Nuomonės
Ekonomika
6p. Iš viso pasaulio susibūrusių lietuvių viltis – dviguba pilietybė, kurios neleidžia šalies Konstitucija.
Gana žemos paskolų litais ir eurais palūkanos dar turėtų kristi.
8p.
Pasaulis
9p.
Ar netaps Kongo Demokratinė Respublika antrąja Ruanda, apšlakstyta kruvinų skerdynių krauju?
Ypatinga piligriminė misija: į Kauną atkeliauja Čenstakavos Dievo Motinos ikona.
17p.
Trečiadienis rugpjūčio 8, 2012 Nr. 184 (19743) Kaunodiena.lt 2 Lt
Ar Kauno valdininkas gali reikalauti kyšio? Kaune, Vytauto pro spekte, liepos 12-ąją optiką atidarę vers lininkai jau pasi rengę nuleisti ran kas ir nutraukti pa talpų nuomos su tartį. Priežastis, anot jų, – neaiškūs reidai ir savivaldybės tar nautojo išpuoliai.
Gydytojas nuteistas dėl aborto Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Mečio Goppeno karjera baigėsi liūdna gaida. Garbaus amžiaus gy dytojas ginekologas nuteistas už tai, kad pacientės prašymu nutrau kė jos nėštumą. Gydytojo praktika nebesiverčiantis kaunietis ketina skųsti apkaltinamąjį teismo nuo sprendį.
„Norėjau padėti moteriai, o išė jo štai kaip“, – dar lūkuriuodamas prie Kauno apylinkės teismo sa lės, kurioje po kelių minučių nu skambėjo nuosprendis, durų tarė M.Goppenas. Gydytojas prisipa žino, kad verstis gydytojo prakti ka buvo planavęs iki 2012-ųjų.
3
Dienos citata „Per dieną pasiklausius šalies valstybinio radi jo, negera darosi nuo ang lų kalba atliekamų dai nų – visai nesijaučiu esan ti Lietuvoje“, –
Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Keistas vizitas
Bendrovės „Satya“, kuri neto li Kauno autobusų stoties atidarė naują optiką, direktoriaus pava duotojas Vitalius Prascienius nu sprendė nebetylėti ir papasako ti, su kokiais sunkumais susidūrė pradėję naują verslą. Bendrovės direktoriaus pava duotojas sako negalįs tvirtinti, kad Kauno valdininkas savais meto dais reikalavo kyšio. Bet elegantiš ko paaiškinimo tarnautojo elgesiui vienas optikos salono vadovų ne randa. Savo pasakojimą V.Prascevičius pradėjo įvykiais, kurie nu tiko prieš porą savaičių.
2
sako garsi išeivijos veikėja, JAV gyvenanti Angelė Barkauskaitė- Nelsienė.
Pamokytas: V.Prascienius sakosi išgirdęs, kaip elgtis, kad su valdininkais nekiltų problemų.
Plieniniai Kauno ugniagesių žirgai 13p.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
15p.
2
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
28
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,26
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
31
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Ar Kauno valdininkas gali re
„Vieną dieną mūsų op 1 tikoje apsilankė Kauno savivaldybės darbuotojas, prisi
statęs Arminu Pacevičiumi. Iš pra džių nesupratome, ko jis nori, nes pradėjo kalbėti apie kosmosą, visa tą, o savo prisistatymo kalbą bai gė žodžiu „amen“. Su direktore la bai nustebome, nesupratome, kas čia vyksta“, – prisiminė V.Pras cienius. Po keistos įžangos A.Pacevičius informavo, kad optikos vadovai šiurkščiai pažeidė išorinės rekla mos taisykles: ties įeiga į optiką jie su niekuo nederinę pasistatė nedi delį savadarbį reklaminį stovą. Nesiginčijo: taisykles pažeidė
„Savivaldybės darbuotojas mums priekaištavo, kad prie optikos pa stebėjo informacinį užrašą, kuris nebuvo suderintas su reikiamomis institucijomis“, – sakė direkto riaus pavaduotojas. Paaiškėjo, kad A.Pacevičius – Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiasis specialistas, atsakingas už išorinės reklamos taisyklių laikymąsi Kaune. Bendrovės direktorės pava duotojas V.Prascienius paaiški no A.Pacevičiui, kad stacionarios reklaminės iškabos optika neturi, nes išorinės vizualinės reklamos projektas nuo birželio pabaigos yra derinamas su paveldo specia listais. „Mes nesiginčijome, kad pažei dėme taisykles. Vis dėlto nustebo me, kai jis užsiminė, kad lyg ir ne nori rašyti protokolo dėl pažeidimo. Keista, kodėl jis nenorėjo mūsų nu
bausti, – svarstė V.Prascienius. – Į galvą ateina tik viena versija – gal tikėjosi, kad vietoje kaip nors „su derinsime“ šį reikalą?“
Nerodė darbo pažymėjimo
„Mes savivaldybės pareigūno pa prašėme parodyti darbo pažymėji mą. Tada jis užsipuolė mane ir ėmė klausinėti, kas aš toks ir kokią tei sę turiu iš jo kažko reikalauti“, – apie Kauno savivaldybės tarnau tojo elgesį toliau pasakojo verslo atstovas.
Jis griebė mane už rankos, saky damas, kad reikia pasikalbėti lauke. Optikos salono direktorės pava duotojas ištraukė įmonės direkto rės pasirašytą įgaliojimą, reikiamus dokumentus ir padėjo juos ant sta lo priešais valdininką. „Jis lyg ir bandė traukti iš kiše nės kažkokį pažymėjimą, bet mes net nespėjome jo apžiūrėti. Neaiš ku, koks dokumentas ten buvo“, – teigė V.Prascienius. „Jis griebė mane už rankos ir pradėjo tempti į lauką, sakyda mas, kad reikia pasikalbėti lau ke“, – apie pareigūno elgesį pasa kojo vienas iš optikos vadovų. V.Prascienius, vengdamas konf liktinės situacijos, teigė tiesiog pa sitraukęs į šoną. Tada, pasak jo, sa vivaldybės darbuotojas pasišalino.
Aktualu: šiuo metu pirkėjai primygtinai klausia, ar daržovės ir vaisiai
tikrai lietuviški.
Optikos salono direktoriaus pa vaduotojas sakė, kad A.Pacevi čius atsisakė pasirašyti į valstybi nių institucijų tikrintojų žurnalą, nors tvarka yra tokia: visi pareigū nai, kurie atlieka patikrinimą, turi jame pasirašyti. Problemų gali ir nekilti
Optikos vadovai nusprendė aplan kyti kitus verslininkus, įsikūrusius Vytauto prospekte, ir pasidomėti, ar jiems teko susidurti su savivaldybės tarnautoju A.Pacevičiumi – Viešo sios tvarkos tarnybos vyriausiuoju specialistu, atsakingu už išorinės reklamos taisyklių laikymąsi. „Mus informavo, kad jį šioje gat vėje pažįsta daugelis verslininkų. Išgirdome, kaip elgtis, kad nekiltų problemų. Aš nežinau, ar ši infor macija yra teisinga, bet sakau, ką mums perdavė kiti verslininkai“, – tarė V.Prascienius. Optikos salono vadovai išgirdo, kad jau iš pat pradžių padarė vie ną esminę klaidą – „netinkamoje įmonėje“ pradėjo derinti reklamos dizaino projektą. „Reklamą reikia derinti ten, kur dirba vieno įtakingo savivaldybės tarnautojo sūnus“, – patarė Vy tauto prospekto verslininkai. Ne pirmas apsilankymas
Įmonės direktorė Jūratė Aleškevi čiūtė prisiminė, kad A.Pacevičius pirmą kartą optikoje apsilankė po penkių dienų, kai optika pradėjo dirbti, t.y. liepos 17 d. „Per pirmą vizitą aš nesupratau, kas jis toks. Apžiūrinėjo akinukus,
Nematoma: neturėdama jokios iškabos optika nesulaukia klientų.
o po to išsitraukė aplanką ir pradėjo kažką rašyti. Tada davė raštą, ku riame buvo parašyta atvykti į savi valdybę ir pateikti visus dokumen tus bei leidimus išorinei reklamai. Atidavęs raštą jis išėjo“, – pasako jo J.Aleškevičiūtė. Po to vizito valdininkas ne vie ną sykį skambino telefonu direkto rei teigdamas, kad šį reikalą reikia kažkaip sutvarkyti, nes jis proto kolo rašyti nenorįs.
Nederina leidimo
Optikos vadovai sunerimę, kad su paveldo specialistais niekaip nepa vyksta suderinti fasado reklaminės iškabos projekto. „Padarėme pirmą projektą, kurį pridavėme derinti paveldo specia listams, bet jiems netiko, nes iška ba buvo per didelė. Padarėme ant rą projektą ir sumažinome iškabą, tada jiems netiko spalva“, – pasa kojo V.Prascienius.
Dzūkiškos: daugiausia voveraičių atvežama iš Varėnos miškų. Daugelyje Lietuvos vietų, pasakojo grybau-
tojai, grybai dėl kaitros tiesiog sudžiūvo.
Artūro Morozovo nuotr.
Kol kas turguje baravykų – nė kvapo Kristina Ciparytė Šią vasarą ne vienas pasiruošė di džiules pintines grybų sezonui. Karštas ir drėgnas oras, rodos, tu rėjo nudžiuginti grybautojus. De ja, krepšius galima slėpti – šiemet derlius kur kas skurdesnis negu pernai. Užderėjo tik voveraitės
Kauno stoties turguje vasaros gė rybėmis prekiaujanti Skaistė Za vistan av ič iūt ė buvo nus iv yl u si šių metų derliumi. „Voveraites perkame iš Varėnos grybautojų, apie baravykus galime tik pasvajo ti – šiemet jie labai sukirmiję“, –
apgailestavo mergina. Ji pridūrė, kad karštis išdžiovino grybus, to dėl net voveraitės šiemet prastes nės. Litras voveraičių turguje kai nuoja 7 litus. „Prieš keletą dienų ant vieno iš turgaus prekystalio pasirodė ba ravykų. Neįsivaizduojate, kokia eilė prie jų nusidriekė, – žmonės pirko, nežiūrėdami į kainą, nors penki baravykai – 15–20 litų kai navo“, – stebėjosi turguje pre kiaujanti Vida. Moteris prisiminė, kad prieš ke lerius metus prekystaliai tokiu lai ku buvo nukrauti įvairiausių gry bų, o šiemet įpusėjant rugpjūčiui grybų – nė kvapo. Grybautojai ir
turgaus prekiautojai pastebi, kad grybų derlius apskritai kas metai prastėja.
Neįsivaizduojate, ko kia eilė nusidriekė, – žmonės pirko, nežiū rėdami į kainą. Turgaus kulinarija
Lietuvio akiai įprastų daržovių – bulvių, morkų ar kopūstų – ne pakeičia įmantresnės, tačiau pre kyb in inkai pas teb i, kad žmon ės vis dažn iau mėgsta paįvair in ti racioną.
Baklažanais, žiediniais kopūs tais ir šparaginėmis pupelėmis nu krauto prekystalio savininkė Vida sakė, kad daržovių paklausai da ro pastebimą įtaką kulinarinės TV laidos. „Ką vakare pamatai per televi ziją, ryte išvysi turguje“, – šypso josi moteris. Ponia Vida pasakojo, kad visai neseniai pati žiūrėjo lai dą, pristatančią patiekalą iš špa raginių pupelių. Kitą dieną špara ginės pupelės buvo nušluotos nuo prekystalių. Anot turguje daržovėmis pre kiaujančios moters, pirkėjai, su sipažinę su užsienio šalių virtuve, labai pamėgo baklažanus.
Renkasi lietuviškas uogas
Bananai, persikai ir vynuogės, pra sidėjus lietuviškų miško uogų se zonui, praranda populiarumą. Anot prekybininkų, žmonės daž niau moka 10 litų už litrą aviečių nei perka importuotas vynuoges. 250 gramų šilauogių kainuoja 5 litus, už litrą reikėtų sumokėti net 20 litų. „Kainos nemažos dėl men ko derliaus, tačiau žmonės visada klausia: „Ar uogos lietuviškos?“ – pasakojo ponia Vida. Kai kurie importuoti maisto pro duktai irgi gerai perkami. „Kaip virti slyvų uogienę, kai lietuviškų dar neturime“, – juokėsi vengriš kas slyvas pardavinėjanti mergina.
3
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
eikalauti kyšio? tojo elgesys verčia verslininkus svarstyti, ar kartais valdininkas nelaukia kažkokio atlygio. Nežinodami, kaip elgtis tokioje situacijoje, verslininkai nuspren dė kreiptis į Kauno miesto savi valdybės administracijos direk torių, parašė skundą. Atsakymo dar negavo. Tiesiog kasdienis darbas
Savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiasis specialis tas A.Pacevičius, atsakingas už išorinės reklamos taisyklių laiky mąsi Kaune, neslėpė: „Optiko je Vytauto prospekte tikrai lan kiausi, nes norėjau pažiūrėti, kaip jiems sekasi, patikrinti. Mūsų tar nybos patalpos yra vos 200 met rų nuo jų.“ „Tai yra mano eilinis darbas, ku rį dirbu kiekvieną dieną“, – dėstė vyriausiasis specialistas. „Telefonu kelis kartus kviečiau optikos vadovę atvykti į savival dybę. Kviečiau ir elektroniniu pa štu“, – sakė A.Pacevičius. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Šalia optikos įsikūrę kiti verslo objektai, anot V.Prascieniaus, lei dimus gavo labai greitai. Ieškodami variantų, kaip save reklamuoti, optikos savininkai ša lia pastatė mažą nešiojamąjį rek laminį skydą, todėl pažeidė išori nės reklamos taisykles. Optikos savininkai sutinka su mokėti baudą, tačiau nesulaukė nei pažeidimo protokolo, nei bau dos. Keistas savivaldybės darbuo
Pasakoja visiškai kitaip
Viešosios tvarkos tarnybos vy riausiasis specialistas A.Pace vičius kuo puikiausiai prisiminė liepos 24 d. įvykius, tačiau kiek kitaip, nei pasakojo optikos va dovai. „Kažkoks vyrukas pradėjo reikš ti ambicijas, kad jis yra savinin kas. Aš neprivalau su juo kalbė ti. Yra įmonės direktorė, su kuria aš jau bendravau, todėl nenorė jau veltis į jokias diskusijas su ki
tu asmeniu“, – prisiminė tarnau tojas A.Pacevičius. Anot jo, optikos salono direkto riaus pavaduotojas turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad di rektorė jam suteikė įgaliojimą de rinti visus klausimus, susijusius su išorine reklama. „Aš neprivalėjau bendrauti su žmogumi, kuris man yra niekas ir dar demonstravo prieš mane fizi nius veiksmus, be to, jis nė neno rėjo man prisistatyti. Siekdamas išvengti konflikto aš tiesiog pa sišalinau“, – aiškino savo įvykių versiją specialistas. A.Pacevičius įsitikinęs, kad jei gu direktoriaus pavaduotojas no rėjo sukelti konfliktą – jam nepa vyko.
Sakosi rodęs žmoniškumą
„Kauno dienai“ pasiteiravus, ko dėl pareigūnas iš karto nesura šė pažeidimo protokolo, A.Pace vičius kiek sudvejojo ir atsakė ne iš karto. „Aš nelabai žinojau, kas yra kas, tai kaip aš galėjau surašyti proto kolą“, – ėmė teisintis jis. „Juk niekas nenori, kad būtų su rašytas protokolas, todėl aš jiems daviau laiko dokumentams susi tvarkyti“, – po akimirkos pridū rė A.Pacevičius. Ar vis dėlto bus surašytas pažei dimo protokolas, specialistas ne galėjo atsakyti. „Jie dar visai neseniai dirba. Mes tiesiog toliau vykdysime procedū rinius veiksmus“, – aiškino A.Pa cevičius.
Viešėjo prancūzų naikintuvai Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome Kaune vakar visą valandą viešėjo dvi prancūzų pilotų komandos, at skridusios į Kauną Antrąjį pasauli nį karą menančiais JAV gamybos naikintuvais „Mustangas“ ir „Ta mohaukas“.
Anot aerodromo direktoriaus Eu genijaus Raubicko, naikintuvų pi lotai, skridę iš Prancūzijos į Mask voje vyksiančią aviacijos šventę, nutarė lėktuvų degalų bakus pa pildyti S.Dariaus ir S.Girėno ae rodrome. Prancūzai užpildė kiekvieno lėktuvo degalų baką po 369 litrus aviacinio benzino. Kai pasiteiravome, ką reiškia ant naikintuvo „Mustangas“ borto kryžiukais pažymėti apskritimai, E.Raubickas paaiškino, kad tai by loja apie šį lėktuvą karo metais pi lotavusio lakūno nukautų priešo lėktuvų skaičių – 21. Greičiausiai tik karo pabaigoje į orą pakilęs amerikiečių naikintuvas „Tamo haukas“ spėjo numušti vos vieną japonų lėktuvą. Po valandos viešnagės S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome prancū zų lakūnai pakilo į kelias valandas truksiantį skrydį (šių lėktuvų grei tis – 500km/val.) iki Maskvos, kur jie dalyvaus Rusijos aviacijos 100mečiui skirtoje šventėje.
Taiklus: šio „Mustango“ pilotas numušė 21 priešo lėktuvą.
Atskleis: M.Goppenas žadėjo, kad išsamiai visą istoriją atskleis, kai
byla pasieks aukštesnės instancijos teismą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Gydytojas nuteistas dėl aborto Viskas ėjosi lyg ir pagal 1 planą – nuo šių metų jis nebedirba ginekologu-akušeriu.
Tačiau pernykščiai įvykiai gero kai aptemdė jo karjeros pabaigą. Teismas M.Goppeną pripažino kaltu dėl neteisėto aborto. Jam skirta vienų metų laisvės atėmi mo bausmė ją atidedant metams. Metus gydytojas negalės keis ti gyvenamosios vietos ir išvykti be prižiūrinčios institucijos lei dimo. Per du mėnesius nuo nuo sprendžio įsigaliojimo M.Gop penas turės sumokėti 1300 litų įmoką į nukentėjusių nuo nusi kaltimų asmenų fondą. Nuteistas medikas neslėpė su krėstas tokio teismo nuospren džio. Jis garantavo pasinaudosiąs 20 dienų terminu ir sprendimą apskųsiąs. „Aš nepadariau nieko neleistino. Abortą galima atlik ti iki 12-os nėštumo savaitės“, – piktinosi M.Goppenas. Gydytojo teistumo istorija ga na paslaptinga. „Tas abortas jau buvo pradėtas. Kažkas jį pradė jo. Aš tik pabaigiau ir viską su tvarkiau“, – sakė M.Goppenas. Pasak gydytojo, nėštumas bu
vo nutrauktas 5-oje savaitėje, ta čiau pacientė labai prašė užrašyti 10-ies savaičių nėštumą. Pacientės motyvai skambėjo dar mistiškiau nei gydytojo pa sakojimas apie pastangas už baigti kažkieno pradėtą nėštumo nutraukimą. Pasak M.Goppeno, moters vyras pasikorė, o užgimu si gyvybė buvo pradėta uošvio.
Nuteistas medikas neslėpė sukrėstas tokio teismo nuo sprendžio. M.Goppenas garantavo, kad pacientė pasirašė visus reikiamus dokumentus, ji buvo supažindinta su visomis galimomis rizikomis. „Kitą dieną jai paskambinau ir ji sakė, kad jaučiasi gerai. Neži nau, kas atsitiko, kad ji atsidūrė Klinikose“, – rankomis skėstelė jo garbaus amžiaus gydytojas. Iš Kauno klinikų, pasak M.Gop peno, informacija pasiekė polici ją, o gydytojas ginekologas sėdo į teisiamųjų suolą.
„Atvirų durų dienos „Kauno energijoje“ Visus, besidominčius šilumos tiekimo veikla, maloniai kviečiame į „Atvirų durų dienas „Kauno energijoje“. „Atvirų durų dienos“ – tai renginys, kuriame betarpiškai parodome, kaip ir kur gaminama šiluma, iš kur ir kaip ji atkeliauja į mūsų namus.
Kovinis: viename „Tamohauko“ sparne įtaisyti trys kulkosvaidžiai –
matyti jų šūviams paleisti skirtos angos.
Artūro Morozovo nuotr.
Susirinkusiesiems pristatysime bendrovės veiklą, surengsime ekskursiją į bendrovės tinklo valdymo tarnybą, šilumos tinklų rekonstrukcijos arba remonto vietas, parodysime, kas daroma, kad žiemą virš trasų nežaliuotų žolė, taip pat užsuksime
ir į devintąjį dešimtmetį skaičiuojančią Petrašiūnų elektrinę. Į „Atvirų durų dienas“ kviečiame rugpjūčio 9 ir 13 dienomis nuo 14 val. Renkamės bendrovės aktų salėje, Raudondvario pl. 86A. I aukšte. Registracija tel. 305 885 arba e. paštu info@kaunoenergija.lt. Registruojantis e. paštu, prašom nurodyti savo pavardę ir telefono numerį. Užtruksime tik apie 2 valandas, tačiau per jas Jūs sužinosite, kaip šildomas mūsų miestas ir kas daroma, kad už šilumą mokėti reikėtų mažiau! Maloniai kviečiame! Užs. 1000138
4
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Nuovaža tampa išbandymu Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Po liūties už tilto per Nerį esanti nuovaža tampa pavojingu ruožu. Prieš porą metų už 80 tūkst. litų suremontuota nuovaža neretai būna pavojinga ir gali vėl netru kus pareikalauti remonto.
Kauną užklupus smarkiam lietui, švokščiantis vanduo nuo šlai tų nešė ne tik smėlį ir žvyrą, bet ir akmenis. Antradienio rytą nuo Lapių pusės atvažiavę ir „Megos“ link tilto per Nerį nuovaža kil ti turėję vairuotojai atsidūrė pa vojų ruože.
Pakelės šalia nuova žos išplaunamos po kiekvieno didesnio lietaus.
Pakelės šalia nuovažos išplau namos po kiekvieno didesnio lietaus, todėl kasdien šiuo ke
liu važiuojantys žmonės baimi nasi, kad paplauta asfalto danga neišlaikys ir prireiks didesnio re monto. „Nuovaža ten plaunama nuo lat, nes nuo magistralės įkalnės ties „Mega“ bėga labai didelis srautas vandens“, – sakė Kau no savivaldybės Miesto tvarky mo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Sadauskas. Rimto remonto nuovažai reikėjo prieš dvejus metus, kai po didelės liūties kelio danga suskilinėjo, te ko uždaryti eismą. Tada remontas atsiėjo apie 80 tūkst. litų. Nuovaža buvo sutvarkyta ir atidaryta, tačiau eismas leidžia mas tik viena kryptimi – Klaipė dos link, o pasukti į dešinę už tilto per Nerį negalima iki šiol. Tuo nepatenkinti Lapių, Do meikavos, Radikių, Salių gyven tojai vis rašo raštus įvairioms institucijoms, tačiau policija ir magistralės prižiūrėtojai teigia, kad į dešinę sukti nevalia. Kol per remonto darbus posūkis buvo už darytas, avarijų šiame ruože labai sumažėjo, tad nuspręsta posūkio nebegrąžinti.
Neplanuota: ar daug bus besikreipiančiųjų dėl duobių padarytos žalos, savivaldybė nežino. Tomo Raginos nuotr.
Kompensacija už prakirstą padangą – riksmas Kauno gatvių duobėse automobilių ratus palikę ar padangas prakirtę vairuotojai sa vivaldybės malonės gali laukti ilgai. Pi nigai, numatyti kompensacijoms, moka mi tik tada, kai jų yra.
