytos demokratinės
pajėgos) – Ugandos remiami Šiau rės Kivu provincijoje veikiantys sukilėliai. Kongo sukilėliai: M23 suformuota iš karių, kurie bu
vo CNDP sukilėlių grupės nariai. JT tvirtina, kad šiuos sukilėlius palai ko Ruandos vyriausybė. Pajėgoms vadovauja generolas B.Ntaganda ir pulkininkas Sultanas Makenga. FDC („Kongo gynybos frontas“)
kovoja su FDLR sukilė liais. APCLS (Patr iot in is
laisvo ir suverenaus Kongo aljansas) ak tyviai veikia Masi si regione, į vaka rus nuo Gomos miesto. FRPI (Iturio
patriotinės pa sip rieš in im o pajėgos) akty viai veikia Iturio provincijoje netoli Ugandos sienos.
mus kategoriškai neigia ir tvirtina, kad KDR režimas remia hutų suki lėlius regione. M23 sukilėliams KDR vadovauja buvęs generolas Bosco Ntaganda, dar vadinamas Terminatoriumi. Šis asmuo kaltinamas palaikantis ryšius su Ruandos vyriausybe, o JT jo ieško dėl karo nusikaltimų. B.Ntaganda yra tutsių kilmės, kaip ir daugelis aukščiausių Ruan dos pareigūnų. Šie baiminasi, kad rytinėje KDR dalyje, kuri ribojasi su Ruanda, neįsivyrautų hutų ka rinės grupuotės, todėl remia M23. Bręsta etninis konfliktas?
Rytinėje KDR dalyje kovos tęsiasi nuo 1994 m. Tais metais tūkstan čiai hutų įsiveržė į KDR iš kaimy nės Ruandos. Genocido metais hutų radikalų iniciatyva buvo išžudyta nuo pu sės iki milijono tutsių ir nuosaikių hutų. Tačiau tutsiai persigrupavo ir atkovojo Ruandą, todėl hutai, tarp kurių buvo ir genocido organiza torių, baimindamiesi tutsių kerš to pasitraukė į KDR. Hutai KDR suformavo vadina mąją FDLR sukilėlių organizaciją, o kovoti su šia grupe buvo subur ta daugiausia tutsių dominuojama CNDP organizacija, iš kurios ir ki lo M23. Po genocido mažytės Ruandos vyriausybės pajėgos net du kartus buvo įsiveržusios į didžiosios kai mynės KDR teritoriją. Ruanda argumentavo, jog siekia užtikrinti, kad hutų maištininkai nesiimtų veiksmų prieš tutsius. Labiausiai kenčia žmonės
Kovos tęsiasi, rezultatų nėra, o kenčia paprasti vietos gyventojai. „Aš viską praradau“, – BBC žur nalistams pasakojo 65 metų ūki ninkas Michelas. Pasak jo, pastarieji keli mėnesiai regione – baisūs. Kai mūšiai pa siekė Bunaganos miestą, kuria me gyveno Michelas, ūkininkas pabėgo kur saugiau. Kai grįžo, jo ūkis buvo sugriautas. Michelas sakė, kad niekuo nepasitiki – nei sukilėliais, nei KDR armija: „Visi jie ka riai, tiek jums galiu pasaky ti.“ Kodėl turintys užtikrinti tvarką savo šalies teritorijo je KDR kariai elgiasi kaip su kilėliai?
Bunaganos mieste BBC žurnalistai pakalbino du buvusius KDR armijos karius Justiną Papy ir Johną Musin guzi. Abu vyrai ką tik dezertyravo ir galbūt prisijungs prie M23. „Kovėmės krūmynuose ketu rias dienas, tačiau neturėjome nė trupinėlio valgyti, – pasakojo vy rai. – Mūsų vyrai kovėsi net žino dami, kad negaus pavalgyti. Tačiau KDR nelaimės karo, jei taip bus to liau.“ M23 pajėgos – negausios, tačiau Bunaganos miestą sukilėliai laiko apsupę, nors čia dislokuotos JT pa jėgos. Vietos gyventojai, kurie pa bėgo iš apsupties į netoli Ugandos pasienio esančią pabėgėlių stovyk lą, pasakojo, kad Bunagana dabar – pragaras žemėje.
