2012-08-13 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 13, 2012

www.kl.lt

=6?:.162;6@ ?B4=7�š6<

9

RUBRIKA

188 (19 489)

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Puoťmena – istoriniai laivai

Du po­Şe­mi­niai smō­giai Ira­ne nu­si­ne­ťÄ— 227 gy­vy­bes.

Klai­pÄ—­dos ta­ry­bos na­rys R.Bra­Şins­kas nu­spren­dÄ— trauk­tis iĹĄ po­li­ti­kos.

„Meridianas� – gyvas įrodymas, kiek Lietuva turi jōrinių ambicijų.

KlaipÄ—dos centre dÄ—mesÄŻ dar traukia gerokai nustekentas burlaivis „Meridianas“. Jo likimas kybo ant plauko. Gaila barkentinos. Miesto valdĹžia kaĹžin ar jÄŻ gelbÄ—s. Kaip yra kitose Baltijos jĹŤros ĹĄalyse?

Venantas Butkus KaralienÄ— skatino

Tarptautinio istoriniĹł lai vĹł registro sÄ…raĹĄe (The Interna tional Re gis ter of His to ric Ships) yra apie du tĹŤkstanÄ?iai istorinÄ™ vertÄ™ turinÄ?iĹł laivĹł iĹĄ 72 pasaulio ĹĄaliĹł. Pagrindiniai kriterijai: laivas turi bĹŤti ilgesnis kaip 40 pÄ—dĹł (12,2 met ro) ir sta ty tas dau giau nei prieĹĄ 50 metĹł. ď Ž Apsisprendimas: ON_ XR[ aV [N  :R _V QVN [N`• aN]` Ă&#x;_\ Istoriniai laivai primena tau Qf Zb N_ 9VR ab cN XNV] cNY` tos af OĂ› ab _V WĂ­ _V [VĂş NZ OV PV WĂş pasiekimus jĹŤreivystÄ—je, ska tina jos Negaili pinigĹł CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜V\ [b\ a_ jĹŤrines ambicijas. Pirmoji tai tentiĹĄkai anĹł laikĹł aplinkai ÄŻver- Pasaulyje Ĺžinomas bur atkurti laivis „Vic- numatyta skir tino Anglijos karalienÄ— ElĹž bieta I. tory“, kuriame Tra ti apie 16 mln. svarĹł „Vaza“ nuo 1990 metĹł eks pofalgaro mĹŤĹĄio sterlingĹł. Ji ÄŻsakÄ— sausame doke prie Tem Anglijoje tai vienas ponuojamas specialiai jam pasta zÄ—s metu Ĺžuvo garsus ang tytalĹł admiro- puliariausiĹł vieĹĄai pristatyti kÄ… tik iĹĄ to me muziejuje. Ĺ iandien tai istoriniĹł objektĹł, kulimos las H.Nelsonas, galÄ— vienas jo neiĹĄlikti iki ris kasmet kelionÄ—s grÄŻĹžusÄŻ tristiebÄŻ 37 sulaukia apie 350 tĹŤkst. populiariausiĹł pasaulyje me met- mĹŤsĹł dienĹł. ValdĹžios moriavirĹĄĹŤnÄ—s ne- lankytojĹł. rĹł ilgio galeonÄ… „Golden liniĹł laivo muziejĹł. Jame pa Hind“. mÄ—go iĹĄ nekilmin buvojo gos ĹĄeimos kiluTai buvo pirmasis anglĹł Anglai didĹžiuojasi ir 1869 me jau daugiau kaip 25 mln. lanky laivas, sio talentingo jĹŤrĹł tais tojĹł. karininko. Kai statytu nuo apiplaukÄ™s Ĺ˝emÄ—s rutulÄŻ ir stabiuoju arbatiniu kli– tiek tĹŤkst. laivĹł pasauKuklesnis laivo muziejus parga- „Victory“ techniĹĄ kai ir moraliĹĄkai periu „Cut yra benÄ™s 30 tonĹł sidabro iĹĄ api ty Sark“. JÄŻ lauĹžyne atrado plÄ—ĹĄ- paseno, buvo nutar lyje yra ÄŻregistruoti isto- Portsmute. Specialiame pastate ta pasiĹłsti jÄŻ ÄŻ senas jĹŤrĹł tĹł Ispanijos uĹžjĹŤrio koloni vilkas Wilfredas DowmajĹł. Per lauĹžynÄ…. gomas 33 metus praplaukio jÄ™s riniĹł laivĹł registro, kurio irsau vienerius metus burlaivÄŻ ap 1545-aisiais nusken ĹžiĹŤrÄ—Pirmasis jĹŤrĹł lordas – vyriau- nas ir savo lÄ—ĹĄomis atstatÄ—. Jam mi45 metrĹł jo tĹŤkstanÄ?iai ĹžmoniĹł. Lan rus, naĹĄlÄ— laivÄ… padovanojo pagrindiniai reikalavi- ilgio agmaninis karodÄ™s kyda- siasis karinio laivy TemzÄ—s laivas „Mano vadas Tho- jĹŤreivystÄ—s miesi jame, britai sÄ—mÄ—si ÄŻkvÄ— koledĹžui. Po Antrojo papimo mas Hardis, grįŞęs mai: laivas turi bĹŤti ilges- ry Rose“. JĹŤrĹł archeologai jo liekaiĹĄ tarnybos, saulinio karo nenusileisti Ispanijai. Ĺ ios am Anglijos karalienÄ—s vybici- papasakojo Ĺžmonai, nis kaip 12,2 metro ir sta- nas 1971 metais aptiko netoli Vaito kad pasiraĹĄÄ— ras Edinburgo jos iĹĄsipildÄ—. IspanĹł armados salos. Beveik hercogas Filipas padÄ—jo Şōtis ÄŻsakymÄ… sunaikinti burlaivÄŻ „Vic- uĹžtikrinti to 1588 metĹł mĹŤĹĄyje su Angli tytas daugiau nei prieĹĄ niu gulÄ—jÄ™s me500 metĹł po vandelimesnÄŻ laivo iĹĄsaugojija uĹž- tory“. Ĺ˝mona apsi dinis laivo korpusas verkÄ— ir priver- mÄ…. 2007 baigÄ— jos vieĹĄpatavimÄ… jĹŤro metais „Cutty Sark“ smarse. tÄ— vyrÄ… anuliuoti ÄŻsakymÄ…. 50 metĹł. ir keli tĹŤkstanÄ?iai artefaktĹł atsarIĹĄskirtinis karalienÄ—s ElĹžbie kiai nukentÄ—jo per gaisrÄ…. Ĺ ie giai buvo iĹĄkelti ÄŻ pavirĹĄiĹł. tos Gal tai tik graĹži legenda. Ne met jis I dÄ—mesys parodytas garsio gin- vÄ—l atvertas lankytojams. Ĺ i operacija – viena ambi jo jĹŤrĹł Ä?ytina, kad prieĹĄ lai RestauraviStokholme, Djugardeno sa cinvo sunaikinimÄ… mo darbai keliautojo ir korsaro F.Drei loje, giausiĹł ir brangiausiĹł dar nebaigti. Jiems atlikti spe ko lai- aktyviai pasiprieĹĄi projektĹł jĹŤcia no visuomenÄ—. lia me pa vui Anglijoje nepamirĹĄtas iki sta te sau go dar mas prireiks 30–35 mln. svarĹł ster bur- rĹł archeologijos isto mĹŤIĹĄsaugoto laivo bĹŤklÄ— vis lin- laivis „Vaza“. Tai vienin rijoje. Vien tik sĹł dienĹł. 1973 metais britĹł pra- gĹł. Istorinio ir kultĹŤri telis pasau- laivo korpuso laivĹł stÄ—jo. 1921 metais vi nio paveldo lo- lyje iĹĄlikÄ™s iĹĄkÄ—limas ir jo apsausuomenÄ—s pa- terijos fondas XVII a. karinis laivas. Jis go statytojai pagamino tiksliÄ… jau skyrÄ— 10 mln., o Iz- nusken jimas nuo atmosferinio povei „Gol- stangomis buvo pra kio dÄ—ta kampani- raelio laivy do 1628 m. rugpjĹŤÄ?io 10 d. den Hind“ kopijÄ…. Ji sÄ—kmin bos magnatas Sammy Petr vos kainavo daugiau kaip 4 mln. gai pa- ja uĹž „Victory“ iĹĄsau iĹĄplaukÄ™s ÄŻ pirmÄ…jÄŻ reisÄ…. 1956 svarĹł gojimÄ…. Akcija paaukojo 3,3 kartojo pirmtakÄ—s kelionÄ™ mln. svarĹł sterlingĹł. sterlingĹł. aplink tÄ™siasi iki ĹĄiol – lai metais laivÄ… aptiko jĹŤros mĹŤ vÄ…, kuris tebÄ—Ĺ˝emÄ—s rutulÄŻ praÄ—jus ketu ĹĄiĹł isIlgÄ… laikÄ… visi radiniai buvo riems ra KaraliĹĄkojo karinio torija besidomintis 38 metĹł eksjĹŤrĹł laivyno Pakilo iĹĄ jĹŤros ĹĄimtmeÄ?iams. Nuo 1996 me inĹži- ponuojami specia dugno tĹł ĹĄis sÄ…raĹĄuose, nuolat liame pastate. nierius Andersas Frencenas. tenka remon- Ne visi ĹžymĹŤs laivas, kaip ir ElĹžbietos I Pasi- 2006 metais „Mary praeities laikĹł laivai rodÄ—, laikais, tuoti, priĹžiĹŤrÄ—ti, Rose“ globos kad 32 metrĹł gylyje gulintis papildyti isto- iĹĄvengÄ— pra eksponuojamas prie TemzÄ—s. Şōtingo likimo. Nesa- lai komitetas nutarÄ— statyti nau Kita riniais eksponatais. vas yra stebÄ—tinai geros bĹŤk jÄ… ĹĄio Pagal dabar vanaudiĹĄkomis „Golden Hind“ kopija glau lÄ—s. laivo muziejĹł. Darbai savanoriĹł pastan- Paskel dĹžiasi veikianÄ?iÄ… laivo glo jau pradÄ—bus akcijÄ… „Vazai“ gelbÄ—ti, bos programÄ… gomis jie iĹĄ nedidelio Anglijos miestelio ÄŻ ti. LÄ—ĹĄas statybai auko liko ir Ĺžinomi pasauly- spe Briks- 2011–2020 metais ja privatĹŤs cialĹł fondÄ… pradÄ—jo plaukti memorialinio je kaip garsĹŤs hamno uoste. pi- asmenys, ÄŻmonÄ—s, ďŹ nan memorialiniai laivĹł nigai. laivo kapitaliniam remontui siĹĄkai re333 metus jĹŤros dugne prair au- muziejai. mia Portsmuto miesgulÄ—jÄ™s burlaivis buvo iĹĄkeltas. to taryba.

2

Pasaulis 7p. Ĺ iandien priedas

Miestas 2p.

Sau­gos imi­ta­ci­ja – uĹž al­gÄ…

Kaina 1,30 Lt

12

„Vy­rai tu­ri my­lÄ—­ti vai­kus ir mo­te­ris. Pap­ras­tai vai­kus my­li­me il­giau.“ Vi­ce­me­ras Vy­tau­tas ÄŒe­pas jau se­niai pa­ste­bÄ—­jo, kad mō­sĹł gy­ve­ni­me daug kas sÄ…­ly­giť­ka.

6p.

Rin­ki­mai Klai­pÄ—­do­je ne­bus pi­gĹŤs Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Sei­mo rin­ki­mams Klai­pÄ—­do­je or­ga­ ni­zuo­ti pri­reiks apie 640 tĹŤkst. li­tĹł. Di­dĹžio­ji jĹł da­lis nu­guls ÄŻ 558 Ĺžmo­ niĹł, dirb­sian­Ä?iĹł rin­ki­mĹł apy­gar­dĹł ir apy­lin­kiĹł ko­mi­si­jĹł pir­mi­nin­kais ir na­riais, ki­ťe­nes. „„Ty­la: prieĹĄ aud­rÄ… at­sa­kin­gi val­di­nin­kai, tu­rÄ—­jÄ™ ÄŻspÄ—­ti gy­ven­to­jus apie sti­chi­jÄ…, oriai ty­lÄ—­jo, ÄŻsi­ti­ki­nÄ™, kad in­for­ma­ci­jos ir taip bu­vo pa­kan­ka­mai.

PraÄ—­ju­sÄŻ pir­ma­die­nÄŻ praō­Şus Klai­pÄ—­dÄ… nio­ ko­ju­siai aud­rai, dau­ge­liui ki­lo klau­si­mas: kÄ… tuo me­tu vei­kÄ— ci­vi­li­nÄ—s sau­gos tar­ny­ bos? Ogi nie­ko. Jos nie­ko ne­da­ry­tĹł, jei ÄŻvyk­tĹł ir Ĺže­mÄ—s dre­bÄ—­ji­mas, nes jĹł dar­ bas – da­ly­ti ka­len­do­rius, kli­juo­ti pla­ka­tus ir kont­ro­liuo­ti ki­tas tar­ny­bas. Sup­ran­ta­ma, uĹž tĹŤks­tan­ti­nes al­gas.

„Klai­pÄ—­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Tar­ny­bos mi­si­ja – ÄŻspÄ—­ti

Kuo uŞ­sii­ma ci­vi­li­nÄ—s sau­gos sis­ te­ma? „Jos pa­skir­tis – pro­gno­zuo­ti ga­ li­mas ekst­re­ma­liÄ…­sias si­tua­ci­jas, jĹł pa­da­ri­niĹł po­bō­dÄŻ ir mas­tÄ…, per­ spÄ—­ti gy­ven­to­jus apie ga­li­mÄ… ekst­ re­ma­liÄ…­jÄ… si­tua­ci­jÄ…, iť­lai­ky­ti rim­tÄŻ, iť­sau­go­ti Ĺžmo­niĹł gy­vy­bÄ™, svei­ka­ tÄ…, tur­tÄ…, ap­sau­go­ti ap­lin­kÄ… nuo ekst­re­ma­lio­sios si­tua­ci­jos po­vei­

kio, sklan­dĹžiai ir ope­ra­ty­viai or­ga­ ni­zuo­ti ekst­re­ma­lių­jĹł si­tua­ci­jĹł lik­ vi­da­vi­mÄ… ir pa­da­ri­niĹł ĹĄa­li­ni­mÄ….“ Taip pa­ra­ťy­ta Ci­vi­li­nÄ—s sau­gos ÄŻsta­ ty­me. Aki­vaiz­du, jog ĹĄÄŻ kar­tÄ…, kaip ir anks­tes­niai­siais, ÄŻspÄ—­ji­mĹł apie bō­si­ mÄ… gam­tos ĹĄÄ—ls­mÄ… bu­vo per ma­Şai, o ÄŻsta­ty­mo fak­tiť­kai nie­kas ne­vyk­dÄ—. Dar­bas – kont­ro­liuo­ti

Ci­vi­li­nÄ—s sau­gos struk­tō­rĹł yra sa­ vi­val­dy­bÄ—­se ir Prieť­gais­ri­nÄ—s gel­ bÄ—­ji­mo tar­ny­bos de­par­ ta­men­te.

4

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mĹł ko­mi­si­ja jau pa­tvir­ti­no nu­ma­to­mas iť­lai­das Sei­mo rin­ki­muo­se. Klai­pÄ—­do­je suor­ga­ni­zuo­ti rin­ki­ mus, ÄŻskai­Ä?iuo­jant ir pa­kar­to­ti­nius vien­man­da­tÄ—­se apy­gar­do­se, kai­ nuos 641 tĹŤkst. 312 li­tĹł. Tie­sa, iĹĄ ĹĄiĹł pi­ni­gĹł bus pa­deng­ tos ir rin­ki­mĹł iť­lai­dos Pa­lan­go­je bei Ne­rin­go­je, nes Pa­jō­rio vien­man­da­tÄ— rin­ki­mĹł apy­gar­da ap­rÄ—­pia ne tik da­ lÄŻ uos­ta­mies­Ä?io, bet ir ĹĄiuos du ku­ ror­tus. Di­dĹžio­ji da­lis iť­lai­dĹł – dar­bo uŞ­mo­kes­tis rin­ki­mĹł apy­ gar­dĹł ir apy­lin­kiĹł pir­mi­ nin­kams bei na­riams.

2

2

pirmadienis, RUGPJŪČIO 13, 2012

miestas Ame­ri­kie­tiš­kų au­to­mo­bi­lių pa­ra­das Pa­lan­gą sa­vait­ga­lį dre­bi­no mo­to­rų griaus­ mas. Čia dvi die­nas ūžė di­džiau­sia Lie­tu­ vo­je ame­ri­kie­tiš­kų trans­por­to prie­mo­nių mė­gė­jų šven­tė „Ame­ri­can Spi­rit“. Penk­tą­ kart vy­kęs ren­gi­nys pri­trau­kė per pu­sant­ ro šim­to įvai­rių mo­to­ri­nių trans­por­to prie­ mo­nių – tiek au­to­mo­bi­lių, tiek mo­to­cik­ lų. Se­niau­sias šie­me­čio „Ame­ri­can Spi­rit“ au­to­mo­bi­lis „gi­mė“ 1923 m., o nau­jau­sias pa­ga­min­tas šie­met. Šį­syk ren­gi­nį pa­ger­bė ypa­tin­ga vieš­nia – JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­ vo­je An­ne E.Der­se, ku­ri su sa­vo „Ca­dil­lac DTS“ da­ly­va­vo ir ka­di­la­kų mi­ni krui­ze.

Verslo pulsas Dar­bas. Per 2012 m. lie­pos mėn. Klai­ pė­dos te­r i­to­r i­nė­je dar­bo bir­žo­je už­si­ re­g ist­ra­vo 3 tūkst. 934 dar­bo ieš­kan­ tys as­me­nys, iš jų – 3 tūkst. 718 be­dar­ bių. Tarp už­re­g ist­r uo­t ų be­dar­bių bu­ vo 1 tūkst. 757 (47,3%) mo­te­rys, 1 tūkst. 393 (37,5%) – jau­nuo­l iai iki 25 m., 612 (16,5%) – as­me­nys, vy­res­n i nei 50 m. Po il­ges­nės nei 2 me­t ų dar­b o per­ trau­kos už­s i­re­g ist­ra­vo – 784 be­dar­ biai, po trum­pes­nės nei 2 me­t ų dar­ bo per­t rau­kos – 1 tūkst. 411, nie­k ur ne­ dir­bu­sių – 1 tūkst. 523. Per 2012 m. lie­ pos mėn. įdar­bin­t i 1 tūkst. 793 be­dar­ biai, iš jų – 1 tūkst. 488 ne­ter­m i­nuo­ tam dar­bui. Kai­nos. Lais­vo­jo­je elekt­ros rin­ko­ je Lie­tu­vo­je did­me­n i­nė elekt­ros kai­ na ki­lo ant­rą mė­ne­sį iš ei­lės. Vi­du­ti­nė elekt­ros kai­na lie­pos mė­ne­sį ūg­te­lė­jo dar 8,8 pro­c. ir pa­sie­kė 15,81 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę (ct/kWh) ri­bą. Lie­tu­vo­ je tris pa­va­sa­rio mė­ne­sius pi­gu­si elekt­ ra ge­gu­žę bu­vo nu­kri­tu­si iki 13,78 ct/ kWh ri­bos, ta­čiau per du va­sa­ros mė­ ne­sius pa­bran­go 14,7 pro­c. Kon­fe­ren­c i­j a. Šian­d ien Klai­p ė­dos vals­ty­bi­n io jū­r ų uos­to di­rek­ci­jos ad­ mi­n ist­ra­ci­ja ren­g ia spau­dos kon­fe­ ren­ci­ją, ku­ri įvyks 11 val. įmo­nės po­sė­ džių sa­lė­je (9 aukš­te). Jo­je bus ap­ta­ria­ mi 2012 me­tų lie­pos mė­ne­sio Klai­pė­ dos uos­to veik­los re­z ul­ta­tai bei per­ spek­ty­vos. Įver­ti­no. Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­n i­jos „Be­ga“ ga­my­bos di­rek­to­r ius Sta­nis­la­vas La­ma­ki­nas ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos jū­rų trans­por­to dar­buo­to­jo gar­bės ženk­lu. Šį ženk­lą il­ ga­me­čiam „Be­gos“ kro­vos komp­lek­so va­do­vui įtei­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Krui­z ai. Ant­ra­d ie­n į, rugp­jū­č io 14 d., 14 val. į Klai­pė­dą at­plauks dar vie­nas krui­z i­n is lai­ne­r is. Lai­vas „Ham­burg“, anks­čiau bu­vęs „C.Co­lum­bus“. Tai vi­ du­t i­n io dy­d žio (144 m il­g io) lai­ne­r is uos­t a­m ies­t y­je šį se­zo­ną vie­š ės ant­ rą kar­tą. Tai bus 31-asis ke­lei­v i­n is lai­ vas, šie­met at­plau­kęs į Klai­pė­dą. Šį va­ sa­ros se­zo­ną pas mus ap­si­lan­k ys 44 krui­z i­n iai lai­ne­r iai, vien rugp­jū­č io mė­ne­sį – 12. Ši­lu­ma. Bend­ro­vė „Geo­ter­ma“ per pir­ mą šių me­tų pus­me­t į pa­ga­mi­no 45,6 tūkst. MWh ši­lu­mos, iš jos geo­ter­mi­ nės ši­lu­mos – 10,3 tūkst. MWh. Per 2011 me­tus pa­ga­min­ta 91,6 tūkst. MWh ši­lu­ mos, iš jos – 18,7 tūkst. MWh geo­ter­mi­ nės. Su­tau­py­ta 2, 2 mln. kub. m du­jų. Parduoda. Palangos miesto savival­ dybė viešo aukciono būdu parduo­ da du objektus –negyvenamąsias (poilsio) patalpas (plotas 88 kv. m) J.Basanavičiaus g. 36 ir lopšelio-dar­ želio pastatą (plotas 965 kv. m) Gin­ taro g. 13.

Teis­mas ­apgy­nė paauglius Klai­pė­dos po­li­ti­kų už­mo­jį su­ma­žin­ ti rū­kan­čių ne­pil­ na­me­čių skai­čių, jiems drau­džiant rū­ ky­ti vi­so­se mies­to vie­šo­se vie­to­se, nu­ slo­pi­no teis­mas.

