2011-03-14 Metu Klaipediete

Metų

klaipėdietė specialusis dienraščio „klaipėda“ leidinys

Išskirtinis papuošalas bu­vo bran­di­na­mas lyg bran­gus vy­nas

2011 metų klaipėdietė Lo­re­ta Bo­sie­nė – mo­te­ris, pa­vel­dė­ju­si mei­lės žmo­nėms ge­ną

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

„Jei dar lik­čiau Sei­me, ban­dy­čiau šią die­ną įtei­sin­ti kaip Klai­pė­dos mies­to mo­te­rų pa­ger­bi­mo die­ną“

www.KL.lt

Turinys

Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės uostamiestyje tapo viena gražiausių švenčių, sulaukiančių būrio kviestinių svečių.

4

6

Pirmasis Metų klaipėdietės interviu.

„Jei nori, kad darbas būtų padarytas gerai, patikėk jį moteriai“, – tai kaskart Metų klaipėdietės titulavimo iškilmėse kartoja uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Visi vyrai jam pritaria. O moterys padaro kur kas daugiau, nei joms patikima.

Tad ar galima tai nutylėti?

Dienraštis „Klaipėda“ prieš devynerius metus ėmėsi skleisti šią žinią ir kas metai išaukštinti bei įvertinti moteris už jų darbus.

Per devynerius metus dienraščio skaitytojai pretendentėmis į Metų klaipėdietės titulą pasiūlė per 450 moterų. Iš jų 52 buvo pagerbtos favoričių septynetuke. Septynios moterys į jį pateko po du kartus, dvi – tris kartus. Ir šie tretieji kartai buvo vainikuoti pergale.

Galbūt neteisinga darbus ar įvykius išmatuoti skaičiais.

Tačiau Platonas juos laikė harmonijos esme, o Pitagoras teigė, kad viskas pasaulyje sutvarkyta pagal skaičius. Numerologai tikina, kad skaičiai reiškia ne tik kiekybę, bet turi ir simbolinę prasmę.

Devintoji Metų klaipėdietė Loreta Bosienė šiam titului taip pat buvo nominuota trečią kartą.

Skaičius devyni – tai trigubas trilypumas.

Trijų pasaulių: žemės, dangaus ir pragaro atvaizdas. Šis skaičius tapatinamas su kūno, intelekto ir dvasios sinteze. Hebrajams tai buvo teisybės simbolis, krikščionims – šventas skaičius, reiškiantis amžinybę, tobulumą ir pilnatvę.

Kitąmet rinksime dešimtąją Metų klaipėdietę.

Skaičius dešimt – sugrįžimas prie vieneto ir naujos skaičių eilės pradžia, išbaigtumo ir tobulumo simbolis.

Kas juo taps? Pradėkime dairytis jau šiandien.

Jolanta Juškevičienė

Segė – lyg brandintas vynas.

30

Menininkų rankos išaugina sparnus.

32

Žurnalo „Metų klaipėdietė“ redaktorė, dienraščio „Klaipėda“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja

Redaktorė Jolanta Juškevičienė. Žurnalistai: Lina Bieliauskaitė, Daiva Janauskaitė. Fotografai: Vytautas Liaudanskis, Vytautas Petrikas. Dizaineris Tomas Mozūra. Kalbos redaktorė Vilija Nastopkienė. Tiražas 10 100. Redakcija: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda. Reklamos vadybininkai: 397 711. Platinimo tarnyba: 397 713. Leidėjas UAB „Diena Media News“. ISSN 1392-558X. Žurnalas platinamas su dienraščiu „Klaipėda“. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Viršelis: Loreta Bosienė (Vytauto Liaudanskio nuotr.).

4

Metų klaipėdietė

Kai iš­kil­min­ga Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­vi­mo ce­re­mo­ni­ja pa­sie­kė kul­mi­na­ci­ją ir, re­gis, am­ži­ny­bei nu­ščiu­vu­si sa­lė stai­ga pra­trū­ko ova­ci­jo­mis ir svei­kin­o nau­ją­ją lau­rea­tę, Lo­re­ta Bo­sie­nė dė­ko­jo Aukš­čiau­sia­jam, kad šia jau­di­na­ma aki­mir­ka ga­li pa­si­da­ly­ti su ar­ti­miau­siais sa­vo žmo­nė­mis.

L.Bo­sie­nė:

„Sa­vo gy­ve­ni­me tu Li­na Bie­liaus­kai­tė

Į krau­ją įau­gu­sios ver­ty­bės „Vai­kai be ga­lo džiau­gė­si, tur­būt dau­giau nei ma­ma, – šyp­so­jo­si mo­te­ris. – O man bu­vo ne­pap­ras­ tai svar­bu, kad jie šią aki­mir­ką ir vi­są va­ka­rą ga­lė­jo bū­ti ša­lia ma­nęs, skir­ti tiek daug sa­vo dė­me­sio – man tai bu­vo di­džiau­sia šven­tė.“ Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad ne­re­tai ar­ti­mie­ji ne­pik­tai pa­prie­kaiš­tau­ja, jog dau­giau lai­ko de­rė­tų skir­ti sa­ vo as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui. Ta­čiau L.Bo­sie­nė neį­si­vaiz­duo­ja, kad ga­ lė­tų bū­ti ki­taip. „Kai jau la­bai pa­ varg­siu, ta­da tur­būt ir pail­sė­siu“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vė.

L.Bo­sie­nė ne­nei­gė kar­tais su­si­ mąs­tan­ti, ko­dėl ne­ga­li gy­ven­ti ra­

miai kaip dau­ge­lis ki­tų mo­te­rų, ne­mo­ka pa­pras­čiau­siai mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, nie­ko ne­vei­ki­mu. „Ma­nau, kad ma­no gy­ve­ni­mo va­rik­lis, ku­ris ne­lei­džia su­sto­ti, yra be­ri­bė mei­lė žmo­nėms. Gal ją įskie­ pi­jo ma­no ma­ma, mo­čiu­tės, ku­rios ap­lin­ki­niams ati­da­vė tiek sa­vo šir­ dies, dė­me­sio, ši­lu­mos? Gal­būt ir ma­ny­je yra tas mei­lės žmo­nėms ge­nas?“ – svars­tė Me­tų klai­pė­die­tė.

Su­bū­rė bend­ra­min­tes Svei­ki­ni­mo skam­bu­čių, ži­nu­čių la­ vi­ną po ren­gi­nio at­lai­kiu­si mo­te­ris tei­gė su­vo­kian­ti, kad Me­tų klai­pė­ die­tės ti­tu­las – ne tik įver­ti­ni­mas, bet ir ne­men­kas iš­šū­kis. „Jau­čiu as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę už šią pra­smin­gą idė­ją. Jau vien

tei­sė pa­kliū­ti į fi­na­li­nį sep­ty­ne­tu­ ką tu­rė­tų tap­ti įpa­rei­go­ji­mu. La­ bai no­rė­tų­si, kad Me­tų klai­pė­die­ tės ti­tu­la­vi­mas bū­tų ne vien gra­ žus vien­kar­ti­nis va­ka­ras, o sti­mu­ las tęs­ti pra­dė­tus darbus ar im­tis nau­jų. Tu­rė­da­mos skir­tin­gą pa­tir­ tį, vi­sos mo­te­rys ga­lė­tu­me su­si­vie­ ny­ti ir nu­veik­ti ­ką nors svar­baus mū­sų mies­tui“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

L.Bo­sie­nę šil­do pir­mo­sios Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mų, kai ji pa­te­ ko į fi­na­li­nį sep­ty­ne­tu­ką, pri­si­mi­ ni­mai. Tuo­met mo­te­rys įstei­gė sa­ vo­tiš­ką klu­bą. Jų su­reng­ta ak­ci­ja „Klai­pė­die­čiai, ap­gin­ki­me vai­kus nuo nar­ko­ti­kų“ uos­ta­mies­čio Vai­ kų li­go­ni­nei pa­dė­jo įsi­gy­ti nar­ko­ ti­kų tes­ta­vi­mo apa­ra­tą. „Vi­sos mo­te­rys bu­vo la­bai drau­ giš­kos, įsi­jun­gė į šią ak­ci­ją, kas kaip

ga­lė­jo. Tai ta­po įro­dy­mu, kad dirb­ da­mos skir­tin­go­se sri­ty­se mes ga­ li­me pa­da­ry­ti la­bai daug“, – tei­gė L.Bo­sie­nė.

Ne­lai­mės su­tei­kė tvir­ty­bės Me­tų klai­pė­die­tei nu­rim­ti ne­lei­ džia gau­sy­bė idė­jų. Vie­nos jų su­si­ ju­sios su pro­jek­tais, ku­riuos pa­dė­ tų įgy­ven­din­ti jos va­do­vau­ja­mas me­di­ci­nos cent­ras „Lor­na“, ki­tos – su įvai­rių pri­klau­so­my­bių pre­ven­ ci­jai skir­tais dar­bais. „Man la­bai bai­su, kad mū­sų gy­ ve­ni­mo ke­ly­je yra tiek daug ža­lin­ gų pri­klau­so­my­bių – nuo al­ko­ho­ lio, nar­ko­ti­kų, azar­ti­nių žai­di­mų, kom­piu­te­rių. Žmo­nės, įsi­pai­nio­ję į jų pink­les, tam­pa kaip zom­biai, ro­bo­tai“, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris.

Metų klaipėdietė Skau­di­na abe­jin­gu­mas

De­vin­to­sios Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lą pel­niu­si L.Bo­sie­nė tvir­ti­no, jog šis įver­ti­ni­mas ne tik pa­ky­lė­jo, bet ir įkvė­pė nau­jiems iš­šū­kiams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Dau­ge­liu at­ve­jų nar­ko­ti­kus var­ to­jan­tys žmo­nės yra nu­ra­šo­mi.

Ta­čiau vi­suo­me­nė tu­ri iš­ties­ti pa­ gal­bos ran­ką – vien no­ro keis­ti sa­ vo gy­ve­ni­mo bū­dą, įklim­pus į to­ kią sun­kią pri­klau­so­my­bę, ne­pa­ kan­ka, – tei­gė Me­tų klai­pė­die­tė. – Mū­sų abe­jin­gu­mas žu­do mus pa­ čius, o juk ge­rus dar­bus ga­li­me da­ry­ti vi­sur ir vi­sa­da. Užuot vie­ nas ki­tą ap­kal­bi­nė­ję, pik­ti­nę­si, ge­ riau su­si­mąs­ty­ki­me, o ką aš as­me­ niš­kai šian­dien ga­lė­čiau pa­da­ry­ti ge­ro, prie ko­kios ini­cia­ty­vos ga­lė­ čiau pri­si­dė­ti.“ Mo­te­ris ne­mėgs­ta afi­šuo­ti, kad ka­dai­se ji sa­vo šei­mo­je pri­glau­dė į nar­ko­ti­kus įklim­pu­sio pusb­ro­lio duk­rą, ap­gau­bė ją mo­ti­niš­ka ši­lu­ ma ir rū­pes­čiu. „La­bai džiau­giuo­si, kad ma­no pusb­ro­lis ei­na svei­ki­mo ke­liu, da­ bar sie­kia tap­ti vie­nuo­liu. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek ap­ri­bo­ta bus jo tar­ nys­tė, bet vis dėl­to šie ra­di­ka­lūs jo

5

Pa­rė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ati­ da­riu­si mo­der­nų me­di­ci­nos cent­ rą, L.Bo­sie­nė vėl ku­pi­na nau­jų už­ mo­jų. Mo­te­ris vi­lia­si, kad il­gai­niui pa­vyks pri­sta­ty­ti žie­mos so­dą, ku­ ria­me po įvai­rių ba­sei­no, rea­bi­li­ ta­ci­jos ar SPA pro­ce­dū­rų lan­ky­to­ jai ga­lės pa­si­mė­gau­ti ma­lo­nio­mis aki­mir­ko­mis. „Me­di­ci­na – be ga­lo at­sa­kin­ga sri­tis. Štai kai ku­rie sa­ko – me­di­ ci­na yra vers­las, tai pri­va­ti kli­ni­ka.

Bet tarp to vers­lo sto­vi žmo­gus.

Kad ir koks pa­cien­tas bū­tų, mū­ sų už­duo­tis – ne tik jam su­teik­ti pa­gal­bą, bet ir bū­ti jaut­riems, pa­ kan­tiems, skleis­ti ši­lu­mą“, – tei­gė L.Bo­sie­nė.

Iš­šū­kius siun­čia li­ki­mas Paš­ne­ko­vė pa­si­džiau­gė, jog me­di­ ci­nos cent­re pa­vy­ko su­bur­ti en­tu­ ziaz­mu ir mei­le žmo­nėms de­gan­ čių dar­buo­to­jų ko­man­dą. „Mū­sų kli­ni­ka ta­po kaip vie­na šei­ma. Per tuos 14 me­tų čia pa­si­

uš­tu­mos ne­jau­čiu“ Su to­kiais gy­ve­ni­mo skau­du­liais as­me­niš­kai su­si­dū­ru­si L.Bo­sie­nė svars­tė, gal ši pa­tir­tis – sa­vo­tiš­kas li­ki­mo ženk­las. „Gal­būt to­kios ne­lai­mės bū­na su­pla­nuo­tos gy­ve­ni­mo, kad at­lik­ tu­me vie­nus ar ki­tus dar­bus. Kai jos pa­lie­čia ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mą ir kai no­ri jiems pa­dė­ti, ma­tai, kiek rei­kia pa­stan­gų, kaip tai ne­pa-­ p­ras­ta, ko­kie yra pre­ven­ci­niai stab­džiai. Prieš 14 me­tų, kai ati­ da­riau me­di­ci­nos cent­rą „Lor­na“, pir­mie­ji mū­sų žings­niai bu­vo su­si­ ję bū­tent su nar­ko­ma­ni­jos pro­ble­ ma“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

L.Bo­sie­nės įkur­ta vers­lo koa­li­ci­ ja prieš AIDS ir nar­ko­ma­ni­ją, su­ vie­ni­ju­si įvai­rias or­ga­ni­za­ci­jas, per dau­ge­lį me­tų įgy­ven­di­no gau­sy­bę pra­smin­gų pro­jek­tų.

Išei­si­me į am­ži­ny­ bę – ką iš gy­ve­ni­ mo iš­si­ne­ši­me?

Vi­siš­kai nie­ko.

