2009-03-14 Metu Klaipediete by Diena Media News

METŲ

KLAIPĖDIETĖ SPECIALUSIS DIENRAŠČIO „KLAIPĖDA“ LEIDINYS

KAITĖ-LAGO: JURGA KARČIAUS

„RENKANT METŲ KADA KLAIPĖDIETĘ NIE TA“ 30p. S Y L K U S O V U B E N

PRIPAŽINTOS MOTERYS 28p. BURIASI Į KLUBĄ

2009 METŲ KLAIPĖDIETĖ INGA GRUBLIAUSKIENĖ –

RAKTELIS, UŽVEDANTIS DIDELĮ VARIKLĮ 4p.

Turinys 21

Pirmasis Metų klaipėdietės interviu.

Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės uostamiestyje tapo viena gražiausių švenčių, sulaukiančių būrio kviestinių svečių.

Režisieriui iškilmės tampa išbandymu.

Moterys buriasi bendriems darbams.

Septintas kartas. Septynios moterys. Septynios valandos dvidešimt septynios minutės. Toks buvo vakaro metas, kai dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius atplėšė voką ir paskelbė, kas skaitytojų valia tapo septintąja Metų klaipėdiete. Skaičius septyni – ten, kur paslaptis. Šiuo skaičiumi pažymėtos septynios pasaulio kūrimo dienos, septynios didžiosios nuodėmės ir septyni sakramentai. Prieš septynetą metų dienraštis „Klaipėda“ nedrąsiai ėmėsi sudėtingos, bet malonios misijos – išaukštinti ir įvertinti moteris. Ne jų grožį, bet darbus. Mūsų skaitytojų dėka pasisekė. Per septynerius metus pretendentėmis į Metų klaipėdietes buvo pasiūlyta per 350 moterų. Iš jų 41 moteris buvo pagerbta favoričių septynetuke. Aštuonios moterys į jį pateko po du kartus. Tarp pretendenčių buvo viena užsienietė. Užbaigę septynerių metų periodą šiandien džiaugiamės patirtimi, kuri dovanojo mums septynias moteris – lyg septynis pasaulio stebuklus, septynias vaivorykštės spalvas, septynias natas, iš kurių galima sudėti dar negirdėtą melodiją. Ją kurti nori pačios. Jos įsitikinusios, jog miestiečių pasitikėjimas tapo ne tik pagarba, bet ir įpareigojimu daryti dar daugiau naudingų darbų, moterys paskelbė besiburiančios į Metų klaipėdiečių klubą. Neabejojame, moterys dar nustebins. Jolanta Juškevičienė „Metų klaipėdietės“ organizacinio komiteto pirmininkė

Menininkų rankos išaugina sparnus.

Redaktorė Jolanta Juškevičienė. Žurnalistai: Lina Bieliauskaitė, Daiva Janauskaitė. Fotografai: Nerijus Jankauskas, Vytautas Liaudanskis. Dizainerismaketuotojas Tomas Mozūra. Kalbos redaktorės: Dalia Kaunienė, Vilija Nastopkienė. Tiražas 15 959. Redakcija: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda. Reklamos vadybininkai: 397 711. Platinimo tarnyba: 397 713. Leidėjas UAB „Diena Media News“. ISSN 1392-558X. Žurnalas platinamas su dienraščiu „Klaipėda“. Spausdino UAB „Diena Media Print“, www.dmprint.lt. Viršelis: Inga Grubliauskienė (Nerijaus Jankausko nuotr.).

Metų klaipėdietė

Kuo daugiau atiduosi –

tuo daugiau Po Metų klaipėdietės titulavimo vakaro, net ir šiek tiek nuslūgus jausmų antplūdžiui, INGA GRUBLIAUSKIENĖ veikiausiai negalėtų pasakyti, jog gyvenimas sugrįžo į tas pačias vėžes. Jau vien todėl, kad pastarosios dienos Grubliauskų šeimos gyvenime paženklintos nerimastingu ir pakylėtu mažylio laukimu. Tačiau net ir tokiu metu Ingos mintyse užtenka vietos ir kitam jos mylimam „kūdikiui“ – Klaipėdos pilies džiazo festivaliui. Renginio vadovės galvoje jau sukasi slaptos idėjos, kokia nedidele dovana šiuo sunkmečiu būtų galima pradžiuginti džiazo gerbėjus. Apie tai ir įspūdžiais apie praūžusius Metų klaipėdietės rinkimus su dienraščiu ir pasidalijo I.Grubliauskienė. Lina Bieliauskaitė – Kokios emocijos užplūdo, kai skelbiant, kas tapo šiemete Metų klaipėdiete, išgirdote savo pavardę? – Atvirai sakant, tai buvo tikras jausmų sąmyšis: didžiulis jaudulys, visiškas netikėtumas, keistokas nepatogumas prieš šalia stovinčias kitas šešias pretendentes. Sunkokai sekėsi tramdyti kylančias emocijas, tad džiaugsmui tą akimirką vietos kaip ir nebeliko. O juk gydytojas liepė vengti stresų. Nors asmeniškai nepažįstu, tačiau bent man didžiulį įspūdį paliko šalia manęs stovėjusi Irena Gelgutienė – nuo jos sklinda šiluma ir nuoširdumas. Bendraudama su ja pašmaikštavau, kad man net mažiau metų, palyginti su tais, kuriuos ji skyrė jaunajai kartai ugdyti. Tik praėjus keliolikai minučių, kai buvau tituluota, apsiraminau ir susivaldžiau, nors jaučiausi be galo išsekusi ir pavargusi – paskutinės kūdikėlio laukimo dienos gana nelengvos, ypač kai tenka ilgėliau nekeičiant padėties pastovėti vienoje vietoje. Tik po to, kai baigė-

si visi sveikinimai ir linkėjimai, širdį užplūdo pasididžiavimas visos mūsų „džiazo komandos“ kūriniu – Klaipėdos pilies džiazo festivaliu, nes esu tikra, kad šis garbingas apdovanojimas – tai visų mūsų, džiazo gerbėjų, pasiaukojamo darbo įvertinimas, kurį garbė priimti teko man. Tiksliau, mums – man ir dar negimusiam džiazo aistruoliui, kuris, jo garbei reikia pripažinti, per visą ceremoniją elgėsi „ramiai ir oriai“. – O kaip šią žinią sutiko jūsų vyras, vaikai, kiti šeimos nariai, bičiuliai? – Akimis vos ne tą pačią minutę susiradau Vytautą ir jo akyse išvydau besitvenkiantį mažutį lietaus debesiuką, bet, kaip supratau, jis tą pačią akimirką ir susitvardė – vyras vis dėlto. Kad ir kaip būtų, šiame apdovanojime tikrai nemaža ir jo darbų dalis. Kadangi mobilusis telefonas buvo pas Vytautą, visas žinutes ir praleistus skambučius peržvelgiau tik grįžusi namo. Tačiau kai vyras paskambino namo ir pranešė šią žinią mūsų vaikams, jie vienas per kitą krykštaudami sveikino mane,

tikrai labai nuoširdžiai tuo džiaugdamiesi, o sūnus Žilvinas pasakė: „Mama, aš tavimi didžiuojuosi.“ Šeimos nariai, ko gero, vieninteliai žino, kiek iš tikrųjų tenka atiduoti savo laiko, pastangų, atsakomybės, tad jiems tai tikrai labai svarbus momentas. Tad tai turbūt vienas pačių mieliausių man, kaip mamai, įvertinimų ir komplimentų. Kitą dieną po šventinio vakaro jau nuo pietų, leisdami man išsiilsėti, skambino „džiazistai“, mano gydytojas Kęstutis, draugai iš sostinės, visi nuoširdžiai sveikindami ir draugiškai linkėdami kuo greičiau „sulieknėti“. – Ar tai pirmasis toks reikšmingas jūsų veiklos pripažinimas? Galbūt turite ir kitokių titulų? – Tikrai laikausi tokios nuostatos, kad ne titulai ar garbės vardai žmogų puošia. Darbai ir konkretūs rezultatai yra ta tikroji vertybė, už kurią žmonės vertina arba ne. Žinoma, man šis itin garbingas apdovanojimas – pats reikšmingiausias ir maloniausias per visą mano ne tokį jau ir ilgą gyvenimą. Tiesa, prieš keletą metų buvau išrinkta metų ﬁlantrope, kas taip pat buvo labai malonu ir, kiek pamenu, taip pat netikėta. O didžiausiais savo „titulais“ laikyčiau pastaruosius penkis džiazo festivalius, kurie iš tiesų tapo Klaipėdos kultūrinio gyvenimo puošmena, dėl kurios man

tikrai ne gėda. Tiesa, per XV festivalį kultūros ministras įteikė padėkos raštą, ir tai yra dar vienas svarbus bei reikšmingas, nors ir ganėtinai oﬁcialus, festivalio, kaip nacionalinės kultūros reiškinio, įvertinimas. Mūsų organizuoti renginiai kelia pagrįsto pasididžiavimo jausmus. Pagyros žodžių apie mūsų festivalį girdėjau net ir pačioje džiazo tėvynėje – JAV. – Ar jau apsisprendėte, kur namuose puikuosis pelnytoji Metų klaipėdietės skulptūrėlė? – Tikrai nelengvas klausimas, nes mūsų jaukiuose namuose dabar intensyviai ruošiamės kūdikėlio atėjimui, o ši nuostabi skulptūrėlė, neabejoju, ras savo kampelį garbingoje vietoje. Beje, o ji ne tokia jau ir plunksnelė – kai man ją įteikė, net akyse aptemo. Gerai, kad netoli buvęs Vytautas akylai stebėjo mane ir akimirksniu prišokęs paėmė iš manęs ir padėjo visiems matomoje vietoje. – Iškart po titulavimo ceremonijos prisipažinote, jog šis įvertinimas jums tapo ir savotišku įsipareigojimu džiazo gerbėjams. Ar tai neslegia? – Aišku, suvokimas, kad šis apdovanojimas – visos mūsų darnios, vieningos ir draugiškos komandos darbo įvertinimas, užkrauna nelengvą papildomos atsakomybės naštą. Mes jau prieš kurį laiką sakėme, kad pertrauką festivaliui skelbiame tik šiais metais, o tai tar-