Mantas Lapinskas m.lapinskas@kaunodiena.lt
Atėjo teigiamas atsakymas
Mantvydas Žurauskas, gegužės antroje pusėje Chemijos gatvė je prakirtęs automobilio padangą, kaip ir numatyta, iškvietė parei gūnus, o vėliau parašė Kauno sa vivaldybei prašymą dėl žalos atly ginimo. „Atsakymą, kad mano prašy mas dėl žalos atlyginimo paten kintas, gavau birželio viduryje. Savivaldybės administracijos ko misijos nutarime parašyta, kad jei nesutinku su jų sprendimu, galiu kreiptis į teismą. Su netiesiogi niais darbais man rato remontas kainavo apie 500 litų, tačiau savi valdybė žadėjo atlyginti tik tai, kas sugadinta mašinoje. Deja, vis dar laukiu pinigų – niekas man nieko nepervedė“, – sakė kaunietis vai ruotojas. Vyras kalbėjo, kad jo nuostoliai gal ir nemilžiniški, tačiau jį labai papiktino vėliau sekę įvykiai. „Nutarime ne tik neparašyta, per kiek laiko ir kada bus perves ti pinigai už padarytą žalą, tačiau ir nenurodyta, kur toliau kreiptis ir kokių veiksmų imtis nukentėju siajam, jei jis sutinka su savivaldy bės sprendimu. Tiesiog atsiunčia lapą, ir viskas. Nežinau, ko tikė tis“, – sakė M.Žurauskas. Bendravimo kultūra pribloškė
Kliūtys: po liūties kelias pasidengia smėliu, žvyru ir akmenimis, o
jo danga graužiama nuolat.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Nesulaukdamas pinigų, prieš ke lias dienas vyras pabandė atsaky mų ieškoti savivaldybėje. „Skambinau numeriu, kuris nu rodytas nutarime, – niekas nekė lė ragelio. Vėliau skambinau pen kiems valdininkams iš eilės, bet kiekvienas iš jų nukreipdavo ma ne vis pas kitą. Skambinėjau nuo pat ryto, tačiau galų gale ir pasku tinis žmogus neatsiliepė. Tą patį
skambučių maratoną vėl pakarto jau“, – pasakojo M.Žurauskas. „Kai pagaliau kažkoks valdinin kas atsiliepė, išgirdau riksmą, kad šiuo metu pietaujama. Po to pa keltu tonu man buvo paaiškinta, kad „nėra jokių žalų, nėra jų at lyginimo ir nėra pinigų – reikia laukti!“ – prisiminė pokalbį su savivaldybės atstovais kaunietis. Į kokį skyrių tiksliai skambi no, M.Žurauskas teig ė neats i menantis, tačiau žino, kad vie nas specialistų, kuris jį nukreipė dar kitur, buvo Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Nausėda, pagarsėjęs tuo, kad savivaldybėje įsidarbino tetu rėdamas vidurinį išsilavinimą. Jo tėvas – miesto tarybos narys Ka zimieras Nausėda. Nemažai laiko svetur pralei džiantis M.Žurauskas stebėjosi tokia bendravimo kultūra.
Atskira eilutė nenumatyta
„Žmonėms gali tekti laukti ir ke letą mėnesių, – neslėpė D.Rat kelis. – Svarbu, kad žmogus žino, kad priimtas teigiamas sprendi mas ir taip jam nereikia imtis ki tų veiksmų.“ Administracijos direktorius pa tvirtino, kad sudarant miesto biu džetą nėra jokios atskiros eilutės, iš kurios būtų galima apmokė ti už pavasarį pasipilančias avari jas, sukeltas dėl gatvių duobių. Pi nigai nukentėjusiesiems mokami iš miesto biudžeto savivaldybės ad ministravimo lėšų. Pernai Kauno savivaldybė duo bėse automobilius sugadinusiems vairuotojams jau sumokėjo apie 100 tūkst. litų kompensacijų, da lis nepatenkintų atlygiu vairuo tojų dėl didesnės sumos kreipėsi į teismus.
100 tūkst.
– tiek litų Kauno savival dybė sumokėjo nuken tėjusiesiems dėl gatvių duobių.
Terminų nėra
„Savivaldybėje yra sudaryta ko misija, kuri nagrinėja visus prašy mus – tiek iš fizinių asmenų, tiek iš draudimo bendrovių. Jei yra pa grindo mokėti, komisija administ racijai teikia siūlymus, o savivaldy bė moka“, – apie galiojančią tvarką pasakojo administracijos direkto rius Dainius Ratkelis. Paklaustas, ar yra reglamentuo tas laikotarpis, per kurį savivaldy bė turi atsiskaityti su nukentėju siuoju, D.Ratkelis atsakė, kad ne. „Terminų tokiu atveju nėra, ta čiau žalą padaręs asmuo (šiuo atveju – savivaldybė) turi atsi skaityti su nukentėjusiuoju. O at siskaitoma, kai tik būna lėšų – tai juk neplanuotos lėšos. Kai gau name pinigų, tai ir atlyginame“, – aiškino jis. „Dėl to nukenčia kiti darbai, ku rių negalime atlikti“, – apgailesta vo direktorius.
Dalybos: D.Ratkelis apgailestau
ja, kad atsiskaičius su vairuoto jais nebelieka lėšų kitiems svar biems reikalams.
Artūro Morozovo nuotr.
5
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
Daugiau naujienų skaitykite kaunodiena.lt
VTEK akiratyje – Druskininkų meras
Karė suvažinėjo dviratininkę
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas galėjo pažeisti vie šuosius ir privačius interesus, balsuoda mas dėl leidimo prekiauti alkoholiu Grūto parko kavinėje, kuri yra susijusi su jo tėvu Viliumu Malinausku. Anot VTEK atstovės Ievos Petrokaitės, tyrimas gali užtrukti 3 mėnesius, tačiau jo terminas gali būti pra tęstas dar 6 mėnesiams.
Jurbarko rajone pirmadienio vakarą Lie tuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio me chanizuotojo pėstininkų bataliono vyres nioji eilinė Laura Dikšaitė partrenkė ir mir tinai sužalojo 62 metų dviratininkę B.G. Karė sulaikyta. Artimiausiu metu ji bus at leista iš tarnybos. 1982 m. gimusi L.Dik šaitė dviratininkę partrenkė atostogų me tu būdama neblaivi. Prie vairo neblaivi ji sulaikoma ne pirmą kartą.
lietuva
3,18 promilės
– toks kiekis alkoholio po avarijos aptiktas karės kraujyje.
JAV lietuvės prašymas: nenutautėkime Visą vasarą gimtojoje šalyje viešinti gar si išeivijos veikėja, JAV gyvenanti Angelė Barkauskaitė-Nelsienė atstovauja šeimai, kurios narių širdys jau antrą šimtmetį plaka Lietuvos ritmu.
Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt
Klausimas kaip vėliava
„Gyvenime svarbiausia – aistra. Ji daro stebuklus, – įsitikinusi A.Bar kauskaitė-Nelsienė. – Akivaizdus to pavyzdys – Rūtos Meilutytės plaukimas olimpiadoje. Ji plaukė taip, kad braukiančių džiaugsmo ašaras tautiečių širdys plaktų vie nu ritmu, kuris vadinasi Lietuva ir lietuvis.“ Tautietė sako šiuos žodžius gir dėjusi nuo vaikystės, sėdėdama ant tėvo ar ant jo artimo draugo – bu vusio Lietuvos premjero, kunigo Mykolo Krupavičiaus – kelių. „Pastarasis, kai 1944 m. paliko me rusų okupuojamą Lietuvą ir il gainiui atsidūrėme JAV, Čikagoje vis klausdavo manęs: „Na, Ange liuke, tai kada eisi vaduoti Lietu vėlės?“ Tuomet manęs šis klau simas nedomino, tačiau vėliau jis iškilo mano atmintyje kaip vėliava, kurią nešiau, iki Lietuva atgavo ne priklausomybę. Ir dabar ją, tą vė liavą, nešu, nes man rūpi Tėvynės reikalai, atvedę jau nežinau kelintą kartą į Lietuvą ir į čia vykstantį Pa saulio lietuvių bendruomenės Sei mą“, – pasakojo JAV lietuvė. Ne vieną dešimtmetį užsie nyje aktyviai įvairiais lygiais gy nusi Tėvynės laisvės bylą, dabar A.Barkauskaitė-Nelsienė susirū
pinusi tautiškumui, lietuvių tapa tybei ir Lietuvos saugumui kylan čiomis grėsmėmis. Nemažai laiko praleidusi Seime kaip JAV lietuvių ir Pasaulio lietuvių bendruomenių (PLB) narė, dabar vadovauja PLB Seimo Kontrolės komisijai. „Pasisakau prieš mišrias ir vie nos lyties asmenų santuokas, ku rios silpnina tautą ir tautiškumą, patriotizmą. Nepritariu ir kosmo politizmui. Esu laiminga, kad vi sos trys mano dukros ištekėjusios už lietuvių. Turiu dešimt anūkų – nuo kelerių iki 21 metų. Jie kal ba lietuviškai. Pernai su vyru atsi vežėme 16 savo šeimos narių – tris dukras su vyrais ir dešimt jų vai kų“, – su šypsena veide prisiminė buvusią kelionę A.BarkauskaitėNelsienė, šį kartą atvykusi į Lie tuvą su vyru Romu ir anūku Tomu Narbutu. Stinga gimtosios kalbos
Pabrėžusi, kad lietuvybę, tautišku mą puoselėti pirmiausia turi šeima – svarbiausia visuomenės ląstelė, – A.Barkauskaitė-Nelsienė atkrei pė dėmesį į tai, kad Lietuvos viešo joje erdvėje lietuvybė ne puoselėja ma, o tiesiog ignoruojama. „Per dieną pasiklausius šalies valstybinio radijo, negera darosi nuo anglų kalba atliekamų dainų – visai nesijaučiu esanti Lietuvoje. Vis dėl to pastebiu ir gerų dalykų. Pavyz
Trauka: šį kartą A.Barkauskaitė-Nelsienė į Lietuvą atvažiavo su anūku Tomu Narbutu ir vyru Romu.
džiui, unikalias moksleivių dainų ir šokių šventes. Stebiuosi ir tuo, kaip noriai jaunimas važiuoja į Sibirą, į savo tautos tremties ir lagerių vie tas, tvarko išlikusius kapus – tai ug do jų patriotiškus jausmus, skatina domėtis savo tautos istorija“, – pa sakojo pašnekovė, pridūrusi, kad Si bire amžino poilsio atgulė ir jos se neliai Guogos, išauginę 10 vaikų. „Panašiai elgiasi ir užsienyje gy venantys lietuviai – jie siunčia savo vaikus į vietos šeštadienines lietu vių mokyklas, tautinių šokių ir ki tus būrelius, jaunimo organizacijas ar tobulinti kalbos įgūdžių į Lietu vą. Ne vienas toks vaikas vėliau su sieja savo likimą su Lietuva. Štai ir mano keli anūkai jau pareiškė no rą gyventi senelių gimtojoje šaly je“, – džiaugėsi ji. Toks glaudus ryšys su Lietuva A.Barkauskaitės-Nelsienės šei moje neatsitiktinis. Štai jos senelis iš tėvo, Ciprijono Barkausko, pusės buvo žinomas knygnešys. Ponios Angelės tetėnas Pijus Grajauskas buvo vienas iš Ateiti ninkų organizacijos, prisidėjusios prie Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. atgavimo, steigėjų. Beje, A.Barkauskaitės-Nelsienės duk ros Audra Narbutienė ir Inga Ru gienienė vadovauja jaunučių atei tininkų kuopai Los Andžele. Svarbūs darbai
Šaknys: Angelės seneliai – knygnešys Juozas Barkauskas su žmona
Katarina ir sūnumis Ciprijonu bei Juozu.
Anot A.Barkauskaitės-Nelsienės, Lietuvos reikalai, gyvenant JAV, jai rūpėjo nuo jaunystės. Tam visiškai pritarė jos vyras lietuvis Romas, jaunos žmonos entuziazmą rėmęs finansiškai. „Gyvenau mintimi, kaip padėti Lietuvai išsilaisvinti, atsistoti ant
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
kojų, pasijusti savo krašto šeimi ninke. Šių tikslų siekiau su bend raminčiais tautiečiais įvairiais bū dais per JAV lietuvių bendruomenę ir Baltų laisvės lygą (BAFL), už megzdama ryšius su JAV vyriau sybėmis, kongresmenais ir so vietmečio pogrindžio atstovais Lietuvoje“, – pasakojo A.Barkaus kaitė-Nelsienė.
Pasiklausius šalies valstybinio radijo, negera darosi nuo anglų kalba atlieka mų dainų. 1981 m. įsteigus BAFL, suaktyvė jo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos savanoriško įsiliejimo į So vietų Sąjungą nepripažinimo po litika. Beje, A.Barkauskaitė-Nel sienė net dvi kadencijas vadovavo BAFL, o šiuo metu yra aktyvi šios lygos pirmininko pavaduotoja. Įvertinta abipus Atlanto
Pašnekovė labai didžiuojasi sa vo pačios iškelta ir įgyvendinta idėja – Baltijos valstybių rėmė jų sambūriu JAV Kongrese. Šiam sambūriui vadovauja A.Barkaus kaitės-Nelsienės įkalbėtas lietu vių kilmės JAV kongresmenas Jo nas Šimkus, o ponia Angelė tapo JAV Kongreso, BAFL ir baltiško sios visuomenės veiklos koordi natore JAV. Aktyvi A.Barkauskaitės-Nelsie nės veikla Lietuvos labui buvo pa stebėta tiek JAV, tiek gimtojoje ša lyje, kur jai buvo įteiktas ne vienas
aukštas valstybės apdovanojimas. „Mano vyras Romas nemėgsta reklamuotis, tačiau jis, kaip vers lininkas, taip pat negaili nei savo laiko, nei pinigų ieškodamas bū dų, kaip galėtų mažinti nedarbą ir emigraciją Lietuvoje. Romas įstei gė Lietuvoje įvairių firmų, kurio se dirba ne viena dešimtis lietu vių. Panašiai galėtų elgtis ir kiti lietuviai verslininkai, gyvenantys užsienyje, tačiau juos stabdo ne lanksti mokesčių sistema Lietu voje“, – įsitikinusi A.Barkauskai tė-Nelsienė. Nepameskime Lietuvos
Per viešnagę Lietuvoje ji atkreipė dėmesį ir į čia gyvenančių žmonių didžiulį nusivylimą dėl teisingu mo stokos, klestinčios korupcijos ir valdžios abejingumo svarbiau sioms gyventojų viltims bei no rams mokslo, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. „Man skaudu, kad Lietuvą palie ka jauni, kūrybingi žmonės. Prie žastys visiems žinomos. Jei padėtis nesikeis, Lietuvą užplūs kitatau čiai, – įsitikinusi pašnekovė. – Ir šalies valdžia tam jau rengiasi – lietuvių asmens dokumentuo se nebeliko grafos „tautybė“. Tai gi, pati Lietuva, sekdama Europos pėdomis, siekia ištrinti iš mūsų sąmonės tautiškumą, lietuvio ta patybės požymius. Ar mes, lietu viai, to siekėme, susigrąžindami nepriklausomybę?! Labai abejoju. Todėl drįstu raginti Lietuvos žmo nes, visuomenines organizacijas ne tik nepamesti Lietuvos iš akių ir širdies, bet ir būti aktyvesnius, drąsesnius, vieningesnius ginant tai, dėl ko buvo kovota.“
6
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
nuomonės
Dviguba pilietybė – laiko klausimas? P
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kuris auksas labiau žiba? Violeta Juodelienė
L
iet uvos nac ion al in ių kultūros ir meno premi jų komisija paskelbė iki rugsėjo 1-osios lauk ian ti pretendentų į šį apdovanojimą pavardžių. Dėl situacijų, kai mūsų visų pini gus kas nors paskirsto konkre tiems asmenims, Lietuvoje mėgs tama aistringai diskutuoti. Nacio nalinės kultūros ir meno premijos šiuo požiūriu – išimtis. Kontekstas iš anksto pasmerkia bet kokią kito kią nuomonę, abejonę dėl to, ar pi nigai skirstomi tinkamai. Kokios diskusijos? Gi kalbama ne apie bet ką – apie kultūrą! Sritį, ku ri pas mus ir šiaip yra podukros vietoje. Premijos dydis „800 bazi nių socialinių išmokų“ tik skam ba ypač išdidžiai: tai viso labo ket virtadalis sumos, skiriamos spor tininkams už olimpinį auksą! Ga
Nė viena potenciali ba leto žvaigždė, gimusieji būti menuchinais ar saukomis nesulaukia tiek valstybės paramos kiek sportininkai. lų gale ir suteikiama ji tik sykį ir ne bet kam – tebūnie ji savotiška kom pensacija nusipelniusiam kūrėjui už visa, ko jis negavo iš valstybės, paskata visiems kuriantiems. Visus šiuos arg umentus sunk u paneigti. Ir vis dėlto išdrįskime pa diskutuoti, juolab kad klausti pro vokuoja ne vienas faktas. Šiemet ypač akivaizdi premijos už olimpinį auksą paralelė su premi ja „už reikšmingiausius pastarų jų septynerių metų darbus kultū ros ir meno srityje arba už ilgame tį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną“ – būtent taip formuluojama sąlyga nacionalinei premijai gauti. Sportininkai, kurie dėl apverkti nos pasirengimo bazės Lietuvoje emigruoja, už savo pinigus sam do gerus trenerius, kad gimtinei atstovautų aukščiausiu lygiu, yra verti didžiausios pagarbos. Klausi mų kyla ne tiek dėl jiems skiriamų premijų, kiek dėl kultūros atstovų nuopelnų piniginės išraiškos. Kad nuplauktų, nuvažiuotų, nu
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Nereikia iš to da ryti ko kios nors politikos. Įtampa, kuri dabar yra, yra lengvai išspren džiama.
Viltis – naujas Seimas
„Žinoma, kad tai (dviguba pilietybė bus įteisinta – BNS past.) įvyks. Yra klausimas, kada bus politinė valia. Šiame Seime dar nebuvo, tai nereiš kia, kad kitame Seime irgi nebus“, – vakar žurnalistams sakė R.Narušienė, dalyvaujanti PLB 14-ajame Seime. „Manau, kad Lietuvos žmonės pra dės suprasti, ir noriu tikėti – Seimas, jog čia yra tautos tęstinumo klausi mas, čia nėra tik dvigubos piliety bės reikalas“, – pabrėžė PLB valdy bos pirmininkė. Pasak jos, vertimas žmogų rinktis tik vieną pilietybę yra jo prigimtinės teisės atėmimas. R.Narušienė tvirti no, kad dvigubą pilietybę galima įtei sinti įstatymu, nekeičiant Konstitu cijos. „Pilietybės įstatymas tėra pirmas žingsnis. Dabar turėsime pradėti aukščiau. Galima pakeisti, patobulin ti Pilietybės įstatymą, bet turime pri pažinti, kad yra prigimtinė teisė lietu vių kilmės asmeniui išlaikyti Lietuvos pilietybę“, – kalbėjo PLB vadovė.
Viltis: R.Narušienė neabejoja, kad dvigubos pilietybės
klausimas anksčiau ar vėliau bus išspręstas užsienio lietuviams naudinga kryptimi. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Nereikia iš to daryti kokios nors po litikos. Įtampa, kuri dabar yra, yra lengvai išsprendžiama. (...) Dviguba pilietybė niekam nekenkia“, – žur nalistams sakė V.Adamkus.
Siūlo referendumą
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad norint leisti Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę būtina keisti Konstituciją. Pagrindiniame šalies įstatyme nu matyta, jog, išskyrus įstatymo nu matytus atskirus atvejus, niekas ne gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Be to, ši nuostata įrašyta pirmajame Konsti tucijos skirsnyje, kuris gali būti kei čiamas tik referendumu. „Seimas ir Vyriausybė turėtų pa siūlyti Konstitucijos papildymo straipsnį, duoti tautai balsuoti, ir tą klausimą savaime išsprendžiame.
Neleidžia įstatymai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ge gužę viešėdama JAV, Čikagoje ir su sitikusi su Amerikos lietuviais, teigė buvusi priversta vetuoti įstatymą dėl dvigubos pilietybės, nes gavo konsti tucinės teisės ekspertų išvadas. 2006 m. rudenį Konstitucinis Teis mas išaiškino, jog pagal Konstitu ciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrin diniam šalies įstatymui. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems,
kurie iš Lietuvos pasitraukė iki ne priklausomybės atkūrimo 1990-ai siais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Dvigubą pilietybę tu rintieji nuo gimimo, sulaukę pilna metystės per trejus metus turi apsi spręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo no ru išvyko iš Lietuvos po jos neprik lausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę. Seimas buvo priėmęs naujos redak cijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigran tams, tapusiems ES ir NATO šalių piliečiais, tačiau Prezidentė D.Gry bauskaitė jį vetavo, argumentuoda ma prieštaravimu Konstitucijai. KD, BNS inf.
Prasidėjo PLB Seimas Viln iuje, parl amento rūmuos e, vak ar pradėj o pos ėd žiaut i 14-asis PLB Sei mas. Iki penkt ad ien io vyks ianč iuo se jo pos ėd žiuos e dalyvauja PLB val dyb os nar iai, krašt ų liet uv ių bend ruomen ių ir jaun imo sąjung ų pirm i nink ai, Liet uvos bendr uomen ių at stovai.
bartinė emigracijos raida, dvigubos pi lietybės klausimai.
PLB Seim as šauk iam as kas trej us met us.
Penktadienį PLB Seimas rinks naują orga nizacijos vadovybę. Šešerius metus prie PLB valdybos vairo stovėjusi teisininkė Regina Narušienė teigė neketinanti vėl kandidatuoti į bendruomenės vadovus.
Aptar iamos bendr uomenės akt ual i jos, ateit ies planai, lietuv ių šviet imas bei lietuvių žiniasklaida užsienyje, ry šiai su gimtine ir jos institucijomis, da
PLB taip pat planuoja diskusijas dėl jos reng iamo Konst itucijos pataisos pro jekto, kuriuo būtų įteisinama dviguba pilietybė.
Seimo pirm in inkė Irena Deg ut ienė ir kadenc iją baigęs prez ident as Valdas Adamk us pab rėž ė, kad nor int leis ti Liet uvos pil ieč iui turėt i ir kitos ša lies pil iet yb ę būt ina keist i Konst it uci ją. Mat Pagr ind in iame šal ies įstat yme numat yt a, jog, išskyr us įstat ymo nu mat yt us atskir us atvejus, niekas nega li būt i kartu Lietuvos Respubl ikos ir ki tos valst yb ės pil iet is.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
asaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Re gina Narušienė tikisi, kad kitas Seimas pakeis Pilietybės įsta tymą ir įteisins dvigubą pilietybę.
bėgtų greičiau už kitus, sportinin kai treniruojasi paprastai kur kas daugiau nei septynerius metus. Tik ar jų išlietas prakaitas ir paau kota sveikata yra kuo nors vertin gesnė nei bemiegės aukščiausio lygio menininko naktys, kūrybi nėse kančiose deginama širdis? Olimpiniais metais, kai džiaugia mės kad ir negausiais, bet vis dėl to brangiais apdovanojimais Lon done, toks klausimas kai kam ga li pasirodyti nekorektiškas, nors toks anaiptol nėra. Tai tik kvieti mas pamąstyti, ar tikrai pasieki mai kultūros srityje gali būti ma žiau vertingi (visais požiūriais) nei sporto laimėjimai. O gal mums pagrindinis pasieki mų vertinimų kriterijus vis dar yra pasaulinis kontekstas, svar biausia varžytis ir aplenkti estus, amerikiečius ar rusus? Tokiu at veju menas pasmerktas pralai mėti sportui. Kad ir kokia apverktina būtų spor tininkų rengimo bazė, nė viena po tenciali baleto žvaigždė, gimusieji būt i menuchinais ar saukomis nesulaukia tiek valstybės para mos kiek sportininkai. Dalyvavi mas konkursuose, taigi, ir galimy bė laimėti olimpiniam auksui svo riu prilygstantį apdovanojimą ba leto ar pianistų konkurse, pirmiau sia yra mažojo menuchino – tiks liau, jo tėvų kišenės – reikalas. Gal valstybė bent suteik ia gal i mybę aukščiausio lygio muzikan tams groti aukščiausio lygio inst rumentais? Anaiptol. Prisil iest i prie Heckelio fagoto ar Stradiva rijaus smuiko jie gali tik privačių rėmėjų dėka. Ar pastar ųjų yra daug, gal ima spręsti iš meno (ne)populiarumo. Kiek reportažų (ką jau kalbėti apie tiesiogines transliacijas, specialiai komandiruojamus žurnalistus) iš prestižinių meno festivalių, biena lių pastaraisiais metais matėme nacionalinio transliuotojo etery je? Šioje kategor ijoje lyg inamas su sportu menas yra absoliutus autsaideris. Žinoma, sporto aukšt umų mū sų atletai siekia ne dėl pinigų. Ly giai kaip ir tikri menininkai dirba ne tam, kad kada nors gautų na cionalinę premiją. Vis dėlto kodėl valstybė sportininkui leidžia už sidirbti neribotą skaičių medalių, o kultūros ir meno veikėjai nacio nalinę premiją gali gauti tik kar tą gyvenime? Ar tam, kad nusto tų kūrę ir užleistų vietą kitiems? Tad gal tuomet sąžiningiau būtų išdalyti daugiau mažesnių premi jų, neribojant galimybės užsidirbti ją nors ir kasmet?