Man gy­ve­ni­mas tur­tin­gas tas, ku­ ris pra­smin­gas.

gy­ve­ni­mo po­ky­čiai atė­jo per ti­kė­ ji­mą, per Die­vą“, – at­vi­ra­vo mo­te­ ris.

L.Bo­sie­nė nea­be­jo­ja, kad at­ve­ jai, kai žmo­gui pa­vyks­ta iš­lip­ti iš pa­ties dug­no, pri­lygs­ta ste­buk­lui.

Pra­žys žie­mos so­das Me­tų klai­pė­die­tės sva­jo­se – pra­ skaid­rin­ti ir neį­ga­lių­jų gy­ve­ni­mą, su­tei­kiant jiems dau­giau ga­li­my­ bių pa­si­nau­do­ti svei­ka­tos stip­ri­ni­ mo, rea­bi­li­ta­ci­jos pro­ce­dū­ro­mis.

Pa­sak L.Bo­sie­nės, me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jos kas­met štur­muo­ja nau­jas pa­žan­gos aukš­tu­mas, tad tai li­ki­mo nu­skriaus­tiems žmo­ nėms su­tei­kia rea­lių vil­čių pa­leng­ vin­ti ne­ga­lios naš­tą ar vi­siš­kai ją įveik­ti.

kei­tė la­bai ma­žai dar­buo­to­jų“, – tei­gė L.Bo­sie­nė.

Nau­jo­jo me­di­ci­nos cent­ro sta­ ty­bos mo­te­riai bu­vo itin ak­ty­vus, įtemp­tas gy­ve­ni­mo eta­pas, ku­ ris sy­kiu už­grū­di­no, su­tei­kė dau­ giau stip­ry­bės ir pa­si­ti­kė­ji­mo. Ta­ čiau L.Bo­sie­nė pri­si­pa­ži­no, jog ir po įkur­tu­vių šven­tės stab­te­lė­ti ne­ bu­vo ka­da. „Tuš­tu­mos sa­vo gy­ve­ni­me ne­ jau­čiu. Pats li­ki­mas su­re­gu­liuo­ ja, koks to­liau bus ma­no ke­lias, su tam tik­rais įvy­kiais, žmo­nė­mis atei­na nau­ji ma­no dar­bai, iš­šū­ kiai, – šyp­so­jo­si neseniai tituluo­ ta Me­tų klai­pė­die­tė L.Bo­sie­nė. – Išei­si­me į am­ži­ny­bę – ką iš gy­ve­ ni­mo iš­si­ne­ši­me? Vi­siš­kai nie­ko.

Man gy­ve­ni­mas tur­tin­gas tas, ku­ ris pra­smin­gas.“

6

Metų klaipėdietė

Šventinį vakarą pradėjo Klaipėdos muzikinio teatro artistai.

Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­l Ren­gi­nių sa­lės „Va­ka­ris“ prie­blan­do­je sklan­dė pa­slap­tis – kas taps de­vin­tą­ja Me­tų klai­pė­die­te? Spė­lio­nes ir di­džią­ją int­ri­gą nu­trau­ku­si ži­nia, kad šis ti­tu­las dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skai­ty­to­jų ver­dik­tu ati­te­ko Lo­re­tai Bo­sie­nei, buvo sutikta ova­ci­jų pliūps­niu. Nau­jo­ji Me­tų klai­ pė­die­tė pra­si­ta­rė pa­sta­rai­siais me­tais iš­gy­ve­nu­si tiek su­krė­ti­mų, kad iš­gir­du­si, jog gar­bin­gas ti­tu­las skir­tas jai, ap­si­džiau­gė, bet įver­ti­no jį rea­liai. „Vi­sos mo­te­rys yra kuo nors nu­si­pel­niu­sios. Ma­lo­nu, kad bu­vo pa­ste­bė­ti ma­no dar­bai. Tai ver­čia ma­ne ne mė­gau­tis šlo­ve, o su­kti gal­vą, ką dar ga­lė­čiau nu­veik­ti“, – tei­gė L.Bo­sie­nė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Tra­di­ci­jos ne­si­kei­čia ir ne­mirš­ta Kaip jau ta­po įpras­ta, Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos iš­va­ka­rė­se dien­raš­ tis „Klai­pė­da“ pa­skel­bia la­biau­siai uos­ta­mies­čiui ir jo žmo­nėms nu­ si­pel­niu­sią, sa­vo as­me­ni­niu pa­vyz­ džiu įkve­pian­čią klai­pė­die­tę.

Metų klaipėdietė

7

Devintąja Metų klaipėdiete tituluota filantropė L.Bosienė.

Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėjų R.Jankevičiaus ir A.Krasauskaitės rankose – Metų klaipėdietės regalijos: išskirtinė segė ir skulptūrėlė.

Dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius S.Pocius pasirengęs apdovanoti naująją Metų klaipėdietę.

­las – at­pil­das už gė­rį To­kios mo­ters paieš­kos tru­ko po­rą mė­ne­sių.

Klai­pė­die­čiai pa­tys siū­lė vi­siems ge­rai ži­no­mų ir nė kar­to ne­gir­dė­ tų mo­te­rų pa­var­des bei var­di­jo jų nuo­pel­nus, už ku­riuos jos tu­rė­tų bū­ti įver­tin­tos.

Pir­ma­ja­me kon­kur­so eta­pe pre­ ten­den­čių są­ra­šą su­da­rė 59 mo­te­ rų pa­var­dės.

Į ant­rą­jį kon­kur­so eta­pą pa­gal jau se­niai nu­si­sto­vė­ju­sias tai­syk­ les klai­pė­die­čiai iš­rin­ko sep­ty­nias mo­te­ris.

La­biau­siai žmo­nės įver­ti­no ypa­ tin­gus on­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­go­ nių bend­ri­jos „Krau­jas“ pir­mi­ nin­kės Da­lios Biels­ky­tės, me­di­ kės ir fi­lant­ro­pės L.Bo­sie­nės, mo­ kyk­los-dar­že­lio „Sau­lu­tė“ mo­ky­to­

jos Dai­vos Dra­ga­no­vos, vers­li­nin­ kės, LIONS mo­te­rų klu­bo 2009– 2010 m. pre­zi­den­tės, tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų koor­di­na­to­rės Vir­gi­ni­ jos La­zaus­kie­nės, Šv. Jo­no baž­ny­ čios at­sta­ty­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės na­rės, Va­ka­rų Lie­tu­vos mo­te­ rų aso­cia­ci­jos koor­di­na­to­rės, „Su­ val­ki­jos“ bend­ri­jos Klai­pė­dos fi­ lia­lo glo­bė­jos Li­li­jos Pet­rai­tie­nės,

tei­si­nin­kės Al­do­nos Sta­pon­kie­ nės, Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­ to­rės, be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­ dos „5 pė­du­tės“ sa­va­no­rės Si­mo­ nos Ša­ki­ny­tės nuo­pel­nus.

Sce­no­je – Me­tų klai­pė­die­tės re­ga­li­jos Ku­riai iš jų ant­ra­ja­me bal­sa­vi­mo eta­pe te­ko dau­giau­sia sim­pa­ti­jų,­

8

Metų klaipėdietė

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų išrinktas moterų septynetukas: A.Staponkienė, D.Draganova, V.Lazauskienė, L.Bosienė, L.Petraitienė, S.Šakinytė ir D.Bielskytė, skendo glėbiuose gėlių.

„Nacional Diamond Corporation" oficialios atstovės Lietuvoje bendrovės „Dicbalta“ vadovas P.Zykas įteikė Metų klaipėdietei simbolinį 5 tūkst. litų čekį papuošalams.

pir­mie­ji su­ži­no­jo Me­tų klai­pė­ die­tės ti­tu­la­vi­mo iš­kil­mių sve­čiai.

Ta­čiau ne iš kar­to.

Be­sip­laiks­tan­čios ug­nies fa­ke­ lai, rau­do­nas ki­li­mas, fo­tog­ra­fų blyks­tės, leng­va sak­so­fo­ni­nin­ko Al­gio Ki­lio ir pia­nis­to Man­to Liu­ ti­ko me­lo­di­ja bei pu­to­jan­tis vy­nas svai­gi­no va­ka­ro sve­čius, kaip ir iš­ tai­gin­gų puokš­čių bei mo­te­riš­kų kve­pa­lų aro­ma­tas.

Sve­čių šur­mu­lys nu­ščiu­vo sce­ no­je pa­si­ro­džius Klai­pė­dos mu­ zi­ki­nio teat­ro so­lis­tui Min­dau­gui Ro­jui ir ba­le­to šo­kė­jams Ri­čar­ dui Jan­ke­v i­čiui bei Auš­rai Kra­ saus­kai­tei. Už­bu­rian­ti dai­na ir šo­kis pa­ly­dė­jo į sce­ną pa­grin­di­ nes bū­si­mos Me­tų klai­pė­die­tės re­ga­li­jas – dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ do­va­nas: uni­ka­lią ju­ve­ly­ro Vi­ do Bi­zaus­ko su­kur­tą se­gę ir me­ ni­nin­kų Ser­ge­jaus Plot­ni­ko­vo bei­

Klaipėdą garsinančioms moterims – gėlės nuo bendrovės „Diena Media News“ vyriausiojo redaktoriaus R.Jurgelaičio.

Metų klaipėdietė

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius ir meras R.Taraškevičius skuba pagerbti moteris.

Sva­jū­no Jur­kaus skulp­tū­rė­lę „Ni­ ka“. Va­ka­ro ve­dė­jas To­mas Ali­ šaus­kas pa­skel­bė ren­gi­nio pra­ džią ir šven­tės iš­va­ka­rė­se svei­kin­ da­mas vi­sas su­si­rin­ku­sias mo­te­ ris pri­sta­tė dar vie­ną staig­me­ną: Ne­dos Ma­lū­na­v i­čiū­tės ir Egi­di­ jaus Si­pa­v i­čiaus due­tą.

9

Bendrovės „Diena Media News“ generalinis direktorius Andrius Stepanavičius ir Seimo narys Vytautas Grubliauskas.

Svar­biau­sia – ge­ri dar­bai Šven­ti­nis Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­ la­vi­mo va­ka­ras tu­ri nu­si­sto­vė­ju­ sias tra­di­ci­jas.

Vie­na gra­žiau­sių – dar kar­tą pa­ gerb­ti jau ti­tu­luo­tas Me­tų klai­ pė­die­tes. Ir šie­met pub­li­ka gau­

siais plo­ji­mais dar kar­tą pa­svei­ki­ no spor­ti­nių šo­kių klu­bo „Žu­vėd­ ra“ va­do­vę Skais­tu­tę Idze­le­vi­čie­nę, mo­ky­to­ją, pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių lai­mė­to­ją Al­do­ną Gri­ga­liū­nie­nę, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus va­do­vę Ol­gą Ža­lie­nę, Vy­riau­sy­bės at­sto­vę Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Kris­ti­ną Vin­

ti­lai­tę, mo­ky­to­ją, dau­gia­vai­kę ma­ mą, sa­vo ši­lu­ma be­si­da­li­jan­čią su tri­mis mi­ru­sios drau­gės duk­ro­mis Ža­ne­tą Nor­ku­vie­nę, Pi­lies džia­ zo fes­ti­va­lio va­do­vę In­gą Grub­ liaus­kie­nę, vers­li­nin­kę, fi­lant­ro­pę Ni­jo­lę Han­sen. Šie­met šven­ti­nia­ me va­ka­re ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti

10

Metų klaipėdietė Šventėje pagerbtos jau tituluotos Metų klaipėdietės N.Hansen, K.Vintilaitė, S.Idzelevičienė, A.Grigaliūnienė, O.Žalienė, I.Grubliauskienė ir Ž.Norkuvienė.

L.Bosienei – nuoširdžiausi vaikų Tomo, Indrės ir dukterėčios Gintarės sveikinimai.

Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­las ver­čia dar la­biau steng­tis, dar dau­giau gal­ vo­ti apie tai, ką ga­lė­čiau nau­din­ ga nu­veik­ti.

tik 2004-ųjų Me­tų klai­pė­die­tė Vai­kų li­go­ni­nės va­do­vė Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė.

Ati­da­vė tūks­tan­čius bal­sų

D.Draganovos suskubo sveikinti šeima: vyras Dobromiras ir dukra Ieva.

Menininkas V.Bizauskas.

Klaipėdos koncertų salės vadovė Danutė Žičkuvienė su vyru Algimantu ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O.Žalienė.

Klaipėdos meras R.Taraškevičius su žmona Nijole.

Bendrovės „Diena Media News“ generalinis direktorius A.Stepanavičius su žmona Kotryna ir sūnumi Augustinu.

Ga­liau­siai va­ka­ras priar­tė­jo prie kul­mi­na­ci­jos.

Sep­ty­nios pre­ten­den­tės į Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lą ir jų nuo­pel­nai sve­čiams pri­sta­ty­ti trum­pais

Seimo narys V.Grubliauskas su žmona Inga.

Grožio salono IJ atstovė Laura Preikšaitienė.

12

Metų klaipėdietė

Spaustuvininkas Saulius Jokužys su žmona Birute.

Seimo narė Irena Šiaulienė (dešinėje) su bičiule Klaipėdos universiteto docente Inga Maknavičiene.

Fotomenininkė Vaiva Jokužienė ir šou baleto „Coda“ vadovė Inga Briazkalovaitė.

„GK klinikos Klaipėda“ direktorius Ž.Greičiūnas su žmona Rita.

Pirmoji Metų klaipėdietė sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovė S.Idzelevičienė su sutuoktiniu Romaldu.

Jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga su žmona Jolanta.

Su­kū­rė nau­jų dar­bo vie­tų Ko ge­ro, šie­met klai­pė­die­čių sim­ pa­ti­jas lė­mė ne tik L.Bo­sie­nės as­ me­ni­nės sa­vy­bės, bet ir gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jos.

Bal­suo­da­mi už šią mo­te­rį klai­ pė­die­čiai įver­ti­no jos pa­stan­gas sunk­me­čio są­ly­go­mis kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas.

Cent­ro sa­vi­nin­kė bei va­do­vė taip pat su­da­rė ga­li­my­bę neį­ga­ liems žmo­nėms gau­ti dar dau­giau svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­rų.

Užau­gi­nu­si du sa­vo vai­kus L.Bo­ sie­nė ta­po ma­ma ir su pri­klau­so­ my­bės li­ga ko­vo­jan­čio pusb­ro­lio duk­rai. Mo­te­ris gi­mi­nai­tę iš­lei­do į moks­lus, da­vė jai pa­sto­gę ir dar­bo.

