Metų
klaipėdietė specialusis dienraščio „klaipėda“ leidinys
Išskirtinis papuošalas buvo brandinamas lyg brangus vynas
2011 metų klaipėdietė Loreta Bosienė – moteris, paveldėjusi meilės žmonėms geną
Vytautas Grubliauskas:
„Jei dar likčiau Seime, bandyčiau šią dieną įteisinti kaip Klaipėdos miesto moterų pagerbimo dieną“
www.KL.lt
Turinys
Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės uostamiestyje tapo viena gražiausių švenčių, sulaukiančių būrio kviestinių svečių.
4
6
Pirmasis Metų klaipėdietės interviu.
„Jei nori, kad darbas būtų padarytas gerai, patikėk jį moteriai“, – tai kaskart Metų klaipėdietės titulavimo iškilmėse kartoja uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius. Visi vyrai jam pritaria. O moterys padaro kur kas daugiau, nei joms patikima. Tad ar galima tai nutylėti? Dienraštis „Klaipėda“ prieš devynerius metus ėmėsi skleisti šią žinią ir kas metai išaukštinti bei įvertinti moteris už jų darbus. Per devynerius metus dienraščio skaitytojai pretendentėmis į Metų klaipėdietės titulą pasiūlė per 450 moterų. Iš jų 52 buvo pagerbtos favoričių septynetuke. Septynios moterys į jį pateko po du kartus, dvi – tris kartus. Ir šie tretieji kartai buvo vainikuoti pergale. Galbūt neteisinga darbus ar įvykius išmatuoti skaičiais. Tačiau Platonas juos laikė harmonijos esme, o Pitagoras teigė, kad viskas pasaulyje sutvarkyta pagal skaičius. Numerologai tikina, kad skaičiai reiškia ne tik kiekybę, bet turi ir simbolinę prasmę. Devintoji Metų klaipėdietė Loreta Bosienė šiam titului taip pat buvo nominuota trečią kartą. Skaičius devyni – tai trigubas trilypumas. Trijų pasaulių: žemės, dangaus ir pragaro atvaizdas. Šis skaičius tapatinamas su kūno, intelekto ir dvasios sinteze. Hebrajams tai buvo teisybės simbolis, krikščionims – šventas skaičius, reiškiantis amžinybę, tobulumą ir pilnatvę. Kitąmet rinksime dešimtąją Metų klaipėdietę. Skaičius dešimt – sugrįžimas prie vieneto ir naujos skaičių eilės pradžia, išbaigtumo ir tobulumo simbolis. Kas juo taps? Pradėkime dairytis jau šiandien. Jolanta Juškevičienė
Segė – lyg brandintas vynas.
30
Menininkų rankos išaugina sparnus.
32
Žurnalo „Metų klaipėdietė“ redaktorė, dienraščio „Klaipėda“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja
Redaktorė Jolanta Juškevičienė. Žurnalistai: Lina Bieliauskaitė, Daiva Janauskaitė. Fotografai: Vytautas Liaudanskis, Vytautas Petrikas. Dizaineris Tomas Mozūra. Kalbos redaktorė Vilija Nastopkienė. Tiražas 10 100. Redakcija: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda. Reklamos vadybininkai: 397 711. Platinimo tarnyba: 397 713. Leidėjas UAB „Diena Media News“. ISSN 1392-558X. Žurnalas platinamas su dienraščiu „Klaipėda“. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Viršelis: Loreta Bosienė (Vytauto Liaudanskio nuotr.).
4
Metų klaipėdietė
Kai iškilminga Metų klaipėdietės titulavimo ceremonija pasiekė kulminaciją ir, regis, amžinybei nuščiuvusi salė staiga pratrūko ovacijomis ir sveikino naująją laureatę, Loreta Bosienė dėkojo Aukščiausiajam, kad šia jaudinama akimirka gali pasidalyti su artimiausiais savo žmonėmis.
L.Bosienė:
„Savo gyvenime tu Lina Bieliauskaitė
Į kraują įaugusios vertybės „Vaikai be galo džiaugėsi, turbūt daugiau nei mama, – šypsojosi moteris. – O man buvo nepapras tai svarbu, kad jie šią akimirką ir visą vakarą galėjo būti šalia manęs, skirti tiek daug savo dėmesio – man tai buvo didžiausia šventė.“ Moteris prisipažino, kad neretai artimieji nepiktai papriekaištauja, jog daugiau laiko derėtų skirti sa vo asmeniniam gyvenimui. Tačiau L.Bosienė neįsivaizduoja, kad ga lėtų būti kitaip. „Kai jau labai pa vargsiu, tada turbūt ir pailsėsiu“, – juokavo pašnekovė. L.Bosienė neneigė kartais susi mąstanti, kodėl negali gyventi ra
miai kaip daugelis kitų moterų, nemoka paprasčiausiai mėgautis gyvenimu, nieko neveikimu. „Manau, kad mano gyvenimo variklis, kuris neleidžia sustoti, yra beribė meilė žmonėms. Gal ją įskie pijo mano mama, močiutės, kurios aplinkiniams atidavė tiek savo šir dies, dėmesio, šilumos? Galbūt ir manyje yra tas meilės žmonėms genas?“ – svarstė Metų klaipėdietė.
Subūrė bendramintes Sveikinimo skambučių, žinučių la viną po renginio atlaikiusi moteris teigė suvokianti, kad Metų klaipė dietės titulas – ne tik įvertinimas, bet ir nemenkas iššūkis. „Jaučiu asmeninę atsakomybę už šią prasmingą idėją. Jau vien
teisė pakliūti į finalinį septynetu ką turėtų tapti įpareigojimu. La bai norėtųsi, kad Metų klaipėdie tės titulavimas būtų ne vien gra žus vienkartinis vakaras, o stimu las tęsti pradėtus darbus ar imtis naujų. Turėdamos skirtingą patir tį, visos moterys galėtume susivie nyti ir nuveikti ką nors svarbaus mūsų miestui“, – teigė pašnekovė. L.Bosienę šildo pirmosios Metų klaipėdietės rinkimų, kai ji pate ko į finalinį septynetuką, prisimi nimai. Tuomet moterys įsteigė sa votišką klubą. Jų surengta akcija „Klaipėdiečiai, apginkime vaikus nuo narkotikų“ uostamiesčio Vai kų ligoninei padėjo įsigyti narko tikų testavimo aparatą. „Visos moterys buvo labai drau giškos, įsijungė į šią akciją, kas kaip
galėjo. Tai tapo įrodymu, kad dirb damos skirtingose srityse mes ga lime padaryti labai daug“, – teigė L.Bosienė.
Nelaimės suteikė tvirtybės Metų klaipėdietei nurimti nelei džia gausybė idėjų. Vienos jų susi jusios su projektais, kuriuos padė tų įgyvendinti jos vadovaujamas medicinos centras „Lorna“, kitos – su įvairių priklausomybių preven cijai skirtais darbais. „Man labai baisu, kad mūsų gy venimo kelyje yra tiek daug žalin gų priklausomybių – nuo alkoho lio, narkotikų, azartinių žaidimų, kompiuterių. Žmonės, įsipainioję į jų pinkles, tampa kaip zombiai, robotai“, – apgailestavo moteris.
Metų klaipėdietė Skaudina abejingumas
Devintosios Metų klaipėdietės titulą pelniusi L.Bosienė tvirtino, jog šis įvertinimas ne tik pakylėjo, bet ir įkvėpė naujiems iššūkiams. Vytauto Petriko nuotr.
„Daugeliu atvejų narkotikus var tojantys žmonės yra nurašomi. Tačiau visuomenė turi ištiesti pa galbos ranką – vien noro keisti sa vo gyvenimo būdą, įklimpus į to kią sunkią priklausomybę, nepa kanka, – teigė Metų klaipėdietė. – Mūsų abejingumas žudo mus pa čius, o juk gerus darbus galime daryti visur ir visada. Užuot vie nas kitą apkalbinėję, piktinęsi, ge riau susimąstykime, o ką aš asme niškai šiandien galėčiau padaryti gero, prie kokios iniciatyvos galė čiau prisidėti.“ Moteris nemėgsta afišuoti, kad kadaise ji savo šeimoje priglaudė į narkotikus įklimpusio pusbrolio dukrą, apgaubė ją motiniška šilu ma ir rūpesčiu. „Labai džiaugiuosi, kad mano pusbrolis eina sveikimo keliu, da bar siekia tapti vienuoliu. Negaliu pasakyti, kiek apribota bus jo tar nystė, bet vis dėlto šie radikalūs jo
5
Parėjusių metų pabaigoje ati dariusi modernų medicinos cent rą, L.Bosienė vėl kupina naujų už mojų. Moteris viliasi, kad ilgainiui pavyks pristatyti žiemos sodą, ku riame po įvairių baseino, reabili tacijos ar SPA procedūrų lankyto jai galės pasimėgauti maloniomis akimirkomis. „Medicina – be galo atsakinga sritis. Štai kai kurie sako – medi cina yra verslas, tai privati klinika. Bet tarp to verslo stovi žmogus. Kad ir koks pacientas būtų, mū sų užduotis – ne tik jam suteikti pagalbą, bet ir būti jautriems, pa kantiems, skleisti šilumą“, – teigė L.Bosienė.
Iššūkius siunčia likimas Pašnekovė pasidžiaugė, jog medi cinos centre pavyko suburti entu ziazmu ir meile žmonėms degan čių darbuotojų komandą. „Mūsų klinika tapo kaip viena šeima. Per tuos 14 metų čia pasi
uštumos nejaučiu“ Su tokiais gyvenimo skauduliais asmeniškai susidūrusi L.Bosienė svarstė, gal ši patirtis – savotiškas likimo ženklas. „Galbūt tokios nelaimės būna suplanuotos gyvenimo, kad atlik tume vienus ar kitus darbus. Kai jos paliečia artimųjų gyvenimą ir kai nori jiems padėti, matai, kiek reikia pastangų, kaip tai nepa- prasta, kokie yra prevenciniai stabdžiai. Prieš 14 metų, kai ati dariau medicinos centrą „Lorna“, pirmieji mūsų žingsniai buvo susi ję būtent su narkomanijos proble ma“, – prisiminė pašnekovė. L.Bosienės įkurta verslo koalici ja prieš AIDS ir narkomaniją, su vienijusi įvairias organizacijas, per daugelį metų įgyvendino gausybę prasmingų projektų.
