kovo 24, 2012 Nr. 70 (19 371)
Sąjūdžio žmogus A.Gazarianas nebenori politikos nė iš tolo. Šeštadienio interviu 5p.
www.kl.lt
Naujojo Lietuvos futbolo federacijos vadovo J.Kvedaro turtai – prokurorų akiratyje. Kaina 1,60 Lt
Lietuva 7p.
Pajūryje – naujas kurortas
„Tegul D.Nicius nevaidina nekalto bernelio.“ Konflikte dėl akmenų „Palangos komunali nio ūkio“ vadovas Konstantinas Skierus buvo linkęs pamokyti Pajūrio regioninio parko direktorių.
4p.
Valstybė laimėjo kovą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Sutuoktiniai Trečiakauskai pralai mėjo pirmąjį mūšį teisme, – jų san doris įsigyjant seniai nebenaudo jamą deviacijos įrenginį pripažin tas negaliojančiu.
Mastai: į įvairias paslaugas teiksiantį turizmo ir sveikatinimo centrą numatyta investuoti apie 19 mln. litų.
Kol Palangos valdžia svarstė, kur galima būtų statyti vandens pramogų parką, jos pašonėje ėmė kilti naujas rekreacijos ob jektas. Kurorto valdininkams nosis nu šluostę verslininkai plėtoja ambicingą projektą, kuris, teigiama, neturės analogų visame Baltijos regione.
būdu.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Įdarbins geotermines versmes
Vos keli kilometrai nuo Palangos esančiame Žibininkų kaime, ku rį išgarsino alaus restoranų komp leksas, kasdien vis labiau ryškėja būsimojo statinio kontūrai. Čia neilgai trukus išdygs vadina masis Žibininkų kurortas su turizmo ir sveikatinimo centru, kurio proce
Bendrovės „Atostogų parkas“ vizualizacija
dūroms bus pasitelkti vietos gamtos ištekliai – mineralinis ir geoterminis vanduo bei gydomasis purvas. Šalia įsikurs dar vienas objektas – etnog rafinis Mėguvos kaimas. Turizmo ir sveikatinimo centro komplekse iš kils 8 tūkst. kv. m SPA pastatas su viešbučiu, maitinimo bei konferen cijų erdvėmis. Vasaros sezono me tu centras galės priimti apie 800, o žiemą – maždaug 400 žmonių.
4
Vakar Klaipėdos miesto apylin kės teismas paskelbė, kad perda vimo aktas, kuriuo 1998 m. bend rovei „Laivybos paslaugų centras“ perduotas hidrotechninis deviaci jos įrenginys, pripažintas negalio jančiu. Negaliojančiu paskelbtas ir 2002 m. gruodžio 13 d. varžytinių ak tas. Juo Aurelija Trečiakauskienė už 100 litų įsigijo šį įrenginį, esan tį Klaipėdos valstybinio jūrų uos to akvatorijoje. Nuspręsta taiky ti vienašalę restituciją ir priteisti iš Susisiekimo ministerijos A.Tre čiakauskienei jos sumo kėtus 100 litų.
2
2
ŠEŠTADIENIS, KOVO 24, 2012
miestas
Valstybė laimėjo kovą Ats akovai A.Treč ia 1 kauskienė ir ministeri ja turės atlyginti bylinėjimosi iš
laidas, kurios kiekvienai šių šalių sudaro po 50 litų. Sprend im ą dar gal im a ap skųsti aukštesniosios instanci jos teismui.
Nuspręsta taikyti vienašalę restituci ją ir priteisti iš Susi siekimo ministerijos A.Trečiakauskienei jos sumokėtus 100 litų.
Kol vyko bylinėjimasis, pasikeitė teisinis įrenginio statusas – jis bu vo nacionalizuotas. 1956 m. pastatytas 12,6 m aukš čio ir 6,4 m skersmens įrenginys neseniai vilkiko buvo nuverstas ir dabar guli marių dugne. Buvusio Klaipėdos valstybi nio jūrų uosto Juridinio skyriaus viršininko Sauliaus Trečiakaus ko žmona įsigijo deviacijos įren
ginį varžytinėse. Uosto samdyti nepriklausomi ekspertai kompen sacijai už jį rezervavo 12 tūkst. litų, o draudimo kompanija įrenginį bu vo įvertinusi per 450 tūkst. litų. „Manome, kad teisingumas at kurtas, valstybė savo siekių pa siekė, įrenginys yra pašalintas ir svarbių objektų statybai nebet rukdo. 30 dienų lauksime spren dimo įsiteisėjimo. Jeigu spren dim as neb us skund žiam as, iš antstolio sąskaitos susigrąžinsi me 12 tūkst. litų“, – pasibaigus teismo posėdžiui teigė Uosto di rekcijoje laikinai Teisės ir perso nalo skyriaus vadovo pareigas ei nantis Vaidas Batūra. Klaipėdos uosto istorijoje tai ne vienintelis atvejis, kai tenka bylinėtis su privačiais asmeni mis dėl neteisėtai įsigyto vals tybės turto. V.Batūra patvirtino, kad kitų ginčų objektai vertinami kur kas didesnėmis sumomis. Ginčijama si dėl poros žemės sklypų, esan čių rezervinėse uosto teritorijose. Už vieną apie 60 a sklypą savinin kas paprašė 3 mln. litų, kito savi ninkas norėtų 200 tūkst. litų. Tarp atsakovų yra ir juridinių, ir fizinių asmenų.
Palydos: į pirmąjį reisą „Merkurijus“ išriedėjo skambant maršams.
Į Maskvą – traukiniu Iš Klaipėdos į Mask vą – geležinkeliu. Taip vakar nauju traukiniu „Merku rijus“ išgabenti 42 konteineriai krovi nių su įvairaus pro filio buitinėmis pre kėmis. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Reliktas: teisminių ginčų objektu tapęs įrenginys dabar guli marių
dugne.
Redakcijos archyvo nuotr.
„Merkurijus“ vienu reisu galės vežti iki 114 sąlyginių konteinerių. Norint šį kiekį pervežti automobi lių keliais, prireiktų maždaug 100 sunkvežimių. „Naujas traukinio maršrutas su stiprins Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, pozicijas. Verslas turės daugiau galimybių gabenti krovi nius per mūsų šalį, o Lietuvos įmo nės ir biudžetas dėl to gaus daugiau pajamų“, – naujojo maršruto nau dą apibendrino susisiekimo mi nistras Eligijus Masiulis. „ES yra numačiusi kuo daugiau krovinių perkelti į geležinkelių
Greitis: į Maskvą traukinys „Merkurijus“ krovinius nugabens per dvi
paras.
tinklą, nes tai yra perspektyviau sias ir ekologiškiausias krovinių gabenimo būdas. Transporto ar terija, einanti per Lietuvą į Ry tus, yra perspektyviausia, labiau siai auganti ir turinti daugiausia krovinių. Tai rodo ir šio traukinio paleidimas“, – sakė susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bra žinskas. Plan uojam a, kad trauk inys iš Klaipėdos, o ateityje ir iš Kali ningrado, į Maskvą išvyks kar tą per savaitę, o atstumą tarp šių
Vytauto Petriko nuotr.
miestų įveiks per dvi paras. „Prieš penker ius met us šis projektas buvo žlugęs dėl įvairių priežas čių. Šiuo metu manome, kad šis traukinys kursuos kartą per mė nesį, o ateityje gal net kas dešimt dienų“, – sakė įmonės „Lietu vos geležinkeliai“ Krovinių veži mo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis. Pasak pašnekovo, manoma, kad po kelerių metų konteineriniais traukiniais bus gabenama apie penktadalis visų krovinių.
Policija žada daugiau saugumo kurortuose Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Vasaros sostine tampanti Palan ga traukia ne tik poilsiautojus, bet ir nusikaltėlius. Penktadienį įvai rios teisėsaugininkų pajėgos svars tė, kokių priemonių reikėtų imtis, norint sumažinti nusikalstamumo lygį pajūrio kurorte.
„Daugiausia dėmesio skirsime prevencijai. Svarbiausia – kad neį vyktų vagysčių, incidentų, viešo sios tvarkos pažeidimų. Visos mū sų pajėgos bus orientuotos į tai“, – tikino generalinis policijos ko misaras Saulius Skvernelis. Su policijos pareigūnais nusi
kalstamumo problemas ne tik Pa langoje, bet ir Birštone bei Druski ninkuose aptarė Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamento at stovai, Palangos miesto apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teis mo pirmininkai, Klaipėdos apygar dos prokuratūros, Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausie ji prokurorai, Palangos, Neringos, Birštono, Druskininkų merai. „Mūsų tikslas, kad nusikalstamos veikos būtų ištirtos per kuo trum pesnį laiką, supaprastinto, pagrei tinto proceso tvarka. Norėtųsi, kad nuo nusikaltimo padarymo momento iki teismo nuosprendžio praeitų kuo mažiau laiko, o nusikaltimas būtų iš
tirtas kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – tikslus vardijo S.Skvernelis. Generalinis komisaras tikino, kad vasaros sezonui papildomų lėšų kurortų komisariatams ne bus skirta. „Tik dėl tam tikrų taktinių sprendimų policijos pareigūnų kurortuose matysis kur kas dau giau nei praėjusių metų vasarą. Bus daugiau informacijos kurorto sve čiams, kaip apsisaugoti nuo nusi kaltėlių ir ką daryti bei kur kreiptis ištikus bėdai. Vasaros metu kurorte pareigūnai turi būti matomi. Dau giau patruliuosime pėsčiomis nei transporto priemonėmis. Poilsiau tojai turėtų jaustis saugesni“, – ža dėjo S.Skvernelis.
Pajėgos: vasaros metu Palangoje turėtume išvysti kur kas daugiau po
licijos pareigūnų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
3
ŠEŠTADIENIS, KOVO 24, 2012
miestas Vasaros laikas
Kviečia aukoti
Inspektavo uostą
Šis savaitgalis bus trumpesnis – Lietuvoje įvedamas vasaros lai kas. Pasukti laikrodžio rodykles viena valanda į priekį reikės sek madienį 3 val. Vasaros laikas įve damas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Šis laikas taikomas iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikės pasukti va landa atgal.
Šiandien tęsiasi vakar prasi dėjusi tradicinė „Maisto ban ko“ pavasarinė akcija. Klaipėdie čiai kviečiami nupirkti ir paauko ti ilgai negendančių maisto pro duktų – aliejaus, kruopų, konser vų, cukraus – skurdžiai gyvenan tiems žmonėms. Akcija Klaipė doje vyksta 23-ijuose prekybos centruose.
Šią savaitę Klaipėdos uoste lan kėsi Europos Komisijos atsto vai, kurie inspektavo, kaip uos te įgyvendinami ES saugumo reikalavimai. Svečiai savo dar bą Klaipėdos uoste įvertino kaip labai efektyvų, pastabų saugu mo klausimais neturėjo, o preli minarios inspektavimo išvados buvo ypač geros.
Žmonės gręžiasi į natūraliąją mediciną Žmogaus sveikata – jo paties rankose. Taip tikino į Klaipė dą iš visos Lietuvos ir įvairių užsienio ša lių susirinkę medi kai ir natūralios me dicinos šalininkai.
Dienos telegrafas Rinkimai. Kuršių ner ija yra viena iš kandidačių, pretenduojanti tapti Bal tijos jūros regiono stebuklu. Šiuo me tu aktyv iai vyksta Balt ijos jūros ste buklų rinkimai, kurių metu reitinguo jami Baltijos jūros regiono turizmo ob jektai. Konkurse bus atrinkti 6 objek tai, prisidėsiantys prie Balt ijos jūros reg iono žinomumo did in imo. Rink i muose dalyvauja daug iau nei 60 ži nomiausių bei lankomiausių regiono objektų, tarp kurių ne tik Kuršių neri ja, bet ir Vilniaus senamiestis, Kryžių kalnas, Trakų pilis.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Vakar visą dieną vykusi 14-oji Vy dūno tarptautinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią bū tį Vydūno keliu“ išsiskyrė daly vių gausa. Tradiciniame Klaipėdos universiteto (KU) renginyje svar biausias dėmesys buvo skirtas lė tinių neinfekcinių ligų valdymui ir prevencijos priemonėms. Iki šiol renginys vykdavo aukšto sios mokyklos „Aula magna“ audi torijose, skirtose per 700 žmonių. Po praėjusių metų konferenci jos pastebėta, kad šiose patalpose tampa ankštoka. Tad šiemet konferencija sureng ta naujoje vietoje – Klaipėdos žve jų rūmuose, kuriuose telpa per 800 žmonių. Pirmoje dienos pusėje ir ji buvo pilna. Sveiku gyvenimo būdu bei natū raliomis sveikatos stiprinimo prie monėmis besidomintys klaipėdie čiai galėjo pasiklausyti specialistų pranešimų pačiomis įvairiausiomis temomis.
Pasirinkimas: konferencijos metu taip pat vyko sveikatos paslaugų ir sveikų produktų mugė.
Juos skaitė per 40 pranešėjų, tarp kurių buvo ir svečių iš Vokie tijos, Šveicarijos, Jungtinių Ameri kos Valstijų, Rusijos. Konferencijos dalyviai gvilde no temas apie Vilhelmo Storos tos-Vydūno dvasinį palikimą, lė tinių neinfekcinių ligų priežastis, diagnostiką, gydymo ypatumus bei prevenciją, natūraliąją mediciną. Pasak KU Tęstinių studijų insti tuto Medicinos edukacijos kated ros vedėjo Algimanto Kirkučio, da lyvių gausa patvirtina, jog žmonės ieško informacijos ir naujų galimy bių, kaip būtų galima padėti sau iš saugoti sveikatą. Lėtinių neinfekcinių ligų plitimas – šiuo metu viena opiausių proble
Vytauto Petriko nuotr.
mų. A.Kirkučio pastebėjimu, šios ligos yra susijusios su žmonių gy venimo būdu bei nutolimu nuo na tūralių gamtos sąlygų. Pranešimus skaitę specialistai akcentavo, kad šiuolaikinė medici na sprendžia tik lokalias problemas, o natūrali medicina žmogų vertina kaip visumą. Be to, panaudodamas vidinius rezervus žmogus pats sau gali padėti sustiprinti imunitetą, jo gynybines reakcijas. Tad neatsitik tinai dalis konferencijos buvo skir ta natūraliai medicinai ir gydymuisi natūraliomis priemonėmis. Renginyje taip pat aptartos prieš pusmetį įsikūrusių Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų struktūra ir veiklos gairės.
Algimantas Kirkutis:
Žmonės ieško infor macijos ir naujų gali mybių, kaip būtų ga lima padėti sau išsau goti sveikatą.
Šventėje – galimybė pasirūpinti sveikata Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Gražiausios ledo skulptūros rinki mai, nemokama patikra vyrams ir žinomų pajūrio dainininkų kon certas – visa tai laukia uostamies tyje rengiamoje sveikatos šventė je „Tark vėžiui – ne!“.
Šiandien Atgimimo aikštėje pirmą kartą bus organizuojama sveikatos šventė, skirta onkologinių ligų pre vencijai. Jos met u klaip ėd ieč iai gal ės nem okam ai pas ikons ult uot i su įvair ių srič ių gydytojais, gaut i inform ac ijos apie pat ikr ų pro gramas. Projekto „Išsaugokime vyrus“ autobusiukas kvies nemokamai padaryti prostatos specifinio anti
Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Birutė Lusienė, Erika Arbataitienė, Jonas Zabulis, ALGIRDAS BERTULIS, LAIMA ZUBAKIENĖ, KĘSTUTIS GRAŽINIS.
geno (PSA) tyrimą. Jis padeda at skleisti prostatos ligas. Miestiečiai taip pat galės pasitikrinti kūno ma sės indeksą. Pasak šventę organizuojančios Lietuvos sveikatos žurnalistų aso ciacijos pirmininkės Daivos Au sėnaitės, Jūros švente garsėjančio uostamiesčio renginių sąrašą ga lėtų papildyti tradicinė Sveikatos šventė. Ji galėtų būtų pavyzdys, kad apie ligas galima kalbėti ne tik niūriai ir neigiamai. Kasmet šventę būtų ga lima skirti kurios nors ligos pre vencijai. Šiandien renginio metu iš ledo bus kuriama Sveikatos skulptū ra. Keturi skulptoriai pristatys sa vo skulptūrų eskizus. Klaipėdiečiai iš jų galės išsirinkti jiems labiau siai patikusią. Organizatoriai ti
kisi, kad vėliau ji galėtų papuošti kurios nors vienos Klaipėdos ligo ninių kiemą ar aplinką. Švent ėje koncert uos žin om i Lietuvos atlikėjai Birutė Petri kyt ė, And žel ika Petr ik yt ė, Si mon as Donskovas, Reg im antas Šilinskas, Klaipėdos vaikų lais valaikio centro kvartetas „Štri chas“, kapelija „Mingė“ ir stu dijos „Grock“ grupė. Dainininkų gretas papildys Klai pėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga. Renginį ves žinoma žurnalistė Angelė Kiliuvienė. Renginyje bus dalijami įvairūs lankstinukai, informuojantys apie sveiką gyvenseną ir patikrų pro gramas. Šventės dalyviai bus kvie čiami vaišintis sveikais užkandžiais ir gėrimais, vyks sveikų produktų mugė.
Sveikatos šventės programa 14 val. – renginio pradžia. 14–17 val. – koncertas. 17 val. – paskelbiama skulptūrų
kūrimo pabaiga.
Dirbtuvės. Šiandien nuo 11 iki 15 val. maž ieji klaipėdiečiai bei jų tėveliai kviečiami dalyvauti Tautinių kultūrų centre (Skulptūrų parke) vyksiančio se paukščių gaminimo dirbtuvėse. Jų metu drauge su Klaipėdos meninin kais sukurti darbai balandžio 1-ąją pa puoš Skulptūrų parką. Sant uokos. Šiand ien Civ il inės met rik ac ijos skyr iuj e tuoks is 9 klaip ė diečių poros. Žiedus sumainys Mar i jus Raudon is ir Aistė Darg ytė (12.40 val.), Eugen ijus Nork us ir Ramutė Li dekausk ienė (12.50 val.), Viktoras Be niušis ir Mon ika Kalpokaitė (13 val.), Vytautas Šark is ir Jurg ita Mock ienė (13.10 val.), Andrej Kot ikov ir Korne lija Bal inskaitė (13.20 val.), Ramūnas Burba ir Daiva Mang iav ič iūtė (13.30 val.), Art ūras Sotčenko ir Vaida Na vardauskaitė (13.40 val.), Vil ius Jur kus ir Laura Butk utė (13.50 val.), Jus tas Liukpetr is ir Karol ina Gaidukev i čiūtė (14 val.). Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 11 klaipėdiečių mirtys. Mirė Barbora Mockienė (g. 1919 m.), Aleksandr Lon (g. 1924 m.), Geno vaitė Raižienė (g. 1925 m.), Valentin Čiul kov (g. 1927 m.), Juozapas Miliauskas (g. 1931 m.), Taisiya Vasina (g. 1932 m.), Sta sys Antanas Maskeliūnas (g. 1935 m.), Antanas Eisinas (g. 1948 m.), Angelina Kulakova (g. 1948 m.), Andrius Mika lauskis (g. 1965 m.), Natalija Pjanzina (g. 1968 m.).