Lai­mė­to­jai – gė­lės ir do­va­nos

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas su žmona Danute.

Bendrovės „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis su žmona Regina.

fil­mu­kais. Bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ vy­riau­sia­sis re­dak­ to­rius Re­mi­gi­jus Jur­ge­lai­tis, įteik­ da­mas gė­les mo­te­rims, džiau­gė­ si, kad tu­ri ga­li­my­bę pa­svei­kin­ti kiek­v ie­ną.

O ku­ri šie­met ta­po Me­tų klai­ pė­die­te, pa­skelb­ti pa­kvie­tė dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ vy­riau­sią­jį re­ dak­to­rių Sau­lių Po­cių.

Gar­bių klai­pė­die­čių mi­nia už­ gniau­žu­si kva­pą lau­kė aki­mir­ kos, kai jis, at­plė­šęs vo­ką, pra­ne­šė: „Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skai­ty­to­jų bal­sų dau­gu­ma Me­tų klai­pė­die­te šie­met ta­po Lo­re­ta Bo­sie­nė.“

„Klai­pė­dos“ laik­raš­čio vy­riau­sia­ sis re­dak­to­rius kon­kur­so lai­mė­to­ jai įtei­kė tra­di­ci­nes dien­raš­čio­

Sporto klubų „Apelsinas“ ir „Kitonija“ vadovas Tomas Kesminas su žmona Kristina.

Bendrovės „Asvalena“ direktorė Asta Anilionytė su mama Valentina.

Grožio ir sveikatingumo klinikos vadovė G.Ramanauskienė su kolege Birute Misevičiene.

14

Metų klaipėdietė Renginio vedėjas T.Ališauskas.

Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės uostamiestyje tapo viena gražiausių švenčių, sulaukiančių būrio kviestinių svečių.

D.Bielskytę (dešinėje) į šventę atlydėjo dukra Ugnė Danielė ir gyvenimo draugas Arūnas Mėčius.

Bendrovės „Valentis Pharma“ atstovė Klaipėdai Loreta Tarvydienė (dešinėje) su seserimi Jurgita Šakiniene.

do­va­nas – Me­tų klai­pė­die­tės re­ ga­li­jas: iš­skir­ti­nę se­gę ir skulp­tū­ rė­lę.

Svei­ki­ni­mo kal­bą ta­ręs ir puokš­tę gė­lių L.Bo­sie­nei pa­do­va­ no­jęs mies­to me­ras Ri­man­tas Ta­ raš­ke­vi­čius džiau­gė­si ir ža­vė­jo­si šios mo­ters stip­ry­be. De­vin­tą kar­ tą svei­kindamas Me­tų klai­pė­die­tę uos­ta­mies­čio me­ras dar kar­tą pa­ kar­to­jo sa­vo se­ną fra­zę: „Jei no­ri, kad dar­bas bū­tų pa­da­ry­tas ge­rai, pa­ti­kėk jį mo­te­riai.“ Mies­to va­do­vas ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių bei pa­va­sa­ri­nių žie­dų ir ki­ toms pre­ten­den­tėms.

Vie­no pa­grin­di­nių ren­gi­nio rė­ mė­jų „Na­tio­nal Dia­mond Cor­po­ ra­tion“ ofi­cia­lios at­sto­vės Lie­tu­ vo­je bend­ro­vės „Dic­bal­ta“ va­do­ vas Pet­ras Zy­kas įtei­kė L.Bo­sie­nei kvie­ti­mą pa­gal sa­vo sko­nį iš­si­rink­ ti bri­lian­tais pa­da­bin­tą pa­puo­ša­lą

Bendrovės „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis su dukra Gabriele.

Nijolė Hansen su vyru Nielsu.

už 5 tūkst. li­tų. Kon­kur­so lai­ mė­to­jai par­duo­tu­vių tink­lo „Sar­ma“ at­sto­vai pa­do­va­ no­jo pra­ban­gių kve­pa­lų, fo­tos­tu­di­ja „Vai­va“ – as­ me­ni­nę fo­to­se­si­ją.

Kiek­vie­nai – nuo­šir­du­mo duok­lė Tą va­ka­rą do­va­nos mo­te­ rims py­lė­si kaip iš gau­sy­ bės ra­go.

Vie­no pa­grin­di­nių kon­ kur­so rė­mė­jų Klai­pė­dos es­ te­ti­nės ir la­ze­ri­nės me­di­ ci­nos cent­ro „GK kli­ni­ka Klai­pė­da“ di­rek­to­rius Žil­ vi­nas Grei­čiū­nas vi­soms sep­ty­nioms mo­te­rims įtei­kė kvie­ti­mus ap­si­lan­ ky­ti šio­je kli­ni­ko­je. Me­tų klai­pė­die­tei te­ko 1000

Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus su žmona Leonora.

Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas su žmona Virginija.

Kosmetologė Aušra Holcman su draugu Romualdu Stankaičiu.

16

Metų klaipėdietė

Dienraščio „Klaipėda“ rinkodaros projektų vadovė Milana Bertulytė.

li­tų, ki­toms pre­ten­den­tėms po 500 li­tų ver­tės če­kiai cent­ro pa­ slau­goms.

Gro­žio ir svei­ka­tin­gu­mo kli­ni­ kos va­do­vė Ge­no­vai­tė Ra­ma­naus­ kie­nė kiek­vie­nai mo­te­riai įtei­kė 800 li­tų ver­tės kos­me­ti­kos rin­ki­ nius ir 200 li­tų ver­tės kvie­ti­mus pro­ce­dū­roms šios gy­dy­to­jos var­du pa­va­din­to­je kli­ni­ko­je.

Kon­kur­so fi­na­li­nin­kėms te­ko ir gro­žio sa­lo­no „IJ“ 300 li­tų ver­tės kvie­ti­mai pa­si­da­ry­ti šu­kuo­se­nas ar iš­si­rink­ti ki­tą do­va­ną.

Kon­kur­so fi­na­li­nin­kės ga­vo ir 300 li­tų kvie­ti­mus ap­si­lan­ky­ti par­duo­tu­vė­je „Ba­zis“.

Joms taip pat pa­do­va­no­ti 500 li­tų ver­tės če­kiai ap­si­pirk­ti pre­ky­ bos cent­re „Ak­ro­po­lis“.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ va­do­vai džiau­gė­si, kad, ne­pai­sant sunk­ me­čio, Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai bei no­mi­na­vi­mo va­ka­ras su­lau­kia to­kio gau­saus bū­rio rė­mė­jų, tarp ku­rių iš­ti­ki­miau­sias – me­ce­na­tas Ri­man­tas Ci­baus­kas. Jo va­do­vau­ ja­ma bend­ro­vė „Mū­sų lai­kas“ ren­ gi­nį re­mia jau de­vy­ne­ri me­tai.

„Ūkio banko“ Klaipėdos filialo valdytojas Kazimieras Liniauskas ir verslininkė Julija Stankienė.

Klaipėdos miesto Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras su žmona Irma.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys su žmona Zita.

Bran­giau­sias – vai­kų pa­lai­ky­mas

Bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovas Edgaras Valeckas su žmona Ina.

Telekomunikacijų bendrovės „Balticum“ Administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius su žmona Irmina.

Atsikvėpti ir moteriškai pasišnekėti prisėdo O.Žalienė, D.Žičkuvienė ir S.Idzelevičienė.

PC „Akropolis“ valdytojas Ovidijus Zibalis su žmona Kristina.

Metų klaipėdietės rinkimų finalininkę S.Šakinytę į iškilmes atlydėjo mama Violeta.

Nacionalinio Kraujo centro Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Būta su žmona Indre.

Vos po ke­lių aki­mir­kų, dar nea­ ti­to­ku­si nuo jau­di­nan­čios ži­nios, L.Bo­sie­nė sa­kė, kad jai ši die­na bran­gi dvi­gu­bai, nes jos džiaugs­ mu da­li­ja­si trys vai­kai. „Pas­ta­ruo­ju me­tu tu­rė­jau daug iš­šū­kių. Jie už­grū­di­no ir iš­mo­kė vi­sa­da ženg­ti tik į prie­kį, pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi ir ar­ti­miau­siais bend­ra­žy­ giais. Vi­sa­da jau­čiu, kad esu ne

Bendrovės „Frezijų puokštė“ direktorė Živilė Kristutienė.

Pretendentė į Metų klaipėdietes L.Petraitienė su sūnumi Valdu.

18

Metų klaipėdietė

Links­mieji „Old Ci­ty Band“ vyru­kai išjudino publiką.

Šokėjų raginti nereikėjo.

Virtuoziškas Nedos grojimas fleita ir Egidijus Sipavičius užbūrė net muzikos gurmanus.

V.Grubliauskas ruošiasi šokiams.

Lei­di­nio „Jū­ra.Sea. Mo­re“ re­dak­to­rė Zi­ta Tal­lat-Kelp­šai­tė šokių aikštelėje visada būna pirmoji.

Visi žavėjosi Klaipėdos muzikinio teatro solisto M.Rojaus balsu.

vie­na. Ne tik vai­kai, bet ir „Lor­ nos“ dar­buo­to­jai ta­po man ar­ti­ mi kaip šei­mos na­riai. Me­tų klai­ pė­die­tės ti­tu­las ver­čia dar la­biau steng­tis, dar dau­giau gal­vo­ti apie tai, ką ga­lė­čiau nau­din­ga nu­veik­ ti“, – ti­ki­no L.Bo­sie­nė.

De­vin­tą­ją me­tų klai­pė­die­tę di­ džiu­le ro­žių puokš­te pa­svei­ki­no bend­ra­dar­biai.

Po ofi­cia­lių kal­bų bei do­va­ nų tei­ki­mo ce­re­mo­ni­jos kar­tu su

L.Bosienei šokio partnerių netrūko.

L.Bo­sie­ne rin­ki­mų fi­na­lą pa­sie­ ku­sias mo­te­ris su­sku­bo svei­kin­ti šven­tės da­ly­viai. Vie­na ki­tą svei­ki­ no ir kon­kur­so fi­na­li­nin­kės.

Neat­sis­py­rė tvis­to pa­mo­kė­lėms Šven­ti­niam jau­du­liui at­slū­gus, už­ vi­rė tik­ros links­my­bės. Atė­jo lai­kas šo­kiams, vai­šėms ir lo­te­ri­joms.

Ne­dos me­lo­din­gos dai­nos ir E.Si­pa­vi­čiaus tvis­to pa­mo­kos Po šokio – jausminga padėka.

Gintarė Venckutė švytėjo gera nuotaika.

20

Metų klaipėdietė

iš­ju­di­no net san­tū­riau­sius sve­ čius.

Ge­rą nuo­tai­ką pa­ga­vu­si pub­li­ ka, at­si­svei­ki­nu­si su dai­ni­nin­kais iš Vil­niaus, šė­lo su links­mai­siais „Old Ci­ty Band“ vy­ru­kais.

Gė­lių sa­lo­no „Fre­zi­ja“ gė­lė­mis de­ko­ruo­ti sta­lai ne ma­žiau vi­lio­jo pra­šmat­nio­mis vieš­bu­čio „Klai­pė­ da Am­ber­ton“ res­to­ra­no vi­rė­jų pe­ tiek­to­mis vai­šė­mis. Va­ka­ro ren­gė­ jai siū­lė gė­ri­mų pa­tiems įvai­riau­ siems sko­niams, o „Švy­tu­rys“ vai­ ši­no alu­mi.

Va­ka­ro sve­čių lau­kė dar vie­na int­ri­ga. Dau­ge­lis jų prieš pra­si­de­ dant iš­kil­mėms pil­dė lo­te­ri­jos la­ pe­lius. Bur­tų bū­du iš­siaiš­kin­ta, kas lai­mė­jo ren­gi­nio rė­mė­jo ofi­ cia­laus BMW at­sto­vo Lie­tu­vo­je „Kras­ta au­to“ įsteig­tą pri­zą. Die­na BMW vai­ra­vi­mo aka­de­mi­jo­je te­ ko va­ka­ro vieš­niai bend­ro­vės „Da­ nus­his Che­mi­cals“ vyr. va­dy­bi­nin­ kei Vai­vai Auš­kal­ny­tei.

Kalnai raudonų vėžių, austrių bei kitų jūros gėrybių viliojo ne tik skoniu, bet ir spalvomis.

Renginio „Metų klaipėdietė“ organizatoriai dienraščio „Klaipėda“ redakcija

DėKoja

mecenatui

pagrindiniams rėmėjams

rėmėjams ir partneriams

Metų klaipėdietė

Kon­kur­sas – šven­tė vi­sai Klai­pė­dai Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Sei­mo na­rys, sep­tin­to­sios Me­tų klai­pė­die­ tės In­gos Grub­liaus­kie­nės su­tuok­ti­nis

Tai nė­ra vien tik įvy­kis tam tik­rai mies­tie­čių da­liai.

Tai ta me­tų die­ na, kai pa­ger­bia­ ma ne vie­na klai­pė­die­tė, bet jos as­me­ny­je pa­ger­bia­mos vi­sos mū­sų mies­to mo­te­rys. Jei dar lik­čiau Sei­me, ban­dy­čiau šią die­ną įtei­ sin­ti kaip Klai­pė­dos mies­to mo­te­ rų pa­ger­bi­mo die­ną. Gal tai tu­rė­tų bū­ti ne vals­ty­bi­nė šven­tė, bet bū­ti­ nai mi­nė­ti­na die­na, ka­i ne­rei­kia ei­ti į dar­bą. Klai­pė­da to ver­ta.

Centre atliekamos veido ir kūno procedūros, naudojant modernią „Weyergans“ aparatūrą bei metodiką, kurios laikosi visi HIGH CARE centrai visame pasaulyje.

