2012-03-14 Metu Klaipediete

Page 1

2012 METŲ KLAIPĖDIETĖ

SPECIALUS DIENRAŠČIO „KLAIPĖDA“ LEIDINYS

Metų moteriai – Ruslano Bolgovo kulinarinis šou

10

Jurga Karčiauskaitė-Lago: titulas – tarsi išlaikytas pripažinimo egzaminas

metų, vardų, istorijų



Turinys

4

Pokalbis Pirmasis Metų klaipėdietės J.Karčiauskaitės-Lago interviu

8

Reportažas Titulavimo iškilmės – moteriškumo ir pagarbos triumfas

24

Vaišės Skonio detektyvo Ruslano Bolgovo virtuvės paslaptys

26

Vardai moterys, pelniusios klaipėdiečių simpatijas: D.Bielskytė, J.Budrienė, J.Gracholski, V.Kochanskytė, J.Norkienė, I.Novikova

32

Istorija Dešimtmečio moterų vainiką papuošė paskutinis brangakmenis

34

Taurumo ženklus kūrė trys auksakaliaI

RE­DAK­TO­RĖ Jo­lan­ta Juš­ke­vi­čie­nė Žur­na­lis­tai Li­na Bie­liaus­kai­tė, Dai­va Ja­naus­kai­tė Nuot­rau­kos Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko, Vy­tau­to Liau­dans­kio, Vy­tau­to Pet­ri­ko Di­zai­ne­rė, ma­ke­tuo­to­ja Li­li­ja Bol­dy­še­va Tech­ni­nė re­dak­to­rė Lo­re­ta Kra­saus­kie­nė Kal­bos re­ dak­to­rės Da­lia Kau­nie­nė, Vi­li­ja Nas­top­kie­nė Ti­ra­žas 8 600 Re­dak­ci­ja: Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, LT-92118 Klai­pė­da. Tel. (8 46) 397750 Rek­la­mos par­da­vi­mo sky­rius Tel. (8 46) 397711 Pla­ti­ni­mo tar­ny­ba Tel. (8 46) 397713 Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ ISSN 1392-558X Spaus­di­no UAB „Die­na Me­dia Print“ Vir­še­lis: Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go (Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.) Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiu „Klai­pė­da“


4

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

POKALBIS

Brai­žas: vie­nas mėgs­ta­miau­sių J.Kar­čiaus­kai­tės-La­go mo­ty­vų – paukš­tis.

De­šim­tą­ja Me­tų klai­pė­ die­te ta­pu­siai me­ni­nin­ kei Jur­gai Kar­čiaus­kai­ tei-La­go šis ti­tu­las – tar­si iš­lai­ky­tas pri­pa­ži­ni­mo eg­za­mi­nas. Ju­ve­ly­rė, ku­rios dar­bai jau dau­ge­lį me­tų gar­si­na Lie­tu­vos var­dą pla­čiai už mū­sų ša­lies ri­bų, ne­nei­gė, jog be ga­lo svar­bu su­lauk­ ti pa­tvir­ti­ni­mo, kad jos kūrybą, pa­sie­ki­mus ver­ti­na ir Klai­pė­da. Šį il­gai lauk­tą „mei­lės pri­si­ pa­ži­ni­mą“ Jur­ga ver­ti­na fi­lo­so­fiš­kai – anot kū­ rė­jos, kad iš­gar­sė­tu­mei sa­va­ja­me mies­te, sa­vo ge­bė­ji­mus rei­kia pa­grįs­ti sva­riais, ne­vie­na­die­niais dar­bais.

J. Kar­čiaus­kai­tė-La­go: „Sa­va­me mies­te iš­gar­sė­ti su Li­na Bie­liaus­kai­tė – Sim­bo­liš­ka, jog bū­tent jū­sų kur­ ta sa­ge ly­giai prieš 10 me­tų pa­si­ da­bi­no pir­mo­ji Me­tų klai­pė­die­tė. Ar ta­da drį­so­te pa­gal­vo­ti, jog kaž­ka­da ir pa­ti ga­lė­tu­mė­te tap­ti lau­rea­te? – Tuo me­tu, kai kū­riau šį pa­ puo­ša­lą, gy­ve­nau Is­pa­ni­jo­je. Dirb­ti bu­vo dar įdo­miau, nes nos­tal­giš­kai ste­bė­jau Lie­tu­vą ir Klai­pė­dą iš to­li. Prieš de­šimt me­tų man tai bu­vo ne­ti­kė­tas pa­siū­ly­mas, nes uos­ta­mies­ty­ je dir­bau ty­liai, la­biau bu­vau ži­no­ma Vil­niu­je. Ne­se­niai bu­

vau įsto­ju­si į Is­pa­ni­jos ju­ve­ ly­rų aso­cia­ci­ją, o po lai­mė­to al­ter­na­ty­vios ma­dos fes­ti­va­lio „Ar­ma­da“ ruo­šiau­si pa­ro­dai De­ko­ra­ty­vi­nio me­no mu­zie­ju­ je Mad­ri­de. Tai­gi to­kia­me ak­ty­via­me „už­sie­nie­tiš­ka­me“ eta­pe net ne­pa­gal­vo­jau, kad šis ti­tu­las ka­da nors lyg ban­ga at­si­ris iki ma­nęs. Kaip ne­ži­no­jau ir to, kad grį­šiu į Klai­pė­dą – čia tu­ rė­siu na­mus ir dirb­siu. Juo la­biau kad daž­niau­siai di­zai­ne­riai, ku­rių dar­bas yra lin­dė­ti stu­di­jo­je, pai­šy­ti, kur­ti, ne­bū­na la­bai pa­ste­bi­mi pla­

čiam žmo­nių ra­tui – juos pa­ žįs­ta tik tie, ku­rie do­mi­si me­ nu, di­zai­nu. – Vie­na Me­tų klai­pė­die­tės re­ga­li­ jų – sa­gė. Šie­met ją su­kū­rė me­ni­ nin­kas Vi­das Bi­zaus­kas. Ar iki šiol te­ko da­bin­tis ki­tų kū­rė­jų ju­ve­ly­ri­ niais dir­bi­niais? – Nie­ka­da ne­su se­gė­ju­si ki­ to kū­rė­jo pa­puo­ša­lo, ma­tyt, ne­bu­vo tin­ka­mos pro­gos ar tin­ka­mo kū­ri­nio. Nors, tie­są sa­kant, sa­vo pa­puo­ša­lais puo­ šiuo­si ir­gi tik tam, kad juos iš­ban­dy­čiau – ar pa­to­gu, ar funk­cio­na­lu ir pa­na­šiai. Pras­


POKALBIS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ me­tu bu­vo Vil­niu­je, jiems pa­ ra­šiau aš pa­ti. – Iš­kart po ren­gi­nio pri­si­pa­ži­no­te nu­jau­tu­si, kad šį­syk Me­tų klai­pė­ die­tės ti­tu­las ati­teks bū­tent jums, nes skai­čius 6, ku­riuo bu­vo pa­žy­ mė­tas jū­sų sta­liu­kas, jums ne­ša sėk­mę. Esa­te prie­ta­rin­ga? – Ne, ne­su la­bai prie­ta­rin­ga, bet šis skai­čius pa­ts len­da man į akis.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

un­kiau“ tam di­zai­nui, kom­po­zi­ci­jai esu tie­siog aler­giš­ka. Tu­riu tė­vo do­va­no­tą žie­dą ir sa­vo ves­tu­vi­nį žie­dą, dar – to­ kią bliz­gan­čią sa­gę, pri­me­nan­ čią vai­kys­tę. Kar­tais pa­puo­ša­ lai tie­siog lie­ka it sim­bo­liai, pa­žy­min­tys tam tik­rą gy­ve­ni­ mo įvy­kį. – Kaip ži­nią, jog ta­po­te Me­tų klai­pė­die­te, su­ti­ko jū­sų ar­ti­mie­ji, drau­gai? – Se­suo pa­skam­bi­no iš Pran­ cū­zi­jos, o iš drau­gų ir ger­bė­ jų pa­si­py­lė tik­ras ži­nu­čių ir skam­bu­čių lie­tus. Tė­vai tuo

– Ko­kių sėk­min­gų da­ly­kų jums dar yra nu­lė­męs šis skai­čius? – Į tą še­še­tą ne­bū­čiau krei­pu­ si jo­kio dė­me­sio, bet vie­ną vie­ nin­te­lį kar­tą gy­ve­ni­me nuė­jau pas ast­ro­lo­gę ir ji man pa­reiš­ kė, kad ma­no vy­ras bus gi­męs šeš­tą die­ną. Kaž­ko­dėl ši juo­ kin­ga in­for­ma­ci­ja neiš­sit­ry­nė iš at­min­ties. O ma­no vy­ras Li­no ir yra gi­męs bū­tent gruo­ džio 6-ąją. Še­še­tas vi­sa­da pri­me­na sa­ ve. Štai ir šie­met per ka­lė­di­nį ren­gi­nį Vil­niu­je mus pa­so­di­no prie šeš­to sta­le­lio, ir lai­mė­jau kom­piu­te­rį! Tai­gi, įsi­vaiz­duo­ ki­te, ką pa­gal­vo­jau, pa­ma­čiu­ si, kad mū­sų sta­le­lio nu­me­ris Me­tų klai­pė­die­tės iš­kil­mė­se – taip pat 6. – Šiuo­se rin­ki­muo­se bu­vo­te no­ mi­nuo­ta ne pir­mą kar­tą. Ar neat­ ro­do pa­ra­dok­sa­lu, kad Klai­pė­da

jus įver­ti­no tik tuo­met, kai iš­vy­ko­ te gy­ven­ti į Vil­nių? – Vi­siš­kai ne­su­reikš­mi­nu gy­ve­ na­mosios vie­tos. Šiais lai­kais me­ni­nin­kas, no­rė­da­mas dirb­ti pro­fe­sio­na­liai, pri­va­lo nuo­la­ tos ke­liau­ti – pa­ro­dos, pro­jek­tai ve­ja vie­nas ki­tą, o jų geog­ra­fi­ja ple­čia­si. Be­veik kas mė­ne­sį ten­ ka vyk­ti į skir­tin­gas ša­lis, tad net la­ga­mi­no neišk­rau­nu iki ga­lo, jis vi­sa­da yra pa­ruoš­tas. Be to, ma­no vy­ras dir­ba Is­ pa­ni­jo­je ir Niu­jor­ke, gy­ve­na­ me la­bai jud­rų gy­ve­ni­mą. Tuo la­bai džiau­giuo­si, nes ki­taip ne­su­ži­no­čiau nau­jau­sių ten­ den­ci­jų, neap­lan­ky­čiau dau­ gy­bės pa­ro­dų, ne­su­tik­čiau įdo­mių žmo­nių ir drau­gų. Net bend­ra­vi­mas su ko­le­go­mis ki­ to­se ša­ly­se yra ki­toks. Ko ge­ro, ne­ga­lė­čiau gar­sin­ti gim­to­sios Klai­pė­dos, už­si­da­ riu­si tarp ke­tu­rių sie­nų, nie­ kur iš jos neiš­vyk­da­ma. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad sa­va­me mies­te iš­gar­sė­ti yra sun­kiau. Ir aš tik­rai tam pri­ta­riu – tu­ri pa­grįs­ti sa­vo pro­fe­sio­na­lu­mą dar­bais, ku­riuos ver­ti­na ne tik ta­vo kai­my­nas. Kai su­lau­kiau pa­siū­ly­mo su­kur­ti pa­puo­ša­lą Hil­la­ry Clin­ton, lan­kiau­si Niu­jor­ke ir bū­tent te­nykš­čių ko­le­gų pa­ta­ ri­mai, su­rink­ta in­for­ma­ci­ja man pa­dė­jo su­si­do­ro­ti su šiuo

Įvy­kis: įsi­min­ti­na aki­mir­ka – priė­mi­me su Is­pa­ni­jos mo­nar­chais Jua­nu Car­lo­su ir So­fia, pre­zi­den­tu Val­du Adam­ku­mi ir jo su­tuok­ti­ne Al­ma.

