TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
antradienis, rugpjūčio 14 d., 2012 m. Nr. 189 (1388)
Už pelnytus me dalius Vyriausybė sportininkams skyrė šimtatūks tantines premijas. Lietuva 5p.
E.Gentvilas: šią savai tę bus pasirašytas su sitarimas dėl suskys tintųjų gamtinių dujų terminalo krantinės. Ekonomika 8p.
diena.lt
1,30 Lt
Irano prezidentas M.Ahmadinejadas pa reiškė, kad musulmonų šalių nesutarimais daž nai naudojasi priešai. Pasaulis 12p.
Už durų – per tūkstantį vaikų
O kas nutiko, jeigu jis ir pažeidė sieną? Dangus griuvo, Baltarusijos vals tybė susvyravo ar Lietu vai kas nors atsitiko? Karinių oro pajėgų vadas gen. mjr. Edvardas Mažeikis
6p.
Miestas
2p.
Žolinė – proga pabūti kartu Rytoj visi džiaugsis laisvadieniu: vie ni važiuos pas gimines, kiti – į atlai dus, treti Žolinę švęs mieste. Bėgant metams keičiasi ne tik gyvenimas, kartu su juo – ir žmonės, tradicijos: vienos išnyksta, kitos atsiranda. Bet, kaip sako etnologas Libertas Klim ka, svarbu, kad papročiai atspindi gyvenseną.
Miestas Nesklandumai: kai seno tipo prašymai buvo perkelti į naująją sistemą, kai kurie tėvai apskritai neberado informacijos apie savo vaikus.
Naujoji priėmimo į vaikų darželius siste ma parodė tik tai, ką visi ir taip seniai žino jo, – vietų katastrofiškai trūksta. Tėvai jau niūriai juokauja, kad bandymai rasti vietą darželyje ima panašėti į konkursus geriausiuose užsienio universitetuose.
3p.
Kaimynų karas dėl stulpelių
Vytauto Petriko nuotr.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Sistema klaidina
Dalis naująją priėmimo į darželius internetu tvarką išbandžiusių vil niečių nusivylė arba tiesiog nesuprato sistemos. Be to, paaiškė jo, kad klysta ir pati sistema, – ro do laisvas vietas ten, kur jų nėra, ir atvirkščiai.
Rugpjūčio 10 d. Vilniaus mies to savivaldybėje paskelbtos laisvos vietos darželiuose formuojamo se grupėse. Tą dieną pradėjo veikti ir naujoji priėmimo į Vilniaus dar želius sistema internete. Šioje sis temoje tėvai turėtų matyti laisvas vietas darželiuose: kiek laisvų vie tų yra jų rajone, kuriose konkre taus darželio grupėse yra laisvų vietų. Nuo
2
Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis rugpjūčio 16 d., ketvirtadienį.
2
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Žolinė – proga susiburti Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Vienas svarbiausių Žolinės ak centų yra bendruomeniškumas. Tuo įsitikinęs etnologas Libertas Klimka. Jo manymu, tai buvo ir viena priežasčių, kodėl ši šventė paskelbta valstybine. Giminių susitikimo diena
Rytoj visi džiaugsis laisvadieniu: vieni važiuos pas gimines, kiti – į atlaidus, treti Žolinę švęs mieste. Bėgant metams keičiasi ne tik gy venimas, kartu su juo – ir žmonės, tradicijos, papročiai: vieni išnyks ta, kiti atsiranda. Bet, kaip sa ko L.Klimka, svarbu, kad papro čiai atspindi gyvenseną. „Žmogus papročiais ir apeigomis įprasmina savo darbus“, – teigė etnologas. Taigi ryt Žolinė – derliaus šven tė. Lietuvoje įvedus krikščionybę Žolinės šventė buvo sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. „Visų pirma, tai bažnytinė šventė. Bet ji sutampa ir su tuo, kas gyvenime buvo svarbu vals tiečiui. Jau nupjautas vasarojus, galima matyti, kaip bus pasitin kama žiema, – alkana, varginga – ar visko užteks“, – pasakojo pro fesorius. Jo nuomone, šioje šventėje la bai svarbus bendruomeniškumo jausmas. Etnolo teigimu, po šv. Mišių bažnyčioje Lietuvos kaime susitikdavo giminės. Ar pas kurį kaimyną, kuris arčiau gyveno, ar tiesiog gamtos prieglobstyje, jei gražus oras, visi susėsdavo, at sinešdavo vaišių ir pasakodavo si, kaip praėjo vasara, kaip derlius užderėjo, kokios bėdos ištiko, gal kam nors reikia pagalbos ir pan. „Manau, kad bendruomeniš kumas yra viena tų priežasčių, dėl kurių ši šventė buvo paskelb ta valstybine. Joje yra bendruo meniškumo dvasia. Tai, ko mums dabartiniame gyvenime gerokai trūksta“, – sakė pašnekovas. Puokštės iš javų ir daržovių
L.Klimkos manymu, norintys su sipažinti su senosiomis tradicijo mis turėtų nuvažiuoti į kokį nors bažnytkaimį. Ten, pasak jo, dar pamatytumėte, kad moterėlės, kartais ir vyrai į bažnyčią ateina su puokštėmis.
„Ta puokštė labai simboliška. Joje sudėta viskas, ką žmogus au gina“, – sakė etnologas. Seniau, jei į bažnyčią eidavo ūkininkas su šeima, puokštė būdavo pada ryta iš visų javų varpų, darželio ir lauko gėlių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles. Žemaičiai, etnologo pasakoji mu, į puokštę įdėdavo ir piktada gį. Pašventinus puokštę jį išim davo ir pasodindavo atgal į dirvą, bet šaknimis į viršų. Buvo mano ma, kad taip visos piktžolės, ypač usnys, iš dirvos išnyks.
Libertas Klimka:
Juk sakoma, kad Lie tuva – Marijos žemė. Todėl, kad ji pakeitė senosios pasaulėjau tos dalykus. „Šiame paprotyje yra senosios mitologijos atšvaitų. Nes usnys yra velnio augalas, o velnias se nojoje Baltų religijoje buvo po žemio valdovas. Taigi šis papro tys reiškia, kad jam grąžinami jo augalai“, – žiniomis dalijosi pro fesorius. Dzūkijoje Žolinė vadinama Ko pūstine. Ten bažnyčioje šventina mos ir daržovės. Į puokštes dzū kės įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Apsaugo nuo nelaimių, ligų
Bažnyčiose pašventintas puokš tes žmonės parsinešdavo namo ir laikydavo garbingoje vietoje, gre ta šventųjų paveikslų. Etnologas L.Klimka sakė, kad varpų grūdai būdavo iškuliami ir suberiami į sėklą. Taip būdavo pašventinama būsimų metų sėkla. O sudžiūvu sios žolelės laikomos, kad, jei iš tiktų kokia bėda, būtų galima ap sisaugoti jas smilkant. „Pavyzdžiui, anksčiau žmo nės labai bijodavo, kad žaibas gali trenkti į namus. Taigi jei priartė davo grėsmingas audros debesis, namai būdavo pasmilkomi. Arba jei kokia liga įsisukdavo į namus ar gyvuliai susirgdavo, taip pat bū davo smilkomos tos žolelės“, –
pasakojo L.Klimka ir pridūrė, kad kai kur Lietuvoje – Žemaitijoje, Dzūkijoje – tų žolelių įdėdavo ir į mirusiojo pagalvėlę. Žolinė yra derliaus šventė, todėl nenuostabu, kad puokštės daro mos iš javų varpų. Pašnekovo tei gimu, į puokštes dedamos gėlės sietinos su krikščioniškąja tradi cija. Legenda pasakoja, kad mirusi švč. Mergelė Marija buvo paimta į Dangų, o jos karste žmonės ra do gėlių. Pasak mitologų, Marijos kultas Lietuvoje taip paplito, nes seno joje Baltų religijoje buvo Žemės deivės kultas – garbinama dei vė Žemyna. „Nors švč. Mergelės Marijos adoraciją mums atnešė kryžiuočiai, ji labai gerai prigijo. Juk sakoma, kad Lietuva – Ma rijos žemė. Todėl, kad ji pakeitė senosios pasaulėjautos dalykus. Žemė yra pragyvenimo šaltinis ir maitintoja. Jos sureikšminimas arba sakralizavimas labai būdin gas žemdirbių tautoms“, – sakė pašnekovas. Svarbiausia – atlaidai
Kaime Zarasų rajone šiuo me tu atostogaujantis profesorius L.Klimka Žolinę greičiausiai švęs Zarasuose. Jo teigimu, ten po baž nytinių apeigų miesto aikštėje vyksta labai graži folkloro šventė. „Jau esu ten buvęs. Tikrai gražiai primenamos tos senosios tradi cijos. Zarasų krašte apskritai gra žiai puoselėjamas folkloras. Tai ir sutartinių kraštas, mūsų etni nės kultūros pasididžiavimas, iš skirtinumas“, – apibūdino etno logas. Anksčiau, kai daug keliauda vo po Lietuvą, jam teko daug kur lankytis. Per Žolinę profesorius yra buvęs ir Rumšiškėse. „Ten taip pat gražiai Žolinė medinėje bažnytėlėje švenčiama. Čia gal būt daugiau teatralizuotos šven tės elementų, bet gražu, kai vil ki tautiniais drabužiais, moterys bažnytėlėje su puokštelėmis susi renka, akys raibsta nuo spalvų“, – maloniomis akimirkomis dalijosi pašnekovas. Per Žolinę daugelyje parapi jų vyksta atlaidai. Kaip sakė pro fesorius L.Klimka, labiausiai jį už širdies griebia tai matant kokioje nors nedidelėje kaimo bažnytėlė je: „Būna labai jauku.“
Šventė: daugelyje parapijų rugpjūčio 15 d. vyksta Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlai
dai. Į juos vis dar susirenka daug žmonių.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Problema: sostinės vaikų darželiai sausakimši, tad ieškodami vietos savo v
Už durų – per tū rugpjūčio 10 d. naujojoje 1 sistemoje galima pateikti prašymą į laisvas vietas naujai su
formuotose grupėse, veiksiančiose nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Deja, naujoji sistema ir jos rodo mi duomenys padeda ne visiems. Atvirkščiai, kai kuriuos tėvus ir darželių vadovybę ji nemaloniai nustebino. Vilniaus vaikų lopšelio-darže lio „Spindulėlis“ direktorė Zina Piesliakienė sakė, kad savivaldy bės puslapyje rodomas laisvų vie tų skaičius neatitinka realybės. „Dabar kaip tik rašau laišką Švie timo skyriui, kad išsiaiškintų, ko dėl tos laisvos vietos rodomos. Jų darželyje nėra“, – sakė „Spindulė lio“ vadovė. „Įdomi situacija: nešėme prašy mus į darželį, nepatekome, o dabar sistemoje matau, kad yra dvi lais vos vietos į tą amžiaus grupę ta me darželyje. Paskambinau tiesiai į darželį. Tenai dievagojasi, kad tai – sistemos klaida ir tikrai nėra jo kių laisvų vietų... O elektroniniu būdu turbūt ir toliau pildomi pra šymai į tą darželį, nes žmonės ma to, kad yra laisvų vietų“, – stebėjo si sostinės gyventoja Jurgita. Atžalos prapuolė
Dar nepalankiau situacija susiklos tė kitai vilnietei. Jos teigimu, pasi tikėjimas naująja sistema jai grei čiausiai kainavo vietą darželyje. „Kas yra atsakingas už tai, kad iš elektroninės sistemos, kurioje buvo priimami prašymai dėl vaikų priė mimo į Vilniaus miesto ikimokyk linio ar priešmokyklinio ugdymo grupes, būtų perkeliami į bendrą eilę? Tiek mano, tiek ir kelių pa žįstamų tėvų pateikti prašymai vis dar „vykdomi“. Nuėjus į Vilniaus miesto savivaldybę paaiškėjo, kad jos darbuotojai taip pat nemato jų vaikų bendroje sistemoje. Aš, kadangi pasitikėjau elekt roninių prašymų teikimu, nėjau į savivaldybę tikrintis. Rezultatas – vaikas nepateko į darželį, nors skelbiama, kad jame dabar likę laisvų vietų“, – sostinės mero pa skyroje socialiniame tinklalapyje klausė vilnietė Rasa. Dar prieš 3,5 metų vaiką į darželį užrašiusi vilnietė iš mero tesulau kė komentaro, kad „VMS (Vilniaus
miesto savivaldybės – red. past.) tarnautojai atsakys į visus klausi mus“. „Tai laikini sistemos nesklan dumai, kol duomenys perkeliami iš senosios sistemos į naująją. Kai kurie prašymai perkeliant dubliuo jasi, todėl rodoma klaida ir vaikas duomenų bazėje nerandamas. Ta čiau visi duomenys dar kartą per žiūrimi savivaldybės specialistų ir bus suvesti. Dėl kilusių klausimų tėvams geriausia rašyti e. paštu savivaldybei“, – dienraščiui aiški no Ona Vaicekauskienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė.
Zina Piesliakienė:
Dabar kaip tik rašau laišką Švietimo sky riui, kad išsiaiškin tų, kodėl tos laisvos vietos rodomos. Jų darželyje nėra. Trūkumas – didžiulis
Suvedus tėvų prašymus priimti jų vaikus į Vilniaus miesto darželius nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir sutik rinus du ar daugiau kartų pateik tus prašymus, tėvų pageidavimus ne šiais metais leisti vaiką į darželį, paaiškėjo, kad sostinės darželiuo se yra 492 laisvos vietos. Tai pra nešė Vilniaus miesto savivaldybė. Į šias vietas jau pateikta 1750 prašy mų, tad realiai Vilniaus darželiuo se trūksta 1258 vietų. „Šiuo metu didžiausias vietų darželiuose poreikis yra Verkiuo se, Pašilaičiuose, Žirmūnuose. Ta čiau nemažai darželių neužpildyta, pavyzdžiui Naujininkuose, Laz dynuose. Naujoji sistema ir viešas laisvų vietų skelbimas padės užpil dyti ir subalansuoti eiles“, – tiki no sostinės mero pavaduotojas Jo nas Pinskus. Šiuo metu pateikusiems prašy mus tėvams atsakymai, ar jų vaikai pateko į laisvas vietas, bus siunčia mi individualiai iki rugpjūčio 24 d. Paprastai rugsėjo antroje pusė je taip pat atsiranda laisvų vietų. Į jas pirmiausia bus nagrinėjami jau pateikti prašymai.
3
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
miestas
9p.
Kodėl dešimtmetis turi daugiau kompiuterinių žinių negu dažnas suaugusysis?
Kaimynus supjudė kuoliukai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Viename Apkasų gatvės kiemų kelią pastojantys kuoliuokai su kiršino dviejų gretimų daugiabu čių gyventojus. Vieni aiškina, kad kuoliukų reikia dėl saugumo, kiti atkerta, jog dabar kiemu negalė tų privažiuoti specialiųjų tarnybų automobiliai. Viską dalijosi bendrai
vaikui tėvai būna priversti nueiti kryžiaus kelius.
Artūro Morozovo nuotr.
ūkstantį vaikų Naujoji tvarka
Komentarai Zina Piesliakienė
Iki rugpjūčio 10-osios prašymus į esamas laisvas vietas buvo galima pateikti Vilniaus savivaldybėje ar ba internetu, savivaldybės interne to svetainės e. paslaugų skiltyje. Iki to laiko pateikti prašymai į naująją sistemą bus perkelti automatiškai, jie galios iki šių metų pabaigos. Jau pateikę prašymus tėvai, norintys, kad jų vaikai darželį pradėtų lankyti nuo 2013-ųjų ir vėlesnių metų, nuo ki tų metų sausio turės atnaujinti savo prašymą ir surašyti pageidaujamus lankyti darželius prioriteto tvarka. Prašymo nepateikę tėvai galės jį už pildyti nuo kitų metų sausio. Tėvai gali pildyti vieną prašymą prioriteto tvarka nurodydami iki penkių darželių, į kuriuos norėtų leisti vaiką. Eilės į darželius bus sudaromos atsi žvelgiant į prašyme nurodytus prio ritetus ir pirmumo teisę suteikian čias priežastis. Pirmumo teisė sutei kiama tik tuo atveju, jeigu vaiko dek laruota gyvenamoji vieta yra terito rijoje, kuriai priskirtas darželis. Pirmumo teisė suteikiama vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir dau giau vaikų, taip pat vaikams, ku riuos augina vienas iš tėvų, ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo lygio. Pirmu mo teisę turės vaikai, kurių broliai ar seser ys lanko tą pa čią įstaigą, ir įstaigos darb uot o jų vaikai. Iki šiol socialiai remti nų šeimų vai kams galiojusi pirmumo teisė nebesuteikiama.
Viln iaus vaik ų lopšel io-daržel io „Spindulėl is“ (Antakaln is) direktorė
K
ol kas viskas gerai, sąra šai yra, skundų iš tėvų ne sulaukėme. Gal ima kreip tis ir elektroniniu paštu ar skambučiu, viską suprantamai paaiš kina Švietimo skyriuje. Nieko sudėtin ga nėra. Tiesa, mūsų darželis mažas, tik 75 vaikučiai keturiose grupėse, to dėl ir tų problemų mažiau būna, leng vai susitvarkėme.