Gied­rė Vai­če­kaus­kie­nė Te­le­vi­zi­jos „Bal­ti­cum“ ži­nių ve­dė­ja, žur­na­lis­tė

La­bai džiau­giuo­ si, kad kiek gy­ vuo­ja šis kon­kur­ sas, man ten­ka da­ry­ti re­por­ta­žus iš Me­tų klai­pė­die­tės pa­ger­bi­mo ceremonijos. Kar­tu su vi­sais mies­ tie­čiais spė­lio­jau, ką šį kar­tą iš­ rinks me­tų mo­te­ri­mi. Tu­riu pa­ste­ bė­ti, kad ma­no sim­pa­ti­jos vi­sa­da su­tap­da­vo su dau­gu­mos bal­sa­vu­ sių­jų. Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­vi­ mo iš­kil­mės man pir­miau­sia reiš­ kia pa­va­sa­rio atė­ji­mą. Iš­ren­ka­ma gra­ži, stip­ri, verž­li mo­te­ris, o ta­da atei­na lai­kas jau­kiai pa­būti su pa­ grin­di­niu leit­mo­ty­vu – kaip gy­ve­ ni. La­bai ste­biuo­si ir džiau­giuo­si, kad dien­raš­tis „Klai­pė­da“, ne­pai­ sy­da­mas sun­kių lai­kų, ge­ba su­ras­ ti rė­mė­jų ir pa­si­kvies­ti neį­ti­kimas ge­rų at­li­kė­jų šiam va­ka­rui.

Vla­das Žul­kus

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius

Da­ly­vau­ju, ko ge­ ro, jau penk­ta­me ren­gi­ny­je ir pa­ ste­bė­jau, kad mo­ te­r ys vis la­biau gra­žė­ja. Ir vi­siš­kai pri­ta­riu me­ro pa­sa­ky­tai min­čiai – jei no­ri, kad dar­bas bū­tų ge­rai pa­da­r y­tas, kviesk mo­te­rį. Ji pa­da­r ys vis­ką pui­kiai. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad tai nė­ra tuš­ti žo­džiai.

Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas Klai­pė­dos dra­mos teat­ro di­rek­to­rius

Šis ren­gi­nys – tar­ si me­tų ata­skai­ta.

Nors iš­ren­ka­ma vie­na klai­pė­die­tė, vi­si su­vo­kia­me, kad yra šim­tai, tūks­tan­čiai ra­miai ir kant­riai svar­bius dar­bus dir­ban­ čių mo­te­rų. Dau­ge­lio jų var­dų ne­ ži­no pla­čio­ji vi­suo­me­nė. La­bai

21

džiu­gu, kad yra toks ren­gi­nys, Klai­pė­do­je jis reiš­kia pa­gar­bą nors ke­lioms iš jų, taip pat ver­čia pri­si­ min­ti vi­sas ki­tas.

Ro­mal­das Idze­le­vi­čius

Spor­ti­nių šo­kių klu­bo „Žu­vėd­ra“ tre­ne­ris, pir­mo­sios Me­tų klai­pė­die­tės Skais­tu­tės Idze­le­vi­čie­nės su­tuok­ti­nis

Man Me­tų klai­pė­ die­tės va­ka­ras –­ tai visų Klai­pė­dos mo­te­rų pa­ger­bi­ mo die­na. At­rink­ ti ge­riau­sią iš tūks­tan­čių – su­dė­ tin­gas da­ly­kas. Mies­te pa­žįs­tu la­ bai daug nuo­sta­bių, darbš­čių, gar­ si­nan­čių mies­tą mo­te­rų. To­dėl ži­ nau, kad šis kon­kur­sas tik­rai ne­ mirs.

Mo­te­rims tai sma­gus da­ly­kas ir di­džiu­lė šven­tė mies­tui. Be to, esu įsi­ti­ki­nęs, kad, siū­ly­da­mi no­mi­ nuo­ti mo­te­ris, klai­pė­die­čiai jas iš­ ke­lia, pa­ger­bia.

Trokštantiems permainų...

Naudojame aukštos kokybės įvairių bendrovių kosmetinius produktus ir metodus, kurie sėkmingai ir saugiai taikomi estetinės medicinos srityje.

Diferencijuotas celiulito gydymas, kūno apimčių mažinimas, kūno stangrinimas, strijos

vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai, elektrolipolizė, ultragarsas, mezoterapija, kūno įvyniojimo procedūros

Veido procedūros – terapija nuo raukšlių, spuogų gydymas, odos stangrinimas

pilingas AHA rūgštimis, mezoterapija, ultragarso terapija, šviesos terapija, vakuuminiai masažai

Gydomosios ir reabilitacinės procedūros speciali programa po plastinių operacijų, Bemer terapija

SPA procedūros, programos

Geo Thalasso terapija, termosauna, kūno įvyniojimo procedūros

Purškiamas profesionalus įdegis, depiliacija

Mes Jūsų laukiame adresu Utenos g. 32, Kupiškio g. 15, Klaipėda tel.: 8 616 33 987, (8 46) 38 0105 e. paštas info@inameda.lt www.inameda.lt

22

Metų klaipėdietė

D.Biels­ky­tė: esu ša­lia gy­vy­bės On­ko­he­ma­to­lo­gi­ nių li­go­nių bend­ri­jos „Krau­jas“ pir­mi­nin­kė Da­lia Biels­ky­tė prieš mė­ne­sį at­šven­tė ant­ rą­jį sa­vo gim­ta­die­nį.

Ly­giai prieš 14 me­tų po sėk­min­gos kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­jos klai­pė­die­tė įvei­kė klas­ tin­gą, pik­tą li­gą.

Ar bū­tų drau­ge, ar skir­tų di­de­li at­stu­mai, su duk­ro­mis Ug­ne Da­nie­le ir Ie­va Ma­ri­ja sie­ja tvir­tas ry­šys.

As­meninio ar­chy­vo nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pa­mirš­ti li­gos ne­be­no­ri Krau­jo vė­žys – lyg per­kū­nas iš dan­gaus tren­ku­si me­di­kų diag­ no­zė ne­grįž­ta­mai pa­kei­tė ir jau­ nos mo­ters, ir jos ar­ti­mų­jų gy­ve­ ni­mą. „Tuo me­tu tik sva­jo­jau, kad pa­sveik­siu. O pa­svei­ku­si ieš­ko­siu bū­dų pa­dė­ti ki­tiems, įkri­tu­siems į tą pa­čią ba­lą“, – pri­si­mi­nė vie­na iš sep­ty­nių šie­me­čių „Me­tų klai­pė­ die­tės“ no­mi­nan­čių.

Pak­laus­ta, ar ne­si­no­ri vis­ko pa­ mirš­ti, užuo­t kiek­vie­ną die­ną kal­ bė­jus apie li­gą, Da­lia at­sa­ko: „No­ rė­jo­si, bet ne­pa­vy­ko. O da­bar ne­ be­si­no­ri. Ban­dy­da­ma už­brauk­ti praei­tį me­luo­čiau sau. To­kia ma­ no mi­si­ja – liu­dy­ti gy­ve­ni­mo per­ ga­lę, do­va­no­ti vil­tį. Ir aš tai da­rau vi­su sa­vo gy­ve­ni­mu, ku­rį tas, ku­ris aukš­tai, man du kar­tus do­va­no­jo.“ Da­lia pri­si­pa­ži­no ne­re­tai su­lau­ kian­ti ir klau­si­mo, ar ne­sun­ku bū­ ti taip ar­ti mir­ties. „Esu ša­lia gy­vy­bės. Taip, ma­ ne lan­ko juo­dos ži­nios, taip, žmo­ nės skam­bi­na juo­džiau­sio­mis gy­ ve­ni­mo mi­nu­tė­mis. Bet kiek­vie­

Gy­ve­ni­mo kre­do Gy­ve­nu, ei­nu pa­ skui šir­dį, klys­ tu, sten­giuo­si ne­skriaus­ti, sten­ giuo­si pa­dė­ti, man ne vi­sa­da se­ka­si, bet aš la­bai no­riu bū­ti ge­ra. Gal ma­ no kre­do ir yra tas šū­kis, kvie­čian­tis būti kau­lų čiul­pų do­no­ru, bet šiaip jau ap­rė­pian­tis vi­ są bū­ties fi­lo­so­fi­ ją – „Būk ge­ras!“.

Tie­siog būk ge­ras, ir pa­sau­lis ap­link ta­ve bus ge­res­nis.

nas iš­sau­go­tas, kiek­vie­nas, pa­sie­ kęs re­mi­si­ją, kiek­vie­nas, ga­vęs vais­ tų, ku­rie jam bū­ti­ni, už­de­ga šir­dį džiaugs­mu. Tik bū­da­mas ša­lia ne­ lai­mės pa­ma­tai, ko­kie nuo­sta­būs ga­li bū­ti žmo­nių san­ty­kiai, ko­kia di­de­lė mei­lė, koks stip­rus lai­mės po­jū­tis! Ta­len­tin­ga dai­li­nin­kė to­ji mir­tis – gy­ve­ni­mui ji su­ku­ria nuo­ sta­bų fo­ną“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Gy­ve­ni­mas – ke­ly­je Mo­ters žo­džiais, to, kuo ji už­sii­ma, net ne­ga­lė­tų pa­va­din­ti dar­bu. „2008 m. ta­pau bend­ri­jos „Krau­ jas“ pir­mi­nin­ke. Nuo ta­da ma­no gy­ve­ni­mas – ke­lias. Kiek­vie­ną sa­ vai­tę le­kiu į sos­ti­nę, sa­vait­ga­lį par­ le­kiu į Klai­pė­dą. Bend­ri­ja vie­ni­ja nuo­sta­bius, švie­sius žmo­nes, su ku­ riais drau­ge sten­gia­mės vyk­dy­ti es­ mi­nę mi­si­ją – vi­so­ke­rio­pai rū­pin­tis ser­gan­čiais on­ko­lo­gi­nė­mis krau­jo li­go­mis“, – tei­gė D.Biels­ky­tė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, žmo­nės vis dau­giau ži­no apie šią li­gą, įvei­kia bai­mę, jiems pa­sie­kia­ma vis dau­ giau mo­der­nių gy­dy­mo prie­mo­nių, o pra­dė­jus vyk­dy­ti do­no­rys­tės pro­

pa­ga­vi­mo ak­ci­ją „Būk ge­ras!“, per ket­ve­rius me­tus kau­lų čiul­pų do­ no­rų pa­dau­gė­jo nuo 260 iki 5300.

Pa­lai­ko šei­ma Vi­suo­se sa­vo dar­buo­se mo­te­rį pa­ lai­ko ir įkve­pia šei­ma. „Apie šei­mą ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek: esa­me la­ bai ar­ti­mi. Ar ky­la gy­ve­ni­mo vė­jai, ar griaus­ti­nis su­griau­džia – ša­lia to­kių žmo­nių jau­tie­si sau­gus“, – tvir­ti­no mo­te­ris.

Vy­res­nio­ji Da­lios duk­ra Ie­va Ma­ ri­ja Ita­li­jo­je šiuo me­tu stu­di­juo­ja ita­lų kal­bą, jau­nes­nio­ji Ug­nė Da­ nie­lė – dvy­lik­to­kė. Jos abi pa­si­rin­ko hu­ma­ni­ta­ri­nius moks­lus, me­nus. „Ma­tyt, ta mū­sų obe­lis sto­vė­ jo lo­me­lė­je ir obuo­liai to­li ne­si­ri­ to. Anot ma­no tė­ve­lio re­ži­sie­riaus Pet­ro Biels­kio, vi­si mes esa­me Die­ vo spir­ti į gal­vą, ir nie­ko čia ne­pa­ da­ry­si. Klai­pė­do­je gy­ve­na ir ma­no ma­ma, ku­ri be ato­dai­ros do­va­no­jo man sa­vo die­nas ir nak­tis vi­sa­da, ka­da tik rei­kė­jo pa­gal­bos. Tik se­ suo Eg­lė, ta­pu­si ma­no do­no­re, gy­ ve­na Vil­niu­je“, – šil­tų žo­džių sa­viš­ kiams ne­gai­lė­jo mo­te­ris.

Metų klaipėdietė

23

Gy­ve­ni­mo kre­do Gal kam nors tai ir pa­si­ro­dys ba­ na­lu, bet ma­nau, kad rei­kia gy­ven­ ti taip, kad ša­lia gy­ven­ti bū­tų ge­ra ki­tiems.

D.Dra­ga­no­vai nie­ka­da ne­prailgs­ta kar­tu su mo­ki­niais leidžiamos aki­mir­kos.

D.Dra­ga­no­va:

sve­ti­mų vai­kų nė­ra Ji vai­kams yra dau­giau nei mo­ky­to­ja. Taip apie mo­kyk­los-dar­že­lio „Sau­lu­tė“ mo­ky­to­ją Dai­vą Dra­ga­no­vą at­si­lie­pė į Me­tų klai­pė­die­tės pre­ten­ den­tes ją siū­lę mies­tie­čiai. Ir šis mo­ki­nių bei jų tė­ve­lių įver­ti­ni­mas pe­da­go­gei yra svar­bes­nis už bet ko­kius ti­tu­lus.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pra­dė­jo nuo tech­ni­kos moks­lų Vi­sa gal­va ir šir­di­mi į sa­vo pro­fe­ si­ją pa­ni­ru­si mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad ją su­trik­dė ne­ti­kė­tas dė­me­sys ir mil­ži­niš­kas klai­pė­die­čių pa­lai­ ky­mas. „Aš pa­pras­čiau­siai dir­bu sa­vo dar­bą, ir tai man tei­kia be­ga­ li­nį ma­lo­nu­mą“, – kuk­li­no­si „Me­ tų klai­pė­die­tės“ no­mi­nan­tė. Į da­bar­ti­nę veik­lą mo­ters ke­lias bu­vo vin­giuo­tas. Bai­gu­si mo­kyk­ lą, bū­si­mo­ji pe­da­go­gė pa­si­rin­ko

stu­di­jas tuo­me­čia­me Kau­no po­li­ tech­ni­kos ins­ti­tu­te (KPI). „Mo­ky­tis bu­vo bai­siai sun­ku, bet vis tiek bai­giau pir­mą kur­są, gal no­rė­jau kaž­kam kaž­ką įro­dy­ ti, bu­vau la­bai už­si­spy­ru­si, – pri­ si­mi­nu­si nu­si­šyp­so­jo pa­šne­ko­vė. – Mo­kyk­lo­je vi­sos dis­cip­li­nos pui­ kiai se­kė­si, tad net pa­ti ne­ži­no­jau, kur link pa­suk­ti.“ Ta­čiau ga­liau­siai tiks­liuo­sius moks­lus iš­kei­tu­si į pe­da­go­gi­ką mo­te­ris ti­ki­no nė kar­to ne­pa­si­gai­ lė­ju­si. „Jei ko­kio­mis nors ap­lin­ky­ bė­mis ne­tek­čiau šio dar­bo, neį­si­

vaiz­duo­ju, kaip rei­kė­tų gy­ven­ti“, – pri­si­pa­ži­no Dai­va.