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
lietuva Po pagrindinio priė mimo į studijas ant rojo etapo naujie ji pirmakursiai su skubo pasirašy ti studijų sutartis. Kiti, rugpjūčio 5 d. prasidėjus papildo mam priėmimui į aukštąsias mokyk las, laukia naujos ga limybės. Apie stu dijų programas ir li kusias laisvas vietas pasakojo universi tetų ir kolegijų atstovai.
Atsakomybė: aukštųjų mokyklų atstovai pataria prieš renkantis specialybę įvertinti, ar ji tikrai ta, su kuria norėsis sieti savo ateitį.
„Shutterstock“ nuotr.
Dar viena galimybė: papildomas priėmimas Jolanta Adomaitytė Tikisi padidinti vietų skaičių
Klaipėdos valstybinėje kolegijo je po antrojo stojamųjų egzaminų turo liko 58 laisvos valstybės finan suojamos vietos. Antrajame etape studijų sutartis pasirašė 199 studentai: 162 į vals tybės finansuojamas, šeši į vals tybės nefinansuojamas vietas su stipendijomis ir 31 į valstybės nefi nansuojamas vietas. „Tikimės, kad per papildomą priėmimą galėsime padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, tad planuojame tu rėti apie 900 valstybės finansuoja mų studentų ir apie 600 valstybės nefinansuojamų“, – sakė Klaipė dos valstybinės kolegijos direkto riaus pavaduotoja strateginei plėt rai Nijolė Galdikienė. Didžioji dalis į valstybės finan suojamas vietas yra užsiregistra vę į biomedicinos mokslų srities – burnos higienos, odontologinės priežiūros, kineziterapijos studi jų programas; technologijos moks lų srities – automobilių techninio eksploatavimo, mechanikos inžine rijos, informatikos, maisto techno logijos studijų programas; socialinių mokslų srities – finansų, logistikos vadybos, buhalterinės apskaitos, turizmo studijų programas. Pasak N.Galdikienės, šiais me tais populiariausios studijų pro gramos yra ir perspektyviausios. „Būsimi automobilių techninio eksploatavimo, mechanikos inži nerijos, maisto technologijos, gro žio terapijos, bendrosios prakti kos slaugos, logistikos vadybos, finansų ir buhalterinės apskaitos studijų programų absolventai ga li tikėtis būti laukiami darbo rin koje. Sausumos transporto tech nologijų studijų programa nėra tarp populiariausių, bet ji, kartu su logistikos vadyba, turėtų būti vienos perspektyviausių progra mų ateityje“, – teigė kolegijos di rektoriaus pavaduotoja strategi nei plėtrai.
Pasirinkimas ateičiai
Po antrojo stojamųjų egzami nų etapo paaiškėjo, kad Klaipėdos universitete (KU) studijuos beveik tūkstantis pirmakursių. Per pa grindinio priėmimo antrąjį etapą į KU buvo pakviesti 114 stojančiųjų (41 į valstybės finansuojamas vie tas ir 73 į valstybės nefinansuoja mas vietas). Didžioji dalis kviestų jų sudarė sutartis.
Papildomame priė mime stojantieji ga lės teikti pageidavi mus užimti likusias laisvas vietas.
„Papildomame priėmime sto jantieji galės teikti pageidavimus užimti likusias laisvas vietas. Pab rėžtina, kad šiame etape stojantie ji galės keisti ne tik ankstesnių pa geidavimų prioritetus, bet rinktis ir kitas pageidautinas studijų pro gramas“, – sakė KU Mokslo ir stu dijų prorektorė doc. dr. Inga Dai lidienė. Antrajame etape pagal pasirin kimą populiariausios išliko socia linių mokslų studijos. Daugiau sia pageidavimų sulaukė viešasis administravimas, rekreacija ir tu rizmas, kineziterapija, psicholo gija, politikos mokslai, žurnalis tika, vadyba, ekonomika. Daugiau pakvietimų nemokamai studijuo ti sulaukta į technologijos ir fizinių mokslų sričių programas. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet sto jantieji dažniau rinkosi technolo ginių ir biomedicinos mokslų stu dijų srities specialybes. „Patartume specialybę rinktis visų pirma atsižvelgiant į savo ge bėjimus ir motyvaciją bei norą pa gal šią specialybę dirbti ateityje. Juk populiari specialybė ne visuo met yra perspektyvi. Populiarios specialybės pasirinkimas lemia
ne tik mažesnę tikimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą, bet ir ateityje gauti darbo vietą pagal įgytą specialybę“, – patarė I.Dai lidienė. Jau turi patirties
Kauno kolegijoje per šių metų ant rąjį studentų priėmimo etapą stu dijų sutarčių pasirašyta net dau giau nei 2011-aisiais. Iš 45 studijų programų nėra nė vienos, kurios nesirinko stojantieji, mažiausiai paklausios buvo studijų progra mos regionuose – Tauragėje, Kė dainiuose, Druskininkuose. „Šiemet nustebino faktas, kad 67 proc. išaugo stojanč iųj ų, jau tur inč ių univers itet in į išs il av i nim ą, skaič ius. Akivaizd u, kad dalis stojančiųjų jau yra išbandę jėgas darbo rinkoje ir ieško pra ktiškų, šiuolaikiškų studijų, nors kišenėse turi universitetų diplo mus“, – tend enc ij ą pas teb ėj o Kauno kolegijos direktoriaus pa vaduotojas komunikacijai, priė mimo komisijos pirmininkas An tanas Vaidelys. 15 proc. daugiau prašymų studi juoti sulaukė technologijų srities studijų programos, kurios prieš kelerius metus mažai domino sto jančiuosius: padaugėjo pageidavi mų studijuoti kompiuterinių tinklų administravimą, baldų ir medienos dirbinių gamybą, maisto technolo giją, želdinius ir jų dizainą bei kitas studijų programas. „Visos studijų programos yra perspektyvios, jei studijuojantys yra motyvuoti, o studijų rezultatai yra geri. 2012 m. vykdomas priėmi mas į naujas studijų programas – įvaizdžio dizainą, fotografiją, spor to vadybą. Jau keletą metų iš eilės abiturientai mielai renkasi biome dicinos srities studijų programas: dantų technologiją, bendrosios praktikos slaugą, kosmetologiją ir panašiai. Šiemet prašymų studi juoti su medicina susijusias spe cialybes skaičius išaugo 27 proc.“, – pasakojo A.Vaidelys.
Startas į karjerą
Pasak Kauno technologijos univer siteto studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, universitetas, nors savo pavadinime turi žodį „technolo gijos“, yra tikra Alma Mater ir siū lo platų programų spektrą: ekono miką, vadybą, finansus, rinkodarą, žmonių išteklių vadybą ir dauge lį kitų. Tad studentai turi galimy bę įgyti gretutinės studijų krypties išsilavinimą ir tapti plataus profilio specialistais. „Visi socialinių mokslų studen tai, jei tik turi noro ir ambicijų, gali pasinaudoti puikiai išvystyta vers lumo skatinimo bei ugdymo siste ma ir panaudoti savo žinias kartu su „technologiškaisiais“ kolego mis“, – aiškino P.Žiliukas. „Drąsiai teigiame, kad mū sų universitetas – startas į garan tuotą karjerą, bet ne tik todėl, kad naujausiame pasaulio universitetų reitinge Kauno technologijos uni versitetas patenka tarp tūkstančio geriausių pasaulio universitetų (617
vieta). Šį faktą patvirtina ir nuo latinė Inovacijų centro veikla bei sparčiai kylantis „Santakos slėnis“ – tarptautinius standartus atitin kantis nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimenti nės plėtros (MTEP) centras, kuria me bus sutelktos ypač perspekty vių krypčių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energe tikos, mechatronikos, informaci nių ir komunikacinių technologijų mokslo ir studijų – potencialas“, – sakė Kauno technologijos universi teto studijų prorektorius. Karjeros centre universitetas garantuoja susitikimą su būsimu darbdaviu: didžiuojasi tokiais partneriais, kaip „Achema“, „Lietuvos energija“, „Elinta“, LESTO ir kiti. „O visa kita priklauso nuo paties žmogaus. Tačiau vis išgirstamos mūsų absolventų sėkmės istori jos leidžia pakartoti: universitetas – startas į garantuotą karjerą“, – teigė universiteto studijų prorek torius P.Žiliukas.
STUDIJUOK VILNIAUS UNIVERSITETE KAUNE! Kolegijų absolventams – pokoleginių studijų (2 m.) ir papildomųjų studijų (1 m.) programos Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ĩ Ekonomika, ĩ Vadyba ir verslo administravimas.
Abiturientams – pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programos* Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ĩ Audiovizualinis vertimas, ĩ Anglų ir rusų kalbos, ĩ Ekonomika (Finansai, Verslo ir viešojo sektoriaus ekonomika), ĩ Kultūros vadyba, ĩ Lietuvių filologija ir reklama, ĩ Vadyba ir verslo administravimas (Komercija, Verslo organizavimas), ĩ Verslo informatika (Elektroninio verslo informacinės sistemos, Verslo intelektikos sistemos), ĩ Verslo informatika (Finansų informatika).
*Studijos – nuolatinės (4 m.), organizuojamos pasirenkant dieninį, vakarinį ar sesijinį tvarkaraštį. Daugiau informacijos: VU KHF Priėmimo komisijoje, Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas. Tel. (8 37) 201 501, e. paštas infostudijos@vukhf.lt, Skype vukhf_priemimas, www.khf.vu.lt
8
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,96
4,63
2,37
„Vakoil“
4,94
4,60
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
92,76 dol. už 1 brl. 110,47 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3652 DB svaras sterlingų 1 4,3413 JAV doleris 1 2,7864 Kanados doleris 1 2,7843 Latvijos latas 1 4,9585 Lenkijos zlotas 10 8,5328 Norvegijos krona 10 4,6785 Rusijos rublis 100 8,7962 Šveicarijos frankas 1 2,8738
OMX Riga
+0,67 %
OMX Tallinn
–0,47 %
Verslas mažina skolas
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,28 %
pokytis
+0,5558 % –0,3489 % –0,1648 % –0,1220 % +0,0222 % +0,5183 % +0,4164 % +0,7052 % +0,0104 %
Pradelstos verslo skolos per liepą su mažėjo 2,5 mln. litų, iki 5,3 mlrd. Nepai sant to, tvirtų mokumo pagerėjimo po žymių vis dar nėra, o artimiausiu metu prognozuojamas nedidelis skolų augi mas, kaip sako kreditų biuro „Creditin fo“ atstovai. Laiku nepadengtų skolų tu rėjo maždaug kas antra Lietuvos įmonė – maždaug 33 tūkst. bendrovių, viduti nė skola siekia 60 tūkst. litų.
260,8
mln . litų
– iš viso tokios vertės tau pymo lakštų yra išplati nusi Finansų ministerija nuo 2009 m.
Mažos palūkanų normos jau ne vie nus metus džiugi na paskolas su kin tamosiomis palū kanų normomis tu rinčius bankų klien tus. Pasak analitikų, tokia situacija gali trukti dar bent porą metų. Finansai: kintamoms palūkanų normoms krintant, paskolų įmokos mažėja, gyventojams lieka daugiau pinigų taupyti ar vartoti. „Shutterstock“ nuotr.
Geriausias laikas grąžinti paskolas Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Pasiekė žemiausią tašką
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai iš bankų būstui įsigyti ir vartoti iš viso yra pa siskolinę 6,9 mlrd. litų ir 18,7 mlrd. eurų. Už paskolas litais birželio pa baigoje vidutiniškai mokėtos 5,47 proc. siekiančios palūkanos, už pa skolas eurais – 3,49 proc. Dar prieš metus litais paimtų paskolų palū kanos siekė 6,11 proc., eurais – 3,93 proc. Šiuo metu tiek litais, tiek eurais paimtų paskolų palūkanos yra že miausio lygio nuo jų stebėjimo pra džios 2004 m. spalį Lietuvos banke. Per šį laikotarpį didžiausios palūka nos už paskolas litais siekė 2009 m. rugpjūtį (9,51 proc.), už paskolas eu rais – 2008 m. spalį (6,13 proc.). Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius, sakė, kad tarpbanki nės palūkanų normos paskoloms litais (VILIBOR) ir paskoloms eu rais (EURIBOR) šiuo metu siekia
žemiausius taškus. „Tai reiškia, kad paskolos, susietos su kintamosio mis palūkanomis, yra pigiausios“, – teigė M.Vaičiulis.
Kęstutis Celiešius:
Žmonių išlaidos grą žinant paskolas ma žėja, tačiau pajamų padidėjimo per spektyvos išlieka neigiamos.
Palūkanos dar kris
Pasak „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovo Kęstu čio Celiešiaus, nors palūkanų nor mos mažėja ir tai džiugina esamus bankų klientus, vis dėlto tai yra ne rimo dėl ateities atspindys. „Euro pos centrinis bankas (ECB), mažin damas bazines palūkanų normas,
šiemet ne kartą bandė skatin ti ekonomiką, tačiau kartu tai yra pripažinimas, kad ekonomika stoja. Žmonių išlaidos grąžinant paskolas mažėja, tačiau pajamų padidėjimo perspektyvos išlieka neigiamos. Šį džiaugsmą pavadinčiau dvipras miu“, – sakė K.Celiešius. Pasak pašnekovo, didelė da lis Lietuvos gyventojų turi pasko las eurais (EURIBOR) su 6 mėnesių trukmės kintamąja palūkanų nor ma. Šiuo metu ji yra 0,75 proc., 6 mėnesių trukmės tarpbankinė pa lūkanų norma EURIBOR šiuo me tu siekia 0,658 proc. Finansų rinkos tikėjosi, kad praė jusią savaitę per ECB susirinkimą bus priimtas sprendimas suma žinti bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 proc., tačiau tai nebu vo padaryta. „Finansų rinkos tiki si, kad iki metų pabaigos ECB bazi nes palūkanų normas sumažins iki 0,5 proc. Todėl šiuo metu galima la biau tikėtis EURIBOR mažėjimo nei didėjimo“, – teigė M.Vaičiulis. Pa sak jo, priežastis labai paprasta –
euro zonos valstybių skolų krizė vis dar įkarštyje. Juntamas litų perteklius
Paskolų litais kaina taip pat mažė ja. Šiuo metu 6 mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma VI LIBOR siekia 1,37 proc. „Paskolų litais palūkanų mažėji mas taip pat susijęs su paskolų eu rais palūkanų mažėjimu. VILIBOR yra didesnis už EURIBOR, nes yra įskaičiuota didesnė rizikos premi ja, susijusi su galimu valiutos kur so pasikeitimu, finansų sistemos mokumu. Artimiausiu metu tarp bankinės palūkanos litais labai ar timai seks tarpbankines palūkanas eurais ir bus panašios“, – sakė Ne rijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Portfelis nesipučia
„Nors tiek bazinės palūkanos, tiek tarpbankinės palūkanos, tiek ap skritai galimybės pasiskolinti yra palankios, tačiau beveik jokioje ES valstybėje paskolų portfelis neau
ga, didėja labai nesmarkiai arba net traukiasi. Bankai susiduria su mo kumo likvidumo problema, sten giasi didinti kapitalo pakankamu mo rodiklius mažindami paskolų portfelius“, – dėstė N.Mačiulis. Pasak jo, nors neskolina bankai, bet skolintis nenori ir jų klientai. Matome, kad gyventojų ir įmonių norą skolintis lemia visai ne palū kanų dydis, o pasitikėjimas ekono mine situacija, savo finansine pa dėtimi“, – sakė jis. Pasak N.Mačiulio, tiems, ku rie yra pasiskolinę anksčiau ir turi kintamąsias palūkanų normas, yra teigiamos tendencijos, nes tikėti na, kad ECB nustatomos bazinės palūkanų normos žemo lygio dar liks bent dvejus metus. „Iki 2013 m. bazinė palūkanų norma turėtų išlikti žema, 2014 m. jau galbūt turėtų įvykti kokių nors pokyčių ir euro zona susitvarkys su problemomis, todėl ir bazinės pa lūkanų normos pradės kilti“, – tei gė „Danske“ banko Finansų makle rio skyriaus vadovas K.Celiešius.
9
trečiADIENIS, rugpjūčio 8, 2012
pasaulis Žydų pasipiktinimas
Nevykęs startas
„Ketvirtasis reichas“
Rumunijos žydai išreiškė ne pasitenkinimą dėl sprendimo įtraukti į vyriausybę 39 metų senatorių Daną Şovą, kuris nei gė šalies vadovo Iono Antones cu atsakomybę už holokaus tą. D.Şova anksčiau yra pareiš kęs, kad „Rumunijos teritorijo je maršalo Antonescu dėka ne nukentėjo nė vienas žydas“.
Nesėkmingas raketos nešėjos startas sužlugdė planus iškel ti į orbitą milijonus dolerių kai navusius du ryšių palydovus – Indonezijos „Telekom 3“ ir Ru sijos „Ekspress MD-2“. Jie bu vo skirti ryšiams abiejose šaly se pagerinti. Incidentas papildė virtinę nesėkmių, persekiojan čių Rusijos kosmoso programą.
Italijos dienraštis „Il Giornale“ išspausdino straipsnį pavadi nimu „Ketvirtasis Reichas“. Jame publikuojama Vokieti jos kanclerės Angelos Merkel fotografija, kurioje ji laiko iš kėlusi ranką. Straipsnyje Vo kietijos kanclerė kaltinama neleidusi Europos centriniam bankui pagelbėti Italijai.
Ar virs KDR antrąja Ruanda? Kol pasaulio akys nukreiptos į Siriją, Vidurio Afrikoje, regis, bręsta rimta krizė. Rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje gyvenantys žmonės kasdien mato žudynes, prie vartavimus ir plėšimus. Ar tai kam nors rūpi? Padėtis grėsminga
Tarptautinės pagalbos organizaci jos „Oxfam“ atstovai tvirtina, kad nuo konfliktų rytinėje KDR daly je pradžios šių metų balandį palik ti savo gyvenamas vietas buvo pri versti apie pusė milijono žmonių. „Oxfam“ pridūrė, kad milijo nai KDR gyventojų atsidūrė vietos sukilėlių, vadinamų M23, kontro liuojamoje teritorijoje, todėl regio ne padaugėjo prievartavimų, plėši mų ir žudynių. KDR vadovas Josephas Kabila ir Jungtinės Tautos (JT) kaltina kai mynę Ruandą, kad ši remia tutsių etninės grupės dominuojamas M23 sukilėlių pajėgas. Ruanda kaltini
Kas kovoja KDR? Armijos: FARDC – KDR reguliarioji kariuo
menė. Monusco – JT taikdarių pajėgos.
Užsienio sukilėliai KDR: FDLR (Ruandos išlaisvinimo de
mokratinės pajėgos). Tarp jų yra as menų, kurie tiesiogiai atsakingi už genocidą Ruandoje. FNL (Nacionalinės išlaisvinimo
pajėgos) – Burundžio sukilėliai, ku rie aktyviausi Pietų Kivu provinci joje. ADF (Suvienytos demokratinės
pajėgos) – Ugandos remiami Šiau rės Kivu provincijoje veikiantys sukilėliai. Kongo sukilėliai: M23 suformuota iš karių, kurie bu
vo CNDP sukilėlių grupės nariai. JT tvirtina, kad šiuos sukilėlius palai ko Ruandos vyriausybė. Pajėgoms vadovauja generolas B.Ntaganda ir pulkininkas Sultanas Makenga. FDC („Kongo gynybos frontas“)
kovoja su FDLR sukilė liais. APCLS (Patr iot in is
laisvo ir suverenaus Kongo aljansas) ak tyviai veikia Masi si regione, į vaka rus nuo Gomos miesto. FRPI (Iturio
patriotinės pa sip rieš in im o pajėgos) akty viai veikia Iturio provincijoje netoli Ugandos sienos.
mus kategoriškai neigia ir tvirtina, kad KDR režimas remia hutų suki lėlius regione. M23 sukilėliams KDR vadovauja buvęs generolas Bosco Ntaganda, dar vadinamas Terminatoriumi. Šis asmuo kaltinamas palaikantis ryšius su Ruandos vyriausybe, o JT jo ieško dėl karo nusikaltimų. B.Ntaganda yra tutsių kilmės, kaip ir daugelis aukščiausių Ruan dos pareigūnų. Šie baiminasi, kad rytinėje KDR dalyje, kuri ribojasi su Ruanda, neįsivyrautų hutų ka rinės grupuotės, todėl remia M23. Bręsta etninis konfliktas?
Rytinėje KDR dalyje kovos tęsiasi nuo 1994 m. Tais metais tūkstan čiai hutų įsiveržė į KDR iš kaimy nės Ruandos. Genocido metais hutų radikalų iniciatyva buvo išžudyta nuo pu sės iki milijono tutsių ir nuosaikių hutų. Tačiau tutsiai persigrupavo ir atkovojo Ruandą, todėl hutai, tarp kurių buvo ir genocido organiza torių, baimindamiesi tutsių kerš to pasitraukė į KDR. Hutai KDR suformavo vadina mąją FDLR sukilėlių organizaciją, o kovoti su šia grupe buvo subur ta daugiausia tutsių dominuojama CNDP organizacija, iš kurios ir ki lo M23. Po genocido mažytės Ruandos vyriausybės pajėgos net du kartus buvo įsiveržusios į didžiosios kai mynės KDR teritoriją. Ruanda argumentavo, jog siekia užtikrinti, kad hutų maištininkai nesiimtų veiksmų prieš tutsius. Labiausiai kenčia žmonės
Kovos tęsiasi, rezultatų nėra, o kenčia paprasti vietos gyventojai. „Aš viską praradau“, – BBC žur nalistams pasakojo 65 metų ūki ninkas Michelas. Pasak jo, pastarieji keli mėnesiai regione – baisūs. Kai mūšiai pa siekė Bunaganos miestą, kuria me gyveno Michelas, ūkininkas pabėgo kur saugiau. Kai grįžo, jo ūkis buvo sugriautas. Michelas sakė, kad niekuo nepasitiki – nei sukilėliais, nei KDR armija: „Visi jie ka riai, tiek jums galiu pasaky ti.“ Kodėl turintys užtikrinti tvarką savo šalies teritorijo je KDR kariai elgiasi kaip su kilėliai?
