PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
ketvirtADIENIS, KOVO 22, 2012
Dėl pajūrio pirčių nuomos – galvosūkis galbėtojų vadovui V.Urbonui.
N.Cooperis nežada, kad „Snoro“ bankroto procesai bus baigti greitai.
Miestas 7p.
Lietuva 9p.
68 (19 369)
Tulūzos teroristo kruvinos epopėjos atomazga: vienas prieš 300.
Pasaulis 11p.
Sveiko miesto mitas
Kaina 1,30 Lt
„Jeigu mieste neliks gyven tojų, verslui nebus ką veikti“. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovui Arui Mileškai nerimą kelią moksleivių užmojai emigruoti.
7p.
Pliažus tvers „Stop“ juostomis? Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Į kai kuriuos Klaipėdos paplūdi mių ruožus poilsiautojams šią va sarą gali būti uždrausta įkelti koją, nes jie pavojingai nuplauti, o su tvarkyti nėra pinigų.
Aplinka: Klaipėdoje per metus iš stacionarių taršos šaltinių išmetama beveik 5 tūkst. t įvairių oro teršalų.
Ekologiško miesto įvaizdį Klaipėdai ap ginti vis sunkiau, – pilietiški klaipėdie čiai jau nebegali tylėti kamuojami nuo latinio tvaiko. Tačiau taršą kontroliuojan čios tarnybos sunkiai randa kaltuosius.
būdu.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pirštu dūrė į „kapitalistus“
Šiaurinėje miesto dalyje gyvenan tys klaipėdiečiai tikina, kad naf tos tvaikas juos kankina ne pirmus metus. Jis pasklinda tada, kai vyks ta krova.
„Shutterstock“ nuotr.
„Nesu medikas, bet nemanau, kad žmogui tai naudinga. Nafta tu ri benzolo žiedų, o jie juk pasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Trū ko kantrybė, ir nuėjau į Visuomenės sveikatos centrą (VSC). Ten pasakė, kad žino tą problemą. Kai paklau siau, ką jie daro, sakė, važiuojame, uostome.
4
Tokią grėsmingą naujieną Mies to ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams trečiadienį pranešė Klai pėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvi kas Dūda. Šiųmečiame miesto biudžete numatyti vos 50 tūkst. litų, už ku riuos reikės kopose nutiesti medi nius takus ir įrengti laiptus nuo ko pų į pajūrį. „Tačiau daugelis medinių laiptų yra nuplauti, o įrengti naujus lėšų tikrai trūks. Kai kurios kopos taip nuplautos, jog tapo dideliais šlai tais ir poilsiautojams tikrai gali būti pavojinga jais nusileisti į paplūdimį.
2
2
ketvirtaDIENIS, KOVO 22, 2012
miestas
Į seniūnaičius taiko šeimomis Šiandien prasideda antrasis seniūnaičių rinkimų Klaipėdoje etapas – bus patvir tinti kandidatai, kurie galės pradėti rinkti juos palaikančių gyventojų parašus. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pirminiais duomenimis, prašymus dalyvauti seniūnaičių rinkimuose pateikė per 70 klaipėdiečių. Tik vieno jų kandidatūrą iškėlė dau giabučio namo bendrija, o visi kiti prašymus pateikė patys. Tarp kandidatų yra nemažai įvairių partijų narių. Klaipėdoje yra 54 seniūnaitijos. „Kai kuriose jų seniūnaičiais no ri būti po kelis kandidatus. Popu liariausia – pietinėje miesto dalyje esanti Vakarų seniūnaitija, kurio je kandidatuoja keturi asmenys“, – teigė Klaipėdos savivaldybės ad ministracijos direktoriaus pava duotoja, seniūnaičių rinkimų Klai pėdoje komisijos pirmininkė Alina Velykienė. Tarp kandidatų yra ir tokių, ku rie pareiškė norą dalyvauti rinki muose keliose seniūnaitijose. Ak tyviausia – Ingrida Kuzminskienė, kuri pateikė tris prašymus. „Rinkimuose kandidatuojama ir šeimomis – vyras, žmona, pilna mečiai vaikai“, – klaipėdiečių ak tyvumu džiaugėsi A.Velykienė. Tačiau yra 10 seniūnaitijų, ku riose kandidatuoti nepanoro nė vienas asmuo. Jose teks skelbti
pakartotinius rinkimus. Šiandien rytą viešai posėdžiaus rinkimų komisija, kuri patvirtins kandi datus. „Jiems nebuvo keliami jokie rei kalavimai, išskyrus tai, kad kandi datas į seniūnaičius būtų Lietuvos pilietis. Kol kas nemačiau nė vie no pateikto prašymo, kurį reikėtų atmesti ir kandidato nepatvirtin ti“, – teigė A.Velykienė. Nuo šiandien kandidatai galės iš savivaldybės internetinio tink lalapio atsispausdinti apklausos lapus arba juos pasiimti Vieno langelio ir elektroninių paslaugų skyriuje. Nors nėra nurodyta, kiek kandi datai privalo surinkti parašų, kad jų pakaktų tapti seniūnaičiu, A.Ve lykienė vylėsi, jog pareigų siekian tys klaipėdiečiai nepiktnaudžiaus. „Manau, kad būtų nekorektiška surinkti penkis seniūnaitijos gy ventojų parašus ir tokiu būdu tap ti visos jos atstovu“, – nuomonę išsakė rinkimų komisijos pirmi ninkė. Rinkimų rezultatai bus paskelb ti gegužės 2 d. Seniūnaitis renkamas dvejiems metams, jo pareigos – visuome ninės, tad atlyginimas nėra mo kamas.
Padariniai: Klaipėdos paplūdimius smarkiai nuniokojo šiemet sausį siautusi audra.
Pliažus tvers „Stop“ juostomis? Todėl iki šiol neaišku, ar 1 kai kuriose paplūdimių juostose bus leista ilsėtis poilsiau
tojams, nes tai pavojinga“, – teigė L.Dūda. Pagrindinė problema, anot Klai pėdos savivaldybės Aplinkos ko kybės skyriaus vedėjos Rasos Po vilanskienės, yra tai, jog kai buvo panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kraš totvarkos funkcija perleista uos tamiesčio savivaldybei. Tačiau tik krantų priežiūra, o ne specialistai ir pinigai krantams tvarkyti. „Jei Aplinkos ministerija mums užkrovė šitą problemą, tai turime kažką daryti – arba rėkti, arba pra šymus rašyti“, – pastebėjo Mies to ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.
v.spuryte@kl.lt
Politikai tik dabar suabejojo, ar verta už maždaug milijoną litų va lyti Mumlaukio ežerą, nors šių dar bų viešojo pirkimo procedūros ar tėja prie pabaigos.
nereikės eiti, nes kandidatai ar jų padėjėjai patys rinks gyventojų pa rašus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
R.Povilanskienė patikino, jog prašymas skirti pinigų tvarkyti Melnragės ir Girulių pakrantę buvo rašytas, tačiau gautas atsakymas, jog lėšų galima tikėtis ne anksčiau nei 2014 m., kai prasidės naujas ES programavimo laikotarpis. Be to, R.Povilanskienė pripažino, jog Klaipėdos savivaldybėje tikrai nėra krantotvarkos specialistų, ku rie išmanytų priežastis, kodėl ko pos nuplaunamos ir žinotų būdus, kaip šią problemą spręsti. Galiausiai nuspręsta, jog Mies to ūkio departamentas vis tiek turi parengti sąmatą, kiek kainuotų at statyti visus nuplautus medinius ir net betoninius laiptus, o kai bus aiški pinigų suma, kuri reikalinga, tada vėl bus sprendžiamas klausi mas, kur jų gauti.
Audrius Vaišvila:
Jei Aplinkos minis terija mums užkro vė šitą problemą, tai turime kažką dary ti – arba rėkti, arba prašymus rašyti.
Mumlaukio ežerui – nauja viltis Virginija Spurytė
Apklausa: seniūnaičių rinkimų forma nėra tradicinė – prie balsadėžių
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijoje buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, pa teiktais konkursui pagerinti Mum laukio ežero būklę. Pasiūlymai bus vertinami, tuo met sudaryta preliminari eilė, o jau tada bus paskelbtas nugalėtojas –
bendrovė, kuri pasiūlė Mumlaukio ežerą išvalyti už mažiausią kainą. „O kam jį iš viso valyti? Tai mies to natūra ir jei įsikiš žmonės ir tech nika, bus sunaikinta visa susiforma vusi miškapelkė“, – būsimų darbų būtinybe viešai suabejojo miesto tarybos narys Algirdas Grublys. Tačiau Aplinkos kokybės sky riaus vedėja Rasa Povilanskienė tvirtino, kad jei ežeras nebus iš valytas, tuomet jis taps tikra pel ke. „Ežeras pelkėja, o didelių dar bų jame ir nebus atliekama – tik išvalomas dumblas ir apgenėti pa krantėje esantys medžiai“, – teigė R.Povilanskienė.
A.Grublys laikėsi savo – į natūra lius gamtos procesus žmonės neturi kištis. „Be to, reikia peržiūrėti ir ežero pavadinimą, nes jis yra ne Mumlau kio, o Žvejonės – toks yra istoriniuo se dokumentuose“, – tvirtino po litikas. Mumlaukio ežero išvalymo darbų pirkimo procedūros būtų pa sibaigusios dar pernai, tačiau jas nu traukti ir skelbti konkursą iš naujo re komendavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Priežastis – esą galbūt buvo pasirink tas netinkamas pirkimo būdas. Pinigų Mumlaukio ežero išva lymui skirta iš ES. Suma – 1,179 mln. litų, o dar 209 tūkst. litų tu rėtų pridėti savivaldybė.
3
ketvirtaDIENIS, KOVO 22, 2012
miestas Mobilioji bioklasė
Vaikščios Mokyklapėdis
Priminė apie širdies ligas
Šiandien į Klaipėdą atvyks pirmo ji šalyje mobilioji biomokslų labo ratorija, kuri moksleivius supa žindina su naujausiais biomokslų laimėjimais. „Mobiliąja bioklase“ pavadinta laboratorija aplankys Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją. Moksleiviai išbandys mokslinius prietaisus ir atliks modernius bio mokslų eksperimentus.
Šiandien po senamiestį vaikš čios Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos simbolis – Mo kyklapėdis. Jis bus originaliu gidu mokyklos svečiams iš Vo kietijos, Italijos, Lenkijos, Kip ro, Turkijos ir Alandų salų. Mo kyklapėdį sukūrė mokyklos teatralai ugdymo įstaigos 150ojo jubiliejaus proga.
Antradienio vakarą Klaipėdoje viename iš prekybos centrų vy ko pažintinio pobūdžio vakaras iš kampanijos „Raudona su knelė“ švietėjiškų renginių cik lo. Renginys, skirtas širdies li gų prevencijai, moterims pri minė apie būtinybę rūpintis sa vo sveikata. Akcija organizuota antrą kartą.
Neįgaliųjų centras kelia aistras Vos pradėtas statyti Neįgalumo ir darbin gumo nustatymo tarnybos ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro pastatas jau kelia aistras tarp neįgaliųjų. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Iš visos apskrities neįgaliųjų su laukianti tarnyba gali tapti dar sunkiau pasiekiama, nei šiuo me tu veikiančioji K.Donelaičio gatvė je. Ji neįgaliesiems yra lyg neįvei kiama tvirtovė – čia nėra neįgaliųjų vežimėliams skirtos nuovažos. „Puiku, kad pagaliau turėsime naują centrą, tačiau statyboms pa sirinkta vieta mums kelia nerimą. Šilutės plente įsikursiančią tarnybą sunkai pasieks neregiai bei iš visos apskrities atvykstantys neįgalie ji, nes iš stoties į šį rajoną kursuo ja tik vienas autobusas“, – tikino laikinai Klaipėdos techninės pa galbos centrui vadovaujanti Indra Baltmiškytė. Daugybė aklųjų ir silpnaregių dirba Mažojo Kaimelio rajone įsi kūrusioje įmonėje. Naujai statomas centras jiems taip pat bus nepato gioje vietoje. „Be palydovo bus sunku čia at važiuoti. Nors, bėdai esant, mes, Aklųjų sąjungos darbuotojai, pa lydime“, – tikino Aklųjų sąjungos atstovė. Kelis tūkstančius neįgaliųjų, ku rie turi klausos, judėjimo ir regos problemų, aptarnaujantis Techni nės pagalbos neįgaliesiems centras rūpinasi šiems žmonėms reikalin ga įranga. „Vien per nepilnus tris mėnesius mes išdavėme per tūkstantį tech ninės pagalbos priemonių“, – sa
„Nieko baisaus, bus įrengti liftai. Šiuo metu naudojamos mūsų pa talpos jau tikrai buvo apgailėtinos. Naujame centre juk žmogus galės sutvarkyti visus jam rūpimus klau simus. Klaipėdai labai reikėjo tokio centro. Juk buvo laikai, kai ramentų klaipėdiečiai važiuodavo į Vilnių“, – sakė Techninės pagalbos neįga liesiems centro direktorius Vytau tas Bruzga.
Konk urs as. Šiand ien nuo 13 val. Pi lies muz iej uj e (Pil ies g. 4) vyks Klai pėdos mok yklų penkt ų klas ių moks leiv iams skirt as konk urs as „Jaun ie ji Klaip ėdos istor ij os žin ov ai“. Kon kurs as muz iej uj e org an iz uoj am as jau deš imt us met us, o sus id om ėj i mas juo vis neblėst a: šiais met ais ja me nor ą dalyv aut i pareiškė 16 uos tam iesč io penktok ų kom andų. Ink il ai. Rytoj nuo 11 val. Klaip ėdo je vyks šventė „Draug ystės park as – paukšč ių nam ai“. Tai jau treč ius me tus Klaip ėdoj e reng iama ink ilų kabi nimo akc ij a.
Kapsulė: Šilutės plente Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarny
bos ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro statybas tikimasi už baigti per Kalėdas. Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tikino, kad, Šilutės plen te pastačius naująjį centrą, teks pagalvoti apie specialiai neįga liesiems skirtos pėsčiųjų perėjos įrengimą. „Logistikos požiūriu, ši vieta pa togi atvažiuojantiems automobiliu į Klaipėdą. Nesiimu vertinti, ar tai gera vieta neįgaliems pėstiesiems. Pagrįstai buvome plakami už tai, kad neįgaliesiems skirta tarnyba buvo
nepasiekiama. Tačiau jei šių statybų rangovai laikysis įsipareigojimų, dar šiais metais galime sulaukti įkurtu vių“, – tikino V.Grubliauskas. Dvi tarnybas įkurdinsiančias sta tybas vykdo įmonė „Viremidos sta tyba“. Įmonės atstovas Renatas Petkevičius tikino, kad per tris mė nesius turėtų iškilti pastato sienos, o pabaigtuvių laukiama per Kalėdas. Statybos finansuojamos iš ES fondų. Jos kainuos 5 mln. litų.
Miestą kuops savanoriai talkininkai Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio savivaldybė šiemet itin tikisi talkininkų pagalbos pava sarį mieste iškuopti šiukšles, nes pi nigų biudžete sutvarkyti nelegalius sąvartynus numatyta per mažai.
Nuo balandžio pradžios iki gegu žės pabaigos Klaipėdoje tradiciš kai bus organizuojamos pavasari nės talkos. Jose dalyvaujantiems talkinin kams Miesto tvarkymo skyriuje bus suteikiami talonai nemokamai išvežti atliekas. „Talkininkai Miesto tvarkymo skyriui turės pateikti informaci
ją, kurias teritorijas jie tvarkys, o mes pasirūpinsime, kad jose bū tų pastatyti atliekų konteineriai ir jie būtų išvežami“, – teigė Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Savivaldybė talkininkus taip pat aprūpins ir šiukšlių maišais bei pirštinėmis. Teritorijų, kurias reikia sutvar kyti, sąrašus taip pat galima gauti Miesto tvarkymo skyriuje. L.Dūda pabrėžė, jog šiemet tal kininkų pagalbos ypač tikimasi iš kuopti nelegalius sąvartynus. „Juos sutvarkyti reikia apie 300 tūkst. litų, o miesto biudžete nu matyta tik 50 tūkst. litų“, – prie žastį įvardijo Miesto ūkio depar
Mer as. Klaip ėd os mer as Vyt aut as Grubl iausk as šiand ien 10 val. daly vaus Klaip ėdos sav iv aldyb ėj e vyk sianč iame miesto tar yb os koleg ij os pos ėdyj e, 15 val. mer ij oj e sus it iks su Moody‘s kred ito reit ing o agent ūros ats tov ais. Sav ivaldyb ė. Šiand ien 13.30 Klaip ė dos sav ivaldyb ėje vyks Ekonom ikos ir fin ans ų kom iteto pos ėd is.
kė Artūras Vainauskas, Techninės pagalbos centro specialistas. Specialias lovas, vežimėlius, ra mentus, akliesiems skirtus laikro džius ar kurtiesiems skirtus žadin tuvus išdavinėjantys specialistai jau atkreipė dėmesį, kad projek tuotojai ne viską apgalvojo ruošda mi Techninio pagalbos centro pro jektą – priimamasis šiame centre suprojektuotas antrame aukšte. Vadinasi, atvykus iš kito apskri ties rajono ir atvėrus naujojo cent ro duris teks klaidžioti.
Šilutės plente įsi kursiančią tarnybą sunkai pasieks ne regiai bei iš visos apskrities atvyks tantys neįgalieji, nes iš stoties į šį ra joną kursuoja tik vienas autobusas.
Dienos telegrafas
tamento direktorius. Pagrindinės tokių nelegalių sąvartynų vietos yra Minijos gatvės pabaigoje, Ši lutės plente, Girulių miške, Tau ralaukyje. Balandžio 21 d. vyks tradicinė ak cija „Darom“. L.Dūda neslėpė, jog šiemet savivaldybės indėlis šioje ak cijoje bus šiek tiek menkesnis. „Mes likome tik tarpininkai tarp akcijos organizatorių, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir atliekų vežėjų. Padedame derėtis, kad at liekos būtų nemokamai išvežamos, o sąvartynas už jų priėmimą neim tų mokesčio. Kitų finansinių gali mybių neturime“, – teigė L.Dūda. Valdininkai atkreipė dėmesį, jog pavasarį turėtų išsikuopti ir pri
vačių teritorijų šeimininkai. Juos kontroliuos savivaldybės sanitari jos inspektoriai. Pernai talkose dalyvavo 77 or ganizacijos, kurios išvalė 70 teri torijų. Aktyviausi buvo moksleiviai ir studentai.
Pernai talkininkai surinko: 76 t komunalinių atliekų, 22 t biodegraduojančių atliekų, 33 t padangų.