Auk­lė­ti­niai neuž­mirš­ta Fak­tiš­kai vi­sa pro­fe­si­nė mo­ters veik­la su­si­ju­si su uos­ta­mies­čio mo­kyk­la-dar­že­liu „Sau­lu­tė“ – čia pe­da­go­gė dir­ba jau 17 me­tų.

Per šį lai­ką klai­pė­die­tė išau­gi­no ket­vir­tą pra­di­nu­kų kar­tą. Bu­vu­ siems D.Dra­ga­no­vos mo­ki­niams iš jos pir­mo­sios lai­dos šian­dien – po 22 me­tus.

Mo­ky­to­ją džiu­gi­na, kad net ir po dau­ge­lio me­tų jos bu­vę auk­lė­ ti­niai neuž­mirš­ta ke­lio į sa­vo mo­ kyk­lė­lę. „Atei­na pa­si­šne­kė­ti apie drau­gys­tes, lai­mes ir ne­lai­mes“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė.

Pa­sak klai­pė­die­tės, mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja uni­ka­li tuo, jog ga­li bū­ti įsta­baus virs­mo „kal­ti­nin­kas“ bei liu­dy­to­jas – sma­gu ma­ty­ti, kaip ta­vo ug­do­mi vai­kai au­ga, il­gai­niui kei­čia­si, tam­pa sa­va­ran­kiš­ki, kaip lais­vė­ja jų min­tys.

Iš­te­kė­jo už bul­ga­ro Užau­gu­si kar­tu su tri­mis bro­liais ir vie­na se­se­ri­mi, pa­ti Dai­va tu­ ri vien­tur­tę duk­rą. Ma­mos mei­liai na­mi­niu paukš­tu­ku va­di­na­ma de­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vy­nio­lik­me­tė Ie­va Klai­pė­do­je stu­ di­juo­ja psi­cho­lo­gi­ją.

O Ry­go­je dir­ban­tis su­tuok­ti­ nis – nuo­la­tos ke­ly­je. Tad šei­mos gal­va sa­vo mo­te­ris dė­me­siu pa­le­ pi­na daž­niau­siai sa­vait­ga­liais.

Prieš še­še­rius me­tus už bul­ga­ro iš­te­kė­ju­si mo­te­ris džiau­gia­si šei­ my­ni­nę lai­mę su­ra­du­si ant­ro­jo­je san­tuo­ko­je. „Tai la­bai ge­ras, dė­me­sin­gas žmo­gus, be ga­lo bran­gi­nu mū­ sų ry­šį. Juo la­biau kad ir su duk­ra juo­du – pui­kūs drau­gai, – kal­bė­jo mo­te­ris. – Apk­ri­tai šei­ma man – di­de­lė ver­ty­bė. Sun­kiais gy­ve­ni­ mo mo­men­tais vi­sa­da ga­lė­jau at­ si­rem­ti į sa­viš­kius.“ Lais­va­lai­kiu mo­ters min­tis daž­ niau­siai pra­blaš­ko bei ge­riau­siai at­si­pa­lai­duo­ti pa­de­da de­tek­ty­vi­ nio žan­ro skai­ti­niai. „La­bai daug skai­čiau mo­kyk­lo­ je – ir ką rei­kė­da­vo, ir ko ne­liep­ da­vo. „Grauž­da­vau“ vis­ką, kas tik pa­kliū­da­vo po ran­ka. Ir da­bar, net jei kny­ga ne itin su­do­mi­no, vis tiek sten­giuo­si per­skai­ty­ti ją iki ga­lo, ne­ga­liu nu­mes­ti pu­siau­ ke­lė­je. Da­bar štai skai­tau Fio­do­ro Dos­to­jevs­kio „Bro­lius Ka­ra­ma­zo­ vus“ – kie­tas rie­šu­tė­lis, bet vis tiek no­ri­si įveik­ti“, – nu­si­šyp­so­jo pa­ šne­ko­vė.

24 V.La­zaus­kie­nė: Metų klaipėdietė

man die­na per trum­pa mė? Ma­no at­ve­ju gal­būt la­biau­ siai reikš­mės tu­rė­jo cha­rak­te­rio sa­vy­bės, nes esu la­bai reik­li – tiek sau, tiek ki­tiems, at­kak­li, už­si­spy­ ru­si kaip že­mai­tė – jau ko imuo­si, tą pa­da­rau iki ga­lo. Be abe­jo, ne­ sve­ti­mas man ir darbš­tu­mas. Kaž­ kaip gy­ve­ni­me taip su­si­klos­tė, kad daug kur ly­dė­jo sėk­mė. Tik­riau­ siai gi­miau su marš­ki­nė­liais“, – su šyp­se­na svars­tė pa­šne­ko­vė.

Me­tų klai­pė­die­tės no­mi­nan­tė Vir­gi­ni­ja La­zaus­kie­nė įsi­ti­ki­ nu­si, jog gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus le­mia ne tiek žmo­gaus ta­len­ tas, spren­di­mai ar pa­stan­gos, kiek jam su­teik­tos ga­li­my­bės ir ge­bė­ji­mas to­mis ga­li­ my­bė­mis pa­si­nau­do­ti.

Pa­de­da li­ki­mo nu­skriaus­tie­siems

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Iš fi­lo­lo­gi­jos – į vers­lą „Esa­me pri­klau­so­mi vie­ni nuo ki­ tų, tad tu­ri­me iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ ką, kai ki­tam sun­ku. Gal­būt ry­toj tos pa­gal­bos ran­kos pri­reiks tau pa­čiam“, – nuo ma­žu­mės šei­mo­ je įskie­py­to­mis ver­ty­bė­mis gy­ve­na klai­pė­die­tė. Gar­sios vo­kie­čių įmo­ nės fi­lia­lui Klai­pė­do­je va­do­vau­jan­ ti veik­li mo­te­ris neį­si­vaiz­duo­ja sa­ vo gy­ve­ni­mo be vi­suo­me­ninės veik­ los – pra­smin­giems dar­bams ji ne­ šykš­ti nei sa­vo ener­gi­jos, nei lai­ko.

Prieš dau­ge­lį me­tų V.La­zaus­kie­ nė var­giai bū­tų pa­ti­kė­ju­si, kaip ra­ di­ka­liai ga­li pa­si­keis­ti jos gy­ve­ni­ mas. Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gu­si vo­kie­čių fi­lo­lo­gi­jos stu­di­jas, klai­ pė­die­tė grį­žo į uos­ta­mies­tį ir ėmė­ si dau­ge­liui šios spe­cia­ly­bės ab­sol­ ven­tų įpras­tos veik­los – dir­bo dės­ ty­to­ja, ver­tė­ja. Ir štai kar­tą vo­kie­ čių vers­li­nin­kų vi­zi­tas, ku­ria­me jau­nai spe­cia­lis­tei te­ko ver­tė­jau­ti, ta­po lem­tin­gas. „Vie­nas vers­li­nin­kas at­si­svei­ kin­da­mas pa­pra­šė ma­no te­le­fo­no.

V.La­zaus­kie­nė jau­čia­si stip­ri, tu­rė­da­ma pui­kią šei­mą, iš­ti­ki­mus bi­čiu­lius ir bend­ra­žy­gius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gy­ve­ni­mo kre­do Šviesk ki­tiems, ir tau bus švie­su. O per­ fra­zuo­jant – jei ga­li, pa­dėk vi­siems, ka­ da nors gal bus ir tau pa­dė­ta.

O po tri­jų mė­ne­sių pa­skam­bi­no ir sa­ko: no­riu, kad pa­dė­tu­mė­te įkur­ ti įmo­nę Lie­tu­vo­je. Taip pra­si­dė­ jo pa­žin­tis ir bend­ra­vi­mas su bū­si­ muo­ju ma­no še­fu, su ku­riuo drau­ ge dir­ba­me be­veik 20 me­tų“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė. Šian­dien klai­pė­die­tė va­do­vau­ja įmo­nei, ku­rio­je yra 39 dar­buo­to­ jai ir 90 pro­c. jų – vy­rai.

Sėk­min­ga klai­pė­die­tės pro­fe­ si­nė veik­la praė­ju­siais me­tais bu­

vo įver­tin­ta ir Lie­tu­vos vers­lo mo­ ters ti­tu­lu.

Gi­mė su marš­ki­nė­liais V.La­zaus­kie­nė pri­si­pa­ži­no, jog ne­ re­tai su­si­mąs­to, kas le­mia pro­fe­si­ nių pa­sie­ki­mų sce­na­ri­jų. „Ar tam tu­ri įta­kos įgim­ti ga­ bu­mai, ar in­te­lek­tas, cha­rak­te­ rio sa­vy­bės, ar at­kak­lus dar­bas, darbš­tu­mas, o gal pa­ga­liau – sėk­

V.La­zaus­kie­nės dar­bas neap­si­ri­ bo­ja vien jos va­do­vau­ja­ma įmo­ ne. Be­veik še­še­rius me­tus mo­te­ ris ak­ty­viai da­ly­vau­ja LIONS klu­ bo „Smil­tė“ veik­lo­je.

2009–2010 m. V.La­zaus­kie­nei ei­nant šio klu­bo pre­zi­den­to pa­rei­ gas, „Smil­tė“ bu­vo įver­tin­ta „Ge­ ru­mo spar­nu“.

Per sa­vo gy­va­vi­mo me­tus klu­bas nu­vei­kė ga­ly­bę pra­smin­gų dar­bų.

Iki šiol „Smil­tės“ mo­te­rų ini­cia­ty­ va pa­rem­ta dau­giau nei 20-ia šei­ mų, au­gi­nan­čių on­ko­lo­gi­nė­mis li­ go­mis ser­gan­čius vai­kus. Svar­bią mi­si­ją ap­siė­mu­sias mo­te­ris šil­do kiek­vie­na ži­nia apie sveiks­tan­čius ma­žuo­sius.

Prie lab­da­rin­gos klu­bo veik­los taip pat kiek įma­no­ma pri­si­de­da ir V.La­zaus­kie­nės va­do­vau­ja­mos įmo­nės stei­gė­jai. „Džiau­giuo­si, kad ga­liu daug pri­si­dė­ti sa­vo tarp­tau­ti­niais ry­ šiais. Su­si­koo­pe­ra­vę su bend­ra­žy­ giais iš už­sie­nio pa­ren­gė­me pro­ jek­tą ir ga­vo­me 70 tūkst. eu­rų pa­ ra­mą. Ją sky­rė­me „Bal­ti­jos“ gim­ na­zi­jai, kad įstai­ga bū­tų pri­tai­ky­ ta moks­lei­viams, tu­rin­tiems fi­zi­ nę ne­ga­lią. Tai bus tik ant­ra to­kio po­bū­džio mo­kyk­la vi­so­je Lie­tu­vo­ je“, – džiu­gio­mis nau­jie­no­mis da­ li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Tobula elegancija

ARMI S E R V I S A S

Šilutės pl. 5B, Klaipėda Tel. 8-46 311133 www.armiservisas.lt

26

Metų klaipėdietė

Lyg iš Ie­vos Si­mo­ nai­ty­tės ro­ma­nų nu­žen­gu­si he­ro­jė.

Ne­ju­čia top­te­li min­tis, klau­san­tis vie­nos iš „Me­tų klai­pė­die­tės“ no­mi­nan­čių Li­li­jos Pet­rai­tie­nės. „Esu stra­gi kaip vi­sos prū­sų kraš­to mo­te­rys. I.Si­ mo­nai­ty­tės „Vi­liu­je Ka­ra­liu­je“ – vi­sa ma­ no gen­ties is­to­ri­ja“, – pri­ta­ria mo­te­ris. Šie­met sa­vo gim­ta­die­nio proga drau­gus Li­li­ja sukvietė į va­ka­rė­lį jū­ri­ne te­ma­ti­ka.

As­me­ni­nio archyvo nuotr.

L.Pet­rai­tie­nė: mei­lė žmo­nėms su­grįž­ta bu­me­ran­gu Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

No­ri at­sta­ty­ti baž­ny­čią Li­li­ja pri­si­pa­žįs­ta, kad ša­lia jos nė­ ra leng­va. Tad kar­tais net ją pa­čią ste­bi­na žmo­nių mei­lė, su­grįž­tan­ ti kaip at­sa­kas už jos įvai­ria­pu­sius dar­bus. Ir tuoj pa­ti ran­da at­sa­ky­ mą: „Bet aš ir pa­ti juos my­liu.“ Klai­pė­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų Šv. Jo­no baž­ny­čios at­sta­ty­mo ini­ cia­ty­vi­nė gru­pė vie­ni­ja še­šis ak­ ty­vius sa­va­no­rius. Tarp jų yra ir L.Pet­rai­tie­nė, kuri sa­ve pri­sta­ to kaip neo­fi­cia­lią gru­pės veik­los koor­di­na­to­rę. Vil­niaus uni­ver­si­ te­te eko­no­mi­ką bai­gu­si Li­li­ja taip pat yra at­sa­kin­ga už fi­nan­sus. „Po­pie­riai pri­va­lo tu­rė­ti ko­jas: kur ką nu­neš­ti, pa­ra­šy­ti, pa­si­kon­ sul­tuo­ti su ju­ris­tu, spręs­ti įvai­rius ju­ri­di­nius klau­si­mus. Pri­rei­kus pa­bū­nu ir dva­sia, įkve­pian­čia ti­ kė­ji­mo mū­sų ge­rais dar­bais“, – pa­ šne­ko­vė var­di­ja dar­bus, sly­pin­čius už koor­di­na­to­rės įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Po­kal­bio iš­va­ka­rė­se kaip tik bu­ vo ati­duo­ti do­ku­men­tai su pa­tai­

sy­mais pa­kar­to­ti­niam pra­šy­mui sta­ty­ti Šv. Jo­no baž­ny­čią. En­tu­ zias­tai ti­ki­si, kad po il­gų de­ry­bų ir var­gų jiems pa­ga­liau pa­vyks at­sta­ ty­ti apy­tik­riai 1252 m. prie Da­nės sto­vė­ju­sią Šv. Jo­no baž­ny­čią. „Me­tų klai­pė­die­tės“ no­mi­nan­ tė jau ge­rą de­šimt­me­tį tvar­ko į pa­ ma­rio kraš­tą ati­trem­tų sen­ti­kių do­ku­men­tus: iš pra­džių dėl prie­ var­ta per­kel­to as­mens sta­tu­so su­ tei­ki­mo ir pa­pil­do­mo prie­do prie pen­si­jos, vė­liau – nuo­sa­vy­bės at­ sta­ty­mo, o da­bar ra­šo laiš­kus į Bun­des­ta­gą dėl kom­pen­sa­ci­jų.