Nus­ta­ty­ta, kad rin­ki­mų 1 apy­gar­d os ko­m i­s i­jos pir­mi­nin­kas už vie­ną dar­bo va­lan­

dą gaus 15,25 li­to, na­rys – 12,2 li­to. Toks pat va­lan­dos dar­bo už­mo­ kes­čio įkai­nis tai­ko­mas ir rin­ki­mų apy­lin­kių pir­mi­nin­kams, o na­riams – 9,15 li­to. Va­di­na­si, su­mo­kė­ti už vie­ną va­ lan­dą dar­bo Klai­pė­dos apy­gar­dų ir apy­lin­kių ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kams ir na­riams vi­du­ti­niš­kai kai­nuos apie 6 tūkst. li­tų. „Rin­ki­mų apy­gar­dų ir apy­lin­ kių pir­mi­nin­kų ir na­rių dar­bo už­mo­kes­čio dy­dis ir pri­klau­sys nuo to, kiek jie va­lan­dų dirbs, ta­čiau ne­ga­li­ma vir­šy­ti nu­ma­ ty­to biu­d že­to, nes pi­n i­g ų yra tiek, kiek yra“, – tei­gė Vy­riau­

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je Dai­va Ke­re­keš tei­gė, jog ne­tru­kus uos­ta­mies­čio me­rui Vy­ tau­tui Grub­liaus­kui ir mies­to ta­ ry­bai ra­šys tei­ki­mą, kad bū­tų pa­ nai­kin­tas per­nai rug­sė­jį priim­tas spren­di­mas draus­ti ne­pil­na­me­ čiams rū­ky­ti vi­so­se Klai­pė­dos vie­ šo­se vie­to­se. Vy­r iau­s ia­s is ad­m i­n ist­ra­c i­n is teis­mas prieš ke­lias die­nas pa­skel­ bė, jog ana­lo­giš­kas Vil­niaus mies­to ta­ry­bos spren­di­mas yra per­tek­li­nis ir tu­ri bū­ti pa­nai­kin­tas. „Teis­mas kons­ta­ta­vo, jog ga­lio­ ja ki­ti tei­sės ak­tai, ku­riuo­se nu­ro­ dy­ta, kad ne­pil­na­me­čiams drau­ džia­ma par­duo­ti rū­ka­lų, jie ne­ga­li jų ne­šio­tis, to­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad ne­ga­li ir rū­ky­ti. Dėl šios prie­ žas­ties esą at­ski­ro mies­to ta­ry­bos spren­di­mo dėl drau­di­mo ne­pil­

Nusp­ręs­ta: ne­pil­na­me­čiams ir taip drau­džia­ma rū­ky­ti, tad at­ski­ro

mies­to ta­ry­bos spren­di­mo ne­rei­kia.

na­me­čiams rū­ky­ti ne­rei­kia. Be to, mies­to ta­ry­ba ga­li nu­sta­ty­ti tik vie­ tas, kur drau­džia­ma rū­ky­ti“, – aiš­ ki­no D.Ke­re­keš. Vil­niaus mies­to ta­ry­bos spren­ di­mą dėl drau­di­mo ne­pil­na­me­ čiams rū­ky­ti vie­šo­se vie­to­se bu­vo ap­skun­dęs Vy­riau­sy­bės at­sto­vas Klai­pė­dos ap­skri­ty­je. Nors by­la jau bu­vo nag­ri­nė­ja­ma teis­me, Klai­pė­dos po­li­ti­kai praė­ju­ sių me­tų rug­sė­jį priė­mė ana­lo­giš­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ką spren­di­mą, ku­ris įsi­ga­lio­jo nuo per­nai lapk­ri­čio. Drau­di­mas ne­pil­na­me­čiams rū­ ky­ti vie­šo­se vie­to­se ga­lio­jo ne tik Vil­niu­je ir Klai­pė­do­je, bet ir Ne­rin­ go­je, Ši­lu­tė­je, Tra­kuo­se, Jur­bar­ke, Uk­mer­gė­je. „Tei­ki­mus pa­nai­kin­ti spren­di­mą ra­šy­siu ir Ne­rin­gos bei Ši­lu­tės ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bių ta­ry­boms“, – tei­gė Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je.

v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos na­rys, bu­vęs su­si­ sie­ki­mo mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Ro­lan­ das Bra­žins­kas kar­je­rą tęs to­li­mo­je ša­ly­je – jis pa­skir­tas trans­por­to ata­ šė Ki­ni­jo­je.

Klai­pė­die­tis tvir­ti­no, kad jau pu­sę me­tų mo­ko­si ki­nų kal­bos ir tai iš­ kart pa­de­monst­ra­vo ki­niš­kai pa­sa­ kęs fra­zę „šiek tiek kal­bu ki­niš­kai“. „Jau be­veik pu­sę me­tų esu ne­be po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro pa­ta­rė­jas, o vals­ty­bės tar­ nau­to­jas – vy­riau­sia­sis Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­ta­rė­jas ir ga­vau pa­ sky­ri­mą ei­ti trans­por­to ata­šė Ki­ni­jo­je pa­rei­gas“, – aiš­ki­no R.Bra­žins­kas. Vy­riau­sy­bė įsteig­ti trans­por­to ata­šė Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nė­je at­sto­ vy­bė­je Ki­ni­jo­je nu­spren­dė ge­gu­žę. „Pag­rin­di­nės ma­no pa­rei­gos bus at­sto­vau­ti Lie­tu­vos in­te­re­sams Ki­ ni­jo­je trans­por­to sri­ty­je. Mes su šia

ša­li­mi esa­me už­mez­gę ge­rus ry­šius, yra įdir­bis, tu­ri­me bend­rų pro­jek­ tų, pa­vyz­džiui, Sau­lės trau­ki­nys, per­ve­ži­mai jū­ra. Ki­ni­jo­je stip­rin­siu Lie­tu­vos trans­por­ti­nin­kų vers­lą, steng­siuo­si į mū­sų ša­lį pri­trauk­ti Ki­ni­jos trans­por­to vers­lo, in­ves­ti­ ci­jų į lo­gis­ti­ką“, – bū­si­mas už­duo­ tis var­di­jo R.Bra­žins­kas. Jis trans­por­to ata­šė pa­rei­gas Ki­ ni­jo­je pra­dės ei­ti nuo rugp­jū­čio 20 die­nos. Kaip jas pa­vyks su­de­rin­ti su mies­to ta­ry­bos na­rio pa­rei­go­mis? „Stab­dau na­rys­tę par­ti­jo­je, išei­ nu iš mies­to ta­ry­bos, išei­nu iš po­li­ ti­kos“, – tvir­ti­no R.Bra­žins­kas. Jis tei­gė, jog iki rugp­jū­čio 20 die­ nos Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­ jai pa­ra­šys pra­šy­mą stab­dy­ti jo ta­ ry­bos na­rio man­da­to ga­lio­ji­mą. R.Bra­žins­ką mies­to ta­ry­bo­je tu­rė­ tų pa­keis­ti Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė. Pak­laus­tas, ar į Ki­ni­ją jis vyks vie­nas, pa­šne­ko­vas tei­gė, jog kol kas iš­ke­liau­ja su sū­nu­mi, o kai įsi­ kurs, iš­spręs bui­ti­nius klau­si­mus,

Apy­gar­dos rin­ki­ mų ko­mi­si­ja per vie­ ną bal­sa­vi­mo die­ną mais­tui ir gė­ri­mams ga­lės iš­leis­ti 140 li­tų, apy­lin­kės ko­mi­si­ja – 70 li­tų.

sio­s ios rin­k i­m ų ko­m i­s i­jos Fi­ nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­ lė Jakš­tie­nė. Pi­ni­gų nu­ma­ty­ta ne tik dar­bo už­mo­kes­čiui, bet ir ki­toms iš­lai­ doms. Pa­vyz­džiui, rin­ki­mų apy­gar­dų ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kai, at­si­žvel­ giant į tai, kiek apy­gar­do­je yra apy­lin­kių, per tris mė­ne­sius ne­ mo­ka­mai ga­lės te­le­fo­nu pra­kal­ bė­ti nuo 60 iki 120 li­tų. Ne­mo­ka­mų po­kal­bių li­mi­tas nu­ sta­ty­tas ir ki­tiems rin­ki­mus or­ga­ ni­zuo­sian­tiems žmo­nėms, ta­čiau jis ge­ro­kai ma­žes­nis. Už val­diš­kus pi­ni­gus rin­ki­mų ko­ mi­si­jos ga­lės pirk­ti ir mais­tą, neal­ ko­ho­li­nius gė­ri­mus, ta­čiau tik to­mis die­no­mis, kai vyks bal­sa­vi­mas. Apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ja per vie­ną bal­sa­vi­mo die­ną mais­tui ir gė­ri­mams ga­lės iš­leis­ti 140 li­tų, apy­lin­kės ko­mi­si­ja – 70 li­tų. Tie 641 tūkst. li­tų, už ku­riuos rin­ki­mai bus or­ga­ni­zuo­ja­mi Klai­ pė­do­je, – ne ga­lu­ti­nė su­ma. Kar­je­ra: R.Bra­žins­kas Ki­ni­jo­je dirbs „Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja leis ma­žiau­siai tre­jus me­tus. laik­raš­čius, pri­sta­tan­čius kan­di­da­ tus, bus ki­tų cent­ra­li­zuo­tų iš­lai­dų, tuo­met at­vyks ir žmo­na su duk­ra. pa­vyz­džiui, bal­sa­vi­mo biu­le­te­ R.Bra­žins­kas gy­vens Pe­ki­ne. nių spaus­di­ni­mas, ku­rios į mi­nė­ Trans­por­to ata­šė Ki­ni­jo­je ka­den­ tą su­mą neįs­kai­čiuo­tos“, – tvir­ti­ no D.Jakš­tie­nė. ci­ja truks tre­jus me­tus.

Iš uostamies­čio ta­ry­bos – į Ki­ni­ją Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Rin­ki­mai Klai­pė­do­je ne­bus pi­gūs

3

pirmadienis, RUGPJŪČIO 13, 2012

miestas Ame­ri­kie­tiš­kų au­to­mo­bi­lių pa­ra­das

Šir­šės puo­la klai­pė­die­čius Į me­di­kus krei­pia­ si vis dau­giau klai­ pė­die­čių, ku­riuos su­gė­lė šir­šės. Praė­ ju­sią sa­vai­tę už­fik­ suo­ti net ke­li to­kie at­ve­jai. Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad bū­tent rugp­jū­tį bū­na dau­ giau­sia šir­šių.

niau­siai įge­lia val­gant vai­sius, ge­ riant sal­džius vais­van­de­nius. Žmo­ nės ne­pas­te­bi šir­šės, ir ši įge­lia. Tai nė­ra vabz­džio ag­re­si­ja, o gy­ny­ba“, – aiš­ki­no R.Fe­ren­ca. Ve­dė­jas pa­ta­rė žmo­nėms la­biau pa­si­sau­go­ti pa­tiems ir bū­ti ati­ des­niems. Taip pat svar­bu ne­pul­

Dau­giau­sia šir­šių bū­na ant­ro­je va­sa­ ros pu­sė­je. Pa­tys šie vabz­džiai, jei yra to­li nuo liz­do, ne­puo­la.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos grei­to­sios pa­gal­bos sto­ ties vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­ to­ja Ni­jo­lė Damb­raus­kie­nė pa­sa­ ko­jo, kad šią sa­vai­tę vie­nas at­ve­jis bu­vo ypač rim­tas. Po įgė­li­mo pa­ cien­tą iš­ti­ko šo­kas. Jo būk­lė bu­vo la­bai rim­ta. Spe­cia­lis­tė tvir­ti­no, kad pir­miau­sia nuo su­gė­li­mo gelbs­ti šal­tis. „Rei­kia pei­liu ar neašt­rio­mis žirk­lu­tė­mis nu­brauk­ti ge­luo­nį. Ta­ da ant įgė­li­mo vie­tos už­dė­ti le­do ga­ba­liu­kų. Juos rei­kia dė­ti ne tie­siai ant odos, o pir­miau­sia ant me­džia­

Nea­ti­du­mas: daž­niau­siai šir­šės žmo­nes su­ge­lia, kai šie val­go vai­sius.

gos. Lai­ky­ti le­dą ant su­gel­tos vie­ tos rei­kia 20–30 mi­nu­čių“, – tvir­ ti­no N.Damb­raus­kie­nė. Pa­ju­tus aler­gi­jos po­žy­mius, rei­ kia iš kar­to kreip­tis į me­di­kus. Šie­met šir­šių pa­ste­bė­ta ma­ žiau nei anks­tes­niais me­tais. Pa­ sak Kau­no T.Iva­naus­ko zoo­lo­gi­jos mu­zie­jaus En­to­mo­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo Ro­mo Fe­ren­cos, sun­ku pa­ sa­ky­ti, ko­dėl taip yra. „Kiek­vie­nas gy­vū­nas tu­ri sa­vo prie­šus, li­gas, vi­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ru­sus. Tai ga­li bū­ti vie­na prie­žas­ čių, ko­dėl vabz­džių šie­met ma­žiau. Įta­kos tam tu­ri ir orai“, – pa­sa­ko­ jo R.Fe­ren­ca. Anot ve­dė­jo, dau­giau­sia šir­šių bū­na ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je. R.Fe­ ren­ca pa­sa­ko­jo, kad žmo­nės daž­ niau­siai nuo šir­šių nu­ken­čia jas pri­spau­dę. Pa­tys šie vabz­džiai, jei yra to­li nuo liz­do, ne­puo­la. „Šir­šes at­vi­lio­ja sal­dūs mais­to kva­pai. Žmo­nėms vabz­džiai daž­

ti į pa­ni­ką ir ne­si­blaš­ky­ti, nes šir­ šės rea­guo­ja į ju­de­sius. „Ju­dan­tis žmo­gus ga­li nu­ken­tė­ ti, o ša­lia bū­nan­tis ra­miai – ne“, – pa­brė­žė R.Fe­ren­ca. Ypač skau­džios pa­sek­mės ga­ li bū­ti, kai šir­šių liz­dus ima ar­dy­ti pa­tys žmo­nės.

Aler­gi­jos vabz­džių įgė­li­mui po­žy­miai Ti­ni­mas Stip­rus įgel­tos vie­tos pa­rau­di­mas Du­su­lys Stip­rūs prie­puo­liai, pil­vo skaus­mai.

Automobilio lan­gą iš­dau­žė kep­tu­vė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sė­dė­da­mas au­to­mo­bi­ly­je ne­ga­li jaus­tis sau­gus – tuo įsi­ti­ki­no klai­pė­ die­tis, ku­rio ma­ši­nos lan­gas iš­du­žo nuo kaž­kie­no iš­mes­tos kep­tu­vės.

Vie­ną praė­ju­sios sa­vai­tės va­ka­ rą 27 me­tų Ai­va­ras sė­dė­jo sa­vo „Peu­geot 607“ prie Tai­kos pro­ spek­to 36 na­mo. Jau­n o vy­ro ra­my­b ę su­t rik­d ė ne­t i­k ė­tas smū­g is į au­to­m o­b i­ lį. Iš­šo­kęs iš ma­ši­nos jis pa­ma­tė,

kad prie­k i­n is lan­gas iš­d auž­tas, o ant že­m ės vo­l io­ja­s i me­ta­l i­n ė kep­tu­vė. Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas ža­lą įver­ti­no 5 tūkst. li­tų. Klai­pė­do­je yra ke­lios vie­tos, kur vai­ruo­to­jų ty­ko ne­ti­kė­tu­mai. Her­

kaus Man­to gat­vė­je po ge­le­žin­ ke­lio via­du­ku į au­to­mo­bi­lių lan­ gus daž­niau­siai le­kia ak­me­nys, o Smil­te­lės gat­vės pra­džio­je, ar­čiau Mi­ni­jos gat­vės, – obuo­liai. Daž­ niau­siai taip iš­dy­kau­ja ne­pri­žiū­ ri­mi vai­kai.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Dienos telegrafas Šven­t ė. Tre­č ia­d ie­n į, rugp­j ū­č io 15ąją, 15 val. aikš­tė­j e prie bur­l ai­v io „Me­r i­d ia­nas“ vyks „Se­na­m ies­č io kie­ mo vai­k ų šven­tė“. Jo­j e lau­k ia­m i vi­ si – ir po­k a­r io, ir šių die­nų klai­p ė­d ie­ čiai. Or­g a­n i­z a­to­r iai ti­k i­s i, jog po ka­ ro at­g ims­t an­č io uos­t a­m ies­č io griu­ vė­s iuo­s e išau­g u­s ios kar­tos pri­s i­m i­ ni­mai bus įdo­mūs ir šian­d ie­nos klai­ pė­d ie­č iams, jau ne­ma­č iu­s iems ka­ro pa­da­r i­n ių, ne­pa­t y­r u­siems su­dė­t in­go laik­me­č io ne­pri­tek­l ių. Šventės dalyviai registruojami nuo 14.30 val., išankstinė registracija tel.: 411 403, 8 614 10 322 arba e. paštu klaipedos. vaikai@gmail.com. Var­ž y­b os. Šian­d ien Pa­lan­go­s paplūdimyje 14 val. vyks var­ž y­b os. Jų metu įvairiose rungtyse sa­vo ge­bė­ji­mus ir fi­z i­nę for­mą pa­si­t ik­r ins ku­ror­to bei Klai­p ė­dos gel­b ė­to­jai. Ren­g i­nys. Pa­l an­go­je sa­vait­ga­l į star­ ta­vęs pro­j ek­t as „Ža­l io­s ios eu­ro­pie­ čių ato­s to­gos“ ryt per­s i­ke­l ia į uos­t a­ mies­t į, Teat­ro aikš­tę. Dvi die­nas nuo 18 iki 22 val. čia vyks įvai­r ūs ren­g i­ niai – pra­de­d ant kū­r y­bi­nė­m is dirb­ tu­vė­m is, vik­to­r i­no­m is, teat­r i­nė­m is imp­ro­v i­z a­c i­j o­m is ir bai­g iant kon­ cer­t i­ne pro­g ra­ma: ant­ra­d ie­n į nuo 21 iki 22 val. nu­m a­to­m as Egi­d i­j aus Si­ pa­v i­č iaus gy­vo gar­so kon­cer­t as, tre­ čia­d ie­n į tuo pačiu metu – „Old Ci­t y Band“ pasirodymas. Mir­tys. Šeš­ta­d ie­n į Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ ci­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ona Čia­pie­nė (g. 1915 m.), An­ta­nas Zu­kas (g. 1921 m.), Al­b er­t as Gri­g u­t is (g. 1923 m.), Sta­n is­ la­va Šarp­n ic­k ie­nė (g. 1928 m.), Vi­t a­l i­ jus Sta­s ys Ale­jū­nas (g. 1943 m.). Nau­j a­g i­m iai. Per dvi sta­t is­t i­nes pa­ ras pa­g im­dė 25 mo­te­r ys. Gi­mė 13 ber­ niu­k ų ir 12 mer­gai­č ių. Grei­to­j i. Va­k ar iki 15 val. grei­to­s ios pa­g al­b os per­s o­n a­l as su­l au­kė 52 iš­ kvie­t i­mų. Į me­d i­k us klai­p ė­d ie­č iai krei­p ė­s i dėl pa­d i­dė­ju­s io krau­j os­pū­ džio, gal­vos svai­g i­mo, vi­du­r ia­v i­mo.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

4

pirmadienis, rugpjūčio 13, 2012

miestas

Sau­gos imi­ta­ci­ja – už al­gą 1

Kol gy­va­vo ap­skri­tys, ten taip pat bu­vo ci­vi­li­nės sau­gos de­par­ta­men­tai. Ką vei­kia ši di­de­lė biu­rok­ra­ti­nė ma­ši­na? „Apie ar­tė­jan­čią aud­rą mies­tie­ čius tu­rė­jo įspė­ti sa­vi­val­dy­bės ci­vi­ li­nės sau­gos dar­buo­to­jai. Mes nie­ko neįs­pė­ji­nė­ja­me, mes tie­siog žiū­ri­ me, kaip tai yra vyk­do­ma. Mes tik ren­ka­me sta­tis­ti­ką ir su de­par­ta­ men­tu bend­rau­ja­me tie­sio­giai, o Klai­pė­dos ci­vi­lio­kai rū­pi­na­si gy­ ven­to­jais“, – pa­tiks­li­no Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­ mo val­dy­bos Ci­vi­li­nės sau­gos sky­ riaus vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Ing­ri­da Zu­bie­nė. Jai vie­nin­te­lei iš vi­so sky­riaus pa­vy­ko pri­si­skam­bin­ti, nes ve­dė­ jas ato­sto­gau­ja, jo pa­va­duo­to­ja ser­ ga, o vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės te­ le­fo­no ra­ge­lio ap­skri­tai ne­kė­lė. Ką vei­kia Ci­vi­li­nės sau­gos sky­rius? Esą in­ter­ne­te bu­vo įspė­ta, kaž­kas kaž­ką apie be­siar­ti­nan­tį štor­mą kal­bė­jo ir per ra­di­ją. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės va­di­na­ ma­sis „ci­vi­lio­kų“ va­das Ri­man­tas Imb­rus, pa­klaus­tas, ar vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta, kad gy­ven­to­jai kuo ma­ žiau nu­ken­tė­tų, sa­kė ma­žai ką ga­li pa­sa­ky­ti, nes tuo me­tu ato­sto­ga­vo. – Tai ką jū­sų sky­rius vei­kia? – Kad mes vi­są rei­ka­lą, kal­bu apie gy­ven­to­jų ap­sau­gą, įsuk­tu­me. – O ką jūs įsu­ko­te šį kar­tą? – Šį kar­tą vis­kas įvy­ko po­st fac­tum ir ką jau čia be­ga­li­ma beuž­suk­ti. – Tai kam jū­sų sky­rius ta­da rei­ ka­lin­gas? – Ne­gi jūs ma­no­te, jog mes esa­ me vien tam, kad gy­ven­to­jus in­ for­muo­tu­me? Mes kont­ro­liuo­ja­me, kaip vyk­do­mas Ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mas ūkio su­bjek­tuo­se ir vals­ ty­bės įmo­nė­se. – Va­di­na­si, jūs kont­ro­liuo­ja­te įmo­ nes ir or­ga­ni­za­ci­jas. Jus kont­ro­ liuo­ja Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ ny­bos Ci­vi­li­nės sau­gos sky­rius. – Taip, jie mus pri­žiū­ri. Mes esa­me tie­sio­gi­niai įsta­ty­mo vyk­dy­to­jai. – O ko­dėl pra­si­dė­jus aud­rai neį­ jun­gė­te si­re­nų, kad žmo­nės su­ skub­tų bent lan­gus už­si­da­ry­ti? – Sup­ran­ta­te, si­re­nos nė­ra taip pa­ pras­tai pa­lei­džia­mos. Yra nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tu­ri bū­ti pa­skelb­ta ekst­re­ ma­li si­tua­ci­ja. O ka­da skelb­ti to­kią si­tua­ci­ją, nu­sta­to tei­sės do­ku­men­

Ekst­re­ma­lie­ji įvy­kiai ir si­tua­ci­jos 2011 m. ša­ly­je už­re­gist­ruo­ti 19 tūkst. 874 įvy­k iai (in­ci­den­tai), 436 ekst­re­ ma­l ie­ji įvy­k iai ir 6 ekst­re­ma­l io­sios si­tua­ci­jos (1 – vals­ty­bės ly­gio, 5 – sa­vi­ val­dy­bės ly­gio). Dau­giau­sia ekst­re­ma­lių­jų įvy­kių bu­ vo Kau­no (149), Ma­r i­jam­po­lės (92), Vil­n iaus (84) ir Klai­pė­dos (67) ap­ skri­ty­se. 80 pro­c. vi­sų gam­ti­nės kil­mės ekst­ re­ma­l ių si­tua­ci­jų Lie­tu­vo­je su­ke­l ia hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­niai reiš­ki­niai. Ša­lies gy­ven­to­jai dau­giau­sia ne­pa­to­ gu­mų ir nuo­sto­lių pa­ty­rė dėl gam­ti­ nio po­bū­džio ekst­re­ma­lių­jų įvy­kių, ku­rių 2011 m. bu­vo už­re­gist­ruo­ta 25. 2011 m. sau­sio 1 d. stip­ri pū­ga su­trik­dė elekt­ros ener­g i­jos tie­k i­mą 34 tūkst. 681 var­to­to­jui, o 2011 m. lapk­ri­čio 28 d. dėl stip­raus vė­jo elekt­ros tie­ki­mas bu­vo su­t rik­dy­tas net 58 tūkst. 879 var­to­to­jams.