Mokest is. Pal angos pol it ik ai perž iū rės žemės mokesč io tar if ų dyd žius. Nuo 2013 m. sav ivaldybių tar yb oms suteikt a teis ė pač ioms nus tat yt i šio mokesč io tar if us. Tod ėl iki birž el io bus parengt as atit ink am as miesto tar yb os sprend im o proj ekt as, nu mat ant is, jog apleist ų žemės sklyp ų sav in ink ams taikom as ne min im a lus 0,01 proc ., o maks im alus – 4 proc . mokesč io tar if as. Aps ileidus iųj ų są raš us planuoj am a sud ar yt i iki rug sėj o 1 d., o mokest į sumokėt i bus pri valu iki lapkr ič io mėn. 15 d. Mirt ys. Vak ar Civ il in ės metr ik ac i jos skyr iuj e užreg istr uotos 7 klaip ė dieč ių mirt ys. Mirė Jevdok ij a Timo fej ev a (g. 1927 m.), Stef an ij a Rut ien ė (g. 1928 m.), Anast as ij a Bag a (g. 1932 m.), Isaj us Jegorov as (g. 1938 m.), Eu gen ij a Ben iuš ienė (g. 1944 m.), Sergej Meščer iakov (g. 1953 m.), Pavel Arš i nov (g. 1962 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Zuz an a Galg in ien ė, Stef an ij a Ru tien ė, Jevdok ij a Tim ofej ev a, Serg ej Meščer iakov. Jon išk ės kap in ės. Šiand ien laid o jam i Juoz as Kėd ait is, Isaj us Jeg o rov as. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimd ė 7 moter ys. Gimė 4 merg aitės ir 3 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 18.30 val. greito sios pag alb os med ik ai sul aukė apie 70 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai skun dės i krauj ot akos sut rik im ais, pilvo skausm ais. Med ik ai buvo kvieč ia mi pad ėt i ir vieš os e vietos e gul in tiems neblaiv iems asmen ims.
4
ketvirtADIENIS, KOVO 22, 2012
miestas
Sveiko miesto mitas Labai nusivyliau tokiu 1 neveiklumu“, – pasa kojo pilietiškas klaipėdietis.
„Kai mieste pasklinda smar vė, ją kontroliuojančios institu cijos turi standartinį atsakymą – esą nosis užuodžia gerokai ma žesnes koncentracijas, negu ža lingos sveikatai. Bet jei visa tai ir nekenksminga, ta smarvė ga li visiškai sugadinti gyvenimą“, – tvirtino Žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis. „Uosto krovos kompanijos ža da įrengti modernų įrenginį, ku ris sumažins naftos tvaiką mieste. Tačiau kas gali pasakyti, iš kur tas kvapas sklinda? Nustačius šalti nį, problemą išspręstume greitai. Aišku, ne vėjas kaltas, kad kažkas nepadaro namų darbų“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas. „Kvapai – sena Klaipėdos pro blema ir jos niekas nenusiteikęs judinti, nes kapitalistai supyks. Todėl realiai kontrolės nėra, tai tik verslininkų sąžinės reikalas“, – ironizavo E.Paplauskis.
Slaptas eksperimentas
Buvęs Klaipėdos apskrities vy riausiasis gydytojas Valdema ras Anužis įsitikinęs, kad kol pačioms įmonėms bus pavesta kontroliuoti taršą, tol tos kont rolės nebus. Ir kol savivaldybė jos neperims, niekada nežinosi me, kas vyksta mieste. V.Anužis prisiminė slaptą eks perimentą, kai visos tarnybos da vė sutikimą deginti pavojingas medicinines atliekas atviru būdu. Ir Klaipėdos savivaldybė apie tai nieko nežinojo. „Tai buvo lygiai prieš 10 me tų. Vienas žinomas profesorius užkūrė tą krosnį. Paklausus or ganizatorių, kaip vertina tokius
Leidimus gauna visi?
Klaipėdos VSC per visą savo veiklą nėra sustabdęs jokio ob jekto statybos, kuri būtų pavo jinga aplinkai ir žmonėms, pri pažino VSC direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius. „Ne, mūsų funkcija nėra stab dyti. Mes vertiname projektinę dokumentaciją ir pareiškiame pa stabas. Jeigu ką nors surandame, atiduodame taisyti. Kol nepatai so, leidimo neduodame“, – teigė R.J.Pilipavičius. Direktorius pripažino, kad iš VSC prieš 4 metus atėmė labora torijas. Jos prijungtos prie centri nės ir, norint Klaipėdoje atlikti ty rimus, reikia teikti paraiškas. „Ar tai buvo taupymas, ar koks nors kitas motyvas, nežinau. Laboratoriniai tyrimai yra, bet procedūra kitokia, kai priklausė mums, kai ką spręsdavome ope ratyviau“, – pasakojo R.J.Pilipa vičius.
Prof. Algimantas Kirkutis
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas
K
laipėdoje nėra pat i blo giaus ia sit uac ij a, orą gryn ina jūr in is klima tas. Prieš kelet ą met ų Klaipėdos universitete su studen tais tikr inome oro taršos, triukš mo lyg į. Braiž ėme žemėl apius, kur ta tarša did žiausia. Klaipėdo je ji egz istuoja, ir tai jok ia paslap tis. Suprantama, gyventojams tai nėra gerai. Civ il izacija taip spar čiai vystosi, kad žmog us nespė ja prisitaikyti prie aplinkos, ir kyla lėt inės neinfekcinės ligos. Jungt i nių Tautų Organizacijos duomeni mis, nuo tų ligų per metus pasauly je miršta 36 mln. žmonių, Europoje 86 proc. visų mirčių ištinka dėl lėti nių neinfekcinių ligų. Tuo susirūpi nę visi, nes ketvirtadalio tų žmonių amž ius nesiekia 60 metų. Visa tai byloja, kad apl inka šiandien žmo gui gyvent i nepakankamai nat ū rali ir saugi.
Ekspertas pataria
Klaipėdos VSC skundų statistika
Tik rašo pažymas
Paaiškėjo, kad VSC yra keturi skundų nagrinėjimo etapai. Pir miausia, kai žmogus parašo skun dą, surenkama komisija. „Mes turime įvertinti tą kva pą pas žmogų jo aplinkoje, po to nuvažiuoti į įmonę, kuri, kaip įtariama, skleidžianti taršą. Jei prieiname išvadą, kad ta tar ša susijusi su tos įmonės veik la, toliau einame į antrą etapą“, – tyrimų eigą atskleidė Klaipė dos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedė ja Asta Šlepetienė. Tada kiekviena įstaiga, daly vaujanti komisijoje, savivaldybės, Aplinkos apsaugos departamen tas, Visuomenės sveikatos cent ras, visi atlieka savo tyrimus, rašo pažymas ir dažnu atveju nustato, kad skundas nepagrįstas. „Kvapų mėginio neužtenka. Žmogaus uoslė užuodžia greičiau, nei priartėja tos cheminės taršos nustatytas slenkstis. Žmogus jau jaučia, o mes aplinkoje nieko ne randame“, – tyrimų vingrybes pasakojo A.Šlepetienė.
Komentaras
Erlandas Paplauskis:
Jei visa tai ir ne kenksminga, ta smarvė gali visiš kai sugadinti gyve nimą.
Vertė: išskirtinai natūralios, organinės kilmės ekologiškos „MÁDARA“ 2008 m. gauti 103 skundai.
Tik 44 proc. skundų buvo pagrįsti. 15 skundų gauta dėl oro taršos. 8 iš jų buvo pagrįsti, 2 – iš dalies pa grįsti, 5 – nepagrįsti. 2009 m. gauti 109 skundai.
eksperimentus, jie pasakė: jei pradės kristi raguočiai, tai tada bus blogai. Tik įsikišus Apskri ties gydytojo tarnybai, „ekspe rimentinis“ medicininių atlie kų deginimas buvo nutrauktas. Kas gali paneigti, kad už tą kros nį kažkas negavo pinigų? Įdomu tai, kad ir VSC, ir Aplinkos ap saugos departamentas davė lei dimus tokiai veiklai“, – pasako jo V.Anužis. Korupcijos ženklų nėra
Kontrol iuojanč ios inst it uc ijos įgyja riziką įklimpti į korupciją. Tačiau dėl Klaipėdos VSC veiklos nėra buvę nė vieno tyrimo. „Per pastaruosius dvejus me tus mes nesame gavę skundo dėl galimos korupcijos. Todėl galima daryti išvadą, kad žmonėms tai neaktualu“, – pareiškė VSC vyr. specialistė teisės klausimams Viktorija Bartašiūtė. Jokios informacijos apie korup ciją Visuomenės sveikatos centre neturi ir Specialiųjų tyrimų tar nyba. Tarnybų nesudomino net vie šųjų pirkimų planai. 2012 m. Klaipėdos VSC už 3 tūkst. litų planuoja įsigyti mais to produktų, už 8 tūkst. – pašto ženklų ir pagal užsakymą paga mintų spaudinių. Dar labiau stebina tualetinio popieriaus poreikiai, nes jo pla nuota įsigyti už 13 tūkst. litų. Tai būtų 56 ritinėliai kasdien. Dar 4 tūkst. litų skirta gaivikliams ir ki tiems tualeto reikmenims.
91 išnagrinėtas, 8 persiųsti kitoms ins titucijoms pagal kompetenciją, 5 – nu traukti, 7 – nagrinėjimas pratęstas. Tik 27 skundai buvo pagrįsti. Gauti 3 skundai dėl oro taršos, visi jie pripažinti nepagrįstais. 2010 m. gauta 115 skundų.
51 išnagrinėtas, 37 – persiųsti kitoms institucijoms pagal kompetenciją. Dėl oro taršos gautas vienintelis skun das ir tas pripažintas nepagrįstu.
Tarša mieste (šaltinis www.klaipeda.lt) 2009 m. Klaipėdos mieste iš staciona rių taršos šaltinių išmesta 4,963 tūkst. t įvairių atmosferos oro teršalų. Iš šio kiekio kietosios dalelės suda rė 464,6 t, o dujinės ir skystosios me džiagos – 4, 499 tūkst. t. Iš Klaipėdoje esančių stacionar ių taršos šalt in ių 2009 m. į apl inkos orą išmesta 176,3 t sieros dioksido, 350,6 t azoto oksidų, 1135,6 t anglies monoksido, 2767,6 t lakiųjų organi nių teršalų, ir 68,9 t fluoro bei kitų teršalų. Lyginant 2008 ir 2009 m. Klaipėdos miesto oro teršalų išmetimus iš sta cionarių taršos šaltinių, galima da ryti išvadą, kad kietųjų dalelių emi sijos nepakito.
kosmetikos pagrindą sudaro Baltijos regione augančių gėlių ir žolių ekstraktai, todėl šie produktai yra itin efektyvūs. „MÁDARA“ gaminiai sertifikuoti pagal tarptautinį „Ecocert“ standartą. Vytauto Petriko nuotr.
Grožio chemija – tarsi uždelsto veikimo bomba Justė Labutytė Šampūnai, kremai, dezodorantai, losjonai – tai tik dalis higienos bei grožio priemonių arsenalo, be kurio šiandien jau sunkiai įsivaizduotume savo kasdienybę.
Tačiau retas susimąsto, kokį turi nį dailiose pakuotėse išties siūlo šių produktų gamintojai. Didžio joje dalyje kosmetikos priemonių puikuojasi gausus rinkinys konser vantų, dažiklių, kvapiklių bei kitų sintetinių medžiagų, kurios to li gražu nėra draugiškos mūsų or ganizmui. „Tai tarsi uždelsto veikimo bom ba“, – vaizdžiai palygino ekologiš kos gyvensenos filosofiją propa guojančios bendrovės „Bio Sala“ rinkodaros ir verslo plėtros vado vė Ieva Vaičiūnaitė. Kosmetikoje naudojama „chemi ja“ neišgaruoja, priešingai – pama žu kaupiasi organizme ir gali tapti įvairių ligų, negalavimų priežasti mi. Sintetinės medžiagos neretai išprovokuoja alergiją, o onkologai linkę manyti, kad kaip konservan tai naudojami parabenai turi įtakos vėžiniams susirgimams. „Pavyzdžiui, plaukų šampūnuo se, kondicionieriuose ar kaukėse naudojamos „piktosios“ medžia gos, cheminiai konservantai per tris minutes nusėda mūsų kepe nyse. Ir jei žmogus nesilaiko stiprių organizmo valymo programų, šios medžiagos pamažu kaupiasi orga nizme“, – įspėjo I.Vaičiūnaitė. Apie 60 proc. visos naudojamos kosmetikos yra sugeriama į odą ir gali patekti į kraują. O juk kasdien,
ypač dailiosios lyties atstovėms, tenka naudoti galybę priemonių – pradedant tonikais, kremais, se rumais, pieneliais ir baigiant lūpų dažais, blakstienų tušu, pudra bei kita dekoratyvine kosmetika. Todėl tai, kuo kasdien švarina me, tepame savo kūną, yra ne ma žiau svarbu nei tai, ką valgome. Gausų natūralių ekologiškų pre kių asortimentą siūlantis produktų tinklas „Bio Sala“ pateikia įvairių alternatyvų masinei grožio indus trijos produkcijai. Neseniai uosta miesčio prekybos centre BIG duris atvėrusioje ekologiškų ir natūralių produktų „Bio Salos“ krautuvėlėje siūlomas platus veido, kūno, plau kų priežiūros priemonių bei deko ratyvinės kosmetikos asortimen tas. Atskira produktų linija skirta vaikams bei kūdikiams. Siekdama pažadinti moterų su sidomėjimą nekenksminga koky biška kosmetika „Bio Sala“ kovą skelbia latvių gamintojų ekolo giškos kosmetikos „MÁDARA“ dienas. Jų metu visam asorti mentui bus taikoma 20 proc. nuolaida. Įsigijusieji prekių ne mažiau kaip už 79 litus, bus nustebinti šios kos metikos linijos miniproduktais, o už prekes atsikaitančiųjų „Swed bank“ mokėjimo kortele laukia dar daugiau staigmenų. „Didžiuojamės, galėdami pa siūlyti itin aukštos kokybės „MÁDARA“ gaminius, kuriuos su didele meile iš visiškai natūralių, ekologiškų medžiagų kuria arti miausi mūsų kaimynai“, – kalbė jo I.Vaičiūnaitė. Užs. 928496
5
ketvirtADIENIS, KOVO 22, 2012
klaipėdos verslas Brangi nuoma
Geoterminė energija
Klaipėdoje brangiausias išnuomojamas bu tas kainuoja 5 tūkst. litų per mėnesį. Jis yra Kauno g., daugiaaukščiame 2008 m. staty bos name. Pačiame viršutiniame 18 aukš te išnuomojami moderniai įrengti 6 kam barių apartamentai, jų plotas – 308 kv. m. Dar vienas prabangus būstas išnuomoja mas Kuosų g., 2008 m. pastatyto namo 34 aukšte. Jo mėnesio nuomos kaina – 4,9 tūkst. litų.
Per pirmus 2012 m. mėnesius bendrovė „Geoterma“ pagamino 16,4 tūkst. MWh ši lumos, iš jos – 3,7 tūkst. MWh geotermi nės šilumos. Per 2011-uosius pagamin ta 91,6 tūkst. MWh šilumos, iš jos – 18,7 tūkst. MWh geoterminės. Į aplinką neiš mesta 4,2 tūkst. tonų CO2, sutaupyta 2,2 mln. m 3 dujų. Pernai, palyginti su 2009 m., šilumos „Geoterma“ pagamino 75 tūkst. MWh mažiau.
Lietuvių statybininkai – su kokybės ženklu Bevizis režimas tarp kaimyninės Kalining rado srities ir dalies Lenkijos, greičiausiai įsigaliosiantis jau šią vasarą, kelia rūpestį mūsų šalies verslininkams. Jie nerimau ja dėl rinkos ir klientų, kurių gali netek ti. Tačiau mūsų šalies diplomatai ramina, kad lietuviai taip pat turi ką pasiūlyti.
Jolanta Juškevičienė j.juskeviciene@kl.lt
Sulauks Klaipėdoje
Kaimyninėje Kaliningrado srityje mūsų šalies verslininkai nuolatos ieško naujų partnerių ir naujų rin kų. Su tokia misija pas kaimynus neseniai lankėsi keliolikos versli ninkų grupė iš Lietuvos. Jie susi tiko su kolegomis iš Kaliningrado prekybos, pramonės ir amatų rū mų, Lietuvos generaliniu konsulu Kaliningrado srityje, lankėsi vie noje didžiausių šio krašto statybų parodų. Ne vieną panašią verslo misiją į Kaliningradą organizavęs ir lietu vių delegacijai vadovavęs Klaipė dos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Viktoras Kro lis po susitikimų teigė, kad šį kar tą kaliningradiečių susidomėjimas ir aktyvumas per susitikimus su lietuviais verslininkais buvęs be ne triskart didesnis nei prieš po rą metų. „Delegacijos nariai Kaliningrade turėjo apie 70 susitikimų su vie tos verslininkais. Žinoma, nereikia norėti, kad iš karto būtų apsikeis ta sutartimis. Kol kas vyko tik pri sistatymas, žvalgytuvės, bet susi domėjimas buvo didelis. Keturias valandas per dieną dalyvauti tik
verslo susitikimuose, tai yra daug“, – pasakojo V.Krolis. Vizitas jau davė ir apčiuopiamą rezultatą. Gegužės 31– birželio 1 d. Klaipėdoje rengiamoje Tarptauti nėje Vakarų Lietuvos verslo pasie kimų parodoje bei forume dalyvaus Kaliningrado savivaldybės delega cija, vadovaujama miesto mero, atvyks Kaliningrado pramonės ir
Vyrauja nuomonė, kad jei ką nors nori kokybiškai pastatyti ar suremontuoti, rei kia kviesti lietuvius.
amatų rūmų prezidentas Aleksejus Zinovjevas, kai kurios kaliningra diečių įmonės dalyvaus parodoje.
V.Krolis ir Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade V.Stankevičius visada pasirengę suteikti žinių verslininkams.
Rąstiniais namais, poliais bei geomembranomis prekiaujančios įmonės „Geosintetika“ direktorius Salvijus Paškauskas parodos daly vius stebino ne tik gaminiais, bet ir ten kol kas neregėtu pasiūlymu. „Parodos metu užsisakiusiems rąstinį namą dovanojame kruizą jachta Kroatijoje“, – klientus gun dė įmonės vadovas. Kitos lietuvių įmonės statybų parodoje pristatė granito gaminius, medinius lau ko baldus, pavėsines ir pirtis, ke lio ženklus, fasado dažus.
Lietuviais pasitiki
Nenuostabu, kad prie lietuvių stendų nuolatos būriavosi žmonių. Lietuviai ir statyba laikoma patiki mu deriniu. Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningra de Vaclavas Stankevičius patiki no, kad čia gerai vertinama Lie tuvos verslininkų, statytojų darbo kokybė. Esą vyrauja nuomonė, kad jei ką nors nori kokybiškai pastatyti ar suremontuoti, reikia kviesti lie tuvius.
Parodoje žvalgytuvės
Lietuvos ir Klaipėdos įmonės turėjo progą dalyvauti neseniai Kalining rade pasibaigusioje tarptautinėje statybų parodoje „Fasadas 2012“. Tarp 220 kompanijų iš Kalining rado srities, Rusijos, Latvijos, Len kijos, Baltarusijos, buvo ir 6 įmo nės iš Lietuvos. Tarp jų – viena iš uostamiesčio.