Sky­ry­bos grą­ži­no ti­kė­ji­mą Mo­te­ris ti­ki­na esan­ti lie­tu­vi­nin­ kė, tik­ras Ma­žo­sios Lie­tu­vos vai­ kas. Gi­mu­si Že­mai­čių Nau­mies­ty­ je, Li­li­ja užau­go, re­li­gin­go­je liu­te­ ro­nų šei­mo­je. Jai, dar vai­kui, įstri­ go, kaip prieš kon­fir­ma­ci­ją ku­ni­ gas mer­gai­tės klau­si­nė­jo įvai­riau­ sių da­ly­kų, o vė­liau pa­si­kvie­tęs ma­mą pa­ta­rė: „Leis­ki­te mer­ge­lę į moks­lus. Ji ga­bi.“ Au­gu­sią pa­pras­ tų dar­bi­nin­kų šei­mo­je, Li­li­ją ma­

ma itin spau­dė prie dar­bo: melž­ti kar­ves, ra­vė­ti dar­žus. Tad dvy­li­ka­ me­tė jau tvir­tai ži­no­jo, ko no­ri iš gy­ve­ni­mo – baig­ti moks­lus ir ne­ grįž­ti į kai­mą, kad ne­rei­kė­tų taip sun­kiai dirb­ti. „Bet ali­nan­tis dar­ bas už­grū­di­no. Sten­giau­si ir ka­bi­ nau­si į gy­ve­ni­mą vi­so­mis pra­smė­ mis“, – pri­si­mi­nė ji.

Pa­pa­sa­ko­ju­si apie dar­be ir vi­ suo­me­ni­nė­je veik­lo­je ly­dė­ju­sią sėk­mę, mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta: „Vie­

Gy­ve­ni­mo kre­do Rei­kia my­lė­ ti žmo­gų. Mū­sų vals­ty­bės ne­sėk­ mė – my­li­me jos sim­bo­lius, bet ne pa­pras­tą žmo­gų.

nin­te­lė da­lis, kur tur­būt man ne­ la­bai pa­si­se­kė – as­me­ni­nis gy­ve­ ni­mas.“ Su pir­muo­ju vy­ru, vai­kų tė­vu, ji iš­si­sky­rė. Iši­ro ir ant­ro­ji san­tuo­ka.

Pas­ta­ro­sios sky­ry­bos jai bu­vo itin skaus­min­gos.

Ne tik dėl to, kad ant­ra­sis su­ tuok­ti­nis bu­vo di­džio­ji gy­ve­ni­ mo mei­lė. Su­lau­ku­si 45 me­tų, po ant­rų­jų sky­ry­bų mo­te­ris li­ko be už­gy­ven­to tur­to ir gy­ve­ni­mą bu­ vo pri­vers­ta vėl pra­dė­ti nuo nu­ lio. Ta­čiau su­by­rė­ju­si san­tuo­ka ją vėl priar­ti­no prie Die­vo ir at­ve­dė į baž­ny­čią ne tik per šven­tes. „Baž­ny­čia pa­kei­tė ma­no vi­dų. Čia iš­gi­jau“, – pri­si­pa­žino mo­te­ ris, so­vie­ti­niais lai­kais ak­ty­viai da­ ly­va­vu­si par­ti­nė­je veik­lo­je.

L.Pet­rai­tie­nė drau­gams gim­ta­ die­nio pro­ga ne­do­va­no­ja at­vi­ru­ kų su tra­fa­re­ti­niais teks­tais. Šven­ čių pro­ga do­va­nų ji įtei­kia pa­čios su­kur­tas pro­gi­nes ei­les. Įk­vė­pi­mo mo­te­ris se­mia­si iš poe­zi­jos. Ki­tas Li­li­jos po­mė­gis – te­mi­niai va­ka­rė­ liai, į ku­riuos su­si­ren­ka nuo 50 iki 100 žmo­nių.

Metų klaipėdietė

A.Sta­pon­kie­nė:

27

sun­kus dar­bas grū­di­na Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ ra­ci­jos pre­zi­diu­mo ji bu­vo ap­do­ va­no­ta auk­si­niu „Pro­fe­si­jos ri­te­ rio“ ženk­lu.

Di­džiu­lės pa­tir­ties ku­riant įsta­ty­mus įgi­ju­si Al­do­na Sta­pon­kie­nė yra įpra­tu­si mąs­ty­ti glo­ba­liai, ne­mėgs­ ta tuš­čių kal­bų ir la­biau­siai už vis­ką ver­ti­na konk­re­čius dar­bus.

Duk­ros emig­ra­vo A.Sta­pon­kie­nė užau­gi­no dvi duk­ ras, su­lau­kė tri­jų anū­kų. Ta­čiau ją, kaip ir di­de­lę da­lį Lie­tu­vos žmo­ nių, pa­lie­tė šei­mų emig­ra­ci­jos pro­ble­mos. Vy­res­nio­ji klai­pė­die­ tės duk­ra Lo­re­ta gy­ve­na Mad­ri­de, jau­nes­nio­ji Vy­tau­tė – Bar­se­lo­no­ je. „Džiau­giuo­si, kad šiuo­lai­ki­nė­ mis elekt­ro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis ga­li­ma daž­nai bend­rau­ti, gy­ven­ ti vie­ni ki­tų rū­pes­čiais ir džiaugs­ mais. Pa­sau­lis kei­čia­si, glo­ba­lė­ja ir ten­ka prie to pri­si­tai­ky­ti“, – tei­gė A.Sta­pon­kie­nė. Mo­te­ris at­vi­rau­ja, kad kar­tais, kai sie­lą už­gu­la sun­ ku­mas, ap­lan­ko min­tis va­žiuo­ti į šil­tą kraš­tą, kur gy­ve­na duk­ros ir vai­kai­čiai. Ta­čiau kol kas ši min­tis nė­ra už­val­džiu­si A.Sta­pon­kie­nės.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pir­mo­sios by­los – kri­mi­na­li­nės Ne pir­mą kar­tą į Me­tų klai­pė­die­ tės ti­tu­lą pre­ten­da­vu­si mo­te­ris į uos­ta­mies­tį at­vy­ko po stu­di­jų. Ki­ lu­si iš Va­rė­nos kraš­to, kaip ir vy­ res­nie­ji bro­liai, ji nu­spren­dė stu­ di­juo­ti tei­sę. Al­do­na pui­kiai pa­si­ ruo­šė ir įsto­jo. Bai­gu­si uni­ver­si­te­ tą A.Sta­pon­kie­nė il­gą lai­ką dir­bo tar­dy­to­ja, narp­lio­jo kri­mi­na­li­nes by­las. Tad jau­nys­tės me­tais mo­ te­ris ga­vo pir­mą­sias rūs­taus gy­ve­ ni­mo pa­mo­kas. De­šimt me­tų dar­ bo ti­riant nu­si­kal­ti­mus už­grū­di­ no, iš­mo­kė su­pras­ti žmo­gaus pri­ gim­tį. Vė­liau pa­rei­gū­nė va­do­va­ vo mig­ra­ci­jos tar­ny­bai. Dirb­da­ ma Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos tar­ny­bo­se A.Sta­pon­kie­nė už­si­tar­ na­vo aukš­tą pul­ki­nin­ko lei­te­nan­ to laips­nį. „Vi­są gy­ve­ni­mą dir­bau tei­si­nį dar­bą, ku­ris kar­tais pri­ver­čia at­si­ dur­ti blo­gio ir gė­rio san­kir­to­je, to­ dėl te­ko ma­ty­ti ir vie­na, ir ki­ta. Vi­ liuo­si, jog bu­vau ge­ro­jo­je pu­sė­je.

Tei­si­nės ži­nios la­bai pa­dė­jo man ir „brai­žė“ ma­no kar­je­ros vin­gius“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­čiams ge­rai pa­

Lais­va­lai­kiu šo­ka Gy­ve­ni­mo ir pro­fe­si­nės veik­los už­grū­din­ta A.Sta­pon­kie­nė ne­bi­jo iš­šū­kių.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gy­ve­ni­mo kre­do Prob­le­mos eg­zis­tuo­ja tam, kad jas įveik­da­mi stip­rė­tu­me ir to­bu­lė­tu­me. žįs­ta­ma mo­te­ris. Nuo 1994 m.

A.Sta­pon­kie­nė va­do­va­vo įvai­ rioms Klai­pė­dos įmo­nėms, tad vers­lo pa­sau­lis jai ta­po sa­vas ir ge­ rai pa­žįs­ta­mas. 2004 m. klai­pė­ die­tė bu­vo iš­rink­ta į Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Sei­mą. Pa­si­bai­gus ka­ den­ci­jai mo­te­ris grį­žo į Klai­pė­dą ir no­riai bu­vo priim­ta dirb­ti į jū­rų kro­vi­nių bendrovę „Be­ga“. A.Sta­ pon­kie­nė yra šios įmo­nės tei­si­nin­ kė. Dar­bo Sei­me bei ki­to­se įmo­nė­ se pa­tir­tis lei­džia jai ne­sun­kiai su­

si­gau­dy­ti ga­lio­jan­čiuo­se bei ren­ gia­muo­se tei­sės ak­tuo­se. Mo­ters dar­bas – dau­gu­mos įmo­nės do­ku­ men­tų tei­si­nis įver­ti­ni­mas, su­da­ ro­mų san­do­rių bei su­dė­tin­ges­nių raš­tų kont­ro­lė. Šios mo­ters dar­ bas ne­si­bai­gia vien pro­fe­si­ne veik­ la. Prieš ke­le­tą me­tų ji da­ly­va­vo stei­giant ir plė­to­jant or­ga­ni­za­ci­ją „Mo­te­rys ir vers­las Lie­tu­vo­je“. Ne­ se­niai A.Sta­pon­kie­nė bu­vo iš­rink­ ta Klai­pė­dos mo­te­rų po­li­ti­kių klu­ bo pir­mi­nin­ke. Prieš ke­le­tą me­tų

Sa­vait­ga­liais prie jū­ros bei pa­jū­ rio miš­kuo­se vaikš­ti­nė­jan­tys žmo­ nės daž­nai su­tin­ka A.Sta­pon­kie­ nę. Va­sa­rą mo­te­ris va­ži­nė­ja dvi­ ra­čiu. Žie­mos lais­va­die­niais sten­ gia­si ras­ti tris va­lan­das lais­vo lai­ko pa­čios su­si­kur­tam ke­lio­li­kos ki­lo­ met­rų marš­ru­tui nuo na­mų iki jū­ ros nuei­ti pės­čio­mis. A.Sta­pon­ kie­nė tu­ri dar vie­ną po­mė­gį, apie ku­rį pra­džio­je dro­vė­jo­si pa­sa­ko­ti pa­žįs­ta­miems. Mo­te­ris lan­ko šo­ kių klu­bą, mo­ko­si šok­ti li­ni­ji­nius ir pra­mo­gi­nius šo­kius. „Da­bar jau ne­be­bi­jau žmo­nių pa­juo­kos. Kiek­ vie­nas tu­ri leis­ti sau lais­vu lai­ku da­ry­ti tai, kas tei­kia džiaugs­mo. Šo­kių klu­be su­tin­ku mie­lus, be­si­ šyp­san­čius žmo­nes, ten mus pa­gi­ ria net už klai­das, tai nuo­sta­bu“, – at­vi­ra­vo A.Sta­pon­kie­nė.

28 S.Ša­ki­ny­tė: no­riu iš­gel­bė­ti pa­sau­lį Metų klaipėdietė

Uos­ta­mies­čio Dra­mos teat­ro ak­to­rė Si­mo­na Ša­ki­ny­tė šie­met bu­vo jau­niau­sia „Me­tų klai­ pė­die­tės“ no­mi­nan­tė.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad sa­vo sim­pa­ti­jas mies­ tie­čiai jai sky­rė ne avan­ su. Tūks­tan­čius bal­sų už sa­va­no­riš­ką veik­lą gy­vū­nų prie­glau­do­je „5 pė­du­tės“ pel­niu­si mer­gi­na pri­si­pa­ži­no, jog kas­kart be­glo­biam ke­tur­ko­jui su­ras­ti nau­ji na­mai jai – tar­si ma­žy­ tė per­ga­lė.

Anot Si­mo­nos, jai nė­ra ka­da niurz­gė­ti ar dep­re­suo­ti – kiek­vie­ną jos die­ną tur­ti­na mie­la veik­la.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pa­de­da silp­niau­siems Si­mo­na šyp­so­si – dar vai­kys­tė­je už­gi­męs ryž­tas iš­gel­bė­ti vi­są pa­ sau­lį su me­tais neišb­lė­so.

Mer­gi­na sa­kė, jog jai gai­la be­ glo­bių, ap­leis­tų vai­kų, nie­kam ne­ be­rei­ka­lin­gų se­ne­lių, šei­mų, ku­ rios vos su­du­ria ga­lą su ga­lu. Bet ka­dan­gi vi­so pa­sau­lio iš­gel­bė­ti ne­ ga­li, iš jo iš­si­rin­ko ma­žą da­le­ly­tę – tuos, ku­rie tur­būt yra silp­niau­si, ku­riems la­biau­siai rei­kia pa­ra­mos. „Kai kas nors sa­ko – ge­riau gel­ bėk vai­kus, ne gy­vū­nus, o pa­ts grįž­ta na­mo, at­si­sė­da prie te­le­vi­ zo­riaus ir nie­ko ne­da­ro, ma­ne tai pik­ti­na. Nė­ra bu­vę, kad, ra­du­si gat­vė­je be­glo­bį šu­niu­ką, ne­ščiau jį į prie­glau­dą – pa­ti ir ap­sii­mu jam su­ras­ti na­mus. Ly­giai tas pats, jei pa­ma­ty­čiau al­ka­ną vai­ką – ne­ves­ čiau į ko­kią nors įstai­gą, kad kas nors jį pa­val­gy­din­tų, pa­ti tai pa­da­ ry­čiau. Jei vi­si va­do­vau­tu­mė­s šiuo prin­ci­pu, pa­sau­lis bū­tų ge­res­nis.

To­dėl vi­siems sa­kau – pra­dė­ki­me nuo sa­vęs“, – aiš­ki­no mer­gi­na.