Metų klaipėdietė

sugrįš si įsipareigojimas nepalikti uostamiesčio be džiazo ﬁestos. Deja, tai priklauso ne vien nuo mūsų, bet ir nuo to, kokia ekonominė situacija kitais metais bus mieste ir šalyje, kaip tvirtai ant kojų atsistos mūsų rėmėjai. O noro ir entuziazmo mums tikrai netrūksta. Kita vertus, po žinios, kad festivalis šiemet neįvyks, daugelis suprato, kad jo, matyt, iš tikrųjų gali ir nebūti. Tada ir sulaukėme daugybės palaikymo – ne tik iš klaipėdiečių, bet ir vilniečių, kauniečių, šiauliečių. Mylimas tas mūsų renginys. O per jį didžioji komandos dalis faktiškai nemiegodavo po tris paras. Aš pati kaskart patiriu tokį stresą, kad negaliu ne tik kad valgyt, bet ir užmigti. Juoba kad praėjusiais metais festivalio renginiai išsitęsė iki 10 dienų. Norėtųsi, kad Pilies džiazo festivalis išliktų kaip laisvo miesto prie jūros vizitinė kortelė. Tačiau to turėtume norėti ne tik mes, organizatoriai. – Nors neseniai oficialiai patvirtinote, kad dėl sunkmečio šiemet Pilies džiazo festivalis nevyks, vis dėlto viltingai užsiminėte apie nedidelę staigmeną. Gal galėtumėte bent kiek praskleisti paslapties šydą? – Taip, brandiname mintį, kad bent kažkoks netikėtas džiazo akcentas turėtų būti. Koks tiksliai – kalbėti dar anksti. Tai bus padėka festivalio gerbėjams už jų ilgametį palaiky mą ir, žinoma, rėmėjams, be kurių paramos festivaliai neįvyktų.

Akimis vos ne tą pačią minutę susiradau Vytautą ir jo akyse išvydau besitvenkiantį mažutį lietaus debesiuką, bet, kaip supratau, jis tą pačią akimirką ir susitvardė – vyras vis dėlto.

Metų klaipėdietės I.Grubliauskienės tikinimu, šis įvertinimas jos gyvenime – pats reikšmingiausias ir maloniausias.

Nerijaus Jankausko nuotr.

Metų klaipėdietė

Metų klaipėdietės Nuostaba, sutrikusi šypsena, sunkiai tramdomas jaudulys ir išdavikiškai sužibusios ašaros. Visa emocijų gama, regis, vos per vieną minutę užliejo INGĄ GRUBLIAUSKIENĘ, kai dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų verdiktu ji buvo paskelbta Metų klaipėdiete. Po sveikinimų lavinos nespėjusi atsitokėti Klaipėdos pilies džiazo festivalio prezidentė prisipažino: „Nesitikėjau...“

Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės uostamiestyje tapo viena gražiausių švenčių, sulaukiančių būrio kviestinių svečių.

titulas tapo Lina Bieliauskaitė

LAIKO SAVE MAŽU RAKTELIU Kaip jau tapo įprasta, Tarptautinės moters dienos išvakarėse „Klaipėda“ paskelbia labiausiai uostamiesčiui ir jo žmonėms nusipelniusią klaipėdietę. Nuo metų pradžios dienraštis skaity tojus kvietė akty viai ieškoti moters ir atiduoti savo balsus už, jų nuomone, verčiausią Metų klaipėdietės titulo. Daugiau nei du mėnesius vykę rinkimai aukščiausią kulminacinį tašką pasiekė praėjusį penktadienį. Iškilmingoje ceremonijo-

je, vykusioje po viešbučio „Navalis“ skliautais, buvo pagerbtos septynios žavios, darbščios, energingos, talentingos, iniciatyvios moterys, tačiau tradicinės Metų klaipėdietės regalijos – menininko Vytauto Karčiausko sukurta segė ir pajūrio paukščio skrydį simbolizuojanti statulėlė – atiteko tik vienai jų. Garbingą titulą pelniusi I.Grubliauskienė tvirtino, jog save veikiau laiko simboliu bei pripažinimą linkusi skirti visai džiazo festivalio organizacinei komandai – žmonėms, kurie nenuilsdami ir be jokių materialinių paskatų savo jėgas jau daugelį metų aukoja šiam renginiui.

Metų klaipėdietė

Dailininko V.Karčiausko sukurtą pajūrio paukščio skrydį vaizduojančią statulėlę, kurią laimėtojai dovanoja dienraštis „Klaipėda“, į šventę atgabeno Pilies teatro aktoriai.

įpareigojimu „Pati save laikau mažu rakteliu, kuris užveda didelį variklį, – kuklinosi I.Grubliauskienė. – Nuoširdžiai sakau, kad labai sutrikau, maniau, kad laimės kita moteris, tai buvo labai netikėta.“

ĮŽIEBĖ VILTIES KIBIRKŠTĖLĘ

Klaipėdos pilies džiazo festivaliui, kuris miesto ir visos šalies vardą garsina net už Europos ribų, moteris vadovauja pastaruosius penkerius metus. Praėjusių jubiliejinių metų renginyje koncertavo elitiniai pasaulinio garso atlikėjai ir atėmė žadą net didžiausiems džiazo gurmanams.

Ingos rūpesčiu praėjusiais metais taip pat buvo sudarytas ir išleistas 15 metų Pilies džiazo festivalio istoriją vainikavęs fotoalbumas „Džiazas. Klaipėda. Mes“. Pati būdama daugiavaikė mama, ar timiausiu metu besirengianti sūpuoti ketvir tą ją atžalą, I.Grubliauskienė su randa lai ko bei energijos ir kitoms gražioms iniciaty voms, kurių nelinkusi aﬁšuoti. Tačiau kai kurie Metų klaipėdietės titului moterį siūlę dienraščio skaity tojai tarp kitų nuopelnų neužmiršo paminėti ir Ingos rūpesčio globojant vaikų namų jau nuolius. „Ma nau, kad šis titulas – labiau postūmis

Metų klaipėdietė įkūnija tai, ką propaguoja mūsų bendrovė – tai yra dirbti savo miestui, tikėti tuo, ką darai, negailėti kitiems nei gerų žodžių, nei gerų darbų. Generalinės rengin io bendrovės „Mūsų rėmėjos laikas“ valdybos pirmininkas R.Ciba uskas negailėjo gražių žodžių mo terims.

Metų klaipėdietė

Metų klaipėdietė Dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius V.Puodžiūnas tuoj atskleis, kuri iš septyneto – J.Putinienė, L.Kuraitienė, N.Istomina, N.Hansen, I.Grubliauskienė, I.Gelgutienė ar A.Bilotaitė – taps Metų klaipėdiete.

tęsti renginio tradicijas“, – po titulavimo ceremonijos svarstė I.Grubliauskienė, prisimindama neseniai išplatintą žinią, jog dėl sudėtingos ekonominės situacijos šiemet Pilies džiazo festivalis nevyks. Tačiau nedidelę viltį džiazo gerbėjams Inga suteikė, šykščiai užsiminusi apie būsimą staigmeną.

ALBUME – IR METŲ KLAIPĖDIETĖS

Prieš paskelbdamas Metų klaipėdietę dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius Valdemaras Puodžiūnas

kinti žmonos Pirmasis pasvei Grubliauskas. as ut ta Vy o suskub

V. Puodžiūno įteiktą skulptūrėlę I.Grubliauskienei išlaikyti viena ranka nebuvo lengva.

Metų klaipėdietė

Seimo narys, Klaipėdos pilies džiazo festivalio siela V.Grubliauskas moteris apdovanojo pernai išleistu fotoalbumu „Džiazas. Klaipėda. Mes“.

Prof. K.Prunskienė pažadėjo, kad būsimoje jos knygoje apie tūkstantmečio Lietuvos moteris vietos atsiras ir Metų klaipėdietėms.

pasidžiaugė, jog uostamiestis turi stiprų gerų, gražių, darbščių ir iniciatyvių moterų potencialą. „Jau septintą kartą dienraštis „Klaipėda“ pakvietė rinkti iškiliausias uostamiesčio moteris ir šiandien matome tradicinį septynetuką. Septintas kartas. Septynios moterys. Septynios valandos dvidešimt septynios minutės, – magiškų skaičių pasjansą juokais dėliojo V.Puodžiūnas. – Kaip ir kaskart pasakau, tai truputį yra ir žaidimas, todėl į viską žiūrėkime lengvai, su šypsena ir tikėdami, kad žmonės balsavo nuoširdžiai ir taip įvertino kiekvienos jūsų indėlį į mūsų miesto gyvenimą.“ Paskelbus septintąją Metų klaipėdietę vakaro svečiai prapliupo audringais plojimais ir palaikymo šūksniais. Dovanomis ir sveikinimais laimėtoją I.Grubliauskienę

Verslininkas Antanas Bosas sveikino savo brolienę I.Gelgutienę.

etukui – diečių septyn Metų klaipė o Rimanto er Klaipėdos m ir jo patarėjos us Taraškevičia kinimai. jotienės svei Audros Dau

Metų klaipėdietė Šventėje pagerbtos jau tituluotosios Metų klaipėdietės: Ž.Norkuvienė, K.Vintilaitė, O.Žalienė, A.Grigaliūnienė, K.Bobianskienė. S.Idzelevičienė šiemet renginyje nedalyvavo dėl svarbių varžybų.

