2012-08-11 Klaipeda

Page 1

Nr. 187 (19 488)

6< @ ?B4=7�š 162;6 2 A.

8

Ä— vakar

PORTRETAS

XY Ya cNXN_R- _Ă› VĂ˜VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRc 7\YN[aN

amĹžiaus

iutÄ—: s moÄ? RĹŤto

paslap

tis.

pasaul is

2 A.1 62;6@ ? B4=7�š 6<

NET 38

MAS N.BUNKÄ–S Ĺ VELNU IR SPYGLIAI

PROGRAMOS uos neiĹĄd Olimpiniam s o v u e Lond t e i L one br Ä— ita anĹŤk 11 d.

12

www.kl.lt

10p.

PusÄ—s

]N`Nb YV`-Q ?RQNXa\_V VR[N Ya 7bYVWN[N` 4b` NYV N[`XV`

Daryk vis kelk ran kÄ…, tik nekĹł. Ypa priekÄŻ, kaip tai Ä? ÄŻ darÄ— naciai. Lie galiai jau tuvos sirelgtis LonĹžino, kaip ĹĄtai vie done. O nai Vo kie irkluoto jĹł koma tijos dos na nrei atsisve net teko i dynÄ—miskinti su Ĺžaivaikinas , nes jos politiniĹł – nacistiniĹł paĹžiĹŤrĹł.

cidistan rtintÄ… tÄ—s akys ty su ÄŻve s auk tos Meilu Kur ji? Su baigu RĹŤ ji? Vos tik sklidinos noje. Kur jo Ĺžemyn, rĹł jo tribĹŤ lvÄ— skubÄ— virĹĄuje, ir jÄ… aĹĄa ga ieĹĄko lÄ—s kaĹžko metĹł Ĺžila sporto sa ! 78 me do Ä?ia ra lÄ—s pa ĹĄÄ—, iĹĄ 58 ei „RĹŤta, RĹŤta!“ ji pra tai, : RĹŤ lietÄ…, reikia ĹĄaukÄ— kau bi

i medĹž

STEBUKLINÄ–S PASAKOS S PA1SA 0 ULI

bai pir ty„To la ar jau nu kad tu ma si, Saujo, rĹŤpino tinai norÄ— – sĹŤnus nuplauks“, kuri buvo savo nes bĹŤ kaip ji SÄ—lenis tum, kino mamai,dÄ… stebÄ—ti Darius diena.lt rai, tu- lius aiĹĄ olimpia zoriĹł. d.selenis@ leidukeli met ntys sprendusi levi skyrÄ— neleidĹžia per te nebuvo praanĹŤkÄ—s pione kus jas tyn muose Netru ir nieko ar kai. ÄŒem nu- na Ä?iutÄ— Kau jemylimos gi Mo vienĹł kystÄ—s ir kar rÄ—klai apsaugininlÄ—jo jÄ… iĹĄau tÄ™: iĹĄ vai veik nÄ— ti puokĹĄ los si be bĹł nuo jos ĹĄvyste grieĹž Ĺžy ilgai nesie ĹĄvito, olimpinÄ™ ir kÄ— nu var nÄ— ginsijuo dĹžios. jĹł akys Ä?iutei ros pra su“, – nu anĹŤkÄ™ ener siai mo verkianÄ?ios „Nebai liauti pas vus apie skry laimÄ—s tu. ke ra kar raginta vÄ—, pasitei buvo ĹĄ kepalagal do prie kudonÄ… moÄ?iutÄ— je ga Ĺži ÄŻ Lon rijo sia lÄ—ktuvu.nÄŻ kartÄ… ji skrinamuoju Skrydis mingiau sios isto nÄ—s dÄŻ ti di lai Pasku metĹł, va ÄŻ PalangÄ…. jauniaunÄ—s Ä?empio ro„Esu no deĹĄimt je, – sauly mo olimpi lÄ— bei ant jos lias niku iĹĄ Kau ji ne rĹŤz plauki lutytÄ—s se jau pirmo Al- ku nÄ— riba rĹł ilgio olimpi 50 met Ä?iutei R.Mei tgi dabar na vadina dÄŻ skyrÄ— ĹĄviene mergi dÄ—jo jau- Kai RĹŤtos skry seine moiĹĄ krĹŤji ar kaip spin ba mama, lutienÄ™, taip pat nes Per piniame atrodÄ—, kad Mei aĹĄ lygiai olim Ĺžaidy pÄ… ir donÄ… kÄ— iĹĄ pines sta- uŞėmÄ— kva ĹĄirdis. Tiesa, ir ver sa. – ir prieĹĄ olim tris nuo iĹĄĹĄoks ji ĹĄaukÄ— dalis Lieriu tinÄ—s Ä?iausi ne, nes tu karÄ… didelÄ— gelio TÄ… va kaip ir lizavo dau nes. sostinÄ—Londo kus.“ rea jo rinugsmo tanijos bius anĹŤ sios Bri vaikus tu du- dĹžia kai RĹŤta dintas sva tris gran tÄ— tuvos, neÄŻgyven DidĹžio plaukÄ— luÄ?io pa Ä?iu ĹžmoniĹł je, kur liaus Mei RĹŤta, mo tÄ— Ä?io Saukiolikame kÄ— pen jo bĹŤti. lÄ— priva

Me­tĹł jō­ri­nin­kas V.Val­te­ras: „Ďdo­mu pa­bō­ti lai­vo ke­lei­vio kai­ly­je.“ Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

2012 m. rugpjĹŤÄ?io

RUGPJĹŞÄŒIO 11, 2012

tĹŤkst.

0

– maŞiaus tiek prez iai buvo pristervatyvų olimpinį atyta į kaimelį.

ioja na c

izmo ĹĄ

mÄ—klÄ…

ď Ž

Publi kacijos: YVR ab cVĂş `V_ TN YVb` O Nuosto _V aĂş V lis eko

[VN`X YNV Britai, nomikai? QN V cN re QV [\ [N Ä?ias to gis, norÄ—jo le PVNV` su Antai Ĺži sias Ĺžai rantiĹĄkiausias rengti pa nomas amerikie Tikslas dynes pasau ir saugiau- nomistas Nou lio isto – Ä?iĹł piados puikus. Tik rijoje. kÄ—si, kad bri rielis Roubi eko- veik organi visus zatoriai kai kur olim- miestu vai tai LondonÄ… ni juo- – sĹŤdÄ—. ekono gyventojus. gerokai pavertÄ— Ĺ˝aidy duokliu. percialinia minÄ— nesÄ—kmÄ—,„Olimpiada fesoriausniĹł organiza me tink – raĹĄÄ— N.Rou soriausiĹł nuomone, toriai, pro- Ĺžinomas eko lalapyje „Twit gumo bini juokÄ—si iĹĄ vie pasaulio nomis Olimpi nas – tarnybĹł ter“ iĹĄ tas. tuĹĄ nis kai miestĹł no judir rengi britĹł saumelis zÄ—? Ne nai, gat Ä?ias: vieĹĄbu – Londo- zatoriĹł, kad iĹĄgujo nio orga – ra vi beÄ?iai, res vÄ—s. ĹĄie pa miesÄ?io ĹŤĹžia it sai. Kaimelis mybÄ—s oavo perspÄ— Jie visus gyvento tarÄ— visiems nikoks bi iĹĄgÄ…sdi tora- ÄŻsigi dvi sa tĹŤks jimais. didjams, tan vaites Ä?iĹł avi jÄ™ bi no sa“ lys. nereikia Ä?iai jaunĹł Ĺžmo palikti lietĹł ÄŻ olimpi kurie neturi Pasiro miestÄ…. nes Ĺžai do, jie kur jaudintis, kad niĹł ir jiems dynes, taisyklÄ—: jame galio nors su po Ĺžaidy deda siek ja „Tai, si tiks. Na, ne niĹł ra lyje, vi kas nu Pasaulio ti rekordĹł. PirmÄ… suo tinka kai ĹĄyta Ĺ˝anei bent jau iki Per 2010 2016 sykÄŻ sa ro olim meDeja, Ĺži met lieka uĹž vÄ™s Ang futbolo Ä?em jeroje vo karOlimpia piniĹł Ĺžaidy m. Rio De pionatÄ… m. gis, ak ir patys niasklaidai sienĹł.“ bio Ca lijos rinktinÄ—s centuo ma niĹł. dos ren busienĹł nÄ— sportinin dÄ—, pel tre ja, ma kad lo ta pakal gÄ—jai neris FaprieĹĄ ku tau, kad ra. O net suda kad my Ĺžina ag kai kar ÄŻ kaime dÄ—jams, apie 100–1 lÄ—ji resi tais mÄ—gsrÄ— lÄŻ buvo atskleim distanbÄ—ti. PietĹł savo ant norintiems pa graďŹ kÄ… Ĺžai- jÄ…. TaÄ?iau nie jÄ… ir koncentmasis prista bĹŤtĹł taipriÄ… nors ĹĄa 50 vĹł. An cijos plau Afrikos rosiomis simaty tatÄ—, ko kas ra Shank tai per tĹŤkst. prezer tyta 100 ti su Bok nusista lÄŻ kiÄ… reikĹĄ tiksliai ne ciki lan pu ta. laimÄ—ji nusnas Ä?ia das pasako kas Leithas 2000 m. pri SidnÄ—jaus Ĺžai vaty- saky so legenda Mu sÄ—mis. Net ne tymams mÄ™ tai turi spor jo: rei ga .“ dĹŤrÄ—: Pastaruo li puikiai pra „Kiekvie- bĹŤtĹł sunau kÄ— vos savai dynes jis davo, kad prieĹĄ hammadas visÄ… po prieĹĄ ĹĄalÄŻ, to „Net jei Profesorius doti 70 ĹĄeĹĄias Ali tÄ—s, kad svarbias o sa prirÄ—jome sius du mÄ— leisti laikÄ…. vatyvĹł. tĹŤkst. sekso kovas kĹł teorija tei gionÄ…. sovietinÄŻ renesius prezer- santykiĹł, o vaites vengda prieĹĄininprogĹł Hu sin tiek ne vo ga, dabar mo at Ame sipalai tu- Lon agre lyti ro jaus esu bÄ—gikas rikos il – iĹĄ duoti, Marti mu gĹł nuo niĹł kiekis sijos, tiek kon tikras, kad dono taigi JAV fut tiesĹł geras turÄ—tĹł toliĹł centra nas ĹĄmaik meras Bori garsÄ—jantis reiĹĄkÄ™s: „Sek nas Liquori bĹŤti cijos kÄ— Hope bolo koman metas.“ yra pa- per maĹžai sas John sas da mingÄ…. ĹĄtavo, dos var – nie subalansuo vĹł atle ro Ĺžmo daug – ti je netrĹŤksSolo sakÄ—, tams rei jog „prezer so- ga 3,4 O laimingas gĹł irgi.“ ko nepasieksi, tas: kad kai nin- kai ÄŻkvÄ—p vatyĹžmogus laimylios.“ kia, kad „GÄ…sdi me rai daug. ta sekso: Vis dÄ—l per nebÄ—sportininVisgi moks „Sekso ly- kurtĹłâ€œ. tĹł naujÄ…jÄ… tis ato nimai, kad Alexan to Izraelio kuri net VienÄ…syk ma kartÄ…, tikkiau rei deris psi o ne jÄ… ra tyrimĹł, lininkai sako, Ä?ia atplĹŤs nuo Londo kia laikyBritĹł Olshanietzchologas terims Tiesiog vieĹĄai santy Ä?iau porelÄ™, kurie kad sas ma kia ant diskusi Ĺžiniasklaido ky mopavertÄ— daug Ĺžmo no, nes neva ĹžintĹł ďŹ ÄŻrodytĹł, jog nÄ—- komen atletÄ—ms prieĹĄ je ja SÄ…lygos ĹžolÄ—s tarp pavo kieme. niĹł, Lon zinÄ™ jÄ— startÄ… Ĺžaidynes – gali atletai net uĹžvirÄ— iĹĄtvermÄ™. gÄ…, ener sek- giau. davo mylÄ— rėŞė ekozombiĹł mies uĹžsiimi statĹł.“ donÄ… seksu retis, ir mylÄ— gijÄ… ar nÄ—ti ar tai tu Ia kai kuo dauVesten nomikos protu, – tiesiai rÄ—tĹł bĹŤ tis per lininnas Shrieris, vienoje melyje – atsitiktiniu dĹžiama? „Manau, das, ku ti drauidea Ka kas, pa maĹžytÄ— kimĹĄas kad ris paprasfesorius. – Ilgus sios or brėŞė: nados moks je vieto lios. ÄŒia metus do me gazmÄ… moterys pa tai sau „Kai vady je gyve bar visiĹĄ ĹĄeĹĄtadienio treneriai, sava na kÄ— bininkai ir vertina Ĺžmo nes la bo mes ban- rezultatĹł. Kuo pasiekia ge tyruspor visus tu kai tuĹĄÄ?ias.. karais, dame si nuo resniĹł daugiau . Jie statos, patys atletai to varĹžybo jĹł pasiro ra to ri jose, tuo didesnÄ— ristus, orgaz dy donÄ… kiek ti kad sek laikurie ap iĹĄgÄ…sdino loginiai se daug lemia mÄ…, taÄ?iau dalÄŻ. Nors tre kimybÄ— laimÄ— mĹł, sas ne daugelÄŻ vienÄ… vasa lanko Lonpajog sek momentai. Tie,ir psicho- auklÄ—tiniams neriai daĹžnai ti melondonie rÄ…; jie pri tÄ…; 2 mln. sas spor vertÄ— rims toks liepia susilai Ä?iĹł pa tininkamskas sako, ky lik Ĺžmo pa ti, ti ti namie.“ miesniĹł jie – blo- – dÄ—stÄ— savotarimas netin motepatarÄ— kamas“, teorijÄ… dirb„Daily Mail“, eksper „Indian Nacizmo tas. Express“, ir rasiz „News2 Bri mo ĹĄmÄ—k tai – 4“ inf. juos kar keisti ĹžmonÄ—s la VNZ` tais sun ir supras VR ab c ku. ti T` Z\ Y

Ď olimp TV HEROJUS iadRadŞi ą –kelias paį laimę pramo KULINARIJA gauti Ďdarytos darŞovės

 @PN[ ]Ve• [b\ a _

TAIKIKLYJE

Naujo TV1 sezono gardÄ—siai

Ĺ iandien priedai TiraĹžas 34 910

Kaina 1,60 Lt

bT Q VNb

a RV XĂ› QN Yb af aĂ› `b

[Ă› ? :RV Z ]V\

Gy­ve­ni­mas be tvar­ka­rať­Ä?io Ă› Ă˜R Z ]V [

WR \YV a\ _V W\ XV Z\ V` VN ]YNb

[VNb ` jo: WNb vieni

ď Ž Su

b V_ YNVZR

R_bZ \WN T

QbYVb

`]V[

RVYbaVR[Ă›

V[b`V . :

ď Ž Ĺ vie

sa: a_V`

b` b NbT

N[Ă­X

No­rint nuei­ti iki ar­ ti­miau­sios vais­ti­nÄ—s Ĺ˝ve­jy­bos uos­to ra­ jo­ne, ten­ka nu­va­ Ĺžiuo­ti iki mies­to li­ go­ni­nÄ—s, ap­suk­ti ra­ tÄ… ap­link tven­ki­nÄŻ ir tik ta­da – vais­tĹł. To­ kia au­tis­tÄ… vai­kÄ… au­ gi­nan­Ä?ios ma­mos kas­die­ny­bÄ—.

„Pa­ma­to jō­rÄ…, ir su­si­su­ka pro­tas.“ Klai­pÄ—­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki ÄŻver­ti­no iĹĄ ki­tĹł mies­tĹł ar ĹĄa­liĹł at­vy­ku­siĹł poil­siau­to­jĹł mau­dy­nes ypaÄ? aud­rin­go­je jō­ro­je.

3p.

Atos­to­gos – dvi su pu­se die­nos As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas nu­trau­kÄ— ato­sto­gas ir sku­biai grį­Şo ÄŻ dar­bÄ…, nes jÄŻ pa­va­ da­vÄ™s ko­le­ga A.Ĺ ul­cas at­si­dō­rÄ— li­ go­ni­nÄ—­je.

Pa­si­vaikť­Ä?io­ji­mas lō­Şu­sia ko­ja

Klai­pÄ—­die­tÄ— Va­len­ti­na ÄŒe­kans­ky­tÄ— su paaug­liu sō­nu­mi va­Şia­vo au­to­ bu­su. Mo­te­ris no­rÄ—­jo pa­dÄ—­ti iť­lip­ ti ce­reb­ri­nio pa­ra­ly­Şiaus su­kaus­ty­ tam ke­lei­viui. Ne­ty­Ä?ia kryp­te­lÄ—­jus ko­jÄ… nu­smel­kÄ— skaus­mas. Ji stai­ ga iť­ti­no. Ma­ma su try­li­ka­me­Ä?iu sō­nu­mi bu­vo su­pla­na­vu­si pa­si­vaikť­Ä?io­ti. Ji iť­ti­nu­sia ko­ja vaikť­Ä?io­jo su­kan­du­ si dan­tis. Gy­dy­to­jai vÄ—­liau kons­ta­ ta­vo, kad ko­ja vos ne­lō­Şo. Sō­nui Ro­ber­tui mo­te­ris nepasa­ kÄ—, ko­dÄ—l jie ne­ga­li tÄ™s­ti pa­si­vaikť­ Ä?io­ji­mo ÄŻpras­tu marť­ru­tu. Prie­Şas­ tis – au­tiz­mo su­tri­ki­mÄ… tu­rin­tis ber­niu­kas tie­siog bō­tĹł ne­sup­ra­tÄ™s paaiť­ki­ni­mo. Au­tis­tai gy­ve­na sa­va­me pa­sau­ly­ je, kur iĹĄo­ri­nio gyvenimo tai­syk­lÄ—s neeg­zis­tuo­ja.

4

„„Ne­nus­pÄ—­ja­ma: pa­sak Va­len­ti­nos, pa­si­vaikť­Ä?io­ji­mai su Ro­ber­tu vi­sa­da ne­prog­no­zuo­ja­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Atos­to­gau­jan­t ÄŻ me­r Ä… pa­kei­t Ä™s A.Ĺ ul­cas Klai­pÄ—­dos vai­rÄ… sa­vo ran­ ko­se lai­kÄ— vos tris die­nas. Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rÄ… me­ro pa­ va­duo­to­jas sa­vo kie­me ĹĄa­li­no ĹĄios sa­vai­tÄ—s pra­dĹžio­je uos­ta­mies­ty­je praō­Şu­sios aud­ros pa­da­ri­nius. „Ban­dĹžiau ĹĄli­fuok­liu ran­kÄ… nu­ si­pjau­ti“, – liĹŤd­nai pa­juo­ka­vo A.Ĺ ul­cas. Vi­ce­me­ras pa­sa­ko­jo, kad smul­ki­ no me­dĹžio vir­ťō­nÄ™, ku­riÄ… ÄŻ jo kie­mo tar­pu­var­tÄ™ at­ne­ťÄ— aud­ra. Kai­my­nas tÄ… me­dÄŻ jau bu­vo su­ pjaus­tÄ™s ÄŻ stam­bes­nius ga­ba­lus, A.Ĺ ul­cas pjaus­ tÄ— ÄŻ ma­Şes­nes pliaus­kas.

2

2

ŠEŠTADIENIS, RUGPJŪČIO 11, 2012

miestas

Atos­to­gos – dvi su pu­se die­nos

Da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se už­si­re­ gist­ra­vo re­kor­diš­ kai daug par­ti­jų, ta­ čiau sa­vo kan­di­ da­tus Klai­pė­dos vien­man­da­tė­se rin­ki­mų apy­gar­do­ se kels tik maž­daug pu­sė jų.

Ver­žia­si: Sei­mo na­rio kė­dė vi­lio­ja dau­gy­bę po­li­ti­kų ir jo­je lai­mę pir­mą kar­tą ban­dy­sian­čių žmo­nių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Rin­ki­muo­se – par­ti­jų re­kor­das Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Pa­da­ri­niai: A.Šul­cas ran­ką su­si­

ža­lo­jo pjaus­ty­da­mas aud­ros nu­ lauž­tą me­dį.

1

„Nu­si­bo­do ma­žu pjūk­ liu­ku brū­žin­ti, pa­siė­ miau kam­pi­nį šli­fuok­lį, ku­ris be­ dir­bant įsu­ko dra­bu­žio ran­ko­vę ir įsi­me­tė į dil­bį“, – apie ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą kal­bė­jo A.Šul­cas. Me­di­kai ope­ra­ci­nė­je plu­šė­jo tris va­lan­das. Gy­dy­to­jai sa­ko, kad trau­ ma – rim­ta. Ta­čiau va­kar vi­ce­me­ ras jau bu­vo žva­lus. „Jau apė­jau tris kar­tus ap­link li­ go­ni­nę, ap­žiū­rė­jau, kaip at­lie­kas tvar­ko. Pir­ma­die­nį ža­dė­jo pa­leis­ti na­mo“, – tei­gė A.Šul­cas. Mies­tas be val­džios ne­li­ko. Me­ro pa­va­duo­to­jas apie įvy­ku­sią ne­lai­ mę dar ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą pra­ ne­šė me­rui, ku­ris bu­vo pri­vers­tas at­šauk­ti sa­vo dvie­jų sa­vai­čių ato­ sto­gas ir grįž­ti į dar­bą. Ant­ra­sis vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­ pas šiuo me­tu ir­gi ato­sto­gau­ja. Jis die­nas lei­džia olim­pi­nia­me Lon­do­ ne ir pa­keis­ti į bė­dą pa­kliu­vu­sį ko­ le­gą jam bū­tų bu­vę su­dė­tin­ga. „Atos­to­gas te­ko nu­trauk­ti, pa­ na­šu, kad iki Žo­li­nės dar­buo­siuo­si įpras­tu re­ži­mu. Atos­to­gų per daug ne­pla­na­vo­me, tik va­kar ap­si­ta­rė­ me, ką veik­si­me su šei­ma, bet te­ ko vis­ką nu­trauk­ti“, – tvir­ti­no V.Grub­liaus­kas. Pa­sak me­ro, to­kios si­tua­ci­jos ne­ kas­die­nės, yra pa­rei­ga, at­sa­ko­my­ bė, tad ten­ka va­duo­ti ko­le­gą. „Tas dvi su pu­se die­nos pa­ju­tau ato­sto­gų ma­lo­nu­mą, bet jo ne­bu­ vo per daug. Tur­būt li­ki­mas taip dė­lio­ja, kad ma­lo­nu­mai ne­pra­dė­tų do­mi­nuo­ti“, – juo­ka­vo ato­sto­gas nu­trau­kęs Klai­pė­dos va­do­vas.

v.spuryte@kl.lt

Še­šios nau­jo­kės

Va­kar bu­vo pa­sku­ti­nė die­na, kai par­ti­jos ar kan­di­da­tai Vy­riau­sio­jo­ je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je (VRK) ga­lė­jo re­gist­ruo­tis sa­va­ran­kiš­kais po­li­ti­ nės kam­pa­ni­jos da­ly­viais. Be šios re­gist­ra­ci­jos ke­lias da­ly­vau­ti Sei­ mo rin­ki­muo­se – už­kirs­tas. Po­pie­tę VRK sa­va­ran­kiš­kai po­li­ ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viais jau bu­vo įre­gist­ra­vu­si 27 par­ti­jas ir 43 pre­ten­ den­tus į kan­di­da­tus, ku­rie rin­ki­muo­ se lai­mę ban­dys sa­va­ran­kiš­kai.