Kovėmės kažko kiuose krūmynuose keturias dienas, ta čiau neturėjome nė trupinėlio valgyti. „Mes pamatėme sukilėlius, ku rie leidosi nuo kalno, – prisiminė Noelle, su vyru ir trimis vaikais į stovyklą atvykusi praėjusią savai tę. – Norėjome likti savo kaime, tačiau jie pasakė, kad visi vyrai ir tie, kas gali kautis, turi eiti kovoti. Vaikai – taip pat. Tuomet kai ku rios kaimelio moterys buvo išprie vartautos prieš pat mūsų akis. To dėl mes nutarėme bėgti.“ Daugelis vietinių baiminasi, kad regione nekiltų etninis konfliktas, kaip Ruandoje. Antoine’as, KDR gyvenantis tut sis, pasakojo, kad neseniai su drau gais buvo užpultas netoli Gomos – didžiausio regiono miesto, kont roliuojamo vyriausybės – univer siteto. Važiuodami motociklais keli as menys mėtė į juos akmenis ir šau kė: „Grįžkit atgal į Ruandą.“ Vyras mano, kad išpuolis buvo etninis, nes daugelis tutsių kilmės vietos žmonių kaltinami ryšiais su M23 sukilėliais. „Policija atvyko, tačiau nevai kė užpuolikų. Jie paprasčiausiai surinko visus žmones, kurie buvo užpulti, ir nugabeno prie Ruandos sienos“, – pasakojo jaunuolis. BBC inf.
Karas: tūkstančiai KDR rytinės dalies gyventojų kasdien palieka tėvynę
ir žingsniuoja į kaimynes Ruandą bei Ugandą, kad išvengtų mirties.
„Scanpix“ nuotr.
Neramumų regione chronologija 1994 m. balandis–birželis. Ruandos
genocidas. 1994 m. birželis. Paulo Kagame vado
vaujami tutsių maištininkai išvarė hu tus iš Ruandos. Daugelis hutų pasitrau kė į tuometį Zairą (KDR). Tuo pat metu Ruandos armija įsiveržė į KDR, siekda ma sunaikinti hutų maištininkus. 1997 m. Laurent’as Kabila, remia
mas Ruandos, perėmė valdžią KDR. 1998 m. Ruanda apkaltino L.Kabi
lą, kad šis nesiima veiksmų prieš hu tų maištininkus, ir bandė jį nuversti. Tai tarp šalių sukėlė karinį konfliktą, jis truko penkerius metus. 2009 m. Ruanda ir KDR pasirašė 2003 m. karas oficialiai baigėsi, ta taikos susitarimą, ir CNDP pajėgos in čiau hutų ir tutsių maištininkai tęsė tegruotos į KDR kariuomenę. kovas rytinėje KDR dalyje. 2012 m. per maištą KDR armijos 2008 m. tutsių vadovaujami CNDP
gretose buvęs CNDP vadas genero sukilėliai įžengė į Šiaurės Kivu pro las B.Ntaganda subūrė M23 sukilėlių vincijos sostinę Gomą. Miestą buvo pajėgas, kurios dabar kovoja su KDR priversti palikti 250 tūkst. žmonių. pajėgomis.
13
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Ramuva kviečia gyventi darniai
Skaitmeninė tapyba Ar mėginimas pergudrauti pro gramavimo sistemas socialiniuo se tinkluose gali būti menas? Į tai lankytojai galės pabandyti atsa kyti užsukę į menininko Laimono Zako parodą Jono Meko vizualių jų menų centre.
2011 m. birželį L.Zakas pirmą kar tą susidūrė su diakritinių ženklų kombinavimu internete, o paieš kojęs tokios veiklos pėdsakų ir ne radęs analogų sugalvojo savo pro jektą, pasinaudodamas unikodo sistemos spragomis, leidžiančio mis prie vieno simbolio pridėti neribotą skaičių diakritinių ženk lų. Paprasčiau tariant, taip galima sukurti „tekstą“, kuris išlenda už įprastų tinklalapio tekstui numa tytų rėmų (tiek feisbuko, tiek gūg lo, tiek tviterio sistemose ir t. t.), tad galima kurti abstrakčias grafi nių ženklų tekstūras. Menininkas, vėliau savo projektą pavadinęs „Glitchr“, naudodama sis feisbuko spragomis į jį įdiegda vo iškraipytas programas ir įterp davo papildomų pokalbių, paieškos langų, paveikslėlių, abstrakcijų – taip sukurdavo sistemos gedi mo iliuziją. Tačiau į tai reaguoda vo tinklalapio administratoriai, tad vyko savotiška virtuali kova, kurią menininkas vertina kaip natūralią savo kūrinio transformaciją. Menininką domina galimybė įvairiais būdais iškraipyti sociali nių tinklų struktūrą ir kartu vie
Papildys projekcijomis
Nustebino: internetinis L.Zako
menas feisbuke sutraukė kelias dešimt tūkstančių gerbėjų.