Išeisime į amžiny bę – ką iš gyveni mo išsinešime? Visiškai nieko. Man gyvenimas turtingas tas, ku ris prasmingas.
gyvenimo pokyčiai atėjo per tikė jimą, per Dievą“, – atviravo mote ris. L.Bosienė neabejoja, kad atve jai, kai žmogui pavyksta išlipti iš paties dugno, prilygsta stebuklui.
Pražys žiemos sodas Metų klaipėdietės svajose – pra skaidrinti ir neįgaliųjų gyvenimą, suteikiant jiems daugiau galimy bių pasinaudoti sveikatos stiprini mo, reabilitacijos procedūromis. Pasak L.Bosienės, medicinos technologijos kasmet šturmuoja naujas pažangos aukštumas, tad tai likimo nuskriaustiems žmo nėms suteikia realių vilčių paleng vinti negalios naštą ar visiškai ją įveikti.
keitė labai mažai darbuotojų“, – teigė L.Bosienė. Naujojo medicinos centro sta tybos moteriai buvo itin aktyvus, įtemptas gyvenimo etapas, ku ris sykiu užgrūdino, suteikė dau giau stiprybės ir pasitikėjimo. Ta čiau L.Bosienė prisipažino, jog ir po įkurtuvių šventės stabtelėti ne buvo kada. „Tuštumos savo gyvenime ne jaučiu. Pats likimas sureguliuo ja, koks toliau bus mano kelias, su tam tikrais įvykiais, žmonėmis ateina nauji mano darbai, iššū kiai, – šypsojosi neseniai tituluo ta Metų klaipėdietė L.Bosienė. – Išeisime į amžinybę – ką iš gyve nimo išsinešime? Visiškai nieko. Man gyvenimas turtingas tas, ku ris prasmingas.“
6
Metų klaipėdietė
Šventinį vakarą pradėjo Klaipėdos muzikinio teatro artistai.
Metų klaipėdietės titul Renginių salės „Vakaris“ prieblandoje sklandė paslaptis – kas taps devintąja Metų klaipėdiete? Spėliones ir didžiąją intrigą nutraukusi žinia, kad šis titulas dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų verdiktu atiteko Loretai Bosienei, buvo sutikta ovacijų pliūpsniu. Naujoji Metų klai pėdietė prasitarė pastaraisiais metais išgyvenusi tiek sukrėtimų, kad išgirdusi, jog garbingas titulas skirtas jai, apsidžiaugė, bet įvertino jį realiai. „Visos moterys yra kuo nors nusipelniusios. Malonu, kad buvo pastebėti mano darbai. Tai verčia mane ne mėgautis šlove, o sukti galvą, ką dar galėčiau nuveikti“, – teigė L.Bosienė.
Daiva Janauskaitė
Tradicijos nesikeičia ir nemiršta Kaip jau tapo įprasta, Tarptautinės moters dienos išvakarėse dienraš tis „Klaipėda“ paskelbia labiausiai uostamiesčiui ir jo žmonėms nu sipelniusią, savo asmeniniu pavyz džiu įkvepiančią klaipėdietę.
Metų klaipėdietė
7
Devintąja Metų klaipėdiete tituluota filantropė L.Bosienė.
Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėjų R.Jankevičiaus ir A.Krasauskaitės rankose – Metų klaipėdietės regalijos: išskirtinė segė ir skulptūrėlė.
Dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius S.Pocius pasirengęs apdovanoti naująją Metų klaipėdietę.
las – atpildas už gėrį Tokios moters paieškos truko porą mėnesių. Klaipėdiečiai patys siūlė visiems gerai žinomų ir nė karto negirdė tų moterų pavardes bei vardijo jų nuopelnus, už kuriuos jos turėtų būti įvertintos. Pirmajame konkurso etape pre tendenčių sąrašą sudarė 59 mote rų pavardės.
Į antrąjį konkurso etapą pagal jau seniai nusistovėjusias taisyk les klaipėdiečiai išrinko septynias moteris. Labiausiai žmonės įvertino ypa tingus onkohematologinių ligo nių bendrijos „Kraujas“ pirmi ninkės Dalios Bielskytės, medi kės ir filantropės L.Bosienės, mo kyklos-darželio „Saulutė“ mokyto
jos Daivos Draganovos, verslinin kės, LIONS moterų klubo 2009– 2010 m. prezidentės, tarptautinių projektų koordinatorės Virgini jos Lazauskienės, Šv. Jono bažny čios atstatymo iniciatyvinės gru pės narės, Vakarų Lietuvos mote rų asociacijos koordinatorės, „Su valkijos“ bendrijos Klaipėdos fi lialo globėjos Lilijos Petraitienės,
teisininkės Aldonos Staponkie nės, Klaipėdos dramos teatro ak torės, beglobių gyvūnų prieglau dos „5 pėdutės“ savanorės Simo nos Šakinytės nuopelnus.
Scenoje – Metų klaipėdietės regalijos Kuriai iš jų antrajame balsavimo etape teko daugiausia simpatijų,
8
Metų klaipėdietė
Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų išrinktas moterų septynetukas: A.Staponkienė, D.Draganova, V.Lazauskienė, L.Bosienė, L.Petraitienė, S.Šakinytė ir D.Bielskytė, skendo glėbiuose gėlių.
„Nacional Diamond Corporation" oficialios atstovės Lietuvoje bendrovės „Dicbalta“ vadovas P.Zykas įteikė Metų klaipėdietei simbolinį 5 tūkst. litų čekį papuošalams.
pirmieji sužinojo Metų klaipė dietės titulavimo iškilmių svečiai. Tačiau ne iš karto. Besiplaikstančios ugnies fake lai, raudonas kilimas, fotografų blykstės, lengva saksofonininko Algio Kilio ir pianisto Manto Liu tiko melodija bei putojantis vynas svaigino vakaro svečius, kaip ir iš taigingų puokščių bei moteriškų kvepalų aromatas. Svečių šurmulys nuščiuvo sce noje pasirodžius Klaipėdos mu zikinio teatro solistui Mindaugui Rojui ir baleto šokėjams Ričar dui Jankev ičiui bei Aušrai Kra sauskaitei. Užburianti daina ir šokis palydėjo į sceną pagrindi nes būsimos Metų klaipėdietės regalijas – dienraščio „Klaipė da“ dovanas: unikalią juvelyro Vi do Bizausko sukurtą segę ir me nininkų Sergejaus Plotnikovo bei
Klaipėdą garsinančioms moterims – gėlės nuo bendrovės „Diena Media News“ vyriausiojo redaktoriaus R.Jurgelaičio.
Metų klaipėdietė
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius ir meras R.Taraškevičius skuba pagerbti moteris.
Svajūno Jurkaus skulptūrėlę „Ni ka“. Vakaro vedėjas Tomas Ali šauskas paskelbė renginio pra džią ir šventės išvakarėse sveikin damas visas susirinkusias mote ris pristatė dar vieną staigmeną: Nedos Malūnav ičiūtės ir Egidi jaus Sipav ičiaus duetą.
9
Bendrovės „Diena Media News“ generalinis direktorius Andrius Stepanavičius ir Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
Svarbiausia – geri darbai Šventinis Metų klaipėdietės titu lavimo vakaras turi nusistovėju sias tradicijas. Viena gražiausių – dar kartą pa gerbti jau tituluotas Metų klai pėdietes. Ir šiemet publika gau
siais plojimais dar kartą pasveiki no sportinių šokių klubo „Žuvėd ra“ vadovę Skaistutę Idzelevičienę, mokytoją, parolimpinių žaidynių laimėtoją Aldoną Grigaliūnienę, Lietuvos jūrų muziejaus vadovę Olgą Žalienę, Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje Kristiną Vin
tilaitę, mokytoją, daugiavaikę ma mą, savo šiluma besidalijančią su trimis mirusios draugės dukromis Žanetą Norkuvienę, Pilies džia zo festivalio vadovę Ingą Grub liauskienę, verslininkę, filantropę Nijolę Hansen. Šiemet šventinia me vakare negalėjo dalyvauti
10
Metų klaipėdietė Šventėje pagerbtos jau tituluotos Metų klaipėdietės N.Hansen, K.Vintilaitė, S.Idzelevičienė, A.Grigaliūnienė, O.Žalienė, I.Grubliauskienė ir Ž.Norkuvienė.
L.Bosienei – nuoširdžiausi vaikų Tomo, Indrės ir dukterėčios Gintarės sveikinimai.
Metų klaipėdietės titulas verčia dar labiau stengtis, dar daugiau gal voti apie tai, ką galėčiau naudin ga nuveikti.
tik 2004-ųjų Metų klaipėdietė Vaikų ligoninės vadovė Klaudija Bobianskienė.
Atidavė tūkstančius balsų
D.Draganovos suskubo sveikinti šeima: vyras Dobromiras ir dukra Ieva.
Menininkas V.Bizauskas.
Klaipėdos koncertų salės vadovė Danutė Žičkuvienė su vyru Algimantu ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O.Žalienė.
Klaipėdos meras R.Taraškevičius su žmona Nijole.
Bendrovės „Diena Media News“ generalinis direktorius A.Stepanavičius su žmona Kotryna ir sūnumi Augustinu.
Galiausiai vakaras priartėjo prie kulminacijos. Septynios pretendentės į Metų klaipėdietės titulą ir jų nuopelnai svečiams pristatyti trumpais
Seimo narys V.Grubliauskas su žmona Inga.
Grožio salono IJ atstovė Laura Preikšaitienė.
12
Metų klaipėdietė
Spaustuvininkas Saulius Jokužys su žmona Birute.
Seimo narė Irena Šiaulienė (dešinėje) su bičiule Klaipėdos universiteto docente Inga Maknavičiene.
Fotomenininkė Vaiva Jokužienė ir šou baleto „Coda“ vadovė Inga Briazkalovaitė.