17.20 val. – suskaičiavus balsus,
skelbiama skulptūra nugalėtoja. Me nininkams teikiamos padėkos ir gar bės raštai. 17.30 val. – renginio vedėja skelbia
dienos patikros rezultatus. 17.30–19 val. – skambės muzika.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Pavel Aršinov, Jevmentij Šnurov, Bo leslovas Mečislovas Bombulis, Andrius Mikalauskis, rytoj – Aleksandra Bajori nienė, Mikhailas Novitskas, Stasys An tanas Maskeliūnas. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 5 mergaitės ir 5 ber niukai.
4
šeštadienis, kovo 24, 2012
miestas
Pajūryje – naujas kurortas Lauko zonoje suplanuota 1 įrengti atvirus baseinus, pirčių muziejų, kuriame bus gali
ma išbandyti įvairias procedūras. Etnografiniame Mėguvos kaime lyje numatyta teikti įvairias turiz mo paslaugas. Bendrame komp lekse, kurio plotas sieks 3,4 tūkst. kv. m, bus sukurta pustrečio šim to vietų apgyvendinimo infrast ruktūra. Čia veiks svečių namai, amati ninkų dirbtuvės, restoranai, kon ferencijų salės. Įkurtuves planuoja kitąmet
Skaičiuojama, jog pradėjęs veikti Žibininkų kurortas per trejus me tus turėtų pritraukti daugiau kaip pusę milijono poilsiautojų iš Lietu vos ir užsienio. Abu projektus įgyvendina tai pa čiai įmonių grupei priklausančios bendrovės – turizmo ir sveikatini mo centru rūpinasi „Atostogų par kas“, o etnografiniu kaimu – „Sau kupa“. Į naująjį rekreacijos komplek są numatyta investuoti daugiau nei 36 mln. litų. Pusę sumos, be veik 18 mln. litų, sudarys ES para mos lėšos. Bendrovės „Atostogų parkas“ direktoriaus Ričardo Jovaišos teigi mu, pirmuosius lankytojus turiz mo ir sveikatinimo centras priims jau kitąmet. Esą kol kas svarbiau sias tikslas – įgyvendinti projektą ir pradėti veiklą, o ilgainiui, jei bus poreikis, ir plėstis. „Planuojame atsidaryti 2013ųjų vasaros sezonui. Kol kas sta tybos vyksta pagal planą ir visu tempu – sukalti pamatai, paklo ta didžioji dalis lauko inžinerinių tinklų, šiuo metu statomas konst ruktyvas, o kitą savaitę bus mon tuojamos kolonos, rygeliai, plokš tės. Vasaros pabaigoje planuojame uždėti stogą“, – pasakojo pašneko vas, pridūręs, jog lygiagrečiai kils ir etnografinis kaimas. Ir Europoje – vienetai
R.Jovaiša patikino, jog bent jau šiuo metu tai yra Baltijos šalyse analogų neturintis projektas, o ir apskritai esą Europoje tokių objektų – vos vienas kitas.
Lanksčiai: turizmo ir sveikatinimo centras lankytojams paslaugas teiks ištisus metus.
Pašnekovo pastebėjimu, Vaka rų Lietuvos geologiniai sluoksniai turtingi gamtinių išteklių, tokių kaip mineralinis bei geoterminis vanduo, gydomasis purvas – dur
Ričardas Jovaiša:
Dirbame su geriau siais Lietuvos bei už sienio geologais, ir jie vienu balsu pa tvirtino, kad tai, ko mums reikėtų, yra po mūsų kojomis.
pės ir sapropelis, tačiau šios gam tos dovanos vis dar deramai nepa naudojamos. „Dirbame su geriausiais Lie tuvos bei užsienio geologais, ir jie vienu balsu patvirtino, kad tai, ko mums reikėtų, yra po mū sų kojomis. Bet viską būtina iš tirti, patvirtinti metodikas, o tai didelis darbas, – aiškino R.Jovai
ša. – Štai purvo vonios Palango je yra šiek tiek pamirštos – rusų laikais tai buvo populiaru ir ver tinama. Šiek tiek šias procedūras taiko Druskininkai, ir mes žada me jas atnaujinti.“ Pašnekovas neabejoja, jog Ži bininkų turizmo ir sveikatinimo centre teikiamos paslaugos bus visa galva pranašesnės už druski ninkiečių. „Mūsų resursai turtingesni mi neralinių medžiagų“, – teigė R.Jo vaiša. Valdžia ir verslas – sau
2011-ųjų pabaigoje į pirmuo sius statybų darbus kibę projek to plėtotojai įvairiems biurokra tiniams formalumams sugaišo keletą metų. Tačiau, kaip pastebėjo bendrovės „Atostogų parkas“ rinkodaros sis temų patarėjas Raimundas Vaitie kūnas, ne tik tai slopina investuo tojų iniciatyvas. Pašnekovas pasigenda glaudaus valdžios ir privataus verslo bend radarbiavimo, planuojant regiono konkurencingumo strategiją. „Valdžios struktūros kol kas ne pasakė prioritetų, kur turi judėti
Bendrovės „Atostogų parkas“ vizualizacija
Pradžia: Žibininkų kaime jau verda būsimojo rekreacijos komplekso
statybų darbai.
Vakarų Lietuvos verslas“, – teigė R.Vaitiekūnas, pripažinęs, kad tas pats pasakytina ir konkrečiai apie Klaipėdą. „Problema, kad į biudžetą pi nigai nesurenkami ne dėl mies tiečių užgaidų, o dėl valdžios ne supratimo, ką reikia daryti, kad verslas tuos pinigus uždirbtų ir į jį sudėtų. Faktas tas, kad miesto biudžeto maitintojos yra 10 di džiųjų miesto įmonių, o smul kusis ir vidutinis verslas baigia išnykti“, – apgailestavo R.Vai tiekūnas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Reanimuos „Liną“? Geoterm in io vandens panaudojimo galimybės masina ir Palangos versli ninkus. Viena kurorto bendrovė užsi mojo vietoje „Lino“ baseino pastatyti daugiafunkcį poilsio kompleksą, kurį sudarytų vandens procedūrų ir basei nų pastatas, sanatorija, sporto centras, viešbutis su konferencijų sale bei trys apartamentų pastatai. Baseinams keti nama naudoti terminius vandenis. Kol kas projektas – tik vizijų stadijos. Jį tiki masi įgyvendinti per trejetą metų.
Dėl akmenų – detektyvas Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pajūryje tarp Karklės ir Nemirse tos gintarus žvejoję žmonės pa stebėjo, kad sunkiasvore technika kažkas iš pajūrio mėgina išgaben ti didžiulius akmenis.
Praeivių paklausti darbininkai at šovė, kad akmenų prireikė atsista tydinusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio paminklui. Tačiau juokų nesupratę žmonės į įvykio vietą iškvietė Pajūrio regio ninio parko direkcijos darbuotojus. „Paaiškėjo, kad kelis didžiu lius akmenis iš pajūrio išsigabe no įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ darbininkai“, – penktadienį tikino Pajūrio regioninio parko di rektorius Darius Nicius.
Įspūdingo dydžio rieduliai buvo nuvežti į įmonės teritoriją. „Mėginome aiškintis situaci ją. Mane patikino, kad darbininkai gavo nurodymą surasti gražių ak menų ir jais užtverti J.Basanavi čiaus gatvėje esantį sklypą, kuria me praėjusią vasarą veikė olandų atrakcionai. Neva dėl to, kad nie kas naktį atrakcionų neatvežtų“, – pasakojo D.Nicius. Parko vadovas stebėjosi, kad dar bininkai riedulių neieškojo karje ruose ar kitose vietose, o tiesiu tai kymu pasuko į pajūrį. „Juk tai saugoma teritorija. Už tai, kad jie technika važinėjosi pir myn ir atgal, grės baudos“, – aiš kino D.Nicius. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimus numatyta bauda nuo 300 iki 500 litų.
Sugėdinti aplinkosaugininkų, komunalininkai į pajūrį pargabeno atgal išsivežtus akmenis. Įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Konstantinas Skie rus pasakojo kitokią istoriją. „Tai mūsų įmonės prižiūrima te ritorija. Čia vasarą pastatome per sirengimo kabinas. Tegul D.Nicius nevaidina nekalto bernelio. Direk cija niekada neprižiūrėjo šios vie tos, netvarkė, nerinko šiukšlių“, – tikino K.Skierus. Įmonės vadovas aiškino, kad darbininkai į pajūrį buvo pa siųsti išgabenti pajūryje riog sančios metalinės laivo nuo laužos. „Darbininkas persistengė, įsime tė ir keturis akmenis. Tačiau dabar šie akmenys jau nuvežti atgal į vie tą“, – sakė K.Skierus.
5
ŠEŠTADIENIS, KOVO 24, 2012
Šeštadienio interviu
A.Gazarianas ruošiasi palikti Klaipėdą
N
epriklausomybės atkūrimo metu Klaipėdoje buvęs garsus po litikas Artašesas Gazarianas šiandien graibstomas Rusijoje bei Ukrainoje, bet ne Lietuvoje. Vadybos ir demokratijos mokyklos įkūrėjas, ypatingais jausmais susisaistęs su uostamiesčiu, ap gailestaudamas prisipažįsta subrandinęs planą persikelti į Vilnių. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Politika nebevilioja
– Tiems, kurie gyvai pamena dviejų dešimtmečių senumo istoriją, jūsų pristatinėti ne reikia. Bet per tą laiką užau go nauja karta, ir jauniesiems klaipėdiečiams tenka aiškinti, kas yra A.Gazarianas. – Pagal išsilavinimą esu inžinierius ekonomistas. Iki Sąjūdžio buvau Regioninio statistikos departamen to viršininko pavaduotojas. Sąjūdis pakeitė mano gyvenimą. Buvau pir masis Lietuvoje miesto mero pata rėjas. Tuo metu savivaldybėje buvo labai daug naujos ir įdomios veik los. Perėjimas į kitą santvarką rei kalavo iš naujo permąstyti teikia mas paslaugas ir jų organizavimą. Man tai buvo labai įdomu, savi valdybėje dirbau porą metų. Pas kui reali vietos savivalda Lietuvoje tapo nereikalinga. Nutariau palik ti valdišką veiklą ir pradėti dirbti prasmingą, man patinkantį darbą, rengiau konferencijas, leidau kny gas, organizavau mokymus. – Ar nusivylėte politika? – Aš nenusivyliau tuo, kas vy ko 1989 ir 1990-aisiais. Tai vie nas ryškiausių ir įdomiausių mano gyvenimo laikotarpių. Esu visiškai nusivylęs tuo, kas politikoje vyks ta dabar. Nenorėčiau būti tokios politikos dalimi nei vietos, nei na cionaliniu lygmeniu. Politika tapo totaliai korumpuota, nebūtinai pi nigais, bet tiesiog savanaudiška. Moko keisti požiūrį
– Kokie jūsų įkurtos Vadybos ir demokratijos mokyklos veiklos tikslai? – Į mane kreipiasi žmonės, kurie nori vystyti ir stiprinti savo įmo nes. Dirbu su žmonėmis, jų mąs tymu, supratimu apie vadybinius įgūdžius. Bet tokie mokymai nė ra pagrindinis tikslas. Kad įmonė veiktų kitaip, žmonės turi išmok ti kitaip mąstyti ir veikti. Bandau padėti vadovams sustiprinti ir pa kelti savo įmones. – Ar verslininkų poreikiai kri zės metu pasikeitė? – Bet kokia krizė pirmiausia nu šluoja tuos, kurie buvo nepakan kamai realistiški vertindami verslo aplinką. Dabar verslininkų atsar gumas yra net perdėtas. Žmonės išsigandę. Užuot pinigus leidę gy venimui, juos taupo taip, kad net indėliai kelis kartus užauga. Jie ne nori investuoti, nes bijo, kad juos praras. Iš tiesų – krizė yra žmonių sąmonėje. – Ko mokote verslininkus? – Aš mokau menedžmento. Lietu vių kalba neturi tikslaus šio da lyko apibūdinimo. Tai yra suge bėjimas padaryti taip, kad įvyktų tai, ko siekiama. Priešinga sąvo kai „menedžmentas“ yra gebėji
Vizitinė kortelė Gimė 1951 m. vasario 13 d. Krasno jarsko krašte. 1968 m. įstojo mokytis į Leningra do universiteto fizikos fakultetą.
mas paaiškinti, kodėl viskas yra ne taip, kaip reikia. Visi, kurie aiškina, kodėl valstybėje, įmonėje, šeimoje – blogai, yra mano ideo loginiai priešai. Jų dėmesys yra sufokusuotas į priežastis, kurių negali pakeisti. O tas, kuris gal voja, ką reikia padaryti, dėme sį nukreipia į aplinkybes, kurias galima pakeisti.
1970 m. buvo pašauktas į sov iet ų kariuomenę, tarnavo laivyne. 1974–1980 m. gyveno Baltar usijo je, Gomelyje. Baigė šio miesto uni versitetą. 1981 m. apsigyveno Klaipėdoje.
Ne mokytojas, o treneris
– Teko girdėti, kad jūs nenori te būti vadinamas mokytoju. Ar tiesa? – Taip. Mokytojas moko, kaip gy venti, jis dėsto teorijas. Man la biau patinka vadintis treneriu. Treneris arba instruktorius tu ri mokyti praktiškai. Kokia nau da iš papasakojimo apie tai, kaip vairuojamas automobilis? Mano darbas padėti žmonėms pratur tinti savo mąstymą ir padėti įgy ti praktinių įgūdžių, kurie jiems leis kitaip veikti. Ir viena, ir kita yra praktinis procesas. Gaila, kad vadybininkus rengiantys univer sitetai menedžmento studijų be veik neturi, o jei ir turi, tai jos la bai silpnos. – Kaip reikia bendrauti su vers lininkais, kad jie patikėtų tuo, ką jūs sakote, ir priimtų jūsų idėjas? – Pirmiausia, pats turi tikėti, kad tai yra svarbu. Jei pats tiki, pašne kovas tai jaučia ir pasitiki. Mano pažįstamas 15 metų dirbo chirur gu. Vieną dieną jis metė darbą ir tapo muzikantu. Paklausiau, kodėl taip pasielgė. Prasitarė, kad nak timis tebesapnuoja chirurgo dar bą, bet nebegalėjo operuoti. Darbo krūvis buvo nepakeliamas, vie
Esu visiškai nusivy lęs tuo, kas politiko je vyksta dabar. Poli tika tapo totaliai ko rumpuota, nebūti nai pinigais, bet tie siog savanaudiška.
ną dieną jis padarė pjūvį pacientės pilve ir nepajuto skausmo. Kai su prato, jog tampa amatininku, jį iš pylė prakaitas, vos baigė operaciją ir daugiau nepaėmė skalpelio į ran kas. Panašiai ir man. Jei aš nesijau dinsiu dėl to, apie ką kalbu su kitais žmonėmis, nebeturėsiu teisės kištis į jų mąstymą. Lietuvoje darbo nebeturi
– Ar jums užtenka darbo Klai pėdoje? – Nei Klaipėdoje, nei Lietuvoje au ditorija man – nepakankama. Aš neieškau sau klientų, jie patys ma ne suranda. Gaila, bet pastaruoju metu daug daugiau užsakymų su laukiu iš Rusijos, Ukrainos.
1987 m. baigė aspirant ūrą Mask vos stat ist ikos inst it ute ir apsig y nė mokslin į darbą. 1986–1990 m. dėstė vadovaujan čių darbuotojų kval ifi kacijos kėl i mo institute, 1993 – 1999 m. – Klai pėdos universitete. 1991 m. įsteigė Sav ivaldos proble mų tyrimo centrą. 1994 m. įkūrė Vadybos ir demokra tijos mokyklą. 2006 m. įsteigė visuomeninę orga nizaciją „Muz ikos mag ija“ bei taip pat besivadinant į saloną.
Prisirišimas: A.Gazarianui Klaipėda nėra gimtas miestas, tačiau tik
čia jis jaučiasi savas. Vytauto Petriko nuotr.