Eglė Varnienė Viln iaus lopšel io-daržel io „Žiogel is“ (Naujoji Viln ia) direktor iaus pavaduotoja
V
aikų priėmimas vyko labai sklandžiai ir gerai. Kaip ro doma, taip ir yra – daržely je laisvos ket ur ios vietos priešmokyklinėje grupėje. Keturi vai kučiai į mokyklą išėjo anksčiau. Paruo šėme juos anksčiau, nei planuota, tad ir vietos atsilaisvino.
Apkasų g. 21 ir 23 namas vienas ša lia kito stovi ne pirmą dešimtmetį. Pasak 21-ojo namo įgaliotinio Jono Baleišos, visais laikais abiejų na mų gyventojai kuo puikiausiai su tardavo ir dalydavosi bendru turtu. 23-iojo namo gyventojai statyda vo savo automobilius 21-ojo namo kiemelyje, nors jis ir siauras. Ne galinti pro automobiliais užgrūstą kiemelį prasibrauti greitoji pagalba ar gaisrinė prie 23-iojo namo sku bėdavo tiesiog šaligatviu. „Dabar to nebėra. Jie labai „su sirūpino“ savo saugumu ir ša ligatvio dalį, einančią palei jų namą, atitvėrė metaliniais kuo liukais. Niekas ten negali prava žiuoti – nei greitoji, nei šiukšlinė, nei gaisrinė, jei, neduok Dieve, kiltų gaisras“, – dėstė J.Baleiša. Anot pašnekovo, kurį laiką au tomobiliai reikalui prispyrus va žiuodavo per veją, tačiau nese niai ir šis kelias buvo užtvertas – tarp medžių išdygo vaikų žai dimo aikštelė. „Aš apėjau visus namus aplin kui ir niekur taip nėra. Visur yra vienoks ar kitoks būdas prava žiuoti. Juk maža kokia nelaimė“, – skėsčiojo rankomis vyriškis. Pastatė betono maišyklę
Anot pašnekovo, kuoliukai skersai šaligatvio anksčiau pravažiuojamą
21-ojo namo kiemą pavertė akla gatviu. Maža to, 23-iojo namo gy ventojai, atsitvėrę savo šaligatvį, kaip ir anksčiau naudojasi 21-ojo namo aikštelės erdve. „Štai pastatė pas mus neįgaliojo ženklą, kad neįgalusis galėtų savo automobilį statyti. O mūsų name nėra tokių žmonių. Vieta vis dėlto užimta. Tikrinu, žiūriu, ogi neįga lusis, pasirodo, gyvena 23-iajame name. O vietą jam kažkodėl sky rė prie mūsų namo“, – piktinosi J.Baleiša.
Jonas Baleiša:
Niekas ten negali pra važiuoti – nei greito ji, nei šiukšlinė, nei gaisrinė, jei, neduok Dieve, kiltų gaisras. Apkasų gatvės įgaliotinį dar la biau papiktino kaimynų noras au tomobiliams statyti skirtą erdvę paversti statybų aikštele. „Štai matote – vis dar guli smė lio krūva, o kelias dienas po mano langais burzgė betono maišyklė, buvo privažiavę statybinės tech nikos, nes jie kažką remontavosi. Jūs remontuojatės, tai tegul pas jus po langais ir dirba. Bet ne – pas juos po langais negalima, nes kuoliukai trukdo“, – dėstė pašne kovas. Mindė institucijų slenksčius
J.Baleiša bandė ieškoti kompro miso, tačiau paaiškėjo, kad greti mas namas neturi valdžios, tad ir derėtis nėra su kuo. „Pas mus yra įgaliotinis, o jie ir tokio neturi. Tad su kuo reiktų kalbėtis? Su kiekvienu gyventoju
atskirai? Juk nesusikalbėsi, neisi gi parašų rinkti, kai nieko bend ra su tuo namu neturi“, – svars tė Apksaų gatvės 21-ojo namo at stovas. Po ilgų apmąstymų J.Baleiša ėmė belstis į valdininkų kabinetų duris, tačiau ir šie liko kurti vyriš kio kalboms. „Ėjau į savivaldybę, tačiau jie sako, kad kuoliukai reikalingi žmonių saugumui. Tuomet krei piausi į seniūniją. Ji sako man – rašyk raštą, svarstysim. O ką tas svarstymas, jei jie be savivaldy bės nieko negali. O savivaldy bė tuos kuoliukus palaimino“, – skėsčiojo rankomis pašnekovas. Kaltina bėdų ieškojimu
Dienraščio žurnalistų kalbinti Ap kasų g. 23 namo gyventojai tikino žiną apie J.Baleišos žygius prieš kuoliukus, tačiau gretimo dau giabučio „vado“ pastangas laiko niekinėmis. Irena prisistačiusios gyventojos nuomone, kuoliukai reikalingi gyventojų saugumui užtikrinti. „Jis viskuo nepatenkintas. Kar tais tas jo nepasitenkinimas tu ri pagrindo, bet tik ne šiuo atve ju. Ko čia jis staiga susirūpino, ar pas mus gaisrinė privažiuos? Jei gu reikės, tai ir privažiuos. Juk ne kasdien čia gaisrai kyla. O štai kai ankščiau šaligatvių mašinos lėk davo ir senutes gąsdindavo, nor malu buvo?“ – retoriškai klausė moteris. Pašnekovė patarė J.Baleišai sa vo energiją nukreipti kita linkme – kovoti už tai, kad būtų prapla tinta stovėjimo aikštelė. „Jeigu jam mašinos negali pra važiuoti, tegul eina į savivaldybę ir prašo, kad praplatintų aikšte lę. Už tai žmonės tik padėkotų“, – pabrėžė pašnekovė.
Rasa Žukauskienė Viln iaus vaik ų lopšel io-daržel io „Gėlynas“ (Senam iest is) direktorė
K
ol kas skundų nesulaukė me, tyla. Matyt, ažiotažas bus tuomet, kai bus paskelb tos laisvos vietos. Dabar pa skelbtos šešios laisvos vietos, žinote, ką tai reiškia. Pagal higienines normas jau sukomplektuota visa įstaiga, laisvų vietų kaip ir neturime. Tačiau matant, kok ia situacija yra Viln iaus mieste, mes pasirengę sudaryti sąlygas dides niam skaičiui vaikų ir dėl to nuspren dėme priimti daugiau. Tik dėl tos prie žasties. Visame Vilniaus mieste dėl to yra problema. Manau, naujoji sistema parodys tikrąją situaciją.
Svarbiausios datos 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskelbti nau jai suformuotų darželių grupių sąra šai; skelbiamos laisvos vietos grupė se, veiksiančiose nuo šių metų rug sėjo 1 d. Nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31-osios savivaldybėje ir in
ternetu priimami prašymai į esančias laisvas vietas darželiuose. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki birželio 1osios priimami prašymai į darželių grupes, kurios pradės veikti tų metų rugsėjo 1 d.; taip pat priimami prašy mai į laisvas vietas darželiuose.
Ginčas: Apkasų g. 21 namo įgaliotinis J.Baleiša įsitikinęs, kad kelią užtveriantys kuoliukai kelia grėsmę
namo saugumui.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
4
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pinga sklypai Vilniaus soduose
Vilniaus rajono po licijos komisariato pareigūnai savait galį pradėjo ketu ris ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje.
Namų ar sklypų sodų bendrijo se paklausa vasarą ypač padidė jo. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kai nos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc.
Padariniai: visus savaitgalį užfiksuotus incidentus sukėlę vyrai buvo
neblaivūs.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Rajone gėrė ir smurtavo Pasak policijos, šeštadienį apie 20.30 val. namuose Marijampolio seniūnijoje, Piktakonių kaime, per konfliktą nukentėjo 49 metų mo teris – ją sumušė neblaivus sugy ventinis. Vyras sulaikytas dviem paroms. Sekmadienį pareigūnai gavo pranešimą, kad apie 15 val. Dūkš tų seniūnijoje, Kazliškių kaime, neblaivus vyras neteisėtai įgytu ir laikomu medžiokliniu šautuvu bei kirviu grasino susidoroti su savo uošviu.
Pareigūnų teigimu, iš 37 metų vyro paimtas ginklas, jam teks at sakyti ne tik už grasinimą nužudy ti, bet ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais. Įtariama sis, kuriam nustatytas 3,5 promi lės girtumas, sulaikytas dviem pa roms. Sekmadienį Vilniaus rajone re gistruoti dar du pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Apie 17 val. namuose Sužionių kaime 17metis sumušė savo motiną. Apie 22 val. namuose Lavoriškių seniū
nijoje neblaivus vyras sumušė sa vo sugyventinę. 55 metų vyras, kuriam nustaty tas 2,27 promilės girtumas, sulai kytas dviem paroms. Nuo praėjusių metų gruodžio 15 d., kai Lietuvoje įsigaliojo Apsau gos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija pradėjo daugiau nei 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš viso gauta beveik 14 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimose.
Tokį kainų pokytį užfiksavo ne kilnojamojo turto skelbimų portal o Dom opl ius.lt eksp ertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduo damo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Vilniaus mieste sodai labiausiai atpigo Salininkuose, Pavilnyje ir Balsiuose. „Per metus Salininkuose vidu tinė parduodamo sodo kaina su mažėjo iki 121 tūkst. litų, anksčiau ji siekė 140 tūkst. litų, Pavilnyje – iki 175 tūkst. litų, o prieš metus buvo 200 tūkst. litų. Pastebima, kad sodai atpigo ir Antakalnyje bei Grigiškėse. Kainų mažėjimas fiksuojamas jau keletą metų iš ei
lės, nes ekonominio pakilimo lai kotarpiu kolektyviniai sodai, kaip ir visi nekilnojamojo turto objek tai, buvo dirbtinai pabrangę“, – pasakojo Domoplius.lt vadovas Evaldas Narbuntovičius. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, įsigyti sklypą ar namą sodų bendrijoje žmones vilioja galimybė turėti nuosavą kiemą ir gyventi ne daugiabuty je. Be to, sodai kainuoja kelis kar tus mažiau negu gyvenamieji na mai. Pavyzdžiui, sklypas su sodo namu Pavilnyje esančiose sodų bendrijose vidutiniškai kainuoja 175 tūkst. litų, o gyvenamojo na mo vidutinė kaina siekia net 500 tūkst. litų. Neretai įsigyti sodo pastatai griaunami ir statomi nauji nedi deli namai. Kaip paklausiausius sosti nės rajonus nekilnojamojo turto ekspertai įvardija Antakalnį, Vi sorius ir Pavilnį, kiek mažiau do mimasi Kryžiokuose, Ožkiniuose ir Rastinėnuose esančiais kolek tyviniais sodais. VD inf.
VD, BNS inf.
Pertvarka: neretai įsigyti sodo pastatai griaunami ir statomi nau
ji nedideli namai.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Bilietų nešluoja Sostinėje nuo ateinančio trečia dienio ketvirtadaliu brangstant vienkartiniams bilietams, įsigy ti daugiau popierinių, kurie ga lios iki Naujųjų metų, keleiviai neskuba.
Nors iki termino, kai Vilniuje ne bebus galima įsigyti vienkartinių popierinių bilietų, liko vos kelios dienos, pardavėjai sako, kad kas dien jų parduoda gerokai daugiau nei anksčiau: vienam pirkėjui – po 20–30 vienetų. Bet tai yra daug mažiau, nei prognozavo tiekėjai. „Iš tikrųjų nėra tokio ažiotažo, kaip spaudoje ir kitose žiniasklai dos priemonėse skelbta. Remian tis mūsų statistika, jų pardavimas išaugęs apie 20 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų lai kotarpiu. Tai yra ne tas skaičius, kurio netgi mes patys tikėjomės, ir tų bilietų tikrai pakaks“, – ti kino „Susisiekimo paslaugų“ di rektorius Gintas Bliuvas.
Nuo rugpjūčio 15-osios sosti nės viešajame transporte popie rinius vienkartinius bilietus keis elektroniniai, skirti važiuoti pus valandį arba valandą. Popieriniai bilietai galios iki gruodžio 31 d. Turintys senąsias elektroninio bilieto korteles nuo rugpjūčio vi durio iki Naujųjų metų galės jas nemokamai pasikeisti į Vilniečio korteles. Kitiems jas teks įsigyti. Kortelė kainuos 4 litus, pensinin kams – nemokamai. Nors rugpjūčio 15-oji – nedar bo diena, teigiama, kad nepato gumų nekils. Pasak bilietų pla tintojų, kontrolieriai, įsigaliojus naujai sistemai, jos nesuprantan tiems keleiviams turėtų padėti. Šiuo metu vienkartinis bilietas Vilniuje kainuoja 2 litus. Nauja sis pusvalandžio trukmės bilietas kainuos 2,5 lito. Važiuoti valan dą Vilniaus autobusais ir trolei busais kainuos 3,5 lito. VD, lrt.lt inf.
5
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
lietuva Londone pasižy mėjusiems sporti ninkams, taip pat jų treneriams, medi kams ir mokslinin kams, prisidėju siems prie sporti ninkų parengimo, bus išmokėta dau giau kaip 3,3 mln. li tų premijų.
Garbė: Lietuvai olimpiadoje atstovavo daugiau kaip 60 sportininkų; valstybės premijas gaus tie, kurie užėmė prizines vietas.
„Scanpix“ nuotr.
Sportininkams – keli milijonai litų Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dydžiai nustatyti 2009-aisiais
Pagal 2009 m. gruodį priimtą Vy riausybės nutarimą olimpinėse žaidynėse užėmusiam pirmą vietą sportininkui skiriama 400 tūkst. litų premija, antrą vietą – 200 tūkst., trečią – 150 tūkst. litų. Olimpiadoje prizinėmis yra lai komos vietos iki aštuntos. Todėl Vyriausybės nutarime yra numa tytos premijos visiems sportinin kams, užėmusiems olimpines prizi nes vietas. Ketvirta vieta „įkainota“ 80 tūkst. litų, penkta – 60 tūkst., šešta – 40 tūkst., septinta – 30 tūkst., aštunta – 20 tūkst. litų. Sekmadienį Londone pasibaigu siose 30-osiose vasaros olimpinė se žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo du aukso medalius, vieną sidabro, du bronzos. Be to, lietuviai užėmė vieną ket virtą vietą, tris penktas, dvi šeštas, vieną septintą ir penkias aštuntas vietas. Išmokės per mėnesį
Kūno kultūros ir sporto departa mentas (KKSD) pranešė, kad už du olimpinius aukso medalius sporti ninkėms, jų treneriams ir kitiems aptarnaujantiems rinktinės nariams bus išmokėta 1,4 mln. litų, už sidab ro medalį – 350 tūkst. litų, už du bronzos medalius – 525 tūkst. litų. Iki 100 tūkst. litų dydžio premijas pasidalys sportininkai, užėmę 4–8
vietas. Premijos pagal galiojančią tvarką sportininkams bus išmo kėtos per mėnesį. Iš pradžių de partamentas turės sulaukti sporto šakų federacijų prašymų ir tikslių sportininkui rengiantis talkinu sių rinktinės narių sąrašų. Tuomet departamento generalinio direkto riaus įsakymu paskiriama premija, ji pervedama į sportininko ar ki to rinktinės nario, kuriam ji skir ta, sąskaitą.