Nuos­to­liai: jei Ci­vi­li­nės sau­gos sky­rius bū­tų ra­gi­nęs žmo­nes ne­pa­lik­ti au­to­mo­bi­lių ša­lia aukš­tų me­džių,

to­kių ne­ma­lo­nu­mų bū­tų iš­veng­ta.

tai. Na, jei ši­tas škva­las bū­tų tru­kęs 10 va­lan­dų ar dar il­giau, 40 mi­nu­ čių – dar ne­pa­kan­ka­mai il­gai. – Be tų tei­sės ak­tų, dar yra ir svei­ko pro­to kri­te­ri­jus. – Čia ne­ga­li sa­vi­veik­la už­siim­ti. Kaip tei­sės ak­tai nu­ro­do, mes taip ir tu­ri­me elg­tis. Ki­taip ta­riant, Ci­vi­li­nės sau­gos sky­rius ri­bo­ja­mas įsta­ty­mo rai­dės ir žmo­nėms sti­chi­jos at­ve­ju pa­gal­ bos iš jų ge­riau nė ne­lauk­ti.

Da­ly­va­vo ra­di­jo lai­do­se

2011 m. Ci­vi­li­nės sau­gos tar­ny­bos ata­skai­to­je ra­šo­ma, kad „dau­gu­ma ap­skri­čių prieš­gais­ri­nių gel­bė­ji­mo val­dy­bų ak­ty­viai da­ly­va­vo švie­ čiant ir in­for­muo­jant vi­suo­me­nę ci­ vi­li­nės sau­gos klau­si­mais: pa­skelb­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ko­kia iš to nau­da, paaiš­kė­ja praū­ žus sti­chi­jai. In­for­ma­ci­ja gy­ven­to­jams in­ter­ ne­te, tink­la­la­py­je www.ci­vi­li­ne­ sau­ga.lt, pa­si­ro­dy­da­vo per me­tus vie­ną kar­tą, o ši sve­tai­nė neat­nau­ ji­na­ma nuo 2009 me­tų ba­lan­džio, kai pa­sku­ti­nį kar­tą pa­skelb­ta apie ci­vi­li­nės sau­gos kur­sus bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų mo­ky­to­jams. Dar prieš me­tus pra­neš­ta, kad iš­leis­ta už­duo­čių kny­ge­lė vai­kams ci­vi­li­nės sau­gos te­ma „Emi­li­ja ir Ku­biu­kas“.

Po­pie­ri­nės struk­tū­ros kai­na

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės sau­gos sky­riu­je dir­ba pen­ki žmo­ nės: sky­riaus ve­dė­jas, du vy­riau­ sie­ji ir du vy­res­nie­ji spe­cia­lis­tai. Ve­dė­jo al­ga, neats­kai­čius mo­kes­ čių, vi­du­ti­niš­kai – 3 tūkst. 860 li­tų, vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to – 2 tūkst. 530 li­tų, vy­res­nio­jo – 2 tūkst. 153 li­tai. Per me­tus vien šių val­di­nin­kų už­dar­biams rei­kia 160 tūkst. li­tų. Kur kas so­li­des­nės al­gos Klai­pė­ dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ ji­mo val­dy­bos Ci­vi­li­nės sau­gos sky­ riu­je. Čia dir­ba 6 žmo­nės: ve­dė­jas, pa­va­duo­to­jas ir po du vy­riau­siuo­ sius ir vy­res­niuo­sius spe­cia­lis­tus. Ve­dė­jas, neats­kai­čius mo­kes­čių, vi­du­ti­niš­kai už­dir­ba 4 tūkst. 216 li­tų, pa­va­duo­to­jas – 3 tūkst. 432 li­tus, vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas – 3 tūkst. 442 li­tus, o vy­res­ny­sis – 2 tūkst. 910 li­tų. Per me­tus iš vals­ty­bės biu­dže­ to jų al­goms rei­kia be­veik ket­vir­ čio mi­li­jo­no li­tų.

Ne­tu­ri at­sar­gi­nių da­lių

Rai­mun­das Pa­lai­tis:

Vis­ką le­mia žmo­nės. Jei jie dir­ba at­sa­kin­ gai ir yra kva­li­fi­kuo­ ti, tai to­kių po­pie­riu­ kų var­ty­mo tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti. ti 46 straips­niai vie­tos spau­do­je, 74 kar­tus da­ly­vau­ta te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­do­se, gy­ven­to­jams iš­da­ly­ta per 15 670 at­min­ti­nių, iš­pla­tin­ta 350 pla­ ka­tų, 30 ka­len­do­rių“. Vi­sa tai, su­pran­ta­ma, vals­ty­bei kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­gus, ta­čiau

Da­bar­ti­nė gy­ven­to­jų per­spė­ji­mo ir in­for­ma­vi­mo sis­te­ma – 500 elekt­ ro­me­cha­ni­nių si­re­nų tink­las, iš­si­ dės­tęs sa­vi­val­dy­bių cent­ruo­se. Si­ re­no­mis ga­li­ma per­spė­ti apie pu­sę ša­lies gy­ven­to­jų. 2011 me­tų Ci­vi­li­nės sau­gos tar­ ny­bos ata­skai­to­je ra­šo­ma, kad įran­ ga mo­ra­liš­kai pa­se­no ir su­si­dė­vė­jo. Šiai sis­te­mai at­kur­ti trūks­ta at­sar­ gi­nių da­lių ir neuž­tik­ri­na­mas pa­ti­ ki­mas jos vei­ki­mas. Ypač blo­ga si­tua­ci­ja yra di­džiuo­ siuo­se ša­lies mies­tuo­se, taip pat ir Klai­pė­do­je. Mies­tuo­se įran­ga eksp­ loa­tuo­ja­ma 40 ir dau­giau me­tų. Si­re­nas ge­riau­siai ga­li iš­girs­ti sa­ vi­val­dy­bių cent­rų gy­ven­to­jai. Kai­ mų gy­ven­to­jai, ku­rių yra apie 1,15 mln. (t.y. treč­da­lis vi­sų ša­lies žmo­ nių), si­re­nas gir­di tik apie 3 pro­c. Da­bar­ti­nės per­spė­ji­mo sis­te­mos efek­ty­vu­mas ma­žas, ta­čiau jos iš­

lai­ky­mas įspū­din­gas – apie 650 tūkst. li­tų per me­tus. Atas­kai­to­je tvir­ti­na­ma, kad apie gre­sian­čius ekst­re­ma­liuo­sius įvy­ kius ir ekst­re­ma­lią­sias si­tua­ci­jas 2011 m. gy­ven­to­jai bu­vo in­for­muo­ ti 46 kar­tus. Tech­ni­ka ma­žins biu­rok­ra­tus?

Be­ne dau­giau­sia įsa­ky­mų ci­vi­li­nės sau­gos klau­si­mais iš­lei­do bu­vęs vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis. Jam te­ko vyk­dy­ti ir ap­skri­ čių re­for­mą, ta­čiau bu­vęs mi­nist­ras ti­ki­na, kad net ne­gal­vo­ta pa­nai­kin­ ti Ci­vi­li­nės sau­gos tar­ny­bos ir da­ lis bu­vu­sių ap­skri­čių val­di­nin­kų, ku­rie dub­lia­vo sa­vo ko­le­gų dar­bą Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos de­par­ta­ men­te, pri­si­glau­dė jo­se. „Toks da­ly­kas pri­va­lo bū­ti. Kal­ bant apie jų veik­los efek­ty­vu­mą, tai įspė­ji­mų sis­te­ma yra be­vil­tiš­kai pa­se­nu­si dar nuo ta­ry­bi­nių lai­kų“, – tei­gė R.Pa­lai­tis. Pa­sak bu­vu­sio mi­nist­ro, šiuo me­tu iš ES lė­šų yra vyk­do­mas pro­ jek­tas, tad žmo­nes įspė­ji­mai apie ekst­re­ma­lią si­tua­ci­ją pa­sieks mo­ bi­liai­siais te­le­fo­nais. Tai – pir­mau­ jan­ti tech­no­lo­gi­ja, Eu­ro­po­je ją ne­ daug kas tu­ri. Ta­čiau ar ją įdie­gus su­ma­žė­tų biu­rok­ra­tų, ne­ži­nia. „Vis­ką le­mia žmo­nės. Jei jie dir­ba at­sa­kin­gai ir yra kva­li­fi­kuo­ti, tai to­kių po­pie­riu­kų var­ty­mo tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti“, – įsi­ti­ki­nęs bu­vęs mi­nist­ras. Aud­rų fron­tai užei­na la­bai stai­ giai ir juos pro­gno­zuo­ti tik­rai su­ dė­tin­ga, be to, nė­ra sis­te­mos, ku­ri ma­žiau nei per va­lan­dą apie pa­vo­jų in­for­muo­tų ša­lies gy­ven­to­jus.

Pra­mo­gau­to­jai links­my­bes paį­vai­ri­no kvai­ša­lais Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šven­to­jo­je sa­vait­ga­lį vy­kęs al­ter­ na­ty­vus mu­zi­kos ir me­no fes­ti­va­ lis „Sat­ta Out­si­de“ kai ku­riems jo da­ly­viams bai­gė­si areš­ti­nė­je.

Į ren­gi­nio sau­gu­mu be­si­rū­pi­nu­sių pa­rei­gū­nų aki­ra­tį šeš­ta­die­nį pa­ kliu­vo ke­lio­li­ka nuo nar­ko­ti­kų ap­ kvai­tu­sių jau­nuo­lių. Kaip tvir­ti­no Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kė Dia­na Pa­liū­nai­

tė, iš fes­ti­va­lio da­ly­vių bu­vo tik­ri­na­ mi tik tie, ku­rie su­kė­lė rim­tų įta­ri­mų – tai yra at­ro­dė aki­vaiz­džiai ap­svai­ gę, o al­ko­ho­lio ma­tuok­lio pa­ro­dy­mai bu­vo įtar­ti­nai men­ki. Į ko­mi­sa­ria­tą bu­vo pri­sta­ty­ta 12 žmo­nių. Paaiš­kė­jo, jog 11-os jų nar­ko­ti­kų tes­tų re­zul­ta­ tai – tei­gia­mi. 7 jau­nuo­liams, pas ku­ riuos bu­vo ras­ta nar­ko­ti­nių me­džia­ gų, pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Pa­sak D.Pa­liū­nai­tės, li­ku­sie­siems, ku­rie ne­tu­rė­jo kvai­ša­lų, gre­sia ad­mi­ nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už jų var­to­ji­ mą. Tarp pa­sta­rų­jų jau­nuo­lių bu­vo ir vie­nas ne­pil­na­me­tis. Kaip paaiš­kė­jo

ap­klau­sų me­tu, nar­ko­ti­nes me­džia­ gas su­lai­ky­tie­ji bu­vo ir at­si­ve­žę, ir įsi­ gi­ję vie­to­je. Įta­ria­ma, kad jau­nuo­lių tu­rė­ti kvai­ša­lai – ka­na­pės, ta­čiau tai dar tu­rės pa­tvir­tin­ti eks­per­tai. „Ka­ dan­gi ty­ri­mas tik pra­si­dė­jo, sun­ku ką nors iš­sa­miau ko­men­tuo­ti“, – va­kar „Klai­pė­dai“ tei­gė D.Pa­liū­nai­tė. Tiek by­lų dėl nar­ko­ti­kų vie­nu me­tu Pa­lan­gos pa­rei­gū­nams dar nė­ra te­kę iš­kel­ti. Fes­ti­va­lio me­tu rim­tes­nių in­ci­den­tų neuž­fik­suo­ta, iš­sky­rus tai, kad pa­rei­gū­nai su­lau­ kė ne­ma­žai vie­tos gy­ven­to­jų nu­si­ skun­di­mų dėl triukš­mo.

Re­pu­ta­ci­ja: po­pu­lia­rus ren­gi­nys, ir šie­met į Šven­tą­ją su­trau­kęs mi­nias

ger­bė­jų, neap­siė­jo be in­ci­den­tų.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

5

pirmADIENIS, rugpjūčio 13, 2012

ekonomika Pil­do „Sno­ro“ ­ są­skai­tas

Kri­ti­nė ­ 5 li­tų ri­ba

Bank­ru­tuo­jan­čio ir na­cio­na­li­zuo­to ban­ ko „Sno­ras“ kre­di­to­rių nau­dai iki lie­pos pa­bai­gos su­grą­žin­ta 1,1 mlrd. li­tų ban­ko tur­to, kaip skel­bia ban­ko bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­rius Nei­las Coo­pe­ris. Di­džią­ją da­lį at­gau­tų lė­šų su­da­ro sko­los ir pa­lū­ ka­nos. „Sno­ro“ bank­ro­tas taip pat pri­pa­ žin­tas Švei­ca­ri­jo­je – tai leis su­si­grą­žin­ ti ban­ko tur­tą, įskai­tant ir apie 8 mln. li­tų fi­nan­si­nių lė­šų.

Bend­ro­vės „Lu­koil“ ir „Or­len“ lit­rą 95 mar­kės ben­zi­no penk­ta­die­nį par­da­vė po 4,99 li­to – 7 cen­tais bran­giau nei prieš sa­vai­tę. „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se ben­zi­no kai­na šok­te­lė­jo 11 cen­tų, iki 5 li­tų už lit­ rą. Dy­ze­li­no kai­na „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ ga­li­nė­se per sa­vai­tę pa­di­dė­jo 7 cen­tais, iki 4,67 li­to. „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se dy­ze­li­ nas kai­na­vo 4,68 – 13 cen­tų dau­giau nei prieš sa­vai­tę.

€

Valiutų kursai

Šiandien kiekis Santykis

Valiuta

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3710 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3897 JAV do­le­ris 1 2,8114 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8285 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9583 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4830 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7295 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8024 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

pokytis

+0,7743 % +0,2833 % +0,6516 % +0,6655 % –0,0161 % –0,1953 % –0,3351 % –0,7297 % +0,0348 %

Obuo­lių der­lius pa­si­ro­dė len­ty­no­se Lie­tu­viš­kų obuo­lių kai­nos ša­lies gy­ven­to­ jų šiais me­tais nu­ste­bin­ti ne­tu­rė­tų. Ūki­ nin­kai ti­ki­si, kad vi­są pro­duk­ci­ją be var­go iš­par­duos. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ša­ly­je už­de­rė­jus lie­tu­viš­kiems va­ sa­ri­niams obuo­liams, pir­mie­ ji ne­tru­kus pa­si­ro­dė ir pre­ky­bos cent­ruo­se. Ta­čiau kol kas pir­kė­ jų dė­me­sys su­telk­tas į eg­zo­tiš­kes­ nius vai­sius. Ūkio „Aukš­ti­kal­nių so­dai“ di­ rek­to­rius Ar­vy­das Paš­ke­vi­čius pa­ sa­ko­jo, kad pir­mas obuo­lys, pa­ skel­bęs va­sa­ri­nių obuo­lių se­zo­ną, ūky­je nu­skin­tas lie­pos 23 d. Ka­ dan­gi va­sa­ri­niai obuo­liai iš­si­lai­ ko trum­pai – vos po­rą sa­vai­čių, jie jau po tru­pu­tį rū­šiuo­ja­mi ir ve­ža­ mi į pre­ky­bos tink­lus. Šiuo­se, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, pir­ma­sis lie­tu­ viš­kų obuo­lių der­lius pa­si­ro­dė vi­ sai ne­se­niai. Ūky­je dar nuo Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­tų dir­ban­ tis di­rek­to­rius sa­kė vi­suo­met su­ge­ bė­da­vęs iš­par­duo­ti sa­vo pro­duk­ci­ją – san­dė­liuo­se ji neuž­si­lie­ka. Ta­čiau lie­tu­viš­kų obuo­lių pa­klau­są pa­šne­ ko­vas įver­ti­no vi­du­ti­niš­kai: „Ne ro­ jus, bet ir ne pek­la.“ Sėk­min­go ru­de­ni­nių obuo­lių der­ liaus ti­ki­si ir rugp­jū­čio pa­bai­gos lau­kian­tis ūki­nin­kas Er­nes­tas Bal­ čiū­nas. Vis dėl­to jo op­ti­miz­mą tem­ dė pro­gno­zės, kad dėl brangs­tan­ čių de­ga­lų ir di­dė­jan­čių mo­kes­čių obuo­lių kai­nos šie­met bus di­des­nės nei per­nai. Tai, anot jo, par­duo­dan­ tiems pro­duk­ci­ją vie­tos ūki­nin­kams smar­kiai už­gu­la pe­čius, juo la­biau kad ten­ka kon­ku­ruo­ti su len­kais, ku­rių pro­duk­ci­ja pi­ges­nė. „Jei ne­ver­tin­tu­me tur­guo­se siū­ lo­mų ne­ži­nia ko­kios kil­mės obuo­ lių, lie­tu­viš­kos pro­duk­ci­jos kai­nos nea­be­jo­ti­nai yra kon­ku­ren­cin­gos. Len­kiš­ki obuo­liai nė­ra blo­gi ir pi­ ges­ni, jei jie užau­gin­ti tvar­kin­gai. Ta­čiau pre­ky­bo­je pa­si­ro­do ir abe­ jo­ti­nos ko­ky­bės len­kiš­kų obuo­lių“, – sa­kė A.Paš­ke­vi­čius. Jis pa­brė­žė, kad kon­ku­ruo­ti su­dė­tin­ga tik su ant­ra­rū­šės pro­duk­ci­jos kai­no­mis. Jis ne­slė­pė, kad da­lis pre­ky­bos tink­lų mėgs­ta at­si­vež­ti pi­ges­nių len­kiš­kų obuo­lių, ku­rie Ru­si­jo­je nea­ti­ti­ko vi­sų sa­ni­ta­ri­nių rei­ka­la­ vi­mų ir bu­vo grą­žin­ti at­gal ga­min­ to­jui. Sug­rą­žin­tą pro­duk­ci­ją šis ve­ža į ma­žas ša­lis ir par­duo­da že­ mes­ne kai­na. „Pas mus daž­niau­siai at­ve­ža­mos len­kiš­kos „šiukš­lės“. Ta­čiau žmo­ nės obuo­lius dau­giau­sia ren­ka­ si pa­gal kai­ną – ieš­ko, kad jie bū­tų

kuo pi­ges­ni ir kuo gra­žes­ni“, – sa­ kė E.Bal­čiū­nas. Nors lie­tu­viai vie­tos pro­duk­ci­ją ver­ti­na kaip ko­ky­biš­ką ir ją ren­ka­ si mie­liau nei im­por­tuo­tą, eko­lo­ giš­kai užau­gin­ti lie­tu­viš­ki obuo­liai pa­klau­sos ša­ly­je ne­su­lau­kia. Ūki­nin­kas Re­mi­gi­jus Gai­lis pa­ sa­ko­jo, kad kol kas eko­lo­giš­kai pro­duk­ci­jai ša­lies gy­ven­to­jai iš­ lie­ka abe­jin­gi. Anot jo, eko­lo­giš­ kų obuo­lių pa­klau­sos ne­di­di­na nė tai, kad Lie­tu­vo­je kon­ku­ren­tų nė­ra. To­dėl lie­tu­viš­kų eko­lo­giš­kų obuo­ lių ūkis vie­tos rin­ko­je pa­lie­ka vos 5 pro­c., o li­ku­si da­lis iš­ve­ža­ma į už­ sie­nį, pvz., Vo­kie­ti­ją.