Na­mus ra­do 200 gy­vū­nų Dau­giau nei prieš tre­jus me­tus į Dra­mos teat­ro tru­pę įsi­lie­ju­siai mer­gi­nai ak­to­rys­tė – ne vien pro­

Gy­ve­ni­mo kre­do Pa­sak Si­mo­nos, sa­vo gy­ve­ni­mo kre­do ji sau įvar­ di­jo ga­nė­ti­nai se­ niai, ta­čiau su­dė­ ti į vie­ną sa­ki­nį pa­dė­jo prieš ku­rį lai­ką per­skai­ty­ta Ma­hat­mos Gan­ džio min­tis: „Pats būk to­ji per­mai­ na, ku­rią no­ri iš­ vys­ti pa­sau­ly­je“.

fe­si­ja, lei­džian­ti už­si­dirb­ti duo­ną. „Ma­ne užau­gi­no, su­bran­di­no kny­gos, ge­ri spek­tak­liai, fil­mai.

Vi­sa­da ma­niau, kad teat­ro mi­si­ ja – mo­ky­ti žmo­gų gė­rio. Ži­no­ ma, da­bar sta­to­mi spek­tak­liai nė­ ra 100 pro­cen­tų ver­tin­gi, kai ku­ rie jų vei­kiau skir­ti pa­links­min­ ti“, – kal­bė­jo Po­vi­lo Gai­džio kur­ so ab­sol­ven­tė.

Pa­sak Si­mo­nos, jos įsi­pa­rei­go­ji­ mai „5 pė­du­tėms“ – gry­nai mo­ra­ li­niai ir idė­ji­niai. Pag­rin­di­nis sa­ va­no­rės dar­bas – per skel­bi­mus, įvai­rius ren­gi­nius be­glo­biams gy­ vūnams ieš­ko­ti tin­ka­mų šei­mi­ nin­kų.

Paš­ne­ko­vė skai­čia­vo, kad nuo praė­ju­sių me­tų ba­lan­džio nau­juo­ sius glo­bė­jus ra­do ma­žiau­siai 200 ka­čių ir šu­ne­lių.

Už be­ga­li­nę mei­lę gy­vū­nams Si­ mo­na la­biau­siai jau­čia­si dė­kin­ga sa­vo šei­mai. „Se­ne­liai, pas ku­riuos kai­me pra­bė­go ma­no vai­kys­tė, bu­vo pir­ mie­ji, ku­rie iš­mo­kė į gy­vū­ną žiū­ rė­ti su at­sa­ko­my­be. O tė­tis iš­mo­ kė pa­gar­bos bū­tent šu­niui – kaip

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mąs­tan­čiam, jau­čian­čiam pa­da­ rui, su­pra­ti­mo, kad tai – so­cia­li­nė bū­ty­bė. Man taip ža­vu, kai grį­žus na­mo au­gin­ti­nis atei­na ta­vęs pa­si­ tik­ti. Mes, žmo­nės, to ne­da­ro­me, mes ne­mo­ka­me taip reikš­ti jaus­ mų. Jei šuo džiau­gia­si ar pyks­ta, jis tai da­ro vi­sa sa­vo esy­be. Ir net su­py­kęs grei­tai at­lei­džia. Mei­lė, ku­rią jie su­tei­kia, tur­būt yra vie­ nas gra­žiau­sių da­ly­kų, ku­riuos esu pa­ty­ru­si gy­ve­ni­me“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė.

Slap­ta aist­ra – mo­de­liuo­ti Be ak­to­rys­tės bei sa­va­no­riš­ko dar­ bo gy­vū­nų prie­glau­do­je, Si­mo­na tu­ri ir dar vie­ną aist­rą – mo­de­liuo­ ti dra­bu­žius. „Kar­tais pa­gau­na toks kū­ry­bi­ nis įkvė­pi­mas, kad prie ko­kio nors mo­de­lio ga­liu pra­ry­mo­ti iki tri­jų va­lan­dų nak­ties. Ly­giai taip pat – re­pe­tuo­ti vaid­me­nį ar­ba kur­ti skel­bi­mus apie gy­vū­nus“, – šyp­so­ jo­si mer­gi­na.

Praei­ty­je Si­mo­na ža­vė­jo­si kul­ tū­riz­mu.

30

Metų klaipėdietė

Me­tų klai­pė­die­tės

it bran­d

Nors ir puo­se­lė­jan­tys il­ga­me­tes tra­di­ci­jas, Me­tų klai­pė­die­tės rin­ ki­mai nuo­la­tos at­vi­ri nau­jo­vėms.

Gal net kiek sim­bo­liš­ka, kad mis­ti­nę reikš­mę lie­tu­vių mi­to­lo­ gi­jo­je tu­rin­tis de­vy­ne­tas į ren­gi­nį įne­šė svar­bių po­ky­čių – lau­rea­ tėms skir­tų tra­di­ci­nių re­ga­li­jų ko­lek­ci­ją šie­met pa­pil­dė nau­jų au­to­rių dar­bai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Žai­ža­ruo­ja bran­gak­me­niai Pra­ban­gią segę de­vin­ta­jai Me­tų klai­pė­die­tei su­kū­ręs ži­no­mas uos­ ta­mies­čio ju­ve­ly­ras Vi­das Bi­zaus­ kas pri­si­pa­ži­no, jog kū­ry­bi­niam pro­ce­sui pirm­ta­kų dar­bai įta­kos ne­pa­da­rė.

Prie­šin­gai – me­ni­nin­kas šyp­ so­jo­si, jog iš­skir­ti­nis pa­puo­ša­las, iki at­ra­do sa­vo nau­ją­ją šei­mi­nin­ kę, bu­vo bran­di­na­mas lyg bran­ gus vy­nas. „Ši se­gė su­kur­ta gal 1999–2000 m. ir la­bai se­niai bu­vo de­monst­ruo­ ta pa­ro­do­se Klai­pė­do­je bei Šiau­ liuo­se“, – pri­si­mi­nė V.Bi­zaus­kas.

Tie­sa, Me­tų klai­pė­die­tei skir­ tam pa­puo­ša­lui me­ni­nin­kas su­tei­ kė nau­jų po­tė­pių – tau­raus me­ta­ lo ažū­ru paį­vai­ri­no jo pie­ši­nį, ink­ rus­ta­vo pa­pil­do­mais bran­gak­me­ niais.

V.Bi­zaus­kui di­džiau­sias įver­ti­ni­mas – ma­ty­ti jo su­kur­tais pa­puo­ša­lais pa­si­da­bi­nu­sius žmo­nes.

Tar­si pa­veiks­lai įrė­min­tos V.Bi­zaus­ko ju­ve­ly­ri­kos me­no mi­nia­tiū­ros – „Pa­dė­kos kau­kės“ – skir­tos nu­si­pel­niu­ siems mies­to teat­ra­lams.

Grakš­čią se­gę iš si­dab­ro ir auk­ so puo­šia po­ra sod­raus mė­ly­nu­ mo sa­fy­rų ir pra­ban­gi pri­no­ku­sios vyš­nios at­spal­vio gra­na­to akis, per­la­mut­ro bei jū­rų vėp­lio kau­lo ak­cen­tai. Kū­rė­jas pri­si­pa­ži­no, jog tai vie­nos mėgs­ta­miau­sių jo me­ džia­gų.

Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­rams įtei­kia­mas auk­si­nis žie­das su bri­lian­tu, V.Bi­zaus­ko su­kur­tas pa­gal Pi­lies mu­zie­ju­je sau­go­mą re­ne­san­si­nį pa­puo­ša­lą.

„Pa­tin­ka dirb­ti ir su juod­me­ džiu, gin­ta­ru. Ne­do­mi­na gal tik va­ris, žal­va­ris – man tai praė­jęs eta­pas. O iš es­mės vi­sos me­džia­ gos ge­ros, tik vis­kam yra sa­vos ri­ bos. Pa­na­šiai kaip ver­dant sriu­ bą – jei per daug drus­kos įber­si, bus ne­ge­rai, per ma­žai – vėl ne­ge­

rai. Svar­bu su­ras­ti auk­so vi­du­riu­ ką“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Svarbu ne kas, o kaip nešios V.Bi­zaus­kas ti­ki­no, jog jam ne­bu­ vo svar­bu, ku­riai iš fi­na­li­nio „Me­ tų klai­pė­die­tės“ sep­ty­ne­tu­ko mo­

Metų klaipėdietė

se­gė –

metų klaipėdiečių segės

n­dus vy­nas Bet ko­kiam kū­ rė­jui – ne­svar­ bu, jis ju­ve­ly­ ras, ta­py­to­jas ar ke­ra­mi­kas – vi­ sa­da ma­lo­nu pa­ma­ty­ti sa­vo dar­bą. Daug­ maž kaip sa­vo vai­ką – žiū­rėk, į žmo­nes išė­jo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Me­tų klai­pė­die­tės se­gės ažū­ri­nis auk­so ir si­dab­ ro pie­ši­nys nu­sags­ty­tas bran­gak­me­niais ir per­la­ mut­ro bei jū­rų vėp­lio kau­lo ak­cen­tais.

te­r ų ati­teks jo kur­tas pa­puo­ša­las. „Tik­rai ne­si­gi­li­nau į pre­ten­den­ čių są­ra­šą ir ne­tu­rė­jau sa­vo fa­vo­ri­ tės. Vie­na, ką tik­rai įsi­vaiz­da­vau, kad ši se­gė Me­tų klai­pė­die­tę tu­rė­ tų gra­žiai pa­puoš­ti. Iš es­mės man svar­biau ne kas, o kaip ją ne­šios.

Pa­puo­ša­lai yra kas­die­niai ir skir­ti

31

išei­gai. Ma­nau, ši se­gė la­biau tin­ ka­ma bū­tent išei­gai“, – tei­gė kū­ rė­jas.

V.Bi­zaus­kas vi­lia­si, kad jo su­ kur­tu pa­puo­ša­lu Me­tų klai­pė­die­ tė da­bin­sis no­riai. „Ži­no­ma, kad bet ko­kiam kū­rė­ jui – ne­svar­bu, jis ju­ve­ly­ras, ta­py­

to­jas ar ke­ra­mi­kas – vi­sa­da ma­ lo­nu pa­ma­ty­ti sa­vo dar­bą. Daug­ maž kaip sa­vo vai­ką – žiū­rėk, į žmo­nes išė­jo“, – šmaikš­ta­vo pa-­ šne­ko­vas.

Ta­čiau, re­gis, V.Bi­zaus­ko kū­ri­ niams ne­gre­sia dul­kė­ti stal­čiuo­ se. Jo dar­bai pui­kiai ži­no­mi ne tik Klai­pė­do­je, bet ir pla­čiai pa­skli­dę už jos ri­bų.

2003 m. (aut. J.Kar­čiaus­kai­tė-La­go)

2004 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2005 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

Aukš­tos pra­bos ju­ve­ly­ri­ka V.Bi­zaus­kas su­kū­rė uos­ta­mies­čio ir Šiau­lių me­r ų re­ga­li­jas, taip pat šių mies­tų gar­bės pi­lie­čių me­da­ lius, ta­r y­bos na­rių ženk­lus, Šiau­ lių uni­ver­si­te­to rek­to­riaus vėrinį, Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­r ų ir A.Ša­ba­niaus­ko kon­kur­so lau­rea­ tų žie­dus.

Me­ni­nin­kas yra ir vie­nas Lie­tu­ vos dai­li­nin­kų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus įsteig­to me­ti­nio ap­do­va­ no­ji­mo „Jū­ros žvaigž­dė“ au­to­rių, o klai­pė­die­čiai teat­ra­lai pa­ger­bia­ mi jo ju­ve­ly­ri­kos mi­nia­tiū­ro­mis – „Pa­dė­kos kau­kė­mis“.

Ir tai tik men­ka da­lis ži­no­mo ju­ve­ly­ro veik­los.

Ar­ti­miau­siuo­se V.Bi­zaus­ko pla­ nuo­se – au­to­ri­nė pa­ro­da uos­ta­ mies­čio Ba­ro­ti ga­le­ri­jo­je. Čia bir­ že­lio pra­džio­je me­ni­nin­kas ke­ti­na pri­sta­ty­ti apie dvi­de­šim­tį sa­vo ju­ ve­ly­ri­kos kū­ri­nių.

Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no ne­ga­ lįs iš­skir­ti, ar dirb­ti pa­gal konk­re­ tų už­sa­ky­mą, ar kur­ti pa­ro­di­nius dar­bus jam su­tei­kia dau­giau pa­si­ ten­ki­ni­mo. „Man mie­liau­si tie dar­bai, prie ku­rių ne­rei­kia sku­bė­ti“, – šyp­so­jo­ si me­ni­nin­kas.

2006 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2007 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2008 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2009 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2010 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2011 m. (aut. V.Bizauskas)

32

Metų klaipėdietė

Skulp­to­riai ieš­ko­jo for­m Me­tų klai­pė­die­te iš­rink­ tai mo­te­riai, be gau­sy­ bės ver­tin­gų do­va­nų, tra­di­ciš­kai įtei­kia­mas iš­skir­ti­nis ap­do­va­no­ji­ mas – skulp­tū­rė­lė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pa­si­rink­ti ro­man­tiš­ki au­to­riai Šie­met ją pa­ga­min­ti pa­pra­šy­ ta me­ni­nin­kų Sva­jū­no Jur­kaus ir Ser­ge­jaus Plot­ni­ko­vo. Šie skulp­to­riai klai­pė­die­čių šir­ dis jau už­ka­ria­vo sa­vo dar­bais. Ge­ riau­siai pla­čia­jai vi­suo­me­nei ži­no­ mos jų kar­tu su­kur­tos skulp­tū­ros „Pe­liu­kas“ ir „Vai­duok­lis“.

Abu au­to­riai yra ne­ma­žai su­kū­ rę įvai­rius in­ter­je­rus puo­šian­čių skulp­tū­rų. S.Plot­ni­ko­vas pa­pras­ tai dir­ba su ak­me­niu, o S.Jur­kaus dar­bai – iš­skir­ti­nai bron­zi­niai.