nas iš pagrindinių tikslų kuriant „glitchrus“ yra estetinės intenci jos, – galima tai pavadinti interne tine tapyba, socialinį tinklą naudo jant kaip drobę. Savo projektu L.Zakas tarsi suar do sisteminės skaitmeninės tvar kos ir prasmės iliuziją (nuplėšia skraistę ir atidengia „tikrąjį Matri cos veidą“), parodo, kad po ja sly
Kaip „Glitchr“ projekto dalį JMVMC, L.Zakas kartu su Rimu Sakalausku taip pat pristato mappingo dalį, ku rioje menininkai ant specialiai su konstruotų baltų kubų tamsoje pro jektuoja įvairius vaizdus. 3D map pingas yra populiarus kaip elekt roninė taikomojo meno rūšis. Daž niausiai naudojamos didžiulių mas telių projekcijos ant pastatų per įvai rias šventes, koncertus, taip pat įvai rios mappingo rūšys yra neatskiria ma klubinės kultūros dalis, kaip DJ ir VJ bendradarbiavimo rezultatas. Ant įvairių paviršių projektuojami vaizdai sukuria dinamiškus vaiz dinius, įvairiai transformuojančius mums įprastą regimąjį pasaulį. Map pingo technikos naudojimas archi tektūriniams objektams transfor muoti dar vadinamas 4D.
pi tiesiog abstrakčių kodų sekos, už kurių slepiasi absoliuti socia linė akis – vos pažeidus menamos tvarkos paviršių atsiranda iki tol nematomi buvę sistemos agentai – „prižiūrėtojai“. Taip pusiau pirati nis „glitchr“ principas demaskuoja komercines bei ideologines „sme genų plovimo mašinos“ funkcijas ir pasiūlo kritiško santykio su tink lo sistemomis būdus. VD inf.
Rugpjūčio 13–18 d. Švenčionių ra jone, Dvarciškiuose, Lietuvos ra muvų sąjunga kviečia jaunimą į kasmetę etnokultūros stovyklą „Darnos ramuva“.
Savaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su įvairio mis tradicinės kultūros sritimis, išklausys paskaitų ciklą apie tra dicinę etiką ir mūsų tautos dva sinį paveldą. Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai Gražina Kadžytė, Dai nius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Stovyklautojai bus mokomi Švenčionių krašto dainų, sutar tinių, veiks tradicinių amatų bū reliai. Kiekvienas norintis galės pasigaminti žalvario papuošalą, molinį indelį arba net savas kank les ar būgną. Rugpjūčio 15 d. stovykloje bus švenčiama Žolinė – viena se niausių lietuvių tradicinių šven čių. Ta proga bus užkurtas didysis Romuvos aukuras, bus atliekamos padėkos už žemės vaisius apei gos, skambės giesmės ir sutarti nės deivei Žemynai. „Lietuvos ramuvų sąjunga – pirmoji visuomeninė organizaci ja, pradėjusi rengti etnokultūri nes stovyklas. Ramuvos stovyklos kasmet rengiamos jau nuo 1989ųjų. Jau tapo įprasta, kad stovyk
loje kasmet svečiuojasi ir šalių kaimynių jaunimas. Šiemet su lauksime svečių iš Latvijos, Uk rainos, Rusijos, Belgijos, Anglijos ir JAV. Siekiame, kad mūsų protė vių paveldas taptų mūsų savasti mi, praturtintų mūsų gyvenimą, padėtų mums išlikti savimi šiame vienodėjančiame pasaulyje. Kvie čiame visus kurti darną pasitel kus savo tautos dvasinį paveldą“, – sako J.Trinkūnas, vienas jauni mo stovyklos rengėjų. VD inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
14
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. KADA? Rugpjūčio 10 d. 19 val. KIEK? 33–53 litai.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Akropolis“. KADA? Šiandien 10.15, 14, 18, 21.30 val. KIEK? 15–18 litų.