– Prieš du dešimtmečius išei damas iš tuometės persitvar kančios Komunistų partijos ir iš Sąjūdžio Seimo jūs rašėte: „Aš lieku toks, koks esu. Tikiu, kad būsiu naudingas Lietuvai kaip savo srities specialistas“. Ar šiandien galite tuos žodžius pakartoti? – Pirmąjį sakinį kartoju neabejoda mas. Deja, apgailestaudamas turiu pasakyti, kad nebesu naudingas Lietuvai. Kur kas dažniau esu pra šomas padėti kitoms šalims. Jeigu atsiranda mano paslaugų poreikis Lietuvoje, aš jai visada teikiu pir menybę. Šiuo metu neturiu jokio darbo, susijusio su Lietuva. – Gal galėtumėte šiek tiek pa pasakoti apie darbus kitose ša lyse? – Dabar, be mano pagrindinio darbo organizacijų vystymo sri tyje, nemažai užsakymų susiję su teritorijų strateginiu planavimu. Dirbau strategiškai vystant tam tikrą dalį Maskvos, Vladivostoko, Astrachanės, Volgogrado ir dar ke lias vietoves. Vaikystė – be elektros ir radijo
– Esate armėnas, bet turite lie tuviškų šaknų. Papasakokite apie savo šeimą, vaikystę. – Mano mamos mama buvo lietuvė iš Dzūkijos, ji ištekėjo už lenko, to dėl mano mama jautėsi esanti lenkė. Tėtis – armėnas. Mano tėvai susi pažino tremtyje. Gimiau ir anks tyvą vaikystę praleidau Krasno jarsko krašte. Pirmuosius šešerius metus nemačiau nė vieno automo bilio, elektros lemputės, radijo, par duotuvių. Pirmąjį pinigą pamačiau
taip pat tik būdamas šešerių. Ap linkui buvo vien taiga. Ten nebuvo nei turtingų, nei vargšų, nei virši ninkų, nei pavaldinių. Visi pusšim tis ar daugiau žmonių gyveno vie name barake, patalpoje be vidinių pertvarų. Tačiau pabaigoje gyveno me kaip ponai, nes turėjome atskirą kambarį, kuriame tilpome mama, tėtis, aš su broliu, karvė, paršiu kas ir vištos. – Kokie jausmai jus sieja su Klaipėda? – Klaipėda yra pirmas miestas, kurį galiu vadinti tikrai savu. Jūra, žmo nės, draugai, giminaičiai... Čia pa tyriau labai gerų jausmų ir įvykių. Iki Klaipėdos mano gyvenime nebu vo kitos vietos, kuri man taptų to kia artima. Nemaža mano šeimos dalis gyvena Anglijoje, turiu gali mybių gyventi ir kituose kraštuose, bet važiuoti iš Lietuvos manęs ne traukia. Vis dėlto turiu planą persi kelti į Vilnių, nors nemanau, kad jis taps man kuo nors daugiau nei gy venamąja vieta. Tiesiog labai daug keliauju, iš Palangos oro uosto ri botos galimybės kur nors nuskristi be persėdimo. Man gaila laiko. – Minėjote, kad ir jūsų šeimos dalis gyvena Anglijoje. Ar kal bate apie savo vaikus? – Dukra baigia doktorantūrą Lon dono universitete, ji tapo pakanka mai aukšto lygio neuropsichologijos ekspertė. Ten sukūrė šeimą, augi na vaiką. Anglijoje gyvena ir mano marti su anūkais. Uostamiestyje kultūra merdi
– Nepaisant techninio išsilavi nimo bei darbo pobūdžio, esa
te pagarsėjęs melomanas. Kokį vaidmenį jūsų gyvenime vaidi na muzika? Ar turite muzikinį išsilavinimą? – Muziką be galo mėgstu. Išsilavi nimas gali tik trukdyti. Aš negro ju, aš klausausi. Dievinu klasiką, pasaulio muziką, džiazą. Vilniaus centre Odminių gatvėje turiu muzi kos saloną „Muzikos magija“. – Ar gyvenimas čia neatrodo neįdomus ir pilkas? – Klaipėdoje tragiškai sustingęs kul tūrinis gyvenimas. Aną dieną turė jau aukšto lygio svečią ir surizika vau nuvesti jį į „Kurpių“ užeigą, kuri kažkada buvo garsus, gyvas, akty vus džiazo klubas. Gaila, bet jo ne bėra. Grojo puikūs muzikantai, bet vieta buvo tuščia ir negyva. Palygin ti su Vilniumi, kuris yra tik triskart didesnis už mūsų miestą, Klaipėdo je kultūrinio gyvenimo nėra. Galbūt maža išimtis – Koncertų salė, bet tai, kas ten vyksta, tėra lašas jūro je. Žmonės renginių nelanko. Kalbė ti, kodėl taip yra, būtų tas pats, kas svarstyti – višta ar kiaušinis atsi rado pirma. – Kaip manote, kodėl taip yra? Juk Klaipėdoje yra kelios mu zikos mokyklos, konservatori ja, ir net universiteto Menų fa kultetas. – Muzikos mokyklos Klaipėdo je yra įstaigos, kurios sugeba vai ką paversti muzikos priešu visam gyvenimui. Tai žinau iš savo šei mos patirties. Sūnus baigė muzi kos mokyklą, bet visą gyvenimą jį pykins nuo smuiko. Užuot išmokę mėgti ir mėgautis muzika, moky tojai vaikus dresuoja. Manau, kad absoliuti dauguma muzikos mo kytojų patys nekenčia muzikos, jie tiesiog taip užsidirba duoną. Dau guma jų nesilanko koncertuose, nes neturi tokio poreikio.
6
šeštadienis, kovo 24, 2012
sportas
Gal trečias kartas nemeluos?
Sporto telegrafas K-1. Šiandien ir rytoj Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks pirmosios Lietuvos K-1 pirmenybės. Jose žada dalyvauti visi pajėgiausi šalies kovotojai. Uostamiesčio garbę gins keturi Klaipėdos klubai – „Titanic“ (vadovas Vasilijus Nevolia), „Lietuvos profesionalaus bokso lyga“ (Dmitrijus Baranovskis), „K-1 akademija“ (Vadimas Chromychas) ir „Muay Thai imperija“ (Vadimas Gridiajevas). Iš viso pagal K-1 taisykles varžysis apie 100 sportininkų iš 30 šalies komandų. Savo nugalėtojus nustatys 15–16 ir 17–18 metų dalyviai. Dėmesio centre bus kovotojai, sulaukę 19-os ir daugiau metų. Po pirmenybių bus sudaryta šalies rinktinė, gegužės mėnesį atstovausianti Lietuvai Europos čempionate, vyksiančiame Šiauliuose. Šiandien 15 val. – varžybų atidarymas, 15.30 val. – atrankinės varžybos. Rytoj – 10 val. pusfinaliai, 16 val. – finalai. Futbolas. A.Fokino taurės futbolo turnyre pergalę iškovojo „Vakarų Baltijos“ komanda. Ji 5:2 įveikė antrą nesėkmę patyrusius „Baltus“. Susitikimas. Abejotinais arbitrų sprendimais pasipiktinę A lygos debiutantų Vilniaus „Reo“ atstovai buvo prabilę apie pasitraukimą iš šalies pirmenybių, tačiau vakar ekipos direktorius Rytis Sabas tokią galimybę jau atmetė. Susitikimo su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovais metu buvo nutarta, kad federa-
cija ir klubai bendromis jėgomis kovos prieš korupciją futbole. „Reo“ vadovai savo skundus išsakė LFF prezidentui Juliui Kvedarui bei Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentui Jonui Bragai. Susitikime dalyvavo ir A lygos klubų valdybos vadovė Vilma Venslovaitienė. Krepšinis. Palangos „Palangos“ ir Šiaulių „Šiaulių“ komandos šį sezoną tapo paskutinėmis, kurios papildomai įregistravo naujus žaidėjus. Pagal LKL nuostatus, vakar vidurdienį baigėsi papildomos žaidėjų registracijos terminas, paskutinis šį sezoną. „Palangos“ komanda į savo gretas pakvietė 203 cm puolėją Mantą Virbalą. Krepšininkas žaidė Vilniaus „Perlo-MRU“ komandoje (NKL), su kuria turi ilgalaikį kontraktą. NKL čempionate jis vidutiniškai rinko po 10,5 taško ir atkovojo 5,9 kamuolio. „Šiaulių“ komanda sustiprino puolėjų grandį. Ekipa iki sezono pabaigos sudarė sutartį su 210 cm puolėju Raičiu Grafu. Krepšininkas iš Latvijos į „Šiaulių“ ekipą grįžta po dvejų metų pertraukos. Eurolyga. Antrosiose Eurolygos ketvirtfinalio rungtynėse Atėnų „Panathinaikos“ klubas, kuriame rungtyniauja Šarūnas Jasikevičius, namie po pratęsimo apmaudžiai 92:94 nusileido Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkams. Lietuvis žaidė 30 min., per kurias pelnė 15 taškų.
Sekmadienį Lietuvos futbolo A lygos čempionate trečiąsias rungtynes žais Klaipėdos „Atlantas“. 18.30 val. klaipėdiečių varžove Gargždų miesto stadione bus Alytaus „Dainava“.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pergalė: praėjusiais metais „Atlantui“ pavyko palaužti „Dainavą“. Vytauto Petriko nuotr.
Uostamiesčio futbolininkai nesėkmingai pradėję pirmenybes, pralaimėjo abejas rungtynes: 0:3 „Šiauliams“ ir 0:7 – Vilniaus „Žalgiriui“. Dzūkai startavo sėkmingiau – 3:2 palaužė debiutantus Vilniaus „Reo“ futbolininkus ir po tašką (0:0) pasidalijo su Gargždų „Banga“.
Per savaitę, po nesėkmės sostinėje „Atlantas“ sustiprėjo. Su „Dainava“ žaisti išbėgs Evaldas Razulis, žaidęs Samaros (Rusija) „Krylja Sovetov“, „Kauno“, Edinburgo (Škotija) „Hearts“ komandoje. Taip pat sukirsta rankomis su Justu Vilavičiumi, praėjusiais metais rungtyniavusiu „Klaipėdoje“.
Vilties teikia ir praėjusių metų statistika. Būtent trečiame ture klaipėdiečiai Gargžduose įveikė alytiškius 1:0. Beje, futbolo aistruoliai 15 val. Klaipėdos rajono centre turės progą stebėti ir „Bangos“ susitikimą su „Reo“ ekipa.
„Baltijos“ vyrai stipresni Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate Klaipėdos „Baltija“, 12:6 (4:1, 4:3, 4:2) nugalėjusi Klaipėdos „Kirus“, žengė žingsnį aukso medalių link.
„Baltija“ galingai pradėjo rungtynes su paskutiniąsias sezono rungtynes žaidusiais varžovais – 4:0. Prasidėjus antrajam kėliniui „Kirams“ pavyko sušvelninti skirtumą iki 2:4, tačiau klaidos gynyboje neleido jiems dar labiau sumažinti skirtumo. Čempionai po dviejų šiurkščių varžovų klaidų atitrūko 8:4. Trečiąjį kėlinį vėl aktyviau pradėjo „Kirai“, kūrė progas, tačiau įvarčių negalėjo pelnyti. Atviro ledo ritulio šventė tęsėsi ir pergalę 12:6 šventė „Baltija“. Net 5 įvarčius nugalėtojams įmušė Jurijus Merkutovas.
Rungtynių statistika
Narsa: ledo aikštelėje abiejų Klaipėdos komandų žaidėjai nevengė dvi-
kovų.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
hockey.lt
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
„Baltija – „Kirai“ 12:6 (4:1, 4:3, 4:2). J.Merkutovas 5, V.Strazdas 3, M.Ušakovas 2, K.Nazarovas, M.Eidukas po 1/M.Fediukinas 3, E.Stonkus 2, J.Goriančikovas 1
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
šeštadienis, kovo 24, 2012
lietuva
Turtų kilmė domina prokurorus Kontroversiškai vertinamais ryšiais pagarsėjęs naujasis Lietu vos futbolo federacijos (LFF) vadovas Julius Kvedaras neatsk leidžia, koks jo atlyginimas. Bet jam teks parodyti savo pinigi nės turinį prokurorams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gal būt neteisėto praturtėjimo. Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Slepia atlyginimą?
Krizės kamuojamą Lietuvos futbo lą pasišovęs gelbėti prieštaringos reputacijos naujasis LFF preziden tas J.Kvedaras nenori atskleisti sa vo pajamų šaltinių. Pagal LFF įsta tus ši organizacija yra viešas asmuo, bet naujasis prezidentas dienraščiui atsisakė nurodyti, kokio dydžio atly ginimą jis gauna iš federacijos. Motociklu „Harley Davidson“ besipuikuojantis ir nekilnojamo jo turto ne tik Palangoje, bet ir ki tose šalies vietose įsigijęs 63 metų J.Kvedaras yra linkęs greitai įsi plieksti, ypač, jei užsimenama apie jo prieštaringą praeitį. Niekam ne paslaptis, kad Lietu vos futbolo generolu tapęs vyras ne kartą yra užfiksuotas mafiozais ti tuluojamų asmenų apsuptyje. Neseniai prieštaringos reputaci jos futbolo veikėju susidomėjo Vals tybinės mokesčių inspekcijos atsto vai, o Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėto J.Kvedaro praturtėjimo.
Lialka ir „Paloma“
Kalbos apie glaudžius J.Kvedaro ryšius su Vilijampolės „daktarų“ gaujos atstovais sklando jau be maž du dešimtmečius. Prieš keliolika metų kriminalinėse suvestinėse buvo skelbta nuotrauka, kurioje J.Kvedaras nusifotografavęs su vienu reketo pradininkų Kaune laikomu Valdemaru Ramoška. Jis yra vienas nuožmiausių anų laikų laikinosios sostinės nusikalstamo pasaulio lyderių, pravarde Knopkė, skandalingai išgarsėjusio Ričardo Ramoškos vyresnysis brolis.
Mokesčių inspek toriai nustatė, kad J.Kvedaras patyrė daugiau išlaidų, negu galėjo turėti pajamų. Nuotrauka daryta „daktarų“ gaujos pamėgto restorano „Vilija“ atidarymo iškilmėse. Restorano patalpose buvo registruota bendrovė „Paloma“, ku rioje buvo įdarbintas ir dabartinis LFF prezidentas.
Mėgsta prabangą
Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt ne teisėto J.Kvedaro praturtėjimo ini cijavo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija. Sostinėje pradėtas tyri mas neseniai perduotas į Kauną – pagal LFF prezidento gyvenamą ją vietą. Mokesčių inspektoriai nustatė, kad J.Kvedaras, įsigydamas moto ciklą „Harley Davidson“ ir pirkda mas nekilnojamojo turto Palangoje esančiose Sermiesčio ir Kankorė žių gatvėse, patyrė daugiau išlai dų, negu galėjo turėti pajamų. „J.Kvedaras parodymus davė vasarį. Jis paminėjo keturis asme nis, kurie, anot apklausiamojo, jam skolino pinigų. Tarp jų – J.Kveda ro sugyventinė ir trys vyrai, kurių versijos kol kas neišklausytos“, – dienraščiui sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Puzinas. Linkęs slapukauti
Besiaiškindami J.Kvedaro pajamų šaltinius tyrėjai paprašė jiems rei kalingų dokumentų ir iš LFF. Prieš tapdamas federacijos pre zidentu J.Kvedaras daug metų dir bo šios organizacijos generaliniu sekretoriumi. Paklaustas, kokį at lyginimą gaudavo ir kiek uždirba dabar, jis nenorėjo to pasakyti. „Nesu viešas asmuo“, – netikėtai pareiškė naujasis LFF prezidentas, nors jo vadovaujamos organizacijos įstatuose nurodoma, kad federacija yra viešas juridinis asmuo. Toks slapukavimas priminė dar vieną jo gyvenimo laikotarpį, apie kurį J.Kvedaras kalba labai nenoriai ir susierzina, paklaustas apie savo ryšius su Kauno kriminalinio pa saulio veikėjais.
Puotavo su mafiozais
Kriminalinės policijos parengtoje pa žymoje užfiksuota, kad 1995 m. va sarą buvęs „daktarų“ gaujos šulas, triskart teistas Alvydas Viktoras Lau rinavičius, pravarde Luras, audringai šventė įkurtuves. Į dvarelį primenančius Luro namus nuošalioje vietoje šalia Nemuno tuo met susirinko Kauno „daktarų“ šta bo branduolys – Henrikas Daktaras, Vidmantas Gudzinskas, pravarde Gu zas, Egidijus Abarius, pravarde Goga, Vidmantas Siaurusevičius, pravarde Siauras. Taip pat kriminaliniame pa saulyje įtakingi Jonas Bielskis ir Vita lijus Kostiučenka, pravarde Kaulas. Kriminalistų duomenimis, šiek tiek vėliau prie minėtos puotos da lyvių prisijungė ne tik J.Kvedaras, bet ir kiti sporto pasaulio veikėjai. 2004 m. Kauno organizuotų nusi kaltimų tyrimų tarnybos (ONTT) pa žymoje H.Daktarui buvo uždraus ta bendrauti su 71 asmeniu. Tarp jų – ir J.Kvedaru. Stebina, kad J.Kveda ras, tuomet vos kojas apšilęs LFF, ne pabūgo dalyvauti ir triukšmingame gimtadienyje, kur susirinko visas Kau no mafijos branduolys – Goga, Guzas, Jonas Romeika, pravarde Romėnas. Sukruto Seimo nariai
Paprašytas papasakoti, kokie rei kalai jį suvesdavo su nusikalstamo pasaulio personomis, J.Kvedaras dienraščiui atkirto, kad esą jam įky rėjo šnekėti šia tema. „Jeigu ką nors konkrečiai su tais asmenimis būčiau turėjęs, seniai būčiau ten... Aš užau gęs tame rajone, aš į futbolą atėjau iš bokso. Vieni žmonės, su kuriais kar tu augau, dabar pasiekė didelių aukš tumų – vienas yra rektorius, kitas – teisėjas, o kiti nuėjo į kitą pusę. Tai ką
dabar padaryti? Aš nuėjau į sportą“, – kalbėjo į Lietuvos futbolo valdovo sostą atsisėdęs J.Kvedaras. Jo praei tis sukėlė įtarimų Seimo nariams ir jie prieš keletą mėnesių kreipėsi į Valsty binę mokesčių inspekciją bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Lėšas skirsto sugyventinė?
Įtakingo futbolo funkcionieriaus galimi ryšiai su nusikalstamu pa sauliu, pasak Seimo narių, kelia pagrįstų abejonių dėl J.Kvedaro tinkamumo eiti pareigas. Kreipimąsi pasirašę parlamenta rai Aleksandras Sacharukas, Valde maras Valkiūnas ir Jonas Stanevičius teigia, jog J.Kvedaro veikla „meta šešėlį visos LFF veiklos skaidrumui ir leidžia įtarti, kad Lietuvos futbole šiandien galbūt klesti korupcija, ne skaidrios bei neteisėtos finansinės ir varžybų klastojimo machinacijos“. „Didelį susirūpinimą kelia klausi mas, kokiu būdu LFF skirstomos lėšos ir kokio dydžio atlyginimai mokami jos vadovams, – teigia Seimo nariai. – LFF Finansų skyriaus vadovo pareigas eina J.Kvedaro sugyventinė Dalia Žigelienė, pats J.Kvedaras gyvena itin prabangiai – važinėja brangiais automobiliais ir motociklais, gyvena didžiuliame na me Kaune. Jeigu paaiškėtų, kad tokį gyvenimo lygį jam užtikrina atlygini mas, gaunamas iš LFF, tuomet keltinas klausimas, kieno interesus iš tiesų gi na LFF ir kokie jos tikslai.“ Siunčia pas popiežių
Į Seimo narių raštą J.Kvedaras rea gavo šiurkščiai. „Tegul jie kreipiasi kur nori, kad ir į popiežių. Ar jie ne sveiki, ar kvailiai? Išeitų, kad aš per savo gyvenimą nesugebėjau užsi dirbti motociklui ir nekilnojamajam turtui. Motociklais važinėju nuo jau nystės ir esu turėjęs visų markių ta rybinius motociklus“, – dienraščiui pareiškė J.Kvedaras. Seimo narių priekaištai prokuro rams nepasirodė nerimti. Valsty binei mokesčių inspekcijai atlikus pirminį patikrinimą, nuspręsta pra dėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti išsa mų J.Kvedaro gautų pajamų ir išlai dų patikrinimą. Apie LFF finansinius reikalus J.Kvedaras aiškino labai miglotai. Paprašytas papasakoti, kokie yra jo ne kartą minėtų investuotojų iš Vokie tijos motyvai finansiškai remti Lietu vos futbolą, J.Kvedaras aiškino: „Aš turiu gerų kontaktų su vokiečiais nuo seno. Jie Lietuvos futbolo viziją ga li paremti finansiškai. Lietuvoje nela bai kas nori remti. Kodėl jiems atro do svarbu remti Lietuvos futbolą? Kai geriau pažinsite vokiečius, suprasite. Jiems futbolas yra viskas, dėl to jie no ri remti. Jie yra geranoriški žmonės.“ Miglotai apie planuojamas investi cijas kalbančio J.Kvedaro finansinė pa dėtis šiuo metu taip pat gana miglota: prokuroro nutarimu apribotos jo nuo savybės teisės į motociklą „Harley Da vidson“ ir Palangoje, Kankorėžių gat vėje, esantį žemės sklypą ir pastatą.