Prisistatė: „Geosintetikos“ direktorius S.Paškauskas (centre) turėjo kuo
sudominti statybų parodos „Fasadas 2012“ Kaliningrade lankytojus.
Vizitas: Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius
Verslinikus globojantis ir mie lai konsultuojantis V.Stankevičius mano, kad čia veiklos atrasti galė tų ne tik statybininkai. Kaliningrado srityje yra kelios prioritetinės sritys, kurioms ar timiausiu metu bus skiriama itin daug dėmesio. Pirmiausia – že mės ūkis. „Jie puikiausiai mato, kad par duotuvėse daug produkcijos iš Lenkijos ir Lietuvos, o pačių žemės ūkis nėra išvystytas, nors neap dirbtos žemės čia netrūksta. Todėl vyriausybė skatina ir nori, kad že mės ūkio produkcija būtų augina ma ir perdirbama čia. Tikimasi, kad tada maisto produktų kainos bus mažesnės. Dabar jos yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje ir Lenki joje“, – pasakojo V.Stankevičius. Netoli Sovetsko statoma Baltijos atominė elektrinė, todėl energeti ka – dar viena prioritetinė verslo sritis. Jei kaip planuojama čia bus pastatyti du reaktoriai, energijos bus pagaminama daugiau, nei rei kia saviems poreikiams. Ją ketina ma eksportuoti. Vis garsiau Kaliningrado srityje kalbama ir apie gintaro pramonės atgimimą.Dar viena sritis, kurią kaimynai laiko prioritetine – yra turizmas. „Visur, kur pirštu dursi, čia ga lėtų būti reakreacinė zona. Tačiau poilsio ir turizmo infrastruktūra čia išvystyta kur kas silpniau nei Lietuvoje ir Lenkijoje. Ten keliau ja ir patys kaliningradiečiai“, – sa kė V.Stankevičius.
Jolantos Juškevičienės nuotr.
Kaliningradas tolsta į Lenkiją Verslininkai, išgirdę, kad Kalining rado sritis ir Lenkija rengiasi be viziam režimui, sunerimo, jog iki šiol mielai Klaipėdoje apsipirkda vę, Lietuvos pajūryje pailsėdavę kaliningradiečiai pas mus taps re ti svečiai, arba visai juos prarasi me. Manoma, kad Lietuvos versli ninkai dėl to praras galimybę kon kuruoti, o šalies ekonomika neteks dalies pinigų.
Lietuvos Respublikos gene ralinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius mano, kad rimtų priežasčių baimin tis nėra: – Kol kas tarp Lenkijos ir Kalining rado srities galioja įprastas vizų re žimas, kaip ir su Lietuva. Žinome, kad sutartis pasirašyta, tačiau ją dar reikia ratifikuoti. Jei ji bus ra tifikuota, galioti pradės ne anks čiau nei birželį ar liepą. Tada įsi galios nebe vizų, o leidimų režimas. Kol sutartis neratifikuota, detalių
žinome nedaug. Kaip supranta me, įsigaliojus sutarčiai Kalining rado srities gyventojams bus išduo damos nebe vizos, o leidimai, kurie galios trijose vaivadijose. Norint keliauti į kitus Lenkijos regionus ar kitas ES valstybes, jau bus reikalin ga Šengeno viza. Gal pirmais metais tai šiek tiek ir atitrauks Kaliningrado srities gy ventojus nuo Lietuvos, o gal ir ne. Mūsų konsulate gauti Šengeno vi zą nėra sunku, nėra ir ypatingų ei lių. Vizą galima gauti per 5–6 dar bo dienas, o ji kainuoja 35 eurus. Per metus mes išduodame apie 70 tūkst. vizų. Leidimas į Lenkiją kai nuos pigiau. Veikiausiai 20 eurų ir galios kelerius metus. – Ar atvėrus Kaliningrado sri ties gyventojams Lenkijos sie ną ir leidžiant laisviau keliau ti pasienio teritorijoje, to paties nežadama daryti Lietuvoje? – Mes, Lietuva, džiaugiamės lenkų ir rusų kolegų diplomatiniais pa
siekimais. Jie įveikė visus ES lyg mens barjerus. Lietuva tam ne prieštaravo. Dar prieš keletą metų buvo suda ryta darbo grupė Lietuvos ir Rusijos pareigūnų. Jie buvo parengę ir su redagavę susitarimo tekstą dėl be vizio režimo 30–50 km zonoje. Tai leidžiama pagal ES ir Šengeno rei kalavimus. Tačiau kai viskas bu vo suderinta ir suredaguota, mūsų kaimynai rusai atsisakė pasirašy ti šią sutartį. Lietuvos strategija buvo tokia: pradėkime bendradarbiauti pagal tuos kriterijus, kuriuos jau dabar leidžia ES, o ateityje tą patirtį gal būt perkelsime visai Rusijai ir da rysime kitus žingsnius. Rusija apsisprendė kitaip ir mes gerbiame jų apsisprendimą. Savo pastangas jie nukreipė į Lenkiją. Mes, diplomatai, esame tik įsta tymų vykdytojai. Ar panašiai kaip su Lenkija galėtų nutikti ir Lietuvo je, priklausys nuo šalies Prezidentės ir Vyriausybės.
6
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
nuomonės
Mitas apie gydytojus subliūško
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ar būtina ką nors užmušti? Irma Verbienė
P
askutinis vasario savait gal is – ket ur i pol ic ijos pareig ūnai su žiema at sisveikino svaigiai. Išgė rę sėdo prie vairo, nepraslydo ko legoms pro akis. Ačiū Dievui, nie ko neužmušė. Min istras ir pol ici jos generalinis komisaras liko po stuose, garsiai paž adėdam i, kad pareig ūnai-taurelės mėgėjai atsi sveik ins ne tik su žiema, bet ir su darbu, ir su visomis policininkams numatytomis socialinėmis garan tijom is. Visi paburbėjo, save ir ki tus ramindami, kad šie kelių gaide liai bent neužmušė vaik ų ar medi kų, ir pamiršo.
Vienas šlitinėjo Sei me, nes turėjo proble mų dėl širdies, kitas – atrodė įtartinai, nes visą naktį nemiegojo, trečias – pripūtė 0,83 promilės. Pavasar į – solidesnio veikėjo vira žai: parlamentaras Vincas Babilius sukėlė avariją – jo vairuojamas pra šmatnus „seiminis“ visureigis „VW Touareg“ taranavo „Mazdą 6“. Pas tarosios keleiv iai liko gyv i. Ačiū Dievui. Teoriškai parlamentaras turėjo po eismo įvykio sustoti, sulaukti poli cijos, gauti baudą, jei vairavo išgė ręs ir tiesiog atsisveikinti su Seimo nario mandatu. Viskas. Tačiau viskas vyko kitaip arba taip, kaip visada „vyksta“ parlamenta rams. Netikėti avarijos liudininkais nėra priežasčių. Taigi garbusis Sei mo narys taranavo automobil į. Jis orientavosi tiek, kad galėtų pa siūlyt i nukentėjus ies iems pin i gų (o ką, ar jis – ne vyras, ar ne val džioje?). Žmonėms pinigų nereikė jo (matyt, keistuoliai pasitaikė), tai ko dar laukti? Nusisuko ponas Sei mo narys visureigio numerius, iš sikvietė taksi ir grįžo namo. Valio. O rytą pranešė sergąs. Ir ne kokio mis nors pag ir iom is Seimo bend rabutyje galuojasi, o yra rimtų me
dik ų rimtai gydomas rimtose San tariškių klinikose. Kaip tai girdėta, kaip paž įstama ir kaip tai siutina... Vienas šlit inėjo Seime, nes turėjo problemų dėl šird ies, kitas – atro dė įtart inai, nes visą nakt į nemie gojo, trečias – pripūtė 0,83 prom i lės, nes prieš lipdamas į automobi lį maktelėjo vieną, o gal dvi taures vyno ir galų gale lieka kaltas alko testeris. Pono V.Babiliaus liga, jo žodžiais ta riant, „tokia sunki, nuo kurios mirš ta kas antras, jei išgeria“. Todėl gar busis Seimo nar ys nevartoja jau met us. Užuojauta p. V.Babil iui ir dėl ligos, ir dėl ilgalaikio susilaiky mo. Tačiau kodėl, Seimo nary, pasi šalinote iš avarijos vietos, kodėl ne pasidomėjote, ar kam reikia medi kų pagalbos, kodėl ligoninės pala tą pavertėte cele, kurioje apsigyve na davusieji tylos įžadus? Galų ga le, jei tapo taip bloga, kodėl nežinia kur slapstėtės? Šmaikštieji internautai parengė at sakymą: Vincukas sukėlė avariją ir išnyko tarsi dūmas, nes skubėjo sa vo vedliui Arūnui Valinskui bren džiuką pristatyti. Juokinga. Tačiau šiom is dienom is kažkaip pernelyg šmaikščiai žmonės, ypač V.Babiliaus kolegos, Seime apie mi nėtą avariją kalba. Štai Seimo etikos prievaizdas Algi mantas Salamakinas juokauja, kad V.Babilius ir kiti buvusios A.Valins ko žvaigžd žių frakcijos nar iai ge riausiai vykdo savo rink imų pro gramą. „Pasakė, kad Seime bus linksma. Iš tiesų – linksma. Bet kad taip links ma – turbūt niekas netikėjo. Iš visų, kurie davė pažadus rinkėjams, jie vykdo normaliausiai. Dar pusė me tų liko, gal dar bus kas nors“, – po kštavo A.Salamak inas. Tiesa, pa juokavęs susizgribo pridurt i, kad iš tiesų jam visai nelinksma. Ir A.Valinskas pokštauja, kad anks čiau jo tvenkinius prižiūrėjęs galė tų ir vėl užsiimti šia veikla. Ir prime na, jog ne tik jo bendražygiai Seime cirkus krečia. Be to, anot A.Valins ko, jo koleg ų veidai įsimint inesn i. Na taip, socialdemokratą Gintau tą Mikolait į pralenkti sunku, retas parlamentaras leid žia sau darbo vietoje prisilupt i tiek, kad sunk iai žod į išspaustų. Situacija išties kelia šypseną, o jei įsivaizduoji, kaip svirdul iuoja Sei mo nar ys, po pažast imi pasik išęs automobil ių numer ius... kažkam taip juokinga. Bet tik dėl to, kad V.Babilius nieko neužmušė. O galėjo. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Auklėja keiksmais
Keiksmai viešoje erdvėje – ne nau jiena. Ypač gatvėje. Tačiau apstulbi no vienas tėtis, kuris savo mažametę dukrą į automobilį sodino palydė damas keiksmų lavina. Net atsisu kau pažiūrėti, kas tas prasikaltėlis, ir pamačiau mažą mergytę. Siaubinga, jei viešai nesivaldo, tai kaip elgiasi su tuo vaiku namie? Jolanta
Turgus turi būti
Senasis turgus turi būti, be jo Klai pėda nebus Klaipėda. O tvarkos ja me, mano manymu, nėra dėl di rektoriaus asmeninių savybių. Jei nesugeba tvarkytis, reikia paskelbti konkursą ir išrinkti naują direktorių, kuris ne tik norėtų būti direktoriumi, bet ir galėtų dirbti. Viskas priklauso nuo vadovo. Danutė
Duobė plečiasi, laukia aukų
Dar neprasidėjus žiemai, Minijos ir Strėvos gatvių sankirtoje šaligatvy je atsivėrė smegduobė. Įsmuko ke turios plytelės. Dabar jau ji išsiplė
Andriaus Deltuvos karikatūra
Atšilus orams, parke lyje prie I.Simonai tytės kalno yra vadi namasis pensininkų kurortas. Ten sklan dančiam mitui, kad jei gydytojui neduosi pinigų, tai niekas ta vęs ir nežiūrės, pritar davau ir aš. rių, atėjo budintis gydytojas ir sesutė. Gydytojas apžiūrėjo, bu vo atlikti tyrimai, o vėliau su tė dvigubai. Šita gaudyklė tapo labai pavojinga dviratininkams. Po įspėji mo apie galimas traumas, kažkas į tą duobę įmetė seną padangą, tikriau siai, kad griūvant taip neskaudėtų. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Lai kas bėga, duobė plečiasi, miesto val džia vargo nemato. Viktoras
Vagia juodžemį
Pasibaisėjau Klaipėdos senolėmis. Šeštadienį vidury dienos pačiame miesto centre garbaus amžiaus mo teriškė į maišą rankomis sėmė juo džemį iš miesto gėlyno. Supratau, kad ne želdinių darbuotoja, nes, pa stebėjusi, kad ją mato, sparčiai spru ko, palikusi nusikaltimo vietą, duobę miesto gėlyne. Atkreipiau dėme sį, kad tokių duobių klombose yra ir daugiau. Mielos močiutės, nedary kite gėdos, juodžemio pasikasti ga lite ir ne taip toli esančiame Melnra gės miške. Jadvyga
Prekijai – be dantų
Nereikia miesto centre to šašo – tur gaus. Turgūs visada traukė ir traukia visuomenės atmatas. Pažiūrėkite, dalis tų prekeivių – ištinusiais rau donais veidais, be dantų. Ir pardavi nėja dievai žino iš kur gautas prekes,
leisti vaistai ir prijungta lašelinė. Praėjo pilvo ir nugaros skausmai, o pirmadienį atlikti kiti reikiami tyrimai. Pasijutau tokia daktarų „žino vė“, pasikliaujanti tik mitais, kai klausiausi, kaip gydytojas rūpes tingai man, septyniasdešimtme tį peržengusiai senutei, išsamiai aiškino apie skausmus sukėlusias priežastis. Neturiu pinigų mokamai padė kai iš 645 litų pensijos, kurią ir taip praryja šildymas ir kiti komunaliniai patarnavimai. Noriu atsiprašyti gydytojų savo ir visokių tokių kaip aš „žinovių“ var du, žemai jiems nusilenkti ir padė koti. Staselė Taurylienė
maisto produktus. Juk tai sukčių liz das. Nei jie mokesčių moka, nei jau čia socialinę atsakomybę už ką nors. Aišku, yra ir sąžiningų prekeivių. Bet juos užgožia alkoholikai, vagys ir vi suomenės atmatos. Vilija
Privalo kompensuoti
Kai privatizavome butus, jie buvo ne pritaikyti taupiam šildymui. Žmonės juk nekalti, kad ekonominės sąlygos pasikeitė, pabrango kuras ir taip to liau. Valdžia, parduodama tuos bu tus, privalėjo juos apšiltinti, o jei to nepadarė, privalo žmonėms kom pensuoti sąskaitas už šildymą. Antanas
Padidina sąskaitas
Gyvenu prieš 12 metų pastatyta me name. Jis modernus, prietaisais galima reguliuoti šilumos tiekimą. Deklaruoju, kad vasarį sunaudojau 800 kWh butui apšildyti. O ener getikai atsiunčia sąskaitą už 1000 kWh. Sako, kad tokia norma, bet aš juk ne N.Chruščiovo laikų name gy venu, man tas jų skaičiavimas netin ka, bet jiems neįdomu, prirašo, kiek jiems patinka. Argi tai ne valstybinis reketas? Augustinas Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
P
rieš daugelį metų pusiau naktį greitosios pagalbos buvau nuvežta ir paguldyta į ligoninę. Savaitgalį sulau kiau tik termometro ir paval gyti, bet šitai galėjau gauti ir namuose. Pirmadienį vizituojančiam gydytojui pasakiau, kad viskas gerai ir pati pasi prašiau išleidžiama namo, nors nesijaučiau gerai. Atšilus orams, parke lyje prie I.Simonaitytės kalno yra vadinamasis pensininkų kurortas. Ten sklandančiam mitui, kad jei gydy tojui neduosi pinigų, tai niekas ta vęs ir nežiūrės, pritardavau ir aš. O ką daugiau seniems žmonėms šnekėti, kai nėra pinigų nueiti į teat rą ar nuvažiuoti prie jūros? Bet rimtesnei ligai pasibeldus į or ganizmą, šitas mitas subliūško. Pi nigų niekam nedaviau, nes jų ir ne turėjau. Mintyse Dievui dėkoju už gydy tojus, kurie man atliko onkologinio pobūdžio operacijas. Dėkoju ir grei tosios pagalbos medikui, kuris šįkart buvo reiklesnis. Penktadienio pavakarę, kai grei tosios suleisti vaistai nesuveikė, buvau nuvežta į Klaipėdos univer sitetinę ligoninę. Šįkart taip pat nedaviau pinigų, nes tiesiog jų ne turėjau. Tačiau tą pačią minutę, kai pa guldė į Gastroenterologijos sky
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtaDIENIS, KOVO 22, 2012
miestas
Siūloma diena be mokesčių
Melnragėje ir Smil tynėje gelbėjimo stotyse veikiančios pirtys jau kurį laiką kaitina aistras. Klai pėdos skęstančių jų gelbėjimo tarny ba, kuri išnuomojo pirtis privačioms įmonėms, kaltina ma neefektyviai naudojanti savival dybės turtą.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Jei ir toliau taip augs emigracijos tempai, uostamiestyje neliks gy ventojų. Tuomet pasmerkti žlugti bus ir vietos verslininkai.
Parūpo: dėl pajūryje nuomojamų savivaldybės pirčių jau ketverius me
tus verda interesų karas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pajūrio pirtys – interesų akiratyje Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kas nusitaikė į pirtis?
48 tūkst. litų – tiek per metus Gel bėjimo tarnybai sumoka bendro vės, nuomojančios pajūrio pir tis. Viena pirtis viešojo konkurso būdu privatininkams išnuomota 2006, kita– 2007 m. „Jau ketverius metus mus čia drasko dėl tos nuomos. Matyt, kažkam jos labai rūpi. Visuomeni ninkai buvo net merui raštą para šę, kad nori perimti tas pirtis. Da bar pirtį Smiltynėje nuomoja viena įmonė, Melnragėje – kita. Nuomi ninkai patys pirtis susiremontavo, investavo“, – pasakojo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas. Sutartys pratęstos teisėtai
Pastaruoju metu ginčai kilo dėl to, ar Gelbėjimo tarnyba teisėtai pra tęsė buvusias sutartis su nuomi ninkais. „Kai baigiasi nuomos sutartis, Turto skyriaus vadovė Genovai tė Paulikienė kreipiasi į Turto ko mitetą ir prašo pratęsti sutartį arba skelbti naują konkursą. Mano aki mis, sutarties pratęsimas teisiškai švarus, bet yra kitas klausimas, ar patalpos nuomojamos rinkos kai na“, – abejonių pasėjo Kontrolės komiteto narys Vidmantas Pleč kaitis.