Didžiausią finansavi mą gauna tos sporto šakos, kurių sporti ninkai pasiekia aukš čiausius rezultatus. Žada geresnį finansavimą
Bendra sportininkams, olimpinėse žaidynėse užėmusiems 1–8 vietas, taip pat jų treneriams, juos prižiū rintiems medikams, mokslinin kams skirtų premijų suma – kiek daugiau nei 3,3 mln. litų. Premijos skiriamos iš valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų, numatytų KKSD. Departamentas paskelbė, kad lėšas olimpinėms premijoms buvo numatęs, todėl papildomo finansavimo iš valsty bės biudžeto nereikės. KKSD vadovas Klemensas Rim šelis, sveikindamas sportininkus su geru pasirodymu Londone, pa reiškė, kad Lietuvos valstybė, „kaip
Premijų paskirstymas (tūkst. litų) Užimta Sportininkas vieta
sportininkui
treneriams aptarnaujančiam personalui
Iš viso
I
Rūta Meilutytė
400
200
100
700
I
Laura Asadauskaitė
400
200
100
700
II
Jevgenijus Šuklinas
200
100
50
350
III
Aleksandras Kazakevičius
150
75
37,5
262,5
III
Evaldas Petrauskas
150
75
37,5
262,5
IV
Virg ilijus Alekna
80
40
20
140
V
Austra Skujytė
60
30
15
105
V
Simona Krupeckaitė
60
30
15
105
V
Edgaras Venckaitis
60
30
15
105
VI
Gintarė Scheidt
40
20
10
70
VI
Saulius Ritter /Rolandas Maščinskas
80*
*
*
80*
VII
Simona Krupeckaitė
30
15
7,5
52,5
VIII
Mindaugas Griškonis
20
10
5
35
VIII
Donata Vištartaitė
20
10
5
35
VIII
Giedrius Titenis
20
10
5
35
VIII
Justinas Kinderis
20
10
5
35
VIII
Vyr ų krepšinio rinktinė
240*
*
*
Iš viso
240 3312,5
*Sportinių žaidimų ir komandinių rungčių nariai (sportininkai, treneriai ir kiti rinkt inės nariai) premiją pasiskirsto atsiž velgdami į tai, koks kiekvieno jų indėlis į pergalę.
ir buvo numačiusi, atsidėkos spor tininkams piniginėmis premijomis, kurios šiais olimpiniais metais bu vo grąžintos į prieškrizinį lygį, ir garbingais apdovanojimais“. Jis pabrėžė, kad pasirengimas olimpiadai ir sportininkų dalyva vimas joje departamento vykdo mų projektų nesutrikdė – „toliau planingai, nuosekliai bus tęsia
mi sporto infrastruktūros plėt ros darbai, pagal galiojančią tvar ką skiriamos lėšos sporto šakoms, kitoms olimpinėms žaidynėms pa sirengti“. K.Rimšelis atkreipė dėmesį ir į medalius laimėjusių sportininkų indėlį į sporto šakos finansavimą: „Finansavimas sporto šakai skiria mas pagal formulę, kurią sudaro du
kriterijai – sporto šakos masišku mas ir sportininkų laimėjimai. Di džiausią finansavimą gauna tos sporto šakos, kurių sportininkai pasiekia aukščiausius rezultatus. Taigi, kiekvienas ryškus sporti ninko laimėjimas jo atstovaujamai sporto šakai suteikia papildomų taškų ir taip natūraliai padidina valstybės skiriamų lėšų dalį.“
Pusantro šimto lietuvių įstrigo Turkijoje Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Antalijos kurorte 148 poilsiautojai iš Lietuvos po atostogų vėlavo grįž ti namo dėl iš Vilniaus neatskridu sio lėktuvo. Tarp patekusių į tokią bėdą – švietimo ir mokslo minist ras Gintaras Steponavičius.
Turistai turėjo išskristi sekmadie nio rytą, tačiau oro uoste žmonės sužinojo, kad jų skrydis atšauktas. „Niekas nieko nepaaiškino, kodėl atidėtas skrydis. Oro uoste pra laukėme iki 16 val. Paskui kelionės organizatoriai mus apgyvendino viešbutyje“, – pasakojo į dienraš
čio redakciją iš Antalijos paskam binusi Vaida. Ji minėjo, kad žmonės labiausiai piktinosi informacijos stoka. Pa sak Vaidos, kelionių organizatoriai su poilsiautojais tiesiogiai nebend ravo. „Jie tik skambino su mumis atostogavusiam švietimo ir moks lo ministrui G.Steponavičiui, pra nešė, kada reikia susirinkti, ir dau giau nieko nepaaiškino“, – teigė keliautoja. Viešbutyje apgyvendinti žmo nės kas kelias valandas buvo kvie čiami susirinkti vestibiulyje, bet vis išgirsdavo, kad skrydis ati dedamas. „Rinkomės vidurnak tį, trečią nakties, paskui šeštą ry
to. Žmonės negalėjo miegoti, nes jiems buvo prisakyta būti pasi ruošusiems kiekvieną minutę. Tai ypač vargino šeimas su vaikais“, – piktinosi Vaida. Pasak moters, kai kuriems poil siautojams vakar jau reikėjo eiti į darbą, bet jie liko Turkijoje. G.Steponavičius tvirtino, kad dėl vėlavimo jam kilo tam tik rų nepatogumų: „Turėjau pirma dienį jau būti darbe po atostogų, ir natūralu, kad teko savo susiti kimus atšaukti. Kita vertus, for malūs Vyriausybės posėdžiai dar nevyksta. Tačiau vis dėlto turėsiu šią dieną forminti kaip atostogas.“ Poilsinę kelionę organizavo įmo
nė „Tez Tour“, o lėktuvas priklau so bendrovei „Small Planet Airlines“. Šios bendrovės komunikaci jos vadybininkas Antonas Tiso vas teigė, kad sekmadienį į Antali ją lėktuvas nepakilo, nes pastebėta skrydžio saugos trūkumų. „Neži nojome, kada trūkumai bus paša linti. Keleiviams nuolat teikėme informaciją ir jais pasirūpinome“, – tvirtino A.Tisovas. Jis sakė, kad papildomai buvo ieškoma kitų vežėjų. „Susidarius tokiai situacijai ir suprantant, kiek nepatogumų tai sukelia keleiviams, darome viską, kad jais būtų pasirū pinta, – keleiviai informuoti apie jų
teises, jie nuvežti atgal į viešbutį, kad nereikėtų laukti oro uoste“, – tvirtino A.Tisovas. Kelionę organizavusios įmonės „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinko daros skyriaus vadybininkė Justi na Aidukaitė tvirtino, kad bendro vė pasirūpino savo klientais, – jie apgyvendinti viešbutyje, kuria me yra galimybė naudotis viso mis ten teikiamomis paslaugomis. „Kitais klausimais prašome kreip tis į „Small Planet Airlines“ atsto vus, nes ši bendrovė atsakinga už skrydžių vykdymą“, – sakė J.Ai dukaitė. Pirmadienio vakarą poilsiautojai dar buvo Turkijoje.
6
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
nuomonės
Karinių oro pajėgų vadas: sienos pažeidimo neužfiksuota
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Olimpinė politika
Marius Bagdonas
L
ietuvos sporto vadovai gal i lengv iau atsipūst i. Ryškus penkiakovinin kės Lauros Asadauskai tės žybtelėjimas paskutinę olim piados dieną leido apginti susvy ravusias poz icijas. Septynių me dal ių kolekcijos iš Londono lau kęs reiklusis Liet uvos sirgal ius įpusėjus sporto šventei tik lenkė piršt us ir skaičiavo lūkesčių ne pateisinusių šalies sporto žvaigž džių nesėkmes.
Sensacingą R.Meiluty tės auksinį finišą ap sukriai išnaudojo be maž visi visų rangų po litikai. Visg i sekmad ien io vakarą, kai Londono dang ų nušvietė įspū ding i fejerverkai ir estafetės laz delė buvo perduota Rio de Ža neir ui, Liet uvos taut in io olimpi nio kom iteto vadovo Art ūro Po vil iūno veidas šypsojosi – mūsų šal ies delegacijai tai buvo visų laik ų sėkm ing iausios olimpinės žaidynės.
Pastarąsias dvi savaites į varž y bų sūkur į buvo įsisukę ne tik tie 62 Londone Liet uvos trispalvę gynę sportininkai, bet ir mūsų ša lies pol it ikai. Aukščiausius vals tybės pareigūnus ir jų viešųjų ry šių specialistus azartas buvo pa gavęs ypač stipriai. Sens ac ing ą Rūtos Meilut ytės auksin į finišą apsukriai išnaudo jo bemaž visi visų rangų politikai. Viešos sveik in imo žinutės me dal ius iškovojusiems mūs ų ša lies sportininkams iš įvairiausių valst yb ės inst it ucijų skriedavo taip greitai, kad kartais šios var žytuvės atrodė net aštresnės už batalijas Londono arenose. Nuoš irdum o tuos e sveik in i muose buvo skurd žiai. Akivaiz du, kad daugel iu atveju viešųjų ryšių special istai buvo pasiren gę po keletą sveik inimo scenari jų ir juos platindavo tą pat tą aki mirką, kai sportininkas kirsdavo finišo liniją. Iki rink imų dar liko šiek tiek lai ko. Pol it ik ų kaukės šiemet bus kaip niekad margos ir spalvotos, o palaikančių sportą – dar ir po pul iar ios. Visg i nor isi tikėt i, kad jos nuk ris dar iki tol, kol bus at vertos balsavimo urnos. Galėtume palinkėti, kad šios po lit in ių batal ijų pert vink usios at mosferos pirmame plane net i kėtai atsidūr usi penk iol ikmetė R.Meilutytė visą situaciją įvertin tų lyg iai taip pat šaltakraujiškai ir blaiviai, kaip ir tą liepos 29-osios vakarą, kai pirmoji iš visų daly vių pasiekė Londono olimpin ių žaidynių baseino kraštą.
Apklausa
Atgarsiai
Kaip vertinate Lietuvos sportininkų pasirodymą Londono olimpiadoje?
Rūtos Meilutytės nuotraukos vis dar ašarą spaudžia... Ech, ko kia ji vis dėlto šauni.
Interneto portalo diena.lt skaitytojai Lietuvos spor tininkų laimėjimus Londo no olimpiadoje vadina įspū dingais.
Susigraudinęs
Babytė Nuostabu, karščiausi sveikini mai gražuolei Laurai, mes suža vėti jūsų pergalės. Ačiū, kad ko vojote, kad tiek daug dirbote, kad esate pirmoji, kad dar kar tą išgarsinote Lietuvos vardą. Su pergale, su auksu. Ir dar kar tą ačiū!
L
ietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas gen. mjr. Edvar das Mažeikis interviu BNS teigė, kad vadinamąjį meš kiukų desantą iš Lietuvos į Baltaru siją liepos 4 d. nugabenusių Švedijos pilotų skrydis tikriausiai buvo, tačiau sienos kirtimo neužfiksuota. – Ką Lietuvos kariuomenė ga li padaryti, kad tokių incidentų nebūtų? – Mes galime, ką galime su turima įranga. O jos turime tiek, kiek valstybė sugeba skirti lėšų. Tobulėjimo ribų nė ra. Aišku, jeigu turėtume daugiau ra darų, matytume dar geriau, bet, ma nau, su turima įranga tai darome gana neblogai. O pasakyti, kuris sienos tar pelis labiausiai praeinamas arba ma žiausiai stebimas, tai šito niekam ne pasakysiu, čia jautri informacija. – Bet ar stebint oro erdvę teoriš kai įmanoma, kad mažas žemai skrendantis lėktuvas galėtų iš vengti radarų lauko? – Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai tai įmanoma. Mažų lėktuvėlių atspindi moji geba labai nedidelė, jeigu jie nu sileidžia žemai, jeigu yra atitinkamas reljefas, tuomet radaras jų nemato. 100 proc. oro gynybos neegzistuoja niekur.
Švedų lėktuvas Lie tuvos oro erdvėje bu vo teisėtai, jis nebuvo įtartinas.
– Labiau susitelkiant į inciden tą, kuris pastaruoju metu apta riamas, – Švedijos lėktuvo skry dį iš Pociūnų į Lietuvos pasienį ir, kaip manoma, į Baltarusiją bei atgal, – ką šiuo atveju matė Lie tuvos KOP? – Pabrėžčiau, kad šis lėktuvas oro erdvėje buvo teisėtai. Jis nustatyta tvarka buvo padavęs skrydžio planą ir atskrido į Lietuvą. Tai rutinos da lykas, pas mus privačių lėktuvėliaų atskrenda nemažai. Lėktuvo pasiskraidymas liepos 4-ąją, kai jis pakilo iš Pociūnų 5 val. ryto, mums nesukėlė jokio įtarimo. Daugelis net neįsivaizduoja, kad Lietuvos oro erdvėje labai papras ta skraidyti turint orlaivį ir licenci ją jį valdyti. Nieko nereikia prašyti ir klausti. Atsibudai iš ryto, saulė švie čia, užsivedei lėktuvą ir skrendi. Ne reikia nei KOP informuoti, nei Civili nės aviacijos administracijos. Nieko, jeigu skrendi nustatytoje oro erdvėje, t. y. nelendi į draudžiamas zonas.
Mr.
54
% 1 7 Puikiai Gerai Patenkinamai Blogai
diena.lt
38
Šaunuoliai!!! Aplenktos tokios ša lys kaip Švedija, Kanada, Norve gija ir pan. Jau nekalbu apie bro liukus latvius ar visada priekyje einančius estus.
Tebūnie Sveikinimai ir pagarba meda lininkams! Labai gaila, kad Vir giui ir Austrai pritrūko sporti nės sėkmės. Krepšininkai galė jo daugiau pasiekti, bet ir taip gana toli nuėjo. Ačiū visiems olimpiečiams už pastangas ir sėkm ės bes ir eng iant kit iems startams.
Tikėjimas: gen. mjr. E.Mažeikis tvirtina, kad jis, kaip žmogus, tiki, jog šve
dai nuskrido į Baltarusiją ir išmėtė ten meškiukus.
Mes pastebėjome, kad jis pakilo iš Pociūnų, paskui dingo iš radarų, vė liau dar trumpai buvo pastebėtas. Bet jis, kaip ir daugybė kitų lėktuvė lių, Lietuvos oro erdvėje skraidė visiš kai teisėtai. Mes neturime jokių duo menų apie sienos kirtimą. Jis nebuvo užfiksuotas. – Bet buvo informacija, kad jis pažeidė kažkokias taisykles. Ko kias? – Kai kalbama apie oro erdvės taisyk lių pažeidimą, kurį akcentuoja mūsų civilinės aviacijos pareigūnai, turimas omenyje įskridimas į pasienio zoną. Ten kitokios taisyklės. Pasienio zono je reikia paduoti skrydžio planą, reikia gauti KOP leidimą įskristi. Jeigu šiuo atžvilgiu švedai planavo kirsti pasie nio zoną ir nuskristi į Baltarusiją, tai, aišku, jie minėtų veiksmų neatliko, – mes neturėjome informacijos, kad jie ruošiasi skristi į pasienio zoną. Civi linės aviacijos institucijos pripažįsta, kad jis buvo Baltarusijoje. Aš to pripa žinti negaliu. Man, kaip kariškiui, rei kėtų tikslių įrodymų, kad matyčiau – kirto sieną. Bet jei darytume prielaidą, kad jis buvo nuskridęs, tai jis pažeidė taisykles, nes nustatytu laiku nepada vė paraiškos kirsti sieną. Krašto apsaugos sistema neturi ju ridinių įgaliojimų ką nors bausti, kam nors grūmoti pirštu. Tai daro civili nė aviacija. Kai mes pranešame civi liams, kad matome tokį pažeidimą, toliau yra jų reikalas, ką jie daro. – Koks turėtų būti pažeidimas, kad pradėtų reaguoti karinės oro pajėgos? – Sienos kirtimas mums yra pagrin dinis dirgiklis, nuo kurio pradeda veikti visa sistema. Skraidymas pa sienio zonoje dar nėra toks veiks
Gedimino Bartuškos nuotr.
nys, kad būtų aliarmas visoje siste moje. Nors, aišku, būtų idealu, jeigu taip būtų. – Ar manote, kad dėl šio inci dento reikėtų kokių nors esamos tvarkos pakeitimų? – Po kiekvienos situacijos reiktų da ryti išvadas. Aišku, mes ir šiuo at žvilgiu jas darysime. – Ar jūs asmeniškai, ne tik kaip kariškis, bet ir kaip žmogus, ma note, kad šis skrydis į Baltarusi ją buvo? – Kai matai, kaip viskas rutuliojasi, tai dabar aš, kaip žmogus, pasaky čiau, jog tikriausiai skrydis buvo. Bet aš vis tiek sakau tariamąja nuosaka. Tačiau kaip uniformuotas genero las turiu pasakyti, jog realiai neturiu jokio fakto, kad galėčiau įrodyti: sie na buvo kirsta. Mes labiau domimės įskridusiais į Lietuvą orlaiviais, o ne išskridusiais. Mes neturime sovieti nio stiliaus sienos, per kurią niekas neišleidžiamas į išorę. Atvirai pasakius, o kas nutiko, jei gu jis ir pažeidė sieną? Dangus griu vo, Baltarusijos valstybė susvyravo ar Lietuvai kas nors atsitiko? Nieko. Žmogus netgi gali paklysti. Yra tokių atvejų buvę, kai pilotai paklysta. Įsk renda į kitą valstybę, paskui apsisu ka, atgal grįžta. – Ar įsigijus naujų radarų situa cija pasikeis? – Situacija, be abejo, smarkiai pa gerės. Papildomų radarų atsiradi mas pagerins situaciją, mes matysi me daugiau, toliau, geriau. Jei kontraktas bus vykdomas, nau ji radarai turėtų atsirasti apie 2015uosius. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
lietuva rengiasi metinėms
Nori trumpos himno versijos
Skatins šeimos gydytojus
Prezidentė Dalia Grybauskai tė vakar susitiko su Vyriau siojo Lietuvos išlaisvinimo ko miteto (VLIK) pirmininku Ka ziu Bobeliu (nuotr.) ir aptarė kitąmet Lietuvoje vyksiančio 70 metų VLIK jubiliejaus mi nėjimo renginius. Susitikime taip pat dalyvavo K.Bobelio sūnus Jonas Bobelis.
Vyriausybė turėtų nustatyti sutrumpintą Lietuvos vals tybės himno etaloną, kuris turėtų skambėti per tarp tautines varžybas. Tai nu matanti Valstybinio him no įstatymo pataisa įregist ruota Seime. Ją ketinama svarstyti Seimo rudens se sijoje.
Už gerus bronchinės astmos ir diabeto gydymo rezultatus šiemet skiriama apie 6 mln. litų šeimos gydytojams ska tinti. Tikimasi, kad, pradėjus mokėti už gerus darbo rezul tatus, pagerės pacientų prie žiūra pirminėje grandyje, su mažės bereikalinga hospita lizacija.