Kurortas: prokurorams užkliuvo J.Kvedaro Palangoje, Kankorėžių gat
vėje, įsigytas nekilnojamasis turtas. Įtarus neteisėtą praturtėjimą, na mas ir sklypas areštuoti. Vytauto Liaudanskio ir Artūro Morozovo nuotr.
8
ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012
10p.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
„Vieniši vilkai“ – Europos saugumo tarnybų galvos skausmas.
pasaulis
Bičiuliai: A.Lukašenka (nuotr. dešinėje) ir koncerno „Traipl“ šeimininkas J.Čižas yra gerai pažįstami, jie abu kilę iš kaimo ir turi vienodų pomėgių.
A.Lukašenkos oligarchai valdo gin Dėl sankcijų Aliak sandro Lukašenkos piniginėmis vadina miems stambiems Baltarusijos versli ninkams Europoje verda karštos disku sijos. Kas yra A.Lu kašenkos oligarchai, pasidomėjo Lenki jos laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
Gatvei – verslininko vardas
Prieš 17 metų tapęs prezidentu A.Lukašenka verslininkus vadino „blusuotomis utėlėmis“, kurias tauta privalo nusimesti nuo savo kūno. Bet šiandien Minsko gatvėse dažnai galima pamatyti prabangių automobilių „Ferrari“ arba „Bent ley“, o prie kiekvieno stambesnio miesto išdygę turtuolių „getai“. Viena Bresto gatvė pavadinta Mi chailo Mošenskio, žuvies importo ir perdirbimo koncerno „Santa-Im peks-Brest“ įkūrėjo, vardu. Jo tur tas buvo vertinamas 150 mln. dole rių. Po jo mirties verslą perėmė 41 metų sūnus Aliaksandras – kone jauniausias Baltarusijos oligarchas. Oligarchais, pelniusiais didžiau sią A.Lukašenkos pasitikėjimą, šiandien vadinami Jurijus Čižas, Aliaksandras Šakutinas ir Vladimi ras Peftijevas. Šis yra akivaizdus ly deris šiame sąraše, jo turtą neprik lausomos žiniasklaidos priemonės vertina 1 mlrd. dolerių. Ginklai, sportas ir loterijos
V.Peftijevo baltarusiškos svajonės is torija prasidėjo 1993 m., kai jis įstei gė bendrovę „Beltecheksport“, kuri prekiavo ginklais, likusiais iš buvu sios SSRS. Tuo metu verslininkas
buvo premjero Viačaslavo Kebičiaus patikėtinis. A.Lukašenkos pergalė 1994 m. prezidento rinkimuose ne sutrukdė V.Peftijevo verslui, nes jis sugebėjo užmegzti ryšius su nau jo šalies vadovo šeima, pirmiausia su sūnumi Viktoru, kuris dabar yra prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kuruoja jė gos tarnybas. O A.Lukašenkos žmo na dabar vadovauja vienos V.Peftije vo bendrovės atstovybei. Bendrovė „Beltec heksp ort“ šiandien gamina lėktuvus, šar vuočius ir mažo kalibro ginklus, tačiau pagrindinis jos verslas yra būti tarpininke tarp Rusijos gin klų bendrovių ir diktatorių Afri koje, centrinėje Azijoje, Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje. JAV sa ko, kad V.Peftijevo konglomeratas yra pardavęs ginklų Iranui ir Šiau rės Korėjai. Be prekybos ginklais, šio Balta rusijos oligarcho imperija taip pat gamina alkoholį ir verčiasi nekil nojamuoju turtu, pirmiausia – arabų šalyse. Jo bendrovė „Sportpari“ organizuoja loterijas, o jos pagrindinis partneris yra Prezi dento sporto klubas, kurį kuruoja kitas A.Lukašenkos sūnus Dmitri jus. V.Peftijevas taip pat yra Balta
rusijos teniso asociacijos vadovas, jis padėjo pirmajai pasaulio raketei Viktorijai Azarenkai jos pirmaisiais sportinės karjeros žingsniais. V.Peftijevas turi nekilnojamojo turto ir verslą Maltoje, Austrijo je, Jungtiniuose Arabų Emyratuo se ir Indijoje. Jis gyvena Maltoje ir į gimtinę užsuka tik retsykiais. Ma noma, kad verslininkas turi dvi gubą pilietybę, o jo vaikai net ne kalba rusiškai.
Viena Bresto gatvė pavadinta Michailo Mošenskio, žuvies importo ir perdirbimo koncerno įkūrėjo, vardu. Kai pernai vasarą Briuselis įtrau kė V.Peftijevą į juodąjį sąrašą ir skyrė jam sankcijas, A.Lukašen ka įsiuto. „Prisiekiu, V.Peftijevą gyveni me mačiau gal tik du ar tris kartus, ne daugiau, – tuomet tikino šalies vadovas. – Sako, kad jis valdžią fi nansuoja. Prisiekiu, kad nei asme
ninėms, nei valstybinėms reikmėms pinigų iš jo neėmiau.“ Aistros dėl viešbučio
Tačiau A.Lukašenka neneigia pa žinties su 48 metų J.Čižu, kurį dažnai galima pamatyti preziden to draugijoje. Juodu kilo iš kaimo, turi bendrų pomėgių – pavyzdžiui, šienauti dalgiu. „Tai genialus verslininkas, tu rintis talentą uždirbti pinigus“, – laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė analitikos centro „Strategija“ eko nomistas Leonidas Zaika. J.Čižas valdo koncerną „Traipl“, kuris importuoja rusišką naftą, perdirba ją ir pereksportuoja į Va karus. Oligarchas verčiasi ir statybų verslu. 150 mln. eurų vertės vieš bučio „Kempinski“ Minsko centre statybų projektas neseniai sukėlė sandalą Briuselyje. Slovėnija vasarį vetavo siūlymą įtraukti J.Čižą į ES juodąjį sąrašą ir pagrasino blokuo ti visus Briuselio sprendimus dėl Baltarusijos. Priežastis netruko iš kilti į paviršių: Slovėnijos bendrovė „Riko Group“ yra viešbučio sta tybų projekto partnerė. J.Čižas turi verslo ryšių ir kai mynėse Lietuvoje bei Latvijoje, šioje verčiasi biodegalų gamyba.
9
ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012
pasaulis Popiežiaus raginimai
Rado dar penkias aukas
Į Lotynų Ameriką keliaudamas popiežius Benediktas XVI vakar paragino jaunuosius meksikiečius neklausyti narkotikų prekei vių vilionių tarnauti karteliams, o kubiečius – atsisakyti marksizmo. Per šią savo pir mąją kelionę į ispaniškai kalbančią Lotynų Ameriką pontifikas, kuriam kitą mėnesį sukaks 85 metai, kovo 23–26 d. lankysis Silao, Leone ir Gvanachuate Meksikoje, o paskui dviem dienoms nuvyks į Kubą.
Dar penki lavonai ketvirtadienį buvo ras ti pusiau panirusiame kruizinio laivo „Cos ta Concordia“ korpuse, juos ištraukti pla nuojama artimiausiomis dienomis. Lai ve buvo 4229 keleiviai ir įgulos nariai, kai jis sausio 13 d. vakarą užplaukė ant uo lų prie Džiljo salos netoli Toskanos kran tų. Šis incidentas nusinešė 32 žmonių gy vybę. Iki šiol rasta 30 lavonų, įskaitant ap tiktus ketvirtadienį.
14 vyrų,
priklausančių vaikų pornografijos tinklui, sulaikė Australijos policija.
ES išplėtė sankcijas ES šalių užsienio reikalų minist rai vakar nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklau so trims su Aliaksandro Lukašen kos režimu siejamiems Baltarusi jos oligarchams, ir į juodąjį sąrašą papildomai įtraukė 12 asmenų. Verslas nuogąstauja
„Scanpix“ nuotr.
nklus, naftą ir… muziką Mėgsta sportą, jaunystėje užsiėmė klasikinėmis imtynėmis, o šiandien vadovauja Baltarusijos imtynių fe deracijai. Verslininkui priklauso Minsko futbolo klubas „Dinamo“. „Eurovizijos“ klastotės
Trečias stambiausias Baltarusi jos oligarchas – 52 metų A.Šakuti nas – žinomas kaip populiariosios muzikos mėgėjas. Neseniai jo var das nuskambėjo skandale dėl bal sų klastojimo per „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos turą. Pag rindinis jo rėmėjas buvo A.Šaku tinas. Dar iki finalinio balsavimo sklan dė gandai, kad nugalėtojas aiškus iš anksto – tai 26 metų atlikėja Aliona Lanskaja, kurią protegavo A.Šaku tinas. Vertinimo komisija nugalė toju išrinko grupę „Litesound“, bet žiūrovai balsuodami SMS žinutė mis į pirmą vietą išstūmė A.Lans kają. „Litesound“ užginčijo rezul tatus, viešojoje erdvėje pasklido įtarimai, kad balsų nugalėtojai „priskambino“ įtakingi rėmėjai. Į kilusį skandalą teko įsikišti pa čiam A.Lukašenkai. Net keletas valstybinių institucijų atliko ty rimą ir nustatė, kad balsai iš tiesų buvo klastojami. Galiausiai priim
tas sprendimas, kad į Baku atsto vauti Baltarusijai važiuos „Lite sound“. Keli atrankos konkurso organizatoriai gavo papeikimus ar ba buvo atleisti iš pareigų, o A.Ša kutinui teko viešai apgailestauti. Verslininko turtas vertinamas 150 mln. dolerių, jis vadovauja sta tybų technikos gamybos bendrovei „Amkodor“. Tai stambiausia tokio pobūdžio bendrovė buvusios SSRS teritorijoje, ji eksportuoja produk ciją į Rusiją, Serbiją, Bulgariją, Ru muniją ir netgi Nepalą bei Pietų Afrikos Respubliką. A.Šakutinas priklauso organi zacijai „Baltoji Rusia“, kuri jungia verslininkus, palaikančius A.Luka šenką. Iš vandens lipa sausi
Tačiau parama A.Lukašenkai nega li apsaugoti nuo visų pavojų. Da bar KGB tardymo izoliatoriuje lai komas Viktoras Ševcovas, kuris, neoficialiomis žiniomis, kaltina mas machinacijomis statant būstą Venesueloje. Šios šalies preziden tas Hugo Chávezas yra geras A.Lu kašenkos bičiulis. „Tegu grąžina, ką pavogė“, – apie V.Ševcovą kalbėjo Baltarusi jos vadovas.
Vykintas Pugačiauskas iš Lietu vos atstovybės ES sakė, kad konk rečios įmonės bus viešai paskelb tos šiandien. Naujienų agentūros BNS žinio mis, sankcijos pirmą kartą pri taikytos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta ir nau jų verslininko Vladimiro Peftijevo bendrovių. Šios įmonės, vadina mos A.Lukašenkos kišenėmis, ne galės atlikti finansinių operacijų ES. Lietuvos verslo atstovams šią savaitęs perspėjus apie ekonomi nių sankcijų žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavi mai nepagrįsti, kad prieš Baltaru siją jokių visuotinių ekonominių sankcijų nėra, priemonės taiko mos tik oligarchams, o ne vals tybės įmonėms. Vasarį sankcijų klausimas bu vo atidėtas, Slovėnijai tuomet blokavus sprendimą dėl artimo A.Lukašenkos draugo J.Čižo įmo nių, kurios turi ryšių su Slovėni jos verslu. Nuogąstavimų buvo išsakiusi ir Latvija, tačiau vakar pavyko patvirtinti kompromisinį įmonių sąrašą. Briuselyje posėdžiaujantys už sienio reikalų ministrai taip pat išplėtė daugiau nei 200 asmenų sąrašą, kuriame esantiems žmo nėms draudžiama atvykti į ES ir kurių sąskaitos įšaldomos. Šalti nių teigimu, į jį įtrauktas J.Čižas
ir A.Ternavskis bei dešimt teisė saugos pareigūnų. Didės Rusijos įtaka?
Sankcijų prieš Baltarusiją ES ima si reaguodama į represinio režimo priemones prieš politinius opo nentus. A.Lukašenka ypač griež tų priemonių ėmėsi po to, kai 2010 m. prezidento rinkimai su kėlė masinius protestus. Tačiau kai kurių ES šalių pa reigūnai, įskaitant Lietuvos Pre zidentę Dalią Grybauskaitę, per spėja, kad pernelyg griežtos ekonominės sankcijos tik padi dins Rusijos įtaką Baltarusijoje. Ketvirtadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu D.Grybaus kaitė sakė, kad sankcijos prieš Baltarusijos režimą yra reikalin gos, tačiau jos neturėtų paveikti paprastų žmonių. O Latvijos va dovas Andris Bėrzinis teigė, kad, nukentėjus Baltarusijoje investa vusioms Latvijos įmonėms, žalos patirs ir paprasti žmonės. Anksčiau šią savaitę Lietuvos ir pramonės verslo atstovai per spėjo, kad ES ekonominės sankcijos Baltarusijai gali turėti ka tastrofiškų padarinių Lietuvos verslui. Laikomės bendros pozicijos
Lietuvos premjeras Andrius Kubi lius vakar sakė, kad dėl sankcijų su A.Lukašenkos režimu siejamiems oligarchams Lietuva laikosi bend ros pozicijos su visa ES. „Sankcijos nukreiptos prieš as menis, artimus Baltarusijos va dovui A.Lukašenkai. Šiuo atveju mes laikomės bendros pozicijos su ES“, – žurnalistams Vilniuje sakė A.Kubilius.
Anksčiau V.Ševcovas vadovavo bankui „Trastbank“. Praėjusio am žiaus paskutiniame dešimtmetyje jis vadinosi „Infobank“ ir buvo įsi vėlęs į nelegalią prekybą ginklais su Iraku. Dėl šios priežasties JAV bu vo uždraudusios savo bendrovėms bendradarbiauti su šia finansine organizacija. Bėdų yra turėjęs ir V.Peftijevas. Vakaruose besislapstantis buvęs Baltarusijos vidaus reikalų minis terijos Kovos su korupcija skyriaus darbuotojas Viačaslavas Dudkinas naujienų portalui „Beloruskij Par tizan“ papasakojo, kad jo grupė bu vo surinkusi faktų apie V.Peftijevo finansines machinacijas. Bet jokių sankcijų verslininkas nesulaukė. Su teisėsaugos organais bendrauti teko ir J.Čižui. 2007 m. KGB suėmė valstybinio koncerno „Belnefte chim“ vadovą Aliaksandrą Borovskį, įtariamą finansinėmis machinacijo mis perdirbant rusišką naftą. J.Či žas buvo iškviestas kaip liudininkas ir priverstas pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Galiausiai oligarchas iš vandens išlipo sausas, o A.Borovskis buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Tiesa, praėjus pusmečiui A.Lukašenka suteikė jam malonę.
Kliūtis: ES derybas dėl sankcijų Baltarusijai apsunkina atskirų ša
Parengė Julijanas Gališanskis
AFP nuotr.
lių ekonominiai interesai.
BNS inf.
10
ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012
pasaulis Protestas Portugalijoje Portugalijoje ketvirtadienį sureng tas streikas baigėsi jaunimo ir po licijos susirėmimais sostinėje Lisa bonoje. Nuo pareigūnų kliuvo ir ne ramumų kurstytojams, ir keliems žurnalistams. Nukentėjo trys žmo nės. Profesinės sąjungos protes tuoja prieš griežtas taupymo prie mones ir darbo įstatymų pakeiti mus. Vyriausybė priversta imtis šių skausmingų priemonių, kad gautų finansinę pagalbą iš tarptautinių or ganizacijų.