Bunaganos mieste BBC žurnalistai pakalbino du buvusius KDR armijos karius Justiną Papy ir Johną Musin guzi. Abu vyrai ką tik dezertyravo ir galbūt prisijungs prie M23. „Kovėmės krūmynuose ketu rias dienas, tačiau neturėjome nė trupinėlio valgyti, – pasakojo vy rai. – Mūsų vyrai kovėsi net žino dami, kad negaus pavalgyti. Tačiau KDR nelaimės karo, jei taip bus to liau.“
Kovėmės kažko kiuose krūmynuose keturias dienas, ta čiau neturėjome nė trupinėlio valgyti. M23 pajėgos – negausios, tačiau Bunaganos miestą sukilėliai laiko apsupę, nors čia dislokuotos JT pa jėgos. Vietos gyventojai, kurie pa bėgo iš apsupties į netoli Ugandos pasienio esančią pabėgėlių stovyk lą, pasakojo, kad Bunagana dabar – pragaras žemėje. „Mes pamatėme sukilėlius, ku rie leidosi nuo kalno, – prisiminė Noelle, su vyru ir trimis vaikais į stovyklą atvykusi praėjusią savai tę. – Norėjome likti savo kaime, tačiau jie pasakė, kad visi vyrai ir tie, kas gali kautis, turi eiti kovoti. Vaikai – taip pat. Tuomet kai ku rios kaimelio moterys buvo išprie vartautos prieš pat mūsų akis. To dėl mes nutarėme bėgti.“ Daugelis vietinių baiminasi, kad regione nekiltų etninis konfliktas, kaip Ruandoje. Antoine’as, KDR gyvenantis tut sis, pasakojo, kad neseniai su drau gais buvo užpultas netoli Gomos – didžiausio regiono miesto, kont roliuojamo vyriausybės – univer siteto. Važiuodami motociklais keli as menys mėtė į juos akmenis ir šau kė: „Grįžkit atgal į Ruandą.“ Vyras mano, kad išpuolis buvo etninis, nes daugelis tutsių kilmės vietos žmonių kaltinami ryšiais su M23 sukilėliais. „Policija atvyko, tačiau nevai kė užpuolikų. Jie paprasčiausiai surinko visus žmones, kurie buvo užpulti, ir nugabeno prie Ruandos sienos“, – pasakojo jaunuolis. BBC inf.
Karas: tūkstančiai KDR rytinės dalies gyventojų kasdien palieka tėvynę
ir žingsniuoja į kaimynes Ruandą bei Ugandą, kad išvengtų mirties.
„Scanpix“ nuotr.
Neramumų regione chronologija 1994 m. balandis–birželis. Ruandos
genocidas. 1994 m. birželis. Paulo Kagame vado
vaujami tutsių maištininkai išvarė hu tus iš Ruandos. Daugelis hutų pasitrau kė į tuometį Zairą (KDR). Tuo pat metu Ruandos armija įsiveržė į KDR, siekda ma sunaikinti hutų maištininkus. 1997 m. Laurent’as Kabila, remia
mas Ruandos, perėmė valdžią KDR. 1998 m. Ruanda apkaltino L.Kabi
lą, kad šis nesiima veiksmų prieš hu tų maištininkus, ir bandė jį nuversti. Tai tarp šalių sukėlė karinį konfliktą, jis truko penkerius metus. 2009 m. Ruanda ir KDR pasirašė 2003 m. karas oficialiai baigėsi, ta taikos susitarimą, ir CNDP pajėgos in čiau hutų ir tutsių maištininkai tęsė tegruotos į KDR kariuomenę. kovas rytinėje KDR dalyje. 2012 m. per maištą KDR armijos 2008 m. tutsių vadovaujami CNDP
gretose buvęs CNDP vadas genero sukilėliai įžengė į Šiaurės Kivu pro las B.Ntaganda subūrė M23 sukilėlių vincijos sostinę Gomą. Miestą buvo pajėgas, kurios dabar kovoja su KDR priversti palikti 250 tūkst. žmonių. pajėgomis.
10
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Olimpinis medalis – po 44 metų pertraukos Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Trečiąją pergalę Londono olimpi nių žaidynių bokso turnyre iško vojęs ir mažiausiai bronzos me dalį užsitikrinęs dvidešimtmetis Evaldas Petrauskas įrašė naują eilutę į Lietuvos bokso istoriją.
Svorio kategorijos iki 60 kg ket virtfinalyje šilutiškis 16:14 (6:5, 6:4, 4:5) nugalėjo 2009 m. pla netos čempioną bei 2011-ųjų Eu ropos vicečempioną ir pasaulio pirmenybių bronzos medalininką 28-erių italą Domenico Valentino ir pateko į pusfinalį. Dėl kelialapio į finalą E.Pet rauskas susigrums su 27-erių Pietų Korėjos boksininku, 2006ųjų ir 2010-ųjų Azijos žaidynių sidabro ir bronzos medalių lai mėtoju Soon-Chulu Hanu, kuris ketvirtfinalyje 16:13 (7:5, 6:4, 3:4) įveikė uzbeką Fazlidiną Gaibna zarovą. Kitoje pusfinalio dvikovoje su sitiks 2011 m. pasaulio pirmeny bių finalininkai: čempionas uk rainietis Vasilijus Lomačenka išmėgins jėgas su vicečempionu kubiečiu Yasinieru Toledo Lo pezu. Tai, kad E.Petrausko ir D.Valen tino dvikovai teisėjavęs marokie tis Hassanas Zoubidas skyrė lie tuviui du įspėjimus ir tokiu būdu atėmė keturis taškus, yra rimtas skambutis mūsų boksininkui bei treneriams. Neatsitiktinai per lietuvio ir italo mačą Maroko arbitrą įdė miai stebėjo vyriausiasis teisė jas, vienas iš įtakingiausių vei kėjų Tarptautinėje bokso mėgėjų asociacijoje (AIBA) Franco Falci nelli – taip pat italas kaip ir D.Va lentino. Be to, H.Zoubidas buvo vienas iš keturių arbitrų, kurie teisėja vo Soon-Chulo Hano ir baltaru sio Vazgeno Safarianso dvikovai šešioliktfin alyje. Mačas baigėsi
13:13, bet į kitą etapą pateko Pie tų Korėjos atstovas. Žiūrovai nušvilpė nugalėtoją, kai paaiškėjo, kad trečiasis raun das baigėsi 4:4, nors V.Safarian sas diktavo savo sąlygas. Balta rusiai pareiškė protestą, bet jų balsas aukštybių nepasiekė, nes Tarptautinei bokso mėgėjų aso ciacijai (AIBA) vadovauja E.Pet rausko varžovo Soon-Chulo Hano netolimas kaimynas – iš Taivano kilęs Ching-Kuo Wu. Tad vienas iš E.Petrausko tre nerių Vladimiras Bajevas buvo teisus, pareiškęs, kad atkaklios kovos vyksta ir žaidynių užkuli siuose. Iki Evaldo sėkmės paskutinį kartą Lietuvos boksininkai olim pinius medalius buvo iškovo ję 1968-aisiais – tąkart Mechike auksą pelnė Danas Pozniakas, o sidabrą – Jonas Čepulis.
E.Petrausko dosjė Gimė 1992 m. kovo 19 d. Šilutė je. Ūgis – 164 cm, svoris – 63 kg. Iš silavinimas: Vilniaus Ozo viduri nės mokyklos moksleivis. Šeimi nė padėtis: nevedęs, dukra Gus tė. Laisvalaikio pomėgiai: futbo las, žaidimai. Sportuoja nuo 1999 m. Pirma
sis treneris – Vincas Murauskas, dabartinis treneris – Vladimiras Bajevas. Karjera: 2009 m. Europos jau
nimo čempionatas – 1-oji vieta, 2010 m. pasaulio jaunimo čem pionatas – 2-oji vieta, 2010 m. 1-o sios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės – 1-oji vieta, 2011 m. tarp tautinis Algirdo Šociko turnyras – 1-oji vieta, 2011 m. tarptautinis Fe likso Stammo turnyras – 3-ioji vie ta, 2011 m. Lietuvos čempionatas – 1-oji vieta, 2012 m. olimpinės atran kos turnyras Turkijoje – 1-oji vieta.
Įkvėpimas: E.Petrauskas prieš dvikovą su italu D.Valentino žiūrėjo animacinį filmuką „Songokas“.
Kovotojas įtampą slopina animaciniais filmukais Pirmųjų jaunimo olimpinių žaidy nių čempionas bok sininkas Evaldas Petrauskas žino, kas geriausiai pade da įveikti jaudulį ir įtampą prieš svar biausias kovas. Sirgalius: Evaldo kovas stebi ir brolis Arvydas (dešinėje), specialiai at
Mantas Stankevičius Specialiai iš Londono
– Evaldai, kaip vertini visą sa vo olimpinį kelią? – pokalbį su E.Petrausku pradėjome olimpinio kaimelio prieigose. – Ilgai ruošėmės olimpinėms žai dynėms, atranka buvo sunki. Žino jau, kad mano pagrindinis tikslas – Londono žaidynės. Džiaugiausi, kad pavyko į jas prasibrauti. Dabar ga liu pasakyti, kad pats netikėjau, jog olimpinėse žaidynėse kovosiu dėl medalio. Nustebinau pats save, trenerius, šeimą. Esu laimingas. – Medalio kišenėje kol kas ne turi... – Jaučiu jį širdyje! Nugalėjau pa saulio čempioną, įveikiau Euro pos čempioną. Olimpinis medalis – fantastika! Esu jaunimo olimpi nių žaidynių čempionas. Šis titulas man buvo didelis šokas, tačiau su pratau: juo pajėgesni varžovai pa sitaiko, tuo greičiau pats tobulėju. Stiprus varžovas mane motyvuoja ir priverčia atrasti savyje jėgų. Klausimai: ar bausdamas E.Petrauską teisėjas H.Zoubidas vykdė
kieno nors užsakymą, ar tik sąžiningai atliko savo pareigą?
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
– Tau dar tik dvidešimt. Ar tik pradėjęs boksuotis pagalvoda vai apie olimpines žaidynes?
vykęs į Londoną iš Airijos.
Manto Stankevičiaus nuotr.
– Į bokso treniruotes mane atsi vedė dvejais metais vyresnis brolis Arvydas. Jam tada buvo devyneri, o man – septyneri. Tada apie jokias olimpiadas negalvojome. Aukštesnį tikslą užsibrėžiau po jaunimo žai dynių. Žarijas dar labiau įpūtė ne sėkmė pasaulio čempionate: buvau ne geriausios sportinės formos, pir mosios kovos teko ilgai laukti. Su pykau ant savęs. Londone viskas buvo kitaip: starto ilgai laukti ne reikėjo, sportinė forma – puiki, ne turėjau jokių problemų su svoriu.
netą“, prieš antrąją – „Ratai 2“, o prieš trečiąją – „Songoką“. Jau ži nau, kad prieš pusfin alį pažiūrėsiu vėlgi „Songoką“. Filmukai mane atpalaiduoja, juos žiūrėdamas ne galvoju apie jokius blogus dalykus.
– Iš kur semiesi užsispyrimo? – Jaučiu stiprų palaikymą iš tėvų, dukrelės. Ir pats savimi pasitikiu. Mane įveikti sunku, nes gerai gi nuosi, sugebu greitai kontratakuo ti. Darau tai, ką sugebu geriausiai: einu į priekį ir priverčiu kapituliuo ti konkurentus. – Kas tau geriausiai padeda įveikti įtampą prieš varžybas? – Čia, Londone, iš pradžių nesijau dinau, tačiau artėjant kovoms pra dėjau šiek tiek nervintis, nenorėjau net iš kambario išeiti. Netikėtai at radau, kas man padeda prieš var žybas – animaciniai filmukai. Prieš pirmąją kovą žiūrėjau „Halko pla
– Kaip jautiesi Londono olim piniame kaimelyje? – Aplinka įdomi. Gyvenu su drau gais – imtynininkais, boksininkais. Džiaugiuosi, kad jie mane labai stipriai palaiko. Su imtynininkais gyvenu viename bute, tačiau ats kiruose kambariuose. – Ar jau šventėte Aleksandrui Kazakevičiui iškovojus medalį? – Švęsti dar negalima (juokiasi). Man dar teks kovoti. Kai olimpia da baigsis, reikės atšvęsti. – Sklando kalbos, kad jau dabar esi sulaukęs ne vieno pasiūly mo boksuotis užsienyje. Ar tai tiesa? – Pasiūlymų yra nemažai, tačiau kol kas niekur nesiruošiu išvažiuo ti. Lietuva – mano tėvynė, norėčiau daugiau pergalių jai iškovoti. Sus pėsiu ir profesionalų ringuose pa siboksuoti, bet pirmiausia galvoju dar bent apie dvi olimpiadas.
11
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
V.Aleknos finišas – ketvirtoji vieta
Ar trečias kartas nemeluos? Lietu vos krepšinio rink tinė šiandien olim pinių žaidynių ket virtfinalyje surems ginklus su Rusijos komanda, kuriai šiemet yra du kar tus pralaimėjusi.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Tituluočiausias Lietuvos leng vaatletis, disko metikas Virgilijus Alekna savo penktąsias ir tikriau siai paskutines karjeroje olimpi nes žaidynes užbaigė prie pat pri zininkų pakylos.
Kaimynai: Lietuvos ir Rusijos krepšininkai turi senų sąskaitų.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Išbandymas K.Kemzūrai – akistata su istorija Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Tiki kitokiu scenarijumi
Iki šiol Davido Blatto taktinės schemos buvusiam jo bendražy giui Kęstučiui Kemzūrai buvo neį kandamas galvosūkis. Nuo 2009-ųjų lapkričio, kai Lietuvos rinktinės šturvalas bu vo patikėtas K.Kemzūrai, jam dar nė sykio nepavyko įveikti 11 metų vyresnio savo bičiulio, su kuriuo kadaise dirbo Sankt Peterburgo „Dinamo“ ir Trevizo „Benetton“ klubuose. Iki šiol D.Blatto treniruojami ru sai laimėjo visas tris dvikovas prieš K.Kemzūros auklėtinius, tačiau vi si trys mačai buvo draugiški. Pernai rugpjūtį komandos susitiko Pane vėžyje ir Rusijos ekipa šventė per galę 88:80. Šiemet birželio 28-ąją Hjustone prieš olimpinės atrankos turnyrą rusai buvo stipresni 77:68, o prieš pat olimpiadą, liepos 22-ąją Chimkuose – 101:79. „Šiemet rusai mus tiesiog su daužė, tačiau olimpiados ketvirt finalyje ir mūsų, ir jų nusiteiki mas bus visiškai kitoks, – kalbėjo K.Kemzūra. – Puikiai pažįstame savo varžovą, o su kai kuriais ru sų komandos krepšininkais dir bau, kai treniravau Maskvos srities „Chimki“ ekipą. D.Blattas turi pui kų žaidėjų derinį, tačiau pasisteng sime padaryti viską, kad ketvirtfi naliu mūsų kelias nesibaigtų.“ Ar pakartos istoriją?
Nepriklausomos Lietuvos rinktinė dar niekuomet nėra pralaimėjusi olimpinių žaidynių ketvirtfinaly je, tačiau nuo pat bronzinių 1992ųjų lietuviai nė karto ketvirtfin alio nepradėjo užėmę ketvirtąją vietą grupėje. K.Kemzūra, siekiantis atsisto ti greta savo pirmtakų Vlado Ga rasto, Jono Kazlausko, Antano Si reikos ir Ramūno Butauto, privalo
1. JAV 2. Prancūzija 3. Argentina 4. Lietuva 5. Nigerija 6. Tunisas
Rusai Londone kol kas patyrė tik vieną nesėkmę – paskutiniame nieko nelėmusiame B grupės mače 80:82 nusileido australams. Įdėmiai paskutinę lietuvių dvi kovą su Tunisu stebėjęs D.Blattas džiaugėsi, kad jo komandai teks susikauti su K.Kemzūros vadovau jama rinktine. „Kova su senais draugais jau tampa tradicija. Australijos rink tinės treneris Brettas Brownas yra mano labai geras draugas. K.Kem zūra – taip pat mano bičiulis. Drau gai yra draugai, bet pergalė man svarbesnė. Du kartus olimpiadoje aš tos pačios klaidos nedarysiu“, – pareiškė D.Blattas.
Andrejus Kirilenka:
Svarbiausias dviko vas lietuviai žaidžia susikaupę ir labai protingai. Rusijos rinktinės puolėjas And rejus Kirilenka siūlė nekreipti dė mesio į faktą, kad šioje olimpiadoje lietuviai sugebėjo įveikti tik dvi Af rikos komandas. „Jie yra iš tų, kurie gali siaubingai blogai žaisti su tokiu priešininku kaip Tunisas, tačiau la bai gerai susigrumti su ypač stip riu oponentu. Jie sugeba sužaisti mačus, kuriuose sprendžiasi vis kas. Svarbiausias dvikovas lietu viai žaidžia susikaupę ir labai pro tingai“, – pažymėjo A.Kirilenka.
Perg.
Pral.
Taškų sant.
Šalis
5 4 3 2 1 0
0 1 2 3 4 5
589:398 376:378 448:424 395:399 338:456 320:411
1. Rusija 2. Brazilija 3. Ispanija 4. Australija 5. D.Britanija 6. Kinija
Komentaras
Modestas Paulauskas
Draugai ir varžovai
Olimpin is čempionas
T
ik iu, kad ketv irtfi nal is mū sišk iams susik lostys gerai. Daugiau klysti jau neturime teisės, o tokiose situacijose mūsų vyrai paprastai pademonstruoja charakterį. Labai teisingai pasakė Š.Ja sikevičius, kad tai bus tik viena dviko va, 40 minučių, o per jas gali nutikti vis ko. Kad žaisime su rusais, mums turbūt nėra pats blogiausias variantas – akis tatos su jais visuomet prideda papildo mos motyvacijos, o principiniai mū šiai tęsiasi dar nuo Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA laikų. D.Blattui šiemet pavyko įveikti mūsų rinktinę, tačiau neaukštinkime šio specialisto. Mūsų treneris yra K.Kemz ūra ir privalome juo pasitikėti. Iki šiol daugiausia neri mo kėlė stabilumo stoka. Šiemet ne sy kį įrodėme, kad galime žaisti labai ge rai. Buvo nemažai solidžių mačų tiek Venesueloje, tiek Londone, tačiau kar tais kažko vis pritrūkdavo. Jei vyrai su gebės sužaisti taip, kaip gali, demonst ruos komandinę dvasią ir nusiteikimą, tikiu, kad iškovosime pergalę.
Prieš 20 metų 1992-ųjų metų Barselonos olimpi nėse žaidynėse Liet uvos ir Nep riklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), kurios pagrindą sudarė Ru sijos krepšininkai, rinkt inių kel iai susik irto taip pat rugpjūčio 8-ąją. Tuomet mače dėl bronzos lietuviai šventė pergalę 82:78. Nesulaikomi buvo Lietuvos rinktinės lyderiai – Šarūnas Marčiulionis pelnė 29 taš kus, o Arvydas Sabonis pridėjo 27.
Ketvirtfinalis
B grupė
A grupė Šalis
rasti būdą, kaip pramušti ypač ga lingai Londone rungtyniaujančių rusų gynybą. „Rusijos rinktinė tikriausiai stipresnė už mus, tačiau esu įsiti kinęs, kad galime ją nugalėti, nes gerai pažįstame“, – tvirtino įžai dėjas Šarūnas Jasikevičius.
Perg.
Pral.
Taškų sant.
4 4 3 3 1 0
1 1 2 2 4 5
400:359 402:349 414:394 410:373 380:405 313:439
Vakar Londono olimpiniame sta dione V.Alekna nusviedė diską 67,38 m ir tarp dvylikos finali ninkų užėmė 4-ąją vietą. Po pirmosios trijų metimų serijos Lietuvos olimpietis buvo 3-iojoje vietoje – 67,38 m. Geresnius re zultatus buvo pasiekę tik iranie tis Ehsanas Hadadis – 68,18 m bei dukart pasaulio čempionas vokie tis Robertas Hartingas – 67,79 m. Per antrąją, jau aštuonių pa jėgiausių atletų metimų seri ją V.Alekną iš prizininkų treje to išstūmė Pekino olimpiados čempionas estas Gerdas Kante ris – 68,03 m. Lietuviui nepavy ko pagerinti savo rezultato. Aukso medalį iškovojo R.Har tingas – 68,27 m. Sidabrą pelnė E.Hadadis – 68,18 m, bronza ten kinosi G.Kanteris – 68,03 m.
1996-aisiais Atlantos olimpia doje V.Alekna užėmė 5-ąją vie tą, 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėn uose tap o čemp ion u, o 2008-aisiais Pekine iškovojo bronzos medalį. Lietuvos lengvaatlečiui tebep riklauso olimpinis disko metimo rekordas – 69,89 m ir antrasis rezultatas pasaulyje per visą šios rungties istoriją – 73,88 m. Netoli prizinės vietos buvo ir Edgaras Venckaitis – antrasis Lietuvos atstovas graikų-romė nų imtynių varžybose. Svorio kategorijos iki 66 kg pirm oje kovoje 26-erių me tų lietuvis įveikė Alžyro atstovą Mohamedą Serirą, aštuntfina lyje – kazachą Darchaną Bajach metovą, tačiau ketvirtfinalyje nusileido korėjiečiui Hyeonowoo Kimui, kuris dėl čempiono titulo vakar grūmėsi su vengru Tama su Lorinczu. Paguodos turnyre E.Venckaitis vakar pralaimėjo pasaulio čem pionato prizininkui kubiečiui Pedro Isaacui Mulensui Herre rosui ir 7-8 vietas pasidalijo su amerikiečiu Justinu Dashaunu Lesteriu.
Liepos 8 d. 16 val. Rusija–Lietuva 18.15 val. Prancūzija–Ispanija 22 val. Argentina–Brazilija Liepos 9 d. 0.15 val. JAV–Australija
Viršūnė: V.Aleknai priklausantis olimpinis disko metimo rekordas
Londone liko nepagerintas.
„Reuters“ nuotr.
12
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
Sportas
S.Krupeckaitė: „Mano pasaulyje – sumaištis“ Vietoj dviejų lauktų olimpinių medalių – 5-oji vieta sprin to varžybose ir 7-oji – keirino. Simona Krupeckaitė pripaži no, kad dėl savo pasirodymo Londono žaidynėse išgyvena prieštaringų emocijų bangas.
Mantas Stankevičius
nau, kad visada taip būna, kai savo sporto šakoje esi vienas iš lyderių.
– Simona, kokios mintys apni ko jus atsisveikinant su olim piniu treku? – paklausėme olim pietės. – Jausmų labai daug. Sunku pa sakyti, kurie yra stipresni. Jaučiu ir liūdesį, ir linksmumą, ir gailestį. Sumaištis. Patyriau didelį stresą: malonūs įspūdžiai maišosi su nu sivylimu. Gera nuotaika užplūsta tada, kai supranti, kad viskas jau baigėsi, o darbo padaryta tikrai ne mažai. Dima (dviratininkės trene ris ir vyras Dmitrijus Leopoldas – aut. past.) sako, kad minimalus planas įvykdytas su kaupu, o mak simalus mums nepasidavė. Pagal vojus apie tokias sezono užbaigtu ves, kartais net verkti norisi, nors negaliu pasakyti kodėl. Jaučiu emo cijų perteklių. Noro kuo geriau pa sirodyti buvo labai daug, kaupiausi tam, todėl apmaudu. Žinoma, re zultatai nėra prasti, tačiau ketve rius metus nuolat buvau tarp pri zininkių, o dabar nesugebėjau tarp jų įsiterpti. Sunku pralaimėti. Ma
– Vienas iš populiariausių klau simų pastaruoju metu jums – kokios tokių olimpinių rezulta tų priežastys? Paklausiu kitaip: ar kas nors atsitiko? – Ne, viskas buvo labai gerai. Olimpinėms žaidynėms ruošėmės stovyklose, nesklandumų nebuvo. Susitvarkėme visas problemas su dviračiais. Jokio streso. Stengiau si visą spaudimą numesti kuo to liau. Turiu galvoje tai, kad žur nalistai mane į olimpines žaidynes išlydėjo jau užkabinę aukso meda lį. Tuo tikėjau ir pati, todėl dabar yra sunkiau. Puikiai suprantu, kad padariau viską, ką galėjau, tačiau aukščiau bambos neiššoksi. Ma nimi žmonės tikėjo, palaikė, todėl dabar mane kamuoja labai prieš taringi jausmai.