„Ne mes tas sutartis sudarinėjo me ir ne mes pratęsinėjome, tai da rė pati biudžetinė įstaiga. Tarybos sprendimas leisti jiems nuomoti pa talpas buvo priimtas 2005 m. Nuo to laiko visas procedūras vykdo Gelbė
Virginijus Urbonas:
Jau ketverius metus mus čia drasko dėl tos nuomos. Matyt, kaž kam jos labai rūpi.
jimo tarnyba“, – tvirtino Turto sky riaus vedėja G.Paulikienė. Už nuompinigius – įranga
„Auditorių išvadose parašyta, jog nuomos sutartyje nebuvo vieno punkto, teigiančio, kad pasikeitus komunaliniams įkainiams kistų ir nuomos kaina.
Tačiau komunalinius mokes čius nuomotojas sumoka pats, to dėl mums kainų pokyčiai neturėjo jokios reikšmės. Mes pelną gauna me už nuomą. O už elektrą, vandenį, kitus pa tarnavimus susimoka nuomininkai. Per metus iš jų gauname 48 tūkst. litų nuomos mokesčio. Už tas lėšas šiemet įsigijome naują keturratį, perkame įrangą, padengiame savo patalpų komunalinių paslaugų iš laidų dalį“, – pasakojo V.Urbonas. „48 tūkst. lit ų per met us už pirč ių nuom ą, daug ar maž ai? Turto komitetui svarbu, kad tur tas nebūtų niokojamas, bet tvar kingai panaudojamas. O apskai čiav im ai – Fin ans ų kom iteto reikal as. Dabar vėl reik ės pra tęst i tas sutart is, anal iz uos im e ir trečiųjų asmenų gautus skun dus. Bet kai kur juose įžvelgiu ir asmeniškumų“, – pastebėjo Tur to komiteto pirmininkas Valeri jonas Bernotas. Pernai Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos darbo užmo kesčio fondas buvo 802 tūkst. litų, o šiemet – 761 tūkst. litų. Dar 91 tūkst. savivaldybė skyrė prekėms ir paslaugoms, elektrai, kurui. 2011 m. vasaros sezono me tu dirbo 77 gelbėtojai. Dar 30 žmonių yra etatiniai, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėji mo tarnyboje dirbantys ištisus metus.
Susirūpinusi smulkiojo ir viduti nio verslo situacija uostamiestyje, vakar Trišalė taryba svarstė, kaip galėtų prisidėti prie padėties ge rinimo. Paklausti, kiek baigusiųjų moks lus mokinių planuoja emigruo ti, rankas pakėlė pusė devintokų. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovui Arui Mileškai pasitaikė situacijų, kai į šį klausimą teigiamai atsakė visi moksleiviai. Pasak verslininko, šiuos jauni mo užmojus bei įsitikinimus sun ku pakeisti. Tam esą neužteks tik pinigų – šalies valdžia jaunimo nedar bo mažinimui Lietuvoje planuoja skirti apie 100 mln. litų. Trišalės tarybos narė mokyto ja Laima Juknienė pasakojo, kad moksl eiv iai teis in as i nor intys emigruoti, nes mūsų šalyje neį manoma užsidirbti. A.Mileška įsitikinęs, kad verslu mo skatinimas prasideda nuo mo kyklos suolo. Tačiau į šią veiklą būtina įtraukti mokytojus ir mokyklų vadovus, or ganizuoti jiems mokymus. Mat ugdymo įstaigos į verslumą skatinančius projektus kol kas įsi jungia tik formaliai arba labai pa
syviai. Jis pastebi, kad mūsų ša lyje verslumo skatinimas nėra integruotas į švietimą, tad neug domos verslui reikalingos savy bės – imlumas naujovėms, gebė jimas spręsti problemas kartu su komanda. Būtent tokiu principu jaunimas ugdomas užsienio mokyklose. L.Juknienės manymu, emigruo ti žmones verčia ir verslui nepalan ki aplinka – čia ant bankroto ribos balansavę gyventojai svetur sėk mingai plėtoja verslą. A.Mileškai nerimą kelia ir si tuacija uostamiestyje. Jo many mu, verslininkai nepajėgūs vieni išspręsti visų šių problemų. „Jei mieste neliks gyventojų, verslui nebus, ką veikti“, – pro gnozavo jis. Darbdavių asociacijos vadovas pripažino, kad Klaipėdos struktūra nėra palanki smulkiajam verslui. Pastarasis kol kas vadovaujasi principu „perku – parduodu“, ta čiau toks pasirinkimas nėra nau dingas pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu. Klaipėdoje taip pat nėra verslo parko, kur būtų galima pradėti sa vo verslą – dar vieną trūkumą pa minėjo A.Mileška. Tad Klaipėdos trišalėje taryboje svarstyta, kaip būtų galima page rinti smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį uostamiestyje. Miesto politikams nuspręsta pa siūlyti organizuoti verslo dieną, per kurią verslininkai galėtų prekiauti be mokesčių.
Užmegzk naujų kontaktų!
Kovo 29 d.
Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) 18 20 val. Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis. RENGINIO SVEČIAI: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos miesto meras Arnoldas Šileika Vakarų laivų gamyklos direktorius Giedrė Kvedaravičienė asociacijos „American Chamber of Commerce“ valdybos narė ir viešbučio „Vanagupė“ vykdančioji direktorė
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai. Išsamiau el. p. klaipedakm@diena.lt Rengėjas:
Rėmėjai:
8
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
aktualijos Įtarė teisėjo padėjėją
Susirungs aikštelėje
Vėl daužo langus
Šią savaitę STT Klaipėdos val dybos pareigūnai lankėsi Plun gės raj. apylinkės teisme ir at liko vieno teisėjo padėjėjo dar bo vietoje kratą. Šis įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba. Siek damas asmeninės naudos, jis, pasinaudodamas pažinti mis, darė įtaką oficialiems as menims.
Klaipėdoje prasidėjo 2 savai tes truksiantis uostamiesčio teisėsaugos institucijų velyki nis krepšinio turnyras. Jame rungsis prokuratūros, polici jos komisariato, teismo, Vals tybės saugumo departamen to, Finansinių nusikaltimų tyri mo tarnybos ir Krašto apsau gos savanorių komandos.
Po Herkaus Manto gatvės via duku automobilių vėl tyko lan gų daužytojai. Sekmadienį va kare po šiuo viaduku važiuo jančiam miesto autobusui kaž kas akmeniu išdaužė langą. Vairuotojas nespėjo pamatyti chuligano. Esama įtarimų, kad taip netinkamai išdykauja ne toliese gyvenantys vaikai.
Už avariją gresia Prieš dujų ataką – pjūklu gų gatvėje vy ir bauda, ir areštas Ban ras apsigynė nuo Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos miesto apylinkės teis mas sugriežtino pramogų komp lekso HBH įkūrėjų Juozo ir Rados Matulevičių sūnui Matui bausmę už miesto centre sukeltą avariją.
37 kartus už eismo taisyklių pažeidi mus baustas 29-erių M.Matulevičius prie motinai priklausančio automo bilio vairo sėdo net neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Būda mas girtas vyras miesto centre prieš metus skriejo taip, kad automobiliu nulaužė kelis Pilies tilto apšvietimo stulpus, o sustojo tik mašinai paki bus ant šaligatvio bortelio. Klaipėdos apylinkės teisme už šią avariją M.Matulevičius buvo nubaustas 5,3 tūkst. litų bauda.
„Teismas tą kartą neatsižvelgė į tai, kad buvo padarytas pakartoti nis nusižengimas. Jam teisė vairuoti automobilį yra atimta. Mano žinio mis, jis nėra išlaikęs vairavimo eg zamino. Tačiau avarija buvo sukel ta vienoje judriausių miesto gatvių, juk galėjo nukentėti ir praeiviai“, – teigė Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis. Kelių policijos biuras skundė M.Matulevičiui skirtą nuobaudą. Klaipėdos apylinkės teismas paten kino Kelių policijos biuro skundą ir M.Matulevičiui skyrė 5,3 tūkst. li tų baudą bei 25 paras arešto. Taip pat nuspręsta konfiskuoti auto mobilį, kuriuo buvo sukeltas eis mo įvykis. Teismo sprendimas įsigalios po 20 dienų. M.Matulevičius turi tei sę teikti apeliaciją.
Sankcijos: M.Matulevičiui už laigymą automobiliu miesto gatvėmis ga
li tekti paragauti areštinės duonos.
Gintaro Vaičekausko nuotr.
užpuolikų pjūklu. Iš žaizdos lašantis kraujas išdavė kalti ninką, policininkai jį sulaikė netoliese.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kovo 20-osios vakare namo ei nantį 40-metį klaipėdietį sustab dė du jaunuoliai ir paprašė cigare tės. Vyras atsakė, kad nerūko, bet vaikinai grėsmingai artėjo prie už kalbintojo, žmogus suprato, kad jį tuojau muš. Tai vyko visai netoli namo, ku riame gyvena vyras, todėl jis pasi leido bėgti ir spėjo užsirakinti na muose. Tačiau netrukus pasigirdo beldimas į buto duris. Žmogus atidarė ir į jį buvo pa purkšta dujų, – vienas tų pačių užpuolikų šovė jam į veidą dujiniu pistoletu. Išlikimo instinktas privertė vy rą gintis. Šalia durų stovėjo įrankių dėžė, šeimininkas nežiūrėdamas stvėrė pirmą pasitaikiusį daiktą.
Staigmena: užpuolikai pabeldė į duris, o kai jos atsidarė, iššovė į šei
mininką.
Vytauto Petriko nuotr.
Ranka užčiuopė pjūklą, juo vyras ir smogė atėjūnui į galvą. Taškydamasis krauju jaunasis užpuolikas ir jo bičiulis pabėgo. Namo gyventojai girdėjo kieme rė kaujant: užpultasis ir jį atsiviję vai kinai bandė aiškintis santykius. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos patruliai. Jie sulaikė apie 25 metų vaikiną pradrėksta galva ir nuvežė į ligoninę pirmajai pagalbai suteikti. Rytą kieme žmonės rado pames tą dujinį pistoletą.
Trečiadienį 1-ajame policijos ko misariate aiškintasi, kas ką užpuo lė, kas ir kaip nukentėjo. Bangų gatvės gyventojas parašė pareiškimą dėl užpuolimo. Aiški nantis įvykio aplinkybes minėta, kad jaunieji vaikinai turėjo ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir kastetą. Atrodo, kad pjūklo ašmenų su žeistas vaikinas nukentėjo nežy miai. Surinkę visus duomenis pareigū nai spręs, kaip kvalifikuoti kiekvie no veikiančiojo asmens veiksmus.
Vietoje biso – publikos lenktynės dėl paltų Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Uostamiesčio publika verčia iš gė dos raudonuoti renginių organiza torius. Atrodytų, jog garsių atlikė jų pasirodymai klausytojams – tik ra kančia, nes dar nenuskambėjus paskutiniams akordams praside da lenktynės, kas greičiau pasieks rūbinę. Gali ir įsižeisti
„Švyturio arenos“ direktorė Jolita Krickė pripažino, kad kiekvieną kart iki renginio pabaigos dar likus gerokai laiko aptarnaujantis perso nalas nestokoja darbo. „Mes prie to jau pripratome, ta čiau ne kartą esame girdėję iš pa čių atlikėjų, kad jie buvo pasiruošę pakartoti vieną ar kitą dainą, ta čiau nebegrįžo į sceną, nes žmo nės jų tiesiog nebelaukė. Neturiu
atsakymo, kodėl taip yra, tai ste bina ir renginių organizatorius, ir pačius atlikėjus. O gal kai kas kitą kartą gali ir įsižeisti“, – pripažino pašnekovė. Tokių akibrokštų nepavyko iš vengti net pilnas sales sutraukusių žinomų Lietuvos bei užsienio atli kėjų koncertuose. „Galbūt esmė netgi ne kultū ra. Štai kad ir Gyčio Paškevičiaus koncertas, kuriame, tikiu, turėjo me svečių ir iš kitų Lietuvos mies tų. Gal iš tiesų žmonės skuba, gal jiems svarbi kiekviena minutė?“ – svarstė J.Krickė. Personalas dirba uoliai
Pašnekovė patikino bent jau nema tanti organizacinės problemos, kad žiūrovams reikėtų taip skubėti. „Užtikriname pakankamai per sonalo, ir bent jau kol kas nesu gir dėjusi jokių nusiskundimų, prie
Jolita Krickė:
Gal iš tiesų žmo nės skuba, gal jiems svarbi kiekviena mi nutė? šingai, tik gerus atsiliepimus, kad žmonių srautai pakankamai greitai išsiskirsto“, – kalbėjo J.Krickė.
Pasak pašnekovės, dėl tos pačios priežasties nepavyko įgyvendinti ir sumanymo, kad po renginių publi ka iškart neišsiskirstytų bei turė tų galimybę pavakaroti čia veikian čiuose baruose. „Tarėmės su barų valdytojais, kad jie padirbėtų ilgėliau, bet pasi rodė, kad net nėra tokio poreikio“, – aiškino arenos direktorė. J.Krickė pripažino, jog pa našių tendencijų neteko maty ti nė viename renginių, kuriuo se lankėsi Vilniuje veikiančiose arenose. Supranta, kur atėjo
Žvejų rūmų direktoriaus Alvydo Juozo Lenkausko akimis, tai jau įsi senėjusi problema. „Kiek dirbame, tiek ji egzistuo ja. Žinoma, daug kas argumentuo ja, kad nusidriekia didelės eilės, bet visuose renginiuose reikia palauk
ti bent keletą minučių. Manau, tai yra mūsų publikos kultūros pro blema. Renginiui žmonės turi dvi valandas, o pastovėti rūbinėje ir grįžti namo 20 minučių vėliau lai ko nebėra“, – konstatavo pašne kovas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys laikosi kiek kitokios pozicijos. „Kalbant apie Muzikinį teatrą, tokių tendencijų tikrai nėra, ne bent pavieniai atvejai. Tegu tai bus mano subjektyvi nuomonė, bet nieko keista, kad tokiose įstaigo se kaip arena ar panašiose į ją žiū rovai taip ir elgiasi. Erdvėse, kurios nesisieja su intelektualiais, aukšto profesionalumo renginiais, tai už programuota. Tik profesionalia me teatre mes ir galime pamatyti tikrąją publiką, kuri supranta, kur atėjo ir ką čia veikia“, – įsitikinęs R.Kaubrys.
9
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Buvo negirtas, bet vis tiek pabėgo
„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis ti kina, kad šio banko priežiūrai ir bank roto bylos tyrimui reikia kelių dešim čių milijonų litų per ketvirtį metų. Jis nežada, kad šie procesai bus baigti greitai.
Seimo narys Vincas Babilius pa tvirtino pirmadienio vakarą vaira vęs automobilį, kuris pateko į ava riją Vilniuje. Tačiau jis teigia, kad buvo blaivus. Kodėl tuomet reikė jo sprukti iš įvykio vietos, parla mentaras nepaaiškino.
Pažadas: N.Cooperis Seimo laikinosios komisijos nariams teigė pa
teiksiantis detalią ataskaitą, kur išleistas 61 mln. litų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Bankroto kaina – miglose Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Prašo papildomos sumos
Trečiadienį tarptautinės konsul tacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ partneris N.Cooperis, kuris pernai gruodį buvo paskir tas „Snoro“ administratoriumi, atsakė į bankrotą tiriančios Sei mo laikinosios komisijos narių klausimus. Uždarame komisijos posėdy je N.Cooperis užtruko beveik tris valandas. Anksčiau skelbta, kad jis bus prašomas komisijoje pasiaiškin ti, kam buvo išleistas bankui ad ministruoti ir konsultacijų išlai doms skirtas beveik 61 mln. litų, taip pat kodėl toms pačioms reik mėms prašoma dar 57 mln. litų. „Šie papildomi pinigai reikalin gi per artimiausius tris mėnesius bankui išlaikyti, atlyginimams jo darbuotojams mokėti, konsultan tams ir su bankroto bylos tyrimu susijusioms išlaidoms apmokėti. Išlaidos, kurių prašoma artimiau siems trims mėnesiams, bus beveik tokios pat, kokios buvo ir per pa staruosius tris mėnesius“, – paaiš kino N.Cooperis žurnalistams. Jis Seimo laikinosios komisijos nariams pažadėjo pateikti detalią ataskaitą, kur išleistas 61 mln. litų. Nežinojo tikslios sumos
Sprendimą dėl papildomos 57 mln. litų sąmatos dar šią savai tę turi priimti Vilniaus apygardos teismas.
„Ar tai tikrai 57 mln. litų?“ – ties šiuo žurnalistų klausimu N.Coo peris kiek sutriko ir pasisuko į sa vo padėjėją. „Aš negaliu tiksliai pasakyti. Ar tikrai? Taip, tikrai“, – galų gale patvirtino jis.
Neilas Cooperis:
Ar tai tikrai 57 mln. li tų? Aš negaliu tiksliai pasakyti. Ar tikrai? Taip, tikrai.
„Supraskite – tai didelė bankro to byla, labai daug kreditorių, ku rie priklauso dešimtims skirtin gų jurisdikcijų. Mes naudojamės tarptautinių ir Lietuvos teisinin kų paslaugomis. Jų kaina atitin kama. Darbas sudėtingas, didelis, ilgas. Tokios bankroto bylos kar tais trunka metų metus“, – aiški no N.Cooperis, kodėl per mėnesį „Snorui“ administruoti prireikia poros dešimčių milijonų litų. Paklaustas, ką jis gali pažadė ti kreditoriams, bankroto admi nistratorius atsakė: „Negaliu pa žadėti grąžinti konkrečių sumų. Bet galiu pažadėti, kad kruopščiai tirsime visą banko bylą, ieškosime teisybės ir galbūt paslėptų pinigų. Iš prigimties esu optimistas, todėl tikiu, kad mums pavyks kaip įma noma geriau atlikti tą darbą.“ N.Cooperis pabrėžė, kad, kai baigsis su bankroto procesu susi
ję teismai, bus surengtas kreditorių susirinkimas, kuriame bus išsiaiš kinta galutinė finansinių preten zijų kaina ir tai, kokios galimybės yra realizuoti turtą. Kol kas didysis „Snoro“ turtas nerealizuojamas. „Yra tik kelios išimtys dėl mažes nės apimties turto. Jo realizavimo procesas po truputį vyksta“, – pa brėžė bankroto administratorius.
Tai, kad Vidaus reikalų ministeri jai bent laikinai turėtų vadovau ti R.Šukys, numatyta Prezidentei Daliai Grybauskaitei perduodame premjero teikime, kaip BNS trečia dienį patvirtino ministro pirminin ko patarėjas Virgis Valentinavičius.
Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo konservatorių kritikos sulaukęs R.Palaitis premjerui atsistatydi nimo pareiškimą įteikė trečiadie nio rytą. Jo pareiškime nurodoma, kad jis traukiasi iš pareigų nuo kovo 26 d. Rinkdamasis naują vidaus reikalų ministrą premjeras A.Kubilius ža da atsižvelgti tiek į koalicijos su tartį, tiek į kandidato profesiona lumą. „Lemia ir koalicijos sutartis, bet lemia ir profesionalumas, ir gebė
BNS inf.