Ką į ausį A.Daujotienei šnabžda Klaipėdos apskrities viršininkas A.Burkšas?

„el Fuego“ pasirodymas sulaukė audringo svečių palaikymo.

Metų klaipėdietė Verslininkas A.Bosas į šventę atvyko su žmona Daina ir jos dukra Marija.

uti

Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ Klaipėdos regiono vadovas Algimantas Stanislaukas su žmona Inesa.

pagerbė miesto meras Rimantas Taraškevičius bei Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, taip pat neoﬁcialia renginio globėja vadinama Kazimira Prunskienė. „Manau, kad konkurso kriterijai buvo sudėlioti labai išmintingai. Aiškiai matyti, kad miestas rūpinasi savo ateitimi, kad miestas išrin-

Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus su žmona Leonora.

karia žino, kaip už E.Kučinskas is. rd klausytojų ši

ko Metų klaipėdietę, kuri rūpinasi jaunimu ir konkrečiai prisideda, – žinoma, su savo vyru, – kad Klaipėdos miestas augtų, gausėtų jo gyventojų“, – šiuos K.Prunskienės žodžius palydėjo pritariamas vakaro svečių juokas ir plojimai. Nė vienų titulavimo iškilmių nepraleidžianti profesorė Metų klai-

Buvusi Seimo narė Aldona Staponkienė, žurnalo „Jūra. More. Sea“ vyriausioji redaktorė Zita Tallat-Kelpšaitė su dukra Milda Manomaityte.

pėdietei tradiciškai įteikė albumą „Lietuvos moterys“. K.Prunskienė užsiminė, jog Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga metų sandūroje turėtų pasirodyti ir naujas leidinys. „Pasistengsiu, kad Metų klaipėdietės surastų vietą naujojo albumo puslapiuose“, – pažadėjo profesorė.

Verslininkas R.Cibauskas su žmona Reda.

TRŪKO TIK VIENOS LAUREATĖS

Ir laureatė, ir kitos ﬁnalinio septynetuko moterys buvo pamalonintos ištikimų renginio rėmėjų ir partnerių dovanomis. Šiųmetė titulo savininkė, kaip ir jau išrinktosios Metų klaipėdietės, nuo šiol galės pasipuošti bendrovės „Lai-

Bendrovės „Argus“ savininkas ir generalinis direktorius Romualdas Jonaitis su žmona Vega.

Metų klaipėdietė Vakaro svečiams nestigo ir susikaupimo, ir geros nuotaikos.

Klaipėdos meras R.Taraškevičius su žmona Nijole.

Metų klaipėdietės regalijas svečiai galėjo apžiūrėti iš arti.

mės tiltas“ įsteigta dovana – prabangiu „Chopard“ aukso žiedu, papuoštu briliantais. Moterims buvo įteiktos „Sothys“, „Burberry“ ir „Shiseido“ atstovų dovanos. Uostamiesčio telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV“ šiųmečio septynetuko moteris apdovanojo piniginiais

Klaipėdos apskrities viršininkas A.Burkšas su žmona Valentina.

Krizės baubas neišgąsdino „Metų klaipėdietės“ rėmėjų.

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga su žmona Jolanta.

Bendrovės „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis su žmona Danute.

Bendrovės „Diena Media Print“ direktorius Audrius Statkevičius su žmona Renata, bendrovės „Diena Media News“ pardavimo direktorė Asta Kružikienė ir „Geonaftos“ generalinis direktorius Andrius Bartkevičius.

Metų klaipėdietė

Bendrovės „Diena Media News“ generalinis direktorius Robertas Beržinskas ir „Diena Media Print“ direktorius A.Statkevičius.

Apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas su žmona Rasa.

prizais šios įmonės paslaugoms įsigyti, o atlikėjas Edmundas Kučinskas įteikė kvietimus į savo koncertą. Pavasariškas gėlių kompozicijas svarbiausioms vakaro herojėms sukūrė gamtos studija „Puokštė“. Tradiciškai „Metų klaipėdietės“ iškilmėse daly vavo ir ankstesnių metų laureatės: Klaipėdos vaikų ligoninės vy riausioji gydy toja Klaudija Bobianskienė, Atėnų paraolimpiados čempionė, kūno kultūros moky toja Aldona Grigaliūnienė, Lietuvos jūrų muzie-

Prie „Navalio“ viešbučio, kuriame vyko iškilmės, svečius pasitiko būgnų gausmas.

jaus direktorė Olga Žalienė, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrity je Kristina Vintilaitė, daugiavaikė mama, auginanti tris savus ir tris globojamus vaikus Žaneta Norkuvienė. Šiemet dėl svarbių varžybų į iškilmes negalėjo at vykti tik pirmoji Metų klaipėdietė – spor tinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė. Netikėtą dovaną šiųmetei Metų klaipėdietei parengė praėjusių metų laureatė Ž.Norkuvienė – jauniausias jos sūnus su sa-

vo šokių par tnere I.Grubliauskienei sky rė šokį. O pati Inga visas 2009-ųjų ﬁnalinio septy netuko moteris pradžiugino fotoalbumu „Džiazas. Klaipėda. Mes“.

KAM KRIZĖ NEBAISI

Krizės baubas neišgąsdino „Metų klaipėdietės“ rėmėjų – generalinis rėmėjas bendrovė „Mūsų laikas“ renginiui ištikimas jau šešerius metus. „Sunkmetis neatbaidė mūsų būti šio renginio generaliniu rėmė-

ju galbūt todėl, kad Metų klaipėdietė įkūnija tai, ką propaguoja mūsų bendrovė, ką propaguoju asmeniškai aš ir gal daugelis čia esančių – tai yra dirbti savo miestui, tikėti tuo, ką darai, negailėti kitiems nei gerų žodžių, nei gerų darbų“, – per šventinį vakarą kalbėjo bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Pagrindiniais šių metų rinkimų rėmėjais tapo naftos perdirbimo bendrovė „Mažeikių nafta“ ir ne pirmą

Metų klaipėdietė

V.Grubliauskas nepagailėjo laiko autografams, kurie atgulė dovanojamuose fotoalbumuose „Džiazas. Klaipėda. Mes“.

Bendrovės „Diena Media News“ pardavimo direktorė A.Kružikienė ir dienraščio „Klaipėda“ pardavimo vadovė Rasa Aleksandrienė.

Svečius maloniai nustebino 2008-ųjų Metų klaipėdietės Ž.Norkuvienės dovana – jos sūnaus Mato ir Godos Mickevičiūtės šokis.

Menininkas V.Karčiauskas neatsispyrė pagundai nusifotografuoti su jo darbo sege pasipuošusia I.Grubliauskiene.

Bendrovės „Rodiklis“ generalinis direktorius Robertas Reklaitis, verslininkė Jolanta Puodžiūnienė, spaustuvės savininkas Saulius Jokužys.

Visada elegantiška Irena Greičiūnienė.

Bendrovės „Arvio sodas“ direktorius Arūnas Mažeika su žmona Jūrate.

Metų klaipėdietė „Navalio“ restoranas svečius vaišino įspūdingu tortu.

Vakaro svečius linksmino grupė „Trys apelsinai“.

Muzikos ritmai sukvietė svečius į šokių aikštelę.

kartą renginį remianti telekomunikacijų įmonė „Teo LT“.

SKAITYTOJAI BUVO AKTYVŪS

Septintieji „Metų klaipėdietės“ rinkimai į miesto gyvenimą įnešė gaivaus pavasariško šurmulio – vos „Klaipėdai“ pakvietus siūlyti labiausiai miestui ir jo bendruomenei nusipelniusias moteris, skaitytojai aktyviai suskato siūlyti pretendentes. Šiemečių pretendenčių sąraše puikavosi net 41 pavardė. Daugiau

nei dvi savaites balsavusių dienraščio skaitytojų valia iš jų buvo išrinktas tradicinis ﬁnalinis septynetukas. Be I.Grubliauskienės, Metų klaipėdiete šiemet pretendavo tapti Seimo narė Agnė Bilotaitė, choreograﬁjos studijos „Inkarėlis“ direktorė Irena Marijona Gelgutienė, Socialinių problemų sprendimo asociacijos prezidentė Nijolė Hansen, Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė Natalija Istomina, uostamiesčio kamerinio orkestro meno

Bendrovės „Argus“ savininkas ir generalinis direktorius R.Jonaitis negailėjo dėmesio žmonai Vegai.

vadovė Liuda Kuraitienė, legendinė lengvaatletė, daugkartinė pasaulio ir Europos senjorų čempionė Jadvyga Putinienė. Nors skaity tojai gausių simpatijų nepagailėjo nė vienai pretendentei, ryškiausia konkurencija vyko tarp trijų nominančių, kurios pagal iš dienraščio iškirptus balsavimo lapelius pelnė apylygiai balsų. Kad rinkimų lydere tapo I.Grubliauskienė, paaiškėjo tik suskaičiavus trumposiomis žinutėmis telefonu atiduotus balsus.