Pak­lau­sa: nors tie­siai iš ūki­nin­kų ša­lies gy­ven­to­jai lie­tu­viš­kų obuo­lių ga­lė­tų įsi­gy­ti pi­giau, pirk­ti šių vai­sių

jie ke­liau­ja į pre­ky­bos cent­rus.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

Jei tik yra ga­li­my­bė, pir­kė­jas ren­ka­si lie­ tu­viš­kus vai­sius ar dar­žo­ves. „Eko­lo­giš­ka pro­duk­ci­ja lie­tu­vių dar la­bai ne­do­mi­na, nes ji kai­nuo­ja dau­giau. O Vo­kie­ti­jo­je su­si­do­mė­ji­ mas jun­ta­mas, tai­gi ir pre­kiau­ja­me ten, kur ga­li­me dau­giau už­si­dirb­ ti“, – sa­kė jis. Bend­ro­vės „Ri­mi Lie­tu­va“ vie­šų­ jų ry­šių va­do­vė Ra­min­ta Sta­nai­ty­ tė-Čes­nu­lie­nė sa­kė, kad pre­ky­bos tink­las lie­tu­viš­kais obuo­liais pre­ kiau­ja jau maž­daug dvi sa­vai­tes, o kai­nos šiais me­tais pir­kė­jų ne­tu­rė­ tų nu­ste­bin­ti. „Kai­nos nuo per­nykš­čių be­veik ne­si­ski­ria. Per­nai tuo pa­čiu me­tu lie­tu­viš­ki obuo­liai kai­na­vo apie 3 li­tus, da­bar – 2,99 li­to“, – sa­kė ji. Anot pa­šne­ko­vės, pre­ky­bos cent­ ruo­se taip pat pre­kiau­ja­ma len­kiš­ kais, ita­liš­kais ir olan­diš­kais obuo­ liais, ku­rių kai­na, anot jos, svy­ruo­ja nuo 2,99 iki 9 li­tų: „Kai­na pri­klau­ so nuo rū­šies – dau­giau­sia kai­nuo­ja įmant­rių rū­šių, iš­skir­ti­nė­mis są­ly­go­ mis au­gi­na­mi im­por­tuo­ti obuo­liai.“ Pre­ky­bos tink­lo „Iki“ Vie­šų­jų ry­ šių de­par­ta­men­to va­do­vas Val­das Lo­pe­ta sa­kė, kad lie­tu­viš­kų obuo­lių kai­na iš­lie­ka sta­bi­li, o kaip ji kei­sis to­liau, pri­klau­sys nuo ru­de­ni­nių ir žie­mi­nių veis­lių obuo­lių der­liaus: „Ru­de­ni­nės veis­lės obuo­liai bus ski­na­mi jau ki­tą sa­vai­tę, žie­mi­nės – spa­lį. Pa­na­šios ko­ky­bės im­por­ tuo­ti len­kiš­ki obuo­liai šiuo me­ tu kai­nuo­ja iki 20 pro­c. pi­giau, ta­ čiau jei­gu bus ge­ras der­lius, atei­ty­je san­ty­kis ga­li pa­si­keis­ti.“

SUBARU Legacy sedano kaina su nuolaida nuo 72 000 litŘ

SUBARU Outback

(su PVM)

kaina su nuolaida nuo 85 100 litŘ (su PVM)

Vidutinės Legacy degalų sąnaudos 5,9‒8,5 l/100 km, vidutinė CO2 emisija 156‒198 g/km.

STANDARTINĈ VISŗ AKCIJOS AUTOMOBILIŗ ĜRANGA: 4 varomieji ratai DviejŘ zonŘ klimato kontrolĉ Pastovaus greiÿio palaikymo ĝrenginys Lietaus jutikliai

JMA centras Verkių g. 39B, LT–09109 Vilnius Tel. (8 5) 273 17 35

JMA Kaunas Pramonės pr. 103, LT–50300 Kaunas Tel. (8 37) 79 35 66

Garso sistema su Bluetooth Lengvojo lydinio ratlankiai Priekiniai XENON tipo žibintai su plautuvais Elektra valdoma vairuotojo sĉdynĉ

JMA Klaipėda Šilutės pl. 83B, LT–94101 Klaipėda Tel. (8 46) 27 23 73

JMA Šiauliai Išradėjų g. 16, LT–78147 Šiauliai Tel. (8 41) 54 07 81

www.subaru.lt

JMA Panevėžys Smėlynės g. 175, Senamiesčio k., Panevėžio r. Tel. (8 45) 43 04 13

6

pirmadienis, rugpjūčio 13, 2012

nuomonės

Rug­sė­jo 1-oji: dirb­ti ar švęs­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Čem­pio­nė – ne ba­ra­ku­da

d.janauskaite@kl.lt

Be­na­mių ro­jus

R

ug­sė­jo pir­mo­ji – moks­lo me­tų pra­džios šven­tė – tam­pa tik­ru iš­ban­dy­mu ne tik mo­ki­nu­kų tė­vams, bet ir darb­da­viams. Ka­dan­gi įsta­ty­mas tą die­ną rei­ka­lau­ja pus­die­niui iš­leis­ti iš dar­bo vai­kų iki 12 me­tų tu­ rin­čius tė­vus, nor­ma­lus dar­bas dau­ge­ly­je dar­bo­vie­čių tą die­ną tam­pa neį­ma­no­mas. Da­lis dar­buo­to­jų, darb­da­vio su­ti­ki­mu, į tar­ny­bą ne­grįž­ta, o tie, ku­rie pa­lie­ka vai­kus na­mie vie­nus, nuo­lat dėl jų jau­di­na­ si ir ne­ga­li tin­ka­mai su­si­kaup­ti. Kar­tais pa­si­girs­ta svars­ty­mų ir net siū­ly­mų Sei­mui Moks­lo ir ži­nių die­ną pa­ skelb­ti ne­dar­bo die­na.

Prieš

V

is dėl­to tei­s us bu­vo Se­ las, vie­š ai ap­mė­tęs di­d į­ jį di­z ai­ne­r į dviaukš­č iais keiks­ma­žo­džiais po to, kai šis pa­prie­kaiš­ta­vo dėl at­li­kė­jų ap­ran­ gos. Kant­ry­bė juk tu­ri ri­bas. Ir ap­skri­tai, iš kur Lie­t u­vo­je pri­si­vei­ sė tų dra­bu­ž i­n ių dar­buo­to­jų – va­d i­ na­mų­jų di­zai­ne­r ių, sti­lis­tų? Juk ne­se­ niai juos va­di­no­me tik­ru var­du – siu­ vė­jais ir kir­pė­jais. Bu­vo taip, kad klien­ tas sa­vo no­rus dik­tuo­da­vo tų gar­bin­ gų pro­fe­si­jų at­sto­vams, o šie da­r y­da­ vo tai, ko no­ri už­sa­ko­vas. Da­bar vis­kas at­v irkš­čiai. Lais­vė, ly­ gy­bė ir pa­k ry­pu­si bro­ly­bė pri­dau­g i­ no ne­nu­sa­ko­mos ly­t ies in­d i­v i­dų, ku­ rie už­sa­ko­vams at­sai­niai dik­tuo­ja tai, kaip šie tu­ri at­ro­dy­ti ir ko­kio žyd­ru­mo ba­te­lius ap­siau­ti. Ypač ei­da­mi į po­ky­lį,

Tra­ge­di­ja ir gė­da, kad ši­ta da­žy­tų pa­pū­gų gau­ ja su­ma­nė pa­si­šil­dy­ ti R.Mei­lu­ty­tės šlo­vės spin­du­liuo­se. ku­r ia­me vėl­g i ėmė do­mi­nuo­t i tie lie­ me­nuo­ti, bet pra­pla­t in­tais klu­bais vy­ ru­kai, vie­nas į ki­tą kaž­ko­dėl be­si­krei­ pian­tys mo­te­r iš­ku fal­ce­tu. Akip­lė­šiš­k u­mui, ma­t yt, ri­bų ne­bė­ra, nes šios dra­bu­ž i­nių ame­bos ėmė kri­ ti­k uo­t i čem­pio­nės Rū­tos Mei­lu­t y­tės ap­ran­gą. Tar­si rū­bai bū­t ų svar­bes­n i už jos auk­si­n į pa­sie­k i­mą, ku­riuo šian­ dien di­d žiuo­ja­si vi­sa Lie­tu­va. Tai iš da­l ies su­pran­ta­ma, juk R.Mei­lu­ ty­tė nė iš to­lo ne­pa­na­ši į ba­ra­ku­dą, be ku­rių ne­beį­ma­no­mas nė vie­nas aukš­ tuo­me­nės pa­si­bu­vo­ji­mas. Iš tie­sų čem­pio­nė ne­pa­na­ši į tą blyš­ kiai­siais kre­mais tin­kuo­tą eli­to šilt­na­ mių au­g in­t i­nę, ku­r i laks­to po ma­dų ren­g i­nius ar pu­čia kok­tei­lių bur­bu­lus paauk­suo­tos jau­nuo­me­nės va­ka­rė­ liuo­se. Gal­būt tai ner­v i­na tą her­maf­ ro­di­ti­nę aukš­tuo­me­nės at­mai­ną? Kad ner­v i­na, tai fak­tas. Kaip ga­l i­ma atei­t i į Pre­z i­den­t ū­rą ap­sia­v us sport­ ba­čiais ir džin­sais, jei gar­sūs di­zai­ne­ riai pa­tys tau tie­sia ran­ką? Na, at­stū­mė mer­g i­na tą de­pi­l iuo­tą ran­ką, nes gy­ ve­n i­me ga­l i bū­t i ir ki­to­k ių tiks­lų, nei reng­t is kaip ba­ra­k u­dai. „Tra­ge­d i­ja!“ – spy­gau­ja tie be­ly­čiai eli­to reiš­k i­niai. Ta­čiau iš tie­sų tra­ge­di­ja yra ne tai. Tra­ ge­di­ja ir gė­da, kad ši­ta da­žy­tų pa­pū­g ų gau­ja su­ma­nė pa­si­šil­dy­ti R.Mei­lu­ty­tės šlo­vės spin­du­l iuo­se.

Pers­kai­čiu­si po­nios Ra­sos ži­nu­tę, rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ no­ rė­čiau pa­si­da­ly­ti sa­vo įspū­džiais. Miš­ko kvar­ta­le yra įsi­kū­ru­si tur­ ga­vie­tė „Sen­jo­rų ro­jus“ ir par­duo­ tu­vės. Ap­link šias vie­tas nuo­lat bū­ riuo­ja­si ma­žiau­siai 8 be­na­miai. Jie ten šiukš­li­na, mie­ga, ge­ria. Pre­ky­ vie­tės ir par­duo­tu­vės – tvar­kin­gos, šva­rios, o šie as­me­nys bū­riuo­ja­si ap­lin­kui. Ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­ to­jai jau juo­kau­ja, kad grei­tai čia bus ne sen­jo­rų, o be­na­mių ro­jus. Mo­ni­ka

Siun­ti­mo trik­džiai

Vy­tau­tas Če­pas, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­ rys, vi­ce­me­ras: – Bū­čiau abiem ran­ko­mis už tai, kad rug­sė­jo pir­mo­ ji tap­tų šven­ti­ne die­na vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms ir į dar­bą tą die­ną ne­rei­kė­tų ei­ti nie­kam. Esa­me pri­kū­ rę tiek daug ne­są­mo­nin­gų ir keis­tų šven­čių, ku­rių net tik­ro­sios pra­smės ne­ži­no­me, bet į dar­bą to­mis die­no­ mis kaž­ko­dėl nei­na­me. Rug­sė­jo pir­mo­ji tap­tų vie­na ne­dau­ge­lio tų šven­čių, ku­rią tik­rai bū­tų ver­ta švęs­ti. Tai ypa­tin­ga die­na, nes tą­dien mes pra­de­da­me tap­ti pro­tin­gais žmo­nė­mis. Vy­rai tu­ri my­lė­ti vai­kus ir mo­ te­ris. Pap­ras­tai vai­kus my­li­me il­giau, to­dėl, ma­no įsi­ ti­ki­ni­mu, vie­na pa­pil­do­ma lais­va nuo dar­bo die­na bū­ tų skir­ta to­kiai mei­lei pa­ro­dy­ti.

Lai­ma Juk­nie­nė, Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­ fe­si­nės są­jun­gos Klai­pė­dos su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vė: – Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tu­ri­me nau­do­tis vi­so ci­vi­li­zuo­to pa­sau­lio pa­tir­ti­mi ir nau­jų šven­čių neiš­ra­di­nė­ti. Bū­tų lo­giš­ka iš dar­bo pu­sei die­nos iš­leis­ti tik ma­mas, ku­ rios tu­ri vai­kų iki 14 me­tų. Ti­kiu, kad tai ne­su­kel­tų jo­kių pro­ble­mų nie­kam – nei darb­da­viams, nei ma­ moms. Lie­tu­vo­je per­ne­lyg daug ne­dar­bo die­nų. Ko­ dėl tu­rė­tu­me bū­ti iš­skir­ti­nė ša­lis? Yra Eu­ro­pos pa­ tir­tis, ga­li­ma ja nau­do­tis. Be to, rei­kia gal­vo­ti ir apie eko­no­mi­nius da­ly­kus. Juk jei ta die­na bū­tų šven­ti­ nė, mo­ky­to­jams tek­tų už ją mo­kė­ti dvi­gu­bą at­ly­gi­ni­ mą. Tie­siog rei­kia vis­ką la­bai ge­rai ap­skai­čiuo­ti, prieš skel­biant įsta­ty­mus.

Ar vaikai darosi išmanesni?

N

eabejoju, kad didelė da­ lis tėvų, kurių atžalos dar neturi išmaniųjų telefonų, netrukus patirs spaudimą į mokyklinį portfelį įdėti šį atributą. Dar pavasarį teko nugirsti 12–13 metų vaikų pokalbį šia tema: paau­ gliai diskutavo, kiek kurio šeima yra išmani. Suprask, kiek šeima turi iš­ maniųjų telefonų. Pasirodo, kietas yra jau ne tas, kuris turi išmanųjį, o tas, kuris gali siųstis ir žaisti nau­ jausius žaidimus – jo telefono pro­ cesorius „paveža“. Kone lygiai prieš porą metų Pa­ saulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad esama svarių įrody­ mų, jog mobilieji telefonai suke­ lia vėžį. Ši žinutė, daugeliu atvejų – labai trumpa, šmėstelėjo visose žiniasklaidos priemonėse, ir dau­ giau jos niekas negvildeno. Opera­ toriai taip pat ėmėsi tylos politikos. Gal sukelia, o gal ir ne. Kaip alko­ holis, rūkalai ar cheminiai mais­ to priedai. Dauguma atsiduso, taip sau tardami „juk labiausiai kenks­ minga gyventi...“ Apsidžiaugiau išgirdusi, kad Sveikatos apsaugos ministerija, re­ aguodama į PSO pranešimus, pa­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Už

Saulius Pocius

karštas telefonas

siūlė uždrausti mobiliuosius tele­ fonus mokyklose. Teko girdėti, kad dalis mokyklų į šį pasiūlymą sure­ agavo. Rizika susirgti galvos smegenų vėžiu didėja kalbant telefonu. Bet pastebėkite, ką daugiausia su mobi­ liaisiais telefonais daro vaikai? Tur­ būt atsakymas aiškus – žaidžia. Per pertraukas, per pamokas (įsigudrinę susijungti per „Bluetooth“ ryšį), po pamokų, namie. Juk net jei tėvai te­ oriškai ir draudžia, namie jų nėra. Žaidimai išmaniuosiuose tele­ fonuose interaktyvūs, įtraukiantys kaip narkotikai. Neabejoju, kad rin­ kose netruks pasirodyti ir 3D žai­ dimai išmaniuosiuose. Psichologai vis įspėja apie didėjančią vaikų pri­ klausomybę nuo kompiuterio, bet juk išmanusis telefonas – tai mažas kompiuteris. Nuperkame ir duoda­ me jį vaikui, kad turėtų visur ir vi­ sada. Kad galėtume susisiekti... Juk tokia buvo ir turėtų būti pagrindi­ nė telefono paskirtis. O prieš antrą­ ją pusę užsimerkiame – išmanusis telefonas tampa statuso, pripažini­ mo visuomenėje atributu – kaip jo nenupirksi vaikui? Tai kryptingai ir nuosekliai diegia reklama.

Lai­ma

Se­na­mies­čio grin­di­niai

Su drau­gė­mis nu­spren­dė­me išei­ti pa­va­ka­ro­ti į se­na­mies­tį. Pa­si­puo­ šiau ir ap­sia­viau aukš­ta­kul­nius. O var­ge, vos įma­no­ma ei­ti to­kiu grin­ di­niu, ypač ten, kur rei­kia pe­rei­ti į ki­tą gat­vės pu­sę. Ki­tą kar­tą rei­kės ei­ti spor­ti­niais ba­te­liais. Ro­ma

Juk visai neseniai televizijos ekra­ nuose sukosi ir sukosi reklama apie labai turtingą senelį, kuris gimu­ siam anūkėliui padovanoja karuse­ lę virš lovelės iš mobiliųjų telefonų. Tą patį per Kalėdas atkakliai bruko ir kito operatoriaus reklamos veikėja susirūpinusi inteligentiška močiu­ tė – nėra ko anūkui dovanoti, viskas nusibodę – dovanosiu ryšį, artumą – suprask, mobilųjį telefoną. Išmanieji telefonai – puikus iš­ radimas sąmoningoms, subren­ dusioms asmenybėms. Tai puiki darbo priemonė dirbantiems ko­ mandiruočių režimu, tai fotoapa­ ratas, kuriuo bet kur ir bet kada gali įamžinti akimirką. Bet vos bręstan­ čių, lengvai pasiduodančių įtakoms asmenybių rankose jie su daugybe brangias ir vieninteles gyvenimo akimirkas ryjančių žaidimų – tik­ sinti bomba, kurią patys savo vai­ kams nuperkame ir padovanojame. Neturėkime iliuzijos, kad reklamos dings, kad mobilieji telefonai bus uždrausti vaikams iki 18 metų kaip alkoholis valstybės lygiu. Mes, tė­ vai, esame atsakingi už savo vaikų tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Nerida

Po­li­ci­jos be­jė­giš­ku­mas

Tie­siog pa­si­pik­ti­nau po­li­ci­jos dar­ bu, per­skai­tęs dien­raš­ty­je straips­ nį apie či­go­nų ne­le­ga­lią pre­ky­bą (A.Alek­sė­jū­nai­tė. „No­ri rū­ka­lų? Pirk iš ro­mų“, „Klai­pė­da“, 2012 08 10). Da­bar XXI am­žius, o po­li­ ci­ja ne­su­ge­ba su­si­tvar­ky­ti su či­go­ nų gru­pe­le. Gal te­gu į už­sie­nį iš­ va­žiuo­ja mū­sų pa­rei­gū­nai, pa­žiū­ri, kaip ki­tų ša­lių po­li­ci­nin­kai dir­ba. An­ta­nas

Ap­tar­nau­ja lė­tai

Daž­nai val­gau ži­no­mo tink­lo pi­ ce­ri­jo­se. Pa­tie­ka­lai – ne­blo­gi, kai­nos – taip pat ne­si­kan­džio­ja. Ta­čiau pa­sta­rą­jį kar­tą la­bai nu­si­ vy­liau ap­tar­na­vi­mu. Su drau­gais nu­spren­dė­me nuei­ti pa­va­ka­rie­ niau­ti. Žmo­nių daug ne­bu­vo, pa­ da­vė­jai sto­vė­jo ir šne­kė­jo. Priė­ jo prie sta­liu­ko, at­ne­šė me­niu ir nuė­jo. Iš­si­rin­ko­me pa­tie­ka­lus ir lau­kė­me pa­da­vė­jos. Ta­čiau nie­kas ne­priė­mė už­sa­ky­mo. Kai pro ša­lį ėjo pa­da­vė­jas, pa­pra­šiau, kad ap­ tar­nau­tų, o jis at­sa­kė, jog šių sta­ lų neap­tar­nau­ja. Lau­kė­me dau­giau nei pus­va­lan­dį, kol pa­ga­liau priė­ jo pa­da­vė­ja. Ti­kiuo­si, kad atei­ty­je pa­da­vė­jos dirbs grei­čiau. Man­tas Pa­ren­gė Au­gus­tė Ber­ta­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Už­si­sa­kiau pre­kę iš in­ter­ne­ti­nės par­duo­tu­vės. In­ter­ne­to sve­tai­nė­je bu­vo nu­ro­dy­ta: pre­kės pri­sta­ty­mas trun­ka nuo 5 iki 10 die­nų. Ta­čiau jos vis ne­su­lau­kiau. Pas­kam­bi­nau, sa­kė, kad at­siųs, tik rei­kia tru­pu­tį pa­lauk­ ti. Skam­bi­nau jiems dar tris kar­ tus, po tre­čio skam­bu­čio pa­ža­dė­ jo, jog at­siųs ne tik už­sa­ky­tą pre­kę, bet pri­dės ir do­va­nė­lę už kant­ry­bę. Pre­kę šiaip taip at­siun­tė po 2 mė­ne­ sių, ta­čiau jo­kios do­va­nė­lės ne­bu­vo. Svar­biau­sia, kad ga­vau pre­kę.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, rugpjūčio 13, 2012

pasaulis Už­pul­tas ­ prin­cas

Baus­mė ­ opo­zi­ci­jai

Kan­di­da­tas ­ su yda

Šve­di­jos prin­cą Car­lą Phi­li­ pą šį sa­vait­ga­lį Ka­nuo­se, kur jis ato­sto­gau­ja su sa­vo drau­ ge So­fia Hellq­vist, prie nak­ti­ nio klu­bo „Bao­li“ už­puo­lė ne­ pa­žįs­ta­mas žmo­gus. 33 me­ tų prin­cas per in­ci­den­tą ne­ nu­ken­tė­jo, nors už­puo­li­kas kumš­čiu su­da­vė jam į pa­ kau­šį.

Gru­zi­jos teis­mas pa­sky­rė 12,3 mln. do­le­rių bau­dą pa­grin­di­ niam opo­zi­ci­jos ly­de­riui Bi­ dzi­nai Iva­niš­vi­liui – esą už tai, kad jis iš sa­vo ban­kų są­skai­ tų iš­siė­mė maž­daug 2,5 mln. do­le­rių. Pa­sak vals­ty­bės kont­ ro­lie­rių, pi­ni­gai ga­lė­jo bū­ti ne­ le­ga­liai nu­kreip­ti jo opo­zi­ci­nei koa­li­ci­jai „Gru­zi­jos sva­jo­nė“.

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­ mos kam­pa­ni­ja per­spė­jo, kad de­mok­ra­to var­žo­vo res­pub­li­ ko­no Mit­to Rom­ney pa­si­rink­ tas kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­den­to po­stą Pau­las Rya­nas (kairėje) at­sto­vau­ja ydin­gai bu­vu­sio JAV pre­zi­den­to Geor­ge’o W.Bus­ho eko­no­mi­kos po­li­ti­kai, ku­ri su­ kė­lė kra­chą eko­no­mi­ko­je.