Talibano žemėje sukasi gašlybių verslas Pešavaras yra vienos konserva tyviausių Pakistano provincijų sostinė, bet ir čia, religinėms par tijoms, Talibanui ir vyriausybei po nosimi, kino platintojai su gebėjo įsukti gašlybių verslą. Seksas ir kvaišalai
Menkai apšviestoje patalpo je trenkia hašišu. Ekrane gausiai prisidažiusi moteris aptemptais drabužiais viliojamai judina klu bus. Auditorija, kurią sudaro tik vyrai, šūkauja ir švilpia. Muzika nutyla, ir veiksmas ekrane prade da kaisti. Minia pratrūksta: švil pimas perauga į staugimą, kėdės pradeda intensyviai vibruoti. Pešavare, kone konservatyviau sios Pakistano provincijos sostinė je, šie vyrai žiūri pornografinį filmą – religinėms partijoms, Talibanui ir vyriausybei tiesiai po nosimi. Šioje provincijoje ir ypač pačiame Peša vare religiniai ekstremistai dažnai bombomis atakuoja muzikos par duotuves ir interneto kavines. Rek laminiai plakatai, kuriuose pavaiz duotos moterys, nuolat nuplėšiami. Stebėtina, bet tokioje represyvioje atmosferoje kino teatrai suaugu siesiems sugeba klestėti. Salės nuolat pilnos
„Per kiekvieną seansą būna pil na žmonių, – pasakojo buvęs ki no prodiuseris Lala Fida Mo hammadas Khanas. – Kiekvienas žino, kas rodoma kino teatruose. Organizuojame po tris peržiūras kasdien. Sekmadieniais turime netgi rytinį seansą. O pasibaigus ramadanui seansų skaičių padi diname iki penkių.“ L.F.M.Khanas vadovauja ma žam kino teatrui Ravalpindyje, miestelyje netoli sostinės Isla mabado. Prieš kurį laiką jis metė įprastą kino verslą. „Niekas ne norėjo žiūrėti ir pirkti švarių fil mų“, – paaiškino vyras. Bet laisvė turi savo kainą. Kino teatrų sa
vininkai priversti mokėti šimtų tūkstančių rupijų kyšius, kad ga lėtų apsaugoti save ir savo verslą nuo valdžios sankcijų. Nebijo nieko
Pešavaro kino teatrą „Shama“ val do Bilourų šeima, o keli jos nariai priklauso valdančiajai „Awami“ nacionalinei partijai. „Jie turė jo tris kino teatrus. Vienas jų bu vo užpultas prieš keletą metų, ir tuomet jie du kino teatrus pavertė prekybos centrais, o likęs toliau dirba ir rodo pornografin ius fil mus“, – pasakojo L.F.M.Khanas. Pešavare veikia devyneri kino namai ir, pasak filmų kritiko Ai jazo Gulo, visi jie, išskyrus vie ną, priklausantį Pakistano oro pajėgoms, rodo suaugusiesiems skirtus filmus. Kai regione įsit virtino Talibanas, du kino teatrai buvo užpulti, o keli kino teatrų savininkai pagrobti. „Nors buvo priversti sumokėti milžiniškus pinigus už laisvę, jie nenutraukė savo veiklos“, – teigė A.Gulas. Moterys nebeina į kiną
„Polivudas“, puštūnų kalba ku riamų filmų industrija, garsėja savo erotine ir pornografine pro dukcija. Ji pasiekė piką praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtme tyje ir per keletą dešimtmečių jos mastas sumažėjo. L.F.M.Khanas su nostalgija pri simena „Polivudo“ auksinius lai kus, kai bilietai į filmus buvo išgraibstomi prieš kelias dienas ar net savaites. Ir, svarbiausia, tarp kino teatrų lankytojų anuomet būdavo moterų. „Aišku, vyrai ir moterys buvo griežtai atskiriami, bet moterys bent jau ėjo į kiną“, – pasakojo L.F.M.Khanas. Dabar, kai Pešavaro kino teat rai liūdnai garsėja pornografinių filmų peržiūromis, jokia moteris nedrįsta peržengti jų slenksčio. „Le Temps“ inf.
Populiarumas: per suaugusiesiems skirtų filmų seansus salės bū
na pilnos, o ypač lankytojų pagausėjo po pasninko mėnesio rama dano. AFP nuotr.
Pratybos: „vieniši vilkai“, tokie kaip A.Behringas-Breivikas (nuotr. apačioje) ir M.Merah, sukėlė didelį galvos
Terorizmo ateitis
Pernai Norvegijoje siautėjo Andersas Behringas-Breivikas, šiemet Prancūzijo je kraują liejo Mohamedas Merah. „Vie niši vilkai“ tapo dideliu galvos skausmu Europos saugumo tarnyboms. Eksper tai būtent šitaip įsivaizduoja ateities tero rizmą. Neatsakytas klausimas
„Al Qaeda“ tai vadina individualiuo ju džihadu, kai jos šalininkas be ypa tingo parengimo ir priemonių sava rankiškai žudo priešus. Palyginti su Rugsėjo 11-ąja, tai atrodo ne taip įspūdinga. Bet „vienišų vilkų“ išpuo liai turi kitų pranašumų. Kadangi to kiems teroristams nereikia pagal bos iš išorės, juos sunkiau susekti. O smūgis, kaip rodo šios savaitės įvy kiai, gali turėti labai didelį poveikį. „Vieniši vilkai“, vykdantys ne didelio masto atakas prieš lengvus taikinius, tokius kaip septyni nu žudyti žmonės Prancūzijoje, gali būti terorizmo ateitis, – įspėjo te rorizmo ekspertas iš Azijos ir Ra miojo vandenyno fondo Sajjanas Gohelas. – Pastarieji įvykiai paro dė, kad „Al Qaedos“ šalininkai ga li patys vykdyti sėkmingas atakas ir sėti baimę. Būtent tai ir nutiko
Prancūzijoje: žmonės bijojo išei ti iš namų, mokyklose patruliavo sargyba. Tvyrojo tikras nesaugu mo jausmas – tai ir yra tikrasis te rorizmas.“ Po 32 valandas trukusios ap siausties specialiosios paskir ties pajėgos ketvirtadienį Tulūzoje nukovė alžyriečių kilmės prancū zą M.Merah, kuris prieš tai prisi pažino nužudęs tris kareivius, tris vaikus žydus ir rabiną. Teroristo mirtis atėmė iš policijos galimybę sužinoti svarbiausią dalyką – ar jis veikė vienas, ar kartu su kitais. Simbolinė žaidynių reikšmė
Didžioji Britanija, šiemet rengian ti vasaros olimpines žaidynes ir kartu su Prancūzija minima tarp pagrindinių teroristų taikinių, sieks išmokti visas šios istorijos pamo kas, kokias įmanoma.
Londono policijos komisaras Bernardas Hoganas-Howe vasarį pripažino, kad „vienišo vilko“ iš puolio grėsmė sukasi jo ir ko legų galvose nuo pernai liepos, kai A.Behringas-Breivikas Norvegijo je nužudė 77 žmones. „Kai sužinojome apie šį išpuolį, atliktą vieno žmogaus, įtraukėme to kį scenarijų į mūsų saugumo planus. Privalome laiku nustatyti įtariamuo sius tiek šalies viduje, tiek išorėje ir įvertinti tikimybę, kad kas nors su rengs panašią ataką per olimpines žaidynes. Mes manome, kad tokia ti kimybė labai maža, bet ruošdamiesi žaidynėms privalome į tai atsižvelg ti“, – sakė B.Hoganas-Howe. „Tokio tipo ataka, kokia įvyk dyta Tulūzoje, nėra unikalus ir tik Prancūzijai būdingas modelis. Jis gali būti pakartotas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir bet kur kitur. Ir tai yra didelis rūpestis, ypač artėjant Londono olimpinėms žaidynėms, – teigė ekspertas S.Gohelas. – Olim pinės žaidynės turi didelę simbolinę reikšmę, nes 2005-aisiais, kitą die ną po to, kai 2012 m. žaidynių sosti ne buvo paskelbtas Londonas, jame įvyko liepos 7-osios išpuolis (tada žuvo 52 žmonės – red. past.).“ „Vienišo vilko“ pranašumai
Prezidentas Barackas Obama per nai rugpjūtį sakė, kad „vieniši vil
11
ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012
pasaulis Protestas Portugalijoje
Prancūzijoje žmonės bijo jo išeiti iš na mų, mokyklo se patruliavo sargyba. Tvy rojo tikras nesaugumo jausmas – tai ir yra tikrasis terorizmas.
skausmą britų policijai prieš Londono olimpines žaidynes.
„Scanpix“ nuotr.
jau prasidėjo kai“ teroristai, tokie kaip A.Beh ringas-Breivikas, šiandien kelia didesnę grėsmę Jungtinėms Vals tijoms nei didelio masto ataka. Kovotojams su terorizmu, ku rie įpratę sekti tarptautinius tink lus arba kuopeles, nesiseka iki ga lo perprasti „vienišų vilkų“, nes jų veikimo pobūdis būna labai skir tingas. Išpuolių vietos irgi būna ne tikėtos – pavieniai teroristai dažnai smurtauja ten pat, kur gyvena. „Jeigu kuopelę sudaro vienas ar ba du žmonės, yra gerokai sunkiau sekti jų veiklą, kontaktus ir pan. Valdžia turi mažiau galimybių nu traukti išpuolį, kol jis dar planuo jamas, nes negali tikėtis, kad bus nutekinta informacija, kaip atsi tinka su stambesnėmis grupuotė mis“, – aiškino S.Gohelas. Kita vertus, jeigu teroristas nėra gerai mokytas ir labai sumanus, su sekti jį gali būti lengviau. Paliekami pėdsakai internete arba neatsargus aukos sekimas greitai gali patrauk ti saugumo tarnybų dėmesį. Konst ruoti bombas taip pat rizikinga, nes daugelyje šalių policija stebi pre kybą potencialiomis sprogmenų sudedamosiomis dalimis. „Ko gi jūs laukiate?“
Bet Prancūzijos žvalgybos ne vie nus metus sekto M.Merah pavyz dys rodo, kad pranašumas vis dėl
Areštui neturėjo pagrindo
Prancūz ijos pol icija net urėjo jok io pagrindo sulaikyti islamo ekstremis tu pasiskelbusio M.Merah, kol jis dar nepradėjo žudyti žmonių. „Nebuvo nė vienos priežast ies, ku ri būtų sudar iusi sąlygas sulaik yt i M.Merah, – prancūzų rad ijui vakar sakė Prancūzijos premjeras François Fillonas. – Tok ioje šalyje kaip mū sų net ur ime teisės be teismo leid i mo nuolat stebėti žmog ų, kuris nėra įvykdęs jok io nusikalt imo... Mes gy vename įstatymo valstybėje.“ Prancūzų pareigūnai susidur ia su vis garsesniais klausimais dėl to, ko dėl M.Merah, kuris buvo pasiskelbęs „Al Qaedos“ kovotoju ir dėl savo ke lionių į Afganistaną bei Pakistaną bu vo žinomas žvalgybai, nebuvo sulai kytas dar prieš tai, kai nužudė septy nis žmones. Papildomų klausimų pa kurstė ir JAV žvalgybos pranešimas, kad M.Merah buvo įtrauktas į sąra
to yra pavienio teroristo pusėje. Tai gerai supranta „Al Qaeda“, ku ri pernai birželio 2 d. viename isla mistiniame forume paragino tęsti Osamos bin Ladeno darbą. „Vakaruose gyvenantys mu sulmonai turi nepamiršti, kad jų gyvenamoji vieta puikiai tin
šą žmon ių, kur iems draudž iama at skristi į Ameriką ar išskristi iš jos. Tač iau F.Fillonas teisino žvalg ybi ninkus ir sakė, kad jie savo darbą at liko tobulai – ident ifi kavo M.Merah, kai jis vyko į savo keliones. Pasak premjero, žvalg ybos agentai stebėjo jį gana ilgai, kad prieitų prie išvados, jog nėra jok io elemento, jo kio pož ym io, kad tai – pavojingas žmog us, kur is vieną dieną nuo žodž ių pereis prie darbų.
Pražudė kokainas Popmuzikos legenda, „Grammy“ laureatė Whitney Houston mirė atsitiktinai paskendusi viešbu čio numerio vonioje pavartojusi kokaino, kuris galėjo sukelti šir dies smūgį.
Tokią išvadą ketvirtadienį pa skelbė teismo medicinos eksper tai. Wh.Houston, kuri mirė pra ėjusį mėnesį, būdama 48 metų, viešbutyje Beverli Hilse, tikriau siai patyrė širdies smūgį, dėl ku rio paniro po vandeniu. „Širdies liga, paūmėjusi dėl ko kaino vartojimo, nulėmė jos pa skendimą“, – sakė Los Andželo apygardos koronerio įstaigos at stovas Craigas Harvey. Mirštant dainininkės organiz me buvo kokaino, kaip teigiama koronerio įstaigos pareiškime, kuriame jos mirtis vadinama at sitiktine, o mirties priežastimis nurodomas paskendimas ir „ate rosklerozinės širdies ligos bei ko kaino vartojimo poveikis“. Wh.Houston buvo rasta negyva vasario 11 d., garbingiausių mu zikos pramonės apdovanojimų „Grammy“ įteikimo išvakarėse, kelios valandos prieš iškilmingą vakarą tame pačiame viešbuty je „Beverly Hilton“, kuriame ir mirė. Nuo pat jos mirties buvo spėlio jama, kad ji galėjo mirti pavarto jusi receptinių vaistų ir alkoholio. Iš tiesų, jos organizme taip pat buvo rasta narkotikų ir vaistų, bet pastarieji prie mirties neprisidė jo, kaip nurodė koronerio įstaiga. Tarp aptiktų medžiagų yra mari huanos, alprazolamo („Xanax“), ciklobenzaprino („Flexiril“) ir di fenhidramino („Benadryl“). Koronerio įstaigos atstovas sa kė, kad iš esmės Wh.Houston mirtį galėjo nulemti chroniškas kokaino vartojimas. „Pavartojus kokaino širdis ima plakti greičiau, arterijos susiaurė
ja, o tai gali ... sukelti jums širdies priepuolį“, – sakė jis. Netikėta Wh.Houston mir tis aptemdė „Grammy“ įteikimo ceremoniją Los Andželo cent re „Staples Center“, į kurią pa skutinę minutę buvo įtraukti ke li pagarbos pareiškimai velionei ir vieša malda. Wh.Houston karjera truko be veik tris dešimtmečius, ji pardavė daugiau kaip 170 mln. savo įrašų, tarp jos hitų yra „I Will Always Love You“. Tačiau ji ilgai grūmė si su priklausomybe nuo narkoti nių medžiagų.
Pavartojus kokai no širdis ima plak ti greičiau, arterijos susiaurėja, o tai gali sukelti širdies priepuolį. Wh.Houston buvo palaidota praėjus savaitei po mirties, Nau jajame Džersyje, po emocingo per televizijas transliuoto atsisveiki nimo Niuarko baptistų bažny čioje, kurioje ji dainuodavo vai kystėje. Anksčiau šį mėnesį paaiškėjo, kad Wh.Houston visą savo tur tą paliko dukrai Bobbi Kristinai, gimusiai audringoje santuoko je su dainininku Bobby Brownu. Šis pagal jos testamentą negavo nieko. 19-metė Bobbi Kristina pa veldės visus motinos pinigus, baldus, drabužius, asmeninius daiktus, papuošalus ir automo bilius. Keliomis dienomis vėliau Bob bi Kristina sakė, kad planuoja pa sekti savo motinos pėdomis ir pa sukti į šou verslą. BNS inf.
„M.Merah buvo apklaustas, stebimas, jo buvo klausomasi“, – sakė F.Fillonas ir pridūrė, kad jis buvo žmog us, gy venęs normalų gyvenimą. „Priklausymas salafitų organizacijai nėra nusikaltimas pats savaime. Ne galime painioti relig inio fundamen talizmo su terorizmu, net jei žinome, kad yra juos vienijančių elementų“, – pabrėžė premjeras. BNS inf.
ka vykdyti džihadui prieš sionis tus ir kryžiuočius, – vaizdo įra še kalbėjo „Al Qaedos“ atstovas Adamas Gadahnas. – Paimkime, pavyzdžiui, Ameriką. Ji užtvindy ta lengvai prieinamų ginklų... Ko gi jūs laukiate?“
Išvada: Wh.Houston organizme po mirties buvo rasta kokaino, ma
CNN, „Reuters“ inf.
„Reuters“ nuotr.
rihuanos ir receptinių vaistų pėdsakų.
12
ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2431 DB svaras sterlingų 1 4,1463 JAV doleris 1 2,6107 Kanados doleris 1 2,6289 Latvijos latas 1 4,9534 Lenkijos zlotas 10 8,3060 Norvegijos krona 10 4,5297 Rusijos rublis 100 8,9187 Šveicarijos frankas 1 2,8640
–0,38 %
–0,1539 % +0,2078 % +0,2188 % –0,2466 % –0,0767 % –0,6186 % –0,0530 % –0,0179 % +0,0524 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,97
4,67
2,34
„Apoil“
4,89
4,62
2,33
Bankrutuojančio banko „Snoras“ kre ditorių neginčijami reikalavimai siekia 6,523 mlrd. litų – tokią sumą užvakar patvirtino Vilniaus apygardos teismas. O dėl beveik 2,9 mlrd. litų vertės reikala vimų suabejota. „Snoras“ anksčiau pra nešė, kad teismui pateikė reikalavimų, kurių vertė siekia 9,4 mlrd. litų. Teismui pateikta iš viso 27,7 tūkst. kreditorių pa raiškų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,41 %
6,9
Patvirtino reikalavimus
Degalų kainos pokytis
+0,57 %
105,94 dol. už 1 brl. 124,02 dol. už 1 brl.
proc.
per metus sumažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje.