„GK klinikos Klaipėda“ direktorius Ž.Greičiūnas su žmona Rita.
Pirmoji Metų klaipėdietė sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovė S.Idzelevičienė su sutuoktiniu Romaldu.
Jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga su žmona Jolanta.
Sukūrė naujų darbo vietų Ko gero, šiemet klaipėdiečių sim patijas lėmė ne tik L.Bosienės as meninės savybės, bet ir gyvenimo aktualijos. Balsuodami už šią moterį klai pėdiečiai įvertino jos pastangas sunkmečio sąlygomis kurti naujas darbo vietas. Centro savininkė bei vadovė taip pat sudarė galimybę neįga liems žmonėms gauti dar daugiau sveikatinimo procedūrų. Užauginusi du savo vaikus L.Bo sienė tapo mama ir su priklauso mybės liga kovojančio pusbrolio dukrai. Moteris giminaitę išleido į mokslus, davė jai pastogę ir darbo.
Laimėtojai – gėlės ir dovanos
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas su žmona Danute.
Bendrovės „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis su žmona Regina.
filmukais. Bendrovės „Diena Media News“ vyriausiasis redak torius Remigijus Jurgelaitis, įteik damas gėles moterims, džiaugė si, kad turi galimybę pasveikinti kiekv ieną. O kuri šiemet tapo Metų klai pėdiete, paskelbti pakvietė dien raščio „Klaipėda“ vyriausiąjį re daktorių Saulių Pocių. Garbių klaipėdiečių minia už gniaužusi kvapą laukė akimir kos, kai jis, atplėšęs voką, pranešė: „Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų balsų dauguma Metų klaipėdiete šiemet tapo Loreta Bosienė.“
„Klaipėdos“ laikraščio vyriausia sis redaktorius konkurso laimėto jai įteikė tradicines dienraščio
Sporto klubų „Apelsinas“ ir „Kitonija“ vadovas Tomas Kesminas su žmona Kristina.
Bendrovės „Asvalena“ direktorė Asta Anilionytė su mama Valentina.
Grožio ir sveikatingumo klinikos vadovė G.Ramanauskienė su kolege Birute Misevičiene.
14
Metų klaipėdietė Renginio vedėjas T.Ališauskas.
Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės uostamiestyje tapo viena gražiausių švenčių, sulaukiančių būrio kviestinių svečių.
D.Bielskytę (dešinėje) į šventę atlydėjo dukra Ugnė Danielė ir gyvenimo draugas Arūnas Mėčius.
Bendrovės „Valentis Pharma“ atstovė Klaipėdai Loreta Tarvydienė (dešinėje) su seserimi Jurgita Šakiniene.
dovanas – Metų klaipėdietės re galijas: išskirtinę segę ir skulptū rėlę. Sveikinimo kalbą taręs ir puokštę gėlių L.Bosienei padova nojęs miesto meras Rimantas Ta raškevičius džiaugėsi ir žavėjosi šios moters stiprybe. Devintą kar tą sveikindamas Metų klaipėdietę uostamiesčio meras dar kartą pa kartojo savo seną frazę: „Jei nori, kad darbas būtų padarytas gerai, patikėk jį moteriai.“ Miesto vadovas negailėjo gražių žodžių bei pavasarinių žiedų ir ki toms pretendentėms. Vieno pagrindinių renginio rė mėjų „National Diamond Corpo ration“ oficialios atstovės Lietu voje bendrovės „Dicbalta“ vado vas Petras Zykas įteikė L.Bosienei kvietimą pagal savo skonį išsirink ti briliantais padabintą papuošalą
Bendrovės „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis su dukra Gabriele.
Nijolė Hansen su vyru Nielsu.
už 5 tūkst. litų. Konkurso lai mėtojai parduotuvių tinklo „Sarma“ atstovai padova nojo prabangių kvepalų, fotostudija „Vaiva“ – as meninę fotosesiją.
Kiekvienai – nuoširdumo duoklė Tą vakarą dovanos mote rims pylėsi kaip iš gausy bės rago. Vieno pagrindinių kon kurso rėmėjų Klaipėdos es tetinės ir lazerinės medi cinos centro „GK klinika Klaipėda“ direktorius Žil vinas Greičiūnas visoms septynioms moterims įteikė kvietimus apsilan kyti šioje klinikoje. Metų klaipėdietei teko 1000
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus su žmona Leonora.
Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas su žmona Virginija.
Kosmetologė Aušra Holcman su draugu Romualdu Stankaičiu.
16
Metų klaipėdietė
Dienraščio „Klaipėda“ rinkodaros projektų vadovė Milana Bertulytė.
litų, kitoms pretendentėms po 500 litų vertės čekiai centro pa slaugoms. Grožio ir sveikatingumo klini kos vadovė Genovaitė Ramanaus kienė kiekvienai moteriai įteikė 800 litų vertės kosmetikos rinki nius ir 200 litų vertės kvietimus procedūroms šios gydytojos vardu pavadintoje klinikoje. Konkurso finalininkėms teko ir grožio salono „IJ“ 300 litų vertės kvietimai pasidaryti šukuosenas ar išsirinkti kitą dovaną. Konkurso finalininkės gavo ir 300 litų kvietimus apsilankyti parduotuvėje „Bazis“. Joms taip pat padovanoti 500 litų vertės čekiai apsipirkti preky bos centre „Akropolis“. Dienraščio „Klaipėda“ vadovai džiaugėsi, kad, nepaisant sunk mečio, Metų klaipėdietės rinkimai bei nominavimo vakaras sulaukia tokio gausaus būrio rėmėjų, tarp kurių ištikimiausias – mecenatas Rimantas Cibauskas. Jo vadovau jama bendrovė „Mūsų laikas“ ren ginį remia jau devyneri metai.
„Ūkio banko“ Klaipėdos filialo valdytojas Kazimieras Liniauskas ir verslininkė Julija Stankienė.
Klaipėdos miesto Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras su žmona Irma.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys su žmona Zita.
Brangiausias – vaikų palaikymas
Bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovas Edgaras Valeckas su žmona Ina.
Telekomunikacijų bendrovės „Balticum“ Administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius su žmona Irmina.
Atsikvėpti ir moteriškai pasišnekėti prisėdo O.Žalienė, D.Žičkuvienė ir S.Idzelevičienė.
PC „Akropolis“ valdytojas Ovidijus Zibalis su žmona Kristina.
Metų klaipėdietės rinkimų finalininkę S.Šakinytę į iškilmes atlydėjo mama Violeta.
Nacionalinio Kraujo centro Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Būta su žmona Indre.
Vos po kelių akimirkų, dar nea titokusi nuo jaudinančios žinios, L.Bosienė sakė, kad jai ši diena brangi dvigubai, nes jos džiaugs mu dalijasi trys vaikai. „Pastaruoju metu turėjau daug iššūkių. Jie užgrūdino ir išmokė visada žengti tik į priekį, pasitikėti savimi ir artimiausiais bendražy giais. Visada jaučiu, kad esu ne
Bendrovės „Frezijų puokštė“ direktorė Živilė Kristutienė.
Pretendentė į Metų klaipėdietes L.Petraitienė su sūnumi Valdu.
18
Metų klaipėdietė
Linksmieji „Old City Band“ vyrukai išjudino publiką.
Šokėjų raginti nereikėjo.
Virtuoziškas Nedos grojimas fleita ir Egidijus Sipavičius užbūrė net muzikos gurmanus. V.Grubliauskas ruošiasi šokiams.
Leidinio „Jūra.Sea. More“ redaktorė Zita Tallat-Kelpšaitė šokių aikštelėje visada būna pirmoji.
Visi žavėjosi Klaipėdos muzikinio teatro solisto M.Rojaus balsu.
viena. Ne tik vaikai, bet ir „Lor nos“ darbuotojai tapo man arti mi kaip šeimos nariai. Metų klai pėdietės titulas verčia dar labiau stengtis, dar daugiau galvoti apie tai, ką galėčiau naudinga nuveik ti“, – tikino L.Bosienė. Devintąją metų klaipėdietę di džiule rožių puokšte pasveikino bendradarbiai. Po oficialių kalbų bei dova nų teikimo ceremonijos kartu su
L.Bosienei šokio partnerių netrūko.
L.Bosiene rinkimų finalą pasie kusias moteris suskubo sveikinti šventės dalyviai. Viena kitą sveiki no ir konkurso finalininkės.
Neatsispyrė tvisto pamokėlėms Šventiniam jauduliui atslūgus, už virė tikros linksmybės. Atėjo laikas šokiams, vaišėms ir loterijoms. Nedos melodingos dainos ir E.Sipavičiaus tvisto pamokos Po šokio – jausminga padėka.
Gintarė Venckutė švytėjo gera nuotaika.
20
Metų klaipėdietė
išjudino net santūriausius sve čius. Gerą nuotaiką pagavusi publi ka, atsisveikinusi su dainininkais iš Vilniaus, šėlo su linksmaisiais „Old City Band“ vyrukais. Gėlių salono „Frezija“ gėlėmis dekoruoti stalai ne mažiau viliojo prašmatniomis viešbučio „Klaipė da Amberton“ restorano virėjų pe tiektomis vaišėmis. Vakaro rengė jai siūlė gėrimų patiems įvairiau siems skoniams, o „Švyturys“ vai šino alumi. Vakaro svečių laukė dar viena intriga. Daugelis jų prieš praside dant iškilmėms pildė loterijos la pelius. Burtų būdu išsiaiškinta, kas laimėjo renginio rėmėjo ofi cialaus BMW atstovo Lietuvoje „Krasta auto“ įsteigtą prizą. Diena BMW vairavimo akademijoje te ko vakaro viešniai bendrovės „Da nushis Chemicals“ vyr. vadybinin kei Vaivai Auškalnytei.
Kalnai raudonų vėžių, austrių bei kitų jūros gėrybių viliojo ne tik skoniu, bet ir spalvomis.
Renginio „Metų klaipėdietė“ organizatoriai dienraščio „Klaipėda“ redakcija
DėKoja
mecenatui
pagrindiniams rėmėjams
rėmėjams ir partneriams
Metų klaipėdietė
Konkursas – šventė visai Klaipėdai Vytautas Grubliauskas
Seimo narys, septintosios Metų klaipėdie tės Ingos Grubliauskienės sutuoktinis
Tai nėra vien tik įvykis tam tikrai miestiečių daliai. Tai ta metų die na, kai pagerbia ma ne viena klaipėdietė, bet jos asmenyje pagerbiamos visos mūsų miesto moterys. Jei dar likčiau Seime, bandyčiau šią dieną įtei sinti kaip Klaipėdos miesto mote rų pagerbimo dieną. Gal tai turėtų būti ne valstybinė šventė, bet būti nai minėtina diena, kai nereikia eiti į darbą. Klaipėda to verta.
Centre atliekamos veido ir kūno procedūros, naudojant modernią „Weyergans“ aparatūrą bei metodiką, kurios laikosi visi HIGH CARE centrai visame pasaulyje.
Giedrė Vaičekauskienė Televizijos „Balticum“ žinių vedėja, žurnalistė
Labai džiaugiuo si, kad kiek gy vuoja šis konkur sas, man tenka daryti reportažus iš Metų klaipėdietės pagerbimo ceremonijos. Kartu su visais mies tiečiais spėliojau, ką šį kartą iš rinks metų moterimi. Turiu paste bėti, kad mano simpatijos visada sutapdavo su daugumos balsavu siųjų. Metų klaipėdietės titulavi mo iškilmės man pirmiausia reiš kia pavasario atėjimą. Išrenkama graži, stipri, veržli moteris, o tada ateina laikas jaukiai pabūti su pa grindiniu leitmotyvu – kaip gyve ni. Labai stebiuosi ir džiaugiuosi, kad dienraštis „Klaipėda“, nepai sydamas sunkių laikų, geba suras ti rėmėjų ir pasikviesti neįtikimas gerų atlikėjų šiam vakarui.
Vladas Žulkus
Klaipėdos universiteto rektorius
Dalyvauju, ko ge ro, jau penktame renginyje ir pa stebėjau, kad mo ter ys vis labiau gražėja. Ir visiškai pritariu mero pasakytai minčiai – jei nori, kad darbas būtų gerai padar ytas, kviesk moterį. Ji padar ys viską puikiai. Iš savo patirties galiu pa sakyti, kad tai nėra tušti žodžiai.
Gediminas Pranckūnas Klaipėdos dramos teatro direktorius
Šis renginys – tar si metų ataskaita. Nors išrenkama viena klaipėdietė, visi suvokiame, kad yra šimtai, tūkstančiai ramiai ir kantriai svarbius darbus dirban čių moterų. Daugelio jų vardų ne žino plačioji visuomenė. Labai
21
džiugu, kad yra toks renginys, Klaipėdoje jis reiškia pagarbą nors kelioms iš jų, taip pat verčia prisi minti visas kitas.
Romaldas Idzelevičius
Sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ treneris, pirmosios Metų klaipėdietės Skaistutės Idzelevičienės sutuoktinis
Man Metų klaipė dietės vakaras – tai visų Klaipėdos moterų pagerbi mo diena. Atrink ti geriausią iš tūkstančių – sudė tingas dalykas. Mieste pažįstu la bai daug nuostabių, darbščių, gar sinančių miestą moterų. Todėl ži nau, kad šis konkursas tikrai ne mirs. Moterims tai smagus dalykas ir didžiulė šventė miestui. Be to, esu įsitikinęs, kad, siūlydami nomi nuoti moteris, klaipėdiečiai jas iš kelia, pagerbia.
Trokštantiems permainų...
Naudojame aukštos kokybės įvairių bendrovių kosmetinius produktus ir metodus, kurie sėkmingai ir saugiai taikomi estetinės medicinos srityje.
Diferencijuotas celiulito gydymas, kūno apimčių mažinimas, kūno stangrinimas, strijos
vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai, elektrolipolizė, ultragarsas, mezoterapija, kūno įvyniojimo procedūros
Veido procedūros – terapija nuo raukšlių, spuogų gydymas, odos stangrinimas
pilingas AHA rūgštimis, mezoterapija, ultragarso terapija, šviesos terapija, vakuuminiai masažai
Gydomosios ir reabilitacinės procedūros speciali programa po plastinių operacijų, Bemer terapija
SPA procedūros, programos
Geo Thalasso terapija, termosauna, kūno įvyniojimo procedūros
Purškiamas profesionalus įdegis, depiliacija
Mes Jūsų laukiame adresu Utenos g. 32, Kupiškio g. 15, Klaipėda tel.: 8 616 33 987, (8 46) 38 0105 e. paštas info@inameda.lt www.inameda.lt
22
Metų klaipėdietė
D.Bielskytė: esu šalia gyvybės Onkohematologi nių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Dalia Bielskytė prieš mėnesį atšventė ant rąjį savo gimtadienį. Lygiai prieš 14 metų po sėkmingos kaulų čiulpų transplantacijos klaipėdietė įveikė klas tingą, piktą ligą.
Ar būtų drauge, ar skirtų dideli atstumai, su dukromis Ugne Daniele ir Ieva Marija sieja tvirtas ryšys.
Asmeninio archyvo nuotr.
Lina Bieliauskaitė
Pamiršti ligos nebenori Kraujo vėžys – lyg perkūnas iš dangaus trenkusi medikų diag nozė negrįžtamai pakeitė ir jau nos moters, ir jos artimųjų gyve nimą. „Tuo metu tik svajojau, kad pasveiksiu. O pasveikusi ieškosiu būdų padėti kitiems, įkritusiems į tą pačią balą“, – prisiminė viena iš septynių šiemečių „Metų klaipė dietės“ nominančių. Paklausta, ar nesinori visko pa miršti, užuot kiekvieną dieną kal bėjus apie ligą, Dalia atsako: „No rėjosi, bet nepavyko. O dabar ne besinori. Bandydama užbraukti praeitį meluočiau sau. Tokia ma no misija – liudyti gyvenimo per galę, dovanoti viltį. Ir aš tai darau visu savo gyvenimu, kurį tas, kuris aukštai, man du kartus dovanojo.“ Dalia prisipažino neretai sulau kianti ir klausimo, ar nesunku bū ti taip arti mirties. „Esu šalia gyvybės. Taip, ma ne lanko juodos žinios, taip, žmo nės skambina juodžiausiomis gy venimo minutėmis. Bet kiekvie
Gyvenimo kredo Gyvenu, einu pa skui širdį, klys tu, stengiuosi neskriausti, sten giuosi padėti, man ne visada sekasi, bet aš labai noriu būti gera. Gal ma no kredo ir yra tas šūkis, kviečiantis būti kaulų čiulpų donoru, bet šiaip jau aprėpiantis vi są būties filosofi ją – „Būk geras!“. Tiesiog būk geras, ir pasaulis aplink tave bus geresnis.
nas išsaugotas, kiekvienas, pasie kęs remisiją, kiekvienas, gavęs vais tų, kurie jam būtini, uždega širdį džiaugsmu. Tik būdamas šalia ne laimės pamatai, kokie nuostabūs gali būti žmonių santykiai, kokia didelė meilė, koks stiprus laimės pojūtis! Talentinga dailininkė toji mirtis – gyvenimui ji sukuria nuo stabų foną“, – šypsojosi pašnekovė.
Gyvenimas – kelyje Moters žodžiais, to, kuo ji užsiima, net negalėtų pavadinti darbu. „2008 m. tapau bendrijos „Krau jas“ pirmininke. Nuo tada mano gyvenimas – kelias. Kiekvieną sa vaitę lekiu į sostinę, savaitgalį par lekiu į Klaipėdą. Bendrija vienija nuostabius, šviesius žmones, su ku riais drauge stengiamės vykdyti es minę misiją – visokeriopai rūpintis sergančiais onkologinėmis kraujo ligomis“, – teigė D.Bielskytė. Pasak pašnekovės, žmonės vis daugiau žino apie šią ligą, įveikia baimę, jiems pasiekiama vis dau giau modernių gydymo priemonių, o pradėjus vykdyti donorystės pro
pagavimo akciją „Būk geras!“, per ketverius metus kaulų čiulpų do norų padaugėjo nuo 260 iki 5300.
Palaiko šeima Visuose savo darbuose moterį pa laiko ir įkvepia šeima. „Apie šeimą galiu pasakyti tik tiek: esame la bai artimi. Ar kyla gyvenimo vėjai, ar griaustinis sugriaudžia – šalia tokių žmonių jautiesi saugus“, – tvirtino moteris. Vyresnioji Dalios dukra Ieva Ma rija Italijoje šiuo metu studijuoja italų kalbą, jaunesnioji Ugnė Da nielė – dvyliktokė. Jos abi pasirinko humanitarinius mokslus, menus. „Matyt, ta mūsų obelis stovė jo lomelėje ir obuoliai toli nesiri to. Anot mano tėvelio režisieriaus Petro Bielskio, visi mes esame Die vo spirti į galvą, ir nieko čia nepa darysi. Klaipėdoje gyvena ir mano mama, kuri be atodairos dovanojo man savo dienas ir naktis visada, kada tik reikėjo pagalbos. Tik se suo Eglė, tapusi mano donore, gy vena Vilniuje“, – šiltų žodžių saviš kiams negailėjo moteris.
Metų klaipėdietė
23
Gyvenimo kredo Gal kam nors tai ir pasirodys ba nalu, bet manau, kad reikia gyven ti taip, kad šalia gyventi būtų gera kitiems.
D.Draganovai niekada neprailgsta kartu su mokiniais leidžiamos akimirkos.
D.Draganova:
svetimų vaikų nėra Ji vaikams yra daugiau nei mokytoja. Taip apie mokyklos-darželio „Saulutė“ mokytoją Daivą Draganovą atsiliepė į Metų klaipėdietės preten dentes ją siūlę miestiečiai. Ir šis mokinių bei jų tėvelių įvertinimas pedagogei yra svarbesnis už bet kokius titulus. Lina Bieliauskaitė
Pradėjo nuo technikos mokslų Visa galva ir širdimi į savo profe siją panirusi moteris prisipažino, kad ją sutrikdė netikėtas dėmesys ir milžiniškas klaipėdiečių palai kymas. „Aš paprasčiausiai dirbu savo darbą, ir tai man teikia bega linį malonumą“, – kuklinosi „Me tų klaipėdietės“ nominantė. Į dabartinę veiklą moters kelias buvo vingiuotas. Baigusi mokyk lą, būsimoji pedagogė pasirinko
studijas tuomečiame Kauno poli technikos institute (KPI). „Mokytis buvo baisiai sunku, bet vis tiek baigiau pirmą kursą, gal norėjau kažkam kažką įrody ti, buvau labai užsispyrusi, – pri siminusi nusišypsojo pašnekovė. – Mokykloje visos disciplinos pui kiai sekėsi, tad net pati nežinojau, kur link pasukti.“ Tačiau galiausiai tiksliuosius mokslus iškeitusi į pedagogiką moteris tikino nė karto nepasigai lėjusi. „Jei kokiomis nors aplinky bėmis netekčiau šio darbo, neįsi
vaizduoju, kaip reikėtų gyventi“, – prisipažino Daiva.
Auklėtiniai neužmiršta Faktiškai visa profesinė moters veikla susijusi su uostamiesčio mokykla-darželiu „Saulutė“ – čia pedagogė dirba jau 17 metų. Per šį laiką klaipėdietė išaugino ketvirtą pradinukų kartą. Buvu siems D.Draganovos mokiniams iš jos pirmosios laidos šiandien – po 22 metus. Mokytoją džiugina, kad net ir po daugelio metų jos buvę auklė tiniai neužmiršta kelio į savo mo kyklėlę. „Ateina pasišnekėti apie draugystes, laimes ir nelaimes“, – prisipažino pašnekovė. Pasak klaipėdietės, mokytojo profesija unikali tuo, jog gali būti įstabaus virsmo „kaltininkas“ bei liudytojas – smagu matyti, kaip tavo ugdomi vaikai auga, ilgainiui keičiasi, tampa savarankiški, kaip laisvėja jų mintys.
Ištekėjo už bulgaro Užaugusi kartu su trimis broliais ir viena seserimi, pati Daiva tu ri vienturtę dukrą. Mamos meiliai naminiu paukštuku vadinama de
Vytauto Petriko nuotr.
vyniolikmetė Ieva Klaipėdoje stu dijuoja psichologiją. O Rygoje dirbantis sutuokti nis – nuolatos kelyje. Tad šeimos galva savo moteris dėmesiu pale pina dažniausiai savaitgaliais. Prieš šešerius metus už bulgaro ištekėjusi moteris džiaugiasi šei myninę laimę suradusi antrojoje santuokoje. „Tai labai geras, dėmesingas žmogus, be galo branginu mū sų ryšį. Juo labiau kad ir su dukra juodu – puikūs draugai, – kalbėjo moteris. – Apkritai šeima man – didelė vertybė. Sunkiais gyveni mo momentais visada galėjau at siremti į saviškius.“ Laisvalaikiu moters mintis daž niausiai prablaško bei geriausiai atsipalaiduoti padeda detektyvi nio žanro skaitiniai. „Labai daug skaičiau mokyklo je – ir ką reikėdavo, ir ko neliep davo. „Grauždavau“ viską, kas tik pakliūdavo po ranka. Ir dabar, net jei knyga ne itin sudomino, vis tiek stengiuosi perskaityti ją iki galo, negaliu numesti pusiau kelėje. Dabar štai skaitau Fiodoro Dostojevskio „Brolius Karamazo vus“ – kietas riešutėlis, bet vis tiek norisi įveikti“, – nusišypsojo pa šnekovė.
24 V.Lazauskienė: Metų klaipėdietė
man diena per trumpa mė? Mano atveju galbūt labiau siai reikšmės turėjo charakterio savybės, nes esu labai reikli – tiek sau, tiek kitiems, atkakli, užsispy rusi kaip žemaitė – jau ko imuosi, tą padarau iki galo. Be abejo, ne svetimas man ir darbštumas. Kaž kaip gyvenime taip susiklostė, kad daug kur lydėjo sėkmė. Tikriau siai gimiau su marškinėliais“, – su šypsena svarstė pašnekovė.
Metų klaipėdietės nominantė Virginija Lazauskienė įsitiki nusi, jog gyvenimo pasiekimus lemia ne tiek žmogaus talen tas, sprendimai ar pastangos, kiek jam suteiktos galimybės ir gebėjimas tomis gali mybėmis pasinaudoti.
Padeda likimo nuskriaustiesiems
Lina Bieliauskaitė
Iš filologijos – į verslą „Esame priklausomi vieni nuo ki tų, tad turime ištiesti pagalbos ran ką, kai kitam sunku. Galbūt rytoj tos pagalbos rankos prireiks tau pačiam“, – nuo mažumės šeimo je įskiepytomis vertybėmis gyvena klaipėdietė. Garsios vokiečių įmo nės filialui Klaipėdoje vadovaujan ti veikli moteris neįsivaizduoja sa vo gyvenimo be visuomeninės veik los – prasmingiems darbams ji ne šykšti nei savo energijos, nei laiko. Prieš daugelį metų V.Lazauskie nė vargiai būtų patikėjusi, kaip ra dikaliai gali pasikeisti jos gyveni mas. Vilniaus universitete baigusi vokiečių filologijos studijas, klai pėdietė grįžo į uostamiestį ir ėmė si daugeliui šios specialybės absol ventų įprastos veiklos – dirbo dės tytoja, vertėja. Ir štai kartą vokie čių verslininkų vizitas, kuriame jaunai specialistei teko vertėjauti, tapo lemtingas. „Vienas verslininkas atsisvei kindamas paprašė mano telefono.
V.Lazauskienė jaučiasi stipri, turėdama puikią šeimą, ištikimus bičiulius ir bendražygius. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gyvenimo kredo Šviesk kitiems, ir tau bus šviesu. O per frazuojant – jei gali, padėk visiems, ka da nors gal bus ir tau padėta. O po trijų mėnesių paskambino ir sako: noriu, kad padėtumėte įkur ti įmonę Lietuvoje. Taip prasidė jo pažintis ir bendravimas su būsi muoju mano šefu, su kuriuo drau ge dirbame beveik 20 metų“, – prisiminė pašnekovė. Šiandien klaipėdietė vadovauja įmonei, kurioje yra 39 darbuoto jai ir 90 proc. jų – vyrai. Sėkminga klaipėdietės profe sinė veikla praėjusiais metais bu
vo įvertinta ir Lietuvos verslo mo ters titulu.
Gimė su marškinėliais V.Lazauskienė prisipažino, jog ne retai susimąsto, kas lemia profesi nių pasiekimų scenarijų. „Ar tam turi įtakos įgimti ga bumai, ar intelektas, charakte rio savybės, ar atkaklus darbas, darbštumas, o gal pagaliau – sėk
V.Lazauskienės darbas neapsiri boja vien jos vadovaujama įmo ne. Beveik šešerius metus mote ris aktyviai dalyvauja LIONS klu bo „Smiltė“ veikloje. 2009–2010 m. V.Lazauskienei einant šio klubo prezidento parei gas, „Smiltė“ buvo įvertinta „Ge rumo sparnu“. Per savo gyvavimo metus klubas nuveikė galybę prasmingų darbų. Iki šiol „Smiltės“ moterų iniciaty va paremta daugiau nei 20-ia šei mų, auginančių onkologinėmis li gomis sergančius vaikus. Svarbią misiją apsiėmusias moteris šildo kiekviena žinia apie sveikstančius mažuosius. Prie labdaringos klubo veiklos taip pat kiek įmanoma prisideda ir V.Lazauskienės vadovaujamos įmonės steigėjai. „Džiaugiuosi, kad galiu daug prisidėti savo tarptautiniais ry šiais. Susikooperavę su bendražy giais iš užsienio parengėme pro jektą ir gavome 70 tūkst. eurų pa ramą. Ją skyrėme „Baltijos“ gim nazijai, kad įstaiga būtų pritaiky ta moksleiviams, turintiems fizi nę negalią. Tai bus tik antra tokio pobūdžio mokykla visoje Lietuvo je“, – džiugiomis naujienomis da lijosi pašnekovė.
Tobula elegancija
ARMI S E R V I S A S
Šilutės pl. 5B, Klaipėda Tel. 8-46 311133 www.armiservisas.lt
26
Metų klaipėdietė
Lyg iš Ievos Simo naitytės romanų nužengusi herojė. Nejučia topteli mintis, klausantis vienos iš „Metų klaipėdietės“ nominančių Lilijos Petraitienės. „Esu stragi kaip visos prūsų krašto moterys. I.Si monaitytės „Viliuje Karaliuje“ – visa ma no genties istorija“, – pritaria moteris. Šiemet savo gimtadienio proga draugus Lilija sukvietė į vakarėlį jūrine tematika.
Asmeninio archyvo nuotr.
L.Petraitienė: meilė žmonėms sugrįžta bumerangu Sandra Lukošiūtė
Nori atstatyti bažnyčią Lilija prisipažįsta, kad šalia jos nė ra lengva. Tad kartais net ją pačią stebina žmonių meilė, sugrįžtan ti kaip atsakas už jos įvairiapusius darbus. Ir tuoj pati randa atsaky mą: „Bet aš ir pati juos myliu.“ Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios atstatymo ini ciatyvinė grupė vienija šešis ak tyvius savanorius. Tarp jų yra ir L.Petraitienė, kuri save prista to kaip neoficialią grupės veiklos koordinatorę. Vilniaus universi tete ekonomiką baigusi Lilija taip pat yra atsakinga už finansus. „Popieriai privalo turėti kojas: kur ką nunešti, parašyti, pasikon sultuoti su juristu, spręsti įvairius juridinius klausimus. Prireikus pabūnu ir dvasia, įkvepiančia ti kėjimo mūsų gerais darbais“, – pa šnekovė vardija darbus, slypinčius už koordinatorės įsipareigojimų. Pokalbio išvakarėse kaip tik bu vo atiduoti dokumentai su patai
symais pakartotiniam prašymui statyti Šv. Jono bažnyčią. Entu ziastai tikisi, kad po ilgų derybų ir vargų jiems pagaliau pavyks atsta tyti apytikriai 1252 m. prie Danės stovėjusią Šv. Jono bažnyčią. „Metų klaipėdietės“ nominan tė jau gerą dešimtmetį tvarko į pa mario kraštą atitremtų sentikių dokumentus: iš pradžių dėl prie varta perkelto asmens statuso su teikimo ir papildomo priedo prie pensijos, vėliau – nuosavybės at statymo, o dabar rašo laiškus į Bundestagą dėl kompensacijų.
Skyrybos grąžino tikėjimą Moteris tikina esanti lietuvinin kė, tikras Mažosios Lietuvos vai kas. Gimusi Žemaičių Naumiesty je, Lilija užaugo, religingoje liute ronų šeimoje. Jai, dar vaikui, įstri go, kaip prieš konfirmaciją kuni gas mergaitės klausinėjo įvairiau sių dalykų, o vėliau pasikvietęs mamą patarė: „Leiskite mergelę į mokslus. Ji gabi.“ Augusią papras tų darbininkų šeimoje, Liliją ma
ma itin spaudė prie darbo: melžti karves, ravėti daržus. Tad dvylika metė jau tvirtai žinojo, ko nori iš gyvenimo – baigti mokslus ir ne grįžti į kaimą, kad nereikėtų taip sunkiai dirbti. „Bet alinantis dar bas užgrūdino. Stengiausi ir kabi nausi į gyvenimą visomis prasmė mis“, – prisiminė ji. Papasakojusi apie darbe ir vi suomeninėje veikloje lydėjusią sėkmę, moteris prisipažįsta: „Vie
Gyvenimo kredo Reikia mylė ti žmogų. Mūsų valstybės nesėk mė – mylime jos simbolius, bet ne paprastą žmogų.
nintelė dalis, kur turbūt man ne labai pasisekė – asmeninis gyve nimas.“ Su pirmuoju vyru, vaikų tėvu, ji išsiskyrė. Iširo ir antroji santuoka. Pastarosios skyrybos jai buvo itin skausmingos. Ne tik dėl to, kad antrasis su tuoktinis buvo didžioji gyveni mo meilė. Sulaukusi 45 metų, po antrųjų skyrybų moteris liko be užgyvento turto ir gyvenimą bu vo priversta vėl pradėti nuo nu lio. Tačiau subyrėjusi santuoka ją vėl priartino prie Dievo ir atvedė į bažnyčią ne tik per šventes. „Bažnyčia pakeitė mano vidų. Čia išgijau“, – prisipažino mote ris, sovietiniais laikais aktyviai da lyvavusi partinėje veikloje. L.Petraitienė draugams gimta dienio proga nedovanoja atviru kų su trafaretiniais tekstais. Šven čių proga dovanų ji įteikia pačios sukurtas progines eiles. Įkvėpimo moteris semiasi iš poezijos. Kitas Lilijos pomėgis – teminiai vakarė liai, į kuriuos susirenka nuo 50 iki 100 žmonių.
Metų klaipėdietė
A.Staponkienė:
27
sunkus darbas grūdina Lietuvos pramonininkų konfede racijos prezidiumo ji buvo apdo vanota auksiniu „Profesijos rite rio“ ženklu.
Didžiulės patirties kuriant įstatymus įgijusi Aldona Staponkienė yra įpratusi mąstyti globaliai, nemėgs ta tuščių kalbų ir labiausiai už viską vertina konkrečius darbus.
Dukros emigravo A.Staponkienė užaugino dvi duk ras, sulaukė trijų anūkų. Tačiau ją, kaip ir didelę dalį Lietuvos žmo nių, palietė šeimų emigracijos problemos. Vyresnioji klaipėdie tės dukra Loreta gyvena Madride, jaunesnioji Vytautė – Barselono je. „Džiaugiuosi, kad šiuolaikinė mis elektroninėmis priemonėmis galima dažnai bendrauti, gyven ti vieni kitų rūpesčiais ir džiaugs mais. Pasaulis keičiasi, globalėja ir tenka prie to prisitaikyti“, – teigė A.Staponkienė. Moteris atvirauja, kad kartais, kai sielą užgula sun kumas, aplanko mintis važiuoti į šiltą kraštą, kur gyvena dukros ir vaikaičiai. Tačiau kol kas ši mintis nėra užvaldžiusi A.Staponkienės.
Daiva Janauskaitė
Pirmosios bylos – kriminalinės Ne pirmą kartą į Metų klaipėdie tės titulą pretendavusi moteris į uostamiestį atvyko po studijų. Ki lusi iš Varėnos krašto, kaip ir vy resnieji broliai, ji nusprendė stu dijuoti teisę. Aldona puikiai pasi ruošė ir įstojo. Baigusi universite tą A.Staponkienė ilgą laiką dirbo tardytoja, narpliojo kriminalines bylas. Tad jaunystės metais mo teris gavo pirmąsias rūstaus gyve nimo pamokas. Dešimt metų dar bo tiriant nusikaltimus užgrūdi no, išmokė suprasti žmogaus pri gimtį. Vėliau pareigūnė vadova vo migracijos tarnybai. Dirbda ma Vidaus reikalų ministerijos tarnybose A.Staponkienė užsitar navo aukštą pulkininko leitenan to laipsnį. „Visą gyvenimą dirbau teisinį darbą, kuris kartais priverčia atsi durti blogio ir gėrio sankirtoje, to dėl teko matyti ir viena, ir kita. Vi liuosi, jog buvau gerojoje pusėje. Teisinės žinios labai padėjo man ir „braižė“ mano karjeros vingius“, – pasakojo klaipėdiečiams gerai pa
Laisvalaikiu šoka Gyvenimo ir profesinės veiklos užgrūdinta A.Staponkienė nebijo iššūkių. Asmeninio archyvo nuotr.
Gyvenimo kredo Problemos egzistuoja tam, kad jas įveikdami stiprėtume ir tobulėtume. žįstama moteris. Nuo 1994 m. A.Staponkienė vadovavo įvai rioms Klaipėdos įmonėms, tad verslo pasaulis jai tapo savas ir ge rai pažįstamas. 2004 m. klaipė dietė buvo išrinkta į Lietuvos Res publikos Seimą. Pasibaigus ka dencijai moteris grįžo į Klaipėdą ir noriai buvo priimta dirbti į jūrų krovinių bendrovę „Bega“. A.Sta ponkienė yra šios įmonės teisinin kė. Darbo Seime bei kitose įmonė se patirtis leidžia jai nesunkiai su
sigaudyti galiojančiuose bei ren giamuose teisės aktuose. Moters darbas – daugumos įmonės doku mentų teisinis įvertinimas, suda romų sandorių bei sudėtingesnių raštų kontrolė. Šios moters dar bas nesibaigia vien profesine veik la. Prieš keletą metų ji dalyvavo steigiant ir plėtojant organizaciją „Moterys ir verslas Lietuvoje“. Ne seniai A.Staponkienė buvo išrink ta Klaipėdos moterų politikių klu bo pirmininke. Prieš keletą metų
Savaitgaliais prie jūros bei pajū rio miškuose vaikštinėjantys žmo nės dažnai sutinka A.Staponkie nę. Vasarą moteris važinėja dvi račiu. Žiemos laisvadieniais sten giasi rasti tris valandas laisvo laiko pačios susikurtam keliolikos kilo metrų maršrutui nuo namų iki jū ros nueiti pėsčiomis. A.Stapon kienė turi dar vieną pomėgį, apie kurį pradžioje drovėjosi pasakoti pažįstamiems. Moteris lanko šo kių klubą, mokosi šokti linijinius ir pramoginius šokius. „Dabar jau nebebijau žmonių pajuokos. Kiek vienas turi leisti sau laisvu laiku daryti tai, kas teikia džiaugsmo. Šokių klube sutinku mielus, besi šypsančius žmones, ten mus pagi ria net už klaidas, tai nuostabu“, – atviravo A.Staponkienė.
28 S.Šakinytė: noriu išgelbėti pasaulį Metų klaipėdietė
Uostamiesčio Dramos teatro aktorė Simona Šakinytė šiemet buvo jauniausia „Metų klai pėdietės“ nominantė. Tačiau akivaizdu, kad savo simpatijas mies tiečiai jai skyrė ne avan su. Tūkstančius balsų už savanorišką veiklą gyvūnų prieglaudoje „5 pėdutės“ pelniusi mergina prisipažino, jog kaskart beglobiam keturkojui surasti nauji namai jai – tarsi mažy tė pergalė. Anot Simonos, jai nėra kada niurzgėti ar depresuoti – kiekvieną jos dieną turtina miela veikla.
Lina Bieliauskaitė
Padeda silpniausiems Simona šypsosi – dar vaikystėje užgimęs ryžtas išgelbėti visą pa saulį su metais neišblėso. Mergina sakė, jog jai gaila be globių, apleistų vaikų, niekam ne bereikalingų senelių, šeimų, ku rios vos suduria galą su galu. Bet kadangi viso pasaulio išgelbėti ne gali, iš jo išsirinko mažą dalelytę – tuos, kurie turbūt yra silpniausi, kuriems labiausiai reikia paramos. „Kai kas nors sako – geriau gel bėk vaikus, ne gyvūnus, o pats grįžta namo, atsisėda prie televi zoriaus ir nieko nedaro, mane tai piktina. Nėra buvę, kad, radusi gatvėje beglobį šuniuką, neščiau jį į prieglaudą – pati ir apsiimu jam surasti namus. Lygiai tas pats, jei pamatyčiau alkaną vaiką – neves čiau į kokią nors įstaigą, kad kas nors jį pavalgydintų, pati tai pada ryčiau. Jei visi vadovautumės šiuo principu, pasaulis būtų geresnis. Todėl visiems sakau – pradėkime nuo savęs“, – aiškino mergina.
Namus rado 200 gyvūnų Daugiau nei prieš trejus metus į Dramos teatro trupę įsiliejusiai merginai aktorystė – ne vien pro
Gyvenimo kredo Pasak Simonos, savo gyvenimo kredo ji sau įvar dijo ganėtinai se niai, tačiau sudė ti į vieną sakinį padėjo prieš kurį laiką perskaityta Mahatmos Gan džio mintis: „Pats būk toji permai na, kurią nori iš vysti pasaulyje“.
fesija, leidžianti užsidirbti duoną. „Mane užaugino, subrandino knygos, geri spektakliai, filmai. Visada maniau, kad teatro misi ja – mokyti žmogų gėrio. Žino ma, dabar statomi spektakliai nė ra 100 procentų vertingi, kai ku rie jų veikiau skirti palinksmin ti“, – kalbėjo Povilo Gaidžio kur so absolventė. Pasak Simonos, jos įsipareigoji mai „5 pėdutėms“ – grynai mora liniai ir idėjiniai. Pagrindinis sa vanorės darbas – per skelbimus, įvairius renginius beglobiams gy vūnams ieškoti tinkamų šeimi ninkų. Pašnekovė skaičiavo, kad nuo praėjusių metų balandžio naujuo sius globėjus rado mažiausiai 200 kačių ir šunelių. Už begalinę meilę gyvūnams Si mona labiausiai jaučiasi dėkinga savo šeimai. „Seneliai, pas kuriuos kaime prabėgo mano vaikystė, buvo pir mieji, kurie išmokė į gyvūną žiū rėti su atsakomybe. O tėtis išmo kė pagarbos būtent šuniui – kaip
Vytauto Petriko nuotr.
mąstančiam, jaučiančiam pada rui, supratimo, kad tai – socialinė būtybė. Man taip žavu, kai grįžus namo augintinis ateina tavęs pasi tikti. Mes, žmonės, to nedarome, mes nemokame taip reikšti jaus mų. Jei šuo džiaugiasi ar pyksta, jis tai daro visa savo esybe. Ir net supykęs greitai atleidžia. Meilė, kurią jie suteikia, turbūt yra vie nas gražiausių dalykų, kuriuos esu patyrusi gyvenime“, – prisipažino pašnekovė.
Slapta aistra – modeliuoti Be aktorystės bei savanoriško dar bo gyvūnų prieglaudoje, Simona turi ir dar vieną aistrą – modeliuo ti drabužius. „Kartais pagauna toks kūrybi nis įkvėpimas, kad prie kokio nors modelio galiu prarymoti iki trijų valandų nakties. Lygiai taip pat – repetuoti vaidmenį arba kurti skelbimus apie gyvūnus“, – šypso josi mergina. Praeityje Simona žavėjosi kul tūrizmu.
30
Metų klaipėdietė
Metų klaipėdietės
it brand
Nors ir puoselėjantys ilgametes tradicijas, Metų klaipėdietės rin kimai nuolatos atviri naujovėms. Gal net kiek simboliška, kad mistinę reikšmę lietuvių mitolo gijoje turintis devynetas į renginį įnešė svarbių pokyčių – laurea tėms skirtų tradicinių regalijų kolekciją šiemet papildė naujų autorių darbai.
Lina Bieliauskaitė
Žaižaruoja brangakmeniai Prabangią segę devintajai Metų klaipėdietei sukūręs žinomas uos tamiesčio juvelyras Vidas Bizaus kas prisipažino, jog kūrybiniam procesui pirmtakų darbai įtakos nepadarė. Priešingai – menininkas šyp sojosi, jog išskirtinis papuošalas, iki atrado savo naująją šeiminin kę, buvo brandinamas lyg bran gus vynas. „Ši segė sukurta gal 1999–2000 m. ir labai seniai buvo demonstruo ta parodose Klaipėdoje bei Šiau liuose“, – prisiminė V.Bizauskas. Tiesa, Metų klaipėdietei skir tam papuošalui menininkas sutei kė naujų potėpių – tauraus meta lo ažūru paįvairino jo piešinį, ink rustavo papildomais brangakme niais.
V.Bizauskui didžiausias įvertinimas – matyti jo sukurtais papuošalais pasidabinusius žmones.
Tarsi paveikslai įrėmintos V.Bizausko juvelyrikos meno miniatiūros – „Padėkos kaukės“ – skirtos nusipelniu siems miesto teatralams.
Grakščią segę iš sidabro ir auk so puošia pora sodraus mėlynu mo safyrų ir prabangi prinokusios vyšnios atspalvio granato akis, perlamutro bei jūrų vėplio kaulo akcentai. Kūrėjas prisipažino, jog tai vienos mėgstamiausių jo me džiagų.
Klaipėdos kultūros magistrams įteikiamas auksinis žiedas su briliantu, V.Bizausko sukurtas pagal Pilies muziejuje saugomą renesansinį papuošalą.
„Patinka dirbti ir su juodme džiu, gintaru. Nedomina gal tik varis, žalvaris – man tai praėjęs etapas. O iš esmės visos medžia gos geros, tik viskam yra savos ri bos. Panašiai kaip verdant sriu bą – jei per daug druskos įbersi, bus negerai, per mažai – vėl nege
rai. Svarbu surasti aukso viduriu ką“, – šypsojosi pašnekovas.
Svarbu ne kas, o kaip nešios V.Bizauskas tikino, jog jam nebu vo svarbu, kuriai iš finalinio „Me tų klaipėdietės“ septynetuko mo
Metų klaipėdietė
segė –
metų klaipėdiečių segės
ndus vynas Bet kokiam kū rėjui – nesvar bu, jis juvely ras, tapytojas ar keramikas – vi sada malonu pamatyti savo darbą. Daug maž kaip savo vaiką – žiūrėk, į žmones išėjo. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Metų klaipėdietės segės ažūrinis aukso ir sidab ro piešinys nusagstytas brangakmeniais ir perla mutro bei jūrų vėplio kaulo akcentais.
ter ų atiteks jo kurtas papuošalas. „Tikrai nesigilinau į pretenden čių sąrašą ir neturėjau savo favori tės. Viena, ką tikrai įsivaizdavau, kad ši segė Metų klaipėdietę turė tų gražiai papuošti. Iš esmės man svarbiau ne kas, o kaip ją nešios. Papuošalai yra kasdieniai ir skirti
31
išeigai. Manau, ši segė labiau tin kama būtent išeigai“, – teigė kū rėjas. V.Bizauskas viliasi, kad jo su kurtu papuošalu Metų klaipėdie tė dabinsis noriai. „Žinoma, kad bet kokiam kūrė jui – nesvarbu, jis juvelyras, tapy
tojas ar keramikas – visada ma lonu pamatyti savo darbą. Daug maž kaip savo vaiką – žiūrėk, į žmones išėjo“, – šmaikštavo pa- šnekovas. Tačiau, regis, V.Bizausko kūri niams negresia dulkėti stalčiuo se. Jo darbai puikiai žinomi ne tik Klaipėdoje, bet ir plačiai pasklidę už jos ribų.
2003 m. (aut. J.Karčiauskaitė-Lago)
2004 m. (aut. V.Karčiauskas)
2005 m. (aut. V.Karčiauskas)
Aukštos prabos juvelyrika V.Bizauskas sukūrė uostamiesčio ir Šiaulių mer ų regalijas, taip pat šių miestų garbės piliečių meda lius, tar ybos narių ženklus, Šiau lių universiteto rektoriaus vėrinį, Klaipėdos kultūros magistr ų ir A.Šabaniausko konkurso laurea tų žiedus. Menininkas yra ir vienas Lietu vos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įsteigto metinio apdova nojimo „Jūros žvaigždė“ autorių, o klaipėdiečiai teatralai pagerbia mi jo juvelyrikos miniatiūromis – „Padėkos kaukėmis“. Ir tai tik menka dalis žinomo juvelyro veiklos. Artimiausiuose V.Bizausko pla nuose – autorinė paroda uosta miesčio Baroti galerijoje. Čia bir želio pradžioje menininkas ketina pristatyti apie dvidešimtį savo ju velyrikos kūrinių. Pašnekovas prisipažino nega lįs išskirti, ar dirbti pagal konkre tų užsakymą, ar kurti parodinius darbus jam suteikia daugiau pasi tenkinimo. „Man mieliausi tie darbai, prie kurių nereikia skubėti“, – šypsojo si menininkas.
2006 m. (aut. V.Karčiauskas)
2007 m. (aut. V.Karčiauskas)
2008 m. (aut. V.Karčiauskas)
2009 m. (aut. V.Karčiauskas)
2010 m. (aut. V.Karčiauskas)
2011 m. (aut. V.Bizauskas)
32
Metų klaipėdietė
Skulptoriai ieškojo form Metų klaipėdiete išrink tai moteriai, be gausy bės vertingų dovanų, tradiciškai įteikiamas išskirtinis apdovanoji mas – skulptūrėlė.
Daiva Janauskaitė
Pasirinkti romantiški autoriai Šiemet ją pagaminti paprašy ta menininkų Svajūno Jurkaus ir Sergejaus Plotnikovo. Šie skulptoriai klaipėdiečių šir dis jau užkariavo savo darbais. Ge riausiai plačiajai visuomenei žino mos jų kartu sukurtos skulptūros „Peliukas“ ir „Vaiduoklis“. Abu autoriai yra nemažai sukū rę įvairius interjerus puošiančių skulptūrų. S.Plotnikovas papras tai dirba su akmeniu, o S.Jurkaus darbai – išskirtinai bronziniai. Drauge bene aštuntus metus dirbantys vyrai juokavo sutarian tys kaip broliai Grimai, kai kūrė pasakas. „Jeigu bendras kūrybinis proce sas būtų sunkus ir kankinantis, tai ir kūriniai atsiduotų gaižiu prakai tu. Kai žmonės pykstasi, atmosfe ra būna įtempta, ir kūrybai vietos nelieka. Mes abu klausomės vie nas kito ir ieškome geriausio va rianto“, – teigė S.Plotnikovas.
skulptūra klaipėdietei – neeilinis užsakymas Menininkai neslėpė, kad pagamin ti statulėlę Metų klaipėdietei buvo neeilinis užsakymas. Nei atskirai, nei dirbdami drauge skulptoriai nebuvo darę nieko panašaus. „Generuodami idėją pirmiausia ieškojome kodinių žodžių: „mote ris“, „sparnai“, „pergalė“, „pasie kimas“, „kylanti“, „lengva“, „opti mizmas“. Skulptūros dydį nulė mė jos paskirtis. Norėjosi, kad ją gavusi moteris jos neįkištų į stal čių, bet skulptūra negalėjo būti ir pernelyg didelė, sunki. Norėjome, kad ją būtų patogu paimti į ran
ką. Taip pat siekėme, kad kūrinio forma bylotų, jog tai apdovanoji mas, ir ne bet koks, o apdovanoji mas moteriai už jos nuopelnus“, – apie kūrybinio proceso ypatumus pasakojo S.Jurkus.
Suvienijo trapumas ir stiprybė Skulptoriai teigė, kad giedrą nuo taiką ir ypatingą kūrinio vertę sie Išskirtinis apdovanojimas Metų klaipėdietei visą gy venimą primins ne tik laimėtą konkursą, bet nuo pelnus, už kuriuos miestiečiai šiai moteriai suteikė garbę atiduodami savo balsus. Vytauto Petriko nuotr.
Metų klaipėdietė
33
mos ir minties bendrystės Generuodami idėją pirmiausia ieškojome kodi nių žodžių: „mo teris“, „sparnai“, „pergalė“, „pa siekimas“, „ky lanti“, „lengva“, „optimizmas“.
Skulptūros autoriai S.Plotnikovas ir S.Jurkus ieškojo kodinių žodžių, kurie turėtų apibūdinti kūrinio esmę.
kė išreikšti ir jo spalva. Autoriai nenorėjo rau donos ar kokios kitos tamsios spalvos. Neatsitiktinai dar bas išlietas iš geltono, taurųjį auksą prime nančio metalo lydinio. Saule spindintis meta las puikiai dera su žalia patina. Pergalės deivę pri menančiam moters si luetui lengvumo sutei kia ir neįkyrus ažūras.
Apžiūrinėjant skulptūrą iš vi sų pusių apima jausmas, tarytum stiprus vėjas ant jam pasipriešin ti pasiryžusios nematomos moters užmetė auksinį audeklą. Tuščiaviduris siluetas stebina minties originalumu.
Rūpi kūrinio likimas S.Jurkus ir S.Plotnikovas prisipa žino, kad tik gavę užsakymą paga minti skulptūrėlę „Metų klaipė dietės“ laimėtojai, susidomėję ir pačiu konkursu.
S.Jurkus neslėpė atidžiai išstu dijavęs visų septynių konkurso fi nalininkių nuopelnus, išsirinkęs favoritę ir už ją balsavęs. Vyrai buvo sužavėti dienraščio „Klaipėda“ minties skleidžiantis pavasariui pagerbti moteris, ku rios puošia miestiečių gyvenimą prasmingais darbais. Skulptūros autoriai atv iravo la bai norintys sužinoti, kaip jų dar bą įvertins dev intąja Metų klaipė diete tapusi moteris, ir prasitarė, jog norėtų pamatyti, kur konkur so laimėtoja laikys skulptūrėlę.
Klaipėdiečiams ir miesto svečiams geriausiai žinomos S.Plotnikovo ir S.Jurkaus kartu sukurtos skulptūros „Vaiduoklis“ ir „Peliukas“.
34
Metų klaipėdietė
Metų klaipėdietės vardas –
tarsi vėliava
2003 metai. Skaistutė Idzelevičienė Metų klaipėdietės paieškos pirmą kartą uos tamiestyje vyko 2003 m. pradžioje. Pirmo jo konkurso nugalėtoja tapo neabejotina bal sų dauguma išrinkta Klaipėdos universiteto profesorė, pasaulio ir Europos čempionatuose garbingiausias vietas pelniusio sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė. Ši moteris Metų klaipėdietės vardą neša tarsi vėliavą. Jos darbai Klaipėdą visame pasau lyje garsina kasmet.
2004 metai. Klaudija Bobianskienė Antrąja Metų klaipėdiete paskelbta daugeliui miestiečių puikiai pažįstama Vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė. Ji šiam titului buvo pristatyta už įstaigos prikėli mą iš pelenų. Medikė, be tiesioginių pareigų, ėmėsi sunkiai pakeliamo triūso atnaujinti per dešimtmečius apšiurusį ligoninės pastatą bei medicinos įrangą.
2005 metai. Aldona Grigaliūnienė Didžiule balsų persvara tais metais „Klaipė dos“ skaitytojai Metų klaipėdiete išrinko Atė nų parolimpinių žaidynių čempionę, „Vyturio“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoją Aldoną Grigaliūnienę. Klaipėdiečiai jai buvo dėkingi už miesto vardo garsinimą pasaulyje. Dukart Atlantos parolimpinių žaidynių čempionė 2004 m. Atėnų žai dynėse akivaizdžiai toliau už varžoves nustūmė rutulį – 11 m 7 cm ir pel nė aukso medalį.
2006 metai. Olga Žalienė Ketvirtoji Metų klaipėdietė – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė – garbingu titulu linkusi pasidalyti su visa gausia savo ko legų komanda. Pasak moters, tik dėl bendro darnaus triūso ši įstaiga jau daugelį metų ga li didžiuotis prestižiškiausio šalies muziejaus vardu. Už Jūrų muziejaus ir delfinų terapijos puoselėjimą Metų klaipė diete įvardyta O.Žalienė džiaugėsi, kad rinkimai leido pajusti gausybės žmonių palaikymą ir simpatijas.
2007 metai. Kristina Vintilaitė Penktuosiuose Metų klaipėdietės rinkimuose daugiausia simpatijų dienraščio skaitytojai skyrė Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskri tyje Kristinai Vintilaitei. Miestiečiai įvertino aktyvią valdininkės veiklą ne tik kritikuojant, bet ir imantis konkrečių žingsnių prieš netei sėtus uostamiesčio valdžios sprendimus. Pasak Metų klaipėdietės, šis miesto bendruomenės įvertinimas jos gyvenime – ypatingas įvykis.
2008 metai. Žaneta Norkuvienė Metų klaipėdietės rinkimuose klaipėdie čius ypač sujaudino pradinių klasių mokyto jos Žanetos Norkuvienės ir jos šeimos istori ja. Daugiavaikei mamai likimas skyrė sudė tingą žmogiškumo testą, kurį ji išlaikė pačiu aukščiausiu balu. Tris sūnus auginanti mote ris apsiėmė auginti dar ir tris mirusios draugės dukras. Klaipėdiečiai tokiam moters poelgiui neliko abejingi ir rinkimuose daugiausia bal sų atidavė už Ž.Norkuvienę.
2009 metai. Inga Grubliauskienė Klaipėdos pilies džiazo festivaliui, kuris miesto ir visos šalies vardą garsina net už Europos ribų, Inga Grubliauskienė vadovau ja pastaruosius aštuonerius metus. Ingos rū pesčiu buvo sudarytas ir išleistas 15 metų Pi lies džiazo festivalio istoriją vainikavęs fo toalbumas „Džiazas. Klaipėda. Mes“. Tapusi Metų klaipėdiete mote ris savo vardą įprasmino socialine akcija, kuria padeda daugiavaikėms šeimoms.
2010 metai. Nijolė Hansen Teisės išsilavinimą įgijusi N.Hansen klaipė diečiams geriau pažįstama ne iš profesinių laimėjimų, plėtojamo verslo, o iš visuomeni nio darbo. Didžiąją savo laisvalaikio dalį mo teris skiria pačios suburtos Socialinių spren dimų asociacijos veiklai. Klaipėdiečių simpa tijas ir pagarbą pelnė už rūpinimąsi neįgaliais žmonėmis, talentingais, bet nepasiturinčiais vaikais, pagalba senelių globos namams.
Mes žinome visas grožio ir sveikatingumo paslaptis
Gyd. G.Ramanauskienės Grožio ir sveikatingumo klinika PASAulinėS modeRniAuSioS veido iR Kūno modeliAvimo iR jAuninimo nAujovėS mūSų KliniKoje: • Sumanioji kompiuterinė veido kaukė „Aurum“ – galimybė atjaunėti 5 ar net 10 metų! • Radioliftingas – plastinė operacija be skalpelio. Ilgalaikis veido ir kūno odos stangrumo atkūrimas. • Tobuliausia odos balinimo ir jauninimo programa su SCELL spikulėmis (su ypač veikliomis medžiagomis, epitelio augimo faktoriais iš kamieninių ląstelių) – rezultatas tolygus frakciniam lazeriniam atjauninimui, tik be jokio skausmo. • „Green Peel“ žolinis odos šveitimas – nauja oda per 5 dienas, tinka raukšlėms lyginti, randams mažinti, odai stangrinti. • Saugus ir modernus išsiplėtusių kapiliarų, papilomų ir kt. odos darinių šalinimas termokoaguliacijos būdu radiochirurginiais aparatasis „Dimension E_Plus 4“ ir „TC 3000“. • Kavitacija – riebalų nusiurbimas be operacijos. Nepageidaujamos riebalų ląstelės „susprogdinamos“ negrįžtamai. • „Slimliner“ elektroterapinės procedūros – tai atpalaiduojančios sportinės treniruotės giluminiam limfodrenažui, lieknėti, apimtims mažinti, raumenims formuoti. Metodas, pelnęs didįjį prizą apdovanojimą kūno modeliavimo srityje! • Išskirtinė aukštųjų technologijų kosmetika – su placentos, lindži grybo, juodųjų ikrų ekstraktais, nanoauksu, ženšeniu ir t. t.
Gyd. G.Ramanauskienės Grožio ir sveikatingumo klinika S.Daukanto g. 2/ S.Šimkaus g. 23, Klaipėda Tel.: (8 46) 493 767, 8 620 67701 info@g-r.lt, www.g-r.lt www.profesionalikosmetika.lt
BEATE HEYMANN STREETCOUTURE
Salonai BAZIS – vienintelis oficialus Beate Heymann Streetcouture atstovas Lietuvoje. Manto g. 3 ir Manto g. 5, Klaipėda tel. 314963, 410 291.