KUR? Rotušės aikštėje. KADA? Šiandien 12 val. KIEK? Nemokamai.
Auksiniai balsai
Tamsos riteris sugrįžta
Pažintys per lovą
2003-iaisiais britų kompozitoriaus Johno Rutterio sukurtos „Vaikų mišios“ atvers „Piano.lt“ festivalį. Nuo JAV iki Australijos skambėju sį kūrinį Lietuvoje atliks solistai Asta Krikščiūnaitė, Steinas Skjer voldas, valstybinis choras „Vilnius“, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ ir pučiamųjų ansamblis, diriguos Maciejus Żółtowskis.
Nepaisant kraupių išpuolių per filmo premjerą JAV, jis pasiekė žiū rimumo rekordus. Režisierius Christopheris Nolanas patvirtino, kad Betmeno epopėjos tęsinio nebus. Todėl tai paskutinė proga pažiūrėti, kaip seksis superherojui slapstytis nuo policijos ir ištver ti teroristo Beino kankinimus.
Šią dien ą proj ekt as „Nust eb ink Viln ių“ vis iems gird ėt ą po sak į „Visk as tik per lovą ir per paž int is“ pat eiks kit aip. Ro tuš ės aikšt ėj e stovės stil iz uot a lova – čiuž inys, ant kur io vis i gal ės pris ėst i ir užm egzt i paž int is su nep až įst am ais žmon ėmis.
KUR? Klube „Artistai“, Šv. Kazimiero g. 3. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? 17 litų.
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokie čių g. 2. KADA? Rytoj 22 val. KIEK? 10 litų.
KUR? „Swedbank“ terasoje, Konstitucijos pr. 20A. KADA? Rytoj 17.15 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 30 litų.
Purpurinis vakaras varva
Siaubo klasika po žvaigždėmis
Mankšta tarp dangoraižių
Hirošima, mano meile
Du talentai, du aktoriai, du režisieriai, du bardai ir galiausiai du draugai Aidas Giniotis bei Arūnas Storpirštis dovanos savo dainas įžanginiame na cionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ koncerte.
Siaubo filmų genijaus, režisieriaus Alfredo Hitch cocko filmas „Psichopatas“ pasakoja apie pas meilužį skubančią moterį, pasisavinusią dide lę sumą pinigų. Viskas prasideda, kai ji apsisto ja mažai lankomame motelyje.
Vasarai įsibėgėjus, skubėkite pačiupti jos šiltas dienas ir neškitės kilimėlius į lauką, kur vyks net trys nemokamos mankštos saulės ir vėjo mėgė jams. Stiprinsite raumenis ir deginsite pietų ka lorijas.
Užupio dramos teatras pristato premjerą pa gal šiuolaikinės prancūzų rašytojos ir režisierės Margaritos Duras kūrinį. Tai meilės istorija, tem doma ant Hirošimos nukritusios atominės bom bos šešėlio.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Ryto suktinis“. 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 11.00 LRT vasaros studija. 11.50, 15.45, 17.45, 20.00 Olimpinė studija. 12.00, 15.04 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika. Atranka. Tiesioginė transliacija. 14.50 Žinios. 16.00, 18.20 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Tiesioginė transliacija. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 18.00 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.10, 20.55 Sportas. Orai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 21.00 „Londoniada“. Dienos apžvalga. 21.55, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Tiesioginė transliacija. Per pertrauką – „Vakaro žinios“. 23.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (9). 0.10 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Tiesioginė transliacija.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k).
LTV 21.00 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Humoro s. „Ponas Bynas“ (1) (D.Britanija, 1990 m.) (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (2) (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Drama „Striptizas“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
11.00 Komedija „Pačiūžomis į šlovę“ (JAV, 2007 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Baimės akys. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Veiksmo trileris „Ugnikalnis“ (JAV, 1997 m.). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
12.00 „Plėšrūnai. Keisčiausi pasaulio gyvūnai“ (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Užkalnio 5. 21.25 Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“ (JAV, Vokietija, 2009 m.) (N-14). 23.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
TV3
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.45 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.50 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Katynė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios.
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Tusono sūnūs“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 19.19 val.
TV3 11.00 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 20.25 val.