Kol kas tik sep­ty­nios iš 27 par­ti­jų yra pa­skel­bu­ sios sa­vo kan­di­da­tus Klai­pė­dos vien­man­da­ tė­se apy­gar­do­se.

tvar­ko­me do­ku­men­tus, tad pa­var­ džių kol kas ne­no­rė­čiau įvar­dy­ti“, – sa­kė Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos pir­ mi­nin­kė Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė. Kai ku­rių par­ti­jų at­sto­vai tei­gė, jog kan­di­da­tai bus aiš­kūs ki­tą sa­ vai­tę, nes sa­vait­ga­lį vyks su­va­žia­ vi­mai, ku­riuo­se ir bus tvir­ti­na­mos kan­di­da­tū­ros. „Lai­ko dar tu­ri­me, tad pa­žiū­rė­ si­me. Rei­kia įver­tin­ti ki­tų kan­di­ da­tū­ras. Ta­čiau vie­na aiš­ku, kad kai ku­riuos kan­di­da­tus mes rem­ si­me“, – tvir­ti­no po­li­ti­nės par­ti­ jos „Lie­tu­vos są­ra­šas“ pir­mi­nin­ kas Da­rius Kuo­lys. Anot Z.Vai­gaus­ko, par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tus tu­ri iš­kel­ti ir vi­sus do­ ku­men­tus VRK pri­sta­ty­ti iki rug­ sė­jo 10 die­nos. Rug­sė­jo 14-ąją VRK vie­šai pa­skelbs vi­sų kan­di­da­tų pa­ var­des, par­ti­jų nu­me­rius, ku­riais jos bus įra­šy­tos bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­je.

Kan­di­da­tus rems

Li­ku­sių­jų po­zi­ci­ja ski­ria­si – vie­nos dar spren­džia dėl kan­di­da­tų, o ki­ tos jau ži­no, kad vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se rin­ki­muo­se Klai­pė­do­je ne­da­ly­vaus. „Kan­di­da­tus kel­ti pla­ nuo­ja­me dvie­jo­se apy­gar­do­se, da­bar

Rug­sė­jo 10 die­na svar­bi ir pre­ ten­den­tams į kan­di­da­tus, nes bū­ tent iki šios die­nos jie tu­ri su­rink­ti tūks­tan­tį gy­ven­to­jų apy­gar­dos, ku­ rio­je kan­di­da­tuo­ja, pa­ra­šų. Klai­pė­do­je yra še­ši pre­ten­den­tai į kan­di­da­tus. Bal­ti­jos vien­man­da­ tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je sa­va­ran­ kiš­kai į Sei­mą pa­tek­ti sie­kia As­ta Bau­ku­tė, Ša­rū­nas Na­vic­kis, Eit­vy­ das Vai­dau­gas, Ma­rių apy­gar­do­je – Gin­tau­tas Mie­lei­ka, Ge­di­mi­nas Pap­laus­kas, Ge­di­mi­nas Po­cius. „Kai rug­sė­jo 14 die­ną pa­skelb­ si­me vi­sų kan­di­da­tų są­ra­šą, jis dar ga­li ir trum­pė­ti, nes tik­rin­si­me, ar po­li­ti­kai nė­ra nu­slė­pę sa­vo teis­tu­ mo, jie ir pa­tys ga­li at­siim­ti kan­di­ da­tū­ras“, – tei­gė Z.Vai­gaus­kas. Rin­ki­mai į Sei­mą vyks spa­lio 14 die­ną.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Dar­bo par­ti­ja De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės

par­ti­ja Po­li­ti­nė par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“ Emig­ran­tų par­ti­ja Ko­vo­to­jų už Lie­tu­vą są­jun­ga Krikš­čio­nių par­ti­ja

Lt

Kan­di­da­tai vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se Da­nės: Be­nas Šim­kus (DP), Ri­

man­tas Ta­raš­ke­vi­čius (LiCS), Aud­ rius Vaiš­vi­la (LRLS), Aloy­zas Kaž­ dai­le­vi­čius (LSDP), Nag­lis Pu­tei­kis (TS-LKD), Li­na Šu­ky­tė (TT), Ine­ta Adom­ke­vi­čiū­tė (RP), Al­gis Ja­ru­lai­ tis (LVŽS).

Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga

Bal­ti­jos: Rai­mun­das Pa­liu­kas (DP),

Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja

And­rius Bur­ba (LiCS), Ar­tū­ras Šul­ cas (LRLS), Ire­na Šiau­lie­nė (LSDP), Eval­das Jur­ke­vi­čius (TS-LKD), Na­ tal­ja Is­to­mi­na (TT), Ri­ta Kar­pen­kie­ nė (RP).

Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja Lie­tu­vos pen­si­nin­kų par­ti­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­

jū­dis

Ma­rių: Bi­ru­tė Bo­rei­ki­na (DP), Vid­

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­

man­tas Pleč­kai­tis (LiCS), Eli­gi­jus Ma­ siu­lis (LRLS), Li­li­ja Pet­rai­tie­nė (LS­ DP), Ne­ri­jus Ča­pas (TS-LKD), Ar­tū­ ras Raz­ba­daus­kas (TT), Bi­ru­tė Pet­ ri­ky­tė (RP).

ti­ja

Pre­ten­duo­ja sa­va­ran­kiš­kai

„Par­ti­jų tik­rai daug. Iš vi­sų už­si­ re­gist­ra­vu­sių­jų net še­šios yra vi­siš­ kai nau­jos, ne­se­niai įkur­tos par­ti­jos. Ma­tyt, jos ti­ki­si, kad rin­kė­jai bus nu­ si­vy­lę se­no­sio­mis par­ti­jo­mis ir bal­ suos už nau­ją­sias“, – svars­tė VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas. Kol kas tik sep­ty­nios iš tų 27 par­ ti­jų yra pa­skel­bu­sios sa­vo kan­di­da­ tus Klai­pė­dos vien­man­da­tė­se apy­ gar­do­se.

Sei­mo rin­ki­mams už­si­re­gist­ra­vu­sios par­ti­jos

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų są­jun­

ga Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­

jun­ga

Pa­jū­rio: Ge­no­vai­tė Kra­saus­kie­nė

Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja

(DP), Rai­mun­das Pa­lai­tis (LiCS), Ali­ na Ve­ly­kie­nė (LRLS), Da­nas Pa­luc­ kas (LSDP), Pra­nas Žei­mys (TS-LKD), Pra­nas Nor­vi­las (TT), Dai­na Lin­gie­ nė (RP).

Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“ Par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ Po­li­ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­vos są­ra­šas“ Po­li­ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­vos ža­lių­jų

są­jū­dis“

Sut­rum­pi­ni­mai: DP – Dar­bo par­ti­

Po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga TAIP“

ja, LiCS – Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, LRS – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­ lų są­jū­dis, LSDP – Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja, TS-LKD – Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­ mok­ra­tai, TT – par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­ sin­gu­mas“, RP – Res­pub­li­ko­nų par­ ti­ja, LVŽS – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­ lių­jų są­jųn­ga.

Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas Tau­ti­nin­kų są­jun­ga Tau­tos vie­ny­bės są­jun­ga Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­

čio­nys de­mok­ra­tai Že­mai­čių par­ti­ja

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

3

ŠEŠTADIENIS, RUGPJŪČIO 11, 2012

miestas Par­da­vė lai­vą

Jo­ga – pa­plū­di­my­je

At­va­rė au­to­mo­bi­lius

„Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­ja par­da­vė lai­vą „Ura­nus“. Jį pir­kė­jui pla­nuo­ja­ma per­duo­ti Ki­ ni­jo­je. Lai­vas par­duo­da­mas dėl ma­žo dar­bo efek­ty­vu­mo, be to, spa­lį bai­gia­si kla­si­fi­ka­ci­nės bend­ ro­vės iš­duo­tų lai­vo do­ku­men­tų ga­lio­ji­mas. Gau­tos lė­šos bus nau­ do­ja­mos pa­sko­loms pa­deng­ti bei apy­var­ti­niam ka­pi­ta­lui.

Kiek­vie­ną ry­tą nuo 7 iki 8.30 val. Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­ je yra ve­da­mi ne­mo­ka­mi jo­gos už­siė­mi­mai. Jie vyks vi­są rugp­jū­tį ir rug­sė­jį, kol bus tin­ka­mas oras. Šie už­siė­mi­mai tin­ka jau­nes­ niems ir vy­res­niems, nau­jo­kams ir pa­žen­gu­sie­siems. Už­siė­mi­mus ve­da Šri Šri jo­gos mo­ky­to­jas Via­ čes­la­vas Na­za­ro­vas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei va­kar pri­sta­ty­ti du nau­ji au­to­mo­bi­liai „Hon­da Ac­cord“, ku­rie nu­si­pirk­ ti iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du. Už juos iš mies­to biu­dže­to per pen­ke­rius me­tus rei­kės su­mo­ kė­ti 224 tūkst. li­tų. Au­to­mo­bi­lių par­da­vė­ja – bend­ro­vė „Sto­vin­ ta“ iš Šiau­lių, ku­ri kon­kur­se bu­ vo vie­nin­te­lė da­ly­vė.

Mau­dy­nės svar­biau už gy­vy­bę At­vy­kė­lių no­ras iš­ si­mau­dy­ti Bal­ti­jos jū­ro­je stip­res­nis už bai­mę nu­skęs­ti. Net ir vy­rau­jant vė­ siems orams poil­ siau­to­jai ny­ra į aud­rin­gą jū­rą, ne­ pai­sy­da­mi įspė­ji­mų apie pa­vo­jų. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jams šią sa­ vai­tę te­ko gel­bė­ti du sken­du­sius poil­siau­to­jus. Ket­vir­ta­die­nį po pie­tų į ne­lai­mę aud­rin­go­je jū­ro­je pa­te­ko 54 me­ tų Lie­tu­vo­je dir­ban­tis Bal­ta­ru­si­ jos pi­lie­tis. Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­ my­je lai­ką lei­dęs vy­ras ne­pra­lei­ do pro­gos iš­si­mau­dy­ti aud­rin­go­je jū­ro­je. Jis pra­dė­jo skęs­ti. Sug­rįž­ti į kran­tą jam pa­dė­jo gel­bė­to­jai. Pa­na­ši si­tua­ci­ja Gi­ru­liuo­se nu­ ti­ko ir penk­ta­die­nio ry­tą. Sken­do aud­rin­go­je jū­ro­je mau­dę­sis 48 me­ tų pa­ne­vė­žie­tis. Gel­bė­to­jų tei­gi­mu, vy­ras bu­vo ne­blai­vus. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­

Trau­ka: poil­siau­to­jus vi­lio­ja aud­rin­ga ir šil­ta jū­ra. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jo, kad šią sa­vai­tę jū­ra aud­rin­ga. Ban­ga­vi­mas sie­kia 3–4 ba­lus. Pa­ ka­bin­ta mau­dy­tis drau­džian­ti rau­ do­na vė­lia­va. Ne­pai­sant pa­vo­jaus, žmo­nės len­da į jū­rą. Daž­niau­siai taip el­gia­si at­vy­kė­liai. „Nors vė­su, van­duo yra šil­tas ir sie­kia 19–20 laips­nių ši­lu­mos“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Aud­rin­go­je jū­ro­je be­si­mau­dan­ čių poil­siau­to­jų ne­trūks­ta ir Pa­ lan­go­je. Abie­jų tar­ny­bų gel­bė­to­jai pa­tru­liuo­ja, įspė­ja poil­siau­to­jus apie pa­vo­jų, ve­ja juos iš van­dens. Ta­čiau įspė­ji­mų pai­so ne vi­si. „Kai įspė­ja­me apie pa­vo­jų, ky­la di­

džiau­sias ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. Poil­ siau­to­jai pik­ti­na­si, kad at­va­žia­vę iš to­li po­rai die­nų ne­ga­li iš­si­mau­dy­

Poil­siau­to­jai pik­ti­na­ si, kad at­va­žia­vę iš to­ li po­rai die­nų ne­ga­li iš­si­mau­dy­ti jū­ro­je. ti jū­ro­je. Dau­gu­ma mau­do­si prieš gel­bė­to­jų po­stą. Kai ku­rie pa­brė­ žia, jei pra­dės skęs­ti, iš­gel­bės gel­ bė­to­jai, nes tai jų dar­bas. Pa­ma­to

Ky­la nau­jas pre­ky­bos cent­ras Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

jū­rą, ir su­si­su­ka pro­tas“, – pa­sa­ ko­jo spe­cia­lis­tas. Anot A.Siak­ki, pa­vo­jin­go­je jū­ro­ je mau­do­si ne tik suau­gu­sie­ji, bet ir vai­kai. Prieš ke­lias die­nas į Ant­ ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­mį atė­jo apie 10 me­tų ber­niu­kas su kiek vy­ res­ne se­se­ri­mi. Jie mau­dė­si aud­rin­ go­je jū­ro­je. Gel­bė­to­jai vai­kus iš­pra­ šė iš van­dens. Ta­čiau po kiek lai­ko ne­klau­ža­dos vėl mau­dė­si. Gel­bė­to­ jai ber­niu­ko pa­pra­šė ma­mos te­le­ fo­no nu­me­rio. Jie pa­skam­bi­no ma­mai ir pra­ne­ šė apie vai­kus, ku­rie tik po skam­ bu­čio pa­li­ko pa­plū­di­mį.

Sta­ty­bos 0,33 hek­ta­ro plo­to skly­pe pra­si­dė­jo prieš dau­giau nei ke­tu­ ris mė­ne­sius. Nau­jo pa­sta­to plo­tas sieks 900 kvad­ra­ti­nių met­rų. Ja­me įsi­kurs pre­ky­bos cent­ras „Iki“. Įmo­nės Vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­ men­to va­do­vas Val­das Lo­pe­ta tei­gė, kad įstai­ga du­ris tu­rė­tų at­ver­ti šių me­tų pa­bai­go­je. Be par­duo­tu­vės, čia taip pat veiks vais­ti­nė, ki­tos įvai­rias pa­slau­gas siū­lan­čios įstai­gos. Per šiuos me­tus „Iki“ jau ati­da­rė 4 nau­jas par­duo­tu­ves vi­so­je Lie­tu­vo­ je ir re­konst­ra­vo 7 vei­kian­čias. Iš vi­ so šie­met pla­nuo­ja­me at­nau­jin­ti 22 par­duo­tu­ves ir ati­da­ry­ti 11 nau­jų.

d.janauskaite@kl.lt

Gir­tos vai­ruo­to­jos ban­dy­mas tvar­ kin­gai pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį uos­ ta­mies­čio dau­gia­bu­čio na­mo kie­ me bai­gė­si at­rak­ci­ja kai­my­nams ir fias­ko klai­pė­die­tei.

Už­baigs: Lie­po­jos gat­vė­je pre­ky­bos cent­ras du­ris at­vers šių me­tų pa­

bai­go­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

San­tuo­kos. Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je tuok­sis 23 po­ros. Žie­dus su­ mai­nys Liu­bov Ko­če­to­va ir Dmit­rij Fro­ lov, Ai­r i­na Pal­mi­ra Ka­lei­n i­ko­va ir Vai­ das Pa­kars­kas, In­ga Dau­gy­tė ir To­mas Su­kaus­kas, Ne­r in­ga Pa­l iu­ty­tė ir Vi­l ius Jo­nu­šas, Vi­da Kas­pa­ra­v i­čiū­tė ir Gied­ rius Zu­bie­lius, Vi­ta­li­ja Dau­gir­dai­tė ir Ed­ ga­ras Ba­nys, Edi­ta Ja­ku­ty­tė ir Rus­la­nas Kir­ja­no­vas, Ie­va Stan­ku­tė ir Ma­rius Mar­ ti­šius, Emi­l i­ja Mar­t i­nai­ty­tė ir Kęs­tu­t is Rau­ka, Ana Iva­no­va ir Skir­man­tas Mel­ ke­ta, Tat­ja­na So­lov­jo­va ir Ser­gej Te­te­rev, Ode­ta Mie­liaus­kai­tė ir Ai­va­ras Stan­ke­vi­ čius, Lau­ra Če­po­kai­tė ir Ma­rius Go­mas, Gin­ta­rė Ke­rai­tė ir Eval­das Šiu­ša, Tai­si­ja Ko­ziuk ir Bo­ris Ro­maš­ke­vič, Na­dež­da Za­ ki­ro­va ir Ser­gej Ja­rem­ke­vič, Gied­rė Ru­ pai­ny­tė ir Ma­rius Pet­ro­šius, Je­le­na Je­pu­ ta­to­va ir Vla­di­mir An­to­nen­kov, Ki­ra Sa­ mu­sio­va ir Stas Kras­nyj, Ni­jo­lė Pet­raus­ kie­nė ir Ze­no­vij Ku­piak, Ži­vi­lė Si­rei­ky­tė ir To­mas Čer­kus, La­ri­sa Laš­ko­va ir Vy­ tau­tas Jan­kus, Jur­gi­ta Kviet­ku­tė ir Dai­ nius Žar­dec­kis. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Kot­ry­na Al­do­na Tau­ je­nie­nė (g. 1932 m.), Al­gir­das Pu­ge­vi­čius (g. 1933 m.), Lai­ma Šei­nin­gie­nė (g. 1939 m.), Ro­ma­nas Koz­lovs­kis (g. 1944 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Ma­ri­ja Opuš­ne­va, Elz­bie­ta Ka­li­kie­nė, Ro­ ma­nas Koz­lovs­kis, Ta­das Skir­man­tas, ry­ toj – Kot­ry­na Al­do­na Tau­je­nie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­mas Al­ gir­das Pu­ge­vi­čius. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 16 mo­te­rų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 7 ber­ niu­kai.

Gir­ta vai­ruo­to­ja įkliu­vo ne­pa­per­ka­ma­jam Dai­va Ja­naus­kai­tė

Šių me­tų pa­bai­go­je uos­ta­mies­ty­ je pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti dar vie­ną pre­ky­bos cent­rą. Jis įsi­kurs Lie­po­ jos gat­vė­je ša­lia de­ga­li­nės prie­šais li­go­ni­ni­nių mies­te­lį.

Dienos telegrafas

Už­va­kar po 21 val. Smil­te­lės gat­vės 51-ojo na­mo gy­ven­to­jai per lan­ gus apie pus­va­lan­dį ste­bė­jo, kaip 33 me­tų šio na­mo gy­ven­to­ja Ok­ sa­na ban­do tarp ki­tų au­to­mo­bi­ lių įspraus­ti sa­vo ma­ši­ną. Mo­te­ris ma­nev­ra­vo taip il­gai ir keis­tai, kad kai­my­nams su­kė­lė įta­ri­mų, ar ne­ bus ji pa­dau­gi­nu­si al­ko­ho­lio. Su­lau­kę pra­ne­ši­mo apie gal­būt gir­tą mo­te­rį prie vai­ro, po­li­ci­jos bu­dė­to­jai į Smil­te­lės gat­vę pa­siun­ tė ypa­tin­gu griež­tu­mu ir ne­pa­per­ ka­mu­mu pa­si­žy­min­tį Ke­lių po­li­ci­jos

2,52

– tiek pro­mi­lių al­ko­ho­lio vai­ruo­to­ja įpū­tė į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį.

pa­rei­gū­ną Jo­ną Di­čių. Šis iš­kart su­ pra­to, jog mo­te­ris ne­blai­vi. Ok­sa­na nu­spren­dė, kad rei­ka­lą ga­li iš­spręs­ti šim­tu li­tų, ir pa­siū­lė pa­rei­gū­nui ky­ šį. Ta­čiau J.Di­čius ėmė­si for­ma­lu­mų fik­suo­da­mas mo­ters ne­blai­vu­mą bei ban­dy­mą pa­pirk­ti pa­rei­gū­ną. Vai­ ruo­to­ja į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 2,52 pro­mi­lės al­ko­ho­lio. Tuo me­tu į kie­mą išė­jo mo­ters su­tuok­ti­nis ir au­to­mo­bi­lį į vie­tą nu­vai­ra­vo iš pir­mo kar­to.

4

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

miestas

Gy­ve­ni­mas be tvar­ka­raš­čio 1

Komentaras

Jiems ne­ga­lio­ja paaiš­ki­ ni­mai ar drau­di­mai.

Įta­ria skie­pus

Kad vien­tur­tis sū­nus gi­mė su au­ tiz­mo su­tri­ki­mu, Va­len­ti­na su­ži­ no­jo tik po ant­ro­jo jo gim­ta­die­nio. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad su­tri­ki­mo po­žy­miai pra­dė­jo ryš­kė­ti ber­niu­ ką pa­skie­pi­jus. Iki tol sū­nus nie­kuo ne­si­sky­ rė nuo bend­raam­žių. Ne­ri­mą kė­lė tai, jog ir su­lau­kęs ant­ro­jo gim­ta­ die­nio sū­nus taip ir ne­pra­dė­jo kal­ bė­ti. Kie­me su ki­tais vai­kais la­biau bend­rau­da­vo ma­ma nei sū­nus. Ro­ ber­tas vis­ką da­ry­da­vo sa­vaip. Ber­niu­ko keis­tu­mo gy­dy­to­jai ne­ ga­lė­jo paaiš­kin­ti. Psi­chiat­rės įta­ri­ mus dėl ga­li­mo au­tiz­mo pa­tvir­ti­no tik spe­cia­lis­tės iš JAV ap­žiū­ra. Tad Va­len­ti­nai su­si­da­rė įspū­dis, kad mū­sų gy­dy­to­jai tu­ri ma­žai in­ for­ma­ci­jos apie au­tiz­mą. Šią tie­są pa­tvir­ti­no ir šio­je sri­ty­je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai.

Dr. Liud­vi­ka Star­kie­nė

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Pro­fi ­lak­t i­nės me­d i­ci­nos ka­ted­ros do­cen­tė

A

Po­ty­riai: V.Če­kans­ky­tė pa­sa­ko­jo, kad, kai Ro­ber­tas bu­vo ma­žes­nis, ši skulp­tū­ra bu­vo vie­na mėgs­ta­miau­sių.