5

Ko ge­ro, ne­ga­lė­čiau gar­sin­ti gim­to­sios Klai­pė­dos, už­si­da­riu­ si tarp ke­tu­rių sie­nų, nie­kur iš jos neiš­vyk­ da­ma.

iš­šū­kiu. Pri­va­lai iš­ma­ny­ti kul­ tū­rą, tra­di­ci­jas ir tu­rė­ti ži­nių, da­ly­vau­da­mas tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se ar dirb­da­mas su tam tik­rais žmo­nė­mis. As­me­ny­bės, ku­rioms ten­ka kur­ti, – la­bai skir­tin­gos, iš la­bai įvai­rių ša­ lių, tad di­zai­nas ir me­nas yra uni­ver­sa­li kal­ba, ku­rią tu­ri su­pras­ti ir, kai to rei­kia, pri­ tai­ky­ti tam tik­ram kon­teks­tui. – Ar tu­ri­te kū­ry­bi­nių pla­nų, ku­ riuos sie­ja­te su Klai­pė­da? – Kiek­vie­nas, dirb­da­mas sa­vo dar­bą, esa­me nau­din­gi tam tik­rai au­di­to­ri­jai ir pub­li­kai. Di­zai­nas – uni­ver­sa­li kal­ba, ta­čiau ne­priei­na­ma tiems, ku­ rie ne­tu­ri „di­zai­no klau­sos“, ar, pa­pras­čiau pa­sa­kius, ne­ tu­ri sko­nio. Ma­no dar­bas nė­ra auk­lė­ja­ma­sis – ga­liu kal­bė­ tis tik su tais, ku­rie su­pran­ta, ar­ba tais, ku­rie no­ri su­pras­ti. Klai­pė­do­je ba­lan­dį ruo­šia­mės pri­sta­ty­ti nau­ją ko­lek­ci­ją, ku­ rios pri­sta­ty­mas vė­liau vyks Mask­vo­je. Ma­no „bu­ti­kas“ taip pat yra Klai­pė­dos cent­re – čia ma­no ant­rie­ji na­mai. Kū­ry­bos sim­bo­lis paukš­te­ lis – jud­rus, lais­vas ir links­ mas. Ne kaž­koks gra­žuo­lis ar stip­ruo­lis. Jis at­spin­di ma­no kū­ry­bos mo­to „gro­žis sly­pi pa­ pras­tu­me“ – pa­pras­to­se for­mo­ se, nors tai su­vok­ti, o ir įgy­ven­ din­ti, kar­tais ga­li bū­ti la­bai su­dė­tin­ga. Kaip ir vi­sas pa­čias pa­pras­čiau­sias gy­ve­ni­miš­kas tie­sas, apie ku­rias per­skai­


6

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

POKALBIS

Šei­ma: vy­riš­ka J.Kar­čiaus­kai­tės-La­go pa­lai­ky­mo ko­man­da – su­tuok­ti­nis Li­no, sū­nūs No­jus ir Lu­kas – di­džiuo­ja­si vi­sais jos pa­sie­ki­mais.

to­me vai­kiš­ko­se pa­sa­ko­se, o ta­pę so­li­dūs ir di­de­li, ne­be­mo­ ka­me pa­vers­ti rea­ly­be – bū­ti lai­min­gi, my­li­mi, dirb­ti tik mėgs­ta­mą dar­bą. Klai­pė­dai vi­si čia dir­ban­tys ir gy­ve­nan­tys žmo­nės ati­duo­da sa­vo in­dė­lius. Vi­si skir­tin­gus ir reikš­min­gus. Tarp jų – ir aš. – Jū­sų su­kur­tais dar­bais jau puo­ šia­si ryš­kiau­si pa­sau­li­nės po­li­ti­ kos vei­kė­jai, mo­nar­chai. Kam dar sva­jo­ja­te su­kur­ti pa­puo­ša­lą? – Ne­tu­riu konk­re­čios as­me­ ny­bės, ku­riai no­rė­čiau kaž­ką su­kur­ti. Kiek­vie­nas vie­ne­ti­nis už­sa­ky­mas yra iš­šū­kis di­zai­ ne­riui. Tai la­bai įpa­rei­go­ja, o ypač ku­riant vie­šai ži­no­mam as­me­niui. Džiau­giuo­si ir ga­ liu at­si­pa­lai­duo­ti, kur­da­ma tiems, ku­riuos jau kiek pa­žįs­ tu, ku­rie pa­si­ti­ki ma­ni­mi, ne­ svar­bu, ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je jie gy­ven­tų. O di­džiau­sias džiaugs­mas ir kar­tu iš­šū­kis di­zai­ne­riui yra kur­ti nau­ją ko­lek­ci­ją – ta­da dir­bi „sau“, tai, kas tau tik­rai pa­tin­ka, už ką ga­lė­tum gul­dy­

ti gal­vą. Vie­ne­ti­niai pa­puo­ša­ lai lie­ka nuo­ša­ly­je, nes nau­jos ko­lek­ci­jos yra su­kur­tos ne­di­ de­liais ti­ra­žais – jos bū­na ypač to­bu­los, iš­mąs­ty­tos iki kiek­vie­ nos smulk­me­nos. Juk jei ap­si­ rik­si, pa­da­ri­niai ga­li bū­ti ka­ tast­ro­fiš­ki vi­so­mis pra­smė­mis. Tai­gi – nau­ja ko­lek­ci­ja – kaip ge­ra dai­na, jei­gu jau pa­vy­ko, joks au­to­rius ne­su­tiks, kad ji bū­tų su­dai­nuo­ta tik vie­ną vie­ nin­te­lį kar­tą, o ju­ve­ly­ras – kad jo dar­bo ne­be­pa­ma­ty­tų ki­tų mies­tų ar ša­lių ger­bė­jai. Rug­sė­jo 6 die­ną – ir vėl še­še­tas! – nau­ją­ ją mū­sų ko­lek­ci­ją pri­sta­ty­si­me Niu­jor­ke, ofi­cia­lio­je „Fas­hion

Nau­ja ko­lek­ci­ja – kaip ge­ra dai­na, jei­gu jau pa­vy­ko, joks au­to­rius ne­su­tiks, kad ji bū­tų su­dai­nuo­ta tik vie­ną vie­nin­te­lį kar­tą.

nights“ pro­gra­mo­je. Iki to ji jau bus pa­ro­dy­ta Klai­pė­do­je, Vil­ niu­je, Mask­vo­je ir Mi­la­ne. – Iš tie­sų daug ku­ria­te, ke­liau­ja­ te, tu­ri­te am­bi­cin­gų pla­nų. Bet jū­sų šei­mo­je esa­te ne vie­nin­te­lė to­kia. – Ma­no vy­ras is­pa­nas Li­no La­go, su ku­riuo kar­tu esa­me jau de­šimt me­tų, taip pat me­ ni­nin­kas. Jis – ta­py­to­jas. Lie­ tu­vo­je per vi­sus tuos me­tus vos ke­lis kar­tus yra pa­ro­dęs sa­vo dar­bus. Gai­la. Li­no dir­ba Is­ pa­ni­jo­je, kur tu­ri stu­di­ją, ir Niu­jor­ke, kur yra pa­si­ra­šęs kont­rak­tus su dvie­jo­mis rim­to­ mis ga­le­ri­jo­mis. Jos pla­nuo­ja jo pa­ro­das ir pro­jek­tus ke­le­rius me­tus į prie­kį. Šie­met Li­no pra­dė­jo dirb­ti Mi­la­ne. Jis daž­ nai bū­na iš­vy­kęs, net po ke­lis mė­ne­sius dir­ba kur nors ki­to­je ša­ly­je. Ta­da aš va­žiuo­ju pas jį. Li­no ta­len­tin­gas ir ver­ti­na­mas me­ni­nin­kas. 2010-ai­siais Mad­ ri­de iš ka­ra­lie­nės So­fi­jos ran­kų yra ga­vęs vie­ną svar­biau­sių ta­ py­bos ap­do­va­no­ji­mų – „Pre­mio BMW de pin­tu­ra“.

– Ar no­rė­tu­mė­te, kad sū­nūs ei­tų tė­vų pra­min­tu me­no ke­liu? – Vai­kai abu yra me­niš­kos na­ tū­ros, ta­čiau jų link me­nų ne­ ban­do­me pa­kreip­ti, nes, jei­gu tu­ri po­lin­kį, me­nas pa­ts ta­ve pa­sii­ma. Be to, pro­fe­sio­na­lia­ me me­no pa­sau­ly­je yra di­džiu­lė kon­ku­ren­ci­ja – tad ten lįs­ti rei­ kia tik ta­da, jei­gu esi la­bai ga­ bus, ar be to tik­rai ne­ga­li. Vai­kų ten­link ne­su­ka­me, jei­gu pa­tys nu­spręs­tų bū­ti me­ni­nin­kais, ne­stab­dy­tu­me, nes tai su­tei­kia lais­vės, ku­rią mes vi­si la­bai mėgs­ta­me ir ga­li­my­bę įdo­miai gy­ven­ti. Kol kas dvy­li­ka­me­tis No­jus, ma­no sū­nus iš pir­mo­sios san­tuo­kos, mo­ko­si tarp­tau­ti­nė­ je mokykloje, o še­šia­me­tis Lu­kas ei­na į dar­že­lį. Vai­kai pui­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai ir is­pa­niš­ kai. No­jus dar kal­ba ang­liš­kai ir mo­ko­si pran­cū­zų kal­bos, jau ket­ve­ri me­tai gro­ja gi­ta­ra, ei­na į dai­lės mo­kyk­lą, la­bai daug skai­to. Ma­ža­sis Lu­kas lan­ko ke­ra­mi­kos, ang­lų kal­bos bū­re­ lius, jau me­tai kaip ėmė šok­ti pra­mo­gi­nius šo­kius. Ir tai jam vi­sai ne­blo­gai se­ka­si.


POKALBIS


8

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

REPORTAŽAS


REPORTAŽAS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

Me­tų klai­pė­die­tės – gy­vo­ji ir nuo­sta­bio­ji mies­to is­to­ri­jos da­lis

Kas­met gai­viu pa­va­sa­riš­ku vė­ju į uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­mą įsi­ver­žian­tys Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai at­ver­tė ne tik nau­ją sa­vo­sios is­to­ri­jos pus­la­pį. Gar­bų ti­tu­lą pel­niu­sios me­ni­nin­kės Jur­gos Kar­čiaus­kai­tės-La­go gy­ve­ni­me šis įver­ti­ni­mas taip pat ta­po sa­vo­tiš­ku at­skai­tos taš­ku. Kad ir į ko­kį pa­sau­lio kraš­tą nu­blokš­tų li­ki­mas, anot Jur­gos, Klai­pė­da vi­sa­da liks ta vie­ta, su ku­ria ją sie­ja krau­jo ry­šys. Dau­giau nei de­šim­tį me­tų ta­len­tin­gos ju­ve­ly­rės kū­ry­ba gar­si­na uos­ta­mies­tį Lie­tu­vo­je, o Lie­tu­vą – sve­tur, ta­čiau tik sa­vo­jo – svar­biau­sio ir bran­giau­sio mies­to pri­pa­ži­ni­ mas iš­ties lei­džia pa­si­jus­ti jo da­li­mi, pa­ti­kė­ti sa­vo pa­sie­ki­mais ir jais di­džiuo­tis.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

9


10

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

D

e­šim­tą­kart dien­raš­čio „Klai­pė­da“ su­reng­ti Me­ tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai dau­giau nei du mė­ne­sius int­ri­ga­ vo – kam šį­kart mies­to gy­ven­to­jai pa­ti­kės šį svar­bų ti­tu­lą. La­biau­siai Klai­pė­dai, jos žmo­ nėms nu­si­pel­niu­sios mo­ters paieš­ kas, ga­liau­siai – ak­ty­vų klai­pė­die­ čių bal­sa­vi­mą vai­ni­ka­vo tra­di­ci­nis lau­rea­tės ti­tu­la­vi­mo va­ka­ras.

Metų klaipėdietės regalijos dar laukia naujosios laureatės.

Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos iš­ va­ka­rė­se į ren­gi­nių sa­lę „Va­ka­ris“ gar­bią pub­li­ką su­kvie­tu­si šven­tė ža­dė­jo ne­kas­die­nių įspū­džių ir už­ bū­rė pa­ki­lia nuo­tai­ka. Rau­do­nas ki­li­mas, be­si­plaiks­ tan­čios fa­ke­lų lieps­nos, tau­rės „Meu­nier“ šam­pa­no, cha­riz­ma­ tiš­kie­ji pan­to­mi­mos teat­ro „A“ ar­tis­tai kūrė ypatingo vakaro atmosferą.