17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 20.00 UEFA čempionų lyga. III kvalifikacinio etapo rungtynės. Panevėžio „Ekranas“– Briuselio „RSC Anderlecht“ (Belgija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus LFF stadiono. Per pertrauką – Žinios. 21.55 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 22.45 Vasara su Asta. 23.45 Žinios. 23.53 Orai. 23.55 Lietuva–Londonas. 0.10 Dokumentinis f. „Katynė“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Sporto metraštis. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Kalnų dviračių sportas Europoje. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 15.20, 19.15, 21.45 Olimpinės žaidynės. 15.35 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. Milano „Inter“– „Milan“. 19.30 Barselonos triatlonas. 20.00 Sportas LT. Tarptautinės žirgų konkūrų varžybos. 21.15 Automoto. 22.00 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas. 22.30, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
lietuvos ryto tv 20.00 val.
treÄ?iADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 8, 2012
:9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; ?;0=> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 EEE ?2 74;? ;B
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC KelioniĹł 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
PASLAUGOS
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
RestoranĹł tinklui Vilniuje reikalingi: KONDITERIAI, VIRÄ&#x2013;JAI, DUONOS, PAGALBINIAI VIRTUVÄ&#x2013;S DARBUOTOJAI, VALYTOJAI. Be patirties apmokome. Skambinti 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F tel. 865990403. CV siĹłsti elektroniniu 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; paĹĄtu d1.1@delano.lt.
Kitos
999269
Technikos remonto
PARDUODA SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-
dojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldytuvus, NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; techskalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122;
nikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; 996617
KelioniĹł
VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ
dieÂnos ĹĄvenÂtÄ&#x2014;Âje, be ĹĄvieÂÄ?iaÂmų jĹł proÂgraÂmĹł, lauks ir praÂmoÂgos bei banÂdyÂmas paÂgeÂrinÂti ĹĄuoÂliĹł perÂsiÂverÂÄ?iant atÂgal reÂkorÂdÄ&#x2026;.
975458 %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> PERKA
4;
SekÂmaÂdieÂnÄŻ TarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2014; jauÂni mo dieÂna sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje bus miÂniÂma ne tik ĹĄvenÂÄ?iant, bet ir skaÂtiÂnant ĹĄaÂlies jauÂniÂmÄ&#x2026; dirbÂti, bendÂrauÂti, ĹĄokÂti, muÂziÂkuoÂti ir karÂtu kurÂti.