LINKSMINOSI PER 100 SVEČIŲ

Į iškilmingą Metų klaipėdietės pagerbimo vakarą susirinko per 100 kviestinių svečių, kurie ne tik sveikino garbias moteris, bet ir linksminosi bei vaišinosi. Simboliška, jog magiškais septintaisiais metais, kaip ir patį pirmą kartą, Metų klaipėdietės šventinis vakaras vyko „Navalio“ viešbutyje. Jo prieigose į iškilmes besirenkantiems svečiams kelią rodė prietemoje iškilmingai plevenančios deglų liepsnos ir ritmiški būgnų garsai.

Metų klaipėdietė

„Metų klaipėdietės“ organizacinio komiteto pirmininkė Jolanta Juškevičienė ir bendrovės „Diena Media News“ rinkodaros projektų vadovė Edita Žulytė džiaugėsi puikiu renginiu.

Dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius V.Puodžiūnas ir renginio rėmėjų bendrovės „Mažeikių nafta“ išorinės komunikacijos vadybininkas Raimondas Petrosianas.

Raudonu kilimu žengiančius šventės dalyvius nuo slenksčio pasitiko skulptūriški Pilies teatro aktoriai, kamerinei ir jaukiai viešbučio „Navalis“ erdvei suteikę neįtikimo žavesio bei vakaro uvertiūrai surengę teatrališką pasirodymą. Jau tapo įprasta, jog šventinėje „Metų klaipėdietės“ scenoje žiba pačios ryškiausios Lietuvos estrados ir operos žvaigždės. Šįsyk susirinkusiuosius užburiančiais balsais žavėjo populiariosios klasikos kūrinius atliekančių vaikinų trio „el Fuego“, o uždegančia nuotaika

Režisierius Giedrius Gustas, dienraščio „Klaipėda“ žurnalistės Daiva Janauskaitė ir Lina Bieliauskaitė daug prisidėjo rengiant „Metų klaipėdietės“ rinkimus ir titulavimo iškilmes.

spinduliavo E.Kučinskas. Galiausiai scena buvo užleista uostamiesčio grupei „Trys apelsinai“. Vakaro svečiai galėjo pasmaguriauti „Navalio“ restorano meistrų sukurtais skanėstais: karštaisiais paukštienos ir žuvų patiekalais, pasimėgauti neįtikimais įvairiausių gurmaniškų užkandžių skonių deriniais. Ant stalų puikavosi lašišų suktinukai, jautienos karpačio, kitokie skanėstai. Šventės dalyviai gurkšnojo gėrimus, kuriais vaišino ištikimas renginio rėmėjas – bendrovė „Mineraliniai vandenys“.

Pilies teatro aktoriai, kamerinei ir jaukiai viešbučio „Navalis“ erdvei suteikė neįtikimo žavesio bei vakaro uvertiūrai surengė teatrališką pasirodymą. Atlikėją E.Kučinską užbūrė vakaro personažai.

Nerijaus Jankausko ir Vytauto Liaudanskio nuotr.

REKLAM

A TOYOTA

Metų klaipėdietė

Abejonių dėl pirmosios klaipėdietės nebuvo Metų klaipėdietės paieškos pirmą kartą uostamiestyje vyko 2003 m. pradžioje. Tais metais miestiečiai pasiūlė ją rinkti iš 99 moterų. Daiva Janauskaitė

irmojo konkurso nugalėtoja tapo neabejotina balsų dauguma išrinkta Klaipėdos universiteto profesorė, pasaulio ir Europos čempionatuose garbingiausias vietas pelniusio sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė. Balsuodami už S.Idzelevičienę klaipėdiečiai žavėjosi šios moters energija, darbštumu, talentu, elegancija. Miesto žmonės ypač didžiavosi, kad ši moteris garsina Klaipėdą puikiai paruošto ansamblio laimėjimais. Jos darbai Klaipėdą visame pasaulyje garsina kone kasmet. Pirmą kartą „Žuvėdros“ šokėjai pasaulio čempionais tapo 1999 m., vėliau titulą apgynė 2002-aisiais ir 2003 m. Pasauline „Žuvėdros“ pergale galėjome džiaugtis 2004-aisiais, 2005 m. ir pernai. Nelinkusi daug kalbėti šokių virtuozė teigė, kad be visų laimėtų titulų sportinių šokių varžybose, Metų klaipėdietės titulas jai labai brangus, nes skirtas visų miesto žmonių. 2003-aisiais „Klaipėdos“ skaitytojai daugybę balsų atidavė už Džuljetą Armonienę – „Švyturio“ vyriausiąją aludarę, bene vienintelę moterį pasaulyje, kuri ne tik parduoda, bet ir kuria alų. Klaipėdiečiai tikino didžiuojąsi ne viena šios moters sukurta alaus rūšimi ir tvirtino, kad ji, kaip ir jos sukurtas alus, esanti viena didžiausių miesto vertybių. Į pirmojo konkurso septynetuką pateko ir verslininkė, medici-

2003

Už Rimą Fadejevą, bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ instituto vadovę, balsavę klaipėdiečiai pabrėžė, kad ši moteris esanti maloni ir gabi vadovė. Ji vadovauja vyriškam geodezininkų ir kompiuterininkų kolektyvui. Verslininkė Vida Grigalienė tais metais pelnė miestiečių palankumą už nuoširdžią paramą menininkams.

2003 m. į ﬁnalinį Metų klaipėdietės rinkimų septynetuką pateko D.Armonienė, L.Bosienė, R.Fadejeva, V.Grigalienė, K.Kaupienė, S.Idzelevičienė, ir N.Skučienė.

S.Idzelevičienė tapo pirmąja Metų klaipėdiete.

nos centro „Lorna“ savininkė bei vadovė Loreta Bosienė. Moteris pelnė miestiečių pagarbą už veiklą, nukreiptą prieš narkomaniją. Ji įsteigė pirmąjį šalyje anonimi-

nį konsultacinį kabinetą paaugliams, jaunimo draugiškumo kliniką. Be to, jos vadovaujamoje klinikoje buvo dažnai organizuojama labdara.

Jos vadovaujamas viešbutis „Vėtra“ buvo tapęs daugelio garsenybių nakvynės vieta Klaipėdoje. Be to, baigusi choreograﬁjos mokslus, moteris ėmėsi mokyti šokti kurčiuosius. Tuometė bendrovės „Klaipėdos duona“ komercijos direktorė Kazė Kaupienė per daugelį darbo šioje įmonėje metų išmoko visą duonos kelią. Gabi administratorė išreklamavo šios įmonės duonos gaminius visoje šalyje. Nijolė Skučienė, Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos direktorė, sukūrusi mokyklą nuo nulio, apgynė jos prestižą ir įsteigė ﬁlialus Vilniuje bei Telšiuose. Studentų ir dėstytojų pagarbą moteris pelnė ir už tai, kad visas problemas išsprendžia pati.

Metų klaipėdietė

Rinkimuose triumfavo medikė

Antrus metus organizuoti Metų klaipėdietės rinkimus buvo kur kas lengviau, o ir miesto visuomenė jau laukė šio visą uostamiestį sujudinusio renginio. Daiva Janauskaitė

ugriežtinus kriterijus, kuriais vadovaudamiesi „Klaipėdos“ dienraščio skaitytojai galėjo siūlyti pretendentes, 2004-aisiais sulaukta pasiūlymų rinkti iš gerokai trumpesnio moterų sąrašo nei pirmaisiais metais. Antrą ja Metų klaipėdiete paskelbta daugeliui miestiečių puikiai pažįstama Vaikų ligoninės vy riausioji gydy toja Klaudija Bobianskienė. Ji gauti šį titulą buvo pristaty ta už įstaigos prikėlimą iš pelenų. Medikė, be tiesioginių

2004

2004-aisiais į Metų klaipėdietės ﬁnalą pateko T.Lochankina, A.Šereivienė, B.Lauciuvienė, J.Kazakevičienė, K.Bobianskienė, U.Petraitienė ir L.Bosienė. pareigų, ėmėsi sunkiai pakeliamo triūso atnaujinti per dešimtmečius apšiurusį ligoninės pastatą ir medicinos įrangą. Po šio sunkaus darbo ligoninės pastatas nušvito naujais langais, sutvarky tas stogas nebeleido lietaus vandeniui merkti ligonių ir medikų, įstaiga atsikratė milijoninių skolų. Antrą kartą į ﬁnalinį septynetuką tais metais pateko medicinos centro „Lorna“ savinin-

Balsuodami už gydytoją K.Bobianskienę klaipėdiečiai taip išreiškė jai padėką už prikeltą iš pelenų Vaikų ligoninę.

kė ir vadovė Loreta Bosienė. Klaipėdiečiai ypač įvertino šios moters iniciatyvą organizuoti labdaros akciją „Klaipėdiečiai, apginkime vaikus nuo narkotikų!“, per kurią surinktos lėšos skirtos Klaipėdos vaikų ligoninei narkotikų testavimo aparatui įsigyti. Tuometė „Omnitel“ Klaipėdos regiono atstovybės vado-

vė, klubo „Atvira, moderni Klaipėda“ prezidentė Jolanta Kazakevičienė buvo nominuota kaip moterų „Rotary“ klubo „Aditė“ narė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tarybos narė. Energija ir naujomis idėjomis trykštanti, itin veikli moteris buvo dažna visuomeninių renginių globėja ir rėmėja.

Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos vedėja Bronislava Lauciuvienė bendradarbių bei skaitytojų buvo gerbiama už renovuotą bibliotekų tinklą, pensininkams suteiktą galimybę naudotis internetu, jai buvo dėkojama už suburtą puikų bibliotekininkų kolektyvą. Socialinio ugdymo mokyklos „Svetliačiok“ direktorė Tamara Lochankina iki ašarų sujaudino „Klaipėdos“ skaitytojus savo pačios gyvenimo istorija ir privertė gerbti šią trapią moterį už jos nuopelnus šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. T.Lochankina, pati turinti neįgalų sūnų, įsteigė pirmąją šalyje mokyklą vaikams su negale ir inicijavo benamių prieglaudos steigimą. Viena Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės internatinės mokyklos įkūrėjų ir gestų kalbos mokytoja, vertėja-daktilologė Ulijana Petraitienė, daugelio įgyvendintų projektų rengėja ir koordinatorė, miestiečių buvo pavadinta tyliosios bendruomenės ambasadore. U.Petraitienė kovojo už kurčiųjų galimybę mokytis savame mieste bei aktyviai organizavo šią negalę turinčių vaikų keliones į kalnus. Antanina Šereivienė, Klaipėdos kolegijos direktorė ir šios mokymo įstaigos steigėja. Sujungusi pedagogikos ir medicinos mokyklas, pakėlusi naują mokymo įstaigą į aukštesnę kokybę pedagogė A.Šereivienė suteikė galimybę mokslo siekti ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos, Vokietijos, Anglijos jaunuoliams.

Metų klaipėdietė

Mokytoja įrodė, kad

atkaklumas nugali kliūtis

Trečiaisiais Metų klaipėdietės gyvavimo metais – 2005-aisiais – miesto gyventojai teirautis apie konkursą pradėjo iškart po Naujųjų metų. Tradiciniu tapęs renginys virto neatsiejama Klaipėdos gyvenimo dalimi. Daiva Janauskaitė

ostamiesčio žmonės ir 2005 m. dėkojo dienraščiui už tai, kad rengiamu konkursu jis iškelia į viešumą kuklias, bet nepaprastai daug miesto ir jo gyventojų labui darančias bei Klaipėdą garsinančias moteris. Tais metais „Klaipėdos“ skaitytojai Metų klaipėdiete išrinko Atėnų parolimpinių žaidynių čempionę, „Vyturio“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoją Aldoną Grigaliūnienę. Visas būrys jos mokinių balsavo todėl, kad, nepaisydama ligos, A.Grigaliūnienė mokykloje yra nuoširdi pedagogė, o klaipėdiečiai jai buvo dėkingi už miesto vardo garsinimą pasaulyje. Dukart Atlantos parolimpinių žaidynių čempionė 2004 m. Atėnų žaidynėse akivaizdžiai toliau už varžoves nustūmė rutulį – 11 m 7 cm – ir pelnė aukso medalį. Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento Gimdymo skyriaus vedėja Teresė Karpavičiūtė savo rankomis, mintimis ar širdimi yra prisilietusi prie kas trečio per pastaruosius dešimtmečius gimusio klaipėdiečio. Gimdyvių padėkos už pagalbą susilaukiant mažylių išsiliejo į klaipėdiečių balsus už T.Karpavičiūtę. Jūrininkų žmonų sąjungos direktorė Jelena Krochina daugelį privertė prisiminti, kad gyvename uoste ir dažna mūsų miesto šeima

2005

Kūno kultūros mokytoja A.Grigaliūnienė nepabūgo ligos jai mesto iššūkio ir savo laimėjimais neįgaliųjų olimpiadoje išgarsino Klaipėdos vardą.

2005 m. į ﬁnalinį Metų klaipėdietės septynetuką pateko A.Grigaliūnienė, T.Karpavičiūtė, J.Krochina, R.Milašienė, N.Savičenko, K.Vintilaitė ir O.Žalienė.

jaučia į jūrą išplaukusio šeimos maitintojo ilgesį. Du vaikus auginanti jūrininko žmona subūrė to paties likimo moteris. Aktorės Nelės Savičenko pavardė atskiro pristatymo klaipėdiečiams nereikalavo. Klaipėdos dramos teatre sukūrusi daugiau nei 20 vaidmenų, už Zilkės vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuotame spektakly je „Šaltas vaikas“ ji 2004 m. buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Nemažai apdovanojimų aktorė yra pelniusi ir už vaidmenis kine. Vaikų globos namų „Rytas“ direktorę Reginą Milašienę daugybė svetimų vaikų vadino mama. Išdalyti širdį šimtams vaikų šiai moteriai padėjo supratimas, kad sunkiai ir nuoširdžiai darbant, atkaklumu bei atjauta galima nuveikti ir neįtikimai didelius darbus. Vyriausybės atstovė Klaipėdoje Kristina Vintilaitė miesto žmonių pagarbos nusipelnė už sąžiningumą ir drąsa kritikuojant miesto valdžios sprendimus. Olga Žalienė Lietuvos jūrų muziejaus direktorės postą perėmė iš gyvenimo draugo ir šios įstaigos kūrėjo Aloyzo Každailio. Augindama, puoselėdama, modernizuodama muziejų O.Žalienė išgarsino pasaulyje ir Klaipėdos vardą. Delﬁnariumo augintiniai tapo tikrais autizmu sergančių vaikų gydytojais, o kiek džiaugsmo suteikia muziejaus gyventojai mažiems ir dideliems lankytojams, nėra matų išmatuoti.

Metų klaipėdietė

Metų klaipėdietės rankose –

prestižiškiausias šalies muziejus

2006-ųjų klaipėdietė – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė OLGA ŽALIENĖ – garbingu titulu linkusi pasidalyti su visa gausia savo kolegų komanda. Lina Bieliauskaitė

asak moters, tik dėl bendro darnaus triūso ši įstaiga jau daugelį metų gali didžiuotis prestižiškiausio šalies muziejaus vardu. „Nemanau, kad viena esu verta tokio titulo. Tai yra viso kolektyvo darbas. Yra daugybė žmonių, kurie padėjo kurti muziejų bei delﬁnariumą. Jie labiausiai verti pagarbos“, – pelniusi Metų klaipėdietės titulą kuklinosi O.Žalienė.

Į 2006-ųjų Metų klaipėdietės septynetuką buvo išrinktos: D.Armonienė, V.Baravykienė, D.Drungilienė, J.Krochina, R.Mickienė, J.Zvonkuvienė ir O.Žalienė. Jūrų muziejus yra pirmoji ir vienintelė moters darbovietė. Jo vairą į savo rankas O.Žalienė perėmė 2002-aisiais. Kūrybinga ir energinga moteris iki šiol sėkmingai tęsia ilgamečio muziejaus direktoriaus ir įkūrėjo Aloyzo Každailio pradėtus darbus, su užsidegimu įgyvendina naujus sumanymus.

Už Jūrų muziejaus ir delﬁnų terapijos puoselėjimą Metų klaipėdiete įvardyta O.Žalienė džiaugėsi, kad rinkimai leido pajusti gausybės žmonių palaikymą ir simpatijas. Uostamiesčio bendruomenė pelny tai didžiuojasi ir „Švy turio“ alaus daryklos gamybos vadove Džuljeta Armoniene – juk ši moteris tituluojama geriausia Lietuvos aludare. Vienos garsiausių mūsų šaly je technologių darbą spėjo įvertinti ir prestižinių pasaulio konkursų ekspertai. Metų klaipėdietės rinkimų išvakarėse alus „Švy turio ekstra Draught“ buvo pripažintas Lietuvos 2005-ųjų gaminiu. Tarp septy nių labiausiai miestui ir Klaipėdos kraštui nusipelniusių moterų 2006-aisiais įvertintos ir dvi medikės – abi vadovės ir tikros savo darbo asės: vy riausioji Tuberkuliozės ligoninės gydy toja Violeta Baravykienė ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vy riausioji gydy toja, Klaipėdos universiteto docentė Danguolė Drungilienė. Joms savo simpatijas miestiečiai sky rė už nepailstamas pastangas gerinti ligonių gydy mo sąlygas. Tuomet vykusiuose rinkimuose miesto bendruomenė dar kartą savo padėką išreiškė ir gausybę simpatijų skyrė Jūrininkų žmonų sąjungos direktorei Jelenai Krochinai. Antrąkart į Metų klaipėdietės

2006

O.Žalienei Metų klaipėdietės rinkimai leido pajusti gausybės žmonių simpatijas.

septynetuką patekusi moteris buvo įvertinta už pagalbą jūrininkų šeimoms, už šios profesijos populiarinimą ir pastangas, kad Lietuva liktų jūrinė valstybė. 2006-ųjų Metų klaipėdietės nominančių septynetuką papuošė ir Lietuvos jūreivystės kolegijos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros vedėja Rima Mickienė. Už minties ir asmenybės drąsą, tradicijų laužymą vyriškos veiklos srityje, originalių mokymo metodų sukūrimą ir taikymą rengiant uosto ir laivybos valdymo specialistus,

meilę jūrai ir jūrų profesionalams – tai tik dalis nuopelnų, kuriuos įvertino dienraščio skaitytojai. Gerai pažįstantiems ilgametę „Klaipėdos“ žurnalistę Janiną Zvonkuvienę neturėjo būti staigmena, jog ši moteris tapo Metų klaipėdietės nominante. O tokių uostamiestyje ir net už jo ribų – galybė, nuo ištikimų žurnalistės rašinių skaitytojų iki „Žemaičių alkieriaus“ gerbėjų. Aktyvi moteris tapo ne tik šio folkloro klubo įkūrėja, vadove, bet ir daugybę metų buvo jo ugnelė, siela.

Metų klaipėdietė

2007

Prieš porą metų, 2007-aisiais, vykusiuose Metų klaipėdietės rinkimuose daugiausia simpatijų dienraščio skaitytojai skyrė Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje KRISTINAI VINTILAITEI. Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje K.Vintilaitei miesto gyventojų valia pelnytas titulas suteikė galimybę pasijusti tvirtesnei ir labiau užtikrintai dėl savo veiklos.

