PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Ant šviesoforų nebeliks žaliųjų rodyklių.
trečiADIENIS, KOVO 14, 2012
Apie pirmalaikius Seimo rinkimus politikai garsiai kalba, o širdyje tokia galimybe abejoja.
Aktualijos 5p.
Lietuva 7p.
61 (19 362)
Vokiečių apžvalgininkai bijo, kad R.Fico triuškinama pergalė gali būti pavojinga.
Pasaulis 9p.
Uždaras pirkimų viešumas Klaipėdos savival dybė šiemet pla nuoja apsipirkti už 90 mln. litų. Viešų jų pirkimų konkur sai nuolatos domi na tiek uždirbti no rinčias bendroves, tiek ir specialiąsias tarnybas, kurios vie šuosius pirkimus vadina korupcijos rizikos lauku.
Kaina 1,30 Lt
„Kai pradėjau pasakoti, kokia Klaipėda graži, norvegas vos neužmigo.“ Miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis įvardijo karčią tiesą – uostamiestis turistams nėra itin patrauklus.
2p.
Deklaruoti turtų dar neskubama Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Uostamiesčio gyventojai kol kas neskuba Valstybinei mokesčių ins pekcijai teikti pajamų ir turto dek laracijų, nors tai galima padaryti nuo metų pradžios.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pirks mažiau
Šiemet yra suplanuoti 284 pirki mai, o 2011 m. jų buvo 314. Pernai savivaldybė prekių ir paslaugų įsi gijo už 113 mln. litų. Šiais metais planuojama pirkti mažiau ir už mažesnę sumą. „Šiemetis savivaldybės biudže tas sumažintas 20 mln. litų, todėl ir pirkimų mažiau. Tačiau tai nėra ga lutinis skaičius, nes metai tik prasi dėjo, po biudžeto tikslinimo viešųjų pirkimų skaičius gali keistis. Kovo 15 d. planą turi patvirtinti Klaipėdos savivaldybės administracijos direk torius“, – tvirtino Klaipėdos savi valdybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Viačeslavas Karmanovas.
4
Laukiama patikslinimo
Neįsileidžia: tarybos nariui A.Grubliui neleidžiama dalyvauti Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose – esą
trūksta kompetencijos.
JAU KOVO 17 D. SPECIALUS DIENRAŠČIO „KLAIPĖDA“ LEIDINYS
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdos apskrities gyventojai jau yra pateikę per 1500 pajamų ir apie 420 turto deklaracijų. „Tačiau mokesčių mokėtojai, ku rie nori pasinaudoti Mokesčių ins pekcijos paslauga – iš dalies užpil dyta gyventojų pajamų mokesčio deklaracija, turėtų luktelėti, kol inspekcija, patikrinusi darbdavių ir kitų šaltinių pateiktą informa ciją, ją perkels į preliminariąsias deklaracijas“, – tvirtino Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direkto rė Edita Cibienė.
2
2
trečiADIENIS, KOVO 14, 2012
miestas
I.Zaleckis gaudys pažeidėjus Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Buvęs Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis prižiūrės mieste tvarką, nors pats yra nuteis tas už tai, kad plaktuku sudaužė du automobilius. Sumažino ir algą
Uostamiesčio savivaldybės dar buotojų vertinimo komisija vasario pabaigoje I.Zaleckio darbą įvertino nepatenkinamai ir jį pasiūlė per kelti į žemesnes pareigas – paša linti iš Sporto ir kūno kultūros sky riaus vedėjo posto. Po tokio komisijos verdikto I.Za leckis iškart susirgo ir nedarbingu mo pažymėjimą turi iki šiol. Nepaisant to, Klaipėdos savi valdybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasirašė įsa kymą, kuriuo I.Zaleckiui paskelb tas verdiktas – jis po ligos turės grįžti į žemesnes pareigas. Pirmo ji jo darbo diena grįžus į savivaldy bę bus Viešosios tvarkos skyriuje, kuriame jis dirbs vyresniuoju spe cialistu. I.Zaleckis ne tik perkeltas į že mesnes pareigas, bet jam bus mo kamas ir mažesnis atlyginimas – valdininko piniginė per mėnesį paplonės maždaug 800 litų. Teisme – dažnas svečias
Komisija I.Zaleckio veiklą nepa tenkinamai įvertino, nes ne tik su prastėjo jo kvalifikacija, tačiau jis mieste prarado pasitikėjimą kaip sporto lyderis. Viena priežasčių – valdininkas pastaruoju metu turi nemažai rei kalų su teisėsauga. Klaipėdos mies
to apylinkės teismas jį nuteisė bau džiamojoje byloje dėl svetimo turto sugadinimo. Teismas pripažino, jog I.Zaleckis plaktuku sudaužė dvie jų savo giminaičių automobilius. Šį sprendimą klerkas yra apskundęs aukštesniosios instancijos teismui ir prašo išteisinimo. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas nepasigailėjo I.Zaleckio ir paliko galioti kitą Klaipėdos mies to apylinkės teismo sprendimą – atimti teisę metus vairuoti auto mobilį ir skirti 1,3 tūkst. litų baudą. Tokia sankcija valdininkui taikyta už tai, kad jis pareigūnams įkliu vo, kai neblaivus vairavo automo bilį. Jam nustatytas lengvas girtu mo laipsnis. I.Zaleckis už Kelių eismo taisyk lių pažeidimus yra baustas daugy bę kartų. Gali skųstis teismui
Valdininkas komisijos sprendimą jo veiklą įvertinti nepatenkinamai ir skirti į žemesnes pareigas dar gali apskųsti teismui. I.Zaleckis „Klai pėdai“ yra sakęs, jog svarsto gali mybę tokia teise pasinaudoti. Klaipėdos mero pavaduoto jas Vytautas Čepas, kuruojan tis miesto sporto reikalus, užim ti Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas yra pasiūlęs Kasty čiui Augaičiui, kuris šiuo metu dir ba Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės po litikos departamento vyriausiuoju specialistu Klaipėdoje. Tačiau uostamiesčio savivaldy bės administracijos vadovai tiki no, jog dėl Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo posto kol kas ne vyksta jokie svarstymai, nedisku tuojama ir dėl galimų kandidatų.
Svečiai: turistai Klaipėdą trumpam pagyvina, kai į uostamiestį plaukia kruiziniai laivai.
Turistai aplenkia miestą Turizmo padėtis Klaipėdoje yra tragiška – tai vakar konstatavo kone visi Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos nariai. Pag rindinės tai lemiančios priežastys – prastas susisiekimas ir iš skirtinumo stoka.
rių sukėlė diskusijų, tačiau savivaldybėje neatsirado kitų pareigų, ati tinkančių jo kvalifikaciją. Vytauto Petriko nuotr.
kios iniciatyvos pavyzdį – Friedri cho pasažą, tačiau jų reikėtų daug daugiau, nes viskas prasideda nuo žmonių ir jų iniciatyvos“, – tvirti no A.Šulcas.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pralenkė net Birštonas
SVV tarybos ilgai trukusioje dis kusijoje ieškojo būdų, kaip į uosta miestį ir pajūrio regioną pritraukti daugiau turistų, tačiau konkretūs sprendimai ir realūs darbai, kurių reikia imtis, taip ir nebuvo įvar dyti. „Klaipėdoje turime milžinišką turizmo plėtros problemą. Mus jau seniai aplenkė kiti miestai, net toks Birštonas, kuris net jūros neturi“, – tiesą rėžė Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros ve dėja Aušrinė Armaitienė. Kaip pagrindinę problemą, ko dėl turistai nesiveržia į Klaipėdą, ji įvardijo tai, jog uostamiestis nie kuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos ir užsienio miestų. „Turime jūrą, bet jos neišnau dojame. Mūsų viešbučiuose siūlo mos tokios pat paslaugos, kaip bet kuriame užsienio mieste – ma sažai, daromi rytietiškų smilkalų prismilkytose patalpose“, – teigė A.Armaitienė. Pasigedo iniciatyvų
Pasirinkimas: sprendimas perkelti I.Zaleckį į Viešosios tvarkos sky
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Kai pradėjau pasakoti, kokia Klai pėda graži, norvegas vos neužmigo. Tačiau kai jam užsiminiau, kad pas mus labai pigus alus ir gražios mer ginos, norvegas atvažiavo paviešė ti Klaipėdoje, o kitą kartą grįžo su
Reikia bevizio režimo
Aušrinė Armaitienė:
Atvažiuoti į Klaipė dą ir išvažiuoti iš jos yra katastrofa. Į Pa langos oro uostą tiek pinigų sukišta, o jis yra niekinis.
būriu draugų. Mums reikia ieškoti išskirtinumo, reikia protų šturmo, kad sukurtume tai, kuo išsiskirtu me iš kitų“, – dėstė SVV tarybos ir miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis. Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pasigedo žmonių iniciatyvų, kurių uostamiesty je esą itin trūksta. „Grūto par ką sukūrė žmogus, Orvydų sody ba taip pat nėra valdžios kūrinys. Klaipėdoje turime tik vieną to
Dar viena problema, stabdanti tu rizmo plėtrą – labai prastas susi siekimas su uostamiesčiu. „Atvažiuoti į Klaipėdą ir išva žiuoti iš jos yra katastrofa. Į Palan gos oro uostą tiek pinigų sukišta, o jis yra niekinis“, – karčių žodžių negailėjo A.Armaitienė. Jai antrino ir V.Plečkaitis, kuris pasiūlė, jog SVV taryba kreiptų si į Klaipėdos merą Vytautą Grub liauską, jog šis parašytų raštą Vy riausybei ir primintų būtinybę įvesti bevizį režimą su Kaliningra do sritimi 100 km spinduliu. Taip esą uostamiestyje tikrai padaugės rusų turistų. Galiausiai posėdyje sutarta, jog labiausiai Klaipėdai trūksta rekla mos, rinkodaros sprendimų, kurie padėtų plėtoti turizmą. „Galbūt verta pasvarstyti apie vienos institucijos kūrimą, ku ri rūpintųsi šiais klausimais. Lau kiu visų jūsų pasiūlymų, o kitame posėdyje pateiksiu apibendrinimą dėl tokios institucijos būtinybės ir jos atsiradimo galimybių“, – nenu leisti rankų dėl turizmo plėtros ra gino SVV tarybos pirmininkas Aras Mileška.
Deklaruoti turtų dar neskubama 1
Klaip ėd os aps krityj e duomenis apie gyvento jams 2011 m. išmokėtas pajamas bei patirtas išlaidas, mažinančias ap mokestinamąsias pajamas, turėjo pateikti beveik 10,3 tūkst. vadina mųjų trečiųjų šaltinių – darbdavių, bankų, draudimo, švietimo įstaigų, pensijų fondų ir kitų organizacijų. Privalomos ir 18-mečiams
Iki šių metų gegužės 2 d. paja mas bei turtą privalo deklaruo
ti valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Lietuvos Res publikos gyventojų turto deklara vimo įstatymo 2 straipsnyje, ir jų šeimos nariai. Apie savo neregistruotą turtą, kuris viršija 5 tūkst. litų, Mokes čių inspekcijai turi pranešti ir 18mečiai šalies gyventojai bei atvykę gyventi į Lietuvą užsieniečiai. Pajamų deklaracijas privalo pa teikti individualiai dirbantys gy
ventojai, įregistravę individualią veiklą, įsigijusieji verslo liudiji mus, individualių įmonių savi ninkai, ūkinių bendrijų nariai ir kiti. Deklaruos ir dovanas
„Pajamas taip pat privalo dekla ruoti nuolatiniai Lietuvos gyvento jai, gavę su darbo santykiais susiju sių pajamų, jeigu per 2011 m. buvo pritaikytas per didelis neapmokes tinamas pajamų dydis (NPD), taip
pat gavusieji kitų pajamų – parda vė turtą, gavo turto nuomos paja mų, gavo dovanų, pajamų iš užsie nio“, – aiškino E.Cibienė. Nors tai nėra privalu, deklaruo ti pajamas gali ir gyventojai, kurie dirbo ne pilnus metus ir jiems NPD buvo taikytas ne visus metus ar tik iš dalies. Arba tie, kuriems nebuvo taiky tas PNPD už auginamus vaikus, kurie nori pasinaudoti pajamų mo kesčio lengvatomis.
Tvarka: netrukus Mokesčių ins
pekcija pateiks patikslintas paja mų deklaracijas.
3
trečiADIENIS, KOVO 14, 2012
miestas Teisme – moksleiviai
Padaugėjo apsinuodijimų
Kviečia į užsiėmimus
Antradienį Klaipėdos apylinkės teisme vyko baudžiamosios by los nagrinėjimas, kuriame visi proceso dalyviai buvo ne profe sionalūs teisininkai, o mokiniai. Šio renginio tikslas – sudary ti galimybę jauniems žmonėms, norintiems studijuoti teisę, sa vo akimis pamatyti tikrą teismo posėdį.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pernai ištyrė 298 apsi nuodijimo atvejus Klaipėdos ap skrityje. Prieš porą metų tokių atvejų būta mažiau – 232. Per pastaruosius porą metų daugiau nei 1,5 karto padaugėjo apsinuo dijusių vaikų, o suaugusiųjų su mažėjo. Daugiausia apsinuodija ma alkoholiu ir medikamentais.
Klaipėdos 760 metų sukakties proga Mažosios Lietuvos istori jos muziejus kviečia klaipėdie čius dalyvauti edukaciniuose už siėmimuose ir kurti grafikos dar bus, skirtus savo miestui. Užsiė mimuose muziejaus restaurato rė mokys pasigaminti linoraiži nio klišę bei savo kūrinėlius atsi spausti spaudos staklėmis.
Žvejų gatvė – lauko kavinėms Uostamiestyje vėl pradėta svarstyti, ar uždrausti eismą Žvejų gatvėje vasa rą. Sprendimas pri klausys nuo vers lininkų, kurie mies tui turėtų įsiparei goti pasirūpinti, jog atsiradusioje pro menadoje būtų ką veikti.
m.skiriute@kl.lt
Idėją Žvejų gatvę padaryti pro menada ir taip jai suteikti gyvas ties pateikė miesto tarybos narys, Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto pirmininkas Audrius Vaiš vila. Anot politiko, uždarius eis mą šiltuoju metų laiku Žvejų gat vės ruože tarp Biržos ir Pilies tiltų verslininkai galėtų atidaryti lauko kavinių. „Atnaujintos Danės krantinės tapo traukos centru. Vasarą prie jų įsikūrusiose trijose lauko kavinėse nebetelpa žmonės. Reikia plėstis ir tai galima padaryti Žvejų gatvėje. Tačiau, norint atidaryti lauko ka
Diskus ija. Klaip ėdos jaun imo cent re vyks paskaita-disk usija miestams itin problemine tema „Grafit i: mitai ir realybė.“ Reng in io svečias – telev iz i jos laidų ir reng inių vedėjas Alg irdas Ramanauskas ar tiesiog Alg is Greitai, deklar uojant is griežt ą poz iciją apie sienų marg in imo „meną“. Reng inys vyks kovo 16 d., penktad ien į, 17 val. Teatro stud ijos „Aušra“ salėje (Šaul ių g.14, Klaipėda).
vines, reikia uždrausti eismą, o jos padėtų pagyvinti Žvejų gatvę“, – komentavo tarybos narys. A.Vaišvilos teigimu, kaip viskas bus, priklausys nuo Žvejų gatvės verslininkų. Per dvi savaites jie turi pateik ti paraiškas įrengti lauko kavines. Gavus ir įvertinus jas, savivaldybė spręs, ką toliau daryti. Tarybos nario manymu, turė tų būti paisoma daugumos nuo monės. Dauguma Žvejų gatvės versli ninkų pasisako už lauko kavinių atidarymą, tačiau yra ir priešta raujančių. Pastarųjų nuomone, uždraudus eismą gali nusisuk ti klientai – esą nebus žmonių net kavinėse prie Danės krantinių.
A.Vaišvila tvirtino, jog kol kas neaiški ir Žvejų gatvės gyventojų nuomonė. Jie gali būti nepatenkinti tokiu sprendimu. „Kažkaip viską reikės suderinti su gyventojais. Jie turi suprasti, kur gyvena“, – teigė tarybos narys. Šiemet atnaujinti Žvejų gatvę skirta 107 tūkst. litų. Už šiuos pinigus bus suremon tuota gatvės danga, laiptai nuo Biržos tilto, Vežėjų gatvės tęsinio grindinys. Žadama Žvejų gatvėje pastaty ti suolelių, šiukšlių dėžių, įreng ti gėlynus. A.Vaišvilos teigimu, gatvė bus atnaujinama net ir tuo atveju, jei eismas nebus ribojamas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Audrius Vaišvila:
Tačiau, norint atida ryti lauko kavines, reikia uždrausti eis mą, o jos padėtų pa gyvinti Žvejų gatvę.
Susirūpinta sveiko miesto įvaizdžiu Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Nors Klaipėda sveikų miestų tink lo nare tapo beveik prieš porą me tų, pasigendama realių šio projek to apraiškų kasdienybėje.
Vakar pristatant sveiko miesto pro jektą apgailestauta, jog kol kas nėra vieningo modelio, kaip turėtų bū ti dirbama. Socialinių reikalų komiteto pir mininkė Irina Rozova pasige do konkrečių darbų, patvirtinan čių, jog Klaipėda išties yra sveikas miestas. Ji esą kaip klaipėdietė to kių apraiškų kasdieniame gyveni me nematanti.
Viešnia. Šiand ien Klaipėdoje lank y sis miesto partnerio Karlskronos me rė Cam illa Brunsberg. Lyd ima Klai pėdos mero Vytauto Grubl iausko ji su delegacija apž iūrės Klaipėdos ke leiv ių ir krov in ių term inalo statybos vietą, Danės krantines ir Kruizinių lai vų terminalą. Savivaldybė. Šiand ien vyks Kontro lės kom iteto, Miesto ūkio ir apl inko saugos kom iteto bei Narkot ik ų kont rolės komisijos posėd žiai.
Planai: vasarą Žvejų gatvėje norima uždrausti automobilių eismą.
Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atstovas Vytautas Valevičius patikino, kad į sveikesnio miesto įvaizdžio formavimą stengiama si įtraukti kuo daugiau savivaldy bės skyrių. Į šią veiklą labiau norima įtrauk ti ir Klaipėdos universitetą. V.Vale vičius apgailestavo, jog kol kas šis bendradarbiavimas labiau apsiri boja asmeninėmis iniciatyvomis. Jo manymu, aukštoji mokykla ga lėtų padėti atlikti tyrimus, ieškant sąsajų tarp gyvenamųjų mikrorajo nų ir klaipėdiečių sergamumo. V.Valevičius siūlė, kad gyventojų sergamumą būtų galima nustatyti ir pagal žiurkių naikinimą mieste –
esą kur jų išnaikinama daugiausia, ten ir sergamumas didžiausias. Tarp nuveiktų darbų biuro atsto vas paminėjo įgyvendintą bando mąjį projektą – ant viešojo trans porto vienkartinių bilietų atsirado užrašas, informuojantis, jog Klai pėda turi sveiko miesto statusą. Ateities planuose – rudenį orga nizuojama tarptautinė konferenci ja, kurioje dėmesys bus skiriamas sveiko miesto įvaizdžio gerinimui. Socialinių reikalų komiteto nariai nusprendė, kad į rengiamą nau ją Klaipėdos strateginį planą svei ką miestą reikia įrašyti kaip prio ritetą. Svarstyta galimybė ir paskir ti sveiko miesto projekto tiesiogi
nį koordinatorių, atsakingą tik už šią veiklą. Šiuo metu ši veikla pri skirta Klaipėdos visuomenės svei katos biurui. Prieš beveik porą metų uosta miestis papildė Pasaulinės svei katos organizacijos sveikų mies tų tinklą. Jis vienija 1500 pasaulio miestų, iš jų 95 Europoje. Šiuos miestus vienija tai, jog po litikai ir visuomenė sujungia savo jėgas sveikesnės bendruomenės dėlei. Klaipėda pernai sulaukė sertifi kato, patvirtinančio, kad nuo šiol ji yra sveikų miestų tinklo narė. Narystė sveikų miestų tinkle Klaipėdai kasmet kainuoja apie 10 tūkst. litų.