REPORTAŽAS Jau ta­po ne­ra­šy­ta tra­di­ci­ja, jog Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­vi­mo iš­ kil­mė­se pa­ger­bia­mos ir anks­tes­ nių­jų me­tų lau­rea­tės, ku­rios sa­vo nuo­pel­nais, dar­bais iki šiol gar­si­ na uos­ta­mies­tį. Klai­pė­die­čių va­lia pir­mą­kart šis ti­tu­las bu­vo su­teik­tas spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ va­do­ vei Skais­tu­tei Idze­le­vi­čie­nei, ant­ rai­siais me­tais – Vai­kų li­go­ni­nės

vy­riau­sia­jai gy­dy­to­jai Klau­di­jai Bo­bians­kie­nei, vė­liau – mo­ky­to­ jai, pa­ro­lim­pi­nių var­žy­bų lai­mė­ to­jai Al­do­nai Gri­ga­liū­nie­nei, Lie­ tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rei Ol­gai Ža­lie­nei, anuo­me­tei Vy­riau­ sy­bės at­sto­vei Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je Kris­ti­nai Vin­ti­lai­tei, pe­da­go­gei Ža­ne­tai Nor­ku­vie­nei, ta­pu­siai tri­ jų mi­ru­sios drau­gės duk­rų glo­bė­ja, Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio

Vakaro vedėjas A.Bialobžeskis (centre), kaip ir visi vakaro svečiai, laukė tos akimirkos, kai dienraščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius S.Pocius praneš Metų klaipėdietės vardą.

Šiemet klaipėdiečiai į finalinį rinkimų septynetuką delegavo J.Gracholski, I.Novikovą, V.Kochanskytę, J.Karčiauskaitę-Lago, J.Norkienę ir J.Budrienę.


REPORTAŽAS pre­zi­den­tei In­gai Grub­liaus­kie­ nei, vers­li­nin­kei, fi­lant­ro­pei Ni­jo­ lei Han­sen bei vers­li­nin­kei ir me­ di­kei Lo­re­tai Bo­sie­nei.

atvyko še­šios Šven­ti­nio va­ka­ro pub­li­ką pa­svei­ ki­nu­si bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ di­rek­to­rė Jo­lan­ta Bas­tie­ nė pa­si­džiau­gė il­ga­me­te dien­raš­ čio „Klai­pė­da“ tra­di­ci­ja pa­gerb­ti

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ la­biau­siai mies­tui ir jo žmo­nėms nu­si­pel­niu­sias mo­te­ris. „Ma­nau, klai­pė­die­tės yra ypa­ tin­gos mo­te­rys. Juk ne vel­tui Bal­ti­jos jū­ra, Ne­rin­ga, Smil­ty­ nė ir Klai­pė­da – vi­si šie tik­ri­niai var­dai yra mo­te­riš­kos gi­mi­nės. O tai liu­di­ja, kad čia nuo se­no gy­ ve­na stip­rios sa­vo sie­la ir my­lin­ čios šir­di­mi mo­te­rys“, – kal­bė­jo J.Bas­tie­nė.

Metų klaipėdietei J.Karčiauskaitei-Lago – pirmieji sveikinimai, gėlės ir dovanos.

Ri­man­tas Ci­baus­kas, bend­ro­vės „Mū­sų lai­kas“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas: „Šis kon­kur­sas yra žais­ min­ga at­sva­ra, pa­ro­dan­ti, kad Klai­ pė­do­je gy­ve­nan­čios mo­te­rys taip pat tu­ri di­džiu­lius tiks­lus, jų sie­kia ir pa­sie­kia.“

PADĖ­KA Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ dė­ko­ja už 10 drau­gys­tės me­tų ren­gi­nio me­ce­na­tei bend­ro­vei

Šventiniame vakare negalėjusiai dalyvauti D.Bielskytei atstovavo jos tėtis režisierius P.Bielskis.

11


12

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

Garbius svečius pasitiko raudonas kilimas ir fakelų liepsnos.

Ener­gin­gos, sa­vo veik­lai at­si­da­ vu­sios, ta­len­tin­gos ir ža­vios šių­me­ čio fi­na­li­nio sep­ty­ne­tu­ko mo­te­rys va­ka­ro sve­čiams bu­vo pri­sta­ty­tos spe­cia­liais vaiz­do re­por­ta­žais. Be J.Kar­čiaus­kai­tės-La­go, į šie­ me­tį no­mi­nan­čių są­ra­šą taip pat pa­te­ko on­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­go­ nių bend­ri­jos „Krau­jas“ pir­mi­nin­

REPORTAŽAS

Besirenkantiems vakaro dalyviams nuobodžiauti neleido žaismingi mimai.

kė Da­lia Biels­ky­tė, Klai­pė­dos vai­ kų lais­va­lai­kio cent­ro di­rek­to­rė Jo­lan­ta Bud­rie­nė, Šei­mos ge­ro­vės cent­ro įkū­rė­ja Jo­vi­ta Gra­chols­ki, ak­to­rė, UNI­CEF ge­ros va­lios am­ ba­sa­do­rė Lie­tu­vai Vir­gi­ni­ja Ko­ chans­ky­tė, vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Klai­pė­die­ti! At­gai­vink sa­vo mies­ to par­ką!“ ly­de­rė Jo­lan­ta Nor­kie­

nė, Klai­pė­dos vai­kų ir jau­ni­mo te­ni­so klu­bo „Ten­nis Star“ pre­zi­ den­tė Iri­na No­vi­ko­va. Ta­čiau šį­syk į sce­ną li­po tik še­ šios no­mi­nan­tės, ka­dan­gi šven­ti­ nia­me va­ka­re ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ ti D.Biels­ky­tė, tuo me­tu iš­vy­ku­si į Klai­pė­dos me­ni­nin­kų pa­ro­dos pri­sta­ty­mą Suo­mi­jo­je. Bend­ri­jos

Verslininkas, renginio mecenatas Rimantas Cibauskas į iškilmingą ceremoniją atvyko su žmona Reda.

„Krau­jas“ pir­mi­nin­kei ren­gi­ny­je at­sto­va­vo jos tė­tis re­ži­sie­rius Pet­ ras Biels­kis. Į ju­bi­lie­ji­nės Me­tų klai­pė­die­ tės ti­tu­lą šie­met dien­raš­čio skai­ty­ to­jai pa­siū­lė net 46 pre­ten­den­tes. Tra­di­ciš­kai į fi­na­li­nį eta­pą pa­te­ko dau­giau­sia klai­pė­die­čių bal­sų su­ lau­ku­sios sep­ty­nios kan­di­da­tės.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su sutuoktine Inga.


REPORTAŽAS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

13

La­ri­jus La­pins­kas, bend­ro­vės TEO Klai­pė­dos re­gio­no di­ rek­to­rius: „Ren­gi­nio idė­ja ska­tin­ti, įver­tin­ti ir nu­švies­ti ge­rus dar­bus, ku­ riuos pa­da­ro mo­te­rys, mums pa­si­ro­ dė kil­ni ir gra­ži.“

Su­jau­di­no ir me­rą Nors po Me­tų klai­pė­die­tės sep­ty­ ne­tu­ko pri­sta­ty­mo ren­gi­nio ve­dė­ jas And­rius Bia­lob­žes­kis no­mi­nan­ tėms pa­žė­rė šmaikš­čių klau­si­mų, ad­re­na­li­ną ža­di­nan­čios šven­tės kul­mi­na­ci­jos nuo­jau­tos tar­si sklan­ dė ore – visi nekantravo, kas taps dešimtąja Metų klaipėdiete.

Šokių ansamblio „Žuvėdra“ vadovai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ vy­riau­ sia­jam re­dak­to­riui Sau­liui Po­ciui už­li­pus į sce­ną vi­si nu­ščiu­vę lau­ kė svar­biau­sios aki­mir­kos. „Jur­ ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go!“ – ga­ liau­siai dien­raš­čio va­do­vui iš­ta­rus šiuos žo­džius, pa­si­gir­do iš­kil­min­ gos mu­zi­kos fan­fa­ros, plo­ji­mai bei svei­ki­ni­mo šūks­niai.

Buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius su žmona Nijole.

PADĖ­KA Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ dė­ko­ja ren­gi­nio ge­ne­ra­li­niam rė­mė­jui


14

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

REPORTAŽAS

Ankstesniais metais išrinktos Metų klaipėdietės: S.Idzelevičienė, K.Bobianskienei, A.Grigaliūnienė, O.Žalienė, K.Vintilaitė, I.Grubliauskienė, N.Hansen bei L.Bosienė.

„Klai­pė­dos“ vy­riau­sia­sis re­dak­ to­rius J.Kar­čiaus­kai­tei-La­go įtei­kė ir tra­di­ci­nes re­ga­li­jas – skulp­to­rių Sva­jū­no Jur­kaus ir Ser­ge­jaus Plot­ ni­ko­vo sta­tu­lė­lę „Ni­ka“ bei ju­ve­ly­ ro Vi­do Bi­zaus­ko se­gę. Pra­ban­gų Me­tų klai­pė­die­tei skir­tą pa­puo­ša­ lą me­ni­nin­kas su­kū­rė iš si­dab­ro, auk­so bei ink­rus­ta­vo gra­na­tu, to­ pa­zais, ru­bi­nu ir sa­fy­rais. Kaip tei­gė V.Bi­zaus­kas, jį vi­sa­da džiu­gi­na ko­le­gų pa­sie­ki­mai, tad dvi­gu­bai sma­gu, kad jo su­kur­ta segė ati­te­ko bū­tent Jur­gai. Kaip pa­ste­bė­jo pir­ma­sis Me­ tų klai­pė­die­tę su­sku­bęs svei­kin­ti mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas, pel­ny­ta­sis pri­pa­ži­ni­mas – sy­ kiu ir rim­tas įpa­rei­go­ji­mas. „Ga­liu ne­vai­din­da­mas pa­sa­ky­ ti, kad jau­di­nuo­si ne ma­žiau ne­gu Jur­ga. Ko ge­ro, ne­si­jau­din­ti, sto­ vint šio­je sce­no­je to­kia iš­kil­min­ga pro­ga, ga­lė­tų ne­bent žmo­gus, tu­ rin­tis ak­me­ni­nę šir­dį, – emo­cin­ gai kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas. – Jau 10 me­tų Klai­pė­da tę­sia pui­kią, iš­ skir­ti­nę tra­di­ci­ją Lie­tu­vo­je ir, ko ge­ro, tik Klai­pė­do­je ši tra­di­ci­ja ga­ li gy­vuo­ti, nes mū­sų mies­tas tu­ri iš­skir­ti­nę au­rą, iš­skir­ti­nę dva­sią. Kaip ir mū­sų mo­te­rys. Esu tik­ras, kiek­vie­nos Me­tų klai­pė­die­tės gy­ ve­ni­me Klai­pė­da su­vai­di­no tik­rai la­bai svar­bų vaid­me­nį. Ta­čiau ir jos jau yra gy­vo­ji, nuo­sta­bio­ji, gra­ žio­ji mū­sų mies­to is­to­ri­jos da­lis.“

nuo­jau­ta neap­vy­lė O kaip iš­kart po svar­biau­sio ren­ gi­nio mo­men­to žur­na­lis­tams juo­ kais pri­si­pa­ži­no pa­ti Jur­ga, ji iš anks­to nu­jau­tu­si, kad bus ti­tu­luo­ ta Me­tų klai­pė­die­tė. Prie šeš­tuo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­to sta­le­lio sė­dė­ ju­si kū­rė­ja at­sklei­dė, jog šis skai­ čius jai le­mia sėk­mę. „Be abe­jo, sten­giau­si ne­pa­ro­ dy­ti, kad iš­si­gan­dau. Kaip ir vi­ si, ma­tyt, su­si­jau­di­nau. Ži­no­ma, iš­ki­lo min­tis – o už ką, dar lyg ir jau­na, daug ko ne­pa­da­riau“, – dar pir­mo­sioms emo­ci­joms ne­spė­jus nu­slūg­ti pri­si­pa­ži­no pa­ti lau­rea­tė. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad sa­vo sim­ pa­ti­jas iš­reiš­kę klai­pė­die­čiai ma­ no ki­taip. Už­sie­nio ga­le­ri­jo­se eks­po­nuo­ja­ mi Jur­gos dar­bai – tar­si ma­žy­tės Lie­tu­vos am­ba­sa­dos, sve­čių kraš­ tų gy­ven­to­jams pa­de­dan­čios at­ ras­ti ar nau­jai pa­žin­ti mū­sų ša­lį ir jos kultūrą. O pa­sta­rie­ji me­tai J.Kar­čiaus­ kai­tei-La­go bu­vo iš­skir­ti­niai, ku­ pi­ni reikš­min­gų įvy­kių – kū­rė­jos dar­bai su­lau­kė pri­pa­ži­ni­mo Niu­ jor­ke, lie­tu­vei te­ko kur­ti pa­puo­ ša­lus JAV vals­ty­bės sek­re­to­rei Hil­la­ry Clin­ton, ES vy­riau­sia­jai už­sie­nio rei­ka­lų ir sau­gu­mo po­li­ ti­kos įga­lio­ti­nei Cat­he­ri­ne Ash­ton, Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Ser­ge­jui Lav­ro­vui bei ki­toms pa­ sau­li­nio gar­so as­me­ny­bėms.