Iš­mo­ko diag­no­zuo­ti vir­gu­lė­mis

„Au­tiz­mas bū­na vi­so­kių for­mų. Ma­no vai­kas ne­kal­ba, tad bū­na la­ bai sun­ku su­pras­ti, ką jam skau­da“, – pa­sa­ko­jo V.Če­kans­ky­tė. Da­bar jau mo­te­ris su­pran­ta, kad kai Ro­ber­tui ką nors skau­da, jis sklei­džia tam tik­rus gar­sus ar­ba mu­ša sau gal­vą, taip steng­da­ma­ sis at­kreip­ti dė­me­sį. Kar­tais kliū­va pa­čiai Va­len­ti­nai – ber­niu­kas pra­ de­da muš­tis ar rau­ti mo­ti­nai plau­ kus, brai­žy­ti vei­dą, nes ne­ga­li ki­ taip pa­pra­šy­ti pa­gal­bos. Klau­si­mų ir pra­šy­mų pa­ro­dy­ti, ką jam skau­da, vai­kas ne­sup­ran­ta. Ro­ber­tas ne­si­lei­džia ap­žiū­ri­ mas gy­dy­to­jo. Tad pa­dė­ti nu­sta­ty­ ti ne­ga­la­vi­mo prie­žas­tį Va­len­ti­nai pa­de­da mo­ti­niš­ka nuo­jau­ta ar­ba pa­si­telk­ta se­no­lių pa­tir­tis. Ji su­si­ do­mė­jo vir­gu­lė­mis, ku­rios su­si­kry­ žiuo­ja ties pro­ble­mi­ne kū­no vie­ta. Iki tol pa­gal­bos dėl diag­nos­ti­kos iš ne­vil­ties mo­te­ris kreip­da­vo­si net į aiš­kia­re­gę, ku­ri per at­stu­mą nu­ sta­ty­da­vo, ko­dėl vai­kas stai­ga tap­ da­vo ne­ra­mus ir ag­re­sy­vus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Da­bar pa­gal kvė­pa­vi­mą ga­liu pa­sa­ky­ti, ką jam skau­da ir ko jis no­ri“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Try­li­ka­me­tis vais­tų ne­ge­ria, tad net ne­stip­riai su­ne­ga­la­vus gy­dy­ mas už­trun­ka, o men­kiau­sias per­ ša­li­mas pri­lygs­ta rim­tai li­gai.

Mo­te­ris kar­tais at­si­du­ria keb­lio­ se si­tua­ci­jo­je dėl sū­naus no­ro lik­ti au­to­bu­se, net šiam pa­sie­kus ga­lu­ ti­nę sto­te­lę. Ji pri­si­mi­nė si­tua­ci­ją, kai vai­ruo­to­jas ap­šau­kė, ko­dėl ji įli­pu­si ne­pa­si­žy­mė­jo ta­lo­no, o pir­ miau pa­so­di­no sū­nų.

Li­pa į pir­mą at­va­žia­vu­sį

Va­len­ti­na Če­kans­ky­tė:

Pa­sak Va­len­ti­nos, au­tis­tai – la­bai iner­tiš­ki. Jei vie­ną kar­tą praė­jo tuo ke­liu, juo eis ir ki­tą kar­tą, nors rei­ kės su­kti į prie­šin­gą pu­sę. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties, iš­ si­ruo­šę su sū­nu­mi į ar­ti­miau­sią vais­ti­nę, jie pri­va­lo nu­va­žiuo­ti iki mies­to li­go­ni­nės, grįž­ti į Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ną ir tik ta­da ei­ti į ša­lia na­mų esan­čią vais­ti­nę. Prieš iš­si­ruoš­da­ma iš na­mų Va­ len­ti­na bū­si­mą ke­lio­nės marš­ru­tą tu­ri ap­skai­čiuo­ti mi­nu­čių tiks­lu­ mu. Mat ber­niu­kas li­pa į pir­mą at­ va­žia­vu­sį au­to­bu­są. Jam nė mo­tais paaiš­ki­ni­mai, kad šio marš­ru­to au­ to­bu­sas ne­tin­ka.

Vai­ruo­to­jas šau­kė, kad iš­lip­tu­me iš au­ to­bu­so, o sū­nus rė­kė, nes ne­no­rė­jo iš jo iš­ lip­ti. „Vai­ruo­to­jas šau­kė, kad iš­lip­tu­ me iš au­to­bu­so, o sū­nus rė­kė, nes ne­no­rė­jo iš jo iš­lip­ti“, – dar vie­ną ap­mau­džią si­tua­ci­ją pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vė. Sva­jo­nė­se – au­to­mo­bi­lis

Ro­ber­tui la­bai pa­tin­ka va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu, nors šei­ma jo ne­tu­ri. Pa­si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai ber­niu­kas įli­pa į bet ko­kį su­sto­ju­sį au­to­mo­ bi­lį ar ke­lei­vius iš­lei­du­sį tak­si. Va­len­ti­na tuo­met pra­šo vai­ruo­ to­jo nors ke­lis žings­nius pa­vež­ti, kad ga­lė­tų pri­pra­šy­ti sū­nų iš­lip­ ti lau­kan. Jei sū­nus įsė­da į nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį, pa­pra­šo pa­lauk­ti, kol iš­kvies tak­si. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kai po vie­no ap­si­lan­ky­mo ba­sei­ne sū­naus į gat­ vę ji ne­ga­lė­jo iš­ves­ti tris mė­ne­sius. Vos išė­jęs į kie­mą ir pa­ma­tęs bal­ tą au­to­mo­bi­lį, ber­niu­kas pul­da­vo į jį sės­tis, tik­riau­siai ti­kė­da­ma­sis vėl nu­kak­ti iki vie­tos, kur pa­ty­rė ma­ lo­nių įspū­džių. Bū­tent dėl ga­li­my­bės mo­bi­liau gy­ven­ti Va­len­ti­na sva­jo­ja apie au­ to­mo­bi­lį. Kuk­lios vie­ni­šos mo­ti­ nos pa­ja­mos ne­lei­džia jo įsi­gy­ti. Tad kol kas šis pir­ki­nys – sva­jo­nių są­ra­še. „Ne­ga­liu tu­rė­ti tvar­ka­raš­čio, nes nie­ka­da ne­ži­nau, kas at­si­ tiks. Mums lai­kas neeg­zis­tuo­ja“, – šiuos žo­džius pa­tvir­ti­no ir ke­li ne­sėk­min­gi ban­dy­mai su­si­tik­ti su Va­len­ti­na.

Su­tar­tu lai­ku mo­te­ris at­siųs­da­ vo ži­nu­tę, kad pla­nai kei­čia­si – juos sa­vaip pa­ko­re­guo­ja Ro­ber­tas. Dar­bui su­truk­dė ne­mi­ga

Pa­sak ma­mos, di­džiau­sia au­tiz­mo rykš­tė – mie­go su­tri­ki­mas. Tad Ro­ber­tas nak­ti­mis ne­mie­ga. Ge­ riau­siu at­ve­ju bluos­tą su­mer­kia prieš ry­tą. Tik tuo­met kar­tu su juo už­mie­ga ir ma­ma. Nak­ti­mis mo­te­riai svar­biau­sia, kad Ro­ber­tas ne­skleis­tų gar­sų. Mat blo­ki­nia­me na­me tam­siuo­ju pa­ros me­tu gar­sai bū­na itin skar­dūs. Bū­tent dėl ne­mi­go nak­tų mo­te­ ris prieš še­še­rius me­tus bu­vo pri­ vers­ta at­si­sa­ky­ti dar­bo. Dėl nuo­la­ ti­nio neiš­si­mie­go­ji­mo ji ne­ga­lė­da­vo su­si­kaup­ti. Kom­pen­suo­ti nak­ties mie­gą die­ ną ji ne­ga­li dėl su­si­kau­pu­sių dar­bų. Kol sū­nus mo­kyk­lo­je, ji tvar­ko rei­ ka­lus. Be­je, rū­pi­na­si ne tik sa­viš­ kiais. Jos dar­bų są­ra­še – dau­gia­bu­ čio na­mo ar vi­suo­me­ni­niai rei­ka­lai. Ak­ty­vi mo­te­ris paaiš­ki­na bent taip ga­lin­ti sa­ve rea­li­zuo­ti. Va­len­ti­na ban­dė už­siim­ti in­ter­ ne­ti­ne pre­ky­ba. Jos pla­nus su­grio­ vė už­klu­pu­si eko­no­mi­nė kri­zė. „Da­bar ma­no dar­bas yra vai­ko slau­ga. 24 va­lan­das per pa­rą, 7 die­ nas per sa­vai­tę. Ir taip vi­sus me­tus. Sun­kus dar­bas, bet ši­to nie­kas ne­ sup­ras, kol ne­pa­gy­vens kar­tu. Ge­ riau ei­ti į dar­bą, nei bū­ti to­kia­me dar­be“, – guo­dė­si mo­te­ris. Ma­sa­lu tam­pa skar­di­nė

Ro­ber­tas mėgs­ta lai­ką leis­ti prie kom­piu­te­rio, ku­riuo nau­do­tis jis pa­ts iš­mo­ko. Pa­gal sū­naus at­lie­ka­ mas už­duo­tis Va­len­ti­na su­pran­ta, kuo jis do­mi­si. Pa­si­ro­do, ber­niu­ kui įkan­da­mos įvai­rios la­vi­ni­mo­ si už­duo­tys. „Au­tis­tai – la­bai pro­tin­gi, tik gy­ ve­na gi­liai už­si­da­rę sa­vo pa­sau­ly­ je. Jiems bū­ti­na edu­ka­ci­nė pa­gal­ba. Bet mums ji per bran­gi“, – paaiš­ki­ no pa­šne­ko­vė. Va­l en­t i­n a pa­s i­d žiau­g ė, kad paaug­lys­tė Ro­ber­tą kei­čia į ge­ra – kei­čia­si jo cha­rak­te­ris, bet ne vei­ do bruo­žai. Kai ma­ma su aukš­ tes­niu už sa­ve try­li­ka­me­čiu ei­na gat­ve, ne­re­tai su­lau­kia praei­vių

u­t iz­mas yra įvai­r ia­pu­sis rai­dos su­tri­ki­mas. Pag­rin­ di­n iai au­t iz­mo po­ž y­m iai – so­cia­l i­n io bend­ra­v i­mo sun­k u­mai, su­t ri­k u­si kal­bos rai­da ir keis­tas el­ge­sys. Pir­muo­sius su­tri­ki­mo po­ž y­mius tė­vai ga­li pa­ste­bė­ti jau pir­ mai­siais vai­ko gy­ve­ni­mo me­tais – ma­ žy­lis ne­mėgs­ta bū­ti lai­ko­mas ant ran­ kų ar ap­ka­bi­na­mas, neat­sa­ko šyp­se­na į šyp­se­ną, men­kai rea­guo­ja į var­dą, ne­ čiauš­ka. Kar­tais ga­li at­ro­dy­ti, kad jis ne­ pri­gir­di, akių kon­tak­to nė­ra ar­ba jis bū­ na keis­tas, pa­vyz­džiui, vai­kas spok­so į ki­tą žmo­g ų. Taip pat ga­li bū­ti pa­ste­ bi­mi keis­t i, pa­si­kar­to­jan­tys ju­de­siai – plas­no­ji­mas, lin­ga­vi­mas, vei­do gri­ma­ sos. Šie vai­kai ne­mo­ka žais­ti so­cia­li­nių žai­di­mų – jie ki­taip nei bend­raam­ž iai do­mi­si žais­lais, jų da­li­mis. Ant­rai­siais gy­ve­ni­mo me­tais pa­ste­bi­ma, kad vai­ kas ne­no­r i da­ly­t is bend­ra veik­la su bend­raam­žiais, at­si­lie­ka kal­bos rai­da. Iš­ryš­kė­ja pri­si­ri­ši­mas prie ri­tua­lų, įvai­ rios bai­mės, la­bai jaut­rus rea­ga­vi­mas į per­mai­nas ir ne­pa­žįs­ta­mus žmo­nes. Iki šiol moks­li­nin­kai ne­ga­li at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kas su­ke­lia au­tiz­mą. Kaip tik dėl to at­si­ran­da pui­ki ter­pė plis­ti įvai­ rioms ne­pag­r įs­toms teo­ri­joms. Vie­na jų, kad au­t iz­mą su­ke­l ia ty­mų, pa­ro­t i­ to ir rau­do­nu­kės (MMR) vak­ci­na. Pa­ sak šios me­la­gin­gos teo­ri­jos au­to­riaus A.Wa­ke­fiel­do, au­t iz­mą su­ke­l ia šiuo­ se skie­puo­se esan­ti me­džia­ga tio­mer­ sa­lis. Tai esą pa­grin­džian­tis gy­dy­to­jo ty­ri­mas bu­vo pa­skelb­tas 1998 me­tais pres­ti­ž iš­kiau­sia­me me­di­ci­nos žur­na­ le „The Lan­cet“. 2010 me­tais Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės me­di­ci­nos ta­ry­ba kons­ta­ta­ vo, kad gy­dy­to­jas su­fal­si­fi­ka­vo ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Taip pat bu­vo at­lik­ti ki­ti ty­ri­ mai, pa­nei­gian­tys šią teo­ri­ją. MMR vak­ ci­na vai­kai skie­pi­ja­mi bū­da­mi me­tų ir pen­ke­rių mė­ne­sių, o pir­muo­sius au­tiz­ mo po­žy­mius tė­ve­liai pa­ste­bi kaip tik pa­na­šiu me­tu, to­dėl jie ir lin­kę kal­tin­ ti skie­pus. Au­tiz­mas vai­kams nu­sta­to­ mas daž­niau nei dia­be­tas, vė­ž ys, ce­ reb­ri­nis pa­ra­ly­žius, Dau­no sind­ro­mas ir AIDS kar­tu su­dė­jus. Nau­jau­siais duo­ me­ni­mis, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je au­tiz­ mo spekt­ro su­tri­k i­mai nu­sta­to­mi 1 iš 60 mo­kyk­li­nio am­ž iaus vai­k ų. Lie­tu­ vo­je 2000 me­tais at­lik­to ty­ri­mo duo­ me­ni­mis, šie su­tri­ki­mai diag­no­zuo­ja­ mi 1 vai­kui iš 141.

reak­ci­jos: „Žiū­rėk, koks di­de­lis kū­di­kis!“ Pas­ta­ruo­ju me­tu ber­niu­kui ne­ be­no­rint mau­dy­tis, mau­dy­nių ma­ sa­lu tam­pa vo­nios pa­lu­bė­je pa­ka­ bin­ta „Co­ca co­la“ skar­di­nė. „Vai­kai yra rek­la­mos au­kos. Net ne­ži­no­da­mas sko­nio par­duo­tu­vė­ je jis pir­miau­sia čium­pa la­biau­siai per te­le­vi­zi­ją rek­la­muo­ja­mas pre­ kes“, – ap­si­pir­ki­mo ypa­tu­mus at­ sklei­dė ma­ma. Ro­ber­tas ne­val­go ir ne­ra­gau­ja dau­ ge­lio pro­duk­tų. Da­bar jis ge­ria tik gel­to­nos spal­vos sul­tis, kra­to­si van­ dens. Rau­do­nos spal­vos pro­duk­tus, vai­sius ir dar­žo­ves ber­niu­kas taip pat ig­no­ruo­ja. Tad di­džio­ji da­lis šei­mos pi­ni­gų iš­lei­džia­ma mais­tui. Šaukš­tu jis val­go tik rau­gin­tų ko­ pūs­tų sriu­bos skys­tį, o ki­tą mais­tą – ran­ko­mis.

5

ŠEŠTADIENIS, RUGPJŪČIO 11, 2012

šeštadienio interviu

Ka­pi­to­nui jū­ra – gy­ve­ni­mo bū­das

Ž

Dau­ge­lis vai­kų no­ ri bū­ti kos­ mo­nau­tais, jū­ri­nin­kais ar ak­to­ riais. Re­tas ku­ris sva­ jo­ja tap­ti akių gy­dy­ to­ju.

i­nia, jog ta­po šie­me­čių Me­ tų jū­ri­nin­ko rin­ki­mų lau­ rea­tu, kel­to „Re­gi­na Sea­ ways“ ka­pi­to­ną Vy­tau­tą Val­te­rą pa­sie­kė lai­ve. Be­veik mė­ ne­sį kur­suo­jan­tis tarp Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos uos­ta­mies­čių ir tiek pat lai­ko po to pra­lei­džian­tis kran­te jū­ ri­nin­kas tei­gė, jog jo at­ve­ju są­vo­ka dar­bo­vie­tė – la­bai re­lia­ty­vi. Anot V.Val­te­ro, lai­vą jis taip pat ga­li lai­ky­ ti sa­vo na­mais. Kaip pri­si­pa­ži­no lai­ va­ve­dys, kol kas ne­te­ko pa­si­džiaug­ti ir Me­tų jū­ri­nin­ko re­ga­li­jo­mis – Jū­ ros šven­tės ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos me­tu jos bu­vo įteik­tos ka­pi­to­no sū­ nui. Ta­čiau šie­me­tis lau­rea­tas kuk­ li­no­si, kad bet ko­kiu at­ve­ju šio ti­tu­ lo ne­si­jau­čia esąs ver­tas. Li­na Bie­liaus­kai­tė

Be ro­man­ti­kos bū­tų pil­ka

– Man la­bai pa­si­se­kė, kad pa­bai­ gęs stu­di­jas ga­lė­jau dirb­ti su ka­pi­ to­nu Ro­mual­du Šos­ta­ku. Jis bu­vo tik­ras jū­ri­nin­kas, pa­vyz­dys dau­ge­ liui jū­ros žmo­nių. Ma­nau, ir šie­me­ čių Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ki­mų pri­zas tu­rė­jo ati­tek­ti jam. Dau­ge­lis se­no­ sios kar­tos jū­ri­nin­kų yra daug dau­ giau nu­vei­kę, ta­čiau, ma­tyt, vi­suo­ me­nei tai ne­bu­vo pa­teik­ta tin­ka­mu lai­ku. To­dėl šis ap­do­va­no­ji­mas ga­ lė­tų tik 5 pro­c. pri­klau­sy­ti man, o 95 pro­c. – Ro­mual­dui.

Ga­lė­jo tap­ti chi­rur­gu

– O šei­mo­je ne­si­jau­čia­te ka­pi­ to­nas, ku­rio įsa­ky­mus pri­va­lu vyk­dy­ti? – Lai­kau­si prin­ci­po, kad na­muo­se ant­pe­čius rei­kia už­mirš­ti. – Tu­ri­te paaug­lį sū­nų, gal­būt ir jis ke­ti­na pa­suk­ti jū­sų pė­do­ mis? – Ką jis da­bar ke­ti­na, tur­būt ne­ži­ no nei jis, nei aš. O kaip pa­si­rinks, taip ir bus. Tik la­bai no­rė­čiau, kad jis pa­si­rink­tų tai, kas jam bus mie­ la.

– Ar tap­ti jū­ri­nin­ku bu­vo jū­sų vai­kys­tės sva­jo­nė? – Juk dau­ge­lis vai­kų no­ri bū­ti kos­mo­nau­tais, jū­ri­nin­kais ar ak­ to­riais. Re­tas ku­ris sva­jo­ja tap­ ti, tar­ki­me, akių gy­dy­to­ju. Kaip ten be­bū­tų, ro­man­ti­ka vi­lio­ja, kol rea­liai pa­ti­ri, ko­kia iš tie­sų yra ta pro­fe­si­ja. Ir ar­ba tau tai tin­ka, ar­ ba ne.

Ko­men­ta­rai pri­bloš­kė

– Jau 17 me­tų esa­te iš­ti­ki­mas sa­vo pro­fe­si­jai. Kuo jū­sų dar­ bas jus ža­vi? – Gal tuo, kad ja­me, ne­pai­sant tam tik­ros mo­no­to­ni­jos, ge­rą­ja to žo­ džio pra­sme ne­stin­ga ne­pas­to­vu­mo. Kiek­vie­na die­na – skir­tin­ga, tu­rin­ ti sa­vo at­spal­vį, juk kei­čia­si ir orai, ir me­tų lai­kai. – Ad­re­na­li­no ne­prit­rūks­ta? – Ad­re­na­li­no ga­li­ma pa­si­krau­ti ir va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu. O čia ri­zi­ ka tu­ri bū­ti la­bai pa­sver­ta, tai nė­ra ta vie­ta, kur ga­li­ma sau ką nors įro­ di­nė­ti. Jei to la­bai rei­kia – imi dvi­ ra­tį ir mi­ni sau į kal­ną.

– O bū­da­mas kran­te kaip ge­ riau­siai pra­blaš­ko­te min­tis, ko­ kių mėgs­ta­mų lais­va­lai­kio ma­ lo­nu­mų tu­ri­te? – Dvi tris die­nas ten­ka skir­ti adap­ ta­ci­jai, no­ri­si tie­siog ge­rai iš­si­ mie­go­ti. O iš tie­sų tas lai­kas la­bai grei­tai pra­bė­ga. Nors kai šne­ki su kran­to žmo­gu­mi, sa­ko – o, mė­nuo, čia tai ge­ros ato­sto­gos. Lais­va­lai­kiu mėgs­tu pa­plau­kio­ ti bai­da­re. Bet kad iš jos neiš­lip­ čiau vi­są mė­ne­sį, tik­rai taip nė­ra. Per ato­sto­gas, ma­tyt, kaip ir vi­ si, ke­liau­ju. Štai ne­se­niai vy­kau į kal­nus Aust­ri­jo­je, vė­liau – į Nor­ ve­gi­ją. – Ir vėl – kel­tu? – Taip jau išė­jo, kad rei­kė­jo plauk­ti. Įdo­mu pa­bū­ti ke­lei­vio kai­ly­je. Ži­no­ ma, pro­fe­si­nė li­ga ma­nęs neap­lei­ džia, bet ant ka­pi­to­no til­te­lio tik­ rai ne­si­ver­žiu.

l.bieliauskaite@kl.lt

– Ne­jau­gi pa­sa­ky­si­te, kad jū­ sų dar­be nė­ra nė la­šo ro­man­ ti­kos? – Ži­no­ma, kad ne­pa­sa­ky­siu. Jei jos ne­bū­tų, vis­kas at­ro­dy­tų la­bai pil­ ka. Bet ji tik­rai ne to­kia, ko­kia vaiz­ duo­ja­ma kny­go­se, ki­no ek­ra­ne. Štai kad ir fil­mas „Ka­ri­bų jū­ros pi­ra­tai“. Vis­kas ja­me taip „fai­na“, iš­sky­rus tai, kad skęs­ta lai­vai. Bet yra rea­ly­ bė, ku­ri pa­kan­ka­mai ne­leng­va. Tai net ne pro­fe­si­ja, o gy­ve­ni­mo bū­das. Juk pu­sę me­tų per me­tus ma­no na­ mai yra lai­ve. Ir su­skai­čiuo­ti, kur ta­vo poil­sio, o kur dar­bo va­lan­dos – la­bai sun­ku, tai nė­ra tas dar­bas, į ku­rį aš­tun­tą atei­ni, o penk­tą už­ da­rai du­ris.

ga­li bū­ti ir Sa­lo­mė­ja Nė­ris ar ki­tas kū­rė­jas.

Rea­ly­bė: V.Val­te­ro tei­gi­mu, jū­ri­nin­kams lai­vai neiš­ven­gia­mai tam­pa ant­rai­siais na­mais.