Alėja. Graž iausiai pavasar io šventei – Velykoms – besireng iant i Palanga kurorto gyventojams ir svečiams ža da ne vieną įsim int iną atrakciją. Pra mogautojus į J.Basanav ičiaus gatvę palang išk iai suk vies antrąją Velyk ų dien ą, baland žio 9-ąją. J.Bas anav i čiaus gatvė jau netrukus pavirs įspū dinga Margučių alėja. Pirmieji Velyk ų simboliai J.Basanavičiaus gatvę pada bins jau penktadien į. Sprendimas. 2012 m. kovo 5 d. žur nal ist ų etikos insp ektor ius priėmė sprend imą Nr. SPR-17 „Dėl publ ikaci joje „Dukrą pliekė mama“ („Klaipėda“, 2010-01-21, Nr. 16/18719) paskelbtos in formacijos“, kuriame pripažino Elonos Antakauskės skundą dėl publikacijo je paskelbtos informacijos iš dalies pa grįstu. Mirtys. Vakar Civ il inės metr ikacijos skyriuje užregistruotos 7 klaipėdiečių mirtys. Mirė Feodosija Tertus (g. 1925 m.), Antonina Fetisova (g. 1928 m.), Zi naida Morozova (g. 1935 m.), Michail Ked (g. 1939 m.), Jūratė Elena Rimše lytė (g. 1940 m.), Marijona Ramutė Ei dukevičienė (g. 1940 m.), Rima Leono va (g. 1966 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Aldona Tambakev ičienė, Aleksand ra Vasiljeva, Pavla Koroliova, Michail Ked, Aldona Misev ičienė, Jūratė Ele na Rimšelytė. Jon iškės kapinės. Šiand ien laido jamos Jevgen ija Lukašev ič, Zinaida Morozova. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 3 berniukai. Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 60 iškvietimų.
4
trečiadienis, kovo 14, 2012
miestas
Uždaras pirkimų viešumas įmonės – be konkursų 1 Dvi Dar 2010 m. Viešųjų pir
Privaloma: trijų valstybinių švenčių metų trispalvės turi plevėsuoti ant
visų pastatų.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
kimų įstatymas numatė, kokiais atvejais viešieji konkursai nerei kalingi. Tačiau šiais metais tvarka sugriežtinta. „Šiemet jau gavome du Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimus savivaldybei be konkurso pavesti vykdyti tam tikrus darbus bend rovėms „Klaipėdos gatvių apšvie timas“ ir „Klaipėdos šventės“. Anksčiau tokius sandorius bu vo galima sudaryti be VPT palai minimo, bet nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė įstatymas ir dabar tam reikalingas tarnybos sutikimas“, – tvirtino V.Karmanovas.
Vėliavoms – dėmesys Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos vadovai nusprendė, jog sankcijų sulauks tik tie gyventojai ir valdiškų įstaigų atsakingi dar buotojai, kurie trispalvių neiškėlė nei vasario 16-ąją, nei kovo 11-ąją.
Sekmadienį 10 uostamiesčio sa vivaldybės Viešosios tvarkos sky riaus darbuotojų tikrino, ar mies te laikomasi teisės aktų ir ant visų pastatų plevėsuoja trispalvės, ku rias iškelti per valstybines šventes yra privalu. Per patikrinimą nustatyta apie 300 pažeidimų. „Nepaisant tokio skaičiaus, vaiz das buvo tikrai geresnis nei vasario 16-ąją. Tąkart pažeidimų užfiksa vome mažiau, nes dirbome tik du žmonės, o dabar patikrinime da lyvavo dešimt darbuotojų, todėl ir pažeidimų nustatyta daugiau“,
– teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė. Nors visiems pažeidėjams buvo galima surašyti protokolus už tai, kad neiškėlė trispalvės, nors tai ir privaloma, tokius užmojus numal šino galimybė skirti tik juokingai mažas baudas – iki 30 litų. Todėl miesto vadovams buvo pa likta teisė nuspręsti, kaip elgtis su pažeidėjais. Vakar vykusiame pasitarime su tarta, jog bus baudžiami tik tie pa žeidėjai, kurie vėliavos neiškėlė nei vasario 16-ąją, nei kovo 11-ąją. „Mūsų tikslas yra ne skirti kuo daugiau baudų, o rūpintis, kad bū tų laikomasi įstatymų. Todėl labai noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie sureagavo į mūsų prašymus ir raginimus per valstybines šven tes iškelti trispalves. O tiems, ku rie tokį prašymą praleido pro ausis, teks surašyti protokolus“, – teigė K.Vintilaitė.
Viačeslavas Karmanovas:
Buvo atvejų, kai viešuosiuose pir kimuose norėjo dalyvauti vienas Klaipėdos tarybos narys. Jam buvo atsakyta, jis netu ri teisės dalyvau ti, nes yra suintere suotas žmogus.
Konkursai stūmė į teismus
„Pernai turėjome tik dvi bylas, kai buvo apskųsti viešieji pirkimai. Tai yra mažai, palyginti su 2009–2010 m., kai bylinėjomės dėl penkioli kos konkursų. Tada įmonės pajuto krizę, ir pagrindinis pinigų šalti nis tapo viešieji konkursai. Ran govai tikėjosi gauti užsakymus, to dėl ėmė skųsti teismams bet kokį jiems nepalankų sprendimą. Bet tais metais savivaldybė nė vienos bylos nepralaimėjo“, – tvirtino V.Karmanovas. Viešųjų pirkimų komisijos vado vo teigimu, konkurso dalyvio pa siūlymas atmetamas, kai pateikia ma neįprastai maža kaina, kartais iki 15 proc. mažesnė nei rinkos ver tė, ir kai dalyvis negali tos kainos pagrįsti. „Pern ai prob lem in iai pirk i mai buvo kiemų sanitarinis valy mas, mechanizuotas gatvių va lymas. Daugiausia rūpesčių kelia paslaugų pirkimai, ypač susi ję su Miesto ūkio departamentu“, – vardijo Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Lijana Plaščinskaitė. Mumlaukio mįslė
Šių metų kovą turėjo būti baigtas valyti Mumlaukio ežeras, esantis netoli Klaipėdos universitetinės li goninės. Projektas turėjo būti įgy vendintas už ES lėšas.
Tačiau iki šiol nepavyko pasi rinkti, kas už 1 mln. litų atliks šiuos darbus. Metus savivaldybė be rezulta tų derėjosi su pinigus skirstančia Aplinkos projektų valdymo agen tūra. Dėl ežero valymo Klaipėdos val dininkai kreipėsi ir į Viešųjų pir kimų tarnybą, kad išaiškintų, kaip toliau elgtis. Dabar iš naujo bus skelbiamas darbų konkursas. Projekto įgyven dinimo terminas pratęstas. Tačiau tarybos narys, Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas A.Grublys abejoja, ar reikia tą ežerą apskritai valyti. „Gyvenu prie to ežero 13 metų, pats esu geografas, todėl stebiu ši tą natūraliai susiformavusią terpę. Tokie natūralūs telkiniai mieste yra tik du – Kalotės ir Mumlau kio ežerai. Ir jei dabar buldozeriais pulsime valyti tą ežerą, pažeisime gamtos dermę. Kyla klausimas, ar tikrai reikia jį valyti? Tą milijoną gal geriau skirti Danės pakrančių tvarkymui“, – savo poziciją dėstė A.Grublys. Kontrolės nemėgsta
A.Grublys jau gerą pusmetį savi valdybėje bando analizuoti vie šuosius pirkimus. Tačiau tarybos narys susidūrė su biurokratiniais trukdžiais. Pasirodo, jo vadovaujama Korup cijos prevencijos ir kontrolės komi sija jokių tyrimų atlikti negali. „Sako: Algirdai, tu su savo komi sija kažką daryk, bet pagal įstaty mus nei tyrimų atlikti, nei doku mentų gauti negali. Tos komisijos nuostatos mane įspraudžia į kam pą. Idėja lyg ir gera, bet realiai ji niekinė. Kartais nesuprantu, kam iš viso ta komisija sukurta“, – ne slėpė A.Grublys. Pirmininkas tikina bandęs pa keisti komisijos funkcijas, kad galė tų ką nors realiau nuveikti korupci jos prevencijos ir kontrolės srityje, bet to nenumato įstatymai. „Viešųjų pirkimų skyrius ir pati sistema yra labai uždara. Kreipiau si į administracijos vadovybę, kad leistų man dalyvauti Viešųjų pir kimų komisijos posėdžiuose, bet man pateikė atsakymą, jog negaliu ten dalyvauti, nepaisant, kad esu tarybos narys, Korupcijos preven cijos ir kontrolės komisijos pirmi ninkas. Esą tai ne mano kompeten cija. Nustebino toks uždarumas“, – pasakojo A.Grublys. Kriterijus – mažesnė kaina
„Buvo tokių atvejų, kai viešuo siuose pirkimuose norėjo dalyvau ti vienas Klaipėdos tarybos narys. Jam buvo atsakyta, jis neturi teisės dalyvauti, nes yra suinteresuotas žmogus“, – teigė V.Karmanovas. „Kol aš dirbu šiame skyriuje, ne su susidūrusi, kad viešųjų pirkimų
Komentaras
Leonas Barišauskas
Special iųjų tyr imų tarnybos Klaipėdos valdybos Kor upcijos prevencijos poskyr io viršin inkas
T
arnyba did žiausią dėme sį skiria tam, ar teisėtai pa naudojami ES fondų pinigai. Pastebima, kad kai kuriuos konkursus kelerius metus iš eilės lai mi tie patys rangovai, išsiaišk inome, kad dažnu atveju – tai išankstinis susi tarimas tarp konkurse dalyvaujančių įmonių. Nors tai neteisinga, bet teisėta. Turime įtarimų, kad rinka yra pasida lijama prieš visus konkursus. Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų labiau kontro liuoti tuos atvejus, kai pasiūloma ma žiausia kaina, bet paliekama galimybė panaudot i 30 proc. sumos papildo miems pirk imams, nenumat yt iems darbams. Pastebėjome, kad nebuvo nė vienų viešųjų pirkimų, kai būtų sutau pytos lėšos, visiems rangovams prirei kė tų papildomų darbų. Visi tie darbai pirkt i iš tų pačių tiekėjų. Kas gal i pa neigti, kad perkančioji organizacija iš to negauna naudos? Surandama lan dų, schemų, kaip apeiti įstatymus, jų nepažeidžiant. Turime pagrindo teig ti, kad galbūt konkurso dalyviai šanta žuoja perkančią organizaciją ar kitus dalyvius, nes net menkiausi procedū riniai pažeidimai apskundžiami, kon kursas stabdomas. Populiari schema: laim i konk ursą už maž iausią kainą, kai reikia pasirašyti sutartį, iš konkur so pasitraukia ir laimėtoju paskelbia ma antroje vietoje atsidūrusi įmonė. O kainų skirtumas tarp pirmosios ir ant rosios vietų laimėtojų būna labai dide lis. Ar jis turi iš to naudos, ar ne, įrodyti labai sudėtinga. Elgiasi neteisingai, bet teisėtai. Viešieji pirkimai – korupcijos riz ikos laukas, šiuo metu irg i vyksta tyr imai, tačiau jų negal ime įvardyt i, bet operat yv in inkai ir žvalg ybin in kai dirba.
skyriaus darbuotojams būtų daro mas koks nors spaudimas“, – tiki no L.Plaščinskaitė. „Pas mus vienintelis kriterijus – mažesnė kaina“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų pirki mų komisijos pirmininkas V.Kar manovas. „Mane nustebino, kad visi šeši Viešųjų pirkimų komisijos nariai yra savivaldybės darbuotojai. Sa votiškai jie yra suinteresuoti, ne sakau, kad jie padarė kokių nors pažeidimų. Tačiau tai yra nesude rinama. Per tą laikotarpį, kai anali zavau tuos pirkimus, šiurkščių pa žeidimų nepastebėjau, bet aptikau tam tikras konkursų sąlygas, kurios kelia abejonių dėl jų skaidrumo“, – tvirtino A.Grublys.
Brangiausi 2012 m. Klaipėdos pirkiniai Klaipėdos gyvenamųjų rajonų Statybininkų prospekto tęsinio sta
sanitarinio valymo paslaugos – per tyba per Klaipėdos laisvąją ekonomi 8 mln. Lt. nę zoną nuo Šilutės plento iki 141 kelio Lypkių gatvės. Pirmojo etapo vertė – Dviračių-pėsčiųjų tako Danės slė apie 7 mln. Lt. nio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės tilto įrengimas – A.Brako mokyklos kapitalinio projek tavimo ir remonto darbai – 6 mln. Lt. apie 7 mln. Lt.
5
trečiadienis, kovo 14, 2012
aktualijos
Nauja eismo reguliavimo tvarka stebina Nuo gegužės 1-osios įsigalioja kelių švieso forų įrengimo taisyklės, kuriose bus nu matyti vakarietiški standartai naujai statomiems šviesoforams.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
do kamerų įrašus, kad pavyktų nu statyti kaltininką.
Reikėtų 700 tūkst. litų
Intervalais sklaidė spūstis
Tačiau kol kas šiems reikalavimams vykdyti miesto biudžete lėšų nėra. Vien aštuonių sankryžų šviesofo rų pakeitimui prireiktų apie 700 tūkst. litų. Taisyklės parengtos remian tis Vokietijos šviesoforų įrengimo praktika, jos pagaliau nutrauks se ną sovietinio tipo šviesoforų įren gimo tvarką ir iki šiol galiojusius sovietinius standartus. Naujosios taisyklės numato vie ną šviesoforų signalų sekos varian tą: raudonas – raudonas ir geltonas kartu – žalias – geltonas. Raudono ir geltono signalų trukmė paprastai bus 1 s ir negalės viršyti 2 s. Geltona degs trumpiau
Šiuo metu raudono ir geltono sig nalų trukmė uostamiesčio švieso foruose paprastai siekia 3–4 se kundes. Mėgstantiems sankryžas „prašokti“ degant geltonam signa lui šis laikas atrodo per trumpas. Vairuotojai jau dabar piktina si, kad, pavyzdžiui, Herkaus Man to ir Danės gatvių sankryžoje gel tonas šviesoforo signalas dega itin trumpai. Praėjusią savaitę šioje sankryžoje įvykusios avarijos dalyviai vienin gai tvirtino, kad važiavo degant ža liam šviesoforo signalui. Policijos pareigūnams teko peržiūrėti vaiz
Įmonės „Sankryža“ atstovas Va lerijus Propenikovas tikino, kad Klaipėdoje geltonos spalvos švie soforų signalai ilgiau dega tik ten, kur vyksta intensyvus eismas. „Ateityje šis intervalas mažės, tačiau jis neturės būti trumpes nis nei dvi sekundės. Iki šiol to kio signalo standartas – 4 sekun dės. Mes ne kartą mėginome keisti šiuos intervalus, priklausomai nuo poreikių. Pavyzdžiui, Minijos gat vės sankryžose su Agluonos ir Var
Nuo gegužės 1-osios šviesoforų signalai turės veikti pagal ES reikalavimus.
nėnų gatvėmis raudonos ir gelto nos spalvos intervalą trumpinome iki dviejų sekundžių“, – aiškino V.Propenikovas. Taip buvo pailgintas žalios spal vos šviesoforo laikas sukantiems iš šių šalutinių gatvių į judrią Mini jos gatvę. Neliks papildomų lentelių
Kelių policijos biuro Administra cinės veiklos poskyrio specialistas
Naujovė: ateityje turėtų nelikti ne tik sovietmečio laikų šviesoforų, bet ir papildomų lentelių, leidžiančių su
kti į dešinę.
Gintaras Kučinskas tikino, kad nuo gegužės 1-osios šviesoforų signalai turės veikti pagal ES reikalavimus. Šiuo metu ilgiausiai šis signa las dega Šilutės plento ir Debre ceno gatvės sankryžoje – net 6 se kundes. G.Kučinskas tikino, kad pagal ES reikalavimus sureguliuotuose švie soforuose geltona spalva žibės vos 1–2 sekundes. Pasak specialisto, naujoji euro pietiška tvarka numato ir daugiau naujovių. „Šviesoforų signalų intervalai bus reguliuojami pagal leidžiamą greitį. Be to, raudonos ir geltonos spalvos signalai kartu galės deg ti tik 1–2 sekundes“ – teigė G.Ku činskas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Turėtų nebelikti papildomų len telių, sankryžoje suteikiančių gali mybę sukti į dešinę. „Jei sankryžoje bus įrengta pa pildoma sekcija sukantiems į kai rę, priešpriešai turės būti panai kinta žalia lentelė, leidžianti sukti į dešinę. Bus išvengta konfliktinių situacijų. Piktindavosi ir pėstie ji bei dviratininkai, kurių vairuo tojai nepraleisdavo“ – tikino pa reigūnas. Tramdys smarkuolius
Pėsčiųjų eismą galės reguliuoti tik specialiai jiems skirti šviesoforai, kurie turės tik dvi spalvas – žalią ir raudoną. „Mano supratimu, taip turė jo būti jau seniai. Dabar juk švie
Statybininkai bandė sudarkyti pastatą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
J.Janonio gatve žingsniavęs archi tektas Zigmas Rutkauskas nustė ro pamatęs, kaip prieškariu staty to pastato fasadą darbininkai dau žo kaltais, ketindami vietoje dvie jų langų išmušti didelę angą suka moms durims.
Vienas iš nedaugelio karo ir poka rio audras iškentusių ir iki šiol ne pakitusių pastatų mūsų mieste yra pažymėtas J.Janonio gatvės 11uoju numeriu. Būdamas istorinė je miesto dalyje jis patenka į vals tybės saugomą teritoriją, tad keisti jo fasado – nevalia. Tačiau kovo pradžioje vykdan tys vidaus patalpų rekonstrukciją darbininkai nusitaikė ir į statinio veidą. Visiškai šalia įėjimo į pasta tą užsimota įrengti sukamas duris, panaikinant du langus. Suvokęs, koks sudarkymas gresia statiniui, architektas Z.Rutkauskas tą pačią akimirką suskubo pranešti apie tai paveldosaugininkams. Šie sustabdė darbus ir pareika lavo pateikti statybų leidimą, su
Sustabdė: jeigu pro šalį ėjęs architektūros specialistas nebūtų apskun
dęs statybininkų paveldo saugotojams, tarpukariu pastatyto namo fa sadą būtų sudarkiusi didelė sukamoms durims iškalta anga.
Vytauto Petriko nuotr.
derintą projektą bei kitus doku mentus. Objekto savininko, kuris galė tų būti darbų užsakovu, telefono numerio niekas iš pastate sutiktų žmonių nedavė.
Paaiškėjo, kad suderinto pro jekto pradėtiems darbams vykdy ti nėra. Drauge su Statybų inspekcijos pareigūnais savaitės pradžioje Kul tūros paveldo departamento Klai
pėdos teritorinio padalinio ins pektoriai apsilankė statybvietėje ir įsitikino, kad darbai pradėti netu rint visų reikiamų dokumentų. „Įmonės, kurioje vyksta re konstrukcija, direktorė teigė nieko nežinanti, akto nepasirašiusi, ne bendravo, savininko mobiliojo ry šio telefono numerį duoti atsisakė. Nuo to, kad bus bėgiojama nuo at sakingų institucijų, situacija nepa sikeis. Tiesiog mes turėsime papil domo darbo, siųsime raštus paštu, o darbai stovės. Mano įsitikinimu, čia reikia kalbėti apie architekto atsakomybę“, – piktinosi pavel dosaugininkas Vitalijus Juška. Panašu, jog statybininkai supra to, kad užsimojo elgtis neteisėtai ir užtinkavo iškaltą fasado dalį. Statybos inspekcija pradėjo ty rimą, kurio metu ketinama iš siaiškinti, kam krinta atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Inspektorius prisiminė, kad pa skutinį kartą žinia apie niokojamą valstybės saugomą pastatą iš praei vių gauta bene praėjusį rudenį. Kur kas dažniau apie panašius atvejus praneša kaimynai ar vers lo konkurentai.
soforai vairuotojo judėjimo kryp timi atsiduria už sankryžos, nuo šiol jie galės atsirasti ir prieš san kryžą. Taip bus sudrausminti tie, kurie mėgsta kirsti „stop“ liniją“, – aiškino G.Kučinskas. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo tojas, Saugaus eismo komisijos pir mininkas Viačeslavas Karmanovas tikino, kad europietiška tvarka gal ir moderni, tačiau jai įgyvendinti kol kas nėra pinigų. „Biudžetas suformuotas ir tam lėšų nenumatyta. Gal reikės eta pais tai įgyvendinti. Nepulsime juk visko keisti, turime pirma apsvars tyti. Nemanau, kad tai įmanoma įgyvendinti šiais metais, nes lėšų nėra“, – tikino V.Karmanovas.
Ginklu virto atsuktuvas Daiva Janauskaitė Uostamiesčio narkomanai aukų ieš ko atokesnėse nuo pagrindinių gat vių vietose ir nebijo pulti net poras.
19-metis vaikinas ir 16-metė jo draugė pirmadienį apie 21 val. vaikštinėjo netoli estrados ir buvo užpulti nepažįstamų vaikinų. Šie pagrasino kažkokiu daiktu, kuris pasirodė panašus į peilį, ir atėmė iš jų mobiliojo ryšio telefonus. Kai plėšikai nubėgo, pora paprašė praeivių pagalbos ir išsikvietė po liciją. Netrukus policijos patruliai sulaikė įtariamuosius. Pareigūnai juos puikiai pažįsta iš ankstesnių jų įvykdytų nusikaltimų. Tai – 24 me tų Marius P. ir 22 metų Aleksas J., jie turėjo atimtus telefonus bei atsuk tuvą, kuriuo grasino sužeisti užpul tuosius. Policininkų žiniomis, abu užpuolikai vartoja narkotikus. Ma rius P. tą pačią dieną sulaukė teismo nuosprendžio, kuris jam paskelbtas už vagystę. Alekso J. anksčiau pa daryti nusikaltimai dar tiriami. Abu įtariamieji uždaryti į areštinę.