Lauks atsakymų raštu
Seimo laikinosios komisijos pir mininkas Valentinas Mazuronis tvirtino, kad iš N.Cooperio kol kas nepavyko gauti visų konkre čių skaičių, kur ir kam buvo išleis tas 61 mln. litų, skirtas „Snorui“ administruoti. „Ar pagrįstai išleisti tie pini gai – tokių detalių atsakymų mes negavome. Bet, kaip ir prieš savai tę mūsų komisijoje apsilankiusio „Snoro“ laikinojo administrato riaus Simono Freakley, paprašė me konkrečių atsakymų raštu. N.Cooperis pažadėjo, kad tuos skaičius, tuos duomenis pateiks. Tad mums buvo pažadėta, kad ar timiausiomis dienomis tokio lygio informacija – kaip, kur, kam, ko dėl, už kiek – bus pateikta“, – vy lėsi V.Mazuronis. „Mes norime konkrečiai žinoti, kur buvo išleisti tie pinigai, kad ir mums, ir visiems Lietuvos pilie čiams būtų aišku. Nes tai iš esmės dabar yra valstybinis, taigi – visų Lietuvos žmonių – bankas. Va dinasi, išlaidos negali tapti kokia nors paslaptimi“, – pridūrė komi sijos vadovas.
Pasėdės ant dviejų kėdžių Andrius Kubilius vietoj atsistaty dinančio Raimundo Palaičio vi daus reikalų ministro pareigas laikinai siūlo pavesti eiti sveika tos apsaugos ministrui Raimon dui Šukiui. Naujo ministro prem jeras teigia dar neišsirinkęs.
„Žinoma, kad aš buvau“, – BNS sakė Seimo Liberalų ir centro są jungos (LiCS) frakcijos narys, pa klaustas, ar jis vairavo automobilį, kuris pateko į eismo įvykį. V.Babilius paneigė pirmadienio vakarą prie vairo sėdęs neblaivus. Jis teigė jau metus nevartojąs al koholio. „Galite paskambinti mano gy dytojui, jis pasakys, kad sergu to kia sunkia liga, nuo kurios kas ant ras miršta, jeigu išgeria, – tvirtino Seimo narys. – Metus jau visai ne vartoju, kai toks pasirinkimas.“ Plačiau kalbėti apie įvykį jis at sisakė teigdamas, kad atliekamas tyrimas ir jam nenori pakenk ti. V.Babilius yra gavęs kvietimą penktadienį atvykti į Kelių poli ciją. Šiomis dienomis V.Babilius gy domas Vilniaus universiteto ligo
ninės Santariškių klinikų Kardiolo gijos skyriuje. Pasak parlamentaro, gydytojai jo dar neišleidžia į na mus. Policijos duomenimis, pirmadie nio vakarą 22.21 val. gautas prane šimas, kad Vilniuje Laisvės pro spekte sankryžoje į automobilį „Mazda 6“ atsitrenkė „VW Toua reg“. Pastarojo vairuotojas kurį laiką pabendravo su nukentėjusio automobiliu vairuotoju, vėliau sa vo automobilį pasistatė šalia buvu sioje VW automobilių centro sto vėjimo aikštelėje ir pasišalino. Nustatyta, kad autom ob il iu „VW Touareg“ važinėja Seimo na rys V.Babilius. Už jo nuomą moka Seimo kanceliarija iš parlamenti nei veiklai skirtų lėšų. Jaunuolis, kurio automobilis buvo apgadintas per avariją, ant radienį pareiškė, kad eismo įvy kį sukėlęs Seimo narys jam atrodė neblaivus ir siūlė 25 tūkst. litų, kad nebūtų kviečiama policija. Už pasišalinimą iš įvykio vietos vairuotojui gresia 3–4 tūkst. li tų bauda ir netekti teisės vairuoti nuo 36 iki 60 mėnesių.
jimas per trumpą laiką išspręs ti tas problemas, kurios vidaus reikalų sistemoje pastaruoju lai ku susikaupė tikrai labai nemen kos“, – žurnalistų klausiamas, ar naujuoju ministru galėtų tapti ne Liberalų ir centro sąjungos pasiū lytas kandidatas, trečiadienį sakė premjeras. Prezidentės patarėja Daiva Ul binaitė BNS sakė, kad teikimas gautas, o apie Prezidentės dekre tą bus pranešta jį pasirašius šalies vadovei. BNS inf.
Ligonis: V.Babilius teigia, kad jau metus nevartoja alkoholio, nes ser
ga. Kokia tai liga, jis neįvardijo.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
10
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
ekonomika
Prieš pusantrų me tų vieno mėnesio tėvystės atostogų teise pasinaudoju siam ir „Sodros“ įtar tam piktnaudžiavi mu vilniečiui šį mė nesį teisme pavy ko įrodyti, kad jam išmokėtos sumos grąžinti nereiks.
Precedentas: atkakliam tėčiui teisme pavyko įrodyti, kad „Sodros“ naudojama formali tėvystės ar motinytės išmokų skaičiavimo individualiai
dirbantiems asmenims tvarka neteisinga.
„Shutterstock“ nuotr.
Tėvystės išmokos grąžinti nereiks Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Prireikė atkaklumo
Priešingai nei „Sodrai“, teismui užteko įrodymo, kad individualią veiklą vykdantis ir dizainerio dar bą dirbantis Algimantas Jočys mė nesį negavo draudžiamųjų pajamų, nes neišrašė nė vienos sąskaitos. Pernai lapkritį dienraštis rašė, kad A.Jočiui teisėtai išmokėtą tė vystės išmoką „Sodra“ paprašė grąžinti. Nors tuomet jaunas tėtis teisėtai tikėjosi, jog pagal 2009 m. kelių mėnesių pajamų duomenis suskaičiavusi ir 2010 m. spalį gimus kūdikiui išmokėjusi 550 litų tėvys tės išmoką „Sodra“ ją perskaičiuos ir išmokės neišmokėtą dalį gavusi 2010-ųjų pajamų deklaraciją. A.Jočys žinojo, kad pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal dvylikos mė nesių iki vaiko gimimo gautas paja mas, bet „Sodra“ jos dydį nustatė tik pagal paskutinius tris 2009-ųjų mėnesius. Tačiau, kai „Sodrą“ pa siekė A.Jočio 2010 m. pajamų dek laracija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), visų metų paja mos buvo padalytos iš dvylikos mė nesių ir nustatyta, kad kas mėnesį
A.Jočys gavo didesnes kaip 800 li tų pajamas. Todėl „Sodra“ priėmė sprendimą, kad A.Jočys jam išmo kėtą pašalpą turi grąžinti. A.Jočys tik vėliau sužinojo, kad tą mėnesį, kai buvo išėjęs tėvystės atostogų, VMI turėjo nutraukti in dividualiąją veiklą. Pasak jo, „Sod ros“ darbuotojai apie tai jo nebuvo įspėję. „Sodros“ direktoriaus pa tarėjos Jolitos Skinulytės-Niak šu teigimu, „Sodros“ specialistai tai turėjo padaryti, ir apgailesta vo, kad pasitaikė atvejų, kai klien tams tokia informacija nebuvo su teikta. Neatlikęs šio formalumo vyriškis ranka nenumojo ir kreipėsi į teis mą. Neteisingas skaičiavimas
Paviešinus šią istoriją spaudoje, į redakciją kreipėsi dar keli tėčiai, patekę į tokią pačią situaciją. At rodo, kad A.Jočio teisme pasiektas laimėjimas ir kitiems padės leng viau išspręsti ginčus su „Sodra“. Kiek daugiau nei po mėnesio Vil niaus apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjama identiš ka byla. Joje klientui atstovaujantis advokatų kontoros „Baranauskas ir
Valčiukas HANSA LAW OFFICES“ advokatas Vidas Vilkas pabrėžė, kad jau formuojasi teisminė praktika, kuri naikina „Sodros“ sprendimus. „Pašalpos skaičiavimas asmenims, vykdantiems individualiąją veiklą, išvedant dvylikos mėnesių aritme tinį vidurkį, nėra teisingas. Tai jau išaiškinta teismo“, – teigė V.Vil kas. A.Jočio bylą nagrinėjusi teisė jų kolegija teismo nutartyje parašė, kad taip, kaip „Sodra“ skaičiuoja draudžiamųjų pajamų gavimą, da ryti negalima. „A.Jočio pajamų už 2010 m. deklaracijoje nedetalizuo jami pajamų gavimo laikotarpiai, todėl remtis deklaracija nustatant, ar pareiškėjas pašalpos mokėjimo laikotarpiu gavo draudžiamųjų pa jamų, negalima“, – rašoma teismo nutartyje. Pabrėžiama, kad „Sodra“ išvadą dėl A.Jočio pašalpos permo kos padarė pajamų duomenis ver tindama tik formaliai, neatsižvelg dama į tikrąją situaciją. „Kitais žodžiais tariant, žmogus buvo apkaltintas neteisėtu pašal pos gavimu, o tai, kad jis nekaltas, turėjo pats įrodyti“, – sakė advo katas V.Vilkas. Teismo nutartyje jis priminė, kad pernai rugpjūtį vienoje byloje
jau konstatavo, jog sprendžiant, ar pareiškėjas pagrįstai gavo išmoką, vertinamas susiklosčiusių santykių turinys, o ne formali jų išraiška.
Vidas Vilkas:
Žmogus buvo apkal tintas neteisėtu pa šalpos gavimu, o tai, kad jis nekaltas, tu rėjo pats įrodyti.
Perskaičiuos pašalpą
Kaip informavo „Sodros“ direkto riaus patarėja J.Skinulytė-Niak šu, Vilniaus apygardos administ racinio teismo priimto sprendimo Vilniaus „Sodros“ skyrius skųsti neplanuoja. „Šiuo atveju, atsižvelgiant į Vil niaus apygardos administracinio teismo išaiškinimą, kad A.Jočys tuo laikotarpiu, kai buvo tėvystės atostogose ir gavo tėvystės pašal pą, veiklos nevykdė ir pajamų ne gavo, bus panaikintas ankstesnis Vilniaus „Sodros“ skyriaus spren dimas dėl tėvystės pašalpos per mokos nustatymo ir perskaičiuota tėvystės pašalpa“, – sakė ji. S.Skin ulyt ė-Niakš u atk reip ė dėmesį, kad „Sodra“ priimdama sprendimus vadovavosi galiojan čiais teisės aktais. „Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veik los pradžia ir pabaiga nustatoma tik remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis. Individualia veikla užsiimančių asmenų fak tinės draudžiamosios pajamos paaiškėja tik pasibaigus mokesti niams metams, kai deklaruojamos pajamos. Kadangi A.Jočys veiklos nenutraukė, už 2010 m. deklaruo tos pajamos buvo proporcingai pa skirstytos per visus kalendorinius metus, už kuriuos deklaruotos pa jamos. Tad Vilniaus „Sodros“ sky rius neturėjo teisinio pagrindo ki taip perskirstyti A.Jočio 2010 m. draudžiamąsias pajamas ir nusta
tė tėvystės pašalpos permoką“, – paaiškino pašnekovė. Stabdyti neįpareigojo
Dienraščio kalbintas advokatas V.Vil kas atkreipė dėmesį, kad esą priešin gai, nei savo sprendimuose grąžinti motinystės ar tėvystės atostogų iš mokas nurodo „Sodra“, teisės ak tuose nebuvo numatyta galimybė asmenims sustabdyti individua lią veiklą. Pasak advokato V.Vilko, „Sodros“ nurodomose Finansų mi nisterijos viršininko 2005 m. patvir tintose taisyklėse iki šių metų kovo nebuvo net žodžio „sustabdyti“. „Visi šiuo metu teismuose nagri nėjami ginčai susiję su laikotarpiu, kai taisyklėse nebuvo numatytos individualios veiklos sustabdymo ir pranešimo apie sustabdymą ga limybės. Tik nuo 2012 m. kovo 9 d. įsigaliojo nauja taisyklių redakci ja, kurioje numatyta, kad tėvystės ar motinystės atostogų laikotar piu asmenys gali sustabdyti savo veiklą, pateikdami VMI atitinka mą pranešimą“, – informavo jis. Teigiamų pokyčių bus
Paaiškėjus, kad pagrindinė ginčo tarp tėčių ir „Sodros“ priežastis – VMI nenutraukta individualios veik los veikla mėnesiui, „Sodros“ admi nistracija ėmėsi iniciatyvų išspręsti šią nesusikalbėjimo problemą. „Sodra“ bendradarbiaudama su VMI ėmėsi veiksmų, kurie leis iš esmės išspręsti problemas, su ku riomis susidurdavo asmenys, vyk dantys individualią veiklą ir jos ne nutraukę tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu. „Siekiama, kad indivi dualia veikla besiverčiantis asmuo, gimus vaikui, kaip ir iki šiol, galė tų išeiti vieno mėnesio trukmės tė vystės atostogų ir gauti tėvystės pašalpą, tačiau jam nebereiktų nei nutraukti individualios veiklos, nei kreiptis į VMI. Individualia veikla besiverčiančiam asmeniui tereikės kreiptis į „Sodrą“ dėl tėvystės pa šalpos skyrimo. Toliau informacija tarpusavyje apsikeis „Sodra“ ir VMI asmeniui nesikišant“, – informavo „Sodros“ direktoriaus patarėja.
11
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
pasaulis Svarbi pergalė
Dramatiškas atsisveikinimas
Baltuosius rūmus siekiantis užimti res publikonas Mittas Romney iškovojo dar vieną pergalę kovoje dėl partijos kandida to statuso – antradienį laimėjo pirminius rinkimus Ilinojuje, kuriame anksčiau dirbo ir gyveno JAV prezidentas Barackas Oba ma. Svari pergalė šioje Vidurio Vakarų re giono valstijoje tapo šiam kandidatui ge ru postūmiu prieš šeštadienį vyksiančius pirminius rinkimus Luizianoje.
Egipto koptų popiežius Šenuda III antra dienį buvo palaidotas vienuolyne dyku moje, vykstant isteriškoms scenoms, kai tūkstančiai gedėtojų grūdosi prie jo kars to. Viena moteris pavojingai įsikabino į greitosios pagalbos automobilį, kuriuo buvo vežami patriarcho palaikai, o supa nikavę pareigūnai šaukė ir stengėsi nu stumti tolyn besigrūdančius žmones. Še nuda III mirė šeštadienį būdamas 88-erių.
70 tūkst.
vaikų kasmet miršta nuo tuberkuliozės, kaip skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija.
Prancūzijos teisėsauga su sekė teroristą. Įtariama, kad per pastarą sias savaites jis nužudė sep tynis žmones. Pradėjo aiškė ti jo motyvai, bendrininkai ir kiti kėslai.
Apsiaustis: maždaug 300 pareigūnų blokavo namą, kurio bute buvo užsibarikadavęs įtariamas teroristas.
„Reuters“ nuotr.
Tulūzos teroristas priėjo liepto galą Ilga apsiaustis
Teisėsaugos pareigūnai vakar anks tyvą rytą įtariamąjį užspeitė pen kiaaukščio pastato bute viename Tulūzos rajone, už 9 km nuo žydų mokyklos, prie kurios pirmadienį buvo nužudyti trys vaikai ir vienas suaugęs vyras. Pastatą apsupo 300 pareigūnų, aplinkiniai namai buvo evakuoti. Įtariamas žudikas – 24 metų iš Alžyro kilęs Prancūzijos pilietis Mo hammedas Merah – užsibarikada vo ir šaudydamas pro duris sužeidė kelis pareigūnus. Prasidėjo ilga ap siaustis ir derybos. Policija pareiškė, kad jos tikslas – suimti žudiką gyvą ir patraukti jį atsakomybėn. Įtariamasis turėjo kalašnikovo automatą, pistoletą, kulkosvaidį „Mini-Uzi“ ir kitų šaunamųjų gin klų, granatų. Po kurio laiko jis pa prašė priemonių ryšiui su policija užmegzti ir mainais į mobilųjį te lefoną per buto langą išmetė .45
colio kalibro pistoletą „Colt“, ku riuo jis veikiausiai nušovė septynis žmones per pastarosiomis savaitė mis įvykdytus tris išpuolius. Jau buvo pasirinkęs kitą auką
Per apsiaustį kalbėdamas su pa reigūnais M.Merah pareiškė, kad atakas surengė siekdamas atkeršy ti už Palestinos vaikus ir nubausti Prancūzijos armiją už intervenciją į kitas šalis. Vyriškis prisistatė kaip islamistas kovotojas ir tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ narys. Be to, M.Merah pareigūnams pa reiškė, kad trečiadienio rytą buvo suplanavęs nužudyti dar vieną ka reivį ir jau buvo pasirinkęs auką. Prancūzijos žiniasklaida pra nešė, kad M.Merah susijęs su ra dikalia islamistine grupuote „For sane Alizza“, kuri praėjusi mėnesį buvo uždrausta. Televizija „France 24“ pranešė, kad jai pavyko telefonu susisiek
Tragedija ir politika Prancūzijos prezidentas Nicolas Sar kozy vakar apsilankė Tulūzos karei vinėse netoli apsiausties vietos. Tra ged ija privertė jį ir kitus kandidatus į šal ies vadovo postą nut raukt i rin kimų kampaniją, bet, anot apž valg i ninkų, pol it ika tuo nesibaigė. Kok ios įtakos visą šalį suk rėtusi tra ged ija turės pol it ikai? Viena vertus, prezidentas N.Sarkozy gali sutvirtin ti savo lyderio įvaizdį. Jis greitai ėmė si veiksmų, atskubėjo į tragedijos vie tą, paskelbė gedulą, suk vietė kart u žydų ir musulmonų lyder ius. Dabar tin is prez identas gavo progą pade monstruoti, kad yra patyręs vadovas, skirtingai negu jo pagrindinis varžo
ti su įtariamu žudiku ir kad jis pa tvirtino filmavęs savo kruvinus darbus bei pažadėjo paskelbti įra šus internete.
M.Merah patvirtino filmavęs savo kru vinus darbus ir pa žadėjo įrašus pa skelbti internete. Gerai žinomas policijai
M.Merah yra tulūzietis, šiame mieste gyvena ir jo motina bei bro lis. Jie vakar taip pat buvo sulai kyti, namuose atliktos kratos. Pa reigūnai įtariamojo motiną atvežė į apsiausties vietą, kad ši pamė gintų įkalbėti savo sūnų pasiduo ti. Bet moteris atsisakė tai dary ti aiškindama, kad nebeturi jokios įtakos sūnui.