Specialiai iš Londono
– O jūs pati ne per anksti įsikal bėjote, kad Londone viskas bus gerai? – Tikrai ne. Niekada negyvenau posakiu, kad olimpinėse žaidynė
Išbandymas: Lietuvos dviračių treko lyderė pabrėžė, kad per žaidy
nes motyvacijos nestokojo ir jėgų netaupė.
Vytauto Petriko nuotr.
se svarbiausia tik dalyvauti. Visur visada važiuoju kovoti dėl medalio. Žinojau, kad čia bus stipri konku rencija. Jeigu sportininkai į olimpi nes žaidynes važiuoja tik dalyvauti, vadinasi, jie paprasčiausiai neturės jose ką veikti. Daugybė žmonių – masažuotojų, sportininkų, trene rių – į žaidynes atvažiuoja tik dėl medalių. Mūsų sporto šakoje nebū na atsitiktinumų, čia šiaip sau ne pasiseka. Būna apmaudu, kai pra laimi dėl savo smegenų neveiklos, dėl per didelio jaudulio, kaip kad aš keirino varžybose. Iš savęs labai daug tikėjausi. Sau buvau išsikėlusi kartelę gana aukštai. Nepavyko. Pervargome. Dima labai išsekęs, nes treneris visada pavargsta la biau negu sportininkas. Vakar nuo įtampos Dimai net kraujas iš nosies prasimušė. Juk smėlio pilį statėme kartu: aš, treneris, olimpinis komi tetas, dviračių federacija. – Iš šalies atrodo, kad nesėkmė keirino rungtyje jus išmušė iš vėžių prieš sprinto lenktynes. – Aš tiesiog nesitikėjau, kad keiri no varžybose užimsiu tokią žemą vietą. Tai, žinoma, išmušė iš vė žių. Tiesiog tris mėnesius kiekvie ną dieną galvojau apie šią rungtį, stačiau smėlio pilį, o per vieną aki mirką ta pilis ėmė ir sugriuvo. Gaila įdėto darbo. Visos pastangos buvo nupūstos it žaibu. Jei galėčiau pa sakyti, kad kažko nepadariau, da bar būtų lengviau. Sprinte jau buvo sunkiau, nes keirino rungtyje gavau gerą antausį nuo savęs pačios. – Ar galima sakyti, kad perde gei prieš olimpines žaidynes? – Metai buvo tikrai įtempti, startų nemažai. Atrodo, kad jų gausa tu rėjo padėti įgyti daugiau pasitikė jimo savo jėgomis. Pranašumas tas, kad susipažinau su būsimomis var žovėmis, trūkumas – teko nemažai keliauti. Dėl perdegimo – net ne žinau. Suprantu vieną dalyką: la bai sunku išsilaikyti viršūnėje. Kai esi nulis ir pakyli aukštyn, visi ta vimi džiaugiasi, palaiko ir jautiesi it figūrėlė ant torto viršūnės. O kai stovi ant torto viršūnės ir kas nors duoda per galvą, kad net pasieki patį dugną – sunku. Draugai ma ne palaiko ir supranta. Jie sako, kad penktoji vieta olimpinėse žaidynė se – gerai, o man tai nenormalu. Žinau, kad tai nėra mano vieta, no rėtųsi būti aukščiau. Nereikia pa miršti, kad olimpinės žaidynės – tai visai kitas pasaulis, varžybų lygis jose labai aukštas. Visada sakiau ir sakysiu, kad tokioms žaidynėms ruošiasi ne sportininkas ir ne trene ris. Joms ruošiasi atskiros valstybės – tai yra politika, finansai, moks
Pabaigtuvės: paskutinis S.Krupeckaitės finišas Londono olimpiadoje,
lėmęs 5-ąją vietą sprinto varžybose.
las. Manau, Lietuva turėtų sėdė ti ir tylėti, kai jos sportininkai dar sugeba užimti tokias aukštas pozi cijas žaidynėse. Mūsų valstybė vi sam šalies sportui skiria tiek pini gų, kiek kitos valstybės duoda pusei sportininko. Tikrai žinau, kad Ru sijos dviračių sporto rinktinės vie nos rungties grupė gauna 7 milijo nus per metus. – Ar jau kalbėjotės su mūsų sporto valdininkais? – Dar nebuvau jų sutikusi, tačiau girdėjau, kad nieko blogo apie ma ne nekalba (šypsosi). Vykau kovoti dėl medalio, Lietuvos tautinis olim pinis komitetas įdėjo nemažai pa stangų, kad turėčiau tai, ką turiu. Jie padarė viską, ką galėjo, tačiau visada norėtųsi daugiau.
Rezultatai nėra prasti, tačiau ket verius metus nuo lat buvau tarp pri zininkių, o dabar nesugebėjau tarp jų įsiterpti. Sunku pralaimėti. – Ką pasakytumėte kritikams, teigiantiems, kad tokių gali mybių sportininkės, kaip jūs, rezultatai Londone – nepatei sinamai žemi? – Daug kas net nesuvokia, kiek įde dame pastangų, kad atvažiuotume į žaidynes. Kainos juk niekas neži no. Nesupranta, ką mums reiškia pralaimėjimai ir pergalės. Turėda mi tokias sąlygas ir galimybes pri valėtume didžiuotis tuo, ką turime. Žmonės jau išlepinti pergalių. Visi priprato, kad Simona Krupeckaitė pozuoja su medaliu. Kodėl niekas nesidomi, kaip mes treniruojamės? Kodėl niekas nepasveikina, kai aš per treniruotę atsistoju su 160 ki logramų ant pečių? Pasišildyti me dalio spinduliuose malonu ne vien man. Taip, kyla klausimų, kodėl aš iš pasaulio taurės varžybų atvežiau medalį, o iš Londono – ne. Tačiau tai – du skirtingi dalykai. Į trekus užsieniečiai atvažiuoja su filmavi
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
mo kameromis, išnagrinėję kiekvie ną treko milimetrą ir varžovus. Su Dima pasižiūrėjome, kokias tech nologijas naudoja konkurentai, ir apakome – mes esame lyg akmens amžiuje. Jie kuria sportą, o mes ja me tik dalyvaujame. – Olimpiniame kaimelyje gy venate jau beveik savaitę. Ko kių įspūdžių susikaupė? – Jau nelabai norisi čia būti. Lovos nelabai patogios poilsiui, kamba riai maži, juose karšta. Dienotvar kė paprasta: valgai, miegi ir treni ruojiesi. Smagu, kai sportininkai gali sau leisti linksmintis. Vienin telė mūsų pramoga – stalo futbo las. Dar spėjau knygą paskaity ti. Mane pradėjo žavėti Švedijos rašytojai, per savaitę perskaičiau „Mergina su drakono tatuiruote“. Ieškosiu dar ko nors panašaus. Švedai turi savo stilių. – Gal skirsite laiko pirkiniams Londone? Ar traukia namai? – O ką namuose veikti? Nejaugi sėdėti? Norisi susitikti ir su drau gais, ir pabėgti nuo žmonių akių. Pirkinių sąrašo Londone dar ne sudarėme. – Ar nemanote, kad olimpinio ciklo pabaiga – gera proga šei mos pagausėjimui? – Metas būtų pats geriausias. Pla nų yra, nors sunku tai planuoti. Reikia pasiruošti emociškai, fiziš kai. Reikia išsivalyti nuo neigiamų emocijų. Reikia noro turėti šeimą. Planuose yra visko, o kaip Dievas duos – žiūrėsime. Jaučiuosi išsi krovusi, manyje – vakuumas, jė gų nėra. Negalėčiau netgi štangos pakelti. Pasivažinėti dviračiu sa vo malonumui gal ir galėčiau, ta čiau mūsų treniruotės tokios, kad kiekvieną dieną iš savęs išsunkia me viską. Nežinau, kada grįšiu į savo rėmus. Viskas priklausys nuo aplinkybių, draugų, Dimos. – Kur praleisite atostogas? – Norėtųsi ir šen, ir ten nuvykti, tačiau be Dimos niekur nevažiuo siu. Kai tik rasime bendro laisvo laiko, ką nors sugalvosime. Ga liu užtikrinti, kad dviratis su mu mis neatostogaus... Paliksiu jį kur nors.
13
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
15p.
ratai
Ekonomiškai galima vairuoti ir su automatine pavarų dėže.
ratai@diena.lt Redaktorius Tadas Širvinskas
Sovietiniams ZIL-ams vietą mato tik muziejuje
Dar yra senų au tomobi lių, tačiau tie auto mobiliai, su kuriais dirbame kasdien, – patiki ma, nauja technika.
Pasididžiavimas: Kauno APGV išsiskiria 10 kub. m vandens galinčia vežti autocisterna ir 42 m ilgio kopėčiomis.
Atrodo, visai neseniai dėl senos susidė vėjusios technikos skundęsi Kauno ug niagesiai gelbėtojai šiuo metu dirba pa čiais moderniausiais automobiliais. Nepatikimų sovietinių ZIL-ų ir sukriošu sių mersedesų dar liko, bet jie beveik ne benaudojami.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Atjaunino technikos amžių
Kasdien gaisrus gesinantiems ir ki tus gelbėjimo darbus atliekantiems Kauno ugniagesiams gelbėtojams nebetenka galvoti, ar pavyks nu važiuoti iki nelaimės vietos. Per pastaruosius kelerius metus ug niagesių gelbėtojų technika buvo smarkiai atnaujinta. Kasdien nau dojamos technikos amžiaus vidur kis yra vos keleri metai. Visa ugniagesių technika skirs toma į tą, kuri nuolat pasiruošusi išvykti ir rezervą. Kaune esančių penkių ugniagesių gelbėtojų ko
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
mandų garažuose stovi po dvi ko ne naujas autocisternas ir 1–2 re zervines, senesnes. „Dar yra senų automobilių, ta čiau tie automobiliai, su kuriais dirbame kasdien, – patikima, nau ja technika“, – pasakojo Kauno ap skrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Operacinio va dovavimo skyriaus viršininkas Vy tautas Jokšas. Dominavo senienos
Kauno ugniagesiams Vakarų Eu ropoje gaminta technika jau se niai nėra nauj ien a. Tuo met u, kai daugelis Lietuvos ugniagesių naud ojo sov iet in es transp orto
priemones, kauniečių garažuose jau dominavo vakarietiški auto mobiliai. Tiesa, jie nebuvo nau ji, dažniausiai dovanoti arba ne brangiai pirkti. „Tie automobiliai nebuvo nau ji, bet gana tvarkingi. 20–30 me tų sena vokiška mašina dirbo ge riau nei naujas ZIL-as“, – aiškino V.Jokšas. ZIL-ų ugniagesiai nemėgsta, nes jie yra nepatikimi, labai neekono miški. Tiesa, šios sovietmečiu ga mintos mašinos turi vieną prana šumą prieš daugelį konkurentų – pravažumą. Todėl ZIL-ai dar ne nurašomi užmiestyje dirbančių ugniagesių.
14
14
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
ratai
Sovietiniams ZIL-ams vietą mato so Kauno apskri 13 Ištyjevidar yra likę devyni
ZIL-ai su autocisternomis, o Kau no mieste – vienas. Automobilių parko atnaujinimas įsibėgėjo prieš penkerius metus. Kauniečius naujų ugniagesių gel bėtojų automobilių banga pasiekė vienus paskutinių, nes čia auto mobilių parkas buvo vienas tvar kingiausių ir moderniausių Lietu voje. Vežiojasi tanko variklį
V.Jokšas teigia, kad ir keliasdešim ties metų senumo ugniagesių au tomobiliai gali puikiai atlikti savo funkcijas, tačiau jų patikimumas sumažėjęs, tad jiems tenka skirti daugiau dėmesio. „Pavyzdžiui, turime 32 metų se numo 22 m aukščio keltuvą „Sca nia“. Jis gana patogus, jį nesunku prižiūrėti, bet senas. O hidrauli ka ir nedirbdama sugenda. Ateina laikas, kai viskas pradeda trūkinėti. Dukart per metus tą hidrauliką rei kia perrinkti. Vieną vietą sutvarkai, žiūrėk, jau kitoje bėga“, – pasako jo V.Jokšas. Pirmiausia gelbėtojai norėtų pakeisti prie specialaus transpor to priskiriamus narų ir cheminiam avarijų likvidavimui skirtus auto mobilius. Šioms reikmėms naudo jami automobiliai tiesiog perdirbti, bet nėra specialiai gaminti. Pavyz džiui, keliasdešimties metų senu mo narų automobilių salonas net nešildomas, o pravažumo užtenka tik mieste, sunkiai išvažiuojamo se vietose jie bejėgiai. O cheminių avarijų likvidavimo „Mercedes“ automobilyje nėra net vairo stip rintuvo. Kauno APGV garažuose vis dar riogso ne viena transporto prie monė, kurią jau galima krikštyti antikvaru ir siųsti į muziejų. Vie nu iš įdomiausių eksponatų galė tų tapti siurblinė stotis. Dideliam vandens kiekiui perpumpuoti nau dojamoje mašinoje siurblio vaid menį atlieka ant jos užkeltas tanko variklis. Prieš kelias dešimtis me tų šis siurblys atrodė labai galin gas – pumpavo 110 litrų vandens per sekundę. Šiuo metu dar dides nį vandens kiekį gali perpumpuo ti lengvojo automobilio priekaboje telpantys siurbliai. Tad ZIL-as di nozauras beveik nenaudojamas ir per metus nurieda vos keletą kilo metrų. O jei sugestų tanko varik lis, kažin ar kas galėtų jį sutaisyti, nes detalių gauti greičiausiai būtų neįmanoma. Pats seniausias Kauno mies te esantis ugniagesių automobi lis – „Magirus Deutz“. Šilainiuo se stovintis, žarnoms vežti skirtas vokiškas automobilis pagamintas 1963 m. Dažydavo dukart per metus
Ugniagesių gelbėtojų gretose ne trūksta auksarank ių, tač iau re
Autocisternos Kauno mieste Gamintojas
Kiekis
„Renault“ MAN „Scania“ „Iveco“ „Magirus“ ZIL
5 4 3 2 1 1
Antikvaras: sovietiniai ZIL
Galimybės: pernai įsigytomis kopėčiomis galima pasiekti 16-ąjį pastato aukštą.
mont uot i maš in as tenka vis re čiau. „Anksčiau juk viską patys re mont uod avom e: ir važ iuokl es tvarkydavome, ir variklių kapita linį remontą darydavome. Dabar naujų mašinų patys nebetaisome. Dabar jau reikia išmokti naudotis visais jų prietaisais. O mokytis yra ką“, – kalbėjo V.Jokšas, kuris pa stebi, kad šiais laikais ugniagesiai apie techniką išmano gal šiek tiek ir mažiau, bet yra daug tvarkin gesni ir su mašinomis elgiasi at sakingiau. „Anksčiau vyrus buvo sunkiau priversti tvarkytis, nes ir tie auto mobiliai buvo apšnerkšti. Juk tais pačiais dažais ir tvoras, ir kibirus, ir automobilius dažydavome dukart per metus. Kai pradėjome nau dotis šiuolaikiškais, normaliomis spalvomis dažytais automobiliais,
tai ir stimulas tvarkytis atsirado“, – pastebėjo V.Jokšas.
Vytautas Jokšas:
20–30 metų sena vokiška mašina dirbo geriau nei naujas ZIL-as.
Mėgstamiausia – autocisterna
V.Jokšas neišskiria vieno mėgsta miausio ugniagesių automobilių gamintojo. Tiesa, pastaruoju me tu perkami ugniagesių automo biliai surenkami Lietuvoje. Mūsų šalyje veikianti įmonė perka auto mobilius be ugniagesių įrangos, o įranga sumontuojama jau čia.
Andriaus Aleksandravičiaus, Kauno APGV nuotr.
„Išeina pigiau, o surinkimo ko kybė tikrai ne prastesnė nei kitur. Skirtumas gali būti tik dėl komp lektuojamų detalių klasės, bet ne surinkimo“, – tikino V.Jokšas. Paprašytas išskirti vieną mėgs tamiausią automobilį, V.Jokšas pasiūlė apžiūrėti apynaujį „Ive co“ su 10 kub. m talpos vandens cisterna. „Ugniagesys be vandens – ne ug niagesys, o į šį automobilį vandens telpa išties daug“, – autocisterną gyrė V.Jokšas. Autocisternos iš viso būna trijų klasių: sunkios, vidutinės ir leng vos. Dažniausiai mieste matome važiuojančias vidutinės klasės au tocisternas, kurios veža po 2,5-3 kub. m vandens. „Tokį vandens kiekį ugniage siai gali išleisti per 2–3 min., to dėl žmonės ir paskleidžia kalbas,
Padėtis: kasdieniame Kaun
kad ugniagesiai į gaisrą atvažia vo be vandens. Išties tas vanduo labai greitai baigiasi“, – aiškino V.Jokšas. Vienu metu atvežamas didelis kiekis vandens ypač naudingas vietovėse, kuriose nėra arti van dens telkinių ir hidrantų. Maši na su milžiniška cisterna turi di džiulį baseiną, į kurį visą vandenį gali išpilti labai greitai ir važiuo ti atvežti dar daugiau vandens at sargų. Pasididžiavimas – kopėčios
Iš viso Kauno mieste yra 16 auto cisternų, kurios yra pagrindinės ugniagesių transporto priemo nės. Kitos specialiosios ugniage sių gelbėtojų technikos – dvigu bai daugiau. Didžiausias kauniečių ugniagesių pasididžiavimas – pernai prieš Lie
15
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
ratai kaunodiena.lt/naujienos
tik muziejuje
Motociklu – 200 km/val. greičiu Šalia Kauno policijos pareigūnai sulaikė 200 km/val. greičiu skri dusį motociklininką. Vyrui grei čiausiai teks pakloti tūkstantinę baudą ir kurį laiką pavaikščioti pėsčiomis.
200 km/val. greičiu skriejantis „Honda“ motociklas praėjusią sa vaitę buvo pastebėtas Kauno ra jone, kelio Kaunas–Marijampo lė–Suvalkai 10-ajame kilometre, kur leistinas maksimalus greitis yra 90 km/val. Motociklą pastebėjo, o vėliau ir jo vairuotoją sulaikė Kauno ap skrities vyriausiojo policijos ko misariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai. 110 km/val. leistiną greitį viršiju sio 34 metų motociklininko vaira vimo stažas – apie 15 metų. Apskrities policijos komisaria te pradėtas įvykio tyrimas, o by la nukeliaus į teismą. Lietuvos Respublikos administ racinių teisės pažeidimų kodekse skraidūnui gresiančios sankcijos aprašytos taip: „Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtrau kia baudą vairuotojams nuo 1 000 litų iki 1 500 litų su teisės vairuo ti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių ar ba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transpor to priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Vairuotojams, ne
L-ai išsiskiria nepatikimumu.
Skrido: sulaikytas motociklininkas leistiną greitį viršijo net 110 km/val.
turintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo 1 000 litų iki 1 500 litų su teisės vairuoti trans porto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų ir še šių mėnesių. Vairuotojams, netu rintiems teisės vairuoti transpor to priemones, – baudą nuo 1 500 iki 2 500 litų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.“ Šiais metais Lietuvoje jau žuvo šeši motociklininkai. Iš viso mūsų šalyje eismo įvykiuose iki rugpjū čio 2 d. žuvo 151 žmogus, tarp jų 7
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
nepilnamečiai. T.y. žuvo 5 eismo dalyviais mažiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 61 vairuotojas, 37 pės tieji, 34 keleiviai, 14 dviratininkų ir 3 mopedo vairuotojai. Tragiška buvo praėjusi savaitė, per kurią žuvo 10 eismo dalyvių, 127 sužeisti. Tarp pastarųjų – 19 nepilnamečių. Žuvo 6 vairuoto jai, 2 pėstieji, 1 keleivis, 1 dviračio vairuotojas. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 36 metai. KD inf.
Ekonomiškai galima vairuoti ir su automatine pavarų dėže Vienos Lietuvos bendrovės eko nominio vairavimo mokymų re zultatai rodo, jog vairuojant auto mobilį su automatine pavarų dė že degalų sutaupyti galima iš es mės tiek pat, kaip ir su mechani ne pavarų dėže.
n o ugniagesių darbe naudojama technika yra nauja ir patikima.
tuvoje vykusį Europos vyrų krepši nio čempionatą gautas automobilis su 42 m ilgio kopėčiomis. Su jomis galima pasiekti net 16-ąjį pastato aukštą. Kelis milijonus litų kaina vęs automobilis šių metų parodose vis dar pristatomas kaip naujausias technikos pasiekimas. Trečdalį automobilio kainos su darė kopėčios. Jomis lipančiam ugniagesiui nė nereikia su savimi temptis žarnos. Pačiose kopėčiose sumontuotos vandens, putų, oro padavimo sistemos. Sumontuotas apšveitimas, kopėčių gale esančio lopšio gesinimo sistema bei daugy bė kitų moderniausių technologi jų. Kopėčias galima valdyti ne tik iš automobilio kabinos ar stovint prie jos, bet ir iš didesnio atstumo radi jo bangomis. Šis technikos stebuklas stovi miesto centre, nes iš šios vietos
greičiausiai galima pasiekti visus miesto rajonus bei užmiestį. Iš vi so Kaune yra dvejos mašinos su il gomis kopėčiomis. Kitas automo bilis stovi Šilainiuose. Kopėčių ilgis – 37 m.
Apskaičiuota, jog su mechaninė mis pavarų dėžėmis automobilius vairuojantys vairuotojai išmoks ta sutaupyti vidutiniškai 13–15 proc. degalų. Vairuojant automo bilius su automatine pavarų dėže, pasiekta vidutinė 13,2 proc. eko nomija. Tad ekonomiško vairavi mo mokantys instruktoriai įsitiki no, jog vadinamojo ekovairavimo principai veikia vairuojant bet ko kio gamintojo automobilį su bet kokia pavarų dėže.
Liepos pabaigoje Kaune vyku siose vilkikų ekonominio vairavi mo varžybose dalyvavę vairuotojai sutiko pasivaržyti ir lengvaisiais automobiliais su automatinėmis pavarų dėžėmis. Dešimt dalyvių varžėsi „Vol vo“ automobiliais. Lyginant vi dutines degalų sąnaudas, važiuo jant jiems įprastu vairavimo būdu ir vėliau patariant instruktoriui, degalų ekonomija svyravo nuo 3,9 iki 21,4 proc. Grupė, kuri vai ravo „Volvo“ su keturių ratų pava ra, pasiekė vidutiniškai 11,9 proc. mažesnes degalų sąnaudas, o kita grupė, vairavusi „Volvo“ su prie kiniais varomaisiais ratais, dyze lino sudegino vidutiniškai 14,4 proc. mažiau. Tad vidutinis re zultatas – 13,2 proc.
49
– tiek metų pačiam seniausiam Kauno ugniagesių gelbėtojų automobiliui „Magirus Deutz“.
Rezultatas: įrodyta, kad net ir automatinėmis pavarų dėžėmis aprū
pintų automobilių degalų sąnaudas nesunkiai galima sumažinti de šimtadaliu. „Shutterstock“ nuotr.
Geriausius rezultatus pade monstravo krovinių perveži mo paslaugas teikiančios Šiaulių bendrovės Vairuotojų valdymo skyriaus instruktorius Virginijus Burbulis. Po pirmojo važiavimo jo vairuoto automobilio kompiuteris rodė 6,6 l/100 km vidutines de galų sąnaudas. Po instruktoriaus pamokymų V.Burbulis sąnaudas sumažino iki 5,9 l/100 km, o tai yra net mažiau, nei deklaruojamos vidutinės šio automobilio degalų sąnaudos. Dar viena šių mokymų dalyvė – vienos bendrovės direktorė Irina Stančinskaja, padedant instruk toriui, pasiekė įspūdingą ekono miją – 16,1 proc. „Daugelis patarimų yra mums visiems gerai žinomi, tačiau no rint pasiekti rezultatą, reikia to norėti, t.y. turėti tam tikrą nuo statą pasąmonėje“, – sakė I.Stan činskaja. Kaip vieną iš esminių dalykų, mažinančių degalų sąnaudas, mo teris įvardijo situacijos stebėjimą iš anksto numatant galimus kitų eismo dalyvių ir savo veiksmus. Degalų taupymo kursus Lietu voje jau perėjo šimtai vairuotojų, vairuojančių automobilius su me chaninėmis pavarų dėžėmis. Inst ruktoriai pastebėjo, kad dažniausiai pasitaikanti mūsų vairuotojų klai da – nepakankamas eismo kelyje prognozavimas. Vairuotojai daž nai neišnaudoja automobilio iner tinių jėgų, pavaras perjungia esant didesnėms apsukoms, nei derėtų. KD inf.