Drau­ge be­ne aš­tun­tus me­tus dir­ban­tys vy­rai juo­ka­vo su­ta­rian­ tys kaip bro­liai Gri­mai, kai kūrė pa­sa­kas. „Jei­gu bend­ras kū­ry­bi­nis pro­ce­ sas bū­tų sun­kus ir kan­ki­nan­tis, tai ir kū­ri­niai at­si­duo­tų gai­žiu pra­kai­ tu. Kai žmo­nės pyks­ta­si, at­mos­fe­ ra bū­na įtemp­ta, ir kū­ry­bai vie­tos ne­lie­ka. Mes abu klau­so­mės vie­ nas ki­to ir ieš­ko­me ge­riau­sio va­ rian­to“, – tei­gė S.Plot­ni­ko­vas.

skulptūra klaipėdietei – neeilinis užsakymas Me­ni­nin­kai ne­slė­pė, kad pa­ga­min­ ti sta­tu­lė­lę Me­tų klai­pė­die­tei bu­vo neei­li­nis už­sa­ky­mas. Nei at­ski­rai, nei dirb­da­mi drau­ge skulp­to­riai ne­bu­vo da­rę nie­ko pa­na­šaus. „Ge­ne­ruo­da­mi idė­ją pir­miau­sia ieš­ko­jo­me ko­di­nių žo­džių: „mo­te­ ris“, „spar­nai“, „per­ga­lė“, „pa­sie­ ki­mas“, „ky­lan­ti“, „leng­va“, „op­ti­ miz­mas“. Skulp­tū­ros dy­dį nulė­ mė jos pa­skir­tis. No­rė­jo­si, kad ją ga­vu­si mo­te­ris jos neį­kiš­tų į stal­ čių, bet skulp­tū­ra ne­ga­lė­jo bū­ti ir per­ne­lyg di­de­lė, sun­ki. No­rė­jo­me, kad ją bū­tų pa­to­gu paim­ti į ran­

ką. Taip pat sie­kė­me, kad kū­ri­nio for­ma by­lo­tų, jog tai ap­do­va­no­ji­ mas, ir ne bet koks, o ap­do­va­no­ji­ mas mo­te­riai už jos nuo­pel­nus“, – apie kū­ry­bi­nio pro­ce­so ypa­tu­mus pa­sa­ko­jo S.Jur­kus.

Su­vie­ni­jo tra­pu­mas ir stip­ry­bė Skulp­to­riai tei­gė, kad gied­rą nuo­ tai­ką ir ypa­tin­gą kū­ri­nio ver­tę sie­ Iš­skir­ti­nis ap­do­va­no­ji­mas Me­tų klai­pė­die­tei vi­są gy­ ve­ni­mą pri­mins ne tik lai­mė­tą kon­kur­są, bet nuo­ pel­nus, už ku­riuos mies­tie­čiai šiai mo­te­riai su­tei­kė gar­bę ati­duo­da­mi sa­vo bal­sus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Metų klaipėdietė

33

mos ir min­ties bend­rys­tės Ge­ne­ruo­da­mi idė­ją pir­miau­sia ieš­ko­jo­me ko­di­ nių žo­džių: „mo­ te­ris“, „spar­nai“, „per­ga­lė“, „pa­ sie­ki­mas“, „ky­ lan­ti“, „leng­va“, „op­ti­miz­mas“.

Skulp­tū­ros au­to­riai S.Plot­ni­ko­vas ir S.Jur­kus ieš­ko­jo ko­di­nių žo­džių, ku­rie tu­rė­tų api­bū­din­ti kū­ri­nio es­mę.

kė iš­reikš­ti ir jo spal­va.

Au­to­riai ne­no­rė­jo rau­ do­nos ar ko­kios ki­tos tam­sios spal­vos.

Neat­si­tik­ti­nai dar­ bas iš­lie­tas iš gel­to­no, tau­rų­jį auk­są pri­me­ nan­čio me­ta­lo ly­di­nio.

Sau­le spin­din­tis me­ta­ las pui­kiai de­ra su ža­lia pa­ti­na.

Per­ga­lės dei­vę pri­ me­nan­čiam mo­ters si­ lue­tui leng­vu­mo su­tei­ kia ir neį­ky­rus ažū­ras.

Ap­žiū­ri­nė­jant skulp­tū­rą iš vi­ sų pu­sių api­ma jaus­mas, ta­ry­tum stip­rus vė­jas ant jam pa­si­prie­šin­ ti pa­si­ry­žu­sios ne­ma­to­mos mo­ters už­me­tė auk­si­nį au­dek­lą.

Tuš­čia­vi­du­ris si­lue­tas ste­bi­na min­ties ori­gi­na­lu­mu.

Rū­pi kū­ri­nio li­ki­mas S.Jur­kus ir S.Plot­ni­ko­vas pri­si­pa­ ži­no, kad tik ga­vę už­sa­ky­mą pa­ga­ min­ti skulptū­rė­lę „Me­tų klai­pė­ die­tės“ lai­mė­to­jai, su­si­do­mė­ję ir pa­čiu kon­kur­su.

S.Jur­kus ne­slė­pė ati­džiai iš­stu­ di­ja­vęs vi­sų sep­ty­nių kon­kur­so fi­ na­li­nin­kių nuo­pel­nus, iš­si­rin­kęs fa­vo­ri­tę ir už ją bal­sa­vęs.

Vy­rai bu­vo su­ža­vė­ti dienraščio „Klaipėda“ min­ties sklei­džian­tis pa­va­sa­riui pa­gerb­ti mo­te­ris, ku­ rios puo­šia mies­tie­čių gy­ve­ni­mą pra­smin­gais dar­bais.

Skulp­tū­ros au­to­riai at­v i­ra­vo la­ bai no­rin­tys su­ži­no­ti, kaip jų dar­ bą įver­tins de­v in­tą­ja Me­tų klai­pė­ die­te ta­pu­si mo­te­ris, ir pra­si­ta­rė, jog no­rė­tų pa­ma­ty­ti, kur kon­kur­ so lai­mė­to­ja lai­kys skulp­tū­rė­lę.

Klaipėdiečiams ir miesto svečiams geriau­siai ži­no­mos S.Plot­ni­ko­vo ir S.Jurkaus kartu su­kur­tos skulp­tū­ros „Vai­duok­lis“ ir „Pe­liu­kas“.

34

Metų klaipėdietė

Me­tų klai­pė­die­tės var­das –

tar­si vė­lia­va

2003 me­tai.

Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė Me­tų klai­pė­die­tės paieš­kos pir­mą kar­tą uos­ ta­mies­ty­je vy­ko 2003 m. pra­džio­je. Pir­mo­ jo kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja ta­po nea­be­jo­ti­na bal­ sų dau­gu­ma iš­rink­ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se gar­bin­giau­sias vie­tas pel­niu­sio spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ va­do­vė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė. Ši mo­te­ris Me­tų klai­pė­die­tės var­dą ne­ša tar­si vė­lia­vą. Jos dar­bai Klai­pė­dą vi­sa­me pa­sau­ ly­je gar­si­na kas­met.

2004 me­tai.

Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė Ant­rą­ja Me­tų klai­pė­die­te pa­skelb­ta dau­ge­liui mies­tie­čių pui­kiai pa­žįs­ta­ma Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė. Ji šiam ti­tu­lui bu­vo pri­sta­ty­ta už įstai­gos pri­kė­li­ mą iš pe­le­nų. Me­di­kė, be tie­sio­gi­nių pa­rei­gų, ėmė­si sun­kiai pa­ke­lia­mo triū­so at­nau­jin­ti per de­šimt­me­čius ap­šiu­ru­sį li­go­ni­nės pa­sta­tą bei me­di­ci­nos įran­gą.

2005 me­tai.

Al­do­na Gri­ga­liū­nie­nė Di­džiu­le bal­sų per­sva­ra tais me­tais „Klai­pė­ dos“ skai­ty­to­jai Me­tų klai­pė­die­te iš­rin­ko Atė­ nų pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nę, „Vy­tu­rio“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ją Al­do­ną Gri­ga­liū­nie­nę. Klai­pė­die­čiai jai bu­vo dė­kin­gi už mies­to var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je.

Du­kart At­lan­tos pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nė 2004 m. Atė­nų žai­ dy­nė­se aki­vaiz­džiai to­liau už var­žo­ves nu­stū­mė ru­tu­lį – 11 m 7 cm ir pel­ nė auk­so me­da­lį.

2006 me­tai.

Ol­ga Ža­lie­nė Ket­vir­to­ji Me­tų klai­pė­die­tė – Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė – gar­bin­gu ti­tu­lu lin­ku­si pa­si­da­ly­ti su vi­sa gau­sia sa­vo ko­ le­gų ko­man­da. Pa­sak mo­ters, tik dėl bend­ro dar­naus triū­so ši įstai­ga jau dau­ge­lį me­tų ga­ li di­džiuo­tis pres­ti­žiš­kiau­sio ša­lies mu­zie­jaus var­du. Už Jū­rų mu­zie­jaus ir del­fi­nų te­ra­pi­jos puo­se­lė­ji­mą Me­tų klai­pė­ die­te įvar­dy­ta O.Ža­lie­nė džiau­gė­si, kad rin­ki­mai lei­do pa­jus­ti gau­sy­bės žmo­nių pa­lai­ky­mą ir sim­pa­ti­jas.

2007 me­tai.

Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė Penk­tuo­siuo­se Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­muo­se dau­giau­sia sim­pa­ti­jų dien­raš­čio skai­ty­to­jai sky­rė Vy­riau­sy­bės at­sto­vei Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je Kris­ti­nai Vin­ti­lai­tei. Mies­tie­čiai įver­ti­no ak­ty­vią val­di­nin­kės veik­lą ne tik kri­ti­kuo­jant, bet ir iman­tis konk­re­čių žings­nių prieš ne­tei­ sė­tus uos­ta­mies­čio val­džios spren­di­mus. Pa­sak Me­tų klai­pė­die­tės, šis mies­to bend­ruo­me­nės įver­ti­ni­mas jos gy­ve­ni­me – ypa­tin­gas įvy­kis.

2008 me­tai. Ža­ne­ta Nor­ku­vie­nė Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­muo­se klai­pė­die­ čius ypač su­jau­di­no pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ jos Ža­ne­tos Nor­ku­vie­nės ir jos šei­mos is­to­ri­ ja. Dau­gia­vai­kei ma­mai li­ki­mas sky­rė su­dė­ tin­gą žmo­giš­ku­mo tes­tą, ku­rį ji iš­lai­kė pa­čiu aukš­čiau­siu ba­lu. Tris sū­nus au­gi­nan­ti mo­te­ ris ap­siė­mė au­gin­ti dar ir tris mi­ru­sios drau­gės duk­ras. Klai­pė­die­čiai to­kiam mo­ters poel­giui ne­li­ko abe­jin­gi ir rin­ki­muo­se dau­giau­sia bal­ sų ati­da­vė už Ž.Nor­ku­vie­nę.

2009 me­tai.

In­ga Grub­liaus­kie­nė Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­liui, ku­ris mies­to ir vi­sos ša­lies var­dą gar­si­na net už Eu­ro­pos ri­bų, In­ga Grub­liaus­kie­nė va­do­vau­ ja pa­sta­ruo­sius aš­tuo­ne­rius me­tus. In­gos rū­ pes­čiu bu­vo su­da­ry­tas ir iš­leis­tas 15 me­tų Pi­ lies džia­zo fes­ti­va­lio is­to­ri­ją vai­ni­ka­vęs fo­ toal­bu­mas „Džia­zas. Klai­pė­da. Mes“. Ta­pu­si Me­tų klai­pė­die­te mo­te­ ris sa­vo var­dą įpras­mi­no so­cia­li­ne ak­ci­ja, ku­ria pa­de­da dau­gia­vai­kėms šei­moms.

2010 me­tai.

Ni­jo­lė Han­sen Tei­sės iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­si N.Han­sen klai­pė­ die­čiams ge­riau pa­žįs­ta­ma ne iš pro­fe­si­nių laimėjimų, plė­to­ja­mo vers­lo, o iš vi­suo­me­ni­ nio dar­bo. Di­džią­ją sa­vo lais­va­lai­kio da­lį mo­ te­ris ski­ria pa­čios su­bur­tos So­cia­li­nių spren­ di­mų aso­cia­ci­jos veik­lai. Klai­pė­die­čių sim­pa­ ti­jas ir pa­gar­bą pel­nė už rū­pi­ni­mą­si neį­ga­liais žmo­nė­mis, ta­len­tin­gais, bet ne­pa­si­tu­rin­čiais vai­kais, pa­gal­ba se­ne­lių glo­bos na­mams.

Mes žinome visas grožio ir sveikatingumo paslaptis

Gyd. G.Ramanauskienės Grožio ir sveikatingumo klinika PASAulinėS modeRniAuSioS veido iR Kūno modeliAvimo iR jAuninimo nAujovėS mūSų KliniKoje: • Sumanioji kompiuterinė veido kaukė „Aurum“ – galimybė atjaunėti 5 ar net 10 metų!

• Radioliftingas – plastinė operacija be skalpelio. Ilgalaikis veido ir kūno odos stangrumo atkūrimas.

• Tobuliausia odos balinimo ir jauninimo programa su SCELL spikulėmis (su ypač veikliomis medžiagomis, epitelio augimo faktoriais iš kamieninių ląstelių) – rezultatas tolygus frakciniam lazeriniam atjauninimui, tik be jokio skausmo.

• „Green Peel“ žolinis odos šveitimas – nauja oda per 5 dienas, tinka raukšlėms lyginti, randams mažinti, odai stangrinti.

• Saugus ir modernus išsiplėtusių kapiliarų, papilomų ir kt. odos darinių šalinimas termokoaguliacijos būdu radiochirurginiais aparatasis „Dimension E_Plus 4“ ir „TC 3000“.

• Kavitacija – riebalų nusiurbimas be operacijos. Nepageidaujamos riebalų ląstelės „susprogdinamos“ negrįžtamai.

• „Slimliner“ elektroterapinės procedūros – tai atpalaiduojančios sportinės treniruotės giluminiam limfodrenažui, lieknėti, apimtims mažinti, raumenims formuoti. Metodas, pelnęs didįjį prizą apdovanojimą kūno modeliavimo srityje!

• Išskirtinė aukštųjų technologijų kosmetika – su placentos, lindži grybo, juodųjų ikrų ekstraktais, nanoauksu, ženšeniu ir t. t.

Gyd. G.Ramanauskienės Grožio ir sveikatingumo klinika S.Daukanto g. 2/ S.Šimkaus g. 23, Klaipėda Tel.: (8 46) 493 767, 8 620 67701 info@g-r.lt, www.g-r.lt www.profesionalikosmetika.lt

BEATE HEYMANN STREETCOUTURE

Salonai BAZIS – vienintelis oficialus Beate Heymann Streetcouture atstovas Lietuvoje.

Manto g. 3 ir Manto g. 5, Klaipėda tel. 314963, 410 291.