Kontaktais griaus kartų sienas
Kitą savaitę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksiantys kontaktų mainai paragins jaunimą skintis kelią į sėkmę, o verslo atstovus – patikliau pažvelgti į jaunų žmonių idėjas. Dalyviai neabejoja, kad dalis užmegztų pažinčių išaugs į partnerystę. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Ieškos darbdavių
Kontaktų mainuose dalyvausiantis jaunimas, verslo ir organizacijų at stovai renginio tikslą interpretuo ja savaip. Vieni siekia pasižvalgyti į perspektyvų jaunimą, kiti – susiras ti darbą ar plėsti jau turimą verslą. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmantas Lydeka sakė, jog kontaktų mainuose pirmiausia dalyvaus todėl, kad galėtų skleisti dažnai pamirštamą žinią apie gabų šalies jaunimą: „Dirbdamas univer sitete matau labai veržlų, kūrybingą, dinamišką, novatorišką mūsų jau nimą. Todėl šnekos, kad Lietuvoje neturime nieko gero, yra ne visada teisingos. Noriu padrąsinti jaunimą ir nutraukti šias šnekas. Iš tiesų mes turime patį didžiausią turtą – ga bių jaunų žmonių, kurie pilni idė jų ir iniciatyvos.“ Jauni žmonės kontaktų mainuose jaučia turintys galimybę atskleis ti savo gabumus ir jais patrauk ti potencialių darbdavių dėmesį. Kauno technologijos universite to Tarptautinio verslo studijų ma gistrantūros studentė Simona Ma čiulskaitė pasakojo, kad šiuo metu domisi darbo rinka ir nori suras ti perspektyvią kompaniją, kurio je būtų malonu dirbti. Dalyvavimas kontaktų mainuose su verslo atsto
vais, jos manymu, gali padėti pa siekti užsibrėžtų tikslų. „Manau, kad tokie renginiai naudingi ir jauniems žmonėms, ir tiems, kurie ekonomikos ratą suka būdami šiek tiek aukštesnėje po zicijoje“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, verslą vystantiems darbdaviams, investuotojams ir savivaldos at stovams kontaktų mainai suteikia galimybę ne tik atpažinti vieniems kitus, bet ir skleisti gerą žinią apie save bei išgirsti apie kitus. Galimybė dirbti kartu
Renginyje dalyvausiančios orga nizacijos ruošiasi dairytis panašiai mąstančių partnerių ir užmegz ti dialogą, kuris galbūt išaugs iki bendrų projektų. „Norime pra plėsti akiratį, pasižvalgyti, ką daro aplinkiniai. Galiausiai tikimės su sirasti naujų pažinčių ir partnerių, pažiūrėti, ar galima su jais bend radarbiauti“, – sakė tyrimų insti tuto „Social Dynamics Internatio nal“ atstovas Pranas Kieras. Jo teigimu, tokio pobūdžio ren giniuose po vienu stogu susirenka verslo, mokslo, socialinės organiza cijos, o tai esą yra puiki proga susėsti prie vieno stalo ir pasvarstyti, ką ga lima nuveikti bendromis jėgomis. Bendrovės Vakarų laivų gamyk los direktorius Arnoldas Šileika patikino, kad kontaktų mainuose
„Diena Media News“ kontaktų mainai Miestas: Vilnius Vieta: Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22) Data: kovo 27 d. Laikas: 18–20 val. Miestas: Kaunas Vieta: „Žalgirio“ arenos amfiteatras (Karaliaus Mindaugo pr. 50) Data: kovo 28 d. Laikas: 18–20 val. Miestas: Klaipėda Vieta: Koncertų salė (Šaulių g. 36) Data: kovo 29 d. Laikas: 18–20 val. Daugiau informacijos ir registracija: www.diena.lt/kontaktu-mainai Organizatoriai: UAB „Diena Media News“ Iniciatoriai: Rokas Beresniovas, Edvinas Minkštimas
tikisi atrasi būsimų darbuotojų ir skleisti žinią apie darbo galimybes įmonėje: „Esame stambus darbda vys šalyje ir siekiame ne tik patys ieškoti darbuotojų, tačiau ir suda ryti jiems galimybes mus papras čiau surasti. Norime, kad jie dau giau žinotų apie mūsų poreikius, siūlomas darbo sąlygas.“ Pašnekovas pasakojo, kad šiuo metu bendrovė daugiausia bendra darbiauja su Klaipėdos universitetu, nes šis yra pagrindinis reikiamų spe cialistų kalvis. Tačiau keičiantis kon taktais ir skleidžiant žinią apie save esą tikimasi išplėsti savo potencialių darbuotojų geografin es ribas. Įgūdžiai ugdomi per mažai
Padaryti įspūdį potencialiam darb daviui, gebėti užtikrintai išreikš ti savo mintis – visa tai jaunimas galės išbandyti. Z.Lydekos teigi mu, būtent naujas patyrimas yra pagrindinė kontaktų mainų nau da. Jo manymu, ši patirtis jau nimą pamokys žengti pirmuosius žingsnius į dalykinį gyvenimą, ku ris jaunus pečius užgriūva vos bai gus universitetus ir kolegijas. „Jei nori išmokti viešai kalbėti, tu ir turi kalbėti viešai, o ne užsi daręs kambaryje, prieš veidrodį ar artimą žmogų. Kontaktų mainuo se jaunas žmogus pasitikrina tam tikrus savo gebėjimus, atranda da lykų, kuriuos dar reikia išmokti ar patirti“, – sakė rektorius. Pašnekovo manymu, visuomenė je jauniems žmonėms, iki jiems sto jant į universitetą ar kolegiją, pasi rinkti tinkamą kelią padedama per mažai. Lygiai taip pat esą per ma žai kalbama su absolventais, kai jie žengia į dalykinį pasaulį. Todėl kontaktų mainuose, anot Z.Lyde kos, savo sričių profesionalai jau nimą gali pamokyti teisingų spren dimų ir galbūt pakeisti požiūrį į jaunų žmonių galimybes. „Šalyje yra vietų ir veiklų, kurio se į jauną žmogų žiūrima atsargiai – vien dėl kartų skirtumo. Manoma, kad jaunas žmogus turi pradėti nuo pat apačios ir lipti karjeros laip tais“, – sakė pašnekovas. Proga užmegzti ryšį
Lietuvos demokratiškumo ugdy mo kolegijos vadovė Eglė Kvies kaitė neabejojo, kad jaunam žmo gui užmegzti kontaktų šiais laikais labai sunku. Su studentais dirban
Pažintys: kontaktų mainuose jaunimas bandys įrodyti savo galimybes
ir dairysis juos palaikančių profesionalų.
ti pašnekovė sakė pastebėjusi, kad darbdaviai labai dažnai studentų neįvertina. Esą verslo atstovai nė neužmezga grįžtamojo ryšio su jiems siunčiančiais gyvenimo ap rašymus ir motyvacinius laiškus.
vienas aukščiausių ES. Esą patyru sio specialisto rekomendacija gali būti bilietas į sėkmingą jauno žmo gaus darbo patirtį. „Tikėtina, kad jaunas renginio dalyvis per valandą kompetenci jos neišugdys, tačiau jis gali įsilie ti į tam tikrų įmonių kolektyvus“, – svarstė E.Kvieskaitė. Ji sakė iš savo patirties žinanti, kad idėjų ir vizijų dalybos panašaus pobūdžio rengi niuose gali atnešti sėkmę. Mezgasi tradicija
Vytautas Grubliauskas:
Kontaktų mainai su teikia galimybę ne tik atpažinti vieniems kitus, bet ir skleisti žinią apie save bei iš girsti apie kitus. „O per kontaktų mainus su įmo nių atstovais galima susitikti akis į akį. Jeigu jaunas žmogus pabend rauja su keliais asmenimis ir ži no, kad padarė gerą įspūdį, vė liau jis gali paprašyti užtarti jį geru žodžiu ir taip žengti pirmą žings nį darbo link“, – sakė E.Kvieskaitė. Anot jos, tai ypač naudinga dabar, kai šalies jaunimo nedarbo lygis yra
„Shutterstock“ nuotr.
S.Mačiulskaitės manymu, akis į akį susitikti su įmonės darbuoto jais gali būti efektyviau nei save pristatyti motyvaciniame laiške ar gyvenimo aprašyme. Tačiau ji taip pat pabrėžė, jog efektyvumas pri klauso nuo to, kas iš įmonės dar buotojų renginyje dalyvauja. „Jei įmonė jai atstovauti at siunčia bet kokį darbuotoją, tuo met užmegztas kontaktas gali ir nebūti labai naudingas. Tačiau jei dalyvauja žmogus, atsakingas už personalo valdymą, gyvas susiti kimas tikrai naudingesnis. Įmo nės atstovas per trumpą pokalbį gali pamatyti, ar jaunas žmogus turi reikiamo potencialo“, – sakė S.Mačiulskaitė. V.Grubliauskas pabrėžė, kad tik investuojant į jaunimą galima už tikrintai kalbėti apie ilgalaikę vers lo perspektyvą. Todėl jis neabejojo, kad kontaktų mainų pobūdžio ren giniai ateityje bus tik dar paklau sesni ir pamažu griaus tarp skir tingų kartų nusidriekusią sieną.
13
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
vakarė
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Paaiškėjus, kad Do natas Montvydas pasirodys paskutinis šiųmetės „Eurovizi jos“ antrame pusfina lyje, gerokai pakilo jo šansai patekti į fina lą. Tačiau dar sunku spręsti, kokią galu tinę vietą užims Lie tuvos atstovas. Bent kol kas jis prie favori tų nepriskiriamas.
Gyvybė: Rusijai atstovausiančių bobučių iš Udmurtijos Buranovo kai
mo amžiaus vidurkis siekia 77 metus.
Prognozė: konkurso ekspertų Žvaigždė: Prancūzijai atstovaus pla
manymu, D.Montvydas turėtų atsidurti ties viduriu.
čiai už savo šalies ribų žinoma atlikė ja Anggun.
Veteranas: britų estrados legenda E.Humperdinckas pradės finalinį „Eu
rovizijos“ koncertą, atlikdamas lėtą ir pakylėtą „Love Will Set You Free“.
Į „Euroviziją“ – ir jaunuoliai, ir senoliai Aleksejus Bondarevas
„Eurov iz ijos“ apž valg in inkas (Maskva)
Spėjimai ne visada taiklūs
„Eurovizijos“ stebėtojai, apžvalgi ninkai, gerbėjai, taip pat lažybų tar pininkai po šio tarptautinio dainų konkurso dalyvių pasirodymo eilės burtų gerokai pagerino savo pro gnozes dėl D.Montvydo galimybių. Dabar jau spėjama, kad Lietuvos at stovas Azerbaidžano sostinėje Ba ku gegužės pabaigoje įvyksiančio je „Eurovizijoje“ turėtų sėkmingai įveikti pusfinalio barjerą ir patekti tarp 26 finalo dalyvių. D.Montydui pusfinalyje progno zuojama penkta–devinta vieta. Tačiau galutinėje „Eurovizijos“ dalyvių rikiuotėje Lietuvos atsto vo atliekama daina „Love Is Blind“ kol kas patenka į antrą pusę – jai prognozuojama ne aukštesnė nei 15 vieta. Kita vertus, lažybų tarpininkai ir ekspertai toli gražu ne visada su geba atspėti „Eurovizijos“ nugalė tojus arba užėmusius aukščiausias vietas. Štai pernai pergalė progno zuota Prancūzijai, Estijai, Vengrijai arba Didžiajai Britanijai, bet nuga lėjo azerbaidžaniečiai. Neteisingai spėtas ir Lietuvos atstovės Evelinos Sašenko rezul tatas. Beveik vienu balsu progno zuota, kad ji nepateks į finalą. Bet atsitiko priešingai. Rusija deleguoja senoles
Šių metų spėjimuose, kas gali nu skinti laurus „Eurovizijoje“, domi nuoja Švedija, Rusija, Danija, Itali ja, Serbija.
Ekspertai vieningai sutaria, kad muzikiniu požiūriu šie metai labai stiprūs, todėl išpranašauti pirmo sios vietos laimėtoją nebus lengva. Rusijai „Eurovizijoje“ atstovaus senyvo amžiaus moteriškių folk loro kolektyvas „Buranovskije ba buški“ ir atliks uždegančią „Party For Everybody“. Daina, atlikta iš dalies udmurtų, iš dalies – laužyta anglų kalba, nacionalinėje Rusijos atrankoje surinko daugiausia žiū rovų ir komisijos balsų, aplenkė ne vieną gerai žinomą dainininką, tarp jų – 2008 m. „Eurovizijoje“ laimė jusį Dimą Bilaną. Bobučių iš Udmurtijos Buranovo kaimo amžiaus vidurkis siekia 77 metus. Vyriausiajai – bemaž 90. Bet ji atrodo guviausiai ir pelno daugiausia žiūrovų simpatijų. Visos Europos muzikos kriti kai ir ekspertai bobutėms progno zuoja arba pergalę, arba kitą aukš tą vietą. Finalą pradės legenda
Kompaniją solidaus amžiaus mo teriškėms iš Rusijos „Eurovizijoje“ šiemet sudarys Didžiosios Brita nijos pasirinktas estrados legenda – 75 metų Engelbertas Humper dinckas. Per labai ilgą savo solinę karjerą jis pelnė net 68 auksines plokšteles, 18 platininių albumų ir kelias „Grammy“ premijas. E.Humperdinckas pradės finali nį „Eurovizijos“ koncertą, atlikda mas lėtą ir pakylėtą „Love Will Set You Free“. Dar vieną gana plačiai už savo šalies ribų žinomą atlikėją šiemet į „Euroviziją“ siunčia Prancūzija. Jai
atstovaus dainininkė Anggun, ku ri atliks vidutinio tempo „Echo“. Iš Indonezijos kilusi Anggun 1997 m. tapo pirmąja Azijos dainininke, iš leidusia tarptautinio pripažinimo sulaukusį albumą. Kaip galimą nugalėtoją tiek ne mažai specialistų, tiek „Eurovizi jos“ gerbėjų, tiek lažybų bendrovių vadina dainininkę Loreen iš Švedi jos, kuri konkurse atliks ritmingą, šiek tiek egzotiškai alternatyvaus skambesio dainą „Euphoria“.
Ekspertai vieningai sutaria – muzikiniu požiūriu šie metai labai stiprūs. Loreen, kaip ir „Buranovskije ba buški“, antrą kartą dalyvavo savo šalies nacionalinėje atrankoje. Šiuo atveju antras kartas Švedijos atran koje Loreen nemelavo. Ji gali pagrįs tai tikėtis, kad „Euphoria“ pavergs nemažos dalies, o galbūt netgi vi sos Europos, širdis. Tokiu atveju ki tąmet „Eurovizija“ po 13 metų per traukos būtų surengta Švedijoje. Airija vėl siūlo „Energizer“
Antras kartas nemeluoja. Šiuo principu, atrodo, vadovaujasi Airi ja, šiemet į „Euroviziją“ siunčian ti tą patį neįtikimai ekspresyvų ir „Energizer“ pravardžiuojamą bro lių dvynių duetą „Jedwards“, ku ris atstovavo šiai šaliai ir pernykš čiame konkurse. Šįkart „Jedwards“
dainuos „Waterline“. Pastebima, kad ji nėra tokia įspūdinga, kokia buvo pernykštė „Lipstick“, tačiau airių berniukai gali pagrįstai tikėtis ne tik patekti į finalą, bet ir pasiro dyti jame itin neblogai. Dėl pergalės, kaip visada, rimtai susirengė kovoti ir Balkanų valsty bės. Kroatija, Makedonija ir Serbija į Baku siunčia savo superžvaigždes. Ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukia serbų dainininkas Želj ko Joksimovičius. Jis ne tik dide lė žvaigždė faktiškai visose buvu sios Jugoslavijos respublikose, bet ir jau yra gana sėkmingai dalyva vęs „Eurovizijose“. Pavyzdžiui, 2004 m. jo atlikta daina „Lane Moje“ konkurse užėmė antrą vie tą. Be to, Ž.Joksimovičius buvo vienas iš 2008-ųjų „Eurovizijos“ Belgrade vedėjų. Lažybų bendrovės serbo atlieka mai tipiškai Balkanų baladei pro gnozuoja jeigu ne pergalę, tai bent jau vietą pirmame penketuke. Nugalėtoją parinko A.Lukašenka
Ši „Eurovizija“ neišvengė skan dalų. Bene didžiausias įvyko kai mynėje Baltarusijoje. Joje po na cionalinės atrankos pats šalies prezidentas Aliaksandras Lukašen ka apkaltino jos rengėjus neteisė tomis manipuliacijomis balsuojant ir liepė į Baku siųsti antros vietos laimėtoją – grupę „Litesound“ su daina „We Are The Heroes“. Rasistinis skandalas kilo dėl Ukrainos nacionalinę atranką lai mėjusios Gaitanos. Kai kurie uk rainiečių politikai pareikalavo pa keisti šalies atstovę „Eurovizijoje“
teigdami, kad dėl Gaitanos afri kietiškos kilmės Ukraina esą bus Europoje laikoma Juodojo žemy no šalimi. Dvi valstybės šiemet atsisakė da lyvauti tarptautiniame dainų kon kurse. Pirmąja tapo Lenkija, kuri pernai gerokai padėjo Lietuvos at stovei E.Sašenko. Lenkai savo at sisakymą siųsti atstovą į „Eurovi ziją“ motyvavo pernelyg apkrautu televizijos eteriu dėl artėjančio Eu ropos futbolo čempionato, vasaros pradžioje vyksiančio šioje šalyje ir kaimynėje Ukrainoje. Visuomeninė Armėnijos tele vizija tik prieš kelias savaites pra nešė nedalyvausianti „Eurovizi joje“ Baku, paaiškinusi, kad tai daro dėl armėnų atžvilgiu perne lyg karingų Azerbaidžano prezi dento Ilhamo Alijevo pareiškimų. Jerevanas netiki dainų konkurso organizatorių patikinimais, kad visų jo dalyvių saugumu bus pa sirūpinta. Be kita ko, Armėni ja atkreipia dėmesį, kad neseniai Baku vykusiame pasaulio bok so čempionate azerbaidžaniečių nacionalistai tiesiog ringe apmė tė akmenimis ir sunkiai sužalojo vieną armėnų sportininką, nors tuomet taip pat buvo teikiamos garantijos dėl šios šalies atstovų saugumo. Lietuva „Eurovizijos“ konkurse mėgsta balsuoti už Gruziją. Šie met ši valstybė siūlo Anri Jokha dzės dainą „I’m A Jocker“. Eksper tai, gerbėjai ir lažybų tarpininkai nesužavėti šiuo gana keisto skam besio kūriniu, todėl prognozuoja, kad jis į finalą nepateks.
14
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
vakarė
Lietuvės kelion miestelį Prancū
Paminklas: jau 68-eri metai, kai Oradūro prie Glano miestas Prancūzijoje yra toks – be gyventojų, kurie buvo išžudyti, ir be pokyčių. Vaizdai tebeliudija tragediją.
Vieną nuostabią šeštadienio popietę vis kas staiga pasikeitė. Teliko apdegę, apgriu vę, be langų namai, garažai, tvartai, bažny tėlė. Aprūdijusios siuvimo mašinos, auto mobiliai, senos nuotraukos. Ir 642 nužu dytų žmonių palaikai.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Muziejus po atviru dangumi
Labai ramu ir labai liūdna. Tokios emocijos apėmė Oradūro prie Gla no miestelį aplankiusią Prancū zijoje gyvenančią ir besimokan čią 26 metų krepšinio komandos „Feytiat BC“ žaidėją Augustiną Žygaitę. „1944 m. birželio 10 d. nacių ka reiviai žiauriai išžudė beveik visus šio taikaus miestelio gyventojus. Ši vieta tapo muziejumi po atviru dangumi“, – tiek tepasakė Limo že gyvenančiai Augustinai draugai, kai jie ekspromtu vieną niūrų šeš tadienį nusprendė aplankyti Ora dūrą prie Glano. Nuo Limožo iki 87-ajame Prancū zijos departamente esančio mieste lio su kraupia istorija – maždaug 25 km, todėl po 25 minučių automobi liu Augustina su kompanija jau žen gė pro čia įrengto centro vartus. „Miestelis uždaromas, atrodo, 17 valandą, – pasak A.Žygaitės, Ora dūrą prie Glano neskubėdamas apžiūrėsi per valandą. – Įėjimas nemokamas. Tereikia mokėti, jei apsilankysi čia pat įrengtame mu ziejuje.“ Išžudė taikius gyventojus
Emocijos: miestelyje tylu, ramu ir liūdna.