Titulas Lina Bieliauskaitė

iestiečiai įvertino aktyvią valdininkės veiklą ne tik kritikuojant, bet ir imantis konkrečių žingsnių prieš neteisėtus uostamiesčio valdžios sprendimus. Nuo 2003-iųjų Vyriausybės vietininke Klaipėdos apskrityje paskirta Kristina Vintilaitė šias pareigas eina jau antrą kadenciją. Pasak Metų klaipėdietės, šis miesto bendruomenės įvertinimas jos gyvenime – ypatingas įvykis. „Tarybiniais laikais esu pelniusi nemažai apdovanojimų ir už profesinę, ir visuomeninę veiklą. Tačiau tokio įvertinimo kaip Metų klaipėdietės titulas per savo aktyvaus gyvenimo laikotarpį nesu turėjusi. Jis man brangus kitaip negu kitoms šį titulą pelniusioms moterims“, – yra sakiusi K.Vintilaitė. 2007-aisiais Metų klaipėdietės nominante tapusi Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologė Laima Albrektaitė dienraščio skaity tojų buvo įver tinta kaip begalinio nuoširdumo, profesionalumo ir šilu-

suteikė pasitikėjimo savo jėgomis

mos medikė, kuri puikia nuotaika bei optimizmu jėgų suteikė ne vienam ligoniui. Didžiulę pacientų meilę ir pagarbą L.Albrektaitė yra pelniusi ir tradiciniame Jūrininkų ligoninės renginy je, kur buvo pripažinta nuoširdžiausia šioje gydymo įstaigoje dirbančia medike. 2007-ųjų Metų klaipėdietės septynetuką papuošė ir dar viena medikė – buvusi ilgametė Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės vyriausioji gydytoja Violeta Baravykienė. Rūpestį modernizuoti ligoninę miestiečiai pripažino kaip vieną didžiausių šios gydytojos ftiziatrės nuopelnų uostamiesčiui ir Klaipėdos kraštui. 1963 m. pastatyta ligoninė prieš keletą metų verkiant reikalavo remonto, naujų technologijų. Pradėjusi rūpintis įstaigos atnaujinimu V.Baravykienė turėjo imtis ne tik gydymo reikalų, bet ir sukti galvą, kur viskam gauti pinigų. Vadovė nelaukė malonės iš valdžios – pati kūrė projektus ir taip sutaupė dešimtis tūkstančių litų. Margaritą Finkel, vieno garsiausių šokių ansamblių Klaipėdoje „Junga“ vadovę, klaipėdiečiai

jau daugiau nei 40 metų pažįsta kaip puikią choreografę ir pedagogę. Moteris išugdė apie 4 tūkst. šokėjų, pusšimtis jų tapo šokių mokytojais. M.Finkel meilė vaikams ir gebėjimas su jais rasti bendrą kalbą, pasiaukojamas darbas ir miesto kultūrinį gyvenimą papuošę „Jungos“ koncertai – tai nuopelnai, kurie neliko nepastebėti Metų klaipėdietės rinkimuose. Vokietė Susanne Kettler-Riutkenen „Klaipėdos“ organizuojamame renginyje tapo pirma ir kol kas vienintele užsieniete. „Išganymo armijos“ Lietuvoje vadovė, į uostamiestį atvykusi 2001-aisiais, klaipėdiečių buvo įvertinta už rūpinimąsi socialiai jautriais žmonėmis – benamiais, vaikais. Į 1865-aisiais sukurtą organizaciją, kuri šiuo metu vienija per 100 šalių, moterį atvedė noras būti kuo arčiau žmonių, padėti likimo nuskriaustiesiems. Ilgametė Klaipėdos viešosios bibliotekos vadovė Bronislava Lauciuvienė Metų klaipėdietės rinkimuose buvo įvertinta už tai, kad jos vadovaujama įstaiga renginiais, parodomis paskatino klai-

pėdiečius ne tik grįžti prie knygos, tapo vieta, kurioje galima gauti informacijos ir nemokamų leidinių, tačiau ir virto savotišku bendruomenės centru, kuris suburia bendraminčius. Kiekvienas Klaipėdos

Į 2007-ųjų Metų klaipėdietės septynetuką buvo išrinktos: B.Lauciuvienė, V.Leonavičiūtė, V.Baravykienė, L.Albrektaitė, S.Kettler-Riutkenen, M.Finkel, K.Vintilaitė. dramos teatro aktorės Valentinos Leonavičiūtės pasirodymas scenoje – tikra šventė jos gerbėjams. Charizmatiška menininkė, sukūrusi daugiau nei šimtą vaidmenų, Metų klaipėdietės rinkimuose buvo įvertinta ne tik už įsimintiną darbą spektaklyje „Viskas apie moteris“ bei pelnytą „Padėkos kaukę“, bet ir už ilgametę kūrybinę veiklą.

Metų klaipėdietė

2008 Šeštoji Metų klaipėdietė Ž.Norkuvienė nesijaučia nuveikusi žygdarbį – likimo siųstą išbandymą ji vadina tiesiog gyvenimu.

Klaipėdiečius sujaudino daugiavaikės mamos pasiaukojimas Metų klaipėdietės rinkimuose praėjusiais metais dalyvavusius miestiečius ypač sujaudino pradinių klasių mokytojos ŽANETOS NORKUVIENĖS ir jos šeimos istorija. Daugiavaikei mamai likimas skyrė sunkų žmogiškumo išbandymą, kurį ji išlaikė pačiu aukščiausiu balu. Lina Bieliauskaitė

užinoję, kad tris sūnus auginanti Ž.Norkuvienė apsiėmė auginti dar ir tris mirusios draugės dukras, klaipėdiečiai ne tik aktyviai siūlė nominuoti šią moterį Metų klaipėdiete, bet ir atidavė už ją daugiausia savo balsų. Pasak praėjusių metų rinkimų laureatės, ji viso labo atliko pačios prisiimtą įsipareigojimą vaikystės draugei. „Stengiuosi kuo daugiau duoti savo vaikams. Mano didžiausias troškimas, kad jie visą tą gera perduotų savo vaikams. Labai myliu savo mokinius ir branginu darbą. Tačiau tikrai žinau, kad dėl darbo šeimos neaukočiau“, – tvirtai sakė Ž.Norkuvienė. Į Metų klaipėdietės septynetuką išrinkta Nijolė Hansen neliko ne-

pastebėta jau pernai – savo simpatijas Socialinių problemų sprendimo asociacijos prezidentei miestiečiai skyrė už pasiaukojamą labdaringą veiklą ir rūpestį labiausiai pažeidžiamais žmonėmis. Dar viena 2008-ųjų Metų klaipėdietės nominantė pripažinimą pelnė už pilietišką ir drąsią poziciją ginant pedagogų teises. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Laima Juknienė, pati mokyklai atidavusi bemaž ketvirtį amžiaus, išgarsėjo kaip aktyvi kovotoja ne tik už didesnes algas, bet ir už pagarbą mokytojams. Simboliška, jog pirmajai Metų klaipėdietei segę kūrusi juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago vos po kelerių metų pati pretendavo į šią regaliją, tiesa, jau sukurtą savo tėvo Vytauto Karčiausko. Klaipėdie-

tė menininkė miesto bendruomenės buvo įvertinta už talentą, garsinantį uostamiestį toli už Lietuvos, bei už Danijos sostinėje įkurtą meno galeriją „Yurga“. Pretendentė į 2008-ųjų Metų klaipėdietės titulą Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slau-

niais rūpinasi jau apie 50 metų. Metų klaipėdietės rinkėjų balsai ne pirmakąrt liudija neblėstantį Klaipėdos dramos teatro aktorės Nelės Savičenko populiarumą. Pernai dienraščio skaitytojai jau antrą kartą garsią menininkę įvertino už indėlį į teatro ir kino meną – už Ponios Terbiuš vaidmenį spektaklyje „Paleistuvis“ ir už Motinos bei Abatės vaidmeĮ 2008-ųjų Menis „Kelyje į Damaską“ N.Savičentų klaipėdieko pelnė Auksinį scenos kryžių ir tės septynetuką „Padėkos kaukę“. buvo išrinktos: Uostamiestyje išrinktai parlaA.Staponkienė, mentarei Aldonai Staponkienei Ž.Norkuvienė, klaipėdiečiai savo balsus ir simpaO.Mitalienė, L.Juk- tijas skyrė už aktyvų atstovavimą nienė, N.Hansen, Klaipėdos krašto interesams SeiJ.Karčiauskaitėme. Kadaise milicijoje pulkininLago ir N.Savikės leitenantės laipsnį užsitarnavusi moteris pripratusi tvirtai stočenko. vėti ant kojų, tačiau nesibaimina gai Ona Mitalienė už atsidavimą naujų gyvenimo iššūkių. profesijai yra gavusi daugybę apA.Staponkienės patirtis kovodovanojimų. Tad nenuostabu, jog jant už moterų lygiateisiškumą įvertinimas „Klaipėdos“ renginyje paskatino aktyviai dalyvauti Klaisekė pavymui kito pripažinimo – pėdoje steigiant nevyriausybinę 2007-aisiais medikė pelnė Slau- organizaciją „Moterys ir verslas gos angelo statulėlę. Moteris ligo- Lietuvoje“.