– Kaip ir ki­tus ko­le­gas, jus tur­būt taip pat su­krė­tė kel­te „Lis­co Glo­ ria“ įsi­plies­kęs gais­ras? Ar tuo me­tu neužk­lu­po min­tis, o jei vi­ sa tai bū­tų nu­ti­kę jū­sų lai­ve? – Vi­si vi­sa­da pa­gal­vo­ja­me apie tam tik­ras si­tua­ci­jas. Ir nors vyks­ta įvai­rios pra­ty­bos, tai at­si­tik­ti ga­li bet ka­da ir su bet kuo, ne­ga­li bū­ti nuo vis­ko ap­draus­tas. Ta­čiau ki­tą­ kart ste­bi­na mū­sų žmo­nių „su­pra­ ti­mas“. Tuo me­tu te­ko pa­skai­ti­nė­ti in­ter­ne­ti­nius ko­men­ta­rus. Di­džiau­ sias siau­bas, koks be­ga­li bū­ti. Pa­ sis­kai­tai vo­kie­čių in­for­ma­ci­ją – nė vie­no pa­na­šaus ko­men­ta­ro. Ži­no­ ma, bū­tų ga­li­ma ne­kreip­ti dė­me­sio, ta­čiau tai ženk­las, kad mes ne­tu­ri­ me jū­ri­nės kul­tū­ros, jū­ri­nio su­vo­ki­ mo. Ra­šo vi­si, kas ne­tin­gi, nes vi­ si vis­ką iš­ma­no. O vis­kas tuo me­tu bu­vo pa­da­ry­ta taip, kaip tu­rė­jo bū­ ti pa­da­ry­ta, ir net dau­giau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vi­sa­da jū­ro­je bū­na taip, kaip gal­vo­ji. Ka­pi­to­no klai­dos la­bai bran­gios, ir ne vien pi­ni­gi­ne iš­raiš­ka. O me­mua­ ruo­se ga­li­ma pri­kur­ti ką tik no­ri, kas su­ži­nos, kaip ten kas bu­vo. – Va­di­na­si, bus ga­li­ma im­tis nuo­ty­kių kny­gos? – Kas ži­no, ko­dėl gi ne.

– Tai gal neat­si­tik­ti­nai ir W.Shakespeare‘o ei­lių to­me­lis gu­li ant jū­sų sta­lo? Esa­te nea­ be­jin­gas li­te­ra­tū­rai? – Nea­be­jin­gas – gal bū­tų per gar­ siai pa­sa­ky­ta. Tie­siog bet ku­ri kny­ ga tu­ri sa­vo lai­ką ir sa­vo vie­tą. Kal­ bant apie poe­zi­ją – ji at­pa­lai­duo­ja. Ir ne­bū­ti­nai tai Shakespeare‘as,

– Ar kar­tais pa­mąs­to­te, kuo bū­ tu­mė­te ga­lė­jęs tap­ti, jei ne pa­si­ rink­tas jū­ri­nin­ko ke­lias? – Tik chi­rur­gu. Me­di­ko pro­fe­si­ja tik­rai įkve­pia. O ką – jei da­bar pra­ dė­čiau, dar kai ką ir nu­veik­čiau.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1972 m. ko­vo 29 die­ną uos­ta­ mies­ty­je, au­go ir šiuo me­tu gy­ve­na Gargž­duo­se. 1987 m. bū­si­ma­sis lai­va­ve­dys įsto­jo į Ast­ra­cha­nės jū­rei­vys­tės mo­kyk­lą, po me­tų per­si­ve­dė į Klai­pė­dos jū­rei­ vys­tės mo­kyk­lą, ku­rią bai­gė 1991 m. Nuo 1991 iki 1994 m. stu­di­ja­vo Bal­ti­ jos vals­ty­bi­nė­je žve­jy­bi­n io lai­v y­no aka­de­mi­jo­je.

Klai­dos – bran­gios

– Ar yra te­kę pa­tir­ti to­kių nuo­ ty­kių, ku­riuos po dau­ge­lio me­ tų ga­lė­tu­mė­te su­gul­dy­ti kad ir sa­vo me­mua­ruo­se? – Kaž­ko to­kio eg­zo­tiš­ko tik­rai ne, bet yra te­kę pa­čiam sau su­vok­ti, kad ne

– Sa­ko­ma, jog žmo­nėms, ku­rie daug me­tų ati­duo­da jū­rai, sun­ ku pri­tap­ti kran­te. Ar įsi­vaiz­ duo­ja­te, koks bus jū­sų gy­ve­ni­ mas po 20, 30 me­tų? – Ne­bent tik sa­vai­tę į prie­kį. Iš es­ mės žmo­gus su­kur­tas gy­ven­ti že­ mė­je. Ne­ga­liu nu­spė­ti į prie­kį, bet kad bū­tų la­bai sun­ku, ne­ma­nau. Jei mė­ne­sį pa­vyks­ta iš­bū­ti na­muo­se, o pa­vyk­tų iš­bū­ti ir dar il­giau, va­di­ na­si, ne taip jau blo­gai.

1994 m. ėmė dirb­ti Lie­tu­vos jū­r ų lai­ vi­n in­k ys­tė­je. Kel­te „Vil­n ius“ kar­je­rą pra­dė­jęs nuo tre­čio­jo ka­pi­to­no pa­dė­ jė­jo, šian­d ien V.Val­te­ras yra jū­r i­n io kel­to „Re­g i­na Sea­ways“ ka­pi­to­nas. Bai­da­re: su van­de­niu, lai­vais su­si­jęs net lais­va­ lai­kis.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

6

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 16 val. Klaipėdos centriniame stadione (Sportininkų g. 46) vyks Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir Vilniaus „Reo“ komandų. Kanojų irklavimas. Lietuvos kanojininkas Jevgenijus Šuklinas pateko į 200 m finalą. Pusfinalyje mūsų šalies atstovas nuotolį įveikė per 41,48 sek. ir beveik puse kanojos aplenkė prancūzą Mathieu Goubelį (41,93 sek.). Tarp visų pusfinalio dalyvių J.Šuklino rezultatas buvo šeštas. Antrajam mūsų šalies atstovui Egidijui Balčiūnui nepavyko patekti į kitą etapą. Lietuvis, įveikęs distanciją per 36,49 sek., savo grupėje liko penktas. Finalas vyks šiandien, 11.45 val. Medaliai. Londono olimpinių žaidynių moterų futbolo turnyrą laimėjo ir čempionės titulą apgynė JAV rinktinė, finale 2:1 (1:0) įveikusi planetos pirmenybių nugalėtojas japones. Amerikietės olimpinėmis čempionėmis tapo trečią sykį iš eilės ir ketvirtą kartą per penkis olimpinius turnyrus. Bronzos medalius iškovojo Kanados rinktinė, mače dėl trečiosios vietos 1:0 (0:0) nugalėjusi Prancūzijos ekipą. Nesėkmė. Vasaros žaidynėse vykusiose mažųjų dviračių kroso (BMX) moterų pusfinalio varžybose 29-erių lietuvei Vilmai Rimšaitei nepavyko patekti į pajėgiausiųjų aštuntuką. Per tris pusfinalio rungtis šiaulietė surinko 19 taškų ir bendroje įskaitoje užėmė 13-ąją vietą tarp 16 dviratininkių.

Olimpinis deglas – Klaipėdai Prieš Londono vasaros žaidynes olimpinę ugnį nešęs klaipėdietis Kazimieras Budrys tesėjo duotą žodį – padovanojo deglą miesto Sportininkų namams.

Dovana: K.Budrys (kairėje) oficialiai įteikė deglą Sportininkų namų vadovui A.Plungei.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dovaną priėmęs Algirdas Plungė sakė, kad deglą, kaip ir kitus muziejuje esančius eksponatus, galės matyti klaipėdiečiai ir svečiai. „Originalūs, su aštuoniais tūkstančiais ertmių, simbolizuojančių 8000 deglo nešėjų istorijas, deglai – itin geidžiami. Anglijoje už jį buvo siūloma apie 6 500-7 000 svarų

sterlingų“, – sakė A.Plungė, daug prisidėjęs, kad K.Budrys būtų tarp keturių laimingųjų lietuvių, Ašfordo mieste nešusių ugnį. „Į klaipėdiečio starto vietą atvykau prieš pusantros valandos, – įspūdžiais dalijosi Sportininkų namų vadovas. – Mačiau, kaip žmonės laukė olimpinės ugnies. Daug anglų atsinešė kėdutes, autobusai, išdažyti olimpine simbolika, atvežė vaikučius, prekybą su-

aktyvino suvenyrų prekiautojai. Pirma bėgiko važiavo autobusas, kuriame buvo ugnies kelio dalyviai. Deglo perdavimo vietose žiūrovai stengėsi įsiamžinti su laimingaisiais. Nemažai žmonių pozavo ir su K.Budriu.“ 300 metrų su deglu rankose nubėgęs K.Budrys sakė, kad trasą įveikęs „gaudė orą“. Tiesa, ne iš nuovargio, bet dėl patirtų emocijų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Galimybė nešti deglą – viso mano gyvenimo darbų įvertinimas. Londono link deglo nešėjų rankose keliaujanti olimpinė ugnis nepaliko abejingų miesteliuose gyventojų, stebėjusių estafetę, o ką jau kalbėti apie mus“, – sakė jis. A.Plungė pabrėžė, kad būtų galima įsinešti į lėktuvą deglą, dėl perdėto saugumo teko atlikti nemažai biurokratinių procedūrų ir net išimti kai kurias detales.

Pagerbti senjorai – Europos čempionai Česlovas Kavarza Neseniai Kaune vykusiame 7-ajame Europos krepšinio senjorų čempionate medalius iškovoję klaipėdiečiai sulaukė miesto vadovų dėmesio.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė rankas spaudė ir padėkos raštus įteikė aukso medalius tarp 55-59 metų krepšininkų laimėjusiems Vladui Baltuškai ir Algirdui Lingei, tarp 65-69 metų sportininkų čempionais tapusiems Algimantui Riaukai ir Algimantui Žičkui. „Jums jau nebereikia milijonų ir garbės. Visa tai jūs darote savo malonumui, iš širdies, pergales skiriate Lietuvai, ateities kartoms. Esate verti pagarbos“, – dėkojo J.Simonavičiūtė. Pasveikinti buvo ir du uostamiesčio žaidėjai, iškovoję sidabro medalius – tarp 60-mečių rungtyniavęs Vladimiras Lebidevas ir 70mečių varžybose Lietuvos rinktinės garbę gynęs Kazimieras Budrys. Iš viso įvairaus amžiaus mūsų šalies vyrų ir moterų ekipos iškovojo 11 medalių.

Nežinia kodėl į vakarą nebuvo pakviesti tarp 35-39 metų krepšininkų čempionais tapę Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas, tarp 40-45 metų sportininkų sidabro medaliu pasidabinęs Gie-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Pagerbimas: A.Platakytė jubilie-

Prizininkai: pergales skynę krepšininkai buvo šiltai pagerbti.

750

drius Vasilkevičius. „Jūs esate tarsi Lietuvos krepšinio medžio šaknys, kurios laiko visą Lietuvos krepšinį. Giliai įleidote savo šaknis ir esate pavyzdys jaunimui. Jūsų pergalės nuolat įkvepia ir jaunąją kartą.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiemet vyrams Londono olimpinėse žaidynėse nepasisekė, tačiau jūs įrodėte, kad Lietuva išlieka tarp krepšinio elito“, – nenuilstančius sportininkus taip pat pasveikino Lietuvos krepšinio fede-

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

jaus proga gavo rožių.

racijos viceprezidentas Rimantas Cibauskas, čempionus apgobęs Trispalvėmis Kartu su vyrais 70-mečio proga buvo pasveikinta ir buvusi krepšininkė Aldona Platakytė.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠEŠTADIENIS, RUGPJŪČIO 11, 2012

lietuva

Čem­pio­nei įteik­tas or­di­nas Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė or­di­ no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­ do­ro di­džiuo­ju kry­žiu­mi va­kar ap­ do­va­no­jo Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se auk­so me­da­lį iš­ko­vo­ju­sią plau­ki­ kę Rū­tą Mei­lu­ty­tę.

Spaudoje pasirodė tikrovės neatitin­ kanti informacija dėl Ūkio banko in­ vesticinės grupės (ŪBIG) vykdomo in­ vesticinio projekto Baltarusijoje. Ta­ čiau iš tikrųjų taip nėra.

„Džiau­giuo­si, kad Nep­rik­lau­so­ mos Lie­tu­vos užau­gin­ta auk­si­nė spor­ti­nin­kų kar­ta yra pa­si­ruo­šu­ si ei­ti į prie­kį su mū­sų ša­lies tris­ pal­ve. Ta­vo lai­mė­ji­mas – tai ne tik di­džiu­lė per­ga­lė, bet kar­tu įsi­pa­

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Ta­vo lai­mė­ji­mas – tai ne tik di­džiu­lė per­ga­ lė, bet kar­tu įsi­pa­rei­ go­ji­mas at­sa­kin­gai dirb­ti ir to­liau siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų.

rei­go­ji­mas at­sa­kin­gai dirb­ti ir to­ liau siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų. Svei­ki­nu iš­ko­vo­jus auk­so me­da­lį. Tai – ta­ vo, ta­vo tre­ne­rių ir ar­ti­mų­jų at­ kak­laus dar­bo re­zul­ta­tas“, – sa­kė Pre­zi­den­tė.

Minsko valdžia žlugdo ŪBIG investicijų planus

Ap­do­va­no­ji­mas: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė plau­ki­kei R.Mei­lu­ty­tei

sky­rė or­di­ną „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“.

Ap­do­va­no­ju­si R.Mei­lu­ty­tę, ša­lies va­do­vė pir­ma­jam plau­ki­kės tre­ne­ riui Gied­riui Mar­ti­nio­niui įtei­kė pa­dė­kos raš­tą ir Pre­zi­den­tės at­mi­ ni­mo me­da­lį. Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se, plau­da­ma 100 met­rų krū­ti­ ne, R.Mei­lu­ty­tė Lie­tu­vai iš­ko­vo­jo pir­mą­jį olim­pi­nį me­da­lį plau­ki­mo

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

rung­ty­je nuo Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ka­ri­nin­ko kry­žius skir­ tas ir Lon­do­no olim­pia­do­je bron­ zos me­da­lį iš­ko­vo­ju­siam im­ty­ni­ nin­kui Alek­sand­rui Ka­za­ke­vi­čiui. Šis ap­do­va­no­ji­mas spor­ti­nin­kui bus įteik­tas vė­liau. „Klaipėdos“, BNS inf.

ŪBIG direktorės Ritos Matūzienės teigimu, atsižvelgiant į pasaulinę ekonominę krizę, imta dar atsakin­ giau vertinti vystomus investicinius projektus, todėl pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į jau pradėtus darbus, neatsisakant jų nė vieno. Taigi inte­ resas į Baltarusijos projektą nesuma­ žėjo, bet Minsko miesto vykdomasis komitetas savo neveiklumu ir įvairia­ pusišku trukdymu sužlugdė projekto įgyvendinimą. ŪBIG pastangomis buvo atlikti projektavimo darbai visam komplek­ sui (stadiono rekonstrukcija, 2 vieš­ bučiai, biuro kompleksas, Komercinis centras, automobilių stovėjimo aikš­ telė) bei gyvenamajam kompleksui „Kamenaja gorka“. Tačiau Minsko miesto vykdomasis komitetas, užuot palaikęs projektą, dar 2011 metų pra­ džioje atėmė skirtas žemes šio pro­ jekto įgyvendinimui. ŪBIG visais bū­ dais bandė ieškoti galimybės susitarti su Baltarusija, kaip pratęsti projekto įgyvendinimą, tačiau tik susidurda­ vo su visišku funkcionierių nenoru ką nors pakeisti. 2010 m. pradžioje Minsko miesto vykdomasis komitetas pradėjo ak­ tyvią projekto žlugdymo politiką ir projekto įgyvendinimas buvo pri­ stabdytas. Tų pačių metų rugpjūtį po intensyvių derybų buvo pasiek­ tas susitarimas, kaip tęsti projektą. Tuo tikslu buvo pasirašytas protoko­ las, bet jau po mėnesio Minsko mies­ to vykdomajam komitetui pavaldžios institucijos pažeidė protokolo nuos­ tatas ir atsisakė pasirašyti su ben­ dra įmone „Stadium“ sutartį dėl že­ mės nuomos. Ši sutartis būtų leidusi

pradėti „Kamenaja gorka“ gyvenamo komplekso statybos darbus. 2010 m. lapkričio-gruodžio mė­ nesiais Minsko miesto vykdomasis komitetas, pažeisdamas Investicinę sutartį, atsisakė patvirtinti įvežamų į Baltarusiją įrenginių, skirtų stadi­ ono „Traktor“ rekonstrukcijai, są­ rašą (pagal Investicinę sutartį visos medžiagos ir įrenginiai, skirti kom­ plekso statybai, turi būti atleisti nuo muito ir PVM). Dėl to įranga, išbu­ vusi Minsko muitinės sandėliuose, iškeliavo atgal tiekėjams. 2011 metų vasario mėnesį Minsko miesto vyk­ domasis komitetas slapta atėmė že­ mes, skirtas projektui įgyvendinti, o apie tai įmonei „Stadium“ pranešė tik tų pačių metų liepos mėnesį. ŪBIG visais būdais bandė ieško­ ti galimybės susitarti su Baltarusijos atstovais, kaip pratęsti projekto įgy­ vendinimą, tačiau tik susidurdavo su visišku funkcionierių nenoru ką nors pakeisti. Pernai rugpjūtį ŪBIG išsiuntė pre­ tenziją Baltarusijos Respublikai, ku­ rioje pranešė apie tai, kad ji pažeidė Investicinę sutartį, ir suteikė galimy­ bę pažeidimus ištaisyti. 2012 metų vasario mėnuo buvo paskutinis ter­ minas, kai Baltarusija turėjo ištaisyti pažeidimus, bet tuo nepasinaudojo. 2012 pradžioje ŪBIG, matydama to­ kią situaciją, sustabdė futbolo klubo finansavimą. Dėl to klubas likvidavo­ si. Šiuo metu ŪBIG rengia dokumen­ tus kreiptis į Tarptautinį arbitražą Stokholme dėl nuostolių kompen­ savimo. ŪBIG nemano atsitraukti – per daug investuota. Kita vertus, egzis­ tuoja bendra įmonė „Stadium”, ku­ ri valdo stadioną „Traktor”. Sutartis tarp ŪBIG ir Baltarusijos Respubli­ kos yra palanki Lietuvos investuoto­ jui, todėl ŪBIG jaučiasi pakankamai komfortabiliai.

8

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

10p.

Pu­sės am­žiaus pa­slap­tis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Olim­pi­nia­me Lon­do­ne bri­tai Da­ryk vis­ką, tik ne­ kelk ran­kų. Ypač į prie­kį, kaip tai da­rė na­ciai. Lie­tu­vos sir­ ga­liai jau ži­no, kaip elg­tis Lon­do­ne. O štai vie­nai Vo­kie­ti­jos irk­luo­to­jų ko­man­ dos na­rei net te­ko at­si­svei­kin­ti su žai­ dy­nė­mis, nes jos vai­ki­nas – na­cis­ti­nių po­li­ti­nių pa­žiū­rų.

100 tūkst.

– mažiausiai tiek prezervatyvų buvo pristatyta į olimpinį kaimelį.

Pub­li­ka­ci­jos: lie­tu­vių sir­ga­lius bri­tų ži­niask­lai­da iš­va­di­no na­ciais.

Nuos­to­lis eko­no­mi­kai?

Bri­tai, re­gis, no­rė­jo su­reng­ti pa­ čias to­le­ran­tiš­kiau­sias ir sau­giau­ sias žai­dy­nes pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Tiks­las – pui­kus. Tik kai kur olim­ pia­dos or­ga­ni­za­to­riai ge­ro­kai per­ sū­dė.

An­tai ži­no­mas ame­ri­kie­čių eko­ no­mis­tas Nou­rie­lis Rou­bi­ni juo­ kė­si, kad bri­tai Lon­do­ną pa­ver­tė mies­tu vai­duok­liu. Žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riai, pro­ fe­so­riaus nuo­mo­ne, iš vie­no jud­ riau­sių pa­sau­lio mies­tų iš­gu­jo be­

veik vi­sus gy­ven­to­jus. „Olim­pia­da – eko­no­mi­nė ne­sėk­mė, – ra­šė so­ cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ ži­no­mas eko­no­mis­tas. – Lon­do­ nas – tuš­čias: vieš­bu­čiai, res­to­ra­ nai, gat­vės. Jie vi­sus iš­gąs­di­no sa­ vo per­spė­ji­mais.“

Į olim­pia­dą – pa­pra­mo­gau­ti Olim­pi­nis kai­me­lis – ra­my­bės oa­ zė? Ne vi­sai. Kai­me­lis dvi sa­vai­tes ūžia it koks bi­čių avi­lys.