Buvo gražus 1944-ųjų šeštadienis. Tą dieną vokiečiai išžudė 642 tai
kius miestelio gyventojus: 190 vy rų, 247 moteris ir 205 vaikus. „Tai nebuvo žydų žudynės, nes miestelyje gyveno tik viena žy dų šeima. Tai nebuvo žudynės dėl prancūzų sukilėlių, nes nei jų, nei paslėptų ginklų miestelyje nebu vo“, – praleidusi kelias valandas niūriame ir kartu ramybe dvelkian čiame Prancūzijos miestelyje, su žinojo Augustina. Ir tik apdegę ir apgriuvę namai, keli automobiliai, siuvimo maši
Tuomet vokiečiai įsiveržė į bažnyčią ir ėmė žudyti ir mote ris, ir vaikus.
nos, ypač miestelio gyventojų nuo traukos prie kiekvieno pastato, tar si nukeldavo į tuos laikus. „Gali tik įsivaizduoti, kaip žmo nės čia gyveno, kaip dirbo... – už sisvajojo Augustina. – Kaip tą šeš tadienio popietę rengėsi pietauti, pirko tabaką, kaip vaikai žaidė ir buvo rengiamasi tikrinti jų sveika tą pas miestelio gydytoją...“ Moteris ir vaikus suvarė bažnyčion
Apie 150 nacių kareivių ir keli ka rininkai atvažiavo netikėtai, vie nu metu. Vokiečiai miesto merui įsakė, kad gyventojai su dokumentais privalo susirinkti į aikštę. Tai buvo apgaulė siekiant išvengti panikos. Gyventojams įtarimas kilo, kai vokiečiai vyrus suvarė į kelis gara žus ir tvartus, o moteris su vaikais – į bažnytėlę. Nenorėdami, kad kiltų panika, naciai vaikams paliepė į bažnyčią žygiuoti su daina. Ten keliose vie tose jau buvo paslėpta sprogmenų. Jų sukeltas garsas turėjo būti ženk las tuo pat metu iššaudyti ir sude ginti vyrus. „Nesuveikė beveik visi sprog menys, – tragišką Oradūro prie Glano istoriją pasakojo Augus tina. – Tuomet vokiečiai įsiver žė į bažnyčią ir ėmė žudyti mo teris ir vaikus. Kiti žudė įkalintus vyrus.“
15
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
vakarė
nė į išžudytą ūzijoje
Augustinos Žygaitės asmeninio archyvo nuotr.
Po egzekucijos padegė
Iš bažnyčios pro pagrindinį langą už altoriaus pavyko pabėgti tik vienai moteriai. Keli vyrai išsiveržė iš tvar tų, bet juos pastebėjo ir šaudė. Pasa kojama, kad pabėgo tik vienas ar du. Po egzekucijos bažnyčią, namus, tvartus ir garažus su žuvusiaisiais ir sužeistaisiais padegė. Dar ir da bar bažnyčioje yra nuo karščio ap silydęs varpas, kuris apie nelaimę paskelbti negalėjo. Oradūro prie Glano miestelio tra gedija šokiravo ir kai kuriuos aukš to rango vokiečių karininkus, kurie įsakė grįžti ir kiek įmanoma sutvar kyti miestelį, palaidoti žiauriai nu žudytus žmones. Tai buvo padary ta labai atsainiai – iš žemės kyšojo apdegusios rankos ir kojos. Beje, 1953 m. žudynių iniciatoriai Bordo mieste taip ir nebuvo nuteisti. „Šiurpu, kai išgirsti šią istoriją, sužinai, kad buvo nužudyti net 642 nekalti žmonės, iš jų – 205 vaikai, – kalbėjo A.Žygaitė. – Bet dar baisiau, kai pamatai prie namų ir netoliese esančiose kapinaitėse jų nuotraukas, perskaitai vardus, pavardes ir bandai įsivaizduoti juos dar gyvus...“ Išvažiavus iš skausmu ir ramy be pulsuojančio Oradūro prie Gla no miestelio Augustei ir draugams pasidarė liūdna. Liūdna buvo dar ir dėl to, kad tą šeštadienio popietę pūtė stiprus vėjas, buvo apsiniaukę ir lijo.
Pėdsakai: atviru muziejumi tapusiame miestelyje stovi aprūdiję automobiliai ir siuvimo mašinos.
16
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
vakarė
„Auksinių svogūnų“ ceremonija primins apie pasaulio pabaigą Balandžio 1-ąją, kitaip dar vadinamą profesinę melagių dieną, Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks įsūdinga ir jau tradicine tapusi „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų ceremonija, kurią tiesiogiai transliuos BTV.
„Auksinių svogūnų“ idėjos autoriaus ir iniciatoriaus Arūno Valinsko teigimu, šių metų ceremoniją lydės keli ypatingi ir reikšmingi sutapimai. „Po ilgų klajonių šventė grįžta į namus – televizijos kanalą BTV, kuriame „svogūnai“ gimė lygiai prieš 13 metų. Turint omenyje, kad ceremonija rengiama 2012-aisiais metais, o Lietuvoje dar vyks ir Seimo rinkimai, šių metų „Auksinių svogūnų“ tema bus „pasaulio pabaiga“ – intrigavo A.Valinskas. Anot jo, šiemet žiūrovų laukia netikėtas reginys, jie taps „karo stebėtojais, po kurio gali nelikti akmens ant akmens. O kausis scenoje ne kas kitas, kaip amžinai konfliktuojančios pusės – vyrai ir moterys“... Neužmiršo ceremonijos organizatoriai ir dar vienos tradicijos, kurios nekantraudami laukia Lietuvos žmonės – tai politikų ir žinomų šalies atlikėjų kartu atliekamos dainos. Šį kartą išgirsime Viktoro Uspaskich ir Natalijos Bunkės duetą, dainininką Merūną Vitulskį išvysime premjero Andriaus Kubiliaus vaidmenyje. Kaip ir kasmet, renginyje dalyvaus pačios žymiausios Lietuvos šou padangės žvaigžės, tačiau ką konkrečiai išvysime „Švyturio“ arenos scenoje – tebūnie žiūrovams staigmena... Organizatoriai patikino, jog paganyti akis tikrai bus į ką. Scenoje pasirodys daugiau nei 50 šokėjų, nominuotus Seimo narius pagerbs net 3 Lady Gagos. „Tai bus pati grandioziškiausia „Auksinių svogūnų“ ceremoni-
ja, kaip ir priklauso artėjant pasaulio pabaigai. O jei ta pabaiga neateis, galėsime pasidžiaugti, kad „svogūnai“ išgelbėjo pasaulį“, – šypsojosi A.Valinskas. 13-ą kartą rengiamoje ceremonijoje bus priminti visi Seimo narių nuopelnai, nuopuoliai ir nuodėmės, o už juos atlyginama įteikiant garbingą „Auksinio svogūno“ apdovanojimą. Klaipėda šiai iškilmingai ceremonijai buvo pasirinkta neatsitiktinai. Organizatoriai nusprendė, kad šventei sugrįžus į Baltijos televiziją (BTV), ji galėtų būti rengiama mieste, esančiame arčiausiai Baltijos jūros. Visų apdovanojimų nominacijų organizatoriai kol kas neatskleidžia, tačiau žinoma, kad bus apdovanotas metų debiutantas, išrinkta metų moteris, paskelbtas tautos balsas. O viena iš didžiausių intrigų bus renkant metų skyrybų nominaciją, nes apdovanojimą gauti pretenduoja labai retai pasitaikantis atvejis tiek šeimyniniame gyvenime, tiek ir politikoje: pora, išsiskyrusi, nors dar nebuvo spėjusi susituokti... „Dabar, būdamas kitoje barikadų pusėje, viską matau kiek kitaip. Kad ir kaip būtų, noriu visiems priminti į viską nežiūrėti pernelyg rimtai – juk tai yra tiesiog linksma šventė“, – linkėjo renginio idėjinis vadas, Seimo narys A.Valinskas. Užs. 930342
Neracionalu: meilė, anot R.Petrausko, gali padiktuoti mesti viską, ką darei iki šiol, užmiršti viską, ką norė
jai padaryti, ir pasielgti visiškai nelogiškai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
10 sunkiausių klausimų R.Petrauskui
Viena populiarių pasaulyje interneto svetainių per dešimt metį nuo 2000-ųjų iš milijardų klausimų išrinko dešimt sun kiausių. Šįkart juos pateikėme televizijos laidos vedėjui Ro bertui Petrauskui. Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
1. Kokia gyvenimo prasmė? – Būti laimingam. 2. Ar yra Dievas? – Nežinau. Anksčiau maniau, kad kažkas turi būti. Garsus britų fizi kas Stephenas Hawkingas į klausi mą, ar yra pomirtinis gyvenimas, atsakė: „Pažiūrėkite į sulūžusių senų kompiuterių sandėlį. Jame – neveikiantys procesoriai, sulūžu sios detalės, tamsūs monitoriai. Ir nieko daugiau.“ Ir jis palygino tai su žmogu mi. Kas galėtų mūsų laukti po to? Kai pradeda šlubuoti mūsų orga nizmas, senka sveikata, tai – jau negrįžtamas procesas. Nuo šios Žemės kančios turėtų išgelbėti po mirtinis gyvenimas, Dievas, bet tai yra tik niekuo nepagrįsta mūsų vil tis. Kad galėtume save nuraminti, nebijoti mirti. Tai nepagrįsta tie sa. Visata tokia neišmatuojama, o mes esame tokie maži. Turbūt į šį klausimą niekada ne bus atsakyta. 3. Ar geriau būti blondinei? – Čia turbūt tas pats, kaip sakyti, kad žmonės, kurie patenkinti sa vimi ir sugeba būti linksmi... kaip čia delikačiau pasakyti, yra kvaiš telėję. Kažkuria prasme daug lengviau gyventi žmogui, kuris nesigilina į gyvenimą, jo esmę, prasmę, nekelia sau aukštų tikslų. Gyvena, rūpinasi tik paviršutiniškais dalykais, nieko nenori keisti ir jam gerai. Tai pri
klauso nuo kiekvieno žmogaus indi vidualiai. Jei žmogus gerai jaučiasi, viskas gerai. 4. Kokia dieta pati geriausia? – Apie tai nieko nežinau. 5. Ar ten kas nors yra? – Neįmanoma atsakyti. Yra tūks tančiai daug protingesnių už mane žmonių, kurie turi didesnę galimy bę tai patikrinti, bet to fakto niekas nepatvirtino. Manau, kad prieš 50 ar net prieš 30 metų rasti gyvybę ne Žemėje ti kimybė buvo didesnė. Dabar tai visuomenėje nesukelia jokio ažio tažo. Turbūt todėl, kad niekas per tokį ilgą laiką taip ir nepateikė įrodymų. 6. Kas garsiausias žmogus pa saulyje? – Jis nuolat keičiasi. Žmogus gy vena, yra jo laikas. Laikas praei na, o žmogų, kuris buvo ant aukšto kalno, kurį visi gerbė, garbino, to je vietoje, ant to kalno, pakeitė jau kitas žmogus. 7. Kas yra meilė? – Tai noras ir galimybė dėl to žmo gaus padaryti viską. Viską – tikrą ja to žodžio prasme. Gali mesti vis ką, ką darei iki šiol, užmiršti viską, ką norėjai padaryti, ir pasielgti ne racionaliai. Žmonės, kurie to niekada nepaty rė, yra nelaimingi. 8. Kur laimės paslaptis? – Į laimės sąvoką patenka vis kas: tave supa geri žmonės, šeima,
jie gerai jaučiasi. Yra puikus Bu dos posakis: jeigu tu su viena žvake uždegsi dar tūkstantį žvakių, tavo žvakės skleidžiama šiluma nesu mažės, ir degs tiek pat, jei ja neuž degsi kitų. Laime ir džiaugsmu turėtume da lytis ir su kitais, o duoti net svar biau, nei imti. Esi sveikas, gerai se kasi, tavo gyvenimas nenuobodus, tau pavyksta įgyvendinti tikslus. Tai nėra nuolatinė būsena, bet vi sada prisimename, kad buvome laimingi kažkada, atsisukę atgal. Noras siekti tos būsenos ir yra lai mės paslaptis. 9. Ar mirė Tony Sopranas? – Kas čia per klausimas? Ne, vis dėlto nemirė. Neseniai žiūrėjau Romano Polanskio filmą „Kivir čas“ ir netyčia sužinojau, kad vie ną iš vaidmenų turėjo atlikti Tony Sopranas. Bandau įsivaizduoti, kaip viskas ten atrodytų. 10. Kiek gyvensi? – Manau, kad šiek tiek trumpiau nei vidutiniškai, nes gyvenu pa didintu greičiu. Tikiu, kad žmogus gyvens, kiek jam numatyta. Bet tai galima šiek tiek koreguoti. Paly ginsiu su automobiliais: naudo ti jo išteklius greičiau ar ne? Gali ma nuvažiuoti į vieną vietą labai greitai, bet kartu labiau naudo jant automobilio išteklius, dalis, degalus. Ir galime važiuoti eko nominiu režimu, ramiai ir įveikt tą patį kelią. Aš manau, kad gyvenime esu įjungęs aukštesnę pavarą.
17
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
GIRDĖKITE GERIAU IŠ KARTO! Klausos rinkos lyderio „Phonak“ šveicariškas skaitmeninis CORE kartos klausos aparatas
MILO MICRO
990
Lt (1300 Lt)
Akcija vyksta iki šv. Velykų Taikos pr. 8, tel. (8 46) 254 441 Prašom registruotis iš anksto Dalį kainos kompensuoja Valstybinė ligonių kasa www.klausosaparatai.lt
poilsis, kelionės
919176
9 a sklypą su visomis komunikacijomis Tauralaukyje, „Tauro” bendrijoje (savininkas). Bendrauju su agentūromis. Tel. 8 670 85 478.
Visų rūšių kreditai įmonėms ir asmenims. Paskolų palūkanos – nuo 7 proc. Darbo dienomis 9-17 val. tel. (8 46) 219 419.
930498
929333
Naujos statybos namą Dituvoje, SB „Guboja”. Visiškai atlikta lauko apdaila, iš dalies vidaus apdaila. Galime visiškai įrengti. Tel. 8 604 60 027.
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
929582
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 925715
Nekilnojamasis turtas Nuoma Išnuomojamas 2 kambarių 54 kv. m butas su baldais Varpų g. (suremontuotas, labai pigus šildymas, kaina 620 Lt). Tel. 8 610 41 063. 928712
Parduoda
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55. 918552
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918112
8 a namų valdos sklypą Svencelės kaime, 500 m iki marių. Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 606 91 601. 925079
Namus labai gražioje vietoje, prie vandens. 1 aukšto su išorine apdaila ir sutvarkyta aplinka - 265 000 Lt, visiškai įrengtas - 365 000 Lt. (iki raktų), 2 aukštų - 295 000, 395 000 Lt. Asfaltas, miesto maršrutinis mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Tel. 8 602 04 833. 924530
Perka Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600. 910275
Paslaugos Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt. 923284
Darbas Siūlo darbą Anglija! Šparagų, porų, narcizų nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 927807
Reikalinga virėja, vairuotojas, finansininkė (dirbanti su „Konto” programa). Tel. 8 678 17 707.
Paskolos Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 925447
929831
Carpenters needed for work in NORWAY. Requirements: professional experience, Norwegian or English language skills. E-mail: oslobyggk@yahoo.no Mob. + 370 64794699 Are you interested in working in Scandinavia under the proper conditions? For the right, we are willing to pay for your training, which will give you a good foundation for both linguistic and purely professional. We have good contacts in Norway and Sweden who are looking for your labor. You should be able to speak English usable and be willing to travel to Sweden at our training center, for a period from 3 to 6 months, be fashionable and not be afraid to do your utmost. Here you will stay in pleasant surroundings and get the necessary training, so you will be favored over other job seekers who do not have the same theoretical and practical education. You should be between 22 40 years and with good health. We have two main categories that we specialize in: HEALTH: Dentists, Dental Secretary, Doctor, Physiotherapist, Massage therapist and Pedicure. SERVICE: Mechanic, Lawn mower / Gartner, Carpenter, Tourism, Marketing and Cleaning. Do you think this sounds interesting, please send your CV in English to: linaklaipeda@takas.lt; post@agronet.eu. 923810
Reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, reisams Lietuva-Rusija. Garantuojame gerą ir laiku apmokamą atlyginimą. Tel. 8 610 43 009. 926492
Savininkas parduoda 130 kv. m naują įrengtą namą šiaurinėje miesto dalyje arba keičia į 3 kambarių butą su priemoka. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 613 70 337.
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją, dirbti maršrutu LT-RUS (vizos ir patirtis - privalumas). Tel. 8 659 29 799.
926570
927024
930366
Kompanijai L.O.Z. GmbH ilgalaikiam darbui Vokietijoje skubiai reikalingi elektrikai-montuotojai. Darbo pobūdis: kabelių tiesimas, el. paskirstymo spintų įrengimas, el. montavimo darbai pagal brėžinius, el. įrengimų remontas ir tech. aptarnavimas. Reikalavimai: šią ar panašią specialybę patvirtinantys kvalifikacijos dokumentai, darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m., minimalios anglų ar vokiečių k. žinios. Atlyginimas nuo 7 iki 8,5 Euro/val. CV siųsti e. paštu loz.ausra@gmail.com. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į L.O.Z. GmbH atstovę Lietuvoje Aušrą Garienę, tel. 8 673 95 132 (iki kovo 30 d.). 928105
Reikalingi ekskavatorininkai, turintys darbo patirties, mokantys dirbti planiruojančiu kaušu. Tel. 8 611 27 233. 926309
NAUJIENA! Veido, kaklo, rankų odos patempimas tirpstančiais siūlais. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. + 370 620 67 70, info@g-r.lt, www.grklinika.lt www.profesionalikosmetika.lt. 919146
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk. 897796
Siūlo darbą mechanikui-automobilių šaltkalviui dirbti prie sunkvežimių (elektros sistemų savybės būtų privalumas). Tel. 8 618 20 008. 929227
Skubiai reikalingas universalus automobilių šaltkalvis, mokantis dirbti savarankiškai, prie „Regitros” centro. Skambinkite dabar! Tel. 8 656 01 530. 929276
Specializuota statybos įmonė, atliekanti lauko inžinerinių tinklų darbus, ieško atestuoto darbų vadovo, projektų vadovo, meistro, vamzdynų montuotojų. Tel. (8 46) 416 188, 8 633 50 993. 926018
Nukelta į 18 p.
18
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Transporto paslaugos
Darbas Siūlo darbą
teatras
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
atkelta iš 17 p.