16
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
menas ir pramogos
Rima Mačiulytė. Iš ciklo „Palikai mane vandeny“.
Grafikė R.Mačiulytė: „Menas – mano pančiai“ „Profesionalumas – klaida provincijoje, kur siautėja saviveikla“ – taip Kauno menininkų namuose pristatomą savo projektą pavadino grafikė Rima Mačiulytė, gyvenanti Goniūnų kaime (Jurbarko r.). Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Kūrėjas provincijoje
Parodą sudaro trys ciklai: du iš jų talpina 48 netiražuojamos grafikos kūrinius, trečiajame – tapybos (ak rilas ant kartono) darbai. „Grafikos kūrinių cikle „Menas – mano pančiai“ menine kalba noriu papasakoti, kaip merdinčioje pro vincijoje jaučiasi kūrėjas, turin tis didesnių ambicijų, nei bulvių ir kiaulių auginimas“, – dalijasi gy venimiškąja ir kūrybine patirtimi R.Mačiulytė. Anot kūrėjos, menas supančioja, tačiau kartu ir atpalai duoja žmogų, išlaisvina jį iš bet ko kio nevalyvumo, neleidžia formuotis provincialioms klubinės saviveik los normoms. „Juoda, balta – mi nimaliai dozuota aukso ir purpuro: toks yra šio ciklo spalvinis kodas“, – brėžia paraleles R.Mačiulytė. Palietusi skaudžią profesiona laus menininko provincijoje temą, dailininkė vis dėlto ties ja nesus toja, o deda akcentus ties kūrybi niais aspektais, susitelkusi į jų gali mybes, atradimus ir meno teikiamą nusiraminimą, dovanojamą prisi lietimą prie harmonijos. Menas dailininkę supančio ja tiek, jog be jo R.Mačiulytė sa vęs neįsivaizduoja, menas jai rei kalingas, būtų galima sakyti kaip oras, bet galgi – kaip saulė, šildan ti, guodžianti žmogų ir jo sielą.
menininką, tarptautinės meninės fotografij os fotografą, 2002-ųjų Vyriausybės meno premijos lau reatą – jo dešimtųjų mirties meti nių proga, – pritilusi ir susikaupusi kalba menininkė, – bet ir išsaky ti gėlą, kurią išgyvenu vienatvėje. A.Budvyčio profesionalumas, kaip, beje, ir manasis, taip pat buvo klai da provincijoje, o tiksliau Goniū nuose, į kuriuos persikėlėme gy venti 1995-aisiais, po to, kai mirė mano tėvai.“
svetimas šuo; ir vėl tas kranklys; mo...to...cik...las; atsibudo ir mu sė; bet medžiai nugalėjo“, – poe tiškai savo kūrinius pristato R.Ma čiulytė. Daugelyje menininkės darbų už fiksuotos Omaro Chajamo, Stasio Santvaro kūrybos eilutės, kurios tapybos darbuose ar grafikos lakš
tuose išnyra neprimygtinai ver čiančios jas perskaityti: kartais išaiškėja tik frazė, kai kada – tik keli žodžiai, susiliejantys, ištirps tantys su žemės spalvų paletėje išgaunama nuotaika, stabtelėju sia, netikėtai nušvitusia akimir ka ar garsiau suskambusiu prisi minimu.
Rima Mačiulytė. Iš ciklo „Menas – mano pančiai“.
Menas supančioja, tačiau kartu ir at palaiduoja žmogų, išlaisvina jį iš bet kokio nevalyvumo.
Kūrinyje „Palikai mane vande ny“ panaudota A.Budvyčio fotog rafij a ir tikros, kelyje žuvusios ir ant to paties kelio sudžiūvusios varlės, kurias menininkė perkėlė ant si dabriškais dažais padengtų nedi delių kartono gabalėlių tarsi ant kapio, o gal šaligatvio plokštelių, o gal...? „Nežinau, – juokiasi R.Ma čiulytė, – jums spręsti, kai kuriu, susitelkiu į pačią kūrybą, spalvas, dėmes, grafinius elementus, ir tik paskui mėginu apibendrinti.“ Įkvėpimas poezijoje
Darbuose – tikros varlės
„Palikai mane vandeny“ – tai 24 netiražuojamos grafikos darbų cik las, sukurtas taikant koliažo tech niką. Pastarasis skirtas vyro – fo tomenininko Alfonso Budvyčio atminimui. „Šiuo ciklu noriu ne tik primin ti visuomenei A.Budvytį – foto
„Goniūnai: Rytas atsimena vaka rą“ – 12 tapybos darbų ciklas, įkū nijantis gyvosios gamtos pajautas aštriausiomis paros virsmų aki mirkomis: bilsmas į langą – pabu dimas; kranklys danguje; laukinis aguonų žydėjimas; paukštis, kurio nepažįstu; volungė?; medžių šla mėjimas; ryto gaidys; toli, toli –
Šauksmas: R.Mačiulytė sako menine kalba norinti papasakoti, kaip merdinčioje provincijoje jaučiasi kūrėjas.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
17
Trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
menas ir pramogos
Kaunas – pasaulinės piligrimystės stotelė Šiandien Kauną pasieks Čenstakavos Dievo Motinos ikona, ku rios pasaulinės piligrimystės kelias „Nuo vandenyno iki van denyno“ nusidriekė nuo Ramiojo vandenyno iki Atlanto. Pasirengimas Dievo Motinos iko nos piligrimystei, kuri skirta gyvy bės ir meilės civilizacijai apginti, prasidėjo sausio 29 d. Čenstaka voje, Jasna Guros vienuolyne, ku riame susirinko 16 Europos ir Azi jos šalių bei JAV gyvybę ir šeimą gin anč ių organ izac ij ų ats tov ų. Čenstakava pasaulinės piligri mystės pradžiai pasirinkta neat sitiktinai – stebuklingoji Čens takavos Dievo Motinos ikona yra svarbi tiek katalikams, tiek orto doksams. Tokio masto akcija gyvybei, meilei ir šeimai apginti yra ren giama pirmą kartą pasaulyje. Be to, pirmą kartą į gyvybės ir mei lės gynimo akciją vieningai įsijun gė abi didžiosios krikščionių Baž nyčios. Dievo Motinos ikonos piligrimi nė kelionė prasidėjo prie Ramiojo vandenyno, Vladivostoke, birželio 15 d. ir turėtų baigtis prie Atlan
Piligrimystė Kauno arkivyskupijoje Rugpjūčio 8 d. 11 val. Paveikslo sutik imas prie Ši luvos koplyčios. Pasit inka Kauno ark iv ysk up as, Šiluvos skaut ai ir jaun imas, gieda Rasein ių bažny čios choras. 11.30 val. Katechezė tema „Čensta kavos Dievo Mot inos istor ija ir pi ligrimystės tikslas“. 12 val. Šv. Mišios, vadovauja Kauno ark ivyskupas. 13 val. Malda tyloje (prie paveikslo). 14 val. Išvykstama į Kauną. 15.30 val. Pas it ik im as Kaune, M.Valančiaus g. prad žioje. Pasit in ka Kauno miesto kunigai, klierikai, vienuol iai, pasaul iečiai. Tuo metu giedamos giesmės Mar ijai. 15.45 val. Pasit ik imas prie Kauno ark ikatedros dur ų. Pasit inka ark i vyskupas. 16 val. Bendra Rož in io malda. Va dovauja vienuol iai. 17 val. Malda tyloje (prie paveikslo). 17.30 val. Katechezė tema „Čensta kavos Dievo Mot inos istor ija ir pi ligr imystės tikslas“. 18 val. Šv.Miš ios, aukoja Kauno miesto kun igai su ganytoju. Gie da Kauno ark ikatedros baz il ikos choras. 19 val. Akatistą gieda vienuoliai ir kunigai. 20 val. Kauno šeimos centro mal dos vig il ija. Rugpjūčio 9 d. 9 val. Šv.Mišios, jų metu – jungtinis giedojimas. 10 val. Malda tyloje (prie paveikslo). 11 val. Paveikslo išlydėjimas į Kai šiador ių vyskupiją.
to vandenyno, aplankiusi 23 ša lis bei įveikusi 18 tūkst. kilomet rų. Rugpjūčio 5 d. kirtusi Latvijos sieną ikona buvo iškilmingai per duota Panevėžio vyskupijos atsto vams ir iki rugpjūčio 12 d. aplan kys visas Lietuvos vyskupijas. Kiekvienoje šalyje ir kiekvieno je šventovėje, kurioje per piligri minę kelionę apsilanko Dievo Mo tinos paveikslas, į Dievo Motiną kreipiamasi šiais žodžiais: „Įsiga li mirties kultūra. Kasdien žudomi vaikai pačiame saugiausiame prie
globstyje – motinų įsčiose. Tarp tautiniai įstatymai negina negi musiojo gyvybės... Mažiausias žmogus tampa moderniųjų tech nologijų produktu... Priemonės, naikinančios vaisingumą ir gyvy bę, tapo kasdienio gyvenimo dali mi... Puolama santuoka ir šeima... Stovime prieš Tave, mūsų Atpir kėjo Motina, suvokdami, kad vieni nesame pajėgūs laimėti globalinės kovos. Stiprink mus visus. Globok šeimą. Apsaugok gyvybę.“
Vienija: Čenstakavos Dievo Motinos ikona yra svarbi tiek katalikams,
KD inf.
nuovandenynoikivandenyno.lt nuotr.
tiek ortodoksams.
kryžiažodis Šią savaitę laimėkite Vytauto Žutauto knygą „Mirties fabrikas“.
Knygos autorius daugiau kaip du de šimtmečius dirba „AKISTATOS“ lai kraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Daug rašo kriminalinėmis temomis Žilvino Vizgirdos, Petro Ivanausko, Pe tro Kurmelio slapyvardžiais. „Mirties farbikas“ parašytas remian tis Tulpinių ir Gaidjurginių baudžia mosiomis bylomis. Paskelbti teismų nuosprendžiai jau praėję visas nagri nėjimo stadijas ir yra įsiteisėję. Trys Tulpiniai ir du Gaidjurginiai, nužudę daugiau kaip 50 žmonių, nuteisti iki gyvos galvos. Tarp nužudytųjų – ne tik nereikalingais liudininkais tapę gaujų nariai, bet ir garsūs verslininkai, ir net prokuratūros, policijos, saugumo dar buotojai.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute nu meriu 1337. Siųsdami žinutę ra šykite: DIENA (tarpas) KD (tar pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, rugpjūčio 14 d.
18 2
trečiaDIENIS, rugpjūčio 8, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19
skelbimai
Parduoda � ������������������������������������������������� 19 Perka � ����������������������������������������������������������20 Įvairūs � �������������������������������������������������������20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ���������������������������������������������� 21 Kviečia � ����������������������������������������������� 20, 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.
Ieško darbo
DARBo skelbimai
Ieškau slaugytojos darbo (dirbti antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) Kauno mieste. Galiu slaugyti neįgalią moterį. Tel. 8 676 95 319.
Siūlo darbą Dirbti nedidelėje maisto prekių parduotuvėje Garliavoje reikia pardavėjos (-o). Pageidaujama gyvenanti Garliavoje ar Aleksoto rajone. Tel. 8 686 33 019. 999299
999511
Paslaugos Medikų
997387
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas šaltkalvis. Metalo suvirinimo, pjaustymo, gręžimo darbai. Tel. 8 600 65 000. 999987
Miško technikos gamybos įmonei papildomam darbui reikalingi: vadybininkas, laisvai kalbantis vokiškai (prekiauti internetu); vadybininkas, laisvai kalbantis angliškai (būtinas techninis išsilavinimas – mechanika ar elektrotechnika). E. paštas info@afa-machinery.lt. Tel. 8 698 74 558.
AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.
Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Kaune reikalingi: MAISTO RUOŠIMO TECHNOLOGAI, GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Tel. 8 659 84 902.
Efektyvus ūmaus ir lėtinio skausmo, stuburo, sąnarių ligų, trofinių opų gydymas. LAZERIO TERAPIJOS CENTRAS, Šiaurės pr. 77, tel. 8 685 31 848, 385 858, 262 330. www.reameda.lt.
984849
999522
990011
998349
Reikalinga pagalbinė darbuotoja (-as) siuvimo įmonei. Privalumas – patirtis siuvimo įmonėje. Kauno centras, 1 pamaina. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 608 06 591. 998859
Reikalingas automobilių šaltkalvis, turintis patirties šioje srityje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 36 825, 8 614 60 063. 999470
Reikalingas darbuotojas ardyti krovininius automobilius, turintis patirties šioje srityje. Darbas Kauno r., Domeikavoje. Tel. 8 616 16 655, e. paštas buhalterija@ferikas.lt. 998778
Reikalingi pareigingi tarptautinių gabenimų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kaunas, tel. 8 698 39 309. 973475
Skubiai reikalinga siuvėja siūti ir taisyti drabužius. Laiku mokamas atlyginimas, visos soc. garantijos. Tel. 8 673 06 774, e. paštas nebranga@yahoo.com. 999184
Statybos įmonei reikalingi: gipskartonio plokščių montuotojai; fasadų šiltintojai; dažytojai; PVC, linoleumo grindų klojėjai; plytelių klojėjai. Tel. (8 37) 375 331. 998746
Tarptautinių pervežimų įmonė ieško: vyr. buhalterio, vadybininko, mechaniko. Kreiptis tel. 8 676 23 382. 998147
UAB „Corpus A“ ieško darbuotojų specialiesiems valymo darbams. Reikalavimai: aukštalipio pažymėjimas ir panašaus darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 685 21 244; personalas@corpusa.lt. 999710
UAB „Statybų vizija“ reikalingi staliai. Tel. (8 37) 260 431. 998252
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų. Darbas Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798 (8-17 val.). 998605
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 989208
Gydytojos D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus ir suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šaliname karpas, papilomas, atliekami odos rūgštiniai pilingai. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuojame dėl lytiškai plintančių ligų. IĮ „Gedimino klinika“, Gedimino g. 34, tel. 207 396. 994300
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt. 994255
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
997436
Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 606 76 900. 999617
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 996625
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. 999682
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 997394
Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981335
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 999626
Statybos, remonto
AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 520 Lt; 3 dalių kambario – nuo 690 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486. 997997
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Vidaus ir lauko darbai – staliaus, dažymo ir tinkavimo. Meistro konsultacija. Tel. 8 699 54 577. 999003
Atliekame buto, namo, sodybos, biuro statybos ir remonto darbus. Tel. 8 600 92 790.
979637
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
988897
Atliekame įvairius griovimo darbus. Greitai ir kokybiškai atliekame betonavimo darbus (naudojame savo arba užsakovo medžiagas). Tel. 8 687 57 902. 996815
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
993755
Atliekame namų fasadų šiltinimą, dedame struktūrą. Tel. 8 653 39 495.
998552
Automobilių dujų įranga. Dažymas, lyginimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.
Aukštos kokybės dažymas, tapetavimas, langų angokraščių apdaila, sienų ir lubų lyginimas, grindų laminatas. Kainos derinamos. Tel. 8 686 47 904.
996796
996587
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985432
999619
981387
995551
Gaminame iš juodojo ir nerūdijančio plieno: turėklus, laiptus, grotas, stogelius, tvoras, garažų, sandėliukų duris ir kita. www.keisida.lt. Tel. 262 354, 8 601 05 644. 999945
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993.
Žurnalui reikalingas reklamos vadybininkas. Tel. 8 620 44 223.
998386
Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelių klijavimas, betonavimo darbai, monolitinių laiptų įrengimas. Tel. 262 354, 8 601 05 644.
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
„Bobcat“, mini ekskavatoriaus nuoma. Gręžiame polius pamatams, kasame tranšėjas, lyginame. Klojame drenažą. Tel. 8 646 22 440, e. paštas info@kasita.lt.
Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visų tipų) transporto paslaugos. Įrengiame komunikacijas: vandentiekio, drenažo, buitinių nuotekų ir kt. Tel. 8 677 45 566.
999208
Atlieku kasimo darbus mini ekskavatoriumi. Tel. 8 657 49 315.
Buitinės technikos remonto
996840
Atliekame namų fasadų dažymą. Tel. 8 687 53 187.
999621
990965
997983
BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.
993548
999966
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
999584
Bituminių, šlaitinių stogų remontas (ir nedidelių plotų). Tel. 8 699 31 989. info@dregme.lt.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Atlieku dažymo darbus, klijuoju plyteles ir kt. Tel. 8 676 93 043. Kaunas.
991695
994008
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
999454
Automobilininkams
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
998220
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
970471
990814
Dengiame plokščius stogus prilydomąja bitumine danga. Skardiname, suteikiame garantiją. Tel. 8 687 94 355, (8 37) 743 220.
978066
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
Betonuojame grindis, atliekame paruošiamuosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807.
999457
Atliekame visus remonto darbus. Remontuojame butus, namus, sodus. Dažome, glaistome, dedame plyteles, gipskartonį. Elektros darbai. Tel. 8 607 22 667.
996821
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
996182
997859
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 999092
Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177.
980686
999983
Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 996359
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 996500
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Stogų dengimas. Tel. 8 619 29 430. 995233
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 988925
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686. 999717
Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703. 996342
Krautuvais, ekskavatoriais BOBCAT gręžiame, griauname, krauname, lyginame. Tel. 8 687 57 902. 996781
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 993877
Nukelta į 19 p.
193
trečiaDIENIS, rugpjūčio 8, 2012
klasifikuoti skelbimai Šilumą taupantys dažai ir tinkas. Fasadų ir vidaus patalpų šiltinimas naujausiomis technologijomis. www.termofasadai.lt. Tel. 8 663 50 600, e. paštas info@termofasadai.lt.
Paslaugos Statybos, remonto Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040. 997499
MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788. 996706
Mini krautuvo BOBCAT nuoma. Kasimo, lyginimo, krovimo darbai. Tel. 8 600 72 223. 992361
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801. 930786
Nuomojame ekskavatorių krautuvą (dideli ratai), mini ekskavatorių, „Bobcat“. Kasame, lyginame, gręžiame. Iškrauname, pakrauname. Tel. 8 616 50 615.
996851
Skardinimo darbai. Sienų, stogų dengimas skarda. Lietaus, vėdinimo sistemų, įvairių lankstinių gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 998442
Skardos lankstinių gamyba. Lietaus nubėgimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. Specializuoti griovimo, rekonstrukcijos, laiptinių dažymo, mūro, tinko, betonavimo, stogų, tvorų, plytelių, santechnikos darbai. Tel. 8 648 23 501. 998017
Stogų dengimas, šiltinimas. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 980787
991615
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiškai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.
Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. 997931
Pigiai ir kokybiškai atliekame siūlių hermetizavimą, hidroizoliavimą, šiltinimą. Suteikiame garantiją. Tel. 8 677 49 776, 8 607 93 500. 999360
Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 990449
Plastikiniai langai – tik nuo 250 Lt už kvadratinį metrą. Kaina su pakeitimu ir palangėmis. Senus langus išsivežame nemokamai. Taip pat balkono stiklinimas, durys, roletai, žaliuzės, tinkliukai. Daugiau informacijos www.languera.lt; e. paštas info@languera.lt. Tel. 8 609 77 366, 8 609 77 355. 995487
Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 991052
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 996515
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 996072
Profesionalus vonių restauravimas. Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 992433
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 987685
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 995411
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 998993
Santechnikas skubiai keičia kriaukles, maišytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Tel. 424 099, 8 683 05 242.
999750
993804
996098
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 998892
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kambario butą Dainavos r. (III a., b. pl. 20,02 kv. m, maži mokesčiai, tvarkingas, galima gyventi iš karto, su baldais, didelis balkonas). Kaina 55 000 Lt. Tel. 8 651 67 132.
994359
995186
Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
2 k. butą Ž. Šančiuose. B. pl. 36 kv. m, 3/2 a., mūrinis namas, autonominis šildymas, po kapitalinio remonto, signalizacija, galima įrengti židinį. Tel. 8 674 64 821.
996374
Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
993051
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 989533
995704
2 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (II a., bendr. pl. 51 kv. m, šarvuotos durys, naujos balkono durys su plastikiniais langais). Kaina 94 000 Lt. Tel. 8 648 56 081. 999582
3 kambarių butą Šilainiuose, Rasytės g., 12/12 a. Kaina 92 000 Lt. Tel. 8 634 47 957. 999297
Baldžių Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 998066
Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūralia oda baldus. Keičiame visas reikalingas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715. 995434
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 998961
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 993906
Aptraukiame minkštuosius baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną. Transportas nemokamai. Pensininkams – 10 % nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475. 993979
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 998987
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963865
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija, išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 985365
Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantasšvenčių vedėjas Kaune (žmogus-orkestras). Tel. 8 686 97 021. 999735
995218
Sienų, grindų šiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.
997785
Suvirinimo elektra darbai. Metaliniai gaminiai pagal individualius pageidavimus. Remontas. www.suvirintojas.eu. Tel. 341 102, 8 614 64 490.
994931
Kitos
Teisinės paslaugos Išparduodamas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turtas. Visa informacija – www.adminbiuras.lt. 916841
7,78 a namų valdos sklypą Šančiuose su gyvenamuoju namu. Reikalingas kapitalinis remontas. Kaina 109 000 Lt. Tel. 8 634 47 957.
8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dėžutė, kelias). Tel. 8 676 22 944. 1 k. butą Dainavoje, Draugystės g. (9/8 a., mūrinis, b. pl. 33 kv. m, erdvi virtuvė, holas, tamsus kambarėlis, balkonas). Tel. 302 535, 8 676 22 955. KNTPA. Sodą netoli Raudondvario, SB „Vejuona“ (6 a, taisyklingos formos, karkasinis 26 kv. m namelis, laistymo vanduo). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA. 1 k. butą Dainavoje, Chemijos g. (5/5 a., b. pl. 34 kv. m, plast. langai, šarvo durys, signalizacija, su baldais ir buit. technika). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 3 kambarių butą Eiguliuose, Šiaurės pr. (9 a. blok. namo 6 a., b. pl. 61 kv. m, padarytas kosmetinis remontas). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. Sklypą Garliavoje, Ireniškių g. (10 a, namų valda, elektra yra, vandentiekis – miesto, kanalizacija). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA. 3 k. butą Dainavoje, Partizanų g. (12/5 a., plytinis, b. pl. 64 kv. m, dažytos sienos, parketas, plast. langai, balkonas). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA. Pusę namo Vilijampolėje, Panerių g. (2 aukštas, 3 kambariai, padarytas kap. remontas, šildymas autonominis, dujomis). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA. 999614
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 3 ha tvarkingą sodybą Prienų r. (gyvenamasis namas, lauko baldai, pavėsinė, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai) su visais patogumais. Tel. 8 614 01 881. 998166
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
999296
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 914194
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 993446
Parduodamas 2 aukštų namas Neveronyse. Tel. 8 686 23 568. 999150
Skubiai parduodamas 2 kambarių butas (bendr. pl. 45 kv. m) mūriniame name Panemunėje. Tel. 8 650 15 829. 999998
Sodą SB „Inkaras 2“, prie Zatyšių karjero (6 a sklypas, 2 a. mūrinis namas, apšiltintas, su šildymu, prie pat miško, iki karjero 300 m, šulinys). Kaina 80 000 Lt. Tel. 8 698 29 369. 998774
UAB „Panta“ padeda parengti dokumentus naujiems ir rekonstruotiems pastatams įteisinti. Organizuoja pastatų ir žemės kadastrinius matavimus, pastatų projektavimo, žemės sklypų padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555. 988869
Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 995598
Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas, trinkelėmis, rąstais. Uosio parketo lenteles. Tel. 8 608 64 784. 998712
985406
Dviejų kambarių butą Šilainiuose, Jotvingių g. (5/1 a., suremontuotas, šalia mokykla, darželis, maži mokesčiai). Kaina 110 000. Tel. 8 634 47 957.