Du žu­dan­tys sti­chi­jos smū­giai Tūks­tan­čiai gel­bė­to­jų, ieš­kan­tys gy­vų­jų ir žu­ vu­sių­jų tarp griu­vė­sių, gy­vy­bes ban­dan­tys iš­gel­ bė­ti me­di­kai ir tūks­tan­ čiai per­si­gan­du­sių žmo­ nių. Ira­ną šeš­ta­die­nį su­ krė­tė du ga­lin­gi po­že­mi­ niai smū­giai, ku­rie, ofi­cia­ liais duo­me­ni­mis, nu­si­ne­ šė ma­žiau­siai 227 žmo­nių gy­vy­bę, dar 1380 su­žei­dė.

Tra­ge­di­ja: per že­mės dre­bė­ji­mus Ira­ne žu­vo daugiau nei du šimtai žmo­nių, tūks­tan­čiai bu­vo su­žeis­ti, o nuo­sto­liai sie­kia ne vie­ną mi­

li­jo­ną.

Stichijos šelsmas

Šeš­ta­die­nį šiaur­ry­ti­nį Ira­no re­gio­ ną su­pur­tė du po­že­mi­niai smū­giai, jų ga­lin­gu­mas per­ko­pė 6 ba­lus pa­ gal Rich­te­rio ska­lę. JAV geo­lo­gi­jos tar­ny­ba pra­ne­šė, kad pir­mo­jo že­mės dre­bė­ji­mo stip­ ru­mas – 6,4 ba­lo, jo epi­cent­ras bu­ vo 60 km į šiau­rės ry­tus nuo Tab­ri­ zo, o hi­po­cent­ras – 9,9 km gy­ly­je. Ant­ro­jo dre­bė­ji­mo, ku­ris įvy­ko ne­to­li Var­za­ka­no mies­to, stip­ru­mas sie­kė 6,3 ba­lo, jo epi­cent­ras bu­vo 49 km į šiau­rės ry­tus nuo Teb­ri­zo, o hi­po­cent­ras – pa­na­šia­me gy­ly­je. Ant­ra­sis dre­bė­ji­mas įvy­ko 11 mi­nu­ čių po pir­mo­jo. Gel­bė­to­jai po dre­bė­ji­mų ban­dė pa­dė­ti nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms, ta­čiau dar­bą ap­sun­ki­no tam­sa. Tik va­kar po pie­tų Ira­nas pa­tvir­ ti­no, kad gel­bė­ji­mo dar­bai baig­ ti, o da­bar bus rū­pi­na­ma­si su­žeis­ tai­siais. „Paieš­kos ir gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ jos bai­gė­si, da­bar sten­gia­mės pa­ ten­kin­ti gy­vų­jų po­rei­kius, kal­ bant apie prie­globs­tį ir mais­tą“, – pa­tvir­ti­no ša­lies vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Mous­ta­fa Mo­ham­ ma­das-Naj­ja­ras iš ne­lai­mės zo­ nos. Tūks­tan­čiams gy­ven­to­jų nuo

227 žmo­nės

žu­vo per du že­mės dre­bė­ji­mus Ira­ne.

va­kar te­ko glaus­tis lai­ki­no­se prie­ glau­do­se, nes po­že­mi­niai smū­giai kar­to­jo­si. Tre­čias ga­lin­gas smū­gis re­gio­ną su­krė­tė sek­ma­die­nį anks­ti ry­te, jis tarp vie­tos gy­ven­to­jų su­ kė­lė pa­ni­ką. Iš vi­so, pa­sak JAV geo­lo­gi­jos tar­ ny­bos at­sto­vų, už­re­gist­ruo­ta apie 40 smū­gių. Mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai

Pa­sak pa­rei­gū­nų, au­kų skai­čius di­ dės, nes kai ku­rių su­žeis­tų­jų būk­lė kri­ti­nė. Be to, nors gel­bė­ji­mo ope­ ra­ci­ja baig­ta, po griu­vė­siais dar ga­ li bū­ti au­kų. Iš vi­so, pa­sak vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jo Has­sa­no Gha­ da­mi, per dre­bė­ji­mus bu­vo su­ nai­kin­ti še­ši kai­mai, dar maž­daug 60-yje pa­da­ry­ta dau­giau kaip 50 pro­c. ža­la. Skai­čiuo­ja­ma, kad dau­giau ar ma­žiau nu­ken­tė­jo apie 300 kai­mų iš 600, esan­čių ne­lai­mės zo­no­je. Pub­li­kuo­to­se nuo­trau­ko­se bu­vo ma­ty­ti dau­gy­bė la­vo­nų, tarp jų – vai­kų, su­gul­dy­tų ant bal­to­mis ply­ te­lė­mis iš­klo­tų Aha­ro mies­to mor­ go grin­dų. Ki­to­se nuo­trau­ko­se už­fik­suo­ta, kaip me­di­kai po at­vi­ru dan­gu­mi tei­kia pa­gal­bą su­žeis­tie­siems. Li­ go­ni­nių kie­me bu­vo su­ręs­tos spe­ cia­lios lai­ki­nos pa­la­tos, sto­vė­jo la­ še­li­nės. H.Gha­da­mi pa­tvir­ti­no, kad bu­vo su­skai­čiuo­ta apie 227 žu­vu­siuosius, o su­žeis­tų­jų – iki 1,4 tūkst. Tie­sa, ži­niask­lai­da spė­jo, kad su­žeis­tų­jų ir žu­vu­sių­jų ga­li bū­ti ge­ro­kai dau­ giau. Pats vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras dar šeš­ta­die­nį sku­biai nu­vy­ko į ne­lai­

mės vie­tą koor­di­nuo­ti gel­bė­ji­mo dar­bų. Po­že­mi­niai smū­giai su­krė­ tė Ira­nui pri­klau­san­čią Ry­tų Azer­ bai­dža­no pro­vin­ci­ją, ku­ri ri­bo­ja­si su Ar­mė­ni­ja ir Azer­bai­dža­nu. Di­džio­ji da­lis pro­vin­ci­jos gy­ven­ to­jų – aze­rai, su­da­ran­tys ne­men­ką da­lį Ira­no gy­ven­to­jų.

Paieš­kos ir gel­bė­ji­ mo ope­ra­ci­jos bai­gė­ si, da­bar sten­gia­mės pa­ten­kin­ti gy­vų­jų po­rei­kius, kal­bant apie prie­globs­tį ir mais­tą. Pro­vin­ci­jos sos­ti­nė Teb­ri­zas – svar­bus pre­ky­bos cent­ras, nu­to­lęs nuo Ira­no naf­tos ga­vy­bos ra­jo­nų ir bran­duo­li­nių ob­jek­tų. Lai­mė, nuo dre­bė­ji­mų mies­tas per­ne­lyg ne­nu­ ken­tė­jo, nes, pa­sak Ira­no tar­ny­bų, na­mai čia pa­sta­ty­ti tvir­tai. Ta­čiau Ira­no kai­muo­se na­mai daž­nai bū­na pa­sta­ty­ti iš be­to­no blo­kų ar ne­deg­to mo­lio ply­tų, to­ dėl per stip­rius že­mės dre­bė­ji­mus ne­re­tai su­griū­va. Trūks­ta pa­gal­bos

Gel­bė­to­jai sa­kė, kad ne­lai­mės vie­ to­je dirb­ti bu­vo sun­ku, nes su­grio­ vi­mo mas­tas di­de­lis. Kai ku­riuo­se kai­muo­se ne­li­ko nė vie­no svei­ko pa­sta­to. „De­ja, dar yra griu­vė­siuo­se įka­ lin­tų žmo­nių, bet dėl tam­sos ras­ti juos la­bai sun­ku“, – sek­ma­die­nio nak­tį pa­sa­ko­jo na­cio­na­li­nės gel­

„Scan­pix“ nuo­tr.

bė­ji­mo tar­ny­bos va­do­vas Gho­la­ mas Re­za Ma­sou­mi. Ma­žo Var­za­ ka­no mies­to, ku­ris kar­tu su Aha­ro mies­tu smar­kiai nu­ken­tė­jo nuo dre­bė­ji­mo, li­go­ni­nė­je, kur ištikus ne­lai­mei me­tu dir­bo vos du gy­dy­ to­jai, ėmė trūk­ti me­di­ci­nos prie­ mo­nių bei mais­to. Ta­čiau Ira­no bei ki­tų ša­lių vy­riau­sy­bės ža­dė­jo, kad sku­biai įkurs lai­ki­nas sto­vyk­las ir su­teiks de­ra­mą pa­gal­bą. Ira­no par­la­men­ta­ras Ab­ba­sas Fa­ la­hi tvir­ti­no, jog žmo­nėms šia­me re­gio­ne rei­kia duo­nos, pa­la­pi­nių ir ge­ria­mo­jo van­dens. Tur­ki­ja pir­mo­ji pra­ne­šė, kad pa­dės, kuo ga­lės. Žmo­nės su­kaus­ty­ti bai­mės

Ne­lai­mės liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad po dre­bė­ji­mų, ku­rie tru­ko il­gai, bi­ jo­jo grįž­ti į na­mus. „Bu­vo­m e na­m uo­se šeš­ta­m e aukš­te, kai įvy­ko že­mės dre­bė­ji­ mas, – pa­sa­ko­jo Teb­ri­zo gy­ven­to­ jas Mas­soo­das. – Dre­bė­ji­mas tru­ko la­bai il­gai. Maž­daug 40 ar 45 se­ kun­des vis­kas dre­bė­jo, o mes bu­ vo­me nu­si­tei­kę, kad na­mas grius, bet, lai­mė, nie­ko neį­vy­ko.“ Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad jis su šei­ma jau lei­do­si laip­tais, kai įvy­ko ant­ ra­sis dre­bė­ji­mas. Anot Mas­soo­ do, prie di­de­lės Teb­ri­zo li­go­ni­nės grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai va­žiuo­ja maž­daug nuo vi­dur­nak­ čio, o apy­tiks­liai 3 val. vie­tos lai­ku įvy­ko ne­men­kas pa­kar­to­ti­nis po­ že­mi­nis smū­gis. Dėl jo žmo­nės vėl puo­lė iš na­mų į gat­ves. „Kaip tik kal­bė­jau­si te­le­fo­nu su mo­ti­na, ir ji pa­sa­kė: „Ką tik bu­vo že­mės dre­bė­ji­mas.“ Ta­da ry­šys nu­ trū­ko“, – pa­sa­ko­jo vie­na mo­te­ris iš Teb­ri­zo, ku­ri šiuo me­tu gy­ve­na ne

Ira­ne. Vie­nas ira­nie­tis ūki­nin­kas pa­sa­ko­jo, jog iš­si­gel­bė­jo tik dėl to, kad per dre­bė­ji­mą su šei­ma dir­bo lau­kuo­se. „Dir­bau lau­kuo­se ir va­žiuo­da­ mas trak­to­riu­mi pa­ju­tau, kad dre­ ba že­mė. Ta­da stai­giai iš­lė­kiau iš ka­bi­nos“, – sa­kė Qan­ba­ras Meh­ di­za­de. BNS, BBC, „Reu­ters“ inf.

Di­džiau­si že­mės dre­bė­ji­mai Ira­ne Ira­nas įsi­kū­ręs ant Eu­ra­zi­jos ir Ara­ bi­jos tek­to­ni­nių plokš­čių sprū­džio li­ ni­jų. Pas­ta­rai­siais me­tais Ira­ne įvy­ko ke­li di­džiu­liai že­mės dre­bė­ji­mai. 2006 m. ko­vą 6 ba­lų pa­gal Rich­

te­rio ska­lę dre­bė­ji­mas su­krė­tė Lo­ res­ta­no pro­vin­ci­ją. Žu­vo 70 žmo­ nių, apie tūks­tan­tį bu­vo su­žeis­ta. 2005 m. va­sa­rį dau­giau nei 500

žmo­nių žu­vo per stip­rų že­mės dre­ bė­ji­mą Ker­ma­no pro­vin­ci­jo­je. 6,6 ba­lo dre­bė­ji­mas 2003 m. Ira­

no piet­ry­čiuo­se su­nai­ki­no se­no­vi­ nį Ba­mo mies­tą ir pa­rei­ka­la­vo dau­ giau kaip 25 tūkst. gy­vy­bių. 1997 m. lie­pą 1,6 tūkst. žmo­nių

žu­vo per dre­bė­ji­mą ry­ti­nia­me Ira­ no Bir­džan­do mies­te. Dre­bė­ji­mo ga­ lin­gu­mas sie­kė 7,1 ba­lo. Tų pat me­tų va­sa­rį 5,5 ba­lo ga­

lin­gu­mo dre­bė­ji­mas pra­žu­dė apie tūks­tan­tį žmo­nių šiaur­va­ka­ri­nė­je ša­lies da­ly­je. Di­džiau­sias per pa­sta­ruo­sius dvi­

de­šimt me­tų že­mės dre­bė­ji­mas Ira­ ne įvy­ko 1990 m. lie­pą, kai šiau­ri­ nė­je ša­lies Gi­la­no pro­vin­ci­jo­je žu­vo 40 tūkst. žmo­nių.

8

pirmadienis, rugpjūčio 13, 2012

sportas

Pralaimėtas pusfinalis virto košmaru Mantas Stankevičius Specialiai iš Londono

Bronzos medalį Londono olimpinėse žaidynėse iškovojęs boksininkas Evaldas Petrauskas prisipažino, kad po pralaimėto pusfinalio naktį kankino košmarai.

– Ar naktį po pusfinalio ramiai miegojai? – paklausėme boksininko. – Nelabai ramiai, užmigau gal tik trečią valandą, o kėliausi septintą ryto. Pamiegojau mažai, nes sapnavau košmarus apie boksą: kad pralaimiu ir niekas man medalio neužkabina. Visų jų nepamenu. Vis dėlto nuotaikos tai nesugadino, juk iškovojau bronzą! – Po pusfinalio buvo ašarų... – Verkiau, nes buvo skaudu pralaimėti. Kartu džiaugiausi, kad publika mane palaikė ir nušvilpė korėjietį. Džiaugiuosi dėl iškovotos bronzos. Manau, Lietuvai padariau didelę garbę. Ilgai šalis laukė bokso medalių. Jį laimėjau būdamas dvidešimties, kad, manau, neverta nukabinti nosies. – Po ketverių metų turėsi aukštesnių tikslų? – Pirmiausia reikia patekti į kitas olimpines žaidynes, o tik po to galvoti apie auksą. Ketveri metai – daug. Gali ir traumų būti, ir kitų neplanuotų dalykų nutikti. Dabar reikės tik galvoti apie pasiruošimą. – Kokie artimiausi planai tik grįžus į Lietuvą? – Planuoju butą nusipirkti, važiuosiu pas dukrelę į Airiją. Visa mano

šeima ten: brolis, draugė, dukra... Visus ta šalis traukia, tačiau tik ne mane. Negaliu net pagalvoti, kad galėčiau gyventi užsienyje. Myliu savo Lietuvą, kur esu laimingas. Čia noriu ir būti. – Pasiruošimo laikotarpiu turbūt šeimos beveik nematai? – Tai yra pats sunkiausias dalykas. Turėjau tokį pasiruošimą, kad pusę metų nemačiau savo dukters. Labai jos pasiilgstu. Dabar stengsiuosi kai ką pakeisti. – Ne paslaptis, kad viena sudėtingiausių boksininkams užduočių – išlaikyti svorį. Prisipažink, kiek prisivalgei po pusfinalio? – Po kovos pirmas taikinys buvo „McDonald’s“. Pavalgiau daug ir skaniai. Su pilnu pilvu grįžau į kambarį. Dar nesisvėriau, tačiau manau, kad būsiu priaugęs apie šešis kilogramus. Net nenoriu lipti ant svarstyklių, nes labai greitai priaugu svorio (juokiasi). – Rytoj laukia finalai, ar eisi jų stebėti? – Nueisiu. Aš juk jau ramus, savo medalį jau iškovojau, telieka sulaukti, kada jį užkabins. Finale mano favoritas bus ukrainietis. Manau, teisėjai korėjiečiui nepadės... – Daug buvo kalbama apie teisėjavimą... – Manau, kad teisėjai prisidėjo prie korėjiečio pergalės. Po kovos pakėlė jo ranką. Ant jo nepykstu – boksininkas juk nekaltas. O teisėjai įdomiai skaičiavo taškus. Manau, buvau vertas finalo.

Pavyzdys: sidabro medalį iškovojęs kanojininkas J.Šuklinas su kaupu pateisino į jį dėtus Lietuvos tautinio

olimpinio komiteto vadovų lūkesčius.

Lietuviams – visų prabų medaliai Jevgenijaus Šuklino sidabras ir Evaldo Petrausko bronza. Tokiais skambiais akordais Lietuva baigė savo pasirodymą XXX vasaros olimpinėse žaidynėse. Vakar vėlai vakare Londone buvo nuleista dvi savaites trukusios šventės uždanga ir estafetė iškilmingai perduota Rio de Žaneirui. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Sidabrinis kanojininkas

Žaidynių finiše lietuviai spurtavo skambiai. 26-erių visaginietis J.Šuklinas bene vienintelis iš visos Lietuvos delegacijos pateisino dar prieš olimpines žaidynes jam klijuotą favorito etiketę. Kai kiti favoritais laikyti mūsų šalies sportininkai liko už prizininkų nugarų, vyrų vienviečių kanojų 200 m sprinto finale startavęs lietuvis nuskynė sidabro medalį. Lemiamame plaukime mūsiškis distanciją įveikė per 42,792 sek. ir nusileido tik ukrainiečiui Jurijui Čebanui (42,291 sek.). Bronzos apdovanojimas įteiktas rusui Ivanui Štyliui (42,853 sek.). „Finale pūtė priešpriešinis vėjas, reikėjo ilgiau irkluoti, bet gal man tai padėjo. Kitas toks šansas kažin ar dar kada bus. Norėjosi aukso, bet ir antrąja vieta labai džiaugiuosi. Tai visų mano įdėtų pastangų įvertinimas. Norėjau gauti medalį ir pagaliau jį gavau“, – sidabriniu apdovanojimu džiaugėsi J.Šuklinas. Aistros dėl teisėjavimo

Nuoskauda: bronzą Londone iškovojusio E.Petrausko (dešinėje)

nuomone, pusfinalyje teisėjai taškus skaičiavo labai keistai.

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

Kiek mažiau pasisekė puikiai Londono ringe kovojusiam E.Petrauskui. 20-mečiui 164 cm ūgio Lietuvos boksininkui pasipuošti aukštesnės prabos apdovanojimu sukliudė arbitrai. Svorio kategorijos iki 60 kg pusfinalio dvikovoje E.Petrauskas surėmė pirštines su septyneriais metais vyresniu Pietų Korėjos atstovu Soonchulu Hanu. Nors mūsiškis niekuo nenusileido savo oponentui, teisėjai taškais 18:13 (5:4, 6:5, 7:4) pergalę skyrė Azijos atstovui. „Tai buvo laimėta kova. Teisėjavo vėl tas pats Maroko teisėjas, kuris mus baudė ir ketvirtfinalyje. Trys teisėjai skyrė balus mūsų naudai, bet

sistema yra tokia negailestinga, kad vienas arbitras gali prispaudyti labai daug ir „permuša“ visus kitus. Be to, varžovas – iš Pietų Korėjos. Iš šios šalies kilęs ir Tarptautinės bokso federacijos prezidentas. Tuo viskas pasakyta“, – apmaudo dėl išsprūdusio bilieto į finalą neslėpė sportininko treneris Vladimiras Bajevas. Atsisveikino garbingai

37-erių Egidijus Balčiūnas vienviečių baidarių irklavimo B finale 200 metrų nuotolį įveikė per 37,995 sek., finišavo antras, o bendroje įskaitoje užėmė dešimtą vietą. „Nemanau, kad pavyko trinktelėti durimis, atplaukiau antras. Bet vieta dešimtuke – gerai“, – po finišo sakė savo sportinę karjerą užbaigęs lietuvis. Po savo paskutinio finišo lietuvis perlaužė irklą. Šis ženklas simbolizavo, kad irkluotojas baigė karjerą. „Atsisveikinu, nes sunku kovoti su gerokai jaunesniais sportininkais“, – prisipažino atletas. Jam tai buvo jau ketvirtosios olimpinės žaidynės. Blykstelėjo pabaigoje

Prastas startas nesutrukdė garbingai pasirodyti penkiakovininkui Justinui Kinderiui. 25-erių atletas po pirmosios rungties buvo tik 25-as, tačiau vėliau nuolat gerino savo poziciją ir galiausiai įsibrovė į stipriausių planetos penkiakovininkų aštuntuką. Fechtavimo rungtyje lietuvis įveikė 15 priešininkų ir 20 sykių buvo priverstas pripažinti varžovų pranašumą. 200 m plaukimo rungtyje J.Kinderiui sekėsi daug geriau. Nuotolį įveikęs per 2:04,35 min., jis buvo penkioliktas, o bendroje įskaitoje pakilo į 20-ąją poziciją. Jojimo rungtyje sportininkas užėmė dvyliktą vietą, kuri jam leido bendroje įskaitoje šoktelėti į 15-ąją poziciją. Paskutinėje rungtyje – bėgimo ir šaudymo dvikovėje – J.Kinderis

sugaišo 10 min. 19,34 sek. ir užėmė antrąją vietą. Iš viso mūsiškis surinko 5 732 taškus ir galutinėje rikiuotėje užėmė aštuntą vietą. „Pasirodymą vertinu visai neblogai. Šis mano startas – tai įrodymas, kad visada reikia kovoti iki galo“, – po finišo kalbėjo penkiakovininkas. Čempionu tapo čekas Davidas Svoboda (5928 tšk.), sidabrą iškovojo kinas Zhongrongas Cao (5904 tšk.), o bronza atiteko vengrui Adamui Marošiui (5836 tšk.). Lengvaatlečiai nenustebino

Lengvosios atletikos varžybų 50 km sportinio ėjimo distancijoje 27-erių Tadas Šuškevičius sugaišo 4 val. 8 min. 16 sek. ir užėmė 46ąją vietą. Prieš ketverius metus Pekine jis buvo 32-as. Lietuviui tai buvo jau antroji olimpiada. Prieš ketverius metus Pekine jis finišo liniją kirto 32as. 50 km sportinio ėjimo olimpinę distanciją pradėjo 63 sportininkai, o finišavo 51-as. Olimpiniu aukso medaliu pasipuošė 2005 ir 2009 m. pasaulio čempionas rusas Sergejus Kirdiapkinas Moterų 20 km sportinio ėjimo rungtyje dalyvavo trys mūsų sportininkės, o sėkmingiausiai pasirodė ketvirtoje olimpiadoje dalyvavusi Kristina Saltanovič. Ji distanciją įveikė per 1 val. 31 min. 04 sek., pasiekė geriausią sezono rezultatą ir užėmė 21-ąją vietą. 37-erių veteranė 2000 m. Sidnėjuje buvo šešiolikta, 2004 m. Atėnuose – devyniolikta, o 2008 m. Pekine – aštuoniolikta. Žaidynių debiutantė 27-erių Brigita Virbalytė (1:31:58) finišavo 26-a, o 29-erių Neringa Aidietytė (1:34:01) tenkinosi 39-ąja pozicija. Aukso medalį su nauju planetos rekordu iškovojo rusė Jelena Lašmanova (1:25:02). Jaudulio prieš svarbiausią karjeros startą nepavyko įveikti 20-metei šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei. Debiutantė įveikė tik 1,89 m aukštį ir tarp 12 finalo dalyvių liko 11-a. Šį aukštį lietuvė įveikė pirmu bandymu, tačiau visi trys jos mėginimai peršokti kartelę, iškeltą į 1,93 m aukštį, buvo nesėkmingi. „Niekada nesu šokusi tokio didelio pradinio aukščio. Manau, jog tai ir pakišo koją“, – apgailestavo A.Palšytė. Čempione tapo rusė Ana Čičerova (2,05 m).