Išskirtiniu vokalu žavėjo D.Montvydas.

„Lexus“ atstovybių Lietuvoje Pardavimų departamento direktorė Reda Aleksandravičienė.


REPORTAŽAS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ Al­vy­das To­mas Skė­rys, „Le­xus“ at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je val­dy­ bos pir­mi­nin­kas: „Mo­te­rys yra svar­ bios. Im­ki­me Lie­tu­vos Res­pub­li­ką: iš tri­jų pa­grin­di­nių ša­lies va­do­vų – dvi mo­te­rys. „Toyo­ta. Le­xus“ at­sto­vy­bė­ je iš ke­tu­rių di­rek­to­rių dvi mo­te­rys. Ir tai yra au­to­vers­las, lyg ir ne vi­sai mo­te­riš­ka spe­cia­ly­bė. Sa­ko­ma, kad na­muo­se tris iš ke­tu­rių kam­pų lai­ko mo­te­rys. Iš dai­nos žo­džių nei­šim­si.“

Pavasarinės gėlių puokštės pagrindinėms vakaro herojėms – iš V.Grubliausko rankų.

PADĖ­KA „Diena Media News“ valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė draugiją palaikė Nijolei ir Rimantui Taraškevičiams.

Renginys prasidėjo įspūdingu šviesų spektakliu.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ dė­ko­ja ren­gi­nio pa­grin­di­niam rė­mė­jui

15


16

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

REPORTAŽAS

Jur­ga ne­nei­gė, jog pel­ny­ta­sis Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­las ver­čia pa­si­temp­ti, nes žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­ mas yra di­de­lis įpa­rei­go­ji­mas.

Rė­mė­jai buvo dos­nūs Nuo­šir­džių svei­ki­ni­mo žo­džių lau­rea­tei taip pat ne­gai­lė­jo ren­gi­ nio me­ce­na­tės – jau de­šim­tus me­ tus Me­tų klai­pė­die­tei iš­ti­ki­mos bend­ro­vės „Mū­sų lai­kas“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ci­baus­kas, ge­ne­ra­li­nės rė­mė­jos – bend­ro­vės TEO Klai­pė­dos re­gio­no di­rek­to­ rius La­ri­jus La­pins­kas. Ir lau­rea­tė, ir ki­tos fi­na­li­nio sep­ty­ne­tu­ko mo­te­rys bu­vo pa­ ma­lo­nin­tos ver­tin­go­mis iš­ti­ki­mų ren­gi­nio par­tne­rių do­va­no­mis. Pag­rin­di­nis Me­tų klai­pė­die­tės rė­ mė­jas – „Le­xus“ at­sto­vy­bė Lie­tu­ vo­je – Me­tų klai­pė­die­tei pa­do­ va­no­jo sa­vait­ga­lį su hib­ri­di­niu „Le­xus“ au­to­mo­bi­liu. Bend­ro­vė „Va­da­si­ga“ lau­rea­ tę pra­džiu­gi­no pra­ban­gių te­ra­sos bal­dų komp­lek­tu, bend­ro­vė „As­ va­le­na“ sky­rė 2000 li­tų ver­tės do­ va­nų če­kį ap­si­lan­ky­ti dra­bu­žių sa­ lo­nuo­se „Ba­zis“, o vieš­bu­tis „Old Mill Ho­tel“ pa­kvie­tė pra­leis­ti įspū­ din­gą sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je. Vi­soms no­mi­nan­tėms bei Me­ tų klai­pė­die­tei įteik­ti kvie­ti­mai

V.Kochanskytė su vyru Arūnu Sakalausku.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų gen. direktorius Viktoras Krolis.

Bendrovės „Diena Media News“ valdybos narys Andrius Stepanavičius, valdybos pirmininkė A.Dementavičiūtė, „Kauno dienos“ pardavimų vadovė Viktorija Cibulskytė, „Diena Media News“ gen. direktorė J.Bastienė, rinkodaros projektų vadovas Marius Bumblys.

„Klaipėdos Smeltės“ gen. direktorius Rimantas Juška su drauge Jelena Černij.

Seimo narys Naglis Puteikis su žmona Nika ir viešbučio „Amberton Klaipėda“ direktorė Asta Jutaitė.

Labdaros ir paramos fondo „Vladimiro Romanovo fondas“ direktorė Jolita Kairienė ir bendrovės „Superturas“ direktoriaus pavaduotoja Sandra Kirilovienė.

„GK klinikos Klaipėda“ direktorius Žilvinas Greičiūnas su žmona Rita.


REPORTAŽAS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

Politikė Lilija Petraitienė su sūnumi Valdu.

Bendrovės „Solorina“ generalinis direktorius Antanas Bartkėnas su žmona Danute.

PADĖ­KA Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ dė­ko­ja ren­gi­nio rė­mė­jams

Klaipėdos muzikinio teatro direktorius Ramūnas Kaubrys su pavaduotoja menui Rūta Varnaite.

Jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga su žmona Jolanta.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis su žmona Jurgita.

17


18

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

REPORTAŽAS

Publiką pakerėjo Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistų I.Briazkalovaitės ir R.Jankevičiaus šokis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis su drauge Alma.

TEO Klaipėdos regiono direktorius L.Lapinskas su komunikacijos projektų vadybininke Aušra Lukauskiene.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas su žmona Danute.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdomoji direktorė Jolanta Braukylienė su bičiule Violeta Ulevičiene.

Bendrovės „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis su žmona Danute.

pa­si­le­pin­ti „Sot­hys SPA“ cent­ro Klai­pė­do­je SPA pro­ce­dū­ro­mis bei me­di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ pa­slau­ go­mis. O gro­žio na­mai „Au­rum“ mo­te­ris ne tik pa­kvie­tė pa­si­mė­ gau­ti kū­no ir vei­do pro­ce­dū­ro­mis, bet ir ja­po­niš­kų kos­me­ti­kos prie­ mo­nių rin­ki­niais. Kaip ir keletą metų anksčiau pretendentes į Metų klaipėdietės titulą maloniomis procedūromis pamaloninti pasišovė kosmetolo­ gė Aušra Holcman. Visoms sep­

Bendrovės „Palangos vėtra“ pardavimų vadovė Lina Mickuvienė su draugu Dariumi Palmeriu.


REPORTAŽAS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

PADĖ­KA Klausytojų sielas virpino Baltijos gitarų kvarteto muzikantai.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Bendrovės „National Golf Resort“ komercijos direktorius Arlandas Gibėža.

Saugos tarnybos G4S Klaipėdos regiono vadovas Arvydas Gaidukevičius su žmona Vilma.

Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė su vyru Algimantu.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ dė­ko­ja ren­gi­nio partneriams

19


20

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

REPORTAŽAS

Kaip ir kitiems renginio rėmėjams bei partneriams, A.Dementavičiūtė padėkos raštą įteikė bendrovės „Filipopolis“ Klaipėdos regiono vadovui Kastyčiui Jurkevičiui.

Smiltynės perkėlos vadovas Darius Butvydas su drauge Vilija.

tynioms pretendentėms ji do­ vanojo veido arba kūno procedūrų už 120 litų kiekvienai. „Prieš Metų klaipėdietės titulavi­ mo renginį moterims reikia padė­ ti nuimti bent dalelę streso, padėti pasiruošti iškilmingam vakarui“, – apie pačios sugalvotą dovaną, kurią moterims ji įteikia dar prieš rengi­ nį, pasakojo kosmetologė.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla su žmona Margarita.

D.Montvydo, Sashos Son ir K.Kerbedžio trio atliko lyrišką dainą „Nakty“.

Vi­siems ren­gi­nio rė­mė­jams, par­tne­riams, bi­čiu­liams, ku­rių dė­ ka de­šim­tą­kart vy­kęs Me­tų klai­ pė­die­tės ren­gi­nys ta­po įspū­din­ ga šven­te, nuo­šir­džiai dė­ko­jo­ „Die­na Me­dia News“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kė An­ge­lė De­men­ta­vi­čiū­tė. Kai kurie iš jų Metų klaipėdietės rinkimus remia jau ne vienerius metus.

Klaipėdos miesto garbės pilietis Valentinas Greičiūnas su žmona Irena.

sko­nių ele­gan­ci­ja Į iš­kil­min­gą Me­tų klai­pė­die­ tės ti­tu­la­vi­mo va­ka­rą su­si­rin­ku­ si pub­li­ka iš­ties tu­rė­jo išskirtinę pro­gą pa­si­mė­gau­ti ne tik aukšto lygio kon­cer­ti­ne pro­gra­ma, bet ir pa­si­gar­džiuo­ti gur­ma­niš­kais pa­ tie­ka­lais. Ju­bi­lie­ji­nių iš­kil­mių me­niu rū­ pi­no­si vie­nas gar­siau­sių ša­lies ku­

Bendrovės „Asvalena“ direktorė Asta Mezenov su mama Valentina.

li­na­rų, sa­vo ama­to vir­tuo­zas Rus­ la­nas Bol­go­vas. At­vy­kęs į uos­ta­mies­tį iki ren­gi­ nio li­kus trims pa­roms, ti­tu­luo­tas vir­tu­vės še­fas su sa­vo ko­man­da rū­pi­no­si, kad vi­si pa­tie­ka­lai bū­ tų pa­ga­min­ti ir pa­tiek­ti ne­prie­ kaiš­tin­gai. „Auk­si­nio pei­lio“ sa­vi­nin­ką Me­ tų klai­pė­die­tė įkvė­pė su­kur­ti

Verslininkė L.Bosienė su kolege Loreta Karaliūnaite.


REPORTAŽAS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

21


22

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

Verslininkė N.Hansen su vyru Nielsu.

Parduotuvių „Senamiesčio magija“ savininkai Natalija ir Piotras Fiodorovai.

net spe­cia­lų de­ser­tą „Mo­na Li­ za“. O gar­bę at­pjau­ti pir­mą­jį ga­ba­ lė­lį Me­tų klai­pė­die­tės tor­to Rus­la­ nas pa­kvie­tė pa­čią lau­rea­tę. Iš­kil­mių da­ly­viai ga­lė­jo vai­šin­tis ypa­tin­ga sko­nio ele­gan­ci­ja ir vai­

siš­ku­mu pa­si­žy­min­čiu „Meu­nier“ šam­pa­nu, „Švy­tu­rio“ alu­mi, įvai­ riais ki­tais tau­riai­siais gė­ri­mais. Kaip jau ta­po įpras­ta, ren­gi­nio iš­kil­mių sce­no­je spin­dė­jo pa­čios ryš­kiau­sios Lie­tu­vos žvaigž­dės.

Saugos tarnybos „Argus“ rinkodaros projektų vadovė Jolanta Kellytė ir komunikacijos specialistė Viktorija Masienė.

L.Bosienė ir Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras Giedrius Danėlis.

Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ alaus kokybės ir vystymo vadovė Džuljeta Armonienė su vyru Rimantu.

REPORTAŽAS

Bendrovės „Tik gėlės“ Kaune vadovas Mindaugas Sakalauskas su drauge.

Pub­li­ką skaid­riu vo­ka­lu už­ bū­rė šie­me­tė­je „Eu­ro­vi­zi­jo­je“­ Lie­tu­vai at­sto­vau­sian­tis Do­na­ tas Mont­vy­das bei jau lai­mę šia­ me kon­kur­se iš­ban­dęs Sas­ha Son, o už­de­gan­tis Kas­ty­čio Ker­be­džio

ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ eksporto vadovas Mindaugas Žvykas.

pa­si­ro­dy­mas it mag­ne­tas su­trau­ kė pub­li­ką į šo­kių aikš­te­lę. Va­ka­ ro sve­čiai ap­lo­dis­men­tais api­py­lė ne­ti­kė­tą šių at­li­kė­jų trio, ku­ris šie­ me­tėms no­mi­nan­tėms de­di­ka­vo nuo­sta­bų ly­riš­ką kū­ri­nį „Nak­ty“.