998602
Atvežame ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų geros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldytų). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433. 988747
999295
999363
AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas, skelbia atsargų pardavimą materialinėms vertybėms (metalo laužui, t. y. išmontuotiems plieniniams vamzdžiams) parduoti. Materialines vertybes galima apžiūrėti iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. darbo dienomis: pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 13 val. Visa informacija apie parduodamas materialines vertybes yra bendrovės interneto puslapio www.kaunoenergija.lt skyriuje „Konkursai“ ir bendrovės skelbimų lentoje, esančioje Raudondvario pl. 84, Kaunas, 1-ajame aukšte. Pasiūlymai parduodamoms materialinėms vertybėms pirkti priimami užklijuotuose ir antspauduotuose (juridinių asmenų) vokuose. Ant voko turi būti užrašyta „Pasiūlymas materialinėms vertybėms pirkti pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. skelbimą“. Pasiūlyme turi būti nurodytas perkamų materialinių vertybių pavadinimas, perkamas kiekis ir siūloma pirkimo kaina, pirkėjo juridinis adresas bei telefonai. Materialinės vertybės bus parduodamos prie skelbiamos kainos pridedant pridėtinės vertės mokestį. Pasiūlymai, pasirašyti pirkėjų, materialinėms vertybėms pirkti priimami Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, 208 kab., iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. 10 val. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, t. y. po galutinio pasiūlymų pateikimo termino, neatplėštas vokas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Aukciono dalyvių vokai atplėšiami 2012 m. rugpjūčio 21 d. 10 val. Informacija tel. 8 698 14 346, 8 698 44 578, 8 698 08 289.
821571
Statybinės medžiagos
Beržines, pušines, juodalksnio, ąžuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 999448
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999. 999152
Įvairios malkos (skaldytos, trinkelėmis, rąsteliais). Pristatymas nemokamai. Tel. 8 652 65 157, e. paštas dubderevo11@gmail.com. 992386
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736. 995391
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 991859
Latvišką uosinį parketą (23 kv. m). 1 kv. m kaina 50 Lt. Tel. 8 698 29 369. 998782
Sausos uosinės ir ąžuolinės lentos 50 mm storio. Pjauname statybinę medienę pagal užsakymus. Tel. 8 618 89 125.
990176
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 995332
Parduodu atraižas, malkas ir pjuvenų briketus. Tel. 8 698 37 233. 990779
Parduodu beržines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 601 18 811. 999690
Parduodu įvairias malkas, medienos atraižas. Atvežu į vietą. Tel. 8 686 18 627. 995740
Kitos prekės
Totalus prekių išpardavimas
„THOMAS PHILIPPS“ parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,
20% visoms prekėms Iki rugpjūčio 10 d.
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508. 987931
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraižas maišuose. Pervežu krovinius. Tel. 8 630 41 245. 992662
Pigiai parduodu įvairių rūšių malkas ir ąžuolo bei juodalksnio atraižas. Tel. 8 688 55 419. 998098
3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535. 979815
Žemės sklypą Amaliuose, Bruknių t. Yra visos miesto komunikacijos, ruošiamas namo statybos projektas. Tel. 8 687 36 825.
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559.
999473
992012
8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.
AKCIJA baltarusiškiems durpių briketams. Saulėgrąžų lukštų briketus, medienos pjuvenų briketus. Patiems pasiimant – dar pigiau. Kaunas. Tel. 8 600 25 915.
Sodo sklypą SB „Drobė“, ribojasi su Kauno mariomis (9 a, medinis namelis, šimtamečiai medžiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
Atvešime malkų. Taip pat atvežame ąžuolinių, beržinių, alksninių malkų ir kt. (skaldytos, trinkelėmis). Pristatome nemokamai. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.
995569
989851
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 997581
Skaldytas beržo, juodalksnio malkas. 6,5 m kaina 650 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914.
999261
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio, beržo, ąžuolo – 380 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 993348
20 2
trečiaDIENIS, rugpjūčio 8, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 687 90 575, www.metrampa.lt. 996120
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 998586
AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 998569
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 9–17 val., tel. 8 686 83 409. 992890
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 992108
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 997605
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 998509
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727. 995072
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
998642
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
Namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune ar šalia Kauno. Tel. 8 614 22 030, 8 614 21 015.
Nebrangiai perkraustysiu (yra krovėjai), pervešiu krovinius krovininiu sunkvežimiu „Iveco“. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 260 665, 8 678 38 973.
998431
989026
999000
992134
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
994919
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 987246
Perkame butus, namus, žemės sklypus, patikimai ir operatyviai teikiame profesionalias nekilnojamojo turto paslaugas. WWW.FORTOSIENA.LT. Tel. 8 699 73 711. 999622
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
Įvairūs Nuomoja Ilgesniam laikotarpiui – dviejų kambarių butą Neries kr., Vilijampolėje, su visais baldais. Pigus išlaikymas. Kaina 350 Lt + mokesčiai. Tel. 8 604 39 040. 999720
Kauno centre, prie parko, nuomojamas 4 kambarių butas. Kaina 1000 Lt ir komunalinės išlaidos (galima derėtis). Yra garažas ir uždaras kiemas. Tel. 227 374. 999274
Studentams nuomoja 2 kambarių butą K.Donelaičio g. 63, šalia VDU (su baldais, pirmajame aukšte). Tel. 8 682 42 425.
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
Veikiančią kavinę su visa virtuvės, prekybos ir salės įranga. Kavinė yra Šiaurės pr., Kaune. Yra lauko reklama ir sukurtas internetinis puslapis. Tel. 8 685 56 606.
995838
988603
UAB TORLINA brangiai perka juodųjų (1 t iki 900 Lt) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas (darbo laikas I–V 8–17 val., VI 13 val.). Juodieji metalai – tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051; spalvotieji metalai – tel. (8 37) 441 414, 8 611 44 404. 999343
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997637
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Tel. 308 866, 8 609 96 653.
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 994313
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 993217
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116.. 999350
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 996234
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 985327
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978734
998123
986236
997686
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.
Perku trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune ar netoli Kauno (su miesto patogumais). Tel. 302 535, 8 614 23 050.
Gabenimai „Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 614 86 047. 996159
Atvešiu pigiausiai (nuo 1 iki 4 kub. m) žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio ir kt. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 699 91 442, 8 620 35 691. 997564
Atvešiu: žvyro, smėlio, akmenų, juodžemio, durpių briketų, sunkvežimio su manipuliatorium nuoma. Tel. 8 614 88 448, e. paštas gtamasauskas9@gmail.com. 999512
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 995118
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 998366
Atvežame sunkvežimiais KAMAZ, GAZ53 žvyro, skaldos, atsijų, malkų, juodžemio, mėšlo. Išvežame statybų laužą, šiukšles. Vežu kt. krovinius. Tel. 8 671 70 006. 997888
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 999307
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 998980
A.Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. 971369
Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo centras (toliau – Kauno DDRMC), viešoji įstaiga, įregistruota Juridinių asmenų registre, juridinio asmens kodas 232749860, buveinė V.Krėvės pr. 120, Kaune, praneša, kad Kauno DDRMC viešoji istaiga, įregistruota Juridinių asmenų registre, juridinio asmens kodas 232749860, buveinė V.Krėvės pr. 120, Kaune, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojama prijungimo būdu prie Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro (toliau – Kauno MPPMC, juridinio asmens kodas 190804742), kuris tęs savo veiklą ir kuriam pereis visos reorganizuojamo Kauno DDRMC teisės ir pareigos. Kauno DDRMC po reorganizavimo baigs savo veiklą ir bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Po reorganizavimo pasibaigsiančio Kauno DDRMC turtas, teisės ir pareigos, taip pat teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai viešajai įstaigai Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui. Nuo šio pranešimo paskelbimo dienos per 20 kalendorinių dienų kreditoriai ir suinteresuoti asmenys gali pareikšti savo pretenzijas, kreditorinius ir kitus reikalavimus teisių perėmėjui Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui, Taikos pr. 133, Kaunas. Su reorganizavimo sąlygomis galima susipažinti Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, Taikos pr. 133, Kaunas. 999497
Paskolos
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270. 992788
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 985340
Poilsio tradicija ŠVENTOJOJE! Pigi namelių (Pušyno g. 3A), butų ir kambarių (Lieknų g. 18) nuoma iš pirmų rankų. Tel. 8 699 09 444, www.kambariaisventojoje.lt. 977975
Kiti
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 994897
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 994967
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 994874
Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319. 998533
Pranešame, kad Roberts Budahs, g. 1976 12 11, adresas K.Škirpos g. 11–24, Kaunas, pagal 2012 06 01 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 059 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko Raimondo Šliukaičio, g. 1974 01 20, adresas Architektų g. 87–41, Kaunas, 3 000 Lt skolą + palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Skolininkas reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti Vytenio g. 42A, Vilnius. 999266
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 994404
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 994277
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 994389
Reikalinga 50 000 Lt paskola už užstatą (nekilnojamasis turtas), 1–2 metams. Tel. 8 698 74 558. 999533
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Kviečia Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989055
Poilsis PALANGOJE (vilos, kotedžai). Nakvynės kaina nuo 30 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 3 (kieme), Kaunas. Tel. 205 898, 8 673 97 498. 993970
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
213
trečiaDIENIS, rugpjūčio 8, 2012
klasifikuoti skelbimai informuoja
Pramogos, šventės, laisvalaikis Šokiai, dainavimas
Rugpjūčio 18 d. organizuojama ekskursija į Molėtų observatoriją. Tel. 8 678 43 472.
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Stu dijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugpjūčio 20, 27, 28 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 675 95 749, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
1000043
NEMOKAMOS EKSKURSIJOS PO KAUNO MUZIEJUS „Mūsų odisėja” kviečia visus kauniečius ir miesto svečius dalyvauti nemokamose mo komosiose ekskursijose kartu su gidų kursų klausytojais: rugpjūčio 8 d. 14 val. – „Lie tuvos medicinos istorijos ir farmacijos mu ziejaus įdomybės”; rugpjūčio 9 d. 14 val. – „Perkūno namas ir Jėzuitų vienuolyno te rasinė apžvalgos aikštelė”; rugpjūčio 10 d. 14 val. – „T.Ivanausko zoologijos muziejus ir taksidermistų laboratorija”. Visiems dalyviams kainuos tik įėjimo bilie tai į muziejus. Praturtinkite savo žinių ba gažą ir susipažinkite su Laikinosios sostinės įdomybėmis. Informacija M.Valančiaus g. 19, Kau nas. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt, info@turinfo.lt.
997545
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ 4 naktų kruizo kaina nuo 550 Lt Italija–Ispanija–Prancūzija Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
NEMOKAMOS EKSKURSIJOS Kelionių vadovė Rima Čepurnienė kvie čia į nemokamas ekskursijas: rugpjūčio 11 d. 11 val. – PASIVAIKŠČIOJIMAS PO KAU NĄ; rugpjūčio 15 d. 8 val. – KELIONĖ Į ŠIR VINTŲ KRAŠTĄ. Pakeliui aplankysime kardi nolo V.Sladkevičiaus gimtinę-memorialą, toliau keliausime į žiląją Kernavę. Sužino sime, kur gaminami skaniausi Lietuvoje ož kos pieno sūriai. Būtina išankstinė registracija. Vietų skai čius ribotas. Kreiptis darbo dienomis nuo 9 iki 13 val. tel. (8 37) 205 482, 8 689 54 571, e. p. r.cepurniene@gmail.com. ŽOLINĖS ŠVENTĖ Rugpjūčio 14 d. 17 val. Kovo 11-osios parke („Girstučio slėnyje’’) – ŽOLINĖS ŠVENTĖ! Puiki programa ir gera nuotaika garan tuota. Dalyvauja: Vytautas Šiškauskas, liaudiškos muzikos kapela „Sodžius“, Didžiųjų Lapių kapela „Girnapusė”. Šventės vedėjas Petras Venslovas. Jūsų lauks siurprizai. Renginys nemokamas. AŠ GALIU! „Integracijos ir sugrąžinimo į darbo rinką programa: AŠ GALIU!”. Projekte teikiamos nemokamos paslaugos (profesinis orienta vimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir konsul tavimas, bendrųjų ir profesinių įgūdžių ug dymas) ilgalaikiams bedarbiams (nedarbo trukmė per 24 mėn.). Kviečiame dalyvauti programoje. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos prašom kreiptis į VšĮ Šeimos santykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kau nas, arba telefonu (8 37) 750 935.
TAPKITE ĮTĖVIAIS ARBA GLOBĖJAIS! Jei galvojate apie vaikų globą ar įvaikinimą, kreipkitės į mus. Jau rugpjūčio 22 d. 18 val. Šeimos santykių institute – pirmasis GIMK mokymų susitikimas. Kviečiame žmones, apsisprendusius ar svarstančius apie galimybź savo šeimoje au ginti vaiką, atvykti į šį susitikimą. Prieš gru pę būtina registruotis individualioms kon sultacijoms. Detalesnė informacija VšĮ Šeimos san tykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kau nas, arba tel. (8 37) 750 935. Taip pat www.ssinstitut.lt.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
KRUIZAI – NEUŽMIRŠTAMOS IR ĮSPŪDINGOS ATOSTOGOS! Ryga–Stokholmas–Ryga 2 naktų kruizo kaina nuo 110 Lt Talinas–Helsinkis–Stokholmas–Sankt Peterburgas
4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt (asm). Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 2044 Lt (asm). 10 priežasčių, kodėl verta rinktis kruizą: kaina, romantika, virtuvė, įvairovė, vei klos sritys, paprastumas, naujos erdvės, šeima, išskirtinis dėmesys, ypatingas aptarnavimas. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
22
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
kas, kur, kada teatras
Vladas PAŠKEVIČIUS
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
(1927–2012)
Rugpjūčio 12 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
Rugpjūčio 5 d. po sunkios ligos mus paliko profesorius habilituotas daktaras Vladas Paškevičius, gimęs 1927 m. rugsėjo 14 d. 1951 m. būsimasis profesorius bai gė Kauno politechnikos institutą. Studijavo Cheminės technologijos fakultete. Po studijų dirbo Fizikos ir tech nikos institute. Nuo 1960 m. – Lietuvos tekstilės institute. 1966 m. pradėjo dėstytojo darbą Kauno politechnikos institute, Inžinerinės ekonomikos fakul tete. Vadovavo katedroms, ilgus metus ekonomikos ir gamybos organizavi mo subtilybių mokė Cheminės technologijos fakulteto studentus. Dirbdamas akademinį darbą, kartu toliau dirbo Lietuvos tekstilės insti tute. Pagrindinė mokslinio darbo kryptis – audinių iš dirbtinių ir sintetinių pluoštų apdailos technologijų tobulinimas ir naujų kūrimas. 1977 m. apgynė technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro disertaciją). 1983 m. profesorius pradėjo dėstyti Liaudies ūkio specialistų tobulinimo si institute, vėliau akademinį darbą dirbo Vilniaus universiteto Kauno vaka riniame fakultete. Prieš dvidešimt metų profesorius išėjo į pensiją, bet aktyvios veiklos, kol leido sveikata, nenutraukė. Dalyvavo mokslinėse tarybose, rašė analitinius straipsnius spaudoje aktualiais tuo metu Lietuvai ekonomikos klausimais, dalyvavo visuomeninių judėjimų veikloje. Velionis pašarvotas šarvojimo salėje „Gedulas”, Panemunėje, Perlojos g. 37, Kaune. Šv. Mišios bus aukojamos šiandien, rugpjūčio 8 d., trečiadienį, 9 val. Pa nemunės bažnyčioje, Vaidoto g. 7. Laidotuvės rugpjūčio 8 d. Petrašiūnų kapinėse. Karstas išnešamas 13 val. Artimieji
Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties valandą, mirus ilgamečiam buvusiam KTU Mašinų gamybos fakulteto darbuotojui ir draugui doc. Vytautui JŪRĖNUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia doc. Antanas Pociūnas su šeima. Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus mamytei, Daivą MIKALKĖNAITĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas. Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos darbuotoją Vandą VIŠINSKIENĘ, mirus vyrui, nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir darbuotojai. PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 987276
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 994539
su atnaujinta muziejaus ekspozicija ir į vaidybinio filmo „Zodiakas” peržiūrą. Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas” sukurtas 1986 m. Tai filmas apie M.K.Čiurlionį, ne biogra finis pasakojimas, bet bandymas atskleisti menininko asmenybės legendą. Paroda veiks iki 2012 10 20.
Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“
renginiai KAUNO APSKRITIES VIEšOJI BIBLIOTEKA
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Radastų g. 2
Vytauto g. 55
Rugpjūčio 9 d. 17.30 val. Kauno rusų kul tūros centras „Mokslas – Šviesa” kviečia į susitikimą su Tatjana Rinkevičiene. Dalyvauja: Rūta Rinkevičiūtė (fortepijo nas), Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Nerijus Bakula (akordeon as). Programoje – Astoro Piazzollos, argentinie tiško tango meistro, kūriniai. Įėjimas nemokamas.
Rugpjūčio 8 d. 20 val. – Bažnytinės muzi kos valanda. JURGITA KAZAKEVIČIŪTĖ (vargonai), ALLA RAS KAASIKAS (violončelė, Estija). Programoje – J.S.Bachas, G.F.Händelis, W.A.Mozartas, K.Sinkas, A.Pärtas, G.Grigorjeva, J.Naujalis. Rugpjūčio 13 d. 20 val. – Maironio skai tymai. RIMANTAS BAGDZEVIČIUS (aktorius). Valstybinis Kauno choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas PETRAS BINGELIS. Programoje – Č.Sasnauskas, J.Naujalis, J.Juzeliūnas, A.Kačanauskas, J.Tallat-Kelpša.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Rugpjūčio 9 d. 18 val. – kamerinės mu zikos koncertas. Klarnetu gros Žilvinas Brazauskas (Lietuva–Vokietija), fortepijo nu Robertas Lozinskis (Lietuva). Progra moje: F.DEVIENNE, C.M. von WEBERIO, J.BRAHMSO, K.PENDERECKI, F.POULENCO, J.HOROVITZO kūriniai. Įėjimas nemokamas. Iki rugpjūčio 31 d. Parodų salėje veikia grafikės Rimos Mačiulytės paroda MENAS – MANO PANČIAI. Grafikės Rimos Mačiulytės teigimu, paroda „Menas – mano pančiai” – tai 24 kūrinių netiražuojamos grafikos ciklas, kuriame pasakojama, kaip merdinčioje provincijoje jaučiasi kūrėjas, turintis didesnių ambicijų nei bulvių ir kiaulių auginimas. Pasak R.Mačiulytės, savo kūriniais ji steng sis paprovokuoti provinciją, mat ši paroda bus eksponuojama ne tik Kauno menininkų namuose, bet ir Klausučių, Veliuonos, Raudonės kultūros centruose. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirta dienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val. Įėjimas nemokamas. Iki rugpjūčio 31 d. veikia Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokinių paroda ATSIMINIMAI KLAJOJANT. Mokiniai, remdamiesi savo vizualine patir timi, per simbolius perteikia savo supantį pasaulį. Tapyboje kiekvienas vaikas nori išreikšti save per kolorito, faktūros, stiliaus ypatumus. Kiekvienas, ieškodamas savo individualybės, savaip išreiškia jį kūryboje, vieni per monochromiją, kiti per formą, dar kiti per ekspresiją. Galbūt tai pirmieji žingsniai kūryboje, bet jie pilni nuoširdaus ir kūrybiško proceso. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirta dienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS M.K.Čiurlionio g. 35, Druskininkai
Rugpjūčio 12 d. 16 val. – Claros Arnheim (1865–1942) akvarelių parodos JŪROS MOTYVAI: PARAFRAZĖS atidarymas. C.Arnheim, žydų kilmės vokiečių dailininkė, gimė 1865 m. Berlyne. Tapybos mokėsi pas Helmutą Skarbiną ir Alfredą Mayerį, vėliau tobulinosi pas Edmundą Amaną-Jeaną ir Ernestą Laurentą Paryžiuje. Nuo 1904 m. iki 1927 m. ji buvo Berly no dailininkų sąjungos narė, 1914 m. C.Arnheim buvo apdovanota aukso meda liu pasaulinėje „Knygų leidybos ir grafikos parodoje” Leipcige. Daugybę vasarų C.Arnheim praleido Vite kaimelyje Hidenzė (Hiddensee) saloje Balti jos jūroje. Dailininkė yra viena iš „Hidden soer dailininkų asociacijos” įkūrėjų 1922 m. C.Arnheim darbuose atsiskleidžia subtilūs Hiddensee salos gyventojų ir kraštovaizdžio motyvai. Vėliau lankytojai bus pakviesti susipažinti
Palangos gintaro muziejaus terasA
8 d. 20 val.
LIETUVOS KAMERINIO ORKESTRO koncertų ciklas NAKTIES SERENADOS Palanga
Rugpjūčio 8 d., trečiadienį, 20 val. Palan gos gintaro muziejaus terasoje. Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS. Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS. Solistė SEFIKA KUTLUER (fleita). Programa: JOHANNAS PACHELBELIS – Kanonas ir žiga In D; GUSTAVAS HOLS TAS – „Šv. Pauliaus siuita“, op. 29 Nr. 2; ANTONIO VIVALDI – „Metų laikai“, keturi koncertai smuikui ir styginių orkestrui: Nr. 1 E-dur, „Pavasaris“, RV 269; Nr. 2 g-moll, „Vasara“, RV 315; Nr. 3 F-dur, „Ruduo“, RV 293 ir Nr. 4 f-moll, „Žiema“, RV 297. Rugpjūčio 9 d., ketvirtadienį, 20 val. Palan gos gintaro muziejaus terasoje. Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS. Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS. Solistė NADEŽDA CHADŽEVA (mecosopranas). Programa: GEORGAS FRIEDRICHAS HÄNDE LIS – Uvertiūra iš operos „Kserksas“, Rinal do arija „Cara sposa“ iš operos „Rinaldas“, Orlando arija „Fammi combattere“ iš ope ros „Orlandas“; WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Arija „Va, l’error mio palesa“ iš operos „Mitridatas, Ponto karalius“, Simfonija Nr. 5 B-dur, KV 22; OTTORINO RESPIGHI – Siuita Nr. 3 „Senovinės arijos ir šokiai“, P. 172; „Saulėlydis“ (Il Tramonto) mecosopranui ir styginių orkestrui (ž. P. B. Shelley), P. 101. Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Palan gos gintaro muziejaus terasoje. Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKES TRAS. Dirigentas ir solistas SERGEJUS KRYLOVAS(smuikas). Solistas MAKSIMAS RYSANOVAS (altas). Programa: FRANZAS SCHUBERTAS – Rondo A-dur smuikui ir styginių orkestrui, D. 438; FRANZAS SCHUBERTAS–DOBRINKA TABA KOVA – Fantazija f-moll styginių orkestrui; WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Sin fonia concertante smuikui, altui ir styginių orkestrui Es-dur, KV 364. Palangos gintaro muziejus Vytauto g. 17
Rugpjūčio 10 d. 20 val. – magiškas gitaros skambesys… BALTIJOS GITARŲ KVARTETAS: Zigmas Čepu lėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius, Chrisas Ruebensas. Programoje – J.S.Bachas, Ch.Ruebensas, Á.Piazzolla. Rugpjūčio 12 d. 20 val. – apie tai, kas svarbiausia... EGLĖ JUOZAPAITIENĖ (sopranas), IEVA JUOZAPAITYTĖ (sopranas), VYTAUTAS JUO ZAPAITIS (baritonas). NIJOLĖ RALYTĖ (fortepijonas). Programoje – F. Shubertas, G.F.Händelis, A.Ponchilelli, J.Tallat-Kelpša.