9

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 13 , 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Puoš­me­na – is­to­ri­niai lai­vai Klai­pė­dos cent­re dė­me­sį dar trau­kia ge­ro­kai nu­ste­ken­ tas bur­lai­vis „Me­ri­ dia­nas“. Jo li­ki­mas ky­bo ant plau­ko. Gai­la bar­ken­ti­nos. Mies­to val­džia ka­ žin ar jį gel­bės. Kaip yra ki­to­se Bal­ti­jos jū­ros ša­ly­se?

Ve­nan­tas But­kus Ka­ra­lie­nė ska­ti­no

Tarp­tau­ti­nio is­to­ri­nių lai­vų re­ gist­ro są­ra­še (The In­ter­na­tio­nal Re­g is­ter of His­t o­r ic Ships) yra apie du tūks­tan­čiai is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­čių lai­vų iš 72 pa­sau­lio ša­lių. Pag­rin­di­niai kri­te­ri­jai: lai­vas tu­ ri bū­ti il­ges­nis kaip 40 pė­dų (12,2 met­ro) ir sta­ty­tas dau­g iau nei prieš 50 me­tų. Is­to­ri­niai lai­vai pri­me­na tau­tos pa­sie­ki­mus jū­rei­vys­tė­je, ska­ti­na jos jū­ri­nes am­bi­ci­jas. Pir­mo­ji tai įver­ ti­no Ang­li­jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta I. Ji įsa­kė sau­sa­me do­ke prie Tem­zės vie­šai pri­sta­ty­ti ką tik iš to­li­mos ke­lio­nės grį­žu­sį tris­tie­bį 37 met­ rų il­gio ga­leo­ną „Gol­den Hind“. Tai bu­vo pir­ma­sis ang­lų lai­vas, api­plau­kęs Že­mės ru­tu­lį ir par­ga­ be­nęs 30 to­nų si­dab­ro iš api­plėš­ tų Is­pa­ni­jos už­jū­rio ko­lo­ni­jų. Per vie­ne­rius me­tus bur­lai­vį ap­žiū­rė­ jo tūks­tan­čiai žmo­nių. Lan­ky­da­ mie­si ja­me, bri­tai sė­mė­si įkvė­pi­mo ne­nu­si­leis­ti Is­pa­ni­jai. Šios am­bi­ci­ jos iš­si­pil­dė. Is­pa­nų ar­ma­dos žū­tis 1588 me­tų mū­šy­je su Ang­li­ja už­ bai­gė jos vieš­pa­ta­vi­mą jū­ro­se. Išs­kir­ti­nis ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos I dė­me­sys pa­ro­dy­tas gar­sio­jo jū­rų ke­liau­to­jo ir kor­sa­ro F.Drei­ko lai­ vui Ang­li­jo­je ne­pa­mirš­tas iki mū­ sų die­nų. 1973 me­tais bri­tų lai­vų sta­ty­to­jai pa­ga­mi­no tiks­lią „Gol­ den Hind“ ko­pi­ją. Ji sėk­min­gai pa­ kar­to­jo pirm­ta­kės ke­lio­nę ap­link Že­mės ru­tu­lį praė­jus ke­tu­riems šimt­me­čiams. Nuo 1996 me­tų šis lai­vas, kaip ir Elž­bie­tos I lai­kais, eks­po­nuo­ja­mas prie Tem­zės. Ki­ta „Gol­den Hind“ ko­pi­ja glau­džia­si ne­di­de­lio Ang­li­jos mies­te­lio Briks­ ham­no uos­te.

Ap­sisp­ren­di­mas: bar­ken­ti­na „Me­ri­dia­nas“ taps įro­dy­mu, ar Lie­tu­va kaip vals­ty­bė tu­ri jū­ri­nių am­bi­ci­jų.

Ne­gai­li pi­ni­gų

Pa­sau­ly­je ži­no­mas bur­lai­vis „Vic­ to­ry“, ku­ria­me Tra­fal­ga­ro mū­šio me­tu žu­vo gar­sus ang­lų ad­mi­ro­ las H.Nel­so­nas, ga­lė­jo neiš­lik­ti iki mū­sų die­nų. Val­džios vir­šū­nės ne­ mė­go iš ne­kil­min­gos šei­mos ki­lu­ sio ta­len­tin­go jū­rų ka­ri­nin­ko. Kai „Vic­to­ry“ tech­niš­kai ir mo­ra­liš­kai pa­se­no, bu­vo nu­tar­ta pa­siųs­ti jį į lau­žy­ną. Pir­ma­sis jū­rų lor­das – vy­riau­ sia­sis ka­ri­nio lai­vy­no va­das Tho­ mas Har­dis, grį­žęs iš tar­ny­bos, pa­pa­sa­ko­jo žmo­nai, kad pa­si­ra­šė įsa­ky­mą su­nai­kin­ti bur­lai­vį „Vic­ to­ry“. Žmo­na ap­si­ver­kė ir pri­ver­ tė vy­rą anu­liuo­ti įsa­ky­mą. Gal tai tik gra­ži le­gen­da. Ne­gin­ čy­ti­na, kad prieš lai­vo su­nai­ki­ni­mą ak­ty­viai pa­si­prie­ši­no vi­suo­me­nė. Iš­sau­go­to lai­vo būk­lė vis pra­ stė­jo. 1921 me­tais vi­suo­me­nės pa­ stan­go­mis bu­vo pra­dė­ta kam­pa­ni­ ja už „Vic­to­ry“ iš­sau­go­ji­mą. Ak­ci­ja tę­sia­si iki šiol – lai­vą, ku­ris te­bė­ ra Ka­ra­liš­ko­jo ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no są­ra­šuo­se, nuo­lat ten­ka re­mon­ tuo­ti, pri­žiū­rė­ti, pa­pil­dy­ti is­to­ ri­niais eks­po­na­tais. Pa­gal da­bar vei­kian­čią lai­vo glo­bos pro­gra­mą 2011–2020 me­tais me­mo­ria­li­nio lai­vo ka­pi­ta­li­niam re­mon­tui ir au­

ten­tiš­kai anų lai­kų ap­lin­kai at­kur­ti numatyta skir­ti apie 16 mln. sva­rų ster­lin­gų. Ang­li­jo­je tai vie­nas po­ pu­lia­riau­sių is­to­ri­nių ob­jek­tų, ku­ ris kas­met su­lau­kia apie 350 tūkst. lan­ky­to­jų. Ang­lai di­džiuo­ja­si ir 1869 me­tais sta­ty­tu nuo­sta­biuo­ju ar­ba­ti­niu kli­ pe­riu „Cut­ty Sark“. Jį lau­žy­ne at­ra­do se­nas jū­rų vil­kas Wilf­re­das Dow­ma­ nas ir sa­vo lė­šo­mis at­sta­tė. Jam mi­ rus, naš­lė lai­vą pa­do­va­no­jo Tem­zės jū­rei­vys­tės ko­le­džui. Po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro Ang­li­jos ka­ra­lie­nės vy­ ras Edin­bur­go her­co­gas Fi­li­pas pa­dė­jo už­tik­rin­ti to­li­mes­nį lai­vo iš­sau­go­ji­ mą. 2007 me­tais „Cut­ty Sark“ smar­ kiai nu­ken­tė­jo per gais­rą. Šie­met jis vėl at­ver­tas lan­ky­to­jams. Res­tau­ra­vi­ mo dar­bai dar ne­baig­ti. Jiems at­lik­ti dar pri­reiks 30–35 mln. sva­rų ster­lin­ gų. Is­to­ri­nio ir kul­tū­ri­nio pa­vel­do lo­ te­ri­jos fon­das jau sky­rė 10 mln., o Iz­ rae­lio lai­vy­bos mag­na­tas Sam­my Petr paau­ko­jo 3,3 mln. sva­rų ster­lin­gų. Pa­ki­lo iš jū­ros dug­no

Ne vi­si žy­mūs praei­ties lai­kų lai­vai iš­ven­gė pra­žū­tin­go li­ki­mo. Ne­sa­ va­nau­diš­ko­mis sa­va­no­rių pa­stan­ go­mis jie iš­li­ko ir ži­no­mi pa­sau­ly­ je kaip gar­sūs me­mo­ria­li­niai lai­vų mu­zie­jai.

2

– tiek tūkst. lai­vų pa­sau­ ly­je yra įre­gist­ruo­ti is­to­ ri­nių lai­vų re­gist­ro, ku­rio pa­grin­di­niai rei­ka­la­vi­ mai: lai­vas tu­ri bū­ti il­ges­ nis kaip 12,2 met­ro ir sta­ ty­tas dau­giau nei prieš 50 me­tų. Stok­hol­me, Dju­gar­de­no sa­lo­je, spe­cia­lia­me pa­sta­te sau­go­mas bur­ lai­vis „Va­za“. Tai vie­nin­te­lis pa­sau­ ly­je iš­li­kęs XVII a. ka­ri­nis lai­vas. Jis nu­sken­do 1628 m. rugp­jū­čio 10 d. vos iš­plau­kęs į pir­mą­jį rei­są. 1956 me­tais lai­vą ap­ti­ko jū­ros mū­šių is­ to­ri­ja be­si­do­min­tis 38 me­tų in­ži­ nie­rius An­der­sas Fren­ce­nas. Pa­si­ ro­dė, kad 32 met­rų gy­ly­je gu­lin­tis lai­vas yra ste­bė­ti­nai ge­ros būk­lės. Pas­kel­bus ak­ci­ją „Va­zai“ gel­bė­ti, į spe­cia­lų fon­dą pra­dė­jo plauk­ti pi­ ni­gai. 333 me­tus jū­ros dug­ne pra­ gu­lė­jęs bur­lai­vis bu­vo iš­kel­tas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

„Va­za“ nuo 1990 me­tų eks­po­ nuo­ja­mas spe­cia­liai jam pa­sta­ty­ta­ me mu­zie­ju­je. Šian­dien tai vie­nas po­pu­lia­riau­sių pa­sau­ly­je me­mo­ria­ li­nių lai­vo mu­zie­jų. Ja­me pa­bu­vo­jo jau dau­giau kaip 25 mln. lan­ky­to­jų. Kuk­les­nis lai­vo mu­zie­jus yra Ports­mu­te. Spe­cia­lia­me pa­sta­te sau­go­mas 33 me­tus pra­plau­kio­jęs ir 1545-aisiais nu­sken­dęs 45 met­rų il­gio flag­ma­ni­nis ka­ro lai­vas „Ma­ ry Ro­se“. Jū­rų ar­cheo­lo­gai jo lie­ka­ nas 1971 me­tais ap­ti­ko ne­to­li Vai­to sa­los. Beveik 500 me­tų po van­de­ niu gu­lė­jęs me­di­nis lai­vo kor­pu­sas ir ke­li tūks­tan­čiai ar­te­fak­tų at­sar­ giai bu­vo iš­kel­ti į pa­vir­šių. Ši ope­ra­ci­ja – vie­na am­bi­cin­ giau­sių ir bran­giau­sių pro­jek­tų jū­ rų ar­cheo­lo­gi­jos is­to­ri­jo­je. Vien tik lai­vo kor­pu­so iš­kė­li­mas ir jo ap­sau­ go­ji­mas nuo at­mos­fe­ri­nio po­vei­kio kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. sva­rų ster­lin­gų. Il­gą lai­ką vi­si ra­di­niai bu­vo eks­ po­nuo­ja­mi spe­cia­lia­me pa­sta­te. 2006 me­tais „Ma­ry Ro­se“ glo­bos ko­mi­te­tas nu­ta­rė sta­ty­ti nau­ją šio lai­vo mu­zie­jų. Dar­bai jau pra­dė­ ti. Lė­šas sta­ty­bai au­ko­ja pri­va­tūs as­me­nys, įmo­nės, fi­nan­siš­kai re­ mia Ports­mu­to mies­ to ta­ry­ba.

12

10

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 13, 2012

rubrika JŪRA At­ga­vo pi­ni­gus

Ver­žė­si į rin­ką

Li­ko be kvo­tų

Bend­ro­vės „Bal­ti­jos gru­pė“ lai­ vo „Glo­bal 1“ įgu­la, ku­riai va­do­ va­vo ka­pi­to­nas M.Skvor­co­vas, Is­pa­ni­jos Ta­ra­go­nos uos­te bu­ vo at­si­sa­kiu­si iš­krau­ti kro­vi­nį ir pa­rei­ka­la­vo su­mo­kė­ti už dar­bą. Bū­ta įvai­rių per­spė­ji­mų. Jū­ri­nin­ kai ne­nu­si­lei­do ir lai­mė­jo – įgu­ la at­ly­gi­ni­mus at­ga­vo ir jau grį­žo į Klai­pė­dą.

Ru­si­jos Bal­tijs­ko uos­te ki­lo lai­ vų „bun­ke­riuo­to­jų“ ne­pa­si­ten­ki­ ni­mas dėl nau­jos mui­tų tvar­kos, nes de­ga­lais drau­džia­ma už­pil­ dy­ti už­sie­nio lai­vus. Per­nai su­kur­ ta „bun­ke­ria­vi­mo“ kom­pa­ni­ja ak­ ty­viai ke­ti­no verž­tis ir į Klai­pė­dos uos­to, taip pat Len­ki­jos ir Da­ni­jos lai­vų už­pil­dy­mo de­ga­lais rin­kas, mat Ru­si­jo­je degalai yra pi­ges­ni.

Rugp­jū­čio 1 die­ną bai­gė ga­lio­ ti Mau­ri­ta­ni­jos ir ES su­si­ta­ri­ mas dėl žve­jy­bos. Šio­je zo­no­ je žve­jo­jo apie 70 lai­vų iš Is­pa­ni­ jos, Olan­di­jos, Vo­kie­ti­jos, Lie­tu­ vos ir Lat­vi­jos. Lai­vai sto­vi rei­de be dar­bo, žve­jai grą­ži­na­mi na­ mo. ES ša­lių lai­vams ne­be­bus kur žūk­lau­ti, nes nė­ra pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis ir su Se­ne­ga­lu.

Žve­jy­bi­niai ak­cen­tai Jū­ros šve Dau­ge­lį me­tų žve­jai uostamiesčio rengi­ niuose bū­da­vo at­ski­rai nuo bend­ro šur­ mu­lio. Šie­met pa­ban­dy­ta ženg­ti į pa­grin­ di­nę Klai­pė­dos šven­tės gat­vę. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Žu­vys vie­to­je šaš­ly­kų

Til­tų gat­vė­je su­reng­tas jū­ri­nių žu­ vų ra­gau­to­jų ren­gi­nys trau­kė mi­ nias žmo­nių. Iš mal­ko­mis kū­re­ na­mų di­džiu­lio puo­do ir kep­tu­vės skli­do ma­lo­nūs žu­vie­nės ir kep­tų men­kių kva­pai. Tai bu­vo pir­ma to­kio po­bū­džio šven­tė Klai­pė­do­je, kai praei­viai ne­mo­ka­mai mai­tin­ti žu­vi­mis ir tuo pat me­tu už tei­sin­gus at­sa­ky­mus į klau­si­mus apie žu­vis ir žve­jy­bą da­ ly­ti pri­zai. Ren­gi­nio su­ma­ny­to­ja – Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja.

Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas:

Ko­mi­si­jo­je jau svars­ tė­me ga­li­my­bę ru­ de­nį, kai šal­ta ar ly­ ja, pre­kiau­ti žu­vi­mis ap­leis­ta­me bu­vu­sia­ me Smil­ty­nės per­kė­ los pa­sta­te.

Prie­mo­nė vyk­dy­ta pa­gal Eu­ro­pos žu­vi­nin­kys­tės fon­do re­mia­mą pro­ jek­tą „Jū­ri­nių žu­vų ir jų pro­duk­tų nau­jų rin­kų plėt­ra ir ska­ti­ni­mas“. Aso­cia­ci­jos va­do­vo Al­fon­so Bar­ gai­los tei­gi­mu, sie­kia­ma, kad lie­ tu­viai var­to­tų dau­giau pa­tie­ka­lų iš žu­vų. Gat­vė­je su­reng­ta šven­tė by­lo­ja, kad klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai mėgs­ta žu­vis, ypač men­kes, ta­čiau jų var­to­ji­mas Lie­tu­vo­je nė­ ra di­de­lis. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis – žu­vys yra bran­gios. Taip pat nė­ra ir žu­vų var­ to­ji­mo tra­di­ci­jų.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai kvie­ tė klai­pė­die­čius keis­ti šaš­ly­kus gam­to­je į kvapnią žu­vie­nę ar kep­ tas žu­vis. Trūks­ta men­kių

Įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mą vai­šin­ ti klai­pė­die­čius žu­vie­ne ir kep­to­ mis žu­vi­mis ne­bu­vo leng­va. Da­bar Bal­ti­jos jū­ro­je – men­kių žve­jy­bos drau­di­mo me­tas. Jų šiek tiek ga­ li­ma pa­si­gau­ti prie­kran­tė­je, ta­čiau žu­vys pa­si­trau­kė į vė­ses­nius ir gi­ les­nius jū­ros van­de­nis. Pa­vy­ko su­gau­ti ke­lis šim­tus ki­ log­ra­mų men­kių. Jo­mis ne­mo­ ka­mai ir vai­šin­ti klai­pė­die­čiai bei mies­to sve­čiai. Dėl tos prie­žas­ties ne­si­ma­tė men­kių ir švie­žios pre­ky­bos vie­to­ je prie Da­nės upės. Kios­ke­ly­je par­ duodamų žu­vų kaina bu­vo priei­na­ ma, ma­žes­nė­nei tur­ga­vie­tė­se. Plekš­nių ki­log­ra­mas kai­na­vo 2,5 li­to, žiob­rių – 4, sa­la­čių – 8, ster­ kų – 15, la­ši­šų – 18 li­tų. Pre­ky­ba už­sii­ma prie­kran­tės žve­jo Vi­liaus Bo­gu­šio in­di­vi­dua­li įmo­nė. Spe­cia­lus na­me­lis šiai pre­ ky­bai nu­pirk­tas iš žu­vi­nin­kys­tės pa­ra­mos lė­šų. A.Bar­gai­la ti­ki­no, kad jei bū­tų po­rei­kis, Klai­pė­do­je ga­lė­tų at­si­ ras­ti ir dau­giau spe­cia­lios pa­skir­ ties pre­ky­bos žu­vi­mis na­me­lių su vi­du­je įmon­tuo­ta vit­ri­na ir šal­dy­ tu­vu. Klai­pė­die­čiai no­riai pir­ko žu­vis. Šven­ti­nį ry­tą prie pre­ky­bos kios­ ke­lio buvo ir Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas, ku­ris nu­si­pir­ ko be­veik tri­jų ki­log­ra­mų la­ši­šą.

Ak­ci­ja: per Jūros šven­tę Tiltų gatvėje iš­vir­ta ke­li šim­tai lit­rų žu­vie­nės, ir išdalyta susirinkusiems klaipėdiečiam

Švie­žios pa­klau­sios

Prie pre­ky­bos na­me­lio žu­vys ir rū­ ko­mos. Mo­bi­lią rū­kyk­lą taip pat įsi­gi­jo V.Bo­gu­šio in­di­vi­dua­li įmo­ nė. Ji tu­ri ir sa­vo au­to­bu­siu­ką, iš ku­rio ir pre­kiau­ja­ma. Kai­nos čia ge­ro­kai di­des­nės nei švie­žių žu­vų. Tai ir su­pran­ta­ma, nes žu­vys pa­tie­kia­mos dar karš­tos, ką tik iš­trauk­tos iš rū­kyk­los. Klai­pė­do­je švie­žiai iš­rū­ky­tų žu­ vų kai­nos nu­ro­do­mos už ki­log­ra­ mą, to­dėl at­ro­do di­do­kos. Vo­kie­ti­jos mies­te­liuo­se te­ko ma­ ty­ti dar bran­ges­nes švie­žiai iš­rū­ky­ tas žu­vis. Ten kai­nos nu­ro­do­mos už 100 gra­mų ir vit­ri­no­je jos neat­ro­do to­ kios jau di­de­lės.

Pir­kė­jas: švie­žio­mis žu­vi­mis nuo pat ry­to do­mė­jo­si ir Klai­pė­dos me­

ras V.Grub­liaus­kas.