Pa­si­ro­do, ja­me ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­syk­lė: „Tai, kas nu­tin­ka kai­me­ ly­je, vi­suo­met lie­ka už sie­nų.“ De­ja, ži­niask­lai­dai sie­nų nė­ra. O ir pa­tys spor­ti­nin­kai kar­tais mėgs­ ta pa­kal­bė­ti. Pie­tų Af­ri­kos 100 m dis­tan­ci­jos plau­ki­kas Leit­has Shank­lan­das pa­sa­ko­jo: „Kiek­vie­ nas čia ga­li pui­kiai pra­leis­ti lai­ką. Pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius ne­tu­ rė­jo­me pro­gų at­si­pa­lai­duo­ti, tai­gi da­bar – iš tie­sų ge­ras me­tas.“ JAV fut­bo­lo ko­man­dos var­ti­nin­ kė Ho­pe So­lo sa­kė, kad kai­me­ly­ je ne­trūks­ta sek­so: „Sek­so tik­ rai daug. Vie­ną­syk ma­čiau po­re­lę, ku­ri net vie­šai san­ty­kia­vo kie­me. Tie­siog ant žo­lės tarp pa­sta­tų.“ Są­ly­gos už­sii­mi­nė­ti at­si­tik­ti­niu sek­su kai­me­ly­je – idea­lios. Čia vie­no­je ma­žy­tė­je vie­to­je gy­ve­na

tūks­tan­čiai jau­nų žmo­nių ir jiems ne­rei­kia jau­din­tis, kad po žai­dy­nių jie kur nors su­si­tiks. Na, bent jau iki 2016 m. Rio De Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių. Olim­pia­dos ren­gė­jai at­sklei­ dė, kad į kai­me­lį bu­vo pri­sta­ty­ta apie 100–150 tūkst. pre­zer­va­ty­ vų. An­tai per Sid­nė­jaus žai­dy­nes 2000 m. pri­rei­kė vos sa­vai­tės, kad bū­tų su­nau­do­ti 70 tūkst. pre­zer­ va­ty­vų. Hu­mo­ro jaus­mu gar­sė­jan­tis Lon­do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­ nas šmaikš­ta­vo, jog „pre­zer­va­ty­ vų at­le­tams rei­kia, kad spor­ti­nin­ kai įkvėp­tų nau­ją­ją kar­tą, o ne ją kur­tų“. Bri­tų ži­niask­lai­do­je net už­vi­rė dis­ku­si­ja – ga­li at­le­tai my­lė­tis per žai­dy­nes ar tai tu­rė­tų bū­ti drau­ džia­ma? Il­gus me­tus tre­ne­riai, spor­to va­dy­bi­nin­kai ir pa­tys at­le­tai lai­ kė­si nuo­sta­tos, kad sek­sas ne­pa­

de­da siek­ti re­kor­dų. Per 2010 m. Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tą bu­ vęs Ang­li­jos rink­ti­nės tre­ne­ris Fa­ bio Ca­pel­lo net su­da­rė gra­fik ­ ą žai­ dė­jams, no­rin­tiems pa­si­ma­ty­ti su sa­vo ant­ro­sio­mis pu­sė­mis. Bok­so le­gen­da Mu­ham­madas Ali sa­ky­da­vo, kad prieš svar­bias ko­vas jis še­šias sa­vai­tes veng­da­vo ly­ti­nių san­ty­kių, o Ame­ri­kos il­gų nuo­to­lių bė­gi­kas Mar­ti­nas Li­quo­ri yra pa­ reiš­kęs: „Sek­sas da­ro žmo­gų lai­ min­gą. O lai­min­gas žmo­gus ne­bė­ ga 3,4 my­lios.“ Vis­gi moks­li­nin­kai sa­ko, kad nė­ ra ty­ri­mų, ku­rie įro­dy­tų, jog sek­ sas ma­žin­tų fi­zi­nę jė­gą, ener­gi­ją ar iš­tver­mę. Ia­nas Shrie­ris, Ka­na­dos moks­ li­nin­kas, pa­brė­žė: „Kai mes ban­ do­m e žmo­n es la­b o­ra­to­r i­jo­se, ver­ti­na­me jų pa­si­ro­dy­mą, ta­čiau var­žy­bo­se daug le­mia ir psi­cho­ lo­gi­niai mo­men­tai. Tie, kas sa­ko, jog sek­sas spor­ti­nin­kams – blo­

gis, ak­cen­tuo­ja, kad my­lė­ji­ma­sis ma­ži­na ag­re­si­ją ir kon­cent­ra­ci­ ją. Ta­čiau nie­kas tiks­liai ne­nus­ ta­tė, ko­kią reikš­mę tai tu­ri spor­to lai­mė­ji­mams.“ Pro­fe­so­rius pri­ dū­rė: „Net jei sek­so prie­ši­nin­ kų teo­ri­ja tei­sin­ga, esu tik­ras, kad tiek ag­re­si­jos, tiek kon­cent­ra­ci­jos kie­kis tu­rė­tų bū­ti su­ba­lan­suo­tas: per ma­žai – nie­ko ne­pa­siek­si, per daug – ir­gi.“ Vis dėl­to Iz­rae­lio psi­cho­lo­gas Ale­xan­de­ris Ols­ha­nietz­ky mo­ te­rims at­le­tėms prieš star­tą re­ ko­men­da­vo my­lė­tis, ir kuo dau­ giau. „Ma­nau, kad mo­te­rys pa­ty­ru­ sios or­gaz­mą pa­sie­kia ge­res­nių re­zul­ta­tų. Kuo dau­giau or­gaz­mų, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė lai­mė­ti me­ da­lį. Nors tre­ne­riai daž­nai lie­pia auk­lė­ti­niams su­si­lai­ky­ti, mo­te­ rims toks pa­ta­ri­mas ne­tin­ka­mas“, – dės­tė sa­vo teo­ri­ją eks­per­tas. „Dai­ly Mail“, „In­dian Exp­ress“, „News24“ inf.

N.Rou­bi­ni juo­kė­si iš bri­tų sau­ gu­mo tar­ny­bų ir ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­rių, kad šie pa­ta­rė vi­siems did­ mies­čio gy­ven­to­jams, ku­rie ne­tu­ri įsi­gi­ję bi­lie­tų į olim­pi­nes žai­dy­nes, pa­lik­ti mies­tą.

Pir­mą sy­kį sa­vo kar­ je­ro­je ma­tau, kad prieš ku­rią nors ša­lį bū­tų taip nu­si­sta­ty­ ta. Net ne prieš ša­lį, o vi­są po­so­vie­ti­nį re­ gio­ną.

„Gąs­di­ni­mai, kad rei­kia lai­ky­ tis ato­kiau nuo Lon­do­no, nes ne­va čia at­plūs daug žmo­nių, Lon­do­ną pa­ver­tė zom­bių mies­tu, – tie­siai rė­žė eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius. – Ves­ten­das, ku­ris pa­pras­tai sau­sa­ kim­šas šeš­ta­die­nio va­ka­rais, da­ bar vi­siš­kai tuš­čias... Jie iš­gąs­di­no vi­sus tu­ris­tus, ku­rie ap­lan­ko Lon­ do­ną kiek­vie­ną va­sa­rą; jie pri­ver­tė dau­ge­lį lon­do­nie­čių pa­lik­ti mies­ tą; 2 mln. žmo­nių jie pa­ta­rė dirb­ ti na­mie.“ Na­ciz­mo ir ra­siz­mo šmėk­la

Bri­tai – keis­ti žmo­nės ir su­pras­ti juos kar­tais sun­ku.

9

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Pa­lai­do­jo ­ pre­zi­den­tą

Konf­lik­tas ­ dėl sa­lų

Inks­tas už ­ kom­piu­te­rį

Ga­no­je va­kar vy­ko pre­zi­den­ to Joh­no At­tos Mill­so vals­ty­ bi­nės lai­do­tu­vės. Į jas at­vy­ ko kai ku­rie Af­ri­kos vals­ty­bių va­do­vai ir ki­ti gar­bin­gi už­sie­ nio sve­čiai. J.A.Mill­sas mi­rė lie­pos 24 d., li­kus pen­kiems mė­ne­siams iki rin­ki­mų, per ku­riuos jis bū­tų sie­kęs dar vie­nos ka­den­ci­jos.

Ja­po­ni­ja va­kar at­šau­kė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Seu­lo, pro­ tes­tuo­da­ma prieš Pie­tų Ko­ rė­jos pre­zi­den­to Lee Myungba­ko vi­zi­tą sa­lo­se, į ku­rias pre­ten­zi­jas reiš­kia abi ša­lys. Pie­tų Ko­rė­jos va­do­vas lan­kė­ si te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią ja­po­nai va­di­na Ta­ke­ši­mos, o ko­rė­jie­ čiai – Dok­do sa­lo­mis.

Pen­ki žmo­nės sto­jo prieš Ki­ ni­jos teis­mą by­lo­je dėl 17-me­ čio, ku­ris par­da­vė sa­vo inks­ tą, kad nu­si­pirk­tų plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį „iPad“ ir iš­ma­nų­ jį te­le­fo­ną „iP­ho­ne“. Po ne­tei­ sė­tos ope­ra­ci­jos paaug­liui iš­ si­vys­tė inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­ mas, jis yra sun­kios būk­lės ir teis­me da­ly­vau­ti ne­ga­li.

me­džio­ja na­ciz­mo šmėk­lą Dienraštis „Mirror“ straipsnį pavadino taip: „Nacizmo gėda: sirgalius iš Lietuvos pagautas rodantis rasistinį pasisveikinimą juodaodžiam savanoriui per olimpines krepšinio rungtynes.“ „Scan­pix“ nuo­tr.

Ne ma­žiau dė­me­sio nei olim­pi­nis krep­ši­nio tur­ny­ras tiek Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, tiek Lie­tu­vo­je su­lau­kė mū­sų krep­ši­nio sir­ga­liai. Laikraštis „The Dai­ly Mail“ iš­ spaus­di­no vie­no Lie­tu­vos sir­ga­ liaus fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je vy­ras lai­ko pa­kė­lęs ran­ką ir, kaip in­terp­re­ta­vo bri­tų žur­na­lis­tai, ro­do na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos lai­kus pri­me­nan­tį pa­si­ svei­ki­ni­mą gre­ta esan­čiam juo­dao­ džiui are­nos sa­va­no­riui. Straips­nis grei­tai ap­skrie­jo pa­ sau­lį, ta­čiau tuo lie­tu­vio ne­ma­lo­ nu­mai ne­si­bai­gė. Sir­ga­lius net tik bu­vo iš­ves­din­tas iš krep­ši­nio rung­ty­nių, ta­čiau dar sto­jo prieš teis­mą ir su­si­mo­kė­jo di­ de­lę bau­dą. Po ku­rio lai­ko bri­tų ži­niask­lai­da mir­gė­jo ant­raš­tė­mis apie „na­cius“ iš Lie­tu­vos. Dien­raš­tis „Mir­ror“ sa­vo straips­ nį apie lie­tu­vių sir­ga­lius pa­va­di­no taip: „Na­ciz­mo gė­da: sir­ga­lius iš Lie­tu­vos pa­gau­tas ro­dan­tis ra­sis­ ti­nį pa­si­svei­ki­ni­mą juo­dao­džiam sa­va­no­riui per olim­pi­nes krep­ši­ nio rung­ty­nes.“ Ra­ga­nų me­džiok­lė Lie­tu­vos sir­ ga­liais neap­si­ri­bo­jo. Pa­lik­ti žai­dy­ nes dėl ne­va ry­šių su na­ciais te­ko ir Vo­kie­ti­jos olim­pi­nės rink­ti­nės aš­ tuo­nių mo­te­rų irk­luo­to­jų ko­man­ dos na­rei Nad­jai Dry­gal­lai. Tie­sa, šį kar­tą „prie­mo­nių“ prieš at­le­tę ėmė­si pa­ti Vo­kie­ti­ja.

„Su­si­te­pę“: grai­kė šuo­li­nin­kė į to­lį V.Pa­pach­ris­tou (nuotr. kairėje) ir švei­ca­ras fut­bo­li­nin­kas M.Mor­ga­nel­la (nuotr. dešinėje apačioje) pa­ša­lin­ti iš

žai­dy­nių už ra­sis­ti­nius ko­men­ta­rus, o Vo­kie­ti­jos irk­luo­to­ja N.Dry­gal­la – už tai, kad jos drau­gas pri­klau­sė neo­na­cių par­ti­jai.

N.Dry­gal­lai te­ko pa­lik­ti ko­man­ dą, kai Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­do­je ėmė mir­gė­ti ant­raš­tės, kad spor­ti­ nin­kė drau­gau­ja su neo­na­ciu. Tie­sa, kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų dien­raš­tis „Frank­fur­ter All­ge­mei­ ne Zei­tung“ gy­nė at­le­tę. Pa­sak lei­ di­nio, išanks­ti­nis spor­ti­nin­kės pa­ smer­ki­mas ne dėl jos as­me­ni­nių iš­si­šo­ki­mų, o dėl san­ty­kių su na­ ciu „bu­vo teis­mas, be įro­dy­mų“. Be to, „Frank­fur­ter All­ge­mei­ne Zei­tung“ pri­dū­rė, jog pa­si­ro­dė in­ for­ma­ci­jos, kad at­le­tės draugas ne­ bep­rik­lau­so ra­di­ka­lams ir tai bu­vo tik jo blo­ga praei­tis. Ta­čiau ki­ti vo­kie­čių lei­di­niai tvir­ti­no prie­šin­gai, esą šiuo me­tu N.Dry­gal­los draugas pri­klau­so itin ra­di­ka­liai par­ti­jai „Ros­tock Na­tio­ nal So­cia­lists“. Už Lon­do­no žai­dy­nėms ne­de­ ra­mus pa­reiš­ki­mus py­los ga­vo ir Grai­ki­jos šuo­li­nin­kė Vou­la Pa­pach­ ris­tou bei Švei­ca­ri­jos fut­bo­li­nin­kas Mi­che­lis Mor­ga­nel­la. V.Pa­pach­ris­tou Grai­ki­jos olim­ pi­nė de­le­ga­ci­ja pa­ša­li­no prieš pat olim­pi­nes žai­dy­nes, nes ji „Twit­ ter“ so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je pa­ skel­bė ra­sis­ti­nę ži­nu­tę, ku­rio­je šai­ pė­si iš af­ri­kie­čių imig­ran­tų. O švei­ca­ras M.Mor­ga­nel­la bu­vo nu­baus­tas už tai, kad po pra­lai­mė­ tų rung­ty­nių su Pie­tų Ko­rė­jos fut­ bo­li­nin­kais so­cia­li­nia­me tink­la­la­ py­je „Twit­ter“ var­žo­vams pa­siū­lė

su­si­de­gin­ti ir iš­va­di­no juos krū­va mon­go­loi­dų. Tie­sa, vė­liau M.Mor­ ga­nel­la at­si­pra­šė dėl sa­vo žo­džių. Spor­tas ir po­li­ti­ka?

Žai­dy­nės neap­siė­jo ir be or­ga­ni­ za­to­rių bei ša­lių de­le­ga­ci­jų konf­ lik­tų. Uk­rai­nos at­sto­vai ėmė kal­bė­ti apie tai, kad žai­dy­nių šei­mi­nin­kai bri­tai ro­do nei­gia­mą nuo­sta­tą Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no ša­lių spor­ti­nin­kų at­žvil­giu. Uk­rai­nos ži­niask­lai­do­je net ėmė mir­gė­ti ant­raš­tės, kad bri­tai „va­gia iš Uk­rai­nos me­da­lius“. Į skan­da­lą te­ko įsi­kiš­ti ir aukš­ tiems Uk­rai­nos po­li­ti­kams. An­tai Uk­rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ ro­vas pa­ra­gi­no ša­lies Olim­pi­nį ko­ mi­te­tą „ko­vo­ti dėl me­da­lių, ku­rie bu­vo atim­ti“. Jis pri­mi­nė Uk­rai­nos ir Ang­li­ jos rung­ty­nes per Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­tą, ku­rias uk­rai­nie­čiai pra­lai­mė­jo, taip pat vy­rų gim­nas­ ti­kos var­žy­bas Lon­do­no žai­dy­nė­se, kur tei­sė­jai po pa­kar­to­ti­nio spren­ di­mo iš ša­lies at­le­tų atė­mė bron­ zos me­da­lius. „To­kio­se spor­to var­žy­bo­se, kaip gim­nas­ti­ka, kur re­zul­ta­tas pri­klau­ so nuo tei­sė­jų, mes tu­ri­me drą­siai ko­vo­ti už sa­vo re­zul­ta­tus“, – rė­žė Uk­rai­nos vy­riau­sy­bės va­do­vas. Uk­rai­no­je gim­nas­ti­kos var­žy­bos su­kė­lė tik­rą pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą.

Nors uk­rai­nie­čiai li­ko tre­ti, o jiems nu­si­lei­dę ja­po­nai – ket­vir­ti, po pa­kar­to­ti­nio tei­sė­jų svars­ty­mo Te­kan­čios Sau­lės ša­lies at­sto­vams ati­te­ko ant­ra vie­ta, o uk­rai­nie­čius iš tre­čios vie­tos iš­stū­mė žai­dy­nių šei­mi­nin­kai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės at­sto­vai. Gim­nas­ti­kos var­žy­bo­se bron­zos me­da­lio ne­te­ko ir Uk­rai­nos at­le­tė Liud­mi­la Jo­si­pen­ko. Nors iš pra­džių Vo­kie­ti­jos at­le­tė Lil­li Swarz­kopf bu­vo disk­va­li­fi­kuo­ ta, vė­liau jai disk­va­li­fi­ka­ci­ja bu­vo pa­nai­kin­ta, to­dėl Uk­rai­nos spor­ti­ nin­kė li­ko be me­da­lio. Olek­sand­ras Vol­ko­vas, Re­gio­nų par­ti­jos Uk­rai­nos par­la­men­te na­rys ir Uk­rai­nos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas, sa­kė: „Ma­no nuo­mo­ ne, spor­tas vir­to po­li­ti­ka. Olim­pi­ nės dva­sios, ku­ri anks­čiau tvy­ro­jo žai­dy­nė­se, aš ne­jau­čiu. Ži­no­ma, ir anks­čiau vi­si no­rė­jo lai­mė­ti, ta­čiau da­bar to sie­kia­ma bet ko­kia kai­na. Uk­rai­na šian­dien yra ša­lis, ku­ri tu­ri di­de­les spor­ti­nes am­bi­ci­jas ir dau­ ge­lis ki­tų pa­sau­lio ša­lių tuo ne­pa­ ten­kin­tos. Ma­tyt, to­dėl jie mus vi­ suo­met že­mi­na.“ Du­kart olim­pi­nis gim­nas­ti­kos čem­pio­nas ir Uk­rai­nos gim­nas­ti­kos fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas Igo­ ris Ko­rob­čins­kis pri­dū­rė: „Ži­no­ te, da­ly­va­vau gau­sy­bė­je olim­pi­nių žai­dy­nių ir ma­no mo­ki­niai daž­nai tam­pa olim­pi­niais čem­pio­nais. Ta­

čiau pir­mą sy­kį sa­vo kar­je­ro­je ma­ tau, kad prieš ku­rią nors ša­lį bū­tų taip nu­si­sta­ty­ta. Net ne prieš ša­lį, o vi­są po­so­vie­ti­nį re­gio­ną.“ Šal­to­kos su­tik­tu­vės

Bri­tai gal­būt ir sva­jo­ja, kad jų žai­ dy­nės įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją kaip pa­čios to­le­ran­tiš­kiau­sios. Ta­čiau ne vi­so­se pa­sau­lio ša­ly­se į spor­ti­nin­kus žiū­ri­ma kaip į did­ vy­rius. Bri­tų ži­niask­lai­da ste­bė­jo­si, kad Sau­do Ara­bi­jo­je šios ša­lies at­ le­tės va­di­na­mos pro­sti­tu­tė­mis. Dien­raš­tis „Dai­ly Beast“ pa­brė­ žė, kad vie­na iš ne­dau­ge­lio Sau­do Ara­bi­jos at­le­čių Lon­do­ne dziu­do im­ty­ni­nin­kė Wod­jan Ali Se­raj Ab­ dul­ra­him Shahrk­ha­ni tė­vy­nė­je net tik ne­bu­vo su­tik­ta, bet ir įžei­di­nė­ ta. So­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ ter“ at­le­tė už tai, kad da­ly­va­vo žai­ dy­nė­se, kai ku­rių tau­tie­čių bu­vo iš­ va­din­ta pro­sti­tu­te. Ne­m a­l o­n ę už­s i­t rau­k ė ir W.A.S.A.Shahrk­ha­ni tė­vas, dziu­ do im­ty­nių tei­sė­jas. Jam taip pat te­ko at­lai­ky­ti kri­ti­kos ban­gą. Sau­do Ara­bi­ja į Lon­do­ną de­le­ga­ vo vos dvi spor­ti­nin­kes, nors ša­ly­je gy­ve­na per 11 mln. mo­te­rų ir mer­ gai­čių. Kar­tu su W.A.S.A.Shahrk­ ha­ni de­le­guo­ta bu­vo Ka­li­for­ni­jo­je gi­mu­si ir au­gu­si bė­gi­kė Sa­rah At­ tar, tu­rin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

10

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Ato­mi­nio bom­bar­da­vi­mo me­ti­nės Na­ga­sa­ky­je mi­nint ato­mi­nio bom­bar­ da­vi­mo 67-ąsias me­ti­nes, mies­to me­ ras To­mi­hi­sa Taue ket­vir­ta­die­nį pa­ ra­gi­no kur­ti Ja­po­ni­ją be bran­duo­li­nių grės­mių. Po­li­ti­kas ra­gi­no cent­ri­nę vy­ riau­sy­bę nu­sta­ty­ti nau­jus ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lus – kur­ti vi­suo­me­nę, ku­ riai ne­be­rei­kė­tų bi­jo­ti ra­dioak­ty­vu­mo. Kas­me­tė mi­nė­ji­mo ce­re­mo­ni­ja vy­ ko ne­to­li vie­tos, kur 1945 m. rugp­jū­čio 9 d., li­kus ke­lioms die­noms iki Ja­po­ni­ jos ka­pi­tu­lia­ci­jos, JAV ka­riš­kiai numetė plu­to­nio bom­bą „Sto­ru­lis“.

Ma­don­na už­rūs­ti­no Ru­si­jos val­džią JAV po­pmu­zi­kos die­vai­tė Ma­ don­na ket­vir­ta­die­nį vėl už­si­trau­ kė Ru­si­jos mi­nist­rų ir įta­kin­gos Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios rūs­ty­bę, kai iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą gė­jų tei­sėms mies­te, ne­se­niai už­drau­du­sia­me „ho­mo­sek­sua­lų pro­pa­gan­dą“.

Už gė­jų tei­ses daž­nai agi­tuo­jan­ti at­li­kė­ja ant sce­nos nu­si­me­tė dra­ bu­žius – li­ko vien su lie­me­nė­le, ir pa­ro­dė ant jos nu­ga­ros už­ra­šy­tus žo­džius „Jo­kios bai­mės!“, kal­bė­ da­ma apie pa­vo­jus vi­suo­me­nė­ se, ku­rios ne­su­ge­ba elg­tis su sa­ vo žmo­nė­mis „oriai, su pa­gar­ba ir mei­le“. „Pa­ro­dy­kit sa­vo mei­lę ir pa­ lan­ku­mą gė­jų bend­ruo­me­nei“, – pa­ra­gi­no ji, o klau­sy­to­jai iš­kė­ lė ran­kas, ro­dy­da­mi raus­vos spal­ vos apy­ran­kes, ku­rias Ma­don­nos kon­cer­to or­ga­ni­za­to­riai iš­da­li­jo 10 tūkst. žmo­nių mi­niai. JAV po­p mu­z i­kos ka­ra­l ie­n ės kon­cer­tas Ru­si­jos va­do­vo Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge bu­vo su­reng­tas praė­ jus dviem die­noms po to, kai Ma­don­na per kon­cer­tą Mask­ vo­je pa­si­ro­dė sce­no­je už­si­dė­ju­si megz­tą kau­kę, va­di­na­mą ba­lak­ la­va, – taip ji pa­ro­dė so­li­da­ru­mą tei­sia­mo­ms mer­gi­nų pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ na­rė­ms, su­ ren­gu­sio­ms pro­tes­tą prieš V.Pu­ ti­ną pa­grin­di­nė­je Mask­vos ka­ ted­ro­je. Ant­ra­die­nį Mask­vo­je Ma­don­na taip pat bu­vo nu­si­me­tu­si dra­bu­ žius – pa­de­monst­ra­vo juo­dą lie­ me­nė­lę ir ant nu­ga­ros už­ra­šy­tus žo­džius „Pus­sy Riot“. Pro­ku­ro­rai pa­siū­lė trims šios gru­pės na­rėms skir­ti tre­jus me­

tus lais­vės atė­mi­mo už chu­li­ga­ niz­mą, kai va­sa­rį šios mer­gi­nos Mask­vos Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ ted­ro­je su­ren­gė „pan­kų mal­dą“ prieš V.Pu­ti­ną. Pla­nuo­ja­ma, kad teis­mas nu­tar­tį šio­je by­lo­je priims rugp­jū­čio 17 d. Ket­vir­ta­die­nį iš­šau­kian­tis Ma­ don­nos el­ge­sys ir re­pu­ta­ci­ja su­ kė­lė di­de­lę įtam­pą Sankt Pe­ter­ bur­ge, kur šie­met bu­vo priim­tas prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas po­tvar­ kis, nu­ma­tan­tis bau­das „pro­pa­ guo­jan­tiems ho­mo­sek­sua­lu­mą“ ne­pil­na­me­čiams ir gė­jus aki­vaiz­ džiai pri­ly­gi­nan­tis pe­do­fi­lams. Kai ku­rie V.Pu­ti­no ša­li­nin­kai ti­ki­ si, kad šio mies­to val­džios spren­ di­mas ga­lė­tų bū­ti per­kel­tas į na­ cio­na­li­nę tei­sę. Sankt Pe­ter­bur­go gu­ber­na­to­ rius pa­siun­tė 300 po­li­ci­nin­kų į Spor­to ir kon­cer­tų komp­lek­są, o sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kai ža­dė­ jo de­gin­ti Ma­don­nos nuo­trau­kas ir ap­šlaks­ty­ti šven­tin­tu van­de­niu vie­tas, ku­rias ji ap­lan­kė per sa­vo pa­sta­rą­ją vieš­na­gę šia­me mies­te 2009 m. Žo­džių ka­ras tarp Ma­don­nos ir mies­to val­džios la­biau­siai įsi­siū­ ba­vo ke­lioms va­lan­doms iki kon­ cer­to ir ga­liau­siai dėl jo bu­vo nu­ kel­ta šou pra­džia. Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras ir bu­vęs am­ba­sa­do­rius prie NA­TO Dmit­ ri­jus Ro­go­zi­nas Ma­don­ną pik­to­ je ži­nu­tė­je apie dai­ni­nin­kės mo­ ra­li­nes ver­ty­bes iš­va­di­no bu­vu­sia kek­še. „Ar­ba nu­siimk kry­žių, ar­ba ap­ si­mauk kel­nai­tes“, – D.Ro­go­zi­nas pri­dū­rė sa­vo ko­men­ta­re so­cia­li­ nia­me tink­le „Twit­ter“. BNS inf.