6
trečiadienis, kovo 14, 2012
nuomonės
Primityvios pasakos miestiečiams
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lygesnės už kitus
Irma Verbienė
K
ai kalba pasisuka link pinig ų, Seime dingsta valdant ieji ir opoz ici ja, dingsta kairė ir de šinė. Visi parlamentarai tampa ir vieningi, ir konstruktyvūs, ir ope ratyv ūs. Sinerg ija – ne kitaip. Taip susir inko Seimas į 2-ąjį pa vasario sesijos posėdį ir, nepaisy dami vyriausybinės krizės skers vėjų, darn iu mygtuko paspaud i mu išlaisvino partijas nuo viešo jo pirk imo konkursų. Tik part ijas. Seimo nar iai pat ys sau padarė išlygą Viešųjų pirk i mų įstatyme. Už gal imybę partijoms pirkti ne varžomai ir nekontrol iuojamai
Partijų viršūnėlės dir ba ne šiaip žiūrovui ar rinkėjui. Dirba sa vo partijoms, kurios nenusiteikusios reng ti viešojo pirkimo konkursų. balsavo 91 Seimo narys, prieš bu vo 15, susilaikė 17 parlamentar ų. Skamba plojimai, virstantys gar siais aplodismentais. Tiesa, buvo bandančių pasakyti, kad daryti išimt į pačiam sau yra nekorekt išk a. Seimo nar ys Al gis Kašėta užsim inė, kad Viešų jų pirk imų įstat ymo pakeit imai galėtų būti nauding i ne tik parti joms, bet ir visuomeninėms orga nizacijoms. Tos kitos organ izacijos visų pir ma susijusios su kultūra. Ir jau ne vieną kartą kult ūr in inkai pikt i nosi, esą viešojo pirkimo konkur sai prasilenkia su logika ir kenkia normaliai įstaig ų veiklai. Štai Nac ion al inės filh armon i jos direktorė Rūta Prusev ičienė yra sak iusi, kad, nepaisant Vie šųjų pirk imų įstatymo reikalavi mo, jei kultūros įstaiga nori pasi kviesti žvaigždę, pavyzd žiui, Lu ką Geniušą, jį ir kviečiasi. Papras tai tariant, tik imituoja viešojo pir kimo konkursą.
Iš principo valstybėje būt ų dau giau tvarkos ir, neslėpk ime, pi nig ų, jei vieš ieji pirk imai vyk tų skaidr iai. Kult ūr in inkai nėra švent uol iai. Užtenka prisim int i nemarias istorijas – kad ir prog ra mą „Viln ius – Europos kult ūros sostinė“, ištirpd žiusią milijonus. Negraž u, nešvaru ir neskanu, kai tautos šviesuol iai iš tiesų rezga gudresnes aferas nei įstat ymo užr ibio prekeiv iai. Kai mekena, kad nežino, kur dainuoja jo dukra ar svainis, kodėl paties statomas spektaklis kainuoja brang iau nei kolegos. Ir šiuo atveju kalbama ne apie L.Geniušo ar Oskaro Koršu novo paslaugos pirk imą, o apie pat į paprasčiausią viešųjų ir pri vačiųjų interesų painiojimą, nuo kurio teoriškai ir turėtų apsaugoti viešojo pirk imo konkursai. Partijos, kurios kultūrinink ų rau das dėl nelog iško Viešųjų pirk i mų įstatymo ignoruoja, tuo tarsi leidžia suprasti, kad jie, kaip ir kiti biudžetininkai, lygūs prieš įstaty mo raidę. Nors kultūrininkų argu mentai, kodėl jiems reikėtų išim čių minėtame įstat yme, atrodo įtik inamesni nei partijų. Tačiau partijos nuo kultūros orga nizacijų skiriasi dar ir tuo, kad pa star ųjų griet inėlė yra kur tik no ri, bet ne Seime. Kultūros atstovai Seime arba neįtak ing i, arba, atsi prašant, tiesiog juokingi. Dažniau kalbantys apie drauges, kurių vy rus nuviliojo barakudos arba tie siog visaip kaip besiraivantys TV projektuose. Žod žiu, veik ia bala žino ką, tik ne įstat ymais ar kitok iais teisės ak tais lengv ina kūrėjų gyven imą realybėje, už Seimo tvoros. O štai partijų (beveik visų) viršū nėlės – būtent Seime. Ir jos dirba ne šiaip žiūrovui ar rinkėjui. Dir ba savo part ijoms, kur ios nenu siteik usios rengt i viešojo pirk i mo konkursų. Kam? Lankst inuk us, part ijos simbol i ka papuoštus šalikus ar marški nėl ius prieš rink imus gal i paga mint i „švoger is“, prog ramą pa vieš int i – palank i žin iasklaida ir t. t. Ir part ijos apie „gresiančią“ išimt į žinojo iš anksto, nes, nors įstat ymas įsigal iojo prieš po rą mėnesių, nė vieno konk ur so nė viena part ija nė nebandė rengt i. Taigi, nepaisant visų politinių kri zių, tegyvuoja lygesni už lygius. Ir vienybė, bent retkarčiais aplan kanti Seimą. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
V
isada džiugina naujos val džios žmonių mintys ir idė jos, skatinančios pažangą, inovacijas, telkiančios pi liečius bendriems darbams, ginančios viešąjį interesą. Suprantama, su tuo viešuoju in teresu visaip būna, kartais bandoma asmeninį interesą prakišti kaip viešą jį arba saldžialiežuvaujant įtikinti, kad centrinė valdžia ir vietinės valdžiukės naktimis nemiega vis galvodamos, ką tokio reikšmingo nuveikti, kad žmo nėms geriau būtų. Klaipėdoje savivaldybės klerkai gal vas į sieną daužo ir bando sugalvoti, kaip kiemus išlaisvinti nuo gyvento jų ir jų svečių automobilių. Problema europinė, o gal net pasaulinė. Ne vie nam daugiabučio namo kieme ten ka vos ne pro mašinų apačią lįsti, kad galėtų patekti į butą. Kaip teigia spau da, Japonijoje pilietis gauna teisę nu sipirkti automobilį tik tada, kai įrodo, kad turi vietą jam laikyti. Mes Euro poje įpratę kitaip: iš pradžių perkame, o paskui ieškome tarpelio, kur tą au tomobilį nakčiai įsprausti. Klaipėdoje – kaip ir visoje Europoje, tos pačios problemos. Ir visiškai ne seniai perskaičiau vieno miesto vado vų straipsnį apie tai, kad savivaldybės darbuotojai labai greitai išspręs šią problemą. Kaip burtininkai, įves mo kestį už automobilio laikymą kieme, ir problemos kaip nebūta, net eksper tai šiam tikslui dirba. Nors žodį „eks pertai“ šiuo atveju man norisi paimti į kabutes, nes įmantriais žodžiais ban doma procesą mistifikuoti. Spūsčių kiemuose kaltininkai taip pat surasti. Tai piliečiai, atvykstan tys iš Balbieriškio ir Priekulės. Drįs tu ekspertams prieštarauti iš karto. Į mūsų Miško rajoną „užsieniečių“ nei iš Balbieriškio, nei iš Priekulės neat
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Siutina politiniai migrantai
Dienraštyje perskaičiau S.Gudavičiaus straipsnį „Gausėja politinių migrantų“ („Klaipėda“, 2012 03 05). Apmaudas trykšta per kraštus, nes juk tai akivaiz di rinkėjų išdavystė. Kalbu apie vieną panelę, kuri į Seimą pateko su Tautos prisikėlimo partija, paskui perbėgo pas krikščionis, o dabar – pas Artūrą Zuo ką. Aš tai vertinu kaip nusižengimą prieš jos rinkėjus. Manau, kad jei per kadenciją politikai pereina iš vienos partijos į kitą, tuomet jie turi atsisa kyti Seimo nario mandato. Arba už sa
Nešvilpautų vėjai miesto biudžete, jei Klaipėdoje tebedirb tų tos kelios dešimtys tūkstančių klaipėdie čių, kurie dėl nedarbo emigravo iš Lietuvos.
dimui. Visiškai nesvarstoma, kaip au tomobilių laikymo problemą išspręsti iš esmės, o galvojama tik apie tai, kaip savivaldybės biudžetą papildyti, nes, kaip teigiama straipsnyje, tokius mo kesčius moka ir Londone, ir Gdanske. Teisybės dėlei noriu pasakyti, kad to kių mokesčių nėra nei Nigerijoje, nei Kalvarijoje, nei Bezdonyse, netgi Kau ne jis tik iš dalies taikomas. Man, Lietuvos piliečiui, kur kas svarbiau, kas vyksta Kalvarijoje, Bez donyse, o ne Londone, ar Gdanske. O labai rimtas patarimas vietiniam poli tiniam elitui: būdami užsienyje labiau žiūrėkite ir domėkitės, kaip savivaldos institucijos rūpinasi gyventojų porei kių tenkinimu, paslaugų plėtra ir ko kybe, gatvių priežiūra, sveikatos ap sauga, o ne mokesčių ir prievolių didinimo mechanizmais. Tokio mo kesčio įvedimas būtų tik pasipinigavi mas nieko nedarant, neinvestuojant. Nešvilpautų vėjai miesto biudžete, jei Klaipėdoje tebedirbtų tos kelios de šimtys tūkstančių klaipėdiečių, ku rie dėl nedarbo emigravo iš Lietu vos. Reikėtų svarstyti ne apie tai, kaip vo lėšas organizuoti rinkėjų apklausą, ar jie neprieštarauja, kad parlamenta ras pakeistų partiją. Dabar juk balaga nas ir anarchija, o tai reikia sutvarkyti. Manyčiau, jog dėmesį į problemą tu rėtų atkreipti Teisingumo ministerija. Vladas
Tunelyje – nesaugu
Mane šokiravo Saugaus eismo komi sijos sprendimas Šilutės plente ties Rasos stotele panaikinti pėsčiųjų pe rėją ir priversti žmonės į kitą gatvės pusę patekti tuneliais. Ta požeminė perėja yra baisi, purvina, nesaugi. Joje pirmiausia reikėtų įrengti vaizdo ste bėjimo kameras, sutvarkyti apšvieti mą. Arba tuomet reikėtų perkelti Ra sos stotelę, kad žmonės, gatvę perėję
į miestelėno kišenę įlįsti, o kaip ska tinti verslą, kaip sukurti naujų darbo vietų, kaip įrengti naujų automobilių stovėjimo aikštelių gyvenamuosiuose rajonuose, kad kiemai atsilaisvintų. Kur daugiabučio namo gyventojui pasistatyti savo automobilį už nor malią kainą, atitinkančią mūsų žmo nių atlyginimus? Apie tai nekalbama, o rengiamasi tiesiog įvesti mokesčius ir manoma, kad problema išsispręs savaime. Automobiliai iš miesto neišnyks, jų daugės, nes visi gyventojai neemig ruos, todėl problemą reikia spręsti iš esmės, o ne siekti pasipinigauti. Tą apsimestinį rūpestį miestiečiai pui kiai supranta, tai primityvi pasaka tik primityviems miestelėnams apie tai, kad jei mokėsi naują mokestį, tau dėl to bus tik geriau. Norisi išgirsti, kas mieste padaryta sprendžiant automo bilių statymo problemą, kokią paslau gą ruošiamasi suteikti už naujai kepa mą mokestį? Savivaldybėms Konstitucija leidžia įvesti vietines rinkliavas ir jomis ma nipuliuoti, tačiau tuo jau imama pikt naudžiauti, kaip ir atleidimais nuo kai kurių mokesčių. Užtektų peržiūrėti dokumentus ir pažvelgti, kas Klaipė dos mieste per pastaruosius kelerius metus buvo atleidžiami nuo nekilno jamojo turto ir kai kurių kitų mokes čių, būtų labai įdomi statistika. Gyventojas turėtų mokėti mokes čius už gaunamą paslaugą, o ne už tai, kad kažkam nosis panižo. Mokesčiais Lietuvoje piktnaudžiaujama, bandoma piktnaudžiauti ir Klaipėdoje. Gėdingas yra mokestis už automobilių stovėjimą prie kai kurių ligoninių lankant ligonį, prie kai kurių Klaipėdos universiteto fakultetų, betrūksta dar mokesčių prie laidojimo namų ir prie bažnyčių. Garbūs ekspertai, reikia ieškoti pro blemos sprendimo būdų, o ne pilsty ti iš tuščio į kiaurą, iš plono į siaurą. Dažnai tenka išgirsti frazes, kad val dininkai remiasi įstatymais, Konsti tucija, dauguma net ir Bibliją pamini. Miesto gyventojai norėtų, kad val dininkai remtųsi ir sveiku protu, nes Konstituciją, Bibliją ir įstatymus ne visi vienodai supranta. šviesoforų reguliuojamoje sankryžo je, iškart prie jos atsidurtų. Man at rodo, kad valdžia daro viską, kad tik žmonėms būtų nepatogiau. Felicija
Botanikos sodą būtina išsaugoti
Negaliu atsistebėti kvailais miesto vadovų sprendimais. Dabar sugalvo jo tiesti dviračių taką per Botanikos sodą. Ir kas iš to bus, ar jie pagalvo jo? Ogi nusiaubs, apdergs, neliks to kio nuostabaus miesto kampelio. Aš pati ten nedirbu, bet labai gailiu il gamečio darbuotojų triūso, kurį ne trukus pradės niokoti dviratininkai. Reikia galvoti logiškiau. Genovaitė Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Prof. Antanas Bučinskas
vyksta, tačiau mašinų pilni kiemai ir dieną, ir nakties metu. Prigrūsta ma šinų ir kituose miesto namų kiemuose, kai „užsieniečiai“ jau būna namo iš rūkę. O su priekuliškiais miesto vado vams taip pat nereikėtų juokauti, nes įves Klaipėdos „ekspertams“ tranzito mokestį už važiavimą per Priekulę ar ba paskelbs nepageidaujamomis per sonomis, ir baigtas kriukis. Nereikia čia didelio proto „eksper tų“ gudravimui perprasti – miestiečiai moraliai rengiami naujo mokesčio įve
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TRečiADIENIS, kovo 14, 2012
lietuva E.Tamašausko devintukas
Įstatymo sau netaiko
suteikė leidimą
Seime įkurta parlamentarų grupė „Už pagyvenusius žmo nes“. Apie grupę, kurią įkū rė devyni parlamentarai, ant radienį per plenarinį posėdį pranešė Seimo vicepirminin kas Erikas Tamašauskas. Pa sak jo, ši grupė sieks prisidėti prie „senėjančios visuomenės ateities gerinimo“.
Seimas priėmė Viešųjų pir kimų įstatymo pataisą, kuri partijoms daro išlygą ir leidžia prekes bei paslaugas pirkti neorganizuojant viešojo pirki mo, nors tokį sprendimą kriti kavo Specialiųjų tyrimų tarny ba. Už įstatymo pataisą balsa vo 91 Seimo narys, prieš buvo 15, susilaikė 17 Seimo narių.
Teisingumo ministerija leido registruoti Drąsiaus Kedžio rėmėjų politinę partiją „Drą sos kelias“. „Šiandien išsiuntėme atsakymą, kad ji atitinka įstatymo reikalavimus, partiją beliko užregistruoti Juridinių asmenų registre“, – BNS sakė teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė.
Pirmalaikių rinkimų miražas
Dabartinės kadencijos Seime jau nebe pir mą kartą prabilta apie siūlymą rengti pir malaikius parlamento rinkimus, tačiau nuolat pritrūksta politinės valios jiems paskelbti. Atrodo, kad ir šįkart atsitiks tas pats. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Idėją paviešino Seimo vadovė
Politikai šios savaitės pradžioje ėmė intensyviai svarstyti pasiūlymą su rengti pirmalaikius Seimo rinki mus. Apie tokią galimybę prabilo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tai ji padarė po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepatenkino premjero Andriaus Kubiliaus tei kimo iš pareigų atleisti vidaus rei kalų ministrą Raimundą Palaitį. Seimo vadovė į viešumą „nu metė“ pirmalaikių rinkimų, kurie galėtų būti surengti vasaros pra džioje, idėją, tačiau nesiėmė jokių žingsnių jai įgyvendinti. Tai už ją paskubėjo padaryti Vil niaus mero Artūro Zuoko bendražygis Seime Žilvinas Šilgalis. Jo pa siūlytą Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo parėmė ir A.Zuoko žmona Agnė, turinti parlamentaro mandatą. Šiame projekte numatoma, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai ren giami šiemet birželio 3 d. Kol kas neaišku, kada projektas galėtų būti svarstomas Seimo po sėdyje. Tačiau tai gali įvykti jau ry toj arba kitą savaitę.
Griežtos sąlygos Liet uvos Konst it ucija numato tik kel ias gal imybes paskelbt i pirma laik ius Seimo rink imus. Konst it ucijos 58 straipsn is numa to, kad „pirmalaik iai Seimo rink i mai gali būti reng iami Seimo nuta rimu, priimt u ne maž iau kaip 3/5 visų Seimo nar ių balsų daug uma (85 Seimo nariai)“.
Reikia 85 balsų
Nutarimui dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priimti reikia nemenkos balsų daugumos – ne mažiau kaip 85 parlamentarų. Opozicinės Socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisin gumo frakcijos nusprendė paremti šį pasiūlymą. „Mes pripažinome, kad Vyriausybės valdymo krizė jau per sikelia į Seimą. Ypač po Seimo pir mininkės padaryto pareiškimo, kad Seimas lyg ir nebegali toliau dirb ti. Savaime suprantama, kad opozi cinės frakcijos lauks Seimo nutarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Mes tokiam nutarimu esame pasiruošę pritarti“, – sakė Seimo opozicijos ly deris, Socialdemokratų frakcijos se niūnas Algirdas Butkevičius. Trys didžiosios opozicinės frak cijos turi tik kiek daugiau kaip 50 mandatų dabartiniame Seime. To gerokai per mažai, kad būtų priim tas nutarimas dėl pirmalaikių Sei mo rinkimų paskelbimo. Taip pat opozicine pasiskelbusi Krikščio nių partijos frakcija dar nėra apsi sprendusi, ar paremtų pasiūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau net ir jos prisijungimas prie tokių rinkimų iniciatorių pa dėties neišgelbėtų. Tuomet idė
Be to, pirmalaik ius Seimo rink i mus, anot Konst it ucijos, gal i pa skelbti ir Prezidentas. Tačiau jis tai gal i padar yt i ne bet kur iuo met u, bet tik dviem atvejais: Politika: dalis parlamentarų garsiai kalba apie pirmalaikių rinkimų idė
ją, tačiau tyliai pripažįsta, kad tokia tikimybė labai maža.
Gedimino Bartuškos nuotr.
jos šalininkų pagausėtų iki maž daug 60-ies. Siūlo laukti rudens
Norint priimti Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų, reikė tų nemenkos dalies valdančiosios koalicijos narių palaikymo. Tačiau šių frakcijų atstovai gerokai skep tiškiau vertina tai pačiai koalicijai priklausančios atstovės I.Degu tienės pagarsintą pasiūlymą. „Ma nau, kad Seimo pirmininkė kalbėjo tik apie teorinę galimybę tai pa daryti, jeigu nepavyks kitokiomis priemonėmis išspręsti kilusių po litinių nesutarimų“, – sakė Tėvy nės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jur gis Razma. Vakar rytą konservatorių frakcija svarstė Lietuvoje susidariusią poli
Bus mažumos Vyriausybė? do atleid imas iš Finansin ių nusikal timų tyr imo tarnybos direktor iaus ir jo pavaduotojo pareigų net ur i „nie ko bendro su informacijos nutek in i mu iš prok uratūros posėdžio“. Šiuo pareigūnus iš pareigų atleido lib e „Jeig u liberalcentr istai nekeis savo ralcentr istų deleg uot as vidaus rei pož iūr io į bendrą darbą, tam tikrų kalų min istras Raimundas Palait is, bendrų princ ipų įgyvend in imą ir o premjeras šį žingsnį vad ina klaida, bent min imal iai neprisidės prie tei kur ią reik ia ištaisyt i. „FNTT vadovas sing umo principo atk ūrimo, tok iu at generolas V.Gail ius buvo atleistas iš veju iš tiesų turėsime galvot i ir apie pareigų todėl, jog ministras R.Palaitis kitus var iantus, ir apie maž umos Vy pareikalavo generolo V.Gailiaus, kad riausybę“, – interv iu Lietuvos rad ijui jis atleistų savo pavaduotoją. Kadansakė A.Kubil ius. gi generolas V.Gailius nesutiko atleis Maž umos Vyr iausybės idėją pirma ti pavaduotojo V.Giržado, neteko teidienį iškėlė Liberalų sąjūdžio pirm i sės dirbti su slapta informacija ir bu ninkas Eligijus Masiulis. Ministras pir vo atleistas iš pareigų. Atrasti ką nors mininkas interviu teigė negalintis ne bendro su informacijos nutek in imu sut ikt i su tok ia E.Masiul io „nubrėžta yra sunku“, – kalbėjo A.Kubilius. perspektyva“. „Dėl „Snoro“ reikėtų klaust i Genera Kons ervator ių vadovas premj eras Andr ius Kubil ius vak ar pareiškė, kad, valdanč ios ios koal ic ijos partner iams liberalcentr istams nepakei tus pož iūr io, reikės svarst yt i maž u mos Vyr iausybės scenar ijų.
A.Kubil ius taip pat pabrėžė, kad Vi linės prokuratūros, kuri atlieka ikiteis tal ij aus Gail iaus ir Vyt auto Girž a minį tyrimą. Jis ir turėtų nustatyti, ko
kiais būdais buvę akcininkai V.Anto novas ir R.Baranauskas sugebėjo per gana netrumpą laiką įvairiomis fikty viomis finansinėmis operacijomis to kias pinigų sumas išplauti iš banko“, – kalbėjo premjeras. Vyriausybės vadovas teik imą atleis ti vidaus reikalų min istrą Prez iden tei perdavė praėjusį antrad ienį teig damas, kad šis suk lydo atleisdamas FNTT vadovus. Tačiau Prezidentė šio teik imo netenk ino pabrėždama, kad nedalyvaus „koal icijos partner ių ap sistumdymuose prieš rink imus“. Teikti R.Palaičio atleidimą premjerui siūlė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atlei dimo komisija nusprendė, kad minist ras pareigūnus atleido be pagrindo. Be to, jis esą galėjo turėtų asmeninių parti nių motyvų, kad pareigūnai nebedirbtų. R.Palaitis tokius kaltinimus atmeta. BNS inf.
tinę padėtį, tačiau savo oficialiame pareiškime nė žodžiu neužsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. „Jeigu tokie rinkimai būtų paskelbti, mes būsime pasi rengę juose dalyvauti. Bet apie ga limybę įgyvendinti šį pasiūlymą kalbėčiau gana atsargiai“, – ne rodė entuziazmo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas tokių idėjų nelaiko rim tomis. „Jau netrukus, po beveik mėnesio, balandžio 12-ąją, Pre zidentė turėtų pasirašyti dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų oficia laus paskelbimo. Prasidės eilinių rinkimų politinė kampanija. Kam čia žaisti tuos žaidimus su pirma laikiais rinkimais, kurie įvyktų vos mėnesiu kitu anksčiau nei eiliniai?“ – retoriškai klausė A.Čaplikas.
1) jeig u Seimas per 30 dienų nuo pateik imo nepriėmė sprend imo dėl naujos Vyr iaus ybės prog ra mos arba nuo Vyriausybės progra mos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vy riausybės prog ramai; 2) Vyriausybės siūlymu, jeig u Sei mas pareiškia tiesioginį nepasitikė jimą Vyriausybe. Konstitucija nurodo, kad Preziden tas negal i skelbt i pirmalaik ių Sei mo rink imų, jeig u iki „Prez idento kadencijos pabaigos liko maž iau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu nuo pirmalaikių Seimo rinkimų nepraė jo 6 mėnesiai“. Seimo nutar ime ar Prez idento ak te dėl pirmalaik ių Seimo rink imų turi būti nurodyta naujo Seimo rin kimų diena. Naujo Seimo rink imai turi būti su rengt i ne vėliau kaip per 3 mėne sius nuo sprend imo dėl pirmalai kių rink imų priėmimo.
8
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2115 DB svaras sterlingų 1 4,1044 JAV doleris 1 2,6238 Kanados doleris 1 2,6482 Latvijos latas 1 4,9581 Lenkijos zlotas 10 8,4092 Norvegijos krona 10 4,6307 Rusijos rublis 100 8,8916 Šveicarijos frankas 1 2,8630
pokytis
–0,3970 % –0,5958 % –0,3948 % –0,3799 % +0,0383 % –0,0974 % +0,3076 % –0,0551 % –0,0419 %
Atsigauna Europos prekyba
Karolis Urbonas Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ ekonominių tyrimų grupės vadovas
P
irmadienį paskelbti Europos prekybos statistiniai duo menys rodo, kad ekonomi nė ES situacija gerėja. Nors Senojo žemyno padėtis vis dar keb li dėl skolos problemų, smunkan tis euro kursas Europos ekonomi kai davė daug naudos. Einamosios sąskaitos balansas, kurio didžiąją dalį sudaro eks porto ir importo skirtumas, pirmą kartą per pastaruosius metus bu vo perteklinis. Sumenkęs euro kur sas atpigino produkciją kitų valiu tų atžvilgiu, todėl regiono prekių ir paslaugų buvo parduota dau giau, nei įsivežta užsienio produk cijos. Ketvirto 2011 m. ketvirčio ei namosios sąskaitos balansas buvo perteklinis ir siekė 4,4 mlrd. eurų, o tuo pačiu laikotarpiu 2010 m. bu vo net 21,4 mlrd. eurų deficitas.
Einamosios sąskai tos balansas, kurio didžiąją dalį suda ro eksporto ir impor to skirtumas, pirmą kartą per pastaruo sius metus buvo per teklinis. Tiesa, to tikrai negalime laikyti es mine atsigavimo pradžia, nes struk tūrinės reformos ir sunkūs sprendi mai Bendrijos vis dar laukia. Tačiau tai pirmieji teigiami rodik liai, kurie parodo, kad euro smuki mas nėra jokia katastrofa. Atvirkš čiai, tai padeda parduoti regiono produkciją užsienio rinkose. Žinoma, tolesni Europos lyderių veiksmai parodys, ar bus pasinau dota smukusio euro pranašumais, ar bus sprendžiamos prasiskoli nusių valstybių problemos, ar jos bus tiesiog užkamšomos Vokieti jos mokesčių mokėtojų pinigais, kurie nėra beribiai. Ir net artėjan ti recesija gali būti ne tokia skau di, jei strateginiai sprendimai bus priimami koordinuotai.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,86
4,66
2,34
„Apoil“
4,82
4,64
2,33
„Brent“ nafta
+0,24 %
Apklausa rodo, kad daugiau nei pusė – 53 proc. – šalies gyventojų palankiai vertina naujai įvestą nekilnojamojo turto (NT) mo kestį. 38,5 proc. respondentų nurodė, kad prabangaus turto apmokestinimas „atkurs socialinį teisingumą, nes turtingieji mokės didesnius mokesčius“. Dar 34 proc. įstaty mo pataisoms pritariančių respondentų ma no, kad įvestas naujas mokestis padės su rinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,04 %
Pritaria NT mokesčiui
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,04 %
105,80 dol. už 1 brl. 125,20 dol. už 1 brl.
17,5 mln. litų
nuostolių Lietuvos paštas gali šiemet patirti dėl nuostolingo prenumeratos pristatymo kaimo vietovėse.
Su bankais konku ruojančios kredito unijos iki šiol klien tų riziką vertino atlaidžiau, todėl joms nuspręsta tai kyti griežtesnę tvar ką. Nors indėlių pa lūkanų normos dėl to gali ir sumažė ti, didelių pokyčių klientai pajusti ne turėtų. Kontrolė: tikimasi, kad nauja tvarka įpareigos kredito unijas skolinti atsargiau.
Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.
Kredito unijos lygiuosis į bankus Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Kontroliuos griežčiau
Pastaraisiais metais kredito unijos sėkmingai plėtėsi. Vien pernai kre dito unijų valdomų indėlių portfelis padidėjo 23 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1,2 mlrd. li tų. Išduotų paskolų portfelis per nai taip pat išaugo 23 proc., iki 820 mln. litų. „Pastaruoju metu kredito uni jos, didesnėmis palūkanomis pri traukdamos indėlių, itin sparčiai didina įsipareigojimus ir pasko lų apimtį. Siekdamos sudary ti alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams ir konkuruoti su ban kais, unijos prisiima ir gana dide lę riziką. Todėl inicijuojame teisės aktų pakeitimus, kurie leis griež čiau kontroliuoti kredito unijų veiklą ir plėtrą“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direk torius Vytautas Valvonis. Lietuvos banko valdyba siū lo sugriežtinti atskirų rūšių rizi kos reikalavimus, taip pat pakel ti kartelę naujai besisteigiančioms kredito unijoms ir parengti kvali fikacijos egzaminavimo taisykles unijų vadovams. „Po sunkmečio ir finansų kri zės visame bankų sektoriuje JAV ir Europoje pastebimos tenden cijos didinti veiklos skaidrumą. Tai liečia tiek bankų, tiek kredito unijų veiklą. Kita vertus, kredito unijos populiarėja, auga jų veiklos mastas, tad yra ir poreikis užtik rinti saugią bei patikimą veiklą“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas ir ad ministracijos vadovas Fortunatas Dirginčius.
Konsultacijos dėl tvarkos pa keitimų prasidės artimiausiu me tu. Tikimasi, kad pirmieji pakeiti mai bus įgyvendinti jau šių metų rudenį, tačiau galutinių sprendi mų kredito unijos ir jų klientai dar turės palaukti.
ko tik griežtinti – gal tuomet rei kėtų pamąstyti apie kriterijų tapti unijos nariu sušvelninimą.“ Vis dėlto ji teigė pasisakanti už griežtesnius unijų steigimo reika lavimus, nes naujų unijų gausa esą kelia nerimą.
Skolins atsargiau
Vytautas Valvonis:
Kredito unijos į griežtesnę priežiū rą reaguoja santūriai ir tikina, kad tai padės užtikrinti rinkos skaid rumą. Anot F.Dirginčiaus, nauji reikalavimai tik padidins kredito unijų viešumą, tad pasitikėjimas jomis išaugs. V.Valvonis patikino, kad priė mus naują tvarką neigiamo povei kio kredito unijos pajusti neturėtų. Esą tai tik pagerins konkurencines sąlygas, nes visoms kredito uni joms bus taikomos vienodesnės žaidimo taisyklės nei anksčiau. Anot jo, įsigaliojusi nauja tvar ka kreditavimo standartus ir ri zikos vertinimą priartins prie bankų lygio ir kredito unijas įpa reigos klientams skolinti atsar giau: „Nors kredito unijoms ir dabar taikomi atsakingo skolini mo reikalavimai kaip ir bankams, tačiau rizikos vertinimas ir val dymas unijose, deja, nebuvo toks stiprus kaip bankų sektoriuje.“ Akademinės kredito unijos ad ministracijos vadovė Gitana Ja sėnienė palaikė protingą kredito unijų priežiūros griežtinimą, ta čiau pridūrė, kad unijų vis dėl to negalima prilyginti bankams: „Staigus ir reikšmingas tam tik rų normatyvų sugriežtinimas gali komplikuoti kai kurių unijų veik lą. Viską reikia daryti nuosekliai, unijoms sudaryti sąlygas pasi ruošti pokyčiams. Negalima vis
Nors kredito unijoms ir dabar taikomi at sakingo skolinimo reikalavimai kaip ir bankams, tačiau rizi kos vertinimas ir val dymas unijose, deja, nebuvo toks stiprus. Palūkanos gali sumažėti
Kauno kredito unijos vadovės Er nestos Ramaškaitės manymu, kre dito unijų nariai griežtesnių rei kalavimų neturėtų baimintis, nes klientai kaip ir anksčiau tiesioginio pokyčių poveikio nepajus: „Juk tai nėra kokie nors nauji reikalavimai unijų veikloje. Kiekvienais metais Lietuvos bankas išleidžia nutari mus, kurie reglamentuoja mūsų veiklą ir prie kurių mes sėkmingai prisitaikome.“ SEB banko analitikė Vilija Tau raitė taip pat pabrėžė, kad skoli nimasis iš kredito unijų šalyje nė ra smarkiai paplitęs, palyginti su bankų teikiamų paslaugų paklau sa. Todėl griežtesnė kredito unijų priežiūra, anot jos, gyventojams nebus didelis alternatyvos pra radimas, nors nedidelių pokyčių klientai sulaukti gali.
„Paklausa dar buvo gana maža, galbūt tik indėlių srityje matėme daugiau aktyvumo. Tačiau ir su griežtinus tvarką palūkanų nor mos turėtų išlikti didesnės nei in dėlių bankuose. Aišku, dar sunku prognozuoti, kiek pasikeis kredi to unijų patrauklumas kainodaros požiūriu“, – sakė V.Tauraitė. Ji pripažino, kad indėlių palūka nų normos gali šiek tiek sumažė ti, nors tai gali tebūti trumpalai kiai reiškiniai. Svarbiausia – ne dydis
Vis dėlto Akademinės kredito uni jos administracijos vadovė G.Ja sėnienė neabejojo, kad dėl griež tesnių apribojimų dalis klientų alternatyvos neteks, o smulkių kredito unijų neliks. Tačiau, E.Ra maškaitės manymu, mažosios kredito unijos, kurios nesugebės vykdyti reikalavimų, jungsis tar pusavyje ir taip galės tęsti veiklą. Nors Lietuvos bankas svars to galimybę tam tikrą apimtį pa siekusias kredito unijas įpareigoti reorganizuotis į bankus, V.Valvo nis dar negalėjo prognozuoti, kiek naujų bankų šalyje galima tikėtis. Esą viskas priklausys nuo to, kaip aukštai bus sutarta pakelti kvalifi kacijos kartelę. „Reikės spręsti, ar kredito unija galėtų būti reorganizuota į banką, jei ji savo veiklos mastu pradėtų lenkti banką. Tačiau veiklos mas tas dar ne rodiklis, galintis nulemti kredito įstaigos veiklos formą. Vis dėlto esmė yra ne dydis, o veiklos pobūdis“, – sakė F.Dirginčius. Pašnekovas pabrėžė, kad kredito unijos turi nenutolti nuo koopera cinių principų, dirbti bendruome nės naudai.
9
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
pasaulis Vėl sulaikyta
Surinko parašus
Derybos dėl bazės
Britų policija, tirianti bulva rinio leidinio žurnalistų vyk dytą neteisėtą pokalbių mo biliuoju telefonu klausymąsi, vėl areštavo Rebekah Brooks – buvusią to jau uždaryto lei dinio „News of the World“ re daktorę. Jai pareikšti kalti nimai trukdymu nešališkai nagrinėti bylą.
Prancūzijos dešiniųjų kandi datė Marine Le Pen užsitik rino pakankamą vietos val džios pareigūnų paramą, kad galėtų dalyvauti preziden to rinkimuose. M.Le Pen su rinko 500 būtinų merų ir ki tų išrinktų pareigūnų para šų, kad galėtų dalyvauti rin kimuose.
JAV spaudžia Kirgiziją pra tęsti Manaso bazės nuomos sutartį. JAV pareigūnai svars to galimybes dislokuoti savo karius Afganistane po 2014 m. Tokiu atveju Vašingtonui būtina galimybė naudotis ba ze gabenant karius į Afganis taną ir papildant karo lėktuvų degalų atsargas.
Išpuolis prieš mečetę Briuselyje kirviu ginkluotas vy ras įsiveržė į šiitų mečetę ir pa degė pastatą. Per išpuolį žuvo jos imamas.
Perspėjo: triuškinanti R.Fico pergalė kai kuriems vokiečių apžvalgininkams sukėlė nerimą.
AFP nuotr.
Vokiečiai išsigando slovakų? Kokia bus naujosios Slovakijos vyriausybės politika? Nors išrink tas premjeras Robertas Fico žada paramą eurui, vokiečiai ma no, kad jis žengs kolegos iš Vengrijos Viktoro Orbáno pėdomis. Įtikinama pergalė
Didžiausią nerimą kai kuriems vo kiečių leidiniams sukėlė tai, kad absoliuti pergalė parlamento rin kimuose R.Fico suteikia neribotą valdžią. Esą Slovakijos vyriausybės va dovas gali imtis panašių reformų, kaip Vengrijos vyriausybės vado vas V.Orbánas, kurio dešinioji „Fi desz“ partija taip pat triuškinamai laimėjo rinkimus. Kairiosios pakraipos Slovakijos partija „Kryptis – socialinė de mokratija“ („Smer-SD“) per šeš tadienį vykusius rinkimus užsitik rino 45 proc. rinkėjų paramą ir gavo 83 iš 150 vietų parlamente. Nuo 1993 m., kai Slovakija atsi skyrė nuo Čekijos, tai pirmas kar tas, kai viena politinė jėga užsi tikrino nepriklausomą daugumą parlamente. Antroji partija po „Smer-SD“ – dešiniosios pakraipos „Papras ti žmonės“. Tiesa, ši partija tegavo 16 vietų parlamente, o iki tol val džiusi dešiniosios pakraipos Slova kijos demokratinė krikščionių są junga-Demokratinė partija – vos 11 vietų. Laukia rūpesčiai
R.Fico laukia daug darbų. Slova kijoje nedarbo lygis siekia 13 proc., be to, šalis yra įsipareigojusi ES iki
2013 m. apkarpyti šalies biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Tačiau kai kurie analitikai jau perspėjo, kad vyriausybei bus sunku įgyvendin ti pažadus.
Norime, kad euro zo na būtų išsaugota, o euras būtų stipri Eu ropos valiuta. Rinkimai Slovakijoje buvo pir malaikiai. Jų prireikė po to, kai ankstesnė vyriausybė, vadovauja ma Ivetos Radičovos, žlugo dėl gin čo, ar Slovakija turėtų mokėti į Eu ropos finansinės pagalbos fondą. R.Fico yra viešai reiškęs neprita rimą JAV vadovaujamam karui Ira ke ir iš šios šalies išvedė slovakų karius. Taip pat jis yra sakęs, kad neleis Slovakijoje dislokuoti jokios JAV administracijos persvarstyto Europos raketinio skydo dalies. Lygina su vengrais
Tiesa, R.Fico pažadėjo, kad Slova kijos politinis kursas bus proeu ropietiškas, nors Bratislava – vie nintelė iš visų euro zonos šalių, nepritarusi pagalbos paketui Grai kijai.
„Ši programa bus proeuropietiš ka... Norime, kad euro zona būtų išsaugota, o euras būtų stipri Eu ropos valiuta“, – tvirtino 47 metų R.Fico, kurio ankstesnei vyriausy bei valdant (2006–2010 m.) Slova kija 2009 m. įstojo į euro zoną. Tačiau vokiečių komentatoriai suskubo tvirtinti, kad Slovakija su ka vengrų keliu. Esą, pasak vokie čių spaudos, tiek vengrų „Fidesz“, tiek Slovakijos „Smer-SD“ neven gia populistinių šūkių. Antai kairiosios pakraipos vokie čių dienraštis „Die Tageszeitung“ pabrėžė, kad R.Fico nėra pavo jingas politikas, tačiau jo partijos triuškinama pergalė kelia nuogąs tavimų. „Po Vengrijos Slovakija yra ant ra centrinės Europos šalis, kurio je dominuos viena stipri partija“, – pabrėžė leidinys, nevengdamas partijų vadinti populistinėmis. Centro paž iūr ų dienrašt is „Süddeutsche Zeitung“ priminė, kad ankstesnė R.Fico vyriausybė dirbo prieštaringai. Deš inys is „Frankf urter All gemeine Zeitung“ pabrėžė, kad „slovakų politikai padarė lemtin gą klaidą skelbdami pirmalaikius rinkimus, nes po įtikinamos R.Fi co pergalės Slovakija gali nesiimti būtinų finansinių reformų“. „Der Spiegel“, BNS inf.
Vietos šiitų bendruomenė sieja išpuolį su sunitų ekstremistais. Išpuolis įvykdytas netoli Briuse lio tarptautinės geležinkelio sto ties esančioje Ridos mečetėje. Darbuotojams pavyko užspeis ti užpuoliką mečetėje, tačiau jis apliejo pastatą degalais ir pade gė. Per gaisrą žuvo imamas – 46 metų keturių vaikų tėvas Abdal lah Dadou. 39-erių maldininkas Abdelas Adouzeynebas sakė, kad A.Da dou, kuris mirė apsinuodijęs dū mais, buvo „žmogus, kurį visi mylėjo – atviras, puikiai pritapęs, besišypsantis ir laimingas“. Policija nurodė, jog šis vyras sakė esantis musulmonas, gimęs 1978 m. Prokuroras Jeanas Mar cas Meilleur pabrėžė, kad mečetę padegęs asmuo turėjo peilį ir kir vį, tačiau „žmonės mečetėje su gebėjo užrakinti jį pastato viduje“ prieš atvykstant policijai. „Šiuo metu yra tik vienas įta riamasis“, – pridūrė prokuroras, tačiau neatmetė galimybės, kad užpuolikas turėjo bendrininkų. Belgijos musulmonų bend ruomenės aukšto rango pareigū nė Isabelle Praile sakė, kad Rezos
mečetei „jau prieš kelerius metus buvo skirta policijos apsauga“ dėl tiesioginių grasinimų. Po šio išpuolio prie mečetę ap supusių policininkų susirinko apie 100 įpykusių vyrų, jie skan davo šiitų šūkius. Kai kurie verkė, kiti glėbesčiavosi ir meldėsi. Anderlechto rajono meras Gaë tanas Van Goidsenhovenas per spaudos konferenciją paragino gyventojus išlikti ramius. Jis sa kė, kad „būtina ne vien sugyven ti vieniems su kitais, bet taip pat leisti teisingumui ir policijai at likti savo darbą“. Mečetė, kurioje telpa apie 2 tūkst. žmonių, yra vienas iš ke turių pagrindinių šiitų maldos centrų Briuselyje. BNS inf.
Populiarumas mažėja JAV prezidento Baracko Obamos populiarumą sumenkino brangs tantys degalai.
Dienraščio „The New York Ti mes“ ir televizijos „CBS News“ apklausa rodo, kad B.Obamos populiarumas nusmuko iki 41 proc., todėl jo galimybės būti per rinktam ateinantį lapkritį išlieka neaiškios. Praėjus keliems mėnesiams, per kuriuos buvo pastebėta ekonomi kos atsigavimo ženklų, sustiprinu sių B.Obamos politines pozicijas, atrodo, kad prezidentas vėl atsidūrė atšiaurioje politinėje aplinkoje, gal būt dėl kylančių degalų kainų. Apklausa rodo, kad B.Obamos populiarumas sumažėjo iki 41 proc., nors vos prieš mėnesį jis siekė 50 proc., o šis reitingas pa prastai laikomas žemutine riba, užtikrinančia prezidento perrin kimą. 47 proc. apklausos dalyvių nepritarė B.Obamos politikai. Tiesa, B.Obama gali džiaugtis, kad jo galimi varžovai respubli konai pasirodė dar prasčiau. Bal tųjų rūmų šeimininkui pavyko aplenkti tiek respublikonų kan didatų lyderį Mittą Romney, tiek
Ricką Santorumą. Anksčiau pa skelbti dienraščio „The Was hington Post“ ir televizijos „ABC News“ apklausos rezultatai taip pat rodė, kad B.Obamos pozici jos pablogėjo. O vasario pradžio je pusė respondentų gerai vertino prezidento pasiekimus, 46 proc. juos vertino neigiamai. B.Obama ne kartą pripažino, kad brangstantys degalai sukelia naujų rūpesčių daugeliui ameri kiečių šeimų, dar neatsigavusių po didžiausios recesijos nuo Di džiosios depresijos laikų. BNS inf.
10
trečiadienis, kovo 14, 2012
sportas Siekia tikslo savais keliais
Sėkmė atsuko nugarą
keliasi į Ispaniją
Rusai bando apeiti Lietuvą dėl Donatos Rimšaitės dalyvavimo vasaros žaidynėse. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas J.Rogge neslėpė, kad Rusijos olimpinio komiteto prezidentas A.Žukovas kreipėsi į TOK, prašydamas išimties tvarka leisti D.Rimšaitei atstovauti Rusijai.
Klaipėdos universiteto ekipa Kaune vos neįveikė daugkartinių Lietuvos ir Europos studentų krepšinio čempionų – Vytauto Didžiojo universiteto žaidėjų. Likus žaisti 47 sek. klaipėdiečiai pirmavo vienu tašku – 83:82, tačiau kelios taiklios varžovų atakos palaidojo viltį. Pralaimėta 83:89.
Lietuvos rinktinės puolėjas Darius Songaila nuo šiol vilkės Valjadolido „Blancos de Rueda“ ekipos marškinėlius – puolėjas jau pasirašė sutartį su šiuo klubu. Tiesa, oficiali klubo svetainė šios naujienos dar nepatvirtino. Valjadolido komanda Ispanijoje žengia paskutinė – aštuoniolikta.
Pergalės Mazovijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Lenkijoje surengtame dideliame Mazovijos regiono taurės jaunių iki 16 metų badmintono turnyre pergale nudžiugino Gabija Narvilaitė ir Rebeka Aleksevičiūtė.
Klaipėdietės laimėjo merginų dvejetų varžybas. Kovo 4-ąją vos 14-ąjį gimtadienį šventusi G.Narvilaitė buvo arti pergalės ir asmeninėse varžybose. Ji finale drąsiai stojo į kovą su akivaizdžiai vyresne ukrainiete Irina Biezdiežnychina. Po dviejų setų rezultatas buvo lygus 1:1. Tačiau lemiamąjį laimėjo varžovė. Gerai pasirodė ir Ignas Reznikas. 16metis klaipėdietis, kovojęs tarp dalyvių iki 19 metų, užėmė trečiąją vietą. Anot sportininkų trenerio Antano Narvilo, turnyre kovojo pajėgiausi Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos sportininkai. Aukštos vietos maloniai nudžiugino specialistą, nes teko kovoti su aukšto lygio varžovais. Dabar Klaipėdos badmintonininkai kaupia jėgas kelionei į Izraelį, kur vyks vienas Europos taurės etapų.
Iš keturių šūvių – vienas taiklus „Į finalą pateko keturi vaikinai. Tikėjausi, kad bent du iš jų laimės aukso medalius“ buvusių vilčių neslėpė, – mintimis dalijosi klaipėdietis treneris Artūras Ševelkovas po Klaipėdoje pasibaigusio Lietuvos graikų ir romėnų imtynių jaunių čempionato. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Tačiau čempionu tapo tik vienintelis Justas Galkinas. Trys klaipėdiečiai – Vitalijus Zaicevas, Paulius Galkinas ir Marius Knystautas turėjo tenkintis sidabro medaliais. A.Ševelkovas atviravo, kad vylėsi finale matyti penkis uostamiesčio jaunuosius ąžuolus. Tačiau nepasisekė tik bronzos medalį iškovojusiam Valentui Rudžiui. Svorio iki 85 kg grupėje rungtyniavęs klaipėdietis suklupo pusfinalyje, pralaimėjęs būsimam čempionui iš Vilniaus. J.Galkinui (iki 54 kg) burtai lėmė pirmoje kovoje susitikti su Donatu Gudmanu iš Joniškio. Nedaug trūko, kad Klaipėda būtų likusi be aukso žetonų. Mat patyręs varžovas laimėjo pirmąjį kėlinį, o ir antrajame mūsų atletas ilgai nepelnė taško. Laimė, paragintas trenerio, J.Galkinas išlygino rezultatą, o vėliau ir išplėšė pergalę. „Šios varžybos – buvo finalas, – sakė A.Ševelkovas. – Vėliau Julius nesutiko lygiaverčio varžovo ir lengvai laimėjo auksą.“
Dideles viltis treneris siejo ir su čempiono broliu Pauliumi (iki 63 kg). Tiesa, finale Klaipėdos atleto laukė vyrų čempionu tapęs Lietuvos olimpiniame sporto centre meistriškumą keliantis tauragiškis Justas Petravičius. Tikėjimą pergale finale stiprino P.Galkino sėkmė prieš vilnietį šalies jaunimo čempionate. Klaipėdietis sėkmingai kovojo ir buvo arti tikslo, tačiau paskutiniąją kovos minutę leido varžovui pasiekti pergalę. „Tai bus gera pamoka, – įsitikinęs treneris. – Paulius buvo paruoštas tapti čempionu, tačiau žiopla klaida atėmė auksą.“ M.Knystautui (iki 100 kg) svarbiausioje kovoje teko susiremti su dviejose Europos pirmenybėse sėkmingai dalyvavusiu visaginiečiu Romu Fridrichu. Įgudęs varžovas nepaliko vilčių klaipėdiečiui. Tik vienintelis Vitalijus Kozlovas (iki 58 kg) prieš lemiamą susitikimą nejautė įtampos. Jis turėjo maža vilties įveikti patyrusį Andrių Jurevičių. Uostamiesčio atletas, vien patekęs į finalą, panoko lūkesčius.
Čempionas: vieninteliam J.Galkinui pavyko iškovoti aukso medalį.
A.Ševelkovas pagyrė jaunąjį Andrejų Kirjanovą (iki 46 kg). Būdamas jauniausiu savo svorio grupėje, mūsų atstovas pelnė bronzos medalį. Po čempionato buvo sudaryta šalies jaunių rinktinė, da-
lyvausianti Europos pirmenybėse Lenkijoje (liepos mėn.) ir pasaulio čempionate Azerbaidžane (rugsėjį). Ruoštis šioms varžyboms pakviesti broliai Galkinai ir M.Knystautas.
Baltarusijoje – rekordų pliūpsnis Nugalėtojos: R.Aleksevičiūtė
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
ir G.Narvilaitė puikiai pasirodė Lenkijoje.
Gardine vykusiame 14-ajame Petro Savickio jaunimo (iki 23 metų) sunkiosios atletikos turnyre Lietuvos rekordais nudžiugino Aleksandra Stepanova.
Sporto telegrafas Turnyras. Šiandien prasidės 11-asis Aleksandro Fokino taurės turnyras, kuriame dalyvaus aštuonios komandos. A grupėje kovos „Granitas-FM“, „Gargždų pramogos-Taškas“, „Sendvaris“ ir „Titanikas”, B: „Vakarų Baltija”, „Klarksonas-Plikiai”, „Sarema“ ir „Baltai”. Šiandien 20 val. Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštėje (Paryžiaus Komunos g. 16A) žais „Granitas-FM“ ir „Titanikas“, rytoj joje 20.40 val. rungtyniaus „Klarksonas-Plikiai“ ir „Baltai“.
Stipruolė: A.Stepanova kėlė rekordinių svorių štangas.
Svorio iki 53 kg grupėje kovojusi klaipėdietė, rovimo veiksmu iškėlusi 66 kg štangą ir dvikovėje surinkusi 143 kg sumą, iš karto pagerino šalies jaunimo ir suaugusiųjų aukščiausius rezultatus. Mūsų stipruolė tapo absoliučiai geriausia tarp merginų. Trimis rekordais galės didžiuotis Linas Kvietkauskas (iki 105 kg). Baltarusijoje užėmęs pirmąją vie-
tą, Bronislavo Vyšniausko auklėtinis pagerino Lietuvos jaunimo rezultatus – išrovė 146 kg, išstūmė 181 kg štangą ir dvikovėje surinko 327 kg. Svorio iki 94 kg grupėje lygių neturėjo Raimondas Trajanauskas – dvikovė 317 kg (rovimas – 135 kg, stūmimas – 182 kg). Antrą vietą šioje grupėje užėmęs Andrius Užkuraitis surinko 295 kg sumą. Jis namo grįžo pasiekęs šalies jaunių rovimo rekordą – 140 kg. Dar du klaipėdiečiai buvo antri: Sergejus Lichovojus (iki 105 kg), dvikovėje surinkęs 322 kg, ir Dovydas Švilpa (per 105 kg) – 300 kg. Lietuvos pašonėje esančiame Gardine varžėsi per 130 atletų iš Rusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos.
11
TREČIADIENIS, KOVO 14, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Į šiltnamį vasara ateina greičiau Pavergti šilumą mėgstančius augalus lietuviai išmoko daugiau nei prieš šimt metį, tačiau dabar tai gali padaryti kone kiekvienas. Surentus šiltnamį, verta iš mokti maksimaliai jį panaudoti.
Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Oranžerija – apelsinams auginti
Šiand ien savo darž e užs iaug i nęs pomidorų, agurkų ar paprikų nieko nenustebinsi, nebent bū si įvertintas už didelį triūsą juos prižiūrint. Turėti šviežių daržovių ištisus metus norėjosi ir prieš du tūks tantmečius. Antai Romos impe ratoriaus Tiberijaus, norėjusio agurkus valgyti kiekvieną dieną, pavaldiniai buvo priversti išmokti juos užauginti bet kuriuo metų lai ku. Agurkai buvo sodinami vežime su ratais, kurį kasdien nuveždavo į saulėtą vietą, o saulei nusileidus parveždavo į šiltą patalpą.
Grafas Juozapas Tiškevičius 1875 m. nupirko Kretingos dvarą, rekonstra vo rūmus ir pristatė oranžeriją, kurioje įkūrė žiemos sodą. Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmieji šiltnamiai buvo pastaty ti Italijoje XIII a. Jie buvo skirti iš tropikų atvežtiems egzotiškiems augalams auginti. Greitai šie stati niai paplito Nyderlanduose ir Ang lijoje. Užtikrinti, kad pirmuosiuose šiltnamiuose būtų pakankamai ši lumos naktį ar žiemą, sekėsi sun kiai. Visgi šiandien Nyderlandai gali didžiuotis didžiausiais pasau lyje šiltnamiais, kuriuose užaugi nama milijonai daržovių. Prancūzų botanikas Charles Lu cienas Bonaparte‘as XIX a. pastatė bene pirmąjį praktinėms reikmėms pritaikytą modernų stiklinį šiltna mį – kad galėtų auginti tropinius augalus medicinos tikslams. Statinius iš stiklo netrukus ėmė konstruoti ir universitetai. Pran cūzai pirmieji juos pavadino oran žerijomis. Mat tai buvo pastatai, kurie saugojo nuo šalčio apelsin medžius. Netrukus pradėjo augin
ti ir ananasus, bet pavadinimas li ko pirminis. Europiečiai ilgai eksperimentavo kurdami šiltnamių dizainą. XVII a., kai buvo pradėtas gaminti geresnės kokybės stiklas, patobulėjo konst rukcijos. Įmantrus ir didelis – 150 m ilgio, 13 m pločio ir 14 m aukščio stiklinis šiltnamis tapo Versalio rū mų pasididžiavimu. Sodas išgarsino Kretingą
Dar didesni šiltnamiai pradėjo kil ti XIX a., eksperimentai statant iš metalo ir stiklo davė rezultatų. Stiklo rūmai neaplenkė ir Lietuvos. Grafas Juozapas Tiškevičius 1875 m. nupirko Kretingos dvarą, re konstravo rūmus ir pristatė oran žeriją, kurioje įkūrė žiemos sodą. Jame puikavosi vėduoklinės pal mės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinme džiai, didžiulė araukarija, o kora lais išpuoštomis sienomis raizgė si vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Eu ropos privačiose valdose esančių oranžerijų. XX a. šiltnamiai plito po visą Eu ropą. Antai 1923 m. buvo iškilmin gai pašventintas Kauno botanikos sodas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo pirmosios oran žerijos kertinį akmenį. Oranžerija pagal vokiečių firmos projektą Bo tanikos sode buvo pastatyta 1925 m., o vėliau plečiama, šiltų kraštų augalai joje auginami iki šiol. Polikarbonatas dar brangokas
XX a. antroje pusėje šiltnamiai ta po kasdienybe. Mat atsirado polie tileno plėvelė, kuri tapo prieinama daugeliui. Šiltnamiai pradėti sta tyti ne tik iš medinio ar metalinio karkaso, bet ir plastiko lankų. Šilt namių gamybos sąnaudos gerokai sumažėjo. Pramoniniai šiltnamiai, kurie veikia ištisus metus, tapo gana su dėtingais statiniais. Ištobulintos šildymo, laistymo, vėdinimo, apšvieti mo sistemos.
12
Derlius: anksti pavasarį, iki atsikraustys pomidorai, šiltnamyje galima užsiauginti žalumynų.
„Shutterstock“ nuotr.
12
TREČIADIENIS, KOVO 14, 2012
namai rubrika
Į šiltnamį vasara ateina greičiau Kur iam i šiltn am iai, 11 maksimaliai tausojan tys energijos sąnaudas.
Vietoje stiklo ir polietileno plė velės pradėtos naudoti šviesą pra leidžiančios, lengvos polikarbona to plokštės. Šiandien galima įsigyti ir jau pa gamintų, surenkamų mėgėjiškų šiltnamių, kurie dažniausiai gami nami būtent iš polikarbonato. Tačiau į juos reikia nemažai in vestuoti. Galbūt todėl daržinin kai mėgėjai yra ištikimi savo pačių meistrystei, patys stato būstus ši lumą mėgstantiems augalams. Pirminė nauda – malonumas
„Jei buvimas ir darbas šiltnamy je nekels malonumo, tuomet ge riau jo visai nestatyti, o daržoves pirkti“, – vienareikšmiškai patarė Gediminas Končius, daržininkams mėgėjams parašęs knygą apie šilt namius. Jis ir pats save laiko mėgėju. Ne seniai į pensiją išėjęs vyras tiesiog įsimylėjęs darbą šiltadaržyje. „Nuvažiavus į sodą pavasarį, kai saulė kaitina, o lauke tik 0 laipsnių, šiltnamyje gali darbuotis išsirengęs iki marškinių. Daug anksčiau pa junti pavasarį. Jei vasarą visą sa vaitę lyja, šiltnamyje vis tiek sma gu būti – tai irgi buvimas gamtoje, o ne užsidarius namuose“, – pojū čiais dalijosi pašnekovas. Kita nenuneigiama nauda – pa ties puoselėta daržovė, kuri svei kesnė, nei užauginta pramoniniu būdu. Būna ir baltų lankų
Pigiausias šiltnamis – iš plastiki nių lankų ir polietileno plėvelės. Reikia šiek tiek žinių, norint juos padaryti kokybiškus. G.Končius pastebi, kad žmonės daro didelę klaidą, kai lankus palie ka juodus, nes šiose vietose plėve lė labai įkaista ir greičiau suplyšta. Todėl lankus reikia nudažyti bal tai arba galima apvynioti balta po pierine lipnia juosta, kurią naudoja dažytojai. Be to, rinkoje galima ras ti ir baltų lankų, kurie gaminami iš perdirbtų plastikinių langų. Vamzdžio skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 4 cm, o dar ge riau – iki 6 cm. Vamzdžius rei
kėtų pjauti 6 m ilgio atkarpomis, nes standartinė polietileno plė velė yra 6 m pločio. Jei vamzdžiai trumpesni, ne visa plėvelė panau dojama. Šiltnamiui dengti reikėtų rinktis pačią storiausią – stabilizuotą ar ba armuotą plėvelę, kuri atlaikys ne vieną sezoną. Du takeliai patogiau
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiltnamį reikia ręsti aukštą. Jei aukštis per mažas, tuomet dirb ti viduje bus nepatogu, o pomi dorai prastai vėdinsis. Duris bū tina padaryti abiejuose statinio galuose. Kai oro temperatūra naktį ne krenta žemiau 10 laipsnių, tuomet visą parą abejos šiltnamio durys turėtų būti atviros, kad šiltnamis vėdintųsi. Plastiko lankus geriausia mauti ant metalinių strypų (maždaug 70 cm ilgio), sukaltų į žemę. Jei vamz džiai 6 m ilgio, šiltnamio plotis tu rėtų būti 2,5 m pločio, aukštis – 2,2 m.
Sprendimas: kai kurie specialistai teigia, kad auginant pomidorus savo reikmėms nė nebūtina tai daryti už
darame šiltnamyje, vasarą pakanka juos pridengti nuo lietaus.
Gediminas Končius:
Jei buvimas ir dar bas šiltnamyje ne kels malonumo, tuo met geriau jo visai nestatyti.
G.Končius pataria tokiame šilt namyje daryti tris 60 cm pločio lysves ir du takelius. Tuom et pom id orai sod in am i vienoje eilėje, prie jų kur kas leng viau prieiti, nei susodinus dviejo se lysvėse keliomis eilėmis. Šiltnamiui išrinkta vieta būtinai turi būti saulėta, jokiu būdu ne po medžiais. Pailgo statinio galai turi būti orientuoti į pietus ir šiaurę. Jei šilt namis stovi vis toje pačioje vietoje, gruntą būtina atnaujinti.
„Aš kiekvienais metais nuo lys vių nukasu apie 10 cm žemės ir už dedu tiek pat komposto“, – patir timi dalijosi daržininkas. Kad šiltnamio laistymas nebū tų varginanti procedūra, G.Kon čius siūlo padaryti paprastą lais tymo sistemą. Reikia pastatyti didelę statinę ar kokią nors kitą talpyklą, iš jos nu tiesti į kiekvieną lysvę po žarną su skylėmis kas 20 cm. Prileidus į talpyklą vandens, jis sušyla. Belieka atsukti čiaupą, ir vanduo pats nučiurlena į lysves. Paankstina derlių
Daržininkystės entuziastas teigė, kad žmonės, investavę į šiltnamį, jo tinkamai nepanaudoja. „Labai liūdna matyti, kad žmo nės šiltnamiuose užaugina per pus ar net triskart mažesnį derlių, negu galėtų. Lietuvos klimato są lygomis nešildomame šiltnamyje per metus derlių galima išauginti tris ar net keturis kartus“, – tiki no G.Končius.
Patarimai statysiantiesiems šiltnamį PASITIKITE PAVASARĮ SU
LYTAGROS PREKYBOS CENTRU
Pas mus palankiomis kainomis galite įsigyti: ĩ SODO, DARŽO, BITININKYSTĖS INVENTORIAUS ĩ ĮVAIRIŲ VEJOS ŽOLIŲ SĖKLŲ, DURPIŲ, ŽEMIŲ, TRĄŠŲ ĩ TVOROMS TVERTI TINKLO, PANELIŲ, STULPŲ Mus rasite Šilutės pl. 19C, Klaipėda. Tel. (8 46) 412 090
Šalia šiltnamio esantys medžiai ir
pastatai neturi sudaryti pavėsio. Ypač gerai jis turi būti apšviestas iš pietų pu sės. Šalia šiltnamio (ne arčiau kaip 3 m) neturi augti bulvės ir paprikos, sergan čios tomis pačiomis ligomis kaip po midorai.
ti geriau tinka šviežias, pomidorams – tik gerai perpuvęs mėšlas. Šiltnamį dengianti plėvelė turi būti ge
rai įtempta, nekabėti – tokiu atveju jos ne blaškys vėjas, o duobutėse nesikaups lie taus vanduo. Stebėkite, kad plėvelė nebū tų įtempta per stipriai – tai irgi negerai.
Šiltnamiui tinka priesmėlio ir leng
vo priemolio dirvožemis su gerai pra leidžiančiu vandenį podirviu. Netinka dirvos, kur gruntinis vanduo laikosi žemės paviršiuje. Šiltnamio dirvos fi zines ypatybes galima pagerinti dur pėmis, spygliuočių medžių pjuveno mis, smulkinta žieve. Agurkams tręš
Prekyboje esančios plėvelės būna
rankovės formos. Tokią plėvelę reko menduojama tiesti taip, kad jos susi lenkimo vieta eitų ties šiltnamio krai gu. Vėliau šią vietą galima sustiprinti. Šaltinis: šiltnamiai.net.
Jo pastebėjimu, dažnai žmonės šiltnamius pradeda naudoti tik ge gužės pradžioje, kai persodina į juos pomidorų ir agurkų daigus. G.Kon čiaus įsitikinimu, šiltnamį reikėtų pradėti eksploatuoti vėliausiai ba landžio pirmomis dienomis: pasėti ridikėlių, salotų, gražgarsčių, špi natų, ankstyvųjų ridikėlio formos morkų ir kitų daržovių. Tiesa, iš pradžių lysves reikėtų uždengti agroplėvele, o gegužės pradžioje bus galima imti derlių. Ir vėliau šiltnamyje galima augin ti ne vien pomidorus ar agurkus. „Savo šiltnamyje esu auginęs daugiau kaip 40 rūšių įvairių augalų. Be pagrindinių daržovių – pomido rų, agurkų, paprikų, aitriųjų pipirų, baklažanų, reikėtų auginti vieną ki tą melioną. Kai karštą vasaros dieną įeini į šiltnamį, o jame noksta melio nas – visas šiltnamis kvepia melio nu“, – šypsojosi entuziastas. Nereikalauja daug laiko
Šiltadaržyje taip pat galima gau ti įvairių daržovių ankstesnį der
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
lių, pavyzdžiui, vijoklinių pupelių ir kitų ankštinių augalų. Šiltoje aplinkoje galima mėgin ti užauginti įvairių pietietiškų dar žovių. Retesnių augalų sėklų galima ras ti specializuotose parduotuvėse. „Daugelį daržininkų turėtų do minti stevijos. Tai daugiametis krūmas, kurio lapai keliolika kar tų saldesni už cukrų. Šį augalą ga li vartoti ir diabetikai. Kelių lapelių užtenka puodeliui arbatos ar kavos pasaldinti“, – augalą gyrė pašne kovas. Vasarą krūmelį galima auginti ir lauke, tačiau rudenį reikia iškasti ir auginti namuose ant palangės. G.Končius patikino, kad šiltna mį bent savaitei galima drąsiai pa miršti. Be to, palaistyti šiltnamį kartais galima paprašyti ir kaimyno. Pasidarbuoti šiltnamyje G.Kon čiui užtenka vos dviejų valandų per savaitę, todėl jis nemano, kad toks daržovių auginimo būdas reikalau ja daug laiko ir darbo.
13
TREČIADIENIS, KOVO 14, 2012
namai rubrika
Dulkių siurblys turi dirbti tyliai Kad namų tvarky mas nevirstų kan čia, buitinės techni kos gamintojai siū lo ištisą švaros pa galbininkų būrį. Vienas tokių, per daugelį metų evo liucionavusių prie taisų – dulkių siurb lys, be kurio šian dien daugelis var giai įsivaizduotų sa vo buitį.
Komentaras
Tadas Jankauskas
Bendrovės „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius
– Ne vienas, ruošdamasis pirkti dul kių siurblį, susiduria su dilema, kokį pirkti – sauso valymo ar plaunamą jį. Ką tokiu atveju galėtumėte patarti pirkėjams? – Renkantis tarp sauso valymo ar plau namojo siurblio būtina įvertinti, kad pastarasis prietaisas užima nemažai vietos, jo sudėtingesnė priežiūra bei laukia gana nemažai papildomų iš laidų eksploatacinėms medžiagoms. Taip pat svarbu įvertinti vandens pa davimo tipą, ypač kai namuose paklo tas parketas arba laminuota danga. Tad tiems, kurie gyvena standartiniame bu te, verčiau rinktis sauso valymo siurblį. Egzistuoja praktika, kad žmonės, turin tys plaunamą siurblį, taip pat įsigyja ir antrą – sauso valymo – nedideliems ne švarumams pašalinti.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
– Kokius plaunamo tipo siurblių pri valumus ir trūkumus galėtumėte įvardyti?
Populiariausi – sauso valymo
Kad besirenkantiems naują įrengi nį netektų pasiklysti pasiūlos jūro je, specialistai pataria atkreipti dė mesį į kelis svarbius momentus. Populiarios buitinės technikos gamintojai šiandien gali pasiūlyti sauso valymo, plaunamuosius bei cikloninius siurblius. Nors techno logijos sparčiai žengia į priekį, vis dar labiausiai išplitę sauso valymo prietaisai.
Plaunamieji siurb liai itin pravers gy venantiesiems erd viose patalpose, kur tenka rūpintis dide liais švarinamų pa viršių plotais.
Šių siurblių dulkių surinkimo sistema įvairuoja – jos surenka mos į vienkartinius arba daugkar tinius maišelius, taip pat talpina mos konteineriuose. Sauso valymo siurblių priva lumai – paprastesnė priežiūra ir turtingas pasirinkimo asortimen tas. Veikiausias vienas didžiausių tokių prietaisų nepatogumų – bū tinybė švarinti dulkių surinkimo maišelius. Investicija į komfortą
Dabar tokias medžiagines talpyklas didžiąją dalimi pakeitė vienkarti niai popieriniai maišeliai, kurie higieniškai užsidaro ir juos galima paprasčiausiai išmesti. Be to, vienkartinius maiše lius kiekvienas gali pasirinkti pa gal poreikius: vieni yra specialiai skirti alergiškiems žmonėms, ki ti – turintiems naminių gyvūnų ir panašiai. Šiuolaikinis vienkartinis maiše lis vidutiniškai tarnauja apie 3 mė nesius, o siurblį naudojant rečiau, jų turėtų užtekti ilgiau. Tad inves ticija į komfortą metams, žinoma,
Universalus: drėgno ir sauso valymo dulkių siurblys vienu metu grindis siurbia, plauna ir džiovina.
priklausomai nuo dulkių siurblio, atsieitų maždaug 25 litus – būtent tiek vidutiniškai kainuoja 4 viene tų pakuotė. Nusprendusiems įsigyti šį bui ties pagalbininką specialistai pata ria atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikinis siurblys turi dirbti tyliai, būti ergonomiškas bei turėti gerą filtravimo sistemą. Tais atvejais, kai namuose ma žiau kilimų, vertėtų pasirinkti par ketinį, o turintiems naminių gyvū nų – rotacinį antgalį.
rinamų paviršių plotais. Cikloni niuose siurbliuose nėra jokių dul kių surinkimo maišelių. Visos dulk ės, veik iam os spi rale kylančio oro srauto, nusėda plastikiniame dulkių surinkimo inde, kuris yra permatomas. Tačiau specialistai pripažįsta, kad vadinamieji ciklonai teoriš kai negali surinkti daugiau kaip 96 proc. dulkių dalelyčių, todėl į mo derniausius siurblius įmontuojami papildomi anglies filtrai. Svarbu ne galingumas
Nuo parketo iki plytelių
Dulkių siurbliai, turintys vandens išpurškimo arba garų funkciją, va dinami plaunamaisiais. Jie yra ga lingi, pasižymi daugiafunkcišku mu, tad galima pasirinkti keletą jų: sausas valymas, valymas su garu ir kita. Tačiau tokie gaminiai yra są lygiškai brangūs bei reikalauja dau giau priežiūros. Sauso valymo siurblių kainos prasideda nuo keliasdešimt litų ir gali perkopti per 1000. Plaunamie ji vidutiniškai kainuoja nuo 800 iki 2000 litų, kai kurie modeliai – ir dar brangiau. Šiuol aik in iai plaun am iej i siurbliai gali valyti įvairias dan gas – nuo parketo iki plytelių. Šis prietaisas itin pravers gyve nantiesiems erdviose patalpose, kur tenka rūpintis dideliais šva
Žinovai tvirtina, jog renkantis dul kių siurblį svarbiausia paisyti ne jo galingumo, o išsiurbimo galios.
Įprastai ji siekia nuo 250 iki 480W. Kuo didesnis susiurbimo laipsnis, tuo švariau bus išvaly ti namai. Specialistai juokauja, jog net ir maksimalistas turėtų žinoti, kad įprastiniam butui išvalyti užteks ir 250W susiurbimo galios. Jei būstas labai užterštas, patariama rinktis mažiausiai 300W galingu mo siurblį. Pastebima, kad šiuo metu rin koje itin išpopuliarėjo „eko“ kla sės siurbliai, kurie sunaudoja pa lyginti nedaug elektros energijos, o jų siurbimo galia tokia pat kaip itin galingo, daug elektros energi jos sunaudojančio prietaiso.
Nuobodų darbą – patikėti robotui Gamintojai jau siūlo ir patogius iš
maniuosius dulkių siurblius – robo tus. Tokie įrenginiai sukurti tam, kad nepriekaištingai galėtų išvalyti na mus kada tik panorėjus.
dų. Taip pat galima pasinaudoti die nos grafiko funkcija ir nustatyti konk retų laiką – kai įrenginys pradės darbą, visiškai nebūtina sėdėti namuose. Tokiame siurblyje sumontuota ka
Robotas siurblys gali veikti įvairiais
valymo režimais, nelygu kiek ir kur reikia valyti: automatiniu, maksima liu ir pakraščių valymo.
mera sudaro norimų iššvarinti patal pų planą ir nubrėžia optimalų valy mo maršrutą. Šis maršrutas padeda apsaugo
Prieš išeinant iš namų galima įjungti
uždelsto įjungimo režimą – tada robo tas siurblys įsijungs tik po kelių valan
ti vertingus daiktus, nes sistemoje naudojami išmanūs apsauginiai ju tikliai.
– Pirmiausia tokie prietaisai yra sunkūs ir nepaslankūs. Baigus darbą, konstruk ciją būtina išrinkti, išplauti ir išdžiovin ti, kad kitą kartą siurbiant nekiltų proble mų. Renkantis šį siurblį, kaip jau minė jau, itin svarbu teisingai įvertinti, ar prie taiso padavimo pobūdis tiks konkrečiai namų dangai. Taip pat net pats galin giausias plaunamasis siurblys visiškai neišdžiovins tankių arba storų kiliminių dangų – pateikiama informacija, kad tik 40 proc. plaunamojo skysčio prietaisas susiurbia atgal, o likęs sėkmingai susige ria į kilimą. Taip pat tokiam siurbliui nuo latos reikės pirkti plaunamojo skysčio, o tai – papildomos išlaidos. Kai kuriems si urbliams su vandens filtru gali tekti įsi gyti specialų priedą arba priemones, ku rios nusodintų kylančias putas. Nepai sant visų nepatogumų, nemažai žmo nių renkasi būtent plaunamuosius siur blius. Jie itin pravartūs, kai tenka valy ti didelius plytelėmis klotus plotus. To kia danga lengvai valoma, greitai džiū va, o siurblio ratukai lengvai juda jos pa viršiumi. Be to, plaunamieji siurbliai yra daugiafunkciai, nes gali valyti ir sausai, ir drėgnai, jais patogu švarinti langus, vertikalius paviršius, susiurbti išsilieju sį vandenį ir netgi valyti kriaukles. Pra vartu žinoti, kad tokio tipo siurbliai yra efektyvesni, negu paprastai manoma: ten, kur sauso valymo siurbliu teks dar buotis kas antrą dieną, plaunamuoju už teks vos kartą per dvi savaites.
14
trečiadienis, kovo 14, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Du sodus kartu Vaiteliuose (12 a, elektra, šulinys, du laikini nameliai, atlikta geodezija, gera vieta, 21 000 Lt, savininkas). Be tarpininkų. Tel. 8 659 65 922.
Akcijų biržoje
Biržoje apyvarta išsiskyrė „Aprangos“ akcijos
918009
Vilnius, kovo 13 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje antradienį lyderio pozicijos atiteko „Aprangos“ akcijoms, kurių stambiais sandoriais perleista daugiau kaip už 300 tūkst. eurų. Aktyviai prekiauta Ūkio banko vertybiniais popieriais, tuo tarpu kitų įmonių akcijų apyvartos buvo kuklesnės. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,04 proc. iki 312,05 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ - 0,35 proc. iki 463,84 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ - 0,93 proc. iki 140,62 punkto. Oficialiojo sąrašo „Aprangos“ akcijų, kurios pabrango 1,84 proc. iki 1,660 euro, parduota už 349,9 tūkst. eurų, 3,01 proc. iki 0,171 euro pabrangusių Ūkio banko akcijų - už 120,5 tūkst. eurų, 0,29 proc. iki 1,700 euro pabrangusių „City Service“ akcijų - už 27,1 tūkst. eurų. 1,18 proc. iki 0,257 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų apyvarta buvo 24,9 tūkst. eurų, 2,38 proc. iki 2,069 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų - 17,4 tūkst. eurų, 1,04 proc. iki 0,570 euro atpigusių „Lesto“ akcijų - 9,1 tūkst. eurų. 0,47 proc. iki 0,640 euro pabrangusių „Teo LT“ akcijų perleista už 8,6 tūkst. eurų, 0,65 proc. iki 1,217 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų - už 5,6 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 4 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 0,38 proc. iki 0,522 euro, parduota už 29,4 tūkst. eurų, 3,87 proc. iki 0,373 euro atpigusių „Klaipėdos naftos“ akcijų - už 9,1 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 612,4 tūkst. eurų, iš jų 570,1 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) nuo 2010 m. balandžio 1 dienos iki 2012 m. kovo 31 dienos vykdo projektą „STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS SVEIKATOS MOKSLŲ IR PEDAGOGIKOS FAKULTETUOSE“ (projekto Nr. VP1-2.2 – ŠMM-07-K-01-069). Šio projekto tikslai – užtikrinti kokybiškas ir veiksmingas kolegines studijas, plėtoti inovatyvius studijų metodus, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto tikslinės grupės – KVK studentai ir dėstytojai. Projekto metu atnaujintos Socialinės pedagogikos, Kineziterapijos ir Bendrosios praktikos slaugos studijų programos. Klaipėdos valstybinės kolegijos vykdomas studijų procesas pagal atnaujintas ir ekspertų teigiamai įvertintas Socialinės pedagogikos, Kineziterapijos, Bendrosios praktikos slaugos studijų programas. Studijų programų, dalykų medžiaga adaptuota ir perkelta į e-mokymosi aplinką, atnaujintos savarankiškų ir praktinių darbų užduotys, įtraukiant inovatyvius, į problemų sprendimą orientuotus mokymo ir mokymosi metodus. Parengtos ir išleistos mokomosios knygos nukreipia studentus konkrečių studijų programų dalykų savarankiškoms studijoms. Nuo 2012 m. vasario 1 dienos atliekamas šių studijų programų bandomasis įgyvendinimas. 1 – 3 kursų studentai turi galimybes naudotis dėstytojų parengta ir į e-mokymosi aplinką perkelta mokymosi medžiaga, praktiškai susipažinti su savarankiškomis ir praktinėmis užduotimis, jas atlikti ir įsivertinti. Parengti studijų programų aprašai užsienio kalba didina galimybes studijų programų tarptautiškumui, dėstytojų ir studentų mobilumui, sudaro sąlygas keistis patirtimi tarptautiniu lygiu bei taikyti įgytą patirtį gerinant studijų kokybę. Projektui skirtas 0,78 mln. Lt finansavimas, iš jų ES struktūrinė parama – 0,67 mln. Lt. Parama skirta pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.
Mokymas Kiti kursai NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams – raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas „Salvijos“ medicinos centre konsultuo-
užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI:
ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei
Mezoterapija savo krauju – PRP TROMBO-
mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:
CITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų
kardiologai, alergologai, endokrinologai,
stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų,
ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-
probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildy-
tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),
mas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos
pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-
atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais.
gai (mamografija), gastroenterologai, otori-
8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)
Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų
490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-
plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto,
da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-
ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g.
dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų
2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370
priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,
620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,
8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių
www.profesionalikosmetika.lt.
nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,
919131
g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 919161
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 914963
Kompiuterių kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 925185
Vairuotojų kursai
914909
Kviečiame į vairavimo kursus. Vakarinės grupės, nauji automobiliai. Laukiame Jūsų Laukininkų g. 2, tel. (8 46) 322 664, 8 600 20 097, www.kg-vairuok.lt. 925985
Nekilnojamasis turtas Nuoma
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris gi-
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911030
Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anonimiškai) asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt. 892576
nekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa,
Ilgalaikei nuomai ieškome gyv. ploto Klaipėdoje. Abu dirbame. Tvarką garantuojame. Mokėsime užstatą už pusę metų. Tel. 8 603 94 645.
925501
Išnuomojami sandėliai Nemuno g. ir Šilutės pl. (1 kv. m kaina nuo 7 Lt). Tel. 8 675 06 638. 922981
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., su baldais, buitine technika; 2 kambarių butą Kretingos g., po kosmetinio remonto (200 Lt). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977. 924860
diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt. 918537
Jauna dirbanti šeima nebrangiai išsinuomotų 1 kambario butą (geriausiai nuo „Akropolio“ iki senosios turgavietės). Ilgesniam laikui. Tel. 8 648 44 104. 926137
Namus labai gražioje vietoje, prie vandens. 1 aukšto su išorine apdaila ir sutvarkyta aplinka - 265 000 Lt, visiškai įrengtas - 365 000 Lt. (iki raktų), 2 aukštų - 295 000, 395 000 Lt. Asfaltas, miesto maršrutinis mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Tel. 8 602 04 833. 924526
1 kambario 28 kv. m butą Debreceno g., plytiniame name, su balkonu. Tel. 8 686 67 021. 925308
1,5 kambario butą Kretingos g. (40 kv. m, 5/2 a.). Tel. 8 686 61 368. 925376
105 kv. m kotedžą Ginduliuose (visos komunikacijos, šildymas dujomis, visiškai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289. 916089
130 kv. m naujai pastatytą namą Dauparuose (14 a sklypas, visos komunikacijos, kaina 250 000 Lt). Tel. 8 646 06 419. 924436
15 a sklypą šalia Tauralaukio (komunikacijos, vaizdas į tvenkinį, važiuoja 7 maršrutinis autobusas). Tel. 8 670 63 918. 924433
18 sklypą namo statybai Trušeliuose (komunikacijos, asfaltuotas kvartalas). Tel. 8 688 50 400.
919338
925166
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.
18 ha žemės sklypą Ežaičių k. Ribojasi su Skinijos upe. Tel. 8 657 94 990.
918838
Nuomojamos 150 kv. m komercinės patalpos Dubysos g. Tel. 8 616 99 705. 925196
Tvarkingą 1 kambario butuką šalia „Vėtrungės“, Paryžiaus Komunos g. (160 Lt); 2 kambarių butą Kretingos g. (pigus išlaikymas). Tel. 8 609 61 072, 8 679 82 151.
Parduoda
926026
2 kambarių butą Debreceno g. (5/2 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, tvarkingas). Tel. 8 686 61 368. 925399
2 kambarių butą Paryžiaus Komunos g. (5/2 a., be remonto, kaina 115 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 644 53 985. 926033
2 kambarių butą su didžiuoju holu Bandužių g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 924990
„Gijoneda“ tarpininkauja perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, sutvarko dokumentus ir perduoda namus statybos inspekcijai. Tel. 252 320, 8 600 19 139.
2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje Debreceno g. (5/4 a., suremontuotas, balkonas, dušas, visi skaitikliai, savininkas, kaina 49 000 Lt). Tel. 8 643 27 660.
918352
925007
Butus: 1 kambario Debreceno g. - 74 000 Lt; 2 kambarių I.Simonaitytės g.; 3 kambarių Baltijos pr. - 115 000 Lt; pigiai kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 615 78 843.
2 kambarių butą naujos statybos name Rumpiškės g. 29, 4/3 a. Kaina 193000 Lt. Tel. 8 687 05 430.
923933
3 ha žemės ūkio paskirties sklypą šalia autostrados, tarp Klaipėdos orouosto ir logistikos centro. Galimi variantai keisti į butą Klaipėdoje ar Palangoje. Tel. 8 674 54 707, 8 686 91 086.
Butus: 3 kambarių Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotą mažagabaritį Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 919818
924863
Išnuomoja butus: 3 kambarių su baldais 5/5 a. Statybininkų pr., 3/2 a. Naikupės g. (atskiri kambariai, baldai). Tel. 8 670 85 478.
925907
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
923694
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė kovo 20 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt
Kambarį bendrabutyje Šilutės pl. (18 kv. m, 5/4 a., suremontuotas, 16 000 Lt), sodą bendrijoje „Dituva“ (35 kv. m namas, 8 a žemės, 60 000 Lt). Tel. 8 609 62 344.
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918103
924477
925302
3 kambarių butą Minijos g. (5/3 a., šarvuotos durys, plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, 100 000 Lt). Tel. 8 689 89 898. 924371
Nukelta į 15 p.
15
trečiadienis, kovo 14, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas
S.Šimkaus g. 1 aukšte 2 kambarių butą (53,63 kv. m). Tel. 8 646 36 175, e. paštas e_ivanauskiene@hotmail.com. 923715
Parduoda atkelta iš 14 p. 3 kambarių butą Mokyklos g. Tel. 8 607 64 100, 8 622 47 591. 925989
3 kambarių butus: Šiaulių g. (9/5 a., 145 000 Lt), Žardininkų g. (9/7 a., euroremontas, 160 000 Lt), Taikos pr. (13/6 a., 140 000 Lt), Alksnynės g. (5/4 a.). Tel. 8 647 33 319. 925165
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 917699
3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 175 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (165 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 924988
37 kv. m butą Debreceno g. (5/1 a., atskiras įėjimas). Tel. 8 686 61 368. 925374
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.
923471
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398. 925233
Suremontuotą sau 2 kambarių butą (5/3 a., bendrija, keista santechnika, elektros instaliacija). Perku 2-3 kambarių butą. Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt. 924276
Visiškai įrengtą 170 kv. m namą (15 a sklypas, vaizdas į tvenkinį, važiuoja 7 maršrutinis autobusas). Tel. 8 608 35 671. 924430
Žemės sklypus: 8,3 ha ir 1,4 ha Stončių k.; 2,2 ha Peskojų k., 1,4 ha Rimkų k., šalia dujos, elektra, tinka gyvenamųjų namų statybai, geras privažiavimas, iki Klaipėdos centro 7 km. Tel. 8 611 15 899.
60 a žemės sklypą Klaipėdos r. (netoli asfaltas, autobuso stotelė, žemė derlinga, 15 000 Lt). Tel. 8 675 63 437. 925480
917158
66 a žemės ūkio paskirties sklypą Šlapšilės k., Klaipėdos r., prie pagrindinio kelio tarp Dauparų-Gargždų. Savininkas. Tel. 8 650 23 653.
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.
91 a sklypą šalia Mazūriškių karjero. Tel. 8 608 35 671. 924426
Biuro patalpas (50 ir 30 kv. m, puikus remontas) su kitu NT. Gamybos-sandėlio patalpas (1100 kv. m) su 60 a asfaltuota aikštele. Tel. 8 688 94 941.
923945
3 kambarių butą (ne pirmame aukšte). Tinka be remonto. Domina šiaurinė miesto dalis, Miško kvartalas. Mokėsime iki 180 000 Lt. Ne agentūra. Tel. 8 680 52 592. 925332
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 919356
924764
Komercinės paskirties 127 arų žemės sklypą Klaipėdoje. Yra visos komunikacijos, elektra, nuotekos, vandentiekis, detalusis planas, geležinkelio atšakos servitutas, 2000 kv. m gamybinio pastato projektas. Tel. 8 611 45 000. 924057
Likviduojama UAB „Kopų Lūgnė“ parduoda 0,1514 ha žemės sklypą, esantį Kretingos g. 8B, Klaipėda (kaina 215 000,00 Lt) ir 0,4476 ha žemės sklypą, esantį Irklų g. 2, Klaipėda (kaina 516 000,00 Lt). Skelbimas galioja 30 dienų. Informacija tel. (8 46) 346 071, 8 689 61 337, e. paštas simpatijasi@gmail.com. 916225
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 924945
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 924939
Naujos statybos butus Kretingos g., priešais Botanikos sodą (45-68 kv. m, autonominis šildymas, viso 24 butai, 3 aukštų namas). Tel. 8 686 07 289, www.igmara.lt. 924347
40 m. moteris ieško namų tvarkytojos darbo (intymaus nesiūlyti). Tel. 8 613 50 325. 925746
Siūlo darbą Carpenters needed for work in NORWAY. Requirements: professional experience, Norwegian or English language skills. E-mail: oslobyggk@yahoo.no Mob. + 370 64794699 „Express Pizza“ reikalingas (-a) picų kepėjas (-a). Dėl darbo kreiptis tel. 8 675 83 035 arba e. paštu pizzeriat@gmail.com. 925337
10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490. 922433
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 924770
Perka UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
925311
Ieško darbo
925240
925564
4 kambarių butą Nidos g. (5/5 a., 78 kv. m, 127 000 Lt). Tel. 8 685 19 045.
Darbas
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 918789
Besiplečianti įmonė ieško vadybininkių. Apmoko darbo metu. Tel. 8 676 24 657. 924254
Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 923020
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900122
Klaipėdos dramos teatras skelbia konkursą vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams bei vyriausiojo finansininko pareigoms užimti. Dokumentai priimami iki 2012 m. kovo 26 d. Išsamesnė informacija apie konkursą – www.kldteatras.lt. 926049
Konditerijos įmonei reikalingi technologas ir konditerė (apmokysime). Tel. 8 611 45 000. 923907
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
919316
920661
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 916644
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912339
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www. kreditogarantas.lt. 914629
Naujai atidaromai kirpyklai prekybos centre „Iki“, Butkų Juzės g. 9, reikalingos (-i) plataus profilio kirpėjos (-ai). Didelis žmonių srautas. Tel. 8 676 56 237. 923701
Naujam grožio salonui reikalingos kirpėjos, manikiūrininkė. Geros darbo vietos nuomos sąlygos. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 618 26 508, e. paštas birute.anvita@takas.lt. 926051
Nedidelei transporto įmonei reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. LT-RUS. Geros sąlygos. Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 659 25 315.
Reikalingas jaunas, perspektyvus, turintis patirties, vairuotojo pažymėjimą santechnikas, atlyginimas nuo 2 000 iki 4 000 Lt. Tel. 8 686 29 345. 924608
923712
Paslaugų įmonė ieško buhalterės, turinčios patirties. Tel. 8 698 59 995.
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje. Tel. 8 698 32 878, (8 46) 341 520. 921902
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
924983
918815
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
Reikalingi smėliuotojai-dažytojai, betonuotojai, trinkelių klojėjai. Tel. 8 611 42 449.
Reikalingos virėjos ir padavėja-barmenė sezoniniam darbui nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. Tel. 8 612 76 484.
924979
918746
925918
924468
925800
Reikalinga siuvėja. Darbas pagal individualius užsakymus ir rūbų taisymas, gali turėti savus klientus. Tel. 8 617 49 622.
Reikalingi vairuotojai (E kateg.). Darbas Rusijoje, Baltarusijoje (privalumas - vizos). Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. 924829
926084
Restoranas ieško padavėjų nuolatiniam darbui. Būtina darbo patirtis. CV siųsti e. paštu info@19amzius.lt. Tel. 8 655 20 649. 926056
Skubiai reikalingas betonuotojas (grindų betonavimas). Tel. 8 652 83 215. 925980
Specializuota statybos įmonė, atliekanti lauko inžinerinių tinklų darbus, ieško atestuoto darbų vadovo, projektų vadovo, meistro, vamzdynų montuotojų. Tel. (8 46) 416 188, 8 633 50 993. 926009
Nukelta į 16 p.
16
trečiadienis, kovo 14, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Siūlo darbą
Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805.
Perka
Stabiliai dirbančiai įmonei reikalingi: aukštos kvalifikacijos inžinierius-elektrikas, elektrikas-varžų montuotojas, elektrikas-montuotojas. Skambinti darbo dienomis 9-17 val. Tel. 8 652 00 711. 924686
Statybos bendrovei pastoviam darbui reikalingi: staliai, dailidės, plytelių klojėjai, mūrininkai, stogdengiai. Tel. 8 659 42201, 383582. 925992
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148. 917109
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt. 924786
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 924440
UAB MSB Baltic įmonė ieško suvirintojų dirbti užsienyje. Reikalingos vokiečių arba anglų kalbos žinios. Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu laura@msbbaltic.eu. 925261
UAB Woodexperts ieško statybininkų, turinčių medinių namų statybos, pastatų renovavimo, vidaus apdailos patirties. Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu jokubauskaite@impexas.eu. 925272
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.
895914
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 925296
UAB „Autoefektas“. Autoservisas. Dalys. Garantijos. Šilutės pl. 79, Klaipėda. Tel. 8 670 05 935, 8 698 86 076.
Perka Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364. 925299
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923233
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. Superkame automobilius, mokame nuo 200 iki 2000 Lt. Tel. 8 600 06 611, 8 631 97 434.
Parduoda
922271
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
925188
924120
Buitis ir technika Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 922411
Paslaugos
Transporto paslaugos
926027
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439.
Grindų betonavimas vokiška įranga „Putzmeister“. Greitai, kokybiškai, nebrangiai. Tel. 8 677 27 108.
924732
Statyba ir statybinės medžiagos
Dengiame stogus, šiltiname fasadus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Ilgalaikė patirtis. Tel. 8 698 72 425. 918232
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471. 923101
921781
923479
Prof. šunų kirpimas salone „Lux Puppy Boutique&Salon“, Daržų g. 11. Čia įsigysite drabužių, maisto ir kt. prekių šunims. www.luxpuppyboutique.com, tel. 8 600 49 058.
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620. 919240
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Malkas, ąžuolo ir kt. atraižas; pjuvenų, šiaudų briketus. Ketaus krosneles; „Kalvės“ katilus. Statome malkines ir kt. Tel. 8 604 16 291; www.silumosekspertai.lt.
Klijuojame polistireną, armuojame, dedame dekoratyvinį tinką. Santechniko ir elektriko paslaugos. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 684 60 134. 925944
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, liejame pamatus, dengiame stogus, šiltiname pastatus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 202. Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai. Turime visus atestatus statybos darbams. Tel. 8 606 88 234.
Statome karkasinius namus, liejame pamatus, dedame stogus, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 689 70 106. 926034
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.
918274
Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350. 920121
Vidaus apdailos darbai: glaistymas, dažymas, gipskartonis, laminatas, parketlentės, tapetavimas, el. darbai. Darbus atliekame kokybiškai. Tel. 8 626 85 630.
Statybos paslaugos Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu. 923934
Akcininkams 2012 m. balandžio 24 d. 11 val. Tilžės g. 62, Klaipėda, bendrovės valdybos sprendimu vyks UAB „Solorina“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita apie bendrovės veiklą 2011 metais. 2. Auditoriaus ataskaita. 3. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. Pelno (nuostolio) paskirstymas. Valdyba. 926048
921465
912846
Parduoda
924462
902453
Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.
Kita
Mobilia vokiška įranga betonuojame grindis. Tinkuojame sienas gipsiniais ir kalkiniais cementiniais mišiniais. Tel. 8 655 63 058, www.klaseta.lt.
Patyręs meistras remontuoja butus. Atlieka apdailos darbus: plytelės, gipskartonis, laminatas, glaistymo, dažymo darbai, elektra. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
923990
925485
923569
924198
Statybinės technikos nuoma: mini ekskavatoriai (2007 m., 2,7 ir 3 t, be operatorių), vibroplokštės (150, 500, 700 kg), generatoriai (3 ir 5 kW). Tel. 8 616 16 842.
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.
Kiaurymių gręžimas, angų pjovimas per gelžbetonį, betoną ar mūrą. Skersmuo nuo 14 iki 500 mm. Pjovimo gylis iki 430 mm. Tel. 8 655 42 312. www.grezimas.com.
925840
916682
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
916669
Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658.
925085
Parduoda
Eugenijus Juozapas Paročka
915795
923996
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
Grindinio trinkelėmis klojame kiemus, gatves, šaligatvius. Montuojame lietaus drenažą. Įrengiame medines terasas. Apželdiname veją. Tel. 8 615 45 580.
905514
915746
919267
Baldai
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
919277
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
925879
926244
922350
atkelta iš 15 p.
Gerai ir greitai glaistau, dažau, tapetuoju ir t.t. Galiu patarti. Tel. 8 600 36 823.
926141
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242. 919767
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885025
Sodininkų bendrijos „Šernai“ nariams! 2012 m. kovo 31 d. 11 val. šaukiamas bendrijos narių eilinis susirinkimas. Su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais galima susipažinti bendrijos buveinėje (Aušros al. 2A, Žiaukų k., Priekulės seniūnija, Klaipėdos rajonas) ketvirtadieniais ir šeštadieniais 10-14 val. bei bendrijos internetinėje svetainėje adresu www.sbsernai.weebly. com. Susirinkimas vyks S.Daukanto g. 31 (2 aukštas), Klaipėda (Vytauto Didžiojo gimnazija). Informacija teikiama tel. 8 646 92 112 ir (8 46) 213 511. Valdyba. 924865
Radiniai
Štai atitrūko nuo dangaus žvaigždė... Ar patikėsite: galbūt gyvenimą kažkas jau baigė; galbūt nežinoma klajojanti vėlė ištirpo Būtyje, tarytum saujoj snaigė... Šalti kalnuotų debesų delnai krūtinę apkabinę tam, kuris paliko žemę, primins: dabar jau amžinai... Eugenijus Juozapas Paročka buvo žymus Klaipėdos m. advokatas. Eugenijus J.Paročka gimė 1940 m. Pagojo kaime, Nemakščių valsčiuje, Raseinių apskrityje. Čia augo ir mokėsi. 1957 m. įstojo į LTSR Ministrų Tarybos Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto Klaipėdos Jūreivystės mokyklą ir 1961 m. baigė. 1961 m. išlaikė valstybinį egzaminą – šturmano tolimojo plaukiojimo kapitonas. 1962 m. įstojo į Profsąjungos partiją. 1972 m. E.J.Paročkai buvo išduotas sertifikatas – Klaipėdos m. prekybos uosto kapitonas. 1970 m. įstojo į Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą ir 1976 m. baigė teisės studijas. 1981 m. E.J.Paročka buvo paskirtas Klaipėdos m. teismo liaudies teisėju. Nuo 1990 m. dirbo advokatu. 2005 – 2009 m. buvo išrinktas Klaipėdos m. ilgametės advokatų kontoros seniūnu, kuri buvo J.Janonio g. 17, to meto viena garsiausių Klaipėdos m. kontorų. Nuo 2009 m. dirbo Klaipėdos m. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, koordinatoriumi baudžiamosiose bylose. E.J.Paročka yra laimėjęs garsių bylų: politinių, baudžiamųjų ir kt. 2012 02 20 d. E.J.Paročka dėl sunkios ligos mirė. E.J.Paročka prieš mirtį savo dienoraštyje užrašė rašytojo V.Hugo citatą: „Mirtis – tai ne tamsa – tai šviesa. Tai ne niekas – tai amžinybė. Tai ne galas – tai pradžia“.
Padėka
Prarasta Kovo 6 d. Vingio g. rajone prarasta raudona moteriška piniginė su kortelėmis (išduota Svetlanos vardu). Grąžinusiam atsilyginsiu. Tel. 8 685 16 189. 925225
Įvairūs
1940 04 30 – 2012 02 20
Nuoširdžiai dėkoju už labai gerą supratimą ir rūpestį sunkią netekties valandą, Klaipėdos m. Šv. Kazimiero laidojimo namų administratoriui, Šv. Kazimiero bažnyčios klebonams. Taip pat nuoširdžiai dėkoju už paguodos žodžius ir atvykimą pagerbiant velionio atminimą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai R. Valančiui, Virginijai, A. Matiukienei, R. Kairiui, E. Staponkui ir visiems kitiems. Taip pat nuoširdžiai dėkoju už moralinį palaikymą J. Kairevičiui. Nuoširdžiai dėkoju už išreikštą užuojautą smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams. Nuoširdžiai dėkoju pagerbiant velionio atminimą Jūrų kapitonams Ž. Naujokui, D. Balsiui ir kt. Taip pat nuoširdžiai dėkoju pagerbiant velionio atminimą R. ir T. Voskoboinikovams. Nuoširdžiai dėkoju už moralinę ir materialinę paramą draugams, Jūratei Žemgulienei, Daivai Grebenkovienei, Gintarai Rudelevičiutei, Justinai ir Broniui Rudelevičiams. Su Pagarba, Inesa Paročkienė 925700
a
a
Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939.
Darbas
17
trečiadienis, kovo 14, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Kovo 21 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Kovo 24 d. 18 val. – Žemaitė. „Trys mylimos“. 2 dalių komedija. Rež. K.Macijauskas. Kovo 25 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 dalies drama. Rež. G.Varnas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos tetaro gastrolės. V.Mucharjamov „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija. Kovo 16 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N.Simon. „Paskutinysis aistringas meilužis“. 1 d. komedija. Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas.
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 13 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. M.Martinaitis „Visa ties apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 15 d. 19 val. teatro salėje – Pantomimos teatras „A“. Judesio spektaklis „Paikos mergelės“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 17 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. teatro salėje – Jaunimo teatras „Be durų“. Muzikinis spektaklis vaikams „Atsikrausto kiaulė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 22 d. 19 val. teatro salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Aktoriaus V.Fijalkausko monospektaklis „Kritimas į tamsą“. Rež. S.Varnas. Bilieto kaina 30 Lt. Bilietų platintojas Tiketa. Kovo 25 d. 12 val. teatro salėje – Jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
Nukelta į 18 p.
karščiausi kelionių pasiūlymai
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! „Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS TĘSIASI! Dabar PALANKIAUSIA įsigyti keliones į Turkiją,
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas V.Lukošius. Solistas C.Torlontano (alpių ragas, Italija). Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“. Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas (sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofonas), G.Pabērzs (baritoninis saksofonas), H.Hansena (fortepijonas). Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. Fortepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė (smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (fortepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas). KITI RENGINIAI Kovo 15 d. 18 val. – premjera. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. – Tėčių lopšinės. Atlikėjai L.Švirinas ir J.Baltokas. Bilietais prekiauja studija „Grock“ (ligoninės g. 16, 2 a.), arba prieš koncertą. Kovo 24 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera. Komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
gardumynai
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 17 d. 19 val. atlikėjo Romo DAMBRAUSKO koncertas. Ateikite ir išgirsite bei pamatysite Jūsų mėgstamą atlikėją. Koncerte skambės ne tik visų laikų populiariausi šlageriai tokie kaip „Rudeninis paukštis“, „Lietus Lietuvoj“, „Angelas“, „Cafe Emigrant“, bet ir naujos dainos.
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite!
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant!
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Barseloną, Maljorką, Bulgariją bei Kretą! Naudos perkantiems:
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%! Daugiau informacijos www.krantas.lt
• Žemiausios kainos garantija – išankstinių pardavimų metu įsigytos kelionės kaina bus vasaros sezono mažiausia kaina. Esant kitaip, grąžinsime jums skirtumą*; • Pradinė įmoka 20% kelionės kainos; • Nemokamas kelionės sąlygų keitimas pagal tą dieną galiojančias kelionių kainas*; • Įsigijus TEZ TOUR kelionę, suteikiama 100 Lt nuolaida būsto apsaugos sistemai. yra papildomų sąlygų.
*
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.
Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm.
Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.
Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
trečiadienis, kovo 14, 2012
pramogos teatras KU Menų fakulteto Koncertų salė
(K.Donelaičio g. 4) Kovo 15 d. 18 val. Ukrainos talentai sveikina Lietuvą Kovo 11-osios proga. Tarptautinių konkursų laureatės Ukrainos nusipelniusi artistė smuikininkė Bohdana Pivnenko ir pianistė Iryna Starodub kviečia į smuiko muzikos vakaronę.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 16 d. 20 val. – Filipas Kirkorovas. Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Utenos „Juventus“. Kovo 23 d. 19 val. – miuziklas „Paryžiaus katedra“. Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 17 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 18 d. 12 val. – lėlių žaidimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimą“. Rež. R.Bunikytė. Kovo 24 d. 12 val. – lėlių vaidinimas žemaičių kalba „Kiškio pasakos“. Rež. J.Januškevičiūtė. Kovo 25 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 30 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 31 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė.
Klaipėdos jaunimo centras Kovo 14 d. 13 val. Gedminų pagrindinėje mokykloje (Gedminų g. 3) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Skraidymo mokykla“. Rež. Ž.Dargytė. Kovo 16 d. 19 val. Klaipėdos jaunimo centro studijoje „Aušra“ (Šaulių g. 14) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Skaistumas“ (pagal W.Gombrovitz). Rež. E.Milinienė.
parodos Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki balandžio 5 d. gydytojo J.Sąlygos meninių fotografijų paroda „Nenuspėjama jūra“. Nemokamai. Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 15 d. 17 val. – istoriko D.Elerto paskaita „Nerijos fortas laiko juostoje“. Nemokamai. Kovo 17 d. 15 val. – „Liaudiškieji giedojimai: kryžiaus kelias“. Dalyvaus šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (vad. R.Kalakauskienė) iš Šiaulių. Renginį ves kunigas S.Stumbra. Nemokamai. Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė su Lietuvos etnologais „Velykų stalo dengimo tradicijos“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs. Informacija. Vol.2“; G.Skudžinsko „Tyla“‘; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 17 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Aš dailininkas–piešimas parodoje“. Kovo 24 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stebuklingas piešinys“. Kovo 31 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinė nuotaika-margutis“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. Kovo 15 d. 17.30 val. G.Rupeikaitės filmas „Variacijos kaukių tema“ (Lietuva). 18.10 val. J.Macias. „Planai rytojui“ (Ispanija). 20 val. J.Garano, J.M.Goenaga. „80 dienų“ (Ispanija).
Kovo 16 d. 17.30 val. D.Fabianova. „Mėnulis tavyje“ (Slovakija). 19 val. M.Č.Solčanska. „Legenda apie skraidantį Kiprietį“ (Slovėnija, Lenkija). 21 val. R.Banionis. „Neatmenu tavo veido“ (Lietuva).
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki kovo 20 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos paroda. Kovo 21–balandžio 20 d. lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Balandžio 20–gegužės 4 d. I.Leščinskaitės mokinių apžvalginė darbų paroda. Kovo 29–balandžio 27 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki kovo 28 d. Eglės Vertelkaitės kūrybos darbų paroda (grafika, Vilnius).
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakurų šalyje“. Kovo 23 d. 17 val. vakaras „Prie rojalio, tarp paveikslų“ „Dainų sparnais“, skirtas romantinei muzikai, poezijai, dailei. Nemokamai.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – kovo 15 d. 10 val. integruota lietuvių liaudies pasaka „Kaip vilkas užsimanė duonos iškepti“ su vaidinimų elementais. Organizatoriai: Klaipėdos 1-osios spec. mokyklos mokytojai ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Ruoniuko“ filialo bibliotekininkės. Dalyviai: lopšelio – darželio „Bangelė“ vaikai. Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – kovo 15 d. 15.20 val. Vydūno ir Verdenės vidurinių mokyklų jaunųjų oratorių šventė. PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai kas liko neišsakyta“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Vitražiniai žibintai“ (vad. D.Reminienė); iki kovo 17 d. Klaipėdos „Versmės“ spec. mokyklos-darželio „Atžalyno“ priešmokyklinio ugdymo grupės ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Piešiu gražiausią žodį“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoj Lietuvoj“. Dailės mokytoja A.Rudzinskienė. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 27 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Spalvos“. Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki kovo 28 d. jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ Keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų paroda „Kad arbata būtų skanesnė...“. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki kovo 22 d. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinių popieriaus darbų paroda „Stebuklingas popierius“. Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda.
Klaipėdos Klaipėdos apskritiesapskrities ievos simonaitytės Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – susitikimai su aktoriais iš Vieno aktoriaus teatro renginių ciklo „Vieninteliai ir nepakartojami“/ Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai: kovo 16 d. 17 val. su V.Paukšte; kovo 23 d. 17 val. su D.Meškausku. Nemokamai. Konferencijų salė – kovo 16 d. 18 val. R.Rastausko teatrinių istorijų knygos „Bermudų trikampis“ (su DVD) premjera. Dalyvauja: prof. G.Padegimas, V.Ivanova, G.Gugevičiūtė (moderatorė), E.Deltuvaitė, G.Skudžinskas ir autorius.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus universiteto ir VU Matematikos ir informatikos instituto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“. 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Trileris „Kraštutinės priemonės“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 S. „Svotai“ (1) (Ukraina, 2008 m.). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Terjerai“. 0.05 „Vilko bilietas“ (3). 1.00 „Svieto lygintojai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 12.30 „Pavojingi susitikimai. Žudimo instinktas“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 „Karo vilkai. Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.00 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
8.00, 17.55 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Mūsų miesteliai. Darsūniškis (k). 12.20 Spalvų jėga (2) (k). 12.50 Gyvenimas yra gražus (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (5) (2003 m.) (k). 16.00 Lietuvių dokumentikos meistrai. Vytenis Imbrasas. „Šauksmas“ (1967 m.), „Laimingasis – tai aš. Juozas Grušas“ (1976 m.), „Žemės muzika, vėjo spalva. Bronius Kutavičius“ (1988 m.), „Kaip draugas jūsų pažįstams. Kristijonas Donelaitis“ (1989 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Etnokultūros ratas. Sostapiliai viduramžių Lietuvoje. 18.25 Durys atsidaro. 18.50 Muzikos istorijos. E.Griegas – Norvegijos dainius. 19.20 Laiko portretai. Eimunto Nekrošiaus pasaulis (3). 19.50 Prisiminkime. Dainuoja Aušra Stasiūnaitė. 20.10 Kultūros istorijos vakaras. Tautos sampratos kaita. Nuo politinės iki kultūriškai apibrėžtos. Dalyvauja istorikė Zita Medišauskienė. 21.00 „Giminės“ (7). 21.50 Prisiminkime. Dainuoja Virgilijus Noreika. 22.05 Elito kinas. Komedija „Sodai rudenį“ (Prancūzija, 2006 m.) (N-14). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vilniaus knygų mugė 2012. Alfonso Eidinto knygos „Antanas Smetona ir jo aplinka“ pristatymas. Dalyvauja autorius, E.Aleksandravičius, V.Žalys, A.Kasparavičius (k).
9.45, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00, 18.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Moterų lyga“. 17.00, 1.30 „Flešas Gordonas“ (2). 19.00, 0.15 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „Real Madrid CF“–„PFC CSKA Moskva“. Tiesioginė transliacija. 23.40, 1.05 „Futurama“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (8) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.40 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (3) (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Energingas žmogus“ (JAV, 1992 m.) (N-14). 22.40 „Išrinktieji“ (N-14).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 12.05, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai.
7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 TV serialas „Sodo detektyvės“ (N-7). 9.57, 0.02 Saugus eismas. 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05, 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.40, 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Čigonai. Vaikystė be pasirinkimo“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai.
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 9.45, 17.45, 0.30 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Nenuorama Seidė“. 11.15 Fantastinė nuotykių drama „Krabatas: burtininko mokinys“ (Vokietija, 2008 m.) (N-7). 13.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 13.45 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (4). 14.15 „Kritinė riba“ (3) (N-7). 15.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 15.45 Pažintinė istorinė laida „Burlaivių pėdsakais“ (6). 16.15 Kultūra +. 16.45 „Pražūtingas auksas“ (2) (N-7). 18.15 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 18.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Broliai detektyvai“ (N-7). 21.15 „Mirties gniaužtuose“ (2) (N-7). 22.15 „Balticum TV“ žinios. 22.30 S. „Apgaulinga tiesa“ (1) (Rusija, 2009 m.) (N-7). 23.30 Dok. s. „Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai“ (1).
7.00 Kriminalinis trileris „Uždaras ratas“. 9.00 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“. 11.00 Romantinė drama „Medis“. 13.00 Anim. f. „Iliuzionistas“. 15.00 Komedija „Žmonos maištas“ (Prancūzija, 2010 m.). 17.00 Kriminalinė drama „Pašėlusi vakarienė“ (JAV, 2000 m.). 19.00 Komedija „Lemiamas balsas“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Biografinė drama „Coco prieš Chanel“ (Prancūzija, 2009 m.). 23.00 Muz. melodrama „Muzika, suradusi mus“ (JAV, 2007 m.). 1.00 Veiksmo f. „Gatvių kovotoja: Čun-Li legenda“ (Kanada, Indija, JAV, 2009 m.).
6.00 Labas rytas. 9.00 Gyvenk sveikai! 9.55 Mados nuosprendis. 11.00, 14.00 Naujienos. 11.35 „Kriminalinės kronikos“. 12.00 Kitos naujienos. 12.30, 4.10 „Sužadėtuvių žiedas“. 14.55 „Marijos širdis“. 16.00 Vakaro naujienos. 17.00, 1.00 „Suprasti. Atleisti“. 17.45 Susituokime. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05, 3.20 „Asmeninės aplinkybės“. 22.20 „Trumpas laimingo gyvenimo kursas“. 23.35 Vakaro naujienos. 23.55, 5.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 0.05 „Žvelgiant į naktį“. 1.55 Komedija „Karališka regata“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Krasnye Kryliya“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (sausis). 22.00 Krepšinio pasaulyje. 22.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (vasaris). 23.15 Automoto.
19
trečiadienis, kovo 14, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Knygų vagilė“.
Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonininką * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Jautis (04 21–05 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Drąsiai įgyvendinkite savo idėjas. Nauji užmegzti ryšiai turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Labai pravers įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstysite iš naujo kai kuriuos nerimą keliančius gyvenimo momentus. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien tinkama diena pademonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, tai padės siekiant karjeros, taip pat stiprins pasitikėjimą savimi. Liūtas (07 23–08 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų rafinuotą skonį. Tinkama diena atnaujinti namus. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog šiandien ne jūsų diena, o kantrybė ir ramumas tegul tampa jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali tapti tikru išbandymu jums. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie darbą. Pasistenkite nė su kuo nesugadinti santykių. Šaulys (11 23–12 21). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Galite gyventi be nereikalingų dalykų ir naudotis tik pačiais būtiniausiais. Palankus laikas siekti savo tikslų. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d.
Istorikas skaitys paskaitą apie Nerijos fortą Ketvirtadienį Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į istoriko Dainiaus Elerto paskaitą „Nerijos fortas laiko juostoje“.
Nerijos fortas, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, yra vienintelis toks XIX a. antrosios pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Sunku net įsivaizduoti, kad čia, kur dabar linksmai nardo ruoniai ir pingvinai, prieš kelis dešimtmečius marširavo kareiviai... Pasak klaipėdiečio istoriko D.Elerto, kariniais įtvirtinimais Kopgalyje siekta apsaugoti Klaipė-
dos uostą nuo netikėto priešo įsiveržimo iš jūros pusės. Jie užkirto galimybę priešui išlaipinti desantą Nerijoje ir pulti Klaipėdos miestą iš mažiau saugomos marių pusės. D.Elertas paskaitos klausytojams žada detaliai atskleisti šios jūrinės tvirtovės, kartu ir prie jos atsiradusio Kopgalio kaimo istoriją. Nerijos fortas pradėtas statyti 1865-aisiais, tačiau dar statybos metu buvo suprasta, kad kaip gynybinis įrenginys jis nėra veiksmingas. 1897 m. vokiečių kariškiai demontavo Nerijos forto patrankas ir perdavė patalpas ci-
viliams, jose buvo įrengti sandėliai, centriniame redute apsigyveno uosto tarnautojų, mokytojų, samdomų darbininkų šeimos. Pirmojo pasaulinio karo metais forte nuo carinės Rusijos armijos slėpėsi miestiečiai. 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, forto redute apgyvendintos šeimos, buvo įsikūrę Lietuvos jūrų skautai, vasaras leido Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Laivininkų skyriaus kursantai. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nerijos fortas vėl atiteko kariškiams – tvirto-
vėje buvo laikoma priešlėktuvinės gynybos pajėgų amunicija. 1945aisiais atsitraukdami vokiečių kariai susprogdino fortą. Tų pačių metų sausio 30-ąją apgriautą tvirtovę užėmė Raudonoji armija ir iki pat 1975 m. Nerijos fortas buvo civiliams uždraustoje pasienio zonoje. 1975-aisiais prasidėjęs tvirtovės atkūrimas baigėsi 1979 m., forte įkurdinus Jūrų muziejaus ekspozicijas. Plačiau apie tai visiems besidomintiems D.Elertas papasakos kovo 15 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).
Tvirtovėje: Lietuvos jūrų mu-
ziejus įsikūręs buvusiame Nerijos forte, kuris yra XIX a. Prūsijos karinio paveldo objektas.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis panašūs orai, kritulių bus nedaug, dienomis temperatūra kils virš 0 laipsnių, o naktimis truputį pašals. Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma, dieną temperatūra sieks 0–5 laipsnius šilumos. Rytoj naktį šals iki 1–3 laipsnių šalčio, dieną bus 2–5 laipsniai šilumos. Dieną kai kur palis.
Šiandien, kovo 14 d.
+4
+3
Telšiai
+3
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+3
Utena
+5
Saulė teka 6.53 Saulė leidžiasi 18.37 Dienos ilgumas 11.44 Mėnulis (pilnatis) 74-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 292 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +9
kokteilis Neina dėl chamų vyrų Po Jolantos priekaišto klaipėdiečiams, kad jie, dar skambant paskut inei Gy čio Paškevičiaus koncerto dainai, vo rele puolė į drabužinę, skaitytojai neli ko abejingi. Vieni žėrė priekaištus dai nininkui, kiti pritarė moters kritikai. Dėlta buvo irg i pikta: „Neinu į kon cert us dėl kult ūros stokos. Man gė da, kaip vyrai puola į drabuž ines. Bū tent taip visada buvo Žvejų kult ūros rūmuose“.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+12 +24 0 +3 +19 +15 +17 +14
Praha +8 Ryga –2 Roma +16 Sidnėjus +26 Talinas +2 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +8
Vėjas
3–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+3
0
-2
5
-1
+4
+2
+2
6
+1
+4
+3
+4
6
rytoj
penktadienį
Į disk us iją įsiterp ęs Jul ius panoro paaišk inti. „Žinoma, labai neg raž u bėgt i iš salės nesibaigus koncertui, bet žmonės tie siog než ino, kad, skirt ingai nei Žvejų rūmuose, „Švyt ur io“ arenoje puik iai organ iz uotas darbas, paltai išduoda mi tiesiog per kel ias minutes ir be jo kių spūsčių“, – dievagojosi jis.
certo kas nors be palto grįžtų.
Vietoje „Kokteilio“ pozicijos Tata pasišaipė: „Man visada svarbes nis už koncertą bus paltas. Taip buvo, ir visą laiką taip bus.“
Žiūrovai elgėsi kitaip Kitądien – kovo 9-ąją į koncertą ėjusi Asta sakė nieko panašaus nemačiusi. „Niekas nesiskirstė iš salės, – tvirt ino ji. – Baigęs koncertą G.Paškevičius grį žo dar sudainuot i bisui. Fantast iškas koncertas!“
Neįkaitino publikos Emigrantas šliūkštelėjo į dain in inko daržą: „Jolanta, ne žmonės kalt i, kad bėgo palt ų pasiimt i, o atl ikėjas, ne sugebėjęs savo dainom is sukaust yt i publ ikos. Po gero koncerto dain in in kas jau būna iki viešbučio nuvažiavęs, o žiūrovai dar ploja atsistoję“.
Linksmieji tirščiai Užkamavo studentą tarakonai. Vienas draugas patarė, kaip jų atsikratyti: – Kai pareisi namo, garsiai sakyk: „Vis kas, nėra maisto“. Studentas taip ir padarė. Atsigulė mie got i ir staiga vidury nakties girdi į au sį šnabždant: – Kelk is, šeim in inke, mes tau valg yt i atnešėme. Česka (397 719; tikriausiai Klaipėdoje koncertuo siančiam Filipui Kirkorovui dvi dienas plosime)
+3
Alytus
Vardai Darmantas, Karigailė, Lymantė, Mantė, Matilda
1804 m. gimė austr ų kompozitorius Johannas Straussas. Mirė 1849 m. 1879 m. gimė mokslinin kas Albertas Einsteinas. Mirė 1955 m. 1883 m. mirė vok iečių filosofas ir ekonom is tas Karlas Marxas. Gimė 1818 m. 1885 m. gimė kalbin in kas Juozas Balčikon is. Mirė 1969 m. 1891 m. povanden in is laivas „Monarch“ baigė tiesti telefono kabelį La
manšo sąsiaurio dugnu. 1946 m. po trejų nenu sisek usių skyr ybų žy mus XX a. romanistas ir novelistas Ernestas He mingway’us vedė Mar ry Welsh, su kuria nesi skyrė iki pat mirties. 1958 m. gimė Monako princas Albertas. 1988 m. Iranas ir Irakas ra ketomis apšaudė vienas ki to sostines – prasidėjo va dinamasis miestų karas. 1995 m. NASA astro nautas Normanas Tha
gard’as tap o pirmuoju amerikiečiu, kuris pakilo į kosmosą iš Rusijos Bai konuro kosmodromo. 2008 m. eidama 80-uo sius met us mirė pian is tė ir dir igentė Margar i ta Dvar ionaitė. Ji buvo pianisto Kazimiero Dva riono duktė ir kompoz i tor iaus Bal io Dvar iono dukterėčia. M.Dvarionai tė dirigavo Operos ir bale to teatre, Filharmonijoje, dėstė Lietuvos muz ikos ir teatro akademijoje.
Uždraudė numirti Italijos miestelio Falčano del Masi ke meras Giulio Cesare Fava išlei do sarkastišką dekretą – vietos gy ventojams uždraudė numirti. Ta čiau ne visi gyventojai tokiam nu rodymui pakluso.
Gamta: pavasaris žadina medžių sulos tekėjimą, kuris trunka 1–3 sa Istorija: neteko girdėti, kad iš kon
Marijampolė
Vilnius
kovo 14-ąją
Rytas
Be reikalo žmonės skuba
+3
+4
vaites.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pavasaris jau kvepia beržų sula Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Miškuose jau prasidėjo sulos leidi mo metas. Tačiau specialistai per spėja, kad sulos mėgėjai laikytųsi tam tikrų taisyklių, nes pažeidė jams gresia baudos.
Dažniausiai sula leidžiama iš kle vų ir beržų. Kartais ir iš uosių bei ąžuolų, tačiau tokia sula vartoja ma kaip vaistai. Be to, galima iš leisti tik itin nedidelius kiekius šių medžių syvų. „Kur kas saldesnė yra klevų su la, tačiau gausiau leidžiama beržų sula. Tai nekenkia medžiui, tačiau reikia nepalikti atviros žaizdos. Prisileidus sulos, būtina padaryti kamštį ir užkimšti pragręžtą sky lę“, – aiškino Klaipėdos universi teto botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė. Beržų suloje yra gausu vitaminų ir mineralų, gėrimas sustiprina po žiemos nusilpusį organizmą. Dažniausiai sula leidžiama iš beržų, nes iš jų bėga ilgesnį laiką
ir gausiau. Iš klevų sula leidžiama anksčiau ir trumpesnį laiką. „Sula leidžiama tik iš brandžių, 20 metų ir vyresnių medžių. Ji ne leidžiama iš silpnų, ligotų lapuo čių“, – teigė O.R.Žadeikienė. Sula leidžiama pragręžus skylę medžio kamiene ne aukščiau kaip metro atstumu nuo žemės. Į skylę dažniausiai kalamas medinis love lis, o po anga – sulenktas lovelis iš skardos. Jei sula leidžiama ne pri vačioje valdoje, būtina laikytis ke lių taisyklių, nes kitaip gali grėsti bauda nuo 100 iki 200 litų. Valstybiniuose miškuose leidžia ma leisti sulą iš medžių, kurie bus nukirsti per artimiausius penkerius metus. Tokiuose medynuose galima leisti sulą iš medžių, kurių kamieno skersmuo yra platesnis nei 20 cm. Jei medžiai bus kertami po metų, galima leisti ir iš plonesnių. Leidžiant sulą privačioje valdoje, jokie ribojimai netaikomi. Sakoma, kad saikingai sulą iš to paties medžio galima leisti kasmet. Kai kada iš vieno beržo prilei džiama iki 100 l sulčių.
Apie 3 700 gyventojų turinčiame pietų Italijos miestelyje, esančiame už maždaug 50 km nuo Neapolio, mirti buvo uždrausta nuo šio mė nesio pradžios. Pagrindinė priežastis – Falčano del Masike neturi kapinių ir ne sutaria su jas turinčiu kaimyniniu
miesteliu, todėl laidojant žmo nes kyla logistikos problemų, kai velionius reikia pervežti. Dėl šios priežasties meras ir uždraudė mir ti miestelyje. Jis nurodė pasirinkti kitas gy venvietes, kur yra kapinės. Meras sakė laikraščiams, kad miestelio gyventojai šiuo sprendi mu liko patenkinti. „Nurodymas atnešė džiaugsmo, – žiniasklaida jį citavo antradienį. – Deja, du senyvo amžiaus gyven tojai jam nepakluso.“ „Klaipėdos“ ir BNS inf.