Šven­ti­nį ry­tą ug­nį rū­kyk­lo­ je kurs­tė pre­ky­bos švie­žio­mis žu­ vi­mis koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Ri­mei­kis. Bal­ti­jos jū­ro­je ir Kur­šių ma­rio­ se tik ką pa­gau­to­mis žu­vi­mis Klai­ pė­do­je jau pre­kiau­ja­ma ke­lis mė­ ne­sius. „Švie­ž ios žu­v ys iš­p er­ka­m os la­bai grei­tai, ne­s pė­ja­m e jų vež­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ti“, – ti­k i­n o M.Ri­m ei­k is. Klai­ pė­d ie­č iai pui­k iai ži­n o, kad žve­ jų su­gau­tos ir tie­siai iš lai­vų prie pre­k y­v ie­t ės iš­k rau­tos žu­v ys yra ge­ro­kai švie­žes­nės nei tos, ku­rios par­d uo­d a­m os Klai­p ė­d os tur­ga­ vie­tė­se. Jos taip pat 2–4 li­tais už ki­log­ra­ mą pri­klau­so­mai nuo rū­šies ir pi­ ges­nės.

Už­duo­tis: da­bar žu­vi­mis pre­kiau­ja­m

pa­sta­to, dėl ku­rio K.Star­ke­vi­čius ke­t

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­ tas ma­no, kad pre­ky­bai pa­si­rink­ ta la­bai ge­ra vie­ta. Klai­pė­die­čiai ją jau ži­no, nes ir anks­čiau per Jū­ ros šven­tes čia šur­mu­liuo­da­vo žu­ vų tur­ge­lis. V.Ber­no­tas mi­nė­jo, kad ko­mi­si­jo­je jau svars­tė ga­li­my­bę ru­de­nį, kai šal­ta

11

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 13, 2012

JŪRA Ark­ties gy­liai

Ka­riš­kių pėd­sa­kai

„Tal­link“ re­kor­dai

Po 230 me­tų per­trau­kos bus ma­tuo­ja­mi gy­liai ir tiks­li­na­mi Ark­ties jū­rų ak­va­to­ri­jų jūr­la­piai. Tai at­liks JAV na­cio­na­li­nė van­de­ ny­nų ir at­mos­fe­ros ty­ri­mų val­ dy­ba. Ty­ri­mai vyks nuo šių me­ tų rugp­jū­čio iki 2015 me­tų va­sa­ ros. Jie at­lie­ka­mi ti­kin­tis, kad iš­ tirps le­dai ir in­ten­sy­vės lai­vy­ba šio­se jū­ro­se.

Lie­po­jo­je nuo naf­tos pro­duk­tų ir sun­kių­jų me­ta­lų bus va­lo­mas ka­ri­nis ka­na­las. Už­terš­tas jis li­ko po to, kai iš Lie­po­jos išė­jo so­vie­ ti­nė ar­mi­ja. Iš­va­ly­ti ka­na­lą kai­ nuos be­veik 31,5 mln. JAV do­le­ rių (apie 89 mln. li­tų). 85 pro­c. lė­šų, rei­ka­lin­gų šiam pro­jek­tui, skirs ES, li­ku­sias – Lie­po­jos uos­ to ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Es­ti­jos lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Tal­ link“ lie­pą pa­sie­kė vi­sų lai­kų ke­ lei­vių pluk­dy­mo re­kor­dą. Per mė­ne­sį jos lai­vais plau­kė 1 mln. 165 tūkst. 349 ke­lei­viai. Be­veik pu­sė jų – 552 tūkst. – plukdyta li­ni­jo­se tarp Es­ti­jos ir Suo­mi­jos. Ke­lei­vių srau­tų au­gi­mas šią va­ sa­rą fik­suo­ja­mas ir ki­to­se Bal­ti­ jos ša­lių li­ni­jo­se.

en­tė­je

Lie­tu­vos žu­vi­nin­ kys­tės sek­to­rius šiuo me­tu yra ant per­mai­nų slenks­ čio. Lan­ky­da­ma­ sis uos­ta­mies­ty­je į „Klai­pė­dos“ prie­do „Jū­ra“ klau­si­mus at­ sa­kė že­mės ūkio mi­ nist­ras Ka­zys Star­ ke­vi­čius. Rū­pes­tis: mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius di­džiau­sia šian­die­ni­ne žve­jų pro­ble­ma įvar­di­jo ap­tre­šu­sius žve­jų lai­vus.

Tiks­las – stip­rin­ti žve­jy­bos ba­zę Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

– Ką žu­vi­nin­kys­tės sek­to­rius reiš­kia bend­ro­je že­mės ūkio sis­te­mo­je? – Tu­ri­me be­veik 100 ki­lo­met­rų Bal­ti­ jos pa­jū­rio. Žve­jai žu­vis gau­do ne tik jū­ros prie­kran­tė­je, bet ir at­vi­ro­je jū­ ro­je. Tu­ri­me lai­vus, ku­rie pa­gal kvo­ tas žūk­lau­ja ir At­lan­to van­de­ny­ne. La­bai svar­bu, kad Lie­tu­va iš­lai­ky­tų žve­jy­bos tra­di­ci­jas, šia­me sek­to­riu­ je bū­tų iš­sau­go­tos ir ku­ria­mos dar­ bo vie­tos. Neį­si­vaiz­duo­ju Klai­pė­dos, Ne­rin­gos ar Ši­lu­tės ra­jo­no be žve­jų.

ms ir miesto svečiams.

– Ar pa­kan­ka­mai ge­rai Lie­tu­vos žve­jai iš­nau­do­ja ES pa­ra­mą? – Pa­gal 2007–2014 me­tų pa­ra­mos pro­gra­mą skir­ta 254 mi­li­jo­nai li­ tų. De­ry­bi­nia­me pir­mi­nia­me eta­pe bu­vo pa­da­ry­ta klai­dų. Ga­li­ma bu­ vo ki­taip elg­tis. Pa­tys žve­jai lai­vų

at­si­sa­kė, su­pjaus­tė į me­ta­lo lau­žą. Ga­lė­jo­me pa­si­lik­ti dau­giau lai­vų. Da­bar men­kių kvo­tas ga­vo­me di­ des­nes ir neiš­gau­do­me. – Te­ko gir­dė­ti, kad ES skriau­ džia Lie­tu­vos žve­jus, ne­lei­džia­ ma at­nau­jin­ti li­ku­sių lai­vų? – Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra pa­kan­ ka­mai daug žve­jy­bos prie­mo­nių. Bend­ra nuo­sta­ta – jų ne­be­di­din­ti. Pa­ra­ma žve­jy­bos lai­vams at­nau­jin­ ti ES bū­da­vo ski­ria­ma dar iki mū­ sų sto­ji­mo į ją. Po kurio laiko nu­ spręs­ta tam ne­bes­kir­ti lė­šų. Vė­liau įsto­ju­sios ša­lys, kaip ir Lie­tu­va, su­ si­dū­rė su pro­ble­mo­mis, kad ne­ga­ li skir­ti pi­ni­gų nei nau­jiems žve­jų lai­vams sta­ty­ti, nei pa­pil­do­miems ga­lin­gu­mams di­din­ti. Rei­kia da­ry­ti vis­ką, kad iš 2014–2020 me­tų ES fi­ nan­sa­vi­mo pro­gra­mų ga­lė­tu­me at­ nau­jin­ti žve­jy­bos lai­vy­ną. Tai yra pa­grin­di­nis mū­sų atei­ties tiks­las.

– Ar pa­kan­ka­mai spar­čiai at­ nau­ji­na­mos žve­jy­bos ba­zės, va­ di­na­mo­ji žve­jų inf­rast­ruk­tū­ra? – Svar­būs mū­sų tiks­lai iki šiol bu­ vo stip­rin­ti aso­ci­juo­tas žve­jų struk­ tū­ras, vie­ti­nes žve­jų bend­ruo­me­nes, stip­rin­ti žve­jy­bos ba­zę. Sut­var­ky­tas Ši­lu­tės uos­tas, ku­ris nie­ka­da ne­bu­ vo toks mo­der­nus, kaip da­bar. Tu­ ri­me pui­kų Klai­pė­dos žve­jų uos­tą, tik gai­la, kad lai­vai ja­me – se­ni. Šių me­tų spa­lį bus pra­dė­tas sta­ty­ ti žve­jų uos­te­lis Ni­do­je. Žu­vų iš­kro­ vi­mo vie­tos no­ri ir Juodk­ran­tės žve­ jai. Bu­vau su jais su­si­ti­kęs, sa­kiau: jei at­ra­si­te vie­tą, Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­ja su­ras lė­šų uos­te­liui sta­ty­ti. – O ko­kios žve­jy­bos at­nau­ji­ ni­mo prie­mo­nės nu­ma­to­mos Klai­pė­do­je? – Ir Klai­pė­do­je no­ri­me įreng­ti žu­vų iš­kro­vi­mo Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tė­ je vie­tą. Apie tai konk­re­čiai dar kal­

bė­siuo­si su Klai­pė­dos mies­to me­ru. Gai­la, kad žlu­go idė­ja Klai­pė­dos ra­ jo­ne prie Kark­lės įreng­ti žve­jų uos­te­ lį. Ma­ne ypač nu­džiu­gi­no, kad Klai­ pė­do­je prie Da­nės upės įreng­ta mo­bi­li švie­žių žu­vų par­da­vi­mo vie­ta. Lan­ ky­da­ma­sis Va­ka­rų Eu­ro­po­je ne vie­ na­me mies­te ma­čiau to­kias pre­ky­ bos vie­tas. Ber­ge­ne ste­bė­jau, kaip pa­grin­di­nė­je mies­to aikš­tė­je iš ry­ to par­da­vi­nė­ja­mos švie­žios žu­vys, o po pie­tų nu­plo­vus aikš­tę vyks­ta kon­ cer­tas. Ste­bė­jau­si, kad Klai­pė­do­je – svar­biau­sia­me Lie­tu­vos žve­jų mies­te – ne­vyko pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis. Ša­lia žu­vų tur­ge­lio yra bu­vęs da­ bar ne­nau­do­ja­mas se­no­sios Smil­ty­ nės per­kė­los pa­sta­tas. Su Klai­pė­dos mies­to me­ru kal­bė­jo­mės apie jį. Žve­ jai ro­do ini­cia­ty­vą ja­me įreng­ti pre­ky­ bos žu­vi­mis taš­kus, gal­būt ne­tgi švie­ žių žu­vų pa­tie­ka­lų mai­ti­ni­mo taš­kus. Dėl šio pa­sta­to pla­nuo­ju pa­si­kal­bė­ti ir su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru.

Mal­kų įlan­ko­je vyksta per lė­ti po­ky­čiai Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Klai­pė­dos uos­te vyks­tant di­de­ liems gi­l i­n i­m o ir sta­t y­bų dar­ bams, Mal­kų įlan­ko­je po­ky­čių be­ veik nėra.

ma iš mo­bi­laus na­me­lio ša­lia ap­šiurusio ­ti­na kal­bė­tis su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru.

ar ly­ja, žu­vi­mis pre­kiau­ti ap­leis­ta­me bu­vu­sia­me Smil­ty­nės per­kė­los pa­ sta­te. Tie­sa, jį prieš tai su­tvar­kius. Dėl šio pa­sta­to Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja jau krei­pė­si į su­si­ sie­ki­mo mi­nist­rą. Pa­dė­ti žve­jams dėl šio pa­sta­to pa­ža­dė­jo ir že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius.

Ren­gia­mas Mal­kų įlan­kos gi­li­ni­mo iki 13,5 met­ro ir dvie­jų pa­si­su­ki­mo ra­tų įren­gi­mo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas bei tech­ni­nis pro­jek­tas. Gi­li­nant įlan­ką pla­nuo­ja­ma iš­kas­ ti apie 900 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to, o su va­di­na­mai­siais ap­si­ su­ki­mo ra­tais – iki 1,5 mln. ku­bi­ nių met­rų. Rea­liai gi­li­ni­mas ga­li pra­si­dė­ti ne anks­čiau kaip 2016 me­tais iš 2014– 2020 me­tų ES fi­nan­sa­vi­mo lė­šų. Anks­čiau bu­vo pla­nuo­ta, kad

Mal­kų įlan­kos gi­li­ni­mas pra­si­dės 2013 me­tais. Jos vys­ty­mo pla­nus ge­ro­kai jau­kia Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos lė­šo­mis pla­nuo­ja­mas sta­ty­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las. Net ir ge­riau­siu at­ve­ju 2013 ar 2014 me­ tams ka­žin ar bus pi­ni­gų. Šiuo me­tu Mal­kų įlan­kos pro­jek­ ti­nis gy­lis yra 11 met­rų. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­ rės Ro­mos Mu­šec­kie­nės tei­gi­mu, rea­liai jis sie­kia apie 10 met­rų. Į Mal­kų įlan­ką ga­li įplauk­ti lai­vai su ne di­des­ne kaip 9,5 met­ro gramz­da. To­kia gramz­da yra per ma­ža. Ma­ži gy­liai Mal­kų įlan­ko­je ypač stab­do Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­ mi­na­lo plėt­rą. Neat­si­tik­ti­nai šio ter­mi­na­lo va­do­vas Vai­do­tas Ši­lei­

ka ieš­ko­jo ga­li­my­bių, kaip bū­tų ga­ li­ma pa­spar­tin­ti Mal­kų įlan­kos ter­ mi­na­lo gi­li­ni­mą. Jis pa­gei­dau­ja, kad pra­džio­je įlan­ka kuo grei­čiau bū­tų iš­va­ly­ta.

Di­džiau­sias Mal­kų įlan­kos vys­ty­mo, o tiks­liau – gi­li­ni­mo, stab­dys yra neiš­va­ ly­tos są­na­šos Va­ka­ rų lai­vų ga­myk­los do­kų duo­bė­se. Di­džiau­sias Mal­kų įlan­kos vys­ ty­mo, o tiks­liau – gi­li­ni­mo, stab­ dys yra neiš­va­ly­tos są­na­šos Va­ka­rų

lai­vų ga­myk­los do­kų duo­bė­se. Ap­ lin­ko­sau­gi­nin­kų nuo­sta­ta yra aiš­ki – kol ne­bus iš­va­ly­tos do­kų duo­bės, apie Mal­kų įlan­kos ak­va­to­ri­jos gi­li­ ni­mą nė­ra ir kal­bos. Ki­tas įlan­kos gi­li­ni­mo stab­dys – neuž­kal­ta įlai­dų sie­nu­tė. Prie Tarp­tau­ti­nės jū­rų per­kė­los ša­lia bo­ta­ni­nio draus­ti­nio, kur sau­go­ mos re­tos rū­šys au­ga­lų, tu­rės bū­ti su­kal­ta maž­daug 1,1 ki­lo­met­ro il­ gio sie­nu­tė. Ją įreng­ti, pro­jek­tuo­to­jo „Swe­co Lie­tu­va“ skai­čia­vi­mais, kai­nuos apie 20 mln. li­tų. Ne­ga­li­ma teig­ti, kad Mal­kų įlan­ ko­je vi­siš­kai nie­ko ne­vyks­ta. Čia bu­vo re­konst­ruo­tos ke­lios kran­ti­ nės. Ta­čiau kol gy­liai yra ma­ži, ir tos kran­ti­nės nevi­siš­kai pa­nau­do­ ja­mos.

12

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 13, 2012

JŪRA

Nuo karš­čių gel­bės vėjo gaudyklės

Škva­lai Klai­pė­do­ je pa­ro­dė, kad Bal­ti­jos jū­ro­je sto­ vin­tys spe­ cia­lūs lai­ vai at­mos­fe­ ros drė­kin­ tu­vai ne­leis­ tų su­si­da­ry­ ti stai­giems tem­pe­ra­ tū­rų po­ky­ čiams.

Net­gi Klai­pė­do­je jau pa­ju­to­me pa­sau­lio glo­ba­li­nio at­ši­li­mo re­zul­ta­tus, kai po il­gai tru­ku­sių karš­čių su trenks­mais įsi­ver­žė stip­rūs škva­lai ir lie­tus, pa­si­pi­lan­tis lyg iš kiau­ro de­be­sies. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kli­ma­tui to­liau šy­lant, to­kių stai­gių per­mai­nų tik dau­gės. Moks­li­nin­kai jau su­ka gal­vas, kaip įvai­riuo­se re­ gio­nuo­se su­švel­nin­ti stai­gias orų per­mai­nas. Vie­nas pa­siū­ly­mų, ku­ris lai­ko­ mas pa­kan­ka­mai rea­liu, yra kur­ti spe­cia­lius lai­vus. Jų pa­skir­tis bū­ tų ga­lin­gais siurb­liais siurb­ti jū­ros van­de­nį ir iš­purkš­ti jį į aukš­tes­nius at­mos­fe­ros sluoks­nius, taip for­ muo­jant dirb­ti­nius de­be­sis. To­kią idė­ją prieš ku­rį lai­ką pa­tei­kė JAV na­cio­na­li­nio okea­nų ir at­mos­ fe­ros ty­ri­mų cent­ro (NOAA) pro­ fe­so­riai Džo­nas La­ta­mas ir Sti­ve­ nas Sol­tė. Jie ne­tgi ap­skai­čia­vo, kad įvai­rio­se pla­ne­tos vie­to­se iš­dės­čius apie tūks­tan­tį spe­cia­lios pa­skir­ties lai­vų purkš­tu­vų, pa­vyk­tų at­vė­sin­ti že­mės pa­vir­šių ir, esant vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je di­de­liems karš­čiams,

iš­veng­ti stai­gių tem­pe­ra­tū­ros po­ ky­čių, ku­riuos ly­di škva­lai. Apie dirb­ti­nių de­be­sų for­ma­vi­ mą moks­li­nin­kai jau dis­ku­tuo­ja ke­ lis de­šimt­me­čius. Ta­čiau kaip su­ for­muo­ti de­be­sis, idė­jos tei­kia­mos tik da­bar. Iki šiol kli­ma­to po­ky­čiai ne­bu­vo to­kie stai­gūs, to­dėl ne­bu­vo rei­ka­lo ir dirb­ti­nai for­muo­ti de­be­sų. La­biau rei­kė­da­vo iš­sklai­dy­ti lie­taus de­be­sis, kai jie truk­dy­da­vo vie­nam ar ki­tam ma­si­niam ren­gi­niui. Dirb­ti­niams de­be­sims for­muo­ ti pa­si­telk­ta idė­ja su Flet­ne­rio (pa­ va­din­ti jų iš­ra­dė­jo An­to­no Flet­ne­rio gar­bei) ro­to­riais. Kiek pa­to­bu­li­nus Flet­ne­rio ro­to­rius, jie duo­tų dvi­gu­ bą nau­dą. 2,5 met­ro dia­met­ro vamz­ džiais į at­mos­fe­rą di­de­liais kie­kiais bū­tų iš­purš­kia­mas jū­ros van­duo. Į 30–40 met­rų aukš­tį iš­kel­ti vamz­ džiai su spe­cia­liais jų pa­vir­šiu­je esan­čiais ka­na­lais tap­tų ir vė­jo ener­ gi­jos gau­dyk­lė­mis. Vė­jo ener­gi­ja bū­ tų per­duo­da­ma į spe­cia­lius ge­ne­ra­

Spren­di­mas: spe­cia­lūs lai­vai, ku­rie iš jū­ros van­dens for­muo­tų lie­taus de­be­sis, gel­bė­tų

že­mę nuo stai­gių tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čių.

to­rius, o šie su­ktų ga­lin­gus van­dens iš­me­ti­mo į at­mos­fe­rą siurb­lius. Dirb­t i­n ai su­for­m uo­t i de­b e­ sys pri­deng­tų že­mės pa­vir­šių nuo sau­lės spin­du­lių, ma­žin­tų jos pa­ vir­šiaus tem­pe­ra­tū­rą. JAV moks­ li­nin­kų tei­gi­mu, įvai­rio­se pa­sau­lio vie­to­se iš­dės­ty­ti tūks­tan­tį dirb­ti­ nių de­be­sų for­ma­vi­mo lai­vų maž­ daug dviem pro­cen­tais su­ma­žin­tų sau­lės spin­du­lių pa­te­ki­mą į že­mę. To už­tek­tų, kad su­ma­žė­tų dėl glo­ ba­li­nio at­ši­li­mo ir ang­lies dvi­de­gi­ nio iš­me­ti­mo jau at­si­ra­dęs „že­mės perkaitimas. Grei­tas dirb­ti­nių de­be­sų for­ma­ vi­mas su­ma­žin­tų ir stai­gius kli­ma­

to po­ky­čius įvai­riuo­se re­gio­nuo­se. Že­mę vė­si­nan­čių spe­cia­lių lai­vų veik­la pa­gal po­rei­kius bū­tų val­do­ ma nau­do­jan­tis pa­ly­do­vų tei­kia­ma kli­ma­to po­ky­čių in­for­ma­ci­ja. Moks­li­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad kli­ ma­to re­gu­lia­vi­mo bū­das ku­riant dirb­ti­nius de­be­sis bū­tų pa­ly­gin­ti ne­bran­gus ir efek­ty­vus. Ta­čiau jis ne­bū­tų grei­tai įdie­gia­mas. Dirb­ti­nių de­be­sų kū­ri­mo pro­jek­tas kai­nuo­tų apie 10 mlrd. JAV do­le­rių. Kli­ma­tui su­re­gu­liuo­ti rei­ka­lin­gų lai­vų kie­kis bū­tų pa­sta­ty­tas per 25 me­tus. Kol kas neaiš­ku, ka­da to­kie lai­ vai bus pra­dė­ti sta­ty­ti. Moks­li­nin­ kai ma­no, kad at­ski­rų dirb­ti­nius

„Ko­rab­ly.net“

de­be­sis ku­rian­čių lai­vų efek­ty­vu­ mas tu­rė­tų bū­ti iš­ban­dy­tas at­ski­ ruo­se re­gio­nuo­se. Tik ar pa­no­rės vie­no ar ki­to re­ gio­no gy­ven­to­jai bū­ti ban­do­mai­ siais triu­šiais. Gal­būt to­kie lai­vai, kai bus pa­sta­ty­ti, ga­lė­tų bū­ti ban­ do­mi kur nors prie Af­ri­kos kran­ tų, kur nuo pat At­lan­to van­de­ny­no pa­kran­tės pra­si­de­da di­džiu­lės dy­ ku­mos. Nuo At­lan­to slen­kan­čius lie­taus de­be­sis ten stab­do šal­to­ sios sro­vės – van­duo iš­ly­ja į van­ de­ny­ną ne­pa­sie­kęs kran­to. Gal­būt for­muo­jant dirb­ti­nius de­be­sis pa­ vyk­tų ir Sa­cha­ros dy­ku­mos da­lis pa­vers­ti oa­zė­mis.