Metų klaipėdietė

Finalininkės

buriasi į klubą

Metų klaipėdietės rinkimų ﬁnalininkėms antrą kartą kilo mintis vienytis bendriems darbams, kuriuos moterys gali nuveikti miesto labui. Daiva Janauskaitė

PAJUTO NORĄ DIRBTI KARTU

Šiemet septintą kartą surengtų rinkimų ﬁnalo septynetuko moterys per iškilmingą vakarą niekieno neraginamos susitarė burtis į klubą ir organizuoti bendrą veiklą, kad pateisintų klaipėdiečių joms atiduotus balsus. „Po oﬁcialiosios renginio dalies atėjo atsipalaidavimo valandėlė, ir visos septynios moterys nenoromis susibūrėme į būrelį. Kalba pakrypo apie tai, kad gražus renginys bei miestiečių pasitikėjimas tapo ne tik pagarba, bet ir įpareigojimu daryti dar daugiau naudingų darbų. Mes tokios skirtingos, kasdien dirbame nepanašius darbus, vadinasi, susivienijusios galime labai

Mes tokios skirtingos, kasdien dirbame nepanašius darbus, vadinasi, susivienijusios galime labai daug nuveikti.

L.Bosienė pirmoji subūrė moteris ir inicijavo akciją, per kurią už surinktus pinigus nupirktas aparatas alkoholio bei narkotikų kiekiui organizme nustatyti. Praėjus keleriems metams iniciatyvos telkti Metų klaipėdietes kilniems darbams ėmėsi A.Bilotaitė.

daug nuveikti, – pasakojo viena iš šių metų septynetuko Seimo narė Agnė Bilotaitė. – Nusprendėme po poros savaičių susisiekti ir susitarti, kada susitiksime. Ketiname kalbėti apie tai, ką galėtume nuveikti. Iškilmingame vakare konkrečių planų nespėjome suformuluoti.“

KETINA TARTIS DRAUGE

Jauniausia iš septynetuko A.Bilotaitė mano, kad bendri darbai neturėtų būti koks nors saldainių padalijimas našlaičiams prieš šventes. „Aš pati manau, kad tai turėtų būti švietėjiška veikla socialinės atskirties šeimų vaikams. Gal tai būtų talentingų vaikų lavinimas mokslo, meno, muzikos srityse. Galėtume juos skatinti, kad įgautų daugiau motyvacijos, – prasitarė A.Bilotaitė.

Šiemetinio konkurso ﬁnalininkės ketina pakviesti į klubą ir ankstesnių metų septynetukų nares. A.Bilotaitei buvo naujiena, kad prieš kelerius metus idėja burtis į klubą kilo medicinos centro „Lorna“ vadovei Loretai Bosienei. Su 2003-iųjų Metų klaipėdietės rinkimų favoritėmis ši moteris organizavo pilietinę akciją, kurią parėmė pirmoji Metų klaipėdietė Skaistutė Idzelevičienė bei jos vadovaujamas sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“.

RINKO PINIGUS APARATUI

Tąkart prie akcijos prisidėjo ir jaunimo centras „Bendraamžiai“ bei kitos jaunimo organizacijos, įvairių konfesijų šventikai, verslininkai, miestiečiai.

Surinkusios 50 tūkst. litų akcijos organizatorės Vaikų ligoninei nupirko naujausią diagnostikos aparatą biocheminiam tyrimui, kuriuo galima nustatyti ir alkoholio bei narkotikų kiekį organizme. Vėliau L.Bosienė apgailestavo, kad nepavyko įgyvendinti plano iki galo, neužteko pinigų dar vienam aparatui, kuriuo policininkai, apžiūrėdami žmogų išoriškai, būtų galėję nustatyti, ar jis vartojo narkotikų. „Tai būtų naudinga miestui, ypač tikrinant įtartinus asmenis prie mokyklų. Man didžiausias įvertinimas būtų, jei būtų pripažinta, jog savo veikla bent kiek pristabdžiau narkomanijos plitimą Klaipėdoje“, – 2004 m. kalbėjo dukart į Metų klaipėdietės septynetuką miestiečių išrinkta L.Bosienė.

Metų klaipėdietė

Taurumo ženklų auks Juvelyrė JURGA KARČIAUSKAITĖLAGO ir jos tėvas dailininkas VYTAUTAS KARČIAUSKAS prisipažįsta, kad kurti apdovanojimus Metų klaipėdietėms – ir garbė, ir didelė atsakomybė. Menininkai šį darbą lygina su kruopščiu herbo piešimu, nes palinkus prie segės ar statulėlės tenka išgryninti kiekvieną detalę. Jurga Barkauskaitė

PIRMOJI SEGĖ GIMĖ ISPANIJOJE

Į ﬁnalinį Metų klaipėdietės rinkimų septintuką pernai patekusi J.Karčiauskaitė-Lago jau gerokai anksčiau įėjo į renginio istoriją. Juvelyrė sukūrė segę pirmajai Metų klaipėdiete tituluotai moteriai. 2003-iaisiais ji buvo iškilmingai įteikta legendinės „Žuvėdros“ vadovei Skaistutei Idzelevičienei. Po minėtų rinkimų tradicija kurti dovanojamas seges buvo patikėta juvelyrės tėvui V.Karčiauskui. Praėjus šešeriems metams J.Karčiauskaitė-Lago vis dar mielai prisimena savo kurto papuošalo atsiradimo aplinkybes. Menininkė tuo metu gyveno Ispanijoje, tad segę teko kurti „per atstumą“. „Tai buvo pirmieji rinkimai, tad, be jokios abejonės, jaučiau iššūkį“, – šypsojosi J.Karčiauskaitė-Lago. Ji prisipažino, kad ši segė buvo vienas pirmųjų jos kurtų dovanojamų papuošalų apskritai. „Manau, kad papuošalas, kuris skirtas tik pasidabinti, yra kažkas visiškai skirtinga. Kuriant apdovanojimą reikalavimai kitokie. Juk nežinai, kas laimės rinkimus. Papuošalo kūrimas įpareigoja ir tuo, kad tampi labiau matomas – tavo darbą atidžiai stebi ir kritiškai vertina aplinkiniai“, – aiškino J.Karčiauskaitė-Lago.

Tėvui V.Karčiauskui dovanojamų papuošalų kūrimą perleidusi J.Karčiauskaitė-Lago ateityje galbūt vėl prisilies prie šios tradicijos.

KURDAMA ATSIGRĘŽĖ Į ISTORIJĄ

Pirmoji Metų klaipėdietei įteikta segė išsiskyrė archajiškais motyvais. J.Karčiauskaitė-Lago stengėsi akcentuoti rankų darbą. Kurdama papuošalą ji rėmėsi senovės baltų juvelyrikos tradicijomis.

J.KARČIAUSKAITĖ-LAGO: Manau, renkant Metų klaipėdietę dar niekada nebuvo suklysta. Matyti, kad tai tikra, nenuperkama, be pataikavimo. „Pasirinkau labai universalią formą. Ji buvo ir švelni, ir agresyvoka. Tokia yra jūra. Gyvename šalia stichijos, kuri gali mus priglausti arba nuskandinti“, – kalbėjo autorė. Elegantiškas papuošalas atkartojo ir žmogaus akies formą. „Joje

taip pat daug simbolikos. Tai ir savotiškas langas, ir du susitinkantys horizontai: vienas – jūros, o kitas – žemės“, – prisiminė papuošalo kompoziciją juvelyrė. J.Karčiauskaitė-Lago neslėpė, kad per kelerius pastaruosius metus jos kūrybinis braižas neišvengė metamorfozių. „Pats keitiesi, keičiasi ir tavo darbai. Pirmoji Metų klaipėdietei kurta segė atspindi man, kaip menininkei, jau praeitą, bet tikrai gražų etapą“, – šypsojosi J.Karčiauskaitė-Lago.

PATIRTIS KONKURSE PRATURTINO

Ji prisipažino, kad tapus viena iš pretendenčių titului pelnyti, buvo sušmėžavęs nerimas. „Patekusi į ﬁnalinį septintuką bijojau aplinkinių reakcijos – juk mano tėvas dabar kuria dovanojamus darbus šiems rinkimams. Jaudinausi, kad žmonės manys neva vyksta kažkas neskaidraus“, – atviravo klaipėdietė. Vis dėlto džiaugsmas pelnius dau-

gybės miestiečių palaikymą paliko ryškesnę žymę atmintyje. „Smagu būti pasiūlytai ir dalyvauti Metų klaipėdietės rinkimuose, nes tai nėra nei grožio, nei, pavyzdžiui, juvelyrikos konkursas, kur tenka varžytis su savo srities žinovais menininkais. Atsiduri visiškai kitokiame kontekste, šalia labai įdomių žmonių“, – samprotavo juvelyrė. J.Karčiauskaitė-Lago teigė, kad ją labiausiai įkvepia pretendenčių pasiaukojimas, nuoširdus noras imtis atsakomybės ir papildomų darbų, nors aplinkiniai kartais stebisi: „Juk neprivalai!“ „Manau, renkant Metų klaipėdietę dar niekada nebuvo suklysta. Matyti, kad tai tikra, nenuperkama, be pataikavimo“, – kalbėjo J.Karčiauskaitė-Lago.

UŽ TĘSTINUMO IŠLAIKYMĄ

Nuo 2004-ųjų apdovanojimus kuriantis V.Karčiauskas teigė kasmet turintis progų įsitikinti, kad uostamiesčio ir jo žmonių gerove besirū-

Metų klaipėdietė

akaliai METŲ KLAIPĖDIEČIŲ SEGĖS

2003 m. (aut. J.Karčiauskaitė-Lago)

Metų klaipėdiečių namus arba darbo kabinetus puošia tradicinė dienraščio „Klaipėda“ dovanojama V.Karčiausko kurta skulptūra.