Laimėtą kvietimą savaitgalio pasivažinėjimui hibridiniu „Lexus“ automobiliu V.Grubliauskui įteikė bendrovės „Mototoja“ pardavimų vadovas Gintaras Sudaras.

J.Karčiauskaitė-Lago su sutuoktiniu Lino.


REPORTAŽAS

Bendrovės „Moguntia Baltija“ vadovas Artūras Šeimys su žmona Rasa.

Pub­li­ką nu­ste­bi­no teat­ra­li­zuo­ ta ren­gi­nio uver­tiū­ra – mi­ni švie­sų spek­tak­lis, tie­siog už­bū­rė Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nio teat­ro ba­le­to ar­tis­ tų In­gos Briaz­ka­lo­vai­tės ir Ri­čar­ do Jan­ke­vi­čiaus jaut­rus šo­kis, o

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

Grožio namų „Aurum“ savininkė Zita Gudauskienė su vyru Jonu.

mu­zi­ki­nes aist­ras kai­ti­no Bal­ti­jos gi­ta­rų kvar­te­to pa­si­ro­dy­mas. Va­ka­ro da­ly­vių nuo­tai­ką pra­ skaid­ri­no ir sma­gi at­rak­ci­ja – „Le­ xus“ at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je su­reng­ ta lo­te­ri­ja, ku­rios lai­mė­to­jui bu­vo

Kosmetologė Aušra Holcman su draugu Romualdu Stankaičiu.

skir­tas sa­vait­ga­lio pa­si­va­ži­nė­ji­ mas hib­ri­di­niu „Le­xus“ au­to­mo­ bi­liu. Me­tų klai­pė­die­tei iš­trau­kus bur­tus paaiš­kė­jo, jog ši do­va­na ati­te­ko me­rui V.Grub­liaus­kui. Ne­ aišku, ar šis žai­di­mas, ar bend­ra

23

SOTHYS SPA centro Klaipėdoje direktorė Laima Lelienė (dešinėje) su kolege Aurinta Šiauliene.

šven­tės nuo­tai­ka vie­ną ren­gi­nio da­ly­vių įkvė­pė ir ne­ti­kė­tam žings­ niui – tą patį va­ka­rą ži­no­mas uos­ ta­mies­čio vers­li­nin­kas nu­pir­ko ir sa­vo su­tuok­ti­nei pa­do­va­no­jo nau­ ju­tė­lai­tį „Le­xus“ au­to­mo­bi­lį.


24

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

VAIŠĖS

Skonio de­tek­t at­sklei­dė tobulybės Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­ vi­mo va­ka­re bu­vo gau­su ne tik spal­vų, emo­ci­jų bei gė­lių. Iš­kil­mės ta­po tik­ra šven­te mais­to gur­ ma­nams, nes va­ka­ro vai­šes ga­mi­no sko­nio de­tek­ty­vu sa­ve va­di­nan­ tis vir­tu­vės še­fas Rus­la­ nas Bol­go­vas.

žai­dė bou­lin­gą, su­si­pa­ži­no su sa­vo tal­ki­nin­kais vir­tu­vė­je. Dar­bo są­ly­gas, ku­rias jam su­tei­ kė vieš­bu­tis „Am­ber­ton“, vir­tu­vės še­fas įver­ti­no trum­pai – jos bu­ vo to­bu­los. Vy­ras gy­rė ir pa­gal­bi­ nin­kus. Tie­sa, R.Bol­go­vas at­si­ve­žė iš Vil­niaus du sa­vo pa­dė­jė­jus, ku­ rie ne tik pa­dė­jo še­fui dirb­ti, bet ir pa­tys mo­kė­si iš mais­to ga­mi­ni­mo vir­tuo­zo įvai­riau­sių pa­slap­čių.

Kū­ry­bai įkve­pia drau­gai Dai­va Ja­naus­kai­tė

Gy­rė pa­gal­bi­nin­kus

Maestro: dau­gy­bės ku­li­na­ri­nių kon­kur­sų lai­mė­to­jas R.Bol­go­vas Me­tų klai­pė­die­tės va­ ka­ro sve­čiams sukūrė specialų desertą „Mona Liza“.

Staigmena: šven­ti­nis tor­tas iš­ni­ro iš ga­ruo­jan­čio le­do.

De­tek­ty­vu R.Bol­go­vas pri­si­sta­ to to­dėl, kad nuo­lat ieš­ko nau­jų mais­to sko­nio der­mių. „Vir­tu­vės še­fas ne­ga­li prie­ var­tau­ti žmo­nių sa­vo pa­ga­min­ tu valgiu, aš sten­giuo­si iš­klau­sy­ti klien­tus, ieš­ko­ti ir su­pras­ti, koks jų sko­nis“, – apie pa­tie­ka­lų pa­si­ rin­ki­mą pa­sa­ko­jo kū­ry­bin­ga­sis R.Bol­go­vas. Klai­pė­do­je mais­to ga­mi­ni­mo vir­tuo­zas dir­bo pir­mą kar­tą. Tris die­nas ruo­šęs valgį šven­ti­niam va­ka­rui vi­rė­jas prieš pra­dė­da­mas dar­bą mė­ga­vo­si mies­to vaiz­dais,

„Rea­ly­bė yra to­kia, kad nuo ma­ nęs la­bai ma­žai kas pri­klau­so. Aš ga­liu su­gal­vo­ti, su­kur­ti, bet ga­lu­ti­ nis re­zul­ta­tas pri­klau­so nuo vi­sos ko­man­dos. Jei­gu pa­tie­ka­lą su­da­ ro pen­kios da­lys, va­di­na­si, tiek pat žmo­nių prie jo ir tu­ri triūs­ti – svar­ bus yra kiek­vie­nas. Svar­biau­sia yra ži­no­ti, ko­kie mais­to pro­duk­tai tar­ pu­sa­vy­je de­ra, o for­ma yra fan­ta­zi­ jos rei­ka­las“, – tei­gė gar­sus vi­rė­jas. Apie tai, ar puo­tos sve­čiams pa­ ti­ko valgis, R.Bol­go­vas pa­pras­tai spren­džia iš to, kiek mais­to sve­čiai pa­lie­ka lėkš­tė­se. Ori­gi­na­lių pa­tie­ka­lų au­to­rius R.Bol­go­vas ti­ki­no, kad daž­nai ge­ riau­si jo drau­gai ir bi­čiu­lės tam­pa ga­mi­nių įkvė­pė­jais. Pa­vyz­džiui,

Garbė: Me­tų klai­pė­die­tė Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go pa­ti pjaus­tė ska­nės­tą.


VAIŠĖS

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

25

t­ y­vas

pa­slap­tis Me­tų klai­pė­die­tės va­ka­ro vieš­ nioms pa­tiek­tas karš­tas pa­tie­ka­ las iš ster­ko fi­lė gi­mė R.Bol­go­vo vaiz­duo­tė­je bend­rau­jant su ge­ra drau­ge ak­to­re Ni­jo­le Nar­mon­tai­ te. Kaip ir daž­nas me­ni­nin­kas, Rus­la­nas ne­ga­lė­jo api­bū­din­ti kū­ ry­bos pro­ce­so, tie­siog pri­si­mi­nė, kad pir­mą kar­tą taip pa­ga­min­ ti žu­vį pa­ban­dė, kai pas jį sve­čia­ vo­si ak­to­rė su drau­ge. Pa­tie­ka­las pa­vy­ko, pa­ti­ko vieš­nioms, to­dėl bu­vo pa­ga­min­tas ir iš­kil­min­go ren­gi­nio mo­te­rims. Vy­rams vir­tu­ vės še­fas pa­siū­lė kiau­lie­nos iš­pjo­ vos keps­nį.

Ste­bi­no ir spal­vo­mis Ruoš­da­mas Me­tų klai­pė­die­tės vai­šes vir­tu­vės še­fas sten­gė­si, kad

Apie tai, ar puo­ tos sve­čiams pa­ti­ko valgis, R.Bol­go­vas pa­pras­tai spren­džia iš to, kiek mais­to sve­čiai pa­lie­ka lėkš­tė­se.

Šal­tas už­kan­dis Graž­gars­čių sa­lo­tos su rū­ky­ta an­ ties krū­ti­nė­le, avie­čių uo­go­mis, pe­ko­ri­no sū­rio drož­lė­mis, me­lio­ nų ru­tu­liu­kais avie­čių ac­to bei kle­ vo si­ru­po pa­da­že.

Detalės: R.Bol­go­vas sten­gė­si, kad pa­tie­ka­lai bū­tų ne tik ypa­tin­go sko­nio, bet ir spal­vų.

pa­tie­ka­lai bū­tų ne tik ypa­tin­go sko­nio, bet ir ne­sto­ko­tų spal­vų. Juk šven­tė su­reng­ta pir­mo­sio­mis pa­va­sa­rio die­no­mis, kai bun­da ir ruo­šia­si skleis­tis gam­ta. Ypa­tin­gu šven­tės ak­cen­tu ta­ po tor­to pri­sta­ty­mas va­ka­ro sve­ čiams. Į sa­lę iš­rie­dė­jo ve­ži­mė­lis, ant ku­rio pūp­so­jo bal­tu au­dek­lu už­deng­tas ku­bas. Skam­bant di­ din­gai mu­zi­kai R.Bol­go­vas nuė­ mė už­dan­ga­lą, ir sve­čiai pa­ma­tė ne­rea­lų vaiz­dą – at­ro­dė, kad ant ve­ži­mė­lio tirps­ta fan­tas­ti­nis le­do lui­tas, ga­ras nuo jo skli­do į vi­sas pu­ses ir drie­kė­si že­myn.

Iš ši­to ne­že­miš­ko da­ri­nio iš­ki­lo dvie­jų aukš­tų tor­tas, ap­lie­tas bal­ tu ir švel­niai vio­le­ti­niu glais­tu. Kiek­vie­nas sve­čias ska­na­vo ir ypa­tin­go­jo de­ser­to „Mo­na Li­za“. Lėkš­tės su šiuo ska­nės­tu vei­kiau pri­mi­nė ma­žą me­no še­dev­rą, to­ dėl dau­ge­lis sve­čių il­go­kai ap­žiū­ ri­nė­jo kū­ri­nį, prieš pa­lies­da­mi jį šaukš­te­liu. Metų klaipėdietės titulavi­ mo iškilmių svečiai griaus­min­ gais plo­ji­mais su­ti­ko vir­tu­vės še­fą R.Bol­go­vą, taip iš­reikš­da­mi su­ si­ža­vė­ji­mą jo skonio samprata ir kū­ry­ba.

Karš­tas pa­tie­ka­las vy­rams Kiau­lie­nos iš­pjo­vos keps­nys rau­ do­no vy­no pa­da­že su pro­van­sa­lio ža­lu­mos tru­pi­nė­liais, bul­vių „gra­ ti­ni“, pa­gar­din­tas trin­tais gry­bais bei triu­fe­lio sko­nio alie­ju­mi, svies­ te kep­ti dar­žo­vių ru­tu­liu­kai.

Karš­tas pa­tie­ka­las mo­te­rims Ster­ko fi­lė su ko­ko­so pie­no ir ža­ lio ka­rio pa­stos pa­da­žu, bal­ta­ja­me vy­ne troš­kin­tais mi­ni kal­ma­rų žie­ dais, ku­ku­rū­zų „po­len­ta“, pa­gar­ din­ta apel­si­no žie­ve­le, ba­zi­li­ku ir par­me­za­nu.

De­ser­tas

Ko­man­da: kai dar­bas bu­vo baig­tas, pa­si­ten­ki­ni­mo bend­ru triū­su emo­ci­jas vie­ni ki­tiems lie­jo R.Bol­go­vas, vieš­bu­čio „Am­ber­ton Klai­ pė­da“ vir­tu­vės ko­man­da ir res­to­ra­nų va­do­vė Ni­jo­lė Cho­do­sovs­ka­ja.

„Mo­na Li­za“ bisk­vi­tas su eg­zo­ti­ nių vai­sių kre­mu, juo­do­jo šo­ko­ la­do ga­na­šu, im­bie­ri­nio gri­lia­žo tru­pi­niuo­čiu bei mė­tų sko­nio traš­ ku­čiais.