Kino centras „FORUM CINEMAS“ 8 d. 21.30 val.
Sveikatos centras „Energetikas“ Kuršių takas 1, Šventoji
Rugpjūčio 9 d. 19 val. – sakralinės muzi kos vakaras. Vokalinis ansamblis ARS CANTUS: Audronė Levickytė (sopranas), Rokas Spa linskas (baritonas), Virgilija Smilgytė (for tepijonas), Sandra Dirgėlaitė (smuikas), Tomas Mikalauskas (violončelė) Programoje – J.S.Bachas, G.Caccini, C.Saint-Saënsas, C.Franckas, P.Mascagni, G.Giordani, G.Donizetti, V.Bellini, F.Mendelssohnas, A.Raudonikis, A.Kačanauskas, R.Lovlandas, C.Gardel, J.Bockas, G.Gershwinas, J.Sandersonas. Įėjimas į koncertus laisvas.
XIV tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2012 Nida, Juodkrantė
Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Juod krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evan gelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – šešta programa J.S.BACHO ARIJOS IR KONCERTAI. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas AL GIRDAS VIZGIRDA. Solistai: ILONA GIRDŽIŪ NAITĖ (smuikas), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas), IGNAS MISIŪRA (bosas-barito nas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), BALYS VAITKUS (klavesinas). Programa: JOHANNAS SEBASTIANAS BACHAS – Koncertas dviem smuikams, styginiams ir basso continuo d-moll, BWV 1043; Dvi arijos ir rečitatyvas iš kantatos „Ich will den Kreuzstab gerne tragen”, BWV 56; Arija iš siuitos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Fantazija G-dur vargonams, BWV 572; Koncertas F-dur obojui, styginiams ir basso continuo, BWV 1053; Kantata „Ich habe genug” bosui, styginiams ir basso continuo, BWV 82. Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Juod krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evan gelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – šešta programa: „J.S.Bacho arijos ir koncertai“ Atlikėjai: Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas AL GIRDAS VIZGIRDA. Solistai: ILONA GIRDŽIŪ NAITĖ (smuikas), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas), IGNAS MISIŪRA (bosas-barito nas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), BALYS VAITKUS (klavesinas) Programa: JOHANNAS SEBASTIANAS BACHAS – Koncertas dviem smuikams, stygi niams ir basso continuo d-moll, BWV 1043; Dvi arijos ir rečitatyvas iš kantatos „Ich will den Kreuzstab gerne tragen“, BWV 56; Arija iš siuitos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Fantazija Gdur vargonams, BWV 572; Koncertas F-dur obojui, styginiams ir basso continuo, BWV 1053; Kantata „Ich habe genug“ bosui, styginiams ir basso continuo, BWV 82.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžioto jas“ 3D – iki 9 d. 19.55*, 22.15 val. (*išsk. 8 d.). „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – iki 9 d. 17.40, 19.55* val. (*tik 8 d.). „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” – iki 9 d. 12, 14.15, 16.30, 19, 21.15 val. „Tamsos riterio sugrįžimas” – iki 9 d. 11.45, 15, 18.15, 21.30 val. „MS1: Kalėjimo griūtis” – iki 9 d. 19.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras” – iki 9 d. 17, 20.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” 3D (dubliuota lietuviškai) – iki 9 d. 11.30, 13.40, 15.40 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” (dub liuota lietuviškai) – iki 9 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val. „Roko amžius” – 21.45* val. (*tik 8 d.).
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS
10 d. 19 val.
23
trečiadienis, rugpjūčio 8, 2012
kas, kur, kada „Madagaskaras 3” (dubliuota lietuviškai) – iki 9 d. 11.05, 13.05, 15.05 val. „Černobylio dienoraščiai” – iki 9 d. 21.45* val. (*išsk. 8 d.). „FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas“ 3D (premjera) – iki 9 d. 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val. „Pakvaišęs tėtis“ (premjera) – iki 9 d. 13.30, 15.45, 18.15, 21 val. DELFI.LT SEANSAS. „Nesunaikinami 2“ – 17 d. 19 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 9 d. 13.45, 17.15, 20.15, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 9 d. 10.15, 12.45, 15.15, 17.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.15 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 9 d. 16.30, 19.15, 21.45 val. „Šokis hiphopo ritmu: revoliucija“ 3D – iki 9 d. 10.45, 13, 18, 20.45 val. „Raudonos šviesos“ – iki 9 d. 17.30, 20 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.45, 14 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 9 d. 15.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 9 d. 14.30 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Kaip prisijaukinti slibiną“ (liet. k.) – iki 9 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Žaislų istorija 3“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.30 val. Bilieto kaina 6 Lt.
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Laisvės al. 54
Rugpjūčio 10 d. 19 val. – „Viena diena” (JAV, 2011 m., T, romantinis, drama, vai dina Anne Hathaway, Jimas Sturgessas). 21 val. – Kino naktys. Du seansai už vieno kainą! „Subtilumas” (Prancūzija, 2011 m., komedija, romantinis, T, vaidina Audrey Tautou, François Damiens, Bruno Todes chini). „Klastingi namai” (JAV, 2011 m., trileris, drama, mistinis, T, vaidina Daniel Craig, Rachel Weisz, Naomi Watts). Rugpjūčio 11 d. 17 val. – „Klastingi namai” (JAV, 2011 m., trileris, drama, mistinis, T, vaidina Daniel Craig, Rachel Weisz, Naomi Watts). 19 val. – „Subtilumas” (Prancūzija, 2011 m., komedija, romantinis, T, vaidina Audrey Tautou, François Damiens, Bruno Todeschini). Rugpjūčio 12 d. 15 val. – „Blitz” (Didžio ji Britanija, 2011 m., T, trileris, vaidina Jasonas Stathamas, Luke’as Evansas). 17 val. – „Subtilumas” (Prancūzija, 2011 m., komedija, romantinis, T, vaidina Audrey Tautou, François Damiens, Bruno Todeschi ni). 19 val. – „Viena diena” (JAV, 2011 m., T, romantinis, drama, vaidina Anne Hatha way, Jimas Sturgessas).
KRANTINĖS KINAS Prieplaukos krantinė
Šį trečiadienį, rugpjūčio 8 d., 21.30 val. „Krantinės kinas” ir „Uljanos Kim studija” kviečia jaukiai įsikurti režisieriaus Kristijo no Vildžiūno pastatytame medžio name lyje „Aš esi tu” (Lietuva, 2006 m.). Vienišas architektas (Andrius Bialobžes kis), genamas nusivylimo gyvenimu, nu sprendžia įkūnyti savo svajonę – pasista tyti namelį medyje ir apsigyventi miške. Šiame filme-sakmėje apie kelionę į save, kurioje fantazija susipina su realybe, o džiaugsmas ir liūdesys susilieja, atsiranda nuoširdaus romantizmo gijos, pasiūlan čios savotišką išsilaisvinimo, susitaikymo su savimi ir pasauliu kelią, kuriame pasi taiko tiek praeities skeveldrų, tiek ateities iliuzijų. Tačiau architektui-svajotojui teks dar palaukti, kol ateis dabartis... Nepraleiskite galimybės pamatyti pirmą lietuvių filmą, pristatytą Kanų kino fes tivalyje!
KRANTINĖS KINAS
8 d. 21.30 val.
TV programa 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė transliacija. 11.50, 15.45, 17.45, 20.00 Olimpinė studija. 12.00, 15.04 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika. Atranka. Tiesioginė transliacija. 14.50 Žinios. 16.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Tiesioginė transliacija. Rusija–Lietuva. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 18.00 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.10, 20.55 Sportas. Orai. 18.20 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro rungtynės. Antras ketvirtfinalis. Prancūzija–Ispanija. Tiesioginė transliacija. 20.00 A.Kazakevičiaus ir E.Petrausko bronzinių kovų įrašai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 21.00 „Londoniada“. Dienos apžvalga. 21.55 Loterija „Perlas“. 22.00 Auksinės olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės sutiktuvės. Tiesioginė transliacija iš Rotušės aikštės. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (9). 0.10 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro rungtynės. Ketvirtas ketvirtfinalis. JAV–Australija. Tiesioginė transliacija.
6.20 6.50 7.20 7.50 9.45
„Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). „Šeimynėlė“ (N-7) (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). Humoro s. „Ponas Bynas“ (1) (D.Britanija, 1990 m.) (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (2) (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Drama „Striptizas“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Tusono sūnūs“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Komedija „Pačiūžomis į šlovę“ (JAV, 2007 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Baimės akys. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Veiksmo trileris „Ugnikalnis“ (JAV, 1997 m.). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
DATOS (rugpjūčio 8 d.) 12.00 „Plėšrūnai. Keisčiausi pasaulio gyvūnai“. 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Užkalnio 5. 21.25 Kriminalinis trileris „Vagių pasaulis“ (JAV, Vokietija, 2009 m.) (N-14). 23.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 „Keliautojai – laiko valdovai“. 8.30 „Neskubėk gyventi“ (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Senieji Lietuvos vienuolynai. Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia (2007 m.) (k). 12.05 Kauno dramos teatro spektaklis. J.O’Nilas. „Virvė“ (1994 m.) (k). 13.00 Prisiminkime. Dainos jūros tema. 13.15 Žiogelio legenda. 14.00 Aktoriaus Stasio Petronaičio 80-mečiui. LKS vaid. f. „Atpildo diena“ (1975 m.). 15.20 Etnokultūros ratas. Apie medžioklę praeityje ir dabar. 15.45 „Neskubėk gyventi“. 16.15 Netradicinės pamokos. 17.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. BMX dviračiai. Atranka. Dalyvauja V.Rimšaitė. Tiesioginė transliacija. 18.30 Kūrybos metas. Dailininkas Stasys Eidrigevičius. 19.00 Aktoriaus Stasio Petronaičio 80-mečiui. Veidai. Aktorius S.Petronaitis. 20.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika. Finalai (gali dalyvauti E.Staišiūnaitė). Tiesioginė transliacija. 21.50 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro rungtynės. Ketvirtfinalis. Brazilija–Argentina. 23.45 Prisiminkime. Dainos jūros tema (k). 23.55 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Paplūdimio tinklinis. Moterų finalas. Įrašas. 0.55 Panorama (k). 1.05 Verslas (k). 1.10 Kultūra (k). 1.15 Sportas (k). 1.20 Orai (k). 1.25 „Londoniada“. Dienos apžvalga (k). 2.05 Emigrantai (k).
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 10.15, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 11.10, 17.00 „Medikopteris“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00 „Viena už visus“. 16.00, 1.45 „Gyvenimas Marse“ (2). 19.00, 0.55 „CSI kriminalistai“. 22.30 „Klivlando šou“. 23.00 Komedija „Jackass. Antras numeris“ (JAV, 2006 m.). 2.30 „Psichiatras“.
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40, 0.35 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Ozis ir Driksas“ (4). 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Mistinis trileris „Tiesa apie Čarlį“ (JAV, Vokietija, 2002 m.) (N-7). 23.05 „Mano puikioji auklė“. 23.35 „4400“ (N-7).
10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05, 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00, 21.25 „Nemylimi“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00, 22.25 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.45 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.50 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Katynė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 20.00 UEFA čempionų lyga. III kvalifikacinio etapo rungtynės. Panevėžio „Ekranas“– Briuselio „RSC Anderlecht“ (Belgija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus LFF stadiono. Per pertrauką – Žinios. 21.55 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 22.45 Vasara su Asta. 23.45 Žinios. 23.53 Orai. 23.55 Lietuva–Londonas. 0.10 Dokumentinis f. „Katynė“ (N-7).
9.00 Lietuvos dvarai (k). 9.30 Kriminalinė komedija „Perskaityk ir sudegink“ (N-7). 11.05 Pokalbių laida „Susitikimai“ (k). 11.45 Nuotykių f. „Nimės sala“ (N-7). 13.20 Veiksmo komedija „Taksi 4“ (N-7). 14.55 Melomano pusvalandis. 15.25 Fantastinė komedija „Du viename“ (N-7). 17.00 Gyvenu čia (k). 17.30 Telelaikraštis. 18.00 Sigitos virtuvė. 18.20 Skaitmeninė TV: sužinok daugiau. 18.30 „Marselio kriminalistai“ (k). 20.30 Kai Lietuvos nebuvo. 21.00 Veiksmo f. „Gynėjas“ (N-7). 22.35 Istorinis trileris „Liepsna ir Citrina“ (N-14). 0.50 Trileris „Nesusekamas“ (N-14).
7.00, 18.00, 20.00 Žinios. Orai. 7.20, 18.20, 20.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Kitokia Lietuva (k). 8.30, 9.30, 18.30, 19.30 Muzika. 9.00 Kultūros alėja (k). 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Ozis ir Driksas“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos III“. 19.00 „Tautos ženklai“. 19.55 Skaitmeninė TV. 20.30 „Kur Nemunėlis teka“. 21.00 Mistinis trileris „Tiesa apie Čarlį“. 23.05 „Mano puikioji auklė“. 23.35 „4400“. 0.35 „Vaiperis“ (k).
8.00 Komiška drama „Bointono pakrantės našlių klubas“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 9.55 Drama „Ačiū, užteks“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 11.35 Komedija „Devintam danguj“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 18.00 Romantinė drama „Tėvelio mažoji mergaitė“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 19.45 Drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 21.55 Trileris „išdavikas“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 23.55 Siaubo trileris „Katakomba“ (JAV, 2007 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Sporto metraštis. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Kalnų dviračių sportas Europoje. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 15.20, 19.15, 21.45 Olimpinės žaidynės. 15.35 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. Milano „Inter“– „Milan“. 19.30 Barselonos triatlonas. 20.00 Sportas LT. Tarptautinės žirgų konkūrų varžybos. 21.15 Automoto. 22.00 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas. 22.30, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
1929 m. gimė choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Lionginas Abarius. 1930 m. gimė kino režisierius, scenarijų autorius Arūnas Žebriūnas. 1937 m. gimė amerikiečių aktorius Dustinas Hoffmanas, dviejų „Oskarų“ laimėtojas. 1948 m. gimė Svetlana Savitskaja, rusų kosmonautė, pirmoji moteris išėjusi į atvirą kosmosą. 1981 m. gimė šveicarų tenisininkas Roger Federeris. 1992 m. Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinė, nugalėjusi NVS rinktinę, iškovojo bronzos medalius.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tvarkyti nekilnojamojo turto, finansinius ir juridinius reikalus. Pasikliaukite savo jėgomis bei sugebėjimais ir jums bus įveikiamos net sudėtingiausios užduotys. Jautis (04 21–05 20). Bus sunku susikaupti, kils įvairių pagundų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Gerai apmąstykite savo žodžius ir veiksmus, kad neprisidarytumėte sau didelių problemų. Dvyniai (05 21–06 21). Net jei viskas atrodys beviltiška ir gyvenimas nusidažys tamsiausiomis spalvomis, atminkite, kad visa tai vis tiek praeis ir ateis geresnių dienų. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų verslo partnerių ar rėmėjų. Tikėtinas sėkmingas sandoris. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi ir kitais. Liūtas (07 23–08 23). Manote, kad labai gerai pažįstate žmones ir esate puikus psichologas, bet tai nesuteikia jums teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą. Galite tik patarti ir pasidalyti patirtimi. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų siekiai gali prieštarauti jūsų vertybėms. Teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Būsite suirzęs ir savo niūrumu erzinsite kitus. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt klaidingai įvertinote karjeros galimybes ir per aukštai išsikėlėte kartelę. Neverta nusiminti ir pasiduoti. Jums pakaks atkaklumo siekti tikslo. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite nusiteikęs melancholiškai, nuklysite į prisiminimus apie jaunystę ir malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų dėl skirtingo požiūrio į svarbiausius dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Ginčas su viršininku vėliau gali smarkiai pakenkti jūsų karjerai. Ožiaragis (12 22–01 20). Asmeninės problemos gali kliudyti darbo reikalams. Tai tikrai nepatiks jūsų vadovui. Tad darbe pasistenkite atsiriboti nuo visų pašalinių reikalų. O jei nepavyksta, laikas eiti atostogų. Vandenis (01 21–02 19). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, norėsite ginčytis ir prieštarauti. Jei jaučiatės 100 procentų teisus, drąsiai išsakykite savo nuomonę, bet jei yra bent menkiausia abejonė, verčiau patylėkite. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Nesulaikysite savo emocijų, nekontroliuosite elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis prognozuojami vėsoki orai, beveik visoje šalyje trumpai palis. Šiandien oro temperatūra sieks 17–19 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį taip pat numatomas trumpas lietus, oro temperatūra naktį bus 12–16, dieną 18–21 laipsnis šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 8 d.
+17
+19
Telšiai
+17
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+18
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.42 21.05 15.23 22.47 13.27
221-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 145 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +25 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +14 Kopenhaga +21
Londonas +22 Madridas +30 Maskva +27 Minskas +31 Niujorkas +28 Oslas +22 Paryžius +23 Pekinas +32
orai kaune šiandien
Praha +28 Ryga +26 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +32
+19
+17
Vėjas
4–11 m/s
Marijampolė
Vilnius
+19
Alytus
Vardai Daina, Dainius, Dominykas, Domas, Elidijus, Gustavas, Taulgirdas.
Galingas potvynis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+18
+16
+16
7
+16
+19
+16
+14
5
+15
+17
+15
+13
2
rytoj
poryt
Fil ipinus nusiaubus pot vyn iui, ma žiausiai penki žmonės žuvo, o dar sep tyni dingo. Potvynius Manilos apylin kėse sukėlė smark ios liūtys. Vanduo sukėlė ir žemės nuošliauž ą sost inė je. Vienas vyras žuvo, o dar šeši din go nuslink us žemės nuošliaužai, ku ri antradienio rytą užvertė keturis na mus viename lūšnyne Manilos šiauri niame rajone. Gelbėtojai kastuvais at kasė šešis žemės nuošliaužos užvers tus, tačiau gyvus likusius žmones, ku rie buvo išvežti į ligoninę. Policija pra nešė apie keturis nuskendusius ir vie ną ding usį žmogų. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Tikinčiuosius apstulbino erotiniu pamokslu Vysbadene (Vokietijoje) vietos dvasininkas per pamokslą mėgi no įtikinti parapijiečius, kad kū niška meilė nėra nuodėmė. Savo pamoksle Ralfas Schmid tas paragino nebijoti sekso, pa reikšdamas, kad kūno norai atei na iš Dievo, o ne iš velnio. „Nėra gyvenimo be erotikos, ir nėra gyvenimo be Dievo“, – pa brėžė dvasininkas. Per pamaldas R.Schmidtas paprašė parapijie čius susiimti už rankų ir pajusti vienas kito artumą. Vargoninin kas tuo metu grojo Elvio Presley dainos „Love Me Tender“ melo diją.
Pasiklydę Bermudų trikampyje Vidmantas Matutis v.matutis@diena.lt
Savo pamaldas R.Schmidtas anonsavo iš anksto, bet nuogąs tavo, kad jo žodžius gali iškraipy ti žiniasklaidos priemonės, kurios labai susidomėjo pamokslu, todėl jis buvo priverstas sušvelninti jo tekstą, visų pirma – atsisakė ap tarti necenzūrinius posakius, api būdinančius seksą. Į pamaldas su sirinko apie 200 parapijiečių, kurie palankiai žiūrėjo į pamokslą. Nek ritikavo dvasininko sumanymo ir Protestantų bažnyčia, kuriai pri klauso parapija. Jos atstovai pa žymėjo, kad kūniškos meilės temą dvasininkai kelia gana reguliariai. BNS inf.
Bermudų trikampyje pasiklydo ke lionę aplink pasaulį vykdanti Uk rainos jachta „Scorpius“. Per didžiulę audrą žaibas trenkė į jachtos stiebą ir sugadino visas jachtos sistemas, išskyrus paly dovinio ryšio. Po kelių dienų kapi tonas per palydovinį ryšį aiškino, kad per audrą Bermudų trikam pyje matė neįprastus reiškinius – stačius debesis, panašius į rūko sieną, didžiulius apvalius šviesu lius virš vandens, kurie tai užges davo, tai vėl atsirasdavo. Ukrainos jachta „Scorpius“ išskirtinė tuo, kad keliaudama aplink pasaulį turi ypatingą misiją – ji planuoja api plaukti pasaulį apjuosdama Pietų ir Šiaurės ašigalius.
Areštas už viešą bučinį
Mistika: „Scorpius“ įgula sako per incidentą mačiusi keistų reiškinių,
Konservatyviame Leono mies te Meksikoje vienos bažnyčios prieigose įvairaus amžiaus poros surengė neįprastą akciją. Protes tuodamos dėl incidento, kai savo gyvenimo draugę pabučiavusiam vyrui buvo skirtas areštas, poros susiglaudė lūpomis. Masinio bučiavimosi akcija,
Atvirukai iš dramblių mėšlo
surengta sekmadienio vidurdie nį, Katalikų bažnyčioje vykstant mišioms. Tokio neįprasto palaikymo su laukė 38 metų universiteto dės tytojas Man uel is Ber um en as, kuris, ketvirtadienį vaikštinė damas šalia bažnyčios esančioje aikštėje su ketverių metų sūnu mi, viešai pabučiavo savo gyve nimo draugę. „Apkabinau Mayrą ir ją pabu čiavau – nieko neįprasta. Tada iš girdome šaukiant vieną moterį: „Čia esama vaikų!“, tarsi būtu me apsinuoginę arba užsiimtume gatvėje kokia nors pornografija“, – sakė M.Berumenas, kuriam dėl viešo aistros demonstravimo bu vo skirtas 12 valandų areštas. Gvanachuato valstija, kurios sostinė yra Leonas, laikoma vie na iš konservatyviausių Meksiko Moralė: konservatyviojoje Gva je. Joje jau ne kartą yra įvykę pa nachuato valstijoje už viešą ne našių incidentų dėl numanomų kaltą bučinį galima atsidurti „moralės pažeidimų“. areštinėje. „Shutterstock“ nuotr.
KD, BNS inf.
tačiau pati nenukentėjo.
Kaip originaliai pasveikinti my limą žmogų? Atvirukų gaminto jas iš Indijos pasiūlytų padovano ti atviruką, pagamintą iš dramblių išmatų. Vijenderis Shekhawatas, tu rintis savitą ir unikalų romanti kos jausmą, jau ruošiasi šturmuo ti rinką, rašo www.orange.co.uk. Jo kompanija „Haathi Chaap“ (angl. „Elephant Stamp“, liet. „Dramb lių spaudas“) per mėnesį planuoja apdoroti 30 t dramblių mėšlo ir pa gaminti specialų popieriaus pluoš tą iš nepasisavintos žolės ir lapų skaidulų, perkeliavusių per dramb lių virškinimo sistemą. Verslinin kas tikina, kad tokiu būdu gauna ma popieriaus masė išsiskiria itin aukšta kokybe, o unikalus popie riaus pluoštas gali būti naudojamas bet kokios paskirties atvirukui. „Dramblių virškinimo traktas negeba gerai suvirškinti skaidulų.
Maždaug 40 proc. visų suėstų žo lių ir lapų pašalinami nė nepaliesti, tik šiek tiek suminkštėję. Štai dėl ko dramblių mėšlas yra puiki me džiaga popieriaus pluoštui ruošti“, – aiškina V.Shekhawatas. Beje, būsimuosius pirkėjus vers lininkas užtikrina, kad šie egzotiš
ki atvirukai jokio nemalonaus kva po neskleidžia. „Žmonės visuomet nerimauja dėl nemalonaus kvapo, tačiau, patikėkite, šie atvirukai kvepia taip pat, kaip ir bet kurie kiti, esantys parduotuvėse“, – ti kino V.Shekhawatas. lrt.lt inf.
Kvapas: originalių atvirukų kūrėjai tikina, kad jie visiškai nedvokia.