Jokių įtariamojo nuotraukų vakar nebuvo paskelbta. Žinoma tik tiek, kad jis su barzda. Žudiko kaimynas pasakojo, kad M.Merah yra ramus barzdotas vy riškis ir niekuo neįprastu iki šiol ne pasižymėjo. Tačiau dar prieš žudy nes Tulūzoje ir Montobane jis buvo pakliuvęs į policijos akiratį dėl vai ravimo neturint teisės tai daryti ir vieno smurtinio nusikaltimo. „Jis kelerius metus buvo seka mas Vidaus žvalgybos tarnybos ir jos agentų Tulūzoje, tačiau nebu vo nieko, kas būtų galėję paska tinti manyti, jog jis ruošiasi įvyk dyti nusikaltimą“, – vakar sakė vidaus reikalų ministras Claude’as Gueant’as. Taip pat pranešama, kad M.Me rah 2010 m. pabaigoje buvo su laikytas už viešosios tvarkos pa žeidimą Afganistano pietiniame Kandaharo mieste, buvusiame Ta libano lopšyje.
Pasak C.Gueant’o, įtariamasis ne kartą keliavo tiek į Afganistaną, tiek į Pakistaną. Rado per brolį
Susekti įtariamąjį teisėsaugai pa dėjo jo brolio interneto adresas. Vienas policijos aptiktų siūlų galų buvo internetinis skelbimas, kuria me buvo siūloma pirkti mopedą. Šį skelbimą įkėlė pirmoji žudiko au ka – 30 metų karys, kuris buvo nu šautas Tulūzoje kovo 11 d. Vienoje žinutėje, kuri buvo iš siųsta iš įtariamojo broliui priklau sančio kompiuterio, numanomas pirkėjas pasiūlė susitikti apžiūrė ti prekės sutartoje vietoje. Ten oro desantininkas vėliau ir buvo nu šautas. Areštavę įtariamojo brolį, pa reigūnai jo automobilyje rado sprogmenų, bet nepatikslino ko kių. BNS, BBC, „Euronews“ inf.
Aukų laidotuvės vas Francois Hollande’as. Tačiau nu sikaltimai, įvykdyti dėl tautinės nea pykantos, gali tapti argumentu N.Sar kozy kritikams, kurie kaltina jį tole rancijos stoka. Šalies vadovas anks čiau yra įžiebęs daug karštų disku sijų savo pareiškimais apie nepavy kusią integraciją ir griežta pol it ika tautinių mažumų atžvilgiu. Vienaip ar kitaip, iki prez idento rin kimų lik us tik mėnesiui, kand ida tai veik iausiai sušvelnins retoriką ir tol iau dar ys tai, ką ger iausiai moka: N.Sarkozy stipr ins tvirto ir ryžt ingo politiko įvaizdį, o F.Hollande’as ban dys kreipt i rinkėjų dėmesį į mokes čius ir ekonomiką.
Tuo metu, kai Tulūzoje vyko dramatiš ka apsiaustis, Jeruzalės kapinėse vakar buvo laidojamos pirmadienio žudynių aukos – 30-metis mokytojas rabinas Jo nathanas Sandleris, jo penkerių ir ket verių metų sūnūs Ariehas ir Gabrielis bei septynmetė Miriam Monsonego. Apie 2 tūkst. žmonių susir inko Jeru zalės vakar in iame pak rašt yje esan čiose Givat Šaulo kapinėse. Ceremo nijoje taip pat dalyvavo Prancūz ijos užsien io reikalų min istras Alainas Juppé ir apie 50 aukų art imųjų bei šeimų draugų, atskridusių į Izraelį va kar paryčiais lėktuvu, kuris atgabeno nuž udytųjų palaikus.
A.Juppé susitiko su Izraelio preziden tu Shimonu Peresu, o vėliau žurnalis tams sakė, kad Tulūzos mieste įvyk dyta ataka susiejo Prancūziją ir žydų
valstybę. „Tam tikra prasme pirma dienį mok ykloje „Ozar Hatorah“ lie josi mūsų abiejų šal ių kraujas“, – pa reiškė jis, komentuodamas šį išpuolį.
12
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Privatūs skandinavų bank
Didžiąją dalį Lietu vos bankininkystės sektoriaus valdo Skandinavijos ban kams priklausan čios įstaigos arba jų filialai. Gana mažai žinoma apie jų ak cininkus. Pasirodo, daugelio bankų išta kos prasideda bent XIX a., o šių įstaigų užnugaris yra mažų mažiausiai įspūdin gas.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Verta paminėti, kad Skandinavijos bankininkystė turi senas tradicijas ir savitą požiūrį į finansų valdymą, paremtą stabiliu ir nuosekliu eko nomikos augimu. Lietuvoje akty viausiai veikia penki skandinavų bankai: SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske“. Įdomu tai, kad daugumoje bankų kaip akty vios akcininkės dalyvauja tų šalių valstybės, arba netiesiogiai – vals tybių valdomos įmonės („Danske“ banko atveju). Taip pat pastebimi artimi kapitalo ryšiai tarp regio no finansų įstaigų. Pvz., „Sampo“ grupė, valdžiusi savo bankinin kystės grupę, 2007-aisiais ją par davė „Danske“ grupei. Skand in av ijos bank in ink ystė pasižymi ypatingais tarpusavio ryšiais ir valstybinio sektoriaus dalyvavimu stambiausiuose pri vačiuose bankuose. Tai yra įdo mus fenomenas, leidžiantis dary ti išvadas, kad Skandinavijos šalių vyriausybės taip siekia finansinį stabilumą palaikyti ne tik dele guodamos šias funkcijas centri niams bankams, tačiau ir tiesio giai prisidėdamos prie privataus finansų sektoriaus valdymo ir pi niginių išteklių paskirstymo. Pi etų Europos valstybėms artėjant link vis realesnio bankrotų scena rijaus, atrodo, kad vis daugiau ša lių bus priverstos pasukti skandi navų keliu ir tapti privačių bankų dalininkais.
Fenomenas: Skandinavijos šalių vyriausybės siekia finansinį stabilumą palaikyti ne tik šias funkcijas deleguodamos centriniams bankams, bet ir
finansų sektoriaus valdymo.
SEB (Švedija) Knut & Alice Wallenberg Foundation
40,2 %
Marianne and Marcus Wallenberg Foundation
4,9 %
Third Avenue Management LLC
Marcus and Amalia Wallenberg Memorial Fund
3,1 %
Alecta
7,2 %
SEB
4,1 % Atlas Copco
3,6 %
3,5 %
Investor AB
Scandia Life insurance company
VOLVO
3,9 %
20,8 %
3,1 %
H&M
6,3 %
SEB Foundation
4,7 %
BHP Biliton
3,4 %
Alecta
2,7 % 7,8 %
5,3 %
16,8 %
16,8 %
15,5 %
4%
30 %
10,7 %
40,3 %
Trygg-Foundation
8,1 %
Norvegijos vyriausybė
2,9 %
SEB – garsiausi Europos dinast Bene įdomiausia ir sudėtingiausia grupė yra SEB, kurios pavadini mo santrumpa kilusi iš originalaus banko pavadinimo „Skandinaviska Enskilda Banken“ pirmųjų raidžių, švedų kalba reiškiančio „privatus skandinaviškas bankas“. Susikūręs 1972 m. susijungus dviem bankams – „Stockholms Enskilda Bank“ (įkurtas 1856 m.) ir „Skandinavis ka Banken“ (įkurtas 1864 m.), bu vo vienas svarbiausių Švedijos pra monės variklių. Jis finansavo ne tik vietos įmones ir sektorius, ta čiau ir skatino prekybą su Didžią ja Britanija bei kitomis valstybėmis per partnerystės būdu steigiamas įstaigas ir bendras veiklas. Tarp SEB akcininkų dominuo ja Wallenbergų dinastijos kontro liuojama investicinė bendrovė „In
13
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
turtas
3,1 proc.
per metus padidėjo Lietuvos pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas.
Prasiskolinę užsieniečiams
Mokumo rizika didės
Vienas Lietuvos gyventojas užsienio kre ditoriams gruodžio pabaigoje buvo sko lingas 9661,1 lito – ši skola per metus pa didėjo 16,4 proc. Bendra valdžios sekto riaus skola užsienio kreditoriams buvo 30,909 mlrd. litų – 14,8 proc. (3979 mln. litų) daugiau nei 2010-aisiais, kaip pra nešė Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis Finansų ministerijos duome nimis.
Verslo vėlavimo atsiskaityti rizika per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiu ket virčiu, padidėjo daugelyje sektorių. Sparčiau siai augo išgaunamosios pramonės, komu nalinių paslaugų, apgyvendinimo ir maitini mo paslaugų įmonių vėlavimo atsiskaityti ri zika, o sumažėjo prekybos ir statybos įmonių, kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duome nys. Šiemet prognozuojama, kad įmonių veik los rezultatai pablogės.
kai – iš dalies valstybiniai Dviejų valstybių bankas Labai įdomi akcininkų struktūra yra vienoje didžiausių Skandinavi jos finansų grupių „Nordea“. Dau giau nei aštuntadalį akcijų valdo Švedijos valstybė, tačiau pagrin dinė jos akcininkė yra milžiniška draudimo grupė „Sampo“, kurios
pagrindinė akcininkė yra visiškai Suomijos valstybės kontroliuo jama investicinė bendrovė „Soli dium“. Tai rodo glaudų Skandi navijos valstybių tarpusavio ryšį dalyvaujant tose pačiose finansų įstaigose.
Nordea (Švedija ir Suomija)
DNB (Norvegija) Norvegijos vyriausybė (Finansų ministerija)
100 %
Norvegijos vyriausybė (Prekybos ir pramonės ministerija
34 %
Sparebankstiftelsen DNB (Savings Bank Foundation DNB
10,09 %
Folketrygdfondet (National insurance Scheme Fund)
5,37 %
Suomijos valstybė
100 %
Solidium Ltd.
14,16 %
Sampo plc
21,3 %
Švedijos valstybė
13,5 %
Varma Mutual Pension Insurance Company
8,52 %
Wahlroo Björn
2,08 %
Laivininkystės ir pramonės giganto šaknys „Danske“ bankas, kurį „Danske“ pramonės įmones. Kitas stambus grupė įsigijo iš „Nordeos“ pagrin „Danske“ akcininkas yra ne pelno tiesiogiai prisidėdamos prie privataus dinės savininkės draudimo grupės organizacija „Realdania“, kuri su „Shutterstock“ nuotr. „Sampo“, yra labiausiai susijęs su sikūrė 2000 m. susijungus dviem vienu didžiausių regione konglo didelėms Danijos finansų įstaigoms meratų „Maersk Group“. Ši grupė „Realkredit Danmark“ ir „Dans kontroliuoja 22,84 proc. banko ak ke Bank“. Organizacija daugiausia cijų paketą. „Maersk Group“ valdo orientuota į socialinės gerovės di vieną didžiausių pasaulio laivinin dinimą per investicijas į architektū kystės bendrovių, energetikos, lo rinius monumentus, miesto erdves vestor AB“. Jos valdomų įmonių gistikos, mažmeninės prekybos ir ir kitus viešuosius objektus. portfelyje – didžiausios Švedijos įmonės, kurių produkcija platina Danske (Danija) ma visame pasaulyje („Ericsson“, „Electrolux“, „Saab“, NASDAQ A.P.Møller og Hustru A.P.Møller og Hustru Mærsk OMX, „Husqvarna“ ir kt.). Chastine Mc–Kinney Chastine Mc–Kinney Mc–Kinney Pastebima, kad kai kuriose vieto Møllers Fond til Almene Møllers Familiefond Møller se akcininkai susipina, t. y. įmonės, Formaal 9,85 % 3,72 % 41,22 % tarp kurių akcininkų yra pats SEB, nemenką kapitalo dalį yra investa vusios į tą patį banką, pvz., beveik The A.P.Møller and Realdania Cevian Capital II 100 metų istoriją menanti pensijų Chastine Mc–Kinney GP Limited valdymo bendrovė „Alecta“ turi net 10,7 % Møller Foundation ir 7,2 proc. SEB banko akcijų. Tarp pa 5,02 % A.P.Møller Mærsk čios „Alectos“ akcininkų – 4,1 proc. valdantis pats SEB bankas. „Alec Group įmonės ta“ taip pat turi „Invesor AB“ ak 22,84 % cijų, suteikiančių 2,7 proc. balsų. Didžiąją dalį balsų bendrovė je „Investor AB“ turi Wallenbergų dinastijos valdomi fondai.
ios tijos bankas
Norvegijos valstybės kapitalas Akcininkų kuklumu pasižymi DNB bankas. Jį galima vadinti valstybi niu komerciniu banku, nes beveik 40 proc. jo akcijų valdo Norvegijos vyriausybė. Tai didžiausia ir, pasak jų pačių, stabiliausia Norvegijos fi nansų įstaiga, pirmaujanti pasauly je pagal laivininkystės, energetikos ir jūros maisto kreditavimo mas tą. DNB grupė yra seniausias priva
tus Norvegijos bankas, kurio šaknys siekia 1822 m. Lietuvoje ši grupė ke lis kartus keitė pavadinimus – pra džioje buvo NORD/LB, vėliau tapo „DnB Nord“, o praėjusiais metais persivadino pagrindinės bendrovės DNB vardu. Tai lėmė akcininkų po kyčiai, nes iš pradžių jo veikloje da lyvavo vokiečių bankas NORD/LB, o vėliau šis savo veiklą pardavė DNB.
Swedbank (Švedija) Folksam
9,46 %
Sparbanks– Gruppen–Members
7,35 %
Swedbank Robur Funds
4,07 %
AMF – insurance and funds
2,74 %
ALECTA PENSION INSURANCE
3,65 %
„Swedbank“ – Švedijos draudimo lyderio padalinys „Swedbank“ grupės akcininkai dau giausia yra investiciniai, draudimo, pensijų ir kiti fondai. O pagrindinė akcininkė – viena didžiausių Šve dijos draudimo grupių „Folksam“. Diversifikuota akcininkų bazė reiš kia nedidelę jų įtaką įmonės valdy mui, kuriame dalyvauja samdyti finansų specialistai. Apie šios gru pės akcininkus galima pasakyti ma
žiausiai, nes visi jie – finansiniai, o ne strateginiai, investuotojai t. y. jų investavimo tikslas yra banko akcijų kainos didėjimas, o ne aktyvus da lyvavimas valdant banką. Strateginį interesą banke turi draudimo gru pė „Folksam“ ir ją labiausiai domi na banko klientų bazė, kuri gali pa dėti jai pritraukti papildomą klientų srautą ir sukurti sinergijos efektą.
14
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
sportas sunkesnė diagnozė
Klaipėdiečiai – antroje vietoje
Finale – „Bočiai“ ir „Veteranai“
Kauno klinikų medikai, ištyrę Klaipėdos „Neptūno“ krepšininko Mariaus Runkausko koją, diagnozavo čiurnos kaulų lūžį. Sausio 11 dieną, per rungtynes su „Šiauliais“ traumą patyręs 25-erių žaidėjas iki kelionės į laikinąją sostinę tikėjo pirmine diagnoze, kad plyšę čiurnos raiščiai.
Vakarų Lietuvos specialiųjų mokyklų krepšinio varžybas laimėjo Rusnės berniukai. Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos komanda (mokytoja Olesia Matulevičienė), kurioje žaidė V.Gailius, D.Venckus, A.Dubrovskis, A.Mačenskis, E.Vorunavičius ir D.Leistrumas, užėmė antrąją vietą.
Antrajame Klaipėdos senjorų (45 metų ir vyresnių) salės futbolo čempionate, pasibaigsiančiame šeštadienį, žinomi finalininkai. Dėl aukso medalių kovos „Bočių“ ir „Veteranų“ ekipos. Tai tapo žinoma po trečiojo turo, kai „Veteranai“ 7:1 įveikė „Liepsną-Sekargą“, o „Bočiai“ 6:3 – „Vakarų Baltiją“.
„Šviesa“ neišjungta Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ nesėkmingai pradėjo Lietuvos rankinio lygos čempionato antrąjį etapą.
Uostamiesčio vyrams, vakar žaidusiems namie, koją pakišo Vilniaus „Šviesa“, laimėjusi susitikimą 28:26. Artūro Juškėno auklėtiniai gerai pradėję varžybas, pirmavo 3:0, įkrito į žaidybinę duobę ir iki pertraukos neatsigavo. Svečiai, pirmavę 17:9, laimėjo kėlinį 18:12. Antroje dalyje „dragūnai“ stengėsi išsigelbėti, buvo sumažinę skirtumą iki dviejų įvarčių, tačiau kovingai rungtyniavę vilniečiai išsaugojo persvarą.
Rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidę Karolis Stropus ir Benas Petreikis pelnė po 5 įvarčius, Gražvydas Juška – 4. „Nepavyko tapti tarptautinės akcijos „Išjunkime šviesą“ dalyviais, – geros nuotaikos po rungtynių nebuvo praradęs „Žemaitijos dragūno“ klubo garbės prezidentas Egidijus Skarbalius. – Mes dėjome visas pastangas, tačiau vien mūsų norų nepakako.“ Kovą dėl medalių tęs šešios pajėgiausios ekipos – „Žemaitijos dragūnas“, Kauno „GranitasGaja-Karys“ ir „Lūšis“, sostinės „Šviesa“ ir „Vilnius“ bei Alytaus „Almeida-Marisa“. Šie klubai tarp savęs sužais po kartą. Klaipėdiečiai namie susitiks su abiem Kauno ekipomis, o svečiuose žais su „Alemida-Marisa“ ir „Vilniumi“.
Metodai: svečiai bet kokiais būdais stabdė klaipėdiečius (mėlyni marškinėliai).
Vytauto Petriko nuotr.
Trijų tenisininkų pergalės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Carlsberg“ teniso arenoje vykusiame Lietuvos senjorų turnyre „Klaipėda open-2012“ triumfavo trys uostamiesčio tenisininkai – Tomas Butvilas, Stanislavas Šišorkinas ir Tatjana Štukova.
Nugalėtojas: S.Šišorkinui finalas buvo lyg nesunki treniruotė. Vytauto Petriko nuotr.
T.Butvilas šventė pergalę jauniausių senjorų (35-39 m.) grupėje. Finale klaipėdietis lengvai 6:1, 6:1 įveikė kaunietį Andrių Žilinską. Kiek vyresnių dalyvių (40-44 m.) varžybose taip pat nesunkiai pirmąją vietą užėmė S.Šišorkinas. Uostamiesčio senjoras lemiamoje kovoje 6:2, 6:1 nugalėjo svečią iš sostinės Darijų Jasą.
Šio amžiaus moterų grupės finalas buvo klaipėdietiškas. Dėl vertingiausių medalių kovojo Lina Drakšienė ir Tatjana Štukova. Sėkmė buvo pastarosios žaidėjos pusėje. Nepasisekė daug turnyrų laimėjusiam Raimundui Griciui (45-
49 m.). Jis finale po atkaklios kovos pralaimėjo vilniečiui Andriui Morkūnui 6:7, 7:5, 5:10. Iš viso du savaitgalius teniso aikštynuose rungtyniavo per aštuoniasdešimt stipriausių žaidėjų iš įvairių šalies kampelių.
Pirmenybių prizininkai 35–39 m.: 1.T.Butvilas (Klaipėda) ir I.Pečiulienė (Palanga); 2.A.Žilinskas (Kaunas) ir V.Šalkauskienė (Vilnius); 3.M.Žemaitėlis (Kaunas) ir J.Butenienė (Palanga).