26

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

VARDAI

D.Biels­ky­tė: „Bal­suo­ki­te ge­rais dar­bais“

V

Svo­ris: Šv. Mar­ty­no sky­do ap­do­va­no­ ji­mas, ku­riuo bend­ri­ją „Krau­jas“ įver­ ti­no Flo­ren­ci­jos šv. Mar­ty­no ins­ti­tu­tas, D.Biels­ky­tei – vie­nas bran­giau­sių.

ie­na jų – klai­pė­die­tė Da­ lia Biels­ky­tė. Pas­ta­ruo­sius me­tus bend­ri­jai „Krau­jas“ va­do­vau­jan­ti mo­te­ris vos prieš ke­ le­tą die­nų šven­tė sa­vo ant­rą­jį gim­ ta­die­nį – kau­lų čiul­pų transp­lan­ ta­ci­jos 15-ąsias me­ti­nes. Ka­dai­se sva­jo­ju­si tik pa­sveik­ ti, šian­dien ji ta­po įkvė­pi­mu bei pa­ra­ma ir tiems, ku­rie ko­vo­ja su krau­jo vė­žiu, ir jų ar­ti­mie­siems. Ne­nuos­ta­bu, jog pa­siau­ko­ja­mą ir nuo­šir­dų mo­ters dar­bą ver­ti­nan­ tys klai­pė­die­čiai ant­rus me­tus ją iš­ren­ka į Me­tų klai­pė­die­tės sep­ ty­ne­tu­ką.

On­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­go­nių bend­ri­jos „Krau­jas“ rū­pes­ čiu su­kur­ta dokumentinė juos­ta ne­pa­lie­ka abe­jin­gų. Juo la­biau kai kil­nią do­no­rys­tės idė­ją pla­ti­nan­tys žmo­nės apie klas­tin­gą li­gą ži­no ne iš va­do­vė­lių, o pa­tys iš­gy­ve­no gy­vy­bės ir mir­ties akis­ta­tą.

Kal­bė­da­ma apie bend­ri­jos „Krau­jas“ veik­lą, Da­lia vi­sa­da kal­ ba dau­gis­kai­ta – mes var­du. Ir šian­dien mo­te­ris ga­li pa­si­džiaug­ti, kad bend­ra­žy­gių gre­tos tik di­dė­ja, or­ga­niza­ci­ja su­lau­kia ne­ma­žos pi­ lie­tiš­kai ak­ty­vių žmo­nių pa­ra­mos.

Gy­ve­ni­mo cre­do Jei­gu tau blo­ga, pa­da­ryk ką nors ge­ro – ir pa­leng­vės. Pa­sak Da­lios, kaž­ka­da ji pa­ti su­lau­kė to­kio pa­ta­ri­mo ir jis jai pa­ti­ko. „Tai­gi ma­no cre­do ne­si­kei­čia: „Būk ge­ras“ – kvie­čiu ki­tus ir sten­giuo­si pa­ti. Bū­ti ge­ra“, – sa­kė mo­te­ris.

J.Bud­rie­nė ne­pa­bū­go iš­šū­kių Nuo ma­žu­mės šo­ku­si cho­reog­ra­fi­jos stu­di­jo­je „In­ka­rė­lis“, vi­są gy­ve­ni­ mą pa­sky­ru­si cho­reog­ ra­fės dar­bui Jo­lan­ta Bud­ rie­nė ne­pa­bū­go iš­šū­kių ir drą­siai sto­jo prie še­šis klu­bus su­vie­ni­ju­sio Klai­ pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ro vai­ro.

T

re­čius me­tus J.Bud­rie­nė va­do­vau­ja šiam cent­rui. Iki tol vi­sas mo­ters gy­ve­ni­mas bu­vo su­si­jęs su šo­kiais ir iš­skir­ti­ne uos­ta­mies­čio bend­ruo­me­ne ta­pu­ sia cho­reog­ra­fi­jos stu­di­ja. Per 21 dar­bo cho­reog­ra­fe me­tus mo­te­ris ren­gė šo­kė­jus dai­nų šven­ tėms, bu­vo jų ba­let­meis­te­re. Nors ir in­ten­sy­viai dirb­da­ma bei bū­da­ ma dvie­jų vai­kų ma­ma ir žmo­na,

Trau­ka: J.Bud­rie­nei gra­žiau­sia vie­ta pa­sau­ly­je – Klai­pė­dos pa­jū­ris.

J.Bud­rie­nė neuž­si­da­rė ru­ti­nos rė­ muo­se ir bai­gė švie­ti­mo va­dy­bos ma­gist­ro stu­di­jas. „Vie­ną ry­tą var­ty­da­ma ry­to spau­dą pa­ma­čiau skel­bi­mą apie ren­gia­mą kon­kur­są Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ro va­do­vo pa­rei­goms ei­ti ir pa­gal­vo­jau: „O ko­dėl gi ne?“ Bu­vau vie­na iš tri­jų pre­ten­den­tų. Ta die­na, kai bu­vau pa­skir­ta va­do­vau­ti cent­rui, man

ta­po nau­jų pa­rei­gų ir at­sa­ko­my­ bės die­na. La­biau­siai skau­da šir­ dį, kai svars­tau, kaip tu­ri­me dirb­ ti, kad at­li­kę pa­rei­gas bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se vai­kai no­rė­ tų atei­ti į mū­sų klu­bus“, – at­vi­ra­ vo J.Bud­rie­nė. Cent­ro bū­re­lius vie­nu me­tu lan­ko apie 1,3 tūkst. klai­pė­die­ čių vai­kų, ku­riuos la­vi­na 71 dar­ buo­to­jas.

Am­bi­cin­gas šių me­tų pro­jek­ tas – iš­sa­mi kny­ga apie vė­žį, ku­rią ra­šo gar­sūs me­di­kai ir psi­cho­lo­ gai. Da­lia ti­ki­si, kad lei­di­nys kny­ gy­nus pa­sieks prieš Ka­lė­das. Ta­čiau mo­te­riai vie­na ma­lo­ niau­sių veik­los sri­čių – do­no­rys­ tės ska­ti­ni­mas. „Čia jau aš tik­rai len­kiu gal­vą prieš klai­pė­die­čius – jie pa­tys ro­do ini­cia­ty­vą, bu­ria­si, tam­pa ne tik neat­ly­gin­ti­nais krau­ jo do­no­rais, bet ir po­ten­cia­liais kau­lų čiul­pų do­no­rais. Kiek­vie­nas jų – po­ten­cia­lus gy­vy­bės gel­bė­to­ jas, ir tai la­bai kil­nu. Kai pra­dė­jo­ me žy­gį, Lie­tu­vos re­gist­re te­bu­vo 250 do­no­rų. Da­bar jų – be­veik 7 tūkst.“, – įvar­di­jo Da­lia. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, skleis­ ti kau­lų čiul­pų do­no­rys­tės idė­ją la­bai pa­de­da 2011-ųjų pa­bai­go­ je su­kur­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas „Krau­jo ke­lias“.

Gy­ve­ni­mo cre­do J.Bud­rie­nė at­sklei­dė, kad vie­nin­te­lio gy­ve­ni­mo cre­do ne­ga­lė­tų iš­skir­ti. Mo­te­ris va­do­vau­ja­si ne vie­nu šū­kiu ir var­di­ja ke­lis la­biau­siai jai tin­kan­čius. Lai­mė yra ta­da, kai nie­ko ne­rei­ka­lau­ja­me iš ry­to­ jaus, o iš šian­die­nos su dė­kin­gu­mu prii­ma­me tai, ką ji pa­siū­lo, ta­čiau ste­buk­lų va­lan­da iš­mu­ša nuo­lat. Dirb­ti – vadinasi kur­ti, o kū­ry­ba – vie­nin­te­ lis gi­lus ir rea­lus džiaugs­ mas, ku­rį žmo­gus ga­li pa­tir­ti šia­me gy­ve­ni­me. Bū­ti­na pa­čiam su­pras­ti ir gy­ven­ti tuo, ką sten­gie­si per­teik­ti ki­tam. Šyp­so­kis sėk­mei ir ji nu­si­šyp­sos tau. Nie­kas gy­ve­ni­me ne­ vyks­ta be rei­ka­lo.


JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

27


28

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

VARDAI

J.Gra­chols­ki jau­čia­si su­ga­vu­si lai­mės paukš­tę „Gi­mi­mas – ypa­tin­gas įvy­kis. Kiek­vie­nas sa­vi­tas ir nė su kuo ne­pa­ly­gi­ na­mas. Tai vi­sa­da yra staig­me­na, kai pir­mą kar­tą ga­li pa­ma­ty­ti ma­žą žmo­gu­tį, ku­rio anks­čiau nie­kas ne­bu­vo re­gė­ jęs“, – taip apie vie­ną sak­ra­liau­sių žmo­gaus gy­ve­ni­mo mo­men­tų sa­ko Me­tų klai­pė­die­tės pre­ten­den­tė – „Šei­mos ge­ro­vės cent­ro“ įkū­rė­ja Jo­vi­ta Gra­chols­ki.

B

ai­gu­si anuo­me­tę J.Kup­ čins­ko me­di­ci­nos mo­kyk­ lą, Jo­vi­ta įgi­jo aku­še­rės spe­cia­ly­bę. Ta­čiau pra­dė­ti pro­fe­si­ nį ke­lią klai­pė­die­tei te­ko ne gim­ti­ nė­je, o už­sie­ny­je. Iš­te­kė­ju­si mo­te­ ris iš­vy­ko į Vo­kie­ti­ją, kur tuo me­tu gy­ve­no jos su­tuok­ti­nis.

Gy­ve­ni­mo cre­do „Kaž­ko­kių konk­re­čių tai­syk­lių, nuo­sta­tų ne­ tu­riu. Tie­siog ma­nau, kad žmo­gaus poel­giai tu­ri bū­ti drą­sūs, min­ tys ir idė­jos – sva­rios, o šir­dis – vi­sa­da at­vi­ra vi­siems, ku­riuos su­ tin­ki, pa­žįs­ti“, – sa­kė mo­te­ris.

„Ten tu­rė­jau iš­mok­ti vo­kie­čių kal­bą, ap­si­gin­ti dip­lo­mą, nes ant­ raip tu nie­kam ne­rei­ka­lin­gas. La­ bai no­rė­jau dirb­ti pa­gal spe­cia­ly­ bę. Te­ko ne­ma­žai pa­plu­šė­ti, kad įsi­tvir­tin­čiau. Bet po to tu­rė­jau ga­li­my­bę dirb­ti pa­tį nuo­sta­biau­sią dar­bą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Po aš­tuo­ne­rių me­tų su­tuok­ti­ niai grį­žo į Klai­pė­dą. „Da­bar­ti­nis „Šei­mos ge­ro­ vės cent­ras“ pra­si­dė­jo nuo idė­jos reng­ti kur­sus bū­si­mie­siems tė­ vams. To­dėl prieš dvy­li­ka me­tų įkū­riau ne­di­de­lę mo­kyk­lė­lę. No­ rė­jo­si tęs­ti veik­lą ir pri­tai­ky­ti Vo­ kie­ti­jo­je įgy­tą pa­tir­tį“, – aiš­ki­no mo­te­ris. Visgi, pa­šne­ko­vės žo­džiais, pa­ ti pra­džia bu­vo ne­sal­di. Ta­čiau pa­ ma­žu vis­kas įsi­va­žia­vo. Žmo­nės, iš­klau­sę kur­sus, klaus­da­vo – o kas po gim­dy­mo?

Ap­lin­ka: J.Gra­chols­ki džiau­gia­si, kad sa­vo cent­re nuo­la­tos yra ap­sup­ta jau­nų žmo­ nių, ku­rie ją įkve­pia.

To­kių klau­si­mų pa­ska­tin­ta Jo­vi­ ta ėmė­si pa­pil­do­mos veik­los – grį­ žu­si iš Vo­kie­ti­jos ji ir to­liau gi­li­no bei te­be­gi­li­na ži­nias – bai­gė vi­suo­ me­nės svei­ka­tos stu­di­jas Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­te, šiuo me­tu stu­di­ juo­ja ki­ne­zi­te­ra­pi­ją.

V.Ko­chans­ky­tė: „Ne­bi­jo­ki­te di­de­lių sva­jo­nių“

A

r tai bū­tų tie­siog fil­ma­vi­ ma­sis lie­tu­viš­ka­me te­le­vi­ zi­jos se­ria­le, ar vaid­muo teat­ro sce­no­je, ar li­te­ra­tū­ri­niai va­ka­rai, skir­ti žy­miems kū­rė­jams. Ak­to­rės gy­ve­ni­mas ku­pi­nas įdo­ mios ir pra­smin­gos veik­los. Mo­ te­ris taip pat džiau­gia­si, jog sa­vo ren­gia­mo­mis li­te­ra­tū­ri­nė­mis pro­ gra­mo­mis žiū­ro­vams vis dar yra įdo­mi ir lau­kia­ma net ato­kiau­ siuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se. Še­še­rius me­tus ak­to­rė yra UNI­CEF ge­ros va­lios am­ba­sa­ At­vi­ru­mas: V.Ko­chans­ky­tė džiaug­tis gy­ve­ni­mu iš­mo­ko iš ma­mos.