PaÂsak renÂgiÂnio iniÂciaÂtoÂrÄ&#x2014;s Ind rÄ&#x2014;s PiÂvoÂraiÂtÄ&#x2014;s-InÂdy, JungÂtiÂniĹł TauÂtĹł OrÂgaÂniÂzaÂciÂjos sprenÂdiÂmu TarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2014; jauÂniÂmo dieÂna mi niÂma nuo 1999-ĹłjĹł. EuÂroÂpos ĹĄaÂlyÂse ĹĄia proÂga ren giaÂmos ÄŻvaiÂrios akÂciÂjos: iĹĄÂkyÂlos, konÂcerÂtai, eiÂtyÂnÄ&#x2014;s. Per jas jau niÂmas gaÂli priÂstaÂtyÂti saÂve ir sa vo kĹŤÂryÂbÄ&#x2026;. Tad ĹĄios dieÂnos mi nÄ&#x2014;ÂjiÂmas LieÂtuÂvoÂje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł tapÂti kasÂmeÂte traÂdiÂciÂja, kuÂri suÂbur tĹł ÄŻvaiÂrias jauÂniÂmo veikÂlas, ska tinÂtĹł piÂlieÂtiĹĄÂkuÂmÄ&#x2026;, eduÂkaÂciÂjÄ&#x2026; ir laisÂvaÂlaiÂkio uĹžimÂtuÂmÄ&#x2026;. VilÂniuÂje renÂgiaÂmoÂje TarpÂtau tiÂnÄ&#x2014;Âje jauÂniÂmo dieÂnos ĹĄvenÂtÄ&#x2014;Âje plaÂnuoÂjaÂma diÂdeÂlÄ&#x2014; renÂgiÂniĹł ÄŻvai roÂvÄ&#x2014;. ProgÂraÂmoÂje nuÂmaÂtyÂtas tri jĹł seÂseÂrĹł gruÂpÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;LaÂdyâ&#x20AC;&#x2122;SisÂtersâ&#x20AC;&#x153; paÂsiÂroÂdyÂmas. Jos naÂrÄ&#x2014;s InÂdy, TiÂna ir DiÂna priÂstaÂtys konÂcerÂtÄ&#x2026;, kuÂriaÂme bus deÂriÂnaÂmi ÄŻvaiÂriĹł stiÂliĹł ĹĄoÂkiĹł, muÂziÂkos, kasÂkaÂdi niĹł triuÂkĹł ir sporÂtiÂnÄ&#x2014;s gimÂnas tiÂkos eleÂmenÂtai. ProgÂraÂmÄ&#x2026; paÂpilÂdys DJ Jus tin Beat, VuÂdĹžio, GrĹŤÂdo ir gru pÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Darâ&#x20AC;&#x153;, VaÂleÂriÂjos IlÂjiÂnaiÂtÄ&#x2014;s ir RoÂko LauÂrecÂkio, VinÂcenÂto Lin keÂviÂÄ?iaus, AndÂriaus GrieÂsiaus, AndÂrea, ĹĄoÂkiĹł stuÂdiÂjos â&#x20AC;&#x17E;INÂdY DanÂceâ&#x20AC;&#x153;, ĹĄoÂkiĹł gruÂpÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;T.I.â&#x20AC;&#x153;, ĹĄoÂkiĹł gruÂpÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;ToÂdesâ&#x20AC;&#x153;, moÂdeÂliĹł moÂkykÂlos â&#x20AC;&#x17E;CatÂwalkâ&#x20AC;&#x153;, draÂmos stuÂdiÂjos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝aÂlias vÄ&#x2014;Âjasâ&#x20AC;&#x153;, stuÂdiÂjĹł â&#x20AC;&#x17E;Tiksâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Unoâ&#x20AC;&#x153; bei VikÂtoÂro Za baÂrausÂko paÂsiÂroÂdyÂmai. VieÂnu svarÂbiauÂsiĹł renÂgiÂnio akÂcenÂtĹł taps gruÂpÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;LaÂdyâ&#x20AC;&#x2122;Sis tersâ&#x20AC;&#x153; atÂliÂkÄ&#x2014;Âjos TiÂnos mÄ&#x2014;ÂgiÂni mas siekÂti LieÂtuÂvos bei paÂsau lio akÂroÂbaÂtiÂnio ĹĄuoÂlio per galÂvÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dauÂgiauÂsia perÂsiÂverÂtiÂmĹł atÂgal â&#x20AC;&#x201C; reÂkorÂdo. TarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2014;Âje jauÂniÂmo dieÂnos ĹĄvenÂtÄ&#x2014;Âje taip pat daÂlyÂvaus Vil niaus poÂliÂciÂjos kluÂbas vaiÂkams ir jauÂniÂmui, ValsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; prieĹĄÂgaisÂri nÄ&#x2014; gelÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo tarÂnyÂba bei LieÂtu vos jauÂnĹłÂjĹł ugÂniaÂgeÂsiĹł sÄ&#x2026;ÂjunÂga. VD inf.
KUR? Prie BalÂtoÂjo tilÂto. KAÂDA? RugpÂjĹŤÂÄ?io 12 d. 18.30 val. KIEK? NeÂmoÂkaÂmai.