2004 m. (aut. V.Karčiauskas)

Nerijaus Jankausko nuotr. 2005 m. (aut. V.Karčiauskas)

pinančių moterų gretos neretėja. Kurdamas dovanas nusipelniusioms moterims dailininkas stengiasi, kad jie būtų atpažįstami ir regimi kaip Metų klaipėdietės rinkimų simbolis. Menininkas aiškino, kad jam ar timas ekspresy vus braižas – dažnai pats procesas, o ne eskizai padiktuoja galutinį variantą.

ŠERDIS – KARALIŠKAS GINTARAS

Dailininkas prisipažino, kad neretai sukirba noras visa, kas buvo anksčiau daryta, vienu mostu nubraukti ir sukurti visiškai kitokį kūrinį Metų klaipėdietės rinkimams, tačiau čia jis įžvelgia pavojų: „Titulas yra siekiamybė, jis įpareigoja, todėl manau, kad dovanojami darbai turėtų išlaikyti tęstinumą. Man geriausias pavyzdys – „Oskarai“. V.Karčiausko nuomone, rinkimų organizatoriai pasielgė itin apgalvotai nusprendę labiausiai nusipelniusioms klaipėdietėms teikti seges: „Papuošalas – tai labai mote-

riška. Kartu originalus kūrinys išreiškia ir pagarbą išskirtinei asmenybei.“ J.Karčiauskaitės-Lago kurtą segę ir jos tėvo darbus skiria tarsi ryški raudona linija. Nors stengiasi neatitolti nuo savo pradinio sumanymo, klaipėdietis kaskart ieško vis naujų, originalių meninių sprendimų. Bangos linkis, paukštės sparno moty vas – prasmingą simboliką perteikiantys papuošalo ženklai. Apdovanojimų segės kuriamos iš sidabro ir aukso. Tradiciškai papuošalo šerdimi tampa gintaras, kurį menininkas renkasi labai priekabiai. Pernai dailininkui kilo idėja kuriant segę panaudoti moters sužvejotą Baltijos aukso gabalėlį. „Visuomet bandau rasti vietą ir briliantui. Jis – tarsi papuošalo druska“, – pabrėžė V.Karčiauskas.

PAUKŠTĖS PLAČIAI PASKLIDO

Prieš penkerius metus pra dėjęs kur ti seges apdovanojimams

V.Karčiauskas susimąstė, kad vertėtų įsteig ti ir Metų klaipėdietės skulptūrėlę. „Moterys neretai būna labai reik lios sau, savo aprangai, todėl segę palieka gulėti dėžutėje. Pamaniau, kad skulptūrėlė galėtų papuošti tituluotų klaipėdiečių namų erdves arba darbo kabinetus primindama svarbų įver tinimą. Turėtų būti malonu už nugaros jausti sparnus... Kar tu skulptūrėlė yra sėkmės simbolis, bylojantis, kad ver ta laiky ti aukštai iškeltą ver tybių ir siekių kar telę“, – samprotavo V.Karčiauskas. Klaipėdoje jau „nutūpė“ septynios paukštės siluetą atkartojančios skulptūrėlės. Skulptūrėlės kompozicija yra prisodrinta moteriškumo, veržlumo ir klaipėdietiškos dvasios. „Kurdamas galvoju apie virš jūros skriejančius sparnus. Mano paukštės – tikrai klaipėdietiškos“, – tvirtino V.Karčiauskas.

2006 m. (aut. V.Karčiauskas)

2007 m. (aut. V.Karčiauskas)

2008 m. (aut. V.Karčiauskas)

2009 m. (aut. V.Karčiauskas)

Metų klaipėdietė

Iškilmingo Metų klaipėdietės vakaro režisierius GIEDRIUS GUSTAS šiemetės ceremonijos išvakarėse pastebėjo, jog renginys tarsi užbaigė vieną simbolinį gyvavimo ciklą. Kasmet labiausiai uostamiesčiui nusipelniusių moterų septintuką skaitytojų verdiktu pristatantis „Klaipėdos“ dienraštis šią misiją atliko jau septintąkart, o šventė sugrįžo į tą pačią vietą, kurioje įvyko ir pirmosios Metų klaipėdietės titulavimas.

Metų klaipėdietės vakaras

kasmet tampa Lina Bieliauskaitė

ŽIBĖJO RYŠKIAUSIOS ŽVAIGŽDĖS

Tačiau į šiuos magiškus ženklus G.Gustas žvelgia su šypsena – kaip į gražius ir viltingus sutapimus. Kaip prisipažino vienas „Metų

Per septynetą metų renginyje pasirodė daugybė žinomiausių šalies atlikėjų, tarp jų – Rasa Juzukonytė, Vladas Kovaliovas, Nomeda Vilkanauskaitė, Violeta Riaubiškytė ir Rytis Cicinas.

klaipėdietės“ organizatorių, tiek pirmąjį, tiek septintąjį kartą vykusi šventė pareikalavo vienodai daug jaudulio ir atsakomybės. „Net ir praėjus ne vienam renginiui negaliu pasakyti, kad su metais jaučiuosi vis ramesnis ir tvirtesnis. Palengvėjimas ateina tik tada, kai baigiasi programa, o maždaug keturios dienos prieš ceremoniją ima „važiuoti stogas“, – juokėsi Giedrius. – Man „Metų klaipėdietė“ pirmiausia reiškia atsakomybę. Vos prasidėjus naujiems metams, jau pirmoje sausio pusėje, ima kirbėti neramios mintys – ką dar čia tokio įdomaus sugalvojus.“ G.Gustas juokavo, jog šventiniuose „Metų klaipėdietės“ renginiuose pasirodė beveik visi garsiausi Lietuvos atlikėjai bei grupės, tad pastaraisiais metais planuoti programą ir pateikti intriguojamų netikėtumų darosi vis sunkiau. „Ryškiausios operos ir estrados žvaigždės mūsų scenoje jau žibėjo. Jei pradėčiau vardyti pavardes, joms surašyti reikėtų nemažai vietos“, – šypsojosi Giedrius. Per septynetą metų renginyje pasirodė Vytautas Juozapaitis, Eduardas Kaniava, Janina Miščiukaitė, Egidijus Sipavičius, Kastytis Kerbedis, „Trys panteros“, Violeta Riaubiškytė, Rytis Cicinas, Milano, Nijolė Ščiukaitė, Valdemaras ir Algirdas Frankoniai, Viktoras Malinauskas, Vladas Kovaliovas, Merūnas Vitulskis, Mino, Inga Valinskienė, Edmundas Kučinskas, „el Fuego“ ir kiti.

NE PONIŲ IR GRAŽUOLIŲ RINKIMAI

Pasak pašnekovo, ir tai nenuostabu – „Metų klaipėdietės“ renginys kasmet auga, tampa žinomesnis. „Pirmais antrais metais atlikėjai, rėmėjai dar nevisiškai įsivaizdavo, kas tai per daiktas, dabar jau žmonėms nebereikia aiškinti, kad tai ne grožio, talentų šou ar ponios rinkimai, o kad pretendentes siūlo ir laimėtoją renka patys skaitytojai. Mano žiniomis, tai bene vienintelis tokio pobūdžio renginys, kuriame nugalėtoją išrenka ne komisija“, – kalbėjo G.Gustas. Tai, kad šiandien uostamiestis gali džiaugtis šiuo pavasarišku renginiu, yra ir didžiulis Giedriaus nuopelnas – patyręs renginių organizatorius ir vedėjas jam gimusią idėją rinkti Metų klaipėdietę pasiūlė įgyvendinti „Klaipėdos“ dienraščiui. „Kadangi po Naujųjų metų mieste nevyksta jokių renginių, norėjosi kažkuo užpildyti šią tuštumą. Juolab kad tuo metu vyko intensyvios diskusijos apie Tarptautinę moters dieną – ar ji reikalinga, ar ne. Šis sumanymas tapo puikiu kompromisu, kad Kovo 8-oji nebūtų labai akcentuojama, tačiau sykiu būtų pagerbtos miestui, klaipėdiečiams nusipelniusios moterys“, – prisiminė G.Gustas.

TEKO PRIDENGTI MERŪNĄ

Paklaustas, ar visi šventiniai vakarai per septynerius metus praeidavo be nesklandumų ar adrenaliną

Metų klaipėdietė

egzaminu

Režisuojant ir vedant Metų klaipėdietės titulavimo iškilmes G.Gustui padeda dienraščio „Klaipėda“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė.

sprogdinančių kuriozų, Giedrius neneigė – kiekvienas renginys pakutena nervus. Vy ras prisiminė, jog štai praėjusiais metais gerokai pa sijaudinti priver tė atlikėjas M.Vitulskis, į renginį pavėlavęs bemaž porą valandų. „Laimė, jis buvo ne vienintelis atlikėjas – tuo tarpu galėjo pasirodyti kiti. Aišku, kai Merūnas išėjo į sceną, taip gerai režisūriškai „nesuskambėjo“, kaip buvo sumanyta. O iki tol visos programos metu reikėjo palaikyti ryšį telefonu, teko ekspromtu surežisuoti kitokią pabaigą, improvizuoti, netgi uždainuoti pačiam. Tas įvykis kainavo begalę nervų, bet niekas nesuprato, kad kažkas vyko ne taip“, – šypsojosi renginio režisierius G.Gustas.

Net ir praėjus ne vienam renginiui negaliu pasakyti, kad su metais jaučiuosi vis ramesnis ir tvirtesnis. Palengvėjimas ateina tik tada, kai baigiasi programa, o maždaug keturios dienos prieš ceremoniją ima „važiuoti stogas“. Bemaž 20 metų renginius įvairiuose Lietuvos miestuose organizuojantis ir vedantis profesionalus režisierius tikino, jog „Metų klaipėdietė“ jam – vienas svarbiausių ir atsakingiausių renginių.

Metų klaipėdietė