„Šė­to­nas“: sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kai ža­dė­jo de­gin­ti Ma­don­nos nuo­

trau­kas ir ap­šlaks­ty­ti šven­tin­tu van­de­niu vie­tas, ku­rias ji ap­lan­kė.

AFP nuo­tr.

Prieš pu­sę am­žiaus mi­ru­sios ak­to­rės ir Ho­li­vu­do sek­so sim­ bo­lio Ma­ri­lyn Mon­ roe biog­ra­fi­jo­je te­ bė­ra daug bal­tų dė­ mių. Iki šiol tiks­liai ne­ži­no­ma, kas nu­ ti­ko tą nak­tį, kai 36 me­tų žvaigž­dės šir­ dis nu­sto­jo pla­ku­si.

Pu­sės am­žiaus

Pa­ro­da: M.Mon­roe mir­ties 50-ųjų me­ti­nių pro­ga Var­šu­vo­je eks­po­nuo­ja­m

Nuo­gas kū­nas lo­vo­je

Pas­ku­ti­nė­mis gy­ve­ni­mo die­no­mis M.Mon­roe daug lai­ko pra­leis­da­vo sa­vo kuk­lia­me is­pa­niš­ko sti­liaus vie­no aukš­to na­me Los An­dže­le, virš­kin­da­ma ge­ras ir blo­gas nau­ jie­nas bei di­de­lius kie­kius che­mi­ nių pre­pa­ra­tų. Ge­ros nau­jie­nos bu­ vo tos, kad jos kar­je­ra vėl ėmė kil­ti į vir­šų, kai ki­no stu­di­ja „20th Cen­ tu­ry Fox“ pa­kvie­tė ją fil­muo­tis dar dvie­jo­se juos­to­se. Blo­gos nau­jie­nos bu­vo ne­si­liau­jan­ti dep­re­si­ja ir ne­ vil­tis, pri­ve­du­si mo­te­rį prie sun­ kios pri­klau­so­my­bės. 1962 m. rugp­jū­čio 5 d. apie vi­ dur­nak­tį na­mų šei­mi­nin­kė Eu­ni­ce Mur­ray pa­ma­tė švie­są, sklin­dan­čią iš po M.Mon­roe mie­ga­mo­jo du­rų. Pa­bel­du­si ir ne­su­lau­ku­si jo­kio at­sa­ ky­mo, mo­te­ris pa­skam­bi­no ak­to­rės drau­gui ir psi­cho­te­ra­peu­tui Ralp­hui Green­so­nui. Šis at­vy­kęs iš lau­ko pro lan­gą pa­ma­tė M.Mon­roe, nuo­ gą gu­lin­čią lo­vo­je že­myn vei­du. Po teis­mo me­di­ci­nos eks­per­ to Tho­ma­so No­gu­chi at­lik­to skro­ di­mo kaip mir­ties prie­žas­tis bu­vo nu­ro­dy­tas ap­si­nuo­di­ji­mas bar­bi­tū­ ra­tais. Ty­ri­me da­ly­va­vu­si psi­chiat­ rų gru­pė pa­skel­bė ver­si­ją, kad tai bu­vo sa­vi­žu­dy­bė. Rugp­j ū­č io 4-oji, pa­s ku­t i­n ė M.Mon­roe gy­ve­ni­mo die­na, sun­ kiai iš­šif­ruo­ja­ma. De­šim­tys žmo­ nių pa­tys pri­si­pa­ži­no ar­ba įta­ria­mi lan­kę­si ak­to­rės na­muo­se. Vie­nas jų – JAV ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Ro­

ber­tas Ken­ne­dy, gangs­te­rių va­dei­va Sa­mas Gian­ca­na, taip pat Fe­de­ra­li­ nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) pa­rei­gū­nai, ku­rie ak­ty­viai do­mė­jo­si jos ry­šiais su po­li­ti­kais ir nu­si­kal­tė­liais.

Ak­to­rės lau­kė nau­ ji fil­mai, pa­sku­ti­nia­ me in­ter­viu ji at­ro­dė po­zi­ty­viai nu­si­tei­ ku­si.

Psi­cho­lo­gi­nis skro­di­mas

Kiek tik­rų ar­ba nu­ma­no­mų sve­čių – tiek M.Mon­roe mir­ties teo­ri­jų. Ofi­cia­li sa­vi­žu­dy­bės ver­si­ja dau­ ge­lio neį­ti­ki­no. Ak­to­rės lau­kė nau­ji fil­mai, pa­ sku­ti­nia­me in­ter­viu ji at­ro­dė po­ zi­ty­viai nu­si­tei­ku­si, o psi­cho­te­ ra­peu­tui R.Green­so­nui skir­tuo­se gar­so įra­šuo­se ji at­ro­do ti­kin­ti, kad te­ra­pi­ja duo­da re­zul­ta­tų. Dar vie­nas sa­vi­žu­dy­bės ver­si­ją men­ki­nan­tis įkal­tis – 228 JAV do­ le­rių ver­tės ko­mo­dos pir­ki­mo če­ kis, ku­rį M.Mon­roe pa­si­ra­šė die­ ną prieš mir­tį. Kam žmo­gui, ku­ris nu­spren­dė išei­ti iš gy­ve­ni­mo, iš­va­ ka­rė­se pa­si­ra­ši­nė­ti če­kį, kad į na­ mus bū­tų pri­sta­ty­tas ga­na kuk­lus ir kas­die­niš­kas bal­das? Ži­no­mas psi­cho­lo­gas Da­vi­das Berns­tei­nas tei­gia, kad ties sa­vi­

žu­dy­bės ri­ba at­si­dū­rę žmo­nės sa­vo ke­ti­ni­mus daž­nai reiš­kia ki­to­kiais bū­dais: pa­vyz­džiui, bea­to­dai­riš­kai taš­ko pi­ni­gus. Pir­ki­mas lei­džia pa­ si­jus­ti ge­riau, tai tar­si lais­vas kri­ ti­mas, pa­de­dan­tis iš­va­ly­ti sme­ge­ nis ir pi­ni­gi­nę. Bet tai ir yra keis­ta. M.Mon­roe įsi­gi­jo tik vie­ną daik­tą, be to, vi­siš­kai kas­die­niš­ką. To­dėl, anot D.Berns­tei­no, ak­to­rės če­kis ro­do, kad ji dar il­gai ke­ti­no vaikš­ čio­ti šia že­me. „Jei­gu at­lik­tu­me psi­cho­lo­gi­ nį skro­di­mą, šis če­kis – la­biau­siai int­ri­guo­jan­tis ra­di­nys. Jis pri­ve­da prie min­ties, kad M.Mon­roe ne­ke­ ti­no mir­ti“, – re­ziu­ma­vo D.Berns­ tei­nas. Nu­si­kal­ti­mo neįž­vel­gė

Apie tai, kaip ga­lė­jo at­ro­dy­ti pa­ sku­ti­nės ak­to­rės gy­ve­ni­mo va­lan­ dos, pa­ra­šy­ta ne vie­na kny­ga ir pa­ sta­ty­tas ne vie­nas fil­mas. Apie tai kal­bė­jo dau­gy­bė „vi­di­nių“ šal­ti­nių, taip pat są­moks­lo teo­re­ti­kų. Nau­ jas su­si­do­mė­ji­mo M.Mon­roe mir­ ti­mi pliūps­nis kilo 1982 m., kai Los An­dže­lo val­džia nu­spren­dė iš nau­ jo per­žiū­rė­ti jos by­lą. Ty­rė­jai nu­sta­tė: „Tu­ri­mų įro­dy­ mų vi­su­ma ne­pat­vir­ti­na nė vie­nos ver­si­jos, kad ak­to­rės mir­tis bu­vo nu­si­kals­ta­mo po­bū­džio.“ M.Mon­roe ger­bė­jai įta­rė, kad ji ga­lė­jo bū­ti nu­žu­dy­ta dėl glau­džių san­ty­kių su Joh­nu ir Ro­ber­tu Ken­ ne­dy. Žmo­nės ak­ty­viai do­mė­jo­

11

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Ato­mi­nio bom­bar­da­vi­mo me­ti­nės

Af­ri­kos žu­di­kas – nu­tu­ki­mas Per il­gą lai­ką su­si­for­ma­vo vi­suo­ ti­nė nuo­mo­nė, kad Af­ri­ko­je ka­ra­ liau­ja ka­ras, ba­das ir li­gos. Ta­čiau da­bar juo­da­sis že­my­nas su­si­dū­rė su nau­ju prie­šu – nu­tu­ki­mu. Ge­nų teo­ri­ja ne­pa­sit­vir­ti­no

pa­slap­tis

mos iki šiol ne­pub­li­kuo­tos ak­to­rės nuo­trau­kos.

si, kas tie­kė ak­to­rei tab­le­tes, ku­rių per­do­za­vu­si ji mi­rė, ir ko­dėl pro­ to­ko­luo­se nė­ra grei­to­sios me­di­ ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jų pa­ro­ dy­mų. Taip pat tiks­liai ne­ži­no­ma, ka­da mo­te­rį iš­ti­ko mir­tis. Do­ku­men­tai din­go

Pas­ku­ti­nius sep­ty­ne­rius gy­ve­ni­ mo me­tus M.Mon­roe ste­bė­jo ir se­kė FTB pa­rei­gū­nai. Gal­būt sek­ lių ata­skai­tos ir ki­ti FTB do­ku­men­ tai ga­lė­tų at­skleis­ti dar ne­ži­no­mų ak­to­rės mir­ties ap­lin­ky­bių, bet jie

AFP nuo­tr.

din­go. Nau­jie­nų agen­tū­ros „As­so­ cia­ted Press“ žur­na­lis­tai rem­da­ mie­si In­for­ma­ci­jos lais­vės įsta­ty­mu šie­met krei­pė­si į FTB su pra­šy­mu pa­vie­šin­ti duo­me­nis, su­rink­tus se­ kant M.Mon­roe nuo 1955 m. Ta­čiau FTB ir Na­cio­na­li­nis ar­chy­vas, kur pa­pras­tai sau­go­mi to­kie do­ku­men­ tai, at­sa­kė, kad jų ne­tu­ri. FTB tink­la­la­py­je yra tik ke­lios M.Mon­roe by­lų iš­trau­kos, bet do­ ku­men­tai dau­ge­ly­je vie­tų už­tu­ šuo­ti.

Me­di­ci­nos žur­na­las „The Lan­cet“ ra­šo, kad, gy­ven­to­jų skai­čiui per­ ko­pus mi­li­jar­dą, Af­ri­ka su­si­du­ria su iš­si­vys­čiu­siam pa­sau­liui bū­din­ go­mis pro­ble­mo­mis, ku­rias le­mia be­si­kei­čian­ti mi­ty­ba, ur­ba­ni­za­ci­ja ir pa­sy­ves­nis gy­ve­ni­mo bū­das. Dėl to, ko­dėl skur­džiau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se dau­gė­ja nu­tu­ku­sių žmo­nių, už­vi­rė karš­tos dis­ku­si­jos. Vie­ ni teo­re­ti­kai tai sie­ja su evo­liu­ci­ja. Esą Af­ri­kos, Azi­jos ir Po­li­ne­zi­jos gy­ven­to­jai daž­niau pa­vel­di ge­nus, ku­rie ska­ti­na rie­ba­lų kau­pi­mą. Va­di­na­mo­jo tau­py­mo ge­no teo­ ri­ja aiš­ki­na, kad nu­tu­ki­mas la­biau bū­din­gas tiems žmo­nėms, ku­ rie pe­rio­diš­kai tai tu­ri daug mais­ to, tai ba­dau­ja. Pa­vyz­džiui, kai sau­suo­ju me­tų lai­ku mais­to la­ bai trūks­ta, o atė­jus lie­taus se­ zo­nui pra­si­de­da tik­ros puo­tos. Ge­nai, ku­rie bu­vo at­sa­kin­gi už rie­ba­lų kau­pi­mą or­ga­niz­me, bu­ vo la­bai nau­din­gi, bet da­bar­ti­ niams mies­tų gy­ven­to­jams, ne­ be­jau­čian­tiems mais­to sty­giaus, jie pra­de­da kenk­ti. Ame­ri­ko­je, kur kas tre­čias suau­ gęs žmo­gus yra nu­tu­kęs, ši ne­ga­ lia daž­niau ka­muo­ja juo­dao­džius ir čia­bu­vius ame­ri­kie­čius nei išei­ vius iš Eu­ro­pos. Ne­pai­sant to, moks­li­nin­kams pri­trū­ko įro­dy­mų, kad nu­tu­ki­mą le­mia bū­tent ge­nai. Kaip teigė No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tas bio­lo­gas Sid­ney Bren­ne­ris, nu­tu­ki­mo ge­nas jau se­niai at­ras­tas – tai tas ge­nas, ku­ris ver­čia žmo­ gų iš­si­žio­ti.

Kal­ta ur­ba­ni­za­ci­ja?

Moks­li­nin­kai įta­ria, kad tik­ra­ sis nu­tu­ki­mo kal­ti­nin­kas – ur­ba­ ni­za­ci­ja ir mies­tie­tiš­kas gy­ve­ni­ mo bū­das. Af­ri­kos mies­tai au­ga spar­čiau­siai pa­sau­ly­je. Ir kal­tin­ti ga­li­ma ne tik „McDo­nald’s“ plėt­ rą bei be­si­vys­tan­čio pa­sau­lio „ko­ ka­ko­la­ni­za­ci­ją“. Daug įta­kos tu­ri ir mi­ty­bos po­ky­čiai, kai žmo­nės pe­rei­na nuo pa­čių au­gi­na­mo prie per­ka­mo mais­to. „Kai žmo­nės per­si­kraus­to į mies­tą, jų ak­ty­vu­mas su­ma­žė­

Kal­tin­ti ga­li­ma ne tik „McDo­nald’s“ plėt­rą ir be­si­vys­tan­ čio pa­sau­lio „ko­ka­ ko­la­ni­za­ci­ją“. Daug įta­kos tu­ri ir mi­ty­ bos po­ky­čiai.

priė­jo prie iš­va­dos, kad mo­ti­nų nu­tu­ki­mas ke­lia pa­vo­jų nau­ja­gi­ mių gy­vy­bei. Kū­di­kių mir­tin­gu­mas šia­me re­ gio­ne jau yra di­džiau­sias pa­sau­ly­ je, o plin­tan­tis nu­tu­ki­mas pro­ble­ mą di­di­na dar la­biau. Moks­li­nin­kai tei­gia, kad nu­tu­ku­sių mo­ti­nų kū­ di­kiams yra 50 pro­c. di­des­nė ri­zi­ ka mir­ti per pir­mą gy­ve­ni­mo mė­ ne­sį. Ir nors Už­sa­cha­rės Af­ri­ko­je nu­ tu­ki­mas dar yra tik gims­tan­ti pro­ ble­ma, o nu­tu­ku­sių mo­te­rų yra tik 5 pro­c., spe­cia­lis­tų pro­gno­zės jau da­bar ver­čia su­ne­rim­ti. Anot ty­ ri­mo au­to­rių, 2030 m. maž­daug ket­vir­ta­da­lis re­gio­no gy­ven­to­ jų tu­rės ant­svo­rio, o penk­ta­da­lis bus nu­tu­kę. Jung­ti­nės Tau­tos 2006 m. pa­ skel­bė, kad mir­tin­gu­mas nuo per­ tek­liaus pir­mą kar­tą vir­ši­jo mir­ tin­gu­mą nuo ne­pri­tek­liaus. Tą pa­tį ne­tru­kus bus ga­li­ma pa­sa­ky­ ti ir apie ba­do ka­muo­ja­mas Af­ri­ kos vals­ty­bes. „The In­de­pen­dent“ inf.

ja. Jie ne­be­tu­ri ga­li­my­bės pa­tys au­gin­ti mais­tą, to­dėl pri­va­lo pa­ si­kliau­ti gat­vės pre­kiau­to­jais ir val­gy­ti daug rie­ba­lų ir cuk­raus tu­rin­čio mais­to, – aiš­ki­no žur­ na­lo „The Lan­cet“ at­lik­to ty­ri­mo au­to­rė Jen­ny Cress­well. – Šian­ dien nu­tu­ki­mas Af­ri­ko­je sie­ja­ mas su tur­tin­gu­mu: kuo esi tur­ tin­ges­nis, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad bū­si nu­tu­kęs. Bet gy­ve­ni­mo ly­giui au­gant, vaiz­das ga­li ap­si­ suk­ti, ir nu­tu­ki­mas taps bū­din­gas skur­des­niems.“ Pa­vo­jus kū­di­kiams

Lon­do­no hi­gie­nos ir ato­grą­žų me­ di­ci­nos mo­kyk­los eks­per­tai iš­ty­ rė 27 Už­sa­cha­rio Af­ri­kos ša­lis ir

Skai­čiai ir fak­tai Nuo 1980 m. nu­tu­ku­sių žmo­nių

skai­čius pa­sau­ly­je pa­dvi­gu­bė­jo. 2008 m. 1,4 mlrd. žmo­nių, vy­res­ nių nei 20 me­tų, tu­rė­jo ant­svo­rio. Iš jų dau­giau nei 200 mln. vy­rų ir be­veik 300 mln. mo­te­rų bu­vo nu­ tu­kę. 65 pro­c. pa­sau­lio gy­ven­to­jų gy­ ve­na ša­ly­se, kur nuo ant­svo­rio mirš­ta dau­giau žmo­nių nei nuo ne­pa­kan­ka­mo svo­rio. 2010 m. dau­giau nei 40 mln. vai­kų, jau­nes­nių nei 5 me­tų, tu­rė­ jo ant­svo­rio. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Romanas su šešiolikmete Prieš ke­lias sa­vai­tes Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se pa­si­ro­dė To­ny Jer­ri­so kny­ga „Ma­ri­lyn Mon­roe: ma­no ma­žo­ji pa­ slap­tis“, ku­rio­je au­to­rius tvir­ti­na, kad ki­no žvaigž­dė bu­vo les­bie­tė ir tu­rė­jo in­ty­mių san­ty­kių ne tik su gar­se­ny­bė­ mis, bet ir jau­no­mis ger­bė­jo­mis. Pa­sak T.Jer­ri­so, tarp M.Mon­roe mei­lu­žių bu­ vo Joan Craw­ford, Bar­ba­ra Stan­wyck, Mar­le­ne Diet­rich ir Eli­za­beth Tay­lor, taip pat ne­pil­na­me­tės mer­gi­nos iš jos ger­bė­jų klu­bo. To­kiam klu­bui va­do­va­vu­si Ja­ne Law­ ren­ce tei­gė bū­da­ma 16-os tu­rė­ju­si ro­ ma­ną su M.Mon­roe, da­li­jo­si su ja iš­gy­ ve­ni­mais ir pa­tir­ti­mis. Kny­gos au­to­riaus duo­me­ni­mis, M.Mon­ roe su­si­pa­ži­no su J.Law­ren­ce, kai pa­sta­ ra­jai bu­vo dvy­li­ka. Mer­gi­nas suar­ti­no bend­ra pa­tir­tis – jos abi ne­pa­ži­no­jo sa­

vo tė­vų, au­go glo­bos na­muo­se. J.Law­ ren­ce T.Jer­ri­sui pa­pa­sa­ko­jo, kad vie­ ną 1955-ųjų va­ka­rą atė­jo pas M.Mon­ roe pa­dė­ti jai pa­puoš­ti bu­to. Ak­to­rė, ku­riai tuo­met bu­vo 29-eri, tą va­ka­rą gurkš­no­jo šam­pa­ną ir var­to­jo pre­pa­ ra­tą „Nem­bu­tal“. „Šam­pa­nas da­ro ma­ne lai­min­ges­ nę, o tab­le­tė da­ro ma­ne lai­min­ges­nę grei­čiau“, – M.Mon­roe žo­džius pri­si­mi­ nė J.Law­ren­ce. Mer­gi­na la­bai nu­ste­bo, kai be­si­tvar­ kant vie­ną aki­mir­ką M.Mon­roe ne­ti­ kė­tai pa­bu­čia­vo jai į šlau­nį. „Ki­tos ke­lios mi­nu­tės bu­vo mig­lo­tos, siur­rea­lis­ti­nės ir pa­na­šios į sap­ną. Ma­ no pul­sas pa­šo­ko, kai Ma­ri­lyn dar kar­ tą pa­bu­čia­vo man į šlau­nį, po to pa­lin­ ko ir pa­bu­čia­vo į lū­pas, la­bai švel­niai ir lė­tai“, – pa­sa­ko­jo J.Law­ren­ce.

Atei­tis: nu­tu­ki­mas pa­pras­tai ne­sie­ja­mas su Af­ri­ka, kur mi­li­jo­nai žmo­nių pra­gy­ve­na už ma­žiau nei do­le­rį

per die­ną, bet au­gan­ti pro­ble­ma ke­lia pa­vo­jų ki­tai gy­ven­to­jų kar­tai.

AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Rūtos močiutė: anūkė Lietuv Vos tik bai­gus auk­su įver­tin­tą dis­tan­ci­ ją aša­rų skli­di­nos Rū­tos Mei­lu­ty­tės akys kaž­ko ieš­ko­jo tri­bū­no­je. Kur ji? Kur ji? Su­ ra­do! 78 me­tų ži­la­gal­vė sku­bė­jo že­myn, iš 58 ei­lės pa­čia­me spor­to sa­lės vir­šu­je, ir šau­kė: „Rū­ta, Rū­ta!“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Net­ru­kus jas sky­rė ke­li met­rai, tu­ rėk­lai ir nie­ko ar­tyn ne­lei­džian­tys griež­ti ap­sau­gi­nin­kai. Čem­pio­ nė nu­švi­to, švys­te­lė­jo ją išau­gi­nu­ siai mo­čiu­tei olim­pi­nę puokš­tę: iš lai­mės ver­kian­čios jų akys ir sie­los bu­vo kar­tu. Skry­dis į Lon­do­ną

„Esu lai­min­giau­sia mo­čiu­tė pa­ sau­ly­je, – jau­niau­sios is­to­ri­jo­je plau­ki­mo olim­pi­nės čem­pio­nės R.Mei­lu­ty­tės se­ne­lė bei ant­ro­ ji ar ne­tgi da­bar jau pir­mo­ji jos ma­ma, kaip mer­gi­na va­di­na Al­ do­ną Mei­lu­tie­nę, spin­dė­jo švie­ sa. – Tie­sa, aš ly­giai taip pat jau­ čiau­si ir prieš olim­pi­nes žai­dy­nes Lon­do­ne, nes tu­riu tris nuo­sta­ bius anū­kus.“ Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­ je, kur plau­kė tris vai­kus tu­rin­ čio Sau­liaus Mei­lu­čio pa­gran­du­ kė pen­kio­li­ka­me­tė Rū­ta, mo­čiu­tė pri­va­lė­jo bū­ti.

Šviesa: tris anūkus užauginusi A.Meilutienė spinduliuoja gerumu ir laime.

„To la­bai rei­kia Rū­tai, ji pra­šė, rū­pi­no­si, ar jau nu­pir­kau bi­lie­tą, nes bū­ti­nai no­rė­jo, kad tu ma­ty­ tum, kaip ji plauks“, – sū­nus Sau­ lius aiš­ki­no ma­mai, ku­ri bu­vo nu­ spren­du­si olim­pia­dą ste­bė­ti sa­vo na­muo­se per te­le­vi­zo­rių. Mo­čiu­tė Kau­ne ne­bu­vo pra­lei­du­ si be­veik nė vie­nų my­li­mos anū­kės var­žy­bų nuo jos vai­kys­tės ir kar­je­ ros pra­džios. „Ne­bai­su“, – nu­si­juo­kė il­gai ne­ ra­gin­ta ke­liau­ti pas anū­kę ener­gin­ ga ži­la­gal­vė, pa­si­tei­ra­vus apie skry­ dį lėk­tu­vu. Pas­ku­ti­nį kar­tą ji skri­do prieš ke­ lias­de­šimt me­tų, va­di­na­muo­ju ku­ ku­rūz­ni­ku iš Kau­no į Pa­lan­gą. Kai sky­rė olim­pi­nė ri­ba

Per Rū­tos skry­dį 50 met­rų il­gio olim­pi­nia­me ba­sei­ne mo­čiu­tei užė­mė kva­pą ir at­ro­dė, kad iš krū­ ti­nės iš­šoks šir­dis. Tą va­ka­rą ji šau­kė ir ver­kė iš džiaugs­mo kaip ir di­de­lė da­lis Lie­ tu­vos, kai Rū­ta rea­li­za­vo dau­ge­lio žmo­nių neį­gy­ven­din­tas sva­jo­nes.

Su­vie­ni­jo: jau­niau­sia plau­ki­mo is­to­ri­jo­je olim­pi­nė čem­pio­nė R.Mei­lu­ty­tė

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

vakarė

vos neišduos „Per tą jau­du­lį net la­ga­mi­ną pa­ mir­šau, – tram­dy­da­ma aša­ras nu­ si­juo­kė mo­čiu­tė. – Tai, kad jis ma­ no, ap­sau­gos dar­buo­to­jai at­pa­ži­no pa­gal olim­pi­nę puokš­tę.“ Taip, tą pa­čią, ku­rią Rū­ta ga­vo kar­tu su auk­so me­da­liu ir švys­te­ lė­jo mo­čiu­tei, ku­rios iš džiaugs­mo aša­ro­to­mis aki­mis il­gai ieš­ko­jo tarp ki­tų žiū­ro­vų. Atsk­ri­du­si į Lon­do­ną A.Mei­lu­ tie­nė ke­lio­li­ka me­tų au­gin­tą anū­ kę ma­tė la­bai trum­pai. Ji ir mo­čiu­tė bu­vo tar­si skir­tin­go­se vals­ty­bė­se, jas sky­rė olim­pi­nio kai­me­lio ri­ba ir vis­ką ste­bin­tys ap­sau­gos dar­ buo­to­jai. Tik ki­tą die­ną, po auk­si­nės Lie­ tu­vai nak­ties, jos ga­lė­jo ap­si­ka­bin­ ti, su­si­ta­ru­sios su­si­tik­ti vie­na­me pre­ky­bos cent­re. Dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių laik­raš­ čiuo­se, in­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se jau mir­gė­jo R.Mei­lu­ty­tės nuo­trau­kos, to­dėl slėp­da­ma­si nuo ap­lin­ki­nių žvilgs­nių kuk­li, dė­me­sio ne­mėgs­ tan­ti paaug­lė į su­si­ti­ki­mą atė­jo vei­ dą slėp­da­ma po gob­tu­vu. Mo­čiu­ tės ran­ko­se bu­vo ta pa­ti olim­pi­nė puokš­tė. „Kaip tu, kaip ta­vo svei­ka­ta, ar nie­ko ne­trūks­ta, ar tau na­mie ne­ liūd­na, mo­čiu­te?“ – nuo­ša­lio­je ka­ vi­nu­kė­je anū­kei rū­pė­jo tik mo­čiu­ tė, o ne jos pa­čios pa­sie­ki­mai ar ką tik pa­sau­lį su­dre­bi­nęs ti­tu­las. Ver­ta me­da­lio už mei­lę

A.Mei­lu­tie­nė – dau­giau nei Rū­tos mo­čiu­tė. Mer­gai­tei bu­vo ket­ve­ri, kai neteko mamos.

su­tei­kė daug džiaugs­mo lie­tu­viams.

Al­do­nos sū­nus Sau­lius tam, kad iš­lai­ky­tų šei­mą, dir­bo JAV. Iš ten at­siųs­da­vo pi­ni­gų, do­va­nų, dra­bu­ žių, į jų ki­še­nes pri­kai­šio­jęs šo­ko­ la­du­kų vai­kams ir ilgus laiš­kus. Min­dau­gą, Mar­gi­rį ir Rū­tą au­gi­ no mo­čiu­tė. Ji bu­vu­si siu­vė­ja. „Kai mar­ti žu­vo, bu­vo sun­ku, – ne­slė­pė A.Mei­lu­tie­nė. – Vis­ gi žmo­nės iš­gy­ve­na dar sun­kes­ nių aki­mir­kų. Vie­nai au­gin­ti tris vai­kus? Ne, ne­sun­ku. Juk žmo­nės išau­gi­na ir dar dau­giau.“ „Ši mo­čiu­tė taip pat ver­ta me­ da­lio“, – nuo­šir­džiai api­bend­ri­ no ne­to­li Mei­lu­čių na­mų esan­čios ka­vi­nės sa­vi­nin­kė, ku­ri ma­tė, kaip Al­do­na su di­džiau­sia mei­le au­gi­no tris anū­kus. Spor­tiš­ka ir ak­ty­vi mo­čiu­tė kiek­ vie­ną die­ną kel­da­vo­si 5.45 val. pa­ bė­gio­ti. Sug­rį­žu­si ga­min­da­vo pus­ ry­čius ir kel­da­vo vaikus, po to ly­dė­da­vo juos į mo­kyk­lą, pa­si­tik­ da­vo, pa­duo­da­vo pie­tus. Jos vir­tas ko­šes ypač pa­mė­go vy­riau­sias anū­ kas Min­dau­gas. Va­sa­rą ke­tu­rie­se va­ žiuo­da­vo į Pa­lan­gą. Pa­dė­jo vai­kams kuo tik bu­vo įma­no­ma, o daž­nai – net ir neį­ma­no­ma. Bet kar­tu anū­ kai dir­bo ir mo­kė­si bū­ti sa­va­ran­kiš­ ki: tvar­kė ap­lin­ką, pjo­vė ir ka­ru­čiais ve­žio­jo žo­lę, pri­žiū­rė­jo so­de­lį. „Kai rei­kė­da­vo, bu­vau griež­ta, – sa­kė A.Mei­lu­tie­nė. – Bet vai­kų nie­ ka­da ne­mu­šiau, tik pa­gąs­din­da­ma ne­stip­riai plekš­te­lė­da­vau del­nu per už­pa­ka­liu­ką.“ Spor­tiš­ka ir ak­ty­vi

„Rū­tos mo­čiu­te!“ – šauk­da­vo kie­ mo ber­niu­kai, pra­šy­da­mi iš­leis­ti Rū­tą su jais pa­žais­ti čia pat esan­ čia­me mo­kyk­los sta­dio­ne fut­bo­lo ar krep­ši­nio. „Jos žai­džia su lė­lė­mis“, – at­sa­ ky­da­vo mo­čiu­tei Rū­ta, kai ši pa­ si­tei­rau­da­vo, ko­dėl ji nei­na į ki­tą pu­sę, dar­že­lio te­ri­to­ri­ją, kur rink­ da­vo­si mer­gai­tės. „Ji su vy­res­niais bro­liais kars­tė­ si į me­džius, dūk­da­vo, bu­vo pil­na ener­gi­jos“, – šyp­so­jo­si svei­kuo­ liams sim­pa­ti­zuo­jan­ti mo­čiu­tė, ku­ri žie­mą mau­dy­da­vo­si le­di­nia­ me van­de­ny­je. Pir­mą kar­tą Pa­lan­go­je to­kia­me jū­ros van­de­ny­je iš­si­mau­dė prieš ke­lias­de­šimt me­tų gruo­džio mė­ ne­sį, kai kū­ną bu­čia­vo iš dan­ gaus nu­si­lei­du­sios šal­tos snai­gės. „Tie­sa, da­bar ga­liu tik grei­tai ir daug vaikš­čio­ti, – šyp­te­lė­ju­si at­si­ du­so A.Mei­lu­tie­nė, ku­ri sa­vo ta­kais Kau­ne vaikš­to su ėji­mui skir­to­mis laz­do­mis. – Gy­dy­to­jai siū­lė ope­ra­ ci­ją, nes nu­si­dė­vė­jo kremz­lės. Pi­ ni­gė­lių neuž­te­ko, bet ra­dau pui­kų gy­dy­to­ją ir po jo pa­skir­tos mankš­ tos jau ne­jau­čiu skaus­mo ir ope­ra­ ci­jos ne­rei­kia.“

Emocijos: nuo mažumės augintą ir lyg akies vyzdį saugotą Rūtelę jos močiutė A.Meilutienė į Didžiąją Britani-

ją išleido slėpdama ašaras, kurios iš ilgesio susikaupia ir dabar. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, Aldonos Meilutienės asmeninio archyvo nuo­tr.

No­rė­jo, kad bū­tų krep­ši­nin­kė

Bū­tent Al­do­na pir­mo­ji nu­ve­dė ener­ gin­gą­ją Rū­tą į Ši­lai­nių ba­sei­ną pas pir­mą­jį tre­ne­rį Gied­rių Mar­ti­nio­nį. Me­džiais mėgs­tan­ti kars­ty­ tis mer­gai­tė iš­kart šo­ko į ba­sei­ną. Plau­ki­mas ją aki­mirks­niu su­ža­vė­jo. „Ji bu­vo to­kia ma­ža, to­kia už­ si­de­gu­si ir taip no­rė­jo plauk­ti“, – tei­gė G.Mar­ti­nio­nis, ku­ris at­kak­ liai pra­šė, kad mo­čiu­tė leis­tų Rū­tai lan­ky­ti ba­sei­ną.

Rūta labai bijo, kad bus parduota dalis jos vaikystės – tas žemės sklypas su namuku. Vis dėl­to iš­ti­ki­mi Kau­no „Žal­ gi­rio“ krep­ši­nio sir­ga­liai Rū­tos tė­ tis ir mo­čiu­tė no­rė­jo, kad mer­gai­ tė žais­tų krep­ši­nį, o ne taš­ky­tų­si chlor­kal­kių pri­sod­rin­ta­me ba­sei­ ne. Iš­gir­dę, kad A.Sa­bo­nio krep­ ši­nio mo­kyk­lo­je gar­si krep­ši­nin­kė Li­na Damb­raus­kai­tė ren­ka mer­ gai­čių gru­pę, nu­ve­dė Rū­tą mo­ky­ tis ant­ro­sios lie­tu­vių re­li­gi­jos. „Mo­čiu­te, ką ten veik­ti. Su­si­ren­ ka ma­žės, krep­ši­nio žais­ti ne­mo­ka, sle­pia­si už užuo­lai­dų“, – jau po pir­mų­jų tre­ni­ruo­čių guo­dė­si Rū­ta. Net­ru­kus jai pa­siū­lė spor­tuo­ti su ber­niu­kais. Pa­ti­ko la­biau, bet vi­sus taš­kus ant „i“ su­dė­lio­jo li­ki­mas ar­ ba Rū­tos trau­ma. Trau­ma bu­vo lem­tin­ga

„Rū­tos mo­čiu­te, Rū­tos mo­čiu­te! Rū­ta su­si­lau­žė ko­ją!“ – vie­ną die­ną kaip pei­lis smi­go į šir­dį na­mie be­ si­tvar­kan­čiai Al­do­nai anū­kės drau­ gų šūks­niai. Ener­gin­ga mo­čiu­tė grei­tai nu­ sku­bė­jo į kie­mą, per­šo­ko per tvo­rą. „Ji su ber­niu­kais ri­de­no be­si­mė­

čiu­sį be­to­ni­nį ka­na­li­za­ci­jos šu­li­ nio dang­tį. Jis kri­to Rū­tai ant ko­jos ir smar­kiai su­ža­lo­jo pė­dą, – mo­ čiu­tė pri­si­mi­nė, kaip Rū­tą ant pe­ čių par­si­ne­šė na­mo, iš­ve­žė į li­go­ni­ nę, kur jai kons­ta­ta­vo pė­dos kau­lo įtrū­ki­mus. – Rū­te­lė bu­vo liūd­na, nes ko­ja bu­vo su­gip­suo­ta vi­są mė­ ne­sį. Gy­dy­to­jai jai il­gam už­drau­dė šo­ki­nė­ti ir pa­ta­rė lan­ky­ti ne krep­ ši­nį, bet plau­ki­mą. O juk apie tai ji tik ir sva­jo­jo.“ Net­ru­kus Rū­ta Ši­lai­nių ba­sei­ną pra­dė­jo lan­ky­ti du kar­tus per die­ ną: už­kan­du­si avi­ži­nių dribs­nių ar ko­šės su džio­vin­tais vai­siais anks­ti ry­te ir po pa­mo­kų, į ku­rias ei­da­vo šla­piais plau­kais, krims­da­ma su­ muš­ti­nį. „Pail­sėk, mo­čiu­te, aš pa­ti“, – 11– 12 me­tų mer­gai­tė kar­tais ir pa­ti ry­ tais iš­si­vir­da­vo ko­šės. Ji vi­sa­da pra­šy­da­vo atei­ti į vi­sas var­žy­bas, nors Al­do­na bū­tų ėju­si ir be pra­šy­mų. Pa­si­tel­kė šven­tą me­lą

„Jei Rū­tą iš­ve­ši, mir­siu, neišt­ ver­siu“, – liūd­nai sa­ky­da­vo Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­tvir­ti­nu­ siam sū­nui Sau­liui, ku­ris grei­tai su­pra­to, kad lau­rus ski­nan­ti duk­ ra ta­len­tin­ga. Tė­vas duk­rai su­ra­do Pli­mu­te plau­ki­mo mo­kyk­lą. Iš pra­džių Rū­ ta la­bai ne­no­rė­jo iš­va­žiuo­ti iš Lie­ tu­vos ir lie­jo daug aša­rų. „Tau bus ge­riau“, – slėp­da­ma aša­ras sa­kė mo­čiu­tė. „Tau bus liūd­na, tu liū­dė­si“, – kūk­čio­jo try­li­ka­me­tė Rū­ta, ku­rios 22-ejų bro­lis Min­dau­gas jau bu­vo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, o Kau­ne gy­ ve­nan­tis tei­sę stu­di­juo­jan­tis, ren­ gi­nius or­ga­ni­zuo­jan­tis 19-me­tis Mar­gi­ris per dar­bus ne vi­sa­da bū­ da­vo na­muo­se. „Ne, juk ži­nai, kad aš links­ma, įsi­jung­siu mu­zi­ką ir šok­siu vie­na, – ver­kian­čia šir­di­mi šyp­so­jo­si ir me­

la­vo mo­čiu­tė Al­do­na. – Aš jau ne­ ga­liu bū­ti at­sa­kin­ga už ta­ve. Au­gi, esi verž­li, to­dėl ta­ve ge­riau pri­žiū­ rės tė­tis.“ Iš­vy­kus Rū­tai, mo­čiu­tė daug daž­niau per­žiū­ri nuo­trau­kas, jos ran­ki­nė­je yra ke­lios anū­kės do­va­ no­tos smulk­me­nos, pie­ši­nu­kai ir už­ra­šy­ti svei­ki­ni­mai, ku­riuos jį lai­ ko vo­ke­liuo­se. Ke­lio­nė na­mu­ku ant ra­tų

„Ji la­bai nuo­šir­di, la­bai rū­pes­tin­ ga, ypač šei­mos na­riams, ir la­bai ge­ros šir­dies vai­kas“, – gy­rė Rū­tą mo­čiu­tė. Ka­dai­se anū­kė jai pra­si­ta­rė, kad nu­si­pirks na­mu­ką ant ra­tų. Per­ nai, kai jos su­si­ti­ko Kar­mė­la­vos oro uos­te, Rū­ta mo­čiu­tei pri­mi­nė, kad tos sva­jo­nės ne­pa­mir­šo: „To­kį na­mu­ką aš nu­si­pirk­siu. Va­žiuo­si­ me pa­žiū­rė­ti pa­sau­lio.“ Ko­dėl Al­do­na ne­vyks­ta gy­ven­ ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją pas Sau­lių ir my­li­mus vai­kus? Taip anū­kus va­ di­na mo­čiu­tė. Ge­ra­šir­dė mo­te­ris šyp­so­si: Rū­ ta la­bai bi­jo, kad bus par­duo­ta da­ lis jos vai­kys­tės – tas že­mės skly­ pas su na­mu­ku. „Ji la­bai ne­no­ri pra­ras­ti tos gūž­ tos, jai daug pri­si­mi­ni­mų ke­lian­ čio so­do, ku­ria­me vaikš­čio­jo ba­ sa, laks­tė kie­me, žai­dė sta­dio­ne, – šyp­so­jo­si mo­čiu­tė. – Jos akys de­ga, ji la­bai no­ri grįž­ti.“ Kaip tuo­met A.Mei­lu­tie­nė ver­ti­ na bri­tų pa­reiš­ki­mus, kad Pli­mu­to moks­lei­vė tap­tų Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos pi­lie­te? „Rū­tai tai neį­do­mu. Ji ne kar­tą griež­tai sa­kė, kad yra tik už Lie­tu­vą, – ryž­tu blyks­te­lė­jo mo­čiu­tės akys, su­si­gniau­žė raukš­lė­ta ran­ka, ku­ria truk­te­lė­jo ža­lios spal­vos marš­ki­nė­ lius su Vy­čiu ir už­ra­šu „Lie­tu­va“. – Ji jo­kiu bū­du ne­plauks už Bri­ta­ni­ją ir Lie­tu­vos neiš­duos. Aš tai ži­nau, aš tai ga­ran­tuo­ju.“

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

vakarė

Ištvermingieji: šešiolika septintosios misijos į Sibirą dalyvių, sukorę tūkstančius kilometrų, neprarado energijos, nes jie jauni, jų kelionės tikslas šventas, o tai stiprina.

Cha­ka­si­jo­je lie­tu­via Nuos­ta­bi gam­ta ir drau­giš­ki žmo­nės. Tai la­biau­siai įstri­go dvi sa­vai­tes Si­bi­re, Cha­ka­si­jos kraš­te, pra­lei­du­siai Lie­tu­vos svei­ka­ tos moks­lų uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to III kur­so stu­den­tei Ie­vai Gus­tai­tei. Smalsios: rytais misijos dalyvius dažnai pažadindavo mūkiančios kar-

vės, kurios prieidavo prie pat joms nematytų objektų – palapinių.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lie­tu­viš­ka kal­ba – po 20 me­tų

Šventa: merginoms buvo graudu, tvarkant Balachtašo kapines, kurios

smarkiai skiriasi nuo išpuoselėtų Lietuvoje.

Keleiviai: naminių gyvulių apstu Sibiro kaimų ir net miestelių gatvėse.

„La­bas ry­tas“, – la­bai neįp­ras­tai nu­skam­bė­jo lie­tu­vių kal­ba už tūks­ tan­čių ki­lo­met­rų esančioje , to­li­mo­ jo­je Cha­ka­si­jo­je, juo­lab dvi sa­vai­tes ne­gir­dė­jus gim­to­sios kal­bos. Lie­tu­viš­kai svei­ki­no­si Eduar­ das Za­gols­kis – 1948 m. iš­trem­ tas į Si­bi­rą ir aš­tuo­ne­rius me­tus pra­lei­dęs už spyg­liuo­tos tvo­ros la­ge­riuo­se. „Jis bu­vo be­ne ryš­kiau­sias ir įdo­ miau­sias mū­sų su­tik­tas žmo­gus“, – ne­slė­pė 21 me­tų stu­den­tė, vie­na iš še­šio­li­kos sep­tin­to­sios iš ei­lės „Mi­ si­ja Si­bi­ras“ da­ly­vių. Ji su ko­man­dos na­riais Si­bi­re nu­va­žia­vo apie 2 000 ki­lo­met­rų, ap­lan­kė As­ki­zo, Cha­ro­jaus, Ci­ bu­los, Ime­ko, Ju­zi­kų, Mi­ziu­go­lo, Tan­zi­bė­jaus, Ust-Aba­ka­no ka­pi­ nai­tes. Ma­tu­ro kai­me­ly­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai pa­sta­tė iš Lie­tu­vos at­si­ vež­tą tau­to­dai­li­nin­ko Vid­man­to Za­kar­kos su­kur­tą me­di­nį pust­re­ čio met­ro aukš­čio kry­žių. „Su Eduar­du la­bai šil­tai bend­ra­ vo­me dau­giau nei va­lan­dą. Jis bu­vo ne­pap­ras­tai lai­min­gas vėl kal­bė­da­ mas lie­tu­viš­kai ir su­si­grau­di­no, kad tur­būt jau pa­sku­ti­nį kar­tą gy­ve­ni­ me kal­ba gim­tą­ja kal­ba, Eduardui – 83-eji“, – apie tau­tie­čio emo­ci­jas pa­sa­ko­jo Ie­va.