Klaipėdos dramos teatras
924741
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt. 924790
Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 927199
UAB „Remosta” reikalingi profesionalūs dažytojai, staliai ir plytelių klojėjai. Darbas Norvegijoje. Tel. 8 688 50 951. 929719
Uždaroji akcinė bendrovė ieško elektriko, elektriko-inžinieriaus dirbti Klaipėdos apskrityje. Gyvenimo aprašymą siųsti t.petraska@darbusauga.lt. Tel. 8 687 36 973. 930284
923937
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com. 929524
Baldų gamyba gamintojo kainomis: virtuvės, miegamojo, prieškambario baldai, spintos, drabužinės. Galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt, tel. 8 680 11 553. 928273
Restauruojame ir gaminame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną, gobeleną, odą. Gaminame nestandartinius čiužinius pagal kliento užsakymą. Tel. 8 616 76 158, 8 674 27 688. E. paštas vidmantas.krauciunas@gmail.com. 926803
Buitis ir technika Paslaugos
Architektų paslaugos: individualių namų projektavimas, rekonstrukcijų projektai, interjeras, patalpų paskirties keitimas, statybos įteisinimas, detalieji planai. Tel. 8 617 11 214, e. paštas architektai.klaipeda@yahoo.com. 904030
Kita
Paslaugos
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905523
UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 921554
Baldai
Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.
Parduoda Malkas, ąžuolo ir kt. atraižas; pjuvenų, šiaudų briketus. Ketaus krosneles; „Kalvės” katilus. Statome malkines ir kt. Tel. 8 604 16 291; www.silumosekspertai.lt. 918278
Dengiame stogus, šiltiname fasadus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Ilgalaikė patirtis. Tel. 8 698 72 425. 918236
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus, betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 929085
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673. 929297
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886.
Perka
930294
UAB „Metalo laužas” superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922972
895923
Brigada greitai ir kokybiškai atlieka visus statybos darbus. Padedame pigiau įsigyti medžiagų. Sodams - nuolaidos. Tel. 8 613 03 352 bet kuriuo metu.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
928615
Grindinio trinkelėmis klojame kiemus, gatves, šaligatvius. Montuojame lietaus drenažą. Įrengiame medines terasas. Apželdiname veją. Tel. 8 615 45 580.
921787
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.
926031
930029
Mobilia vokiška įranga betonuojame grindis. Tinkuojame sienas gipsiniais ir kalkiniais cementiniais mišiniais. Tel. 8 655 63 058, www.klaseta.lt.
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
925846
Varžytinės
919706
Automobiliai Autoserviso paslaugos
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923239
Superkame automobilius, mokame nuo 200 iki 2000 Lt. Tel. 8 600 06 611, 8 631 97 434. 922273
923488
Antstolis Gintaras Kairys skelbia pirmąsias varžytynes Viačeslavui Panamariovui ir Daivai Panamariovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus numeris 2197500380110140, su rūsiu, bendras plotas 63,73 kv. m, esančiam Statybininkų pr. 22-52, Klaipėda. Pradinė pardavimo kaina 108 000 Lt. Varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. – 10 800 Lt, turi būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių banke. Varžytynių laikas 2012 m. gegužės 10 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. 929598
Skaldytas malkas, lentų galus, lapuočių, spygliuočių lauko vidaus dailylentes, sendintas lentas, statybinę medieną. Tel. 8 687 71 293, 8 687 78 566. 929199
Statybos įpaslaugos
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658.
924129
924203
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885029
Įvairūs Šveicariški skaitmeniniai „Phonak” klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 918058
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 24 d. 18 val. – Žemaitė. „Trys mylimos“. 2 dalių komedija. Rež. K.Macijauskas. Kovo 25 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 dalies drama. Rež. G.Varnas. Spektaklis skirtas Tarptautinei teatro dienai. Balandžio 4 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 20 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Jausmų tektonika“. 2 dalių vaidinimas. Rež. P.Gaidys. Balandžio 22 d. 13 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Kovo 31 d. 18 val. – „Begalinė platybė. Visi Čaikovskio koncertai“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir dirigentas G.Rinkevičius. Solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Bilietai 30, 50, 70 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 5 d. 18 val. – „Dangiškoji garsų vaivorykštė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas A.Vildžiūnas. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Mano vadovas T.Ambrozaitis. Solistai: A.Krikščiūnaitė (sopranas), N.Petročenko (mecosopranas), M.Zinkus (tenoras), L.Mikalauskas (bosas). Dirigentas S.Sondeckis. Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonen (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 20 d. 18 val. – „Vingriais melodijų keliais“. Lomza Chamber Philharmonic (Lenkija). Meno vadovas ir dirigentas J.M.Zarzycki (Lenkija). Solistas G.P.Kolodziej (baritonas, Lenkija). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 27 d. 18 val. – „Liepsningoji fantazija“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyr. dirigentas J.Domarkas. Dirigentas A.Markovič (Austrija). Solistė R.Lipinaitytė (smuikas, Lietuva-Austrija). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Kovo 24 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera. Komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 28 d. 19 val. – improvizacijų spektaklis „Kitas kampas“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 29 d. 14 val. – Maskvos teatro „Terra ou“ spektaklis vaikams „Nauji Mikio Mauso nuotykiai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 30 d. 19 val. – Andriaus Mamontovo koncertas. Albumo „Elektroninis dievas“ pristatymas. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Balandžio 1 d. 18 val. – Mantas ir Kauno bigbendas „Frank Sinatra Show“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 3 d. 18 val. – Rūta Ščiogolevaitė su grupe. Naujo albumo „Just life“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 10 d. 19 val. – Domino teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvauja grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfinalis. Dalyvauja vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ didžiojo prizo laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas. Dalyvauja vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 16 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Vaidina D.Kazlauskas. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Balandžio 19 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „2 vyrai. 1 tiesa“. Vaidina J.Gaižauskas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 22 d. 18 val. – premjera. Romantinė komedija „Kitais metais tuo pačiu laiku“. Vaidina A.Bendoriūtė ir A.Kazanavičius. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Balandžio 23 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Daktaras“. Vaidina: S.Siparis, M.Jampolskis, A.Bialobžeskis, I.Stasiulytė, K.Smoriginas, E.Kvoščiauskas, E.Užaitė, T.Vaškevičiūtė ir kt. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 29 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip šarka ir pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja: Klaipėdos brass kvintetas ir aktorius L.Zubė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 25 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 29 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigą. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 31 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių spektaklis mažiems ir dideliems „Ežiuko pasakos“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 31 d. 18 val. teatro salėje – Tarptautinei teatro dienai. Klaipėdos Pilies teatro spektaklis, nominuotas šių metų „Padėkos kaukei“. M.Martinaitis. „Visa tiesa apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 24 d. 12 val. – lėlių vaidinimas žemaičių kalba „Kiškio pasakos“. Rež. J.Januškevičiūtė. Kovo 25 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 30 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 31 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė.
19
šeštADIENIS, kovo 24, 2012
pramogos parodos Klaipėdos jaunimo centras (Puodžių g. 1) Kovo 29 d. 17 val. – Vaidybos studijos „Trepsė“ spektaklis A.Egziuperi. „Mano mažasis prince“. Rež. R.Svytytė. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Kovo 25 d. 12 val. – Klaipėdos jaunimo centro dainos studijos „Keberiokšt“ 18-ojo gimtadienio koncertas „Užaugom“. Klaipėdos jaunimo centro teatro studija „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) Kovo 27 d. 10 val. – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ improvizacijų spektaklis „Teatro šalies duris pravėrus“. Rež. I.Stančikienė. Kovo 28 d. 12 val. – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Skraidymo mokykla“. Rež. Ž.Dargytė. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki balandžio 5 d. gydytojo J.Sąlygos meninių fotografijų paroda „Nenuspėjama jūra“. Nemokamai. Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“. Nemokamai. KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs. Informacija. Vol.2“; G.Skudžinsko „Tyla“; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 24 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stebuklingas piešinys“. Kovo 31 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinė nuotaika-margutis“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki balandžio 20 d. lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Balandžio 20 – gegužės 4 d. I.Leščinskaitės mokinių apžvalginė darbų paroda. Kovo 29 – balandžio 27 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki kovo 28 d. Eglės Vertelkaitės kūrybos darbų paroda (grafika, Vilnius). LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo
(1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakūrų šalyje“. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“.
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
gardumynai Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
bibliotekos Klaipėdos Klaipėdos miestomiesto savivaldybės viešoji bisavivaldybės blioteka viešoji biblioteka Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoj Lietuvoj“. Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. Iki balandžio 16 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „Kregždutė“ vaikų piešinių parodėlė „Jau pavasaris“. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 27 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Spalvos“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 31 d. paroda-maketas „Darželis „Bangelė“ ateityje“. Maketo autoriai Klaipėdos lopšelio-darželio „Bangelė“ „Kriaukliukų“ grupės priešmokyklinio ugdymo pedagogė-metodininkė L.Mikužienė, vyr. auklėtoja A.Kazlauskienė ir ugdytiniai. Iki kovo 31 d. Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ ugdytinių pagamintų knygų skirtukų paroda „Gyvenkime be patyčių“. Organizatoriai: Klaipėdos vaikų globos namų socialinės darbuotojos O.Vaitkienė ir V.Rakickienė. Debreceno filialo Pempininkų vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki balandžio 15 d. Gedminų pagr. mokyklos 2b ir 3d klasių mokinių darbų paroda „Velykų belaukiant“ (mokytojos S.Jurkevičienė ir R.Sirusienė). Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki kovo 28 d. jaunimo centro Dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ Keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų paroda „Kad arbata būtų skanesnė...“. Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki balandžio 2 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Kelionės“. Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda. Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – kovo 28 d. 16 val. vyks vakaronė jaunimui „Muzikinė palėpė“. Galerija 13L – iki balandžio 3 d. R.Urbono fotografijų ir laiškų paroda. III a. holas – iki kovo 31 d. Klaipėdos jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ paroda „Požiūris“. Vaikų literatūros skyrius – iki balandžio 4 d. klubo „Liepsnelė“ dailės studijos „Ultramarinas“ ugdytinės M.Nemchankos darbų paroda (mokyt. R.Kušlys). Konferencijų salė – kovo 27 d. 17 val. J.Karoso muzikos mokyklos auklėtinių A.Miškėvič, E.Šukytės ir V.Dobrovolskio koncertas.
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 30 d. 19 val. grupės SING koncertas. Profesionalių muzikantų grupė garantuoja Jums gerą nuotaiką. Praleiskite gražų penktadienio vakarą restorane „Vienaragio malūnas“.
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
sportas, sveikata
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiesiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
gėlės Tik gėlės
Teniso arena
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
karščiausi kelionių pasiūlymai Litamicus
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
Danės g. 21, LT–92111, Klaipėda, tel.: (8 46) 411 458, 411 459, el.paštas: klaipeda@delta–interservis.lt, www.deltakeliones.lt VASAROS TĘSIASI!
KELIONIŲ
IŠPARDAVIMAS
Dabar PALANKIAUSIA įsigyti keliones į Turkiją, Barseloną, Maljorką, Bulgariją bei Kretą!
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Naudos perkantiems: • Žemiausios kainos garantija – išankstinių pardavimų metu įsigytos kelionės kaina bus vasaros sezono mažiausia kaina. Esant kitaip, grąžinsime jums skirtumą*; • Pradinė įmoka 20% kelionės kainos; • Nemokamas kelionės sąlygų keitimas pagal tą dieną galiojančias kelionių kainas*; • Įsigijus TEZ TOUR kelionę, suteikiama 100 Lt nuolaida būsto apsaugos sistemai. * yra papildomų sąlygų.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Savaitgalio naktimis Lietuvoje pašals, dienos bus šiltos. Kai kur gali palyti. Šiandien sušils iki 6–10 laipsnių. Sekmadienio naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 7–11 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 24 d.
+7
+5
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+9
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+7
84-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 282 dienos. Saulė Avino ženkle.
Utena
+8
6.26 18.58 12.32
Tauragė
+10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +17 Dublinas +15 Kairas +23 Keiptaunas +28 Kopenhaga +12
kokteilis Mes ir moterys
Londonas +18 Madridas +21 Maskva –3 Minskas +9 Niujorkas +14 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +14
Praha +16 Ryga +7 Roma +20 Sidnėjus +20 Talinas +5 Tel Avivas +25 Tokijas +14 Varšuva +14
Vėjas
Keistas klausimas Ar galima miegoti su atidarytu langu?
Dar keistesnis atsakymas Galima, jei nėra daugiau su kuo miegoti.
Vardai
Vilnius
Šiandien: Daumantas, Donardas, Gabrielius, Ganvilė, Liucija, Sigutis.
+7
Alytus
Rytoj: Barmantas, Kantrimas, Normantas, Normantė.
kovo 24-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+5
+3
+2
6
+1
+5
+2
+1
9
+1
+4
+2
+2
4
rytoj
„Kokteilis“ sulaukė protingų pasampro tavimų, kuo skiriasi moterys nuo vyr ų. Vyrai į fotografavimo veiklą įsitraukia labai rimtai: jie nusiperka brang ų apa ratą, įsireng ia tamsų kambar į ir visus moko, kaip reik ia fotografuoti. Moterys nusiperka pig iausią „muilinę“ ir dažnai padaro geresnes nuotraukas. Vyrai – išd idūs, jie apsiž iūr i save be veidrod žio. Moterys dėl atvaizdo pamišusios. Jos gal i kiekv ieną savo smulkmeną ap žiūr inėt i kiekv iename atspind inčia me pav iršiuje – veidrodyje, šaukšte, parduotuvės vitr inoje. Stiprioji lytis naudoja garažą kaip san dėl iuką, vietą, kur žiūr ima telev iz ija. Taip pat garaže gamina kažkokius nie kam nereikalingus medinius daiktus. O dail iosios lyties atstovėms garažas yra tam, kad laikytų automobil į. Vyrams labiausiai patinka, kai Džimis sut rina greipfr utą į Klarko marmūzę filme „Pikčiausias priešas“. Moter ys vis am gyven imui įsimena sceną iš filmo „Vėjo nublokšti“, kai Klar kas pirmą kartą pabučiavo Vivien. Mažos mergaitės žaidžia su žaisliukais iki 11–12 metų. Vėliau jie jų nedomina. Vyrai niekada neužauga ir niekada nesi skiria su žaisliukais. Jiems senstant per kami vis brangesni ir vis maž iau reika lingi žaisliukai: maž i televizoriai, mobi lieji telefonai, balsu valdomi įtaisai kok teiliams paruošti, vaizdo žaidimai, visa, kas blizga, pypsi ir mirkčioja, ir kam rei kia bent šešių baterijų elementų. Damos atrodo nuostabiai su papuošalais. O gal ingoji lytis dažniausiai mūvi vie ną žiedą. Jei jis mūvi kelis žiedus ar įsi ver ia auskarą, atrodo tarsi Tynta. Vyrai naudoja telefoną kaip bendravi mo įrank į, kur iuo gal ima kitiems per duot i trumpas žinutes. Moter is gal i visą dieną būti pas drau gę, o grįž usi vakare dar paskambint i jai ir plepėti tris valandas.
Marijampolė
1–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+8
+8
pirmadienį
1837 m. Kanadoje juo daod žiams pil ieč iams buvo pirmąkart suteik ta balsavimo teisė. 1885 m. Ėriškiuose (Pa nevėž io raj.) gimė kal bin inkas, vertėjas Juo zas Balč ikon is. Mirė 1969 m. 1905 m. Pranc ūz ij oj e mirė prancūz ų rašyto jas Jules’is Verne’as. Gi mė 1828 m. 1921 m. Maskvoje gimė tarpt aut in is šachm a tų didmeistr is Vasil ijus
Smyslovas, tapęs 7-uoju pasaulio čempionu. Mi rė 2010 m. 1929 m. po vienpartinių rinkimų Italijoje valdžio je įsitvirtino fašistai. 1972 m. Didžioji Britani ja įvedė tiesioginį valdy mą Šiaurės Airijoje. 1992 m. į atmosferą pa tek us ned idel iam ra dioakt yv ių teršalų kie kiui, prie Sankt Peterbur go sustabdytas RBMK – Černobyl io tipo – AE reaktorius.
1996 m. Irake įvyko pir mieji rink imai po Persi jos įlankos karo 1991 m. 1997 m. Gruz ijos pre zidentas Eduardas Še vardnadzė pareiškė, jog Rusijos taikdar iai turė tų akt yv iau dalyvaut i sprendžiant separatisti nės Abchazijos konfliktą arba sugrįžti namo. 1998 m. ES paskelb ė, jog 11 žemyno valstybių laipsn iškai bus įvestas bendras pin ig in is vie netas – euras.
Bus vėsoka ir vėjuota Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Šalčio bangai skverbiantis iš šiau rės, sinoptikai džiugių naujienų nežada. Nors artimiausiomis die nomis nelis, orai šiek tiek atvės.
Lietuvos hidrometeorologijos tarny bos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo Liongino Pakščio teigimu, savaitgalį bus nepastoviai debesuota, šeštadie nį pūs šiaurės vakarų, vakarų 5–10 m/s vėjas, ryt sustiprėsiantis iki 10–
15 m/s. Oro temperatūra šiandien pa kils iki 5–8, rytoj – iki 3–6 laipsnių ši lumos, o naktimis laikysis apie nulį. Ateinančią savaitę nuo pirmadie nio iki trečiadienio bus nepastoviai debesuota, be didesnių kritulių, pūs šiaurės vakarų 7–12 m/s vėjas. Die nomis oras įšils iki 3–6, naktimis bus 0–3 laipsniai šilumos. Antroje savaitės pusėje laukiama daugiau debesų, tad protarpiais – ir kritulių. Įdienojus termometro stulpelis kils iki 4–7, naktimis – nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.
Pamažu: pavasaris dar nesiskubina budinti gamtos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Užmegzk naujų kontaktų!
Kovo 29 d.
Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) 18 20 val. Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis. RENGINIO SVEČIAI: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos miesto meras Arnoldas Šileika Vakarų laivų gamyklos direktorius Giedrė Kvedaravičienė asociacijos „American Chamber of Commerce“ valdybos narė ir viešbučio „Vanagupė“ vykdančioji direktorė
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai. Išsamiau el. p. klaipedakm@diena.lt Česka (užvakar vienos tautos mokslininkai pa darė stulbinamą atradimą, jie nustatė, kad že mė nėra apvali! Ji juoda ir girgžda tarp dantų)
Rengėjas:
Rėmėjai: