2012 METŲ KLAIPĖDIETĖ
SPECIALUS DIENRAŠČIO „KLAIPĖDA“ LEIDINYS
Metų moteriai – Ruslano Bolgovo kulinarinis šou
10
Jurga Karčiauskaitė-Lago: titulas – tarsi išlaikytas pripažinimo egzaminas
metų, vardų, istorijų
Turinys
4
Pokalbis Pirmasis Metų klaipėdietės J.Karčiauskaitės-Lago interviu
8
Reportažas Titulavimo iškilmės – moteriškumo ir pagarbos triumfas
24
Vaišės Skonio detektyvo Ruslano Bolgovo virtuvės paslaptys
26
Vardai moterys, pelniusios klaipėdiečių simpatijas: D.Bielskytė, J.Budrienė, J.Gracholski, V.Kochanskytė, J.Norkienė, I.Novikova
32
Istorija Dešimtmečio moterų vainiką papuošė paskutinis brangakmenis
34
Taurumo ženklus kūrė trys auksakaliaI
REDAKTORĖ Jolanta Juškevičienė Žurnalistai Lina Bieliauskaitė, Daiva Janauskaitė Nuotraukos Nerijaus Jankausko, Vytauto Liaudanskio, Vytauto Petriko Dizainerė, maketuotoja Lilija Boldyševa Techninė redaktorė Loreta Krasauskienė Kalbos re daktorės Dalia Kaunienė, Vilija Nastopkienė Tiražas 8 600 Redakcija: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda. Tel. (8 46) 397750 Reklamos pardavimo skyrius Tel. (8 46) 397711 Platinimo tarnyba Tel. (8 46) 397713 Leidėjas UAB „Diena Media News“ ISSN 1392-558X Spausdino UAB „Diena Media Print“ Viršelis: Jurga Karčiauskaitė-Lago (Nerijaus Jankausko nuotr.) Žurnalas platinamas su dienraščiu „Klaipėda“
4
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
POKALBIS
Braižas: vienas mėgstamiausių J.Karčiauskaitės-Lago motyvų – paukštis.
Dešimtąja Metų klaipė diete tapusiai meninin kei Jurgai Karčiauskai tei-Lago šis titulas – tarsi išlaikytas pripažinimo egzaminas. Juvelyrė, kurios darbai jau daugelį metų garsina Lietuvos vardą plačiai už mūsų šalies ribų, neneigė, jog be galo svarbu sulauk ti patvirtinimo, kad jos kūrybą, pasiekimus vertina ir Klaipėda. Šį ilgai lauktą „meilės prisi pažinimą“ Jurga vertina filosofiškai – anot kū rėjos, kad išgarsėtumei savajame mieste, savo gebėjimus reikia pagrįsti svariais, nevienadieniais darbais.
J. Karčiauskaitė-Lago: „Savame mieste išgarsėti su Lina Bieliauskaitė – Simboliška, jog būtent jūsų kur ta sage lygiai prieš 10 metų pasi dabino pirmoji Metų klaipėdietė. Ar tada drįsote pagalvoti, jog kažkada ir pati galėtumėte tapti laureate? – Tuo metu, kai kūriau šį pa puošalą, gyvenau Ispanijoje. Dirbti buvo dar įdomiau, nes nostalgiškai stebėjau Lietuvą ir Klaipėdą iš toli. Prieš dešimt metų man tai buvo netikėtas pasiūlymas, nes uostamiesty je dirbau tyliai, labiau buvau žinoma Vilniuje. Neseniai bu
vau įstojusi į Ispanijos juve lyrų asociaciją, o po laimėto alternatyvios mados festivalio „Armada“ ruošiausi parodai Dekoratyvinio meno muzieju je Madride. Taigi tokiame aktyviame „užsienietiškame“ etape net nepagalvojau, kad šis titulas kada nors lyg banga atsiris iki manęs. Kaip nežinojau ir to, kad grįšiu į Klaipėdą – čia tu rėsiu namus ir dirbsiu. Juo labiau kad dažniausiai dizaineriai, kurių darbas yra lindėti studijoje, paišyti, kurti, nebūna labai pastebimi pla
čiam žmonių ratui – juos pa žįsta tik tie, kurie domisi me nu, dizainu. – Viena Metų klaipėdietės regali jų – sagė. Šiemet ją sukūrė meni ninkas Vidas Bizauskas. Ar iki šiol teko dabintis kitų kūrėjų juvelyri niais dirbiniais? – Niekada nesu segėjusi ki to kūrėjo papuošalo, matyt, nebuvo tinkamos progos ar tinkamo kūrinio. Nors, tiesą sakant, savo papuošalais puo šiuosi irgi tik tam, kad juos išbandyčiau – ar patogu, ar funkcionalu ir panašiai. Pras
POKALBIS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ metu buvo Vilniuje, jiems pa rašiau aš pati. – Iškart po renginio prisipažinote nujautusi, kad šįsyk Metų klaipė dietės titulas atiteks būtent jums, nes skaičius 6, kuriuo buvo pažy mėtas jūsų staliukas, jums neša sėkmę. Esate prietaringa? – Ne, nesu labai prietaringa, bet šis skaičius pats lenda man į akis.
Asmeninio archyvo nuotr.
unkiau“ tam dizainui, kompozicijai esu tiesiog alergiška. Turiu tėvo dovanotą žiedą ir savo vestuvinį žiedą, dar – to kią blizgančią sagę, primenan čią vaikystę. Kartais papuoša lai tiesiog lieka it simboliai, pažymintys tam tikrą gyveni mo įvykį. – Kaip žinią, jog tapote Metų klaipėdiete, sutiko jūsų artimieji, draugai? – Sesuo paskambino iš Pran cūzijos, o iš draugų ir gerbė jų pasipylė tikras žinučių ir skambučių lietus. Tėvai tuo
– Kokių sėkmingų dalykų jums dar yra nulėmęs šis skaičius? – Į tą šešetą nebūčiau kreipu si jokio dėmesio, bet vieną vie nintelį kartą gyvenime nuėjau pas astrologę ir ji man pareiš kė, kad mano vyras bus gimęs šeštą dieną. Kažkodėl ši juo kinga informacija neišsitrynė iš atminties. O mano vyras Lino ir yra gimęs būtent gruo džio 6-ąją. Šešetas visada primena sa ve. Štai ir šiemet per kalėdinį renginį Vilniuje mus pasodino prie šešto stalelio, ir laimėjau kompiuterį! Taigi, įsivaizduo kite, ką pagalvojau, pamačiu si, kad mūsų stalelio numeris Metų klaipėdietės iškilmėse – taip pat 6. – Šiuose rinkimuose buvote no minuota ne pirmą kartą. Ar neat rodo paradoksalu, kad Klaipėda
jus įvertino tik tuomet, kai išvyko te gyventi į Vilnių? – Visiškai nesureikšminu gyve namosios vietos. Šiais laikais menininkas, norėdamas dirbti profesionaliai, privalo nuola tos keliauti – parodos, projektai veja vienas kitą, o jų geografija plečiasi. Beveik kas mėnesį ten ka vykti į skirtingas šalis, tad net lagamino neiškraunu iki galo, jis visada yra paruoštas. Be to, mano vyras dirba Is panijoje ir Niujorke, gyvena me labai judrų gyvenimą. Tuo labai džiaugiuosi, nes kitaip nesužinočiau naujausių ten dencijų, neaplankyčiau dau gybės parodų, nesutikčiau įdomių žmonių ir draugų. Net bendravimas su kolegomis ki tose šalyse yra kitoks. Ko gero, negalėčiau garsinti gimtosios Klaipėdos, užsida riusi tarp keturių sienų, nie kur iš jos neišvykdama. Ne veltui sakoma, kad savame mieste išgarsėti yra sunkiau. Ir aš tikrai tam pritariu – turi pagrįsti savo profesionalumą darbais, kuriuos vertina ne tik tavo kaimynas. Kai sulaukiau pasiūlymo sukurti papuošalą Hillary Clinton, lankiausi Niujorke ir būtent tenykščių kolegų pata rimai, surinkta informacija man padėjo susidoroti su šiuo
Įvykis: įsimintina akimirka – priėmime su Ispanijos monarchais Juanu Carlosu ir Sofia, prezidentu Valdu Adamkumi ir jo sutuoktine Alma.
5
“
Ko gero, negalėčiau garsinti gimtosios Klaipėdos, užsidariu si tarp keturių sienų, niekur iš jos neišvyk dama.
iššūkiu. Privalai išmanyti kul tūrą, tradicijas ir turėti žinių, dalyvaudamas tarptautinėse parodose ar dirbdamas su tam tikrais žmonėmis. Asmenybės, kurioms tenka kurti, – labai skirtingos, iš labai įvairių ša lių, tad dizainas ir menas yra universali kalba, kurią turi suprasti ir, kai to reikia, pri taikyti tam tikram kontekstui. – Ar turite kūrybinių planų, ku riuos siejate su Klaipėda? – Kiekvienas, dirbdamas savo darbą, esame naudingi tam tikrai auditorijai ir publikai. Dizainas – universali kalba, tačiau neprieinama tiems, ku rie neturi „dizaino klausos“, ar, paprasčiau pasakius, ne turi skonio. Mano darbas nėra auklėjamasis – galiu kalbė tis tik su tais, kurie supranta, arba tais, kurie nori suprasti. Klaipėdoje balandį ruošiamės pristatyti naują kolekciją, ku rios pristatymas vėliau vyks Maskvoje. Mano „butikas“ taip pat yra Klaipėdos centre – čia mano antrieji namai. Kūrybos simbolis paukšte lis – judrus, laisvas ir links mas. Ne kažkoks gražuolis ar stipruolis. Jis atspindi mano kūrybos moto „grožis slypi pa prastume“ – paprastose formo se, nors tai suvokti, o ir įgyven dinti, kartais gali būti labai sudėtinga. Kaip ir visas pačias paprasčiausias gyvenimiškas tiesas, apie kurias perskai
6
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
POKALBIS
Šeima: vyriška J.Karčiauskaitės-Lago palaikymo komanda – sutuoktinis Lino, sūnūs Nojus ir Lukas – didžiuojasi visais jos pasiekimais.
tome vaikiškose pasakose, o tapę solidūs ir dideli, nebemo kame paversti realybe – būti laimingi, mylimi, dirbti tik mėgstamą darbą. Klaipėdai visi čia dirbantys ir gyvenantys žmonės atiduoda savo indėlius. Visi skirtingus ir reikšmingus. Tarp jų – ir aš. – Jūsų sukurtais darbais jau puo šiasi ryškiausi pasaulinės politi kos veikėjai, monarchai. Kam dar svajojate sukurti papuošalą? – Neturiu konkrečios asme nybės, kuriai norėčiau kažką sukurti. Kiekvienas vienetinis užsakymas yra iššūkis dizai neriui. Tai labai įpareigoja, o ypač kuriant viešai žinomam asmeniui. Džiaugiuosi ir ga liu atsipalaiduoti, kurdama tiems, kuriuos jau kiek pažįs tu, kurie pasitiki manimi, ne svarbu, kurioje pasaulio šalyje jie gyventų. O didžiausias džiaugsmas ir kartu iššūkis dizaineriui yra kurti naują kolekciją – tada dirbi „sau“, tai, kas tau tikrai patinka, už ką galėtum guldy
ti galvą. Vienetiniai papuoša lai lieka nuošalyje, nes naujos kolekcijos yra sukurtos nedi deliais tiražais – jos būna ypač tobulos, išmąstytos iki kiekvie nos smulkmenos. Juk jei apsi riksi, padariniai gali būti ka tastrofiški visomis prasmėmis. Taigi – nauja kolekcija – kaip gera daina, jeigu jau pavyko, joks autorius nesutiks, kad ji būtų sudainuota tik vieną vie nintelį kartą, o juvelyras – kad jo darbo nebepamatytų kitų miestų ar šalių gerbėjai. Rugsėjo 6 dieną – ir vėl šešetas! – naują ją mūsų kolekciją pristatysime Niujorke, oficialioje „Fashion
“
Nauja kolekcija – kaip gera daina, jeigu jau pavyko, joks autorius nesutiks, kad ji būtų sudainuota tik vieną vienintelį kartą.
nights“ programoje. Iki to ji jau bus parodyta Klaipėdoje, Vil niuje, Maskvoje ir Milane. – Iš tiesų daug kuriate, keliauja te, turite ambicingų planų. Bet jūsų šeimoje esate ne vienintelė tokia. – Mano vyras ispanas Lino Lago, su kuriuo kartu esame jau dešimt metų, taip pat me nininkas. Jis – tapytojas. Lie tuvoje per visus tuos metus vos kelis kartus yra parodęs savo darbus. Gaila. Lino dirba Is panijoje, kur turi studiją, ir Niujorke, kur yra pasirašęs kontraktus su dviejomis rimto mis galerijomis. Jos planuoja jo parodas ir projektus kelerius metus į priekį. Šiemet Lino pradėjo dirbti Milane. Jis daž nai būna išvykęs, net po kelis mėnesius dirba kur nors kitoje šalyje. Tada aš važiuoju pas jį. Lino talentingas ir vertinamas menininkas. 2010-aisiais Mad ride iš karalienės Sofijos rankų yra gavęs vieną svarbiausių ta pybos apdovanojimų – „Premio BMW de pintura“.
– Ar norėtumėte, kad sūnūs eitų tėvų pramintu meno keliu? – Vaikai abu yra meniškos na tūros, tačiau jų link menų ne bandome pakreipti, nes, jeigu turi polinkį, menas pats tave pasiima. Be to, profesionalia me meno pasaulyje yra didžiulė konkurencija – tad ten lįsti rei kia tik tada, jeigu esi labai ga bus, ar be to tikrai negali. Vaikų tenlink nesukame, jeigu patys nuspręstų būti menininkais, nestabdytume, nes tai suteikia laisvės, kurią mes visi labai mėgstame ir galimybę įdomiai gyventi. Kol kas dvylikametis Nojus, mano sūnus iš pirmosios santuokos, mokosi tarptautinė je mokykloje, o šešiametis Lukas eina į darželį. Vaikai puikiai kalba lietuviškai ir ispaniš kai. Nojus dar kalba angliškai ir mokosi prancūzų kalbos, jau ketveri metai groja gitara, eina į dailės mokyklą, labai daug skaito. Mažasis Lukas lanko keramikos, anglų kalbos būre lius, jau metai kaip ėmė šokti pramoginius šokius. Ir tai jam visai neblogai sekasi.
POKALBIS
8
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
REPORTAŽAS
REPORTAŽAS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
Metų klaipėdietės – gyvoji ir nuostabioji miesto istorijos dalis
Kasmet gaiviu pavasarišku vėju į uostamiesčio gyvenimą įsiveržiantys Metų klaipėdietės rinkimai atvertė ne tik naują savosios istorijos puslapį. Garbų titulą pelniusios menininkės Jurgos Karčiauskaitės-Lago gyvenime šis įvertinimas taip pat tapo savotišku atskaitos tašku. Kad ir į kokį pasaulio kraštą nublokštų likimas, anot Jurgos, Klaipėda visada liks ta vieta, su kuria ją sieja kraujo ryšys. Daugiau nei dešimtį metų talentingos juvelyrės kūryba garsina uostamiestį Lietuvoje, o Lietuvą – svetur, tačiau tik savojo – svarbiausio ir brangiausio miesto pripažini mas išties leidžia pasijusti jo dalimi, patikėti savo pasiekimais ir jais didžiuotis.
Lina Bieliauskaitė
9
10
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
D
ešimtąkart dienraščio „Klaipėda“ surengti Me tų klaipėdietės rinkimai daugiau nei du mėnesius intriga vo – kam šįkart miesto gyventojai patikės šį svarbų titulą. Labiausiai Klaipėdai, jos žmo nėms nusipelniusios moters paieš kas, galiausiai – aktyvų klaipėdie čių balsavimą vainikavo tradicinis laureatės titulavimo vakaras.
Metų klaipėdietės regalijos dar laukia naujosios laureatės.
Tarptautinės moters dienos iš vakarėse į renginių salę „Vakaris“ garbią publiką sukvietusi šventė žadėjo nekasdienių įspūdžių ir už būrė pakilia nuotaika. Raudonas kilimas, besiplaiks tančios fakelų liepsnos, taurės „Meunier“ šampano, charizma tiškieji pantomimos teatro „A“ artistai kūrė ypatingo vakaro atmosferą.
REPORTAŽAS Jau tapo nerašyta tradicija, jog Metų klaipėdietės titulavimo iš kilmėse pagerbiamos ir ankstes niųjų metų laureatės, kurios savo nuopelnais, darbais iki šiol garsi na uostamiestį. Klaipėdiečių valia pirmąkart šis titulas buvo suteiktas sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vado vei Skaistutei Idzelevičienei, ant raisiais metais – Vaikų ligoninės
vyriausiajai gydytojai Klaudijai Bobianskienei, vėliau – mokyto jai, parolimpinių varžybų laimė tojai Aldonai Grigaliūnienei, Lie tuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei, anuometei Vyriau sybės atstovei Klaipėdos apskrity je Kristinai Vintilaitei, pedagogei Žanetai Norkuvienei, tapusiai tri jų mirusios draugės dukrų globėja, Klaipėdos Pilies džiazo festivalio
Vakaro vedėjas A.Bialobžeskis (centre), kaip ir visi vakaro svečiai, laukė tos akimirkos, kai dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius S.Pocius praneš Metų klaipėdietės vardą.
Šiemet klaipėdiečiai į finalinį rinkimų septynetuką delegavo J.Gracholski, I.Novikovą, V.Kochanskytę, J.Karčiauskaitę-Lago, J.Norkienę ir J.Budrienę.
REPORTAŽAS prezidentei Ingai Grubliauskie nei, verslininkei, filantropei Nijo lei Hansen bei verslininkei ir me dikei Loretai Bosienei.
atvyko šešios Šventinio vakaro publiką pasvei kinusi bendrovės „Diena Media News“ direktorė Jolanta Bastie nė pasidžiaugė ilgamete dienraš čio „Klaipėda“ tradicija pagerbti
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ labiausiai miestui ir jo žmonėms nusipelniusias moteris. „Manau, klaipėdietės yra ypa tingos moterys. Juk ne veltui Baltijos jūra, Neringa, Smilty nė ir Klaipėda – visi šie tikriniai vardai yra moteriškos giminės. O tai liudija, kad čia nuo seno gy vena stiprios savo siela ir mylin čios širdimi moterys“, – kalbėjo J.Bastienė.
Metų klaipėdietei J.Karčiauskaitei-Lago – pirmieji sveikinimai, gėlės ir dovanos.
Rimantas Cibauskas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas: „Šis konkursas yra žais minga atsvara, parodanti, kad Klai pėdoje gyvenančios moterys taip pat turi didžiulius tikslus, jų siekia ir pasiekia.“
PADĖKA Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja už 10 draugystės metų renginio mecenatei bendrovei
Šventiniame vakare negalėjusiai dalyvauti D.Bielskytei atstovavo jos tėtis režisierius P.Bielskis.
11
12
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
Garbius svečius pasitiko raudonas kilimas ir fakelų liepsnos.
Energingos, savo veiklai atsida vusios, talentingos ir žavios šiųme čio finalinio septynetuko moterys vakaro svečiams buvo pristatytos specialiais vaizdo reportažais. Be J.Karčiauskaitės-Lago, į šie metį nominančių sąrašą taip pat pateko onkohematologinių ligo nių bendrijos „Kraujas“ pirminin
REPORTAŽAS
Besirenkantiems vakaro dalyviams nuobodžiauti neleido žaismingi mimai.
kė Dalia Bielskytė, Klaipėdos vai kų laisvalaikio centro direktorė Jolanta Budrienė, Šeimos gerovės centro įkūrėja Jovita Gracholski, aktorė, UNICEF geros valios am basadorė Lietuvai Virginija Ko chanskytė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink savo mies to parką!“ lyderė Jolanta Norkie
nė, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezi dentė Irina Novikova. Tačiau šįsyk į sceną lipo tik še šios nominantės, kadangi šventi niame vakare negalėjo dalyvau ti D.Bielskytė, tuo metu išvykusi į Klaipėdos menininkų parodos pristatymą Suomijoje. Bendrijos
Verslininkas, renginio mecenatas Rimantas Cibauskas į iškilmingą ceremoniją atvyko su žmona Reda.
„Kraujas“ pirmininkei renginyje atstovavo jos tėtis režisierius Pet ras Bielskis. Į jubiliejinės Metų klaipėdie tės titulą šiemet dienraščio skaity tojai pasiūlė net 46 pretendentes. Tradiciškai į finalinį etapą pateko daugiausia klaipėdiečių balsų su laukusios septynios kandidatės.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su sutuoktine Inga.
REPORTAŽAS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
13
Larijus Lapinskas, bendrovės TEO Klaipėdos regiono di rektorius: „Renginio idėja skatinti, įvertinti ir nušviesti gerus darbus, ku riuos padaro moterys, mums pasiro dė kilni ir graži.“
Sujaudino ir merą Nors po Metų klaipėdietės septy netuko pristatymo renginio vedė jas Andrius Bialobžeskis nominan tėms pažėrė šmaikščių klausimų, adrenaliną žadinančios šventės kulminacijos nuojautos tarsi sklan dė ore – visi nekantravo, kas taps dešimtąja Metų klaipėdiete.
Šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai.
Dienraščio „Klaipėda“ vyriau siajam redaktoriui Sauliui Pociui užlipus į sceną visi nuščiuvę lau kė svarbiausios akimirkos. „Jur ga Karčiauskaitė-Lago!“ – ga liausiai dienraščio vadovui ištarus šiuos žodžius, pasigirdo iškilmin gos muzikos fanfaros, plojimai bei sveikinimo šūksniai.
Buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius su žmona Nijole.
PADĖKA Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja renginio generaliniam rėmėjui
14
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
REPORTAŽAS
Ankstesniais metais išrinktos Metų klaipėdietės: S.Idzelevičienė, K.Bobianskienei, A.Grigaliūnienė, O.Žalienė, K.Vintilaitė, I.Grubliauskienė, N.Hansen bei L.Bosienė.
„Klaipėdos“ vyriausiasis redak torius J.Karčiauskaitei-Lago įteikė ir tradicines regalijas – skulptorių Svajūno Jurkaus ir Sergejaus Plot nikovo statulėlę „Nika“ bei juvely ro Vido Bizausko segę. Prabangų Metų klaipėdietei skirtą papuoša lą menininkas sukūrė iš sidabro, aukso bei inkrustavo granatu, to pazais, rubinu ir safyrais. Kaip teigė V.Bizauskas, jį visada džiugina kolegų pasiekimai, tad dvigubai smagu, kad jo sukurta segė atiteko būtent Jurgai. Kaip pastebėjo pirmasis Me tų klaipėdietę suskubęs sveikinti miesto meras Vytautas Grubliaus kas, pelnytasis pripažinimas – sy kiu ir rimtas įpareigojimas. „Galiu nevaidindamas pasaky ti, kad jaudinuosi ne mažiau negu Jurga. Ko gero, nesijaudinti, sto vint šioje scenoje tokia iškilminga proga, galėtų nebent žmogus, tu rintis akmeninę širdį, – emocin gai kalbėjo V.Grubliauskas. – Jau 10 metų Klaipėda tęsia puikią, iš skirtinę tradiciją Lietuvoje ir, ko gero, tik Klaipėdoje ši tradicija ga li gyvuoti, nes mūsų miestas turi išskirtinę aurą, išskirtinę dvasią. Kaip ir mūsų moterys. Esu tikras, kiekvienos Metų klaipėdietės gy venime Klaipėda suvaidino tikrai labai svarbų vaidmenį. Tačiau ir jos jau yra gyvoji, nuostabioji, gra žioji mūsų miesto istorijos dalis.“
nuojauta neapvylė O kaip iškart po svarbiausio ren ginio momento žurnalistams juo kais prisipažino pati Jurga, ji iš anksto nujautusi, kad bus tituluo ta Metų klaipėdietė. Prie šeštuoju numeriu pažymėto stalelio sėdė jusi kūrėja atskleidė, jog šis skai čius jai lemia sėkmę. „Be abejo, stengiausi neparo dyti, kad išsigandau. Kaip ir vi si, matyt, susijaudinau. Žinoma, iškilo mintis – o už ką, dar lyg ir jauna, daug ko nepadariau“, – dar pirmosioms emocijoms nespėjus nuslūgti prisipažino pati laureatė. Tačiau akivaizdu, kad savo sim patijas išreiškę klaipėdiečiai ma no kitaip. Užsienio galerijose eksponuoja mi Jurgos darbai – tarsi mažytės Lietuvos ambasados, svečių kraš tų gyventojams padedančios at rasti ar naujai pažinti mūsų šalį ir jos kultūrą. O pastarieji metai J.Karčiaus kaitei-Lago buvo išskirtiniai, ku pini reikšmingų įvykių – kūrėjos darbai sulaukė pripažinimo Niu jorke, lietuvei teko kurti papuo šalus JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, ES vyriausiajai užsienio reikalų ir saugumo poli tikos įgaliotinei Catherine Ashton, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui bei kitoms pa saulinio garso asmenybėms.
Išskirtiniu vokalu žavėjo D.Montvydas.
„Lexus“ atstovybių Lietuvoje Pardavimų departamento direktorė Reda Aleksandravičienė.
REPORTAŽAS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ Alvydas Tomas Skėrys, „Lexus“ atstovybės Lietuvoje valdy bos pirmininkas: „Moterys yra svar bios. Imkime Lietuvos Respubliką: iš trijų pagrindinių šalies vadovų – dvi moterys. „Toyota. Lexus“ atstovybė je iš keturių direktorių dvi moterys. Ir tai yra autoverslas, lyg ir ne visai moteriška specialybė. Sakoma, kad namuose tris iš keturių kampų laiko moterys. Iš dainos žodžių neišimsi.“
Pavasarinės gėlių puokštės pagrindinėms vakaro herojėms – iš V.Grubliausko rankų.
PADĖKA „Diena Media News“ valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė draugiją palaikė Nijolei ir Rimantui Taraškevičiams.
Renginys prasidėjo įspūdingu šviesų spektakliu.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja renginio pagrindiniam rėmėjui
15
16
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
REPORTAŽAS
Jurga neneigė, jog pelnytasis Metų klaipėdietės titulas verčia pasitempti, nes žmonių pasitikėji mas yra didelis įpareigojimas.
Rėmėjai buvo dosnūs Nuoširdžių sveikinimo žodžių laureatei taip pat negailėjo rengi nio mecenatės – jau dešimtus me tus Metų klaipėdietei ištikimos bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas, generalinės rėmėjos – bendrovės TEO Klaipėdos regiono direkto rius Larijus Lapinskas. Ir laureatė, ir kitos finalinio septynetuko moterys buvo pa malonintos vertingomis ištikimų renginio partnerių dovanomis. Pagrindinis Metų klaipėdietės rė mėjas – „Lexus“ atstovybė Lietu voje – Metų klaipėdietei pado vanojo savaitgalį su hibridiniu „Lexus“ automobiliu. Bendrovė „Vadasiga“ laurea tę pradžiugino prabangių terasos baldų komplektu, bendrovė „As valena“ skyrė 2000 litų vertės do vanų čekį apsilankyti drabužių sa lonuose „Bazis“, o viešbutis „Old Mill Hotel“ pakvietė praleisti įspū dingą savaitgalį Palangoje. Visoms nominantėms bei Me tų klaipėdietei įteikti kvietimai
V.Kochanskytė su vyru Arūnu Sakalausku.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų gen. direktorius Viktoras Krolis.
Bendrovės „Diena Media News“ valdybos narys Andrius Stepanavičius, valdybos pirmininkė A.Dementavičiūtė, „Kauno dienos“ pardavimų vadovė Viktorija Cibulskytė, „Diena Media News“ gen. direktorė J.Bastienė, rinkodaros projektų vadovas Marius Bumblys.
„Klaipėdos Smeltės“ gen. direktorius Rimantas Juška su drauge Jelena Černij.
Seimo narys Naglis Puteikis su žmona Nika ir viešbučio „Amberton Klaipėda“ direktorė Asta Jutaitė.
Labdaros ir paramos fondo „Vladimiro Romanovo fondas“ direktorė Jolita Kairienė ir bendrovės „Superturas“ direktoriaus pavaduotoja Sandra Kirilovienė.
„GK klinikos Klaipėda“ direktorius Žilvinas Greičiūnas su žmona Rita.
REPORTAŽAS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
Politikė Lilija Petraitienė su sūnumi Valdu.
Bendrovės „Solorina“ generalinis direktorius Antanas Bartkėnas su žmona Danute.
PADĖKA Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja renginio rėmėjams
Klaipėdos muzikinio teatro direktorius Ramūnas Kaubrys su pavaduotoja menui Rūta Varnaite.
Jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga su žmona Jolanta.
„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis su žmona Jurgita.
17
18
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
REPORTAŽAS
Publiką pakerėjo Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistų I.Briazkalovaitės ir R.Jankevičiaus šokis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis su drauge Alma.
TEO Klaipėdos regiono direktorius L.Lapinskas su komunikacijos projektų vadybininke Aušra Lukauskiene.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas su žmona Danute.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdomoji direktorė Jolanta Braukylienė su bičiule Violeta Ulevičiene.
Bendrovės „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis su žmona Danute.
pasilepinti „Sothys SPA“ centro Klaipėdoje SPA procedūromis bei medicinos centro „Lorna“ paslau gomis. O grožio namai „Aurum“ moteris ne tik pakvietė pasimė gauti kūno ir veido procedūromis, bet ir japoniškų kosmetikos prie monių rinkiniais. Kaip ir keletą metų anksčiau pretendentes į Metų klaipėdietės titulą maloniomis procedūromis pamaloninti pasišovė kosmetolo gė Aušra Holcman. Visoms sep
Bendrovės „Palangos vėtra“ pardavimų vadovė Lina Mickuvienė su draugu Dariumi Palmeriu.
REPORTAŽAS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
PADĖKA Klausytojų sielas virpino Baltijos gitarų kvarteto muzikantai.
Seimo narys Evaldas Jurkevičius ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Bendrovės „National Golf Resort“ komercijos direktorius Arlandas Gibėža.
Saugos tarnybos G4S Klaipėdos regiono vadovas Arvydas Gaidukevičius su žmona Vilma.
Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė su vyru Algimantu.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja renginio partneriams
19
20
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
REPORTAŽAS
Kaip ir kitiems renginio rėmėjams bei partneriams, A.Dementavičiūtė padėkos raštą įteikė bendrovės „Filipopolis“ Klaipėdos regiono vadovui Kastyčiui Jurkevičiui.
Smiltynės perkėlos vadovas Darius Butvydas su drauge Vilija.
tynioms pretendentėms ji do vanojo veido arba kūno procedūrų už 120 litų kiekvienai. „Prieš Metų klaipėdietės titulavi mo renginį moterims reikia padė ti nuimti bent dalelę streso, padėti pasiruošti iškilmingam vakarui“, – apie pačios sugalvotą dovaną, kurią moterims ji įteikia dar prieš rengi nį, pasakojo kosmetologė.
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla su žmona Margarita.
D.Montvydo, Sashos Son ir K.Kerbedžio trio atliko lyrišką dainą „Nakty“.
Visiems renginio rėmėjams, partneriams, bičiuliams, kurių dė ka dešimtąkart vykęs Metų klai pėdietės renginys tapo įspūdin ga švente, nuoširdžiai dėkojo „Diena Media News“ valdybos pir mininkė Angelė Dementavičiūtė. Kai kurie iš jų Metų klaipėdietės rinkimus remia jau ne vienerius metus.
Klaipėdos miesto garbės pilietis Valentinas Greičiūnas su žmona Irena.
skonių elegancija Į iškilmingą Metų klaipėdie tės titulavimo vakarą susirinku si publika išties turėjo išskirtinę progą pasimėgauti ne tik aukšto lygio koncertine programa, bet ir pasigardžiuoti gurmaniškais pa tiekalais. Jubiliejinių iškilmių meniu rū pinosi vienas garsiausių šalies ku
Bendrovės „Asvalena“ direktorė Asta Mezenov su mama Valentina.
linarų, savo amato virtuozas Rus lanas Bolgovas. Atvykęs į uostamiestį iki rengi nio likus trims paroms, tituluotas virtuvės šefas su savo komanda rūpinosi, kad visi patiekalai bū tų pagaminti ir patiekti neprie kaištingai. „Auksinio peilio“ savininką Me tų klaipėdietė įkvėpė sukurti
Verslininkė L.Bosienė su kolege Loreta Karaliūnaite.
REPORTAŽAS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
21
22
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
Verslininkė N.Hansen su vyru Nielsu.
Parduotuvių „Senamiesčio magija“ savininkai Natalija ir Piotras Fiodorovai.
net specialų desertą „Mona Li za“. O garbę atpjauti pirmąjį gaba lėlį Metų klaipėdietės torto Rusla nas pakvietė pačią laureatę. Iškilmių dalyviai galėjo vaišintis ypatinga skonio elegancija ir vai
siškumu pasižyminčiu „Meunier“ šampanu, „Švyturio“ alumi, įvai riais kitais tauriaisiais gėrimais. Kaip jau tapo įprasta, renginio iškilmių scenoje spindėjo pačios ryškiausios Lietuvos žvaigždės.
Saugos tarnybos „Argus“ rinkodaros projektų vadovė Jolanta Kellytė ir komunikacijos specialistė Viktorija Masienė.
L.Bosienė ir Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras Giedrius Danėlis.
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ alaus kokybės ir vystymo vadovė Džuljeta Armonienė su vyru Rimantu.
REPORTAŽAS
Bendrovės „Tik gėlės“ Kaune vadovas Mindaugas Sakalauskas su drauge.
Publiką skaidriu vokalu už būrė šiemetėje „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovausiantis Dona tas Montvydas bei jau laimę šia me konkurse išbandęs Sasha Son, o uždegantis Kastyčio Kerbedžio
ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ eksporto vadovas Mindaugas Žvykas.
pasirodymas it magnetas sutrau kė publiką į šokių aikštelę. Vaka ro svečiai aplodismentais apipylė netikėtą šių atlikėjų trio, kuris šie metėms nominantėms dedikavo nuostabų lyrišką kūrinį „Nakty“.
Laimėtą kvietimą savaitgalio pasivažinėjimui hibridiniu „Lexus“ automobiliu V.Grubliauskui įteikė bendrovės „Mototoja“ pardavimų vadovas Gintaras Sudaras.
J.Karčiauskaitė-Lago su sutuoktiniu Lino.
REPORTAŽAS
Bendrovės „Moguntia Baltija“ vadovas Artūras Šeimys su žmona Rasa.
Publiką nustebino teatralizuo ta renginio uvertiūra – mini šviesų spektaklis, tiesiog užbūrė Klaipė dos muzikinio teatro baleto artis tų Ingos Briazkalovaitės ir Ričar do Jankevičiaus jautrus šokis, o
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
Grožio namų „Aurum“ savininkė Zita Gudauskienė su vyru Jonu.
muzikines aistras kaitino Baltijos gitarų kvarteto pasirodymas. Vakaro dalyvių nuotaiką pra skaidrino ir smagi atrakcija – „Le xus“ atstovybės Lietuvoje sureng ta loterija, kurios laimėtojui buvo
Kosmetologė Aušra Holcman su draugu Romualdu Stankaičiu.
skirtas savaitgalio pasivažinėji mas hibridiniu „Lexus“ automo biliu. Metų klaipėdietei ištraukus burtus paaiškėjo, jog ši dovana atiteko merui V.Grubliauskui. Ne aišku, ar šis žaidimas, ar bendra
23
SOTHYS SPA centro Klaipėdoje direktorė Laima Lelienė (dešinėje) su kolege Aurinta Šiauliene.
šventės nuotaika vieną renginio dalyvių įkvėpė ir netikėtam žings niui – tą patį vakarą žinomas uos tamiesčio verslininkas nupirko ir savo sutuoktinei padovanojo nau jutėlaitį „Lexus“ automobilį.
24
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
VAIŠĖS
Skonio detekt atskleidė tobulybės Metų klaipėdietės titula vimo vakare buvo gausu ne tik spalvų, emocijų bei gėlių. Iškilmės tapo tikra švente maisto gur manams, nes vakaro vaišes gamino skonio detektyvu save vadinan tis virtuvės šefas Rusla nas Bolgovas.
žaidė boulingą, susipažino su savo talkininkais virtuvėje. Darbo sąlygas, kurias jam sutei kė viešbutis „Amberton“, virtuvės šefas įvertino trumpai – jos bu vo tobulos. Vyras gyrė ir pagalbi ninkus. Tiesa, R.Bolgovas atsivežė iš Vilniaus du savo padėjėjus, ku rie ne tik padėjo šefui dirbti, bet ir patys mokėsi iš maisto gaminimo virtuozo įvairiausių paslapčių.
Kūrybai įkvepia draugai Daiva Janauskaitė
Gyrė pagalbininkus
Maestro: daugybės kulinarinių konkursų laimėtojas R.Bolgovas Metų klaipėdietės va karo svečiams sukūrė specialų desertą „Mona Liza“.
Staigmena: šventinis tortas išniro iš garuojančio ledo.
Detektyvu R.Bolgovas prisista to todėl, kad nuolat ieško naujų maisto skonio dermių. „Virtuvės šefas negali prie vartauti žmonių savo pagamin tu valgiu, aš stengiuosi išklausyti klientus, ieškoti ir suprasti, koks jų skonis“, – apie patiekalų pasi rinkimą pasakojo kūrybingasis R.Bolgovas. Klaipėdoje maisto gaminimo virtuozas dirbo pirmą kartą. Tris dienas ruošęs valgį šventiniam vakarui virėjas prieš pradėdamas darbą mėgavosi miesto vaizdais,
„Realybė yra tokia, kad nuo ma nęs labai mažai kas priklauso. Aš galiu sugalvoti, sukurti, bet galuti nis rezultatas priklauso nuo visos komandos. Jeigu patiekalą suda ro penkios dalys, vadinasi, tiek pat žmonių prie jo ir turi triūsti – svar bus yra kiekvienas. Svarbiausia yra žinoti, kokie maisto produktai tar pusavyje dera, o forma yra fantazi jos reikalas“, – teigė garsus virėjas. Apie tai, ar puotos svečiams pa tiko valgis, R.Bolgovas paprastai sprendžia iš to, kiek maisto svečiai palieka lėkštėse. Originalių patiekalų autorius R.Bolgovas tikino, kad dažnai ge riausi jo draugai ir bičiulės tampa gaminių įkvėpėjais. Pavyzdžiui,
Garbė: Metų klaipėdietė Jurga Karčiauskaitė-Lago pati pjaustė skanėstą.
VAIŠĖS
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
25
t yvas
paslaptis Metų klaipėdietės vakaro vieš nioms patiektas karštas patieka las iš sterko filė gimė R.Bolgovo vaizduotėje bendraujant su gera drauge aktore Nijole Narmontai te. Kaip ir dažnas menininkas, Ruslanas negalėjo apibūdinti kū rybos proceso, tiesiog prisiminė, kad pirmą kartą taip pagamin ti žuvį pabandė, kai pas jį svečia vosi aktorė su drauge. Patiekalas pavyko, patiko viešnioms, todėl buvo pagamintas ir iškilmingo renginio moterims. Vyrams virtu vės šefas pasiūlė kiaulienos išpjo vos kepsnį.
Stebino ir spalvomis Ruošdamas Metų klaipėdietės vaišes virtuvės šefas stengėsi, kad
“
Apie tai, ar puo tos svečiams patiko valgis, R.Bolgovas paprastai sprendžia iš to, kiek maisto svečiai palieka lėkštėse.
Šaltas užkandis Gražgarsčių salotos su rūkyta an ties krūtinėle, aviečių uogomis, pekorino sūrio drožlėmis, melio nų rutuliukais aviečių acto bei kle vo sirupo padaže.
Detalės: R.Bolgovas stengėsi, kad patiekalai būtų ne tik ypatingo skonio, bet ir spalvų.
patiekalai būtų ne tik ypatingo skonio, bet ir nestokotų spalvų. Juk šventė surengta pirmosiomis pavasario dienomis, kai bunda ir ruošiasi skleistis gamta. Ypatingu šventės akcentu ta po torto pristatymas vakaro sve čiams. Į salę išriedėjo vežimėlis, ant kurio pūpsojo baltu audeklu uždengtas kubas. Skambant di dingai muzikai R.Bolgovas nuė mė uždangalą, ir svečiai pamatė nerealų vaizdą – atrodė, kad ant vežimėlio tirpsta fantastinis ledo luitas, garas nuo jo sklido į visas puses ir driekėsi žemyn.
Iš šito nežemiško darinio iškilo dviejų aukštų tortas, aplietas bal tu ir švelniai violetiniu glaistu. Kiekvienas svečias skanavo ir ypatingojo deserto „Mona Liza“. Lėkštės su šiuo skanėstu veikiau priminė mažą meno šedevrą, to dėl daugelis svečių ilgokai apžiū rinėjo kūrinį, prieš paliesdami jį šaukšteliu. Metų klaipėdietės titulavi mo iškilmių svečiai griausmin gais plojimais sutiko virtuvės šefą R.Bolgovą, taip išreikšdami su sižavėjimą jo skonio samprata ir kūryba.
Karštas patiekalas vyrams Kiaulienos išpjovos kepsnys rau dono vyno padaže su provansalio žalumos trupinėliais, bulvių „gra tini“, pagardintas trintais grybais bei triufelio skonio aliejumi, svies te kepti daržovių rutuliukai.
Karštas patiekalas moterims Sterko filė su kokoso pieno ir ža lio kario pastos padažu, baltajame vyne troškintais mini kalmarų žie dais, kukurūzų „polenta“, pagar dinta apelsino žievele, baziliku ir parmezanu.
Desertas
Komanda: kai darbas buvo baigtas, pasitenkinimo bendru triūsu emocijas vieni kitiems liejo R.Bolgovas, viešbučio „Amberton Klai pėda“ virtuvės komanda ir restoranų vadovė Nijolė Chodosovskaja.
„Mona Liza“ biskvitas su egzoti nių vaisių kremu, juodojo šoko lado ganašu, imbierinio griliažo trupiniuočiu bei mėtų skonio traš kučiais.
26
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
VARDAI
D.Bielskytė: „Balsuokite gerais darbais“
V
Svoris: Šv. Martyno skydo apdovano jimas, kuriuo bendriją „Kraujas“ įver tino Florencijos šv. Martyno institutas, D.Bielskytei – vienas brangiausių.
iena jų – klaipėdietė Da lia Bielskytė. Pastaruosius metus bendrijai „Kraujas“ vadovaujanti moteris vos prieš ke letą dienų šventė savo antrąjį gim tadienį – kaulų čiulpų transplan tacijos 15-ąsias metines. Kadaise svajojusi tik pasveik ti, šiandien ji tapo įkvėpimu bei parama ir tiems, kurie kovoja su kraujo vėžiu, ir jų artimiesiems. Nenuostabu, jog pasiaukojamą ir nuoširdų moters darbą vertinan tys klaipėdiečiai antrus metus ją išrenka į Metų klaipėdietės sep tynetuką.
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ rūpes čiu sukurta dokumentinė juosta nepalieka abejingų. Juo labiau kai kilnią donorystės idėją platinantys žmonės apie klastingą ligą žino ne iš vadovėlių, o patys išgyveno gyvybės ir mirties akistatą.
Kalbėdama apie bendrijos „Kraujas“ veiklą, Dalia visada kal ba daugiskaita – mes vardu. Ir šiandien moteris gali pasidžiaugti, kad bendražygių gretos tik didėja, organizacija sulaukia nemažos pi lietiškai aktyvių žmonių paramos.
Gyvenimo credo Jeigu tau bloga, padaryk ką nors gero – ir palengvės. Pasak Dalios, kažkada ji pati sulaukė tokio patarimo ir jis jai patiko. „Taigi mano credo nesikeičia: „Būk geras“ – kviečiu kitus ir stengiuosi pati. Būti gera“, – sakė moteris.
J.Budrienė nepabūgo iššūkių Nuo mažumės šokusi choreografijos studijoje „Inkarėlis“, visą gyveni mą paskyrusi choreog rafės darbui Jolanta Bud rienė nepabūgo iššūkių ir drąsiai stojo prie šešis klubus suvienijusio Klai pėdos vaikų laisvalaikio centro vairo.
T
rečius metus J.Budrienė vadovauja šiam centrui. Iki tol visas moters gyvenimas buvo susijęs su šokiais ir išskirtine uostamiesčio bendruomene tapu sia choreografijos studija. Per 21 darbo choreografe metus moteris rengė šokėjus dainų šven tėms, buvo jų baletmeistere. Nors ir intensyviai dirbdama bei būda ma dviejų vaikų mama ir žmona,
Trauka: J.Budrienei gražiausia vieta pasaulyje – Klaipėdos pajūris.
J.Budrienė neužsidarė rutinos rė muose ir baigė švietimo vadybos magistro studijas. „Vieną rytą vartydama ryto spaudą pamačiau skelbimą apie rengiamą konkursą Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro vadovo pareigoms eiti ir pagalvojau: „O kodėl gi ne?“ Buvau viena iš trijų pretendentų. Ta diena, kai buvau paskirta vadovauti centrui, man
tapo naujų pareigų ir atsakomy bės diena. Labiausiai skauda šir dį, kai svarstau, kaip turime dirb ti, kad atlikę pareigas bendrojo lavinimo mokyklose vaikai norė tų ateiti į mūsų klubus“, – atvira vo J.Budrienė. Centro būrelius vienu metu lanko apie 1,3 tūkst. klaipėdie čių vaikų, kuriuos lavina 71 dar buotojas.
Ambicingas šių metų projek tas – išsami knyga apie vėžį, kurią rašo garsūs medikai ir psicholo gai. Dalia tikisi, kad leidinys kny gynus pasieks prieš Kalėdas. Tačiau moteriai viena malo niausių veiklos sričių – donorys tės skatinimas. „Čia jau aš tikrai lenkiu galvą prieš klaipėdiečius – jie patys rodo iniciatyvą, buriasi, tampa ne tik neatlygintinais krau jo donorais, bet ir potencialiais kaulų čiulpų donorais. Kiekvienas jų – potencialus gyvybės gelbėto jas, ir tai labai kilnu. Kai pradėjo me žygį, Lietuvos registre tebuvo 250 donorų. Dabar jų – beveik 7 tūkst.“, – įvardijo Dalia. Pašnekovės teigimu, skleis ti kaulų čiulpų donorystės idėją labai padeda 2011-ųjų pabaigo je sukurtas dokumentinis filmas „Kraujo kelias“.
Gyvenimo credo J.Budrienė atskleidė, kad vienintelio gyvenimo credo negalėtų išskirti. Moteris vadovaujasi ne vienu šūkiu ir vardija kelis labiausiai jai tinkančius. Laimė yra tada, kai nieko nereikalaujame iš ryto jaus, o iš šiandienos su dėkingumu priimame tai, ką ji pasiūlo, tačiau stebuklų valanda išmuša nuolat. Dirbti – vadinasi kurti, o kūryba – vieninte lis gilus ir realus džiaugs mas, kurį žmogus gali patirti šiame gyvenime. Būtina pačiam suprasti ir gyventi tuo, ką stengiesi perteikti kitam. Šypsokis sėkmei ir ji nusišypsos tau. Niekas gyvenime ne vyksta be reikalo.
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
27
28
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
VARDAI
J.Gracholski jaučiasi sugavusi laimės paukštę „Gimimas – ypatingas įvykis. Kiekvienas savitas ir nė su kuo nepalygi namas. Tai visada yra staigmena, kai pirmą kartą gali pamatyti mažą žmogutį, kurio anksčiau niekas nebuvo regė jęs“, – taip apie vieną sakraliausių žmogaus gyvenimo momentų sako Metų klaipėdietės pretendentė – „Šeimos gerovės centro“ įkūrėja Jovita Gracholski.
B
aigusi anuometę J.Kup činsko medicinos mokyk lą, Jovita įgijo akušerės specialybę. Tačiau pradėti profesi nį kelią klaipėdietei teko ne gimti nėje, o užsienyje. Ištekėjusi mote ris išvyko į Vokietiją, kur tuo metu gyveno jos sutuoktinis.
Gyvenimo credo „Kažkokių konkrečių taisyklių, nuostatų ne turiu. Tiesiog manau, kad žmogaus poelgiai turi būti drąsūs, min tys ir idėjos – svarios, o širdis – visada atvira visiems, kuriuos su tinki, pažįsti“, – sakė moteris.
„Ten turėjau išmokti vokiečių kalbą, apsiginti diplomą, nes ant raip tu niekam nereikalingas. La bai norėjau dirbti pagal specialy bę. Teko nemažai paplušėti, kad įsitvirtinčiau. Bet po to turėjau galimybę dirbti patį nuostabiausią darbą“, – šypsojosi pašnekovė. Po aštuonerių metų sutuokti niai grįžo į Klaipėdą. „Dabartinis „Šeimos gero vės centras“ prasidėjo nuo idėjos rengti kursus būsimiesiems tė vams. Todėl prieš dvylika metų įkūriau nedidelę mokyklėlę. No rėjosi tęsti veiklą ir pritaikyti Vo kietijoje įgytą patirtį“, – aiškino moteris. Visgi, pašnekovės žodžiais, pa ti pradžia buvo nesaldi. Tačiau pa mažu viskas įsivažiavo. Žmonės, išklausę kursus, klausdavo – o kas po gimdymo?
Aplinka: J.Gracholski džiaugiasi, kad savo centre nuolatos yra apsupta jaunų žmo nių, kurie ją įkvepia.
Tokių klausimų paskatinta Jovi ta ėmėsi papildomos veiklos – grį žusi iš Vokietijos ji ir toliau gilino bei tebegilina žinias – baigė visuo menės sveikatos studijas Klaipė dos universitete, šiuo metu studi juoja kineziterapiją.
V.Kochanskytė: „Nebijokite didelių svajonių“
A
r tai būtų tiesiog filmavi masis lietuviškame televi zijos seriale, ar vaidmuo teatro scenoje, ar literatūriniai vakarai, skirti žymiems kūrėjams. Aktorės gyvenimas kupinas įdo mios ir prasmingos veiklos. Mo teris taip pat džiaugiasi, jog savo rengiamomis literatūrinėmis pro gramomis žiūrovams vis dar yra įdomi ir laukiama net atokiau siuose Lietuvos kampeliuose. Šešerius metus aktorė yra UNICEF geros valios ambasa Atvirumas: V.Kochanskytė džiaugtis gyvenimu išmoko iš mamos.
Ji niekada nėra pasakiusi – kaip man sunku dirbti. Vei kiausiai todėl, kad tai, kuo užsiima, aktorei Virginijai Kochanskytei visada teikia begalinį malonumą. Ir tai aplinkinių nelieka nepastebėta.
Gyvenimo credo Mylėk ir būsi myli mas – tokiu principu gyvenime vadovaujasi aktorė.
dorė Lietuvai ir prisipažino la bai branginanti šį įpareigojimą. Neseniai jai teko viešėti Kam bodžoje – UNICEF misija buvo skirta šios šalies vaikams bei jų mamoms paremti. „Štai verdi savo katile, sa vo problemose ir kartais atrodo, kad tai pasaulio pabaiga, duobė, iš kurios niekada neišlipsi. Ta čiau tereikia apsidairyti aplink ir pamatai, kaip žmonės gyvena – jie yra tiesiog laimingi, kad pra budo rytą, kad jie gali užsidirbti saują ryžių, kad nebėra karo, ag resijos, diktatūros, kurią jie ne taip seniai patyrė“, – kalbėjo pa šnekovė. Pasak aktorės, tai, kad dalyvau jama tokiuose projektuose, misi jose, parodo, jog ir mes esame pa saulio piliečiai, be to, labiau vienas nuo kito priklausomi, nei gali pa sirodyti iš pirmo žvilgsnio.
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
29
30
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
VARDAI
J.Norkienė: „Tikslas suteikia sparnus“ Buhaltere vienoje įmonėje dirbanti Jolanta Norkienė prieš porą metų netikėtai atrado naują savo gyvenimo prasmę. Dabar daugybė klaipėdiečių ją pažįsta kaip miesto parko atgaivinimo iniciatorę.
D
Auklėjimas: atvira, nuoširdi, aktyvi J.Nor kienė rado gyvenimo prasmę atgaivi nant parką.
arbas su skaičiais ir galvo sūkiais, loginis mąstymas labai pravertė moteriai judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką“ veikloje. Vis kas prasidėjo nuo grupės sociali niame tinklalapyje bei kvietimo jungtis prie judėjimo. Trečius me tus parko gaivintojai bendrauja ne tik tinklalapyje, bet ir per darbus tapo pažįstami asmeniškai. Nors moteris už visuomeninę veiklą negauna materialaus atly gio, jai svarbu emocinis pasiten kinimas atliktais darbais. Per porą pirmųjų metų J.Norkienės subur
ti žmonės rengė talkas, konferen cijas, keletą švenčių, prisiminimų vakarų ir popiečių. „Kai kvietėme į pirmąją tal ką, teko ilgai aiškinti, į kokį parką kviečiame. Pernai, po daugiau nei dviejų dešimtmečių merdėjimo, parkas atgimė. Už tai reikia dėkoti visiems klaipėdiečiams, kurie da lyvavo jo gaivinimo akcijose, žur nalistams ir savivaldybei“, – sakė judėjimo iniciatorė. Dabar, pasak J.Norkienės, judė jimas perkopė į naują etapą – vi suomenininkai intensyviai bend rauja su valdžia. Siekta jei ne visateisių narių, tai nors svečių tei sėmis dalyvauti kuriant parko val dymo modelį. Tačiau visuomeni ninkų neįsileista. Šiuo metu dėl to bylinėjamasi teismuose. „Parkas atgimė, bet kas yra jo šeimininkas, vis dar neaišku. Sa
vivaldybė rūpinasi tik takais. Pag rindinis mūsų siekis, kad valdžios žmonės atsigręžtų į klaipėdiečius, gamtą. Norime, kad visuome nė dalyvautų parko valdyme ir jo ateities kūrime“, – aiškino J.Nor kienė.
Gyvenimo credo „Tėvai mane išauklėjo doru, sąžiningu, pa prastu žmogumi. Man labai gera, kad aš ga liu žiūrėti kiekvienam žmogui į akis – mano sąžinė rami. Manau, tai ir yra mano gyve nimo credo“, – trum pai ir aiškiai dėstė J.Norkienė.
I.Novikova: „Gėris grįžta dvigubai“ Prieš dešimt metų aist ringai pamėgusi tenisą Irina Novikova ne tik pati išsiveržė į šios sporto ša kos lyderes, bet ir įkūrė vaikų teniso klubą. Visą laisvą laiką moteris skiria didžiajai svajonei – teni so arenos atsiradimui – įgyvendinti.
B
aigusi medicinos mokslus kolegijoje I.Novikova ke letą metų dirbo operacinė je chirurgo padėjėja. Nors darbas patiko, moteris nepraleido pro gos išvažiuoti į Londoną pasimo kyti anglų kalbos. Grįžusi sulaukė kvietimo dirbti bendrovėje „Klai pėdos Smeltė“. Dar po kelerių me tų ji buvo pakviesta dirbti Klaipė dos valstybinio uosto direkcijos
Rinkodaros skyriuje, kur ir dabar užsidirba duonai. Maždaug prieš dešimtmetį draugės pakvietė I.Novikovą pa žaisti tenisą. Dabar nė viena iš bū rio draugių nebesitreniruoja, o už sispyrusi ir tikslo siekianti Irina 2009 m. mėgėjų grupėje tapo Lie tuvos čempione ir pelnė pirmosios raketės titulą.
Gyvenimo credo „Mane tėvas visada mokė – jei gali, daryk žmonėms gera, ir tau tas gėris dešimte riopai sugrįš. Be to, supratau, kad iš gyve nimo reikia imti viską, ką jis duoda“, – dėstė pagrindines gyvenimo nuostatas I.Novikova.
Patirtis: daug mokslų krimtusi I.Noviko va nebijo darbo ir žino, kad rezultatų ga lima pasiekti tik atkaklumu.
„Pergalė mane pastūmėjo to liau siekti aukštumų tenise. Li kimo ironija – po metų žaisdama tarptautiniame turnyre susilau žiau koją. Deja, iki šiol normaliai negaliu sportuoti. Užtat atsirado
minčių kurti vaikų teniso klubą. Pamačiau labai daug vaikų, ku rie nori žaisti, laimėti ir yra labai gabūs šiai sporto šakai. Kartą pa klausiau trenerės, kodėl šių talen tų niekas neveža į varžybas. Išgir dau paradoksalų atsakymą, kad treneriai tam neturi laiko. Taip prieš porą metų įkūrėme klubą", – prisiminė pačios įsteigto Klaipė dos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ pradžią I.Novikova. Per trumpą laiką moteris su tvarkė visus stojimo į Lietuvos teniso sąjungą formalumus, or ganizavo klubą lankančių vaikų išvykas į varžybas Latvijoje, Mask voje, Kaliningrade bei įvairiuose Lietuvos miestuose. Moteris neslėpė, kad darbo įvai rių įmonių administracijoje pa tirtis padeda siekiant tikslų kube, kur už darbą I.Novikova negauna nė cento.
32
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
ISTORIJA
Metų klaipėdietės – dešimtmečio vainikas Dienraštis „Klaipėda“ prieš dešimt metų ėmėsi atsa kingos misijos – išaukštinti bei įvertinti moteris už jų darbus. Šią atsakomybę jis pasidalijo su savo skaity tojais, kurie siūlo Metų klaipėdietės titului jo vertas moteris, o paskui patys jas ir renka. Per dešimt metų dienraščio skaitytojai pretendentėmis į Metų klaipė dietės titulą pasiūlė per 496 moteris. Iš jų 57 kartą ar daugiau buvo pagerbtos favoričių septynetuke. Devy nios moterys į jį pateko du, dvi – tris kartus.
Viena tradicinių Metų klaipėdietės regalijų – skulptorių Svajūno Jurkaus ir Sergejaus Plotnikovo statulėlė „Nika“.
2007 m. Kristina Vintilaitė
2008 m. Žaneta Norkuvienė
Penktuosiuose Metų klaipėdie tės rinkimuose daugiausia sim patijų dienraščio skaitytojai sky rė Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje Kristinai Vintilaitei. Miestiečiai įvertino aktyvią valdi ninkės veiklą ne tik kritikuojant, bet ir imantis konkrečių žings nių prieš neteisėtus uostamiesčio valdžios sprendimus. Pasak Metų klaipėdietės, šis miesto bendruo menės įvertinimas jos gyvenime – ypatingas įvykis.
Metų klaipėdietės rinkimuose klaipėdiečius ypač sujaudino pra dinių klasių mokytojos Žanetos Norkuvienės ir jos šeimos istorija. Daugiavaikei mamai likimas skyrė sudėtingą žmogiškumo testą, ku rį ji išlaikė pačiu aukščiausiu ba lu. Tris sūnus auginanti moteris į savo šeimą priėmė dar ir tris mi rusios draugės dukras. Klaipėdie čiai tokiam moters poelgiui neliko abejingi ir rinkimuose daugiausia balsų atidavė už Ž.Norkuvienę.
ISTORIJA
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
33
2003 m. Skaistutė Idzelevičienė
2004 m. Klaudija Bobianskienė
2005 m. Aldona Grigaliūnienė
2006 m. Olga Žalienė
Metų klaipėdietės paieškos pirmą kartą uostamiestyje vyko 2003 m. pradžioje. Pirmojo konkurso nu galėtoja tapo neabejotina balsų dauguma išrinkta Klaipėdos uni versiteto profesorė, pasaulio ir Europos čempionatuose garbin giausias vietas pelniusio sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ vado vė Skaistutė Idzelevičienė. Ši mo teris Metų klaipėdietės vardą neša tarsi vėliavą. Jos darbai Klaipėdą visame pasaulyje garsina kasmet.
Antrąja Metų klaipėdiete paskelb ta daugeliui miestiečių puikiai pa žįstama Vaikų ligoninės vyriausio ji gydytoja Klaudija Bobianskienė. Ji šiam titului buvo pristatyta už įstaigos prikėlimą iš pelenų. Me dikė, be tiesioginių pareigų, ėmėsi sunkiai pakeliamo triūso atnaujin ti per dešimtmečius apšiurusį ligo ninės pastatą bei medicinos įran gą. Po šio sunkaus darbo ligoninės pastatas nušvito naujais langais, įstaiga atsikratė milijoninių skolų.
Didžiule balsų persvara tais metais „Klaipėdos“ skaitytojai Metų klai pėdiete išrinko Atėnų parolimpi nių žaidynių čempionę, „Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoją Aldoną Grigaliūnienę. Klaipėdiečiai jai buvo dėkingi už miesto vardo garsinimą pasauly je. Dukart Atlantos parolimpinių žaidynių čempionė 2004 m. Atė nų žaidynėse akivaizdžiai toliau už varžoves nustūmė rutulį – 11 m 7 cm ir pelnė aukso medalį.
Ketvirtoji Metų klaipėdietė – Lie tuvos jūrų muziejaus direktorė Ol ga Žalienė – garbingu titulu linkusi pasidalyti su visa gausia savo kole gų komanda. Pasak moters, tik dėl bendro darnaus triūso ši įstaiga jau daugelį metų gali didžiuotis presti žiškiausio šalies muziejaus vardu. Už Jūrų muziejaus ir delfinų tera pijos puoselėjimą Metų klaipėdiete įvardyta O.Žalienė džiaugėsi, kad rinkimai leido pajusti gausybės žmonių palaikymą ir simpatijas.
2009 m. Inga Grubliauskienė
2010 m. Nijolė Hansen
2011 m. Loreta Bosienė
2012 m.
Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui, kuris miesto ir visos šalies vardą garsina net už Europos ribų, In ga Grubliauskienė vadovauja pa staruosius aštuonerius metus. In gos rūpesčiu buvo sudarytas ir išleistas 15 metų Pilies džiazo fes tivalio istoriją vainikavęs fotoal bumas „Džiazas. Klaipėda. Mes“. Tapusi Metų klaipėdiete moteris savo vardą įprasmino socialine akcija, kuria padeda daugiavai kėms šeimoms.
Teisės išsilavinimą įgijusi N.Han sen klaipėdiečiams geriau pažįs tama ne iš profesinių pasiekimų, plėtojamo verslo, o iš visuomeni nio darbo. Didžiąją savo laisva laikio dalį moteris skiria pačios suburtos Socialinių sprendimų asociacijos veiklai. Klaipėdiečių simpatijas ir pagarbą N.Hansen pelnė už rūpinimąsi neįgaliais žmonėmis, talentingais, bet nepa siturinčiais vaikais, pagalba sene lių globos namams.
Medicinos centro „Lorna“ savinin kė ir vadovė, filantropė, jautri sve timo skausmui ir nelaimei moteris. Ji daug laiko ir pastangų skiria ne tik tiesioginėms savo pareigoms, bet ir visuomeninei veiklai. Ne vie nus metus L.Bosienė inicijuoja ko vos su narkomanija prevencijos priemones bei remia jas asmeniš kai. Globoja senolius ir vaikų glo bos namų auklėtinius, pasirūpina nemokama jų sveikatos patikra ar reabilitacijos procedūromis.
Pirmuosius kūrybinio kelio žings nius prieš keliolika metų žengusi Klaipėdoje, šiandien ši menininkė žinoma ir už Lietuvos ribų. Lietu viškas „brendas“, pavadintas stili zuotu vardu YURGA, ėmė dirbti Niujorke, Maskvoje, Milane. Lietu vei teko kurti papuošalus JAV vals tybės sekretorei Hillary Clinton, ES vyriausiajai užsienio reikalų ir sau gumo politikos įgaliotinei Catheri ne Ashton, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Jurga Karčiauskaitė-Lago
34
JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ
metų klaipėdiečių segės
2003 m. (aut. J.Karčiauskaitė-Lago)
ISTORIJA
Taurumo ženklų auksakaliai Dešimtąja Metų klaipėdiete tapusi Jurga Karčiauskaitė-Lago jau gerokai anksčiau įėjo į renginio istoriją. Juvelyrė sukūrė segę pirmajai Metų klaipėdiete tituluotai moteriai.
2004 m. (aut. V.Karčiauskas) 2012 m. (aut. V.Bizauskas)
2005 m. (aut. V.Karčiauskas)
2006 m. (aut. V.Karčiauskas)
Kūrėjai: pirmajai Metų klaipėdietei segę sukūrė J.Karčiauskaitė-Lago, iš jos estafetę perėmė tėvas V.Karčiauskas, papuošęs septynias moteris, o pastaruosius dvejus metus prie renginio auksakalių prisijungė V.Bizauskas. 2007 m. (aut. V.Karčiauskas)
Jolanta Juškevičienė
kūrė ispanijoje
2008 m. (aut. V.Karčiauskas)
2009 m. (aut. V.Karčiauskas)
2010 m. (aut. V.Karčiauskas)
2011 m. (aut. V.Bizauskas)
Ji buvo iškilmingai įteikta legen dinės „Žuvėdros“ vadovei Skais tutei Idzelevičienei. Po minėtų rinkimų apdovanojimų kūrimo tradicija patikėta juvelyrės tėvui Vytautui Karčiauskui. Praėjus dešimčiai metų J.Karčiauskaitė-Lago vis dar mielai pri simena savo kurto papuošalo atsi radimo aplinkybes. Menininkė tuo metu gyveno Ispanijoje, tad segę teko kurti „per atstumą“. „Tai buvo pirmieji rinkimai, tad, be jokios abejonės, jaučiau iššūkį“, – šypso josi J.Karčiauskaitė-Lago. Klaipėdietė prisipažino, kad ši segė buvo vienas pirmųjų jos kurtų apdovanojimų apskritai. J.Karčiauskaitė-Lago neslėpė, kad per kelerius pastaruosius metus
jos kūrybinis braižas neišvengė metamorfozių. Nuo 2004-ųjų ap dovanojimus kūręs V.Karčiauskas stengėsi, kad jie būtų atpažįstami ir regimi kaip Metų klaipėdietės rinkimų simbolis.
kartojo motyvą J.Karčiauskaitės-Lago kurtą segę ir jos tėvo darbus skiria tarsi ryš ki raudona linija. Nors stengtasi neatitolti nuo savo pradinio sumanymo, klai pėdietis kaskart ieškojo vis nau jų, originalių meninių sprendimų. „Neprisiverčiu kurti vienodų se gių“, – yra sakęs V.Karčiauskas. Bangos linkis, paukštės sparno motyvas – tai prasmingą simboli ką perteikiantys septynioms Metų klaipėdietėms sukurtų papuoša lų ženklai. Apdovanojimų segės buvo kuriamos iš sidabro ir auk
so. Tradiciškai papuošalo šerdimi tampdavo gintaras.
brandino lyg vyną Prabangią segę devintajai Metų klaipėdietei sukūręs žinomas uos tamiesčio juvelyras Vidas Bizaus kas prisipažino, jog kūrybiniam procesui pirmtakų darbai įtakos nepadarė. Priešingai – menininkas šyp sojosi, jog išskirtinis papuošalas, iki atrado savo naująją šeiminin kę, buvo brandinamas lyg bran gus vynas. V.Bizauskas sukūrė papuošalą ir jubiliejiniams, dešimtiesiems, Metų klaipėdietės rinkimams. Prabangų Metų klaipėdietei skirtą papuošalą menininkas su kūrė iš sidabro, aukso bei inkrus tavo granatu, topazais, rubinu ir safyrais.
Pas mus gimsta emocijos!
Aukštos mados drabužiai Kurpių g. 11, Klaipėda Mob. + 370 611 44721 www.sen-mag.lt
viadelleperle VDP ROBERTA SCARPA venezia
CLASS Roberto Cavalli DIEGO M
VERSACE collection HIGH