Puoš­me­na – is­to­ri­niai lai­vai 9

Mies­tų pasididžiavimas

Eu­ro­po­je be­veik nė­ra uos­ta­mies­čių, ku­rių kran­ti­nes ne­ puoš­tų vie­nas ar ke­li is­to­ri­niai lai­ vai. Jie mėgs­ta­mi vie­tos gy­ven­to­jų ir tu­ris­tų. Tuo te­ko as­me­niš­kai įsi­ ti­kin­ti ap­lan­kius pus­šim­tį di­des­nių ir ma­žes­nių uos­tų Bal­ti­jos ir Šiau­ rės jū­rų pa­kran­tė­se. Ka­ra­liau­čiu­je pa­grin­di­nis Pa­sau­ li­nio van­de­ny­no mu­zie­jaus eks­ po­na­tas – 109 met­rų il­gio moks­ lo ti­ria­ma­sis lai­vas „Vi­tiazj“. Prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą tai bu­vo vo­ kie­čių kro­vi­ni­nis-ke­lei­vi­nis gar­lai­ vis „Mars“. Po ka­ro jis 18 me­tų tar­ na­vo so­vie­tų eks­pe­di­ci­nio lai­vy­no flag­ma­nu. Da­bar laivas sto­vi Prieg­ liaus upė­je be­veik mies­to cent­re. Gdy­nė­je prie pie­ti­nio mo­lo sve­ čius pa­si­tin­ka šimt­me­tį jau at­ šven­tęs bur­lai­vis „Dar Po­mor­za“. Bu­vu­sį vo­kie­čių mo­ko­mą­jį bur­lai­ vį 1929 m. nu­pir­ko Len­ki­jos pa­ jū­rio gy­ven­to­jai už suau­ko­tas lė­ šas ir per­da­vė Gdy­nės jū­rei­vys­tės mo­kyk­lai. Iki 1983 m. juo plau­ kio­jo Len­ki­jos jū­rei­vys­tės mo­kyk­ lų ka­de­tai. Nu­pir­kus nau­ją bur­lai­vį „Dar Mło­die­źy“, jis ta­po mu­zie­ji­niu lai­ vu. Ne­to­lie­se prie kran­ti­nės sto­vi dar vie­nas lai­vas-mu­zie­jus – Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kus me­nan­ tis mi­ni­nin­kas „Błys­ka­wi­ca“. Plau­kiant į Liu­be­ką pro Tra­ve­ miun­dę, vie­no­je jos kran­ti­nių dė­ me­sį pa­trau­kia is­to­ri­nis ke­turs­tie­ bis bar­kas „Pas­sat“ iš gar­sio­sios „Flying P“ se­ri­jos lai­vų. Pa­na­šus bur­lai­vis „Pom­mern“, ku­rį sa­vo mies­tui pa­do­va­no­jo E.Gus­ta­vo pa­

li­kuo­nys, jau se­niai ta­po Ma­rien­ ham­no (Alan­dų sa­los) sim­bo­liu. Ypač ža­vi skan­di­na­vų no­ras ir ryž­tas iš­sau­go­ti jū­ri­nės kul­tū­ros pa­li­ki­mą. Pa­vy­dė­ti ga­li­ma šve­dų mies­tui Ge­te­bor­gui jo Ma­ri­nis­ti­ nio cent­ro. Prie kran­ti­nės ri­kiuo­ja­si try­li­ka įvai­raus am­žiaus ir pa­skir­ties lai­ vų. Juo­se vis­kas iš­li­kę taip, kaip bu­vo iki jų pa­sku­ti­nės ke­lio­nės į mu­zie­jų. Nus­te­bi­no Da­ni­jos mies­te­ly­je Ebel­toft (apie 8 tūkst. gy­ven­to­jų) iš­ sau­go­tas 1860 m. sta­ty­bos tris­tie­bis 71 met­ro il­gio fre­ga­tas „Jyl­land“. Šve­di­jos Karlsk­ro­nos mies­to sa­ vi­val­dy­bė ne­pa­gai­lė­jo 12 mln. kro­ nų šim­ta­mečiam mo­ko­mąjam bur­ lai­viui „Jarr­mas“ res­tau­ruo­ti ir su­teik­ti jam mu­zie­ji­nio lai­vo sta­ tu­są. Nor­ve­gi­jos sos­ti­nė­je Os­le pri­ rei­kė ke­lių die­nų no­rint ap­žiū­rė­ti vi­sus jū­rai ir lai­vams skir­tus mu­ zie­jus. Tarp jų įspū­din­giau­si vi­ kin­gų lai­vų, Tu­ro He­jer­da­lo plaus­ to „Kon-Ti­ki“ ir tri­jų eks­pe­di­ci­jų į Šiau­rės ir Pie­tų aši­ga­lius da­ly­vio „Fram“ me­mo­ria­li­niai mu­zie­jai. Suo­miai taip pat ne­pa­mirš­ta pri­min­ti sa­vo ry­šių su jū­ra. Tur­ ku uos­ta­mies­čio kran­ti­nes puo­šia du įspū­din­gi bur­lai­viai-mu­zie­jai – „Suo­men Jous­ten“ ir „Si­gyn“. Ar tu­ri­me jū­ri­nių am­bi­ci­jų?

Kaip by­lo­ja tarp­tau­ti­nė pra­kti­ka, vals­ty­bės fi­nan­si­nės pa­ra­mos su­ lau­kia tik ypa­tin­gą is­to­ri­nę reikš­ mę tu­rin­tys se­ni lai­vai. „Me­ri­dia­no“ reikš­mė mū­sų is­

to­ri­jai, pa­sak lai­vy­bos is­to­ri­ko R.Ado­ma­vi­čiaus, ly­gi nu­liui. Ieš­ kant reikš­min­ges­nio jū­ri­nio ob­jek­ to, lie­ka at­kreip­ti dė­me­sį į tar­pu­ka­ rio Lie­tu­vos ka­ro lai­vą „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“. Jis gu­li 90 met­rų gel­ mė­je Suo­mi­jos įlan­ko­je. Jei prieš 80 me­tų ang­las Er­nes­ tas Kok­sas su­ge­bė­jo iš jū­ros dug­no pa­kel­ti vi­są vo­kie­čių ka­ri­nę flo­ti­ lę, tai, tu­rint šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, mū­sų pir­mo­jo ka­ro lai­vo iš­kė­li­mas – vie­ni juo­kai. Šis ka­ri­nis lai­vas la­biau tik­tų is­ to­ri­nių lai­vų kran­ti­nei, ku­rią siū­lo­ ma įkur­ti prie Klai­pė­dos pi­lia­vie­ tės. Uostamiesčio cent­rui rei­kia ro­man­tiš­kes­nio jū­ri­nio įvaiz­džio: grakš­taus bur­lai­vio su aukš­tais stie­bais, ku­riuo­se per šven­tes su­ plaz­da leng­vos bu­rės. Pa­na­šiems lai­vams iš­sau­go­ti ki­ to­se ša­ly­se ren­ka­mos au­kos, ku­ria­ mi spe­cia­lūs fon­dai, or­ga­ni­zuo­ja­ mos lo­te­ri­jos. Vo­kie­ti­jos vi­suo­me­ni­nė gel­bė­ji­ mo jū­ro­je tar­ny­ba (DGzRS), sau­ go­da­ma se­nus ir sta­ty­da­ma nau­jus gel­bė­ji­mo lai­vus, vi­so­je ša­ly­je pla­ ti­na lo­te­ri­jos bi­lie­tus ir par­da­vi­nė­ja ma­ri­nis­ti­nio tu­ri­nio su­ve­ny­rus. Ky­ly­je pa­si­tai­kė pro­ga įsi­gy­ti pu­ sės sprin­džio dy­džio jū­rų ka­pi­to­ną, į ku­rio pyp­kę ga­li­ma įsta­ty­ti smil­ ka­lų laz­de­lę. Lo­te­ri­jo­je nie­ko ne­ te­ko lai­mė­ti, bet įsi­gi­ju­sie­ji lo­te­ri­ jos bi­lie­tus ga­vo DGzRS sim­bo­li­ka pa­puoš­tą lip­du­ką. Ir mies­to „tė­vai“ ga­lė­tų pa­krapš­ ty­ti sa­vo ki­še­nes. Ko­dėl trys de­šim­ tys mies­to ta­ry­bos na­rių ne­ga­lė­tų „Me­ri­dia­no“ iš­sau­go­ji­mui paau­ko­

At­kū­ri­mas: „Gol­den Hind“ kopija šian­dien eks­po­nuo­ja­ma vie­no­je Tem­

zės kran­ti­nių.

Pa­vyz­dys: Ge­te­bor­go se­no­vi­nių lai­vų kran­ti­nė.

ti pi­ni­gų, ku­riuos gau­na kan­ce­lia­ ri­nėms iš­lai­doms? Nė vie­nas jų nė­ra skur­džius. Per ke­le­rius me­tus taip suau­ko­tų lė­šų, ko ge­ro, pa­kak­tų se­no bur­lai­vio gy­ ve­ni­mo prail­gi­ni­mui. No­rint ir sten­gian­tis, kaip by­ lo­ja mū­sų kai­my­nų pa­tir­tis, ga­li­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ma at­ras­ti įvai­riau­sių bū­dų lai­vui, ku­ris ga­lė­tų tap­ti uos­ta­mies­čio puoš­me­na ir pa­si­di­džia­vi­mu, iš­ saugoti. Bet ar mes tu­ri­me to­kių jū­ri­ nių am­bi­ci­jų? Ar tik pa­si­ten­ki­na­ me kal­bo­mis apie Lie­tu­vą kaip jū­ ri­nę vals­ty­bę?

19

pirmadienis, rugpjūčio 13, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 21 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti kokią nors parodą, ką nors, kas jus įkvėptų. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien būsite linkęs filosofuoti. Tikėtina, kad gailėsitės priėmęs netinkamą spendimą. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Šiandien pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vandenis (01 21–02 19). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Jūsų nepaprasta psichologinė būsena, todėl būtent šiandien galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Žuvys (02 20–03 20). Diena kupina malonių įspūdžių. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Šiandien Lietuvoje nepastoviai de­ besuota, temperatūra sieks iki 21 laipsnio šilumos. Rytoj numatomas vietomis lietus, temperatūra nak­ tį sieks 12–14 laipsnių šilumos, dieną bus iki 19 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 13 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+17

5.51 20.56 15.05

226-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 140 dienų. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +20 Brazilija +25 Briuselis +23 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +15 Kopenhaga +20

kokteilis „Triu­si­kai“ ver­tė šlykš­tė­tis Aną­d ien Mil­da su sve­čiais ėjo J.Ka­ ro­so gat­ve. Vie­no na­mo pir­mo aukš­ to lan­gas bu­vo at­vi­ras, o ant pa­lan­gės džiū­t i bu­vo su­dė­tos vy­r iš­kos kel­nai­ tės. Jos „pui­ka­vo­si“ pro lan­gus ei­nan­ čių žmo­nių akių ly­gy­je, to­dėl praei­viai no­rom ne­no­rom bū­da­vo pri­vers­ti pa­ ma­ty­t i apa­ti­nius. „Ar tie žmo­nės ne­tu­r i su­pra­ti­mo, – re­ to­r iš­kai klau­sė mer­g i­na, – „triu­si­k us“ iš­dės­tę vi­siems po akių?“ Anot pa­s i­pik­t i­nu­s ios klai­p ė­d ie­tės, šlykš­tė­t is ver­tė ir tai, kad kel­nai­tės bu­vo ne pir­mos jau­nys­tės, į jas pa­ žvel­g us, kuo grei­čiau no­rė­jo­si su­k ti akis į ša­l į.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ge­r iau šuo avi­ga­n is, nei kai­my­nas avi­gal­vis.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+21 +30 +24 +19 +30 +23 +27 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+21 +18 +30 +18 +17 +33 +31 +18

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Arnas, Diana, Gilovilė, Ipolitas, Kasijonas, Kastytis, Naglis, Poncijonas.

rugpjūčio 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

18

17

13

5

15

18

17

15

8

16

18

18

16

5

rytoj

trečiadienį

1814 m. Ge­ro­sios Vil­ties ky­šu­lys ta­po bri­tų ko­lo­ ni­ja. 1899 m. Ang­l i­jo­je gi­mė Ho­l i­v u­d o re­ž i­s ie­r ius, siau­b o fil­mų kla­s i­k as Alf­red Jo­s eph Hitch­ cock. Mi­rė 1980 m. 1926 m. gi­mė Ku­bos re­ vo­l iu­ci­jos ly­de­r is Fi­del Cast­ro. 1961 m. Ry­t ų Vo­k ie­t i­ja pa­s ta­tė Bran­den­bur­go var­tus, at­sky­ru­sius ša­l į nuo Va­ka­rų Ber­ly­no.

1962 m. gi­mė fi­lo­so­fas, kul­tū­ros kri­ti­kas, vi­suo­ me­nės vei­kė­jas, hu­ma­ ni­ta­r i­n ių ir so­cia­l i­n ių moks­lų dak­ta­ras, Eu­ro­ pos Par­la­men­to na­r ys Leo­ni­das Dons­kis.

Šuo­lis – be pa­ra­šiu­to?

1964 m. Bri­ta­n i­jo­je pa­ sku­t i­n į kar­t ą nu­teis­ta­ jam įvyk­dy­t a mir­t ies baus­mė. 1987 m. lo­bių ieš­ko­to­jai tei­gė su­ra­dę vie­ną pa­ grin­d i­n ių nu­sken­du­sio „Ti­ta­ni­ko“ lai­vo sei­fų. 2007 m. Ita­li­jo­je mi­rė pa­ sku­t i­n is dip­lo­ma­t ų Lo­zo­ rai­čių šei­mos at­sto­vas, pir­ ma­sis ne­prik­lau­so­my­bę at­ ga­vu­sios Lie­tu­vos am­ba­sa­ do­rius prie Šven­to­jo Sos­to ir Mal­tos or­di­no – Ka­zys Lo­ zo­rai­tis. Gi­mė 1929 m.

teleloto Nr. 853 2012 08 12

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 17 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt Pa­ro­da: daž­nai iš iš­džiaus­ty­

§§ §§ 58 68 39 38 42 05 10 47 45 03 19 16 09 27 30 23 28 33 29 62 66 06 07 37 65 12 11 32 13 52 50 73 31 49 24 §§§ 71 35 14 22 41 §§ §§§ 51 02 04 25 54 §§§ §§§ §§§ 57 46 67 55 15 59

tų skal­bi­nių ga­li­me ma­ty­ti, ko­ kias kel­nai­tes vil­ki kai­my­nas ar­ ba kai­my­nė.

Ei, kai­ria­ran­kiai! Neuž­mirš­ki­te, šian­dien – Tarp­tau­ti­ nė kai­r ia­ran­k ių die­na. Pir­mą kar­tą ši die­na pa­mi­nė­ta prieš 20 me­t ų – 1992-ai­siais. Ini­cia­to­r iai – bri­t ų Kai­r ia­ran­k ių klu­bo na­r iai.

Sa­vai­tės pa­tie­ka­las Šią sa­vai­tę pri­si­gry­bau­ki­te vo­ve­rai­ čių ar­ba ki­to­kių gry­bų bei pa­ruoš­ki­ te juos svies­to ir grie­t i­nės pa­da­že. Rei­k ia: bent 500 g gry­bų, vie­no svo­g ū­no, tru­pu­čio juo­dų­jų pi­pi­r ų, drus­kos, 5 šaukš­t ų grie­t i­nės, 80 g svies­to. Į įkai­t in­tą kep­t u­vę su­dė­k i­te svies­ tą. Jam iš­t ir­pus su­dė­k i­te pjaus­t y­ tą svo­g ū­ną ir vo­ve­rai­tes ar ki­t us gry­bus. Kep­t u­vę kai­t in­k i­te, kol su­ si­da­ręs van­duo iš­d žius ir gry­bai kiek ap­keps. Po to su­dė­k i­te grie­ ti­nę, drus­ką, pi­pi­r us ir pa­kep­k i­te ke­le­tą mi­nu­čių. Jei gry­bai įvai­r ūs, prieš ke­pi­mą juos 15 min. ap­v ir­k i­te pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je. Val­g y­k i­te su bul­vė­m is ar duo­na.

Links­mie­ji tirš­čiai – Aš tu­r iu tau šį tą pri­si­pa­ž in­t i, – sa­ ko Šte­fa­n i ves­tu­v ių nak­t į. – Aš esu nim­fo­ma­nė“. – Bran­gio­ji, nie­ko to­kio. Aš sau­go­siu, kad tu ne­pa­de­g i­nė­tum na­mų. Čes­ka (397 719; ne­ma­ny­ki­te, kad aš įsi­my­lė­jęs sa­ve. Aš sau tie­siog pa­tin­ku)

Įp­ras­ta: ekst­re­ma­lūs nuo­ty­kiai dan­gu­je – Klai­pė­dos pa­ra­šiu­ti­nin­kų kas­die­ny­bė. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­ra­šiu­ti­nin­kai įva­rė bai­mės klai­pė­die­ čiams. Iš lėk­tu­vo iš­šo­ko ke­tu­ri spor­ti­nin­ kai, o pa­ra­šiu­tai iš­si­sklei­dė tik trims iš jų. To­kį vaiz­dą žmo­nės re­gė­jo prie ma­gist­ ra­lės ša­lia Klai­pė­dos aviaes­kad­ri­lės.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­ra­šiu­ti­nin­kų klu­be ne­tru­kus su­ lauk­ta skam­bu­čio iš Bend­ro­jo pa­ gal­bos cent­ro: „Kas pas jus vyks­ ta, ar ne­rei­kia pa­gal­bos?“ „Ačiū Die­vui, jos ne­pri­rei­kė. Tai nor­ma­lus da­ly­kas, kai va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu nu­lei­džia pa­dan­gą, žmo­nės pa­si­kei­čia ra­tą ir va­žiuo­ ja to­liau. Ly­giai tas pa­ts bu­vo pas mus“, – si­tua­ci­jos ne­su­reikš­mi­ no pa­ra­šiu­ti­nin­kas Gin­ta­ras Vai­ če­kaus­kas.

Kai iš­si­sklei­džia pa­grin­di­nis pa­ra­ šiu­tas, jei spor­ti­nin­kui kas nors ne­ pa­tin­ka – ku­po­lo for­ma ar per­si­su­ ku­si stro­pa (vir­vė), pa­ra­šiu­ti­nin­kas at­ka­bi­na pa­grin­di­nį pa­ra­šiu­tą, ku­ris at­si­ka­bin­da­mas iš­trau­kia at­sar­gi­nį. At­sar­gi­nis pa­ra­šiu­tas iš­si­sklei­džia vi­sa­da, ti­ki­no spor­ti­nin­kai. Tą va­ka­rą taip ir at­si­ti­ko: iš­šo­ ko pa­ty­ręs pa­ra­šiu­ti­nin­kas, bu­vo su­si­su­ku­sios jo pa­ra­šiu­to vir­vės. Jis at­ka­bi­no pa­grin­di­nį pa­ra­šiu­tą ir iš­sklei­dė at­sar­gi­nį. Ste­bint nuo že­mės, vis­kas at­ro­dė kur kas bai­ siau.

Su ta pa­čia gru­pe iš lėk­tu­vo iš­šo­kęs Ro­ber­tas Rez­ge­vi­čius ma­tė, kad ko­ le­ga at­ka­bi­no pa­grin­di­nį pa­ra­šiu­tą, ir se­kė, kur nu­kris ne­val­do­mas ku­ po­las. „Jei jis bū­tų sklen­dęs ma­gist­ ra­lės link, gal bū­čiau ban­dęs jį pa­ si­gau­ti ko­ja. Bet kon­tak­tas ore nė­ra ne­pa­vo­jin­gas, gau­dy­ti ne­re­ko­men­ duo­ja­ma. Vis dėl­to pa­sau­ly­je bu­vo, kai žmo­nės ore ku­po­lą yra pa­ga­vę ne kar­tą“, – pa­sa­ko­jo spor­ti­nin­kas. Pa­ra­šiu­to ku­po­las kai­nuo­ja dau­ giau nei 1 tūkst. eu­rų. Tad ne­no­rė­ ta jo pra­ras­ti. Tą va­ka­rą pa­ra­šiu­ti­nin­kai šo­ ki­nė­jo iš tri­jų ki­lo­met­rų aukš­čio. Sklei­džiant at­sar­gi­nį pa­ra­šiu­tą, už­ten­ka 200 met­rų aukš­čio, kad spor­ti­nin­kas iš­si­gel­bė­tų. Šiuo at­ ve­ju jis bu­vo iš­skleis­tas vie­no ki­ lo­met­ro aukš­ty­je. „Tai – ne šach­ma­tai. Kar­tais per se­zo­ną taip nu­tin­ka ne sy­kį. Jei žmo­gus nu­kris­tų be at­sar­gi­nio pa­ ra­šiu­to, bū­tų ki­tas rei­ka­las, bet ka­ dan­gi yra du pa­ra­šiu­tai, tai, esant si­tua­ci­jai, pa­nau­do­ja­me at­sar­gi­nį“, – ra­mi­no Klai­pė­dos pa­ra­šiu­ti­nin­kų klu­bo va­do­vas Gy­tis Sku­čas.

Papildomi prizai: „VW Jetta“ – 0392779 „VW Jetta“ – 0016835 „VW Jetta“ – 0322436 Kelialapis į Maljorką – 0188950 Kelialapis į Graikiją – 0143922 Kelialapis į Turkiją – 0391383 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0012327, 0448834, 0341465, 0041417, 0269347 Dviračiai „Panther“ – 041*766 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0500194, 0027588, 0253860 LED televizoriai „Orion“ – 009*817 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 046*387 Fotokameros „Kodak“ – 004*832 Cikloninės krosnelės „LR“ – 033*762 Kavos aparatai „Electrolux“ – 048*550 TV priedėliai „TV STAR T1010“ – 021*307 GPS navigatoriai „Manta“ – 025*556 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 013*776 10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 6 d.) – Albinas Kemeža iš Vilkaviškio 10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 6 d.) – Aldona Iškauskienė iš Marijampolės 10 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 6 d.) – Audronė Rastenienė iš Biržų rajono Kvietimai į TV: 061*008, 054*952, 022*184 Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.