niusJ% (1 ha â&#x20AC;&#x201C;& +, .H 5 000 Lt), senus eglynus, berĹžy % 0@\=>A @ ?4@:0! nus, puĹĄynus (1 ha â&#x20AC;&#x201C; 10 000 Lt). Atsiskaito iĹĄ D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> karto. Tel. 8 688 82 727. +>:0<4 , + 4; 995093 UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mĹŤrininkai, apdailininkai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 996395
UAB B&L Santechnika ieĹĄko santechnikĹł, suvirintojĹł, pagalbiniĹł darbininkĹł. Darbas Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. BĹŤtina patirtis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798. (8-17 val.). 998617
PASLAUGOS + ! * " $ #%$
)( # " %" # # # &&& #') $
ÄŽVAIRĹŞS
Kita ĎVAIRŪS Informuojame, kad Žemųjų Rusokų vs.,
AviĹžieniĹł sen., Vilniaus r. sav., skl. kad. Nr. Kita 4174/0100:924, atliekami kadastriniai ma-
8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ tavimai. PraĹĄom gretimo sklypo (kad. Nr. 4174/0100:849) bendraturtÄŻ MindaugÄ&#x2026; LiB8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> zĹŤnÄ&#x2026; nuo 2012 08 08 iki 2012 08 11 kreiptis 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> ÄŻ UAB Geo2, BuivydiĹĄkiĹł g. 4-30, Vilnius, tel. 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> (8 5) 242 6342, 8 686 17 539, dÄ&#x2014;l ribĹł sude@8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - rinimo. Tel. 8 686 17 539. 999764
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 UAB â&#x20AC;&#x17E;Geo Baltijaâ&#x20AC;&#x153; (Ĺ eimyniĹĄkiĹł g. 3, Vilnius) 2012 08 14 18 val. Ĺženklins ĹžemÄ&#x2014;s skly< 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> po, priklausanÄ?io Vidai Burdienei, esan@8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 Ä?io Vilniaus r., MedĹžiukĹł k., sklypo kad. Nr. 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 8905/0002:0421, ribas. KvieÄ?iame dalyvau3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= ti gretimo sklypo, kad. Nr. 8905/0002:0212, Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA savininkÄ&#x2122; IrenÄ&#x2026; VyĹĄniauskienÄ&#x2122; dÄ&#x2014;l bendros ri 08? ?@0N>< =C@>3FB8 0@ 86 N8[ 126, @48:0;0D8<[ bos?0B suderinimo. Tel. 8 656 e. paĹĄtas raimonda@geobaltija.lt. XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C 999271 B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A
' -+ & * , -
- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Kas valdo jĹŤras? Ne tik NeptĹŤnas! 12 Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Marienhamnasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B uostĹł mĹŤsĹł rankose ir JĹŤsĹł paslaugoms 9?: !> Kopenhagaâ&#x20AC;&#x201C;Oslas OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: KELTŲ BILIETAI INTERNETU: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Niukastlas ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 www.krantas.lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, UĹžsisakyk keltĹł bilietus internetu, paraKlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O ĹĄyk savo nuomonÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;k talpiÄ&#x2026;, graRygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: ĹžiÄ&#x2026; ir patogiÄ&#x2026; kelioninÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Krantas Travelâ&#x20AC;&#x153; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> piniginÄ&#x2122;. Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis
%
ÄŽmonÄ&#x2014; perka miĹĄkus visoje Lietuvoje: malki-
OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
Ĺ venÂtÄ&#x2014; jauÂniÂmui
PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. PERKA 8 699 99 965, 8 612 22 227.
Â&#x201E;Â&#x201E;TiksÂlas: TarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2014;s jauÂniÂmo
skelbimai
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / %0G4 @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 15 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:
!> nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly =;,945, :=>, <,@, 9?: !> mai.lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; =;,945, %C;60@890 =C> B nija, Kosta:=>, :<,/, E !> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas @4B0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt; Kroatija, (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 ?72,<45, ?<2,= E
!> Lt;<:,>45, &4506, E !> Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 24;>,= ?<2,/, 9?: !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt;
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt (?<645, E !> STOVYKLOS LIETUVOJE H<4 !,96, E !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener G ( ! '% <0>, E
!> getikas 600 Lt; Laimingas BĹžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I aĹĄ! 600 Lt; Trimitas B 520 Lt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I MaĹžieji Laukystos piratai B370 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Mes ĹĄampinjonai 450 Lt -060=\ I B Mano pasaulis 595 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Kitas variantas ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B359 Lt STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt die4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo :/4 !> je =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; AnglĹł B kalbos "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Lt stovykla Estijoje 1790 '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B AVIABILIETAI !> /409,4 Pirkti internetu: www. lek.lt <B80 F',74?>D !> ( & (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; ?:/6,7945:50 !>Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ-F60I B>:7>;<0A % # lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly 0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; 6,49:= O ,-4 ;?=0= nuo 85 # Lt
( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>
&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis prognozuojami vėsoki orai, beveik visoje šalyje trumpai palis. Šiandien oro temperatūra sieks 17–20 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį taip pat numatomas trumpas lietus, oro temperatūra naktį bus 12–16, dieną 18–21 laipsnis.
Šiandien, rugpjūčio 8 d.