Ji nie­ka­da nė­ra pa­sa­kiu­si – kaip man sun­ku dirb­ti. Vei­ kiau­siai to­dėl, kad tai, kuo už­sii­ma, ak­to­rei Vir­gi­ni­jai Ko­chans­ky­tei vi­sa­da tei­kia be­ga­li­nį ma­lo­nu­mą. Ir tai ap­lin­ki­nių ne­lie­ka ne­pas­te­bė­ta.

Gy­ve­ni­mo cre­do My­lėk ir bū­si my­li­ mas – to­kiu prin­ci­pu gy­ve­ni­me va­do­vau­ja­si ak­to­rė.

do­rė Lie­tu­vai ir pri­si­pa­ži­no la­ bai bran­gi­nan­ti šį įpa­rei­go­ji­mą. Ne­se­niai jai te­ko vie­šė­ti Kam­ bo­džo­je – UNI­CEF mi­si­ja bu­vo skir­ta šios ša­lies vai­kams bei jų ma­moms pa­rem­ti. „Štai ver­di sa­vo ka­ti­le, sa­ vo pro­ble­mo­se ir kar­tais at­ro­do, kad tai pa­sau­lio pa­bai­ga, duo­bė, iš ku­rios nie­ka­da neiš­lip­si. Ta­ čiau te­rei­kia ap­si­dai­ry­ti ap­link ir pa­ma­tai, kaip žmo­nės gy­ve­na – jie yra tie­siog lai­min­gi, kad pra­ bu­do ry­tą, kad jie ga­li už­si­dirb­ti sau­ją ry­žių, kad ne­bė­ra ka­ro, ag­ re­si­jos, dik­ta­tū­ros, ku­rią jie ne taip se­niai pa­ty­rė“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė. Pa­sak ak­to­rės, tai, kad da­ly­vau­ ja­ma to­kiuo­se pro­jek­tuo­se, mi­si­ jo­se, pa­ro­do, jog ir mes esa­me pa­ sau­lio pi­lie­čiai, be to, la­biau vie­nas nuo ki­to pri­klau­so­mi, nei ga­li pa­ si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio.


JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

29


30

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

VARDAI

J.Nor­kie­nė: „Tiks­las su­tei­kia spar­nus“ Bu­hal­te­re vie­no­je įmo­nė­je dir­ban­ti Jo­lan­ta Nor­kie­nė prieš po­rą me­tų ne­ti­kė­tai at­ra­do nau­ją sa­vo gy­ve­ni­mo pra­smę. Da­bar dau­gy­bė klai­pė­die­čių ją pa­žįs­ta kaip mies­to par­ko at­gai­vi­ni­mo ini­cia­to­rę.

D

Auk­lė­ji­mas: at­vi­ra, nuo­šir­di, ak­ty­vi J.Nor­ kie­nė ra­do gy­ve­ni­mo pra­smę at­gai­vi­ nant par­ką.

ar­bas su skai­čiais ir gal­vo­ sū­kiais, lo­gi­nis mąs­ty­mas la­bai pra­ver­tė mo­te­riai ju­dė­ji­mo „Klai­pė­die­ti! At­gai­vink sa­vo mies­to par­ką“ veik­lo­je. Vis­ kas pra­si­dė­jo nuo gru­pės so­cia­li­ nia­me tink­la­la­py­je bei kvie­ti­mo jung­tis prie ju­dė­ji­mo. Tre­čius me­ tus par­ko gai­vin­to­jai bend­rau­ja ne tik tink­la­la­py­je, bet ir per dar­bus ta­po pa­žįs­ta­mi as­me­niš­kai. Nors mo­te­ris už vi­suo­me­ni­nę veik­lą ne­gau­na ma­te­ria­laus at­ly­ gio, jai svar­bu emo­ci­nis pa­si­ten­ ki­ni­mas at­lik­tais dar­bais. Per po­rą pir­mų­jų me­tų J.Nor­kie­nės su­bur­

ti žmo­nės ren­gė tal­kas, kon­fe­ren­ ci­jas, ke­le­tą šven­čių, pri­si­mi­ni­mų va­ka­rų ir po­pie­čių. „Kai kvie­tė­me į pir­mą­ją tal­ ką, te­ko il­gai aiš­kin­ti, į ko­kį par­ką kvie­čia­me. Per­nai, po dau­giau nei dvie­jų de­šimt­me­čių mer­dė­ji­mo, par­kas at­gi­mė. Už tai rei­kia dė­ko­ti vi­siems klai­pė­die­čiams, ku­rie da­ ly­va­vo jo gai­vi­ni­mo ak­ci­jo­se, žur­ na­lis­tams ir sa­vi­val­dy­bei“, – sakė ju­dė­ji­mo ini­cia­to­rė. Da­bar, pa­sak J.Nor­kie­nės, ju­dė­ ji­mas per­ko­pė į nau­ją eta­pą – vi­ suo­me­ni­nin­kai in­ten­sy­viai bend­ rau­ja su val­džia. Siek­ta jei ne vi­sa­tei­sių na­rių, tai nors sve­čių tei­ sė­mis da­ly­vau­ti ku­riant par­ko val­ dy­mo mo­de­lį. Ta­čiau vi­suo­me­ni­ nin­kų neį­si­leis­ta. Šiuo me­tu dėl to by­li­nė­ja­ma­si teis­muo­se. „Par­kas at­gi­mė, bet kas yra jo šei­mi­nin­kas, vis dar neaiš­ku. Sa­

vi­val­dy­bė rū­pi­na­si tik ta­kais. Pag­ rin­di­nis mū­sų sie­kis, kad val­džios žmo­nės at­si­gręž­tų į klai­pė­die­čius, gam­tą. No­ri­me, kad vi­suo­me­ nė da­ly­vau­tų par­ko val­dy­me ir jo atei­ties kū­ri­me“, – aiš­ki­no J.Nor­ kie­nė.

Gy­ve­ni­mo cre­do „Tė­vai ma­ne išauk­lė­jo do­ru, są­ži­nin­gu, pa­ pras­tu žmo­gu­mi. Man la­bai ge­ra, kad aš ga­ liu žiū­rė­ti kiek­vie­nam žmo­gui į akis – ma­no są­ži­nė ra­mi. Ma­nau, tai ir yra ma­no gy­ve­ ni­mo cre­do“, – trum­ pai ir aiš­kiai dės­tė J.Nor­kie­nė.

I.No­vi­ko­va: „Gė­ris grįž­ta dvi­gu­bai“ Prieš de­šimt me­tų aist­ rin­gai pa­mė­gu­si te­ni­są Iri­na No­vi­ko­va ne tik pa­ti iš­si­ver­žė į šios spor­to ša­ kos ly­de­res, bet ir įkū­rė vai­kų te­ni­so klu­bą. Vi­są lais­vą lai­ką mo­te­ris ski­ria di­džia­jai sva­jo­nei – te­ni­ so are­nos at­si­ra­di­mui – įgy­ven­din­ti.

B

ai­gu­si me­di­ci­nos moks­lus ko­le­gi­jo­je I.No­vi­ko­va ke­ le­tą me­tų dir­bo ope­ra­ci­nė­ je chi­rur­go pa­dė­jė­ja. Nors dar­bas pa­ti­ko, mo­te­ris ne­pra­lei­do pro­ gos iš­va­žiuo­ti į Lon­do­ną pa­si­mo­ ky­ti ang­lų kal­bos. Grį­žu­si su­lau­kė kvie­ti­mo dirb­ti bend­ro­vė­je „Klai­ pė­dos Smel­tė“. Dar po ke­le­rių me­ tų ji bu­vo pa­kvies­ta dirb­ti Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio uos­to di­rek­ci­jos

Rin­ko­da­ros sky­riu­je, kur ir da­bar už­si­dir­ba duo­nai. Maž­daug prieš de­šimt­me­tį drau­gės pa­kvie­tė I.No­vi­ko­vą pa­ žais­ti te­ni­są. Da­bar nė vie­na iš bū­ rio drau­gių ne­be­sit­re­ni­ruo­ja, o už­ si­spy­ru­si ir tiks­lo sie­kian­ti Iri­na 2009 m. mė­gė­jų gru­pė­je ta­po Lie­ tu­vos čem­pio­ne ir pel­nė pir­mo­sios ra­ke­tės ti­tu­lą.

Gy­ve­ni­mo cre­do „Ma­ne tė­vas vi­sa­da mo­kė – jei ga­li, da­ryk žmo­nėms ge­ra, ir tau tas gė­ris de­šim­te­ rio­pai su­grįš. Be to, su­pra­tau, kad iš gy­ve­ ni­mo rei­kia im­ti vis­ką, ką jis duo­da“, – dės­tė pa­grin­di­nes gy­ve­ni­mo nuo­sta­tas I.No­vi­ko­va.

Pa­tir­tis: daug moks­lų krim­tu­si I.No­vi­ko­ va ne­bi­jo dar­bo ir ži­no, kad re­zul­ta­tų ga­ li­ma pa­siek­ti tik at­kak­lu­mu.

„Per­ga­lė ma­ne pa­stū­mė­jo to­ liau siek­ti aukš­tu­mų te­ni­se. Li­ ki­mo iro­ni­ja – po me­tų žais­da­ma tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re su­si­lau­ žiau ko­ją. De­ja, iki šiol nor­ma­liai ne­ga­liu spor­tuo­ti. Už­tat at­si­ra­do

min­čių kur­ti vai­kų te­ni­so klu­bą. Pa­ma­čiau la­bai daug vai­kų, ku­ rie no­ri žais­ti, lai­mė­ti ir yra la­bai ga­būs šiai spor­to ša­kai. Kar­tą pa­ klau­siau tre­ne­rės, ko­dėl šių ta­len­ tų nie­kas ne­ve­ža į var­žy­bas. Iš­gir­ dau pa­ra­dok­sa­lų at­sa­ky­mą, kad tre­ne­riai tam ne­tu­ri lai­ko. Taip prieš po­rą me­tų į­kū­rė­me klu­bą", – pri­si­mi­nė pa­čios įsteig­to Klai­pė­ dos vai­kų ir jau­ni­mo te­ni­so klu­bo „Ten­nis Star“ pra­džią I.No­vi­ko­va. Per trum­pą lai­ką mo­te­ris su­ tvar­kė vi­sus sto­ji­mo į Lie­tu­vos te­ni­so są­jun­gą for­ma­lu­mus, or­ ga­ni­za­vo klu­bą lan­kan­čių vai­kų iš­vy­kas į var­žy­bas Lat­vi­jo­je, Mask­ vo­je, Ka­li­ning­ra­de bei įvai­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Mo­te­ris ne­slė­pė, kad dar­bo įvai­ rių įmo­nių ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pa­ tir­tis pa­de­da sie­kiant tiks­lų ku­be, kur už dar­bą I.No­vi­ko­va ne­gau­na nė cen­to.



32

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

ISTORIJA

Me­tų klai­pė­die­tės – de­šimt­me­čio vai­ni­kas Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ prieš de­šimt me­tų ėmė­si at­sa­ kin­gos mi­si­jos – išaukš­tin­ti bei įver­tin­ti mo­te­ris už jų dar­bus. Šią at­sa­ko­my­bę jis pa­si­da­li­jo su sa­vo skai­ty­ to­jais, ku­rie siū­lo Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lui jo ver­tas mo­te­ris, o pa­skui pa­tys jas ir ren­ka. Per de­šimt me­tų dien­raš­čio skai­ty­to­jai pre­ten­den­tė­mis į Me­tų klai­pė­ die­tės ti­tu­lą pa­siū­lė per 496 mo­te­ris. Iš jų 57 kar­tą ar dau­giau bu­vo pa­gerb­tos fa­vo­ri­čių sep­ty­ne­tu­ke. De­vy­ nios mo­te­rys į jį pa­te­ko du, dvi – tris kar­tus.

Viena tradicinių Metų klaipėdietės regalijų – skulptorių Svajūno Jurkaus ir Sergejaus Plotnikovo statulėlė „Nika“.