45–49 m.: 1.A.Morkūnas (Vilnius) ir S.Stalmokė (Gargždai); 2.R.Gricius (Klaipėda) ir O.Sūdžiuvienė (Šilutė); 3.Č.Normantas (Šilutė) ir Genovaitė Sinskienė (Gargždai).
50–54 m.: 1.E.Žukas (Kaunas); 2.J.Kat40–44 m.: 1.S.Šišorkinas ir T.Štukova kovskij (Vilnius); 3.S.Motuzas (Telšiai). (abu iš Klaipėdos); 2.D.Jasas (Vilnius) ir L.Drakšienė (Klaipėda); 3.D.Baliūnas 55 m. ir vyresni: 1.J.Vereckis (Vilnius); 2.K.Sin(Vilnius) ir A.Kavaliauskienė(Alytus). skas (Gargždai); 3.A.Gailius (Mažeikiai).
Jaunųjų futbolininkų sėkmė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Gargžduose surengtame 12-mečių jaunučių salės futbolo turnyre pergalę šventė Klaipėdos futbolo mokyklos komanda.
Anatolijaus Timofejevo vadovaujami berniukai savo grupėje 3:1 įveikė jonaviečius, 8:2 – draugus iš antrosios komandos ir 2:3 nusileido Ventspilio (Latvija) penketukui. Surinkę 6 taškus, uostamiesčio futbolininkai grupėje užėmė antrąją vietą ir pusfinalyje susirėmė su A grupės nugalėtojais Gargždų
„Bangos“ bendraamžiais. Klaipėdiečiai buvo pajėgesni 4:2. Antrosiose pusfinalių rungtynėse Ventspilis 2:0 nugalėjo Panevėžio futbolo akademiją. Finale klaipėdiečiai turėjo puikią progą atsirevanšuoti latviams. Itin atkaklios varžybos baigėsi lygiosiomis 2:2. Abu įvarčius pelnė Gintas Rakauskas. Smūgiuojant 6 m baudinius sėkmė lydėjo mūsų berniukus – 2:1. Trečiąją vietą užėmė „Bangos“ penketukas, 3:1 įveikęs panevėžiečius. Klaipėdos FM antroji ekipa turnyrą baigė mažorine gaida, rungtynėse dėl 7-osios vietos
įveikusi Marijampolės FC „Sūduvą“. Geriausiu turnyro puolėju pripažintas klaipdietis Vitalijus Paulauskas. Rezultatyviausiu žaidėju tapo 7 įvarčius įmušęs G.Rakauskas.
Turnyro nugalėtojai Paulius Galginas, Karolis Budrys, Eimantas Graželis, Kęstutis Riekašius, Mindaugas Jusis, Rolandas Pocys, Matas Kubilius, Tomas Gvazdinskas, Arnas Vismantas, Gintas Rakauskas, Vitalijus Paulauskas.
Pasisekė: Klaipėdos FM berniukai tik po nuožmios kovos laimėjo tur-
nyrą.
16
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
100 kv. m namą „Trinyčių“ r., sklypus statybai su komunikacijomis šalia vandens telkinio Mazūriškiuose, Ginduliuose, Tilžės g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
Mokymas Kiti kursai
Biržoje prekiauta ramiai, didžiausia – „Lesto“ akcijų apyvarta
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 928243
Kompiuterių kursai
Vilnius, kovo 21 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį vyravo ramios nuotaikos, o lyderio pozicijos atiteko „Lesto“ akcijoms, kurių stambaus sandorio dėka perleista daugiau kaip už 150 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „Agrowill Group“, „Invaldos“ ir „Aprangos“ vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,33 proc. iki 316,58 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – sumenko 0,19 proc. iki 469,31 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – išaugo 0,10 proc. iki 142,95 punkto. Oficialiojo sąrašo „Lesto“ akcijų, kurios pabrango 0,34 proc. iki 0,582 euro, parduota už 180,2 tūkst. eurų, 3,46 proc. iki 2,245 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – už 52 tūkst. eurų, 0,64 proc. iki 1,720 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų – už 37,4 tūkst. eurų. „Teo LT“ akcijų nepakitusia 0,638 euro kaina perleista už 16,7 tūkst. eurų, 0,37 proc. iki 1,355 euro atpigusių Vilkyškių pieno akcijų – už 11,8 tūkst. eurų, Panevėžio statybos tresto akcijų nepakitusia 1,245 euro kaina – už 8,3 tūkst. eurų. 0,58 proc. iki 0,171 euro atpigusių Ūkio banko akcijų parduota už 7,9 tūkst. eurų, 0,82 proc. iki 0,490 euro pabrangusių „Linas Agro Group“ akcijų – už 7,1 tūkst. eurų, 1,90 proc. iki 0,258 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų – už 6,5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Agrowill Group“ akcijų, kurios pabrango 12,99 proc. iki 0,200 euro, parduota už 56,8 tūkst. eurų, Alytaus „Snaigės“ akcijų nepakitusia 0,530 euro kaina – už 11,4 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 5 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 424,6 tūkst. eurų, iš jų 341,8 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
NAUJIENA! Veido, kaklo, rankų odos patempimas tirpstančiais siūlais. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. + 370 620 67 70, info@g-r.lt, www.grklinika.lt www.profesionalikosmetika.lt. 919144
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 919174
Š.m. kovo 22 d. nuo 10 iki 18 val. MBT firminėje parduotuvėje (Herkaus Manto g. 7/M. Mažvydo al. 2, Klaipėdoje) bus atliekamas nemokamas pėdos statinis tyrimas. Šis tyrimas gali padėti Jums išvengti pėdos problemų ateityje bei sėkmingai gydyti esamas pėdos, stuburo ir kitas problemas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 657 52 704. Maloniai lauksime atvykstant. 927154
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
2,9 ir 3 ha sklypus Naujojoje Kalotėje su detaliaisiais planais; 3,21 ha sklypą ant Eketės ežero kranto. Itin patrauklios kainos (savininkas). Tel. 8 680 41 019.
928969
928264
Nekilnojamasis turtas Nuoma Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.
928252
Debreceno g. išnuomoja 1 kambario butą (labai pigiai), Kauno g. 45 name 1 kambario butą su baldais ir buitine technika (200 Lt). Tel. 8 600 92 768, 8 677 76 578.
3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 168 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (155 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
928218
927628
Išnuomojamas įrengtas 2,5 kambario butas senamiestyje. Galima ilgalaikė ir trumpalaikė nuoma. Tel. 8 689 89 898.
3 kambarių butą Medžiotojų g. ir didelę sodybą 50 km nuo Klaipėdos. Tel. 8 686 85 136.
929428
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., „Vėtrungė“, su baldais ir buitine technika, 2 kambarių butą Laukininkų g., suremontuotas. Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.
Unikali technologija Lietuvoje
929499
Tuščią visiškai suremontuotą 17 kv. m kambarį bendrabutyje Mokyklos g. 23 (5 pl./5 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminatas, 18 500 Lt). Tel. 8 645 34 095. 929498
Tvarkingą 2 kambarių butą Rumpiškės g. (5/2 a., balkonas), 48 a sklypą namui statyti gražioje vietoje prie Minijos upės. Tel. 8 686 53 230. 929380
Visiškai atskirą 1 kambario butą bendrabutyje Debreceno g. (5/3 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminatas, WC kartu, 30 kv. m). 58 000 Lt. Tel. 8 648 52 781. 929379
Perka UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 917163
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 923952
929530
3 kambarių butus: naujos statybos 74 kv. m Birutės g. (įrengtas, saulėtas), 64 kv. m 5/2 a. Alksnynės g. r. (nebrangiai, raudonų pl. namas). Tel. 8 670 07 280.
4 kambarių butą plytinio namo 2, 3, 4 a., be remonto, Alksnynės, Pietinės, Strėvos, Poilsio g., Miško r. Tel. 8 656 33 723. 927349
6,75 a sklypą Mažajame Kaimelyje, Kretingos g., prie Veterinarijos tarnybos, pusę namo Poilsio g. (64 kv. m, 2/1 a., 4 a žemės, garažas). Tel. 8 670 07 280.
919361
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 919343
927479
Pigiai išnuomojamos 37 kv. m komercinės patalpos Birutės g. 2, Klaipėda. Teirautis tel. 8 698 46 220.
8 a namų valdos sklypą Svencelės kaime, 500 m iki marių. Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 606 91 601.
927194
925078
Turinti geras pajamas pora išsinuomotų 1 kambario su holu, 2 arba 3 kambarių butą ilgesniam laikui. Tel. 8 600 61 023.
Atviri namai „Manto namų“ komplekse. Kviečiu į butų apžiūrą kovo 24 d. nuo 11 iki 15 val. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
927041
Tvarkingas dirbantis vaikinas išsinuomotų 1 kambario butą Klaipėdoje arba Klaipėdos priemiestyje. Tel. 8 676 57 081.
927630
Įrengtus, naujus, su baldais ir buitine technika 2, 3 kambarių butus Žolynų, Dragūnų, Tauralaukio, Birutės, Paryžiaus Komunos, Minijos g. Tel. 8 658 68 448.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 918795
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 919318
Paslaugos L’idea law group teikiamos paslaugos: DNSB, UAB steigimas, procesinių dokumentų rengimas teismui, institucijoms, nemokama konsultacija. www.ppgrupe.lt. Tel. 8 685 78 630, e. paštas info@ppgrupe.lt. 928217
929330
Butus: skubiai 1 kambario Šilutės pl. 4 (5 pl./1 a., 34 kv. m, virtuvė 10 kv. m, nekampinis, namas priklauso bendrijai, 68 000 Lt); 3 kambarių Įgulos g. (5 pl./2 a.); Debreceno g. (9/3 a., 64 kv. m, 130 000 Lt); 2 kambarių Gedminų g. (5/5 a.,galimas keitimas į mažesnį butą, 125 000 Lt ); skubiai namą Tauralaukyje (yra pirtis šalia namo, 9 a žemės sklypas, visiškai sutvarkyta aplinka, 560 000 Lt). Tel. 8 610 28 977, www.junakanta.lt. 928226
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 927622
Pigiai 11 a sklypą namui statyti Klaipėdoje, Ramunių g. (Rimkai, privestos miesto komunikacijos, prie miškelio, graži vieta). Savininkas. Tel. 8 611 07 153. 929180
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
Pigiai ir skubiai parduodami 1 kambario butai. Skambinti tel. 8 656 61 559, 8 656 61 545.
918110
Regioniniame pajūrio parke 14-20 a sklypus (šalia ežeras, netoli jūra, sklypo kaina 60 000 Lt, galima mokėti dalimis ar išsimokėtinai). Tel. 8 698 13 367.
Kambarį bendrabutyje centre (3 aukštas, 18 kv. m, tvarkingi kaimynai). Tel. 8 670 07 280. 927476
927788
929407
Savininkas parduoda 130 kv. m naują įrengtą namą šiaurinėje miesto dalyje arba keičia į 3 kambarių butą su priemoka. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 613 70 337. 926568
925711
Tuščią tvarkingą 1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Sulupės g. 13 (WC, vonia kartu, maži komunaliniai, 40 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
929331
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
928234
927471
Sklypus: Vydmantuose (8 vnt. po 9 a ir daugiau), 12 a Žaliakelio g. (Klaipėda), 13 a Šventojoje, 2 vnt. Kairiuose, 90 a Liauniuose, 2,5 ha Dituvoje. Tel. 8 672 11 230.
AMBULATORIJA
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
910415
Parduoda
918550
3 kambarių butus: Šiaulių g. 9/5 a. 145 000 Lt, Žardininkų g. 9/7 a. (euroremontas, 160 000 Lt), Taikos pr. 13/6 a. - 140 000 Lt, Alksnynės g. 5/4 a. Tel. 8 647 33 319. 929580
929500
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55.
2 kambarių nestandartinį butą prie Kretingos g., prie „Žemynos“ mok. (2/2 a., ekonomiškas šildymas, 1,5 a žemės, sandėliukas, virtuvės baldai). Tel. 8 670 07 280. 927482
927332
Sveikata, grožis
925208
Labai tvarkingą 2 kambarių 43 kv. m butą Rumpiškės g., 5/2 a. Tel. 8 689 89 898.
1 ha žemės 6 km nuo Klaipėdos, Priekulės link (sutvarkyti dokumentai ūkininko ūkiui steigti, naujai įvesta elektra, leidimai statyti namą, ūkinius pastatus ir kt.). Savininkas. Tel. 8 611 07 153. 929177
Skubiai butus: 1 kambario Statybininkų pr. (5/3 a., visiškai suremontuotas, 98 000 Lt) ir 3 kambarių su holu Darželio g. (5/1a., 77 kv. m, 165 000 Lt), visur galima derėtis. Tel. 8 614 43 388, 8 610 28 977. 928222
1 kambario butą Ginduliuose, 3 km nuo Klaipėdos. Autonominis šildymas, tvarkingas. Yra ūkinės patalpos, daržiukas. Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 678 54 567.
Sublokuotą namą Tauralaukyje, Ringelės g. (iš dalies atlikta apdaila, kaina 330 000 Lt). Tel. 8 600 06 611, 8 652 22 222.
928228
927603
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 916649
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 928229
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 925445
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 927022
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 914636
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 918821
Nukelta į 17 p.
17
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
Paskolos
923238
atkelta iš 16 p.
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
924127
Transporto paslaugos
918751
Palankiomis sąlygomis skoliname pinigų pagal vekselį. Didesnėms sumoms reikalingas užstatas. Tel. 8 619 59 739. 926782
Lengvųjų automobilių servisui reikalingi patyrę automobilių šaltkalviai. CV siųsti raimondas@turboziedas.lt. 926344
Visų rūšių kreditai įmonėms ir asmenims. Paskolų palūkanos – nuo 7 proc. Darbo dienomis 9-17 val. tel. (8 46) 219 419.
Maisto prekių parduotuvei reikalinga kasininkė-pardavėja. CV siųsti rital@gruste.lt. Tel. 8 614 36 855.
929332
929481
Darbas Ieško darbo Vyras ieško darbų vykdytojo darbo. Inžineriniai tinklai, aplinkos tvarkymas. Tel. 8 614 27 261. 928266
Siūlo darbą
Prekybos tinklui reikalingas (-a) Klaipėdos regiono apsaugos vadovas (-ė), kuris organizuotų, kontroliuotų ir vykdytų prekybos centrų turto apsaugą; vykdytų apsaugos darbuotojų paiešką, apmokymus bei jų adaptaciją įmonėje; vykdytų apsaugos darbuotojų darbo kontrolę; rengtų ataskaitas. Gyvenimo aprašymą (CV), nurodant „Klaipėdos regiono apsaugos vadovas (-ė)“, siųskite e. paštu personalas@gruste.lt iki 2012 m. balandžio 20 d. Tel. (8 433) 20 878. 929513
priims į darbą:
SUVIRINTOJĄ DUJOMIS IR ELEKTRA Reikalavimai: t ne mažiau kaip 3-ų metų darbo patirtis su pramoniniais įrenginiais (vamzdynais, talpyklomis ir pan.); t suvirintojo kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas. Privalumai: t gebėjimas virinti spalvotus metalus inertinių dujų aplinkoje; t technikos priežiūros tarnybos išduotas suvirintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Gyvenimo aprašymą siųsti iki 2012 kovo 30 d., el. p. kbuivyda@oil.lt, arba kreiptis adresu: personalo skyrius, Burių g. 19, Klaipėda. Tel.: (8 46) 391 620, 391 767.
Priimu rankdarbius į rankdarbių krautuvėlę (nėrinius, siuvinius ir t.t.). Apmokėjimas po pardavimo. Tel. 8 671 20 148, e. paštas orintazutautiene@gmail.com. 929508
10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490. 922440
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
Reikalinga (-as) sekretorė (-ius)/vadybininko asistentė (-as) nuolat dirbti jūrininkų įdarbinimo agentūroje. Reikalavimai: aukštasis (ne) universitetinis išsilavinimas (pirmenybė teikiama jūriniam išsilavinimui), geros anglų, rusų, lietuvių kalbų žinios. Tel. (8 46) 380 808, 380 780, 313 504. CV prašom siųsti e. paštu info@gretimybe.lt. 929232
Reikalinga auklė 2 metų berniukui Giruliuose visai darbo dienai. Pageidaujama panašaus darbo patirtis ir rekomendacijos. Tel. 8 618 41 104.
929486
Reikalingi ekskavatorininkai, turintys darbo patirties, mokantys dirbti planiruojančiu kaušu. Tel. 8 611 27 233. 926308
Siūlo darbą mechanikui-automobilių šaltkalviui dirbti prie sunkvežimių (elektros sistemų savybės būtų privalumas). Tel. 8 618 20 008. 929225
Skubiai reikalingas universalus automobilių šaltkalvis, mokantis dirbti savarankiškai, prie „Regitros“ centro. Skambinkite dabar! Tel. 8 656 01 530. 929274
Specializuota statybos įmonė, atliekanti lauko inžinerinių tinklų darbus, ieško atestuoto darbų vadovo, projektų vadovo, meistro, vamzdynų montuotojų. Tel. (8 46) 416 188, 8 633 50 993. 926016
Kavinei „Trys mylimos“ reikalinga kvalifikuota virėja. Tel. 8 698 03 440. 928282
Kompanijai L.O.Z. GmbH ilgalaikiam darbui Vokietijoje skubiai reikalingi elektrikai-montuotojai. Darbo pobūdis: kabelių tiesimas, el. paskirstymo spintų įrengimas, el. montavimo darbai pagal brėžinius, el. įrengimų remontas ir tech. aptarnavimas. Reikalavimai: šią ar panašią specialybę patvirtinantys kvalifikacijos dokumentai, darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m., minimalios anglų ar vokiečių k. žinios. Atlyginimas nuo 7 iki 8,5 Euro/val. CV siųsti e. paštu loz.ausra@gmail.com. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į L.O.Z. GmbH atstovę Lietuvoje Aušrą Garienę, tel. 8 673 95 132 (iki kovo 30 d.).
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148. 917115
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt. 924789
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
Viešbučiui reikalinga (-as) padavėja (-as). Mes tikimės, kad Jūs esate komunikabilus ir paslaugus, mokate užsienio kalbų (anglų, rusų), turite darbo patirties aptarnavimo sferoje bei gebate kurti aukšto lygio aptarnavimo įvaizdį. Mes siūlome: karjeros ir tobulėjimo galimybes, laiku mokamą atlyginimą. CV siųskite adresu restaurant@nationalhotel. lt arba skambinkite tel. 8 655 72 285. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
920664
929603
928103
924739
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.
Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559.
Paslaugos Baldai pagal užsakymą. Kokybiškai ir nebrangiai. Tel. 8 609 73 707, 8 608 08 059.
Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
928271
Parduoda
927784
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai. Turime visus atestatus statybos darbams. Tel. 8 606 88 234. 927858
Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776.
Įvairią statybinę medieną (gegnės, murlotai, viengubo ir dvigubo pjovimo lentos, dailylentės, grindlentės, terasinės lentutės). Galime atvežti. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 614 26 205, 8 685 23 672.