Trumpa skaitmeninės televizijos atmintinė Justinas Gapšys
Apsisprendimas: Seimas įsiklausys tik į dalį VPT reikalavimų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Dvi sutartis nutrauks, vieną paliks galioti Seimo kanceliarija sutinka nutraukti tik dvi iš trijų su tarčių, kurias nutraukti nurodė Viešųjų pirkimų tar nyba (VPT). Seimo kancleris Jonas Milerius in formavo, kad bendrovei „Aman da“, prižiūrinčiai automobilinius keltuvus, išsiuntė pranešimą apie Seimo kanceliarijos ketinimą su įmone nutraukti šią vasarą pa sirašytą sutartį. Toks pat laiškas įmonei „Vestekspres“ bus išsiųs tas šiandien. Bet su viešųjų ryšių agentūra „Publicum“ sutarties nutraukti neketinama. „Sutarčių staigiai nutraukti mes negalime. Pirma turime paskelb ti naujus konkursus, o kol jie vyks, dirbsime pagal senas sutartis“, – sakė J.Milerius. Jis žada, kad konkursas dėl auto mobilinių keltuvų techninės prie žiūros ir taisymo paslaugų pirkimo bus paskelbtas iki rugsėjo vidurio, o dėl skraidinimo į tarnybines ke liones – iki metų pabaigos. „Sutartis su „Vestekspres“ dar galėtų galioti metus ir mes jau kitų metų pirmą ketvirtį būtu
me skelbę naują paslaugų pirki mo konkursą, dabar paskelbsime maždaug vienu ketvirčiu anks čiau“, – sakė J.Milerius. Jis teigė dar nežinantis, kaip pa tobulinti sąlygas paslaugų teikė jui, kad jos atitiktų VPT reikala vimus.
Jonas Milerius:
Sutarčių staigiai nu traukti mes negalime.
Sutarties su agentūra „Publi cum“ Seimo kanceliarija nenu trauks. „Jeigu mes ją nutrauk tume, būtų dvi blogybės: abu projektai, „e-Seimas“ ir „Lietuvos valstybingumo istorinis paveldas elektroninėje erdvėje“, eina į pa baigą – baigsis iki kitų metų pra džios. Jeigu sutartį nutrauksime,
ES gali lėšas pripažinti panaudo tomis netinkamai ir jas tektų grą žinti“, – sakė J.Milerius. Seimo kancleris prognozuoja, kad iš naujo paskelbus konkursą darbų kainos būtų kur kas dides nės nei dabar. VPT, patikrinusi 17 Seimo kan celiarijos viešųjų pirkimų, 11 nu statė pažeidimų, o tris neteisėtas sutartis rekomendavo nutrauk ti. VPT nustatė, kad sutartys su „Publicum“, „Amanda“ ir „Vest ekspres“ yra neteisėtos. Sutarties su Publicum“ vertė – daugiau nei 184 tūkst. litų, su „Amanda“ – apie 20 tūkst. litų, su „Vestekspres“ – daugiau nei 3,7 mln. litų. VPT patikrinimas atlik tas Seimo kanceliarijos prašymu, siekiant įsitikinti, kad ji tinkamai vykdo viešuosius pirkimus. Seimo kanceliarijos duomenimis, 2011 m. buvo atlikta 514 viešųjų pir kimų, jų vertė – 21,4 mln. litų. VD, BNS inf.
Svarstys „meškiukų desantą“ Kitą savaitę rengiamas neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis. Jame bus aptarta situacija, susida riusi po švedų aktyvistų įvykdytos vadinamosios pliušinių meškiukų akcijos Baltarusijoje.
Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pranešė, kad posėdis numatomas rugpjūčio 21 ar 22 d. „Atsakymai iš atsakingų institu cijų dėl švedų pilotuojamo lėktuvo
skrydžio jau gauti. Buvo susitikta ir su atsakingų institucijų vadovais bei išsiaiškinta pirminė informaci ja“, – sakė A.Anušauskas. Pasak parlamentaro, komiteto nariai su gauta informacija galė jo susipažinti, apie tai buvo infor muoti asmeniškai. Liepos 4 d. iš Lietuvos į Baltaru siją nedideliu lėktuvu įskridę švedų aktyvistai išmėtė tūkstantį meškiu kų šalies teritorijoje. Jie teigė taip norėję atkreipti dėmesį į žodžio
laisvės ribojimus. Iš pradžių Balta rusijos oficialiosios tarnybos kate goriškai paneigė buvus tokį skrydį. Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariš kai šalį valdantis prezidentas Aliak sandras Lukašenka atleido oro pa jėgų ir pasienio apsaugos vadus. Be to, vėliau Minskas kreipėsi į Lietuvą su teisinės pagalbos pra šymu padėti ištirti sienos kirtimo atvejį. VD, BNS inf.
Jau nuo 2011 m. skelbiama, kad Lietuva pereina prie skaitmeninės televizijos. Pasirengimas šiam reikšmingam pokyčiui vyksta sparčiai. Iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo Lietuvoje 2012 m. spalio 29 d. likus mažiau nei šimtui dienų, Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius apžvelgia svarbiausius šio pasikeitimo niuansus.
vienam asmeniui ne didesnės kaip 525 litai. Kompensacijos už išlaidas skaitmeninės televizijos įrangai įsigyti jau pradėtos skirti, o prašymus galima teikti iki lapkričio 20 d. Visas kompensacijas skirsto savivaldybės, todėl būtent joms reikia pristatyti visus reikalingus dokumentus, t. y. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pažymas apie pajamas, prašymą kompensacijai gauti ir skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos pirkimą patvirtinančius dokumentus. Savivaldybės kompensacijas išmokės per 6 mėnesius nuo sprendimo jas skirti.
– Kas yra skaitmeninė televizija (STV) ir kam ji reikalinga? – STV vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu, todėl jis daug atsparesnis įvairiems trukdžiams – tai garantuoja geresnės kokybės vaizdą ir garsą. Dar vienas skaitmeninės TV pranašumas – atlaisvinama nemažai radijo Justinas GAPŠYS „Analoginės antžeminės TV dažnių, nes tuo pačiu TV ruožu, kuriame išjungimas tilpdavo vienas analoginis kanalas, da- aktualus tik gyJau nuo 2011 m. skelbia- ventojams, kurie televiziją bar galima transliuoti net iki 10 kokybišma, kad pradėtas Lietuvos nemokamai žiūri su lauko, kų skaitmeninės TV programų. Laisvaisiais perėjimas prie skaitme- kambario ar kolektyvinėmis dažniais gali naudotis interneto,antenomis.“ mobiliojo Tomas Karpavičius: ninėsir televizijos. PasirenT. Karpavičius ryšio kitų paslaugų teikėjai. gimas šiam reikšmingam resnės kokybės vaizdą ir garsą. Analoginės antžeminės vyksta sparčiu Dar vienas skaitmeninės televi–pokyčiui Kam reikia susirūpinti dėl analoginės TV išjungimas aktualus tempu. Iki analoginės ant- zijos privalumas – atlaisvinama antžeminės TV išjungimo? nemažai radijo dažnių, nes tuo žeminės televizijos išjuntik gyventojams, kurie te– Pabrėžiu, kad šis pokytis aktualus tik pačiu TV ruožu, kuriame tilpdagimo Lietuvoje m. žiūri gyventojams, kurie2012 televiziją nemovo vienas analoginis leviziją kanalas, da- nemokamai žiūri spalio su 29 lauko, d. likus mažiau barargalima kamai kambarinėmis kolek-transliuoti net iki 10 suTV lauko, kambario ar konei šimtuiantenomis. dienų, Susisiekokybiškų skaitmeninės protyvinėmis Norėdami matyti gramų. Laisvaisiais dažniais gali kimo ministerijos kancleris skaitmeninius kanalus ir naudotis nemolektyvinėmis antenomis. pasinaudoti Tomas skaitmenine Karpavičius apžvelkama antžemine televizi-interneto, mobiliojo ryšio ir kitų paslaugų teikėjai. ja gali įsigyti priedėlį ir, jei dar netugiajiesvarbiausius šio pasi- Siekiant palengvinti visuome- Kam reikia ri, decimetrinę anteną arba televizorių su susirūpinti dėl nės perėjimą prie skaitmeninės keitimo niuansus. analoginės antžeminės TV iš- televizijos, mažesnes pajamas integruotu skaitmeninei televizijai priim- Kas yra skaitmeninė televizijungimo? gaunantys asmenys gali pagauti gali gauti tijatinkamu imtuvu DVB-T MPEG-4. Moka- – Kur Lietuvos gyventojai (STV) ir kam ji reikalinga? vienkartines iki 100 Lt komPabrėžiu, kad šis pokytis akmų kabelinių, palydovinių ir mikroban- pildomos informacijos apie STV ir kreip- STV vaizdas ir garsas per- tualus tik gyventojams, kurie pensacijas priedėliams, decitis iškilus nesklandumų? gų daugiakanalių televizijųo klientams duodamas ne analoginiu, televiziją dėl žiūri nemokamai su metrinėms antenoms ar televizoriams įsigyti. buvo Kompensaciją įjungta inanaloginės ne- –arGyventojų skaitmeniniu antžeminės signalu, todėlTV jisišjungimo lauko, kambario kolektyvi- patogumui gali gauti gyvenantys yra daug atsparesnis įvairiems priemonių, formacinė telefono linija.bendrai Kompetentinreikia imtis jokių papildomų nėmis antenomis. Norėdami asmenys vienas gyvenantrukdžiams, tai garantuoja ge- skaitmeninės matyti skaitmeninius kanalus ir visą gi konsultantai parąarba konsultuoja tiek nes viskuo opasirūpina patys tis žmogus, jei pajamos vienam STVskaitmenijau turinčius, tiek ją įsirengti dar tik televizijos paslaugų teikėjai. naudotis nemokama ne antžemine televizija jie gali asmeniui yra ne didesnės kaip ketinančius asmenis. Paskambinus neįsigyti priedėlį ir, jei dar neturi, 525 Lt. Kompensacijos už išlaidas skaitmeninės mokamu numeriu 8 800 00 150televizijos galima – Kam skiriamos kompensacijos prie-anteną decimetrinę arba televiįrangai jau pradėtos skirgauti informaciją apieįsigyti priedėlius, televidėliams įsigyti ir kokia išmokų skyrimo zorių su integruotu skaitmeninei ti, o prašymus galima teikti iki televizijai priimtizoriaus tinkamu imtuprogramavimą ir pasikonsultuotvarka? lapkričio 20 d. Visas kompenvu DVB-T Mokamų ti kitais su STV susijusiais klausimais. Iš– Siekiant palengvinti visuomenės per-MPEG-4. kabelinių, palydovinių ir mikro- sacijas skirsto savivaldybės, toėjimą prie skaitmeninės televizijos, ma- sami informacija teikiama ir interneto bangų daugiakanalių televizijų dėl būtent joms reikia pristatyti visus reikalingus dokumentus, svetainėje žesnes pajamas gaunantys asmenys , klientamsgali dėl analoginės ant- www.skaitmenine2012.lt t. y. asmens tapatybę patvirtigauti vienkartines iki 100 litų kompensacikuriojenereikia veikia patogi paieškos sistema. Į žeminės TV išjungimo nantį dokumentą, pažymas apie jokių papildomų priemojas priedėliams, decimetrinėmsimtis antenoms ją įvedus savo pajamas, adresą, galima sužinoti, prašymą kompennių, nes viskuo patys STV galima matyti ir kokie ar televizoriams įsigyti. Kompensaciją ga- pasirūpina kokios rūšies sacijai gauti bei skaitmeninės skaitmeninės televizijos paslauli gauti bendrai gyvenantys asmenys artiekėjai siūlo STV paslaugas toje teritoritelevizijos priėmimo įrangos gų teikėjai. pirkimą patvirtinančius dokuba vienas gyvenantis žmogus, jei pajamos joje. Užs. 997954
Trumpa skaitmeninės televizijos atmin
Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius
- Kam skiriamos kompensacijos priedėliams įsigyti ir kokia išmokų skyrimo tvarka?
mentus. Savivaldybės kompensacijas išmokės per 6 mėn. nuo sprendimo jas skirti.
- Kur Lietuvos gauti papildom jos apie STV ir nesklandumam
- Gyventojų p įjungta inform linija. Kompet tantai visą pa tiek STV jau t įsirengti dar tik menis. Paskamb numeriu 8 800 gauti informaci lius, televizori vimą žiūrėjimu tuoti kitais su klausimais. Išsa teikiama ir inte www.skaitmen rioje veikia pato tema. Į ją įved galima sužinoti STV galima ma kėjai siūlo STV teritorijoje.
Informacija nemokamu numeriu 8 800 00150
Daugiau sužino www.skaitme
8
antrADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
–0,57 %
OMX Riga
–0,65 %
OMX Tallinn
+0,74 %
Prie sostinÄ—s sÄ—kmingai pleÄ?iasi kaimo turizmo verslas Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Vilniaus rajone pradÄ—jÄ™ kaimo turizmo verslÄ… ĹžmonÄ—s dĹžiaugiasi puikiais rezultatais. Vieni, sÄ—kmingai pasinaudojÄ™ Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ parama, pradÄ—jo verslÄ…, kiti jÄŻ iĹĄplÄ—tojo.
Teikia daug paslaugĹł
A.Padvaiskas teigÄ—, kad jam dar neteko pasigailÄ—ti pradÄ—jus ĹĄÄŻ verslÄ…. „IĹĄ anksto skaiÄ?iavau, planavau ir galiu sakyti, kad mano lĹŤkesÄ?iai pasiteisino“, – tvirtino vyras. Jo sodyboje lankosi gamtos prieglobsÄ?io pasiilgÄ™ ÄŻmoniĹł kolektyvai, rengiamos ÄŻvairios ĹĄventÄ—s.
â‚Ź
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,3827 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,4041 JAV doÂleÂris 1 2,8110 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,8367 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9595 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4767 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,7460 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,8195 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8743
pokytis
+0,3471 % +0,3280 % –0,0142 % +0,2899 % +0,0242 % –0,0743 % +0,3489 % +0,1943 % –0,0174 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
„StaÂtoil“
4,97
4,66
2,36
„KvisÂtiÂja“
4,90
4,61
2,37
„VaÂkoil“
4,96
4,64
2,39
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
„Brent“ nafÂta
93,95 dol. uĹž 1 brl. 114,63 dol. uĹž 1 brl.
TuÂrÄ—ÂtĹł suÂsiÂtarÂti dÄ—l terÂmiÂnaÂlo
PradĹžia – tuĹĄÄ?iame lauke
Vilniaus rajone, GlitiĹĄkiĹł kaime, sveÄ?iĹł laukia iĹĄ nuĹžievintĹł rÄ…stĹł surÄ™stas Padvaisko dvaras su statiniĹł kompleksu, ŞėrinÄ?iu tvenkiniu, pirtimi ant kranto. Dar prieĹĄ kelerius metus ĹĄioje vietoje buvo medĹžiais apaugÄ™s plynas laukas. „Seniai puoselÄ—jau idÄ—jÄ… ÄŻkurti 1,7 ha sklype graĹžiÄ… sodybÄ…. Man daug pagelbÄ—jo KPP priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ parama. PanaudojÄ™s jos ir savo lÄ—ĹĄas prieĹĄ kelerius metus pradÄ—jome statybas“, – pasakojo Arvydas Padvaiskas, gavÄ™s maksimaliÄ… 690 tĹŤkst. litĹł paramÄ…. Sodyboje iĹĄkilo aukĹĄtaitiĹĄko etnograďŹ nio stiliaus pastatai: kluonas, darĹžinÄ—, svirnas, gyvenamasis namas. Juose ÄŻrengta 20 dvivieÄ?iĹł kambariĹł. Visuose kambariuose yra televizija, duĹĄas, tualetas. Saugant sveÄ?iĹł privatumÄ… ir ramybÄ™, visi apartamentai yra iĹĄdÄ—styti atokiau nuo pagrindinio pastato, kuriame vyksta konferencijos, ĹĄventÄ—s, vaiĹĄÄ—s su nakvyne iki 100 ĹžmoniĹł. „ŠventÄ—ms galime pasiĹŤlyti dvi sodybas. Vienoje gali ĹĄvÄ™sti iki 60 ĹžmoniĹł, kitoje – iki 200. Sodyboje yra vieĹĄbutis, kuriame galime apnakvindinti iki 100 ĹžmoniĹłâ€œ, – pasakojo A.Padvaiskas.
diena.lt/naujienos/ekonomika
KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnis jĹŤÂrĹł uosÂtas ir valsÂtyÂbÄ—s kontÂroÂliuoÂjaÂma naf tos proÂdukÂtĹł kroÂvos bendÂroÂvÄ— „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ gaÂli paÂsiÂraÂĹĄyÂti suÂsiÂtaÂriÂmÄ… dÄ—l inÂvesÂti ciÂjĹł ÄŻ suÂskysÂtinÂtĹłÂjĹł gamÂtiÂniĹł duÂjĹł (SGD) terÂmiÂnaÂlÄ….