2007 m. Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė

2008 m. Ža­ne­ta Nor­ku­vie­nė

Penk­tuo­siuo­se Me­tų klai­pė­die­ tės rin­ki­muo­se dau­giau­sia sim­ pa­ti­jų dien­raš­čio skai­ty­to­jai sky­ rė Vy­riau­sy­bės at­sto­vei Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Kris­ti­nai Vin­ti­lai­tei. Mies­tie­čiai įver­ti­no ak­ty­vią val­di­ nin­kės veik­lą ne tik kri­ti­kuo­jant, bet ir iman­tis konk­re­čių žings­ nių prieš ne­tei­sė­tus uos­ta­mies­čio val­džios spren­di­mus. Pa­sak Me­tų klai­pė­die­tės, šis mies­to bend­ruo­ me­nės įver­ti­ni­mas jos gy­ve­ni­me – ypa­tin­gas įvy­kis.

Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­muo­se klai­pė­die­čius ypač su­jau­di­no pra­ di­nių kla­sių mo­ky­to­jos Ža­ne­tos Nor­ku­vie­nės ir jos šei­mos is­to­ri­ja. Dau­gia­vai­kei ma­mai li­ki­mas sky­rė su­dė­tin­gą žmo­giš­ku­mo tes­tą, ku­ rį ji iš­lai­kė pa­čiu aukš­čiau­siu ba­ lu. Tris sū­nus au­gi­nan­ti mo­te­ris į savo šeimą priėmė dar ir tris mi­ ru­sios drau­gės duk­ras. Klai­pė­die­ čiai to­kiam mo­ters poel­giui ne­li­ko abe­jin­gi ir rin­ki­muo­se dau­giau­sia bal­sų ati­da­vė už Ž.Nor­ku­vie­nę.


ISTORIJA

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

33

2003 m. Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė

2004 m. Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė

2005 m. Al­do­na Gri­ga­liū­nie­nė

2006 m. Ol­ga Ža­lie­nė

Me­tų klai­pė­die­tės paieš­kos pir­mą kar­tą uos­ta­mies­ty­je vy­ko 2003 m. pra­džio­je. Pir­mo­jo kon­kur­so nu­ ga­lė­to­ja ta­po nea­be­jo­ti­na bal­sų dau­gu­ma iš­rink­ta Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­rė, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se gar­bin­ giau­sias vie­tas pel­niu­sio spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ va­do­ vė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė. Ši mo­ te­ris Me­tų klai­pė­die­tės var­dą ne­ša tar­si vė­lia­vą. Jos dar­bai Klai­pė­dą vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­si­na kas­met.

Ant­rą­ja Me­tų klai­pė­die­te pa­skelb­ ta dau­ge­liui mies­tie­čių pui­kiai pa­ žįs­ta­ma Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė. Ji šiam ti­tu­lui bu­vo pri­sta­ty­ta už įstai­gos pri­kė­li­mą iš pe­le­nų. Me­ di­kė, be tie­sio­gi­nių pa­rei­gų, ėmė­si sun­kiai pa­ke­lia­mo triū­so at­nau­jin­ ti per de­šimt­me­čius ap­šiu­ru­sį li­go­ ni­nės pa­sta­tą bei me­di­ci­nos įran­ gą. Po šio sun­kaus dar­bo li­go­ni­nės pa­sta­tas nu­švi­to nau­jais lan­gais, įstai­ga at­si­kra­tė mi­li­jo­ni­nių sko­lų.

Di­džiu­le bal­sų per­sva­ra tais me­tais „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jai Me­tų klai­ pė­die­te iš­rin­ko Atė­nų pa­ro­lim­pi­ nių žai­dy­nių čem­pio­nę, „Vy­tu­rio" vi­du­ri­nės mo­kyk­los kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ją Al­do­ną Gri­ga­liū­nie­nę. Klai­pė­die­čiai jai bu­vo dė­kin­gi už mies­to var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­ je. Du­kart At­lan­tos pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nė 2004 m. Atė­ nų žai­dy­nė­se aki­vaiz­džiai to­liau už var­žo­ves nu­stū­mė ru­tu­lį – 11 m 7 cm ir pel­nė auk­so me­da­lį.

Ket­vir­to­ji Me­tų klai­pė­die­tė – Lie­ tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ ga Ža­lie­nė – gar­bin­gu ti­tu­lu lin­ku­si pa­si­da­ly­ti su vi­sa gau­sia sa­vo ko­le­ gų ko­man­da. Pa­sak mo­ters, tik dėl bend­ro dar­naus triū­so ši įstai­ga jau dau­ge­lį me­tų ga­li di­džiuo­tis pres­ti­ žiš­kiau­sio ša­lies mu­zie­jaus var­du. Už Jū­rų mu­zie­jaus ir del­fi­nų te­ra­ pi­jos puo­se­lė­ji­mą Me­tų klai­pė­die­te įvar­dy­ta O.Ža­lie­nė džiau­gė­si, kad rin­ki­mai lei­do pa­jus­ti gau­sy­bės žmo­nių pa­lai­ky­mą ir sim­pa­ti­jas.

2009 m. In­ga Grub­liaus­kie­nė

2010 m. Ni­jo­lė Han­sen

2011 m. Lo­re­ta Bo­sie­nė

2012 m.

Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­liui, ku­ris mies­to ir vi­sos ša­lies var­dą gar­si­na net už Eu­ro­pos ri­bų, In­ ga Grub­liaus­kie­nė va­do­vau­ja pa­ sta­ruo­sius aštuonerius me­tus. In­ gos rū­pes­čiu bu­vo su­da­ry­tas ir iš­leis­tas 15 me­tų Pi­lies džia­zo fes­ ti­va­lio is­to­ri­ją vai­ni­ka­vęs fo­toal­ bu­mas „Džia­zas. Klai­pė­da. Mes“. Ta­pu­si Me­tų klai­pė­die­te mo­te­ris sa­vo var­dą įpras­mi­no so­cia­li­ne ak­ci­ja, ku­ria pa­de­da dau­gia­vai­ kėms šei­moms.

Tei­sės iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­si N.Han­ sen klai­pė­die­čiams ge­riau pa­žįs­ ta­ma ne iš pro­fe­si­nių pa­sie­ki­mų, plė­to­ja­mo vers­lo, o iš vi­suo­me­ni­ nio dar­bo. Di­džią­ją sa­vo lais­va­ lai­kio da­lį mo­te­ris ski­ria pa­čios su­bur­tos So­cia­li­nių spren­di­mų aso­cia­ci­jos veik­lai. Klai­pė­die­čių sim­pa­ti­jas ir pa­gar­bą N.Hansen pel­nė už rū­pi­ni­mą­si neį­ga­liais žmo­nė­mis, ta­len­tin­gais, bet ne­pa­ si­tu­rin­čiais vai­kais, pa­gal­ba se­ne­ lių glo­bos na­mams.

Me­di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ sa­vi­nin­ kė ir va­do­vė, fi­lant­ro­pė, jaut­ri sve­ ti­mo skaus­mui ir ne­lai­mei mo­te­ris. Ji daug lai­ko ir pa­stan­gų ski­ria ne tik tie­sio­gi­nėms sa­vo pa­rei­goms, bet ir vi­suo­me­ni­nei veik­lai. Ne vie­ nus me­tus L.Bosienė ini­ci­juo­ja ko­ vos su nar­ko­ma­ni­ja pre­ven­ci­jos prie­mo­nes bei re­mia jas as­me­niš­ kai. Glo­bo­ja se­no­lius ir vai­kų glo­ bos na­mų auk­lė­ti­nius, pa­si­rū­pi­na ne­mo­ka­ma jų svei­ka­tos pa­tik­ra ar rea­bi­li­ta­ci­jos pro­ce­dū­ro­mis.

Pir­muo­sius kū­ry­bi­nio ke­lio žings­ nius prieš ke­lio­li­ka me­tų žen­gu­si Klai­pė­do­je, šian­dien ši me­ni­nin­kė ži­no­ma ir už Lie­tu­vos ri­bų. Lie­tu­ viš­kas „bren­das“, pa­va­din­tas sti­li­ zuo­tu var­du YUR­GA, ėmė dirb­ti Niu­jor­ke, Mask­vo­je, Mi­la­ne. Lie­tu­ vei te­ko kur­ti pa­puo­ša­lus JAV vals­ ty­bės sek­re­to­rei Hil­la­ry Clin­ton, ES vy­riau­sia­jai už­sie­nio rei­ka­lų ir sau­ gu­mo po­li­ti­kos įga­lio­ti­nei Cat­he­ri­ ne Ash­ton, Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Ser­ge­jui Lav­ro­vui.

Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go


34

JUBILIEJINĖ METŲ KLAIPĖDIETĖ

metų klaipėdiečių segės

2003 m. (aut. J.Kar­čiaus­kai­tė-La­go)

ISTORIJA

Taurumo ženklų auksakaliai Dešimtąja Metų klaipėdiete tapusi Jurga Karčiauskaitė-Lago jau gerokai anksčiau įėjo į renginio istoriją. Juvelyrė sukūrė segę pirmajai Metų klaipėdiete tituluotai moteriai.

2004 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas) 2012 m. (aut. V.Bizauskas)

2005 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2006 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

Kūrėjai: pirmajai Metų klaipėdietei segę sukūrė J.Karčiauskaitė-Lago, iš jos estafetę perėmė tėvas V.Karčiauskas, papuošęs septynias moteris, o pastaruosius dvejus metus prie renginio auksakalių prisijungė V.Bizauskas. 2007 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

Jolanta Juškevičienė

kūrė ispanijoje

2008 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2009 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2010 m. (aut. V.Kar­čiaus­kas)

2011 m. (aut. V.Bizauskas)

Ji buvo iškilmingai įteikta legen­ dinės „Žuvėdros“ vadovei Skais­ tutei Idzelevičienei. Po minėtų rinkimų apdovanojimų kūrimo tradicija patikėta juvelyrės tėvui Vytautui Karčiauskui. Praėjus dešimčiai metų J.Karčiauskaitė-Lago vis dar mielai pri­ simena savo kurto papuošalo atsi­ radimo aplinkybes. Menininkė tuo metu gyveno Ispanijoje, tad segę teko kurti „per atstumą“. „Tai buvo pirmieji rinkimai, tad, be jokios abejonės, jaučiau iššūkį“, – šypso­ josi J.Karčiauskaitė-Lago. Klaipėdietė prisipažino, kad ši segė buvo vienas pirmųjų jos kurtų apdovanojimų apskritai. J.Karčiauskaitė-Lago neslėpė, kad per kelerius pastaruosius metus

jos kūrybinis braižas neišvengė metamorfozių. Nuo 2004-ųjų ap­ dovanojimus kūręs V.Karčiauskas stengėsi, kad jie būtų atpažįstami ir regimi kaip Metų klaipėdietės rinkimų simbolis.

kartojo motyvą J.Karčiauskaitės-Lago kurtą segę ir jos tėvo darbus skiria tarsi ryš­ ki raudona linija. Nors stengtasi neatitolti nuo savo pradinio sumanymo, klai­ pėdietis kaskart ieškojo vis nau­ jų, originalių meninių sprendimų. „Neprisiverčiu kurti vienodų se­ gių“, – yra sakęs V.Karčiauskas. Bangos linkis, paukštės sparno motyvas – tai prasmingą simboli­ ką perteikiantys septynioms Metų klaipėdietėms sukurtų papuoša­ lų ženklai. Apdovanojimų segės buvo kuriamos iš sidabro ir auk­

so. Tradiciškai papuošalo šerdimi tampdavo gintaras.

brandino lyg vyną Prabangią segę devintajai Metų klaipėdietei sukūręs žinomas uos­ tamiesčio juvelyras Vidas Bizaus­ kas prisipažino, jog kūrybiniam procesui pirmtakų darbai įtakos nepadarė. Priešingai – menininkas šyp­ sojosi, jog išskirtinis papuošalas, iki atrado savo naująją šeiminin­ kę, buvo brandinamas lyg bran­ gus vynas. V.Bizauskas sukūrė papuošalą ir jubiliejiniams, dešimtiesiems, Metų klaipėdietės rinkimams. Prabangų Metų klaipėdietei skirtą papuošalą menininkas su­ kūrė iš sidabro, aukso bei inkrus­ tavo granatu, topazais, rubinu ir safyrais.



Pas mus gimsta emocijos!

Aukštos mados drabužiai Kurpių g. 11, Klaipėda Mob. + 370 611 44721 www.sen-mag.lt

viadelleperle VDP ROBERTA SCARPA venezia

CLASS Roberto Cavalli DIEGO M

VERSACE collection HIGH


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.