Trem­ti­nys pri­si­pa­ži­no, jog 20 me­tų lau­kė ir kiek­vie­ną die­ną ti­kė­ jo, kad dar pa­ma­tys lie­tu­vius. Ke­lią iki jo na­mų mi­si­jos da­ly­viams nu­ ro­dė ru­siš­kai kal­ban­ti par­duo­tu­ vės dar­buo­to­ja, ku­rios var­das, be­ je, lie­tu­viš­kas. Žmo­nių ne­su­ža­lo­ta gam­ta

„Per die­ną tu­rė­da­vo­me įveik­ti po ke­lis šim­tus ki­lo­met­rų, to­dėl daž­ nai vyk­da­vo­me iš­nuo­mo­tais au­to­ bu­siu­kais, ku­riuo­se bū­da­vo 14 vie­ tų, – šyp­so­jo­si ke­lio­nės sun­ku­mų

Trem­ti­nys pri­si­pa­ži­ no, jog 20 me­tų lau­ kė ir kiek­vie­ną die­ ną ti­kė­jo, kad dar pa­ma­tys lie­tu­vius.

ne­pa­bi­jo­ju­si mer­gi­na. – Juo­kau­da­ vo­me, kad su­si­grūs­ti pa­dė­da­vo pa­ tir­tis, įgy­ta žai­džiant žai­di­mą tet­ ris. Juk kiek­vie­nas dar tu­rė­jo­me po 15–20 ki­log­ra­mų sve­rian­čias kup­ ri­nes.“ Be­je, per vie­ną to­kią ke­lio­nę au­ to­bu­siu­ku iki Ma­tu­ros per­kai­to ven­ti­lia­to­riai. Iš po sė­dy­nių ėmė pūs­ti karš­tą orą: 20 ki­lo­met­rų, kai už lan­go še­šė­ly­je bu­vo apie 30 laips­nių karš­čio, pri­ly­go ke­lio­nei po pra­ga­rą.

„Tur­būt sun­kiau­sia ir bu­vo pa­ kęs­ti karš­tį, nors oro tem­pe­ra­ tū­ra smar­kiai šo­ki­nė­jo, nak­ti­mis nu­kris­da­vo iki 10 laips­nių ši­lu­ mos, – pa­sa­ko­jo Ie­va. – Be­je, smar­ kiai keis­da­vo­si ir gam­tos pei­za­žas: nuo ste­pių, pie­vų iki ža­liuo­jan­čių tan­kių miš­kų.“ Žmo­nių ne­su­ža­lo­ta ir ne­pa­lies­ta gam­ta be­ne la­biau­siai su­ža­vė­jo vi­ sus lie­tu­vius, ku­rie daž­niau­siai gy­ ven­da­vo pa­la­pi­nė­se. „Keis­tai ma­lo­nu bu­vo ger­ti šal­ti­ nių bei upe­lių van­de­nį ir jaus­ti ty­ rą, nuo­sta­bų sko­nį“, – džiau­gė­si bū­si­mo­ji me­di­kė. Vai­ras de­ši­nė­je pu­sė­je

Lau­ki­nių žvė­rių lie­tu­viai ne­su­ti­ko, nors 30 ki­lo­met­rų žy­gy­je į tai­gą, kur gam­ta dar gra­žes­nė, bu­vo už­ ti­kę lo­kio pėd­sa­kų. Ne­di­de­liuo­se mies­te­liuo­se prie pa­la­pi­nių tu­ris­tus kar­tais ap­lan­ky­ da­vo be­si­ga­nan­čios ir žmo­nių ne­ si­bai­dan­čios kar­vės, ož­kos, kiau­ lės, ark­liai. „Juo­kau­d a­vo­m e, kad Cha­ka­ si­jos ke­liuo­se ne­rei­kia „gu­lin­čių po­li­ci­nin­kų“, nes kai­me­lių ar ne­ di­de­lių mies­te­lių gat­vė­se daž­nai ga­nė­si na­mi­niai gy­vū­nai“, – juo­ kė­si Ie­va. Mies­tų ke­liai ge­ri, ta­čiau ekst­ re­ma­lių po­jū­čių su­teik­da­vo mėgs­ tan­tys grei­tai va­ži­nė­ti vai­ruo­to­jai, ypač lenk­da­mi ben­zin­ve­žius, – Cha­ka­si­jo­je daug au­to­mo­bi­lių,

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

vakarė

Savi: E.Zagolskio (kairėje) troškimas išsipildė – jis sutiko lietuvių.

Ievos Gustaitės nuotr.

Tremtinys: tai dabartinis E.Zagolskio, kilusio iš Lazdijų rajono, Kapčiamiesčio, namas.

Misija: vaikinai tvirčiau į žemę įkasė ne vieną kryžių.

ai jau­tė­si su­grį­žę 40 me­tų į praei­tį ku­rių vai­ras de­ši­nė­je pu­sė­je. To­ dėl į ki­tą eis­mo juos­tą iš­nir­da­ vo be­veik vi­sas au­to­mo­bi­lis, kol vai­ruo­to­jas ga­lė­da­vo įver­tin­ti si­ tua­ci­ją. Ke­liau­to­jams vie­ti­niai paaiš­ki­no, kad ja­po­niš­kus Ki­ni­jo­je ga­mi­na­mus au­to­mo­bi­lius jie per­ka la­bai pi­giai. Cha­ka­si­jo­je ne­drau­džia­ma va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, ku­rių vai­ras yra de­ ši­nė­je pu­sė­je.

Prie ka­pų sto­vi sta­ liu­kas, kė­dės. Pa­dė­ ta už­kan­dos, sal­du­ my­nų, deg­ti­nės. Jie mi­ru­sie­siems vi­sa­ da pa­lie­ka au­kų ir su mais­tu bei gė­ri­mu pa­mi­ni išė­ju­siuo­ sius ana­pi­lin. Vis dėl­to grei­tį mėgs­tan­tys cha­ ka­sai bi­jo į au­to­mo­bi­lį priim­ti dau­giau nei ke­tu­ris ke­lei­vius, nes po­li­ci­ja fil­muo­ja ir bau­džia pa­žei­ dė­jus. „Kar­tą vie­nam vai­ruo­to­jui grei­ tį vir­ši­jus maž­daug 50 ki­lo­met­rų, jis tu­rė­jo su­mo­kė­ti 10 li­tų bau­ dą“, – ste­bė­jo­si ne­di­de­le bau­da stu­den­tė. Ko­šės ir bul­vės

„Par­duo­tu­vė­se pre­kės ne­pi­gios ir daugelis jų kai­nuo­ja bran­giau nei Lie­tu­vo­je, – tei­gė Ie­va. – Daug pi­ ges­nis bu­vo tik ben­zi­nas.“ Mies­te­lių par­duo­tu­vė­se par­duo­ da­mos ir mais­to, ir ūki­nės pre­kės. Pas­ta­ro­sios – tai kir­viai, kas­tu­vai, bo­tai. Mais­tas, anot ke­liau­to­jų, to­ li gra­žu ne­pri­lygs­ta lie­tu­viš­kai ko­ ky­bei.

Sa­vo au­to­mo­bi­lius, daž­niau­siai ži­gu­lius ar­ba ja­po­niš­kus, cha­ka­sai mėgs­ta puoš­ti: vi­du­je iš­klo­ti kai­ liai, žyb­si lem­pu­tės, ka­bo įvai­riau­ si žais­liu­kai, bum­bu­lai. „Jau­ni­mas mėgs­ta va­ži­nė­ti mo­ to­cik­lais, ku­rių prie vie­no na­mo ma­ty­da­vo­me po tris, ke­tu­ris, – įspū­džius iš Si­bi­ro pa­sa­ko­jo mer­ gina. – Cha­ka­sai mie­lai pa­vė­žė­jo mū­sų ope­ra­to­rių ir nuo­lat siū­ly­ da­vo­si pa­dė­ti.“ Vie­tos gy­ven­to­jai lie­tu­viams bu­ vo la­bai drau­giš­ki. Paly­gi­nti su lie­ tu­viais ir ki­tais eu­ro­pie­čiais, jie gy­ve­na var­gin­gai, bet yra dos­nūs – pa­si­da­ly­da­vo vis­kuo, ką tu­ri.

„Daž­niau­siai vai­šin­da­vo bul­vė­ mis, ku­rių mie­lai iš­si­kep­da­vo­me, paį­vai­rin­da­mi ko­šių me­niu, – šyp­ te­lė­jo Ie­va. – Ke­lis kar­tus mais­to mums pa­rū­pi­no gim­tą­ja kal­ba ne­ kal­ban­tis dar vie­nas su­tik­tas lie­tu­ vis, var­du Juo­zas.“ Gam­ti­niai rei­ka­lai ir du­šas

„Tu­ri­me duo­nos, sto­gą virš gal­ vos, gra­žią gam­tą, ir už­ten­ka. Ko dar rei­kia?“ – ne­re­tai kal­bė­da­ vo vie­ti­niai, o lie­tu­viai jau­tė­si tar­ si lai­ko ma­ši­na nu­vy­kę 30–40 me­ tų į praei­tį. Ša­ma­nais gar­sė­jan­čio­se vie­ to­vė­se lie­tu­viai ma­tė me­džių,

ap­ka­bi­nė­tų spal­vo­tais po­pie­riu­kais. Čia, daž­niau­siai kal­nų pa­pė­dė­ se, tar­pi­nin­kais tarp gy­vų­jų ir mi­ ru­sių­jų pa­sau­lių sa­ve va­di­nan­tys žmo­nės at­lie­ka apei­gas. „Prie ka­pų sto­vi sta­liu­kas, kė­ dės. Pa­dė­ta už­kan­dos, sal­du­my­ nų, deg­ti­nės. Jie mi­ru­sie­siems vi­ sa­da pa­lie­ka au­kų ir su mais­tu bei gė­ri­mu pa­mi­ni išė­ju­siuo­sius ana­ pi­lin“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą I.Gus­ tai­tė. Pak­laus­ta, koks mais­tas įsi­mi­nė, Ie­va iš­sky­rė... ar­ba­tą. Ją pa­tiek­da­ vo itin sal­džią: cuk­rus puo­de­ly­je net neiš­tirp­da­vo.

Ki­tą die­ną lie­tu­viai su­ži­no­jo, kad į puo­de­lį įdė­da­vo net ke­tu­ ris di­de­lius val­go­muo­sius šaukš­ tus cuk­raus. „Dar vie­nas da­ly­kas nu­ste­bi­no, kai kar­tą nak­vo­jo­me vieš­bu­ty­je „Druž­ba“, – nu­si­juo­kė Ie­va. Lie­tu­viai net vie­nas ki­to kam­ ba­riuose ieš­ko­jo ir ne­ga­lė­jo pa­ti­ kė­ti, kad nie­kur nė­ra du­šo ka­bi­ nos. Ir tik vė­liau su­vo­kė, kad 30 cm erd­vė tua­le­to sie­no­je ir yra ta ka­bi­na. „Paė­męs žar­ną su čiau­pu tu­rė­ jai ap­si­praus­ti, nors van­duo lie­jo­ si tie­siai ant kriauk­lės, že­mės“, – juo­kė­si I.Gus­tai­tė.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis gana vėsūs orai, lis nedaug. Šiandien dieną bus 17–20 laipsnių šilumos. Kai kur truputį palis. Rytoj naktį numatoma 8–11 laipsnių temperatūra, dieną sušils iki 20–21 laipsnio, kritulių nenumatoma.

Šiandien, rugpjūčio 11 d.

+16

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+17

5.47 21.00 15.13

224-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 142 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +23

kokteilis Ste­bi­nan­tis is­pa­nų abe­jin­gu­mas „Kok­tei­l is“ su­lau­kė dar vie­nos po­rci­ jos įspū­d žių iš sau­lė­to­sios Is­pa­n i­jos pa­plū­di­mio. Ja­me lai­ką lei­džian­ti klai­ pė­die­tė Džo­ze­fi ­na ste­bi­si te­nykš­čiais poil­siau­to­jais. „Vie­nin­te­lia­me pa­plū­di­my­je, ku­ria­me su duk­ra bū­na­me ir mes, – vi­sa­da sau­ sa­k im­ša, – laiš­ke­ly­je ra­šė lie­tu­vė. – Pa­ na­šiai kaip Pa­lan­go­je. Dėl to Lie­tu­vos ku­ror­to ir ne­mėgs­tu, o čia, Is­pa­ni­jo­je, su­pran­t i, kad ki­taip ne­ga­li bū­ti, ir tu­ri su vis­kuo su­si­tai­ky­ti. Pa­vyz­džiui, įsi­tai­sai ant smė­liu­ko, už­ mer­ki ke­lioms mi­nu­tėms akis, o kai at­ si­mer­k i – pa­ma­tai, kad ša­l ia ta­vęs, gal net tie­siog kar­tu su ta­vi­mi, gu­l i ko­k ia šei­my­nė­lė. O at­si­mer­k i to­dėl, kad jie vi­si tar­pu­sa­v y­je la­bai gar­siai šne­ka. Tai net jei­g u ir vie­nas atei­si į plia­žą, ne­si­jau­si vie­n i­š as, nes su­ž i­no­si, kas kaip gy­ve­na ir ko­k ių bė­dų tu­r i. Te­rei­ kia tik kal­bą su­pras­t i. Tie, kas skai­tė Ba­l io Sruo­gos „Die­v ų miš­ką“, tu­rė­tų pri­si­min­ti, kaip jis ap­ra­ šė konc­la­ge­ry­je mie­gan­čius ka­li­nius, ku­r ių ten bu­vo aki­vaiz­d žiai per daug. To­dėl prieš už­m ig­da­mas ka­l i­nys ne­ ži­no­jo, kie­no ko­jos nykš­t ys at­si­durs jo bur­no­je. Mums su duk­ra bu­vo pa­na­šiai. Ša­ lia įsi­tai­sė ke­t u­r ios mo­te­r iš­kės su vai­kais. Ge­rai bent, kad už ko­k io met­ro. Kol iš­s i­mau­dė­me, kai­my­ nės jau bu­vo pa­kei­t u­sios dis­lo­ka­ ci­jos vie­tą. Vi­s os is­p a­nės la­b ai rū­pi­n a­s i sa­vo įde­g iu, to­dėl su rankš­luos­čiu su­k io­ ja­si pa­gal sau­lę. Sau­lėg­rą­žos – nie­ko ne­pri­dur­si. Kad pa­si­su­ko, tai – nie­ko, bet vie­nos is­pa­nės ko­jos at­si­dū­rė prie mū­sų rankš­luos­čio. Be­ma­ka­luo­da­ma smė­lio ant mū­siš­kio rankš­luos­čio pri­ va­rė ne­blo­gai. Lai­mė, kad jau ruo­šė­ mės na­mo. Kai ap­si­ren­gė­me, be skru­ pu­lų rankš­luos­tį tvar­kin­gai iš­pur­čiau – ne­g i ne­šies smė­lė­tą. Bo­bi­kės at­si­su­ ko – nu­si­šyp­so­jo. Aš – ir­g i. Po to, gal­ vo­ju, gal dar „hol­la“ rei­kė­jo pa­sa­k y­t i. Va to­k ia ten tvar­ke­lė. Ar jiems vis­kas vie­no­dai, ar jie to­k ie at­si­pū­tę – be ner­ vų, ne­sup­ran­tu. Pa­vyz­džiui, ma­me­lės rū­ko, o jų vai­kai pyks­ta­si – vie­nas ki­ tam sau­jo­mis smė­l į į akis pi­la – jo­k ios reak­ci­jos.

Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +26 Pekinas +30

Šiandien

Čes­ka (mes juo­kia­mės iš es­tų ar suo­mių lė­ta­pė­diš­ku­mo, tai is­pa­nams mes, lie­tu­viai, to­kie pat)

+17

+18

Vėjas

0–8 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Šiandien: Altautas, Filomena, Ligija, Severas, Visalgas, Visvilė, Zuzana. Rytoj: Aiškutė, Hiliarija, Klara, Laimona, Laimonas, Radegunda, Tiberijus.

rugpjūčio 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

18

17

15

6

15

18

18

15

3

15

19

19

17

4

rytoj

pirmadienį

1858 m. gi­mė olan­dų me­d i­kas Chris­t ian Eijk­ man, ku­ris už vi­ta­mi­no B at­ra­di­mą (1929 m.) ga­ vo No­b e­l io me­d i­ci­nos pre­mi­ją. 1952 m. prin­cas Hus­ sein pa­skelb­tas Jor­da­ni­ jos ka­ra­liu­mi. 1956 m. au­to­ka­tast­ro­fo­ je žu­vo JAV dai­l i­n in­kas Jack­son Pol­lock, vie­nas abst­rak­taus eksp­re­sio­niz­ mo ta­py­bo­je ideo­lo­gų. 1990 m. pir­m ie­ji Egip­ to ir Ma­ro­ko ka­ri­niai da­

li­n iai dis­lo­k uo­t i Sau­do Ara­bi­jo­je. 1994 m. aukš­čiau­sia­sis Ru­si­jos teis­mas iš­tei­si­ no ge­ne­ro­lą Va­len­t i­ną Va­re­n i­ko­vą vals­t y­b ės iš­da­v ys­tės by­lo­je, 1991 me­t ų rugp­jū­ty­je pu­čis­ tams mė­gi­nant nu­ša­lin­ ti nuo val­džios Mi­chai­lą Gor­ba­čio­vą. 1999 m. At­lan­te ne­to­ li Ka­na­dos kran­t ų pra­ si­dė­jo pa­sku­t i­ny­sis XX am­ž iu­je vi­siš­kas sau­lės už­te­mi­mas.

2003 m. Af­g a­n is­t a­ne bu­vo pra­dė­t i NA­TO ka­ ri­niai veiks­mai. 2009 m. Šve­d i­jos ka­ ra­l iš­k ie­ji rū­mai pra­ne­ šė, kad prin­ce­sė Ma­de­ lei­ne su­si­ža­dė­jo su il­ga­ me­čiu sa­vo drau­gu Jon Bergst­rom. 2009 m. bū­da­ma 88 me­ tų am­ž iaus mi­rė gar­si neį­ga­lių­jų tei­sių ak­ty­vis­ tė Eu­ni­ce Ken­ne­dy Shri­ ver, ku­ri bu­vo nu­žu­dy­to­ jo JAV pre­zi­den­to John F.Ken­ne­dy se­suo.

Ka­ra­liaus lie­tu­viš­ka va­sa­ra Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Aud­ras pro­vo­ka­vę ali­na­mi karš­ čiai bent jau ar­ti­miau­sio­mis die­ no­mis klai­pė­die­čių ne­ka­muos.

Pa­vo­jai: ne­tru­kus į Af­ri­ką iš­skri­sian­tys gand­riu­kai da­bar kas­dien mik­li­na spar­nus. Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Liz­de gand­riu­kų ty­ko­jo spąs­tai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Lie­tu­vo­je, kur gand­rai my­li­mi ir sau­go­mi, šiems paukš­čiams ci­vi­li­ za­ci­ja spen­džia spąs­tus.

Žo­d žiu, is­pa­nų pa­plū­di­miuo­se klyks­ mai, vai­k ų blio­v i­mas, gar­sus žven­g i­ mas, sa­v ų gy­ve­n i­mų dės­t y­mas, kad vi­si gir­dė­tų, – nor­ma.“

Praha +28 Ryga +21 Roma +34 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24

Ket­vir­ta­die­nį Plun­gės ra­jo­no Ku­lių mies­te­lio gam­to­sau­gi­nin­kai kvie­ tė­si gel­bė­to­jų pa­gal­bos. Žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad spar­nus jau mik­li­ nan­tys gand­riu­kai ne­ga­li iš­skris­ ti iš liz­do. Pa­tir­tis lei­do spė­ti, kad gand­rų jau­nik­liai yra įsi­pai­nio­ję į kaž­ko­kias gand­ra­liz­dy­je esan­čias pink­les. Ug­ nia­ge­siai pa­sie­kė liz­dą ko­pė­čio­mis ir iš­pai­nio­jo spar­nuo­čius. Pa­si­ro­do, krau­da­mi liz­dą, gand­ rai ne­re­tai tarp ša­kų įpi­na pie­vo­se

be­si­mė­tan­čius vir­vės ga­lus. Ne­ pert­rau­kia­mos sin­te­ti­nės vir­vės daž­nai nau­do­ja­mos nu­skus­toms ra­žie­noms pa­kuo­ti. Prieš ke­le­tą me­tų Til­vi­kų kai­me gand­ra­liz­dy­je pa­na­šiai bu­vo įsi­pai­ nio­jęs pir­ma­me­tis paukš­tis. Jis žu­ vo, nes su sa­vo šei­ma ne­ga­lė­jo pa­ lik­ti liz­do.

Dar vie­na gand­rų ty­kan­ti bė­da – grei­tai va­žiuo­jan­čių vil­ki­kų su­kel­ ti vė­jo šuo­rai. Že­mai skren­dan­čius gand­rus jie nu­bloš­kia ant ke­lio ar­ba iš­lau­žia paukš­čiams spar­nus. Be spar­nų li­ku­sių gand­rų li­ki­mas – ne­links­mas, juos daž­niau­siai pri­ glau­džia gy­vū­nų prie­glau­dos ar­ba kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų šei­mi­nin­kai.

Anot si­nop­ti­kų, ne­pas­to­vūs ir vė­ ses­ni orai pri­mins tra­di­ci­nę lie­tu­ viš­ką va­sa­rą. Kaip pro­gno­za­vo Lie­tu­vos hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­ jas Lion­gi­nas Pakš­tys, ke­le­tui die­nų lie­tus tu­rė­tų pa­si­trauk­ ti. Di­džiau­sia kri­tu­lių ti­ki­my­ bė – ant­ra­die­nį, tre­čia­die­nį, taip pat lie­taus lau­kia­ma ki­tos sa­vai­ tės pa­bai­go­je. Šį sa­vait­ga­lį die­no­mis ter­mo­ met­ro stul­pe­lis kils iki 17–20, o nak­ti­mis – iki 9–12 laips­nių aukš­ čiau nu­lio. Vy­raus šiau­rės kryp­čių 5–10 m/s vė­jai, ant­ra­die­nį, ti­kė­ti­na, su­stip­ rė­sian­tys iki 10–15 m/s. „Ir ki­tą sa­vai­tę oro tem­pe­ra­tū­ ra ne­daug te­pa­kils. Die­no­mis bus iki 18–22, nak­ti­mis – iki 11–14 laips­nių ši­lu­mos“, – ko­men­ta­vo L.Pakš­tys. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, rugp­jū­ čio vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ ma­to­ma ar­ti­ma vi­du­ti­nei dau­gia­ me­tei (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė 16,2 laips­nio). Mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kis pro­gno­ zuo­ja­mas ne­žy­miai di­des­nis už vi­ du­ti­nį dau­gia­me­tį. Va­sa­ros vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ ra nu­ma­to­ma 1 laips­niu aukš­tes­ nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ ti­nė dau­gia­me­tė 16,1). Se­zo­no kri­tu­lių kie­kis pro­gno­ zuo­ja­mas ar­ti­mas vi­du­ti­niam dau­ gia­me­čiam.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.