ď Ž LĹŤkesÄ?iai: . =NQcNV`XN` `NX\ XNQ V[cR`ab\aV Ă&#x; XNVZ\ ab_VgZĂ– Obc\ cR_
aN [R` W\ YĂXR`Ă˜VNV ]N`VaRV`V[N
Klientai viliojami ÄŻvairiomis pramogomis. PavyzdĹžiui, viename iĹĄ pastatĹł yra duonkepis. Jame galima paÄ?iam iĹĄsikepti kaimiĹĄkos duonelÄ—s.
Be paramos tikriausiai negalÄ—Ä?iau ÄŻkurti tegul ir nedidelÄ—s sodybos.
Ĺ alia sodybos ÄŻrengtos trasos visureigiams, ĹĄiomis maĹĄinomis rengiamos ir ekskursijos po apylinkes. Ĺ˝monÄ—ms siĹŤloma galimybÄ— atvykti sodybos turimu autobusu, juo nuvykti ÄŻ Ĺžymias rajono vietas. ÄŒia galima meĹĄkerioti, medĹžioti, iĹĄsinuomoti dviraÄ?ius, baidares. „Dar vienas mĹŤsĹł pranaĹĄumas – netoli esanti sostinÄ—, iki kurios tik 37 km“, – sakÄ— A.Padvaiskas. IĹĄkils nauja sodyba
Vilniaus rajono gyventojas Linas RÄ—klys sakÄ—, kad jam KPP prie-
4RQVZV[\ /N_ab X\` [b\a_
monÄ—s „Kai mo tu riz mo veik los ska ti ni mas“ pa ra ma irgi pa dÄ—jo ÄŻgy ven din ti sva jonÄ™ turÄ— ti kaimo turizmo sodybÄ… ir plÄ—toti joje savo verslÄ…. „Tam rei kia daug pradiniĹł investicijĹł, o jĹł ne visi turi. Be paramos tikriausiai negalÄ—Ä?iau ÄŻkurti tegul ir ne didelÄ—s so dybos“, – sakÄ— L.RÄ—klys, sulaukÄ™s 679 tĹŤkst. litĹł pa ramos. Ĺ iuo metu jo valdose dar tik kyla du pastatai – salÄ— ĹĄventÄ—ms ir gyvenamasis namas nakvynei arba ĹĄeimĹł poilsiui kaime. Padidino pajÄ—gumus
SÄ—kmin gu kai mo tu riz mo verslu dĹžiau gia si Vil niaus ra jo ne, KarklÄ—nĹł kai me, so dybÄ… tu rintis Marjanas NaneviÄ?ius. Jis parama pasinaudojo jau ÄŻkurtos sodybos plÄ—trai. „PradÄ—jÄ™s verslÄ… prie ĹĄ 8 me tus, turÄ— jau 40 vietĹł ĹĄven Ä?iĹł salÄ™, o gavÄ™s maksi maliÄ… paramÄ… ir pastatÄ™s naujÄ… salÄ™, ku rio je ga li su si bur ti iki 150 ĹžmoniĹł, galiu priimti porÄ… ĹĄimtĹł klientĹłâ€œ, – pasakojo M.Nanevi Ä?ius. Anks Ä?iau so dybo je buvo keturi miegamieji kambariai, dabar jĹł jau 16. UĹž paramÄ… M.NaneviÄ?ius pastatÄ— 2 tĹŤkst. kv. m etnograďŹ nio stiliaus namÄ…. Jo terasa yra virĹĄ graĹžaus tvenkinio. „GavÄ™ paramÄ… ryĹžomÄ—s pastatyti ĹĄÄŻ namÄ…, nes tai labai didelÄ—s investicijos“, – teigÄ— verslininkas. Jis sa ko, kad ir sunk me Ä?iu, ir da bar ne pa tyrÄ™s klientĹł stygiaus. „Žmones vilioja galimybÄ— pasibĹŤti kaimiĹĄkoje aplinkoje. Be to, esa me ÄŻsikĹŤrÄ™ la bai ar ti Vilniaus, nuo ku rio tik 13 km kelio, todÄ—l vilnieÄ?iams Ä?ia atvykti labai pa togu“, – aiĹĄkino M.NaneviÄ?ius. Savo sodyboje verslininkas siĹŤlo pasivaĹžinÄ—ti keturraÄ?iais, paĹžvejoti, paĹžaisti stalo tenisÄ…, biliardÄ…, pavakaroti jaukiame sodybÄ… supanÄ?iame berĹžyne.
„SuÂsiÂtaÂriÂmo proÂjekÂtas baiÂgiaÂmas reÂdaÂguoÂti, liÂko trys neÂsuÂdÄ—ÂlioÂti punkÂtai. GaÂli bĹŤÂti, kad jau ĹĄiÄ… sa vaiÂtÄ™ jÄŻ paÂsiÂraÂĹĄyÂsiÂme. SuÂsiÂtaÂriÂmu uĹžÂtikÂrinÂsiÂme saÂvo ir „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ atÂsaÂkoÂmyÂbÄ—s riÂbas, fiÂnan siÂnius ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmus staÂtant SGD terÂmiÂnaÂlo kranÂtiÂnę“, – pirÂmaÂdie nÄŻ spauÂdos konÂfeÂrenÂciÂjoÂje ĹžurÂna lisÂtams saÂkÄ— KlaiÂpÄ—Âdos jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂjos geÂneÂraÂliÂnis diÂrekÂtoÂrius EuÂgeÂniÂjus GentÂviÂlas. O „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ atÂstoÂvai nauÂjieÂnĹł agenÂtĹŤÂrai BNS pirÂma dieÂnÄŻ praÂneÂĹĄÄ—, jog ĹĄiuo meÂtu vyks ta deÂryÂbos su KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja. „StenÂgiaÂmÄ—s, kad proÂceÂsas vykÂtĹł kuo greiÂÄ?iau“, – teiÂgÄ— bendÂroÂvÄ—s atÂstoÂvai. Jie ne progÂnoÂzaÂvo, ar ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ gaÂli bĹŤÂti paÂsiÂraÂĹĄyÂtas suÂtaÂriÂmas su KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja. E.GentÂviÂlo teiÂgiÂmu, „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ net 145 mln. liÂtĹł – nuo 276 mln. iki 131 mln. liÂtĹł – suÂmaÂĹžiÂno inÂvesÂtiÂciÂjĹł ÄŻ SGD terÂmiÂnaÂlui reiÂka linÂgos kranÂtiÂnÄ—s ÄŻrenÂgiÂmÄ… poÂreiÂkÄŻ. „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ ir uosÂto diÂrek ciÂjos inÂvesÂtiÂciÂjos tuÂrÄ—ÂtĹł paÂsiÂskirs tyÂti po lyÂgiai. „Mes apiÂbrÄ—ÂŞėÂme, kad uosÂto di rekÂciÂjos inÂvesÂtuoÂjaÂma suÂma tu rÄ—ÂtĹł bĹŤÂti 66 mln. liÂtĹł, o maĹžÂdaug 65 mln. liÂtĹł bĹŤÂtĹł „KlaiÂpÄ—Âdos naf tos“ daÂlis“, – kalÂbÄ—Âjo uosÂto vaÂdo vas. KranÂtiÂnÄ—s staÂtyÂbos ranÂgoÂvo konÂkurÂsas tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti paÂskelbÂtas neÂtruÂkus – lieÂpos praÂdĹžioÂje pa skelbÂtas jo techÂniÂniĹł speÂciÂfiÂkaÂci jĹł proÂjekÂtas. VyÂriauÂsyÂbÄ—s lieÂpos praÂdĹžioÂje priimÂtaÂme nuÂtaÂriÂme dÄ—l
SGD terÂmiÂnaÂlo ÄŻrenÂgiÂmo nuÂmaÂty ta, kad iki rugpÂjĹŤÂÄ?io 10 d. tuÂri bĹŤÂ ti paÂsiÂraÂĹĄyÂtas „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“, „LieÂtuÂvos duÂjĹłâ€œ ir KlaiÂpÄ—Âdos jĹŤÂrĹł uosÂto suÂsiÂtaÂriÂmas dÄ—l inÂvesÂtiÂciÂjĹł ÄŻ terÂmiÂnaÂlo infÂrastÂrukÂtĹŤÂrÄ…, komÂpen saÂviÂmo tvarÂkos ir sÄ…ÂlyÂgĹł. TaÂÄ?iau, paÂsak „LieÂtuÂvos du jĹłâ€œ ir „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ atÂsto vĹł, toÂkÄŻ suÂsiÂtaÂriÂmÄ… tuÂri paÂsiÂraÂĹĄyÂti tik „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ ir KlaiÂpÄ—Â dos jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja, o „Klai pÄ—Âdos nafÂta“ ir „LieÂtuÂvos duÂjos“ – terÂmiÂnaÂlo priÂjunÂgiÂmo prie duÂjĹł vamzÂdyÂnĹł suÂtarÂtÄŻ. Ĺ i taip pat de riÂnaÂma ir tiÂkiÂmaÂsi, kad ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ bus paÂsiÂraÂĹĄyÂta. KlaiÂpÄ—Âdos uosÂto diÂrekÂciÂja ir „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ po keÂlis mÄ—Âne sius truÂkuÂsiĹł disÂkuÂsiÂjĹł lieÂpos 5 d. paÂsiÂraÂĹĄÄ— bendÂraÂdarÂbiaÂviÂmo suÂtar tÄŻ. Ji nuÂstaÂto, kaip bus fiÂnanÂsuo jaÂmas terÂmiÂnaÂlo kranÂtiÂniĹł ir kiÂtos infÂrastÂrukÂtĹŤÂros ÄŻrenÂgiÂmas. IĹĄ kar to po to – lieÂpos 11-Ä…jÄ… – VyÂriau syÂbÄ— dÄ—l to priÄ—ÂmÄ— nuÂtaÂriÂmÄ…. BNS, VD inf.
FiÂnanÂsaÂviÂmo ĹĄalÂtiÂnis VyÂr iauÂsyÂbÄ—s sprenÂd iÂmas nuÂma to, kad KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto inÂvesÂtiÂciÂjos ÄŻ SGD terÂmiÂnaÂlo kranÂtiÂnes bus komÂpenÂsuoÂjaÂmos iĹĄ rinkÂliaÂvĹł ar kiÂtĹł moÂkÄ—ÂjiÂmĹł, kuÂriuos atÂliks „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ arÂba kiÂti pa slauÂgas terÂmiÂnaÂlui teiÂkianÂtys ar jo paÂslauÂgoÂmis beÂsiÂnauÂdoÂjanÂtys su bjekÂtai, taip pat iĹĄ meÂtiÂnio „KlaiÂpÄ—Â dos nafÂtos“ moÂkesÂÄ?io uĹž nauÂdoÂji mÄ…Âsi kranÂtiÂne. Ĺ is moÂkesÂtis bus ap skaiÂÄ?iuoÂjaÂmas atÂsiÂĹž velÂg iant ÄŻ tai, kad uosÂto inÂvesÂtiÂciÂjos tuÂrÄ—ÂtĹł atÂsi pirkÂti per 20 meÂtĹł su 5 proÂc. inÂvesÂti ciÂjĹł grÄ…ÂĹža. MoÂkesÂtis kasÂmet maÂŞės priÂklauÂsoÂmai nuo to, kiek rinkÂliaÂvĹł uosÂtas suÂrinks.
UĹžs. 992719 „„SuÂsiÂtaÂriÂmas: bendÂroÂvÄ—s „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“, „LieÂtuÂvos duÂjos“ ir KlaiÂpÄ—Â
ď Ž PlÄ—tra: TNcĂ?` ]N_NZĂ– : ;N[RcVĂ˜Vb` V ]YĂ›aĂ› `\QfO\` ]NWĂ›TbZb`
dos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ tuÂri paÂsiÂraÂĹĄyÂti svarÂbius doÂkuÂmenÂtus dÄ—l inÂvesÂtiÂciÂjĹł ÄŻ SGD terÂmiÂnaÂlo infÂrastÂrukÂtĹŤÂrÄ….
ToÂmo LukÂĹĄio (BFL) nuoÂtr.
9
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Regėjimo patikrinimus ignoruoja
Ar kada nors pagal vojote, kodėl de šimties metų vai kas turi daugiau kompiuterinių technologijų žinių negu dažnas suau gęs žmogus? Nejau gi XX a. gimsta vien genialūs vaikai?
Nors visiems šalies vairuotojams privalomas sveikatos, kartu ir re gėjimo, patikrinimas kas penkerius metus, 15 proc. jų tai ignoruoja.
Priklausomybė: jei vaiko neįmanoma atplėšti nuo kompiuterio, vadinasi, jis serga.
„Shutterstock“ nuotr.
Vaikystės prie kompiuterio pavojai Martynas Tovarovas Kiemo žaidimų nebereikia
Atsakymas labai paprastas: tech nologijų prieinamumas ir patrauk lumas skatina žmones jau nuo ma žens pratintis prie kompiuterio ir jame esančio virtualaus pasaulio, tai įprastų vaikiškų užsiėmimų – sporto, žaidimų, draugystės – al ternatyva. Bendrovės „Factus dominus“ tyrimo duomenimis, visą savo laisvalaikį prie kompiuterio pra leidžia du trečdaliai Lietuvos vai kų. O kur krepšinis? Kur knygos? Žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovės TNS tyrimo duomeni mis, 64 proc. internetu besinau dojančių vaikų prie jo prisijungia kasdien, 95 proc. – bent kartą per savaitę. Vaikų veikla internete yra daugiausia pramoginio pobūdžio – beveik 49 proc. jų kasdien žai džia žaidimus, 38 proc. lankosi so cialiniuose tinkluose. Padariniai visam gyvenimui
Toks reiškinys turi neigiamų pa darinių. Ilgas sėdėjimas prie kom piuterio gali paveikti žmogaus vystymosi raidą. Gydytojai tvirtina, kad taip pra leista vaikystė neužtikrins žmogui geros fizinės formos ir psichologi nės sveikatos. Akivaizdu, kad me dikai neklysta. Labai daug mūsų vaikų nutukę, jų stuburas iškrypęs, laikysena ne taisyklinga. Net maži vaikai nuolat junta nuovargį, yra dirglūs, išsi blaškę, jiems dažnai skauda gal vą. Nemažos dalies mokyklinio amžiaus vaikų regėjimas sutrikęs, riešų sąnariai jautrūs. Tai – lais valaikio, praleisto žaidžiant kom piuterinius žaidimus ar naršant internete, padarinys. Vis daugiau vaikų ir jaunimo diagnozuojama nauja liga – priklausomybė nuo kompiuterio. „Tai liga, sukelianti ne tik fizi nių, bet ir psichologinių proble mų. Fizinius negalavimus galima įveikti, tačiau psichologiniai pa dariniai – ilgalaikiai, jie gali kan
kinti visą gyvenimą“, – perspėjo „Šeimos psichologo“ konsultacijų firmos atstovė Laima Bratikaitė.
į kompiuterį žvelgia kaip į galimy bę pabėgti nuo skaudžios realybės ir patekti į alternatyvią, svajonių, realybę.
Teko ilgai gydytis
Andriui – 12 metų. Jis labai mėgo žaisti kompiuterinius žaidimus, prie kompiuterio sėdėdavo la bai ilgai. Tėvai nieko bloga neįta rė, manė, kad jų vaikas ruošia na mų darbus. Laikui bėgant Andrius nustojo bendrauti su draugais. Tėvai manė, kad tai – paauglio maišto forma, todėl irgi per daug nesijaudino. Ilgainiui berniuką nustojo do minti ankstesnis pomėgis – dvi račių sportas. Paklaustas, kodėl neina pasivažinėti dviračiu, And rius atsakydavo: sugedusi dviračio grandinė. Vėliau sėdėjimą namuo se prie kompiuterio pateisinda vo blogu oru, kol galų gale pasakė, kad dviratis jo nebedomina. Netrukus berniukas prarado apetitą. Kviečiamas valgyti tei sindavosi nenorįs arba neturįs tam laiko. Mama atnešdavo mais to jam į kambarį, bet Andrius pra dėjo užsirakint i, kad jam netruk dytų žaisti. Vaiko liga tėvai susirūpino, kai labai suprastėjo jo pažymiai mo kykloje. Tik po ilgo gydymo ir in tensyvaus medikų darbo su visa šeima berniukas sugrįžo į norma lią vaikystę – vėl pradėjo bend rauti su draugais, važinėti dvi račiu, sportuoti, atsirado noras mokytis. Agresija vietoj meilės
Kas yra priklausomybė nuo kom piuterio? Tai labai panašu į rūky mą, alkoholio ar narkotikų var tojimą. Norisi, nes tuo metu tai malonu. Kompiuterinių žaidimų ir tink lalapių kūrėjai sukuria erdvę, ku rioje galima tapti gražiam, stip riam, turinčiam neįprastų galių, komunikabiliam, perspektyviam. Nieko keista, kad šiuolaikinėje streso apimtoje visuomenėje vis daugiau žmonių, ypač dėl paaug lystės problemų kenčiančių vaikų,
Labai klysta tie tė vai, kurie džiaugia si, jog vaikas sėdi namie prie kompiu terio, yra saugus ir niekas jo nenusk riaus. „Galima manyti, kad ligotas po traukis kompiuterinėms technolo gijoms yra vaiko problema. Juk jis pats turi mąstyti ir atskirti, kas yra gerai ir blogai. Vis dėlto tai turi įdiegti tėvai. Vaikai juk dažniausiai būna emociškai ir protiškai nesub rendę, jie nesuvokia, kad toks gy venimo būdas juos žudo“, – įsiti kinusi psichologė L.Bratikaitė. Jos tvirtinimu, labai klysta tie tėvai, kurie džiaugiasi, jog vaikas sėdi namie prie kompiuterio, yra saugus ir niekas jo nenuskriaus. Pavojus gali būti ne tik fizinis. „Kai vaikas pernelyg daug lai ko praleidžia virtualioje erdvėje, jo emocinis pasaulis tampa skur dus ir bukas. Prie kompiuterio vaikas negali patirti normaliam žmogui gyvybiškai svarbių jaus mų: draugiškumo, artumo, užuo jautos, meilės. Priešingai, jis mato agresiją, smurtą ir kraują. Būtent tokie vaizdiniai dominuoja žaidi muose. Vyksta vertybių disbalan sas, o tėvai to nepastebi“, – aiški no L.Bratikaitė. Dar vienas pavojus
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo sky riaus vedėja Žaneta Žalkauskaitė teigė, kad priklausomybę nuo kom piuterių dažnai sunkoka įžvelgti, nes ji progresuoja lėtai ir nėra tokia akivaizdi, kaip priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio. „Priklauso mybės nuo kompiuterio požymiai
yra šie: vaikas nekreipia dėmesio į tėvų pastabas, atsikalbinėja, tam pa irzlus, prastai miega, elgiasi ag resyviai, kai jam draudžiama nau dotis kompiuteriu, nenori užsiimti jokia kita veikla“, – vardijo Ž.Žal kauskaitė. Ji atkreipė tėvų dėmesį, kad in ternetas yra ir mobiliuosiuose te lefonuose, o ilgai naudotis telefo nu taip pat žalinga. „Tėvai pavėluotai supranta, kad tai jau yra problema. Tik ta da, kai nukenčia mokslai, prade dama bėgti iš mokyklos, tėvai su sirūpina ir kreipiasi į specialistus. Visas problemas reikia pradėti ša linti, kai jų židinys dar tik prade da rusenti. Išgydyti priklausomy bę daug sunkiau, nei užbėgti jai už akių“, – kolegei pritarė psicholo gė L.Bratikaitė.
Kaip padėti vaikams? Siekiant atpratinti vaiką nuo pikt naudžiavimo kompiuteriniais žai dimais ir internetu ypač svarbu at pažinti pirmuosius priklausomy bės požymius. Pavyzdžiui, jei ten, kur nėra kompiuterio, vaikas val go neskubėdamas, o namie amži nai skuba arba sako neturįs apeti to, nesunku nustatyti tokio poky čio priežastį ir padaryti išvadas. Patarimų, kaip atpratinti vaiką nuo pernelyg ilgo naudojimosi kom piuteriu, pravartu klausti pažįsta mų, draugų, kurie yra susidūrę su panašiomis problemomis. Būtina konsultuotis su specialistais. Infor macijos šia tema galima rasti inter nete, yra ir įvairios literatūros.
Tokius rezultatus atskleidė „Lie tuvos draudimo“ užsakymu atlik ta Lietuvos vairuotojų apklausa. Apklausos duomenimis, 19 proc. vairuotojų regėjimą tikrinosi per pastaruosius metus, 34 proc. ir 31 proc. – atitinkamai per 1–3 ir 4–5 metus. Specialistų teigimu, tai ga li būti susiję su vairuotojo pažy mėjimo keitimu, tačiau nesant to kios būtinybės dažnas vairuotojas į sveikatos, kartu ir regėjimo, patik rinimą žiūri aplaidžiai. Per pastaruosius metus regėjimą dažniau tikrinosi didžiausias paja mas gaunantys gyventojai. Per pa staruosius trejus metus – moterys, jauniausi apklaustieji (18–25 me tų) ir mažesnių miestų bei rajonų centrų gyventojai.
Per pastaruosius me tus regėjimą dažniau tikrinosi didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.
Miestiečiai dažniau teigė, jog vairuotojai, kurių regėjimas gal būt sutrikęs, dažniau nepastebi kelio ženklų, šviesoforo signalų. Mažesnių miestų ir rajonų cent rų gyventojai dažniau minėjo, kad tokie vairuotojai dažniau nepas tebi pėsčiųjų ir dviratininkų. Vai ruotojų, kurių regėjimas sutrikęs, keliamus pavojus dažniau įžvelgia moterys ir mažesnes pajamas gau nantys žmonės. 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokie vairuotojai neseka prietai sų skydelio rodmenų, o 2 proc. ak centavo, kad jie dažniau nesirūpi na ir automobilio technine būkle, žibintais. Kitose šalyse vairuotojams re gėjimą tikrintis privaloma tik gau nant vairuotojo pažymėjimą. Ta čiau, pavyzdžiui, nacionalinė britų sveikatos apsaugos ministerija re komenduoja reguliarias regėjimo patikras kas dvejus metus. Vis gi penktadalis britų vairuotojų per pastaruosius dvejus metus regėji mo nesitikrino. Maža to, net 5,5 mln. žmonių Di džiojoje Britanijoje, kuriems paskir ta nešioti akinius arba kontaktinius lęšius, pripažino važiavę be jų. VD inf.
Svarbu skirti pakankamai dėme sio vaikui, šnekėti su juo, siūlyti jam įvairių užsiėmimų, skatinti domėji mąsi įvairia veikla. Būtina domėtis, ką veikia vaikas, o ne atsikratyti juo patariant: eik, užsiimk kuo nors. Dažnai blogą pavyzdį rodo tėvai. Jeigu jie piktnaudžiauja kompiute riu, vaikas darys tą patį. Verta kritiš kai pažiūrėti ir į save.
Tomo Urbeliono (BFL) nuotr.
10
antraDIENIS, rugpjūčio 14, 2012
sportas
Pakyla: Lietuvos taupyklėje (iš kairės) plaukikės R.Meilutytės ir šiuolaikinės penkiakovės atstovės L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės auksas, kanojininko J.Šuklino sidabras, imtyninin
Londone – sėkmingiausia liet
Trečiasis pagal dydį lietuvių miestas Londonas mūsų šalies sportininkus priėmė svetingai. Kantriai iš favoritais laikytų tau tiečių medalių laukę sporto aistruoliai, finišuojant XXX olimpi nėms žaidynėms, sulaukė atpildo. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Geriausias pasiekimas
Lauros Asad auskait ės-Zadne provskienės ir Jevgenijaus Šukli no nuostabūs startai vainikavo di džiausią sporto šventę ir suteikė vilčių, kad jauna lietuvių koman da po ketverių metų Rio de Žaneire gali sulaukti dar didesnės sėkmės. Sėkmingiausiai po nepriklauso mybės atkūrimo olimpinėse žaidy nėse pasirodžiusi Lietuvos rinkti nė su dviem aukso, vienu sidabro ir dviem bronzos medaliais komandų įskaitoje Londone užėmė 34-ą vie tą. Po penkis apdovanojimus lietu viai parsivežė ir iš 2000-ųjų olim pinių žaidynių Sidnėjuje bei prieš ketverius metus vykusios olim piados Pekine, tačiau dar nė karto mūsiškių delegacija negrįžo savo apdovanojimų taupyklėje turėda ma visų trijų prabų apdovanoji mus. Iš viso tarp beveik 11 tūkst. Lon done startavusių sportininkų mū sų šaliai atstovavo 62 atletai. Penki iš jų Didžiosios Britanijos sosti nę prisimins kaip aukščiausią savo sportinės karjeros viršūnę. Pasaulį nustebinusi Rūta Meilutytė į olim pą įkopė būdama vos penkiolikos, kita auksą padovanojusi mūsų ša lies sportininkė L.AsadauskaitėZadneprovskienė triumfo laukė 28 metus. „Sporte esu 18 metų. Dar būda ma šešiolikos naiviai tikėjau, kad būsiu olimpinė čempionė. Ir ta die na išaušo. Šiemet ruošiausi visus metus, bet svarbiausia buvo viską gerai atlikti. Paskutinėje rungtyje jaučiausi užtikrinta. Sau pasakiau, kad auksinio medalio neatiduosiu niekam, jis bus mano“, – vieną akį uždengusi aukso medaliu šypsojo si stipriausia planetos penkiakovi ninkė. Kanojininkui J.Šuklinui ir imty ninkui Aleksandrui Kazakevičiui
dar tik 26-eri, o boksininkui Eval dui Petrauskui – vos dvidešimt. Tai reiškia, kad net ant pjedesta lo neužkopus garsiems sportinin kams Virgilijui Aleknai, Austrai Skujytei ar Dainai Gudzinevičiū tei, mūsų šalis išlaikys didžiulį po tencialą. Per nepriklausomybės laikotar pį lietuviams iš viso pavyko iško voti 21 medalį: 6 aukso, 5 sidabro ir 10 bronzos. Medalį skyrė dukrytei
Paskutinį Londono olimpinių žai dynių aukso medalį L.Asadaus kaitei-Zadneprovskienei įteikė le gendinis šuolininkas su kartimi, Ukrainos olimpinio komiteto pre zidentas Sergejus Bubka. 17 kar tų pasaulio rekordus praeityje ge rinęs ukrainietis kaip niekas kitas žino olimpinio aukso kainą. Ketu riose olimpinėse žaidynėse dalyva vęs ir sau lygių praktiškai neturėjęs šuolininkas aukso medalį iškovo jo vos sykį. 15-ąją vietą Penkine iškovojusi penkiakovininkė Londono sporto kompleksuose surinko 5 408 taš kus ir pagerino olimpinį rekordą. Naująją čempionę pasveikino ir jos vyras Andrejus Zadneprovskis. Dabar Zadneprovskių šeima turi vi są medalių komplektą. Vienas ge riausių visų laikų šalies penkiakovi ninkų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro, o Pekine –bronzos apdovanojimus. „Labai džiaugiuo si Lauros pasiekimu. Pats mačiau, kaip ji sunkiai dirbo ir šio apdova nojimo tikrai yra verta“, – po finišo kalbėjo sportininkės vyras. Tiesa, jis savo žmonos trium fą stebėjo Vilniuje per televizo rių. „Paprašiau, kad jis nevažiuo tų į Londoną, nes man taip ramiau startuoti. Vyro jaudulys persiduo da ir man. Nusprendėme, kad man geriau bus startuoti vienai. Jis na muose mane palaikė“, – atviravo sportininkė.
Aukso medalį L.AsadauskaitėZadneprovskienė skyrė dvejų me tukų savo dukrelei Adrianai. Neeilinis talentas
Pagrindine pergalės priežastimi olimpinė čempionė įvardijo puikų pasirodymą pirmojoje fechtavimo rungtyje. Užėmusi trečią vietą lie tuvė galingai atsispyrė ir vėliau jau buvo nesulaikoma. „Pasiruošiau labai gerai ir viską labai gerai padariau nuo pirmosios rungties iki pat varžybų pabaigos. Pergale patikėjau bėgimo antraja me kilometre. Bėgimas yra mano stipriausia rungtis, todėl žinojau, kad būsiu nepralenkiama. Visiškai neišsikroviau, todėl galėjau bėg ti dar greičiau, bet to nereikėjo“, – po varžybų kalbėjo krašto apsaugos savanorė. Savo auklėtinei komplimentų negailėjo ir jos treneris Jevgenijus Kliosiovas. „Su Laura dirbame be veik dešimtmetį. Kiekvieno trene rio svajonė dirbti su tokia sporti ninke. Tai ypač tvirto charakterio ir labai užsispyrusi sportininkė, vis ką daro su dviguba energija“, – va lingą čempionę gyrė treneris. Penkiakovininkai iš trečios olim piados iš eilės parveža į Lietuvą medalių. Šios sporto šakos atsto vai nuo 2000 m. kasmet iškovo ja Lietuvai po pasaulio ir Europos čempionatų bei olimpinių žaidy nių medalį.
5
medalius
XXX olimpinėse žaidynėse iškovojo Lietuvos sportininkai.
Lyderiai: Londono olimpinėse žaidynėse medalius Lietuvai dovanojo šiuol
nių, bokso ir kanojų meistrai.
11
antraDIENIS, rugpjūčio 14, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
nko A.Kazakevičiaus ir boksininko E.Petrausko bronza.
Roberto Dačkaus ir Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
tuviams visų laikų olimpiada
laikinės penkiakovės, plaukimo, imty-
Medaliai Valstybė
Lietuvių rezultatai
Auksas Sidabras
1. JAV 2. Kinija 3. D.Britanija 4. Rusija 5. Pietų Korėja 6. Vokietija 7. Prancūzija 8. Italija 9. Vengrija 10. Australija 11. Japonija 12. Kazachstanas 13. Nyderlandai 14. Ukraina 15. N.Zelandija 16. Kuba 17. Iranas 18. Jamaika 19. Čekija 20. Š.Korėja 21. Ispanija 22. Brazilija 23. Pietų Afrika 24. Etiopija 25. Kroatija 26. Baltarusija 27. Rumunija 28. Kenija 29. Danija 30. Azerbai džanas 30. Lenkija 32. Turkija 33. Šveicarija 34. Lietuva 35. Norvegija 36. Kanada 37. Švedija 38. Kolumbija 39. Gruzija 39. Meksika 41. Airija 42. Argentina 42. Slovėnija
42. Serbija 45. Tunisas 46. Dominikos Respublika 47. Trinidadas ir Tobagas 47. Uzbekistanas 49. Latvija 50. Alžyras 50. Bahamos 50. Grenada 50. Uganda 50. Venesuela 55. Indija 56. Mongolija 57. Tailandas 58. Egiptas 59. Slovakija 60. Armėnija 60. Belgija 60. Suomija 63. Bulgarija 63. Estija 63. Indonezija 63. Malaizija 63. Puerto Rikas 63. Taivanas 69. Botsvana 69. Kipras 69. Gabonas 69. Gvatemala 69. Juodkalnija 69. Portugalija 75. Graikija 75. Moldova 75. Kataras 75. Singapūras 79. Afganistanas 79. Bahreinas 79. Honkongas 79. Saudo Arabija 79. Kuveitas 79. Marokas 79. Tadžikistanas
Bronza Iš viso
46 38 29 24 13 11 11 8 8 7 7 7 6 6 6 5 4 4 4 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2
29 27 17 26 8 19 11 9 4 16 14 1 6 5 2 3 5 4 3 0 10 5 2 1 1 5 5 4 4
29 22 19 32 7 14 12 11 5 12 17 5 8 9 5 6 3 4 3 2 4 9 1 3 2 5 2 5 3
104 87 65 82 28 44 34 28 17 35 38 13 20 20 13 14 12 12 10 6 17 17 6 7 6 12 9 11 9
2
2
6
10
2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1
2 2 2 1 1 5 4 3 3 3 1 1 1
6 1 0 2 1 12 3 4 3 3 3 2 2
10 5 4 5 4 18 8 8 7 7 5 4 4
1 1
1 1
2 1
4 3
1
1
0
2
1
0
3
4
1 1 1 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
0 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0
3 1 0 0 0 0 0 4 3 1 0 3 2 2 2 1 1 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 1 1 1
4 2 1 1 1 1 1 6 5 3 2 4 3 3 3 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 1 1 1
0
0
1
1
0 0 0
0 0 0
1 1 1
1 1 1
Lietuvos medaliai Olimpiada
1992 m. Barselona 1996 m. Atlanta 2000 m. Sidnėjus 2004 m. Atėnai 2008 m. Pekinas 2012 m. Londonas
Auksas
Sidabras
Bronza
Iš viso
Vieta
1 0 2 1 0 2
0 0 0 2 2 1
1 1 3 0 3 2
2 1 5 3 5 5
34 71 33 45 56 34
Olimpietis
Laura Asadauskaitė
Sporto šaka/rungtis
Rezultatas
šiuolaikinė penkiakovė
1 1 (100 m krūtine), 26 (50 m laisvu stiliumi), 29 (100 m laisvu stiliumi) 2 3 3 4 6 5 (sprintas), 7 (keirinas) 5 6 7 8 8 8 8 (100 m krūtine), 11 (200m krūtine) 8 9 10 11 12 12 13 13 (200 m kompleksinis), 39 (100 m peteliške) 14 aštunfinalis aštunfinalis aštunfinalis 17 17 18 21 21 (asmeninės lenktynės), 46 (plento lenktynės) 25 26 26 27 27 28 28 (100 m laisvu stiliumi) 31 34 34 39 40 42 46 50 58 (plento lenktynės) 75 atrankos varžybos
Rūta Meilutytė
plaukimas
Jevgenijus Šuklinas baidarių ir kanojų irklavimas Evaldas Petrauskas boksas Aleksandras Kazakevičius graikų-romėnų imtynės Virgilijus Alekna disko metimas Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas akademinis irklavimas Simona Krupeckaitė dviračių trekas Austra Skujytė septynkovė Gintarė Scheidt buriavimas Edgaras Venckaitis graikų-romėnų imtynės Mindaugas Griškonis akademinis irklavimas Donata Vištartaitė akademinis irklavimas Justinas Kinderis šiuolaikinė penkiakovė Giedrius Titenis Lietuvos rinktinė Zinaida Sendriūtė Egidijus Balčiūnas Airinė Palšytė Gintarė Venčkauskaitė Juozas Bernotas Vilma Rimšaitė
plaukimas krepšinis disko metimas baidarių ir kanojų irklavimas šuolis į aukštį šiuolaikinė penkiakovė buriavimas BMX dviračiai plaukimas
Vytautas Janušaitis Daina Gudzinevičiūtė Egidijus Kavaliauskas Karolis Bauža Marius Paškevičius Rokas Guščinas Lina Grinčikaitė Indrė Jakubaitytė Kristina Saltanovič
stendinis šaudymas boksas dziudo dziudo gimnastika 100 m bėgimas ieties metimas 20 km ėjimas
Ramūnas Navardauskas
dviračių plentas
Darius Draudvila Povilas Mykolaitis Brigita Virbalytė Raivydas Stanys Rasa Drazdauskaitė Diana Lobačevskė Mindaugas Sadauskas Rytis Sakalauskas Sonata Tamošaitytė Eglė Staišiūnaitė Neringa Aidietytė Marius Žiūkas Rokas Milevičius Tadas Šuškevičius Laura Švilpaitė Gediminas Bagdonas Remalda Kergytė Akvilė Stapušaitytė
dešimtkovė šuolis į tolį 20 km ėjimas šuolis į aukštį maratonas maratonas plaukimas 100 m bėgimas 100 m barjerinis bėgimas 400 m barjerinis bėgimas 20 km ėjimas 20 km ėjimas buriavimas 50 km ėjimas gimnastika dviračių plentas maratonas badmintonas
Toliau – Brazilija 2016 m. vasaros olimpinės žaidy
nės vyks Rio de Žaneire. Šios žaidynės bus pirmosios Pietų Amerikos žemy ne, antrosios – Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių 1968-aisiais), trečios
– Pietų pusrutulyje ir pirmos šalyje, ku rios valstybinė kalba – portugalų.
Tokiją (Japonija) ir Čikagą (JAV). Žaidynėse po 112 metų pertraukos vėl
Dėl teisės surengti žaidynes Rio de
Žaneiras įveikė Madridą (Ispanija),
bus vykdomos golfo rungtys ir po 92 metų nuo pastarojo karto sportininkai
vėl varžysis regbio aikštelėje. Buriavi mo varžybose bus atsisakyta buvusios seniausios žaidynėse Star klasės valčių varžybų ir pirmą kartą vyks jėgos aitva rų ir banglenčių sporto varžybos.
12
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
pasaulis Kraujo galėjo nebūti
Nori naujo proceso
Kritika kritikams
Nepriklausoma komisija griežtai sukritikavo Norve gijos policiją. Komisija teigė, kad sprogdinimo, kurį Osle surengė Andersas BehringasBreivikas, galėjo būti išveng ta. Tyrėjai pridūrė, kad parei gūnai nesugebėjo apsaugo ti žmonių Utiojos saloje, nes per lėtai reagavo į situaciją.
Buvęs Bosnijos serbų lyde ris Radovanas Karadžičius kreipėsi į Tarptautinį tribuno lą ir reikalavo pradėti iš nau jo nagrinėti jo bylą. Esą teis mas turi pradėti nagrinėti by lą nuo nulio, nes advokatams per vėlai pateikti faktai, liu dijantys R.Karadžičiaus ne kaltumą.
Žmogaus teisių ekspertas Ro geris Kiska sukritikavo Vaka rų reagavimą į grupės „Pussy Riot“ bylą. Pasak jo, kritikus domina anaiptol ne žodžio laisvė, o žodžio laisvė tais klausimais, kurie jiems itin artimi. Aktyvistas pabrėžė, kad tokių atvejų, kaip „Pussy Riot“, pasaulyje apstu.
Ieškos daugiau kaltų? Vatikaną supurtęs duomenų nute kinimo skandalas nerimsta. Nors asmeninis popiežiaus liokajus, kaltinamas nutekinęs informaciją, stos prieš teismą, tyrimas dėl slap tų Vatikano dokumentų atskleidi mo dar nebaigtas.
Šventojo miesto teisėsaugos tarny bos pranešė, kad tyrėjai domisi ga limu kitų asmenų vaidmeniu šiame skandale. Apie tai pranešė Švento jo Sosto atstovas spaudai. „Nemanome, kad baigėme sa vo darbą. Tyrimas tebėra atviras dėl kitų žmonių, kurie, matyt, yra prisidėję“, – sakė Vatikano atsto vas Federico Lombardi. Popiežiaus liokajus 46 me tų Paolo Gabriele stos prieš teis mą. Jam gresia kaltinimai „vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis“. Kaip patvirtino teisėjas Piero Bonnetas, P.Gabriele pavogė slap tus dokumentus iš popiežiaus ka bineto ir perdavė juos Italijos žur nalistui Gianluigi Nuzzi. Šis slaptus dokumentus citavo savo knygoje „Sua Santità“ („Jo Šventenybė“). Už šį nusikaltimą P.Gabriele gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Manoma, kad jis galėjo žiniasklai dai nutekinti šimtus slaptų popie žiaus dokumentų. Vatikanas nu rodė, kad šis teismas prasidės ne anksčiau nei spalį. Kaltinimai bendrininkavus taip pat pateikti dar vienam Vatikano dar buotojui – Vatikano valstybės sek retoriato analitikui ir programuoto jui Claudio Sciarpelletti. Jis anksčiau šioje byloje įvardytas nebuvo. 46 metų liokajus suimtas šių metų gegužę, atliekant tyrimą dėl privačių popiežiaus dokumen tų nutekinimo žiniasklaidai. Nuo suėmimo praėjus daugiau nei mė nesiui, jis buvo laikomas Vatikano kalėjime, o liepą jam skirtas namų areštas, kol bus paskelbtas teisėjo sprendimas. CNN, BNS inf.
Vargu ar Irano pre zidentas Mahmou das Ahmadineja das gali tikėtis pa versti Saudo Ara biją partnere. Dar nuo 1979 m. revo liucijos Irane abi šalys yra prieši ninkės. Bet Tehe ranas bando ieškoti sąjungininkų. Jų ga li reikėti, nes situa cija Sirijoje gerokai komplikuojasi.
Derybos: Saudo Arabijos karalius Abdullah bin Abdulazizas Al Saudas (kairėje) į savo šalį asmeniškai pakvie
tė regiono priešininko Irano vadovą M.Ahmadinejadą konsultuotis dėl Sirijos.
Susitikime – vienybės šūkiai Istorinis susitikimas
Vakar Mekoje prasidėjo specialus Islamo bendradarbiavimo organi zacijos (IBO) viršūnių susitikimas. Saudo Arabijoje yra įsikūrusi IBO – 57 musulmoniškas valstybes vienijančios grupės – būstinė. Šį susitikimą galima laikyti ne tik simboliniu, bet ir istoriniu, juk prie vieno stalo sėdo dviejų am žinų varžovų – Saudo Arabijos ir Irano – vadovai. Tiesa, Teheranas ir Rijadas dėl Sirijos nesutaria, o ir vargu ar su tars. Saudo Arabija su Kataru už siima Sirijos opozicijos rėmimu, o Iranas palaiko sąjungininko Bas haro al Assado pusę. Be to, tarp abiejų šalių apstu įsisenėjusių nesutarimų. Ne tik dėl religinių reikalų, nors Iranas – šiitiškas, o Saudo Arabija – su nitiška ir laiko save sunitiškų ša lių globėja. Teheranas pasipiktinęs ir tuo, kad Saudo Arabijos, artimos JAV sąjungininkės regione, nafta tvin do pasaulio rinką, o Iranui dėl Va karų sankcijų sunkiai sekasi par duoti savąją. Istorinės priešininkės
Pasipiktinimas: Vatikanas slap
tų popiežiaus dokumentų pavie šinimą įvardijo kaip kriminalinį nusikaltimą. AFP nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
„Pasaulis šiandien patekęs į la bai opią situaciją, – per susitiki mą pabrėžė M.Ahmadinejadas. – Tikiuosi, kad daugiausia dėmesio bus skiriama vienybei didinti ir priešiškumui mažinti.“ Nors M.Ahmadinejadą į susiti kimą pakvietė pats Saudo Arabijos
karalius Abdullah bin Abdulazizas Al Saudas, santykių šiltėjimo nie kas nesitiki. Tiek Iranas, tiek Persijos įlankos monarchijos iki šiol su nepasitikė jimu žiūri vieni į kitus.
Tikiuosi, kad dau giausia dėmesio bus skiriama vienybei didinti ir priešišku mui mažinti. Nors Saudo Arabija anksčiau buvo artima Sirijos sąjungininkė, ypač Pirmojo ir Antrojo Persijos įlankos karų metais, kai Damasko paramos Rijadui reikėjo kovojant su Saddamo Husseino Iraku, sau dų pozicija pakito, kai Libane 2005 m. buvo nužudytas saudų kilmės šalies vadovas Rafiqas al Hariri, o po metų kilo karas tarp Libane vei kiančios Irano globojamos „Hez bollah“ organizacijos ir Izraelio. Tuo metu B.al Assadas nusi suko nuo Persijos įlankos šalių ir ėmė palaikyti glaudžius santykius su šiitišku Iranu. Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos monarchijos paskelbė Damaskui politinį ir eko nominį karą, siekdamos atkeršyti Sirijai už sąjungą su Iranu. Kadangi Saudo Arabija sie kė, kad Iranas būtų izoliuotas re gione, Sirijos, kaip sąjunginin
kės, praradimas nebuvo patogus, ir dabar Rijadas siekia, kad vietoj B.al Assado atsirastų palankesnis režimas. „Įtampa tarp Irano ir Persijos įlankos regiono šalių išliks, ir tai, esu tikras, tėra taktinis Irano ėji mas, – analizavo Mohammadas Abbasas Naji, Kaire esančio „AlAhram“ strateginių studijų centro Irano ekspertas. – Manau, tai – ne susitaikymas, o bandymas pasi likti atvirą langą bendrauti.“ Čia pat jis pridūrė, kad Saudo Arabijos parama Sirijos sukilė liams nėra tokia didelė, kaip Tur kijos, tad jis nemato tokių proble mų, dėl kurių dabar Teheranas ir Rijadas nesusikalbėtų. Tarptautinių santykių eksper tas Wahidas Hamzah Hashimas iš Saudo Arabijos tvirtino, kad „Ri jadas tikrai nenori matyti sugriau to Irano, o norėtų turėti taikų kai myną“. Profesorius taip pat pabrėžė, jog, nepaisant ilgamečių Irano ir Saudo Arabijos nesutarimų, abi šalys svarbiais klausimais gali rasti kompromisą, juk šiuo metu jis bū tų naudingas abiem. „Akivaizdu, kad Iranas – pro tingas žaidėjas. Manau, Iranas el giasi labai išmintingai nedegin damas tiltų su Persijos įlankos šalimis ir islamo pasauliu“, – tei gė W.H. Hashimas. Tiesa, jis sutiko su M.A.Naji nuomone, kad Iranas veikiausiai žengė labiau taktinį žingsnį su
sidarius tam tikroms sąlygoms ir „rimto santykių atšilimo, bent kol kas, tikėtis neverta“. Nesuderinamos pozicijos?
Rijadas neslepia, kad palaiko su nitų sukilėlius, kurie kovoja su B.al Assado režimu, o šio daugelis na rių priklauso alavitų religinei gru pei, artimai šiitams. Saudo Arabijos vadovai ne sykį kaltino Teheraną, kad šis kursto šiitų sukilimus Viduriniuose Ry tuose. Rijadą ypač papiktino Irano parama Bahreine šiitų organizuo tiems protestams prieš vietos mo narcho Al Khalifo dinastiją, kuri yra artima Saudo Arabijos sąjun gininkė. O Iranui Sirija – artimiausia są jungininkė regione, todėl Tehera nas kelis kartus perspėjo ne tik Persijos įlankos monarchijas, bet ir Vakarus, kad režimo keitimas sulauks atsako. Visgi Irano, patiriančio Vakarų spaudimą, vadovas nesiėmė tie siogiai kaltinti Saudo Arabijos dėl padėties Sirijoje. Jis pabrėžė, kad nesutarimais musulmonų pasau lyje naudojasi „priešai“. „Musulmonų vyriausybės švais to didžiulę energiją įvairiems vi daus nesutarimams spręsti, nors tik kenkiame sau. Manyčiau, mu sulmonams verčiau derėtų konsul tuotis tarpusavyje“, – dar prieš su sitikimą sakė Irano prezidentas. „gulfnews.com“, „Al-Arabiya“, „Korea Times“, IRNA, BNS inf.
13
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
menas ir pramogos Kristupo vasa ros festivalis skiria duoklę ir folklorui – Šv. Kotrynos bažny čios scenoje pristato žaibiškai išpopulia rėjusią grupę „Mar ga muzika“, įvairių tautų tradicines dai nas įvilkusią į šiuo laikinius apdarus.
Jaukumas: ne tik dalykiniai, bet ir draugiški santykiai nuo pat susikūrimo grupei „Marga muzika“ įpūtė originalumo dvasios. Alionos Bondarenko nuotr.
Kristupo folkloro skrynioje – „Marga muzika“ Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Dvasią įkvėpė draugystė
Jei vis dar įsivaizduojate, kad folk loro muzika – tai močiučių dre bančių balsų ir išderinto akordeo no gaudesys, pats laikas atsibusti. O pats geriausias žadintuvas – „Marga muzika“. Prieš trejus me tus susikūrusi, tačiau jau spė jusi aplėkti visą Lietuvą, dukart koncertavusi festivalio „Mėnuo Juodaragis“ didžiojoje scenoje ir išmaišiusi šalių kaimynių festiva lius, gerų bičiulių ir profesionalių muzikantų grupė šį ketvirtadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje prisista tys vilniečiams. Tai, kad tarp gau sybės besikuriančių neofolkloro grupių būtent ši sublizgės Kris tupo vasaros festivalio rubrikoje „Folk skrynia“, tik patvirtina, jog „Marga muzika“ turi tai, ko reikia šiam žanrui: begalinį išradingumą, originalias aranžuotes bei chariz matiškus atlikėjus, kurie, be kita ko, yra ne tik scenos kolegos, bet ir puikūs bičiuliai. Grupės lyderė Laurita Peleniūtė grupės užuomazgas prisimena kaip
natūralų reiškinį – senosios lietu vių, latvių, vėliau ir estų, rusų, uk rainiečių, serbų, žydų dainos, nuo lat skambėdavusios draugų būryje, vieną dieną tiesiog „pareikalavo“ būti pristatytos platesnei publikai nei virtuvės rakandai ar Rasų lau žai. „Mintis įkurti grupę kirbėjo se niai, šiuo pavadinimu buvo su daryta fotografij ų ir mano kurtų drabužių paroda, tad vėliau taip pakrikštijome ir grupę. Pradėjome nuo jaukaus pasisėdėjimo su drau gais, kurie ir iki tol užsiėmė muzi ka. Bet be to jaukumo grupė nebū tų gimusi“, – neabejojo Laurita.
ši įvairovė grupei suteikė nepakar tojamą prieskonį. Jį jau spėjo įver tinti ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio muzikos festivalių publika bei žiniasklaida.
Originalus žanrų margumynas
„Atsirandant grupei buvo la bai svarbu, kad muzikantai turė tų skirtingas patirtis, mėgtų pačių įvairiausių stilių muziką. Pasiūly mas burtis visiems patiko, visiems tai buvo įdomu. Jau tada svajojau, kad bet kurioje Europos šalyje galė tume sugroti būtent tos šalies dai ną, kurią dainuotų minia, kad ten pasijustume savi. Ta idėja puikiai pildosi“, – džiaugėsi ji. Nors tradicinis folkloro rinkimo būdas vykstant į specialias ekspe
Grupės nariai – gitaristas Enrikas, bosistas Karolis, mandolina gro jantis vokalistas Evaldas, Marty nas, kuriam paklūsta jo paties bal sas, būgnai, fleita, dūdmaišis ir kiti pučiamieji, violončelininkė Dovilė ir vokalistės Laurita, Eglė, Aliona bei Inga. Daugelis jų yra muzikos profesionalai, groja ar dainuoja ir kitose grupėse, atlieka įvairių žan rų muziką – nuo metalo iki roko ar net klasikos. Pasak Lauritos, būtent
Svajojome, kad bet kurioje Europos ša lyje galėtume sugro ti būtent tos šalies dainą, kurią dainuo tų minia. Ta idėja pildosi.
dicijas pernelyg sudėtingas, būtent tiesiai iš močiučių atkeliavo di džioji dalis lietuviškosios ar latviš kosios grupės programos. Likusias dainas suneša visi grupės nariai – išgirdę jas kelionėse, tarptautinėse stovyklose, iš pažįstamų bei drau gų kitose šalyse. Beje, ši grupė pel nytai vadinama ledlaužiu, praplė tusiu muzikinį akiratį, sugebėjusiu išpopuliarinti ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų folklorą profesionalioje scenoje. Įvertinti net Rusijoje
„Mes prieš atlikdami dainą visada ją pristatome – ne tik išverčiame tekstą, bet ir paaiškiname, kodėl būtent ji dainuojama, iš kur atke liavusi, kokios tradicijos ją lydė jo, – ar tai vestuvių, ar kitų apei gų, švenčių daina. Kiekviena daina turi savo istoriją, ją visada išsiaiš kiname“, – sakė grupės lyderė. Praėjusią vasarą per koncer tų turą viename didžiausių al ternatyviosios muzikos festivalių Rusijoje „Pustyje cholmy“ daly vavusi „Marga muzika“ grojo de šimttūkstantinei miniai. Vėliau ji grojo ir labiau kamerinėje aplin
koje, įvairiuose Maskvos klubuo se. Po jų koncertų spauda mirgė davo pagyromis, kai kurie leidiniai net užsiminė, kad būtent šie lietu viai atgaivino tradicinius pogrindi nius renginius. Deja, daugelyje koncertų grupės įrašų reikalavusiems gerbėjams kol kas teko nusivilti. Bet jau rudenį „Marga muzika“ planuoja išleisti debiutinį albumą. Tačiau jo įrašai neplanuotai įstrigo – dėl vienos iš grupės merginų sunkios ligos vie na nuostabi armėniška daina taip ir nebaigta įrašyti. „Albumą jau netrukus pristaty sime – pasistengsime, kad apie tai sužinotų tikrai kiekvienas. O tai, kad grojame Kristupo vasaros fes tivalyje, yra didžiulis įvertinimas mums. Ne kartą esame koncertavę ir bažnyčiose, todėl visa programa paruošta būtent šiai vietai – bus daugiau daugiabalsių, vokalinių kūrinių, mažiau trankesnės muzi kos“, – žadėjo Laurita. KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 27–62 litai.
Rudenį pasitiks cirko festivalis Vlada Kalpokaitė Vilniečiai neturėtų nusiminti dėl besitraukiančios vasaros, nes jau rugsėjo pradžioje atmosferą kai tins Menų spaustuvėje vyksiantis tarptautinis festivalis „Naujojo cir ko savaitgalis’12“.
Kompaktiškumas: kišeninis L.Bigot teatras įrodo, kad cirko sąvoka pa
staraisiais dešimtmečiais tapo gerokai platesnė.
Organizatorių nuotr.
Festivalis kviečia visus, kurie mėgsta šiuolaikinį teatrą ir šokį, žavisi žongliravimu, akrobatika ir kitais cirko žanrais, bet ieško juose turinio. Būtent tuo ir skiriasi nau jasis cirkas: jame ieškoma naujų meninės raiškos būdų paneigiant stereotipą, kad cirkas – tik pramo ga, o fizinių galimybių demonstra vimas reiškia intelekto trūkumą. Įvairiose šalyse įsikūrė (ir tebėra kuriamas) šiuolaikinio cirko moky mosi įstaigų tinklas. Ten būsimieji cirko profesionalai įgyja išties ge rų ne tik cirko, bet ir scenos menų, muzikos, dramaturgijos komplek sinių įgūdžių. Lietuvoje, deja, to kios mokyklos atsiradimas dar
neatrodo labai realus. Bet yra ne maža imlių savamokslių bendruo menė, kuri savo programa ir pradės festivalį: bus pristatytas Lietuvos šiuolaikinio cirko trupės „Antig ravitacija“ spektaklio „Nėra laiko“ eskizas. Pirmą kartą festivalyje matysime Kroatijos šiuolaikinio cirko meni ninkus. Jauna trupė „Room 100“ Lietuvos publikai pristatys savo pirmąjį spektaklį „C8H11NO2“, pelniusį aukščiausius apdovano jimus. Pavadinimui pasirinkę che minės medžiagos dopamino for mulę šio spektaklio autoriai ryžosi kalbėti apie tai, kas yra skaudu ir sunkiai suvokiama, – psichinės li gos kamuojamo žmogaus pasaulį. Švedų trupė „Poetry in Motion“ Menų spaustuvės kieme parodys žongliravimo ir gatvės šokio spek taklį „Kamuolinis hausas“ (pava dinime – aliuzija į žongliravimo kamuoliukus, pramoginius šokius ir hauso muzikos bei šokio stilių). Autoriai aiškinasi, ar galima su
derinti gatvės šokį ir žongliravi mą, kaip šios atskiros meno for mos keičiasi, įgauna naują kokybę viename kūrinyje. Prancūzų kompozitorius, muzi kantas, režisierius Laurent’as Bigot į festivalį „Naujojo cirko savaitga lis’12“ atveš savo pastatymą „Ma žasis cirkas“. Vadinamasis akus tinis spektaklis vyksta kamerinėje erdvėje, o pats cirkas primena mu zikinę dėžutę – jo konstrukcija iš medžio, plastiko, siūlų, spyruok lyčių, popierinių figūrų ir mikro fonų galėtų tilpti ant stalo. Prancūzų trupės „Compagnie DeFracto“ spektakliui „Uždaros grandinės“ erdvės (ypač aukščio) reikia daugiau. Originalią žongli ravimo techniką ištobulinęs duetas savo spektaklyje kalba apie simbio tinius dviejų asmenybių santykius. KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rugsėjo 6–8 d. KIEK? 9–30 litų.
14
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A. Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 21.10 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Iki rugsėjo 12 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Kulinarijos studijoje, Teatro g. 7-7. KADA? Rytoj 18.30 val. KIEK? 138 litai.
Paslapčių skraistė
Du mados šimtmečiai
Itališkos paslaptys
Legendinio ispanų režisieriaus Pedro Almodóvaro filmas „Oda, ku rioje gyvenu“ pasakoja garsaus plastinės chirurgijos specialisto Riša ro Lafargo ir jo namuose įkalintos pagalbininkės bei partnerės Evos istoriją. Namo rūsyje uždarytas jaunuolis, kurį žiauriai kankina pa slaptingas vyras, vadinamas Tarantulu. Visus veikėjus kažkas sieja...
Pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas bei kolekcinin kas Aleksandras Vasiljevas atveria duris į du šimtmečius apimantį mados istorijos laikotarpį nuo romantizmo iki art deco. Šioje paro doje eksponuojama per 60 suknelių, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių.
Italija garsėja patiekalais, vyno rūšimis, kvapais ir skoniais. Virtu vės šefas Donatas kvies pakeliauti po įvairius Italijos regionus ir išbandyti jiems būdingus patiekalus. Vakaro valgiaraštyje – špina tų gnocchi su rikotos sūriu ir naminiu pomidorų bei žolelių pada žu, veršienos kepsniukai, įdaryti sūriu ir špinatais.
KUR? Bare „Soul Box“, Vilniaus g. 33. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. KADA? Rugpjūčio 16 d. 19 val. KIEK? 30–50 litų.
KUR? „Aula Blues“ klube, Pilies g. 11. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prie Vingio parko estrados, M.K.Čiurlionio g. 100. KADA? Šiandien 19–20.30 val. KIEK? Nemokamai.
Samurajų kovų klasika
Vaidinant save pačius
Sustaugs bliuzo vilkai
Mankšta ir meditacija
Filme „Dora-heita“ samurajus Koheita Mochizu ki, dėl polinkio į svaigalus ir lošimus gavęs Skers gatvių Katino pravardę, išrenkamas Horisoto re giono magistratoriumi. Čia jis sutinka daugybę priešų ir stoja į kovą.
Garsusis Sakalas Uždavinys, vaidinsiantis Sakalą Uždavinį, arba populiarusis Juozas Gaižauskas, at liksiantis Juozo Gaižausko vaidmenį, spektaklyje „2 vyrai. 1 tiesa“ žers išminties perlus apie meilę, laivus ir lėktuvus, mamą, vaikystę, kūną ir troškimus.
Projektas „Blues Union“, kurį sudaro lietuviško bliuzo mėgėjams gerai žinomi Virgilijus Jutas ir Aleksandras Belkinas bei gitaristas iš Lenkijos Bogdanas Topolskis, pristatys savo kompozici jas ir interpretuos žinomas bliuzo melodijas.
Vilniečiai ir sostinės svečiai kiekvieną antradie nį kviečiami į jogos užsiėmimus gamtos apsup tyje. Tiek pradedantiems, tiek pažengusiems siū lomi pratimai nebus sudėtingi, tačiau padės atsi palaiduoti po darbo dienos.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 Iškilminga Lietuvos olimpiečių sutikimo ceremonija (k). 13.15 Sveikinimų koncertas. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Europos vidury. 19.30 „Longino ietis“ (2). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00, 22.15, 23.20 Londono vasaros olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija. 23.10 Sportas. 23.15 Orai. 23.20 „Longino ietis“ (2) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).
LTV 15.10 val.
7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 „Ponas Bynas“ (4) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.15 Romantinė komedija „Teisė tuoktis“ (JAV, Australija, 2007 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (5) (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Siaubo f. „Laivas vaiduoklis“ (JAV, Australija, 2002 m.) (N-14). 0.25 „Skaičiai“ (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3 6.45 7.00 7.30 8.00 9.00
Teleparduotuvė. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. „Buvusieji“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 11.15 val.
10.05 „Naisių vasara“. 11.00 „Beždžionėlė riedlentininkė“. 12.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Nuotykių f. „Aplink pasaulį per 80 dienų“ (D.Britanija, Airija, Vokietija, 2004 m.). 0.20 Romantinė komedija „Mano pirmosios vestuvės“ (Kanada, D.Britanija, 2006 m.). 2.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Raudonas dangus“ (k). 8.25 „Užkalnio 5“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 0.20 val.
11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Žmogus prieš gamtą. Evergleidso pelkynai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane. 21.25 Kriminalinė komedija „Dvigubas užkeikimas“ (JAV, 2001 m.) (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „SOS Beringo jūroje“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta.
BTV 21.25 val.
15.45 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 16.00 Žinios. 16.10 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Vasara su Asta. 23.20 Reporteris. 0.02 Orai. 0.05 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 BEKO-LKL žvaigždžių diena. 15.05 Sportas LT. Tarptautinės žirgų konkūrų varžybos. 16.05 Auksinės širdys. Pergalės metai. 16.35 Sporto metraštis. 16.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 18.30 Automoto. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS–Maskvos CSKA. 21.15 Sportas LT. Lietuvos atviras kultūrizmo čempionatas. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
lietuvos ryto tv 18.45 val.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunTel. 261tinius. 3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciskelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Siūlo darbą Logistikos kompanija ieško vairuotojų su nuosavais mikroautobusais. Darbas – siuntų pristatymas Vilniaus mieste. Tel. 8 682 34 416. 1001657
Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 48 753. 1001530
Paslaugos
952525
Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
965757
Kelionių Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 986146
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
953105
Įvairūs Kita
2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoPerka jančios UAB „Joanos avialinijos“ administrato1 arba 2 kambarių butą Kaune. Pageidauriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR REStina centre arba Žaliakalnyje. Tel. 8 698 32 TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo 916. 1001946 – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti:
„Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
Kelionių
skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las(8Vegasas nuoFaks. 2871 Lt 262 91209120 Tel. 5) 231 3314. (8 5) vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasjūras? TIKROMS ATOSTOGOMS! Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kas valdo Ne tik Neptūnas! 12 už Talinas–Marienhamnas–Stokholmas ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms nuo 125 Lt Kopenhaga–Oslas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas leiskitės Klaipėda–Kylis Kaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laiveį abi Baltijos www.krantas.lt Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vakesčiais. Kviečiame Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paKlaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100 Lt mokamas karėlį! šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, graRyga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki pildomai. Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Talinas–Stokholmas Bostonas Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! nuo 2588 Lt Daugiau informacijos piniginę.
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
975463
Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!
paslaugos
51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo 15 kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
Talinas–Helsinkis
perKa UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k.PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. g. 105A, Šnipiškių AB seniūnijoje, Vilniuje, sklyA. s. LT607010400010467777. Ūkio bankas. po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Banko kodas 70104; detalusis planas. – kvito kopiją 0,2419 siųskiteha, su skelbimo tekstu e.Planavimo paštu pagrindas: Vilniaus admiskelbimai@vilniausdiena. lt arbamiesto faksu savivaldybės 8 5 261 nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 3652. 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 SMS žinute:detaliojo teritorijų planavimo organizato– žinutės tekste rašykite: (tarpas)perdavimo skelbimo sutartis Nr. riaus teisių VD ir pareigų tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 637 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1847Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 429 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 1297LtLt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos nuo 990 999 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627577Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS 1979 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, 935LtLt Malta – Hurgada 904 Lt nuo Ispanija, Kosta Dorada – 999LtLt Bulgarija nuo 850 Lt – 1099 Graikija, Chalkidikė Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500–Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kos sala 1128LtLt Kreta nuoKos 1170sala Lt ––1128 Antalija – 1295 Turkija, Antalija – 1185 LtLt Tunisas nuo 770 Lt Burgas––1199 1185LtLt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka 1489LtLtpoilsinės) Rijeka ––1279 IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris 1620LtLt Turkija,Nilu Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634nuo Lt– 1899 Egiptas, Hurgada 1440LtLt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt (poilsinės) Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠBulgarija 995 LtLt ŠriRYGOS: Lanka –– 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poŠri Lanka –IŠ3500 Lt ilsinės) IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Kruizas Nilu Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770nuo Lt 1440 Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,– Kreta – 99 Lt 1678 Lt Izraelis Egiptas nuo Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt Marokas – 2634 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt Kuba – 5853 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Energetikas Pasaka nuo600 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Raganė – 550 Lt Mes jėga 450 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje 60 Lt Kitas variantas 359„Pribrežnyj“ Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios1699 aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ Kroatijoje 2149 Lt KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Kylis (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS *kainos į abi puses Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt. KELTAI
VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
NEMOKAMI SKELBIMAI
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
KASSI,
SA I KN
T A S R
AN DA !
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje lis, šiluma nelepins. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną temperatūra sieks 18–22 laipsnius šilumos. Daug kur lis, kai kur – smarkiai. Trečiadienio naktį bus 13–15, dieną – 19–22 laipsniai šilumos, trumpai palis.
Šiandien, rugpjūčio 14 d.
+17
+21
Telšiai
+19
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+17
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.53 20.52 14.59 1.14 18.48
227-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 139 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +25 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+18
+14
+13
7
+15
+20
+17
+13
3
+15
+21
+16
+13
3
antradienį
trečiadienį
+23 +32 +19 +18 +30 +21 +28 +27
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+18
Alytus
2–7 m/s
DATOS (rugpjūčio 14 d.)
DATOS (rugpjūčio 15 d.)
1385 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė sudarė Krėvos uniją. 1956 m. mirė vokiečių rašytojas ir dramaturgas Bertoldas Brechtas. 1960 m. gimė anglų dainininkė (sopranas) Sara Brigthman. 1966 m. gimė ameriekičių aktorė Halle Berry. 1983 m. gimė ukrainiečių kilmės Holivudo aktorė Mila Kunis. 1988 m. Modenoje mirė automobilių konstruktorius ir lenktynių Italijoje pradininkas Enzo Ferrari. 2004 m. mirė Lietuvoje gimęs poetas, romanistas ir eseistas, Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas.
Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) 1382 m. Krėvos pilyje nužudytas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. 1769 m. Korsikoje gimė būsimas Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1771 m. gimė škotų rašytojas seras Walteris Scottas. 1963 m. gimė meksikietis režisierius, scenaristas ir prodiuseris Alejandro Gonzálezas-Iñárritu. 1969 m. Betelio mieste Niujorko valstijoje prasidėjo legendinis Vudstoko festivalis. 1972 m. gimė populiarus Holivudo aktorius Benas Affleckas.
Šią savaitę laimėkite Geneen Roth knygą „Moterys, maistas ir Dievas“.
Jeigu jūsų požiūris į maistą kelia nerimą – valgote per daug ar per mažai, nuolat mąstote apie tai, ką valgote, ar apskritai negalite liautis valgę, – tada ši knyga skirta jums. Tris dešimtmečius studijavusi, dėsčiusi ir rašiusi apie tai, kas skatina nenumaldomą norą valgyti, G.Roth padarė išvadą, kad mitybos įpročiai neatsiejami nuo įsitikinimų apie gyvenimą.
galėtoja – Elena Šablinskienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pakili nuotaika (pirmadienis), priesaika (antradienis), animacija (trečiadienis), netikėlė (ketvirtadienis), gatvelė (penktadienis). Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 21 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Vardai Šiandien: Euzebijus, Grintautas, Guostė, Maksimilijonas, Pajauta Rytoj: Arnulfas, Asunta, Arvilas, Napoleonas (Napalys), Rugilė, Sigita, Visvilas, Vydenė
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Praėjusios savaitės nu-
+18
+15
+23 +20 +30 +18 +19 +34 +30 +13
5
6
7
8
9
10
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite patirti stresą dėl barnio su artimu žmogumi. Svarbu suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ir ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Dvyniai (05 21–06 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Nenusiminkite, viskas praeis. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Džiaukitės šia diena. Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Klausykite intuicijos balso – ji geriausias patarėjas šiuo metu. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir gyvenime įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti paskui bus tiktai sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Diena kupina malonių įspūdžių. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.