922416
925000
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088. 923486
915819
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 921786
Kita
Skaldytas malkas, lentų galus, lapuočių, spygliuočių lauko vidaus dailylentes, sendintas lentas, statybinę medieną. Tel. 8 687 71 293, 8 687 78 566. 929198
Statybos paslaugos Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu. 923940
Perka UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895921
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204. 923994
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922971
Varžytinės Antstolis Gintaras Kairys skelbia antrąsias varžytynes Genadij Molotkov nuosavybės teise priklausančiam turtui: 0,0600 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. 5513-0018-0339), 88, 21 kv. m, bendro ploto sodo pastatui 1S1p (unikalus Nr. 5599-5033-6012), ūkiniam pastatui 211p (unikalus Nr. 5599-5033-6020), užstatytas plotas 48,00 kv. m, esantiems SB „Dituva“, Derceklių k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Pradinė pardavimo kaina 48 000 Lt. Varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. – 4 800 Lt. Dalyvio įmoka turi būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių banke. Varžytynių laikas 2012 m. gegužės 8 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. 929239
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905521
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. 925962
928523
Perka
927779
Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, klijuojame plyteles, dažome, dedame gipskartonį; elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 603 00 203.
Buitis ir technika
Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavrilovas@gmail.com.
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, liejame pamatus, dengiame stogus, šiltiname pastatus, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 606 76 966.
924000
926801
Paslaugos
929208
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, liejame pamatus, dengiame stogus, šiltiname pastatus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 202.
Statyba ir statybinės medžiagos
Restauruojame ir gaminame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną, gobeleną, odą. Gaminame nestandartinius čiužinius pagal kliento užsakymą. Tel. 8 616 76 158, 8 674 27 688. E. paštas vidmantas. krauciunas@gmail.com.
Parduoda
Kloju laminatą, linoleumą, parketlentes, kalu dailylentes, gipskartonį. Įrengiu pirtis, balkonus ir kt. Tel. 8 613 93 810.
927197
929294
Baldų gamyba gamintojo kainomis: virtuvės, miegamojo, prieškambario baldai, spintos, drabužinės. Galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt, tel. 8 680 11 553.
Dienraščio „Klaipėda“ darbuotojai
921607
928967
926490
927877
Įmonei reikalingi patyrę staliai-statybininkai. Darbas Norvegijoje. Altyginimas - norvegiškas minimumas. Privalumai: anglų kalba, automobilis. Tel. 8 610 02 599.
Parduoda
929505
Reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, reisams Lietuva-Rusija. Garantuojame gerą ir laiku apmokamą atlyginimą. Tel. 8 610 43 009.
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
Baldai
Mirus mamai, sunkią valandą užjaučiame fotografę Dariją Vasiliauskienę.
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471.
Akcininkams 2012 m. balandžio 26 d. 17 val. Dubysos g. 35, Klaipėda, vyks UAB „Folinas“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Būtina turėti akcininko pažymėjimą ir asmens dokumentą. Darbotvarkė: 1. 2011 m. UAB „Folinas“ administracijos vadovo ataskaita. 2. 2011 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 3. 2011 m. pelno (nuostolio) ataskaitos tvirtinimas. 4. Kiti klausimai. Akcininkų dalyvavimas būtinas. Administracija. 929230
UAB „Autostabila“ perka sveikus ir daužtus automobilius ardyti. Sutvarko dokumentus nurašymui. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098.
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
UAB „Kuršių marios“ akcininkams! 2012 m. balandžio 26 d. 11 val. Žemaičių g. 2, Drevernos kaime, vyks visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Įmonės metinio pranešimo tvirtinimas. 2. Metinės finansinės atskaitomybės ir balanso tvirtinimas. 3. Pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. 4. Valdybos narių rinkimas. 5. Dėl naujos įmonės steigimo. 6. Dėl paskolos paėmimo iš banko ir turto įkeitimo bankui. 7. Einamieji klausimai. Administracija
926899
927638
928697
Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364. 928520
923103
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902455
18
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
Pramogos restoranai
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 30 d. 19 val. grupės SING koncertas. Profesionalių muzikantų grupė garantuoja Jums gerą nuotaiką. Praleiskite gražų penktadienio vakarą restorane „Vienaragio malūnas“.
gardumynai Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
sportas, sveikata
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiesiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
Tik gėlės
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
karščiausi kelionių pasiūlymai Litamicus
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją.
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija
KELTŲ BILIETAI INTERNETU!
KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.
LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų
Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Danės g. 21, LT–92111, Klaipėda, tel.: (8 46) 411 458, 411 459, el.paštas: klaipeda@delta–interservis.lt, www.deltakeliones.lt VASAROS TĘSIASI!
KELIONIŲ
IŠPARDAVIMAS
Dabar PALANKIAUSIA įsigyti keliones į Turkiją, Barseloną, Maljorką, Bulgariją bei Kretą!
Naudos perkantiems: • Žemiausios kainos garantija – išankstinių pardavimų metu įsigytos kelionės kaina bus vasaros sezono mažiausia kaina. Esant kitaip, grąžinsime jums skirtumą*; • Pradinė įmoka 20% kelionės kainos; • Nemokamas kelionės sąlygų keitimas pagal tą dieną galiojančias kelionių kainas*; • Įsigijus TEZ TOUR kelionę, suteikiama 100 Lt nuolaida būsto apsaugos sistemai. * yra papildomų sąlygų.
9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00, 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 12.45 Europos vidury (k). 13.20 Pinigų karta (k). 14.15 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien. 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 „Įkyrių minčių nelaisvėje“ (2, 3).
gėlės
Teniso arena
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
TV programa
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“. 7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50, 16.40 24 valandos. 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11, 22.19 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (3) (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.55, 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05, 17.40 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. Orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Svieto lygintojai“.
7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“ (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) . 13.30, 16.30, 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. 19.50 Loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 portas. Orai. 20.25 F. „Grynieji pinigai“. 22.30 Tarptautinis dziudo ir bušido turnyras. 0.30 „Brydės“ (k).
9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga“. 14.30 Teleparduotuvė.
15.00 Nuotykių s. „Konano nuotykiai“ (1) (JAV, 1998 m.). 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Melo teorija“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Moterų lyga“. 21.30 Kriminalinė drama „Dingusioji“ (JAV, 2007 m.). 23.45 „Futurama“. 0.15 „CSI Majamis“. 1.10 „Flešas Gordonas“.
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (2) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (9) (N-7). 21.00 „Vincentas“ (6) (N-14). 22.30 „Išrinktieji“ (N-14). 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kultūra +. 9.45, 17.45, 0.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 Romantinis nuotykių s. „Sakalas ir balandė“ (1) (Italija, 2009 m.). 11.15 „Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai“ (2). 12.15 Reidas (k). 12.45 XIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis: „Jojo Mayer & Nerve“. 13.35 Romantinė komedija „Dviejų per daug“ (JAV, Ispanija, 1995 m.). 15.45 S. „Jūros patruliai“ (1) (Rusija, 2009 m.). 16.45 Dok. s. „Neišvengiamos katastrofos“ (1) (N-7). 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (5). 18.45 „Pražūtingas auksas“ (4) (N-7). 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Apgaulinga tiesa“ (3) (N-7). 21.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 Drama „Šeštadienio vakaras mažame mieste“ (N-14). 23.45 „Kritinė riba“ (4) (N-7).
7.00 F. „Dvi dienos Paryžiuje“ (Prancūzija, Vokietija, 2007 m.). 9.00 Romantinė drama „Medis“ (Prancūzija, Australija, 2010 m.). 11.00 Romantinė komedija „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.). 13.00 Komiška drama „Vėjavaikė“ (D.Britanija, 2008 m.). 15.00 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (JAV, 2007 m.). 17.00 Romantinė komedija „Kaip svarbu būti rimtam“ (D.Britanija, JAV, 2002 m.). 19.00 Drama „Amerikos sūnus“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Komiška drama „Grynbergas“ (JAV, 2010 m.). 23.00 Mistinis romantinis trileris „Keleiviai“ (JAV, Kanada, 2008 m.). 1.00 Drama „Žemės širdis“ (Ispanija, D.Britanija, 2007 m.).
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“– „Unicaja“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVIII turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“–„Juventus“. 19.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui. 20.15 Futbolo dievai. Mulleris. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Zaragoza“. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
19
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 24 d. 18 val. – Žemaitė. „Trys mylimos“. 2 dalių komedija. Rež. K.Macijauskas. Kovo 25 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 dalies drama. Rež. G.Varnas. Spektaklis skirtas Tarptautinei teatro dienai.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. Fortepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė (smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (fortepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas). KITI RENGINIAI Kovo 24 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera. Komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 22 d. 19 val. teatro salėje skelbtas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro monospektaklis „Kritimas į tamsą“ neįvyks.
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Kovo 25 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Kovo 25 d. 12 val. – Klaipėdos jaunimo centro dainos studijos „Keberiokšt“ 18-ojo gimtadienio koncertas „Užaugom“. Klaipėdos jaunimo centro teatro studija „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) Kovo 27 d. 10 val. – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ improvizacijų spektaklis „Teatro šalies duris pravėrus“. Rež. I.Stančikienė.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 23 d. 19 val. – miuziklas „Paryžiaus katedra“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 24 d. 12 val. – lėlių vaidinimas žemaičių kalba „Kiškio pasakos“. Rež. J.Januškevičiūtė. Kovo 25 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė.
Klaipėdos jaunimo centras (Puodžių g. 1) Kovo 22d. 16 val. – vaikų ir jaunimo teatro „Svajonė“ spektaklis vaikams „Išdaigų pasaka“. Rež. M.Kolaitytė. Kovo 29 d. 17 val. – Vaidybos studijos „Trepsė“ spektaklis. A.Egziuperi. „Mano mažasis prince“. Rež. R.Svytytė.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galite spręsti rimtas problemas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klauso. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, galite išgirsti klaidinančių minčių ir idėjų. Tai emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Geriau būtų atsiriboti nuo visko. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savęs pernelyg sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų ar tiesiog pasivaikščiokite gamtoje. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų interesai prieštaraus jūsų pačių vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Praverstų knyga ar filmas, tačiau rinkitės paprastus siužetus. Svarstyklės (09 24–10 23). Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti jūsų lūkesčių. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Prieš ko nors imantis patartina apsvarstyti visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Esate įvykių sūkuryje. Karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicijų ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. O žengęs pirmyn, nesitenkinkite tuo, kas pasiekta. Ožiaragis (12 22–01 20). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Vandenis (01 21–02 19). Būsite neįprastos nuotaikos. Galite įsimylėti vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Svarbiausia bus kova dėl valdžios, todėl dings noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 27 d.
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 24 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stebuklingas piešinys“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki kovo 28 d. Eglės Vertelkaitės kūrybos darbų paroda (grafika, Vilnius).
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakūrų šalyje“. Kovo 23 d. 17 val. vakaras „Dainų sparnais“, iš ciklo „Prie rojalio, tarp paveikslų“, skirtas romantinei muzikai, poezijai, dailei. Nemokamai.
Orai
Šiandien kritulių nenumatoma. Temperatūra bus 5–13 laipsnių šilumos. Penktadienį taip pat bus nepastoviai debesuota, be kritulių. Temperatūra naktį 2–3, dieną 7–13 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 22 d.
+11
+5
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+12
Šiauliai
Klaipėda
+12
Panevėžys
+12
Utena
+12
6.32 18.54 12.22
82-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 284 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +17 Dublinas +12 Kairas +22 Keiptaunas +25 Kopenhaga +14
kokteilis Pastebėjo garnį ir pempių „Kokteilio“ skaitytojai, paprašyti stebė ti dangų ir parskrendančius gandrus, uoliai tuo ir užsiima. Štai Antanas savaitgal į prie Jakų ma tė gandrą. O Arūnas irgi pasigyrė ant radienį matęs du gandrus. Negana to, skaitytojas pirmadienį išvydo pulkelį pempių ir pilkąjį garnį. O Taipė pasiskelbė, kad matė varnėną. „Kokteil io“ agentas viename miesto tvenk inių matė didelę gulbių šeimy ną. Tiesa, pranešusysis nežino, ar šios sparnuotosios – pavasario pranašės, o gal Klaipėdoje jos liko nuo rudens.
„Kokteilio“ pozicija
Londonas +15 Madridas +15 Maskva +2 Minskas +11 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +20 Pekinas +12
Praha +16 Ryga +11 Roma +22 Sidnėjus +26 Talinas +4 Tel Avivas +22 Tokijas +11 Varšuva +15
Vėjas
4–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+10
+13
Marijampolė
Vilnius
+12
Alytus
Vardai Benvenutas, Gedgaudas, Gedgaudė, Kotryna, Vydūnas.
kovo 22-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+5
+3
+3
6
+3
+6
+3
+1
6
+1
+4
+2
+2
4
rytoj
šeštadienį
1868 m. Jonaič iuose (Šilutės raj.) gimė ra šytojas, dramat urgas ir filosofas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Mi rė 1953 m. Vok iet ijoje. 1991 m. perlaidotas Bi tėnuose (Šilutės raj.).
1888 m. įkurta Anglijos futbolo lyga. 1917 m. JAV tapo pirmą ja pasaulio valstybe, pri pažinusia laikinąją Rusi jos vyriausybę. 1948 m. gimė JAV kom pozitorius Andrew Lloy das Webberis. 1969 m. Johnas Lenno nas ir Yoko Ono pradėjo akciją už taiką „Bed-In for Peace“ viename iš Ams terdamo viešbučių. 1988 m. SSRS UR minist ras Eduardas Ševardna
dzė atsisakė pažado iš vesti sovietų dalinius iš Afganistano. 1991 m. Irakas išlaisv i no 1 150 kuveit iečių ir pradėjo der ybas su są jung in ink ais dėl 60 000 karo belaisv ių su grąžinimo. 1997 m. Rusijos prez i dentas Borisas Jelcinas pareiškė, jog Rusija ga rant uoja Balt ijos šal ių saugumą ir pažadėjo, jog nebepakartos jų okupa cijos bei aneksijos.
Kur dings tas pavasaris neatėjęs? Tie sa, užsienio šalių sinoptikai įspėja, kad šiltais orais mes džiaugsimės dar ne greitai. O galėjo pameluoti.
Klaipėdos lėlių teatras švenčia
Todėl nevalgo, kad nėra
Rita Bočiulytė
Šmaikštumo nestokojant is Emigran tas, perskaitęs, kad airiai tikrai neval go gandrų, brūkštelėjo „Kokteiliui“ sa vo kiek kitok ią nuomonę: „Air iai gal tuos gandrus ir valgytų, bet jų tiesiog Airijoje nėra“.
Višta – nacionalinis paukštis Rinkdamas kand idat us, kas vieto je gandro galėtų būti tituluotas Lietu vos nacionaliniu paukščiu, „Kokteilis“ sulaukė Virg in ijos iš Jon išk io rajono skambučio. Moter iškė juok avo, kad valst yb ės paukščio vardą reikėtų suteikti vištai. „Lietuviai jas mėgsta, augina, – vardijo priežastis Virginija. – Negana to, vištos – gražios ir skanios.“
Pretendentas: Paulius nacionali
niu paukščiu siūlo paskelbti genį.
Veidą gydo alijošius Kol lauk iame šilto oro, nesėdėk ime rankas sudėję. Pasipuošk ime. Spuo guotą, riebią veido odą gerai gydo ali jošiaus sultys. Alijošiaus lapus nuplau kite atvėsintu virintu vandeniu ir pa laikyk ite tamsioje vietoje 7–8 dienas. Susmulkinkite, išspauskite sultis ir jo mis tepkite veido odą.
Linksmieji tirščiai Kodėl paukščiai skrenda į šiltuosius kraštus? Todėl, kad eiti yra labai toli. Česka (397 719; anądien skaitytojas paklausė, kur dingsta gandrai, kai atneša vaikus?)
r.bociulyte@kl.lt
Vakar, Tarptautinę lėlininkų die ną, į uostamiestį suvažiavo visas šalies lėlių teatro kūrėjų elitas. Čia vyko visuotinis Lietuvos UNIMA narių susitikimas ir startavo ren ginių ciklas, skirtas Klaipėdos lė lių teatro 20-mečiui.
Beveik pusšimtis lėlių teatro kū rėjų iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos da lyvavo uostamiestyje sušaukta me tarptautinės lėlininkų orga nizacijos UNIMA nacionalinio centro susirinkime. Kaip pasa kojo UNIMA–Lietuva prezidentė klaipėdietė Aušra DaukantaitėJuknevičienė, kartu aptarti 2011 m. nuveikti darbai, ateities per spektyvos ir planai, pagerbti lė lių teatro menui nusipelnę Lietu vos lėlininkai. Tarp apdovanotųjų UNIMA–Lietuva garbės ženk liukais – ir Klaipėdos lėlių teat ro vadovė bei režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, aktorė Andžela Vitauskaitė, kompozitorė Aušra Vaštakaitė. Iš lėlininkų sambūrio atskriejo ir kita džiugi naujiena – žymi lėlių teatro pedagogė, daili ninkė, režisierė, dramaturgė, lėlių teatro uostamiestyje įkūrėja Jūra tė Januškevičiūtė šiemet Klaipė dos universitete rinks naują lėlių teatro režisierių kursą. Tarptautinę lėlininkų dieną prasidėjo jubiliejiniams Klaipė dos lėlių teatro metams skirtas renginių ciklas „Nuo pradžios – be pabaigos: Klaipėdos lėlių teat rui – 20!“. Kultūrų komunikaci jų centro antrojo aukšto salėje ir Meno kieme plačiajai visuomenei pristatyta retrospektyvinė dviejų dalių paroda, vedanti per du uos tamiesčio Lėlių teatro dešimtme čius. Joje eksponuojamos afišos, lėlės, videomedžiaga, spektaklių
Šeimininkai: uostamiesčio lėlininkai pristatė publikai paruoštą parodą ir visą šventinių renginių ciklą.
fotoakimirkos, informacija apie edukacinę veiklą, festivalius, teat ro žmones. Anot teatrologės Salo mėjos Burneikaitės, Klaipėdos lė lių teatro ištakoms skirta paroda rengta su didžiule meile – iš daik tų, išlikusių lėlių, dokumentų... Ja pasigrožėti bus galima iki balan džio 20-osios. Dar balandį jubiliejinių rengi nių ciklas žiūrovus ruošiasi nu stebinti Klaipėdos lėlių teatro spektaklių koliažu, atskleisian čiu paslaptis, dažniausiai liekan čias už širmos. Gegužė bus skirta diskusijoms ir lėlininkų susitiki mams su suaugusia publika. O mažųjų laukia visokios akcijos bei atrakcijos. Rugsėjį ruošiama didelė finalinė šventė visiems, ei nantiems kartu su Klaipėdos lė lių teatru.
Parodoje: lėlių teatro personažai publikai tapo ranka pasiekiami. Vytauto Petriko nuotr.