+17
+19
+17
Telšiai
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.42 21.05 15.23 22.47 13.27
221-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 145 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +25 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +14 Kopenhaga +21
Londonas +22 Madridas +30 Maskva +27 Minskas +31 Niujorkas +28 Oslas +22 Paryžius +23 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
Praha +28 Ryga +26 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +32
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+19
Alytus
4–11 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+19
+15
+11
5
+15
+20
+15
+11
4
+13
+20
+13
+10
2
ketvirtadienį
penktadienį
Tarptautinė orgazmo diena 1929 m. gimė choro di- 1953 m. Anglijoje gimė rigentas, pedagogas, Nigelas Mansellas, „Forkompozitorius Liongi- mulės-1“ lenktynininkas. nas Abarius. 1961 m. gimė Davidas 1930 m. gimė kino reži- Howellas Evansas arba sierius, scenarijų auto- The Edge, airių grupės rius Arūnas Žebriūnas. U2 gitaristas. 1937 m. gimė amerikie- 1992 m. Barselonos vačių aktorius Dustinas saros olimpinėse žaidyHoffmanas, dviejų „Os- nėse Lietuvos krepšinio karų“ laimėtojas. rinktinė nugalėjusi NVS 1948 m. gimė Svetla- rinktinę iškovojo bronna Savitskaja, rusų kos- zos medalius. monautė, pirmoji mo- 2007 m. mirė viena žyteris išėjusi į atvirą kos- miausių lietuvių krepšimosą. ninkių Vitalija Tuomaitė.
Šią savaitę laimėkite dvi knygas: Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“ ir Shirley Jump „Meilės loterija“ Gevinas Meisonas sunkiu darbu sukūrė galingą verslo imperiją. Bet milijonieriaus reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos. Verslininkas nutaria pasismaginti ir priverčia gražuolę rašytoją apsimesti jo drauguže. Meilės loterija Edžertono Krantų gyventojų širdis pripildo meilės. Bet įsivaizduokite Sofijos Votson nuostabą, kai iš skrybėlės ištraukiamas lapelis su jos vardu, nors ji jo ten neįdėjo. Labiausiai džiūgauja kandusis Harlanas Džonsas. Tačiau pasitenkinimo šypsnys netrunka išnykti išgirdus, kad Sofijai į porą paskirtas butent jis.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 14 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Daina, Dainius, Dominykas, Domas, Elidijus, Gustavas, Taulgirdas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+19
+17
3
4
5
6
7
8
9
1981 m. gimė šveicarų tenisininkas Roger Federeris.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tvarkyti nekilnojamojo turto, finansinius ir juridinius reikalus. Pasikliaukite savo jėgomis bei sugebėjimais ir jums bus įveikiamos net sudėtingiausios užduotys. Jautis (04 21–05 20). Bus sunku susikaupti, kils įvairių pagundų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Gerai apmąstykite savo žodžius ir veiksmus, kad neprisidarytumėte sau didelių problemų. Dvyniai (05 21–06 21). Net jei viskas atrodys beviltiška ir gyvenimas nusidažys tamsiausiomis spalvomis, atminkite, kad visa tai vis tiek praeis ir ateis geresnių dienų. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų verslo partnerių ar rėmėjų. Tikėtinas sėkmingas sandoris. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi ir kitais. Liūtas (07 23–08 23). Manote, kad labai gerai pažįstate žmones ir esate puikus psichologas, bet tai nesuteikia jums teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą. Galite tik patarti ir pasidalyti patirtimi. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų siekiai gali prieštarauti jūsų vertybėms. Teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Būsite suirzęs ir savo niūrumu erzinsite kitus. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt klaidingai įvertinote karjeros galimybes ir per aukštai išsikėlėte kartelę. Neverta nusiminti ir pasiduoti. Jums pakaks atkaklumo siekti tikslo. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite nusiteikęs melancholiškai, nuklysite į prisiminimus apie jaunystę ir malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų dėl skirtingo požiūrio į svarbiausius dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Ginčas su viršininku vėliau gali smarkiai pakenkti jūsų karjerai. Ožiaragis (12 22–01 20). Asmeninės problemos gali kliudyti darbo reikalams. Tai tikrai nepatiks jūsų vadovui. Tad darbe pasistenkite atsiriboti nuo visų pašalinių reikalų. O jei nepavyksta, laikas eiti atostogų. Vandenis (01 21–02 19). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, norėsite ginčytis ir prieštarauti. Jei jaučiatės 100 procentų teisus, drąsiai išsakykite savo nuomonę, bet jei yra bent menkiausia abejonė, verčiau patylėkite. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Nesulaikysite savo emocijų, nekontroliuosite elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.